Pastraipa remiantis Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“

Ilgas ir dramatiškas žmonijos kelias į laimę

Kiekvienas žmogus tampa laimingas darydamas, tai kas jam patinka arba būdamas jam
patinkančioje aplinkoje. Laimės suvokimas skiriasi pagal amžių, nes pavyzdžiui mažas vaikas
jausis laimingas, kai gaus dovanų ar daug saldainių, o suaugusiam žmogui yra laimė, kai sekasi
darbe ir šeimyninis gyvenimas yra geras. Todėl kelias į laimę kiekvienam yra skirtingas ir to
kelio sunkumas priklauso nuo individo mąstymo ir, to kaip jis supranta laimę. Manau, kad laimė
skirtingame amžiuje suvokiama kitaip, tačiau žmogus tampa laimingas tik radęs tikrąjį kelią į
laimę. Žmogaus kova dėl laisvės ir laimės analizuojama ir lietuvių moderniosios prozos kūrėjo
Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. Jo kūryboje vaizduojamas vidinis žmogaus pasaulis,
taip pat žmogaus emocijos ir išgyvenimai. Šioje apysakoje rašoma apie 1863 metais vykusį
sukilimą Lietuvoje, kurio metu paprasti žmonės sukilo prieš tuometinę valdžią, nes jie norėjo
atgauti laisvę. Petras ir Juozapota yra pagrindiniai kūrinio veikėjai, kurie norėjo būti laisvi ir
laimingi, nes jiems nebereikėtų eiti į dvarą. Turėtų savo žemės sklypą, sodelį ir vaikų. Žmonėms
dažnai einant keliu į laimę reikia kovoti, todėl Petras Banys ir kiti vyrai išėjo kovoti prieš caro
valdžią. Deja, Petras buvo pakartas. Kaip literatūrologas Regimantas Tamošaitis yra rašęs
straipsnyje ,,Enciklopedija šeimai“: ,,Kelias į laimę reikalauja aukų ir sąmoningumo, laisvo
aukojimosi – tai aukščiausias krikščioniškosios visuomenės idealas.“ Jono Biliūno
apysaka ,,Liūdna pasaka“ pagal Regimantą Tamošaitį yra paminklas pažangos jėgoms ir aukoms
už žmonijos laimę. Tad individas tampa laimingas darydamas, tai kas jam patinka, nes tada mato
prasmę kurti pilnavertį gyvenimą.