NUOMONĖS PERSKAIČIUS KITŲ SKAITYTOJŲ

PASAKĄ NUOMONĖS
Antrokai

Gabrielė: ,, Man buvo gaila, kad Jonuką

uždarė į narvą, o Grytutę pavertė savo
tarnaite. Nereikėjo valgyti namelio, nes
galėjo būti užnuodytas. Gerai, kad viskas
laimingai pasibaigė“.
Aivaras: „ Jonukas buvo gudrus, nes kelią
pažymėjo akmenukais. Ragana mokėjo
apsimesti gera ir privilioti vaikus šokoladu.
Gerai, kad sudegė. Dabar visi užklydę galės
ramiai valgyti.
Rasti pinigai padės geriau gyventi“.
Agnė: „ Pamotė bloga. Tėvas nesugebėjo
raganai pasipriešinti. Apsidžiaugiau, kad
visos nelaimės pasibaigė ir vaikai grįžo
namo“.
Aurimas: „Ragana blogai matė, tai Grytutė
galėjo atrakinti dureles, išvaduoti broliuką ir
pabėgti. Galėjo gudriai raganą į narvą įvilioti
ir ją pačią užrakinti“.
Pirmokai
Evelina: „ Buvo liūdna, kai ragana įkalino
Jonuką. Apsidžiaugiau, kad Grytutė ir Jonukas
laimingai grįžo namo“.
Artūras: „ Man labai buvo liūdna, kad tėvas
paklaidino savo vaikus miške. Gerai, kad
vaikai
rado aukso ir toliau galėjo su tėvu turtingai
gyventi“.
BROLIAI GRIMAI
Ernestas: „Gerai, kad tą raganą įkišo į krosnį.
Linksma, kad tėvelis atėjo pasitikti vaikų“.
„JONUKAS IR GRYTUTĖ“

Iveta: „ Liūdna pasaka. Pabaiga linksmesnė.

Sesutė gudriai apgavo raganą. Vaikai buvo
nusipelnę pinigų“.
 .
VEIKĖJAI APIE KŪRINĮ
Tema: Pamotė priverčia tėvą atsikratyti
Medkirtys savo vaikų.
Pamotė
Grytutė Pagrindinė mintis: Broliuko ir sesutės
Jonukas meilė ir drąsa padeda įveikti visus
Pikta ragana išbandymus.
Ši pasaka apie neturtingą medkirtį, kuris
turėjo sūnų Jonuką ir dukrelę Grytutę.
Pamotė privertė silpnabūdį tėvą
paklaidinti ir palikti vaikus miške.
Nuo bado ir vienišumo juos laikinai
išgelbsti iš meduolių ir šokolado statyta
trobelė. Tai piktosios raganos cukrinė
trobelė, kuri apgaule viliodavo vaikus, o
paskui suėsdavo.
Drąsus Grytutės poelgis juos išgelbsti,
o pati ragana sudega karštoje krosnyje.
Atpildas vaikams – raganos namuose
rasti auksiniai pinigai. Vaikai suranda
kelią namo ir jų belaukiantį tėvą.
APIE AUTORIUS
BROLIAI GRIMAI.
JAKOBAS ( 1785-1863) IR
VILHELMAS (1786-1859).
Brolių Grimų išleistas vokiečių liaudies pasakų
rinkinys „ Vaikų ir namų pasakos“ pelnė pasaulinę
šlovę.
Broliai Grimai buvo istorikai ir užrašinėjo pa-
sakas nieko nekeisdami ir nepridurdami, tokias,
kokias girdėjo iš jas sekusių žmonių lūpų.
Taip dienos šviesą išvydo 200 pasakų.
Pasakas lydėjo nepaprasta šlovė, jos įkvėpė ne
vieną rašytoją, kompozitorių, režisierių. Pagal
Grimų pasakas buvo rašomos komedijos, stato-
mos operos, baletai, kuriami filmai. Kas nežino
pasakos apie Snieguolę ir septynis nykštukus, tris
paršiukus, Brėmeno muzikantus. Ir daug daug
kitų.
Tuo laiku, kai gyveno Broliai Grimai, žmonės
rašė žąsies ar kito paukščio plunksna, padažydami
ją į rašalą. Važinėdavo karietomis.