Postmodernizmo ženklai Jurgio Kunčino romane „Tūla"

Šioje paskaitoje Marius Grigaitis pasakoja postmodernizmą, jo ženklus lietuvių literatūrojei ir

Jurgio Kunčino romane ,,Tūla”. Šioje paskaitoje M. Grigaitis paaiškiną postmodernizmo
sąvoką, nes be jos toliau gilintis į viską būtų neverta. Tad postmodernizmas yra mąstymo
pobūdis arba filosofinis žvilgsnis į pasaulį, kuris neigia vienos tiesos egzistavimą, kuris
apskritai neigia objektyvios tikrovės egzistavimą ir taip pat postmodernizmas įprasmina
įvairovę. Taigi galime suprasti, kad postmodernizmas yra tarsi pasipriešinimas kultūrai ir
tvarkai, nes tie dalykai pašilina laisve, įvairovę ir autentiškumą, o postmodernizmas kaip tik
tuos dalykus laiko svarbiais. Tad skaitant J. Kunčino kūryba galima išvysti supančiotą žmogų
tose taisyklėse ir normose bei taip pat galime išvysti žmogaus išlaisvinimą ar tiesiog laisvę.
Tuo pačiu Jurgio Kunčino kūryba yra kitokia, nes nebeliečia kaimo žmogaus gyvenimo kaip
dauguma to meto rašytojų. Apskritai J. Kunčinas buvo vienas pirmųjų lietuvių rašytojų, kuris
tolo nuo kaimo.

Jurgio Kunčino ,,Tūla” yra nepaprastas romanas, kuris vaizdavo maištautoją, kuris vaizdavo
konservatyvų žmogų, atsiribojimą nuo bendruomenės. Kėlė klausimą - ar žmogus vertingas
tik bendruomenėje? Šio kūrinio herojus nebuvo vien teigiamas, nebuvo toks veikėjas iš kurio
pasimokytume kažko gero, nes J. Kunčino idealogija buvo kitokia. Mariaus Grigaičio
nuomone Jurgis Kunčinas buvo pirmasis tikras hipis, kuris buvo vienas iš kontrakultūros
atstovų, nes aprašė alkoholiką, valkatą, kuris turi gyventi kitaip nei visi ir nėra teigiamas
veikėjas.

Taip pat šioje paskaitoje Marius Grigaitis pasakoja apie lietuvių literatūros istoriją, kultūrą,
bruožus. Jis pasakojo tai, kad Lietuva yra bendruomenė, nes visus sieja kalba, kultūra,
tradicijos, ūkis, tad visas šias mintis grindė garsių lietuvių raųytojų (tokių kaip Kristijonas
Donelaitis) kūriniais. Kalbėjo apie žmonių kultūra ir jų prisirišimą prie žemės, kad lietuvių
kultūra yra žemė. Tuo pačiu minėjo, kad dauguma kūrinių su šiomis vertybėmis ir mintimis
yra ne postmodernizmo kūriniai, nes žmonės tokiuose kūriniuose lyg yra įsprausti į rėmus,
savo kaimą, gimtąją žemę. Taip pat minėjo, kad lietuvių literatūra tarsi visada buvo nulatinėje
gynyboje.
(309 žodžiai)