Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 136

q a l i avtori

nino popiaSvili

qali
a vto
av to r
rii

nino popiaSvili
l it er
lit e raat
tur
ruuli
l i,,
k u ltu
lturro
o log
l o giu
iu r
rii
da gen
ge nde
d e ru li
li
k vle
vl e vveebi
bi
nino popiaSvili

qa li avtori _ li tera turuli,


kul tu rolo gi uri da gende ruli
kvlevebi

gamomcemloba `meridiani~
Tbilisi 2013
monografiaSi Seswavlilia qali avtoris literaturaT­
mcodneobiTi diskursi: qali avtori istoriul da Tanamedrove sarCevi
epoqebSi, genderulad markirebuli literaturisa da lite­
raturis Teoriis sakiTxebi, feministuri da genderuli lite­ avtorisagan ......................................................................5
raturis kritika. gamokvlevaSi gaanalizebulia qali avtoris
kulturologiuri fenomenis arsi, genderuli lingvistikis
Tavi I ......................................................................................8
ZiriTadi aspeqtebi, qalTa literaturis mxatvruli enis Ta­
qali avtori – terminologiuri definicia .......................... 8
viseburebebi.
qalis fenomenis istoriuli da Tanamedrove gaazrebani ... 13
wignSi saTanado adgili eTmoba qalis rols, mis adgils
folklorSi; qali avtoris sakiTxi da problema ganxilulia feministuri literaturis Teoria da genderuli
evropuli, islamuri aRmosavleTisa da qarTuli literaturis kvlevebi ................................................................................. 24
magaliTze. naSromSi warmoCenilia qali avtorebis teqstebi­
saTvis damaxasiaTebeli ZiriTadi niSan­Tvisebebi. Tavi II...................................................................................33
wigni gankuTvnilia literaturuli teqstebis mkvlev­ genderi da enaTmecniereba..................................................... 33
arTaTvis, literaturaTmcodneobiT, genderuli kvlevebiT, genderuli lingvistika da qarTuli ena.............................. 48
kulturologiuri sakiTxebiT dainteresebuli studentebi­ genderi, qali da adamiani.......................................................... 62
saTvis, profesor­maswavleblebisaTvis, mkiTxvelTa farTo
wrisaTvis.
Tavi III ................................................................................. 71
qali avtori – literaturul-istoriuli diskursi .. 71
qali avtori meoce saukunis evropul literaturaSi .... 91
Tanamedrove evropuli qalTa literaturis kultur­
redaqtori:
ologiuri da genderuli aspeqtebi ..................................... 101
filologiis doqtori gaga lomiZe
Tavi IV ............................................................................... 113
recenzentebi:
qali narTebis eposSi ............................................................. 113
filologiis doqtori, prof. darejan gardavaZe
istoriis doqtori, prof. elene meZmariaSvili
Tavi V ................................................................................ 127
qali avtori da islamuri aRmosavleTis literatura....127
arabuli romantizmi da qalTa sakiTxebi ........................... 130
qali avtori, rogorc qalis bediswera arabul literatu­
© nino popiaSvili, 2013 raSi ................................................................................................ 134
sparsuli literaturis qaluri sakiTx(av)ebi ................. 141
ISBN 978-9941-10-770-2
3
qali avtori Turqul literaturaSi ................................. 151 avtorisagan
Tavi VIO ............................................................................... 159
qali avtori da qarTuli literatura ............................ 159 tradiciulad mowyobil sazogadoebas Tavisi gansaz­
avtobiografiuli komponentebi, rogorc TviTidentifi­ Rvruli wesrigi aqvs. xandaxan imdenad dalagebuli da awo­
kacia qalTa literaturaSi .................................................... 163 nil­dawonilia yvelaferi, rTulia Sebedo da gadaalago,
qali avtori Tanamedrove qarTul literaturaSi......... 173 miT ufro, gadaafaso Rirebulebebi, romlebsac gauzrdix­
ar, Camouyalibebixar da Senzec didi gavlena mouxdenia,
daskvna ............................................................................. 194 Rrma kvali dautovebia. mxatvrul teqstebs, sityvakazmul
literaturasa da literaturul procesebs tradici­
danarTi ........................................................................... 196 uloba axasiaTebs, Tumca novatorobac, siaxlec swored
saubrebi Tanamedrove qal avtorebTan........................... 197 mxatvruli literaturidan modis. literaturis defini­
interviu renate velSTan ....................................................... 197 cia, genderulad markireba, qali avtoris sakiTxis calke
interviu naira gelaSvilTan ................................................. 200 gamoyofa da Seswavla TiTqos ewinaaRmdegeba literatu­
interviu rusudan kaiSaurTan .............................................. 204 rul tradiciebsa da normebs, Ralatobs literaturul
interviu mariana nanobaSvilTan .......................................... 211 kanonebs, romelTa mixedviTac literatura zogaderovnu­
interviu lela samniaSvilTan ............................................... 220 li da zogadadamianuria, Sesabamisad, zogadgenderulic,
interviu bela CekuriSvilTan .............................................. 228 Tumca literaturul procesebze dakvirveba, istoriuli,
socialuri, kulturuli, filosofiuri, literaturuli
pirTa saZiebeli........................................................................ 239 da lingvisturi sakiTxebis Seswavla cxadyofs, rom xSir
SemTxvevaSi qali avtori calke identobas warmoadgens.
gamoyenebuli literatura .................................................. 244 Cemi interesi qali avtoris problemis mimarT Tavidan
TiTqmis gaucnobierebeli da Sinagani, qvecnobieri iyo. sa­
Women's writing – Literary, Culturological and Gender Discourse....261 kuTari TavisTvisac mikiTxavs: ratom qali mwerali? an, ar­
sebobs ki mwerali qali, rogorc calke fenomeni? am kiTxvaze
Cemi pasuxi yovelTvis dadebiTi iyo, esec, ZiriTadad, intu­
iciisa da subieqturi mizezebis (pirvel rigSi, radgan mec
qali var) wyalobiT. qali avtori, rogorc problema, aqtu­
aluri gaxda CemTvis maSin, rodesac postsabWoTa qarTul
mwerlobasa da identobis sakiTxebze vmuSaobdi. Semdgom ki­
dev ufro damainteresa qali avtoris sakiTxma, genderulad
markirebulma literaturam, feministurma da genderulma
4 5
diskursma, feministurma literaturis Teoriam, gende­ derulad markirebulobis SemTxvevaSic, vfiqrob, qali av­
rulma literaturis Teoriam, genderulma lingvistikam. toris Semoqmedebas aranairi Crdili ar miadgeba.
qali avtori – am terminzec didxans vfiqrobdi, mar­ monografiaze muSaobam damarwmuna, rom qali avtoris
ginaluri, arasrulfasovani definicia mwerlobisa TiT­ Sesaxeb kvlevebi, rogorc literaturaTmcodneobaSi, ise
qos, erTi mxriv, mabrkolebda da, meore mxriv, Sinagani, kulturologiaSi, genderolingvistikaSi, sociologiaSi,
subieqturad ganwyobili logika mkarnaxobda, rom swo­ mdidar da myar niadagze dgas. aseve naTlad davinaxe isic,
red amgvarad, an msgavsad momeniSna CemTvis saintereso rom qarTuli literaturis Seswavla qali avtoris Semoq­
literaturuli sakiTxebi: qali avtori istoriul da Ta­ medebis kuTxiT samomavlo saqmea.
namedrove epoqebSi, qali avtori dasavlur literatu­ unda aRiniSnos, rom qarTul literaturaTmcod­
rul garemoSi, qali avtori aRmosavleTSi, qali avtori neobaSi jer kidev ar damdgara genderulad markirebuli
folklorSi (narTebis eposis magaliTze), qali avtori literaturis Seswavlisa da swavlebis sakiTxi. dRemde
da biografiuli aspeqtebi, qali avtori qarTul litera­ ar ikiTxeba saTanado saleqcio kursebi umaRles saswav­
turaSi. leblebSi. vfiqrob, es monografia samomavlodac kvali­
am wignis sakvanZo sakiTxia qalTa literatura, ro­ ficiur megzurobas gauwevs literaturisa da genderis
melsac bevri ram gamoarCevs, qalebis Semoqmedeba, ro­ mkvlevrebs, farTo auditorias.
melic didxans ikvalavda gzas, romelic didxans ar iyo bunebrivia, erTi monografia srulyofilad ver asax­
darwmunebuli sakuTar TavSi da romelic didxans ar iyo avs da, miT ufro, ver amowuravs qali avtoris irgvliv
da/an ar aris aRiarebuli. Cemi kvlevis obieqtia qali av­ arsebul problematikas, romelic ganxilulia liter­
tori da genderulad yvelaze neitralur garemoSic mi­ aturul, kulturologiur, lingvistur da genderul
saRwevi Tanasworoba, laitmotivi, romelic mudmivad WrilSi, dasavluri, aRmosavluri da qarTuli mwerlobis
Cans, mudmivad JRers – xan xmamaRla da Zlierad, xan ara­ diskursebSi. avtori siamovnebiT miiRebs yvela saqmian
saWirodac ki, xandaxan imdenad sustad, rom mxolod igu­ rCevas, rekomendaciasa da SeniSvnas.
lisxmeba, magram swored iq aris saWiro misi gaZliereba.
qali avtoris sakiTxebze muSaoba kulturologiuri,
literaturis Teoriisa da lingvistikis Teoriis kuTxiT,
TavisTavad gulisxmobs genderul diskurss. Tavad qali
avtoris cneba, sakiTxis amgvarad dayeneba ukve genderu­
lad markirebul literaturas niSnavs. Sesabamisad, mwer­
loba, romlis definiciac marginalurad xdeba, TiTqos
kargavs Tavis mTavar daniSnulebas, iyos zogadgenderu­
li, zogadnacionaluri da zogadsakacobrio. Tumca gen­
6 7
qali avtori – teraturuli teqstebi. es ki uTuod saWiroebs dazuste­
terminologiuri definicia bas, radgan am saxiT terminis gamoyeneba Seicavs erTgvar
safrTxes, rom qalebis mier Seqmnili literatura kodi­
ra aris qalTa literatura? TiTqos es SekiTxva ar un­ ficirebulia. es sakiTxi zogierTi mwerali qalisaTvis
da iyos rTulad pasuxgasacemi: es aris qalebis mier dawe­ literaturuli teqstis CarCoSi moqcevas da garkveuli
rili mxatvruli literatura da, ufro zustad, qalebis niSniT Semofargvlas niSnavs. anu, qalTa literaturis
mier, qalebze da/an qalebisaTvis dawerili literatura. cnebis qveS literaturuli teqstis moazreba mxolod qa­
magram aseT SemTxvevaSi, ismis kiTxva: ra aris mamakacTa lebisaTvis da qalebze daweril literaturul teqstebs
literatura? arsebobs aseTi literatura? arsebobs mama­ gulisxmobs. Sesabamisad, literaturuli teqstebi SesaZ­
kacebis mier, mamakacebisaTvis Seqmnili teqstebi? Tu ar­ loa, sruliadac ar iyos saintereso mamakaci mkiTxvele­
sebobs calke literatura da calke kidev `raRac~, saeWvo, bisa da SemfaseblebisaTvis, rac TavisTavad akninebs qali
romelic ar Sedis saerTo samwerlobo garemoSi da marki­ avtorebis Semoqmedebas, uzRudavs diapazons, ukargavs
rebulia qalTa literaturad, qali avtoris teqstad. Se­ literaturul Rirebulebas, aviwroebs literaturuli
saZloa, genderuli niSniT literaturis definicia ufro teqstebis farTo mniSvnelobas. am mosazrebis gamo zogi­
metad diskriminaciuli da stereotipuli aRmoCndes da erTi evropeli avtori, mag., irmtraud morgneri (Irmtraud
qali avtorebis teqstebis marginalobas mianiSnebdes. Morgner) da gabriele vomani (Gabriele Wohmann), winaaRmdeg­
sxvadasxva enaSi qali avtorebis teqstebis aRmniSvne­ ni arian, maTi Semoqmedeba `qalTa literaturis~ cnebis
lad sxvadasxva cneba/termini gamoiyeneba. inglisur ena­ qveS ganixilebodes.
Si qali avtorebis Semoqmedebas aRniSnavs termini Women’s qali avtorebis SemoqmedebisaTvis terminologiuri
writing (qarTulad, sityvasityviT, qalebis mwerloba), ger­ definiciis sakiTxze msjelobis dros gamoiTqva mosaz­
manulSi – Die Frauenliteratur (qalTa literatura), fran­ reba, rom termini `qalTa literatura~ samuSao terminad
gulSi – femme de lettres (qalebis mwerloba), italiurad – unda CaTvliliyo, rac moiazrebda im ZiriTad konceptebs,
Scrittrice (Il termine scrittrice è il femminile del termine `Scrittore~ romlebic literaturul­sociologiuri garemoebebis
(mwerlis (`Scrittore~) mdedrobiTi sqesis forma), rusulSi gaTvaliswinebiT konkretul istoriul situaciaSi warmo­
– Женская литература (qalTa literatura). iSva da dREemde garkveul manifestaciur xasiaTs atarebs.
unda aRiniSnos, rom qali avtorebis mier dawerili aseT SemTxvevaSi, saqme exeba ara literaturis garkve­
teqstebis erTi terminiT aRniSvnis problema dRemde mec­ ul kodifikacias qali avtorebis niSniT; qali avtorebis
nieruli da literaturuli Sexedulebebis sxvadasxvao­ literaturas, ara rogorc gansakuTrebul kategorias,
bis sakiTxia. aramed termini `qalTa literatura~ aRniSnavs litera­
terminSi `qalTa literatura~ (germ. Die Frauenliteratur) turuli produqciis mdedrobiT nawils, rogorc gansa­
moiazreba qalebisTvis da qalebis Sesaxeb dawerili li­ kuTrebul da gamorCeul esTetikur aspeqts, riTac aRniS­
8 9
nuli literatura im specifikur niSans Seicavs, romelic is, rac qalTa literaturas qaluri romanebisagan ga­
calke msjelobis sagani SeiZleba gaxdes. narCevs, aris, erTi mxriv, cxovrebiseuli gamocdileba,
qalTa literaturis terminologiuri definiciis ir­ romelic qali avtorebisaTvis TavianTi literaturuli
gvliv arsebuli azrTa sxvadasxvaoba imiTac aris ganpiro­ namuSevrebis safuZvels warmoadgens, ris gamoc qalTAAa
bebuli, rom termini `qalTa literatura~ axlos dgas literatura sruliad sxva socialur da kulturul re­
meore terminTan – `qaluri romani~ (germ. Frauenroman). alobas asaxavs, vidre qalur romanebSi vxedavT; meore
es ukanaskneli Tavis TavSi moicavs trivialur litera­ mxriv, gansxvavebas qmnis qali avtorebis mier asaxuli sa­
turul teqstebs, sapnis operebs, sadac mTavari Temebia: zogadoebrivi suraTi, sadac mdedrobiTi arsebisaTvis
sasiyvarulo Tavgadasavlebi, colqmruli cxovreba, qa­ niSandoblivi da saWirboroto problemebia wamoWrili,
lis bedi da bediswera. aseTi teqstebis Seqmnis tradicia gansakuTrebiT, patriarqaluri sazogadoebis konteq­
evropul da/an dasavlur literaturaSi didi xania arse­ stSi, sadac qals jer kidev ara aqvs Sesabamisi sazogado­
bobs. miuxedavad imisa, rom trivialuri saTavdagasavlo ebrivi avtoriteti.
teqstebis mkiTxvelebi mamakacebic arian, miCneulia, rom imisaTvis, rom terminologiuri aRreva gamoiric­
iseve, rogorc trivialuri serialebis dros, maT ZiriTad xos da sruliad aSkara gaxdes literaturuli konteqsti,
mayureblad moiazrebian qalebi – diasaxlisebi, romle­ Tanamedrove literaturaTmcodneobaSi qalTa litera­
bic amiT cdiloben, gadaerTon sakuTari yoveldRiuro­ turis (germ. Frauenliteratur) paralelurad ixmareba termi­
bidan. masobrivi literaturis es forma, `qaluri romani~ ni qalebis mier Seqmnili literatura (germ. „Literatur von
– yvelasaTvis advilad gasagebi, martivi siuJeturi xaziT Frauen“; ingl. `Women’s writing").
gamoirCeva, sadac xSiria ojaxuri konfliqtebi, romlis unda iTqvas, rom qarTul samecniero literaturaSi
mTavari gmiri, miuxedavad uamravi dabrkolebisa da wina­ dRemde ar yofila sagangebo msjeloba qali avtorebis Se­
aRmdegobisa, yovelTvis gamarjvebulia. xSir SemTxvevaSi moqmedebis terminologiuri definiciis Sesaxeb. ramdeni­
qaluri romani qalebisaTvis aris erTgvari gantvirTva. me naSromi qarTul literaturaTmcodneobaSi, romlebic
Sesabamisad, mkiTxveli qalebis erT nawilSi es Janri di­ qali avtorebis Semoqmedebas exeba, ver gvTavazobs zust
di popularobiT sargeblobs da misi auditoria mudmivad da erTmniSvnelovan terminologiur formulirebas. qali
mzardia. avtori, mwerali qali, qalTa literatura, qalTa proza,
terminologiur msgavsebas qalTa literaturasa da qalTa poezia, femininuri literatura, qali mwerlebis
qalTa romanebs Soris negatiuri konotacia aqvs. aRniSnu­ mier Seqmnili literatura, qaluri literatura – es is
li msgavsebis gamo qal avtorebs ar surT, maTi nawarmoebe­ terminebia, romlebic qarTul samecniero literaturaSi,
bi qalTa literaturis klasifikaciaSi moeqces, gansakuT­ qali avtorebis Sesaxeb daweril statiebSi gvxvdeba.
rebiT im SemTxvevaSi, rodesac qali avtorebis teqstebSi im ramdenime sityvaTSeTanxmebidan, romlebic qalis
specifikurad qaluri gamocdileba aris asaxuli. mier Seqmnil literaturul teqsts gulisxmobs, vfiqrob,
10 11
yvelaze metad literaturuli da Sesaferisi aris qali qalis fenomenis istoriuli da Tanamedrove
avtori. mwerali qali ufro markirebulad JRers, qalTa gaazrebani
literatura ki swored qaluri romanis, anu bulvaruli
teqstebis Janrs mianiSnebs TiTqos, Tumca Cems gamokvle­ kacobriobis dasabamidan dRemde qali STagonebis wya­
vaSi qali avtoris gverdiT, tavtologiisa da stiluri roa, Tumca qalis rolisa da wvlilis sakiTxi sazogadoeb­
xarvezebis Tavidan acilebis mizniT, zogan `mwerali qali~ riv, politikur, ekonomikur da sxva mniSvnelovan sfero­
da `qalTa literatura~ `qali avtoris~ sinonimebad aris ebSi mudmivad kiTxvis niSnis qveS dgas.
naxmari. sazogadoebrivma ganviTarebam aamaRla qalebis TviT­
Segneba, amasTanave, moiTxova qalisa da mamakacis rolebis,
sazogadoebrivi stereotipebis garkveulwilad Tavidan
gaazreba da axleburi daskvnebis, Sexedulebebis, mimarTe­
bebis Camoyalibeba.
rogorc samarTlianad aRniSnaven, qalisaTvis dama­
xasiaTebelia Semwynarebloba, demokratizmi, bunebasTan
siaxlove, lirikuloba, romantizmi, moWarbebuli mgrZno­
beloba. qali uaryofiTad aris ganwyobili Zaladobis,
uxeSobis mimarT. igi advilad aRsazrdelia, Sesabamisad,
qali Tavisebur garants warmoadgens ganviTarebisaTvis,
Tumca arsebobs Sexeduleba, rom qalSi dadebiT Tvisebeb­
Tan erTad, uaryofiTi Tvisebebic ikveTeba, magaliTad:
gulmaviwyoba, isteriuli da nervuli aSlilobebi da sxva.
mamakacebis Sesaxebac arsebobs garkveuli maxasia­
Teblebisagan Semdgari sqemebi, sadac gamokveTilia, rom
mamakaci aris sazriani, moxerxebuli, axasiaTebs gamomgo­
nebloba, TviTdamkvidrebisaken swrafva, rac mTlianad
dadebiT Tvisebebad SeiZleba CaiTvalos. mamakacebi Zi­
riTadad sazogadoebasa da samsaxurze arian orientire­
bulni, xolo qalebi – ojaxsa da Svilebze. mamakacis nega­
tiur Tvisebebad iTvleba agresiuloba, Zalauflebisaken
swrafva, Zaladobisaken midrekileba da sxva.
qalis mxridan mamacobis, guladobis gamovlena sa­
12 13
zogadoebis mier aRiqmeba qalis `gankacebad~, mamakacis mTel dros atarebs saxlSi, ojaxisa da Svilebis movlaSi,
rolSi Sesvlad. aseve, qalis mier mamakacis stereotipul Tumca saxlis gareT muSaoba rogorc konkretulad qali­
Tvisebebad da saqmianobebad miCneulis ganxorcielebis saTvis, aseve, mTeli ojaxisaTvis, momgebiania ekonomiku­
SemTxvevaSi sazogadoeba xSirad kiTxvis niSans svamda da ri TvalsazrisiT. dasaqmebuli qali ikmayofilebs iseT
svams qalis ZiriTadi rolis (saqmianoba ojaxSi, Svilebis socialur moTxovnebs, rogorebicaa – sazogadoebrivi
movla) srulfasovnad Sesrulebis Sesaxeb. sazogadoebri­ aRiareba, pirovnuli miRwevebi, pativiscema, sazogadoeb­
vad aqtiurad realizebuli qalis SemTxvevaSi Cndeba kiT­ rivi statusi da sxva.
xva, Tu rogor uTavsebs is samsaxursa da saojaxo saqmeebs qali, romelic drois did nawils atarebs saxlSi, ma­
erTmaneTs. aRniSnuli SekiTxva saerTod ar Cndeba mama­ Sinac ki, rodesac is ojaxis burjia, mfarvelia, TviT oja­
kacis SemTxvevaSi, rac, Tanamedrove kvlevebis mixedviT, xis danarCeni wevrebis mierac ki ar aRiqmeba avtoritetad,
diskriminaciulad SeiZleba CaiTvalos. radgan igi ar monawileobs sazogadoebriv cxovrebaSi. um­
unda aRiniSnos isic, rom sxvadasxva dros tardeboda ravles SemTxvevaSi, diasaxlisi qali sakuTar Tavs bevr sa­
specialuri kvlevebi, uSlida Tu ara qalis dasaqmeba Svi­ zogado sakiTxSi arakompetenturad miiCnevs, aseve aRiq­
lebis fizikur da inteleqtualur ganviTarebas xels, an: vamen mas ojaxis wevrebic. Tanamedrove kroskulturul
dadebiT gavlenas axdenda Tu uaryofiTs dedis umaRlesi kvlevebSi aSkarad Cans iseTi tradiciuli Sexedulebebisa
ganaTleba Svilze da a. S. `qalis sazogadoebriv­politi­ da sqemebis rRveva, rogorebicaa, magaliTad, qalis rolis
kur cxovrebaSi Cabma da misi rolis Secvla, TviTSegnebis istoriuli gansazRvra, aseve, saojaxo cxovrebis sqemebi,
zrda da Tanasworobisaken ltolva kanonzomieri da prog­ sadac mamakaci CarTuli unda iyos sazogadoebriv cxovre­
resuli procesia, romelsac Tan sdevs yvelasaTvis cnobi­ baSi, qali ki unda uvlides ojaxs, zrdides bavSvebs. dRei­
li tradiciuli patriarqaluri stereotipebis msxvreva. saTvis saojaxo cxovrebis sqema icnobs rogorc mamakacis,
es procesi amerikis SeerTebul Statebsa da evropis qvey­ ise qalis aqtiur rols sazogadoebriv cxovrebaSi, xolo
nebis nawilSi ukve dasrulebulia, nawilSi ki dResac war­ saojaxo saqmis Tanabrad da/an SeZlebisdagvarad Tanab­
matebiT mimdinareobs~ (meZmariaSvili 2012, gv. 96). Tumca rad gadanawilebas. aqve unda aRiniSnos isic, rom saoja­
amerikasa da evropaSi dRemde msjeloben genderul nor­ xo cxovrebaSi arsebobs e. w. qalis saqme da mamakacis saqme.
mebze, qalis uflebebze, ganaTlebisa da jandacvis sakiT­ qalis saqmed umravles SemTxvevaSi miiCneva regularuli
xebze qalTan mimarTebaSi; aseve – qalis inteleqtualuri saqmianoba: sadilis momzadeba, darecxva, dauToeba, si­
ganviTarebis xelSewyobaze, genderuli cnobierebis amaR­ sufTavis organizeba, bavSvebze zrunva da sxva; xolo ma­
lebaze, qalTa mdgomareobaze sazogadoebaSi, genderul makacis saqmianobad miiCneva araregularuli saqmianoba,
balansze, maT Soris, qalisa da mamakacis samuSaos anazRa­ rogoricaa, mwyobridan gamosuli xelsawyoebis SekeTeba
urebis sakiTxze, qalis socialur statusze. da sxv. aseve, unda iTqvas, rom im SemTxvevaSic, rodesac
cnobilia, rom evropasa da amerikaSic ki qalebis 40% qali dasaqmebulia ojaxis gareT, mainc mas uwevs saojaxo
14 15
saqmeebis keTeba. aqtualuri da sayuradReboa rogorc dasavleTis qveyne­
Tanamedrove kvlevebis mixedviT, arsebobs mkveTri bis (amerika, evropa), ise ganviTarebadi qveynebis konteq­
diferenciacia qalisa da mamakacis xelfasebs Soris. maga­ stebis gaTvaliswinebiT.
liTad, amerikis SeerTebul StatebSi momuSave qali mama­ qalis istoriuli rolisa da mecnierulad dasabu­
kacze 30%­iT nakleb xelfass iRebs. sxva qveynebSi qalis Tebuli stereotipebis Sesaxeb mdidar masalas gvawvdis
xelfasi kidev ufro naklebia mamakacisaze. amasTan, ar­ istoriuli wyaroebi, literaturuli da filosofiuri
sebobs qaluri da mamakacuri profesiebi, sadac qalebs teqstebi. qalisa da mamakacis istoriuli rolebis Sesa­
rigiTis, Semsruleblis, specialistis funqciebi aqvT, xeb Sexedulebebi da stereotipebi yalibdeboda da yalib­
xolo mamakacebis umravlesoba xelmZRvanelis pozicia­ deba ojaxSi, skolaSi, politikaSi, mediaSi... Sesabamisad,
zea dasaqmebuli. saqarTveloSi genderuli Tanasworobis qals ukve gaaCnia Tavisi stereotipuli roli, romlidan
programis mkvlevari, nani bendeliani naSromSi – `gende­ gamosvlis SemTxvevaSic mas uCndeba SiSi, is ar aris dar­
ruli Tanasworobis Sefaseba saqarTveloSi saerTaSori­ wmunebuli sakuTar TavSi, sakuTar arCevanSi, zedmetad
so indeqsebis da reitingebis mixedviT~ (ivnisi, 2012) – aR­ ufrTxis damoukideblad miiRos gadawyvetilebebi, e. w.
niSnavs: `saqarTveloSi... qalebis SromiT bazarze mzard `zedmeti damoukidebloba~ masSi iwvevs zedmet proble­
CarTulobasTan erTad, profesiuli da teqnikuri muSa­ mebs, eWvi epareba sakuTari Sexedulebebis WeSmaritebaSi,
kebis araproporciuli maCvenebeli (2011 wlis angariSi – eSinia Secdomebisa. amitomac, umetes SemTxvevaSi, advi­
qalebi 62%, mamakacebi 38%) miuTiTebs, rom SesaZlebelia lad ambobs uars sapasuxismgeblo arCevanze.
qalebis wilis zrda samuSao bazarze xdeba maTi dabalkva­ unda aRiniSnos isic, rom saukuneebis ganmavlobaSi qa­
lificiur samuSaoze an karieruli kibis dabal safexurze li mamakacis trfobis obieqtia. qals uZRvnidnen leqsebs,
dasaqmebiT. am arguments amyarebs imave samuSaos Sesrule­ xatavdnen, aqandakebdnen, umRerdnen mis silamazes, gansa­
bisas saxelfaso uTanasworobis mzardi tendencia – didi kuTrebulobasa da gamorCeulobas. qals miiCnevdnen si­
gansxvaveba qalebisa da mamakacebis mier gamomuSavebul lamazis etalonad, Tumca genderuli kvlevebis Tvalsaz­
saSualo Semosavals Soris~ (bendeliani 2012, gv. 20). unda risiT, rac ufro aRmerTebdnen qals da Tayvans scemdnen
iTqvas isic, rom qalis profesiul warmatebasa da karie­ mas sxvadasxva qveyanaSi, istoriis ama Tu im monakveTSi, si­
rul winsvlas yvela qveyanaSi xels uSlis ojaxuri da de­ namdvileSi miT ufro damorCilebul mdgomareobaSi iyo.
dobrivi movaleobebi. amerikeli mkvlevari beti fridani am paradoqss ase xsnis:
genderuli mkvlevrebis azriT, maSinac ki, rodesac `rac ufro naklebia realuri funqciebi qalis rolisaT­
tradiciuli genderuli rolebi icvleba Tanamedro­ vis, miT ufro rTaven da alamazeben mas uazro detalebiT,
ve Sexedulebebisa da tendenciebis mixedviT, garkveuli raTa sicariele Seavson~ (kiknaZe, donaZe 2006, gv. 12).
socialuri uTanasworoba mainc arsebobs. qalTa prob­ qalis mimarT stereotipuli Sexedulebebis ganmtkice­
lematika, kulturuli da socialuri aspeqtebi mudmivad baSi monawileobda literatura da filosofiac. cnobilia
16 17
sokrates gamonaTqvami: `sami ram SeiZleba CavTvaloT bed­ upiratesobiT cnes, rom qalsac SeiZleba gaaCndes suli.
nierebad: is, rom Sen veluri cxoveli ara xar, rom Sen bar­ yurani ambobs, rom: `qmrebi colebze maRla dganan imi­
barosi ara xar da rom Sen kaci xar da ara qali”. hipokrates tom, rom alahma uboZa pirvelT upiratesoba meoreebze”.
azriT, `coli kacs mxolod orjer axarebs: qorwinebis dRes Tumca unda iTqvas isic, rom religiaSi realizdeba
da dakrZalvis dRes~ (moyvanili gamonaTqvamebi ganxilulia da aisaxeba individebis cxovrebis wesi, rwmena da gaTviT­
wignSi: Феминизм: перспективы социального знания. М., 1992). qa­ cnobiereba, monaniebisa da ganwmendis survilebi, WeSma­
lis rolisa da funqciis Sesaxeb stereotipuli Sexedulebe­ ritebis garkveuli orientirebis arseboba. religiaSi,
bis tiraJirebas xSirad vxvdebiT cnobili filosofosebis farTo gagebiT, moiazreba rwmenis gziT optimizmis, uke­
gamonaTqvamebSi. mag., cnobilia, rom germanel filosofoss, Tesobisa da arsebuli pirovnuli, ojaxuri, janmrTelo­
i. kants gadawyvetili hqonda, ar moeyvana coli. erTi cnobi­ bis, socialuri, ekonomikuri da politikuri gaumjobese­
li mocekvave mas siyvarulSi gamoutyda da SesTavaza daqor­ bis survili da mdgradi imedi, mosalodneli sasurveli
wineba: `Cven gveyoleba Svili, TqvensaviT Wkviani da CemsaviT bednierebis SegrZneba ganurCevlad sqesisa. qalis rolis
lamazi~, kantma ki upasuxa: `vSiSob, moxdeba piriqiT, is iqne­ dadgenili CarCoebi, rogorebicaa: qalebisaTvis sakulto
ba CemsaviT uSno da TqvensaviT suleli~. cnobili germane­ adgilis SezRudva, akrZalva da sxva, mniSvnelovnad moqme­
li filosofosi f. nicSe miiCnevda, rom: `mamakacebma qalebs debs qalis religiuri mgrZnobelobis srulfasovnad re­
dasakuTrebis surviliT unda Sexedon, rogorc sakuTrebas, alizebaze.
romelsac unda daeuflo~ (nicSe 1907). aRniSnuli da sxva ga­ qalis rolis, e. w. `qalTa sakiTxis~ gaaqtiureba evro­
monaTqvamebi da Sexedulebebi kidev ufro amyarebda sazoga­ paSi, safrangeTis burJuaziuli revoluciis epoqaSi, re­
doebriv azrs qalisa da mamakacis ukve dadgenili rolebis Se­ voluciuri ideebisa da suliskveTebis fonze warmoiSva.
saxeb, sadac mamakacs dominanturi, wamyvani, ZiriTadi, xolo qalebi moiTxovdnen mamakacebTan gaTanabrebas, rogorc
qals damokidebuli, daqvemdebarebuli roli unda hqonoda. sazogadoebriv, ise – ojaxur cxovrebaSi. Tumca qalTa
stereotipuli Sexedulebebis damkvidrebasa da gan­ moZraobam, romelsac garkveuli Teoriuli deklaraciac
mtkicebas xels uwyobda sxvadasxva religiuri diskursic. edo safuZvlad, rogoricaa olimpia de guJis `qalisa da
mag., ebraeli meomrebis locvaSi vkiTxulobT: `madlobe­ moqalaqis uflebaTa deklaracia~ (1791 w.), male ganicada
li var, RmerTo, rom ar Semqmeni me warmarTad, gaunaTleb­ devna, de guJi sikvdiliT dasajes, xolo qalTa klubi ga­
lad da qalad.” auqmes. aRsaniSnavia, rom deklaraciaSi figurirebda qa­
cnobilia, rom warmarTul sazogadoebaSi qali ufro lisa da mamakacis Tanasworuflebianobis survili, qalis
xSirad iyo msxverplSewirvis obieqti. ganaTlebis, umaRlesi ganaTlebis ufleba. deklaraciaSi
qristianul religiaSi qalis fenomenis Sesaxeb did­ aRniSnuli iyo, rom qalebs umaRlesi ganaTlebis miReba
xans iyo azrTa sxvadasxvaoba. gasaTvaliswinebelia, rom undodaT ara imitom, rom mamakacebs Sejibrebodnen, ara­
mxolod 585 wlis msoflio saeklesio krebaze erTi xmis med mxolod imitom, rom daxmarebodnen sxva qalebs, rom­
18 19
lebic swored gaunaTleblobis gamo duxWirad cxovro­ Saobas. 1932 wels fromma adolf hitleris gamarjveba iwi­
bdnen. miuxedavad imisa, rom qalebis moTxovnebi sruliad naswarmetyvela, xolo 1933 wels germania datova da maqs
legitimuri iyo, mkvlevarTa nawilis azriT, qalTa moZra­ horkhaimerTan da Teodor v. adornosTan erTad, rogorc
obis marcxi imiTic iyo gamowveuli, rom aRniSnuli ideebi politikuri migranti, amerikis SeerTebul StatebSi ga­
ar gaxda saTanadod popularuli TviT qalebSive, radgan davida sacxovreblad. fromi akritikebda totalitarul
qalebs miaCndaT, rom maTi adgili iyo ojaxSi. qalebs ar ideebs. 1940 wels gamocemulma wignma `Tavisuflebisagan
hqondaT sakuTari Tavis saTanado rwmena. gaqceva~ (germ. `Die Furcht vor der Freiheit~; ingl. `Escape from
mecxramete­meoce saukuneebSi qalTa uflebebisaTvis Freedom~) mas germaniaSi mxolod da mxolod siZulvili
brZola kvlav iZens mniSvnelovan rols evropasa da ameri­ moutana. mogvianebiT fromi gaeTiSa frankfurtis sko­
kaSi. 1905 wels fineTSi, xolo 1920 wlidan dasavleT evro­ lis ideebs, moRvaweoba ganagrZo politikaSi, iyo ameriku­
pis TiTqmis yvela qveyanaSi, aseve amerikaSi, qalebs miecaT li socialisturi partiis wevri, kiTxulobda leqciebs.
arCevnebSi xmis micemis ufleba, rac ukve did gardatexad fromis cnobili wignebia: `siyvarulis xelovneba~ (germ.
SeiZleba CaiTvalos. `Die Kunst des Liebens~ 1956 w.), `floba Tu yofna?~ (germ. `Ha-
meoce saukunis 20­30­iani wlebidan iwyeba qalTa moZ­ ben oder Sein?~ 1976 w.).
raobis gaaqtiureba, rac im etapze qalTa uflebebisa da fromis Sexedulebebi genderuli Tanasworobis Se­
Tanasworuflebianobis moTxovnaSi aisaxeboda, Tumca am saxeb misi cxovrebis sxvadasxva etapze gansxvavebuli da
ideebs hyavda mravali mowinaaRmdege, maT Soris, inteleq­ urTierTgamomricxavia. 1930­iani wlebis eseebSi fromi
tuali mamakacebis saxiT. vfiqrob, sainteresoa is, Tu ra aviTarebda azrs, rom qalis roli istoriulad didi iyo
argumentebiTa da mecnieruli SexedulebebiT SeiZleboda da matriarqati yovelmxriv dadebiTi etapi unda yofili­
imis dasabuTeba, rom qalis rolis gaZliereba dauSvebeli yo kacobriobisaTvis. `gazviadeba ar aris vamtkicoT, rom
iyo. magaliTad, cnobilia, rom meoce saukunis gamoCenili modernuli civilizacia qalebis mier aris dafuZnebuli~
moazrovne, filosofosi, fsiqologi da fsiqoanalitiko­ (fromi, `dedis centraluri rolis Sesaxeb~). wignSi `siy­
si erix fromi qalis uflebebisaTvis brZolas, aseve, gen­ varulis xelovneba~ (1956 w.) fromi msjelobs qalisa da
deruli Tanasworuflebianobis sakiTxebs araerTgvarov­ mamakacis bunebaze, ganixilavs sxvadasxva eTikur proble­
nad uyurebda mTeli Tavisi moRvaweobis ganmavlobaSi. mas, qalisa da mamakacis sistemuri klasifikaciis dros mi­
erix fromi daibada 1900 wels mainis frankfurtSi. uTiTebs, rom mamakacis Tvisebebia `gaZRola, aqtiuroba,
1922 wels daicva disertacia filosofiaSi, is iyo ger­ disciplina, siTamame~, xolo qalisa – ` gamZleoba, dacva,
manel­amerikeli filosofosi, neofroidizmis erT­er­ realizmi, simtkice, dedobrioba~ (fromi 1956, gv. 31). Sem­
Ti fuZemdebeli. meoce saukunis 30­ian wlebSi fromma dgom etapze fromi problemebs xedavs feminizmSi, sazo­
frankfurtis filosofiuri skolis damaarseblebTan, gadoebas ki adanaSaulebs qalisa da mamakacis funqciebis
Teodor v. adornosTan da maqs horkhaimerTan daiwyo mu­ aRrevaSi. mogvianebiT igi kvlav ubrundeba feministur
20 21
Sexedulebebs da akritikebs patriarqaluri dominirebis liberalur­Semwynarebluri filosofiuri, literatu­
gaZlierebas: `patriarqaluri sazogadoeba siyvarulisa ruli da politikuri Sexedulebebi, mag., jon lokis, Jan­
da TanasworobisaTvis ar zrunavs, is mxolod kacebis mier Jak rusos liberalisturi Sexedulebebi da sxv.
Seqmnil kanonebs ukavSirdeba, saxelmwifos, abstraqtul qalTa moZraoba meoce saukunis meore naxevridan
principebs, morCilebas. es aRwerilia sofokles `anti­ qmnida mecnierul midgomebs da sam ZiriTad xazad yalib­
goneSi~ kreonis pirovnebasa da sistemaSi, faSisti lide­ deboda:
ris prototipSi~ (fromi 1970, citirebulia d. kelneris 1. qalTa kvlevebi
mixedviT). Tumca mogvianebiT, erT­erT interviuSi, fro­ 2. feministuri kvlevebi
mi kvlav antifeministur poziciazea. qalTa moZraobas­ 3. genderuli kvlevebi
Tan dakavSirebiT dasmul kiTxvaze fromi pasuxobs, rom
es aris `Ria, Zaladobrivi brZola kacebis winaaRmdeg. Se­ zogierT aspeqtSi aRniSnuli mimarTulebebi erTma­
uZlebelia qalebis fsiqologiis gageba da amitomac kace­ neTs kveTs, avsebs, meordeba (es gansakuTrebiT SeiZleba
bis fsiqologiis gagebac, aravis SeuZlia gaigos sadizmis, iTqvas qalTa kvlevebisa da feministuri kvlevebis Sesa­
mtrobisa da destruqciis elementebi, Tu ar gaviTvalis­ xeb, radgan, zogierTi mecnieris azriT, qalTa da femi­
winebT, rom gasuli 6 aTasi wlis ganmavlobaSi sqesTa So­ nisturi kvlevebi damoukidebeli mecnieruli Teoriebis
ris brZola mimdinareobda. es brZola aris partizanuli ganviTarebad ar SeiZleba CaiTvalos). zogadad, samive Te­
brZola. qalebi daamarcxa patriarqatma 6 aTasi wlis win oria swrafad cvlida erTmaneTs da erTmaneTisagan gamom­
da sazogadoeba aSenda kacebis dominirebis principiT~ dinareobda kidec, Tumca, zogierT aspeqtSi, aRniSnuli
(fromi 1975, citirebulia d. kelneris mixedviT). sabolo­ Teoriebi urTierTgamomricxav Sexedulebebsac moicavs.
od, sicocxlis bolo wels, fromma axali ideis ganviTare­ unda aRiniSnos isic, rom qalis uflebebis, rolisa da
ba daiwyo. fromis kritikosis, duglas kelneris azriT, es sxva midgomebis paralelurad, mecnieruli Seswavlis are­
iyo feminizmis Teoriisa da feminizmis kritikis Teoriis alSi moeqca qali avtorebis Semoqmedebis, rogorc damo­
erTgvari sinTezi (kelneri, `erix fromi da frankfurtis ukidebeli fenomenis, literaturul­Teoriuli ganxilva.
skola~, internetresursi).
qalebis uflebebisaTvis brZola, Tanasworuflebi­
anobisaken swrafva mravalmxrivi winaaRmdegobis fonze
mimdinareobda. meoce saukunis 70­ian – 90­ian wlebSi ev­
ropasa da amerikaSi, Semdeg ki, msoflios mraval qveyanaSi,
miiRes kanoni qalisa da mamakacis Tanasworobis Sesaxeb.
qalTa mimarT diferenciuli, zogierT SemTxvevaSi,
diskriminaciuli midgomebis paralelurad, arsebobda
22 23
feministuri literaturis Teoria da ciebi Seiswavlis tradiciulad dadgenili da aRiarebuli
genderuli kvlevebi teqstis qronologiuri ganviTarebis CarCos da ayalibebs
genderulad gansxvavebuli teqstebis tipologias. maT
meoce saukunis samociani wlebis politikurad moti­ Soris, qali avtorebis mier Seqmnili teqstebisaTvis da­
virebuli qalTa moZraobis dawyebis Semdeg rogorc lite­ maxasiaTebeli ganviTarebis xazis Sesabamisad.
raturaSi, ise, zogadad, samecniero samyaroSi, qalis ro­ feministuri kvlevebis mixedviT, qali avtorebis teq­
lis Sesaxeb zogierTi Sexeduleba Seicvala da dazustda. stebis aRqma ukeTesi iqneboda mdedrobiTi perspeqtivi­
erTi mxriv, Seiqmna qali avtorebis mier emansipaciuri li­ dan, radgan qalebis mier Seqmnili teqstebi, SesaZlebelia,
teratura, romelic sakuTar, qalur istoriebze dayrdno­ Sinaganad izolirebuli yofiliyo tradiciuli litera­
biT iyo SeTxzuli, meore mxriv ki, warmoiSva feministuri turuli xazisagan, vinaidan miCneulia, rom literaturis
literaturis Teoria, romelmac axali damokidebulebis Seqmnisa da Sefasebis ZiriTadi struqturebi mamrobiTi
Sesabamisad, literaturaTmcodneobaSi daamkvidra qali perspeqtivebis mixedviT aris SemuSavebuli, rac qali av­
avtoris (qalurobis, rogorc eTikuri kategoriis) cneba torebis teqstebs, sakuTari cxovrebiseuli realobidan
(ingl. Femininity, germ. die Weiblichkeit, rus. Женственность). gamomdinare, marginalobas sZens, es yovelive ki centra­
swored am droidan iwyeba qalis rolis, qalis funqciis lur winaaRmdegobas warmoSobs genderuli sxvaobebis
gansazRvrisa da dadgenis sakiTxi. 1969 wels gamoqveynda kuTxiT.
amerikeli mkvlevris, qeiT miletsis (Katte Milletts) diser­ qalze orientirebuli kvlevebis paralelurad uka­
tacia: `seqsualuri politika~ (`Sexual Politics~), sadac av­ nasknel aTwleulebSi samecniero TvalsawierSi damkvid­
tori cnobil teqstebze dayrdnobiT qalis, rogorc seq­ rda genderuli kvlevebi (Gender Studies). iseve rogorc
sualuri obieqtis rols gansakuTrebulad gamokveTs. feministur literaturaTmcodneobaSi, genderul kvle­
feministuri kritikis mixedviT, qali avtorebis teq­ vebSic yuradReba gamaxvilebulia sqesTa Soris rolebis
stebi imiT aris gamorCeuli da saintereso, rom Tvalsa­ gadanawilebis sakiTxebze, rac ar aris biologiur sxvao­
Cinoa qalurad motivirebuli gamocdileba, emociebi da, baze dafuZnebuli. Tu feministur literaturaTmcodne­
zogadad, azrovneba. obaSi biologiuri sxvaoba reprezentirebulia inglisuri
feministuri literaturis Teoriis warmoSoba da gan­ terminiT – sqesi, genderul kvlevebSi socialuri da kul­
viTareba Tavis safuZvelSi politikur xasiaTs atarebs. turuli komponentebis determinireba gaxda SesaZlebeli
am Teoriis upirvelesi mizani iyo kritikuli analizis ga­ da amisaTvis gramatikidan nasesxebi termini genderi `Ge-
moyenebiT qalebis motivireba da qalebis literaturuli nus/gender”gamoiyeneba.
saqmianobis xelSewyoba, Tundac, gacnobierebuli margi­ feministuri kvlevebisagan gansxvavebiT, genderuli
naluri winapirobebiT. kvlevebi ar ayenebs qalurobis sakiTxs kvlevebis/anali­
feministurad da genderulad specifikuri publika­ zis centrSi, aramed misi mTavari obieqtia genderuli de­
24 25
finiciebi sociokulturuli, istoriuli da sazogadoeb­ Si Caeyara safuZveli meoce saukunis 70­ian wlebSi. male
rivi sakiTxebis diskursSi. Tu garkveul sazogadoebriv feministuri kvlevebi genderul kvlevebSi gadaizarda
da kulturul aspeqtSi teqstebi aRqmuli da gaanalize­ 1990­ian wlebSi rogorc amerikaSi, ise evropaSi. feminis­
buli iqneba genderuli markirebis mixedviT, rogorc ma­ turi moZraobis institucionaluri biZgi 1960­iani wle­
makacuri da qaluri gamovlinebebi, aseT SemTxvevaSi Seg­ bis qalTa moZraoba gaxda, romlis mizanic qalTa ufle­
viZlia vimsjeloT genderze, rogorc mniSvnelobis mqone bebisaTvis brZola, aseve, qalTa TviTSegnebis amaRleba
kategoriaze, romelic iseTive kategoriad SeiZleba iyos da sazogadoebaSi qalis rolis mniSvnelovnad gamokveTa
miCneuli, rogorebicaa `rasobrivi~ da `klasobrivi~ ka­ iyo. feministuri mecniereba, romelsac Tavdapirvelad
tegoriebi. genderuli kvlevebi am aspeqtSi gagebulia ara Women’s Studies ewodeboda, aRmocenda amerikul universi­
mxolod rogorc literaturis Teoriis, qali avtorebis tetebSi, misi gagrZeleba iyo feministuri literaturaT­
kuTxiT specifikuri kvlevebi, aramed, ufro metad, ro­ mcodneoba amerikasa da evropaSi, rac aSkarad miuTiTeb­
gorc ZiriTadad interdisciplinuri, kulturuli Sesa­ da feministuri mecnierebis, iseve rogorc feministuri
bamisobis mqone humanitaruli, sociologiuri, aseve, eko­ literaturaTmcodneobis politikur motivaciaze, Tana­
nomikuri da iuridiuli kvlevebi. baruflebianobis miRwevis survilze, qalis rolis gaZli­
bolo xans sqessa da genders Soris gansxvaveba garkve­ erebaze.
uli diskusiisa da mecnieruli kamaTis sagani gaxda. gaCnda pirveli feministuri literaturaTmcodneobiTi
SekiTxvebi biologiurad da socialurad motivirebuli kvlevebi sam ZiriTad sakiTxze iyo koncentrirebuli:
genderis Sesaxeb. aseve, gamoiTqva mosazrebebi, rom `qalu­ 1. literaturis istoriaSi arsebuli tradiciis kri­
robis~ cnebis gansazRvra xSir SemTxvevaSi winaaRmdegob­ tika qali avtorebis rolis gamosavlenad;
rivia istoriul teqstebTan da Tanamedrove warmodgeneb­ 2. qali avtorebis irgvliv informaciis kvleva da
Tan kavSirSi~ (Slikeri 2003, gv. 51­52). kerZod, genderuli gamoqveyneba (aq igulisxmeba saukuneebis ganmavlobaSi
markireba da kvleva im epoqisa, romelSic msgavsi midgo­ CrdilSi mdgari qali avtorebis biografiebisa da moRva­
mebi da kvlevis genderuli meTodebi ar arsebobda, arTu­ weobis Seswavla, maTi teqstebis saTanado mecnieruli me­
lebs sakiTxis Seswavlas. TodikiT damuSaveba, maT Soris, literaturis istoriis
sxvadasxva sazogadoebaSi damokidebuleba qalsa da kuTxiT, rac arsebuli sicarielis amovsebis mcdelobas
mamakacs Soris sxvadasxvanairia, Tumca aRiarebulia, rom warmoadgenda, aseve, konkretulad qali avtorebis mier
sqesTaSorisi sistemebi sazogadoebaSi asimetriulia. Seqmnil da/an ganviTarebul samwerlo Janrze dakvirveba.
kerZod, mamakaci da mamakacuri ganixileba, rogorc yve­ mag., werilebi, dRiurebi);
laze mniSvnelovani, pirveladi, sawyisi, dominanti, xolo 3. feministuri kvlevebis, feministuri literaturis
qali da qaluri – nazi, umniSvnelo, mokrZalebuli. Teoriisa da kritikis Camoyalibeba da sakiTxis specifiki­
feministur kvlevebs jer amerikaSi, Semdeg ki evropa­ dan da midgomebidan gamomdinare, feministuri sakiTxebis
26 27
mecnieruli analizis safuZvelze, feministuri dargis Si literatura aRar aRiqmeba sayovelTaod miRebul (an­
Seqmna (viliamsi 2009, gv. 22). drocentrul) masStabebSi, sadac qals umetes SemTxvevaSi
feministuri literaturaTmcodneobis Tavdapirveli umniSvnelo roli aqvs, aramed gaCnda mcdeloba, teqstebi
kvlevebis irgvliv mravali SekiTxva da gansxvavebuli Se­ sxva esTetikuri gamocdilebiT yofiliyo datvirTuli.
xeduleba gaCnda. kerZod, ratom unda dayofiliyo liter­ iuta osinski 1998 wels gamoqveynebul naSromSi miu­
aturis kvlevebi sqesTa mixedviT da ratom ar unda yofi­ TiTebs amerikis SeerTebul StatebSi 1970­ian wlebSi ar­
liyo literaturaTmcodneoba neitraluri. literatura, sebul legitimurobis krizisze: is Teoria, romelic fe­
rogorc fenomeni, zogadi kategoriaa, Sesabamisad, zogi ministuri kvlevebisaTvis misaRebi aRmoCnda, sxvadasxva
SexedulebiT, SeuZlebeli iyo misi definicia da markireba social­politikuri da ideologiuri kritikidan gamom­
genderulad specifikuri qali avtorebisa da mamakaci av­ dinare, ar gaxda misaRebi akademiuri wreebisaTvis da ar
torebis mixedviT. aseve, gasaTvaliswinebeli iyo isic, Tu damkvidrda samecniero terminologiaSi. mxolod fran­
ramdenad SesaZlebelia feministuri literaturaTmcod­ guli feminizmis Teoriis (French Feminism) importiT gaxda
neobiTi meTodebis gamoyenebiT im qali avtorebis Semoq­ SesaZlebeli qali avtorebis Semoqmedebis literaturisa
medebis kvleva, romlebic sruliad sxva sazogadoebriv da qali avtorebis Semoqmedebis literaturulad kvleva
yofaSi, sxva mdgomareobaSi, gansxvavebul garemo­piro­ (osinski 1998, gv. 40).
bebSi qmnidnen sakuTar teqstebs, rodesac avtor qalebs safrangeTSi 1970­ian wlebSi mimdinare feministuri
ar hqondaT gamokveTili adgili, ar arsebobda tradicia, kvlevebi mkveTrad Teoriuli iyo, vidre amerikis Seer­
rom maT sakuTari, qaluri, mdedrobiTi konteqstidan ga­ Tebul StatebSi. am droisaTvis iqmneba qali avtorebis
momdinare SeZlebodaT wera. nawarmoebebi, romlebSic beletristika da Teoria erTma­
feministuri midgomis SemTxvevaSi qali avtorebis Se­ neTSia Sereuli. magaliTad, elen siqsus (Hélène Cixous) lus
moqmedeba gaorebul mdgomareobaSi eqceoda, radgan qali irigarais (Luce Irigaray), monik vitingis (Monique Witting) li­
avtorebis Semoqmedeba moiazreboda garkveuli litera­ teraturuli teqstebi, sadac avtori qalebi xazs usvamen,
turuli tradiciebis konteqstSi, magram, amave dros, fe­ rom mihyvebian gansxvavebul weriT maneras da weris dis­
ministuri kvleva gamijnuli iyo ukve arsebuli litera­ kurss. Jak deridas Teoriis mixedviT, am qalebs TavianTi
turuli tradiciebisa da midgomebisagan. wignebiT surT arsebuli kulturis saazrovno da enobri­
Sesabamisad, avtorisa da teqstis Sesaxeb tradiciu­ vi tradiciebis kritika, romelic, deridas ganmartebiT,
li Sexedulebebi, romlebic sayovelTaod cnobili da mi­ ierarqiulad opoziciuri da logocentristulia, ker­
Rebuli iyo literaturis istoriaSi, feministuri kvle­ Zod, asaxvis saazrovno da enobrivi tradiciebi erTmniS­
vebis mixedviT kiTxvis niSnis qveS idga, amdenad, Tavidan vnelovnad mamrobiTia, romelic Tavis TavSi gamoricxavs
unda momxdariyo terminebis definicia da gansazRvra. ga­ mdedrobiTs (derida 1983). TviTdajerebuli, sakuTar
momdinare aqedan, feministur literaturaTmcodneoba­ TavSi darwmunebuli qalis ena gaxda SemdgomSi franguli
28 29
feminizmis fundamenti – ganaxlebuli ena, romlis safuZ­ 80­ian wlebSi, genderuli kvlevebis dasawyisSi es da sxva
velzec sxva, jer kidev warmoudgeneli azrebis asaxva iyo feministuri Sexedulebebi Semdegnairad Camoyalibda:
SesaZlebeli. ierarqiulad arsebuli opoziciuri Sexedulebebi qalsa
1970­ian wlebSi formulirebuli Sexedulebebi pos­ da mamakacs Soris unda Secvliliyo struqturis dekon­
tstruqturalizmis Teoriis gavleniT 1980­ian wlebSi struqciis gziT. aseve, feministuri kritikis mixedviT, qa­
evropasa da amerikaSi sxvadasxvagvarad Camoyalibda, maT li aRqmuli da Sefasebuli iyo patriarqaluri sazogado­
Soris, qali avtorebis kvlevis kuTxiTac. mTavari sakiTxi ebis mier da es suraTi farTod iyo asaxuli azrovnebaSi,
iyo feministur kvlevebSi dasavluri identobisa da subi­ enaSi, sazogadoebriv sistemaSi, mxatvrul literaturaSi,
eqturobis daZleva. kerZod, aSkara iyo, rom feministuri istoriasa da kulturaSi. genderuli kvlevebi metwilad
kvlevebis Rrma problema swored dasavluri (evropa da kulturis mecnierebisa da diskursis analizis mixedviT
amerika) Sexeduleba iyo, romlis mixedviTac, enis struq­ mimdinareobda, rac qali avtorebis nawarmoebebis lite­
tura warmoSobs diferenciaciebs da aRqmis sxvadasxvao­ raturuli ganxilvisaTvis sruliad misaReb Teoriul­
bebs. subieqtis azrebi aris enis struqturebis produqti, literaturul fons qmnida, vinaidan mxatvruli litera­
romelic, zogierTi feministis azriT, e. w. logocentris­ tura sxva niSan­TvisebebTan erTad, garkveul mxatvrul
tulad aris struqtuirebuli, rac, gabatonebuli pozi­ da kulturul sistemas warmoadgens, romelSic asaxulia
ciebis mixedviT, struqturul opoziciebad aqcevs qalsa im droisaTvis sazogadoebaSi arsebuli diferenciaciebi,
da mamakacs, sadac TiToeul maTgans Tavisi istoriulad maT Soris, genderuli gansxvavebebi da stereotipebi, rac
gamokveTili roli aqvs. Sesabamisad, feministuri kvleve­ garkveul sociokulturul suraTs qmnis. `genderuli
bis mizani gaxda enis struqturis dekonstruireba, ker­ kvlevebi 90­ian wlebSi iRebda saerTo da sazogado saxes
Zod, ara mxolod gamoavlinon konstruqtebi: rogorc feministuri, ise arafeministuri kvlevebis er­
TobliobiT, riTac kulturis mecnierebebis Tvalsazri­
mamakaci-qali, siTac aris saintereso... es ar aris `meTodebi~ da ar aqvs
mamrobiTi-mdedrobiTi, `modeli~, aramed genderuli kvlevebi warmoadgens Tema­
aramed moaxdinon e. w. sqesTa diferenciaciis sruli tur interess, romelic sxvadasxva sferodan, sxvadasxva
dekosntruireba, sadac enobrivi konstruqtebis ierarqi­ disciplinidan, gansxvavebuli konteqstidan da gamocdi­
uli struqturebi da opoziciebi naTlad dadgindeba, ra­ lebidan Seswavlas saWiroebs~ (osinski 1998, gv. 122).
Ta misi ganeitraleba moxerxdes. dReisaTvis termini genderi Tanabrad ixmareba humani­
feministuri da genderuli kvlevebis SedarebisaTvis tarul da socialur mecnierebebSi, aseve samarTalmcod­
unda iTqvas, rom meoce saukunis 70­ian wlebSi, feministu­ neobasa da ekonomikaSi. yoveli dargi Tavisi specifikis,
ri Teoriis ZiriTad safuZvels warmoadgenda Sexeduleba, interesis mixedviT akonkretebs termins. busmaanisa da
rom qali umeteswilad biologiur subieqtad aRiqmeboda. osinskis, aseve, braunisa da stepanis mier gamokvleuli iq­
30 31
na genderis, rogorc samecniero da pragmatuli terminis, genderi da enaTmecniereba
mniSvnelobebi da dazustda misi am da mis irgvliv moaz­
rebuli sakiTxebis arsi. braunisa da stepanis ganmartebis lingvisturi genderologia, iseve rogorc genderis
mixedviT, genderuli kvlevebi niSnavs: kvlevebis ZiriTadi Teoriebi enaTmecnierebis mimarTu­
1. Zalauflebis mdgomareobis kvlevebs ideologiuri lebad meoce saukunis meore naxevridan Camoyalibda. 1975
aspeqtiT, socialuri da kulturuli gavlenebis Se­ wels gamoqveynda robin leikofis naSromi `ena da qalis
sabamisad; adgili~, romelSic avtori msjelobs qalis enisa da mama­
2. identobis, enisa da simboloebis kvlevas. kacis enis Sesaxeb, qalisa da mamakacis sametyvelo da sa­
Tanamedrove genderuli Teoriis Sesabamisad, samoma­ azrovno sistemebis irgvliv, aseve, qalisa da mamakacis
vlod genderuli kvlevebi interdisciplinuri kuTxiT lingvisturi stereotipebis Sesaxeb. leikofi miuTiTebs,
unda ganviTardes. kerZod, vinaidan genderuli Teoria sx­ rom: `qalebi ormxrivad ganicdian enobriv diskriminaci­
vadasxva samecniero disciplinasTan aris kavSirSi, mizan­ as, Tu rogor aswavlian maT enis gamoyenebas da rogor mo­
Sewonilia samecniero­kvleviTi muSaoba warimarTos kom­ ixseniebian isini saerTod enaSi~ (leikofi 1975, gv. 4).
pleqsurad, momijnave dargebis monawileobiT. leikofi gamoyofs qalisa da mamakacis enebis Semdeg
variantebs:
1. qalebi umetesad iyeneben `cariel~ SefasebiT zed­
sarTav saxelebs (mag., `sasiamovnoa~);
2. qalebi iyeneben kiTxviT formebs iq, sadac mamakace­
bi iyeneben mtkicebiT formebs;
3. qalebi xSirad iyeneben Tavazian formebs;
4. qalebi xSirad iyeneben iseT formebs, romlebic ga­
moxatavs meryeobas (mag., `Tqven iciT~; `me meCveneba,
rom...~; `albaT~; `SesaZlebelia~);
5. qalebi xSirad iyeneben gamaZlierebel formebs (mag.:
`ra sasiamovnoa~; `araCveulebrivia~; `fantastiku­
ria~);
6. qalebi xSirad iyeneben hiperkoreqtul gramatikas
(leikofi 1975).
qalebisa da mamakacebis lingvisturi maxasiaTeblebis
kvleva mravali saintereso daskvnis saSualebas iZleva.
aRniSnulia, rom `sociolingvistikaSi genderuli mimar­
32 33
Tulebis bevri warmomadgeneli ganixilavs qalebs, ro­ bi, kiTxviTi da kiTxva­Zaxilis winadadebebi.
gorc gamorCeul socialur jgufs, Tanac, rogorc tra­ genderuli lingvistika asxvavebs qali avtorebisa da
diciulad Cagrulsa da marginalurs. amgvar debulebebze mamakaci avtorebis mier Seqmnil teqstebSi enobriv for­
dayrdnobiT, feministuri ganxris momxreebi (da ara marto mulebs, konceptebs, enobriv saSualebebs, romlebic qali
isini) ukve karga xania cdiloben, daamtkicon, rom samyaro avtorisa da mamakaci avtoris SemTxvevaSi sxvadasxvagva­
agebulia mamakacuri, patriarqaluri kanonebis mixedviT rad gamoiyeneba. genderul lingvistikaSi aseve SeniSnu­
da mamakacebis sasargeblod~ (kikviZe 2010, gv. 18­19). lia, rom qalisa da mamakacis enebs Soris gansxvaveba gansa­
genderuli lingvisturi kvlevebis mixedviT, qalisa kuTrebiT TvalsaCinoa Targmanze muSaobisas. erTi enidan
da mamakacis metyveleba mkveTrad gansxvavdeba rogorc meoreze Targmnisas aSkarad vlindeba sqesis kategoria.
emociuri, ise – frazeologiuri SedgenilobiT. enaTmec­ genderuli kvlevebis mixedviT, istoriulad qalebs
nierebi miiCneven, rom qalebi da mamakacebi sxvadasxvana­ ar eZleodaT enobriv doneze SemoqmedebiTad gamoexataT
irad metyveleben, maT sxvadasxva `sametyvelo ena~ aqvT. TavanTi msoflmxedveloba. sazogadoebrivi Sexedule­
qalebi saubroben ufro mets, saubarSi iyeneben advilad bis Tanaxmad da genderuli rolebis mkveTri ganawilebi­
aRsaqmel sityvebs, xSir SemTxvevaSi, gansazRvrebebs, mag., dan gamomdinare, qalebis SemoqmedebiTi damokidebuleba
lamazi, Zlieri, kargi, cudi... aqvT gansakuTrebuli into­ ZiriTadad iseT sferoebSi vlindeboda, rogorebic iyo:
nacia, saubris manera, mimika, Jestikulacia. amasTan, qale­ qsova, qargva, kerva, saojaxo saqme, kulinaria, Svilebis
bi xSirad icvlian Temas, ar arian saubarsa da msjelobaSi aRzrda, xolo zogjer sruliad uCveulo formebiTac,
Tanmimdevrulni, argumentebad mohyavT nacnobebis, naTe­ rogorebicaa: mkiTxaoba, jadoqroba, xilvebis qona da a. S.
savebis, mezoblebis magaliTebi, sayvareli personaJebi. qalisa da mamakacis opoziciuri wyvili bunebrivi da
genderuli lingvistikis mixedviT, qalsa da mamakacs So­ fundamenturia adamianuri kulturisaTvis. amisi mrava­
ris arsebuli gansxvavebebi, maT Soris, msoflmxedvelob­ li dadastureba arsebobs. magaliTad, samyaros uZvelesi
rivi sxvaobebi swored komunikaciaSi iCens Tavs. Sesabami­ warmodgenebis mixedviT, suli aris yoveli arsebis mama,
sad, ena asaxavs im msoflaRqmebs, romlebic opoziciuria xolo materia, sxeuli – deda. maTi erTianobis Sedegs ki
Tavis arsSive, radgan enis saSualebiT gamoixateba Sexe­ warmoadgens yvelaferi, rac arsebobs. meore mxriv, qali
dulebebi, ganwyobilebebi, msoflmxedveloba. Tavisebur simbolos warmoadgenda qveda samyarosi, yo­
dReisaTvis genderuli lingvistika Seiswavlis ro­ velgvari miwierisa, avisa. klasikur sazogadoebaSi qali
gorc qalebis, ise – mamakacebis metyvelebas. aRniSnulia, genofondis Semnaxvelis simbolo iyo, mas hqonda buneba­
rom mamakacebis metyveleba xasiaTdeba lakonurobiT, Si yvelaze faseuli Tviseba: eSva axali sicocxle, gaeg­
garkveuli agresiulobiT, qalis metyvelebaSi ki SeimCneva rZelebina gvari, rac agrZelebda tradiciebs, es ki, Ta­
garkveuli esTetikuri damokidebuleba, emociuri foni, vis mxriv, sazogadoebis sicocxlisunarianobas uwyobda
mgrZnobeloba. qalur metyvelebaSi xSiria Sorisdebule­ xels. miuxedavad zemoaRniSnulisa, qali sxvadasxva epo­
34 35
qaSi iTvleboda iracionalur (aristotele), zedmetad kanonTa krebulSi mamakacebma Seitanes kanonebi, romle­
mgrZnobiare (kanti), uamravi arasrulfasovnebiT savse bic qalebis beds ganagebs~ (balzaki 2011, gv. 16).
(froidi) arsebad. uiliam somerset moemi, ingliseli mwerali (1874­
ase rom, dasavlur/evropul kulturebSi qali aris 1965): `qalebi siamovnebisTvis gauCenia RmerTs, amitom ver
qaosi, romelsac awesrigebs mamakaci. piTagora miiCnevda, vitan maT sulier pretenziebs, iyvnen megobrebi da saqmis
rom arsebobs dadebiTi principi, romelmac Seqmna wesri­ Tanamonawileni~ (moemi 2011, gv. 10).
gi, sinaTle da mamakaci da uaryofiTi principi, romelmac andre morua, frangi mwerali (1885­1967): `qali Sei­
Seqmna qaosi, sibnele da qali. Zleba iyos nivTi an pirovneba. is pirovnebaa, roca sayva­
qalebis Sesaxeb arsebuli mamakacebis Sexedulebebi rel mamakacTan damoukideblobas inarCunebs, aqvs Tavisi
da gamonaTqvamebi da, meore mxriv, qalebis Sexedulebebi Sexedulebebi da azrebi, aris Tavisi sxeulisa da sulis
mamakacebis Sesaxeb xSirad aris opoziciuri. sailustra­ baton­patroni. xolo nivTia, Tu nebas iZleva, moeqce ro­
ciod moviyvan ramdenime magaliTs: gorc nivTs, Tundac mSveniersa da Zvirfass, magram sa­
kuTar nebelobas moklebuls~ (morua 2011, gv. 2).
mamakacebis gamonaTqvamebi qalebze:
qalebis gamonaTqvamebi mamakacebze:
jonaTan svifti, irlandieli mwerali (1667­1745): `qa­
lebis Wirveulobas verc klimati gansazRvravs da verc aA bigail smit adamsi, amerikis SeerTebuli Statebis
erovneba: isini ufro metad arian erTnairebi, vidre mamak­ prezidentis, jon adamsis meuRle, feministi (1744­1818):
acebs warmogvidgenia~ (svifti 2011, gv. 4). `yvela mamakaci tirani iqneba, Tu amis saSualebas mi­
hainrix haine, germaneli mwerali (1797­1856): `qalebs vcemT~, aseve: `qalebs gvaiZuleben, rom mamakacebis miReE­
Cveni gabednierebis mxolod erTaderTi, xolo gaube­ bul kanonebs davemorCiloT~ (adamsi 2011, gv. 26).
durebis 30 aTasi xerxi aqvT~ (haine 2011, gv. 20). aseve: `lamaz Sarlota bronte, ingliseli mwerali (1816­1855): `ma­
qalebze ufro saSiSni gonebrivad ufro srulyofilni da makaci Cinurad dawerili gadaSlili wignia. Targmna, in­
naklebad momxibvleli qalebi arian~ (haine 2011, gv. 21). terpretacia da gageba sWirdeba. zogjer Targmani imde­
onore de balzaki, frangi mwerali (1799­1850): `qalis nad rTulia, rom qals kiTxvis xalisi ekargeba~ (bronte
poezia misi keTildReEobaa, iseve, rogorc morTuloba 2011, gv. 16).
– misi silamaze~ (balzaki 2011, gv. 15). aseve: `qali Tavisi mMargaret mitCeli, amerikeli mwerali (1900­1949): `ra­
arsiT mxolod mamakacis danamats warmoadgens. bunebam is tom siamovnebT mamakacebs qals rom Wkuas aswavlian? ra­
CvenTvis gamosayeneblad Seqmna, raTa yvelaferi zidos: tom sWirdeba qals mamakacs sulelad moaCvenos Tavi, rom
bavSvebi, dardi, cema­tyepa da tkivilebi. veravin dagadan­ masze gaTxovdes? arada, mamakacebma xSirad ar ician, ra
aSaulebs gulqvaobaSi. e. w. kulturuli erebis yvela undaT. Tumca fiqroben, rom yvelaferi ician. imisTvis,
36 37
rom gauTxovari ar darCe, iZulebuli xar, maT dakrulze ba ar gamoadgeboda werisas... sinamdvileSi, Tavisufleba
icekvo. am jentlmenebs mxolod mSvidi, mosulelo qalebi da naTqvamis SegrZnebis xelovnebis doneze ayvana qali av­
sWirdebaT, romelTac Citis odena Wkua aqvT. arc erTi ma­ torebis teqstebSi gamomsaxvelobiT saSualebebze ufro
makaci ar SeirTavs qals, Tu SeamCnevs, rom mas am cxovreba­ mZafrad gamosWvivis. gamomdinare aqedan, wigni ar Sedge­
Si masze meti gaegeba. arada, aseTi jentlmenebisTvis didi ba winadadebebisagan, romlebic dalagebulia erTmaneTis
moulodnelobaa, roca qorwinebis Semdeg aRmoaCenen, rom gverdiT, aramed, Tu suraTis warmodgena dagvexmareba,
maTi colebi namdvili idiotebi arian~ (MmitCeli 2011, gv. winadadebebisagan, romlebic erTmaneTs ki ar mihyvebi­
3­4). an, aramed TaRebad da koSkebad arian daxvavebulebi da es
fransuaza sagani, frangi mwerali (1935­2004): `mamak­ saxec mamakacebis mier aris Seqmnili maTi survilebisa da
acebi mxolod imitom arian Zlieri sqesis warmomadgen­ miznebis Sesabamisad~ (vulfi 1929, gv. 94).
lebi, rom qalebma esTetikuri TvalsazrisiT uari Tqves mxatvrul teqstSi qali avtoris gansakuTrebuli
kunTebis dayenebaze~ (sagani 2011, gv. 17). saTqmelis, qaluri specifikis mqone aqcentebis arsebobis
marta ketro, Tanamedrove rusi mwerali qali: `es sa­ Sesaxeb pirvelad sakiTxi daisva silvia bovenSenis (Silvia
myaro mamakacs ekuTvnoda da isic emorCileboda mas. sa­ Bovenschen) kvlevebSi, kerZod, mis programulad motivi­
kuTrebac mamakacebis xelSi iyo. qals ki misi gaZRola rebul gamokvlevaSi, saTauriT: `arsebobs qaluri esTe­
ekrZaleboda. yairaTiani mepatronis saxeli mamakacs erge­ tika~ (1979 w.). es sakiTxi male gaxda feministuri kvleve­
boda, qals ki mis winaSe qedis moxra evaleboda. mamakaci bis centraluri Tema. karin rixter­Sroderi wignSi: `qali
xariviT Rrialebda, Tu frCxilis qveS WuWyi moxvdeboda, avtorebis literatura da qaluri identoba~ (1986 w.) qali
qals ki bavSvis gaCenisas xmamaRla kvnesa ekrZaleboda, avtorebisa da mamakaci avtorebis mier enis gansxvavebul
raTa qmris simSvide ar daerRvia. mamakacebi yvelafers komunikaciur gamoyenebas Semdegnairad xsnis: `qali dis­
ambobdnen, rac enaze moadgebodaT da xSirad ileSebodnen kriminirebuli iyo enis maSindeli struqturis mixedviT,
xolme. qalebs ki maT uxeS sityvebze wayrueba evalebodaT qals ar hqonda specifikurad qaluri azrebis gamoxatvis
da Tavs nebas ar aZlevdnen, sayveduri dascdenodaT, roca SesaZlebloba~ (rixter­Sroderi, gv. 36).
mTvral qmars loginSi awvendnen~ (ketro 2011, gv. 41). barbara lerSs Tavisi wignis saTaurad gamoaqvs SekiT­
qali avtorebis literaturis Seswavlas mivyavarT xva: `mwerali qalebi – axali ena literaturaSi?~ (1984 w.)
mdedrobiTi esTetikis sakiTxTan, romelic qalis enob­ cnebebSi – `qalebis ena~ da `mamakacebis ena~ saqme exeba ara
riv gamoxatulebebSi vlindeba. virjinia vulfi erT­erTi mxolod formalur, aramed kulturul kategoriebs. lerSi
pirveli qali avtori iyo, romelmac aRniSnul aspeqts mi­ aRniSnavs: `mdedrobiTi komunikaciis atributebi, rogorc
aqcia yuradReba. 1928 wels vulfi werda: `albaT is (mwe­ wesi, aris `piradi gamocdilebis principebis~ gaTvaliswi­
rali qali), rodesac bumbulis kalmiT furcelze werda, nebiT Seqmnili, xolo mamakacuri – `sazogadoebrivi komu­
grZnobda, rom sayovelTaod miRebuli arc erTi winadade­ nikaciis principebze~ dayrdnobiT~ (lerSi, 1984, gv. 305).
38 39
qali avtorebis enaze, stilsa da Txrobis maneraze, xsnidnen. kerZod, imiT, rom kacebi xSirad midiodnen om­
iseve rogorc sxva mxatvrul­gamomsaxvelobiT saSuale­ Si, qalebs ekrZalebodaT sityvebis, an sityvaTa formebis
bebze dakvirveba dRemde aqtualuria dasavlur samyaro­ gamoyeneba, romlebsac SeeZloT rame eniSnebinaT mtrebi­
Si. dReisaTvis kvlevis obieqtia `gansxvavebaTa diskursi~, saTvis, gaefrTxilebinaT mtrebi, miezidaT sulebi da a. S.
qalebi da literaturuli procesi, qali avtoris adgili im enis magaliTad, romelSic tabus sistema genderul
meTvramete, mecxramete, meoce saukuneebSi, qali avtoris gansxvavebulobas gulisxmobs, n. vaxtins mohyavs zulu­
sakiTxi Tanamedrove literaturul procesebSi, qali av­ sebis ena (ingl. Zulus, afrikuli ena, romelzec saubrobs
tori da romani, qali avtori da poezia da sxva. daaxl. 10 milioni adamiani) da aRniSnavs, rom `zulusel
Tanamedrove lingvokulturologiaSi qalis fenome­ gaTxovil qals ar SeeZlo warmoeTqva mamis, Zmisa da qmris
nis gaazrebis mizniT aqtiurad Seiswavleba qalis ena, maT saxelebi. zogierT SemTxvevaSi mas ekrZaleboda warmoeT­
Soris, mwerali qalebis ena, misi buneba, mentaloba, Sina­ qva bgerebi, romlebic SesaZloa ramenairad asocirebuli
gani samyaro, romelic leqsikis, sintaqsisa da verbaluri yofiliyo tabuirebul saxelebTan. anu qals ar hqonda uf­
da araverbaluri xerxebis saSualebiT aris warmoCenili. leba warmoeTqva nebismieri, Tundac yvelaze gavrcelebu­
radgan aRiarebulia, rom ena ar aris mxolod komunikaciis li sityva, Tuki is Seicavda specifikur bgeras, romelic
saSualeba, sadac azrebi da Sexedulebebia gadmocemuli, Sedioda naTesavi mamakacebis saxelebSi. tabus msgavsma
aramed ena SesaZlebelia miCneuli iyos, rogorc msof­ sistemam SesaZloa ena miiyvanos gansxvavebul variante­
lmxedvelobis konceptualuri aRqmisa da gamosaxvis, ga­ bamde, sadac gansxvaveba genderis kategorias emyareba~
formebis gza. (vaxtini 2011). unda aRiniSnos, rom kavkasiuri kulturebi­
rodesac saubroben qalis enaze, unda iTqvas, rom re­ saTvis damaxasiaTebelia msgavsi tabuireba. kerZod, osur
alurad saqme exeba erTi enis or variants: qalis metyve­ kulturaSi qals ekrZaleba mamamTilis, qmrisa da mazlis
lebasa da mamakacis metyvelebas. umravles SemTxvevaSi saxelebis warmoTqma, aseve, axladgaTxovil qals saer­
gansxvavebebi emyareba fonetikur da morfologiur do­ Tod ekrZaleba meuRlis ojaxis wevr mamakacebTan sauba­
neebs. yvelaze gavrcelebuli da TvalsaCino magaliTis ri. amas osur kulturaSi Tavisi saxelic hqonda: vaisada­
mixedviT, rodesac evropelebi pirvelad moxvdnen atlan­ ga, vaisadagoba da a. S. `osTa yofaSi odiTgan arsebobda
tis okeanis patara kunZulebze, gaocdnen, rom qalebi da mravali saojaxo tabu. garda religiuri tabuebisa, rom­
mamakacebi sxvadasxva enaze laparakobdnen. gansxvaveba Zi­ lebic mravlad iyo osTa cxovrebis adreul safexurze,
riTadad emyareboda leqsikis (sityvis Ziris da/an fuZis) gvianobamde SemorCa aseve sxva kavkasiel xalxTaTvis dama­
nawils da ramdenime gramatikul formas. amasTan, rode­ xasiaTebeli akrZalvebi.
sac mimarTavdnen mamakacs, iyenebdnen enis `mamakacur va­ os mandilosnebs ara hqondaT ufleba qmris saxelis
riants~, xolo rodesac esaubrebodnen qals, iyenebdnen warmoTqmisa, zogjer sxva mamakaci axloblebisac – ma­
`qalur variants”. aRniSnul fenomens enis tabuirebiT mamTilisa, mazlisa (pirvelad amas yuradReba miaqcia vs.
40 41
milerma). osi qali qmars ixseniebs saxeliT `фæсномыг~ mi `ena~ (`The Language~ 1922: Language: Its Nature, Development,
`лæгай~, `нæ лæг~ (Cveni kaci), `нæ хæдзары хицау~ (Cveni sax­ and Origin), romelSic aris Tavi `qali~ da ar aris Tavi `ma­
lis patroni); mamamTils – `нæ зæронд~ (Cveni moxuci), makaci~. rac SesaZlebelia imiT aixsnas, rom qalis ena iT­
`махоны фыд~ (Cvenianis mama). garkveuli akrZalvebi mamaka­ vleba markirebulad, xolo mamakacis ena literaturul
cebisaTvisac arsebobda. mamakaci saxeliT ver mimarTavda normebTan srul SesabamisobaSia.
meuRles. arsebobda Senacvlebuli mimarTvebi: (`на ус~ Cve­ qalebi da mamakacebi saubrisas gansxvavebulad iq­
ni qali)... cevian, gansxvavebulad iyeneben enas saubris proces­
os qalebs akrZaluli hqondaT ara mxolod zogierT Si. miCneulia, rom qalebsa da mamakacebs aqvT sxvadasxva
salocavSi misvla, aramed maTi saxelis xsenebac (ar SeiZ­ strategia rogorc qcevisas, ise – komunikaciisas. f. nicSe
leboda os qals exsenebina RvTaebebi: vasTirji, xeTagi, aRniSnavda, rom mamakacis bednierebas gamoxatavs fraza:
miqelgabrieli, TaTarTupi da sxv.)~ (bepievi, popiaSvili `me minda!~ xolo qalis bednierebas – `mas (mamakacs) unda!~.
2012). verbaluri da araverbaluri gamoxatulebebi erTnai­
qalsa da mamakacs saubris gansxvavebuli stili aqvT. rad aRniSnavs komunikaciur aqts, informaciis gadacemas.
am SemTxvevaSi igulisxmeba lingvisturi aspeqtebis kom­ komunikaciis tipuri situaciebis dros didi mniSvneloba
pleqsi: fonetikuri, ritmuli, intonaciuri, morfologi­ eniWeba garemo faqtorebs, Tu ra garemoSi, rodis, ra ad­
uri, sintaqsuri, leqsikuri, rac asocirdeba mamakacur an gilze realizdeba informacia. imdenad, ramdenadac qali
qalur sametyvelo aqtebTan. da mamakaci ganekuTvnebian gansxvavebul socialur jgu­
mamakacuri kultura da metyveleba gvaswavlis yu­ febs da asruleben gansxvavebul socialur rolebs, sazo­
radRebis gadatanas moZraobaze da ara mdgomareobaze, gadoeba maTgan elodeba gansazRvrul enobriv modelebs.
Sedegze da ara procesze. amaze metyvelebs sentencia: `mi­ Sesabamisad, enobriv qcevaSi namdvilad arsebobs gende­
vel, vnaxe, davipyari~. maSin, rodesac qaluri pozicia kon­ ruli diqotomia. komunikatoris mamakacuri jgufi nakle­
struirdeba daeWvebisa da yoymanis mdgomareobidan. bad moqnilia, magram metad dinamikuria da komunikaciisas
meoce saukunis 60­iani wlebidan lingvistikaSi dam­ naklebad aris mosaubreze orientirebuli. aq igulisxme­
kvidrda sami ZiriTadi mimarTuleba qalis enis, metyvele­ ba isic, rom mamakacs tradiciulad usmendnen. aseve, ma­
bis, azrovnebis, esTetikis Sesaswavlad: makacs ar sWirdeba xmis daZabva, zedmetad xmamaRla la­
1. qalebisa da mamakacebis enis socialuri buneba; paraki. gansxvavdeba klasis, auditoriis, sazogadoebis,
2. enobrivi qmedebis, komunikaciis, saubris Tavisebu­ mamakaci maswavleblis, leqtoris, mosaubris mosmenis, yu­
rebebi; radRebis miqcevis donec qalTan SedarebiT. mamakacebis
3. gansxvavebebis kognituri aspeqtebi. mxridan komunikaciis met­naklebad gavrcelebuli Janria
erT­erTi pirveli naSromi, romelic genderul lin­ saubari­informaciis gadacema. qalebis komunikacia ume­
gvistikas exeba, aris oto espersenis (Otto Jespersen) naSro­ tes SemTxvevaSi aris pirad gamocdilebaze dayrdnobili,
42 43
SeiZleba iTqvas, kerZo saubrebi. qalebi xSirad iyeneben cebisaTvis is aris Tmebi, saxe, tani, sxeulis formebi da a.
msmenelis, auditoriis ukukavSirs, aseve, xSirad xmaroben S. aRsaniSnavia aseve, rom genderuli lingvistikis kvleve­
sityvebs: `xom?~ `diax~, `ara?~ romlebic sulac ar niSnavs biT gamovlinda, rom sityva – Zalas – mamakacebi 92 sino­
Tanxmobas. swored Tanxmobis es forma aRizianebT mamakac nims uZebnian, xolo qalebi – 61­s.
msmenelebs, romlebic aRniSnaven, rom qali komunikatori ena inaxavs tradiciul, xSir SemTxvevaSi, patriarqa­
mudmivad eTanxmeba raime sakiTxs, xolo bolos Tavadve lur faqtebs, movlenebs. Sesabamisad, enaSi Rrmad aris da­
uaryofs mas. leqili stereotipebi, romelTa mixedviTac formirdeba
qali komunikatori mamakacze metad aris damokidebu­ qalis Tvisebebi, romlebsac umetesad negatiuri elferi
li mosaubreze, msmenelze, dialogze, igrZnoba, rom maT­ aqvs: cnobismoyvareoba, keklucoba, kaprizuloba, iste­
zea daqvemdebarebuli, sadac mamakaci irCevs da cvlis sa­ riuloba, alogikuroba, gulubryviloba, sibriyve. uar­
ubris Temas. yofiTi konotaciis Semcvelia frazebi: qaluri logika,
erTi mxriv, sazogadoebam SeimuSava qcevis iseTi ste­ qalis tvini, qalis Sedareba mamakacTan mxolod alamazebs
reotipebi, romelTa Tanaxmadac qali TamaSobs daqvemde­ qals da sxva. meore mxriv, dadebiTi konotaciis Semcvelia
barebulis rols, meore mxriv, qali mudmivad negatiurad mamakacis maxasiaTebeli sityvebi da frazebi: mamakacis
aris aRqmuli mamakacis mier, rac filosofiuri, istoriu­ goneba, mamakacis tvini, kacis xasiaTi, kacis logika. qalis
li, literaturuli diskursebiTa da politikuri movle­ Tvisebad aris miCneuli Woraoba, xolo mamakacis Tvise­
nebiT naTlad dasturdeba. bad: saidumlos Senaxva.
sxvadasxva eqsperimentis Catarebisas aRmoCnda, rom amerikeli mkvlevari debora Taneni, romelic samet­
rogorc mamakacebi, ise qalebi qalis warmosaCenad yur­ yvelo strategiebs swavlobs, wignSi: `es ar aris is, rasac
adRebas aqceven ufro mis garegnul mxares, rogoricaa: me vgulisxmobdi! rogor qmnis an anadgurebs sasaubro sti­
silamaze, Sarmi, sinaze, gracia, vidre Sinagans, rogore­ li urTierTobebs~ (Taneni 1990) aRniSnavs: qalebi da mama­
bicaa: goniereba, sibrZne, taqtianoba da sxva. aseve, aRsa­ kacebi enas iyeneben sxvadasxva mizniT: qali saubris dros
niSnavia, rom qalebi ufro kritikulebi arian mamakacebis enas iyenebs, rogorc mniSvnelovan instruments piradi ur­
mimarT, vidre mamakacebi sakuTari Tavis mimarT. qalebi­ TierTobebisaTvis, xolo mamakacebi, piriqiT, enas iyeneben
saTvis mamakacuroba ar aris mxolod Zala, simamace, simya­ imisaTvis, raTa gamoavlinon, rom TviTon akontroleben
re, uSiSroba, madliereba, aramed aseve aris sisastike, omi, situacias. ena exmareba mamakacs SeinarCunos damoukideb­
tyuili. aseTi mkveTri maxasiaTeblebi ar aris mamakacebis loba da gaamdidros sakuTari statusi. aRniSnulis mizezi
TviTSefasebaSi. ki, Tanenis azriT, aris gansxvavebuli komunikaciis stili.
silamaze qalebisa da mamakacebis mier gansxvavebulad Taneni gamoyofs komunikaciis or umTavres maxasiaTebels:
aRiqmeba. qalebis SexedulebiT, silamaze aris mimzidve­ CarTulobasa da damoukideblobas. Taneni aRniSnavs, rom
loba, bunebrioba, axalgazrdoba, qaluroba da a. S. mamaka­ komunikaciis dros mamakacebi arian damoukideblebi, wam­
44 45
yvanebi, xolo qalebi arian CarTulni komunikaciaSi, meore­ Tumca, rasakvirvelia, mamakaci mwerlebisTvis damaxa­
xarisxovani monawileebi (Taneni 1990). siaTebelia ferTa gansakuTrebuli metyveleba:
mamakaci avtorebisa da qali avtorebis leqsikaze
dakvirvebam aCvena, rom mamakacebi metad iyeneben neolo­ `cisa fers, lurjsa fers,
gizmebs, axal terminebs, qali avtorebis leqsika ufro maradsa qmnilsa fers.~ (nikoloz baraTaSvili)
neitraluria, statikuria, masSi xSirad aris gamoyenebu­
li moZvelebuli sityvebi. qalebis metyveleba emociuria, an:
xSirad gamoiyeneba gansazRvrebebi, metaforebi, Sedare­ `ginaxavT feri dabindul qliavis,
bebi, epiTetebi, grZnobebis gamomxatveli sityvebi, ada­ es Cemi samSoblos mTebia.~ (galaktion tabiZe)
mianis fsiqofizikuri mdgomareobis amsaxveli sityvebi, da sxv.
evfemizmebi. qalebi eridebian metsaxelebis, Jargonebis,
skabrezuli leqsikis gamoyenebas. qalis ena orientirebulia e. w. Ria socialur prestiJ­
qalisa da mamakacis metyvelebis Seswavlisas gamov­ ze, anu sayovelTaod miRebul socialur da enobriv nor­
linda, rom qalebi xSirad iyeneben zedsarTavebsa da mebze. mamakaci avtorebis ena metwilad e. w. faruli pres­
zmnizedebs, aseve – kavSirebs. amasTanave, qalebi xSirad tiJis mimdevaria, rac niSnavs damkvidrebuli normebisa da
iyeneben konkretul arsebiT saxelebs, xolo mamakacebi Sexedulebebisadmi SewinaaRmdegebas, axali normebis dam­
– abstraqtuls. mamakacebi xSirad xmaroben zmnis aqtiur kvidrebis mcdelobas (maslova 2010). qarTuli literatu­
formebs, xolo qalebi – pasiurs, rac cxovrebis aqtiuri ris magaliTze am kuTxiT sainteresoa ilia WavWavaZisa da
da pasiuri wesis aRmniSvnelia. unda aRiniSnos isic, rom barbare erisTavi­jorjaZis polemika.
ganaTlebis donisa da sazogadoebrivi adgilis/poziciis qali avtoris metyveleba aris rbili, ukonfliqto,
Sesabamisad, qalebisa da mamakacebis metyvelebis Tavise­ mSvidi, frTxili – Sexedulebebis gamoTqmis dros, mer­
burebebi icvleba. yevi, rac xazs usvams imas, rom dabalia qalis socialuri
j. lakofma gamoikvlia da daadgina, rom mamakacebi­ statusi, qali ar endoba sakuTar Tavs da a. S. unda aRiniS­
saTvis gacilebiT ufro naklebi feri arsebobs, vidre – nos isic, rom Tanamedrove tendenciebis Sesabamisad xde­
qalebisaTvis. qalebisaTvis ara mxolod farToa ferTa ba Rirebulebebis gadafaseba, rodesac ganixileba qalis
gama, aramed iyeneben kidec ferTa saxelwodebebs, qmnian dabali socialuri statusi.
da adgenen `sakuTar~ ferebs, romlebsac SesaZloa ramde­
nimesityviani axsna­dazusteba dasWirdes. qali avtorebis
ferTa Secnoba Zalze farToa. qali avtorebi ufro xSi­
rad mimarTaven ferTa metyvelebas, vidre – mamakacebi. ma­
makaci avtorebis ferebi konkretulia, miwieria.
46 47
genderuli lingvistika da qarTuli ena momRerali qali da erTi momRerali kaci erTad Seadgens
100 momRerals~, sityvasityviT: 100 momReral kacs). Tav­
enaTa nawili asxvavebs sqesis kategorias. Tanamedro­ dapirvelad aSkarad gamoxatulia mdedrobiTi da mamro­
ve genderul lingvistikasa da genderologiaSi aRiare­ biTi sqesis kategoriebi, Tumca sabolood, Semajamebel
bulia, rom gramatikuli sqesis kategoria (mdedrobiTi, frazaSi aSkaraa, rom mamrobiTi sqesis sityviT aRiniSneba
mamrobiTi, zogierT SemTxvevaSi, saSualo sqesi) sruliad mdedrobiTi (am winadadebis mixedviT, 99 momRerali qali)
ar niSnavs da arc gamoxatavs genderul kategorias, Tum­ da mamrobiTi (mocemul teqstSi – erTi momRerali mamaka­
ca miCneulia, rom sqesis kategoria SeiZleba CaiTvalos, ci) komponentebi.
erTi mxriv, sazogadoebis, eris, im enaze molaparake da germanuli enis struqturis analizisas feminologe­
moazrovne xalxis fsiqikis filologiur­genetikur sa­ bi swavloben gramatikuli sqesisa da genderis urTier­
fuZvlad, xolo, meore mxriv, es SesaZlebelia iyos soci­ TmimarTebis problemebs (Genus-Sexus-Problem). germanuli
okulturuli fenomeni, romelic ontogenezisSi aris ga­ enis magaliTze unda iTqvas, rom arsebobs gramatikuli
movlenili (maslova 2001). sqesis sami kategoria:
genderuli lingvistikis mTavar amocanas warmoad­
gens enobrivi diskriminaciis neitralizacia da trans­ maskulin (= „mannlich“) – der Verkaufer – der Loffel
formacia, rac im enebSi, romlebSic sqesis kategoria mamrobiTi sqesi – gamyidveli – kovzi
gamoxatulia, niSnavs, rom saubris ZiriTadi aqcentebi
Tanabrad iyos ganawilebuli da ar aRniSnavdes erT kon­ feminin (= „weiblich“) – die Verkauferin – die Gabel
kretul sqess. genderuli lingvistikis damsaxurebad iT­ mdedrobiTi sqesi – gamyidveli qali – Cangali
vleba is, rom sityvebi, romlebic ZiriTadad mamrobiTi
sqesis kategorias miekuTvnebodnen, mdedrobiTi sqesis neutral (= „sachlich“) – das Geschaft – das Messer
daboloebiTac iwarmoeba. mag. germ. der Schuler – die Scnülerin saSualo sqesi – maRazia – dana
(moswavle biWi – moswavle gogona), der Student – die Studentin
(studenti biWi – studenti gogona), der Sänger – die Sängerin germanuli da inglisuri enebis Seswavla genderu­
(momRerali kaci – momRerali qali). Tumca es midgoma yo­ li lingvistikis TvalTaxedviT aCvenebs, rom mamrobiTi
velTvis ar aris universaluri da calkeuli frazebisa Tu sqesis sityvebis umravlesoba gamoiyeneba qalisa da mama­
winadadebebis dros, aseve, mravlobiTi ricxvis warmoebi­ kacis profesiebis dasaxelebis dros. germanelma mkvle­
sas SesaZlebelia, mamrobiTi sqesis kategoriiT gamoixa­ varma Tromel­plotcma 1982 wels gamoqveynebul naSrom­
tos mdedrobiTi da mamrobiTi sqesis arsebiTi saxelebi. Si `qalis ena~ aRniSna, rom enis mier qalis diskriminacia
germanuli enis magaliTze, winadadebaSi: `Aus 99 Sängerinnen gamoxatulia ara mxolod sasaubro formebSi, sadac mama­
und einem Sänger zusammen 100 Sänger werden~ (qarTulad: `99 kaci dialogis wamyvani partnioria, aramed im SemTxveva­
48 49
Sic, rodesac qali aRiniSneba mamrobiTi sqesis sityvebiT, cnebebad, srul antonimebad aris miCneuli. mxolod sqe­
rogorebicaa: avtori, personaJi da a. S. (Tromel­plotci sis klasebis dasaxelebebSi, maT lingvistur termineb­
1982). magaliTad, SeiZleba davasaxeloT profesiebis aRm­ Si (mdedrobiTi, mamrobiTi...) Cans bunebasTan garkveuli
niSvneli sityvebi: Sesabamisoba, garkveuli kavSiri Tu kognituri damoki­
Student – studenti, mravlobiTSi Studenten, am sityvas, debuleba. Tumca unda aRiniSnos isic, rom im enebSic ki,
bunebrivia, moepoveba mdedrobiTi sqesis aRmniSvnelic, romlebSic gramatikuli sqesi gamoxatulia, erTi da igive
Studentin, Tumca mravlobiTSi xmarebis dros gamoiyeneba sityvebi sxvadasxva sqesis kuTvnilebaa. mag., ZaRli rusul
mamrobiTi formiT Studenten. mag., studentebi movidnen – enaSi (cобака) mdedrobiTi sqesis kategorias ganekuTvneba,
Studenten sind gekommen. maSin, roca germanul enaSi (Der Hund) mamrobiTi sqesisaa.
Arzt – eqimi. am sityvas germanul enaSi ewarmoeba mded­ aseve, wigni, – rus. книга, mdedrobiTi sqesis sityvaa, germ.
robiTi sqesic (die Ärztin), Tumca zogierTi kompoziti mam­ Das Buch – saSualo sqesis kategorias ganekuTvneba. es ki­
robiTi sqesis kategoriidan aris nawarmoebi. mag., Arztkof- dev erTxel adasturebs, rom gramatikuli sqesis katego­
fer (eqimis CanTa). ria ar unda CaiTvalos enobriv universaliad.
Lehrer – maswavlebeli. vinaidan qalebisaTvis male iqca qarTuli ena Tavisufalia sqesis kategoriisagan. am
maswavlebloba profesiad, germanulSi didi xania gamoiye­ sakiTxs yuradReba miaqcies jer kidev meTerTmete sauku­
neba maswavlebeli qalis Sesatyvisad Lehrerin, Tumca iseTi neSi, teqstSi `sityua¡ arTronTaT¢s~, saubaria berZnuli
sityvebi, rogorebicaa, maswavleblis gazeTi (Lererzeitung) artiklis Sesaxeb, sadac CamoTvlilia `mamali, dedali,
an maswavlebelTa gadamzadeba (Lehrerfortbildung) mdedrobi­ Sua / araromeli~ artiklebi da aRniSnulia, rom artikli
Ti sqesis aRmniSvnel sufiqss ar Seicavs. qarTulisaTvis arabunebrivia da es sityvebi artiklis
Führer – winamZRoli, mZRoli, miuxedavad imisa, rom aR­ gareSe unda ixmarebodes. teqsti miewereba efrem mciris
niSnul sityvas ewarmoeba mdedrobiTi kategoriac, Führe- skolas, SesaZloa, Tavad efrem mcires an arsen iyalToels
rin, sxvadasxva kompozits awarmoebs mamrobiTi sqesidan: (uTurgaiZe 1999, gv. 5).
Führerausweis – marTvis mowmoba. sulxan­saba orbelianis `leqsikoni qarTulSi~ vxvde­
genderul lingvistikaSi msgavsi movlenis gamosaxa­ biT gramatikuli sqesis aRniSvnis mcdelobas. sulxan­saba
tad ixmareba termini generirebuli, wamyvani mamrobiTi a bolosarTis meSveobiT mijnavs mdedrobiT da mamrobiT
(germ. `das generische Maskulinum~). saxelebs. mag.:
sqesi enaTmecnierebaSi, rogorc gramatikuli katego­
ninveli da ninvela
ria, garkveuli enebisaTvis aris damaxasiaTebeli. zemoT
Wabuki da Wabuka
ukve aRvniSneT, rom gramatikuli sqesi sruliad gansxvav­
moxucebuli da moxucebula
deba biologiuri sqesisagan. Tanamedrove sociologiasa
da filosofiaSi sqesi da genderi urTierTgamomricxav rac qarTul poeziaSic iSviaTad, magram mainc gvxvde­
50 51
ba: magaliTad, aleqsandre WavWavaZis `mSvenierTa xelmwi­ viT, qarTulsac sqesi droTa ganmavlobaSi daukargavs~
fav~: (javaxiSvili 1992, gv. 172).
`mSvenierTa xelmwifav, qarTul enaSi aris sityvebis erTi jgufi, romelic
mklavs siSore SeniTa. Tavis TavSi moicavs sqess, rogorc kategorias. am mxriv
hkvnesis guli sakvdavaT sainteresoa sityva dedis Semcveli kompozitebi. unda
mswrafl mCivaris eniTa~. aRiniSnos, rom am kompozitebs pirvelad ilia WavWavaZem
mdedrobiTi sqesis mawarmoebel a­s k. danelia da z. miaqcia yuradReba. misi mimarTva qarTveli qalebisadmi
sarjvelaZe berZnuli enidan warmoSobilad miiCneven (da­ iwyeba SesavliT, sadac ilia qalebs dedakacebad moixse­
nelia 1986, gv. 87; sarjvelaZe 1984, gv. 245). niebs da iqve cdilobs, es lingvisturi formulireba ar­
mecxramete saukunis pirvel naxevarSi gamocemul gumentirebulad daasabuTos. uTuod mniSvnelovania is
qarTuli enis gramatikebSi arsebiTi saxelis morfolo­ faqti, rom es werili qalebis mimarT gansakuTrebuli mo­
giur kategoriebad gamoyofilia: naTesavi (sqesi), ricxvi, wiwebiT, mokrZalebiT, SeiZleba iTqvas, naklebad famila­
brunva da kankledoba (brunvaTa tipi). `ioane qarTveliS­ rulad, Sinaurulad, dayvavebiT aris dawerili*: `qarT­
vili da platon ioseliani samarTlianad aRniSnaven, rom velno dedakacno, dRes TqvenTan mindoda patara saubari
sqesi qarTulSi sityvis mniSvnelobiT irkveva da ara da­ gamemarTna, magram pirvel sityvazedve Zalian SevfrTxi,
boloebis mixedviT, Tumca iqve, rusuli enis gramatikebis SevRondi: aq dedakacad gaxseneT Cveni dedebi, Cveni debi,
gavleniT, weren, rom zedsarTavi saxelis, nacvalsaxelisa Cveni meuRleni, erTob didi da patara dedaTa sqesisani
da mimReobis sqesis sakiTxi arsebiTTan mimarTebaSi gani­ da SevSindi, vai Tu es saxeli iTakiloT, iukadrisoT, gvi­
sazRvreba~ (iluriZe 2006, gv. 62). wyinoT. vai, ra dro movida, rom kacobiT xseneba dedaTa
qarTul enaSi sqesis kategoria ar aris gamoxatuli. saTakilod gagvixda!~ (WavWavaZe 1987). rogorc cnobilia,
Tumca mecnierTa nawili miiCnevs, rom qarTul enas un­ enis msoflmxedvelobrivi veli Zalze farToa. enisaT­
da hqonoda gramatikuli sqesi. niko maris SexedulebiT, vis ar arsebobs rTuli da martivi sityva, leqsikuri er­
qarTvelur enebs gramatikuli sqesi unda hqonodaT (mari Teuli. arsebobs sityvebi, romlebic warmoiqmneba enaSi,
1908, gv. 8). ivane javaxiSvilis azriT, qarTulma enam sqe­ Semotanili sityvebi, romlebsac ena Seisisxlxorcebs da
sis kategoria dakarga: `SesaZlebelia, gadaWriT iTqvas, sityvebi, romlebic, miuxedavad Tavisi orTografiuli da
rom jereT cnobili Zeglebis enis mixedviT qarTuls Zvel marTlmetyvelebrivi sisworisa, enisaTvis mainc ucxod
xanaSic gramatikuli sqesi ar hqonia. magram qarTuli dam­ * e. w. `qalTa sakiTxisadmi~ ilia WavWavaZis damokidebulebis Sesaxeb ix.
werlobis Zeglebi q. S. V s­ze uwinaresi jerjerobiT ar z. kikviZe, `ena, genderi, sazogadoeba~, Tb., gamomc. `universali~, 2010;
mogvepoveba da amis gamo zemoaRniSnuli daskvna uflebas l. gafrindaSvili, `OMNIS DETERMINATIO EST NEGATIO~, wignSi `qali
saxe da problema~, gamomc. kavkasiuri saxli, Tb., 2005, gv. 19­34; u. obo­
ar gvaZlevs gadavwyvitoT, gramatikuli sqesis uqonloba
laZe, `dedaTa saqme anu qalTa sakiTxi ilia WavWavaZis SemoqmedebaSi~,
qarTuli enis dasawyisiTgani Tviseba iyo, Tu, sxva enasa­ Tb., Tbilisis universitetis gamomcemloba, 1990.
52 53
rCeba. ilia WavWavaZe sityva dedakacs swored enobrivi marto mSobeli ar aris. qarTveli RviZls enasac `dedae­
msoflmxedvelobrivi aspeqtidan xsnis. am sityvis ideo­ nas~ eZaxis, ufross qalaqs – `dedaqalaqs~, mkvidrs da dids
logiur da konotaciur daniSnulebasa da mniSvnelobas boZs saxlisas – `dedaboZs~, udidessa da umagress burjs
ilia sxadasxva argumentis moSveliebiT asabuTebs, Slis – `dedaburjs~, samTavro azrs – `dedaazrs~, guTnis gamge­
kompozits cnebebad, msjelobs kompozitSi Semavali cne­ bel mamakacsac ki – `guTnisdedas”. ramodenad gandidebu­
bebis: `deda~ da `kaci~, – mniSvnelobebze cal­calke, gvTa­ lia mniSvneloba dedisa, ramodenad gamravalgvarebuli,
vazobs sociolingvistur da sociokulturul analizs. gapatiosnebuli, gaZlierebuli, gaRonierebuli da Tavmo­
sityva kaci ilias am werilSi adamianis sinonimad mohyavs sawonebeli!.. sidide, simagre da simkvidrec ki aRniSnulia
da bibliuri Sesaqmidan RmerTis mier adamianis Seqmnis dedobiT!~ (WavWavaZe 1987) dedaena, dedaqalaqi, dedabo-
epizods ukavSirebs: `Tqva RmerTman: vqneT kaci xatisamebr Zi, dedaburji, dedaazri, guTnisdeda is sityvebia, rom­
Cvenisa da msgavsebisaebr, da mTavrobdes TevzTa zRvisa­ lebSic deda mTavris, ZiriTadis sinonimad aris qceuli.
sa da mfrinvelTa cisaTa da pirutyvTa da mxecTa yovlisa rogorc g. ramiSvili miuTiTebda, `dedaena mTavar enas
qveyanisa, yovelTa qvewarmavalTa mavalTa qveyanasa zeda. niSnavs da ara visime dedis enas, iseve, rogorc dedaboZi,
da Seqmna RmerTman kaci saxed Tvisad da xatad RvTisa Seq­ dedaqalaqi... dedaqalaqi xom ar aris visime qalaqi, aramed
mna igi~ (dab. 1, gv. 26­27). (Sdr. `orniv kacni varT, orniv qveynis mTavari qalaqia!~ (ramiSvili 2000, gv. 9).
RvTis saxisa da msgavsebisani~). unda aRiniSnos isic, rom enaTmecnieri zaal kikviZe sagangebod ukvirdeba ga­
enis metaforuli da mxatvruli buneba gulisxmobs sit­ zeT `iveriis~ publikaciaTa mixedviT genderul aspeq­
yvebisa da frazebis mniSvnelobis gafarToebas, enobrivi tebs da ganixilavs iliaseul `patara sakiTxavs~ wignSi:
azrovnebisa da enobrivi msoflmxedvelobis gaTvalis­ `ena, genderi da nacionalizmi~ (Tbilisi, universali,
winebas kulturul da sociologiur aspeqtebSi. `indi­ 2010). mkvlevari ilias mier CamoTvlili kompozitebis
vidis cnobiereba emyareba misive mSobliuri enis koncep­ Sesaxeb, romlebsac msazRvrelad sityva deda aqvT, aR­
tualur Taviseburebebs. ena warmoadgens asparezs, sadac niSnavs: `aucileblad unda gaesvas xazi im faqtsac, rom
gasaqans poulobs am enaze molaparake eris socio­kul­ es da sxva cnebiTi metaforebi genderuli metaforebia
turul erTobaSi arsebuli mentaluri sivrceebisaTvis da ara sqesobrivi~ (kikviZe 2010, gv. 60). mkvlevari sainte­
damaxasiaTebeli yvelaze relevanturi Taviseburebani~ reso dakvirvebas gvTavazobs sityvaze dedaena da aRniS­
(kikviZe 2010, gv. 49­50). ilia WavWavaZis mier enis bunebidan, navs, rom sxva enebSi mSobliuri enis aRsaniSnavad gamo­
enis msoflmxedvelobidan danaxuli sityva dedakaci, ro­ yenebuli sityvebi germ. Muttersprache, ingl. mother tongue,
melic, misive Tanamedrove sazogadoebaSi ukve aRar iyo gansxvavebuli sociokulturuli motivaciis Semcvelia
popularuli, sxva semantikuri velis Semcvelia. amitomac da sxva kulturul, lingvistur da eTnografiul aspeq­
gamoyofs im kompozitebs, romlebic qarTul enaSi analo­ tebTan erTad, genderul sakiTxebTanac aris kavSirSi
giurad Seicaven sityvas `deda”: `qarTvelebisaTvis `deda~ (kikviZe 2010, gv. 61). kerZod, unda aRiniSnos, rom laTi­
54 55
nuri ena mamaTa enad (sermo patria) miiCneoda, Suasaukune­ niSandoblivia, rom rogorc (13a), ise (13b) inglisu­
ebis evropaSi, rogorc cnobilia, ganaTlebas mxolod rad erTnairad iTargmneba~ (kikviZe 1999, gv. 145).
mamakacebi iRebdnen, xolo saganmanaTleblo ena laTinu­ genderuli lingvistikis kvlevis mTavari obieqtia
ri iyo. qalebi, ZiriTadad, saojaxo saqmeebiT, bavSvebis sityvebis konotacia, romelic SesaZloa sruliad gan­
aRzrdiT iyvnen dakavebulni, maTi saurTierTo ena Svi­ sxvavdebodes qalisa da mamakacis konteqstebSi. am mxriv
lebTan da sazogadoebasTan mSobliuri ena iyo. rogorc qarTul enaSi ramdenime sityvis mniSvnelobas ukve mieqca
e. haugeni ganmartavs, `adreul SuasaukuneebSi igi Ziri­ yuradReba. saintereso dakvirvebas vxvdebiT l. rexviaS­
Tadad warmoadgenda kninobiT termins qalebisa da bav­ vilis statiaSi `momeci/mogecis~ ena – genderuli ierar­
Svebis, e. i. wera­kiTxvis ucodinari xalxis enis aRsaniS­ qiebi qarTulSi”. statiis avtori aRniSnavs: `Cveni ena ase­
navad~ (haugeni 1991, gv. 82). mSobliuri enis Sesatyvisad ve savsea Zveli da axali terminebiT, romlebic mudmivad
dasavleT evropaSi dRemde gamoiyeneba sityva dedaena, xazs usvams qalis subordinacias da qalis komodifikaci­
magram am sityvas socialuri cnebis mniSvneloba gaaCnia as axdens. erT­erTi aseTi Semawuxebeli sityvaa `gaTxove­
da niSnavs ganviTarebadi qveynidan migrirebulis mSob­ ba”... davfiqrdeT, ras niSnavs zmna `gavaTxove”? magaliTad,
liur enas. mag., germaniaSi zrdasruli migrantebisaTvis vflob sagans; maqvs ufleba es sagani ganvkargo; Sesabami­
saxelmwifo enis swavlebisas, pirvel safexurze meTodo­ sad, SemiZlia vinmes gadavce. rodesac am zmnas `gavaTxo­
logiurad gaTvaliswinebulia Semswavlelma mSobliur ve~ Svilis, SviliSvilis, megobris, mezoblis daqorwine­
enis gramatikuli aspeqtebi (morfologia, artikli (ar­ bis miSvnelobiT vxmarobT, adamians, am SemTxvevaSi (da ara
sebobis SemTxvevaSi), aseve ricxvisa da sqesis kategori­ SemTxveviT) qals, vasagnebT... roca mamakacis daojaxebas
ebi, sintaqsuri konstruqciebi, mag., Semasmenlis adgili ganvixilavT, Sinaarsobrivad sul sxvagvar zmnas vxmarobT
winadadebaSi da sxva) gaiTvaliswinos da garkveuli para­ – `coli moiyvana~ (rexviaSvili, internetresursi). aqve
lelebi gaavlos Sesaswavl germanul enasa da mSobliur yuradReba gamaxvilebulia zogierT seqsualur qcevasTan
enas Soris (germanuli rogorc ucxo ena 2005). dakavSirebul terminze. mag., `momca~, `misca~, `miveci~ da
mniSvnelovania aRiniSnos, rom qarTul enaSi sityva aRniSnulia, rom `sityvebi, romlebic Cveni leqsikonis na­
deda garkveul TavsarTadac iqca da sityvaTa deriva­ wilia, ar SeiZleba `neitralurad~ aRviqvaT. yvela sityvas
cia dResac mimdinareobs. mag., dedaeklesia, dedauniver­ mniSvneloba aqvs da garkveul socialur konstruqcias av­
siteti da sxv. rogorc z. kikviZe SeniSnavs, `Rirsacnobia lens... aq magaliTebad moyvanili terminebis arseboba imi­
agreTve isic, rom qarTulSi deda Sorisdebulis fun­ tom ki ar mawuxebs, rom isini Seuracxmyofelia – bevri Se­
qciiTac ixmareba da am SemTxvevaSi igi Tavisuflad Cae­ uracxmyofeli sityva arsebobs – magram aravin Tvlis, rom
nacvleba RmerTo-s: es sityvebi damamcirebelia. CemTvis gamosavali maTi gaq­
(13a) deda, es ra damemarTa?! roba ki ara – maTi mniSvnelobis ganxilva/gacnobierebaa~
(13b) RmerTo, es ra damemarTa?! (rexviaSvili).
56 57
gramatikuli sqesis sakiTxi enaSi Tanamedrove qa­ samadaSvili 2013, gv. 39­40).
rTveli mwerlis, ana korZaia­samadaSvilis erTi moTxro­ personaJebis saubari gramatikul sqesze grZeldeba.
bis saTauradac iqca. literatura da humanitaruli dargebi yvelaze arasando
universitetis saiubileo wignisaTvis daweril da arazusti mecnierebebia, ­ fiqrobs hana, ­ ena da grama­
moTxrobaSi sul sami personaJia: kaci, romelic mTaSi tika ufro zusti dargia da misi mecnieruli ndobac ufro
cxovrobs da ori qali: mTxrobeli da hana ­ universite­ maRalia, Tumca gramatikuli sqesis kategoria moTxrobis
tis profesori qali. avtori cdilobs iyos minimalis­ personaJi universitetis profesorisaTvis, hanasaTvis
turi. personaJebisa da garemos aRwerac mxolod ZiriTad Zalze arasandoa, xolo qalTan mimarTebaSi, sruliad dis­
Strixebs moicavs. aq mTavaria ambavi: gramatikuli sqesi da kriminaciulic:
universiteti... „– erTaderTi, enas Tu endobi kaci, – ambobs hana. ena
moTxrobis gmirebi gramatikuli sqesis sakiTxze sau­ marTalia. ai, naxe ra: mxolod sruliad avadmyofi da far­
broben. miuxedavad imisa, rom qarTul enaSi gramatikuli Caki indoevropelis TavSi Tu daibadeboda azri, rom ai, es
sqesis kategoria ar arsebobs, mwerali qali enis mxatvru­ magida, – hana xelisgulebiT magidas daeyrdno, – an qalia,
li bunebidan, qalisa da mamakacis poziciebidan gvaCvenebs an kaci. avadmyofobaa, sruli perversia.
sityvis genderuli bunebas. mecineba. hanac micinis.
nawyvet­nawyveti frazebi, dialogis fragmentebi – ra, ara? an saSualo sqesi rad Rirs! ras niSnavs, xom
da xangrZlivi pauzebi avtoris Txrobis stils warmoad­ ver metyvi? naxe ra: „qali“ mdedrobiTi sqesia, „gogona“ –
gens. am moTxrobis mixedviT, saqarTvelos yvelaze maRali saSualo. ibadeba kiTxva: ratom? Zalauneburad fiqrob:
mwvervali, Sxara mTxrobelisTvis kacia, mTaSi mcxovrebi imitom, rom jer reproduqciisTvis ar varga. ase araa?
mamakacisTvis ki – qali: hoda, gulisamrevia!“ (korZaia­samadaSvili 2013, gv. 40).
„... mere mkiTxa: Tumca ara gramatikuli, aramed, genderuli sqesi
– ai, magaliTad, es Cveni Sxara qalia Tu kaci? moTxrobaSi aSkarad arsebobs: Tu mTaSi mcxovrebi ma­
arc davfiqrebulvar­meTqi, kacia. kacia, aba ra! man makacisaTvis Sxara qalia, universitetis profesori ha­
miTxra, rom Zalian vcdebi. rom axlos Tu mival, mivxvde­ nasaTvis universiteti mamakacia: „universiteti kacia.
bi, rom qalia – rogori lamazia, rogori rTulia, wylebs roca masTan xar, ggonia, rom Senia da bevrs bedav: raRace­
Rvris... ebs uwuneb, erCi, sTxov, aeWvianeb. mere garbixar, toveb,
ra meTqmoda. ggonia, rom umisodac kargad iqnebi, ufro kargadac iqne­
– hoo... – miTxra hanam. marTla rTuli sakiTxia. Tvi­ bi, vidre masTan, magram ara, ara... araferi gamogiva (ko­
Ton sityva „mTa“, TqvenTvis medrobiTi sqesia, Tu mam­ rZaia­samadaSvili 2013, gv. 420).
robiTi? literaturuli recefciebi gramatikuli da gender­
me vuTxari, rom Cveni ena aseTebs ar scnobs“ (korZaia­ uli sqesis Sesaxeb im enis magaliTzec ki, romelsac grama­
58 59
tikuli sqesis kategoria ara aqvs gamoxatuli, mecnieru­ teraturaSi, enebSi safuZvlianad CaRrmaveba da mravali
lad Rirebul sakvlev sakiTxs warmoadgens. diskriminaciuli faqtis, movlenis uCveulo, gaugonari,
mniSvnelovania aRiniSnos, rom ena xSirad asaxavs gen­ sastiki sakiTxis warmoCena. kvlevebSi mravali evropeli
deruli diskriminaciis tendenciebs iseve, rogorc – gen­ mecnieri, maT Soris, lingvistic iyo Cabmuli. swored maTi
derul Tanasworuflebianobas. qarTuli ena genderuli mecnieruli dakvirvebebis Sedegad Seicvala da dazustda
lingvistikis WrilSi sul ramdenime samecniero kvlevas, mravali termini, romlebic qalis mimarT aratolerantu­
ZiriTadad, ramdenime statias moicavs. unda aRiniSnos is lad CaTvales. magaliTad, Tanamedrove genderologiaSi
tendenciac, rom am mxriv jer kidev saTanadod ar dainte­ gamoiyeneba termini – qalis adamianis uflebebi* – rome­
resebulan qarTveli enaTmecnierebi. es sakiTxi TiTqos lic swored qalis uflebebze orientirebuli cnebaa da
garkveulad tabuirebulia qarTul Tanamedrove ling­ romelsac mraval ganviTarebul Tu ganviTarebad qveyana­
vistikaSi, vinaidan iTvleba, rom enaSi genderuli aspeq­ Si aqvs legitimacia.
tebis kvleva­Zieba naZaladevi, Tavsmoxveuli, zogjer –
ideurad sruliad miuRebeli sakiTxia, rom qarTuli ena,
iseve, rogorc saqarTvelos mTliani istoria, kultura,
literatura, yovelTvis pativs scemda qals, rom saqar­
TveloSi ar arsebobda genderuli disbalansi, qali da ma­
makaci mudmivad Tanasworuflebianebi iyvnen da, Sesabam­
isad, TiTqos igulisxmeba, rom genderul lingvistikaSi
muSaoba, qarTuli enis bunebaSi genderuli konotaciebis
gamoyofa daakninebs da sruliad damamcirebels gaxdis
TviT sakiTxis dasmisTanave sakvlev sferos – qarTul
enas.
unda iTqvas, rom, rogorc ukve araerTxel aRvniSneT,
genderuli problematika da zogadad, qalis uflebebi­
saTvis brZola daiwyo dasavleTSi, amerikasa da evropaSi.
miuxedavad imisa, rom dasavleTi aseve tolerantuli iyo
da aris sazogadod genderuli Tanasworuflebianobisad­
mi, SeniSnuli da warmoCenili iyo mravali iseTi aspeqti,
romlebSic qalis saxe, roli, sakiTxi namdvilad iyo ugu­ * qalis adamianis uflebebis Sesaxeb dawvrilebiT ix. julia merTu­
si, florens butegva, doroTi q. Tomasi, margaret a. Suleri, `qalis
lebelyofili. dasavlur, gansakuTrebiT ki, evropul sa­
adamianis uflebebi nabij­nabij~, Tb., 2001, gamomcemloba `logos­
zogadoebas, mouxda sakuTar istoriaSi, kulturaSi, li­ presi~.
60 61
genderi, qali da adamiani gens. SemTxveviTi rodia, rom bevr enaSi `mamakaci~ da `ada­
miani~ erTi da igive sityvaa, qali ki `adamians~ plus kidev
„Cven ar davemorCilebiT kanonebs,
romelTa miRebaSic aranairi wvlili ar bevri, bevri ram. ara `sabazo kompleqtaciiT~, aramed se­
migviZRvis da romlebic sruliadac ar riozuli gadawyobiT, romelic warmoudgenel damatebiT
warmoadgens Cvens interess“. SesaZleblobebs iZleva~ (roulendi 2011, gv. 40).
abigail smit adamsi qarTuli literaturis magaliTze unda iTqvas, rom
amerikis SeerTebuli Statebis prezidentis, sityva adamiani xSirad gaigivebuli iyo mamakacTan. SoTa
jon adamsis meuRle, pirveli sayovelTaod rusTavelis `vefxistyaosanSi~ tarielis saZebnelad wasu­
aRiarebuli feministi qali. li avTandili asmaTs sTxovs ucxo moymis Sesaxeb uambos.
Tanamedrove Sexedulebebis mixedviT, sityva da ter­ asmaTis uaris Semdeg, avTandili sxvadasxva xerxs mimar­
mini adamiani (ing. Man; germ. Der Mensch; frang. homme; Tavs, rom qals rogorme tarielis Sesaxeb rame aambobinos,
Turq. insan, adam; espan. hombre; ital. uomo; rus. человек) er­ bolos ki exveweba:
TmniSvnelovnad maskulinuria. saukuneebis ganmavlobaSi `etyoda: sule! ramc giyav? kaci var, adamiani~*.
Camoyalibebuli lingvisturi da istoriuli tradiciis qarTul samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom
mixedviT, sityva `adamiani~ ZiriTadad mamrobiTi sqesis ilia WavWavaZis `kacia adamianis?!~ saTauri swored `vef­
aRmniSvneli xdeboda. zogierT enaze dakvirvebac cxad­ xistyaosnis~ aRniSnuli pasaJidan iRebs saTaves. ilia Wav­
yofs, rom sityva `adamiani~, iseve rogorc qarTulSi, sxva WavaZis moTxrobis saTauris axsnisa da amoxsnis Sesaxeb
enebSic bibliuri pirveli mamakaci adamianisagan, adamisa­ sxvadasxva versia arsebobs, maT Soris, erT­erTi Sexedu­
gan momdinareobs. germanul enaSi ki adamiani (Der Mensch) lebiT, aq igulisxmeba mwerlis ritorikuli SekiTxva: yve­
sityva mamakacTan (Der Mann) Zalian axlos dgas, aseve, la kaci adamiania?! an: ramdenad aris yvela kaci adamiani?!
`adamiani~ enaTa umravlesobaSi, sadac sqesis kategoria unda aRiniSnos, rom xedvis imave xazis gagrZelebad
gamoyofilia, mamrobiTi sqesisaa. `sityva `adamiani~ isto­ SeiZleba CaiTvalos galaktion tabiZis striqonic:
riulad imdenad iyo kacuri Sinaarsobrivi datvirTvis ma­ `rogor bevria Svili adamis,
tarebeli, miuxedavad im faqtisa, rom TanamedroveobaSi rogor cotaa adamiani~.
es sityva orive sqesis aRsaniSnavad gamoiyeneba, qalebTan qarTul enaSi sityva kacis leqsikuri veli Zalze far­
mimarTebaSi misi gaTaviseba ar amowurula~ (sabedaSvili Toa da ar aRniSnavs mxolod mamrobiTi sqesis adamians. qa­
2006, gv. 8). cneba `adamianis~ ganzogadebuli mniSvnelobis rTuli enis ganmartebiT leqsikonSi aRniSnulia, rom ka­
qalisa da mamakacis aRmniSvneli sityvebisa da enobrivi cis pirveli mniSvneloba aris adamiani:
* SoTa rusTavelis `vefxistyaosanSi~ kacisa da adamianis urTierT­
xatebis Sesaxeb amerikeli mwerali da Jurnalisti, Helen
mimarTebisa da azrobrivi urTierTkavSiris Sesaxeb dawvrilebiT ix.
roulendi (1875­1950) werda: `Teoriac ki SevimuSave: mamak­ v. nozaZis naSromi: `vefxistyaosnis~ `kaci var, adamiani”. Jurn. `kavka­
aci adamianuri arsebis erTgvar sabazo models warmoad­ sioni~, 1981, XX, gv. 93­116.
62 63
kac-i (kacisa) 1. adamiani. kaci – kaciTao, nadiri – tyi­ ganusazRvr. nacvalsaxelis mniSvnelbiT vinme. `wre­
Tao (andaza). gana kaci eCo aris, sul Tavisken miiTlides? vandeli zafxulis sayvedurs kaci ver ityvis~ (e. ninoS.).
(xalx.). kacsa marTals da mtyuansa kacnive gaarCeveno 7. rTuli fuZis meore Semadgeneli nawili. muSakaci. ma­
(xalx.). ar varga kaci umtero, arc egre mtermoreuli! makaci. dedakaci... ◊ kacuri kaci namdvili kaci (mniSv. 1),
(xalx.). Tu kacsa codna ara aqvs, gastanjavs wuTisofeli namdvili adamiani, patiosani adamiani (iTqmis Cveulebriv
(d. guram.). moispo erTisagan meoris adamianobis gaqelvis mamakacis Sesaxeb). ◊ Zveli kaci xnieri, gamocdili mamak­
mizezi, kaci kacad aRiares (ilia). WkuiT srulsa da grZno­ aci. || moxuci. `ra aris biZa­Cemo, rom am Zvel kacebs agre
biT aRvsil kacs ver SeaSinebs ubedureba (akaki). Sen Sroma giyvarT Rvino?!~ (z. anton.). Zveli kacia abrami (m. javax.).
aTavisufle. aswie kacis saxeli (g. leon.). mama­Cemi... iseTi ◊ Tavi kaci ix. Tavi. erTobis (axalTaobis) kaci ◊ saub.
gulkeTili da sawyalis Sembralebeli kaci iyo rom mTeli revoluciuri moZraobis monawile 1905 wlis revoluciis
Cveni sofeli mas pativiscemiTa da siyvaruliT ucqeroda dros. `Se kai kaco, imTaviTve ityodi, erTobis kaci var­
(n. lom.). 26 wlis manZilze... leninis mavzoleumi 27 mil­ Tqo!~ (i. gedev.) qalaqSi laparakoben axalTaobis kacebi (n.
ionamde kacma inaxula (`kom.~). 2. mamakaci. `naTesavs rom lorTq.). ◊ martoxela (martoxeli) kaci, uojaxo mamaka­
qali ar mivsce, kaci gawyvetila qveyanaze?!~ (ek. gab.). mov­ ci; erTi muSa­xeli ojaxSi. rogorc mogexsenebaT, martox­
ida ori cxenosani, erTi – qali, da erTi – kaci (e. ninoS.). eli kaci var (ilia). siko ki martoxela kaci iyo da ojaxic
qali, kaci, gogo, biWi ezideba zamTris sarCos (r. erisT.). jer mouwyobeli hqonda (e. ninoS.). ◊ kaco! Se kaco! saub.
xuTmetiode qalma da kacma gadaWra gza da dimitris ezo­ mimarTva – Segonebis gasaZlierebeli an wamoZaxili – gak­
saken gamoemarTa (s. kld.). RvTisavari... xerxeuliZeTa erT virvebis, ukmayofilebis gamomxatveli. `kaco, baqar, Zneli
saflavis qvas dascqeroda. sadac gulxeldakrebili kaci, dRe dagvidga da Senc damexmare rameSi!~ (v. barn.). `dama­
iaraRi da guTani iyo amoWrili (m. javax.). 3. saub. qmari. caT, kaco, aRar damacdiT, ...rom [Tofi da xmali] movixs­
`maS me raRa vqna? Cemebi bevrni wavidnen laSqarsa: Cem kaci, na?!~ (T. razik.). `arafers garTmevT, Se kaco!~ (n. lorTq.).
Zmani samnive, ar mohklebian amqarsa!~ (vaJa). `arc mama­ ◊ kacma rom Tqvas CarTuli gamoTqmaa – swore giTxraT,
Cemi iyo Tanaxma, rom Cems kacs gavyolodi, magram ...~ (l. marTali rom iTqvas, marTlac­da. gogias Civili da drtv­
qiaC.). `albaT, faTeraks gardekida Cemi dis kaci~ (i. maCab. inva, rom Tqvas kacma, ar iyo umizezo (e. ninoS.). ◊ rogorc
Targm.). 4. Zv. batonis msaxuri mamakaci. rom mebatones­ kaci! CarTuli gamoTqmaa – namdvilad, ueWvelad, WeSmari­
Tan glexi pirnaTlad gamosuliyo, rasakvirvelia, mebato­ tad. `sjobia, rogorc kaci, sjobia!~ (n. lorTq.). ◊ qudze
nis kaci unda daswreboda namuSevaris Sin Semotanis dros kaci yvela mamakaci (yvela, visac qudi xuravs). `Cveni saxl­
(ilia). `orjer gikiTxes, Cemo batono, giorgi saakaZis da idan yvelani qudze kaci gavediT!~ (s. mgalob.). `qudze ka­
zurab aragvis erisTavis kacebma~ (S. aragv.). 5. Zv. Sikri- cis gasvla, ...diacTa SeiaraRebac nu Tu aras gviSvelis?!~
ki. mzes rom kaci mouvida, mze Zalian gajavrdesa (xalx.). (S. aragv.) aq irxeoda xmebi laSqrulis da qudze kaci fexze
man dasturi SemoTvala, momivida kaci mali (r. eriT.). 6. dgeboda (i. noneS.). ◊ komlze kaci – TiToeul komlze erTi
64 65
mamakaci. gzirebi dadiodnen kardakar da komlze kacs eZa­ uflebebi pirovnebis, rogorc ama Tu im sazogadoebis wev­
xdnen sasofloze (melan.). ◊ kacia da guneba ix. guneba. ris moraluri, socialuri, politikuri, samarTlebrivi
marTalia, kacia da gunebao, magram kacsac da gunebasac statusi. adamianis faqtori adamianis pirovnuli da pro­
Tavisi sazRvari aqvs (ilia) (qarTuli enis ganmartebiTi fesiuli Tvisebebis mniSvneloba sazogadoebrivi cxovre­
leqsikoni 1955, gv. 1102­1103). bis sxvadasxva sferoSi. adamianis faqtoris aqtivizacia
aseve, unda aRiniSnos isic, rom kacis Semcveli kom­ saWiroa organulad Seerwyas adamianis Tavisufali yovel­
pozitebic qarTulSi xSirad adamianis ganmazogadebel mxrivi ganviTarebisaTvis pirobebis Seqmnas (ekon. leqs.).
cnebebs warmoadgens. mag: kaciSvili, kacTmoyvare, kacT­ adamianuri resursebi igivea, rac SromiTi resursebi
moZule, kaciWamia da sxv. unda iTqvas, rom sityva da ter­ (qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni 2008, gv. 194­195).
mini `adamiani~ yvela enaSi Tavis TavSi moicavs mdedrobiT Tumca literaturasa da sazogadoebaSi damkvid­
da mamrobiT subieqtebsac, es aris sayovelTao termini, rebuli Sexedulebebis gamo, aseve imis gamo, rom qalTa
romlis antonimebia: cxoveli, frinveli da sxva. qarTuli uflebebis mkvlevarTa azriT, termini adamianis ufle­
enis ganmartebiT leqsikonSi vkiTxulobT: bebi Tavis TavSi bolomde da erTmniSvnelovnad ar gu­
adamian-i (adamianisa) 1. cocxali arseba, romelsac lisxmobs konkretulad qalTa uflebebs, saWiro gaxda,
aqvs azrovnebisa da metyvelebis unari da garkveul ci­ terminis – adamianis uflebebi – damatebiTi definicia,
vilizebul saarsebo pirobebSi cxovrobs. adamianebi gana rac Semdegnairad formulirda: qalis adamianis ufle­
marto mayureblebi arian cxovrebisa, aramed moqmedi pir­ bebi. es termini, erTi mxriv, yuradRebas amaxvilebs is­
nic (ilia). nu daecemi, dadeg, gamagrdi, gaxsovdes, rom xar toriul diskriminaciaze, rodesac adamianis uflebe­
adamiani! (m. gur.). − raze laparakobT? − daiwivla nikim, bi orientirebuli iyo mamakacebze, xolo, meore mxriv,
− me adamiani ara var? (aka morC.). 2. ganusazRv. nacvalsax. xazs usvams sakuTriv qalTa uflebebs, romlebic, SesaZ­
mniSv. kaci, vinme. magram ara, Tqven adamiani ver gendobaT (S. loa damatebiTi funqciis matarebeli iyos da moiTxov­
aragv.). ise daiWerdnen saqmes, rom xorciel adamians ar des sakuTriv qalis uflebebze orientirebas, maT So­
gaagebinebdnen (ilia). ◊adamiano! mimarTva mosaubrisad­ ris, qalTa sxvadasxva socialuri da eTnikuri jgufebis
mi Segonebis gasaZliereblad. ra gayvirebs, adamiano? − ga­ uflebebis dacvas (mag., gaTxovili qalebi, devnili qa­
dasZaxa... darejansa (ilia). ras ambob, adamiano, netavi vi­ lebi, martoxela dedebi da sxv.).
code? (ilia). ◊ adamianis Svili igivea, rac adamis Svili specialur literaturaSi miTiTebulia: `fraza qalis
(Ze), adamiani (mniSv. 1). adga is sacodavi adamianis Svili... adamianis uflebebi gamoiyeneba, raTa aqcenti gakeTdes im
erTi kidev Caikra gulSi xeli da gaemarTa saxlSi Sesas­ faqtze, rom qalis ufleba adamianis uflebaa, ufleba,
vlelad (ilia). ◊ adamianis (kacis, kaciSvilis) WaWaneba romelic qalebs aqvT, radgan isini ubralod adamianebi
ar aris sruliad aravin, Zexorcieli ar aris. mTaze da mis arian. es azri aerTianebs qalTa uflebebis Temas adami­
axlomaxlo adamianis WaWaneba ar iyo (j. qarCx.). adamianis anis uflebebis moZraobaSi da amavdroulad aerTianebs
66 67
adamianis uflebebis principebs qalTa uflebebis moZra­ debT qal mwerals. Tumca axla vxvdebi, rom Cven swored
obaSi~ (branderi 2004). amgvari damokidebulebis gamo ver viRebT da viTavisebT
unda iTqvas isic, rom feministi mkvlevrebi bolom­ cneba `qal mwerals~, riTac qalurobaze vambobT uars da
de ver Tanxmdebian terminis zust lingvistur definici­ migvaCnia, rom qalad yofna mxolod sqesis TvalsazrisiT
aze. zogi mosazrebis mixedviT, qalis adamianis uflebebi gansxvavebas niSnavs~ (durakbaSa 2012, gv. 16). qali avtori,
kvlavac ver asaxavs naTlad mis Sinaarss da umjobesi iqne­ rogorc termini, Turqi mwerali qalebisaTvis miuRebe­
boda terminis, qalis uflebebi – damkvidreba. li aRmoCnda imis gamo, rom TurqulSi sityva qals sxva
zogierT kulturaSi qalis aRmniSvnel sityvas cal­ socialuri statusi aqvs. `im mwerlebis damokidebule­
saxad uaryofiTi mniSvneloba aqvs. mag., rusul enaSi sit­ bas, romlebic cneba `qaluri literaturis~ winaaRmdegi
yva qali (женщина). rogorc kulturologebi aRniSnaven, arian, didad ganapirobebs sazogadoebrivi ganwyoba. sit­
`TviT sityva qals aqvs negatiuri warmomavloba: yvela yva `qali~ qalebis sazogadoebaSi marginalur statusTan
sityva, romelic bolovdeba щина­ze rusul enaSi nega­ aris asocirebuli... sasaubro enaSi sityva qali `meorexa­
tiuri konotaciis mqonea (abuCad amgdebia, an damamcire­ risxovanisa~ da `gansxvavebulis~ mniSvnelobas atarebs...
belia). magaliTad: деревенщина, казенщина, групповщина, TurqulSi sityva `qali~ mxolod sityva `mamakacisgan~
чертовщина (qarTulad: sofleli, eSmakiseuli, banda, eS­ gansxvavebis mniSvnelobiT ar ixmareba. mas araqaliSvili
ma). sityva qali (женщина) warmoiSva slavuri жено­sagan gogonas qaliSvili gogonasgan gansxvavebis mniSvnelobac
da miiRo damamcirebeli konotacia. civilizaciis ganvi­ aqvs. sasaubro enaSi `qali~ dabali statusis maCveneblia,
TarebasTan erTad ki dazustda sityvis mniSvnelobisa da radgan termini uSualod ukavSirdeba sqess. amisi naTeli
gamoyenebis areali~ (maslova 2001). magaliTia sityva `qalis~ `damlageblis~ mniSvnelobiT ga­
sityva qali (Turq. kadin) negatiuri mniSvnelobis mqo­ moyeneba~ (buskivaZe 2013).
nea Turqul enaSic. sasaubro TurqulSi qali aRniSnavs inglisur leqsikonebSi qalis Semcveli sityvebi um­
arasrulfasovan, meorexarisxovan arsebas. swored damam­ Tavresad negatiuri da uaryofiTi konotaciis Semcvelia.
cirebeli Sinaarsis gamo ara mxolod Turquli literatu­ mag., roJes leqsikonSi, rubrikaSi `untidy~ (mouwesrigebe­
ruli samyarosaTvis, aramed Turqi mwerali qalebisTvisac li) yvela sityva miekuTvneba qals. mag., (ulamazo qali,
ki qali avtoris cneba uxerxuli, zedmeti da miuRebelia. romelic Zvel tansacmels atarebs) frump, xolo rubrikaSi
Tanamedrove Turqi qali avtori, afeT ilgazi wers: `Cven – ganaTlebuloba: yvela sityva kaczea, garda orisa, rom­
vcdilobT, sityva `qals~ miveCvioT. Turqulma sazoga­ lebic ganaTlebulobaze pretenzias gamoxataven: pedant-
doebam mas uaryofiTi mniSvneloba mianiWa. qalurobis Za­ ess (pedantis mdedrobiTi sqesis forma, pedanti Tavisi
lian gvrcxvenia, zogierTi Cveni Tanamemamule saerTod adreuli mniSvnelobebiT gamoiyeneboda ganaTlebasTan
ar aRiarebs mas. mec maT rigebSi viyavi, orhan qemals `ma­ dakavSirebiT. mag. vinc swavlas gansakuTrebul mniSvn­
makac mwerals~ uwodebs vinme? maSin me ra uflebiT miwo­ elobas aniWebs), bluestocking. (ingl. cisferi winda. aRniS­
68 69
navs qals, romelsac ganaTlebis miReba surs. meTvramete qali avtori –
saukuneSi inglisSi arsebobda am saxelwodebis qalTa sa­ literaturul-istoriuli
ganmanaTleblo moZraoba. termins Tavdapirvelad negati­ diskursi
uri, ironiuli konotacia hqonda.).
qarTul enaSi termins „qali“ aseve sxvadasxva mniSvnelo­ vin iyo pirveli qali avtori? saidan iwyeba qalTa li­
ba aqvs. qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi vkiTxulobT: teratura? am SekiTxvebs verasodes gaecema zusti pasuxi,
qal­i (qalisa) 1. dedrobiTi sqesis adamiani, – dedakaci radgan rogorc msoflio, ise erovnul literaturebSi
(sapirisp. vaJi). igrZnon, rom gmiri aqac gvyolia, rom qali qali avtori, rogorc cneba, rogorc fenomeni, didxans ar
vaJis Tanatolia (i. griS.). yovel qals gverdiT Zma, qmari an arsebobda. Tumca, bunebrivia, avtorTa Soris, TviT mxat­
mama edga (m. javax.). ◊ qalia Tu vaJi? ix. vaJi. qali da kaci vruli literaturis dasawyisSive, SesaZloa vigulisxmoT
yvela erTobliv. ojaxi awrialda, qali da kaci garbi­gamor­ qali avtorebis Semoqmedebac. am mxriv mdidari masala
boda (n. lorTq.). ferxulSi... Caeba qali da kaci, didi da jer kidev zepirsityvierebaSi, folklorul literatu­
patara (l. qiaC.). || asakSi Sesuli, gasaTxovari dedrobiTi rul teqstebSi moipoveba. miuxedavad imisa, rom dRemde
sqesis adamiani. Cemi esma axla qali Seiqna, qali! (g. wereT.). rTulia ipovo mkveTri gansxvaveba qalisa da mamakacis mi­
◊ qals iTxovs ix. iTxovs. ◊ damdgari qali ix. damdgari. er daweril da/an SeTxzul teqstebs Soris maSin, rode­
◊ Tavdadebuli qali ix. Tavdadebuli. 2. Svili dedro- sac literatura da, zogadad, mwerloba erTmniSvnelov­
biTi sqesisa – asuli (sapirisp. vaJi, Ze). papunas gasaTx­ nad mamakacur saqmianobad miiCneoda, qali avtorebis mier
ovari qali algeTSi gadavarda (m. javax.). Seni qali aRar Seqmnili teqstebis definicia folklorSi mainc advilad
minda, gaaTxove, ganmaride! (rusTaveli). ◊ qalsa sTxovs aris SesaZlebeli Janrobriv da Sinaarsobriv elementebze
ix. sTxovs. 3. kuTx. (imer. gur. raW. aWar. leCx.) igivea, rac yuradRebis gamaxvilebiT. kerZod, xalxur SemoqmedebaSi
coli (qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, VII, Tb., 1962). arsebuli iavnana, Zilis win samRerali, dedis locvebi/da­
Tumca, aRniSnulis, garda, sityva „qali“ qarTulSi locvebi da sxva prozauli da poeturi teqstebi aSkarad
sxva mniSvnelobebiTac gvxvdeba: damlagebeli qali. mag.: miuTiTebs, rom maTi avtor(eb)i da/an Tanaavtor(eb)i qal(eb)i un­
saqmes marto veRar audioda da qali aiyvana, an: TviTon da yofiliyo/yofiliyvnen. aseve specifikurad qaluria
mxolod sadils amzadebda, danarCen saqmeebSi qali ex­ micvalebulis datireba, xmiT natirlebs umTavresad qa­
mareboda. ZiZa. mag.: bavSvisTvis qali aviyvane. damxmare lebi asrulebdnen (Tumca aqve SevniSnavT, rom kavkasiel
qali. mag.: mindorSi qalebs amuSavebs da sxv. xalxebSi saxvadasxva saxis brZolaSi daRupuli gmiris
Sesabamisad, zogierTi kulturologiuri aspeqtis mi­ datirebas – sagmiro­saraindo simRerebs, kacebic as­
xedviT, sityvebi: qali da adamiani SesaZloa bolomde ver rulebdnen).
gamoxatavdes im arsebiT da siRrmiseul mniSvnelobebs, Tu koleqtiuri, folkloruli teqstebis literatu­
romelic aRniSnul terminebSi moiazreba.
70 71
rul gagrZelebad saavtoro literaturas miviCnevT da ganaTlebis sakiTxi, rogorc ojaxSi idealuri humanistu­
antikur epoqas gadavxedavT, aSkarad davinaxavT, rom uZ­ ri urTierTobebis amosavali da winapiroba. mag., agrifa
veles literaturaSi qali avtori ukve Tanaarsebobs mra­ fon neteshaimi da erasmus fon roterdameli mxars uWer­
valricxovan mamakac avtorebs Soris. rogorc cnobilia, dnen qalTa ganaTlebis sakiTxs. qalTa ganaTlebis Sesaxeb
berZeni poeti qali safo platonma aT saukeTeso mweralTa arsebuli sajaro diskusiebis wyalobiT, humanizmis xanaSi
Soris daasaxela. Tavadaznauruli warmoSobis qalebs ganaTlebis miRebis
Sua saukuneebSi, rodesac ZiriTad saganmanaTleblo saSualeba hqondaT. ana maria fon Surmani swored erT­er­
kerebs eklesia­monastrebi warmoadgenda, sadac SesaZle­ Ti aseTi ganaTlebuli qali iyo. mis literaturul mem­
beli iyo wera­kiTxvis Seswavla da wignebis kiTxva, evro­ kvidreobaSi moipoveba laTinur, berZnul da ebraul eneb­
paSi qalebisaTvis arsebobda garkveuli SesaZleblobebi ze SeTxzuli leqsebi. mas Semdeg, rac, miuxedavad mravali
monastris wiaRSi bavSvis aRmzrdelis profesiis dasauf­ enis codnisa da farTo ganaTlebisa, igi universitetSi
leblad (ZiZa, guvernanti qali, aRmzrdeli qali) garkve­ saswavleblad ar miiRes, man pirvelma gamoaqveyna sakuTa­
uli swavla­ganaTleba mieRoT. unda aRiniSnos, rom mo­ ri Sexedulebebi qalis inteleqtualuri Tanabaruflebi­
nasterSi qalebs gansazRvruli hqondaT saswavlo masala, anobis Sesaxeb.
vinaidan RvTismsaxurebaSi qali ar iRebda monawileobas, gasakviri ar aris, rom im humanistebs Soris, romlebic
aseve, zogierTi biologiuri mizezis gamo, qals ekrZale­ qalebisaTvis ganaTlebis miRebis uflebas mxars uWerdnen
boda srulfasovani ritualebis Catareba. garda amisa, vi­ da garkveul qmediT nabijebsac dgamdnen amisaTvis, arse­
naidan isedac rTulad mosapovebeli iyo xelnaweri samec­ bobdnen iseTebic, romlebic qalTa ganaTlebas mecniere­
niero, maT Soris, religiuri literatura yvelasaTvis, bisa da literaturis miRma ganixilavdnen. am yvelafer­
qalebisaTvis kidev ufro miuwvdomeli iyo kanonikuri ma ki gamoiwvia is, rom ganaTlebuli qalebi martosulad
teqstebi, maT Soris, religiuri da Teologiuri teqste­ grZnobdnen Tavs. isini ar ekuTvnodnen `bunebriv erTia­
bi, sxvadasxva swavlebani, ris gamoc, zogierTi mecnieris nobas, romelic, rogorc wesi, unda yofiliyo adamianuri
azriT, xSiri iyo qalebis mxridan misticizmiT gatacebis erTianobis suraTis msgavsi, romelic sazogadoebis uZve­
SemTxvevebi, es ki Semdgom sxvadasxva ukiduresobaSi gar­ les saxes warmoadgens~ (endresi 1980, gv. 9).
daisaxeboda, rogorebicaa: mkiTxaoba, jadoqroba da sxva germaneli mecnieri, ursula hesi humanizmis epoqis
(petersi 1988), rac kidev ufro miuRebels xdida qalebis ganaTlebuli mwerali qalebis Sesaxeb aRniSnavs: `huma­
sayovelTao ganaTlebis sakiTxs. nizmis epoqaSi ganaTlebamiRebuli TiTqmis yvela mwerali
renesansisa da humanizmis xanaSi, rodesac adamiane­ qalisaTvis arsebobda fsiqologiuri problemebi, Tavisi
bis individualoba, TviTSecnoba da sakuTar TavSi wvdo­ axali, jer SeuCveveli da gauTavisebeli pozicia, rogorc
mis survili gaizarda, gaCnda garkveuli SesaZleblobebi swavlulisa da literatorisa, sakuTari Tavisa da sazo­
qalTa ganaTlebisaTvis. dRis wesrigSi dadga orive sqesis gadoebisaTvis waredgina da daecva. eqskluziurad mama­
72 73
kacur, laTinurenovan literaturul samyaroSi SeRweva, luTeris bibliis interpretacia qalis rolis Sesa­
tradiciulad Semofarglul wreSi sakuTari adgilis pov­ xeb da luTeris mosazrebebi qalis, rogorc meuRlis, ide­
na xSirad mdedrobiT xmas axSobda da iwvevda eWvebs, agre­ alis Sesaxeb, axali siZneleebis winAAaSe ayenebda qalebs,
sias, sarkazms~ (hesi 1988, gv. 124). riTac qalebis literaturuli moRvaweoba praqtikulad
humanizmis epoqaSi ganaTlebamiRebuli qalebis mcde­ gamoricxuli iyo. iseT sazogadoebaSi, sadac qals sammagi
loba, sakuTari niWi da SesaZleblobebi warmoeCinaT da roli da movaleoba hqonda: diasaxlisis, meuRlisa da de­
sazogadoebriv da literaturul cxovrebaSi monawile­ disa, bunebrivia, didi survilisa da monacemebis miuxeda­
oba mieRoT, aRqmuli iyo umetesad, rogorc mdedrobiTi vad, naklebad mosalodneli iyo qalisaTvis literaturu­
bunebis, mdedrobiTi xasiaTis, mdedrobiTi JReradobis li teqstebis avtoroba. qali avtorebi mudmivad idgnen
maCvenebeli, riTac umeteswilad dakninebuli iyo qali av­ garkveuli safrTxis winaSe, literatorebad wardgenis
torebis mier Seqmnili literaturuli teqstebis aRqma SemTxvevaSi, aRqmuliyvnen, rogorc cudi diasaxlisebi,
da analizi. gamomdinare qalsa da mamakacs Soris arsebu­ cudi meuRleebi da cudi dedebi (Trederi 1988, gv. 25). qa­
li garegnuli da Sinagani rolebidan, rodesac ganaTleba li avtorebi ver aRwevdnen legitimurobas, rogorc li­
sayovelTaod miRebul mamakacur speqtrSi moiazreboda, teraturuli teqstebis avtorebi da mxolod erTeulebs
literatori qalebi garkveul gamonaklisebad iTvlebod­ hqondaT SesaZlebloba, gamoeqveynebinaT sakuTari teq­
nen da, aqedan gamomdinare, maT, rogorc qalebs, eqmnebo­ stebi da amiT sajaro gaexadaT sakuTari fiqrebi, azrebi,
daT identobis garkveuli problemebi. es problemebi Tavs Sexedulebebi.
iCenda qalTa teqstebSic, amitomac, qalis Sinagani, gacno­ meCvidmete saukunidan moyolebuli, mkveTrad gai­
bierebuli identobiT nakarnaxevi teqstebi arc iyo mosa­ zarda mwerali qalebis ricxvi. am periodSi qalTa umrav­
lodneli. lesoba garkveuli garemoebebis SEesaxeb werda, rac calke
evropuli reformaciis epoqaSi kvlavac Semovida Sua­ Janradac Camoyalibda, rasac SemTxveviTi poezia daerqva.
saukuneebis idealebi aRmzrdeli qalis, ZiZis institutis (ingl. Occasional poetry, germ. Die Gelegenheitsdichtung, frang.
Sesaxeb da qalebs kvlavac agzavnidnen monasterSi saWiro pièce d’occasion) da Tavis TavSi moicavda im literaturul
ganaTlebisa da unar­Cvevebis SesaZenad. germaneli moaz­ nimuSebs, romlebic garkveul RonisZiebebTan da garemo­
rovne martin luTeri qalis dedobis sakiTxs umTavres ebebTan dakavSirebiT iwereboda. mag., rogorebicaa: qor­
amosaval wertilad miiCnevda. bibliis interpretaciis wilis, naTlobis, dabadebis dRis, iubiles, dResaswaulisa
Semdeg luTerma gamoTqva mosazreba, rom yvela qali val­ da sxv. aRsaniSnavad dawerili prozauli Tu poeturi teq­
debuli iyo gaTxoviliyo, bavSvebi gaeCina da aRezarda, stebi. qalebisaTvis samwerlo asparezisa da literaturu­
riTac karg saqmes gaakeTebda. amis gamo luTeri mouwo­ li produqtiulobis amgvari Semofargvla SemTxveviTad,
debda ZiZebs, daetovebinaT monastrebi da sakuTari oja­ RonisZiebebis mixedviT nawarmoebebis Seqmnis kuTxiT, ar
xebi SeeqmnaT. iyo Tavisufali arCevanis Sedegi. sazogadoebrivi gan­
74 75
wyobilebidan da zogadi suraTidan gamomdinare, sruli­ cdilobdnen qalebis mier gancdili da qalis gamocdile­
ad gasagebi iyo, rom, mamakacebisagan gansxvavebiT, aravin baze dayrdnobili samyaro eCvenebinaT, qalTa Semoqmede­
iTxovda da aravin moeloda qali avtorebisagan did, Rrma ba ar iyo saTanadod aRqmuli, ar arsebobdnen qali kri­
poetur­ritorikul codnas da maRalmxatvruli litera­ tikosebi. mamakaci kritikosebis mier qalTa Semoqmedeba
turuli nawarmoebebis Seqmnas. saxlsa da ojaxSi Caketili ar qceula ganxilvis sagnad. qali avtorebis Semoqmedeba
qalebisaTvis sakuTari msoflxedva da samyaros aRqmis su­ mxolod qalis perspeqtividan unda yofiliyo Sefasebu­
raTi, SesaZleblobebidan gamomdinare, sruliad piradul li, qali mkiTxvelebisa da qali kritikosebis perspeqti­
sferoSi rCeboda da ver aRwevda sazogadoebamde. swored vidan gaazrebuli da danaxuli SeiZleboda Caswvdomoda
es iyo mizezi, rom poeziisa da zogadad, literaturisaken qali avtoris namdvil da WeSmarit saTqmels. mxolod qal­
midrekili qalebi cdilobdnen sakuTari Sexedulebebi, Ta sazogadoebas SeeZlo qali avtorebis teqstebis swori
SegrZnebebi da mimarTebebi enobriv yalibSi moeqciaT da Wvreta, azrebisa da mniSvnelobebis SegrZneba, rac, aRniS­
qalebisaTvis daTmobil JanrSi ecadaT bedi. gamomdinare nul epoqebSi, mamakacurad formulirebuli literatu­
zemoTqmulidan, literaturaTmcodneobaSi Cndeba kiT­ ruli tradiciebis fonze, jer kidev miuRweveli iyo.
xva, iyo Tu ara SesaZlebeli, swored qalebisaTvis gamoyo­ romantizmis epoqaSi qalebi umetesad werilebs wer­
fil literaturul JanrSi asaxuliyo specifikurad qali dnen, romlebic iSviaTad ibeWdeboda. qalebis mxridan
avtorebis mier Seqmnili da gaazrebuli diskursi, sadac werilebis wera iTvleboda, rogorc mamakacebisaTvis ga­
naTlad warmoCndeboda qaluri identoba, romelic lite­ cemuli pasuxi, romelic saSineli cxovrebis galamazebi­
raturulad ganviTarebasa da gaRrmavebas ganicdida. sa da gamSvenierebisaTvis naTqvami samadlobelis pasuxi
garemoebebis (dResaswaulebis) Sesaxeb dawerili teq­ iyo. werilebi iyo qalebisaTvis `erTaderTi nebadarTuli
stebi, `SemTxveviTi poezia~ ufro xSirad, ganaTlebuli forma, romelic qals saSualebas aZlevda sakuTari azre­
da swavluli mamakacebis mxridan iyo gaazrebuli da Sefa­ bi naxevrad sajarod gamoeTqva~ (beutini 1994, gv. 182). Tu
sebuli, radgan literaturis kritika mamakacebis mier iyo qalebis mier dawerili werilebis adresati cnobili ro­
dominirebuli. `radgan qals mamakacur kulturaSi surda mantikosi mamakacebi iyvnen, werilebs dauyovnebliv aq­
monawileobis miReba, mas unda daekmayofilebina tradici­ veynebdnen, radgan es werilebi romantikosi avtoris Se­
uli moTxovnebi da unda gahyoloda tradiciebs, raTa mi­ saxeb mniSvnelovan masalas Seicavda. Sesabamisad, qalebis
si Semoqmedeba swored tradiciul masStabebSi moazrebu­ mier dawerili werilebi mamakaci romantikosi avtoris
liyo, da, radgan qal avtorebs es yvelaferi ar gaaCndaT, pirad dokumentebSi qveyndeboda. karolina Slegel­Se­
igulisxmeboda, rom aRniSnul tradiciaSi qali avtorebi­ lingi (Caroline Schlegel-Schelling), doroTea Slegel­vaiTi
saTvis, qaluri emociebisaTvis ar iyo gansazRvruli adgi­ (Dorothea Schlegel-Veit), rahel varnhageni (Rahel Varnhagen),
li~ (firestoni 1975, gv. 150). betina fon arnimi (Bettina von Arnim) da sxvebi, cnobilni
miuxedavad imisa, rom qalebi sakuTar SemoqmedebaSi gaxdnen ara rogorc originaluri avtorebi, aramed ro­
76 77
gorc colebi, sayvarlebi, Seyvarebulebi, muzebi, debi Tu romantizmi... 2012, gv. 108).
mamakacebis megobrebi an partniorebi. `aRniSvnis Rirsia didi germaneli mwerlisa da sazogado moRvawis, iohan
ienis wris qalbatonebi: karolina, avgust Slegelis me­ fon goeTes vaJis, avgust fon goeTes meuRle, otilie fon
uRle, romelic mas ienaSi Camohyva da Semdeg germaneli goeTe cnobili iyo, rogorc vaimaris literaturuli sa­
filosofosisa da germanuli idealizmis fuZemdeblis, lonis damaarsebeli, 1829 wlidan, goeTes xelSewyobiT man
fridrix Selingis coli gaxda da doroTea feiti (Doro- daaarsa yovelkvireuli literaturuli Jurnali „qaosi“,
thea Veit), fridrix Slegelis erTguli meuRle. ienis wre­ romelsac goeTes gardacvalebis Semdeg, 1832 wlidan, da­
Si mtkiced iyo gamefebuli karolinas kulti. Tumca mis moukideblad gamoscemda.
kalams ar Seuqmnia arc leqsi, arc prozauli nawarmoebi, otilie fon goeTe iyo ganaTlebuli qali, werda
Tu ar CavTvliT ramdenime literaturul mcdelobas da­ leqsebs, Tumca ar aqveynebda. mis literaturul salons
sawyisSi, romelic maleve miatova. samagierod, igi Tavad stumrobdnen iseTi cnobili mwerlebi, filosofosebi da
iTvleboda sicocxlisa da kulturis iseT SesaniSnav fe­ moazrovneni, rogorebic iyvnen: artur da adele Sopenha­
nomenad, romelsac ganmarteba da gamocnoba sWirdeboda~ uerebi, adam mickeviCi, betina fon arnimi, frenc listi da
(qarTuli romantizmi... 2012, gv. 107). rogorc biografebi sxvebi. otilies axlo urTierTobebi hqonda aseve goeTes
miuTiTeben, cnobili germaneli mwerali da filosofosi pirad mdivanTan da bolo wlebis TanamgzavrTan, ekerman­
fridrix Slegeli didi gulisyuriTa da interesiT adev­ Tan. goeTes gardacvalebis Semdeg, 1832 wlis seqtember­
nebda Tvals karolinas. `lucindeSi~ ki aRniSnavda, rom oqtomberSi, otilie fon goeTe ekermans swers: „Tqven
karolinas SeeZlo im kiTxvebzec ki gaeca pasuxi, romle­ iciT, Zvirfaso ekerman, ra xSirad miTqvams uari mwerlis
bic misTvis jer aravis daesva. Slegeli karolinas am Tvi­ saxelze. mudam winaaRmdegi viyavi amisa, magram vfiqrob,
sebas misi naTelmxilvelobiT xsnida. qalis daniSnuleba (da asec ganvsji sakuTar Tavs) marto
doroTea feiti (Dorothea Veit), fridrix Slegelis me­ is ar aris, rom TavisTvis sasiamovno saqme akeTos; an ki Se­
uRle, mudmivad iyo Tavisi qmris Crdilis qveS. mas ekuT­ iZleboda amaze meti msxverplis gaReba?!“ (otilies weri­
vnis saintereso romanic, magram am romans doroTeasTvis li ekermans, ix. baqaniZe 2011, gv. 49).
aRiareba ar moutania. `qalebs romantikul gaerTianebeb­ otilie fon goeTe, rogorc moazrovne, advilad da­
Si SehqondaT uSualoba, swored is, rac ase aklda maT me­ uaxlovda goeTes da mis ojaxs, iyo Tavad goeTes muzac,
tismetad ganaTlebul da brZen megobar mamakacebs. qale­ goeTem mas 1820 wels, meore vaJis dabadebis aRsaniSnavad
bi upirispirdebodnen wignis Wiebs, pedantebs, aseTebi ki miuZRvna leqsi. mecnierTa azriT, goeTes maradqaluris
blomad iyvnen romantikosTa Sorisac... swored karolina­ idea otilies pirovnebiT iyo STagonebuli. am azrs aviTa­
sa da doroTeas damsaxurebaa, rom romantikosebi mTli­ rebs poeti da gamomcemeli, gustav kiurne. goeTes „faus­
anad ar gaemijnen cxovrebas. isini maT cxovrebaSi asru­ tis“ meore nawilSi vkiTxulobT:
lebdnen natifi `gamaubraloeblis~ funqcias~ (qarTuli „yovelive warmavali
78 79
aris miniSneba; goeTes Tanamoazre, Tumca yvelaferTan erTad, otilie
TavSeudgmel­naklovani iyo emansipirebuli qali, romlisTvisac yvelaze mTavari,
aq Tvals ecxadeba; cxovrebis azri da arsi iyo siyvaruli, romelic misTvis
aRuwerel­arnaxuli mtanjveli da uzomod didi tkivilebis momtani iyo. sim­
aq xorcieldeba, boluria otilies leqsi: „locva“, sadac poeti qali RmerTs
maradiul­qaluri ki mxolod siyvaruls sTxovs:
maRla gvezideba“. „ufalo, mflobelo yovlisa,
(Targmani naTela xuciSvilisa) momec me siyvaruli!
otilie didi goeTes gverdiT iyo misi sicocxlis uka­ miage sxvaTa dideba, pativi,
nasknel wuTebSic. uboZe oqro da fuli.
Tavis sirTuleebiT aRsavse cxovrebaSi otilie fon maT dauloce naTeli gzebi,
goeTe qalisaTvis wilxvedri mravali gamocdis winaSe id­ mihmadle sviani xvedri!
ga. 1830 wels gardaicvala otilie fon goeTes meuRle, av­ ufalo, mflobelo yovlisa,
gust fon goeTe. qalma amis Semdeg 42 weli icocxla. mas me mxolod siyvaruls gvedri!“
hyavda oTxi Svili, ori vaJi da ori qaliSvili, meoTxe Svi­ (Targmani nino baqaniZisa, ix. baqaniZe 2011, gv. 41)
li otilie fon goeTes SeeZina meuRlis gardacvalebis otilie fon goeTe iyo napoleonis winaaRmdeg ganma­
Semdeg. otilies orive qaliSvili gardaecvala. misi da Tavisuflebeli brZolis erT­erTi moZraobis damaarse­
avgust fon goeTes qorwineba uiRblo aRmoCnda. otilies beli. man, adele SopenhauerTan erTad, daaarsa „imedis
ar uyvarda meuRle. 1830 wels, avgustis gardacvalebam­ ordeni“, romlis mTavari mizani iyo omis invalidebisa da
de cota xniT adre, igi Tavis megobarsa da mesaidumles, jariskacTa qvrivebis daxmareba. otilie iyo cnobili mdi­
adele Sopenhauers swers: „me mxolod avgustis dabrune­ dari mecenati qali, Tumca meuRlis gardacvalebis Sem­
ba maZrwunebs, viTarca ubedurebis mauwyebeli Rrublis deg (radgan meored gaTxoveba ganizraxa 22 wlis inglisel
gamoCena caze da grZnobebiT gamTbarma werilma, romelic student samuel neilorze, Tumca Semdeg gairkva, rom ne­
man milanidan gamomigzavna, ufro SemaSfoTa, vidre damam­ ilori sxvaze iyo daniSnuli), igi goeTes anderZis Tanax­
Svida. werilSi is aRiarebs, Tu raoden usamarTlod mep­ mad, memkvidreobis gareSe darCa. swored aRniSnul faqts
yroboda da imeds itovebs, rom momavalSi Seicvleba, me ki exeba otilies leqsi „vaimareli maTxovari“.
yovelives, rac am jaWvs gawyvetda, mxolod mivesalmebi“ „qalbatonebs da batonebs mivmarTav,
(otilies werili adele Sopenhauers, ix. baqaniZe 2011, gv. sakuTar WerqveS glaxaki ginaxavT?
48). mec vcnobdi dReebs laJvard ferebiT,
otilie fon goeTes moRvaweoba scildeba erT sfe­ pirvelTa Soris masaxelebdiT.
ros. is iyo uflebebis damcveli, poeti, moazrovne, didi Rataki dedakaci var axla
80 81
da Tqvens winaSe vgmob Cems beds msaxvrals. dakavSirebuli iyo, erTi mxriv, iohan volfgang fon go­
ukan ar viTxov dalxenil yofas, eTesTan, xolo, meore mxriv, misi epoqis moazrovneebTan,
Sors aris bedi, Sors darCa trfoba“ mwerlebTan da filosofosebTan, romlebTanac hqonda
(Targmani nino baqaniZisa, ix. baqaniZe 2011, gv. 42). mimowera. otiliesa da artur Sopenhaueris werilebi ga­
otilie ganicdida goeTes CrdilSi yofnas. miuxe­ moqveynebulia artur Sopenhaueris naSromebTan erTad.
davad misi, rogorc dedis mcdelobebisa, verc vaJeb­ unda aRiniSnos isic, rom otilie gansakuTrebiT wuxda
ma miaRwies warmatebebs da isinic goeTes SviliSvilebad artur Sopenhaueris dis, adele Sopenhaueris werilebisa
SemorCnen istorias. es ki mgrZnobiare qalisaTvis da mo­ da dRiurebis Sesaxeb, ris gamoc miswera kidec artur So­
azrovnisaTvis garkveuli protestis sababi iyo. cnobi­ penhauers werili, xolo am ukanasknelma vrceli weriliT
lia, rom goeTes dabadebidan 100 wlis iubiles vaimarSi upasuxa otilies, sadac aRniSnavs: „adeles werilebsa da
ar daeswrnen otilie da misi vaJebi. mogvianebiT otilie dRiurebTan dakavSirebiT nu gefiqrebaT, rom maT vinme
finansuri siduxWiris gamo daxmarebas iTxovs. misTvis borotad gamoiyenebs; radganac isini ukve didi xania, Sev­
TiTqos yvelafers azri daekarga, yvelaze Zvirfass, yve­ TavazeT gamomcemlebs“ (artur Sopenhaueris werili oti­
laze sanukvarsac ki. misTvis sakuTari Semoqmedebac ki liesadmi, ix. baqaniZe 2011, gv. 51).
aRar aris is gansakuTrebuli, romelic misi sulisa da oc­ Tanamedrove kvlevebis mixedviT, romantizmis epo­
nebebis gamoxatulebas warmoadgenda. ekermanisadmi miwe­ qis qalebis werilebi ar unda iyos ganxiluli mamakaci
ril werilSi vkiTxulobT: „merwmuneT, SesaZlebelia Cemi avtorebis Semoqmedebis konteqstSi da arc romantikosi
nawarmoebebi patara krebulis saxiT gamoices. ai, aseTia mamakacebis Semoqmedebis gverdiT an paralelurad unda
Cemi ganzraxva. aqamde arc ki mifiqria, rom isini marTlac Sefasdes, aramed qalebis werilebi aRqmuli da ganxilu­
gamocemis Rirsia, Tumca CemTvis es ukve absoluturad su­ li unda iyos, rogorc sruliad damoukidebeli litera­
lerTia. mxolod is mainteresebs, rom romelime gamomce­ turuli teqstebi. frederiksenis azriT, imis gamo, rom
melma am saqmeSi fuli gadamixados. axla Cemi didi Txovna qali sakuTari mosazrebebisa da Sexedulebis gamosaxa­
iqneba, drodadro gadaxedoT am nawerebs, raTa maT Soris tavad irCevda werilebs, `is amiT irCevda literaturul
SedarebiT Rirebulni amoarCioT. iqneb romelime gamom­ mediums im tradiciaSi, romelic meTvramete saukunidan
cemelTan Suamdgomlobac SeZloT, romelic, rac SeiZle­ daiwyo, rodesac werili subieqtur­piradulidan subieq­
ba Sors iqneboda Cemgan, vTqvaT, hamburgSi, konigsbergSi, tur­literaturul mediumad gadaiqca, ris gamoc werili
Sveicariis romelime kuTxeSi an breslauSi, hainkes gamo. mravali qalis literaturuli Janri gaxda~ (frederikse­
gigzavniT or nawarmoebs, romelTac Tqven jer ar icnobT, ni 1980, gv. 99).
magram SeZlebisdagvarad unda moicaloT maTTvis“ (oti­ swored amis Semdeg werilis Janrma ganicada cvlileba
lies werili ekermans, ix. baqaniZe 2011, gv. 49). da romanis JanrSic damkvidrda, rogorc werili­romani,
otilie fon goeTes saxeli didi xnis ganmavlobaSi romelsac individualuri gamoxatvis forma aqvs, subieq­
82 83
turi forma, saubris imitacia, Warbi emociuri foni, rac inglisis dedofali viqtoria, romelic, erTi mxriv,
qalebisaTvis sruliad bunebrivia. imisi magaliTi iyo, rom qalebs, mamakacebis msgavsad, nam­
vfiqrob, aRniSnuli konteqstis gaTvaliswinebiT, dvilad SeeZloT, yofiliyvnen mmarTvelebi, maT Soris,
Sesabamisi kvleviTi meTodologiiT unda wavikiTxoT qa­ saxelmwifos xelmZRvanelebi, meore mxriv, ufrTxoda
rTveli romantikosis, nikoloz baraTaSvilisa da misi su­ Tavisi qaluri bunebis sajarod warmoCenas. amisi das­
lieri megobris – maiko orbelianis mimowera. turi isic iyo, rom igi, Tavisi meuRlis gardacvalebis
cnobilia, rom maiko orbeliani poetis guliTadi Semdeg, mudam SavebSi Semosili dadioda, riTac viqto­
megobari iyo, xSirad megobar qalTan miweril poetis wer­ rianuli stilis damamkvidreblad da erTgvar simbolo­
ils Tan axlavs baraTaSvilis axali leqsi. maiko orbeli­ dac iqca. dedofali viqtoria iTvleba mSobiarobis dros
ani inaxavda werilebs, rogrc uZvirfases relikvias. 1841 anesTeziis pirvel gamomyeneblad. misi SexedulebiT, qa­
wels baraTaSvils Tavisi leqsebis xelnaweri krebulic li mraval gansacdels itans. Tavad dedofali viqtoria
gaugzavnia maiko orbelianisaTvis. minawerSi vkiTxulobT: iqca gansxvavebuli qalis simbolod, gansxvavebiT Tavisi
„dao, maiko! es leqsebi iqonie Cemeulad. vici, rom wamkiTx­ epoqis qalebis didi umravlesobisagan, viqtoria iyo sim­
veli maTi moigoneb bevrTa saamoTa dReTa ymawvilobisaTa bolo qalisa, romelsac gaaCnia Zalaufleba. miuxedavad
da Seibraleb Sensa yaribsa Zmasa“ T. n. baraTaSvili“ (bara­ imisa, rom dedofali viqtoria Tavisi sazogadoebrivi
TaSvili 1991). mdgomareobiT da gavlenebiT sruliad Tavisufali iyo
miuxedavad imisa, rom romantizmis epoqaSi qals Se­ genderuli diskriminaciisagan, is mainc miiCnevda, rom
saZlebloba hqonda, werilebis saxiT gamoexata sakuTari mamakaci bevrad prioritetuli iyo qalTan SedarebiT.
Sexedulebebi da azrebi, es mainc ar iyo sakmarisi zogier­ 1858 wels viqtoria Tavis orsul qaliSvils, viqtorias,
Ti qali avtorisaTvis. karolina fon gunderrode (Karoline romelic gaTxovili iyo prusiaSi da fexmZimed iyo pru­
von Günderrode), rogorc qali avtori, imave problemebis siis mefe vilhelm meoreze, swerda: „orsulobisa da mSo­
winaSe idga, romlis winaSec – misi epoqis sxva qali avto­ biarobis dros mgonia Zroxebs an ZaRlebs vemsgavsebiT;
rebi. swored am sakiTxze amaxvilebs igi yuradRebas 1801 roca Cveni ubadruki arseba cxovelis msgavsi da araesTe­
wels Tavisi megobris, gunda brentanosadmi (Gunda Brenta- turi xdeba... Cveni sqesis yvelaze naklebad unda Surdes
no) miweril werilSi: `xSirad gamCenia survili, sasaklao­ kacs“ (boki 2002, gv. 93).
Si Cavvardniliyavi da movmkvdariyavi. ratom ar var kaci!... mwerali qalebi fixtesaTvis mxolod maSin arian war­
Cems sulSi SeuTavsebeli survilebia. da yvelaferi ise mosadgenni, Tu isini iseT teqstebs Seqmnian, romlebic
unda darCes, rogorc aris, radgan me var qali da maqvs ma­ qalebisaTvis popularuli nawerebia, aRmzrdelobiT Te­
makacis survilebi mamakacuri Zalis gareSe. amitomac var mazea an mdedrobiTi sqesis wes­Cveulebebis swavlebazea
aseTi cvalebadi da aseTi meryevi Cems TavSi~ (gunderrode (fixte 1992, gv. 409). anu, qals SeeZlo ewera teqstebi, rom­
2000, gv. 109). lebic qalebisaTvis da qalebis Sesaxeb iqneboda Seqmnili.
84 85
es Sexedulebebi ki, im dros dasabuTebuli iyo qalis bu­ zavne, ris gamoc mamakacis saxeliT iyo niSandadebuli. me
nebidan, aseve, im valdebulebebidan gamomdinare, romle­ mindoda Cemi `ufleba~ mqonoda. arc meti, arc naklebi~
bic qals, rogorc meuRles da rogorc dedas, odiTganve (levaldi 1980, gv. 257).
gaaCnda. anonimurobasa da mamakacis saxelis fsevdonimad ga­
sakuTari, qaluri azrebi da Sexedulebebi rom daec­ moyenebas qali avtorebi identobis konfliqtamde mihyav­
vaT da TavianTi nawarmoebebi gadaerCinaT, aseve, mkiT­ da. sazogadoeba mkveTrad asxvavebda qalisa da mamakacis
xvelebis pozitiuri Sexedulebebi gamoewviaT, mravali saxelebiT gamoqveynebul teqstebs. qalebs literaturul
qali avtori iZulebuli iyo gaqceoda sakuTar saxels samyaroSi ar hqondaT Tanabaruflebianobis SesaZleblo­
da mamakacis fsevdonimiT ewera. me­18 da me­19 saukune­ bebi da ganviTarebis Sesabamisi pirobebi. qalebi, romle­
ebSi qalebi werdnen anonimurad, sakuTari xelmoweris bic mamakacebis mier gaazrebul literaturul samyaroSi
gareSe an mamakacis fsevdonimiT. amgvari SeniRbva er­ Seabijebdnen, cdilobdnen, yvelanairad morgebodnen ma­
TaderTi gza iyo mravali qalisaTvis, SeeRwiaT mamaka­ makacuri azrovnebis CarCos, ris gamoc, kritikosTa Sexe­
cebisaTvis legitimur da mamakacebisaTvis gankuTvnil dulebiT, qalebi sruliad moklebulni iyvnen saSualebas,
samwerlo samyaroSi. unda aRiniSnos isic, rom anonimu­ qalur interesebze morgebuli teqstebi eweraT, riTac
roba an fsevdonimiT wera saerTo iyo rogorc qali, ise gaCndeboda uSualod qaluri nawerebis ganviTarebis Se­
mamakaci avtorebisaTvis, Tumca aRniSnul fenomens qali saZlebloba, aseve, gaCndeboda garkveuli tradicia da qa­
avtorebisaTvis sxva datvirTva hqonda, xolo mamakaci luri samwerlo gamocdileba. is, rom qalebi mamakacebis
avtorebisaTvis, sruliad sxva. kerZod, mamakacebisaT­ fsevdonimiT werdnen, aseve is faqtori, rom qali avtore­
vis literaturul SeniRbvas araferi hqonda genderul bi werdnen mamakacebis mibaZviT, maT mier Seqmnili samwer­
sakiTxebTan saerTo, aramed, mamakaci avtorebisaTvis lo tradiciebis gaTvaliswinebiT da amave tradiciebisa
fsevdonimiT an anonimurad wera erTgvari Tavdacva iyo da saSualebebis gamoyenebiT, aSkarad miuTiTebs ormagi
pirvelad gamoqveynebuli teqstebis kritikis winaSe. Se­ identobis diskursze, radgan qalebi TavianT nawerebSi,
sabamisad, mamakaci avtorebisaTvis fsevdonimi iqca li­ erTi mxriv, arsebul partiarqalur molodinebs usworeb­
teraturul samyaroSi Sesasvlel pirvel nabijad. xo­ dnen Tvals, xolo, meore mxriv, sakuTar, qalur survileb­
lo Tu ramdenad mniSvnelovani iyo qali avtorebisaTvis sa da gamocdilebaze werdnen.
fsevdonimi, amis Sesaxeb wers fani levaldi (Fanny Lewald) safrangeTis revoluciis Sedegad, 1830 wels, qalTa
Tavis avtobiografiaSi `Cemi cxovrebis istoria”: `Zalze sakiTxi gaaqtiurda. mravali qali avtori, TavianT leq­
xSirad gamigonia kritikuli Sexedulebebi ama Tu im li­ sebsa Tu romanebSi exmaureboda safrangeTis revolu­
teraturuli formis Sesaxeb, rodesac saqme qalis xeli­ ciisaTvis aqtualur TiTqmis yvela Temas Tu problemas,
dan gamosul teqsts exeboda. amis gamo, me Cemi pirveli romlebic exeboda qalis adgilsa da rols sazogadoebaSi.
namuSevrebi Cemi biZaSvilis, levaldis saxeliT gavag­ luize astonisa (Louise Aston) da luize otos (Louise Otto)
86 87
socialur­politikurad angaJirebul lirikasa da emansi­ amerikeli da evropeli mkvlevrebis azriT, qali avto­
patorul romanebSi kiTxvis qveS dadga sakiTxi, ratom un­ rebis mier Seqmnili avtobiografiuli teqstebi mkveTrad
da iyos qalis adgili mxolod ojaxSi. gansxvavdeboda mamakaci avtorebis mier Seqmnili avto­
qalis uflebebis sakiTxebze orientirebuli politi­ biografiuli teqstebisagan, radgan am ukanasknelTa bi­
kuri lirika iqmneboda mecxramete saukunis bolos im qa­ ografiebSi mTavari Tema iyo – me da samyaro, yovelgvari
lebis mier, romlebsac sazogadoebaSi garkveuli statu­ genderuli da sqesobrivi sakiTxebis gamoricxviT, anu ka­
si ukve hqondaT mopovebuli. klara miuleri (Clara Müller) ci da samyaro. qali avtorebis SemTxvevaSi ki avtobiogra­
da ema doltci (Emma Döltz) sakuTar teqstebSi aRwerdnen fiuli teqstebis mTavari Tema iyo genderuli identoba,
samuSao garemos, sadac qalis adgili TiTqmis ar iyo, wer­ anu qalis Tema, qalis problema, qalis sakiTxi. es ki imas
dnen sakuTar gamocdilebaze, Tu rogor SeZles eSovaT niSnavda, rom qalebi axali TviTSemecnebis damkvidrebas
samsaxuri. amiT poeti qalebi mouwodebdnen sazogadoe­ cdilobdnen.
bas, CarTuliyo diskusiaSi, gaeumjobesebina qalebisaTvis sazogadoebrivi diskusiebis paralelurad, sadac
samuSao garemo, mieca maTTvis muSaobis ufleba da saSua­ qalTa uflebebis sakiTxebi iyo wamoWrili, sul ufro me­
leba. am Temebis irgvliv, mecxramete saukunis qalTa poe­ ti qali cdilobda sakuTari biografia gamoeqveynebina.
ziaSi, mkveTrad ismoda qalebis adamianuri da politiku­ amiT is sakuTar gamocdilebas, sakuTar warmatebebsa Tu
ri Tanasworuflebianobis mowodebebi. warumateblobas, saojaxo da sajaro cxovrebas, upirve­
qalTa uflebebis Sesaxeb dawerili qali avtorebis les yovlisa, sxva qalebisaTvis, aseve, zogadad, qalebisa
poezia mecxramete saukunis bolos da meoce saukunis da­ da mamakacebisaTvis, anu sazogadoebisaTvis asajaroebda.
sawyisSi qali avtorebis biografiulma teqstebma Secva­ biografiuli detalebis gamoqveynebas gansakuTrebiT es­
la. vinaidan avtobiografiuli Janri im droisaTvis mimdi­ wrafvodnen is qalebi, romlebsac, fani levaldis msgav­
nare literaturul procesSi mWidrod iyo damokidebuli sad, sxvadasxva Ria Tu dafaruli brZolis, SeniRbvisa Tu
individis sulier ganviTarebaze, es literaturuli asax­ gaxsnilobis Sedegad, ukve mopovebuli hqondaT sakuTari
va, rogorc Cans, genderuli aspeqtebisagan damoukideb­ saxeli da avtoriteti sazogadoebaSi. levaldma avtobi­
lad, mamakacis cxovrebisa da moRvaweobis sakiTxebTan ografiuli teqsti `Cemi cxovrebis istoria~ (1861­1862)
iyo dakavSirebuli, Tumca avtobiografiuli Janri qale­ dawera im mizniT, rom rogorc Tavad aRniSnavs, mkiTxvel
bisTvisac saintereso TavSesafari aRmoCnda, sadac qali qalebs Sexedulebebi da warmodgenebi sakuTar Tavze ae­
avtorebi sakuTar socialur rolebze, mogonebebze, ga­ maRlebinaT da levaldis cxovrebis magaliTiT gamxneve­
mocdilebebsa Tu saojaxo qronikebze werdnen. Sesabami­ buliyvnen da es teqsti qalebs sakuTari Tavis amocnobaSi
sad, qali avtorebis avtobiografiuli nawerebi iyo `sxva~ daxmareboda.
avtobiografia, sxvanairi SedgenilobiT, sxvanairi Sina­ qali avtorebis mier Seqmnili avtobiografiuli
arsiT. teqstebi zrdida da aviTarebda qalur TviTSemecnebas.
88 89
amasTan, cxovrebiseuli istoriebis aRwera emsaxurebo­ qali avtori meoce saukunis evropul
da qalTa moZraobis inicirebas, qalebis mier solidaro­ literaturaSi
bas. mecxramete saukuneSi qalTa moZraobis gaaqtiureba
swored mwerali qalebis Semoqmedebis paralelurad mo­ meoce saukunis dasawyisidan qalTa sakiTxis ir­
iazreba. qalebi sakuTar, pirad gamocdilebas ukavSireb­ gvliv mravali formalur­samarTlebrivi cvlileba
dnen TavianT Tanadroul socialur da politikur pro­ moxda. daarsda gogonaTa umaRlesi skolebi, rac SesaZ­
cesebs. lebels xdida, qalebs mieRoT sauniversiteto ganaTle­
ba, qalebisaTvis xelmisawvdomi gaxda mravali profesia
da samuSo adgili, romlebic manamde mamakacebs hqondaT
dakavebuli. meoce saukunis ocian wlebSi evropelma qa­
lebma miiRes arCevnebSi xmis micemis ufleba. bunebrivia,
sazogadoebrivi cvlilebebi aisaxa im epoqis qali avto­
rebis SemoqmedebaSi.
aRsaniSnavia, rom qali avtorebis mier Seqmnili teq­
stebis gmirebi aRar arian qalTa uflebebisaTvis meb­
rZolni, aramed personaJebs ukve aqvT sxvadasxva pro­
fesia da isini, umetes SemTxvevaSi, warmatebuli qalebi
arian. miuxedavad imisa, rom personaJi qalebi profesiul
sferoSi moRvaweoben, isini ar arian tradiciuli qalu­
ri Temebisadmi, rogorebicaa: siyvaruli, dedoba, oja­
xis wevrebze zrunva da a. S., gulgrilni. aseT teqstebSi
qorwineba miCneulia rogorc bednieri dasasruli, ra­
sac personaJi qalebi sakuTari warmatebuli profesiis
Semdgom imsaxureben. aRniSnuli perspeqtiva gamowveu­
li iyo qalis tradiciuli modelis arsebobiT. im dros
SeuZlebeli iyo qalis rolis gadaazreba, tradiciuli
CarCodan gamosvla, qalis daniSnulebis bolomde Sev­
seba profesiuli moRvaweobiT, xolo mamakacis rolis
datvirTva ojaxiTa da bavSvebiT. qali kmayofili unda
yofiliyo imiTi, rom mas hqonda profesia da adgili sa­
zogadoebaSi.
90 91
mweral qalebsa da maT Semoqmedebas meoce sauku­ mamakaci qali
nis meore naxevramde iSviaTad aqcevdnen yuradRebas. Zlieri susti
am mxriv ikveTeba konkretuli epoqebisaTvis `miRebu­
mamaci mSiSara
li~ ramdenime qali avtori. magaliTad, sofia fon la
roSe (Sophie von La Roche), betina fon arnimi (Bettina von racionaluri emociuri
Arnim), Sarlota da emili bronteebi (Charlotte and Emily
Bronte), Jana austeni (Jane Austen), virjinia vulfi (Virginia meoce saukunemde qali avtorebis mier Seqmnil te­
Woolf ) da sxvebi. qali avtorebis, maTi teqstebis mimarT qstebSi miCneuli iyo, rom trivialur literaturas da
uyuradREeboba ki imaze miuTiTebs, rom isini naklebad qalis swrafvas ganaTlebisa da mecnierebisaken da qali
iRebdnen monawileobas, an saerTod ar monawileobdnen avtorebis mcdelobebs, mamrobiTad dominirebul lit­
literaturul procesebSi. safuZvliani dakvirvebisa da eraturaSi sakuTari adgili daemkvidrebinaT, mxars ar
mecnieruli Ziebis Sedegad ki Cans, rom qali avtorebis uWerdnen.
mier Seqmnili teqstebi Seicavs ramdenime gansakuTre­ evropeli qali avtorebi, magaliTad, virjinia vulfi
bul niSans, riTac gansxvavdeba mamakaci avtorebis mier da simone de bovuari (Simone de Beauvoir) werdnen diskri­
Seqmnili teqstebisagan. am niSnebs Soris SeiZleba dava­ minaciis Sesaxeb da cdilobdnen am gziT sazogadoebaSi
saxeloT sixarulisa da bednierebis, aseve, mwuxarebis, Tanasworobisa da TanabaruflebianobisaTvis ebrZolaT
tkivilis recefciebi. qalis perspeqtividan. vulfi yuradRebas aqcevs sakiTxs,
qa li av to re bis mi marT nak le bi yu rad Re bis ga­ Tu ratom aris qali damokidebuli finansurad mamakac­
max vi le ba da ara Ri a re ba mWid rod aris da mo ki de bu li ze da ratom ar aqvs qals finansuri damoukidebloba.
im dro in del sa zo ga do eb riv­po li ti kur faq tor Tan, bovuari wers ufro metad qalis fsiqosocialur cdune­
ro de sac ro le bis ga ge bis tra di ci u li Se xe du le biT, bebze, romelic patriarqalurad ganwyobil sazogadoe­
ma ma ka ci aq ti u ri, do mi nan ti ro lis mqo ne iyo, xo lo baSi qals, rogorc sxva genders aRiarebs da akritikebs
qals pa si u ri ro li hqon da da sa ja ro cxov re ba Si mo­ biologiurad determinirebuli da gabatonebuli sqe­
na wi le o bis nac vlad oja xur ga re mo Si moR va we ob da da sobrivi rolebis dadgenil saxes cnobili fraziT: „qa­
ojax ze zru nav da. aseT iden ti fi ka ci as: ma ma ka ci – sa­ lebad ar ibadebian, qalebad yalibdebian“ (bovuari 1992,
zo ga do e ba, qa li – oja xi sa bo lo od mih yav da qa lis ro­ gv. 334).
li gar kve ul nak lo va ne be bam de da gar kve ul bi na rul simon de bovuari, feministuri moZraobis ideolo­
opo zi ci e bam de, ro mel sac qal sa da ma ma kacs So ris gen­ gi, mwerali da filosofosi, Tavis SemoqmedebaSi qalis
de rul sa fuZ vel ze aR mo ce ne bu li gan sxva ve be bi Se ad­ mravalwaxnagovan, sirTuleebiTa da problemebiT savse
gen da. mag.: cxovrebas aRwerda, sadac qali naturaluri, SeuniR­
bavi da gaulamazebelia, mTeli Tavisi meryeobiT, iste­
92 93
riulobiT, nervuli bunebiT. bovuaris gmiri aris qali, aseT xvedrs, gaugos sayvarel mamakacs, romelTanac
romelic unda gaumklavdes saojaxo saqmeebs, Svilebis ocdaorwliani Tanacxovreba da ori qaliSvili akav­
aRzrdas, meuRlis moTxovnilebebs, asakis matebas, sam­ Sirebs da surs ibrZolos qmris dasabruneblad, Tumca
saxuris movaleobebs... bovuaris cnobili nawarmoebi _ sabolood, imedgacruebuli da sasowarkveTili rCeba.
`sasowarkveTili qali~ 1967 wels gamoqveynda. es aris meoce saukunis 70­iani wlebidan mimdinare feminis­
sami patara romani sami qalis Sesaxeb, sami sxvadasxva is­ turi da Semdgom – genderuli procesebi eyrdnoboda,
toria, sami sxvadasxva realoba da sami sxvadasxvanairi erTi mxriv, politikur­ekonomikur da socialur sa­
tkivili. pirvel istoriaSi _ `TavdaWerilobis asaki~ kiTxebs, ris gamoc qalTa moZraoba qmnida Teoriebs da
_ mwerali asaxavs pensiaze gasuli qalis gancdebs. See­ ayalibebda axal Sexedulebebs, xolo, meore mxriv, – aR­
brZolo asaks, yvelasaTvis rTulia, miT ufro, qalisaT­ niSnuli sazogadoebriv­politikuri moZraobebis kval­
vis, amitomac literatori qalis yovelgvari warumate­ dakval, zogierT SemTxvevaSi, winswrebiT, xolo zogjer,
bloba asaks braldeba. nawarmoebis mTavar gmirs uwevs qalTa moZraobis paralelurad, iqmneboda qali avtore­
erTnairad ebrZolos sakuTar asaks, mecnieri qmris bis literaturuli teqstebi, garkveuli literaturu­
depresias kvlavac asakTan dakavSirebiT da SeinarCunos li procesi, romelic male gaxda mecnieruli interesis
siyvaruli, rac misTvis mTavari da masuldgmulebelia. sagani da ukve SeiZleba iTqvas, rom dasavlur literatu­
meore istoria _ `monologi~ _ sasowarkveTili qalis raSi garkveul Janrad, literaturaTmcodneobis calke
monologs warmoadgens. misma qaliSvilma Tavi moikla, dargad, Camoyalibda. germaneli mkvlevari iurgen serke
CamoarTves dedobis ufleba da vaJi mamasTan izrdeba. qalTa moZraobis paralelurad germanul literatura­
TviTon ki umZimesi depresia aqvs. `mamakacebi erTmaneTs ze dakvirvebisas Semdegnairad xsnis am fenomens: `amaso­
mxars uWEren naZirlebi usamarTlo kanoni qalis winaaR­ baSi qalebi qmnian germanuli literaturis axal Tavs,
mdegaa mimarTuli is galeniani kacia yvelas moqrTa­ sakuTari gamocdilebis Sesabamisad, mamakacuri romanis
mavs sasamarTlo damnaSaved me mcnobs da ganqorwinebis samyaroSi arsebul madam bovaris, ana kareninasa da efi
uflebas ar momcemen~ (bovuari 2013, gv. 132). mwerali bristis samyaros toveben. qali avtorebis mier aRweril
SeSlilobis zRvars miRweuli qalis sulieri mdgomare­ miTosSi aSkarad ikveTeba qaluri TviTdamkvidreba. qa­
obis saCveneblad gmiris monologSi zogjer ar iyenebs lebi emijnebian arsebul literaturul gamocdilebas,
sasven niSnebs, imeorebs sityvebs, azrebs, winadadebebs, romlis mixedviTac, isini mxolod cxovrebis obieqtebi
raTa martosuli qalis isteriuli mdgomareoba kidev da mamakacis sayvarlebi iyvnen~ (serke 1988, gv. 11).
ufro TvalsaCino gaxdes. `sasowarkveTili qali~ wignis unda aRiniSnos isic, rom mas Semdeg, rac qali avto­
mesame istorias hqvia. teqstis mTavari gmiri aqac qalia, rebis Semoqmedeba calke mecnieruli dakvirvebis sagani
romlis qmaric sayvarels gaiCens. meoce saukunis meore gaxda, gaCnda aucileblobac qali avtorebis Semoqme­
naxevarSi, parizSi mcxovrebi qali iZulebulia, Seeguos debis periodizaciisa da istoriul­kulturuli Semo­
94 95
sazRvrulobisa. am mxriv, mecnierTa nawilis azriT, mi­ sainteresoa amerikeli da evropeli mxatvari qalebis:
uxedavad imisa, rom qali avtorebis Semoqmedeba Zalze klair breteCeris (Claire Bretėcher) (safrangeTi); eva h.­s
farToa da sxvadasxva istoriul periods moicavs, qa­ (doqtori eva Hheleri), Eva H. (Dr. Eva Heller – dasavleT
lTa literaturis teqstebis kvleva unda daiwyos qal­ germania); barbara heningeris (Barbara Henninger – aRmosav­
Ta moZraobis gaaqtiurebis periodidan, anu im droidan, leT germania); hoglis (amelia glinkes – Hogli (Amelia
rodesac qali avtori sruliad gaazrebulad da cno­ Glienke – (dasavleT germania); nikole holanderis (Nicole
bierad qmnida mxatvrul literaturas da swored qali Hollander), (amerika) kmos (elisabed kmolingeri) Kmö (Elisa-
avtoris poziciidan, axali literaturuli xedviT, sa­ beth Kmölinger – avstria­germania); doris lerxes (Doris
dac yuradRebis centrSi qali, misi samyaro, misi xedva, Lerche – dasavleT germania); marie marksis (Marie Marcks),
perspeqtivebi da interesebi iyo. xolo im dros, rode­ (dasavleT germania); erToblivi gamocema germaniaSi 1985
sac qali ubralod Tanamonawileobda literaturul wels konceptualuri saTauriT: `Putz! Frauen~ (Frankfurt am
procesebSi, rodesac jer kidev ar arsebobda genderu­ Mein, 1985). wignis saTauri emyareba germanul sityvas: Die
li definicia literaturaTmcodneobaSi, rodesac qali Putzfrau, mravlobiT ricxvSi Die Putzfrauen – rac niSnavs
iZulebuli iyo Tanamonawile yofiliyo literaturuli damlagebel qals, romelic dalagebis sanacvlod iRebs
procesisa, romelic mkveTrad mamakacuri iyo, rodesac fuls. Die Putzfrau warmoadgens kompozits, sadac pirveli
qali mamakacis fsevdonimiTac ki sargeblobda imis gamo, sityva – Putz (putren) niSnavs dasufTavebas, xolo meore –
rom misi Semoqmedeba saTanado seriozulobiTa da inte­ Frau – aRniSnavs qals. aRniSnuli wignis saTauri – `Putz!
resiT aRqmuliyo, qali avtorebis Semoqmedeba, bunebri­ Frauen~ – warmoadgens sityvaTa TamaSs, garkveul enobriv
via, ver asaxavda im xasiaTsa da literaturul Sinaarss, eqsperiments: Putzfrauen (damlagebeli qali) – `Putz! Frauen~
riTac qalTa literatura SemdgomSi daitvirTa. Tumca, daalage(T)! qalo (qalebo).
miuxedavad aRniSnulisa, qali avtorebis Semoqmedeba
xSirad saerTo niSniT, arsebuli istoriuli da sazoga­
doebrivi faqtorebis gaTvaliswinebiT ganixileba.
qalis uflebebis sakiTxi, aseve, qalis istori­
uli rolis gadaxedvisa da gadafasebis aucileblobis
moTxovna mniSvnelovani gaxda xelovnebis sxva dargeb­
Sic. mxatvari qalebis konceptualuri gamofenebi, aseve,
gamocemebi da instalaciebi meoce saukunis 70­iani wle­
bidan dREemde mniSvnelovan konteqsts Seicavs da vizua­
lurad asaxavs im yofiT detalebs, razec qali avtore­
bic amaxvileben yuradRebas. am mxriv gansakuTrebiT
96 97
barbara henigeri (Barbara Henniger), 1985.

wignis yda

`ufro kargad rom gamopranWuliyavi, metad momewonebodi~!


barbara henigeri (Barbara Henniger), 1985.
98 99
Tanamedrove evropuli qalTa
literaturis kulturologiuri da
genderuli aspeqtebi
kultura, tradicia da literatura mniSvnelovan
fenomens warmoadgens, sadac erTmaneTTan dakavSirebu­
lia RirebulebaTa erToblioba, anu is, rac Camoyalibe­
buli (kultura), damkvidrebuli (tradicia) da asaxulia
(literatura). mxatvrul literaturaSi warmoCenilia is
Rirebulebebi, romlebic xSirad aris realizebuli ama Tu
im kulturaSi, an, zogadkulturulia da kulturul uni­
versalias warmoadgens. meoce saukunis meore naxevridan
genderuli kvlevebisa da genderuli Teoriebis warmoSo­
bisa da ganviTarebis Sedegad damkvidrda mosazreba, rom
genderi aris kulturuli konstruqti, romlis fargleb­
Sic gansxvavebuli kulturebi gansxvavebul rolebs, Ri­
rebulebebs, pasuxismgeblobebs aniWeben qalebsa da mamak­
acebs. Sesabamisad, aRiarebulia, rom genderuli rolebi
formirdeba kulturis meSveobiT. es ki, Tavisebur asaxvas
hpovebs literaturaSi, maT Soris, qali avtorebis te­
qstebSi.
`Tqven, vinc aq SemoabijebT, yovelgvar imeds unda struqturalizmisa da poststruqturalizmis mixed­
gamoemSvidoboT~. viT, ena da is, rasac vambobT an vwerT, ar aris sinamdvilis
zusti asaxva da arc imisi zusti warmoCena, rac da risi Tq­
eva h. (doqtori eva heleri) Eva H. (Dr. Eva Heller), 1985. mis survilic ideaSi, azrSi iyo, aramed ena aris garkveu­
li konstruqti da konstruqtebis erToblioba, romelic
diskursebisagan Sedgeba. amitomac naTqvami da dawerili,
anu literaturuli teqsti, enis diskursuli gamoxatu­
lebaa. teqsti ar aris samyaros xati, samyaros suraTi, ara­
med is aris, erTi mxriv, iseve rogorc yvela sxva enobrivi
gamoxatuleba – sinamdvilis konstruqtebisagan Semdga­

100 101
ri erToblioba, xolo, meore mxriv, diskursis garkveu­ rebis mier Seqmnili teqstebi, rogori da romeli litera­
li fragmenti, romelic sxva diskursisagan momdinareobs, turuli formebi viTardeboda qalTa literaturaSi, aris
riTac SesaZlebeli xdeba samyaros xatis garkveuli dis­ Tu ara qali avtorebis mier Seqmnili mxatvruli litera­
kursuli aRwera miRebuli da/an arsebuli modelis mixed­ tura calke literaturuli Janri, da Tu aris, ra gamomsax­
viT. Sesabamisad, is ar aris erTi avtoris individualuri velobiTi saSualebebiT yalibdeba igi. miuxedavad imisa,
produqti, aramed mxatvruli teqsti aris socialuri fe­ rom mraval garemoebasTan da problemasTan aris dakavSi­
nomeni, enobriv­kulturuli kodebisagan Semdgari dis­ rebuli qali avtorebis Semoqmedebis amgvari tipologiu­
kursebis erToblioba, radgan TviT avtoric aRniSnuli ri kvleva, konkretuli tendenciebisa da qali avtorebi­
diskursis Tanamonawilea da aRiarebs arsebul sazRvrebs. saTvis damaxasiaTebeli niSnebis dasaxeleba da gamoyofa,
literaturuli teqsti, Sesabamisi diskursidan gamom­ mainc cxadia, rom qali avtorebis literaturuli teqste­
dinare, SesaZloa aRqmuli iyos, rogorc istoriuli do­ bis esTetikuri da specifikuri xasiaTi aSkarad arsebobs.
kumenti. genderuli kvlevebis mixedviT, literaturuli qalTa literaturis Tematika imdenad mravalferova­
teqstis gaazrebisas swored sazogadoebrivi diskursia nia, ramdenadac Tavad literatura SeiZleba iyos mraval­
mniSvnelovani. literaturuli teqstebi Tavis TavSi mo­ ferovani, Tumca qali avtorebis literaturuli teqste­
icaven diskursis indikatorebs, romlebSic kulturuli bis analizis Sedegad gamoikveTa erTi ZiriTadi Tematuri
konstruqtebis gamocalkeveba da gadacema sruliad SesaZ­ jgufi, kerZod, teqstebis did umravlesobaSi centralu­
lebelia. amavdroulad, es indikatorebi warmoadgenen im ri gmiri aris qali, romelic mudmivad eZebs sakuTar iden­
sakiTxebsa da sferoebs, romlebic SesaZlebelia ganviTar­ tobas, qaluri identobis damadasturebel niSnebs, rome­
des, Seicvalos rogorc formis, ise Sinaarsis mixedviT da lic yovel jerze darwmunebiT qaluria.
amiT sazogadoebaze garkveuli gavlena moaxdinos. es exe­ Tanamedrove mwerali qalebis teqstebis ZiriTadi
ba genderul konstruqtebsac, kerZod, mamakacisa da qalis aqcenti kvlavac qalze, mis cxovrebaze, siZneleebsa da
Sexedulebebs, warmodgenebs, aseve, maT mier literaturu­ dabrkolebebzea gadatanili. mwerali qalebis Semoq­
lad asaxuli teqstis diskurssa da enobriv konceptebs. medebaSi nawarmoebebis mTavari personaJebi ZiriTadad
msoflio poeziaSi qalis saxe mravalferovania, Tumca qalebi arian: TavianTi sisusteebiTa da tkivilebiT, rac
qali ZiriTadad mainc aris cxovrebis gamamSvenierebeli, qali avtorebis mier Rrmad aris gaazrebuli da warmoCe­
cxovrebis yvavili. nili. frangulenovani mwerlis, margerit diurasis Semo­
qalisa da mamakacis gansxvavebuli sazogadoebrivi qmedebaSi siyvaruli mTavari Temaa, mTavari gmirebi ki,
statusi da rolebi asaxulia mxatvrul literaturaSi, qalebi arian. fransuaz saganis nawarmoebebi gulwrfel
sadac genderi or aspeqtSia mocemuli: 1. qaluri Tema; 2. grZnobebze, gzaareul da cxovrebaauwyobel adamianebze
qali avtoris teqstebi (qaluri literatura). mogviTxrobs, sadac mTavari personaJebi aseve qalebi ari­
uTuod sainteresoa, Tu ra Temebs moicavs qali avto­ an.
102 103
Svedi mwerlis, nobelis premiis laureatis, selma la­ manis gmiri, fermeri vaarki, rac romanSi aRwerili epoqis
gerlofis Semoqmedeba naTelisa da bnelis Widilis fonze Sexedulebebs zustad asaxavs.
aRwers adamians. misi saxelganTqmuli romanis, `mefornes~ nawarmoebis mTavari personaJi, Savkaniani mona ve­
mTavari gmiri qalia, mowyalebis da, romelic Ratakebs rafriT xvdeba, ratom moiglija dedam kalTidan da ratom
exmareba. adamianSi sikeTis povna da borotis gardaqm­ gaasxvisa. dramatulad gaviTarebuli Txroba mravaljer
na swored fizikurad susti, magram Sinaganad myari da gvaxsenebs Savkaniani gogonas tkivils, romelic dedis
Zlieri da ediTis ukideganod mowyale da uangaro si­ am nabijma gamoiwvia, Tumca romanis bolos am kiTxvasac
yvarulis Sedegad xdeba SesaZlebeli. mZime da duxWiri gaecema pasuxi: dedas jer kidev sruliad norCi gogonas
cxovrebisagan gaborotebuli daviTi ediTis daJinebuli Seuracxyofisa SeeSinda: `samosi mkerds Zlivs gifaravda,
mcdelobebis Semdeg xvdeba Tavis Secdomebs da ukanask­ batonma Tvali dagadga~ (morisoni 2013, gv. 182)... `CvenT­
nel wuTebSi inaniebs. vis Seuracxyofis moyeneba Cveulebrivi ambavia... kacebi
afroamerikuli literaturis erT­erTi TvalsaCino yvelafers bilwaven: qalebs, pirutyvs, wyals, mcenareT.
warmomadgenlis, nobelianti toni morisonis teqstebi viTom araferiao, ise gviwvaven saxlebs da gvaoxreben.
rasobrivi diskriminaciis, TeTrkanianTa da SavkanianTa rasac ver anadgureben, gasayidad miaqvT. vazis lerwebiT
Tanacxovrebis mZime epoqebs exeba. mas nobelis premia 1993 gvabamen erTmaneTze da ise migvaTreven~ (morisoni 2013,
wels mianiWEes, Tumca manamdec da mis Semdegac araerTi gv. 180), _ ismis dedis xma.
aRiareba moipova. romani `wyaloba~ (`A Mercy~) 2008 wels qali avtorebis didi nawilisaTvis literaturuli
gamoqveynda da wlis aT saukeTeso romans Soris dasaxel­ recefciebis amosavali wertili sakuTari gamocdile­
da. romani meCvidmete saukunis amerikis cxovrebas asaxavs. baa, is mikrokosmosia, romliTac mTeli samyaros gaxsna
dramatulad aris aRwerili rasobrivi da klasTaSorisi da amoxsna aris SesaZlebeli. subieqturi gamocdilebis
gansxvavebuloba, TeTrkanianisa da DSavkanianis, mdidrisa literaturulad asaxva qali avtorebis teqstebs aniWebs
da Raribis, batonisa da monis urTierTobebi mudmivi avTenturobas da xazs usvams qalebis mier specifikurad
daZabulobis fons qmnis, sadac adamianebi cxovroben, qm­ danaxuli samyaros gansxvavebul xedvas, aseve, gansxvave­
nian da kargaven. romanis mTavari gmirebi qalebi arian. buli kulturuli realobisa da qali avtorebis teqste­
miuxedavad imisa, rom teqstis mTavari Tema qalTa dis­ bis Sesabamisi sicxadiT aRqmis sakiTxebs.
kriminacia ar aris, am mimarTulebiT mwerali qali mraval qaluri identobis Secnobisa da damkvidrebis gzaze
saintereso aqcents svams. `coli sWirdeboda, romelic qali avtorebi sakuTar warsuls uRrmavdebian. warsuli
megobaric iqneboda, Tanac araeklesiuri da bavSvebsac gamoiyeneba, rogorc mediumi imisaTvis, rom sakuTar aw­
gauCenda. morCili unda yofiliyo da ara _ ampartavani, myoSi gaTviTcnobierdes. bavSvobisdroindeli gancdebi­
damoukidebeli, magram amave dros mzrunvelic. sayvedurs sa da gamocdilebis gaxseneba da mxatvrul­literaturu­
ver aitanda~ (morisoni 2013, gv. 24). aseT cols eZebs ro­ li gadamuSaveba qali avtorebisaTvis did mniSvnelobas
104 105
iZens. maT surT gamoxaton, Tu rogori iyo qalad yofna avtorebis nawarmoebebis ZiriTadi Tema gaxda. subieqtisa
partiarqalurad ganwyobil sazogadoebasa da ojaxSi, ra da obieqtis definiciebi, sadac qalsa da mamakacs Soris,
siZneleebTan iyo dakavSirebuli sakuTari pirovnuli da umTavresad, subieqti mamakacia, Tavisi survilebiTa da
mzardi qaluri bunebis warmoCena da damkvidreba da ra ga­ nebiT, xolo obieqti qalia, morCilebisa da moTminebis
remoebebTan aris dakavSirebuli ukve zrdasruli qalis valdebulebiT – amgvari ierarqiebis Cveneba qali avtore­
cxovreba. mraval teqstSi, romelSic qaluri me aSkarad bis teqstebSi xSirad gvxvdeba.
aris gamoxatuli, Svilsa da mSoblebs Soris gansxvavebu­ qali avtorebis nawarmoebebSi mdedrobiTi identobis
li Sexedulebebis gamo konfliqti gardauvalia, radga­ damkvidrebis paralelurad, aSkarad igrZnoba qalebis yo­
nac patriarqaluri struqtura Tavis TavSi moicavs qalis veldRiurobis detalurad aRwerisadmi midrekileba, sa­
mimarT mtrulad ganwyobil garemos, romelic ojaxSive dac qali avtori cdilobs aCvenos qalis yofiTi cxovreba
iRebs fundaments. Sesabamisad, piradi konfliqti Sem­ ara momxibvlelad, aramed Seulamazeblad, dramatulad
dgomSi politikurad angaJirebul dapirispirebaSi ga­ da problemurad. qalis cxovrebis detalur aRweras ori
daizrdeba, sadac qali unda gaumklavdes sazogadoebriv mizani aqvs: erTi mxriv, aRniSnuli faqtori warmoadgens
stereotipebs, konkurencias, sxvadasxva saxis dapirispi­ qalebisaTvis saerTo da ganmazogadebel, yvela qalisaT­
rebas, ibrZolos sakuTari SesaZleblobebis Tanabaruf­ vis advilad Sesacnob sakiTxs, risi meSveobiTac Cndeba
lebiani ganviTarebisaTvis, ibrZolos bednierebisaTvis, SegrZneba sxva qalis mimarT solidarobisa da garkveuli
maT Soris, qaluri bednierebisaTvis. kavSirisa qalebs Soris, xolo, meore mxriv, qali avtorebi
qaluri Temebis, iseve rogorc, ojaxuri Temebis mi­ qvecnobierad mimarTaven mamakacebs, maT yuradRebas amax­
Tis dekonstruqcia da qalisa da mamakacis Tanacxovrebis vileben qalebis yoveldRiurobaze, im gaucxoebaze, rasac
demiTizacia qali avtorebis TxzulebebSi tradiciulad, qali grZnobs da ganicdis sakuTari, specifikurad qalu­
gansakuTrebul adgils ikavebs. Sesabamisad, xSiria qa­ ri movaleobebis Sesrulebis dros da mis miRma. aCvenebs
li avtorebis mier ojaxuri Tanacxovrebis bednieri gag­ mamakacs, Tu ra da rogori problemebis winaSe dgas qali,
rZelebis nacvlad im problemebis warmoCena, romlebic magaliTad, orsulobis dros, dedobis dros, bavSvis aR­
mxolod qalis poziciidan aris niSandoblivi. ojaxuri zrdisas, gansakuTrebiT maSin, rodesac, paralelurad,
ierarqiebi, dadgenili rolebi, qalsa da mamakacs Soris qali, iseve rogorc mamakaci, SesaZloa profesiuli gamow­
arsebuli gamijnuli movaleobebi, sadac qali gacilebiT vevebis winaSe idges, magaliTad, ganaTlebis, profesiuli
met wvrilman, uxilav, magram, amave dros, mniSvnelovan da cxovrebis, sazogadoebrivi aqtiurobis, SemoqmedebiTi
saWiro saqmianobas unda eweodes, vidre mamakaci, ojaxuri cxovrebis, iseve rogorc sakuTriv qalurad Secnobili
ZiriTadi da meoreuli funqciebi, sadac qals, miuxedavad siyvarulis SemTxvevaSi.
Tavisi, umravles SemTxvevaSi, Zlieri saojaxo datvirTvi­ sakuTari, piradi cxovrebis, aseve, qalebis yofiTi
sa, mainc meoreul rolSi uwevs cxovreba, feministi qali detalebis aRweriT qali avtorebi sazogadoebas disku­
106 107
siisaken mouwodeben, sadac sasurvelia sazogadoebrivi meoce saukunis meore naxevridan, feministuri da gen­
da socialuri cvlilebebi. swored sazogadoebis yurad­ deruli kvlevebis Sedegad gamoikveTa qali avtorebis
Rebis moTxovniTaa gamsWvaluli qali avtorebis nawerebi, teqstebis kvlevis axleburi meTodebi. amasTan, unda iT­
vinaidan `angaJirebulma mweralma icis, rom wera aris vaW­ qvas isic, rom TavisTavad cnobieri da genderulad dat­
roba, man icis, rom wera Secvlas gulisxmobs da maSin wer, virTuli gaxda Tavad qali avtorebis Semoqmedeba. qali
rodesac Secvla ginda~ (sartri 1997, gv. 26). avtorebis nawilisaTvis, romlebic swored genderuli
qali avtorebis nawarmoebebis saerTo niSnebidan da kvlevebis fonze da feministuri kvlevebis Suqze qmnidnen
Tematikidan unda gamoiyos agreTve qalis sxeulisa da misi sakuTar Semoqmedebas, zogierTi feministuri mosazre­
mgrZnobelobis sakiTxebi, sadac qalebi sakuTari sxeulis ba kiTxvis niSnis qveS dgeba. aq igrZnoba, rom qali avto­
aRmoCenasa da seqsualobas literaturul Temebad gardaq­ ri Rrmad ukvirdeba, erTi mxriv, Tavad qalis uflebebs,
mnian da am gancdebs uqvemdebareben, an ar uqvemdebareben qalis istoriul da Tanamedrove rolebs, meore mxriv –
mamakacebis mier dadgenil normebsa da Sesabamisobebs. qal­ qalis sulier da fizikur bunebas, Sesabamisad, zogjer
Ta literaturis mkvlevrebis mier aRiarebulia, rom aRniS­ mkveTr xazs avlebs feministur ideebsa da sakuTar Sexe­
nuli Tema mkveTrad gansazRvravs qali avtorebis litera­ dulebebs Soris, Tumca is rCeba avtorad, romlis Semoq­
turuli teqstebis xasiaTs, sadac sxeuli ar aris obieqti, medeba erTmniSvnelovnad qaluria.
xolo survilebi da SegrZnebebi ar aRiqmeba damamcirebel, cnobili holandieli avtori, feministi iovone kronen­
dasamal Temebad, aramed es aris qaluri socialuri xasia­ bergi romanSi: `SemiZlia gavcvalo?~ wers: `feministi xar?~
Ti, riTac qalia gamsWvaluli. aRniSnuli Tematuri xazis – mekiTxeba germaneli mkvlevari sruliad seriozulad...
gagrZelebaa e. w. qaluri siyvaruli, dedisa da Svilis (Cvi­ – me davfiqrdi. adre daufiqreblad vityodi: – `ki~, Tu
loba, bavSvoba) urTierToba, aseve, martosulobis SegrZne­ SemekiTxebodnen, var Tu ara feministi, magram axla femi­
bebi da asakis matebis, xanSiSesulobisa da moxucebulobis nistebs Soris arian iseTebic, romlebTanac ar minda raime
qaluri gancdebi. saerTo mqondes. ra Tqma unda, vTvli, rom qalebs sazoga­
rac Seexeba dedisa da Svilis urTierTobas, aq gamoi­ doebaSi iseTive SesaZleblobebi unda hqondeT, rogoric
yofa kidev erTi Sida Tema – dedisa da qaliSvilis urTi­ – mamakacebs da qalebic imdensave unda gamoimuSavebdnen,
erToba, romelic saTaves iRebs mdedrobiTi genealogi­ ramdensac – mamakacebi. magram es yovelTvis rTulia, rad­
idan, qalTa istoriebidan, didi bebiisa da bebiis, bebiisa gan damsaqmeblebi Tanabaruflebianobis Temas protests
da dedis, dedisa da qaliSvilis istoriebis aRweriT ki ucxadeben, vinaidan qalebi da maTi uflebebi Zviri ujde­
iqmneba miTiuri kvlavdabrunebis idea, sadac kvlavac Se­ baT. bavSvebis movla fuli Rirs da ufro martivi iqneboda,
sacvlelia qalis cxovreba ukeTesobisaken, sadac kvlavac Tu qalebi saxlSi darCebodnen da zRaprebs waukiTxavdnen
mosalodnelia konfliqtebi da brZolebi, tkivili da si­ TavianT Svilebs, vidre kompiuteris specialistad an gan­
xaruli, gamarjveba da damarcxeba. yofilebis ufrosad imuSaon~ (kronenbergi 1993, gv. 9­10)*.
108 109
kronenbergisaTvis Zvirfasia qali, misi samyaro, misi Tu iSviaTad iyenebs. avtori xedavs im winaaRmdegobebsac,
buneba, misi daZleuli da dauZleveli siZneleebi, qali, rac qalis arsebaSi mudmivad arsebobs, ukiduresobebs, ur­
romelic ibrZvis, qali, romelic nebdeba, qali, romelic TierTgamomricxav faqtorebs, romlisganac Sedgeba qalis
mudmiv konkurenciaSia mamakacebTanac da qalebTanac. samyaro. kronenbergisaTvis es yvelaferi savsebiT bunebri­
kronenbergi qalis bunebas aRwers. misTvis yoveli qali via, gasagebi, radgan swored es winaaRmdegobebi qmnis qals.
pirvel pirSia, yvela `me”­a, `me~, romelic sustia, `me~, ro­ `ra unda qals?~ – kiTxulobda froidi da am kiTxvaze
melic Zlieria, `me~, romelic Seyvarebulia, romelsac ar hqonda pasuxi.
hyavs sayvareli mamakaci da `me~, romelic martoa. miuxe­ me vici: qals unda saxli. albaT mas aseve unda manqana
davad imisa, rom kronenbergi qals gulSematkivrobs, is ar da bavSvebi da albaT qmaric ki, magram yvelaze metad qals
aris imdenad subieqturi, rom yvelgan da yvelaferSi ma­ unda saxli...
makacis danaSauli dainaxos, yvelaferSi mamakaci gaamtyu­ saxlis gareSe qals ar SeuZlia simSvide ipovos, ami­
nos, yvelgan daCagruli qalis roli airCios. tomac yovelTvis daaqvs erTi cali Tan. qalisaTvis saxli
`me ar vfiqrob, rom mamakacebma moilaparakes, rom qa­ gzaSi – es aris CanTa. sayidlebis CanTa, xelCanTa an, SesaZ­
lebi daamciron. isini xom SeSlilebi iqnebodnen. sabedni­ lebelia, orivec. CanTaSi mas udevs saxlidan wamoRebuli
erod, qalebi yvelafers akeTeben, rom TviTon ganviTard­ nivTebi, romlebis gareSec igi saxlidan gareT ar gamo­
nen da erTmaneTic ganaviTaron... dis. cxvirsaxoci, safule cotaodeni fuliT, Svilebis an
me imedi mqonda, rom qalebi dasaqmebis birJas Stur­ katis suraTebi, savarcxeli, romelsac ar iyenebs, Zveli
miT aiRebdnen, Cvilebs bagaSi miabarebdnen, sarecxs Ta­ pomada. da aravis, aravis aqvs ufleba, es CanTa amoqeqos!~
vianT qmrebs miayridnen, Tuki rame ar moewonebodaT, mag­ (kronenbergi 1993, gv. 82­83).
ram ase ar moxda. miuxedavad imisa, rom arseboben qalebi, tradiciuli rolebis cvlis aucileblobam moitana
romlebmac kariera daiwyes, mainc bevri qali anebebs pro­ qalis uflebebis axleburi gaazreba. qalebi Seicvalnen.
fesias Tavs, rodesac deda xdeba. es yvelaferi albaT Seicvalnen mamakacebic. nuTu maT gaiges qalis buneba? ga­
hormonebzec aris damokidebuli. buneba tvirTavs qals iges is, ris gamoc qali amdeni xnis ganmavlobaSi obieqtad
Cvilis movlisa da dedobrivi SegrZnebebis valdebule­ iTvleboda da ara subieqtad? iovone kronenbergis azriT,
bebiT. Citebs, kvercxis dadebis Semdeg, mkerdze anTeba bolo xans mamakacebi gaumjobesdnen. `mamakacebs bolo
uviTardebaT, bumbuli scvivaT da civ kvercxebTan Sexeba wlebSi winsvla emCnevaT. winaT mamakaci batoni iyo. yove­
siamovnebT, rac maTTvisac kargia, Torem sxva SemTxvevaSi li uwyinari vaJi yvelanairad cdilobda, ramdenadac Se­
arcerTi Citi ar gamoCekda budeSi bartyebs. adamianebSic saZlebeli iyo, swrafad gamxdariyo batoni...
ar aris sxvagvarad~ (kronenbergi 1993, gv. 10­11). qalebisaTvis batoni sasjelia. isini rTuli xasiaTiT
kronenbergi aRwers qals, mis xasiaTs, Cvevebs, aRwers gamoirCevian da umravlesoba umaduria. amis gamo wamoviw­
mis samyaros, im nivTebs, romelsac qali mudmivad, xSirad, yeT qalTa moZraoba, rom mamakacebis batonoba SegveCerebi­
110 111
na. mamakacebis batonobis mcireoden formebs Cven dRemde qali narTebis eposSi
mainc vxedavT: mamakacebi, romlebic ocdaaTi wlis Semdeg
mucels wamoizrdian da sawolSi saTburad gamoiyenebian. narTebis eposi vaJkacuri, sagmiro Tavgadasavlebis
Tanamedrove mamakaci aRar aris batoni, aramed aris epopeaa. es uzarmazari zRaprul­miTologiuri samyaro
Wabuki~ (kronenbergi 1993, gv. 87). gvxiblavs keTilSobilebis, sulgrZelobis, sikeTisa da
qalTa literaturis evropuli diskursi qalisa da sxva amaRlebuli ideebis gamoxatulebiT. masSi mxatvru­
mamakacis tradiciuli rolebis gadaazrebas gulisxmobs. ladaa asaxuli narTebis wes­Cveulebebi: sayovelTao sa­
genderuli aspeqtebi xSirad ejaWveba kulturologiur, Temo wesebi, vaJkacobis dauwereli kodeqsi – sustebis
sazogadoebriv da socialur sakiTxebs, imas, raSic qalsac gamosarCleba, dev­gmirebTan Serkineba, ufrosumcro­
da mamakacsac mudmivad uxdebaT cxovreba. sobis adaTis dacva, stumris RvTis gamogzavnilad miCne­
va, RvTaebis pativiscema da uamravi amgvari, rac maT dam­
cvelTa Rirsebaze da maT maRal zneobriv principebze
metyvelebs.
sagangebod unda SevexoT iseT Temas, rogoricaa qalis
Tayvaniscema narTebis eposSi. marTalia, kavkasiel xalxTa
folklorSi qalis Tayvaniscema, mis mimarT mowiweba­mok­
rZaleba sakmaod Zlieradaa warmoCenili, magram iseTi mo­
numenturi saxe qalisa, rogoricaa saTanas saxe narTebis
eposSi, Znelad moiZebneba sxvagan. akad. v. abaevi aRniSnavs:
`CvenTvis rom ekiTxaT, ra aris narTebis eposSi yvelaze
SesaniSnavi, daufiqreblad vupasuxebdiT: saTanas saxe.
qalebi bevr epopeebSi figurireben, magram Cven romeli­
me sxva eposSi amaod davuwyebdiT Zebnas iseTi siZlieris,
iseTi mniSvnelobis, iseTi gaqanebis da iseTi sicxovelis
qalis saxes, rogoric narTi saTanaa~ (abaevi 1988, gv. 7).
SeiZleba iTqvas, rom saTanas cikli mravalmxriv aris
gamorCeuli. is, rom qali „RvTis danabadia“, aq pirdapir
aris gacxadebuli („saTanas dabadeba“). narTebis eposis mi­
xedviT igi vasTirjis Svilia. rom moizarda, „iseTi lamazi
da gonieri qali dadga, rom misi silamaze bnel Rames dRe­
saviT anaTebda. azrovneba ki basr danaze maxvili hqonda
112 113
da isarze ufro mizanmimarTuli“ (narTebi 1988, gv. 57). Tu rogor gaxda saTana uruzmagis coli (saTana da uruz­
saTana aris didebuli saxe ojaxis diasaxlisisa, ro­ magi da­Zmani arian).
melic gamoirCeva WkuiT, gonierebiT, sazrianobiT. misi saTanas gaTxovebis dro rom movida, `fiqrobda, arCev­
rCeva narTebs yovelTvis moswonT. igi ojaxis namdvili da da angelozebs Sorisac ki uruzmagze brZeni da Zalgu­
burjia, mas baraqiani xeli aqvs, mTel narTebs is apurebs lovani veravin aRmoaCina. da gulSi CaiTqva: `Tu uruzmagi
SimSilobis dros. saTana ara mxolod kargi diasaxlisia, SemirTavs, xom kargi, Tu ara da, sulac ar gavTxovdebi!”
aramed narTebis tomisaTvis sasicocxlo maragis damcve­ ra qnas axla saTanam: Tavisi piriT Tqmas ver ubedavs,
li da sworad gamanawilebelic aris. saTanas roli narTe­ sxvisi daxmarebiT Caagdos gulisxmaSi, arc es unda. bolos
bis eposSi sakmaod damajerebeli, saintereso da farToa. moifiqra: `modi, rac aris aris. me TviTon gavumxel~ (nar­
Tu narTebis eposis warmoSoba qristianobamdel xana­ Tebi 1988, gv. 64).
Sia sagulvebeli, saTanas saxis Zieba kidev ufro Soridan Zmis uaris Semdeg saTana garkveul xerxs mimarTavs da
iwyeba: `mtkiceba imisa, rom saTanas saxe matriarqatidan uruzmagis colis gardacvalebis Semdeg misi coli xde­
modis – Ria karis mtvrevas udris. matriarqatis Tvisebebi ba. da aqedan iwyeba misi, rogorc aqtiuri, Seyvarebuli,
yvela uZveles eposSi uxvadaa gafantuli, magram iseTi mo­ grZneuli, brZeni, Zlieri qalis rolic.
numenturi qalis figuris arsebobas swored osur eposSi, uruzmagze gamijnurebuli saTana sxva drosac xSirad
rogoric saTanaa, gansakuTrebuli istoriuli mniSvnelo­ mimarTavs grZneulebas imisaTvis, rom qmars kidev ufro
ba aqvs~ (abaevi 1988, gv. 8). Seuyvardes, rom kidev ufro moxiblos Tavisi silamaziT,
sainteresoa isic, rom saTana erTdroulad lamazi qa­ gonierebiT, sazrianobiT.
li, mijnuri, jadoqari da kargi diasaxlisia. mas SeuZlia narTebis eposi gviambobs:
SeZras dedamiwa, erT RameSi moiyvanos Svid zamTars mosas­ `grZneulma saTanam moxucebuli qalis iersaxe miiRo
vleli Tovli, atexos qariSxali, esaubros frinvelebs, da uruzmags SesCivla:
cxovelebs da, amavdroulad, iyos daucveli da sabralo, – uruzmag, me ojaxis diasaxlisad veRar gamogadgebi.
iqve ki, sazriani da brZeni. saTana narTebis eposis mixed­ sanam cocxali gyevar, sxva coli SeirTe.
viT maradiuli qalia. misi saxe eposs bolomde mihyveba uruzmagi uarze dadga:
Tan. saTana epizodurad Cans narTebis yvela ciklSi, igi – saTana, sanam suli gidgas, sxva colis SemrTveli ara var!
narTebis diasaxlisia, maspinZeli, ojaxis, tomis, xalxis saTanam qmars xelmeored dauwyo Segoneba:
kargi deda. – uruzmag, gamigone, me veRaraferSi gamogadgebi da
saTanas saxe sakuTar TavSi, sakuTar mosazrebebsa da narTebis samive gvarSi mimxedavis gareSe darCenili, dai­
survilebSi damajereblad darwmunebuli qalis saxea. misi Rupebi. sanam cocxali var, girCev, colis SerTvaze ifiq­
gadawyvetilebebi ki is kanonzomierebebia, romlebic gar­ ro~ (narTebi 1988, gv. 64).
dauvlad Sesasrulebelia. narTebis eposi mogviTxrobs, daujera uruzmagma cols da boraTebis asuli moiy­
114 115
vana colad. saTanam kvlav axalgazrduli saxe daibruna. srulebiT araferi ar wamouRia.
dainaxa es uruzmagma da boraTebis asuls axlosac ar gah­ roca gaivakes da barSi Cavidnen, uruzmags gamoeRvi­
karebia. Za. am xanSi kidevac gamofxizlda. xedavs, gverdiT saTana
ase Tamamad da vnebianad uyvars saTanas qmari, ase uzis, saxriT xarebs erekeba da borxvenas foTlebiT bu­
cdilobs yovelTvis Tavi moawonos, kidev ufro rom uy­ zebs ugeriebs.
vardes. aseTi siyvarulis ambavi albaT Tanamedrove li­ `es ra saocrebaa, rom veraferi gamigia?~ – fiqrobs
teraturuli gmirisaTvis Tu iqneboda damaxasiaTebeli, uruzmagi.
uZveles droSi ki, roca narTebis eposi Seiqmna, qalis – sad mivdivarT, qalo? – hkiTxa kacma qals.
amgvari saqcieli mxolod qalis mniSvnelovan rolze – albaT dagaviwyda saxlidan rom gamomagde, ara? sam­
migvaniSnebs. SobloSi mivdivar, – upasuxa qalma.
TqmulebaSi: `rogor eyreboda uruzmagi saTanas~ – kargi da patiosani, magram erTi es gamagebine, me sad­
vkiTxulobT: Ra migyavar? – hkiTxa uruzmagma.
`erTxel uruzmagi Tavis cols Zlier gaubrazda da – roca samSobloSi mistumrebdi, xom miTxari: `Tu ra­
uTxra: me Zvirfasi ganZi gagaCnia, Seni iyos, waiReo”. me cxovreba­
– RvTis gulisaTvis, gamSordi, wadi Sens samSobloSi! Si Senze Zvirfasi da sayvareli ganZi sxva ara gamaCnia ra
rac ki mogwons am saxlSi, waiRe. Tu ram Zvirfasi ganZi gag­ da wamogiyvane; sxva ganZisTvis xelic ar mixlia~ (narTebi
vaCnia, sul Seni iyos, oRond Tavi damanebe, aRar SemiZlia! 1988, gv. 67­68).
– Zalian kargi, – uTxra saTanam, – raki meti gza aRar aseTia pasuxi qalisa, romelsac unda, rom marad meuR­
damrCenia, unda dagemorCilo, kaco. waval, oRond erTi lis gverdiT egulebodes Tavi. qalisa, romelic am survi­
saTxovari maqvs da amisrule. me narTebis purmarili mimi­ lis gamo aTasgvar eSmakobas mimarTavs, rom kidev ufro
Ria, aseve, narTebsac Cemi naxelavi ugemiaT. ukanasknelad lamazad, marjved da sazrianad gamoiyurebodes, raTa mis
wveuleba gamarTe da narTebi damipatiJe, pativiscemis sibrZneSi darwmunebuli meuRle erTgulad eweodes col­
niSnad minda nuazani* mivarTva~ (narTebi 1988, gv. 67). qmrul uRels.
daeTanxma uruzmagi da wveuleba gamarTa. saTanam sa­ am Tqmulebas bevri paraleli SeiZleba daeZebnos sxva­
ucxoo sufra gaSala. narTebi erTi kviras usxdnen uxv dasxva xalxis folklorul wyaroebSi. `cxadia, nebismieri
sufras, bolos, roca yvela wavida, uruzmagi daTvra da xalxis sazRapro eposSi xSirad gvxvdeba, egreT wodebuli,
daeZina. moaruli siuJetebi. upirveles yovlisa, igulisxmeba msgav­
`saTanam Seaba napativebi xarebi uremSi, jinSi Tomi Ca­ si, kliSirebuli redaqcia xalxTa yofisa da yofierebis
afina, gadaafara xaliCa, daago zed leibi, Caawvina mZina­ analogiur an TiTqmis erTnair socialur­istoriul pi­
re qmari Sig da Tavis samSoblosken gaudga gzas. saxlidan robebze. xalxebis xangrZlivi da mSvidobiani keTilmezob­
* nuazani (osurSi) pativiscemis niSnad mirTmeuli sasmeli. lobis procesSi xdeba esTetikuri Rirebulebebis bunebri­
116 117
vi gacvla. miT umetes, kavkasiis xalxebs Soris, romlebic, ludis warmoSoba. `qalTa Soris upirvelesis da ukeTesis
TiTqosda bedis mier Tavmoyrili arian mcire teritori­ – saTanas pirovnebasTanaa dakavSirebuli sasmelebs Soris
aze imisaTvis, rom erTmaneTs gauwion keTilmezobloba aseve pirveli da saukeTeso, os­alanebis sayvareli sasme­
da gaumJRavnon keTili grZnobebi~ (jusoiTi 2002, gv. 2). lis, ludis gaCena. eTnografiuli da lingvisturi mona­
saTanas saxe marTlac STambeWdavia narTebis eposSi cemebi miuTiTeben ludis kulturis siZvelesa da gansa­
da qalis rolis amdenad gavrcobas mkiTxveli Tqmule­ kuTrebul gavrcelebulobaze osebSi~ (abaevi 1988, gv. 9).
bebis yvela ciklSi aRfrTovanebaSi mohyavs. maSinac ki, miTologiur TqmulebaSi, `rogor gaCnda ludi~ moT­
roca narTi acas umcrosma vaJma, acamazma, mSvenierebiT xrobilia, rom uruzmagma saTanasTan gabruebuli Citi
ganTqmuli agunda­mzeTunaxavi moiyvana colad, mraval miiyvana, romelsac manamde sviisa da alaos marcvlebi ae­
gamocdas gauZlo, mravali dabrkoleba gadalaxa da wmin­ kenka. `dafiqrda gonieri saTana da mixvda, ramac gaabrua
da vasTirji agundas xelismomkided dadga, patarZlis Citi. gamoxada qerisagan ludi, safuarad sviis yviTeli
narTebSi miyvanisas saTanas, rogorc narTebis maspinZels foTlebi gamoiyena da amis Semdeg narTebs mSvenieri, saa­
umRerian: mo sasmeliT umaspinZldeboda~ (narTebi 1988, gv. 98).
`oi, Cveno didebulo diasaxliso saTana! osur folklorSi mravali poeturi qmnileba eZRvneba
oi, dovlaTiani cxovrebis saTana! ludis xarSvas, mis warmoSobas da yvelgan saTanas saxelia
oi, Sen gimReriTo, moxseniebuli:
oi, Sen, Cveno diasaxliso saTana!~ (osuri zepirsi­ `oi, ludi, noyieri ludi,
tyviereba 2005, gv. 290). noyieri ludi, bedis ludi.
sityva `diasaxlisi~ (фысым) Zalze Rrma da mravlis­ mas Semdeg viswavleT misi momzadeba.
momcveli cnebaa osurSi. masSi igulisxmeba maspinZelic, didxans icocxlos im Citma,
gamkiTxvel­Semfarebelic da Rirseuli pirovnebac. qar­ ufro met xans ki – saTanam!~ (osuri zepirsityviereba
TulSi aq mxolod qali igulisxmeba, osurSi фысым qalic 2005, gv. 34).
SeiZleba iyos da kacic. am sityviT gamoixateba krZalva, rogorc ukve aRvniSneT, saTana ara mxolod saTanasa
pativiscema im adamianis mimarT, vis epiTetadac ixmareba da uruzmagis ciklis mTavari gmiria, aramed igi mTeli nar­
es cneba. Tebis eposis, narTebis xalxis Tanamdevi figuraa. igi yvela
epizoduri rolic ki axali StrixiT avsebs saTanas epizodSi, sxva centraluri gmirebis gverdiTac ki gamor­
mxatvrul saxes. TqmulebebSi misi epizoduri gamoCenac Ceuli, gansakuTrebuli saxea. qalis rolis amgvari gafar­
ukve calke, mTliani da dasrulebuli saxea gmirisa. Toeba iSviaTia folklorSi. gansakuTrebiT iSviaTi – zRap­
mravali ram SeiZleba iTqvas saTanas, rogorc qalis rul­miTosur TqmulebebSi. swored amitom miiCnevda akad.
Sesaxeb, magram albaT upirvelesad is, rom narTebis eposis v. abaevi: `yovelive es uflebas gvaZlevs saTanasa da masTan
mixedviT swored qalis, swored saTanas saxels miewereba dakavSirebul siuJetebsa da motivebSi davinaxoT erT­er­
118 119
Ti yevlaze Taviseburi movlena aramarto osur, aramed miemata, dedamiwas – mSveneba. mxrebze gadmoRvrili Tma
msoflio xalxur­epikur tradiciaSic~ (abaevi 1988, gv. 11). koWebamde swvdeboda. misma brwyinvalebam saxli ise gaa­
mravali xalxis folklorSi figurirebs qali, ro­ naTa, TiTqos Werze mzes gamoenaTebinos~ (narTebi 1988,
gorc siwmindis, sibrZnis, simtkicis, erTgulebis sim­ gv. 209). RamiT ki bayayad iqceva. rogorc cnobilia, fol­
bolo. mravali xalxis zepirsityviereba icnobs mijnur kloruli gmiris aseT saxes aucileblad axlavs akrZalva.
qalebs, mefe­qalebs, mxevlebs, didebulebs, dedebs, qal­ qali iseTi jiSisaa, romlebic dacinvaze avad xdebian, xo­
wulebs, debsa da colebs, romlebic TavianTi raindebis lo sayvedurze ixocebian. xamicma coli nixasSi* waiyvana.
gverdiT ibrZvian, magram osur folklorSi sxva gmiri qa­ narTebis saubedurod dabadebulma sirdonma qalsa da xa­
lebis gverdiT aris qalis, saTanas saxe, romelic erTna­ mics dascina. amis gamo bicenoni samSobloSi brundeba. qa­
irad nacnobi da popularuli gmiria rogorc narTebis lis faqizi bunebis amgvarad aRqma, uTuod saintereso da
poeziaSi, aseve calkeul Tqmulebebsa Tu zRaprebSi da mravlismTqmelia. `eposi yovelTvis idealur yofas gvixa­
romelic yvelgan Seucvlelia. albaT swored amitomaa, tavs. narTebis yofac idealuria, anu is pasuxobs xalxis
rom arsad aris moTxrobili saTanas aRsasrulis Sesaxeb. idealebs, miswrafebebs, imedebs, molodinebs, romelTac
Cven vigebT, rogor iRupebian calkeuli gmirebi, vigebT, dRemde yavli ar gasvliaT. Tumca misi samyaro gamwarebu­
rogor dadga narTebis aRsasruli, rom maT gadawyvites li wuTisoflis realuri xatic aris, romelic savsea gau­
`maradiul sicocxles maradiuli dideba gvirCevniao~, tanlobiT, muxanaTobiT, veragobiT, oinbazobiT, sulmok­
magram arsad gvxvdeba miniSneba saTanas sikvdilis Sesaxeb. leobiT, nihilizmiT, rac kidev ufro warmoaCens gmirebis
qali narTebis eposSi mxolod saTanas saxiT ar amo­ keTilSobilebas, uangarobas~ (kiknaZe 2005, gv. 17).
iwureba. mis gverdiT arian qalebi, romelTac aseve didi qali folklorSi xSirad mamakacTa gmirobisa da ra­
roli aqvT narTebis TqmulebebSi. induli Tavgadasavlebis mTavari RerZia. asevea narTebis
mzeTunaxavi Zerasa meuRlis erTguli qalia, romelic eposSic. baTraZi aqula­mzeTunaxavis SesarTavad qaliS­
gardacvlil qmars RvTaebasTanac ar Ralatobs. vilisagan miRebul davalebas asrulebs. agunda­mzeTu­
narTebis eposSi, iseve rogorc sxva xalxTa folklor­ naxavis siyvaruliT Sepyrobili acamazi siyvarulisgan
Si, qali xSirad gansakuTrebuli raindis, marjve, Zlieri, gaSmagebuli jadosnur salamurs amtvrevs, Semdeg qalis
sazriani vaJkacis mZebnelia. asevea qosar­mzeTunaxavi, pirobas asrulebs da, amis miuxedavad, qalis mamisagan
romelic mfrinav koSkSi cxovrobs da im rainds elodeba, uars iRebs. sabolood, isev qals rCeba gadamwyveti sit­
romlis natyorcni isaric miaRwevs mis koSkamde. yva. sainag­aldarma roca Seatyo, mis qaliSvils, agundas
sainteresoa moaruli siuJetis, bayayad qceuli qalis saxelovani raindi acamazi gulSi Cavardnoda, mxolod ma­
narTebiseuli versia. bicenoni bicineTebis asulia, rome­ Sin gadawyvita, Tavisi erTaderTi qali acamazisTvis mieT­
lic xamicma moiyvana colad. qali dRisiT ulamazesi asu­ xovebina.
lia: `iseTi lamazi iyo, misi brwyinvalebiT mzes sinaTle * adgili, sadac narTebi bWobdnen sxvadasxva saWirboroto sakiTxze.
120 121
narTebis eposi icnobs mamakacebis gverdiT meomar gaSales. vaxSmobis Semdeg stumrebs logini or oTaxSi da­
qalebs, romlebic sakuTari patiosnebis dasacavad Tu uges, erTSi cxrameti kaci moaTavses, meoreSi – oci. dasa­
mtrisgan Tavdasacavad uSiSrad ibrZvian. aseTia xazna, xu­ Zineblad dawolil baTraZs deda­Svilis saubari esmoda:
gaTi milos da, romelic lekebma moitaces. qali muxanaT `– gogo, me ori paraskevi­Ra midevs win, rodis amom­
mters moklavs da Tavs eklesias Seafarebs (sainteresoa, xdeba suli, ar vici: rodisRa gavixareb, rodisRa ras vi­
rom mas qarTveli mRvdeli Seifarebs). siamovneb. Sen RmerTma didi xnis sicocxle mogces, Torem
aseTi siuJetebis gverdiT narTebis eposSi gvxvdeba verc daiTvli, imden siames moeswrebi. modi, ase moviqceT:
epizodebi, romlebic sainteresoa qalis saxis Taviseburi ocs me vcem pativs, cxramets Sen miefere.
gaazrebiT. baTraZis ciklSi moTxrobil TqmulebaSi: `nar­ – dedaCemo, sikvdilma ufros­umcrosi ar icis: kvicis
Tebis Tavyriloba~ – vkiTxulobT: narTebSi dafasebulia tyavis TofraSi qeri bevr cxens uWamia. me jer ra micoc­
is, vinc mamaci da znekeTilia, vinc sma­Wamis zoma icis da xlia, ra minaxavs; vnaxav Tu ara rames, egec sakiTxavia. Sen
mucels ar asdevs da vinc `qalTan urTierTobaSi yvela­ ki gicxovria, bevri ginaxavs~ (narTebi 1988, gv. 259).
ze wesieri gamodgeba, vinc Tavis diasaxliss yvelaze mets deda­Svilis saubris Semdeg baTraZi aseT daskvnas
mouTmens~ (narTebi 1988, gv. 256.). am Rirsebis gamo manve akeTebs: `da maSin mivxvdi, ra sabralo yofila qali, dro­
daimsaxura winaparTa danatovari sami ganZi. narTebma ga­ dadro Turme ra mZime wuTebi udgeba! iq davifice, rom
dawyvites, baTraZi gamoecadaT. bunebrivia, baTraZma wi­ mamaCemis keraze Cems saxelze Semosul qals arasodes vu­
naswar araferi icoda, magram samive gamocdas Rirseulad Ralatebdi; Tu TviTon Seecdeboda, mainc ar davadanaSau­
gaarTva Tavi. TqmulebaSi vkiTxulobT: lebdi~ (narTebi 1988, gv. 259).
`axla, baTraZis Sin aryofnisas mis cols mwyemsi miug­ mTis xalxTa mZime cxovreba, klimaturi pirobebi, yo­
zavnes. baTraZma mas Tavis sawolSi miuswro: qals mwyemsis fiTi sirTuleebi, gaWirvebis gadatanisa da Tavis gatanis
mklavze eZina. baTraZma cols TavqveSidan mwyemsis mklavi aucileblobebi erTnairad vrceldeba mamakacebsa da qa­
gamoacala da mwyemss Tavi colis mklavze daadebina. Tvi­ lebze. cnobilia, rom qali kidev ufro mZime Sromas ewe­
Ton ezoSi gamovida, Zirs nabadi daigo, TavqveS unagiris va mTaSi, vidre – mamakaci. albaT amis gamo, mTis xalxebSi
ToqalTo daido, dawva da mzis amosvlamde fexic ar gaun­ TiTqmis dRemdea SemorCenili sworferobis instituti,
Zrevia~ (narTebi 1988, gv. 257). gasaTxovari qalisa da dasaqorwinebeli mamakacis waw­
msajulebma baTraZs winaparTa samive ganZi gadasces loba. aRniSnul tradicias icnobs aRmosavleT saqarTve­
da gamohkiTxes, Tu saidan unda hqonoda SeZenili fola­ los maRalmTianeTi. mravali leqsi Tu Tqmuleba swored
dovan gmirs es Tvisebebi. qalTan damokidebulebis Sesaxeb sworferobas eZRvneba. rogorc Cans, mTaSi miRebuli Sexe­
baTraZi yveba: ocdacxrameti narTi mxedari salaSqrod wa­ dulebebis mixedviT, qals gaTxovebis Semdeg Zalze didi
vida da erT saxls miadgnen, sadac erTi qaliSvili da xan­ tvirTi adgas da gasaTxovrobaSi garkveul legitimacias
SiSesuli deda daxvdnen. maspinZlebma mSvenieri vaxSami iRebs.
122 123
osebis winapari narTebi mTis xalxi iyo. maTTvis, iseve narTebis eposidan moyvanili magaliTi sainteresoa
rogorc sxva mTis xalxebisTvis, ufrosumcrosobas, ada­ mravali kuTxiT. dReisaTvis Zalze aqtualuria qalis
Tebsa da wes­Cveulebebs, zogadad – zneobas didi, zeaR­ rolisa da uflebebis gansazRvra rogorc Tanamedrove
matebuli mniSvneloba hqonda. zneobrivia narTebis yvela sazogadoebaSi, aseve sxvadasxva xalxis tradiciebsa da
dadebiTi gmiri, maT Soris – qalebi. Cven zemoT vaxseneT istoriaSi, literaturasa da xelovnebaSi. mravali samec­
Zerasa mzeTunaxavi, saTanasa da uruzmagis deda, romelic niero Tu sxva saxis kvleva swored qalis istoriul, arqa­
gardacvlil qmars ar Ralatobs, TviT RvTaeba vasTirjis ul rols, qalTa uuflebobasa da emansipacias eZRvneba.
colobas motyuebiT daaRwevs Tavs, xolo gardacvalebis aRniSnuli epizodi albaT interesmoklebuli ar iqneboda
Semdeg Svilebs daubarebs, sami dRe udarajon mis cxedars, msgavsi saxis kvlevebisTvisac.
rom vasTirjim muqara ar aasrulos. aseTi magaliTebis tradiciulad, mTis xalxTa wesebi icnobs qalis ufle­
gverdiT baTraZis saqcieli, roca colis gverdiT mZinare bebis SemosazRvrulobas, gansakuTrebiT ki – mamakacebTan
mwyemss naxavs da meuRlis mklavze daadebinebs Tavs, ase­ urTierTobaSi. soslanis ciklis TqmulebaSi – `rogor Se­
ve deda­Svilis saubris mosmena da TviT baTraZis dafice­ irTo soslanma qoseri~ – moTxrobilia, rom gzad mimaval
ba: `da maSin mivxvdi, ra sabralo yofila qali, drodadro soslans patarZali Sexvda, romelsac gmiri soflis ambavs
Turme ra mZime wuTebi udgeba! iq davifice, rom mamaCemis ekiTxeba, xolo patarZali ver pasuxobs, radgan vaisadagas
keraze Cems saxelze Semosul qals arasodes vuRalateb­ wess icavda. oseTSi, ise rogorc mTis sxva xalxebSi, arse­
di; Tu TviTon Secdeboda, mainc ar davadanaSaulebdi~, bobda wesi, rom pativiscemis, moridebis niSnad axal pa­
TiTqos ucnaur, mTis xalxisTvis warmoudgenel saqcie­ tarZals ojaxSi ufrosebisaTvis, gansakuTrebiT ki, mama­
lad unda CaiTvalos, kavkasieli vaJkacis eTika TiTqos kacebisaTvis xma ar unda gaeca. `es grZeldeboda wlobiT,
darRveulia, aratradiciuli da daujerebelia msjelo­ zogjer mTeli sicocxlec. xmis gaucemlobis wess vaisadi­
bac da qmedebac, magram es yvelaferi ganpirobebulia qa­ ni erqva, xolo mis Semsrulebel rZals – vaisadaga rZali~
lis pativiscemis, misi mZime xvedris Secnobis surviliT. (narTebi 1988, gv. 376). TavisTavad, es tradicia mraval­
Tumca TqmulebaSi aRniSnuli epizodi damajereblad da mxriv zRudavs qals. amave TqmulebaSi vkiTxulobT, rom
STambeWdavad aris warmodgenili, dadebiTi kuTxiT aris soslani TviTon sTxovs patarZals daarRvios tradicia
moxmobili. dadebiTia TviT am ambis mTavari gmiri – baT­ da SekiTxvaze gasces pasuxi:
raZi. misi yoveli qmedeba zneobrivia. adaT­wesebidanac `– Tu RmerTi gwams, daanebe Tavi mag rids da miTxari,
baTraZi mxolod saukeTeso, zneobriv, humanur principebs ra iqna Cemi sofeli, sad aiyara xalxi?~ (narTebi 1988, gv.
asrulebs. bunebrivia, im sazogadoebaSi, narTebis nixasSi, 140). patarZali mxolod amis Semdeg pasuxobs raindis Se­
sadac baTraZi cxovrobs, es ambavi ar iTvleba tradicie­ kiTxvas.
bis gadaxvevad, darRvevad, winaaRmdeg SemTxvevaSi, am Tvi­ sagulisxmoa, rom iseT mZime situaciaSic ki, rogori­
sebaTa sanacvlod baTraZi winaparTa ganZs ver moipovebda. caa mtris Tavdasxma, rZals ekrZaleba mamamTilTan sauba­
124 125
ri. man icis moaxloebuli safrTxis Sesaxeb da patara biWs qali avtori da islamuri
gzavnis ojaxis ufrosTan ambis Sesatyobineblad. mxolod aRmosavleTis literatura
mamakacs aqvs neba, darTos ufleba rZals, rom mas xma gas­
ces. didsulovani ojaxis ufrosi asec iqceva, rZals Se­ `is, rom qali xarT, ukve niSnavs, rom
niSvnas aZlevs, ra dros umZraxobaao da pirveli TviTon damnaSave xarT, Tu SeZeliT da qalTa sakiT­
daelaparakeba, Tumca mxolod aseT mZime situaciaSi. es xi dRis wesrigSi daayeneT da cota warmate­
osebSi da saerTod, mTis xalxSi iTvleboda mamakacis pa­ basac miaRwieT, ormagad damnaSave xarT. me
tiviscemad. aqve unda SevniSAnoT, rom qorwilSi patarZali realistis TvaliT vuyureb qalTa sakiTxs
kuTxeSi idga mTeli saqorwino ceremonialis dros (rac da Cemi megobrebis Sefasebas, rom `me qalur
xandaxan ramdenime dRe da Rame grZeldeboda). sagulis­ zRaprebs vyvebi~, ar veTanxmebi. mimaCnia, rom
xmoa is faqtic, rom rogorc salocavSi, ise nixasSi qali TurqeTSi es sakiTxi ufro Rrma kvlevis sa­
ver gaiWaWanebda. mas ufleba ar hqonda kacebTan bWobisa, gani unda gaxdes”.
sityvis Tqmisa. nezihe arazi (Turqi mwerali qali)
aranakleb mniSvnelovania isic, rom qalis dabadeba
ojaxSi ar iyo didi sixarulis momtani (es saerTod, mTel aRmosavluri literatura Tavisi tradiciebiTa da
kavkasiaSi gavrcelebuli Tvalsazrisi iyo, Yzeimobdnen diqotomiiT bevrad ufro `mamakacuri~ iyo, vidre evro­
mxolod vaJis dabadebas). qmars ekrZaleboda sxvis dasa­ puli, rac, pirvel rigSi, aRmosavleTis bunebiT aris gan­
naxavad qals an bavSvs mofereboda. qals saxeliTac ar mi­ pirobebuli. qali, rogorc trfobisa da morCilebis obi­
marTavdnen da ganzogadebul saxels, diasaxliss eZaxdnen. eqti, mxolod iSviaT SemTxvevaSi Tu axerxebda sakuTari
aq ikiTxeba albaT tabuireba, rac SeiZleba krZalvas ufro interesebis, survilebisa da miswrafebebis literaturu­
gamoxatavs, vidre daknineba­damcirebas, rogorc amas zo­ lad gardasaxvasa da asaxvas. aRmosavleTi bevrad ufro
gierTi mkvlevari miiCnevs. mkacri iyo qalis mimarT da es damokidebuleba religiuri
bunebrivia, aseTi mcire mimoxilviTi naSromi odnava­ dogmebidan iRebda saTaves.
dac ver amowuravs qalis rolisa da saxis Cvenebas narTebis islamuri qveynebis literaturis ganviTarebas Tan
eposSi. narTebis eposi mravali saintereso Temis, siuJe­ dahyveba mistikuri tradiciebi, rac aRniSnuli litera­
tis, ambis, ideis sabadoa. aq xSiria is idealisturi mimar­ turebisaTvis dRemdea damaxasiaTebeli. gansakuTrebiT
Tebebi, rasac mkiTxveli sxvadasxva xalxis folklorSi didi gavlena mistikuri tradiciebisa Cans satrfialo
xSirad naxavs, Tumca narTebis eposi originaluri da in­ teqstebSi, sadac siyvaruli ormag WrilSia warmodgeni­
dividualuri msoflgancdiTac gamoirCeva, sadac xSirad li: miwier da zeciur mniSvnelobebSi. mistikuri enis ambi­
swored qals aqvs miniWebuli mTavari roli da sadac swo­ valenturoba moiTxovda met Tavisufal garemos imisaT­
red qalis saSualebiT miiRweva mTavari mizani. vis, rom yvelaferi moecva da yvelaferze esaubra, Tumca
126 127
islamuri garemo amas codvad Tvlida da tabus adebda. Si xedavdnen axali Taobis aRmzrdels, romelsac yvelaze
swored amitomac satrfos qeba, misi Tvalebis, gamoxed­ mniSvnelovani da gadamwyveti roli hqonda momavali Ta­
vis xotba, yvelaze miRebuli norma iyo, raSic Tavsdebo­ obis identobis formirebaSi~ (xamenei 2003, gv. 54). amasve
da mTeli Sinaarsi trfobisa. poezia, musika da cekva aR­ ambobs Tanamedrove sirieli novelisti emigraciaSi, za­
mosavluri mistikisa da eqstazis Semadgeneli nawilebia, qaria Tamiri: Cveni sazogadoebis problemaTa gadawyveta
rac emociurad gamoxatavs trfialebas da swrafvas, ro­ qalSia. qali unda iyos Tavisufali da ara ­ mona, radgan
melic nawerSi sxeulis enis nacvlad aisaxeba, Sesabamisad, mona ver gazrdis Tavisufal da Tavisuflebis moyvarul
iqmneba aRmosavluri garemo sxeulis enisa Tu enis sxeu­ adamians.
lis formebSi. mxatvrul literaturas Tavis fundamen­ islamuri kultur(eb)isaTvis tradiciulad damaxasi­
tSi Zalze cota ram aqvs saerTo islamur misticizmTan, aTebelia sami ZiriTadi tabu, romelsac ar unda Seexos av­
romelic qalTan dakavSirebiT kidev ufro mZime formebSi tori:
iyo gamovlenili. 1. religia
qali avtori islamuri aRmosavleTis kulturebSi: 2. politika
CadrSi, TavSalSi Tu TavSalmoxdili – maT Soris ar unda 3. seqsualoba
iyos didi gansxvaveba. Tu avtori qali CadrSia, es niSnavs, qali avtorebis Semoqmedeba, romelic aseve tradici­
rom is jer ar Sesjaxebia mZafrad Tavisi survilebiTa da ulad islamur samyaroSi sruliad minimalizirebuli iyo,
SexedulebebiT tradiciebs, magram is aucileblad ibrZo­ Tavisi arsiT samive tabus ewinaaRmdegeboda.
lebs sakuTari survilebisaTvis. Tu qali TavSliT dadis, unda iTqvas isic, rom aRmosavleTsa da dasavleTs,
es niSnavs, rom misTvis Zvirfasia is tradiciebi, romle­ rogorc mudmiv opoziciaSi, dapirispirebaSi myof samya­
biTac aRizarda, Tumca TavSali am SemTxvevaSi misTvis roebs, mudmivad aqvT erTmaneTis SiSi. dasavleTi SiSobs,
garkveul kulturul atributad qceula, qali avtori rom aRmosavleTi Tavisi mravalricxovnebiT, qaoturo­
Tavsafris gareSe – e. i. miaRwia imas, rac yvelaze elemen­ biT, xmauriTa da qaosiT, fundamentalizmiTa da orTo­
tarulia. doqsiiT gaanadgurebs, xolo aRmosavleTi fiqrobs, rom
es definicia, bunebrivia, Zalze pirobiTia, mxolod dasavleTi Tavisi civilizaciiTa da komfortiT, Tana­
garegnuli da sruliad subieqturi. medroveobiTa da modernulobiT SeZlebs miimsgavsos, ga­
islamuri samyaro gansakuTrebiT mWidrod aris da­ moiwvios aRmosavleTi da misi kultura, TviTmyofadoba,
kavSirebuli qalis fenomenTan. qalis, rogorc kulturis religia da tradiciebi gadaagvaros, Secvalos. amitomac
Semnaxveli konstruqtis, Teoria aRmosavluri tradicie­ aRmosavleTi mudmivad eZebda da eZebs, qmnida da qmnis da­
bidan momdinareobs. `jer kidev islamuri qveynebis kolo­ savleTis alternatiul models, ayalibebda da ayalibebs
nializaciis dros miaCndaT, rom islamuri sazogadoebis sakuTar identobas.
Secvla da evropeizacia qalebze iyo damokidebuli. qal­
128 129
arabuli romantizmi da qalTa sakiTxebi problemad qceva, qalTa uflebebis Sesaxeb sakiTxis dasma
arab ganmanaTleblebsa da romantikos mamakacebs ekuTvniT.
aRmosavlur kulturaSi qaliSvilis SeZena arasasur­
aRniSnuli garemoeba aixsneba imiT, rom, erTi mxriv, es iyo
velad iTvleboda. Tu qals vaJi ar SeeZineboda, mamakacs
swored ganmanaTleblobisa da romantizmis gamoZaxili, xo­
ufleba eZleoda, sxva coli moeyvana. vaJis dabadeba ki
lo, meore mxriv, arabulenovan literaturul samyaroSi
did sixarulTan iyo dakavSirebuli.
qali avtori ar sargeblobda imxela gavlenebiT, rom qal­
miuxedavad am tendenciebisa, meTvramete saukunis me­
Ta uflebebis sakiTxi rezonansuli da sazogadoebisaTvis
ore naxevarSi amerikis SeerTebul Statebsa da evropaSi
angariSgasawevi Tema gamxdariyo. `arabi ganmanaTleblebisa
dawyebulma qalis uflebebisaTvis brZolam erTi sauku­
da romantikosebis moRvaweobis periodSi (miTumetes manam­
nis dagvianebiT, mecxramete saukunis meore naxevarSi, ara­
de) qals raime roli sazogadoebaSi ar gaaCnda. igi mokle­
bul samyaroSic pova gamoZaxili. qalis uflebebis sakiTxi
buli iyo yovelgvar uflebas, ekrZaleboda sazogadoebaSi
arabul kulturaSi pirvelad daayena arabuli aRorZinebis
gamoCena, zedmetic iyo laparaki mis sazogadoebriv saqmi­
moZraobam (nahada), arabuli romantizmis epoqaSi ki msj­
anobaSi monawileobaze. garda amisa, qali ver sargeblob­
eloba qalis uflebebis Sesaxeb ufro aqtualuri gaxda.
da didi uflebebiT ojaxSic ki. ar iyo aRiarebuli is didi
kerZod, rogorc cnobilia, arabuli romantizmi Seiq­
roli, romelic mas hqonda rogorc dedas, ojaxSic da mis
mna da ganviTarda evropuli romantizmis gavleniT mec­
gareTac qals uyurebdnen rogorc monas, romlis daniSnu­
xramete saukunis bolos da meoce saukunis dasawyisSi da
lebas Seadgens mxolod mamakacis movla da misi survilebis
masSi aSkarad SeimCneva evropuli romantizmisaTvis da­
usityvo Sesruleba~ (quTelia 2009, gv. 107).
maxasiaTebeli Temebis win wamoweva. rogorc prof. g. qu­
maskulinuri sazogadoebisaTvis damaxasiaTebel par­
Telia SeniSnavs wignSi `arabuli romantizmi~: `arabul
tiarqalur yofaSi, sadac religiuri Tu sxva tradiciuli
literaturaSi XX saukunis dasawyisidan faqtobrivad er­
wesebisa da Cveulebebis mixedviT, qalis roli amdenad aris
TmaneTis paralelurad viTardeba sentimentaluri, ro­
dakninebuli da qalis monawileoba sazogadoebriv saq­
mantikuli da realisturi mimdinareobebi. maT win uswrebs
mianobaSi sruliad minimumamdea dayvanili, uTuod mniS­
saganmanaTleblo moZraoba (XIX s­is II nax.)... arabul niadag­
vnelovania is, Tu rogor iqneboda SesaZlebeli, Tundac
ze romantizmisa da sxavdasxva evropuli mimdinareobebis
amerikuli da evropuli azrovnebis gavleniT, qalis sa­
Casaxva da ganviTareba, isic erTi saukunis dagvianebiT
kiTxis, qalTa uflebebisa da Tanasworuflebianobis Teme­
evropasTan SedarebiT, nayofia arabul qveynebSi im soci­
bis Sesaxeb diskusia, miT ufro, swored mamakacebis wreSi.
alur­politikuri cxovrebis gamococxlebisa da kul­
arabuli romantizmis Casaxvis erT­erTi ZiriTadi mi­
turuli yofis aRmavlobisa, rasac adgili hqonda aq XIX
zezi napoleonis laSqrobis Semdeg arabuli samyaros ev­
s­is II naxevarsa da XX s­is I naxevarSi~ (quTelia 2009, gv. 7).
ropuli civilizaciis pirispir dadgomasTan erTad emig­
niSandoblivia, rom arabul samyaroSi qalTa sakiTxis
ranti mwerlebis mogzaurobebia. maTi nawili evropaSi
130 131
(ZiriTadad, safrangeTSi) mogzaurobisas ukvirdeba qalis sakiTxebis irgvliv ar arsebobda sruli Tanxmoba. arabi ro­
rols, qalTa ganaTlebis mniSvnelobas, qalTa socialur mantikosi al­manfaluti ar iziarebs jebranis mosazrebebs,
mdgomareobas, qalebis monawileobis sakiTxs sazogado­ rom qalsac SeuZlia airCios meuRle, aseve, winaaRmdegi iyo
ebriv cxovrebaSi. cdiloben, paraleli gaavlon evropel qalis ganaTlebisa, qalisa da mamakacis Tanaswori uflebe­
da arab qalebs Soris, aRniSnaven arabul samyaroSi qalis bisa, Tumca isic xedavs qalis uuflebobas. al­manfalutis
uuflebo mdgomareobas. am mxriv uTuod aRsaniSnavia eg­ azriT, qalis ubedurebis mTavari mizezi misi uuflebobaa.
vipteli ganmanaTlebeli at­tahtavi (1801­1873), romelmac miuxedavad imisa, rom is ojaxis sulia, mainc sruliad uar­
imogzaura safrangeTSi. mas qveynis CamorCenis erT­erT yofilia misi didi roli da damsaxureba, misi wvlili ojaxis
mTavar mizezad egvipteli qalis uuflebo mdgomareoba keTildReobaSi, Svilebis aRzrdaSi (ese – `guSin da dRes~).
miaCnda. igi iyo erT­erTi moTave qalTa skolis Seqmnisa. unda iTqvas, rom arab romantikosebSi evropuli ro­
misi mosazrebis Tanaxmad, gogonaTa da vaJTa saswavleble­ mantizmis gavleniT gaCnda siyvarulis gagebisa da gada­
bi ar unda yofiliyo erTmaneTisagan gamijnuli. 1873 wels azrebis axleburi, evropuli tendenciebi, kerZod, `sxva~
gamocemul mis naSromSi qalis uflebebis sakiTxi, iseve siyvaruli, ormxrivi grZnoba, romelic saerToa, an saer­
rogorc qalTa ganaTlebis sakiTxebi, farTod aris asa­ To unda iyos qalisa da mamakacisaTvis. rogorc cnobilia,
xuli. imave wels at­tahtavis iniciativiT kairoSi gaixsna aRmosavluri samyaro mTlianad orientirebulia siyvaru­
qveyanaSi pirveli qalTa skola. lisa da arSiyis motivebze. qali mudmivad aris trfobis
warmoSobiT qurTi, egvipteli ganmanaTlebeli kasim obieqti, Tumca qalis grZnobebs, mis survilebsa da arCe­
amini (1865­1908) dainteresebuli iyo qalis uflebebiT. man vans aranairi mniSvneloba ar eniWeba. qals SeuZlia Wirve­
ori nawarmoebi uZRvna am problemas: `qalis gaTavisufle­ uloba, raTa satrfos kidev ufro Seayvaros Tavi, SeuZ­
ba~ da `axali qali~. am nawarmoebebSi saubaria qalisa da ma­ lia didxans alodinos masze Seyvarebuli mamakaci, magram
makacis Tanasworuflebianobaze, qalisaTvis ganaTlebis qals aramc da aramc ar SeuZlia gaakeTos Tavisufali ar­
xelmisawvdomobaze, qorwinebis sakiTxebze, mravalcolia­ Cevani. swored arabuli romantizmis epoqaSi gadamuSavda
nobaze. kasim amini mravalcolianobis winaaRmdegac gamodis siyvarulis Tema da qalis arCevans garkveuli roli mieni­
da aRniSnavs, rom qalebsa da mamakacebs Tanabari uflebebi Wa. egvipteli mwerali da sazogado moRvawe muhamad husa­
unda hqondeT rogorc qorwinebisas, ise – ganqorwinebisas. in haiqali (1888­1959) moTxrobebSi – `zeinabi~ da `ase Se­
arabi ganmanaTleblebis mier dawyebuli qalTa ufle­ iqmna~ – Seecada eCvenebina, rom qals SeuZlia siyvaruli,
bebisaTvis brZola kidev ufro ganaviTares arabma roman­ Tumca im sazogadoebaSi siyvarulis uflebis mopoveba ar
tikosebma. `jebranma qalis roli sazogadoebaSi ganmanaT­ aris yovelTvis ioli. erT moTxrobaSi glexis qalis siyva­
leblebTan SedarebiT kidev ufro aamaRla da mas mianiWa ruls tragikuli finali aqvs (`zeinabi~), xolo meore te­
gadamwyveti mniSvneloba eris ZlierebaSi~ (quTelia 2009, qstSi, qalaqSi mcxovreb qals ukve mopovebuli aqvs Tanas­
gv. 110) Tumca, bunebrivia, arab romantikosTa Soris qalTa woris statusi da bednieria (`ase Seiqmna~).
132 133
qali avtori, rogorc cota xanSi xorcis patara naWeEri ekava xelSi da TiTebiT
qalis bediswera arabul literaturaSi sresda~ (rifaTi 2009, gv. 124­125).
arabi qalisaTvis yvelaze mtkivneul da saTuT Temaze
miuxedavad imisa, rom arabulma romantizmma qalis wers sudaneli mwerali qali busaina xadar maqic. moTxro­
uflebebis sakiTxi literaturuli damuSavebisa da, Sesa­ baSi: `wes­Cveulebani~. mwerali qali xatavs arabuli qor­
bamisad, ganxilvis sagnad aqcia, qalis mdgomareoba vrcel wilis tradiciebs, romelic lamazi da mravalferovania
arabulenovan samyaroSi dRemde mZimea. mravalcolianoba, da, amave dros, nabij­nabij, SesavlebiTa da pauzebiT Sevy­
naadrevi qorwinebebi, problemebi qalTa ganaTlebaSi, qa­ avarT avtors arabuli garemosaTvis, qalebisaTvis gansa­
lis dabali socialuri uflebebi, moraluri da sazogado­ kuTrebiT mtkivneul samyaroSi da gvacnobs tradicias,
ebrivi statusi, dRemde rCeba gadaulaxav dabrkolebebad. romelic qalis winadacveTas moiTxovs. ocdaoTxi wlis
Tanamedrove arabulenovani qali avtorebisaTvis yve­ gaTxovil qals, ori Svilis dedas qmari sTxovs Caitaros
laze mniSvnelovan Temebad qalis mdgomareobis aRwera operacia. coli ver acnobierebs, ratom unda es qmars. ami­
rCeba. tradiciebi da akrZalvebi, tkivili, romelic qa­ tomac, Tavdapirvelad uars ambobs: `ar gavikeTeb... ocda­
lisaTvis Tanmdevad iqca, egvipteli mwerlis, alifa ri­ oTxi wlisa var da arafers Sevcvli Cems sxeulSi – Tu ar
faTis Semoqmedebis mTavari xazia. alifa rifaTis cxov­ mendomeba. dae, mimatovos da vinc moswons, is eZebos~ (maqi
rebac missave qal personaJebs hgavs, mas universitetSi 2009, gv. 207). am gadawyvetilebis Semdeg qmari aRar elapa­
ar uswavlia. rifaTis survils, rom swavla gaegrZelebina rakeba. qali, romelsac uWirs sayvareli adamianis gareSe,
xelovnebaTmcodneobis fakultetze, mSoblebma winaaR­ pirveli midis Sesarigeblad. qmari grZnobs am siyvaruls
mdegoba gauwies da policielze gaaTxoves. meuRle ki we­ da swored amas iyenebs iaraRad, swored siyvarulis saxe­
ras ukrZalavda da qali avtori nawarmoebebs fsevdonimiT liT aiZulebs qals Caitaros es damamcirebeli da mtkiv­
aqveynebda. Tumca mainc werda, werda swored imaze, rac neuli operacia: `Tu marTla giyvarvar, gaakeTe es~ (maqi
did tkivils aniWebda da rac sasowarkveTaSi agdebda. al­ 2009, gv. 207). am iZulebas, Txovnasa da moTxovnas – qmris
baT swored am uSualobisa da bunebriobis gamo mas arabu­ survils ki qali srul sicarielemde mihyavs.
li prozis varskvlavad moixseniebdnen. isedac mtkivneul quveiTeli romanistisa da novelistis, leila osma­
Temas, rogoricaa, egvipteSi gogonebis winadacveTa, kidev nis moTxrobis `mze da misi duha~ mTavari gmiri mxatvari
ufro mwvaved, mTeli sicxadiT, albaT, mxolod qalisaT­ qalia, romelsac mama siyvaruls ukrZalavs da sxva kacze
vis gasagebi simZafriT aRwers avtori qali moTxrobaSi: aTxovebs. qalis erTaderTi nugeSi xatvaa, Tumca asako­
`vin iqneba is mamakaci?”: `qalebma Cems das wre Semoartyes vani qmari saRebavebis suniT wuxdeba da saxelosnoSi sia­
da haerSi fexebi aawevines. al­haja vardam, soflis bebia­ ruls ukrZalavs. sabolood, qali sakuTari Semoqmedebisa
qalma, RmerTi axsena da misken gaemarTa; Tavisi gaZvaltya­ da siyvarulis sasargeblod iRebs gadawyvetilebas.
vebuli TiTebiT sxeulis saTuT nakecebSi dauwyo qeqva. `– Tu gaxval, sabolood gageyrebi!
134 135
– o, rogor minda, rom gamaTavisuflo... msoflioSi yovelwliurad milionobiT gogona iZule­
– an mogklav! biTi qorwinebis msxverplia. mxolod safrangeTSi iZule­
mivutrialdi da zizRiT vuTxari: biT gaTxovil gogonaTa ricxvi weliwadSi ormocdaaTi
– nuTu fiqrob, rom es jer ar gagikeTebia?! sixaruli aTass aRwevs. `leila mqvia, ocdaerTi wlis var. davibade
Camikali! axalgazrdoba wamarTvi... fermixdil Semodgo­ safrangeTSi. warmoSobiT ki marokoeli var. warmomav­
mad miqcie... dRis sinaTles Cemi saxis danaxva aukrZale... lobis yovlisSemZleobas dRes Cems gverdiT mdgomi mama­
duhas mzes – Cemi xel­fexis gaTboba... waval... dRes aRara­ Cemi ganasaxierebs.
feri damabrunebs ukan... ar mainteresebs ra moxdeba da ras is arc religiuri fanatizmiTaa gamorCeuli da arc
ityvian... sakmarisia...“ (osmani 2009, gv. 174). Tumca miuxeda­ borotia – mas pativs scemen da rCevas ekiTxebian. roca qa­
vad amisa, mxatvari qali ver poulobs bednierebas. liSvili ar emorCileba, scems. man ase aRmzarda, surs mor­
leila osmanis moTxrobaSi „erTi qalis sasamarTlo Cili da damjeri viyo. mcema, rom colad gavyolodi kacs,
saqmidan“ naCvenebia 14 wlis asakSi xanSiSesul mamakacze axla Cem win kibeze rom adis~ (leila 2013, gv. 3) – ase iw­
gaTxovili, ufro zustad ki, aTas dinarze, as sul cxvar­ yeba Txroba romanSi, romelic pirvelive frazebidan gva­
sa da oc jiSian dedal aqlemze gacvlili gogonas tragi­ ziarebs aRmosavleli, arabi muslimi qalis tkivilebsa da
kuli bedi. mSoblebis iZuleba, jer kidev sruliad bavSvis dards, evropis SuagulSi, safrangeTSi, parizSi mcxovre­
bavSvuri survilebisa da ocnebebis msxvreva, sulisSem­ bi patriarqaluri ojaxis cxovrebas da qalis umZimes,
Zvreli tkivili, romliTac gogona mudmivad itanjeba, uuflebo xvedrs, sadac yvelaferi cemiTa da ZaladobiT
TiTqos TavisTavad gulisxmobs tragikul finals. isjeba: sigaretis mowevac, megobrebTan erTad seirnobac,
arabulenovani qali avtorebis Semoqmedebis mZafri telefonze laparakic, Tmebis SeWrac, yurebis gaxvretac,
xazebi, qaluri da feministuri Temebi aSkarad gvagrZno­ makiaJic... jer kidev sruliad mcirewlovans saojaxo saq­
binebs, rom mwerali qalebisaTvis im mtkivneuli realo­ meebiT tvirTavdnen. marokodan safrangeTSi gadmosaxle­
bidan gamosasvlel erTaderT TavSesafrad swored mwer­ buli ojaxi, im imediT, rom ufro meti Semosavali eqnebo­
loba qceula: „am ukiduresad mwvave, basri samarTeblis daT, ara evropuli, aramed, arabuli wesebiT cxovrobs.
pirze daweril ambebSi qalebi umetesad sakuTar Tavze, leilas dedam ar icis franguli, is sul saxlSia. leilas
sakuTar vnebebsa da sasowarkveTaze weren. weren saoca­ aTi Zma hyavs da iZulebulia, maT moemsaxuros: gauSAalos
ri sicxadiT, siTamamiT, weren gamudmebiT, Seusveneblad, da aulagos sufra, dauwmindos da miarTvas fexsacmelebi,
SepyrobiliviT“ (dolenjaSvili, internetresursi). gaurecxos da gauuToos tansacmeli...
leila, – es aris fsevdonimi safrangeTSi mcxovrebi leilas ar aqvs sakuTari oTaxi, ar aqvs ganmartoebis
arabi (marokouli) warmoSobis qalisa, romelsac ekuTvnis saSualeba da ufleba. yvelaferze fizikurad da moralu­
bolo periodSi Zalze gaxmaurebuli avtobiografiuli rad isjeba. mas ar aqvs imisi uflebac ki, rom TviTon air­
romani `iZulebiT gaTxovili~ (`Married by Force~). Cios Tavisi cxovrebis momavali Tanamgzavri. `mxolod
136 137
mogvianebiT davfiqrdi, rogor arTulebs arabuli warmo­ damakavSirebeli Zafis gawyveta. Zalian unda ase moiqces,
mavlobis gogonebisa da biWebis siyvaruls mudmivi sicrue. mudam makratlis ZiebaSia, magram ukanasknel momentSi mis
saidumlo Sexvedrebi, mSoblebis motyueba, aTasnairi xri­ xelSi aRebas xels uSlis mitovebis, martod darCenis SiSi.
kis gamogoneba megobrebis an biZaSvil­mamidaSvil­deidaS­ es Zafi dabadebidanve gvaxrCobs, suls gvixuTavs sikv­
vilebis daxmarebiT, romlebmac yvleaferi ician, magram dilamde, imis miuxedavad, rom safrangeTSi davibadeT~
xmas ar iReben, radgan saqme maT debs ar SeexebaT” (leila (leila 2013, gv. 279). leilasaTvis cema ukve Cveulebriv
2013, gv. 114). wesad iqca, Tumca aranormalurma fizikurma da moral­
miuxedavad imisa, rom leilas ojaxi safrangeTSi cxov­ urma stresebma gogonas fsiqikuri janmrTeloba Searyia,
robs, bavSvebi frangul skolebsa da kolejebSi swavloben, ramdenjerma dakarga goneba, emarTeboda gulyrebi. lei­
ufrosebi frangebTan erTad muSAaoben da cxovroben, isini las eqimisac rcxvenoda, fsiqologebisac da fsiqiatrebi­
ojaxSi arabul tradiciebsa da wes­Cveulebebs misdeven. sac. ramdenjerme Tavis mokvlac scada: dalia saZile abe­
vinc ar emorCileba wesebs, sastikad isjeba, leilas ojaxSi, bi, gadaiWra venebi, gegmavda fanjridan gadaxtomas. ojaxi
aseve, mis nacnob arabul ojaxebSi isjebian mxolod qale­ amCnevda leilas garTulebul mdgomareobas, amCnevda,
bi, Tumca imis gamo, rom amis gamxela sircxvilia, veravis rogor sWirdeboda gogonas mSoblebis siyvaruli, Tanad­
uyvebian, verc eqims, verc policiels, maswavlebels, Tana­ goma, sul erTi bewo Tavisufleba rogor gaabednierebda
tols, verc frangs da verc arabs: `es sazareli sircxvili maT Svils, magram es wesi ar iyo, amitomac, gogona morig
dabadebidanve Tan gdevs. sircxvili imis gamo, rom gce­ tragediamde miiyvanes: igi iZulebiT gaaTxoves, rac kidev
men, Sinidan ar giSveben, ZaliT gagaTxoves. sircxvili imis ufro Rrma ufskrulSi agdebda isedac TviTmkvlelobi­
gamo, rom bednieri adamianebi unda moatyuo, rom ar gyof­ saken midrekil, depresiaSi myof, tradiciebis tyveobaSi
nis gambedaoba da saSualeba, oci wlis asakSi yvelafers martod darCenil axalgazrda qals.
miafurTxo da kari gaijaxuno~ (leila 2013, gv. 165). avtorma romani fsevdonimiT gamoaqveyna. ukidures­
leila ramdenjerme gaiqca ojaxidan, Tumca imis gamo, ad gulaxdili gandoba, misTvis da misnairi qalebisaTvis
rom ar hqonda damoukideblad cxovrebisa da Tavis gata­ sasicocxlod aucilebeli gamxela tkivilisa, sakuTari
nis Cvevebi, aseve, radgan ojaxSi Tavidanve ucxos mimarT gamocdilebis, jer mxolod meoTxed saukunes rom iTv­
SiSs mieCvia, ukanve brundeboda. `ojaxi Cveni erTaderTi lis, savaldebulo gaziareba avtorisaTvis daniSnulebas,
Tavsesafaria samyaroSi, romelSic ver viswavleT da­ misias hgavs. `mkiTxvels Cemi Tavgadasavali fsevdonimiT
moukideblad cxovreba. imitom, rom mSoblebi bavSvobi­ vuambe. is, rac zustad da Seulamazeblad movyevi, imaTT­
dan ar gviSveben am samyaroSi. masTan pirispir darCenil­ vis, vinc gardasuli drois Sexedulebebs ebRauWeba, Tavis
ni, ganiaraRebuli, pirovnulobis gareSe, tradiciebiT, moWra da provokaciaa. maTgan unda davicva CemTvis Zvir­
akrZalvebiTa da SiSiT varT SeboWili. da kidev, Cveni saku­ fasi adamianebi. dRes asea. erT mSvenier dRes, da imedi
Tari mSoblebi gviyvars. maRribel gogonas ar SeuZlia am maqvs, amas moveswrebi, Cemi ambavi warsulis monaTxrobad
138 139
iqceva~ (leila 2013, gv. 293). sparsuli literaturis qaluri sakiTx(av)ebi
arabuli literatura dRes 22 arabul saxelmwifos mo­
icavs. es aris uzarmazari samyaro mdidari literaturiT, `poezia CemTvis is sarkmelia, romel­
sac rogorc ki miuaxlovdebi, TavisTavad
romelic xiblavs mkiTxvels egzotikiTa da mSveniere­
iReba. me vjdebi am fanjarasTan: viyurebi,
biT, sirmebiT, ornamentebiT, arabeskebiTa da CuqurTme­ vmReri, vRrialeb, vtiri, xeebis anarekls
biT, sadac TviT arabuli samyarosaTvis damaxasiaTebeli vuerTdebi da vici, rom fanjris iqiTa
mravalkulturuloba, mravalenobrioba (enebica da dia­ mxares sivrcea. iq viRacas aucileblad
leqtebic) iseTive SesagrZnobia, rogoric aRmosavleTis esmis Cemi; viRacas, romelic sulerTia,
mcxunvare mze da mSrali hava. swored am literaturaSi, 200 wlis Semdeg mova Tu 300 wlis winaT
cxovrobda. poezia CemTvis kavSiris sa­
romelic saukuneebis ganmavlobaSi iqmneboda da ixvewebo­
Sualebaa yofierebasTan da arsebobasTan
da, qalis xma da aRmosavleli/arabi qalis warmoudgenlad – am sityvis yvelaze ufro vrceli mniS­
mtkivneuli bediswera, weris, Txrobis, qmnis mZafri sur­ vnelobiT”.
vili, arabi qalis tkivilebiTa da Tavisuflebis wyurvi­ foruy faroxzadi
liT savse teqstebi, qalebis erTi nawili emigraciaSi rom sparsi poeti
gadaxvewa, SesaZloa, im xidad gamodges, romelic aRmosav­ `me poezia wignebis kiTxviT ar miswav­
leTsa da dasavleTs Soris unda gaidos, raTa am orma, an­ lia. Torem axla albaT Cveulebrivi, tra­
tagonisturad ganwyobilma da sruliad dapirispirebul­ diciuli yasidebisa da yazalebis mwera­
ma kulturam, SeZlos erTmaneTis ukeT Secnoba. li viqnebodi da meti araferi”.
foruy faroxzadi
sparsi poeti
sparsuli poezia didi xania msoflio literaturis
kuTvnilebaa. es aris literatura, romelmac mraval cno­
bil motivs daudo safuZveli, literatura, romelic sa­
ukuneebis ganmavlobaSi asazrdoebda dasavlur azrov­
nebasac. sparsul poezias, miuxedavad Tavisi, erTi mxriv,
viwro da specifikuri xasiaTisa, aRmoaCnda farTo da zo­
gadadamianuri veli, romlis Sesaxebac jer kidev iohan
volfgang fon goeTe werda. sparsuli poeziis tkbilx­
movanebam Teimuraz pirvels aTqmevina: `sparsTa enisa sit­
kboman masurva musikobani”.
sparsul literaturaSi klasikur epoqaSive Seiqmna
140 141
garkveuli lirikuli universaliebi. maT Soris, unda aRi­ surveli gaxdes misTvis, Tumca qals mamakacis grZnobebze
niSnos satrfos saxe, rogorc garkveuli universalia, sruliad uaris Tqma, bunebrivia, ar SeuZlia.
romelsac Tavisi mkveTrad gamoxatuli niSnebi da maxasi­ aRmosavluri tradiciebis Sesabamisad, qalis roli
aTeblebi gaaCnda. vaxuSti kotetiSvili aRniSnavda: `jer sparsul literaturul samyaroSi aseve mkveTrad unifi­
kidev klasikuri epoqis gariJraJze, rudaqisa da misi Ta­ cirebuli iyo. mecxramete­meoce saukunidan, iseve ro­
namedrove poetebis SemoqmedebaSi ukve Seiqmna satrfos gorc arabul samyaroSi, evropuli literaturuli proce­
garkveuli tipi, romelic momdevno saukuneTa poeturma sebis gavleniT, sparsul literaturaSic, gansakuTrebiT,
azrovnebam mTlianad aiTvisa da, SeiZleba iTqvas, Sablo­ prozaSi, iwyeba qalis uflebebze saubari. qalis uflebe­
nadac aqcia. iqmneba STabeWdileba, TiTqos eqvsi saukunis bi da Tanasworobis sakiTxi meoce saukunidan sparsuli
manZilze yvela poets erTi arsebisaTvis mieZRvnas mTeli prozis aqtualur Temad iqca, prof. m. burjanaZe, stati­
Tavisi Semoqmedeba~ (kotetiSvili 1977, gv. 20­21). sparsu­ aSi: `qalTa literatura Tanamedrove iranSi~ aRniSnavs:
li poeziisaTvis saukuneebis ganmavlobaSi satrfos uni­ `am problemaze werda yvela, vinc samwerlo arenaze Canda
ficirebuli tipi garegnuladac da Sinaganadac sruliad saukunis dasawyisSi. werdnen hedaiaTi, alavi, Cubaqi, mir
standartulia. v. kotetiSvili CamoTvlis satrfos gareg­ sadeyi, al-ahmadi, beh-azini da sxvebi. Tumca am mweralTa
nul maxasiaTeblebs: `lalisferi bageebi, mTvaris msgavsi Soris ar iyvnen qalebi – isini, visi bedic ase aRelvebdaT
saxe, varskvlavebiviT (an margalitiviT) mokiafe kbilebi, humanist mwerlebs. ar iyvnen erTi banaluri mizezis gamo
sarosaviT aSoltili tani, mSvildiviT moziduli warbebi, – am periodis iranSi mwerali qalebi ar arsebobdnen~ (bur­
romelnic mzeras isariviT tyorcnian, muSkisa da amaris janaZe 2009).
surnelovani zilfebi, vardisa da titas Rawvebi da a. S. pirveli sparsi mwerali qali, simin daneSvari, ro­
aRsaniSnavia isic, rom garegnul niSanTa identurobas zed melic mweral jalal al ahmadis meuRle iyo, meoce sau­
erTvis sulier mxareTa saocari msgavsebac. es idealu­ kunis 40­ian wlebSi swored qaluri saTqmeliT gamovida
ri satrfo silamazisa da sinazis, momxiblavi nakvTebisa literaturul asparezze. niSndoblivia, rom iraneli qa­
da momajadoebeli saTnoebis miRma amJRavnebs garegnul li avtorebis umravlesobisaTvis garda literaturuli
mxareTa sruliad sawinaaRmdego Tvisebebs: igi gulqvaa tradiciebisaTvis damaxasiaTebeli Temebisa, Zalze mniS­
da sastiki, cbieria da macduri, mas arafrad uRirs mij­ vnelovania swored qalis uflebebi da es sakiTxic, umrav­
nurTa gulebiT TamaSi da misi dapirebebi iseTive sandoa, les SemTxvevaSi, swored maTi biografiidan iRebs saTaves.
rogorc sizmareuli Cvenebani, Tu udabnos miraJi~ (kote­ Tanamedrove iraneli mwerali, goli Tarayi 2005 wels, sa­
tiSvili 1977, gv. 21). miuxedavad imisa, rom satrfo (qali) qarTveloSi yofnis dros interviuSi prof. giorgi lobJa­
aRqmulia, rogorc eSmaki da macduri, mas mainc ar aqvs niZesTan aRniSnavs: `Cveni samSoblo patriarqaluri qveya­
aranairi arCevanis ufleba. mas SeuZlia mxolod aTamaSos, naa da Zalian didi, didi xnis manZilze, mamakaci mwerlebi
arSiyiT gaabruos mamakaci, tanjos, raTa kidev ufro sa­ qal mwerlebs ainunSiac ki ar agdebdnen, yuradRebis Rir­
142 143
sadac ara Tvlidnen. Tumca rogor ara! – qalbatoni simin melsac ar esmis Svilis xma, atirebuli da martod darCe­
daneSvari, romelic mweral jalal al ahmadis meuRle iyo, nili deda, romelsac Svili tkivilad eqca, sicarieled,
mudam sayovelTao mowiwebiTa da pativiscemiT gaxldaT verasodes rom ver Seivseba.
garemosili. magram me vnaxe, ra uqnes foruy faroxzads
– qals, romelmac gabeda yofiliyo marTla Tavisufali; `vuwyi, rom axla Sori saxlidan
rogor awamebdnen, rogor aviwrovebdnen, ras aRar ambob­ gaqra sicocxlis lxini da Sveba.
dnen zurgsukan mis Sesaxeb... aseT viTarebaSi, bunebrivia, vici, rom axla bavSvis saxidan
qalebs, brZolis meti, sxva aRara darCeniaT da am patriar­ udedod yofnis naRveli Cndeba~
qalur, muslimur qveyanaSi qalebi marTlac ibrZvian ise,
rogorc SeuZliaT~ (Tarayi, 2005). (foruy faroxzadi, `mitovebuli saxli~, Targmani ma­
Tanamedrove sparsuli literaturis klasikosis, fo­ ri sadRobelaSvilisa).
ruy faroxzadis (1935­1967) Semoqmedebac mWidrodaa da­ rodesac sparsul literaturaSi qalur esTetikazea
kavSirebuli mis tragikul bedTan, qalis tvirTTan da saubari, pirvel rigSi, foruy faroxzadis Semoqmedeba
tkivilTan, romelic mas mravali satanjvelisa da gamoc­ xdeba ganxilvis sagani, radgan is aris Tanamedrove iranel
dis saxiT evlineboda. zedmetad Tamami leqsebis gamo sax­ qalTa literaturis mTavari figura.
lidan gaZeveba, uiRblo qorwineba, CamorTmeuli dedobis foruy faroxzadis Semoqmedeba mis biografiul aspeq­
ufleba mwerali qalis saTuT grZnobebs tragizmiT avsebs. tebTan mWidrodaa dakavSirebuli. amitomac mis teqstebs
giorgi lobJaniZe, romelmac qarTul enaze Targmna fo­ mudmivad ixilaven biografiasTan erTad. misticizmi da
ruy faroxzadis leqsebi, aRniSnavs: `mogvianebiT, foruy siyvaruli, martooba da Sinagani kavSirebi miwasTanac da
faroxzadi leqsSi, romelsac Tavis Svils miuZRvnis, it­ zecasTanac, dedaSvilobis saocari, travmirebuli gan­
yvis: `aq Camqralia yvela varskvlavi, aq peplis cremli ar cdebi da grZnobebi faroxzadis teqstebis ZiriTadi Teme­
uRirT groSad, aq eklebs ufro meti fasi aqvs, vidre si­ bia. dedis mZafri tkivilia gamoxatuli leqsSi `avadmyo­
naziT gadaSlil SroSans~. es erTi SexedviT tkbilxmovani fi~:
leqsi ar aris `iavnana~, Svils rom umRerian. es Tavis mar­ `mZinare Cvili sicxisgan borgavs,
Tlebaa da imavdroulad mxilebaa sazogadoebisa, sadac nazi loyebi wiTlad uRvivis.
ara Rirs SroSaniviT sinaziT gaiSalo, radgan yvavilobas misi kululi aqoCrils mohgavs,
– siyvarulsa da sifaqizes – aravin gapatiebs~ (lobJaniZe gaTenebamde tkivils uRimis.
g. internetresursi). TrTis da kankalebs xelis mtevnebSi
qalis tragikuli xvedri da amis gamo tkiviliani de­ misi gamxdari TiTebis wyeba.
doba foruy faroxzadis Semoqmedebis erT­erTi mTavari SegTxov, ufalo, mudmiv kvnesaSi,
xazia, xandaxan umZimesad tragikulic ki. es aris deda, ro­ Cems suls mogiZRvni, mas miec Sveba.
144 145
zogjer Cems smenas misi xma swvdeba: Si: `iyo dro, roca poezias garTobisa da TavisSeqcevis
`deda~ da guli dardisgan tiris. saSualebad miviCnevdi. mwvanilis rCevas rom moviTavebdi
yalbi sawoli TvalebSi mxvdeba, xolme, yurs movifxandi da vityodi: axla waval da barem
vgrZnob, bavSvi sicxis alisgan Rvivis~. erT leqssac Camovarakrakeb-meTqi. mere iyo sxva droc,
(foruy faroxzadi, `avadmyofi~, Targmani mari sad­ rodesac vfiqrobdi, rom Tuki leqss davwerdi, raRaca
RobelaSvilisa). ueWvelad Sememateboda. axla ki, roca leqss vwer, ase mgo­
miuxedavad imisa, rom foruy faroxzadis Semoqmede­ nia, raRaca makldeba~ (faroxzadi, `me dabadebam ocdaaTi
ba qalis tkivilebiT savse cxovrebis anareklia, poet qals wlis zRurblTan momiwia...~ (internetresursi).
kargad esmis mwerlobis daniSnuleba, is, rom Semoqmedeba iranis islamuri revoluciis (1979 wlis 1 aprili)
SiSvel emociebze maRla dgas, rom mxolod STabeWdile­ Semdeg qalis uflebebis sakiTxisadmi damokidebule­
bebi ver asazrdoebs literaturul teqsts, rom mwerals ba garkveulwilad Seicvala. qveyana daubrunda SariaTis
gacilebiT didi pasuxismgebloba aqvs. erTi­erT intervi­ normebs, pirbades (Cadrs) da urwmunoebisadmi Seuwyaleb­
uSi foruy faroxzadi ambobs: `me vfiqrob, rom xelovneba, lobas, Tumca, garkveuli legitimacia moutana qalebs,
poezia gacnobiereba unda iyos, gacnobiereba cxovrebi­ konstituciurad da samarTlebrivad qalebi mamakacebs
sa, arsebobisa da Tqven warmoidgineT, im vaSlisac ki, ro­ gauTanabrdnen, qalma miiRo ganaTlebis ufleba, arCevneb­
melsac vkbeCT, an CakbeCas vupirebT. SeuZlebelia mxolod Si xmis micemis ufleba da sxva. gaizarda iranis sazogado­
SiSveli vnebebiT cxovreba. an ufro ukeT: xelovans ar Se­ ebriv procesebSi qalis monawileoba, Sesabamisad, Tana­
uZlia da arc SeiZleba – icxovros mxolod SiSveli vnebe­ medrove sparsuli mwerloba qali avtorebis xmiT Seivso.
bisa da grZnobebis xarjze. adamiani kargad unda xedavdes `qalebis simravlem literaturis asparezze SesaZlebeli
Tavis Tavsa da Tavis samyaros da swored es aucilebloba gaxada „qalTa literaturaze“ saubari. ise ar unda gavi­
ubiZgebs mas SemdgomSi fiqrisaken. xolo roca azrovneba goT, TiTqos dRevandeli iraneli mwerali qalebi yvelani
iwyeba, kacs SeuZlia ukve myarad dadges fexze. ise ar gami­ feministebi arian. Tumca, ramdenadac isini Tanamedrove
goT, TiTqos vambobde – poezia Cafiqrebuli an filoso­ qalis problemebs ganixilaven da cdiloben, gansazRvron
fiurad Sefiqrianebuli unda iyos-meTqi. ara, ra sisule­ qalis adgili sazogadoebaSi, amdenad, garkveulwilad,
lea! amiT imis Tqma mindoda, rom poezia xelovnebis sxva feministuri elferi yoveli maTganis Semoqmedebas dah­
dargebis msgavsad, unda iyos azrovnebiT gamobrZmedil kravs. iranel mweral qalTa Semoqmedeba formisa da Si­
da gawvrTnil SegrZnebaTa da wvdomaTa nayofi~ (faroxza­ narsis TvalsazrisiT daaxloebiT iseTivea, rogoric ma­
di, `me dabadebam ocdaaTi wlis zRurblTan momiwia...~ (in­ makaci mwerlebisa. eg aris mxolod, qalTa nawarmoebebi
ternetresursi).  meti lirizmiTaa aRbeWdili~ (burjanaZe 2009).
is, Tu ra gza gaiara xelovanma, vidre sabolood xelo­ iraneli qali avtorebis erTi nawili iqca emigrantad
vanad Camoyalibdeboda, kargad Cans poeti qalis sityveb­ swored im mizeziT, rom qalis xma da sakuTari Semoqmedebi­
146 147
Ti individualoba daecva. emigraciaSic ki iraneli qalebi deba: `jer kidev fanjarasTan dgas. marto. qari TiTqos
axerxeben iyvnen obieqturebi rogorc iranuli kulturis yvavilebs uRitinebs, magram yvavilebi ar icinian. yvavile­
mimarT, ise – evropuli kulturisa da garemos mimarT. po­ bi daiRalnen~ (firzadi, Targmani ani glurjiZisa).
litikuri, kulturuli, socialuri, ekonomikuri konteq­ iraneli mwerali qali, goli Tarayi emigraciaSi cxov­
stebi erTmaneTs cvlian, kanonebi da tradiciebi, survi­ robs, Tumca sakuTar nawerebs mudmivad aqveynebs iranSi.
lebi da molodinebi mudmivad aqtualuri Temebia iraneli samSoblo misTvis ar aris kicxvisa da gandgomis obieqti,
qali avtorebisaTvis da, raRa Tqma unda, es yvelaferi qa­ romelic unda uaryo, an unda amxilo imisaTvis, rom iyo
lis irgvliv, qaluri sakiTxebiTa da qaluri sivrciT aris bednieri. goli TarayisaTvis samSoblo ufro metad aris
gajerebuli. is mTlianoba, romelic sruliad misaRebi da gasagebia.
iraneli mwerlis, zoia firzadis teqstebi qaluri Te­ misTvis samSoblos nakli ar aqvs, arc hqonia. is sirTu­
mebiT, qalisaTvis niSandoblivi esTetikiT aris datvir­ leebi, romlebic arsebobs sazogadoebaSi, sxvadasxva sfe­
Tuli. novela `erTi sicocxle~ axladgaTxovili qalis roSi, goli Tarayis TvalSi odnavadac ver ayenebs Crdils
ocnebebze gvesaubreba. `erTi kvira iyo, rac daqorwine­ samSoblos didebulebas. miuxedavad amisa, goli Tarayi
buliyvnen da jer kidev ver bedavda qmris TvalebisaTvis TvalnaTliv xedavs im problemebs, romlebic qalis uf­
Seexeda~ (firzadi, Targmani ani glurjiZisa). qalis es lebebis irgvliv arsebobs Tanamedrove iranSi. misi na­
mdgomareoba aRmosavluri samyarosaTvis damaxasiaTebe­ warmoebis gmirebi qalebi arian: martoxela qalebi, Sahidi
li da TiTqos, bunebrivicaa. ayvavebuli xis yurebisas qa­ qalebi, didi da patara, sakuTari da sazogado sevdiTa da
li iwyebs ocnebas, xis ayvavebasTan erTad, yovelwliurad, tkiviliT, problemebiTa da gancdebiT datvirTuli qa­
ufro zustad ki, yovel aT weliwadSi erTxel, ramdeni sa­ lebi. mahin banu martoxela qalia, romelis martoobasac
siamovno ram SeiZleba moxdes; jer: pirveli aTi wlis bo­ globalizaciisa da revoluciis saxeli hqvia. misi Svilebi
los gogona SeeZineba, oci wlis Semdeg gaizrdeba gogona, revoluciisa da omebis gamo msoflios sxvadasxva kuTxeSi
Tavadac SeamCnevs gazafxulze ayvavebul xes da TviTonac mimofantulan da, SesaZloa, Tavs kargad da komfortula­
yvavils daemsgavseba, xolo mesame aTwleulis bolos go­ dac grZnoben, magram TviTon ar SeuZlia wavides, miatovos
gona saqorwino, TeTr kabas Caicvams. saxli, gaacios kera, zurgi aqcios mogonebebs, warsuls,
mwerali qali am mcire novelaSi ar cdilobs mZafri xsovnas. da romc SeZlos, mainc arsad miesvleba, mainc mar­
disonansebis Semotanas, qalis ocnebebi ar ingreva rome­ tos mouwevs darCenili dReebis gatareba. `amdeni dangre­
lime mamakacis mier, arc konfliqti, arc uufleboba ar uli cxovrebis fonze saeWvod Cans TiTqos amaRlebuli
Cans, lirikulad dawyebuli teqsti lirikuladve gveub­ revoluciuri idealebis faseuloba. amitomaa, yvela hu­
neba, rom qalis ocnebebs axdena ar uweria, rom es yovel­ manisti mwerali skeptikurad ekideba omisa da revoluci­
gvari konkretuli mizezis dasaxelebis gareSec aSkaraa da is monapovars: rac ar unda keTilSobiluri idea amoZra­
Tanac aSkaraa imave wuTas, vidre qali fanjaras moscil­ vebdes am movlenebs, maTi Sedegi mudam sisxlia, cremli,
148 149
ngreva, usaxlkaroba, fizikuri da sulieri ganadgureba qali avtori Turqul literaturaSi
(burjanaZe 2009).
Tanamedrove sparsuli literaturis Sesaxeb unda Turqulenovani samyaro qalis upirveles movaleo­
iTqvas isic, rom qalebis monawileoba xelovnebis sfero­ bad dedobas miiCnevda. `saukuneebis ganmavlobaSi osmale­
Si, maT Soris, literaturaSi, paradoqsulia. erTi mxriv, Tis imperiaSi islamuri samarTali dominirebda, romelic
iranis istoriaSi dRemde ar yofila amdeni qali avto­ qals uuflebo arsebad ganixilavda. osmalur kanun­name­
ri, mxatvari, scenaristi, reJisori, fotografi, Jurna­ ebsa da sxva sakanonmdeblo dokumentebSi qalis mdgomare­
listi, musikosi, msaxiobi, ramdenic bolo aTwleulebSi oba TiTqmis ar icvleboda da qali kvlavindeburad inar­
moRvaweobs. meore mxriv ki, isev ZalaSia ideologiuri da Cunebda uuflebo mdgomareobas~ (buquri 2012, gv. 3).
moralisturi reglamentireba qalebisa iranis fundamen­ yurani morwmuneebs qalisa da mamakacis Tanasworobas
talisturi politikis fonze. amitomac masobrivad aris uqadagebda: `(4:19) – hoi, Tqven, romelTac iwameT! nebadar­
daculi da normirebuli qalis garegnuli formebi: tan­ Tuli ara gaqvT, ZaliT aiyvanoT memkvidreobaSi colebi.
sacmeli, gamoxedva, qceva. da nu dauSliT waiRon imis nawili, rac migiciaT maTTvis,
garda – Tuki cxadi mruSoba Caidinon. keTilad moepyariT
maT, xolo Tu SeiZuleT – iqneba Tqven gZuldeT rame, al­
lahs ki didi sikeTe Caedos masSi~ (silagaZe 2009, b:30).
islamis winaswarmetyveli mamakacebs qalebis Sesaxeb
ase moZRvravs:
`isini samoselia Tqveni da Tqvena xarT samoseli maTi~
(silagaZe 2009, a:28).
miuxedavad amisa, islamis revoluciam kidev ufro
daamZima qalebis mdgomareoba, qalis bedis ganmkargavi
mTlianad mamakaci gaxda, qals ar SeeZlo TviTon mieRo
gadawyvetilebebi, maT Soris, saojaxo saqmianobaSi (gar­
da mxolod qalisaTvis gankuTvnili saqmisa), ar hqonda
fulis gankargvis ufleba, qals ar SeeZlo ganqorwineba
sakuTari surviliT, aseve, mas ekrZaleboda memkvidreo­
bis miReba meuRlis gardacvalebis SemTxvevaSi. `islamis
ganviTarebis Sedegad SeizRuda qalTa uflebebi. adgi­
lobrivi Zveli tradiciebi Seicvala SariaTis moTxovne­
bis Sesabamisad. islamma TandaTanobiT qals CamoarTva is
150 151
uflebebi, romlebic maT manamde gaaCndaT. male qali aR­ mieri SeZlebuli axalgazrda mamakacis codnis Semadgene­
moCnda damcirebul mdgomareobaSi mamakacTan SedarebiT. li nawili iyo, magram amas qalTagan mxolod erTeuli Tu
Semdgom kanonmdeblobebSi da zne­CveulebebSi ufro da axerxebda~ (buquri 2012).
ufro izRudeboda maTi uflebebi~ (buquri 2012, gv. 23). meoce saukunis 70­iani, 80­iani wlebidan TurqeTSi
TurqeTSi qalis uflebebisaTvis brZola gansakuTre­ iqmneba qalTa literatura, romelic swored qalis sa­
biT aqtiuri da nayofieri iyo meoce saukunis 20­iani wle­ kiTxebzea orientirebuli. qalebis Semoqmedeba aSkarad
bidan. unda aRiniSnos, rom reformebis Sedegad SemuSavda mianiSnebda, rom aqamde mamakacuri esTetikiT savse lite­
qemalisturi qalis saxe, romelsac sazogadoeba garkveul raturuli samyaro ganaxlebas saWiroebda.
moTxovnebs uyenebda: `Turqi qali ganaTlebuli, sakuTar Turqi mwerali qalebis aRiareba rTuli procesi iyo,
nacionalur identobaSi gacnobierebuli da, gamomdinare radgan is dakavSirebulia qalis uflebebTan, zogadad, qa­
aqedan, kargi deda da meuRle unda yofiliyo~ (gobenli lis aRiarebasTan rogorc sazogadoebriv, ise, gansakuT­
1999, gv. 23). qalTa sakiTxebis win wamoweva TurqeTSi meore rebiT, religiur konteqstSi. Turqi mwerali finar qu­
sakonstitucio fazis epoqaSi daiwyo zia gioqalfis (Ziyâ ri erT­erTi pirveli iyo, vinc Turqul samyaroSi qalis
Gökalp) (1876­1924) dros, misi SexedulebiT, ojaxi nacio­ uuflebobisa da eqspluataciis sakiTxi mwvaved da daufa­
naluri saxelmwifos fundamenti iyo. goqalfma Seqmna Ta­ ravad daayena. quris nawarmoebi `qali saxrCobelaze~ rea­
namedrove/nacionalisturi ojaxis Teoria, es iyo axali lur qargas emyareba da moTxrobilia istoria, romelSic
identobis Camoyalibebis mcdeloba, rodesac kidev uf­ mTavari msxverpli qalia, mas adanaSauleben yofili mamo­
ro gamZafrda Turquli nacionalizmi da daiwyo osmanuri bilis, SemdgomSi ki – qmris mkvlelobaSi, asamarTleben da
qalTa moZraoba, rac TurqeTis respublikaSi qemalistu­ CamoxrCobas miusjian, Tumca yvela darwmunebulia, rom
ri saxelmwifo feminizmiT dasrulda. meleqi udanaSauloa, rom swored qalia msxverpli, magram,
1924 wels miRebuli TurqeTis respublikis konsti­ meore mxriv, sazogadoebaSi miRebuli Sexedulebebis Ta­
tucia mniSvnelovani dokumenti aRmoCnda qalis uflebe­ naxmad, gaTxovili qalis oficialuri patroni aris qmari
bis dacvis kuTxiT, qalisa da mamakacis Tanasworobisa da da rasac unda, imas moimoqmedebs, rom qmars ar gansjian,
Tanabaruflebianobis mxriv, Tumca aRniSnuli konstitu­ rom nebismier SemTxvevaSi qali iTvleba damnaSaved.
ciac mraval diskriminaciul formulirebas Seicavda. qali avtorebi cdiloben daamsxvrion TurqeTSi ar­
`poeturi niWis mqone qali unda yofiliyo ufro iR­ sebuli tradiciuli Sexedulebebi qalis rolis Sesaxeb
bliani da organizatoruli talantis mqone, vidre mamaka­ rogorc sazogadoebaSi, ise ojaxSi qaliSvilis, colisa
ci, Tu mas realurad surda Tavisi talantis gamovlena da da dedis rangSi. es ki xSirad mamakacebis damokidebule­
ganviTareba. amisi mTavari piroba sparsuli enis Seswavla bis kritikiT miiRweva, radgan aSkaraa tendencia, romlis
iyo, rac SemdgomSi axlo aRmosavleTis lirikuli poeziis mixedviTac, mamakacs SeuZlia iyos ufro Tavisufali da
klasikis Semecnebas gauadvilebda. aseTi ganaTleba nebis­ damoukidebeli ojaxisagan, valdebulebebisagan da pasu­
152 153
xismgeblobebisagan. im dros, rodesac qali saojaxo saqme­ sami wliT sapatimro emuqreboda, Tumca sabolood gaa­
ebiT aris dakavebuli, mamakacs SeuZlia gaerTos. es tradi­ marTles Sesabamisi mtkicebulebebis arqonis gamo.
cia Tu sazogadoebrivi norma damamcirebel elfers iZens qali, misi cxovreba, misi samyaro, interesebi da molo­
qalisaTvis: `mamakacebi yvelgan erTnairad iqcevian. ara dinebi, sixaruli da tkivili, qalis yoveldRiuroba da
mxolod saxlSi, ara mxolod colTan. maT SeuZliaT kafe­ siZneleebi Tanamerove Turqi mwerali qalis, elif Safa­
ebsa da barebSi isxdnen da xmamaRla isaubron, icinon. maT qis Semoqmedebis erT­erTi mTavari Temaa.
SeuZliaT quCaSi iseirnon, maT SeuZliaT nasvamebi movid­ `siyvarulis ormoci wesi~ misi inglisurenovani roma­
nen saxlSi. Cven, qalebi ki unda visxdeT da Cveni qaluro­ nia, romelsac didi gamoxmaureba mohyva mTel msoflioSi.
ba SevinaxoT maTTvis, xolo Tu isini gabrazebulebi arian, yovlad uzenaesi grZnobis, siyvarulis saxeliT dasavle­
Cven xma ar unda gavceT, rom ar gavabrazoT. Cven mxolod Tisa da aRmosavleTis paradoqsuli dakavSireba romanis
Tavdaxrilebi unda velaparakebodeT maT~ (ozakini 1991, mTavari Temaa. amerikeli sami Svilis dedisa da erTguli
gv. 87­88). meuRlis, elas cxovrebaSi erTdroulad iWreba siyvaru­
araRiarebis garda Turqi mwerali qalebi mudmivad li da aRmosavleTi.
emigracias ukavSirdebian. elif Safaqi Tanamedrove mwe­ romanis mTavari gmiri, warmoSobiT ebraeli amerike­
rali qalia, romelis nawarmoebic `stamboleli nabiWvari~ li, ormoc wels miRweuli qalia, materialurad uzrunve­
(Turquli saxelwodebiT: `mama da nabiWvari~) erTdrou­ lyofili, romelsac Svilebsa da meuRleze uwevs zrunva.
lad gamoqveynda Turqul da inglisur enebze 2006 wels. ela kargi diasaxlisia, TviTon amzadebs kerZebs, saxlSi
romanSi stambolis multikulturuli cxovrebaa aRwe­ acxobs purs, raTa ojaxs tradiciebi ar daekargos, raTa
rili. elif Safaqi wignis prezentacias ase ixsenebs: `Ce­ ojaxis yvela wevrisaTvis saxli kvlavac Zvirfas da mniS­
mi wignis prezentaciaze sixaruls ver vmalavdi. vin aRar vnelovan fenomenad darCes. elas ar sjera siyvarulis.
movida: alavidebi, sunitebi, feministebi, konservatore­ misTvis es grZnoba sruliad zedmeti ramaa, rac Taname­
bi, memarcxeneebi, liberalebi, mistikosebi, agnostikose­ drove cxovrebaSi arc ki arsebobs. Seyvarebul qaliS­
bi. es erTad Serwymuli Turquli xmebia, romelTac qvey­ vils ela ase pasuxobs: `Svilo, romel saukuneSi cxovrob?
nis momavali unda Camoayalibon. saiT wava Cemi qveyana? gaige, rom qalebi aRar Txovdebian imaTze, vinc uyvarT.
es damokidebulia ara mxolod misi xalxis keTil nebasa saqme saqmeze rom midgeba, qali imas irCevs, vinc, misi az­
da demokratiis Zalaze, aramed – evropis unarze, miiRos riT, kargi mama da sando qmari iqneba. siyvaruli sasiamov­
stabilurad sekularuli islamuri qveyana. mravalferov­ no grZnobaa, magram aseve swrafad midis, rogorc modis~
nebaSi cxovreba ioli saswavli namdvilad ar aris, magram (Safaqi 2012, gv. 14).
am gamocdas mxolod TurqeTi ar gadis~ (Safaqi, interne­ ela qalis erTferovani, saojaxo cxovrebiT cxov­
tresursi). Safaqis romanSi somexTa genocidzec aris sa­ robs, rac mis TviTSefasebas aSkarad Crdils ayenebs. sao­
ubari, ramac mwerali qali sasamarTlomde miiyvana. mas jaxo saqmianoba, romelic diasaxlisisavis erT dros sia­
154 155
mayis obieqti iyo, ukve kargavs Tavis dadebiT elfers. Tu wels stambolis universitetma wlis romanad daasaxela.
adre qmarsa da sam Svilze mzrunveli deda ojaxSi saqmi­ aiSe kulinis romanebi mWidrodaa dakavSirebuli
anobis gamo Tavisufal dros saerTod ver poulobda, mas erTi mxriv, qalTa sakiTxebTan, xolo meore mxriv, poli­
Semdeg, rac Svilebi wamoizardnen, elas cxovrebaSi bev­ tikur TemebTan. simboluria kulinis erT­erTi cnobili
ri kiTxvis niSani gaCnda: `ubeduri diasaxlisi... Suaxnis romanis, `fureias~ epigrafic: `eZRvneba TurqeTis re­
qali, romelic rogorc xafangSi, ise moemwyvda uiRblo spublikis yvela xelovan qals, vinc realobad aqcia Cveni
qorwinebis marwuxebSi... ho, sul es var... aseTad mxedav­ ocneba civilizaciaze~. romani `erTi dREe~ mogviTxrobs
en Svilebi... qmaric... megobrebic... mezoblebic... albaT, qalTa problemebze TurqeTSi, aseve, romanSi ZiriTadi
zurgs ukan Cum­Cumad yvelas vecodebi~ (Safaqi 2012, gv. 14). aqcenti dasmulia Turqul­qurTuli konfliqtis irgv­
elas cxovreba dRiTidRe icvleba mas Semdeg, rac liv. romani `viwro biliki~ ori qalis istoriis fonze
literaturul saagentoSi iwyebs muSAobas. pirvelive te­ qalis mZime xvedrze gviyveba, sadac aseve mTavar prob­
qsti, romlis wakiTxvac uwevs, bevr safiqrals aRuZravs. lemad Turqul­qurTuli konfliqtia moazrebuli. aiSe
ela iwyebs romanis avtorTan mimoweras, rac, sabolood, kulinis SemoqmedebisaTvis niSandoblivia tabuirebuli
usazRvro siyvaruliT mTavrdeba. Temebis, tradiciuli sazogadoebisaTvis aranormirebu­
elif Safaqis `siyvarulis ormoci wesi~ mkiTxvels ao­ li da zogjer sruliad miuREebeli sakiTxebis mimarT gan­
cebs ukidegano ganswavlulobiT, aRmosavluri misticiz­ sakuTrebuli interesi da CaRrmaveba.
mis, yuranis, sufizmis fundamenturi codniT, gaazrebiTa qalTa uflebebi TurqeTSi ara mxolod Turqi qali
da gadaazrebiT, religiuri Temebi literaturulad da­ avtorebisaTvis aris mniSvnelvani. Turqi nobelianti
muSAvebulia sagrZnobi simsubuqiTa da maRali ostatobiT. mwerlis, orhan famuqis SemoqmedebaSi aRmosavluri
Turqi mwerali qalis, aiSe kulinis cxovreba da Semo­ tradiciebi da dasavluri Rirebulebebi erTmaneTs cv­
qmedeba mWidrod aris dakavSirebuli erTmaneTTan. misi lian. mwerali xSirad aRwers Tanamedrove Turqul gare­
mSoblebi, – bosnieli warmoSobis mama da Cerqezuli war­ mos, sadac vesternizmisa da islamizmis konfliqti Za­
moSobis deda osmanuri tradiciebisadmi morCilebasa da lze mZafrad SeigrZnoba da sadac qali, misi uflebebi da
siyvaruls unergavdnen, Tumca mogvianebiT, stambulis sazogadoebrivi ganwyobilebebi erT­erT mTavar sazomad
amerikul qalTa kolejSi swavlobda literaturaTm­ aris qceuli.
codneobas, riTac tradiciebisa da kulturebis mraval­ unda aRiniSnos isic, rom Turqi qali avtorebis Se­
ferovneba axalgazrda qalisaTvis Semoqmedebis erT­erT moqmedeba garkveuli geografiuli definiciiTac SeiZle­
impulsad iqca. aiSe kulini sxvadasxva dros muSaobda Ju­ ba iyos ganxiluli. mediha gobenli gamokvlevaSi: `Tana­
rnalistad da redaqtorad. gamocemuli aqvs or aTeulze medrove Turquli qalTa literatura~ aRniSnavs: Turqi
meti wigni, dajildoebulia sxvadasxva literAAaturuli mwerali qalebisaTvis saerTo maxasiaTebeli is aris, rom
premiiT. avtobiografiuli romani `mas hqvia ailini~ 1997 maTi umravlesoba TurqeTis udides qalaqebSi, metropo­
156 157
liebSi cxovrobs, ZiriTadad, stambulSi da zogjer, an­ qali avtori da qarTuli literatura
karaSi da es sakiTxi mwerali qalebis SemoqmedebaSic aris
asaxuli, kerZod, moTxrobebsa da romanebSi Txroba um­ iseve rogorc sxva qveynebSi, saqarTveloSic litera­
Tavresad mimdinareobs stambulSi, iSviaTad, ankaraSi (go­ turuli tradiciebi ar iyo avtor qalebze orientirebu­
benli 1999). es ki marTlac yuradRebamisaqcevi faqtoria, li. literaturul gemovnebas da literaturul suraTs
Tu gaviTvaliswinebT TurqeTis respublikis masStabebs. ZiriTadad mamakaci avtorebi qmnidnen.
unda iTqvas isic, rom, rogorc cnobilia, metropoliebi saqarTvelos istoria icnobs saqarTveloSi moRvawe
civilizaciisa da ganviTarebis, xolo provinciebi tradi­ qalebs, romlebsac garkveuli roli SeusrulebiaT Cveni
ciebisa da konservatizmis garkveul sayrdens wamoadgens. qveynis cxovrebaSi da maTi Rvawli istoriasac Semouna­
qali mwerlebi Tanamedrove Turqul literatura­ xavs. rodesac saqarTveloSi qalis uflebebze msjeloben,
Si gansakuTrebiT saintereso literaturul tendencias umravles SemTxvevaSi saubroben qarTul tradiciebze da
qmnian. qalisa da mamakacis istoriuli, tradiciuli da aRniSnaven, rom qarTveli qali yovelTvis iyo mamakacis
Tanamedrove rolebis analizi, qalis momavali Turqul Tanaswori, mas farTo uflebebi hqonda da a. S.
samyaroSi, aRmosavleTisa da dasavleTis kulturuli da qali avtorebis Semoqmedebis analizisas ramdenime Zi­
genderuli dapirispirebebi qali avtorebis Semoqmedebis riTadi Tematuri xazi gamoiyofa:
mTavari Temebia. maSinac ki, rodesac qali Tavisufalia 1. qali avtorebi, romlebic motivirebulebi arian
Tavis arCevanSi, is mainc ar aris Tanaswori. Turqi qali qalTa uflebebis, qalis diskursis win wamoweviT:
mwerlebi cdiloben polarizebuli samyaro gardaqmnan, weren ZiriTadad qalebze, qalebis istoriebze, ra­
Tumca, bunebrivia, es ase martivi ar aris. sazogadoebrivi Ta mZafrad SesagrZnobi gaxdes qalis faqtori, qa­
normebi dRemde mraval sakiTxs gansazRvravs, maT Soris, lis xma da saxe literaturuli damuSavebisas. es Se­
literaturul normebsac. iZleba CaiTvalos istoriul Tematur kategoriad,
radgan, rogorc qali avtorebis Semoqmedebaze dak­
virvebam gvaCvena, tradiciulad, epoqebis ganmav­
lobaSi, qali avtorebis Semoqmedebis warmoSoba da
ganviTareba qalebis uflebebis, qalebis mdgomare­
obis warmoCeniT mimdinareobda;
2. qali avtorebi, romelTaTvisac mxolod emociurad,
ganwyobilebebisa da survilebis mixedviT aris li­
teraturuli procesi mniSvnelovani;
3. qali avtori da seqsualuri ganwyoba: qali da mama­
kaci;
158 159
4. qali avtorebi, romlebic dainteresebulni arian magram aSkaraa arsebiTi siZnelec: rom qalis diskrimina­
literaturuli da politikuri miswrafebebiT, ra­ ciiT aRbeWdilma xangrZlivma istoriam amasobaSi uricx­
Ta sakuTari azrovnebiTa da SemoqmedebiT gavle­ vi qali kacs daamsgavsa~ (gelaSvili 2005, gv. 17). mwerali
na iqonion garkveul Sexedulebebze, daamsxvrion da mTargmneli lela samniaSvili aRniSnavs: `mwerloba,
stereotipebi, SesaZlebeli gaxadon literaturul rogorc TviTrealizaciis erT­erTi gza, antikuri xani­
tradiciebSi, sazogadoebasa da kulturaSi dainer­ dan gamonaxes mamakacebma. im SemTxvevaSic ki, Tu kaco­
gos axali xedva; briobis istoriis gariJraJze matriarqatis, rogorc
5. qali avtori – dedis xma; Tavdapirveli da yvelaze ufro bunebrivi sazogadoebis
6. qali avtori da patriotuli teqstebi. wyobilebis Sesaxeb baxofenis Teorias gaviTvaliswinebT,
literatura mainc darCeba saukuneebis manZilze patri­
es da sxva tendenciebi sxvadasxva simZafriT aris ga­ arqalur movlenad~ (samniaSvili 2005, gv. 187). mwerali ana
moxatuli qarTveli mwerali qalebis SemoqmedebaSic. korZaia­samadaSvili eWvqveS ar ayenebs qalis gansxvave­
qarTul literaturaSi qali avtoris sakiTxi sx­ bul msoflaRqmas. erT­erT interviuSi aRniSnavs: `qali
vadasxva WrilSi da sxvadasxva simZafriT iyo dasmuli. mwerali, rasakvirvelia, sxvagvarad xedavs msoflios. vin
istoriuli diskursis zerele mimoxilva, vfiqrob, Cemi Tqva, rom mamakacis mier aRqmuli ufro sainteresoa?~
mxridan sruliad gaumarTlebelia, amitomac am sakiTxs Tumca iqve dasZens: `mkiTxvelebi qalebic arian da kace­
sxva kvlevis farglebSi gadavitan, Tumca unda AaRiniSnos bic. gana qali mkiTxvelebi marto qalis dawerils unda
is, rom dREesac qarTul, iseve rogorc dasavlur da/an aR­ kiTxulobdnen? ar SeiZleba mwerlebis definicireba sqe­
mosavlur literaturul garemoSi, azrTa sxvadasxvaobaa sis mixedviT~ (interviu ana korZa­samadaSvilTan). Zalze
imasTan dakavSirebiT, gansxvavdeba Tu ara qalebisa da ma­ sainteresoa cnobili kritikosis, mTargmnelis, Rrma da
makacebis mier Seqmnili teqstebi erTmaneTisagan konkre­ saintereso kvlevebis avtoris, prof. levan bregaZis mo­
tuli maxasiaTeblebiT. Tanamedrove qarTuli liter­ sazreba qalTa literaturasTan dakavSirebiT: `me ver
aturis erT­erTi yvelaze TvalsaCino avtori, naira vamCnev arsebiT gansxvavebas qal da mamakac prozaikosTa
gelaSvili werilSi: `qali – saxe da problema~ aRniSnavs: (verc poetTa) nawarmoebebs Soris verc Tematikis da verc
`iTvleba, rom sazogadoebrivi cxovrebidan qalis gam­ Temis mxatvruli damuSavebis TvalsazrisiT. arc sxvasTan
orTvam, istoriis, saxelmwifos, cxovrebis erTpirovnul­ wamikiTxavs rame amis Taobaze. inteleqtualurad qali da
ma marTvam mamrobiTi sqesis mier kacobrioba calfrTian mamakaci erTmaneTisgan ar gansxvavdebian (adre egonaT,
TviTmfrinavs daamsgavsa, romelic iZulebuli gaxda gansxvavdebiano; gasuli saukunis Sua xanebSi „daadgines“,
agresiuli maskulinuri fsiqikis mier ganadgurebuli analizis unari (mecnieruli analizi igulisxmeba) qal­
sasicocxlo sivrcis landSaftSi daSvebuliyo. ekolo­ sa da mamakacs Tanabrad aqvT ganviTarebuli, oRond qa­
giuri da feministuri msoflmxedvelobebi daewyvila, lebs sworad Catarebuli analizidan daskvnebis gamotana
160 161
uWirTo, magram ar gamodga marTali – analizic exerxebaT avtobiografiuli komponentebi,
da arc daskvnebis gamotanis unari SeswevT mamakacebze rogorc TviTidentifikacia qalTa
naklebad. me­20 saukunis bolos dasrulda adamianis ge­ literaturaSi
netikuri „rukis“ Sevseba da biologebi gvarwmuneben, iq
TviTidentifikaciis biografiul ganzomilebaSi moq­
garkveviT ikiTxeba, rom qali mamakacze niWieriao~ (levan
ceva saerToa mravali avtorisaTvis. swored es exmareba
bregaZe, ix. litinterviuebi eblitfoze). qali avtoris
individs sakuTari Tavis gacnobierebaSi. cnobilia, rom
sakiTxi, genderulad markirebuli literaturis adgili
individi `verafers daemyareba sakuTari Tavis gareT. ara­
da roli qarTul literaturaSi sruliad Seuswavlelia.
viTari sayrdeni da orientiri individs garedan ar eZle­
sakiTxis mravalmxrivoba, aseve qarTul literaturul
va, man TavisTavze dayrdnobiT, sakuTari riskiT unda ga­
sivrceSi arsebuli rogorc istoriuli, ise Tanamedrove
ikvalos gza... Tavisi msoflmxedvelobrivi sayrdenisaken,
procesebi da tendenciebi aSkarad mowmobs, rom problema
rogorc Tavisi xsnisaken~ (popiaSvili 1988, gv. 141). aseTi
mravalmxrivi kvlevis wyaro unda gaxdes.
sayrdeni zogierTi mwerlisaTvis swored mis winaparTa
vinaidan Cemi gamokvleva miznad isaxavs qali avtoris
genealogiuri sulieri memkvidreobaa, romelTan miaxlo­
sakiTxis Seswavlas sxvadasxva WrilSi: literaturuli,
ebac, romelSi Cawvdomac, xSirad swored TviTidentifika­
kulturologiuri, genderuli aspeqtebi, aseve, imis gamo,
ciis erTaderT saSualebad miiCneva.
rom qarTul literaturaSi sagangebod ar aris Seswav­
2009 wels gamoica naira gelaSvilis wigni `Cveni grZe­
lili qali avtoris sakiTxi, ganzraxuli maqvs am Temis
li ambavi”. wigni sagvareulo sagis Janrs ganekuTvneba.
irgvliv calke naSromis momzadeba, amitomac am etapze mx­
unda aRiniSnos, rom naira gelaSvils ramdenime avto­
olod qali avtorisa da Tanamedrove qarTuli literatu­
biografiuli/dokumenturi Janris nawarmoebi ekuTvnis.
ruli procesebis zogierT sakiTxze SevCerdebi.
romani `Cveni grZeli ambavi~ gansakuTrebiT sainteresoa
mwerlis identobebis kvlevis kuTxiT.
mwerali sagis JanrisaTvis damaxasiaTebeli Txrobis
mSvidi kiloTi, fsiqologizmiTa da martivi siuJeturi
ganviTarebiT gviyveba sagvareulo istoriebs. wignis ga­
rekanic winaprebisa da mwerlis bavSvobisdroindeli fo­
toebis kolaJisagan Sedgeba.
swored kolaJuri, mozaikuria wignSi moTxrobili is­
toriebic da Tavad Txrobis stilic. xSirad erT movlenas
win uswrebs meore, romelic, rogorc Semdeg irkveva, mas
unda mosdevdes. qronologiuri CarCo zogjer icvleba,

162 163
Tumca es qronologiuri monacvleoba sulac ar qmnis dis­ kidev ufro sainteresos xdis mkiTxvelisaTvis.
harmonizms da arc mkiTxvels uWirs, gaerkves mwerlis ge­ mwerlis arcTu Sefaruli iumori itevs winaprebis bi­
nealogiis labirinTebSi. ografiebis iseT mniSvnelovan epizodebs, sadac TiToeu­
naira gelaSvili romanSi `Cveni grZeli ambavi~ TviT­ li nabiji, TiToeuli moZraoba istoriul mniSvnelobas
identobis ZiebaSia. marTalia, Txroba mesame pirSi war­ iZens. `da ai, SemoiRo kari, ufro zustad, SemoexeTqa:
mogvidgens Tavad avtors, magram igi yvelgan aris, nawar­ ugonod mTvrali valodia gelaSvili Sua oTaxSi daerWo,
moebis yvela personaJs, winapars exeba. mwerali ar aris Soridan nasroli isariviT abarbacda... Tvali moavlo im
ubralo mesage, an pasiuri `meteqste”. mwerali Tavisi `butusurebs~, zurgSi darCenilebs, samSoblos gamar­
emociebiT, Sinagani damokidebulebiT, Taviseburad, anu jvebis sadRegrZeloebs rom Sesdgomodnen ukve, mere gas­
Tavis mier gaazrebulad Tu danaxulad warmogvidgens wia, jiqur mivida nino nozaZesTan da gadaexvia... ris Semde­
wignis TiToeul gmirs, Tavis bebiebsa da papebs, deidebs, gac meyseulad aRmoCnda iatakze Tarazul mdgomareobaSi:
mamidebs, biZebs, bicolebs, ded­mamas, Zmebs, axlo Tu radgan ganrisxebulma qaliSvilma SesaSuri Zal­Ronis
Soreul naTesavebs, mezoblebsa da megobrebs. `droTa, gamovleniT moiwyvita da moiSora – ese igi, metismetad
anu mkvdarTa da cocxalTa, kavSiris maRiarebeli tradi­ Zlierad hkra xeli demobilizebul leitenants. oRond
cia adamianobis normad winaparTa, sul cota, Svidi Tao­ amjerad pirdapiri mniSvnelobiT, Torem gadataniT xom
bis vinaobis damaxsovrebas Tvlida; da normadakargul imTaviTve nakravi hqonda~ (gelaSvili 2009, gv. 109).
yofnaSi aRar Canda gardasulebis bedisweraTa mozaika, Tumca es wigni, raRa Tqma unda, ar aris mxolod wi­
romlis Tvalis gadavlebac egeb gaaTvaliswinebinebda im naparTa istoriebis, Tavgadasavlebis krebuli. romanSi
Tvisebebsa da maTgan momdinare winsvlasa Tu uiRblobas, `Cveni grZeli ambavi~ saTanado adgils sruliad samar­
miswrafebebsa da naRvels, romlebic Turme meordebian Tlianad da safuZvlianadac poulobs dro. aq bevri droa.
sagvareulo xis totebSi, Tundac sul zemoT, Sors fes­ aq aris winaprebis droc da avtoris droc da es yvela dro
vebisagan, radgan kenweros uwevs Turme wveni – xeSi moZ­ Sesabamisad aisaxeba kidec wignSi, rac qmnis erTdroulad
ravi~ (gelaSvili 2009, gv. 11). ramdenime identobas.
biografiuli pasaJebi efuZneba zepir istoriebs. wign­ sakuTari, anu axlandeli, Tundac mimdinare, awmyo
Si ganviTarebuli ZiriTadi ambebi kaxeTSi, ufro zustad drois Sesaxeb avtori SesavalSive aRniSnavs:
ki, qiziySi, uwindel `kambeCovanSi~ xdeba. mwerlis, naira `Jami idga ucnauri, Tan profanuli Zalian. TiTqmis
gelaSvilis ena am nawarmoebSi arsebiTad gansxvavdeba misi veraferi vargobda, da igi monakveTi istoriisa, kosmo­
sxva, prozauli Tu poeturi, aseve, rasakvirvelia, publi­ goniuri teqstebis naRvliani perifraziT SeiZleboda
cisturi enisagan. faruli da aSkara sarkazmi, iumori, ro­ gadmocemuliyo ase:
melic yvelafers kidev ufro detalurad da saintereso odes wyali ar iyo, sinaTle ar iyo.
ferebSi warmogvidgens, araiSviaTi dialeqtizmebi wigns siTbo ar iyo, puri ar iyo,
164 165
gza ar iyo, codna ar iyo, widan... ubRotialiaT sabas da kolas da misdgomian raRac
imedi ar iyo, sindisi ar iyo, Calis qoxs. aq uTqvams basas: `kolav, xo xedav, ara yrian
iyo martooden: demokratia, e mkvdarZaRli menSevikebi da egeba patara xans SevideT
romelic aseve ar iyo... am tial qoxSi, suli moviTqvaTo~ (gelaSvili 2009, gv. 62­
maSasadame, Zveli wyobis nangrevebze idga qveyana da 63). marTlac, oriveni qoxSi Sesulan, daunTiaT cecxli,
adamianTa mcire nawili cdilobda, raRac axali da kargi amouRiaT TavianTi sagzali da WaWis arayi da, `roca saba
aewyo, oRond ar gamosdioda~ (gelaSvili 2009, gv. 7). ukve `udrood wasulebis~ sadRegrZeloze gadavida da
winaprebis dro is istoriuli droa, rodesac saqa­ roca amis gamo fexze wamodgnen oriveni, Tumca, taroaanT
rTveloSi ramdenjerme Seicvala saxelmwifoebrivi wyo­ kola Calis qoxSi mTlad rigianad ver gaimarTa, – dasWyiv­
bileba: erekle meoris mefobis periodi, georgievskis les kidec Turme garedan:
traqtati da saqarTvelos ruseTis SemadgenlobaSi Ses­ – alyaSi xarT! iaraRi dayareT, Torem ukve dagadgaT
vla, Semdeg batonymobis gadavardna Tu gadagdeba, Semdeg Tavze miqel­gabrielio!
menSevikebis mosvla xelisuflebaSi, bolos, bolSevikebis ukve SeJuJunebulebs miqel­gabrieli ratomRac sa­
gabatoneba­damkvidreba avtorisa da Cvens qveyanaSDi. kax­ dRegrZelosTan, anu udrood wasulebTan daukavSirebiaT
eTis, kerZod ki, qiziyis erT­erTi ulamazesi soflis, da zemoT auxediaT, magram Tofis gasrolas gamourkvevia.
nukrianisa da misi mimdebare raionuli centrisa Tu so­ angelozebi daufrTxeso, rom vTqvaT, cota gadaWar­
flebis, mTlianad qiziyis, aseve kaxeTis magaliTze, mwe­ bebuli iqneba, radgan aRqma ukve moblagvebuli hqoniaT,
rali swored am istoriul cvlilebebs warmogvidgens. aq magram myudroeba aSkarad daerRvaT Turme~ (gelaSvili
bevri biografiuli epizodia. am istoriuli movlenebi­ 2009, gv. 63­64).
sadmi arc naira gelaSvilia gulgrili da, miTumetes, bolSevikebma, basam da kolam, menSevik Tanasoflelebs
arc misi winaprebi. piriqiT, isini aqtiuri da uSualo wasulebis sadRegrZelos daleva SesTavazes, razec sami
monawileebi arian aRniSnuli istoriuli procesebisa. mw­ menSevikidan ori uyoymanod dasTanxmda, mxolod mesame
erlis winaprebis Tavgadasavlebi xSirad saocrad erwymis menSeviks gamouTqvams sastiki protesti:
saqarTvelos istoriul ambebs. `– maS, basa da kola, ara? aba, gamodiT exlave, gaCvenebT
`gaemarTnen zurgze Tofebgadakidebuli kola da basa me Tqven adgilis dedasa! – `udrood wasulebs~ mainc ver
Turme im adgilisaken da gawvnen xSir da nairgvar balaxSi, Sebeda, marqsistul­materialisturi folkloriT ga­
welamde rom swvdebodaT. aqaoda, maqsimalur sabrZolo JRenTilma, im yovlad gaurkveveli adgilis dedaze iyara
sifrTxiles viCenTo. miforTxavdnen iqiT, sadac mteri javri da mauzeric daaZro Turme. ar dascaldaT basasa
egulebaT da miadgnen Turme paloze dabmul, lamis taxi­ da kolas am arsebis didxans Tvaliereba areuli mzeriT,
viT Rors. esao Tavisi moZraobiTa da RrutuniT mtris yu­ radgan uceb raRac saSineli xaviliTa da qSeniT CauSligi­
radRebas miipyrobso da amouZriaT rkinis palo Turme mi­ nebia sul axlaxan maT mier TavisuflebaminiWebul taxs da
166 167
adgilis dedaze gadaseirnebuli menSeviki gamqrala... mravali Tvalisa da yuris winaSe unda gaetarebinaT mTeli
– ra uyoT exla, jo! Cvena magi damWerebi varT? – xe­ cxovrebis, aseve Taflobis Tvis Rameebi da dReebi. Zneli
lebs Slidnen Turme menSevikebi. dasajerebelia aumRvrevloba ima Taflisa, romlis aum­
– erTi magi patroni dedac! kinaRam adgili deda ar Rvrevlobis uflebas aravin scnobda. xolo is amRvreuli
Sagvigina! – warmouTqvams sefe sityva taroaanT kolas da Tafli maleve mwardeboda da albaT qalebis mZime da mware
Semosxdomian koxtad oTxiveni cecxlsa. xasiaTis CamoyalibebaSi gviandeli, magram Zlieri safuar­
hoda, Serqmevia im adgils baskoliani, basasa da ko­ is rolsac asrulebda.
las saxelebis SeerTebiT, da axlac ase hqvia da ase unda ase da amrigad, es siRaribe, es simcire saxlis sivrcis
moixsenios, sadac wesi da rigia, yvelam~ (gelaSvili 2009, Tu oTaxebisa, gvarianad Zarcvavs mTel warsuls roman­
gGv. 64­65). tikisagan...
wignSi: `Cveni grZeli ambavi~ xSirad vxedavT mwerlis pirveli SviliT poziciebi gaimyara Tu ara, nucam Ta­
istoriul ambebidan mziral gmirebs. da iq, sadac mwerlis visi nebac Tamamad gamoavlina: calke cxovreba moisurva
winaprebi uSualod ar monawileobdnen, mwerali sxvadasx­ qmar­SvilTan erTad da sakuTarive iniciativiT imave or­
va dokumentur masalas imowmebs gazeTebidan, wignebidan, RobeSi, oRond cota zemoT, – ubnis centrisaken – kuWaan­
Canawerebidan da sxv. Ta saxlis nawili daiqirava. esodeni damoukidebloba da
mwerlis identobisaTvis didi mniSvneloba aqvs weris emansipacia ucxo ram xilad iTvleboda lamis mTeli erTi
stilsa da maneras. naira gelaSvili, Tavisi mravalmxrivi saukunis Semdegac ki, roca saqarTvelom damoukidebloba
moRvaweobidan da Semoqmedebidan gamomdinare, ar aris moipova da iseTma yovlad ucxo cnebebma, rogoric gax­
mxolod `tkbilxmad moubari~ mwerali. naira gelaSvili lavT, magaliTad, `genderi~ da `feminizmi~, TviT sofel
aris mwerali, romlisTvisac umniSvnelo ar aris arc qar­ nukrianis orRobeebSic ki daiwyo aseirneba­Caseirneba~
Tuli da arc msoflio procesebi. Tumca mis SemoqmedebaSi (gelaSvili 2009, gv. 41­43).
xandaxan waSlilia zRvari qal da mamakac avtorTa Soris, 2009 wels gamovida naira gelaSvilis kidev erTi wig­
romani `Cveni Zveli ambavi~ aSkarad mianiSnebs, rom is qali ni: `pirveli ori wre da yvela sxva”. SeiZleba romani do­
avtoris Txrobis maneriT aris dawerili. rogorc Cans, es kumenturi prozis Janrs ar mivakuTvnoT, magram aSkaraa,
mwerlis gacnobierebuli arCevania, radgan qali am roman­ rom is Seicavs biografiul, avtobiografiul pasaJebs da
Si ocdameerTe saukunis genderuli kvlevebis Suqzea dan­ mogviTxrobs 1988­1990­ian wlebSi saqarTveloSi mimdi­
axuli, gancdili da warmoCenili. nare movlenebs. romanTan dakavSirebiT malxaz xarbedia
romanSi vkiTxulobT: `qalbatoni mesagis warmosaxva aRniSnavs: `axali ambavi ar aris, rom dRes Tanamedrove qa­
wyvets yovelgvar muSakobas da kidev erTxel aRiarebs rTuli literatura Zalianaa mowyvetili realur Taname­
Tavis mudmiv zafras im gogonebisa da qalebis gamo, rom­ droveobas, istorias, Cvenive qveynis axlo warsuls Tu
lebsac mTel jalabTan erTad or Tu erT Tval saxlSi bolo dros momxdar movlenebs. CvenSi TiTqmis ar iwereba
168 169
dokumenturi Janris nawarmoebebi, iSviaTad naxavT proza­ miani, mec garemoculi viyavi sxvadasxva saxis saweri nivTe­
Si areklil saqarTvelos bolodroindel Tavgadasavals, biT. swored amitom, Cemi garemo Cemze ucxo STabeWdilebas
mwvaved dasmul kiTxvebs.~ axdenda: germanuli fanqari TiTqmis ar ganirCeoda iapon­
cxadia, warmoSoba, winaprebi – TviTidentifikacia urisagan. magram mas aRar erqva `enpicu~ (`Enpitsu~), aramed
aisaxeba avtobiografiul JanrSi da esaa identobis erT­ fanqari (Sdr. germ. `Bleistift~). sityva fanqari (germ. `Bleistift~)
erTi markeri. mwerlis identobas xSirad warmoSobasTan iseT STabeWdilebas miqmnida, TiTqos raime axal nivTTan
erTad is kulturac gansazRvravs, romelSic avtors ux­ mqonda saqme. uxerxulobis grZnoba mqonda, rodesac axali
deba cxovreba. gansakuTrebiT sainteresoa iseTi SemTx­ saxeliT unda momexseniebina.
vevebi, rodesac mwerali sxva kulturis nawili xdeba. es daaxloebiT im grZnobas hgavda, Cemi axladgaTxo­
iaponuri warmoSobis mwerali ioko Tavada 1960 wels vili nacnobisTvis Tavisi axali gvariT rom mimemarTa~
tokioSi daibada. 12 wlis asakSi dawera pirveli romani, (Tavada 2000, gv. 14).
romelsac fotoaslebis meSveobiT avrcelebda. 1982 wli­ avtobiografiuli Janris germaneli mkvlevrebi, ul­
dan Tavada germaniaSi cxovrobs da muSaobs. pirveli wigni rix breueri da beatrice zandbergi aRniSnaven: `avto­
man germaniaSi 1987 wels gamosca. iaponiaSi misi wigni 1992 biografiis TeoriaSi ori problemaTa kompleqsi qmnis
wels gamoica. ioko Tavada wers iaponur da germanul en­ avtobiografiis Janrs: identobis problema da enis prob­
ebze prozaul da poetur teqstebs. miRebuli aqvs sxva­ lema. orive problema mWidrod aris damokidebuli erT­
dasxva premia literaturis dargSi rogorc germaniaSi, maneTze... avtobiografiuli teqstebi sam maxasiaTeblad
ise – iaponiaSi. SeiZleba davyoT. pirvel rigSi, es aris ara mxolod av­
ioko Tavadas 2000 wels germaniaSi gamoqveynebuli tobiografiebi, aramed werilebi, dRiurebi, samogzauro
wignis saTauria `Tilisma~ (`Talisman~) (tubingeni, 2000). Canawerebi, leqsebi, piesebi da romanebi. meore, avtobio­
wignis pirveli prozauli teqstis saTauria: `mSobli­ grafiebi mkveTr sazRvars avlebs fiqciasa da realobas
uri enidan enis mSoblisaken”. teqsti mogviTxrobs mwerl­ Soris an literaturasa da ara­literaturas Soris... mesa­
is pirvel STabeWdilebebze ucxo qveyanaSi, sadac misTvis me, sakuTari, gamokveTili identobisagan ar midis Sors~
yvelaferi axali, yvelaferi ucnobi da rTulad aRsaqme­ (breueri, zanbergi 2006, gv. 10).
li iyo. mentalurad sxva samyaros, sxva kulturis warmo­ enobriv da kulturul identobebs Soris gansxvaveba
madgeneli mwerali qalisaTvis is siaxleebi, rasac evropa iaponuri warmoSobis mwerlisaTvis kidev ufro TvalsaCi­
warmoadgenda, Znelad gasaazrebeli aRmoCnda. moTxroba no xdeba amave wignis Semdeg gverdebze, amitomac, avtori
ase iwyeba: `germaniaSi Camosvlidan erTi wlis ganmavloba­ garkveul eqsperiments mimarTavs; iq, sadac germanuli
Si cxra saaTze meti meZina, rom bevri STabeWdilebisagan ena misTvis bolomde sakmarisi ar aris Tavisi identobis
damesvena. yoveli Cveulebrivi samuSao dRe CemTvis iyo ga­ gamosaxatavad, wigni orenovani xdeba.
mocanaTa wyeba. iseve, rogorc biuroSi momuSave yvela ada­ wignis am Tavis saTauria: `wigni wignSi~. moTxrobas
170 171
ki hqvia `leqsikonis sofeli”. aRsaniSnavia, rom wignis qarTuli postsabWoTa literatura
es Tavi orenovan mwerals iaponur enaze dauweria, xolo da qali avtori
iaponuridan germanul enaze uTargmnia ara Tavad, aramed
– peter portners. mxatvruli literatura avtoris, Semoqmedis samya­
vladimer kamineri warmoSobiT rusi ebraelia, ro­ roa, romeli samyaroc savsea avtoriseuli aRqmiT, avtori­
melic civi omis dasrulebis Semdeg evropaSi cxovrobs seuli warmodgenebiT, STabeWdilebebiT, SexedulebebiT,
da germanul enaze aqveynebs romanebs. 2000 wels gamovida survilebiT, miznebiTa da ganzraxviT da kidev mravali
misi romani `rusebis disko~ (`Russendisco~) da didi yur­ da mravalze mravali maxasiaTebliT, rac mxatvrul teq­
adReba xvda wilad. rogorc kritikosebi aRniSnavdnen, stSi isaxeba. SegrZnebebi, warmodgenebi da mimarTebebi
vladimer kamineri, romelic germaniaSi enis codnisa da sayovelTaoa da arc gansxvavdeba genderulad. mxatvru­
finansebis gareSe Camovida, cnobili mediasaxe gaxda. `ka­ li teqsti erTnairad itevs qalTa da kacTa da, zogadad,
mineris avtobiografiuli sadebiuto romani milita­ sakacobrio, zogadadamianur survilebsa da molodinebs,
ruli musika (`Militärmusik~) gvpirdeba avtoris identobis magram xSirad qali avtoris mier aRqmuli da mxatvrulad
sakiTxebSi sinaTle Seitanos. Tu romans CavuRrmavdebiT, Camoqnili saTqmeli gansxvavdeba „Zlieri sqesis~ warmo­
is kidev ufro migvaaxlovebs avtoris identobasTan, ro­ madgeneli avtoris mier naTqvamisagan rogorc emociuri
melic zedapirulad Sexedvisasac ki amJRavnebs identobis SeferilobiT, ise – teqstis arqiteqtonikiT, SinaarsiT,
problemebs~ (karelina 2007, gv. 102). dasawyisiTac da finaliTac. Tundac borena dedoflis
identobis sakiTxi literaturis Tu zogadad, kultu­ (bagrat IV­is meuRle) leqsi rad Rirs:
ris analizis fonze mudmivad warmoSobs damatebiT gadaW­ „romelman ege evas miuzRe vali,
rad Tu gadauWrel sakiTxebs, kiTxvebs, problemebs, rac hrqui raY gabriels: `var uflisa m£evali~,
avtobiografiuli Janris teqstebSi kidev ufro TvalsaC­ maSin istumre queynad mavali,
ino xdeba. – daem£Po Zali, pirqve sisxl­damTrvali;
qalwulo, miP£Psen borena Wirmravali!~
(qarTuli poezia 1963)
Tu samwerlo tradiciebs mivmarTavT da gavixsenebT,
vnaxavT, rom avtorebs Soris, saqarTveloSic da sxvaganac,
saukuneebis ganmavlobaSi mamakacebi dominirebdnen. „msof­
lio literaturis istoriisaTvis Tvalis erTi gadavlebac
sakmarisia, raTa SevniSnoT: qalebi saukuneebis manZilze
`obieqtis rols sjerdebodnen~ literaturaSi. ra Tqma un­
da, es roli literaturis istoriaSi Tavisi xasiaTiT udaod

172 173
mniSvnelovani da mravalferovania. garkveuli Tvalsazri­ TveloSi qalebi imdens ver da ar werdnen, ramdensac – ma­
siT, qali antikuri xanidan moyolebuli, SeiZleba litera­ makacebi.
turis mTavar, mamoZravebel muzadac ki CaiTvalos, magram literaturis moyvaruli qalebi, umTavresad, mecni­
aranairad – subieqtad, avtorad~ (samniaSvili 2005, gv. 267). erul kvleva­ZiebaSi erTvebodnen, xdebodnen ra aspiran­
meoce saukunem qalis roli gaaaqtiura, xolo ocdame­ tebi an maZieblebi, icavdnen disertaciebs da Semdgom,
erTem – kidev ufro gaaZliera. qali avtorebis Semoqmede­ yvelaze saukeTeso SemTxvevaSi, xdebodnen umaRlesi sas­
ba Tanamedrove literaturuli procesebisa da kulturis wavleblis leqtorebi da Tu kidev axsovdaT TavianTi
konteqstSi damatebiTi identobiT itvirTeba. maskulinu­ poetur­literaturuli ganwyobilebebi, mTlianad uZ­
ri literaturis gverdiT aRmocenebuli qalTa, qal av­ Rvnidnen dasavleTevropuli literaturisa Tu qarTuli
torTa literatura, miuxedavad Tavisi mcire periodisa, literaturis istoriebis swavlebas. Tumca isic unda iT­
ukve garkveul tradicias qmnis. „Tanamedrove mamakacu­ qvas, rom arsebobdnen kargi mZRolebic, maT Soris qalebi
ri TviTgacnobierebuli teqstebis gverdiT, romlebic da arsebobdnen marTlac kargi mwerali qalebi, maT Soris,
avtonomiur da individualur idealebs afuZnebdnen, vi­ sabWoTa saqarTveloSi. qali avtori, rogorc calke iden­
Tardeba mecnierulad argumentirebuli da gansazRvruli toba, gamokveTilia postsabWoTa qarTul literaturaSi.
qalTa literatura, romelic Janrobrivad gansxvavdeba bunebrivia, sabWoTa saqarTveloSi mamakaci avtorebis
mamakacurisagan~ (Spraitceri 1999, gv. 15). qalTa litera­ SemoqmedebasTan erTad iqmneboda qali avtorebis Semo­
tura Tavis TavSi moicavs qalebis mier, qalebze da qale­ qmedeba, romelic dRemde xiblavs mkiTxvels Tavisi
bisaTvis Seqmnil teqstebs. qali avtori ukve calke iden­ gamorCeuli SinaarsiTa da JReradobiT. maT Soris, gansa­
tobas warmoadgens, radganac igi gansazRvrulia qaluri kuTrebiT aRsaniSnavia ana kalandaZis leqsebi. unda iTq­
kodirebiT, femininuri sawyisiT, emociuri, mgrZnobiare vas, rom ana kalandaZes, misi leqsebis emociuri Zalisa da
damokidebulebebiT, mdedrobiTi delegantebiT. Sinaarsobrivi muxtis gamo, `mamakacur gons~ uwodebdnen.
qali avtorebi, anu qali­mwerlebi sabWoTa saqarTve­ Tumca sakuTari msoflgagebis CvenebiT, garemos filoso­
loSi aucilebloba iyo, TiTqmis iseTive, rogoric – qali fiuri aRqmis drosac SeigrZnoba mis leqsebSi wminda qal­
traqtoristi, an – qali­mZRoli. amitomac, muxran maWava­ uri sinaze, Sinagani qaluri wva da SEesabamisi usaTuTesi
rianis, mixeil qvliviZis leqsebisa da oTar WilaZis roma­ qaluri ganwyoba:
nis gverdiT ibeWdeboda ana mxeiZis moTxrobebi („ciskari~, `lamis saxlSi SemoiWras TuTa,
1981, gv. #2), besik xaranaulis da jansuR Carkvianis poe­ lamis welze Semomxvios xeli...
ziis gverdiT ki – malvina mukbanianis leqsebi da janeta damiZaxebs, Tvals Camikravs mudam
qoriZis moTxroba („ciskari~ 1984, #gv. 9). gamodioda qali xe maRali, xe zurmuxtisferi...
avtorebis rCeulebic, leqsebisa, moTxrobebisa, ibeWde­
boda qali avtorebis romanebic, magram, bunebrivia, saqar­ ra CurCuli esmiT CemTa yurTa!
174 175
ra CurCuli!... damdagveli, mwveli... problemebiT savse, daRlili qalia, magram mainc misi Tva­
lamis saxlSi Semovides TuTa, lebi, misi fanjara gansxvavebulad umzers cxovrebas.
lamis welze Semomxvios xeli~. `am qals TvalebSi
(ana kalandaZe, `TuTa~) metastazebis totebi uCans,
rogorc fanjaraSi,
poetma qalma TbilisisTvis Cveuli erovnuli mraval­ laparakze borkili adevs,
ferovneba, sworedac rom qaluri poeturi fotokadriT SiSi muclis Ziridan modis,
gagvixsna: borkili – Tavidan,
`dgaxar quCis ganapiras, aiZulebs sagani iyos saganTa Soris
iebs hyidi... da ara sityva maTi gamomxatveli,
– Cemo kargo, rac damatebiT tkivils miayenebda.
arabi xar? televizorSi
– iezidi... Jurnalistebis gaxelebis temperatura
rogorc ia afeTqebas uaxlovdeba,
Tavdaxrili buCqis Ziras, Tavs vuSveloT!
morcxvi xar da im qalidan gamovixedoT,
rogor gSvenis kdema didi... romelic gamWvirvalea
– Tqvi, SavTvalav, gazafxulis fanjarasaviT~.
– arabi xar? (lia sturua)
– iezidi”. Tanamedrove qarTveli qali avtorebis Semoqmede­
(ana kalandaZe, „arabi xar?“) ba, bunebrivia, gansxvavebulia mravali aspeqtis mixedviT,
radgan gansxvaveba bevri mizeziT aris gamowveuli, romel­
qali avtorebis samwerlo asparezze gaaqtiureba pos­ Ta Soris SegviZlia davasaxeloT iseTi obieqturad ganmas­
tsabWoTa epoqaSi axali RirebulebebiTa da „qalis saT­ xvavebeli mizezebi, rogorebicaa, magaliTad, inteleqti,
qmelis~ gamokveTis aucileblobiT gaxda ganpirobebuli. ganaTleba, gamocdileba, aseve, gansxvavdeba qali avto­
amasTan, isic gasaTvaliswinebelia, rom qalTa literatu­ rebis Semoqmedeba avtor qalTa socialuri statusisa da
ra dasavleTSi damoukidebel xazad viTardeboda gansa­ ojaxuri mdgomareobis kuTxiTac. `normatiuli diskursi
kuTrebiT meoce saukunidan. qmnis ara marto qalis models, anu misi siuJetis invari­
niSandoblivia, rom qali, rogorc mdgomareoba, qali, ants, aramed ayalibebs im wesebsa da kanonebsac, romelsac
rogorc problema, calke interesis sagani gaxda. qali Tavisi cxovrebis gzaze (Tavis siuJetSi) unda emorCi­
lia sturuas leqsis lirikuli gmiri tkivilebiTa da lebodes~ (`qali – saxe da problema~ (2) 2005, gv. 159).
176 177
qalisa da sarkis maradiuli megobrobisa da gansakuT­ rkals qmnida~ (virjinia vulfi, `qali sarkeSi~).
rebuli urTierTobis Sesaxeb yvelas kargad moexseneba. naira gelaSvilis SemoqmedebaSi sarke ar aris mxo­
jer kidev saavtoro literaturis Camoyalibebamde, maSin, lod qalis Cveulebrivi da aucilebeli atributi. sarke
roca folkloruli, anu xalxuri literatura moicavda aris movlena, idumaleba, romlis miRmac uamravi ram ar­
individisa da koleqtivis mxatvrul azrovnebas, qalebi sebobs. mwerals sagangebod daurqmevia kidec Tavisi erT­
sarkeSi ixedebodnen da cdilobdnen daenaxaT ara mxolod erTi romanisaTvis „sarkis natexebi~ (pirveli gamocema,
is, rac zedapirulad Canda, vTqvaT, sakuTari saxe, an saxis Tb., 1999), xolo meorisaTvis, „Cveni grZeli ambavi, anu
romelime detali, aramed isic, rac imis miRma iyo: mcdeloba sarkis gamTelebisa~ (2009). am metad simboluri
„sarkev, sarkev, miTxari, vin aris Cemze lamazi?~ saTaurebis garda, naira gelaSvils ekuTvnis avtobiogra­
da sarkec pasuxobda... fiuli moTxrobebi, sadac sarke mTavari gmiria, xolo bi­
sarke is idumali da amoucnobi nivTia, romelic ara ografi mwerali – TanapersonaJi.
mxolod areklavs sinamdviles, aramed TiTqos sxva samya­ „Tu sarkesTan Zalian axlos miitan saxes, Seni sun­
rosac warmoaCens da warmoadgens. TqviT daiorTqleba (gansakuTrebiT siciveSi) da veRara­
meoce saukunis cnobili mwerali virjinia vulfi qa­ fers dainaxav... mere xeli unda gadausva, orTqli gadaw­
luri sicxadiT warmogvidgens qalis sarkesTan urTier­ mindo da ukan daixio, garkveuli manZiliT daSorde, raTa
Tobas (`qali sarkeSi~). vulfisaTvis qalis sarkeSi imaze isev gamoCnde Sig~... (gelaSvili 1999, gv. 209).
meti ram Cans, vidre Cveulebriv vxedavT. es aris sakuTari am moTxrobaSi mwerlisTvis sarke misi cxovrebaa, sar­
anareklic, saxlis nawilic, baRic, gzac, imedebic, survi­ ke misi bavSvobacaa, romlis areklvasa da Cvenebasac swo­
lebic, amitomac ar SeiZleba datovo sarke da iyo mSvidad. red am teqstebis, anu sarkis natexebis daxmarebiT cdi­
`adamianebma arasodes ar unda datovon sakuTar oTa­ lobs: „da ai, Zalian axlos mivitane TvalebTan is, rac
xebSi kedelze Camokidebuli sarkeebi, iseve, rogorc ga­ odesRac Cavirekle, rac CemSi iyo Caburuli, ganzavebu­
daSlili sabanko wignakebi anda werilebi, romlebSic sa­ li... im yvelafers dRis sinaTle miadga da sityvebma mTlad
zareli danaSaulia aRiarebuli. moaTaves: siRrmidan zedapirze amoitanes CrdilebiviT
SeuZlebeli iyo, zafxulis im dRes sarkeSi ar Cagexe­ erTmaneTSi Securebuli, mouxelTebeli anareklebi, er­
da, romelic did oTaxSi ekida. sastumro oTaxSi divanze TmaneTs TviTneburad mowyvites, TviTneburad miakres da
daZinebuls sworedac rom amisTvis gaeRviZa. divnis siR­ mkveTri konturebiT sruliad arazusti gaxades~ (gelaS­
rmidan italiur sarkeSi ara mxolod sakuTari anareklis, vili 1999, gv. 209).
aramed zustad mis win mdgomi marmarilos magidisa da ba­ sarke – es aris sxva emocia, sxva fiqri da sxva samyaro,
Ris erTi nawilis danaxvac SeiZleboda. grZel, abalaxe­ romelsac, xSir SemTxvevaSi versad vxedavT da mxolod
bul gzasac dainaxavda, grZelkisera yvavilebiT mofenil masSi irekleba. naira gelaSvilis moTxrobaSi „didi sarke~
gazonebs Soris rom gadioda, kuTxes Wrida da oqrosfer vkiTxulobT: „sarke, romelSic yvela da yvelaferi Cans,
178 179
isic, rac uCinaria: rasac sxeuli aRara aqvs, an arc hqonia: sarkeebs naWrebs afarebda xolme. erTxelac Camoxsna da­
sulebi, mkvdrebi, landebi, aCrdilebi, dasabadebelni... aviwyda da dedam naxa. gagiJda, ra giqnia, ase saxlSi roca
Cans is, rac aris, rac aRar aris, rac ar yofila, rac micvalebulia, maSin akeTebeno. es aRarasodes gaimeoroo~
jer ar aris, rac iqneba~... (gelaSvili 1999, gv. 208). (nanobaSvili 2007, gv. 61).
qali avtoris, rogorc damatebiTi fenomenis mdgo­ mariana nanobaSvilis personaJisaTvis sul male sar­
mareoba icnobs da gamoxatavs gansxvavebuli, mxolod qa­ ke uaxloes megobrad, pirvel da erTaderT siyvarulad
lisaTvis damaxasiaTebeli xelweriTa da gancdebiT savse iqceva. gogona sarkeSi xedavs Tavis gulisswors, akas, mas
samyaros: `sarke, romlis nawilebia: bunebis ueno sagnebi, xmamaRla esaubreba kidec.
arsebebi, bavSvebi... xolo Cven misi natexebi varT, radgan rogorc Cans, sarke qali avtorebisaTvis mTeli uki­
CvenSi mTeli araferia, arc mexsiereba... degano samyaroa, Tanac iseTi, sadac uCinarica da Ceni­
natexebi varT, Tumca es sarke ar tydeba, mudam mTe­ lic, usxeuloca da gansxeulebulic, sulica da xorcic,
lia, ar Zveldeba, sul axalia~ (gelaSvili 1999, gv. 208). realurica da irealuric, Sobilica da jerarSobilic,
sarke idumalebasTan ziarebuli nivTia, aramxolod yvela da yvelaferi irekleba. Tanac mis metamorfozul
qaluri, magram qalTaTvis ufro mniSvnelovani da aqtu­ mexsierebaSi yvelaferi ise momajadoeblad moCans, rom
aluri, romelic qali avtorebisaTvis mxatvruli asax­ im kaleidoskopur samyaroSi moxvedrils mojadoebuli­
vis obieqtad qceula. sarkes, rogorc amoucnob fenomens viT nusxavs, Tavis wiaRSi iTrevs, wamiT wyvets yvelasa da
aRiqvams da aRwers axalgazrda mwerali qali – mariana yvelafers, droTi SeuzRudav, ganuzomel sibrtyeSi Ca­
nanobaSvili. moTxrobaSi `zRvari~ avtori gvacnobs anas, iTrevs, raRacas ararsebuls mimzidvel arsebulad war­
romelsac deqstrokardia, anu organoebis sarkiseburi ga­ mousaxavs, mere ki, nanaxiT gabruebuls, sadRac sul sxva
daadgileba sWirs, magaliTad, guli aqvs marjvniv. es sar­ ganzomilebaSi moaqcevs. am samyaros TavdaRweuli ki im ne­
kiseburi cvlileba gaxdeba kidec anas sarkesTan mijaWvis tarebas ukve Tavdaxsnil­gadarCenilis aRtacebiT gviyve­
mTavari mizezi. mas ufrosma megobarma gogom sarkis uc­ ba, gvTavazobs – rogorc namdvilsa da arsebuls.
naurobaze moaruli ambavi gaumxila, romlis mixedviTac, ratom aris, rom sarke, rogorc fenomeni, Tavisi amo­
sibneleSi sarkesTan danTebuli sanTlis Suqis fonze go­ uxsnelobiTa da Seucnobeli samyaroTi qals andamativiT
gonebi TavianTi bedis gansazRvras SeZlebdnen. sarkidan izidavs (Tumca araerTi mamakaci avtoris SemoqmedebaSi
an lamazi feria gamovidoda, an – dedaberi. ferias gamoCe­ dominirebs sarke – Tundac givi margvelaSvilis `mowmeni
na bednierebas niSnavda, dedaberisa ki – sikvdils. sarkes­ sarkeSi~, sadac sarke cneba­simbolod aRiqmeba). cnobie­
Tan Tavidanve biologiurad dakavSirebulma anam SiSi ig­ ri da qvecnobieri analogiebi qalisa da sarkis mimarTe­
rZno, maSin pirvelad mixvda, rom es nivTi ucnauri Zalisa bis dros ufro naTlad ikveTeba, vidre sapirispiro sqe­
da ucnauri gavlenisa iyo. ana landebs xedavda, roca mar­ sis SemTxvevaSi. SesaZlebelia amisi erT­erTi mizezi isic
to iyo, am landebs gogona sarkes ukavSirebda. `amitom ana aris, rom qals ufro izidavs warmosaxulTan siaxlove,
180 181
Tavisi fsiqologiuri ganwyobiT ufro metad aqvs Tavis aris sakmarisi is sivrce, romelic dRemde misi yofierebis
oreulTan (da ara marto oreulTan) urTierTobis (Sexed­ TavSesafari iyo. Ria sivrceSi gasvla leqsis mTavari aq­
va­gasaubrebis) survili. qaluri mgrZnobeloba, irealur­ centia da sarkmlis gamoReba simbolurad im Caketili siv­
Tan miaxloebis impulsi, sarkis samyaroSi SeRwevis udides rcidan Tavis daRwevas da, amave dros, saocnebo gmirTan
survils aRuZravs mas. iqidan TavdaRwevis Semdegac kidev miaxlebis survils gulisxmobs, romelTan siaxloviTac
ufro xSirad uCndeba masTan kvlavmibrunebis survili. daiZleoda martoobis, Caketilobis damqancveli erTfe­
wminda `qalur TemebSi~ qali avtoris roli da daniS­ rovneba. es survili ki ise uSualod da gulwrfelad aris
nuleba xSirad ufro metad ikveTeba. grZnobebi da Tanag­ gamJRavnebuli, rom swored qalisaTvis damaxasiaTebeli
rZnobis survilebi qali avtorebisaTvis mTavari da Ziri­ gasaocari emociurobiT gvxiblavs.
Tadi maxasiaTebelia. amitomac maTi Semoqmedeba aRsavsea qalurobisa da qalis Tema kato javaxiSvilis leqsebis
mravalferovani gancdebiT, romliTac qali gangebas dau­ simboluri aqcentebia. misi Semoqmedeba sevdisa da iduma­
jildoebia. lebis saufloa. maia jaliaSvili aRniSnavs: `mTavari mainc
qali avtorebis teqstebSi gansakuTrebuli qaluri is emociaa, romelic gadamdebi sevdis TanxlebiT SemoiW­
simZafriTa da mgrZnobelobiT ixateba emociebi. moWar­ reba gulSi da mzerasa da fiqrs raRac uxilvelis dasanaxa­
bebuli mgrZnobeloba mxatvrulad aris damuSavebuli da vad gagvifaqizebs. warmosaxvaSi siurrealisturi suraTe­
gazavebuli: bi wamoiSlebian – Tundac aseTi – cidan iisferi striqonebi
`gamoaReT sarkmeli bardnis da es TviTon poetia, romelic amgvarad cdilobs
sxeuli – kedeli... yvelgan, yoveliveSi ganefinos, raTa SeigrZnos sicocxlis
kedlis iqiT – sxva samyaro... arsi, rom ufro ioli dasaZlevi gaxdes martooba~ (ja­
gamoaReT sarkmeli! – liaSvili, `maia jaliaSvili kato javaxiSvilis Sesaxeb~).
dardi unda gadavyaro... kato javaxiSvilis leqsebis gmiri umTavresad mainc
qalia. misi poeturi fsevdonimic qalis, erekle meoris
velodi da ar movida asulis, Tekla batoniSvilis saxels ukavSirdeba, iqneb
ocnebebis raindi. amitomac ar surs poets, mxolod `sawigne ilustraciad~
me ki, RmerTo, rogor msurda, iqcnen da daviwyebas miecnen saukuneebis miRmidan momzi­
erTxel mTvarec amenTo, rali qalebi:
varskvlavebTan mqoneboda `am qalebs (raRac erTi saukunis win
cota raRac saerTo~... ferumarilis qveS naoWebs rom ar aCendnen),
(barbaqaZe 2003, gv. 32) ijda poeti, iyenebda mxolod sawigne
qaluri sawyisis aseTi mZafri emociebiTa da gancde­ ilustraciad, Sav konturad, rom saCvenebel,
biT gamoxatva gvagrZnobinebs, rom avtorisaTvis aRar misTvis gamarTul saRamoze gadaeweraT
182 183
leqsi mkiTxvelebs, avtorebs Tu cru qali aSkarad grZnobs, Zalian mniSvnelovanis molodi­
momxseneblebs. niT damuxtul atmosferoSi, dedisa da saerTod, irgvliv
Sen, dReis Semdeg arc gabedo gameoreba myofTaTvis daZabulobiT savse dros RmerTis neba unda
am wlebis, Tundac usaxelo dReebis Semdeg. gacxaddes, unda moxdes axali saswauli – axali ucodve­
am qalebs, erTi Ramis peplebs, ukve daCrCilul li suli unda iSvas am codviT savse dedamiwaze. amitomac,
verSenaxuli samosebis galereidan, dedasTanaa, upirvelesad, TviT „RmerTis Tvali~. „igi~ Se­
saxis ferebi makiaJiT rom waiCrdiles moqmedis pasuxismgeblobiT savse mzeras faraniviT miaSu­
da striqonebSi melanic ki ver gauvidaT, qebs magidas, sadac deda wevs, „Tvalyurs adevnebs eqimis
vin gaixsenebs SuaRamis melan­aCrdilebs, xelebs~ da dedis „saxes, gadafiTrebuls~. aq aSkaraa, Caq­
rom gadian da Semodian Ria karidan~. rebi Tu ainTebi axali sicocxliT, es uzenaesis nebaa mxo­
(kato javaxiSvili, `personaJi~) lod. erT sivrceSi xarT am dros ukve Sen – mTavari gmiri,
xSirad qali avtorebi arc cdiloben bolomde SeniR­ „is~, Seni zeciuri mfarveli da eqimi, miwieri aRmsrulebe­
bon teqsti da `qaluroba~ Camoacilon. arcTu iSviaTia li RvTiuri nebisa. iqve, Sens TavTan mdgari qmari ki, ro­
qarTul postsabWoTa literaturaSi iseTi nawarmoebi, melic aqamde yovlisSemZle gegona, sxva araferia, Tu ara
romelic dedobis, dedaSvilobis ulamazes SegrZnebebs mxolod nebis aRsrulebis ubralo mowme, romelic bolos,
exmianeba da poeturad gamoxatavs kidec. Tu „man~ ineba, „axal varskvlavs peSviT waiRebs.~ ufali da
sazogadod, TiTqos marTlac ar arsebobs mamakacuri bnel derefanSi moxetiale sulebi (albaT gardasul ax­
Tematika da qaluri Tematika. konceptualurad msgavsi da lobelTa, gulSematkivarTa sulebi) SenTan arian mxolod,
gansxvavebuli Temebis damuSaveba erTsac uxdeba da meo­ SenTan da Sens eqimTan, RvTis nebis aRsrulebas rom daex­
resac. magram uaRresad specifikuria im grZnobaTa aRqma­ maroT, mere ki „is~ saswauliT movlenilsac SenTan erTad
gadmocema, risi gadatanac qals uxdeba mSobiarobis dros Seifarebs Tavis frTeTa qveS. es yvelaferi saswaulia, me­
(amas verc is aneitralebs, rom zogjer mSobiarobas kaci taforulad „cis gaxsnas gavs~ da ase gadmoicema poeti qa­
eswreba da verc is, rom SeiZleba gancdaTa siRrmiseuli lis mier:
gadmocemiT romelime kaci poeti ufro gamoirCeva, vidre „qmari – Sens TavTan – garantia,
– qali). amitomacaa, rom uaRresad qalurad SeiZleba CaiT­ rom Tu Caqrebi, axal varskvlavs peSviT waiRebs.
valos TviT Tema – sakeisro kveTa: cis gaxsnas gavs – ucabedi,
„es cis gaxsnas gavs. skalpeli – elva. rogorc sikvdili katastrofaSi – yovelgvari
da RmerTis Tvali – magidisken – farnad inTeba preludiis,
– Tvalyurs adevnebs eqimis xelebs da Sens saxes, samSobiaro tkivilebis gareSe – miRma Savi xvrelis –
gadafiTrebuls – nakvTebs rom cqeriT ver daulagebs~. bneli derefnis – sulebi rom mimodian am samyaroSi~.
(lela samniaSvili, „sakeisro kveTa~) (lela samniaSvili, „sakeisro kveTa~)
184 185
dedis sruliad damoukidebeli, uaRresad qaluri da jer es yvelaferi ucxoa da Seucnobeli CvilisTvis, rom­
qalisaTvis gasagebi samyaro ixateba lela samniaSvilis lisTvisac xval `garTuldeba saswaulebi~:
leqsSi `dilispiruli~. leqsis saTauridanve Cans, rom `jer Seni xeli pataraa – Cems xels dayveba
teqsti postmodernuli eqsperimentebiTa da tendencie­ da eg TiTebic Cemi gulis Zafebs marTaven;
biT iqneba gajerebuli. marTlac, aq gaTeneba rZiani sawo­ xelSi – maxvili, xelSi – vaSli,
varaa, romelic axali dRiT kvebavs Cvils, zrdis – dRes, xelSi – sarTavi – misTvis ucxoa
kviras, Tves, wels da drosTan erTad uamrav mniSvnelo­ da yvelasTan aris marTali~.
vansac matebs. (lela samniaSvili, „dilispiruli~)
dedobrivi gancdebia diana anfimiadis `dedis locve­
`xeli – martivad – saTamaSos – bavSvis bis~ Temac. qalis – momavali dedis SegrZnebebi da fiqrebi
sawolTan qoqavs. wmindad qalur grZnobebs aRviZebs, survilebs wamoSlis.
sxva xeli – sul ubralod – cis TaRs asworebs. es faqtori fsiqologiaSi didi xania damuSavebuli da ax­
ase TandaTan garTuldeba saswaulebi. snilia.
me da Sen erTad gaoceba unda viswavloT. `pirSi wyali rom Cavigubo
gaTenebebi – es rZiani sawovarebi – mucelSi wyali Cagubdeba?
ivsebian da iclebian Tvalebis gaswvriv. iq oqros Tevzi, oqros farflebiT icurebs?
dRe – TvalebisTvis – mobibine saZovaria, vwyvet xmas, romelic aRara maqvs
xeli – joxia – jadosnuri – damwyemsavs, vwyvet leqss, romelsac veRar davwer
gawrTvnis – SegrZnebebs, sagnebs~. vwyvet rZes, romelsac mkvaxe mkerdidan viwurav~.
(lela samniaSvili, „dilispiruli~) (diana anfimiadi, „dedis locvebi~)
dedisa da Cvilis saocari urTierToba, kavSiri, rome­ avtori dedis fiqrebs gviziarebs, jer arSobilisa Tu
lic dabadebamde iwyeba, yrmis mxolod dedisaTvis niSan­ Cvilis garSemo moZalebul fiqrebs. dedis gonebaSi Svil­
doblivi da gasagebi moZraobebi, axal imedebsa da survi­ ze fiqris masStabi ukideganoa, mas ara aqvs konkretuli da
lebs badebs. deda jer warmosaxvaSi, Semdeg ki sawovaras SemosazRvruli adgili, Tavisi niSa.
miwodebisTanave amzadebs Svils yvelaferi ucxos gaSi­ `da vfiqrob Senze, gamudmebiT vzivar da vfiqrob
naarsebisaTvis, cis TaRze xelis SevlebisaTvis, anu sam­ miznisTvis lupis damizneba – Tvalis mibjena
yaros SecnobisaTvis. am aRmafrenas ki jer mxolod sit­ aRmosavleTze – mze amodis, sxivi gadatyda,
yvebiT uxsnis, unergavs, es jer kidev maSin, roca ToTo vismen rZis suns da rom ver vambob rZis suns,
TiTebSi bavSvs sawovaras daWeras aswavlis da gulis Za­ vmunjdebi.
febiT mimagrebul am TiTebs efereba, romlebmac TviTon da vfiqrob Senze gamudmebiT vzivar da vfiqrob
unda daiWiron momavalSi vaSli, sarTavi, maxvili…. dRes ki es hgavs marsze wylis aRmoCenas. mTvaris kraterebs
186 187
warmosaxviTi SaqriT vavseb – iqneb CemsaviT romlebsac mxolod qali xedavs, qali ganicdis. es ar aris
giyvars feradi karameli – varskvlavTa mtveri~. mxolod emociebi, arc moWarbebuli mgrZnobeloba. qali
(diana anfimiadi, „dedis locvebi~) avtorebis teqstebSi bunebis movlenebic qalur simbolo­
Svilis dabadebis sixaruli, dedis gancdebi diana an­ ebze sublimirdeba (lia sturuas `gazafxuli~). Seucnobe­
fimiadis leqsSi `Svili~ gansakuTrebuli pasaJebiT ikve­ li SegrZnebebiT savse weliwadis es dro, dro ganaxlebisa,
Teba. aq erTmaneTs sakuTriv qaluri fundamenti dedobas gaRviZeba­amoqmedebisa, iseTi simZafriT Semodis qali av­
da Svilobas erwymis. qali­poeti aris Svilic da aris mSo­ toris SemecnebaSi, rom wamsac ar utovebs mosafiqreblad,
belic, ramac gansakuTrebuli emociebi aRuZra da sakuTa­ samsjelod, neli moqmedebisaTvis da gaocebuli am saswa­
ri Tavi axleburad Seacnobina. ulis sidiadiT, veRar axerxebs Cveulebriv nel moZraobas
`dRes diliT da instiqturad iZrobs saburvels, zamTrisaTvis sxeulis
Tbili qveynebidan frTebi dabrundnen dasacavad ukve Seguebuls, Tbils da SenivTuls. iZrobs
miwaze CrdiliT gamobmuli iseTi siswrafiT, rogoriTac gazafxulze mdinareebi un­
Cems Tavs davSordi da aquxdnen, tyemlebi unda afeTqdnen da adamianis sisxli
me moviwamle Cemi TaviT... aCqroldes. am tempSi ki jer mxolod leqsad ametyvele­
balbis qoTanSi Cargul mamas wyali davusxi, buli suli jdeba, sxeuli jer TiTqos Tvlems, sanam sis­
miwiT dasvrili gavuwminde paltos sayelo~... xlis Cqrolva sxeulsac, xorcsa da Zvalsac ar moedeba. es
(diana anfimiadi, „Svili~) nakverCxali ucbad Rvivdeba gareT da sulSi, xorcsa da
qali avtori zogjer yofiTi cxovrebisaTvis Cveu­ Zvals ki nel­nela edeba, igi ver uZlebs am niaRvariviT mo­
lebrivi sazrunaviT garemoculi, monotonuri prozauli xeTqil temps da es sityvebic – `Sals vixdi, lamis, kania­
yofidan moulodnelad poetur samyaroSi inacvlebs. ci­ nad, gazafxuli SememTxva~, – swored amisi dasturia.
vilizaciis uaRresad damRlelma da mosawyenma, yofiTi qalisa da garemos urTierToba, qaluri gadasaxedi­
aucileblobis gamo gaaqtiurebam masSi ver Cakla bunebas­ dan, qaluri substanciidan danaxuli, xSirad aris qarTu­
Tan da silamazesTan urTierTobis poeturi ganwyoba: li postsabWoTa literaturis Tema.
`ukan mrCeba gaZvirebuli eleqtroni qalis fenomeni urTierTsapirispiro aqcentebis sava­
da gazis suni, nea. nino darbaiselis Semoqmedeba `qaluri cxovrebis~ im
pasiuroba, TiTqos, iebi, xazs mihyveba, romelic zogierT SemTxvevaSi wmindaqalu­
iqiT mwyveten, ri, martooden qaluria. TiTqos SesaZlebelia kanonieri
majebis daucveloba da ukanono colebis, qalebis arseboba, xolo qalisaTvis,
reklamirebuli samarTeblis winaSe~. sazogadoebrivi da tradiciuli moralidan gamomdina­
(lia sturua, „gazafxuli“) re, es dauSvebelia. mamakacis Ralati da qalis TavSekave­
qali avtoris Semoqmedeba itevs iseT yofiT pasaJebs, ba, Segueba realobasTan, es nino darbaiselis moTxrobis
188 189
`okribuli programa~ ZiriTadi Temaa. avtori ar cdilobs iRebda~, es xom Cveulebrivi ambavi iyo. kacis Ralati sa­
Tavisi `qaluri poziciis~ Cvenebas, moTxroba ori qalis laparakodac ar SeiZleba gaxdes. aq Semotanili `kamandi­
dialogs warmogvidgens, sadac ufrosi, dedamTili, um­ rovkis Temac~ pirdapir kavSirSia RalatTan. magram qalma
cross, rZals Tavisi cxovrebis im epizodebs uyveba, ro­ mtkivneulad ar unda aRiqvas es. sul sxvaa qalis Ralati.
ca qmarma uRalata da man xma ar amoiRo, Ralatis moTmenis is upatiebelia, masze didi codva ar arsebobs. is SeiZle­
samagiero – qmrisgan naCuqari Zvirfaseuloba ojaxur re­ ba amis gamo Caaqvaon, an saerTod anaTemazec gadascen. ka­
liqviad miaCnia qals. cis Ralati ras hqvia, es Ralati ki araa, Cveulebrivi Tan­
`– kargi, axla, nu meiklav Tavs! kacia da gakravs sacxa mxlebia `kamandirovkebisa~ anu saxlidan gareT gasvlisa.
fexs, aba ras izams! ojaxi magis gulobiza romel Wkvians amoiReb xmas qali? – isev Sen daisjebi. ar amoiReb xmas?
doungrevia! – sanacvlod `Zvirfas saCuqars miiReb~ (an SeiZleba saCu­
– gasagebia, magram me ar unda dammarToda es! – dabe­ qari ver miiRo, magram ar daisjebi, gana es cotaa?). samar­
jiTebiT daviwye da – me xom, me xom ...me uar... – wkmutun­ Tlianobis am sawoniT izomeba yvelaferi da dedamTilTan
knaviliviT gamomivida. saubris Semdeg rZalic egueba Ralats. mas ukve SeuZlia
– didaia! me ar unda dammarTodao?! ar xar Sen pirve­ warmoidginos, rogor moumzadebs Sin dabrunebul moRa­
li. meuRle raa, Seyvarebulis Ralatis ambavsac rom gei­ late qmars saWmels naxevarfabrikatebisagan. esaa Rirse­
gebs, araa adamiani, mase rom ar fiqrobdes. damijere me. bis daTrgunvis magaliTi. mweralma kargad icis, rom ase­
pirvelaTaa yoliferi ase Zneli, Tvara mere ... Ti sasjeli mravali qalis xvedria, swored imitom, rom
axla, Sens mamamTils rom uyureb, magferi ki ar iyo, sxvadasxva sazomi miuyena sazogadoebam qalisa da kacis
Teli raioni eWira xelSi ase, a! – Cemi dedamTili uceb maR­ mier Tanabrad Cadenil codvas – ojaxis Ralats. msgavsi
la aSveril marjvenas muStad kravs, zustad ise, leninis Secodebis SemTxvevaSi araTu ar gaaTanabra garemom isini
Zegls rom qonda qudi mobRujuli da SeZagZagebamde uW­ erTmaneTTan, qalis dasasjelad ganuzomeli uflebebis
ers, mere adunebs, gulTan miaqvs, marcxenaTi alersianad, mqone kacTan SedarebiT SezRuda, sityvis Tqmis uflebac,
Tanmimdevrulad imasaJebs da ganagrZobs: xmis amoRebis uflebac ar misca qals.
– ganaTleba, Sen rom gaq, imferi unda, mara sxva Wkua eka RaRaniZis moTxrobaSi viTareba kidev ufro dra­
sWiria ojaxs, Tvara ar gamova araferi. matizebulia. mTavari gmiri meuRlis Ralats sasowarkve­
komunistebis dros viTom kamandirovkaSi rom daarbe­ Tilebamde mihyavs. avtoris gadawyvetilebiT, mivlineba­
niebden Cven kacebs, icoda yvela qalma, rais kamandirov­ Si wasuli qmris Ralats colis TviTmkvleloba mohyveba.
kac iyo igi, mara qe viyaviT CumaT. Ralatis gacnobiereba qali personaJisaTvis damRupveli
xmas rava ameviRebdi, ojaxSi naTqvams da momxTars ga­ aRmoCndeba. `qalma sakuTari Svilebis, qmris Tvalwin pir­
reT rava gevitandi! ase damaCvies baRnobidan~. Si Caido pistoleti da wiTeli laqebiT mosvara saxlis
pativSelaxuli, damcirebuli qali `xmas rava amo­ kedlebica da Cveni cxovrebac. im wyeuli qmris pirad sa­
190 191
buTebSi napovni werilis mizeziT lamazma qalma ulama­ bobs. `TavisTavad sasiamovno faqtia qal prozaikosTa
zod gaasrula sicocxle. visi gulisTvis? wurbelasaviT ricxvis zrda. ara mgonia, raRac gansakuTrebuli sxvaoba
orgula qmris gamo~ (RaRaniZe 2005, gv. 386). qali avtoris arsebobdes qarTvel qal da mamakac prozaikosebs Soris.
Sinagani damokidebuleba da qali personaJis mimarT Ta­ da mainc, albaT, erT­erTi niSani SeiZleba `qaluri buneba~
nagrZnoba teqstis mraval adgilas ikiTxeba. iyos. es qaluri buneba nawarmoebis siuJetiT ki ar ikveTe­
umravles SemTxvevaSi siyvarulis `gadamrCen­Semnar­ ba, aramed avtoris an misi personaJis moWarbebul emoci­
Cuneblebad~ qalebi gvevlinebian. gamomdinare maTi emo­ ebSi Cans; ufro zustad rom vTqva – `tanjulobaSi~. qali
ciuri mgrZnobelobidan, TiTqos marto isini saWiroeben avtori mamakac avtorTan SedarebiT ufro metad iTxovs
siyvarulis gancdas. TanagrZnobas~ (eka RaRaniZe). es TanagrZnoba sazogadoeba­
diana anfimiadis leqsebSi qali gamokveTili avtor­ Si naklebad Cans, an saerTod ar Cans. amas xan tradiciebiT
egoa. qalis saTqmeli ki yvela sferos, yvela aqcents moi­ xsnian, xan – gaugebari argumentebiT. zogjer ise Tvalis­
cavs da swored qalis TvalTaxedviT warmoCndeba. Tundac dauxamxameblad sjian da/an gansjian qals, arc dafiqrde­
es globaluri daTbobis Tema da sakiTxi iyos. leqsSi glo­ bian, imsaxurebda Tu ara amas. xSirad samarTlianad damsa­
balur­ekologiuri problemebi sasiyvarulo gancdebis xurebuli TanagrZnobis gamoxatvisac eSiniaT, am qaliviT
fonze iSleba, sadac siyvarulic gadasarCenia, iseve – ro­ maTac raime ar daswamon.
gorc msoflio. postsabWoTa qarTul literaturaSi qali avtori
`avdgeT da davrCeT! calke identobaa, romelic meoce­ocdameerTe saukune­
isini ki adgnen, wavidnen, ebis socialuri da kulturuli procesebis fonze ga­
mere ra, Tuki moikveTa. gamoikveTa da Camoyalibda, rogorc qarTuli
Cveni myudro sawolis nacvlad postsabWoTa identobis erT­erTi Semadgeneli, romelic
jojoebi da bayayebi uduRT Waobebs qalis safiqraliT Semovida literaturaSi. is sakuTar
WurWlis Zvirfasi minanqari – TavSi itevs qalur saTqmels, romelic Tavisi arsobrivi
Seni saxis faqizi wyoba aqcentebiT gansxvavebul femininur elfers Seicavs.
am ucnauri nestisagan
sul mTlad daobda,
mere ra,
Tuki mwvervalebic mTlianad dadna~...
(diana anfimiadi, `globaluri daTbobis Sedegebi~).
qali avtorebisaTvis xSir SemTxvevaSi femininuri
faqtori sruliad garkveulia, zogierT SemTxvevaSi, saz­
Rvari qalisa da mamakacis Semoqmedebebs Soris arc arse­
192 193
daskvna 10. qalis saxe literaturaSi (qali personaJebi);
11. Tanamedrove literaturuli procesebi da qali
literaturuli teqsti cxovrebis sarkea. amasTan, li­ avtori (e. w. `qalis Tema~).
teraturuli teqsti did gavlenas axdens kulturaze, sa­ bunebrivia, igulisxmeba isic, rom CamonaTvali Sesa­
zogadoebaze. Zloa kidev gagrZeldes da isic, rom TiToeuli sakiTxis/
Cemi kvlevis mizani iyo qali avtoris Sesaxeb ZiriTadi problemis SigniT kidev moiazreba ramdenime sakvlevi
tendenciebis gamokveTa, Tanamedrove midgomebis, Temebi­ sfero. sakvlevi sakiTxebis mravalferovneba imiT aris
sa da poziciebis Cveneba da im Taviseburebebis markireba ganpirobebuli, rom, erTi mxriv, Tavad literatura,
da gamovlena, romlebic qali avtoris sakiTxebs ukavSird­ mwerloba asaxavs da warmoaCens sazogadoebrivad mniS­
eba, problemaTa identificireba da analizi. Sesabamisad, vnelovan problemebs, xolo, meore mxriv, qalis, rogorc
aseve, unda aRiniSnos, rom Tanamedrove literaturuli Semoqmedis, sakiTxi calke aRZravs literaturul, kul­
garemo da qali avtori, rogorc mdgomareoba, ramdenime turologiur, religiur da sxva recefcias, azrs; gamo­
sakvlev sakiTxTan aris dakavSirebuli. maT Soris ara mxo­ yofs saWvret obieqtebs, Sesaswavl sferoebs, ayalibebs
lod literaturul sakiTxebTan. axlebur midgomebs. amasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos
1. qali avtori da literaturuli tradiciebi (lit­ isic, rom qarTul samecniero literaturaSi dRemde ar
eraturis istoriuli foni); yofila sagangebo da specialuri msjeloba genderulad
2. enobrivi sakiTxebi (erTi enis ori varianti: qalis markirebul literaturaze, genderuli literaturis Te­
ena da mamakacis ena); oriaze, qali avtorebis teqstebze, amis gamo Cemi kvleva
3. genderuli Tanasworobis sakiTxebi; moicavs im sakiTxebs, romlebic qali avtoris diskur­
4. demokratiuli Rirebulebebi; sisaTvis mniSvnelovan da sakvanZo etapebs warmoadgens:
5. qali da mSvidobis mSenebloba; feministuri da genderuli literaturis Teoriebi, gen­
6. socialuri sakiTxebi (qalis roli da adgili sazoga­ deruli lingvistikis Teoria, qali avtori dasavlur,
doebaSi); aRmosavlur da qarTul literaturasa da kulturaSi.
7. politikuri sakiTxebi (qali da politika, qalis Tumca mravali sakiTxi Tu Tema, bunebrivia, kvlavac saWi­
roli qveynis/qveynebis, qveynebsSorisi politikis, roebs gaRrmavebas.
diplomatiis Seqmnasa da ganviTarebaSi);
8. kulturologiuri sakiTxebi (qalis adgili sx­
vadasxva xalxis kulturaSi);
9. religiuri sakiTxebi (qali da religia, qalis adg­
ili sxvadasxva religiur sistemebSi rogorc isto­
riulad, aseve Tanamedrove mdgomareobis mixedviT);
194 195
danarTi saubrebi
Tanamedrove qal avtorebTan
Tanamedrove literaturuli procesi mudmivad
cvladi da swrafmavali samyaroa. Znelia, dRevandeli teq­ interviu renate velSTan
nologiebisa da tiraJirebis epoqaSi Seafaso da gaaana­
lizo is, rac yovel wams iqmneba da qveyndeba. kidev ufro renate velSi (Renate Welsch), avstrieli mwerali.
rTulia mimdinare literaturuli procesebis markireba daibada 1933 wlis 22 dekembers venaSi. izrdeboda
da markirebuli Sefaseba, anu definiciac da Sefasebac. bebia­papasTan, radgan deda adre gardaecvala. 1955­57
wignze muSaobisas ramdenime mniSvnelovani sakiTxi gamo­ wlebSi swavlobda venis universitetSi inglisursa da
ikveTa, romelTa kvlevac sainteresod miviCnie rogorc espanurs, aseve, enaTmecnierebas, Tumca universiteti ar
zogadad literaturuli da genderuli aspeqtebidan, ise daumTavrebia. gaTxovda da 1959 wlamde muSaobda venaSi,
uSualod, literaturis tendenciebis gaTvaliswinebiT. britaneTis sakonsuloSi mTarmnelad. 1962 wlidan Tavi­
zogierTi sakiTxi uSualod exeboda Tanamedrove litera­ sufali mTargmnelia. xangrZlivi avadmyofobis Semdeg,
turul procesebs. Sesabamisad, mniSvnelovnad CavTvale 1969 w. daiwyo sabavSvo wignebis wera. 1975 wlidan Tavisu­
Tanamedrove mweral qalebTan gasaubreba, interviuebis fali mweralia. 1988 wlidan wers wignebs ufrosebisTvi­
Cawera, raTa is procesebi, romlebic amJamad aqtualuria sac. 1992 wels mieniWa profesoris wodeba.
literaturaSi qali avtorebis, feministuri literatu­ misi yvelaze cnobili wignia `Das Vamperl~, (`patara vam­
ris Teoriisa da genderulad markirebuli literaturis piri~) dajildoebulia mravali premiiT, maT Soris, 1977,
kvlevisaTvis, CemTvisac da mkiTxvelisTvisac kidev ufro 1978, 1984, 1989, 1997, 2003 wlebSi avstriis saxelmwifo
TvalsaCino yofiliyo. premiiT, 1977, 1978, 1980, 1984, 1986, 1988, 1991, 1998 wlebSi
interviuebi Cavwere avstriel mweral qalTan – re­ venis saxelmwifo premiiT. 1992 wels mieniWa avstriis sa­
nate velSTan, qarTvel mweral qalebTan:L naira gelaSvil­ patio premia, 2003 wels – germaniis akademiis didi premia,
Tan, bela CekuriSvilTan, lela samniaSvilTan, rusudan 2006 wels – niderosterraixis sapatio premia literatu­
kaiSaurTan, mariana nanobaSvilTan. saubrebi Sedga 2013 ris dargSi.
wlis maissa da ivnisSi. hyavs sami vaJi. cxovrobs venaSi.
TiToeul qal­avtorTan gasaubrebam da erTnair Tu gamoqveynebuli wignebi: `Der Enkel des Löwenjägers~,
msgavs kiTxvebze araerTgvarovanma da aramsgavsma pasu­ 1969; `Alle Kinder nach Kinderstadt~, 1974; `Empfänger unbekannt
xebma damarwmuna, rom wignSi danarTis saxiT mizanSewo­ – retour~, 1976; `Einmal 16 und nie wieder~, ca. 1977; `Das Vam-
nili iqneboda am interviuebis dabeWdva. vfiqrob, qali perl~, 1979; `Johanna~, 1979; `Der Brieftaubenbeamte~, 1983; `Wie in
avtoris TemiT dainteresebul mkiTxvelSi moxmobili sa­ fremden Schuhen~, 1983; `Wen die Musen küssen~, 1984; `Das kle-
ubrebi kidev ufro did interess gamoiwvevs.
196 197
ine Moorgespenst~, 1985; `Empfänger unbekannt – zurück!~, 1988; li, me feministi var. Tumca me feminizms qalebisa da ma­
`Drachenflügel~, 1988; `In die Waagschale geworfen~, 1988; `Stefan~, makacebis mtrobasTan ar gavaigivebdi. vfiqrob, aq saqme
1989; `Constanze Mozart. Eine unbedeutende Frau~, 1990; `Sch- ufro metad exeba adamianis uflebebs rogorc warsulSi,
neckenhäuser~, 1986; `Das Haus in den Bäumen~, 1998; `Spinat auf ise, gansakuTrebiT, TanamedroveobaSi, dRevandelobaSi,
Rädern~, 1991; `Besuch aus der Vergangenheit~, 1999; `Sonst bist radgan jer kidev arsebobs kacobriobis daucveli nawili
du dran~, 1994; `Das Gesicht im Spiegel~, 1997; `Disteltage~, 1997; qalebis saxiT.
`Dieda oder Das fremde Kind~, 2002; `Liebe Schwester~, 2003; `Das – Tqveni azriT, arsebobs `genderulad markirebu-
Lufthaus~, 1994; `Drittes Bett links~; `Eine Hand zum Anfassen~, 1985; li literatura~? arsebobs gansxvaveba qalTa liter-
`Eine Krone aus Papier~, 1992; `Julie auf dem Fussballplatz~; `Karo- aturasa da mamakacTa literaturas Soris?
lin und Knuddel~; `Martin in der Seifenschale~, 1993; `Mäusespuk~; – me ar var kmayofili terminiT `qalTa literatura~
`Max, der Neue~; `Melanie Miraculi~, 1990; `Sechs Streuner~; `Die (germ. „Frauenliteratur“), iseve, rogorc ar momwons `sabavSvo
schöne Aussicht~, 2005; `Gut, dass niemand weiß~, 2006; `… und raus literatura~ (germ. „Kinderliteratur“). literatura, pirvel
bist du~, 2008; `Großmutters Schuhe~ Roman, 2008; `Ohne Vamperl rigSi, aris literatura, Tavisi kanonebiTa da kriteriume­
geht es nicht~ Roman, München 2010. biT, romlebic ar icvleba maSinac ki, Tu sxva cnebiT an ter­
miniT aRiniSneba. qali avtorebis mier dawerili teqstebi is­
– qalbatono velS, rodis daiwyeT wera? ra iyo eve gansxvavebulia, rogorc Tavad qalebi, romlebic qmnian
TqvenTvis pirveli impulsi? am nawarmoebebs. analitikuri da mwvave, nazi, meamboxe, nos­
– me `yovelTvis~ vwerdi. CemTvis, rogorc mousvenari talgiuri, braziani, ironiuli, sakuTar TavSi Seyvarebuli,
da ubeduri bavSvisaTvis, wera iyo erTaderTi saSualeba, poeturi, moTamaSe, mebrZoli... TiTqmis ar arsebobs zed­
erT adgilze vmjdariyavi. mozrdilobaSi amaod vcdilob­ sarTavi, romelic ar Seefereba avtori qalis mier daweril
di axali literaturuli formis aRmoCenas. es, bunebriv­ nawarmoebs.
ia, ar gamomivida da Semdeg vmuSaobdi mTargmnelad. 1968 – ra aris dRes mTavari problema literaturaSi?
wlidan CemTvis axali gamowveva gaxda mniSvnelovani: maT­ – me vfiqrob, literaturis umTavresi problema aris
Tvis, visac garkveuli mizezebis gamo, sakuTari ena sWird­ is, Tu ramdenad seriozulad aRiqmeba, ramdenad kiTxu­
ebaT, mewera da mebrZola gansxvavebulobis dasacavad. ase loben mas siRrmiseulad, radgan xSiria literaturuli
Seiqmna Cemi sabavSvo wignebi, Semdgom ki, intensiuri kv­ teqstebis SemTxveviTi recenziebi. me vfiqrob, rom es
levebisa da muSaobis Sedegad, romanebi ufrosebisaTvis. problema mniSvnelovania literaturis samomavlo ganvi­
– Tqveni nawarmoebebi xSirad exeba gogonebs, qa- Tarebis kuTxiTac, radgan axla veRar vxvdebiT, saiT mid­
lebs, maT emociebsa da gancdebs. SeiZleba iTqvas, rom is literatura.
feministi avtori xarT?
– iq, sadac qalTa uflebebi ar aris saTanadod dacu­
198 199
interviu naira gelaSvilTan tismetad avobiografiuli~ (romani, literaturuli zRa­
prebi, poemebi, leqsebi da simRErebi, 1999); `goliaTebis
naira gelaSvili – mwerali, mTargmneli, germanisti, mwvane kunZuli da ltolvili gogona nia­nia~ (zRapari
publicisti, sazogado moRvawe; daibada 1947 wels siRna­ musikaluri diskiT. teqsti da musika naira gelaSvilis,
Ris raionis sof. nukrianSi. 1970 wels daamTavra Tbili­ orkestrireba nukri abaSiZis, 2004); `sabavSvo religiuri
sis saxelmwifo universitetis dasavleT evropis enebisa da saero simRErebi~ (musikaluri diski. teqsti da musika
da literaturis fakulteti. 1970­73 wlebSi swavlobda naira gelaSvilis, orkestrireba nukri abaSiZis, 2004);
aspiranturaSi dasavleT evropisa da amerikis literatu­ troleibusi astarioni da misi mgzavrebi~ (sabavSvo ro­
ris specialobiT. 1975­1982 wlebSi kiTxulobda leqciebis mani, 2005); `pirveli ori wre da yvela sxva~ (romani, 2009);
kurss `sazRvargareTis literaturis istoriaSi~ Tbili­ `Cveni grZeli ambavi, anu mcdeloba sarkis gamTelebisa~
sis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo univer­ (romani, 2009); `me is var~ (Zveleburi ambavi mozardebisT­
sitetSi. 1982 wlidan muSaobda mxatvruli Targmanis mTa­ vis) romani, 2012.
var saredaqcio kolegiaSi redaqtorad da mTargmnelad.
1993 wlidan xelmZRvanelobs saqarTvelos kulturul – qalbatono naira, SegiZliaT gaixsenoT, rogor
urTierTobaTa centrs `kavkasiur saxls~, romelic ko­ daiwyeT mxatvruli teqstebis wera?
legebTan erTad daafuZna mTargmnelTa kolegiis bazaze. – wera daviwye ubralod. roca cota dro gamiCnda
Targmnili aqvs germanuli filosofiisa da poeziis (roca bavSvi cota wamoizarda), avdeqi da didi tanjvisa Tu
mniSvnelovani nimuSebi: f. holderlinis, novalisis, f. `Sinagani wvis~ gareSe davwere erTi moTxroba, mere – meore.
Selingis, f. nicSes, r. m. rilkes, g. Traqlis, g. haimis, e. magram es pirveli moTxrobebi ar gamomiqveynebia. Tumca,
lasker­Siuleris, m. haidegeris, T. manis, h. heses, g. mar­ iyo xalxi, visac isini moswonda. mere aseve davwere Semde­
gvelaSvilis da sxvaTa nawarmoebebi. gi ori moTxroba da didi yoymanis Semdeg waviRe dasabeW­
gamocemuli aqvs wignebi: `moTxrobebi~ (1983). `ambrni, dad Jurnal `mnaTobSi~, sadac mTeli weli yoymanobdnen,
umbrni da arabni~ (mcire romani, 1983). `dedis oTaxi~ (ro­ daebeWdaT Tu ara, radgan miiCnies, rom maTSi iyo `raRac
mani, 1987); `mTvariT ganaTebuli baRi~ (moTxrobebi, 1990). araqarTuli~. verasodes gavacnobiere, es ras niSnavda.
`tragikuli gradacia~ (werilebi qarTuli da germanuli wera arasodes iyo CemTvis tanjva­wameba (Torem ra
literaturis problemebze da sazogadoebriv­politi­ damawerinebda! cxovreba isedac gvarianad iyo dakavebuli
kur movlenebze, 1991); r. m. rilke. `malte laurids briges Cemi wrTobiT da TviTgvemis survilisTvis adgils aRar
Canawerebi~ (romani, Targmani germanulidan, 1991); `saqa­ mitovebda). magram cxovrebisaTvis, konkretulad: qalis
rTvelo – samoTxe nangrevebSi~ (dokumenturi proza, ger­ dRisaTvis saaTebis wagleja, raTa isini sawer magidasTan
manul enaze, 1993); `simSvidis, sixarulis, mwuxarebisa da damexarja, marTlac mtanjveli ZalisxmeviT miiRweoda
nugeSis Sesaxeb~ (oTxi poema, 1997); `avtobiografiuli, me­ da Tan danaSaulis gancdiTac majildoebda. radgan Cems
200 201
ojaxur mikrosamyaroSi yvelas da yvelafers mTlianad ukve ideologiaa. mwerali yvelanair usamarTlobaze da
vWirdebodi. aseve, did satanjvelad meqca JurnalebTan, tanjvaze reagirebs. ra Tqma unda, mec, rogorc qali, subi­
gamomcemlobebTan da redaqtorebTan – erTianad masku­ eqturi var da vTvli, rom mamakacze gaugebari da mtanjve­
linur samyarosTan urTierToba. bevrjer vinane, beWd­ li arseba RmerTs ar gauCenia, magram, rogorc mwerali, am,
va rom daviwye. aq yvelgan iyo axalgazrda avtorisTvis Tavis gaugebrobaSi gaxlarTuli mamakacis wvalebas iseve
raRac Seuracxmyofeli. vxedav da aRvwer, rogorc misgan nervebdaglejili qali­
– qali avtori da qalTa literatura. fiqrobT, rom sas, an – piriqiT.
mwerali qalebis teqstebi markirebulia da gansxvavde- – ramdenad iyo da aris qarTuli literatura avto-
ba mamakaci avtoris teqstebisagan? ri qalebisaTvis Sesaferisi garemo?
– rac qalsa da mamakacs saerTo aqvT, isic Zalian mniS­ – qarTvel mweral kacTa samyaroSi sanTliT saZiebeli
vnelovania da isic, rac maT ganasxvavebT. orivesTvis saer­ iyo da aris rainduli damokidebuleba qalTan. ubralod,
To unda iyos niWis Zala, Sinagani patiosneba da ganaTle­ keTilSobileba. saerTod, es umZimesi samyaroa da did
ba. agreTve es: isini mxolod imitom ki ar unda werdnen, travmebs miayenebs yvelas, vinc mwerals raRac sulier si­
rom wera SeuZliaT, aramed imtomac, rom ar SeuZliaT, ar maRleebTan da mamakacis Rirsebis kodeqsTan akavSirebs.
werdnen. rac Seexeba gansxvavebas: Tu qalSi qaluri sawyisi iyo gamonaklisebic. magaliTad, mwerali jemal qarCxaZe
(goeTe rom gavixsenoT: `maradqaluri~) cocxalia, da Tu da erTi­ori sxvac.
qali kacs ar baZavs, maSin mis Semoqmedebas, wesiT, raRac – ramdenad mniSvnelovania biografiuli aspeqtebi
gansakuTrebuli mgrZnobeloba unda gamsWvalavdes saer­ mwerlis SemoqmedebisaTvis?
Tod, sicocxlis, yvela cocxali arsebis mimarT: raRac – Cemi azriT, mTeli Semoqmedeba biografiaa da
Semnaxav­Semfarebeli. es Cans kidec karg qarTvel poet sxva araferi. radgan biografia yvelaferia: yvela da
qalebSi. am TvalsazrisiT ar mikvelevia qarTuli litera­ yvelaferi, rasac cxovrebaSi exebodi: rac Tvalebma nax­
tura, me upirvelesad germanisti var, magram raRac dak­ es, rac yurebma gaigones, rac nestoebma SeisunTqes, rasac
virvebebi maqvs da, pirvel rigSi, ana kalandaZisa da esma tuCebi ambobdnen, rasac Seni xelebi akeTebdnen, rasac Seni
onianis poezias davasaxelebdi. aris am orive did da idum­ kani ganicdida: Sens cxovrebaSi mcxovrebi adamianebi, mwer­
al poeziaSi raRac dedofluri da, amave dros, deduri, lebi, mxatvrebi, maTi nawarmoebebi, cxovelebi, mcenareebi,
raRac Zalian nazi da Zalian Zlieri erTdroulad. yvelaferi... mwerlis cxovrebis konkretuli detalebi ki
– Tqven genderul Temebze wera adre daiwyeT. Tqvens mTel mis SemoqmedebaSia gafantuli... zogi wers e.w. bio­
nawarmoebebSi, sadac personaJebi qalebi arian, Cans qa- grafiul romans am sityvis viwro azriT, zogi – ara...
luri TanagrZnoba, feministuri da genderuli xedva.
SegiZliaT TqvaT, rom feministi avtori xarT?
– ar vTvli Tavs feminist avtorad, radgan feminizmi
202 203
interviu rusudan kaiSaurTan Zebna­ZebnaSi aRmovaCine, rom Cemi saTqmeli leqsad meTqva.
aman Zalian gamaxara imitom, rom Cemi TavSesafari iyo da iq
rusudan kaiSauri daibada 1957 wlis 20 aprils Tbi­ kargad vgrZnobdi Tavs. aRar miwevda arc TamaSi, arc Cemi
lisSi, daamTavra 62­e sajaro skola. ivane javaxiSvilis Zalebis daZabva da ase daviwye wera. maxsovs, arsenaze vnaxe
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis qarTuli filmi da Zalian bevri ram ar momewona, aman Cemze Zalian
filologiis fakultetis damTavrebis Semdeg muSaobda imoqmeda da raRac leqsi davwere. ra Janris iyo, aRar max­
ganaTlebis saministroSi, Tbilisis 116­e sajaro skolaSi sendeba, magram Cemi damokidebuleba gamovxate. vfiqrob,
qarTuli enisa da literaturis maswavleblad. 2001 wli­ Cemi gansxvavebuloba imitomac mawuxebda, rom me mSobleb­
dan muSaobs kulturul urTierTobaTa centr `kavkasiur Tan ar vizrdebodi, bebiasTan vizrdebodi da esec Zalian
saxlSi~. gamocemuli aqvs 3 poeturi krebuli: `leqsebi, gamomarCevda sxvebisagan. mudmivad mSoblebisa da Zmebis
2002~; `cocxebis gadafrena, 2004~; `saxedridan mernamde, natvraSi viyavi, TumcaRa bebiaCemic Zalian miyvarda da
2012”. isic menatreboda xolme, roca mSoblebTan viyavi. aq vi­
misi leqsebi Targmnilia rusul, azerbaijanul, lit­ yavi, iqiT mindoda da – piriqiT, Zalian gaorebuli viyavi.
vur, estonur, holandiur, inglisur da sxva enebze. meore mxriv, axla rom vfiqrob, RmerTma Zalian Zvirfasi
monawileobda saerTaSoriso poetur festivalebze: garemo maCuqa, im mxriv, rom tolerantuli damokidebu­
litva, 2010; poloneTi, 2012; baTumi, 2013. leba gansxvavebulobisadmi bavSvobidanve Camomiyalibda.
2012 wels misi leqsebi Sevida poeziisa da prozis po­ bebia iyo naxevrad osi, icoda osuri, gvyavda osi naTesave­
pularizaciis proeqt `oqros fondSi~. bi, vizrdebodi am xalxSi, os naTesavebTan da Zalian Tbili
hyavs xuTi Svili. urTierTobebi maxsovs. mTel zafxuls vatarebdiT orjo­
nikiZeSi, maSin vladikavkazs ase erqva da me da Cemma erTma
– qalbatono rusudan, rogor daiwyeT wera? Zmam osuric vicodiT. mogexsenebaT, urTierToba sofel­
– mas Semdeg, rac Cemi Tavi Sevicani da raRacnairad Si sxvagvaria. esec iyo CemTvis erT­erTi mizezi, ratomac
gamovyavi sazogadoebidan da samyarodan, Sevatyve, rom Tavs sxvanairad vTvlidi.
sxvebTan SedarebiT mZafrad aRviqvamdi bevr rames. es Cems – bavSvobaSi bevri wers, gansakuTrebiT, aRmosav-
naklad mimaCnda da amas Zalian ganvicdidi da vcdilobdi, leT saqarTvelos mTianeTSi, saidanac Tqvena xarT war-
rom maqsimalurad davmsgavsebodi sxva adamianebs, radgan moSobiT, leqsebis Txzva TiTqos bunebrivia. rogor
me amis gamo Zalian miWirda: arsebobac miWirda, komunika­ ganviTarda Tqveni Semoqmedeba da rogor SeZeliT, rom
ciac miWirda. vxedavdi, rom sxvebi ufro advilad cxov­ Tqveni Sinagani samyaro gamogyolodaT sityvebad da
robdnen, advilad iyvnen sazogadoebaSic adaptirebulebi riTmebad.
da amitom raRac saSvels veZebdi, roca bavSvi viyavi, maSi­ – ra Tqma unda, garemoc axdenda Cemze zegavlenas da
nac ki, imitom, rom bavSvsac sWirdeba Tavi daimkvidros. am bevr xalxur mTqmels vicnobdi, magram Semdeg ukve qalaq­
204 205
Si mixdeboda cxovreba da Cemi leqsebi mexmareboda imaSi, wlis maisSi meyola pirveli Svili, gavTxovdi iseT dros,
rom me amewyo adamianuri urTierTobebi, Tavic damemkvid­ rodesac mTeli qveyana aforiaqebuli iyo, roca daingra
rebina, radgan Zalian mZafrad ganvicdidi yvelafers, rac yvelaferi. ra Tqma unda, rTulia, magram rilke ambobs:
xdeboda da es mtkenda guls. Cemi es SegrZnebebi bavSvobis `Zalian didi mtroba arsebobs cxovrebasa da Semoqmede­
Semdegac gagrZelda da me Zalian didi xnis ganmavlobaSi bas Soris”. miT umetes, saqarTveloSi, Cems Tavze poets
vswavlobdi cxovrebas, vswavlobdi, rogor unda mecxov­ ver vityvi, magram Tan leqsebs werde, Tan ojaxi gyavdes,
ra, mindoda, ise mecxovra, rom Cveulebrivad vyofiliya­ Tan amdeni Svili da Tan meuRlis gareSe darCe da moaxerxo
vi da es tkivilebi ar mimeRo. magram, meore mxriv, es tki­ Semoqmedebac da cxovrebac, ra Tqma unda, urTulesi iyo,
vilebi mexmareboda imaSi, rom leqsi damewera. sruliad magram SemiZlia vTqva, rom Cemi Semoqmedeba garkveulad
gansxvavebuli sakiTxidan SeiZleboda mimeRo es tkivili mexmareboda kidec. erT magaliTs moviyvan: Cemi ufrosi
da sruliad sxva ramed gamomJRavnebuliyo leqsSi. anu in­ gogona Zalian cudad gaxda, misi mdgomareoba sikvdil­
spiracia xdeboda am tkivilebisgan da iwereboda leqsi. sicocxlis mijnaze iyo da saavadmyofoSi movxvdiT. er­
TiToeuli leqsi, romelic damiweria, susti iyo Tu kargi, TaderTi, ramac miSvela, rom Wkuidan ar SeviSale, iyo is,
yoveli maTgani aris Cemi SemoqmedebiTi biografia. SeiZ­ rom gamwarebuli vwerdi leqsebs. bavSvis gverdze vijeqi
leba es ase ar Cans da zedapirze sruliad sxva ramea, mag­ da vwerdi da vwerdi. Cvens oTaxSi kidev erTi deda­Svili
ram damijereT, rom es asea. dRemde, roca vkiTxulob Cems iyo moTavsebuli da Cemi Svili cota rom mokeTda, ukiT­
leqsebs, vixseneb im dros ra moxda da im leqsis qveS ra xavT, dedaSeni amdens ras werso. gamalebuli, TiTqmis Se­
Zevs. cxovreba gexmareba, rom Sen meore cxovreba gqondes usvenebliv vwerdi da aman Sveba magrZnobina da gamomiyva­
da, piriqiT, Seni Semoqmedeba gexmareba, rom im cxovrebi­ na mdgomareobidan.
Tac icxovro da es erTmaneTzea gadajaWvuli. minda vTqva, rom dro TiTqmis ar mqonda xolme da ax­
– rTuli ar iyo wera, leqsebze fiqri, ojaxi, dedisa lac ase var, ise maqvs dro ganawilebuli, rom yvelafris­
da meuRlis movaleobebis SeTavseba? Tvis meyos. garda amisa, vcdilob, rom Cemi Semoqmedeba
– ra Tqma unda, rTuli iyo. Cven yvelam erTad rTuli davmalo da aravis movaxvio Tavs im mxriv, rom amiT ar vi­
periodebi gamoviareT, Cems ojaxze Zalian bevrma movle­ sargeblo, Cems Tavs ar mivce SeRavaTi, rom ar movaklo
nam pirdapir gadaiara da ara gverdis avliT. Cemi meuRle, rame bavSvebs, miTumetes, roca patarebi iyvnen, pasuxis­
aleqsi kiknaZe, 9 aprils Seewira, 9 aprilis tragediis Sem­ mgebloba Zalian gamZafrebuli mqonda imitom, rom Cemi
deg Tavisi manqaniT yvavilebi gadahqonda sionis eklesiis meuRle aRar iyo cocxali da dedac me viyavi imaTTvis da
ezoSi, maSin ar ambobdnen, rom momwamvleli gazi gauSves im mamac. isedac ar miyvars qaosi, miyvars wesrigi. qaosSi Za­
RamiT rusTavelze. Cemi meuRle daavadda limfosarkomiT lian cudad vgrZnob Tavs da warmoidgineT, mTeli qveyana
da ramdenime welSi gardaicvala. Cemi Zma afxazeTis omSi qaosSi rom iyo, rogor miWirda, magram Cems ojaxSi rogor­
dainvalidda, sruliad janmrTeli da axalgazrda. me 1989 Rac vaxerxebdi mowesrigebulad cxovrebas.
206 207
– qalbatono rusudan, Tqveni azriT, arsebobs Tu deda xar, magram, meore mxriv, Seni Semoqmedeba aris Seni
ara calke qali avtorebis literatura? Tu gamoarCevs ukanono Svili, romelic Sen SeiZleba Sens Svilebze metad
rame qali avtoris Semoqmedebas sazogado literatu- giyvars, imas malav, am siyvarulsac malav, unda damalo, ar
ruli procesebidan? aCen, magram Zalian geZvirfaseba da es aris Zalian mtkivne­
– Cemi azriT, ki. rac ar unda niWieri avtori iyos qa­ uli SenTvis.
li, hqondes cxovrebiseuli gamocdileba, me mainc vfiq­ – ramdenad aris qarTuli saliteraturo garemo
rob, rom maTi Semoqmedeba aris gansxvavebuli da gamor­ ganwyobili qali avtorebis SemoqmedebisaTvis?
Ceuli. qalis poezias mainc etyoba sinaze, mgrZnobiaroba, – Cveni sazogadoeba bevri ramiT gansxvavdeba dasav­
mgrZnobeloba samyaros mimarT da deduri instiqti, rome­ leTis qveynebisgan. Sualeduri mdgomareoba uWiravs. arc
lic, rac ar unda malos qalma, mainc igrZnoba. sicocxlis Zalian daSorebulia da arc iolia Tanasworobis miRweva.
sawyisis matarebeli rom aris, mainc Cans qalis Semoqmede­ CvenTan mamakacebs ufro didi dro aqvT, weren, axerxeben
baSi. sakuTari Semoqmedebis popularizacias, reklamirebas, qa­
– Tqvens SemoqmedebaSi xSirad vxvdebiT qalur Te- lebs amisi SesaZlebloba naklebad aqvT. ojaxs metad arian
mebs. mijaWvulebi.
– es sakiTxi me Zalian maRelvebs, SeiZleba, qvecnobi­ – ra unda gaakeTos qalma, romelsac unda, iyos re-
erad Zalian maRizianebs kidec, minda, rom davmalo da win alizebuli ojaxSic, sazogadoebaSic da Semoqmedeba-
ar wamovwio, magram mere kidev piriqiT gamodis. qvecnobi­ Sic?
erad minda, rom Cemi yofiTi problemebi sxvas ar movaxvio, – Tavi da Tavi aris Sromismoyvareoba da disciplina.
es iyos Cemi problema da sxvebs ar Sevwuwuno, sxvebis Tav­ yvelafers sWirdeba disciplina. RmerTTan urTierToba
satexi ar gaxdes. mTavari is aris, Tu ramdenad aris es yve­ rom aviRoT, amasac ki sWirdeba disciplina, yoveldRiu­
laferi Cems leqsebSi ganzogadebuli da ramdenad gasa­ roba da rutinuli Sroma. is, rac Zalian poeturia Semoq­
gebi da misaRebia sxvebisaTvis. imitom rom, Tu es mxolod medebiTi TvalsazrisiT, saboloo produqti, romelic Za­
pirovnulia, maSin ukve mosabezrebelia da ar aris sainte­ lian mogvwons, Zalian haerovani da Zalian lamazia: leqsi,
reso da arc aris leqsi. me ar vici, es ramdenad mixerxde­ speqtakli, simRera Tu sxva – imis ukan ki dgas rutinuli
ba. CemTvisac Ziebaa, rogor unda axerxebdes qali, rom Tan Sroma. ra Tqma unda, pirvel rigSi, niWi, magram aseve didi
leqsebsac werdes da Tan Tavisi funqciebi ojaxSi ar da­ Sroma da disciplina, rom es yvelaferi ase daxvewili ga­
kargos, es Zalian mawuxebda da mainteresebda da es etyo­ moCndes da is forma miiRos, romelic misaRebi iqneba sxve­
ba SemoqmedebaSic Cans. maradiuli kiTxvaa: romeli ufro bisaTvis: mkiTxvelisTvis Tu mayureblisTvis. didi ada­
win unda daayeno: Semoqmedeba Tu ojaxi? da qali rom xar, mianebis cxovreba da Semoqmedebac rom vnaxoT, iqac Cans,
kidev ufro ar ginda, rom daaziano Seni Svilebis samyaro, rom yvelaferi didi Sromis fasad aris miRweuli. da zog­
Zalian frTxilad unda iyo imitom, rom Sen pirvel rigSi jer TavianTi sayvareli Tu uaryofiTi Tvisebebis daTmo­
208 209
bis xarjze da zogjer sicocxlis daTmobis fasadac aqvT interviu mariana nanobaSvilTan
miRweuli da maTi Semoqmedebis ukan dgas didi tanjva da
Sroma. mec vcdilob, rom Cems ojaxsac ar movaklde, iqac mariana nanobaSvili daibada TbilisSi 1972 wels, war­
viyo, zogjer vfiqrob, rom Cems ojaxs ufro did yurad­ CinebiT daamTavra iv. javaxiSvilis Tbilisis saxelmwifo
Rebas vuTmob, vidre Cems Semoqmedebas da me mgonia, rom es universitetis filologiis fakulteti (rusuli seqto­
Cans kidec Cems SemoqmedebaSi. ri). muSaobda Jurnalistad JurnalSi `Sarmi~ da tele­
viziis I arxze, ltolvilTa da gansaxlebis saministros
pressamsaxurSi, kiTxulobda leqciebs Tbilisis daviT
aRmaSeneblis saxelobis universitetSi.
ibeWdeboda literaturul periodikaSi: gazeTi `Cveni
mwerloba~, Jurnalebi: `ciskari~, `omega~, `arili~, `lite­
raturuli palitra~ da sxva.
calkeuli moTxrobebi Sesulia sxvadasxva krebulSi:
`XXI saukunis qarTuli moTxroba“ (`bakur sulakauris ga­
momcemloba~ 2010). `39 rCeuli moTxroba~ (gamomc. `palit­
ra~ 2009), `wlis 15 saukeTeso moTxroba~ (`bakur sulaka­
uris gamomcemloba~, 2002-2003, 2005, 2008). `pen-maraTonis
saukeTeso aTeuli~ (`diogene~, 2007). `afxazeTi qarTul
prozaSi~ (`erovnuli mwerloba~). `Красный мост“ (baqo,
nurlani, 2008). `Tanamedrove prozisa da poeziis mcire an­
Tologia~, brailis SriftiT (2010, mowveuli redaqtori)
da sxva. gazeTi `Cveni mwerloba~ – publikaciebisa da li­
teraturuli werilebis seriis `ras ityvis Cemze STamo­
mavloba”avtori (2000).
wignebi – `ariadnas gorgali~ (2004), `cecxlovani qal­
Tevzas weliwadi~ (2007).
literaturuli premiebi – `omega holdingis~ premia
`2002 wlis saukeTeso prozauli nawarmoebisTvis~, nove­
lisTvis `ariadnas gorgali~; sankt-peterburgis Jurna­
li `senatori~, I xarisxis diplomi novelisTvis `mSvenieri
elene~ (avtorizebuli Targmani rusul enaze, saerTaSo­
210 211
riso literaturuli internet-konkursi `Вечная память~, kaciis Semdeg gamaxsena.
2006). mTeli bavSvoba raRacas vwerdi, raRacas vxevdi. rac
Targmanebi – qarTul-afxazuri orenovani prozauli Seexeba seriozul teqstebs, daaxloebiT ocdaoTxi wlis
krebuli `xidi~ (qarTulidan rusulad da piriqiT); Tana­ asakSi daviwye wera, roca meore bavSvs velodebodi. orsu­
medrove qarTveli mwerlebis calkeuli moTxrobebi ru­ lebisTvis damaxasiaTebel sentimentalur xasiaTze myof­
suli literaturuli perioduli gamocemebisTvis; saek­ ma davwere miniatura `erTi arsebis cxovrebidan~, sakmaod
lesio samarTlis istoriis saleqcio kursebi, rusulidan gacveTil Temaze – abortis msxverpli Canasaxis pozici­
qarTulad (Targmnis procesSi). idan. es miniatura da Semdegi moTxroba `qali~ dabeWdes
hyavs meuRle da ori Svili. Jurnal `ciskarSi”. es gaxldaT Cemi pirveli publikacia.
mere davwere `ariadnas gorgali~, Cemi pirveli seriozuli
– mariana, rodis daiwye wera? ra iyo pirveli impul- namuSevari. es Taviseburi dasawyisic iyo da gardatexac.
sebi? am moTxrobam miiRo `omegas~ premia `2002 wlis saukeTeso
Cemi pirveli `moTxroba~ realurad postmodernizmis literaturuli nawarmoebis~ nominaciaSi, mogvianebiT ba­
karikatura iyo da rva wlisam davwere. skolaSi dagvava­ kur sulakaurma Seiyvana `2002-2003 wlebis 15 saukeTeso
les, romeliRac moTxrobis nebismieri gmiris saxiT pir­ moTxrobis~ krebulSi, am moTxrobam gamiyvana `pen-mara­
vel pirSi aRgvewera misi gancdebi. sawyisi teqstis Sina­ Tonis~ konkursSi, roca jer kidev damwyebi avtori viyavi.
arsi Semdegi iyo: xanZris dros ZaRli gogonas gadaarCens, amitom Cemi pirveli moTxrobebis krebuls, romelic 2004
mere cecxlSi Sebrundeba da yvelas saxalisod Tojinas wels gamovida, `ariadnas gorgali~ davarqvi.
gamoaTrevs. unda vyofiliyavi gogona, Tojina, mexanZre an – gifiqria Tu ara genderulad markirebul litera-
ZaRli. ar vici, ratom avirCie banaluri – gogona. saerTod, turaze? Seni azriT, gansxvavdeba Tu ara qali avtoris
yvelaferi ucnauri da gansxvavebuli mizidavda, ufro mo­ Semoqmedeba mamakaci avtoris Semoqmedebisagan?
salodneli iyo, magaliTad, kedelze dakidebuli suraTis – qali mwerali da `ubralod~ mwerali (igulisxmeba
gancdebi aRmewera, an iatakSi damaluli WriWinisa, magram mamakaci) – sakmaod ybadaRebuli Temaa. saqarTveloSi aRi­
maSin ase gadavwyvite. arebul komplimentad iTvleba, roca qal mwerals etyvian,
meore dRes skolaSi dedaCemi daibares da aRelve­ ra uxeSad, mamakacurad wero. Cemi azriT, Zalian martivia
bulma maswavlebelma Cemi sulieri mdgomareobis Taobaze zedapiruli STabeWdilebis Seqmna am leqsikuri `uxeSo­
dausva SekiTxvebi. gansakuTrebiT aintersebda, rodisme bis~ Sedegad. Tumca dakvirvebuli Tvali TiTqmis yovel­
xanZarSi xom ar movyolilvar. roca gaigo, rom jansaRi da Tvis moaxerxebs avtoris genderul identificirebas, Tu,
gawonasworebuli bavSvi viyavi, mereRa uTxra, rom aseTi cxadia, teqstis TviTmizani ar aris realobis sapirispiro
gancdebisa da fantaziis patroni aucileblad daviwyebdi iluziis Seqmna, Segnebulad ar xdeba amaze muSaoba. aq mo­
weras. es daviwyebuli epizodi dedam Cemi pirveli publi­ viyvan magaliTs, roca sruliad gaucnobiereblad diken­
212 213
si mixvda, rom jorj elioti qalia; miuxedavad imisa, rom yofiTi ambebi, Tundac maradiuli faseulobebis gadaTa­
mamakacis gvar-saxeliT iyo gamoqveynebuli, man mwerlis maSeba da naklebad – politikuri vnebebi, filosofia, sa­
qaluri xedva igrZno. sqesis ganurCevlad, nebismieri ori zogadoebrivi sakiTxebi da garCevebi, rac ufro mamakace­
(Rirebuli) mwerlis Semoqmedebac ki gansxvavebulia, miT bis teqstebisTvisaa damasiaTebeli. cxadia, aq saubaria
umetes, aris gansxvaveba qalisa da mamakacis xelweras So­ tendenciaze da ara konkretul gamonaklisebze avtorebs
ris – Tundac imitom, rom qalsa da mamakacs samyaros xed­ (an Tundac erTi avtoris sxvadasxva teqsts) Soris. vfiq­
vis sxvadasxva rakursi aqvT. rob, aseTi diferenciacia ar gulisxmobs romelime sqesis
genderulad markirebuli teqstebis fenomenis Ses­ avtoris dominirebas mxatvruli Rirebulebis Tvalsaz­
wavlas sul raRac ramdenime aTwleulia, rac mecnieruli risiT (rogorc amas xSirad pirdapir Tu iribad gulis­
kuTxiT miudgnen, es sakmaod Rrma kvlevis sagania. kvle­ xmoben), gansxvaveba formaTa da xedvis kuTxis sxvaobaSia,
vebis Sedegebi Zalian sainteresoa, dawyebuli iqidan, rom Torem mxatvruli teqstis Rirebuleba, cxadia, yovelTvis
aRmoCnda, qalisa da mamakacis metyveleba iseTi SeumCneve­ ganpirobebulia misi siRrmiTa da mravalSrianobiT. teq­
li erTeulebiTac ki gansxvavdeba, rogoricaa qalis mier sti, rogorc pirovneba, an kargia, an cudi, ganurCevlad
zmnebis, windebulebis, nacvalsaxelebis xSiri moxmareba, avtoris sqesisa da erovnebisa.
xolo kaci upiratesobas arsebiT saxelebs aniWebs. gen­ – SeiZleba iTqvas, rom Sen genderulad markirebul
deruli niSniT teqstis Sefasebis sxvadasxva kriteriu­ teqstebs qmni, rom Sen qali avtori xar?
mis – fonetikuri, leqsikuri, semantikuri da a.S. doneze – Cemi usayvarlesi lagerkvistis cnobili citatisa
teqstebis analizi specialistebis saqmea, ise rom, vityvi ar iyos, me ar verevi Cems SemoqmedebaSi. namdvilad ar vZa­
mxolod zedapirul, zogjer qvecnobier STabeWdileba­ ladob Cems bunebaze, amitom Cemi teqstebic, ra Tqma unda,
ze – diax, qalisa da mamakacis teqstebi gansxvavdeba maTi ZiriTadad genderulad markirebulia. termini `genderu­
miznebis miuxedavad, klasikosebisac da Tanamedrove av­ lad markirebuli~ ar mimaCnia `qaluri teqstebis~ sinoni­
torebisac. maxsendeba blokis gamonaTqvami ana axmatovas mad. am ukanasknelSi ufro vgulisxmob sentimentalizmis
SemoqmedebasTan mimarTebaSi – `is wers leqsebs TiTqosda siWarbes da/an wminda qalur Tematikas, Tundac feminis­
mamakacis winaSe, arada, unda weros, rogorc RmerTis wina­ tur ganwyobebs. Cemi teqstebi SiSveli nervebiTaa naweri,
Se~ (`Она пишет стихи как бы перед мужчиной, а надо писать как romlebic, savaraudod, kacis prozaSi gacilebiT ufro
бы перед Богом~). SeniRbuli iqneboda. Tumca maqvs ramdenime moTxroba, ro­
miRebuli azria, rom Tanamedrove literaturaSi qa­ melic TematikiTac da weris maneriTac, erTi SexedviT, ma­
lis proza xSirad e.w. aRsarebiT Janrs ganekuTvneba, sadac makacis teqsts waagavs. maT Soris gamovyofdi `profesio­
nawarmoebis centrSi dgas personaJi (sqess ara aqvs mniS­ nals~, novelas snaiperze, romelic Zalauneburad imdenad
vneloba) Tavisi gancdebiT, urTierTobebiT da proble­ daxunZluli gamovida mamakacuri, specifikuri, saomari
matikiT. masSi bevria eqspresiuloba, Rrma fsiqologizmi, detalebiT, rom aranairad ara hgavs qalis dawerils. aseve
214 215
aramizanmimarTulad araqaluri gamovida filosofiur- – SeiZleba iTqvas, rom feministi avtori xar?
miTologiuri moTxroba `apeqsi”. am moTxrobebSi yvelaze – gamokveTilad feministuri xasiaTis erTaderTi
metadaa SeniRbuli emocia, metia konstatacia da Txroba. patara moTxroba maqvs, romlis saTauria `cecxlovani
cnobilia, bevr mwerals aqvs Tavisi Tema, romelsac xSirad qalTevzas weliwadi”. am moTxrobaSi qalTevzebis saxiT
ubrundeba sxvadasxva nawarmoebSi da srulyofs, avsebs gamoyvanilia ramdenime qali, romlebmac seriozuli
(da ver avsebs). zogjer am `akviatebul~ TemaSic igrZnoba kvali datoves kacobriobis istoriaSi da romlebic ka­
genderuli identificireba. Cems SemTxvevaSi esaa `maxin­ cobriobam `qafad~ aqcia. mTavari mesijia `rogor gada­
jebis~ Tema, romelic xSirad meordeba Cems teqstebSi; er­ arCinos silamazem samyaro, roca samyaro silamazes ce­
Ti SexedviT, Tuki gonebasustobas, yrumunjobas, Tundac lavs?~ Tumca aq isev da isev problema sazogadoebasTan
Secdomas da dacemas konteqstSi simaxinje SeiZleba vuwo­ konfliqtia, magram amjerad am sazogadoebaSi pirdapir
doT, meore mxriv, sazogadoeba da mis mier Seqmnili gare­ Tu iribad mamakacuri sawyisi igulisxmeba, qalis rece­
moebebi, romlebic gansxvavebul adamianebs samyaroSi sa­ siuli roli, romelic nebismieri bunebis kanonis da bi­
kuTar sivrceze moTxovnilebas uxSoben, gacilebiT ufro ologiuri specifikis miuxedavad, usamarTlo da tragi­
didi simaxinjea… kulia. sxvaTa Soris, `cecxlovani qalTevzas weliwadi~
– Tanamedrove literatura, maT Soris, Tanamedro- gamotanili maqvs meore krebulis saTauradac, ase rom,
ve qarTuli literatura aris Tu ara Sesabamisi foni qa- qvecnobierad Tu cnobierad, mainc Sevkari da movaqcie
li avtorebis Semoqmedebis gasaviTareblad? Cemi moTxrobebi am feministuri ideis qveS; miT ume­
– rodesac pirvelad gaCnda termini `qaluri proza~, tes, rom misi finali cota hipertropirebulad, magram
vfiqrob, is sul sxva datvirTvas moicavda, vidre – dRe­ pirdapir asaxavs im problematikis mimarT Cems damoki­
vandelobaSi. me-19 s-is `qaluri literaturis~ fenome­ debulebas, romelzec axla vsaubrobT – qali mwerali.
ni gulisxmobda prozaSi qaluri samyaros aRweras qalis `hoda, miwa mixmobs, raTa Cemi wili tkiviliani okeane
xedviT. namdvilad iyo aucilebeli da arsebobda kidec gavitano napirze. meCurCuleba, rom valdebuli var,
socialuri da istoriuli foni JorJ sandis, Sarlota misi saidumloebebi aRvwero im guliT, grigaliviT
brontes, jein ostinis Semoqmedebis gasaviTareblad, rom­ rom ganicdis oTxi kedlis orpir qars, Tagvebis gar-
lebmac, SeiZleba iTqvas, erT-erTma pirvelebma asaxes axa­ da sxva urCxulebsac amCnevs da sxvisi problemebi
li qaluri samyaro, danaxuli qalis TvaliT, sadac qali namcec-namcec aqcevs qafad... meZaxos... momigdos sat-
TviTon qmnis sakuTar cxovrebas. yuarad, ramdeni kalamic unda... TiTqos ukve cxadad
axla viTareba Seicvala. yvela biliki moTelilia, bev­ mesmis oTxi kedlis qiliki – qalTevzas xedvaa... qal-
ri termini – aTqvefili. ara mgonia, nebismieri tipisa da Tevza mainc qalTevzaa... sad SeuZlia uxeSad, kacurad,
sqesis Semoqmedebis gasaviTareblad aucilebeli iyos gan­ `pidar-biT~ da `dedam-lebiT~ sacodavi sivrcis saco-
sakuTrebuli foni. davi ambebis gadmocema... ra icis qalTevzam namdvili
216 217
literaturisa... oqros savarcxeli misrialebs wiTel raTa leqsad an prozad gadmoiRvaros; amisaTvis samyaro­
TmaSi. `SerSeSerSeSerSe~ – bans maZlevs kldis qims Si CasaRrmaveblad sunTqva unda eyos, energia da xalisi
amomskdari talRebi. `la-fam~ – Cavadgafune wyalSi SerCes. bavSvebi amas mxolod xels uwyoben, samsaxuri – pi­
kudi. vmReri. vmReri gametebiT. axla am nislis far- riqiT, ajanjlebs `avsebas~, saerTodac Tu ar wyvets. leq­
das gaglej, Tvals momkrav. gaognebuli SemomaSter- si kidev SeiZleba dawero erTbaSad, uecrad movardnili
debi, da es Seni ukanaskneli gamometyveleba iqneba. emociis fonze, prozas ki sxva specifika aqvs, – Rirebul
keTili iyos Seni fexi bermudis samkuTxedSi!~* prozas ver dawer xuT wuTSi, ra gind genialuri idea mo­
saerTod, ar var koncentrirebuli qalur problema­ givides. asea Tu ise, nebismieri mwerali da poeti deda Se­
tikaze, magram TanavugrZnob liberal feministebs, rom­ TanxmebuliviT acxadebs, rom misi mTavari Sedevrebi – mi­
lebic qalisa da mamakacis bunebas Soris gansxvavebaze si Svilebi arian. da, faqtobrivad, es asecaa.…
arian orientirebulebi. mamakacuri da qaluri arqetipebi
qmnian konkretul mentalobas, romelic, Tavis mxriv, ai­
saxeba individualur SemoqmedebiT aqtze. es bunebrivad
mimaCnia, radikalebis mosazrebisgan gansxvavebiT, romle­
bic sqesis ganurCevlad nebismieri adamianis qcevas Soris
sxvaobas miakuTvneben sociumsa da garemos.
– qali: deda da poeti. ramdenad rTulia iyo orive
erTad?
– yvelaze rTulia, akaki wereTlis Tqmisa ar iyos, iyo
erTdroulad `miwisa da cisa~, am SemTxvevaSi – kargi Se­
moqmedi da kargi deda. CemTvis dedobisa da weris SeTav­
seba rTuli arasdros yofila – saerTod, Svilebi energi­
iT mavseben, did muxts maZleven didi daRlis sanacvlod.
gacilebiT rTulia, qali erTdroulad iyos saqmiani da,
amave dros, mwerali. kariera sajaro Tu kerZo sferoSi,
miT umetes, Tu is iribadac ar ukavSirdeba, saerTod ce­
lavs SemoqmedebiT azrovnebas, yovel SemTxvevaSi, me swo­
red ase momivida. poeti Tu mwerali klepsidras waagavs,
is unda aivsos saTqmeliT, rogorc wylis saaTi – siTxiT,

* nawyveti mariana nanobaSvilis moTxrobidan `cecxlovani qalTevzas


weliwadi~.
218 219
interviu lela samniaSvilTan – lela, rogor daiwye wera, ra iyo Seni pirveli li-
teraturuli impulsebi?
lela samniaSvili daibada 1977 w. 17 marts, q. gorSi. – me iseT asakSi daviwye wera, rom kargad jer lapa­
umaRlesi ganaTleba: Tbilisis ilia WavWavaZis saxelobis rakic ar vicodi, amitom CemTvis Zalian uxerxulia amaze
enisa da kulturis saxelmwifo universiteti, inglisuri saubari. axla CemTvis marTlac Zalian Znelia raRacebis
enis fakulteti (1994­1999) da sinqronuli Targmnis gan­ gamijvna da imis dakonkreteba, Tu rodis daviwye serio­
yofileba (1999­2001); oslos universiteti, ganaTlebis zulad wera, radgan rogorc giTxari, roca Zalian adre
fakulteti (umaRlesi ganaTlebis filosofiis magistri) iwyeba es yvelaferi, mexsierebaSi sazom erTeuls, Tu sai­
(2005­2007); kvleva – amerikul literaturaSi, kaliforni­ dan iwyeb Sesvals literaturaSi, ver poulob. isic Znelia
is universiteti berkliSi – (2001­2003). varkvioT, arsebobs Tu ara marTlac aseTi sazomi erTe­
gamocemebi: uli. Zalian patara viyavi. Cems ojaxSi uyvardaT CemTvis
`foto-abebi” (leqsebi), 2000, `merani~, Tb. (nominire­ SekiTxvebis dasma. me mqonda imitirebis unari da rogorc
buli `winandlis premiaze~); miyvebodnen, daviwye patar­patara raRacebis SeTxzva. me­
`gvelis weliwadi” (leqsebi), 2004, `kavkasiuri sax­ re, ubralod, am ampluadan ver gamovedi. axla ufro maqvs
li~, Tb. (nominirebuli `sabas premiaze~); xolme pauzebi, gadis dro da arafers ar vwer, Torem sko­
`mudmivi tatu `(leqsebi), 2006, `siesta~, Tb. (nomini­ lis wlebi da universitetis wlebi CemTvis iyo weris Tan­
rebuli `sabas premiaze~); mdevi procesi: rac Tavi maxsovs, vwerdi.
`silvia plaTis leqsebi qarTulad~, 1999, `merani~, Tb.; – Sen Targmne virjinia vulfi, romelic aris Zalian
`sakuTari oTaxi~ – virjinia vulfis ese qarTulad ­ gamokveTili xma literaturaSi da evropuli feminis-
2007, fondi `taso~, Tb.; turi azrovnebis sayrdeni. rogor mixvedi am avtoram-
`zarxufi” ­ silvia plaTis avtobiografiuli roma- de da ra gavlena iqonia Senze, rogorc Semoqmedze qali
ni qarTulad ­ 2009, fondi `taso~, Tb. avtoris aseTma gamokveTilma xmam?
misi leqsebi Targmnilia: inglisur, niderlandur, – me mgonia, rom qali avtorebisa da kaci avtorebis
rusul da azerbaijanul enebze. aseTi diferencireba aris araswori da garkveulad, seq­
`arilSi~, `alternativaSi~, `literaturaSi~, `Cvens sisturi midgomaa sakiTxisadmi. feministur Teoriebs
mwerlobaSi~ da sxva qarTul literaturul gamocemebSi Rrmad arc vicnob, magram mgonia, rom SesaZloa gansxvave­
1996 wlidan sistematurad qveyndeba misi poeturi publi­ bulobis ZebnaSi meore ukiduresobaSi gadavidnen. TviTon
kaciebi, literaturuli werilebi da Targmanebi (emili virjinia vulfi iyo feministi avtori am sityvis saukeTe­
dikinsoni; Tomas hardi; silvia plaTi; ted hiuzi; salman so gagebiT. Tundac, rodesac is saubrobs qalis proble­
ruSdi; jon apdaiki; izabel alende da sxv.). mebze, is saubrobs amaze Zalian obieqturad. is, rom qali
Svid, rva, cxra Svils aCenda da maTTvis unda moevlo ma­
220 221
Sin, rodesac kacs SeeZlo miexura Tavisi kabinetis kari da – Tu literaturis istorias gadavxedavT, vnaxavT,
mSvidad da wynarad ewera, qali amas ver SeZlebda, es aris rom Zalian cotaa qali avtori da literaturul pro-
Zalian obieqturi danaxva problemisa. virjinia vulfi cess ZiriTadad mamakacebi warmarTavdnen.
imasac wers, rom kacisTvisac iseTive rTulia cxovreba da – es swored imitom, rom qalebs ar hyofnidaT gana­
SemoqmedebiTi procesi, rogoric – qalisTvis. ubralod, Tleba, ar hqondaT Tavisufali dro da ar hqondaT Tavi­
qals damatebiTi barieri hqonda Seqmnili am procesSi. es sufleba. maT TviTonac ar icodnen, ra undodaT, imitom,
iyo kargi ganaTlebis miReba, damoukidebloba, Tavisi ji­ rom arsebobda standartebi, ra unda ekeTebina qals. dRes
bis fuli, Tavisufleba, Tundac, Svilebisgan Tavisuf­ imitom momravldnen qali avtorebi, rom Zalian bevri qali
leba da ase Semdeg, rac kacisaTvis ufro iolad misaRwe­ iRebs karg ganaTlebas da SeiZleba axla fantastikis sfe­
vi iyo. virjinia vulfi vTargmne imitom, rom saintereso roSi gadavdivar, magram es genetikuric ki SeiZleba iyos,
avtori iyo CemTvis da Zalian Zlieri. ver vityvi, rom qa­ roca amuSavdeba inteleqti mTeli qalebis modgmaSi, es in­
li avtorebi gansakuTrebulad mainteresebs, imitom, rom teleqti aris Seuqcevadi procesi, is Zlierdeba da Zlier­
Cemi sqesia, es ar niSnavs imas, rom kaci avtorebi ar main­ deba da genetikuradac ki SeiZleba gadadiodes. virjinia
teresebs. vinc eqceoda Cemi gemovnebis arealSi, yvela av­ vulfsac aqvs amaze laparaki. pirdapir amas ar ambobs, mag­
tori mainteresebs. maT Soris, virjinia vulfi, Tumca ar ram TiTqmis imaves gulisxmobs. dRes qalebis monawileoba
SeiZleba iTqvas, rom mas maincadamainc qaluri proza aqvs. umaRles ganaTlebaSi ufro maRalia umaRles ganaTleba­
miuxedavad imisa, rom TviTon werda, rom qalebs aqvT Te­ Si kacebis monawileobaze, qalebi muSaoben, aqvT mSvenieri
matika, romlebic unda gaaRrmaon da gaaZlieron imitom, Semosavali, ar aCenen cxra Svils da TavianT Tavs aZleven
rom ar daemsgavson kacebs da ar aiRon is teqnikuri Ta­ saSualebas, akeTon sakuTari saqme.
viseburebebi, is Temebi, is energia, romelic kacebisTvis – Tanamedrove qarTul literaturaSic momrav-
ufroa damaxasiaTebeli. ldnen qali avtorebi, movida qalis xma, qalis Tema,
me mainc vfiqrob, rom es mainc aris Zalian pirovnuli. Tumca aRiareba qal avtorebs ufro naklebi aqvT. ras
es Zalian individualuria, Cemi azriT, radgan qalebma Se­ fiqrob amasTan dakavSirebiT?
iZleba weron ise, rogorc kacebisTvis aris damaxasiaTe­ – marTlac, Zalian bevri qali avtoria da vfiqrob,
beli da, piriqiT, kacebi SeiZleba iyvnen iseTi zesentimen­ rom isini saTanadod aRiarebulebi arian kidec. xSirad
talurebi, rasac qalebs abraleben. mTavari aris is, rom Sedian sxvadasxva anTologiaSi, magaliTad, saukeTeso
mxatvruli nawarmoebi, mxatvruli qsoviliT, mxatvruli TxuTmeti moTxroba da a. S. SeiZleba procentulad ufro
saxeebiT, mesijebiT, yvelafriT, rac aris mxatvrul nawar­ meti iyos mamakaci avtori, magram esec drois sakiTxia. oc
moebSi mniSvnelovani, mkiTxvelisTvisac gasagebi da misa­ weliwadSi SesaZloa piriqiT iyos, rac aseve samwuxaro iq­
Rebia. roca yvelaferi iwyeba imis ganxilviT, Tu vin aris neba. me vTvli, rom iqamde mivediT, an unda mivideT, rom
avtori: qali Tu kaci, maSin mTavari aRar aris nawarmoebi. procentuli maCvenebeli damokidebuli iqneba niWze da
222 223
ara imaze, rom kacs aqvs meti saSualeba, rom kacis nawers vwero, magram, meore mxriv, Svili mniSvnelovania CemTvis
meti scems pativs. dRes mgonia, rom am stadias met­nakle­ da literatura ver Caenacvleba mas da es energia minda,
bad mivuaxlovdiT. Zalian bevri saintereso prozaikosi rom masSi Cavdo, ar minda mivando Cemi Svilis saukeTeso
qali avtoria dRes saqarTveloSi da poetebze aRar vla­ wlebi ZiZas.
parakob, radgan marTlac bevri poeti qalia. me mgoni, ukve – Seni Semoqmedebis erTi xazi aris Zalian datvir-
aRar aris imaze laparaki, rom genderuli niSniT daaknino Tuli qalisaTvis damaxasiaTebeli problemebiTa da Ri-
is, rac TvalSisacemad axalia an sainteresoa. rebulebebiT. magaliTad, Seni teqsti `sakeisro kveTa”.
– Semoqmedi qali da ojaxi, Svilebi da Semoqmedeba, fiqrob, rom xar qali avtori da qalis saTqmelze wer?
ramdenad rTulia am yvelafris erToblioba? genderu- – ara, aranairad. `sakeisro kveTa~ SeiZleba daewera
li kvlevebis Tanaxmad, qali avtori imitom ver viTar- kac avtorsac. TviTon ver gaikeTebda sakeisro kveTas,
deboda da an imitom ver viTardeba saTanadod, rom ma- magram am Temaze SeiZleba daewera masac. Tu daeswreba
makacTan SedarebiT qals ojaxi damatebiT moTxovnebs kaci colis sakeisro kveTas, eqneba absoluturad igi­
uyenebda da uyenebs. ve emocia, rodesac misi Svili Cndeba. me amaze ar vfiq­
– qals rom unda Svilis yola, es aris bunebrivi da rob, CemTvis es aris bunebrivi procesi, vwer imaze, rac
arc unda gauqres qals es survili. magram rodesac saqar­ gamovcade da es maincdamainc mxolod sqesiT ar aris
Tvelo miva im standartamde, rom dekretuli Svebuleba ganpirobebuli, pirvel rigSi, es individualuria, Tum­
hqondes kacsac iseve, rogorc qals, rom maT erTmaneTi ca Cemi sqesi maerTianebs qalebTan, ra Tqma unda, magram
Caanacvlon, albaT nel­nela aseTi raRacebic dabalan­ vfiqrob, rom kaci avtoric dawerda imave Temaze da ar
sdeba. me ara var imisi momxre, rom bunebriobas Sevewina­ iqneboda misTvis problema amaze wera. virjinia vulfi
aRmdego. qals unda dedoba. miT umetes, rodesac adami­ Tavis eseSi `sakuTari oTaxi~ wers, rom goneba aris an­
ani giyvars, Zvirfasia SenTvis da survili giCndeba, rom drogenuli, arasodes ar fiqrobs Tavis sqesze, rodesac
Svili gauCino. kaci ver aCens Svils, Torem vfiqrob, rom qmnis. Tu is fiqrobs Tavis sqesze, is aris SezRuduli, Tu
kacsac iseve aqvs survili Svilis yolisa. qalze gadadis eqsperiments ar atarebs. eqsperimenti SeiZleba Caataro
is tvirTi, rom cxra Tve Svili mucliT unda ataros, mere bevri da iyos Zalian saintereso, magram mudmivi eqspe­
ufro axlos aris SvilTan, Zalian bunebrivia es etapi da rimentebiT xelovnebaSi adamiani sakuTar Tavs da saku­
es albaT raRac procesebs aferxebs, magram qalebica da Tar individualobas kargavs. es androgenuli buneba Se­
kacebic axerxeben sxvadasxva teqnologiebiT gaimartivon moqmedebisa CemTvis aris yvelaze swori formulireba.
cxovreba, amis xarjze qalebi mainc cdiloben ufro meti – fiqrob, rom feministi avtori xar?
weron, vidre adre werdnen, cxra Svils aRar aCenen. meore – CemTvis es Zalian xmamaRali naTqvami iqneboda. fe­
mxriv, Cems Tavs vewinaaRmdegebi xolme, radgan Zalian ar ministi viqnebodi, Tu davwerdi mxolod am problemebze.
momwons ZiZebis instituti. minda, rom viyo Tavisufali da me feministi avtori ar var. Cemi ganwyobebiT bevr rameSi
224 225
var feministi, oRond feministi im gagebiT, rom unda da­ samsaxuri da sxva prioritetebi gaCnda cxovrebaSi, karga
fasdes adamianebis Tanasworoba da ar var seqsizmis mom­ xania, imdens ar vwerT arc me da arc rezo, rom es iyos ide­
xre. me rom viyo damsaqmebeli da asayvani myavdes ori Ta­ ebis Zalian intensiuri gacvla­gamocvla, magram raRace­
namSromeli, prioritets ver mivaniWeb arakvalificiur bis erTad keTeba SegviZlia. erTad SevqmeniT eqsperimen­
adamians mxolod imitom, rom davicva genderuli balansi. tuli moTxroba, magram imdenad cota dro uWiravs Cvens
magram var momxre da mTeli cxovreba vatareb im ideas, rom cxovrebaSi, samwuxarod, am procesebs, rom seriozul as­
qals unda hqondes igive SesaZleblobebi, rac aqvT kacebs. peqtSi amaze ver vilaparakeb.
qalma unda gamoxatos sakuTari Tavi nebismier sferoSi. – Sen xar gamokvlevis avtori, romelic exeba qal
isic unda vTqvaT, rom qalsac da kacsac dRes uwevT Se­ avtors. me vgulisxmob statias ortomeulSi, romelic
mosavlis Zieba sxva sferoSi da kacisTvisac iseve Znelia `kavkasiuri saxlis~ gamomcemlobam gamosca: `qali, saxe
weros, dakavebuli iyos sakuTari SemoqmedebiT, rogorc da problema~, romelSic Sesulia Seni gamokvleva. vfiq-
qalisTvis. me ar mgonia, rom aq qalsa da kacs Soris didi rob, rom es ortomeuli konceptualuria qarTul sali-
gansxvaveba iyos. dRvandel sazogadoebaSi Zalian Znelia teraturo kritikaSi, radgan arc manamde damdgara qali
adamianma mxolod weriT irCinos Tavi, amitom kacebic ima­ avtoris sakiTxi ase mZafrad da arc am ortomeulis Sem-
ve pirobebSi arian Cayenebuli da usamarTloba iqneba ima­ deg daiwyo intensiuri kvlevebi am kuTxiT, ar qceula
ze vilaparakoT, rom kacs da qals gansxvavebuli mdgoma­ sagangebo msjelobis sagnad qarTveli qali avtorebis
reoba aqvT. Semoqmedeba. ramdenad mniSvnelovani iyo SenTvis qal-
– Seni meuRlea rezo geTiaSvili, poeti. Tqveni oja- Ta literaturaze wera?
xi aris ori Zalian saintereso, damoukidebeli xelova- – es iyo proeqti. cira yuraSvili marTla saintereso
nis ojaxi. rogoria Tqveni SemoqmedebiTi urTierTobe- prozaikosi qalia. roca gavige proeqtis Sesaxeb, survili
bi, aris Tu ara rezo Seni pirveli mkiTxveli, xar Tu ara gamovTqvi, mimeRo monawileoba. es ar iyo Cemi iniciativiT
Sen misi pirveli mkiTxveli. axdens Tu ara rezo Senze dawerili statia, magram, ra Tqma unda, rasac vwerdi, iyo
SemoqmedebiT gavlenas, an piriqiT, fiqrob Tu ara, rom Cemi azri. am proeqtis WrilSi qali avtori Zalian sainte­
Sen axden masze SemoqmedebiT gavlenas. resod meCvena. roca es davwere, me TviTonac Zalian patara
– Cven iseT asakSi davqorwindiT, me ocdaaTi wlis vi­ viyavi. davwere sruliad gulwrfelad is, rasac vfiqrobdi.
yavi da vfiqrob, rom ukve formirebulebi viyaviT oriveni, unda vTqva isic, rom es iyo proqti da iq kacebis statiebic
rezoc, rogorc adamiani, poeti, formirebuli iyo, magram aris. Cems statiaSi gamoviyene minimaluri biografiuli
ra Tqma unda, imis gamo, rom Cven, pirvel rigSi, Zalian kar­ monacemebi, minimaluri evropuli gamocdileba, aseve is qa­
gi megobrebi varT, erTmaneTs vakiTxebT sakuTar nawar­ li avtorebi, romlebic me mainteresebda: virjinia vulfi,
moebebs. samwuxarod, bolo periodSi Zalian cotas vwerT, silvia plaTi da mTeli yuradReba davuTme cira yuraSvi­
swored imis gamo, rom bevri sxva sazrunavi, safiqrali, lis teqstebs, rac marTlac Zalian saintereso iyo CemTvis.
226 227
interviu bela CekuriSvilTan vad Tu TamaSad yalibdeba. mere gaqeben da Senc Tamamdebi,
magram Semdeg, rodesac ukve ganaTlebas iReb, Seni lite­
bela CekuriSvili daibada 1974 wels. daamTavra gur­ raturac, Seni teqstebic nel­nela yalibdeba da garkveul
jaanis raionis sofel vaCnaZianis saSualo skola. swav­ formas iRebs. Cemi Semoqmedebac ase daiwyo, bavSvobidan.
lobda: Tsu filologiis fakultetze, Tsu xelovne­ – Taobam, romelsac Sen warmoadgen, qal avtors
baTmcodneobis fakultetze, ucxo enaTa institutis gansakuTrebuli yuradReba miaqcia da saliteraturo
germanistikis fakultetze da a.S. amJamad swavlobs Tsu procesSic misca adgili.
doqtoranturaSi SedarebiTi literaturaTmcodneobis – me da Cemi Taoba, 90­ianelTa Taoba, zustad im dros
mimarTulebiT da muSaobs Temaze: `feministuri diskursi aRmovCndiT Camoyalibebis etapze, rodesac erTianad mog­
meore msoflio omisSemdgom qarTul da germanul lite­ veca Tavisufleba. Cveni Tavisufleba iyo: ara, rogorc
raturaSi”. `rasac minda, imas gavakeTeb~, aramed Tavisufleba, ro­
studentobis wlebidan eweva pedagogiur moRvaweo­ gorc `rasac minda, imas gamovxatav”. gamovxatav akrZal­
bas, kerZo Tu saskolo praqtikas. vebis gareSe, Tumca es ar iyo ase martivi. 90­ian wlebSi
1998 wlidan muSaobs Jurnalistad sxvadasxva gazeTSi, gamoCnda quTaiseli poeti manana RurWumeliZe, romelic
ZiriTadad literaturisa da xelovnebis Temebze. iyo saocari energetikiT savse da qalisa da mamakacis gan­
rogorc poeti, ibeWdeboda bavSvobis wlebidan. misi sxvavebas aCvenebda: qals unda raRac da ar anebeben, ar
studenturi debiuti Sedga Tsu mweralTa wris Jurnal aZleven uflebas, es ZiriTadad definicirdeboda xolme
`pirvel sxivSi~, rasac mohyva Jurnali `nobaTi~, gazeTe­ ase: qals unda seqsualuri Tavisufleba. pirdapir es iar­
bi: `arili~, `alternativa~, `Cveni mwerloba~; mogvianebiT, liyi ewebeba qalis Tavisuflebis survils da ra ucnau­
Jurnali `cxeli Sokoladi~ da sxvadasxva beWdviTi Tu ric unda iyos, umravles SemTxvevaSi, qalebi marTlac ase
eleqtronuli gamocema. iwyeben Tavisuflebis gagebas. is, rac qarTul poezias ar
1998 wels gamovida leqsebis krebuli `an ­ an~. 2009 molandebia, manana RurWumeliZis teqstebidan wamovida
wels – `Ria baraTebi~, 2012 wels – `SekiTxvad sizifes~. did nakadad. marTla Zalian gasakviri iyo, absoluturad
misi leqsebi Sesulia sxvadasxva poetur krebulSi, marginaluri poezia gamovida. imave xazs rom gamovyveT,
aseve Targmnilia rusul, germanul, inglisur, frangul ramdenime wlis win qeTi TuTberiZem dawera leqsi: `Cems
enebze. pirvel mamakacs~ da amas mohyva iseTi agresia mamakacebis
mxridan, rom maT polemikac ki gamarTes, rogorc maxsovs,
– bela, rogor daiwye wera, rogori iyo Seni pirveli es rostom CxeiZis JurnalSi iyo da ambobdnen kidec: ras
poeturi impulsebi? bedavs es gogoo da aRar iyo aq literaturaze saubari,
– roca bavSvobaSi wer, bunebrivia, rom Zalian qaotu­ pirdapir esmodaT es pirovnul da moralur sakiTxebad.
rad wer, ubralod, Sens STabeWdilebebs afrqvev, rac Cve­ Cveni sazogadoeba jer kidev fundamentaluria da jer ki­
228 229
dev moralis kuTxiT uyurebs yvelafers da jer kidev ai­ vianebiT gamoCnda, anu ara Tavisuflebis pirveli talRe­
givebs lirikul gmirs avtorTan da am yvelafers Semdeg bisas. is, rasac me Cems bolo krebulSi vamkvidreb da minda,
Zalian kargi pasuxi uZRvna levan bregaZem, rom es aris ga­ aris cru faseulobebis, fsevdoRirebulebebis mxileba
daZaxili ioseb griSaSvilis leqsTan `Sen gairyvnebi~, sa­ da amas vcdilob SmagiviT. me aRara maqvs silamazis aRqma
dac mamakaci eubneba qals, me viqnebi Seni bolo mamakacio poeziaSi. me maqvs mxolod da mxolod konceptebi: me minda
da kritikosma Zalian saintereso paralelebi dainaxa am dagingrio is, rac momawebe; is, rac Tqvi; rom aseTi unda
or teqsts Soris. iyos urTierToba; aseTi unda iyos siyvaruli; aseTi unda
CvenTan jer kidev aris: `ra SemiZlia vTqva da rogor iyos adamianebis TanagrZnoba da am yvelafers, rac aris
SemiZlia vTqva~ rogorc poeziaSi, ise prozaSi, Tumca qa­ fsevdo, vangrev, Torem is, rac Rirebulia, swored masze
lebi cdilobdnen garkveuli uxeSi formebi, e. w. araqa­ vdgavar da swored masze, Rirebulze minda davaSeno yve­
luri saTqmeli gamoeyenebinaT, magaliTad, gineba. ana laferi da fsevdo davangrio. vnaxoT, momavalSi rogor
korZaia­samadaSvilma bevri `bilwi~ sityva gamoiyena. Ta­ gamomiva, magram dRes CemTan es xdeba.
visufleba jer epataJur formebSi gamovlinda. sanam es – bela, Sen axla swavlob ivane javaxiSvilis saxe-
dadgeba da miiRebs Cveulebriv formas, TiTqos Cndeba lobis Tbilisis saxelmwifo universitetis doqto-
survili, rom epataJiT gaaRiziano mkiTxveli, uTxra, rom ranturaSi SedarebiTi literaturis ganxriT da Seni
diax, sadac gikrZalaven, iq ibrZoleb Tavis dasamkvidreb­ kvleva exeba qalebs. ratom gaxda es sakiTxi SenTvis aq-
lad. es iyo Tavisuflebis pirveli etapi. tualuri?
– SenTvis, rogorc qalisTvis, romelic werda, ra – diax, qali Cemi disertaciis Temaa. is exeba meore
iyo Tavisufleba? msoflio omis Semdgom germanul literaturaSi da qar­
– ra iyo CemTvis Tavisufleba? me arasodes micxovria Tul literaturaSi qal personaJebs, rasac komparativis­
im did akrZalvebSi, rasac komunisturi akrZalvebi erqva. tuli meTodebiT vikvlev. germanulenovan literaturaSi
Tavisuflebis gamoxatva Cemi mxridan TiTqos infantilu­ qali avtori Zalian mravalmxrivi Seswavlis obieqtia. il­
ri iyo. me ubralod viTxovdi siyvarulis uflebas. CemTan ze aixingeri, gunter aixis coli dResac cocxalia, eliza­
ar iyo iseTi epataJuri arc frazebi, arc Temebi, ubra­ bet langezeri, Zalian saintereso qali avtori, ingeborg
lod, siyvarulis uflebas viTxovdi, ubralod, viTxovdi baxmani, me aRar vsaubrob omamde moRvawe qal avtorebze,
Tanasworad aRqmas: aRmiqvi Tanasworad, nu viqnebi me niv­ romlebmac omis Semdgomac gaagrZeles wera, magaliTad,
Ti, romelic SeiZleba gadado, gadmodo, gaebuto, Seurig­ elza lasker­Siulerze, ara lirikos qalebze, neli saqsze,
de... es SeiZleba Cems adreul qorwinebasac exeba imitom, aramed omis mere rom movidnen mwerali qalebi, romlebmac
rom Zalian adre gavTxovdi da adreve gavSordi, sul sami daiwyes mxileba sakuTari sazogadoebisa, daiwyes analizi,
weli gagrZelda Cemi qorwineba, pirvelic da meorec. ra dagvemarTa. ra dagvemarTa Cven yvelas da ra dagvemarTa
Cemi saTqmeli, rasac ase SemiZlia vuwodo kidec, mog­ Cven, qalebs – rogor gavxdiT aseTi gulgrilebi. pirda­
230 231
pir laparaki imaze, Tu rogor SeiZleba gavxdeT toleran­ lad. isini ar aRiqves seriozulad, ar miiRes seriozulad
tulebi, rogor SeiZleba miviRoT siaxle, rogor SeiZleba da ar miiRes im ojaxSi, romelsac mwerloba hqvia. ase rom,
ar vawyeninoT sxvebs, rogor SeiZleba davgmoT omi, rogor es gaTiSuloba sul iyo da sakmaod didxans gagrZelda. Se­
SeiZleba gavamarTloT sakuTari saqcieli, an piriqiT, ga­ sabamisad, saqarTveloSi prozis mwerali qalebi sakmaod
vaanalizoT is, rac omis wlebSi moxda. ra daemarTa germa­ sustebi arian da vinc iyvnen, SeiZleba iTqvas, rom maTac
nias, ra daemarTaT bavSvebs, ra daemarTaT kacebs, rogorc ver Seqmnes konkurentunariani teqstebi. isini wminda qa­
marlen ditrixi mReris: `Sag mir, wo die Blummen sind.../ Sag luri saTqmelebiT gamoirCeodnen, araferi gansakuTre­
mir, wo Soldaten sind...~* sad arian Cveni kacebi, sad arian ja­ buli ar dagvrCa. ra iyo amisi mizezi? isini ar cxovrob­
riskacebi? germanuli omisSemdgomi literatura aris dnen. rasac ar icnob, imaze verc dawer. qarTveli qali
dabrunebuli jariskacebis literatura, maT Seqmnes es komunistebis periodSi ar cxovrobda. iyo garkveuli Car­
epoqa litaraturaSi. me davbrundi, magram sad arian Cveni Co, qali im CarCoSi unda moTavsebuliyo, unda yofiliyo
Zmebi? pasuxismgebloba mawevs imaTze, vinc sadRac darCa, maswavlebeli, SesaZloa eqimic, magram mainc tipobrivad
ruseTis mikargul provinciaSi. rogorc CvenTan moTqvam­ maswavlebeli, mdivani Tu iqneboda, isic axloblis, Sina­
dnen: `Sin mousvlelo, sada xar?!~... uris mdivani unda yofiliyo da qalis mimarT damokidebu­
meore msoflio omis Semdgom qarTul literaturaSi leba iyo Zalian infantiluri. TviTon qalic iyo susti,
me minda mimovixilo ara mxolod qali avtorebi, aramed qa­ mSiSara, mamakacze damokidebuli, Sesabamisad, aseT sazo­
li personaJebi. saerTod, unda iTqvas, rom saxasiaTo qali gadoebaSi, qali verafers Rirebuls ver Seqmnida.
personaJebi Zalian mwiria meore msoflio omis Semdgom – rogoria qali avtori dRes?
qarTul literaturaSi. Zalian sworxazovani iyo qarTu­ – qalebma maSin daiwyes wera, rodesac isini gaTavisuf­
li literatura: Cven gavimarjveT, Cvens teritoriaze, sa­ ldnen. jer meamboxe qalebi gamoCndnen, magaliTad, naira
qarTvelos miwaze omi ar yofila, Cveni qalebi ojaxis er­ gelaSvili, xolo Semdeg ukve moxda bevri ramis gaazreba.
Tgulebi iyvnen, ar gaTxovilan, ar miutovebiaT TavianTi me am SemTxvevaSi, poezias ar vgulisxmob, vgulisxmob pro­
qmrebi, ojaxebi, kerebi. zas. poeziaSi lia sturua iyo Zalian saintereso da man Ta­
– qali avtori, rogorc calke identoba, rogor ges- visi mimdevrebi Sva. dRemde saqarTveloSi qali poetebis
mis qarTuli literaturis magaliTze? Semoqmedeba aRbeWdilia lia sturuas niSniT. es kvali lia
– meoce saukunis 20­ian wlebSi saqarTvelo poetebis sturuam gaavlo, am kvalSi Cadgnen da mec ki Zalian fun­
qveyana iyo, qals SeeZlo yofiliyo poeti, magram barbare damenturad videqi lias kvalSi. iyo kidev xalxuri xazi,
jorjaZisa da ekaterine gabaSvilis magaliTebi rom gavix­ ase vTqvaT, xvaramzes kvali, Seiqmna kidec literaturuli
senoT, maT pativsacemi sazogadoebac ki ar Sexvda aRtace­ festivali `xvaramzeoba”. esec absoluturad tipobrivia.
biT. maT nawerebs mwvave kritika an sruli ignori xvdaT wi­ bevri qali xvaramzes motivebze wers.
* germ. `miTxari, sad aris yvavilebi.../ miTxari, sad arian jariskacebi...~ eleqtronulma teqnologiebma gaajera da xelmisaw­
232 233
vdomi gaxada fsevdo mwerloba. vinc adre TavisTvis werda mac weren sul monologebs. ar iqmneba narativi, ambavi. qa­
da Sercxveboda Tavisi teqstebis redaqtorTan mitana, Tu li sul yveba pirad STabeWdilebebs, pirad ambebs, rac maT
Zalian Tavxedi ar iyo, axla internet sivrceSi aRar arse­ awuxebT. kacebic ase weren, magram qalebi kidev ufro.
bobs aranairi kontroli. – iqneb, jer ver amowures sakuTari, qaluri saTqme-
– Tanamedrove qarTul literaturaSi Zalian bevri li da imitom?
qali avtoria. aseve bevria damwyebi qali avtori: Seyva- – SesaZlebelia. Tumca Cven yvelas gvadgas enaze Cve­
rebuli gogonebi, mitovebuli gogonebi, daTrgunuli ni saTqmeli, magram ra aris literatura? es unda gada­
colebi, Svilebi, TanamSromlebi da a. S. da aseve, buneb- iZerwos da isev qalurad rom vTqvaT, keqsi gamocxves.
rivia, arian sazogadoebis erTi nawilis mier aRiarebu- aqeT fqvili dayaros, iqiT kvercxi, ai, vanilio da Tavi
li qali avtorebi. Tumca kvlevebi mainc aCvenebs, rom moityuos, keqss vacxobo, vuyureb da keqsi ki ar cxveba. me­
qali avtorebi mamakac avtorebTan SedarebiT ver iRe- ti aqtiuroba, meti mondomebaa saWiro, amisaTvis Cven un­
ben saTanado literaturul premiebs. da Tu iReben, es da gavTamamdeT, unda daviwyoT cxovreba. ekonomikuradac
aris, ZiriTadad, saukeTeso debiutis nominaciebi. Cans, sxvanairi unda gaxdes cxovreba.
TiTqos qali avtorebi veRar viTardebian. – zogierTi qalisaTvis evropasa da aziaSi gende-
– CemTvis saukeTeso redaqtoris nimuSia Sadiman Sa­ rulad markirebuli literatura Seuracxmyofelia.
manaZe da man Tqva erTxel: es gogonebi iseTi energetikiT bevri ar eTanxmeba termins: qali avtori, qalTa lite-
iwyeben weras, magram Txovdebian da is energia eclebaTo. ratura. amboben, rom SeiZleba literaturis genderu-
merec weren, magram is muxti, riTac modian, aRar rCebaT lad definicia. Sen ras fiqrob? ramdenad mZafria SenSi
SemdgomSio. SeiZleba imitomo, xsnida biologiurad, rom qali avtori?
qali deda xdeba, sxvanairad nawildeba misi energiao. me – rogorc ki qalma faseuli Seqmna, isini dafasdnen.
isev imas vityodi, rom qalma unda icxovros. sxvanairad maT kuTxeSi aravin ayenebda. qali Tavisas ambobs. es ar aris
ver dawers. jer ojaxSi ijda qali, mere samsaxurSi, vTq­ CemTvis Seuracxmyofeli. vaJa fSavela ambobda, erovneba
vaT, maswavleblis roli hqonda da amas unda dasjerebo­ aqvs avtors, teqsts erovneba aRar aqvs. aseve: sqesi aqvs av­
da, qali sul raRac rolSia da Cveni moraliT dRes ki aRar tors, sqesi teqsts aRar aqvs. es aris Cemi damokidebule­
aris qali dacinvis obieqti, magram mainc ver vcxovrobT ba. Tu saqarTveloSi qaluri literaturis Zlieri talRa
qalebi srulfasovani cxovrebiT – im saintereso cxovre­ Seiqmneba, Sesabamisad dafasdeba. Cven patara qveyana varT.
biT, riTac mamakacebi cxovroben. me aq ar vgulisxmob imas, aq SeiZleba iTqvas, rom qalebi ganapirebulebi arian. fes­
rom mxolod mamakacs hyavs partniori, megobari da qals tivalze mamakaci ufro moxvdeba, vidre qali, radgan ma­
ar hyavs, rom qali sul marto da sul mitovebulia da ar makacebi arian organizatorebi. erTaderTi festivali
SeuZlia ipovos Tavisi megobari. ara, me vambob, rom qalebi arsebobs qalebis daarsebuli, isic mxolod qalebisTvis,
ar cxovroben profesionalurad, srulfasovnad. amito­ xvaramzes festivali, sadac mxolod qalebs SeuZliaT mo­
234 235
nawileoba. mentalurad unda gazrda sazogadoebas. me azri ara. me vcdilob, konceptebi Cavdo Cems saTqmelSi. me
qarTul realobaze vsaubrob. ucxoeTSic arsebobs mTe­ minda vTqva is, rac konkretulad mawuxebs. Cems Tavs ilia
li rigi problemebi. magaliTad, germanuli literaturis WavWavaZes vadareb xolme im kuTxiT, rom Tu ilias ar un­
magaliTze rom vTqvaT, nobelianti qali avtorebi ufro da raime konkretulis Tqma, is leqss ar werda. leqsi `ga­
cotaa, vidre mamakaci. ki hyavdaT herda miuleri, romel­ zafxulic~ ki mTavrdeba kvnesiT: `mamulo, sayvarelo”. is
mac miiRo nobelis premia, magram mamakaci avtorebi ufro Zalian konceptualuria da koncentrirebulia erT sakiT­
bevrni iyvnen. qali avtori ver gaizarda, ver ganviTarda. xze: saganmanaTleblo, patriotuli, socialuri Tu sxva.
– vinc Sen gicnobs, gaxasiaTebs, rogorc Zalian emo- Cemi leqsebic asea. me veRar vwer imaze, Tu ra lamazi di­
ciur adamians. mkvlevrebi, romlebic muSaoben gende- laa. me am lamaz suraTebze veRar vwer, Tu raime sxva, kon­
rulad markirebuli literaturis TeoriaSi, an gende- kretuli saTqmeli ar maqvs. Cemi saTqmelia TiTqos, rom
rolingvistikaSi, amboben, rom qali avtori aris Zalian raRacebi vamsxvrio. Cemze rom amboben, emociuriao, teq­
emociuri, xSirad iyenebs Sedarebebs, gansazRvrebebs, stebSi ara var me emociuri. emociuri cxovrebaSi var.
mamakaci avtori racionaluria, leqsikac gamoyenebi- – SegiZlia Tqva, rom xar feministi avtori?
Tia. Seni teqstebis temperamenti da aqcentebi ramdenad – ase gamodis. Cemi wigni `SekiTxvad sizifes~ Zalian
aris emociebze agebuli? feminsituri gamovida. CemTvisac moulodneli iyo. yve­
– me aRar maqvs qaluri emociebi teqstebSi. ra Tqma laferi rom dalagda da daxvavda da davxede, lamis guli
unda, me qalis saTqmels vambob, magram ara qaluri aqcen­ gamiskda. aq aris qali, romelic ibrZvis sakuTari uflebe­
tebiT, Tu SeiZleba ase niuansobrivad daiyos da amas mar­ bisaTvis. feminizmSi cudi araferi ar aris.
to me ar vambob. Sadiman SamanaZes hqonda literaturuli – Seni wigni `SekiTxvad sizifes~ wardgenilia lite-
Jurnali `eleqtroliti~ da leqsebi gavugzavne. swored raturul premiaze `saba”. rogor waikiTxes Seni femi-
man miTxra, rom es aRar aris qalis naweri, Sen gamoxvedi nisturi teqstebi kacebma?
im niSnidan, rasac qalis teqsti hqvia, radgan Sen wer ara – sxvaTa Soris, kacebma – Zalian kargad da qalebma –
imaze, Tu ra gtkiva axla, aramed analizs ukeTeb gancdil naklebad. socialur qselebSi ZiriTadad qalebi avrce­
tkivilso. leben teqstebs, axla rogorc amboben, `aSeareben~ da Cemi
dRes Cemi leqsebi ar aris emociuri. isini aRarc fera­ teqstebi iSviaTad aris `daSearebuli~ imitom, rom iq ar
dia da aRarc surnelovani. Cemi leqsebi axla Zalian kon­ aris gulis wasvlebze da gulmoklul grZnobebze sauba­
ceptualuria. qarTul poezias aqvs erTi cudi specifika, ri. kritikosi kacebis mxridan Zalian dadebiTi Sefasebebi
es aris paTetika, sityvebis raxaruxi. mkiTxveli bruvdeba, movismine, magaliTad, giorgi lobJaniZem miTxra, rom Tu
magram araferi ar rCeba sabolood, ra undoda eTqva av­ `sabas~ JiuriSi viqnebi, me vibrZoleb Seni leqsebisTviso.
tors, ver igebs. meoce saukune amiT iyo gajerebuli, ide­ Sadiman SamanaZem miTxra, rom es ukve aRar aris qalis dawe­
ologizirebuli iyo literatura: sityvebi, sityvebi da rili leqsebi, malxaz xarbediam specialuri gadacema mi­
236 237
uZRvna Cems wigns radio `TavisuflebaSi~, dawera statiac. pirTa saZiebeli
mkiTxvel qalebs TiTqos ufro sxva rame undaT, maT undaT
gasresili gulebi, amitomac ver gaiges Cemi teqstebi. abaevi vasil 113, 114, 119, 120 borena dedofali 173
– es komplimentia, Seni azriT, rodesac amboben, adamsi Aabigail smit 37, 62 branderi patricia 68
rom qali kaciviT azrovnebs, kaciviT wers?... adorno Teodor v. 20, 21 brauni r. 31, 32
– ki, imitom, rom kacebs aqvT fufuneba: ganaTlebis aixi gunter 232 bregaZe levan 162, 230
fufuneba, fiqris fufuneba, azrovnebis fufuneba da ami­ aixingeri ilze 232 brentano gunda 84
tomac yvelaze Rirebul raRacebs kacebi qmnidnen. mwera­ alavi 143 breteCeri klair 97
li ar unda muSaobdes rutinulad, man unda iaros, ifiq­ al ahmadi jalal 143, 144 breueri ulrix 171
ros. mwerali unda gaurbodes biuros muSobas. mamakac amini kasim 132 bronte emili 92
antonovi zurab 65 bronte Sarlota 37, 92, 216
mwerlebs hqondaT amisi fufuneba, rac ar hqondaT qalebs.
anfimiadi diana 187, 188, 192 burjanaZe mzia 143, 147, 150
salaTidan sarecxamde moTxrobebi ar cxveba. amitomac am­
aragvispireli Sio 64, 65, 66 buskivaZe mzisa 69
boben ase... roca amboben warmatebuli qali avtori, es ar
arazi nezihe 127 busmaani i. 31
aris namdvili warmateba, aseTi Sefaseba aris humanitaru­
arnimi betina fon 77, 79, 92 butegva florens 61
li daxmareba. aristotele 36 buquri maia 151, 152, 153
astoni luize 87 gabaSvili ekaterine 232
at­tahtavi 132 gafrindaSvili lela 53
austeni Jana 92 gedevaniSvili i. 65
balzaki onore de 36, 37 geTiaSvili rezo 226
baraTaSvili nikoloz 48, 84 gelaSvili naira 160, 161, 162,
barbaqaZe cira 182 163, 164, 165, 166, 167, 168, 169,
barnovi vasil 65 179, 180, 200, 201, 233
baqaniZe nino 79, 80, 81, 82, 83 gioqalfi zia 152
baxmani ingeborg 231 glinke amelia (hogli) 97
bendeliani nani 16 glurjiZe ani 148, 149
bepievi naira 42 gobenli mediha 152, 157, 158
beutini k. 77 goeTe avgust fon 79, 80, 81, 141,
bloki aleqsandr 214 202
bovenSeni silvia 39 goeTe iohan fon 79, 802
bovuari simone de 93, 94 goeTe otilie fon 79, 80, 81,
boki gizela 85 82

238 239
griSaSvili ioseb 52, 230 Tebeni karin 39 lagerlofi selma 104 miuleri klara 88, 236
gunderrode karolina fon 84 Teimuraz pirveli 141 lakofi j. 46 mickeviCi adam 79
guramiSvili daviT 64 Tekla batoniSvili 183 langezeri elizabet 231 moemi somerset uiliam 37
guJi olimpia de 19 Tomasi doroTi q. 61 lasker­Siuleri elza 200, 231 morgneri irmtrud 9
danelia korneli 52 TuTberiZe qeTi 229 la roSe fon, sofia 92 morisoni toni 103, 104
daneSvari simon 143, 144 Traqli georg 200 levaldi fani 86, 87, 89 morua andre 37
darbaiseli nino 189, 190 Trederi uta 75 leikofi robin 33 morCilaZe aka 66
dedofali viqtoria 85 Tromel­plotci 49, 50 leila 136, 137, 138, 139, 140 mukbaniani malvina 175
derida Jak 29 ilgazi afeT 68 leoniZe giorgi 64 mxeiZe ana 1765
dikensi Carlz 213 iluriZe qeTevan 52 lerSi barbara 39 nanobaSvili mariana 180, 181, 211
ditrixi marlen 233 irigarai lus 29 lerxe doris 97 napoleoni 81
diurasi margerit 103 kaiSauri rusudan 204 listi frenc 79 neilori samuel 81
doltci ema 88 kalandaZe ana 175, 176 lobJaniZe giorgi 143, 144, neteshaimi agiora fon 73
donaZe naTela 17 kamineri vladimer 172 237 ninoSvili egnate 64, 65
durakbaSa a. 69 kanti imanuel 36 loki jon 23 nicSe fridrix 18, 43, 200
ekermani iohan peter 82 karelina ekaterina 172 lomouri niko 64 novalisi 200
endresi elisabed 73 kelnari duglas 22 lorTqifaniZe niko 65, 70 nozaZe viqtor 155, 242
erisTavi rafiel 65 ketro marta 38 loxvickaia maria (mira) 240 obolaZe uSangi 53
esperseni oto 42 kikviZe zaal 34, 53, 54, 55, 56, luTeri martin 74, 75 ozakini aizel 154
vaJa­fSavela 64, 235 57 mani Tomas 61, 200 orbeliani maiko 84
varnhageni rahel 77 kiknaZe aleqsi 206 margvelaSvili givi 181, 200 orbeliani sulxan­saba 51
vaxtini nikolai 41 kiknaZe zurab 17 mari niko 52, 138, 139 osinski iuta 29, 31
viliamsi vaerte 28 kiknaZe Tamar 121 marksi maria 97 osmani leila 135, 1362
vitingi monik 29 kldiaSvili simon 64 maslova v. 47, 48, 68 ostini jein 216
velSi renate 197 kiurne gustav 79 maqi husaina xadar 135 oto luize 42, 87
vomani gabriele 9 korZaia­samadaSvili ana 58, maCabeli ivane 64 petersi ursula 72
vulfi virjinia 38, 39, 92, 93, 59, 161, 230 maWavariani muxran 174 piTagora 36
178, 179, 220, 221, 222, 225, 227 kotetiSvili vaxuSti 142 mgalobliSvili sofrom 65 plaTi silvia 220, 227
zandbergeri beatrice 171 kmolingeri elisabed (kmo) 97 melania 66 popiaSvili avTandil 163
Tavada ioko 170, 171 kronenbergi iovone 109, 110, merTusi julia 61 popiaSvili nino 42
Tamiri zaqaria 139 111, 112 meZmariaSvili elene 14 razikaSvili Tedo 65
Taneni debora 45, 46 kulini aiSe 156,157 miletsi qeiT 24 ramiSvili guram 55
Tarayi goli 143, 144, 149 lagerkvisti per 215 mitCeli margaret 37, 38 rexviaSvili l. 57
240 241
rilke rainer maria 200, 207 fixte iohan gotlib 85 xarbedia malxaz 169, 237 haidegeri martin 200
rifaTi alifa 134, 135 frederikseni 83 xamenei suzan jafari farast haine hainrix 36
rixter­Sroderi karin 39 froidi zigmund 36, 110 129 haiqali muhammad husain 133
roterdameli erasmus fon 73 fromi erix 20, 21, 22 xaranauli besik 174 haugeni e. 56
roulendi helen 62, 63 qarCxaZe jemal 67, 203 xuciSvili naTela 80 heleri eva (eva h.) 95, 98
rusTaveli SoTa 63, 70, 91, 99 qvliviZe mixeil 174 javaxiSvili ivane 52 hese herman 200
ruso Jan­Jak 24 qiaCeli leo 64, 70 javaxiSvili kato 183, 184 hesi ursula 73, 74
sabedaSvili Tamar 62 qoriZe janeta 175 javaxiSvili mixeil 52 hipokrate 18
sagani fransuaza 38, 103 quTelia murman 130, 131, 132 jaliaSvili maia 183 hitleri adolf 20
sadeyi mir 143 quri finar 153 jebran xalil jebrani 132, hedaiaTi 143
sadRobelaSvili mari 145, 146 RaRaniZe eka 192, 193 133 heningeri barbara 95, 97
sandi Jorj 216 RurWumeliZe manana 229 jorjaZe barbare 47, 232 holanderi nikole 95
samniaSvili lela 161, 174, yuraSvili cira 227 jusoiTi nafi 117 holderlini fridrix 200
185, 186, 220 SamanaZe Sadiman 234, 236, 237 haimi georg 200 horkhaimeri maqs 20, 21
safo 72 Safaqi elif 154, 155, 156
saqsi neli 231 Selingi Tomas 61
sartri Jan aril 107 Slegel­vaiTi doroTea 78
sarjvelaZe zurab 52 Slegel­Selingi karolina 77
serke iurgen 94 Slegeli fridrix 78, 190
svifti jonaTan 36 Slikeri qersTin 26
silagaZe apolon 151 Sopenhaueri adele 83
siqsu elen 29 Sopenhaueri arTur 83
sokrate 17 Surmani ana maria fon 73
stepani i. 31, 32 Suleri margaret a. 61
sturua lia 176, 177, 189, 233 Spraitceri d. 174
tabiZe galaktion 47 Carkviani jansuR 175
uTurgaiZe Tedo 51 CekuriSvili bela 228
famuqi orhan 157 Cubaqi 143
faroxzadi foruy 141, 144, wereTeli akaki 70
145, 146, 147 WavWavaZe ilia 47, 53, 54, 55,
feiti doroTea 78 63, 220, 237
firestoni SulamiT 76 WavWavaZe aleqsandre 52
firzadi zoia 148, 149 WilaZe oTar 175
242 243
gamoyenebuli literatura: bepievi, popiaSvili 2012
bepievi naira, popiaSvili nino, tabu/Tabu da misi mniS­
abaevi 1988
vnelobebi kavkasiis xalxebSi, teqsti wakiTxulia mox­
abaevi vasil, wignSi: narTebi, cxinvali, 1988
senebis saxiT saerTaSoriso konferenciis farglebSi 2012
adamsi 2011 wlis 27 ivliss axalcixeSi. konferenciis saTauri: `kavka­
adamsi abigail smit, wignSi: ras amboben cnobili qale­ siis arqeologia, eTnologia, folkloristika~, eZRvneba
bi mamakacebze, Tb., `elfis gamomcemloba~, 2011 akad. v. SamilaZis xsovnas, 2012 wlis 26­30 ivlisi.
http://www.caucasus.org.ge/–Caucasusorg/file/2012/konferen-
balzaki 2011 ciis%20programa.pdf
balzaki onore de, wignSi: ras amboben cnobili mamak­
beutini 1994
acebi qalebze, Tb., `elfis gamomcemloba~, 2011
Beutin u.a. Deutsche literaturgeschichte, von den Anfängen bis
baraTaSvili 1991 zur Gegenwart, J. B. Metzler, Studgart 1994
baraTaSvili nikoloz, leqsebi, poema, werilebi, Tb.,
gamomc. „merani“, 1991 biblia
biblia, Zveli aRTqma, mcxeTuri xelnaweris mixedviT,
baqaniZe 2011 eleqtronuli resursi:
baqaniZe nino, otilie da oqri qali, novela, gamomcem­ http://orthodoxy.ge/tserili/biblia–sruli/sarchevi.php
loba `meridiani~, Tb., 2011
bovuari 2013
beaufori 1992
bovuari simon de, sasowarkveTili qali, Tb., gamomcem­
Simone De Beauvoir, Le Deuxieme Sexe, 2 Bde., Paris, 1949 (dt.: loba `palitra L~, 2013
Das andere Geschlecht, Sitte und Sexus der Frau, Neuuebers, Rowohlt,
1992) boki 2002
Bock Gisela, Women in European History, Blackwell Publishers:
bendeliani 2012
Oxford, 2002.
bendeliani nani, genderuli Tanasworobis Sefaseba
saqarTveloSi saerTaSoriso indeqsebis da reitingebis branderi 2004
mixedviT, ivnisi, 2012 branderi patricia. kompasi: saxelmZRv. adamianis ufle­
http://css.ge/files/books/papers/–%E1%83%91%E1%83%94%E1% baTa ganaTl. sferoSi axalgazrdebis monawileobiT / avt.:
83%9C%E1%83%93%E1%83%94%E1%83%9A%E1%83%98%E1%83%90 patricia branderi, rui gomesi, elli kini da sxv.; Tb., 2004
%E1%83%9C%E1%83%98–-–gedner–equality–report,–june–2012.pdf
244 245
bregaZe buquri 2012
bregaZe levan, litinterviuebi eblitfoze. buquri maia, qali TurqeTSi, disertacia filologi­
http://taobebi.site.ge/wordpress/?p=2054 is doqtoris akademiuri xarisxis mosapoveblad, Tb., Tbi­
lisis universitetis gamomcemloba, 2012, eleqtronuli
breueri, zanbergi 2007 resursi.
Breuer Ulrich, Sandberger Beatrice (Herausgegeben), Grenzen http://www.press.tsu.ge/GEO/internet/disertaciebi/diserta-
der Identität und Fiktionalität, Autobiographisches Schreiben in der cia%20MAIA%20BUKURI[1].pdf
deutschptrachigen Gegenwartliteratur, Band 1. IUDICUM verlag
Gmbh München, 2007. gelaSvili 2005
gelaSvili naira, werili wignSi: qali – saxe da prob­
bronte 2011 lema, Tb., `kavkasiuri saxli~, 2005
bronte Sarlota, wignSi: ras amboben cnobili qalebi
mamakacebze, Tb., `elfis gamomcemloba~, 2011 gelaSvili 2006
gelaSvili naira, sarkis natexebi, Tb., gamomcemloba
burjanaZe 2009 „kavkasiuri saxli“, 2006
burjanaZe mzia, qalTa literatura Tanamedrove iran­
Si, Jurn. kulturaTSorisi komunikaciebi, Tb., 2009 gelaSvili 2009
http://www.nplg.gov.ge/gsdl/cgi-bin/library.exe?e=d-01000-00--- gelaSvili naira, Cveni grZeli ambavi, Tb., 2009
off-0period--00-1--0-10-0---0---0prompt-10---4-------0-1l--11-ka-50-
--20-about---00-3-1-00-0-0-11-1-0utfZz-8-00&cl=CL4.9&d=HASH0 germanuli, rogorc meore ena 2004
1e1f17aadfe90db18486664.2.1&x=1 Deutsch Kompakt 1: Deutsch als Zweitsprache (Muttersprache –
Russisch) 2002-2005
buskivaZe 2013
buskivaZe mzisa, qali avtorebis identifikaciis sa­ gunderrode 2000
kiTxisaTvis Tanamedrove Turqul literaturaSi, ivane Günderrode Karoline von, Der schatten eines Traumes. in: Chris-
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi­ ta Wolf (Hrsg.): Kein Ort. Nirgends. München 2000
tetis humanitarul mecnierebaTa fakultetis eleqtro­
danelia, 1986
nuli recenzirebadi samecniero Jurnali `spekali~, meSvi­
de nomeri. danelia korneli, gramatikuli sqesis gamoxatvis cda
http://www.spekali.tsu.ge/index.php/ge/article/viewArticle/7/67 qarTulSi, saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne,
enisa da literaturis seria, #4, Tb., 1986

246 247
derida 1983 vulfi, `qali sarkeSi~
Derrida, Jacques: Grammatologie [1967], Frankfurt a. M. 1983 vulfi virjinia, qali sarkeSi
(Suhrkamp). http://burusi.wordpress.com/2010/09/09/virginia-woolf-2

dolenjaSvili Tavada 2000


dolenjaSvili Teona, seqsi da sikvdili – arabi mwera­ Ioko Tavada, Tilisman, Tübingen, 2000
li qalebis saxifaTo TamaSebi
http://lib.ge/book.php?author=152&book=9609 Taneni 1990
Deborah Tannen, Das hab’ ich nicht gesagt! Kommun-
durakbaSa 2012 ikationsprobleme im Alltag. Ernst Kabel Verlag, Hamburg, 1990
Durakbaşa A., Halide Edip Türk Modernleşmesi ve Feminizm.
İstanbul. 2012 Tarayi 2005
Tarayi goli: `RmerTma nu qnas, mTeli msoflio erTna­
endresi 1980 iri iyos~, interviu giorgi lobJaniZesTan, Jurnali `cxe­
Endres Elisabeth, Die Literatur der Adenauerzeit, Steinhausen, li Sokoladi~, 1 ivlisi, 2005
1980, ISBN-10: 362055064X http://shokoladi.ge/content/goli-taraqi-gmertma-nu-knas-mteli-
msoplio-ertnairi-iqos
vaxtini 2011
Baxтин Hикoлaй Бopиcoвич, Различия в языке женщин и Tebeni 1998
мужчин, Copyright 2011 © Элитариум (www.elitarium.ru).  Tebben Karin, Beruf: Schriftstellerin. Schreibende Frauen im 18.
http://www.elitarium.ru/2011/12/26/gender–razlichija–jazyk– und 19. Jahrhundert. Göttingen, 1998
zhenshhin–muzhchin.html
Trederi 1988
viliamsi 2009 Treder Uta, Das verschüttele Erbe. Lyrikerinnen im 19. Jahrhun-
Wiliams Weertje, Geschlechterrelationen in Erzaehltexten der dert. In: Gisela Brinker-Gabler (Hrsg.): Deutsche Literatur von Frauen.
deutschen und russischen Romantik, Georg Olms Verlag, Hildesheim. Bd. II. München, 1988
Zuerich. New York. 2009
Tromel-plotci 1982
vulfi 1929 Trömel­Plötz S. Frauensprache: Sprache der Veränderung. –
Woolf Virginia, A Room of One’s Own. Hogarth Press, London, 1929 Frankfurt am Main, 1982, www. linse.uniessen.de

248 249
iluriZe 2006 kiknaZe, donaZe, 2006
iluriZe q. saxelTa bruneba XIX saukunis I naxevris kiknaZe Tamar, donaZe naTela, genderi – socialuri da
qarTuli enis gramatikebSi, disertacia filologiis mec­ politikuri swavlebani, Tb., 2006
nierebaTa kandidatis samecniero xarisxis mosapoveblad,
korZaia-samadaSvili 2013
arnold Ciqobavas enaTmecnierebis instituti, Tb., 2006
korZaia­samadaSvili ana, gramatikuli sqesi, krebul­
karelina 2007 Si: RettuLIT, literaturuli dabruneba, 1918­2013, Tb., 2013
Karelina Ekaterina, Identitätskonstruktion als Imagemaking,
kotetiSvili 1977
Vladimir Kaminers Militärmusik, im Buch: Ulrich Breuer, Beatrice
Sandberger (Herausgegeben), Grenzen der Identität und Fiktionalität, kotetiSvili vaxuSti, winasityvaoba wignSi `iranuli
Autobiographisches Schreiben in der deutschptrachigen Gegenwar- poezia~, gamomc. `sabWoTa saqarTvelo~, Tb., 1977
tliteratur, Band 1. IUDICUM verlag Gmbh München 2007. kronenbergi 1993
kelneri Kronnenberg Yvonne, `kann ich den umtauschen? (Roman)~, der
Goldmann Verlag, 1993
Kelner Douglas, Erich Fromm, Feminism, and the Frankfurt
School, http://www.uta.edu/huma/illuminations/kell8.htm levaldi 1980
Lewald Fanny, Meine Lebensgeschichte. Herausgegeben und
ketro 2011
eingeleitet von Gisela Brinker-Gabler. Frankfurt/M, 1980
ketro marta, wignSi: ras amboben cnobili qalebi ma­
makacebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011 leikofi 1975
Laakoff, R. T. Language and woman’s place. New York: Harper &
kikviZe 1999
Row, 1975
Kikvidze Zaal, Visible women in language: the case of georgian.
Working Papers 47; Dept. of Linguistics, Lund University, 1999 leila 2013
leila, iZulebiT gaTxovili, Tb., gamomcemloba `pa­
kikviZe 2010 litra L~, 2013
kikviZe zaal, ena, genderi da nacionalizmi, gamomcem­
lerSi 1984
loba `universali~, Tb., 2010
Lersch Barbara, Der Ort der Leerstelle. Weiblichkeit als Po-
kiknaZe 2006 etik der Negativitaet und der Differenz, in: Brinker­gabler, Gisela
kiknaZe zurab, winasityvaoba wignSi: osuri zepirsit­ (Hg.): Deutsche Literatur von Frauen, Bd 2: 19. und 20. Jahrhundert,
yviereba, Tb., 2005 München, Beck, 1988
250 251
lobJaniZe moemi 2011
lobJaniZe giorgi, `foruy faroxzadis `qarTuli sar­ moemi somerset, wignSi: ras amboben cnobili mamakace­
kmeli~ bi qalebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011
http://litsakhelebi.ge/index.php?page=14&lang=geo&author=14
morisoni 2013
8&composition=482
morisoni toni, wyaloba, Tb., gamomcemloba `palitra
loxvickaia 1997 L~, 2013
Лохвицкая М. А. Стихотворения / Составитель и автор
morua 2011
вступительной статьи В. Г. Макашина. — СПб.: Б. и., 1997
morua andre, wignSi: ras amboben cnobili mamakacebi
maslova 2001 qalebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011
Маслова В. Лингвокультурология, Для студентов высших nicSe 1907
учебных заведений, М., 2001
ix. nicSes bibliografia, internetresursi:
mari 1908 http://ora-web.swkk.de/swk-db/niebiblio/index.html
Марр Нико, Грамматика древно-грузинского языка, М.,1908 narTebi 1988
maqi 2009 narTebi, osuridan Targmna m. cxovrebovam, cxinvali,
1988
maqi husaina xadar, moTxrobebi, wignSi: `Rimili wylis
bageze~, Tanamedrove arabuli prozis mcire anTologia, nozaZe
arabulidan Targmna izolda grZeliZem, Tb., 2009
nozaZe viqtor, `vefxistyaosnis~ `kaci var, adamiani”.
meZmariaSvili 2012 Jurn. `kavkasioni~, 1981
meZmariaSvili e. qalis politikuri aqtiurobis zogi­
ozakini 1991
erTi sakiTxi aSS­Si, evropis qveynebsa da saqarTveloSi,
Özakýn, Aysel Alnýnda Mavi Kuþlar, e yayýnlarý 1978 (1. Aus-
SedarebiTi analizi. Jurn. humanitaruli kvlevebi, weliw­
gabe) dt. Übersetzung von Carl Koß „Die Vögel auf der Stirn“, 1991
deuli II, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxel­
mwifo universitetis gamomcemloba, Tb., 2012 osinski 1998
mitCeli 2011 Osinski, Jutta: Einfuerung in die feministische Literatur-
mitCeli Mmargaret, wignSi: ras amboben cnobili qalebi wissenschaft, Berlin, 1998
mamakacebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011
252 253
osmani 2009 rifaTi 2009
osmani leila, moTxrobebi, wignSi: `Rimili wylis bage­ rifaTi alifa, moTxrobebi, wignSi: `Rimili wylis ba­
ze~, Tanamedrove arabuli prozis mcire anTologia, ara­ geze~, Tanamedrove arabuli prozis mcire anTologia,
bulidan Targmna izolda grZeliZem, Tb., 2009 arabulidan Targmna izolda grZeliZem, Tb., 2009

osuri zepirsityviereba 2005 rixter-Sroderi 1986


osuri zepirsityviereba, osuridan Targmnes n. bepiev­ Richter-Schröder Karin, Frauenliteratur und weibliche Identität,
ma da m. cxovrebovam, Tb., 2005 Frankfurt am Mein, Hain, 1986

osuri folklori 2002 roulendi 2011


osuri folklori, osuridan Targmnes n. bepievma da m. roulendi Hhelen, wignSi: ras amboben cnobili qalebi
cxovrebovam, Tb., 2002 mamakacebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011.

petersi 1988 sabedaSvili 2006


Peters ursula, Religiöse Erfahrung als literarisches Faktum.  Zur sabedaSvili Tamar, qalTa uflebebis istoriuli as­
Vorgeschichte und Genese frauenmystischer Texte des 13. und 14. Jah- peqtebi, Tb., 2006
rhunderts. Tübingen, 1988
sagani 2011
popiaSvili 1988 fransuaza sagani, wignSi: ras amboben cnobili qalebi
popiaSvili avTandil, individis problema s. kirkego­ mamakacebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011
risa da f. nicSes filosofiaSi, gamomcemloba „mecniere­
ba“, Tb., 1988. samniaSvili 2005
samniaSvili lela, `qali – avtori da personaJi~, wign­
popiaSvili 2011 Si: `qali – saxe da problema~, `kavkasiuri saxli~, Tb., 2005
popiaSvili nino, qarTuli postsabWoTa literatura
kulturuli identobis diskursSi, `universali~, Tb., 2011 sartri 1997
Sartre Jean-Paul, Was ist Literatur? Herausgegeben und neu
ramiSvili 2000 Übersetzt von Taugott Koenig, Reinbek bei Hamburg, 1997
ramiSvili guram, dedaenis Teoria, dedaena, misi fun­
qciebi da misi swavleba. qronografi, Tb., 2000 sarjvelaZe, 1984
sarjvelaZe zurab, qarTuli saliteraturo enis is­
toriis Sesavali, Tb., 1984
254 255
serke 1988 firestoni 1975
Serke Juergen, Frauen schreiben. Ein neues Kapitel deut- Firestone Shulamith, Frauenbefreiung und sexuelle Revolution,
schsprachiger Literatur, Frankfurt/m.: Fischer Verlag 1988 deutsche Übersetzung von Gesine Strempel-Frohne  (1975), Fischer
TB, Frankfurt a.M., 1975
silagaZe 2009a
yurani. sura pirveli, sura meore. Targmani arabuli­ fixte 1992
dan da komentarebi apolon silagaZisa., Tb., 2009 Fichte Johann Gottlieb, Grundriß des Familienrechts. in: Sigrid
Lange (Hrsg.): Ob die Weiber Menschen sind, Leipzig, 1992
silagaZe 2009b
yurani. sura mesame, sura meoTxe, sura mexuTe. Tar­ frederikseni 1980
gmani arabulidan da komentarebi apolon silagaZisa., Tb., Frederiksen Elke, Die Frau als Autorin zur Zeit der Romantik. An-
2009 fänge einer weiblichen lliterarischen Tradition. In: Marianne Burkhard
(Hrg.): Gestaltet und Gestaltend. Frauen in der deutschen Literatur.
uTurgaiZe 1999 Amsterdam: Rodopi, 1980
uTurgaiZe T., qarTuli enis Seswavlis istoria, Tb.,
1999 fromi 1956
Erich Fromm: The Art of Loving, 1956.
faroxzadi
`me dabadebam ocdaaTi wlis zRurblTan momiwia...~ (fo­ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni 2008
ruy faroxzadi), Jurnalist sirus Tahbazis dialogi fo­ axali redaqcia, mTavari redaqtori a. arabuli, t. I,
ruy faroxzadTan, qarTulad Targmna luka avaliSvilma. Tb., 2008
http://lib.ge/book.php?author=806&book=6121
qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni 1955
feminizmi 1992 qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, mTavari redaq­
Феминизм: перспективы социального знания. М., 1992 tori g. axvlediani, arn. Ciqobavas saerTo redaqciiT. t. IV,
Tb., 1955
firzadi
firzadi zoia, erTi sicocxle, Targmani ani glurjiZisa qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni 1962
http://literatura.mcvane.ge/main/ucxouri/poezia2/1330-bbbbbbb- qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, mTavari re­
bbbb-forzad-zoya.html daqtori g. axvlediani, arn. Ciqobavas saerTo redaqciiT.
t. VII, Tb., 1962.

257
qarTuli romantizmi... 2012 qali _ saxe da problema 2005 (2)
qarTuli romantizmi, nacionaluri da internaciona­ qali _ saxe da problema, tomi meore, kritikuli wer­
luri sazRvrebi, SoTa rusTavelis qarTuli literatu­ ilebi, Tb., gamomcemloba `kavkasiuri saxli~, 2005
ris instituti, SoTa rusTavelis erovnuli samecniero
fondi, Tb., 2012 qarTuli poezia 1963
qarTuli poezia, Tb., 1963
Safaqi
Safaqi elif, TurqeTi kidev erT gzajvaredinze quTelia 2009
http://24saati.ge/index.php/category/news/2011-06-12/17615 quTelia murman, arabuli romantizmi, akad. g. wereT­
lis sax. aRmosavleTmcodneobis instituti, Tbilisis Ta­
Safaqi 2012
visufali universitetis aziisa da afrikis instituti, ga­
Safaqi elif, siyvarulis ormoci wesi, Tb., gamomcem­ momcemloba `mwignobari~, Tb., 2009
loba `palitra L~, 2012
WavWavaZe 1987
Slikeri 2003
WavWavaZe ilia, rCeuli nawarmoebebi xuT tomad, t. 5:
Schlieker Kerstin, Frauenreisen in den Orient zu Beginn des 20. publicisturi werilebi, Tb., 1987
Jahrhunderts (Weibliche Strategien der Erfahrung und textuellen Ver-
mittlung kultureller Fremde, Disertation zur erlangung akademischen xamenei 2003
Grades eines Doktors der Philosophie der Philosophischen Fakultaeten Sosan Jafari Parast Khamenei, Zu den Weiblichkeitsbildern im is-
der Universitaet des Saarlandes), Verlag für Wissenschaft und Kultur, lamischen Fundamentalismus und deren Entgrenzung in der modern-
2003. en iranischen Prosa am Beispiel der Werke von Scharnusch Parsipur,
Inauguraldissertation zur Erlangung der Doktorwürde am Fachbereich
„ciskari“, 1981
III Sprach- und Literaturwissenschaften der Universität Gesamthoch-
Jurn. ciskari, Tb., 1981, ¹2 schule Siegen, Berlin, im September 2003
„ciskari“, 1984 javaxiSvili 1992
Jurn. „ciskari“, Tb., 1984, ¹
# 9 javaxiSvili ivane, Txzulebani Tormet tomad, t. X,
Tb., 1992
]qali _ saxe da problema 2005 (1)
qali _ saxe da problema, tomi pirveli, anTologia, jaliaSvili
Tb., gamomcemloba `kavkasiuri saxli~, 2005 iqneb samyaro mxolod Cveni sizmaria, internetresursi
http://maiajaliashvili.blogspot.com/2010/12/blog-post–27.html
258 259
jusoiTi 2002 Nino Popiashvili
jusoiTi nafi, winasityvaoba wignSi: `osuri folklo­
ri~, Tb., 2002 Women's writing – Literary, Culturological and Gender

heningeri 1985 Discourse


Henninger Barbara, im Buch: Putz! Frauen, von: Claire Bretėcher,
From the beginning of mankind till today woman has been
Eva H., Barbara Henninger, Hogli, Nicole Hollander, Kmö, Doris Lerche,
a source of inspiration; however woman’s role in social, political,
Marie Marcks; Fischer Taschenbuch Verlag, Frankfurt am Mein, 1985
economic and other important spheres has been subject of dispute.
hesi 1988 Development of society has caused women to feel more self-
Hess Ursula, Latainischer Dialog und gelehrte Partnerschaft. Frauen conscious. In addition, men and women’s roles and social stereo-
als humanistische Leitbilder in Deutschland (1500-1550). In: Gisela Brink- types have been reconsidered and new conclusions, viewpoints
er-Gabler (Hrsg.): Deutsche Literatur von Frauen, Bd. I, München, 1988 and attitudes have been established.
The main aspects of female author’s literary and culturologi-
haine 2011 cal, as well as gender issues have been thoroughly studied in the
hainrix haine, wignSi: ras amboben cnobili mamakacebi given monograph. Female author, as an issue, is defined and ana-
qalebze, `elfis gamomcemloba~, Tb., 2011 lyzed from historical and contemporary perspectives.
The essence of woman writer as a culturological phenom-
haugeni 1991
enon, her historical and contemporary discourse, issues of gender-
Haugen, E. The `mother tongue~. The Influence of Language on
marked literature, literary theory and modern directions of gender
Culture and Thought. Ed. by R. L. Cooper & B. Spolsky. Berlin & New
discourse and gender linguistics are discussed in the book. More-
York: Mouton de Gryter, 1991.
over, the book highlights the phenomenon of female author in
Western, Oriental and Georgian literary environment.
After the commencement of politically motivated women’s
movement in the 60s of the 20th century, some viewpoints about
a woman’s role have been altered in literature and scholarly world.
On the one hand, women authors’ emancipated literature appeared
which were created on the basis of women’s stories. On the other
hand, there emerged feminist literary theory, which established the
concept of female author (femininity, as an ethic category) in liter-
ary theory (English- Femininity, German - die Weiblichkeit, Rus-
260 261
sian - Женственность). en’s speeches vary to a great extend; they have different “language
According to feminist criticism, women writers’ texts are dis- of speech”. Women tend to speak more, use more easily perceptible
tinguished as they expose experience, emotions and, in general, words, in most cases, determiners. For example, beautiful, strong,
thoughts motivated by women. good, bad … special intonation, manner of speaking, mimics and
The emergence and development of feminist literature was po- gestures are peculiar for their speech. Furthermore, women often
litically conditioned in its basis. The primary aim of this theory was tend to shift topics; their narrative and argumentations are not co-
to motivate women and facilitate their literary activities by means herent. Their acquaintances, neighbours, relatives as well as favou-
of critical analysis, even with conscious marginal preconditions. rite characters’ examples serve as arguments. According to gen-
In parallel with studies oriented on women, in the last decade der linguistics the existing differences between men and women,
scholars started to draw their attention to gender studies. Like in among them differences in viewpoints, are revealed in communi-
feminist literary studies, here emphasis is made on the issue of role cation. Correspondingly, language reflects the viewpoints, which
distribution between men and women which is not based on bio- are of opposite nature, as language exposes moods and viewpoints.
logical sex-distinction. If in feminist literary studies biological dif- Gender studies show that women were deprived possibilities
ference is represented by an English term – sex, in gender studies to reveal their world view in creative works. Due to social stand-
it became possible to determine social and cultural components. points and distribution of gender roles, women’s creativity where
Nowadays, a term taken from grammar – gender is widely used. mainly displayed in such spheres as knitting, embroidering, carpet
Unlike feminist studies, the main concern of gender studies knitting, sewing, culinary, upbringing children and in some cases
is not the issue of femininity. Gender definitions in socio-cultural, in such completely weird forms as: fortune-telling, magic etc.
historical and public discourse are represented as the main objec- Men and Women’s opposite pair is natural and fundamental
tive of gender studies. for the culture of humanity. There are a lot of evidences that can
serve as a proof. For example, in ancient times there was a view-
Currently, term gender is equally used in humanities and so-
point that soul is the father of every existing being, whereas mate-
cial sciences as well as law and economics. Each field defines the
rial, body is a mother. The result of their unity is everything that
term in accordance to its specificity.
exists in this world. On the other hand, woman was a symbol of
lower world, of everything earthly and evil. In classic society wom-
Woman’s Language and Feminine Aesthetics an represents a symbol of preserving gene pool, she had the most
worthy characteristic: give birth to a new life, continue the genera-
According to gender linguistics, there is a significant differ- tion, which entails in itself continuation of traditions, thus facilitat-
ence between men and women’s speech from the standpoint of ing the viability of society.
emotional and lexical content. Linguists claim that men and wom- Western world makes emphasis on the language of women
writers and their manner of narration, as well as other artistic-ex-
262 263
pressive means. Nowadays, the object of research is `discourse of sexes as it was envisaged as a precondition for humanistic relations
differences~, women and literary processes, female authors’ roles in family. For example, Agrippa Von Nettesheim and Erasmus Von
in the 18th, 19th and 20th centuries; the issue of woman writer Rotterdam supported the availability of education for women.
in modern literary processes, woman writer and a novel, woman Despite the fact that through creative works women strived
writer and poetry etc. to display a universe perceived by women and based on their own
In modern linguistic-cultural studies women’s language, experiences, women’s fiction writings were not appropriately per-
among them women writers’ language, their nature, mentality, in- ceived. Women writers’ works had to be evaluated from the per-
ner world which is reflected in vocabulary, syntax and expressed by spective of women readers and women critics. Only in that case it
verbal and non-verbal means are studied in order to comprehend was possible to see the real and genuine thoughts of women writ-
woman’s phenomenon. It is widely acknowledged that language is ers. Only women’s society was able to comprehend women writer’s
not only means of communication, which transmits thoughts, but texts, feel their thoughts and meanings, which was unachievable by
language can be considered as means to express and decorate con- that time.
ceptual perception of viewpoint. In order to defend their own ideas and opinions and preserve
their works and provoke positive opinions among readers, many
women writers had to avoid their names and write under male pen-
Female Author and Literary Environment names. In the 18th and 19th centuries women wrote anonymously,
without signing their works or they wrote under male pen-name.
If we consider literature as continuation of collective, folklore This was the only way for most women to penetrate into literary
texts and have a look through ancient era, it will become obvious world which was legitimate only for men.
that female authors coexisted among numerous men writers. As it From the beginning of the 20th century a number of formal-
is known, Greek poet Sappho was named by Plato among top 10 legislative amendments were made concerning women’s issue. High
writers. schools for girls were founded, which made it possible to get higher
In medieval centuries, churches and monasteries served as education, a lot of professions and work places became available
main educational institutions where it was possible to acquire basic for women which were previously occupied only by men. In the
literacy skills and read books. For women there were only limited 20s of the 20th century women were granted the right to vote. Cor-
possibilities and mainly in Europe. They could acquire the profes- respondingly, social changes were reflected in women writers’ cre-
sion of a nanny (governess) and become educated to some extent. ative works.
In the era of renaissance and humanism, when individuality It is worth mentioning that since women’s writing became a
of a human being, self-cognition and the desire to take insight into discrete area of literary studies there emerged a need to divide their
oneself rose, there emerged some possibilities for women to be- works into periods and define their historical-cultural characteris-
come educated. They started to make education available for both tics. According to some scholars, in spite of the fact that women’s
264 265
writings are wide and belong to different historical periods, their sidered it as a sin and it was tabooed. For this reason, praising one’s
study should be started from the period of activation of women’s love, praising her eyes, look on her face were considered as a norm
movement, in other words from the period when women writers which showed love. Poetry, music and dancing are component
commenced to create their writings consciously and from the posi- parts of eastern mysticism and ecstasy, thus showing love emo-
tion of women writers, with new literary viewpoints where wom- tionally which is reflected in texts instead of body language. Cor-
an’s position, her universe, viewpoints, perspectives and interests respondingly there is created eastern environment in the forms of
where highlighted. As it is known there were times when woman body language or language body. However, Islamic mysticism and
only participated in literary processes, when there was no gender literature in their fundaments have little to do with Islamic mysti-
definition in literary studies, when woman was obliged to be only cism revealed in harder forms in relation to women.
participant of literary processes, which was dominantly masculine, The issue of women authors, the place and role of gender-
when woman even had to write under male pen-name in order her marked literature in Georgian literature is completely unstudied.
texts to be adequately perceived and attention to be drawn. It is ob- The manifold nature of the issue, in addition historical and contem-
vious that women writings of that time could not reflect the nature porary processes which exist in Georgian literature serve as a proof
and literary content which was peculiar for women writings later. that this issue should be thoroughly studied in future.
However, in spite of the above mentioned, creative works of women
writers are frequently analyzed by taking into consideration com-
mon features, existing historical and social factors.
In comparison to Western literature, Eastern literature with
its traditions and dichotomy was much more `masculine~. It is pri-
marily conditioned by eastern nature. Woman, an object of love
and obedience, only rarely managed to literary transform her in-
terests, desires and longings and reflect them in literature. East
was more austere towards women and this attitude could be traced
back to religion.
The development of the literature of Islamic countries is pre-
ceded by mystic traditions, which is characteristic feature of the
above mentioned literature even nowadays. The big impact of mys-
tic traditions is felt in love texts, where love is represented from two
angles: it conveys earthly and heavenly meanings. Ambivalence of
mystic languages required freer environment in order to entail ev-
erything and talk about everything. However, Islamic world con-
266 267
nino popiaSvili
qali avtori _ literaturuli,
kulturologiuri da genderuli kvlevebi

NINO POPIASHVILI
Women's writing – Literary, Culturological
and Gender Discourse

gamocemis redaqtori Tamar ziger-popiaSvili


Writing Editor Tamara Sieger-Popiashvili

koreqtori marex beJaniSvili


Correction Marekh Beghanishvili

kompiuteruli
uzrunvelyofa Tamar stefnaZe
Computer scaring Tamar Stepnadze

ydaze gamoyenebulia marine solomoniSvilis naxati `Woman~

The painting `Woman~ by Marine Solomonishvili is used as cover art.

gamomcemloba `meridiani~,
al. yazbegis gamz. #45
E – mail: meridiani777@gmail.com t. 239-15-22

You might also like