Valdovq kelias . ,.ffe••· ..

ROD N IN Kl) GATV£ Antanas R imvydas Caplinskas

J
 .
"ILNIA US
G ATVll)
. I: ,TORIJA

~IP ' TALDOVU

~ELIAS
\ PI RMA KNYGA

, R.o.dninkq gatve
A. 1tanas
RI mvydas
•~ C,.lVlinskas

I
CHARIBDE

VILNIUS
 11 DIi ':1./1.5 (V.!!~.s) t-<fi ('17-q .
c~ -10'3 Zokristija 95
Biblioteka 96
Vtlruaus amatininktt cecha; I 89
Amatai 190
Vyresnieji 198

Senosios regulos Ta11ti§k,1mas 198

kannelitu vienuolynas Stat11lai 200

lstorija 97 Kvalifikacija 202

Okls 105 Pameistriai 203
sk' Mokykla 106 Meistrai 208

Refektorius 107 Sueigos 210

Noviciatas 108 Priroolts 211
11 2 082 7- Turinys Pylimo g. SO, 52 110 Tur/as 214
Pyl;mo g. 54 112 Namai 214
P!edzeclda; 114 Amatininku. cecho namas 218
KNYGOS LEIDIMA REMIA /vadas 7
Miesto gynybine siena 17 Tabako fabrikas 117 Radnin/ai g. 13 218
LR KULT0ROS MINISTERIJA
Pylimo g. 56 118 Leonas Jonas Pogirslds 221
Leidykla d;kaja ,
Radninku vartai 25 Apvalusis bo~tas 118 Rodninkq g. 11 230
LIETUVOS VALSTYBES ISTORIJOS
1794 m. sukilimas Vtlniuje 35 Posesija 284 234
ARCHYVUI
LISTUVOS VAIZDO IR GARSO ARCHYVUI Radninkq varh.l likimas Rudninkq gatves
LR VALSTYBlNEI PAMINKLOSAUGOS po sukilimo 54 rytines puses pastatai Dingusieji kvartalai 240

Garbingu. sveOtt sutiktuves Rudninkq g. 18/2 127 Posesija 285 246

KOMISIJAI
prie Rodninkq vartq 61 Andrius Tovianskis 132 Poses;ja 286 249
LIETUVOS MOKSLlJ AKADEMIJOS
Rodninkq g. 16 136 Kazimieras M. Pacas 249
BIBLIOTEKAI
Radninku gatves Rodninkq g. 14 140 Posesija 287 252
LIETUVOS NACIONALINIAM MUZIEJUI

i spindesys ir skurdas Rodninkq g. 12 144 Poses;ja 288 255

OAiqNINKAS Vieta 65 ROdninkq g. 10 151 Poses;ja 289 256
Pavadinimas 66 Rodninla, g. 8 -Arkliq g. 5 153 Posesija 290 258
ROMAS ORANTAS
FOTOGRAFAS
Gyventojai 68 Nonkarto-SldrmuntonmmlS 153 Posesija 291-292 261
I IGNAS URBONAS
Prekeiviai 71 Baravskio mQrnamis 154 Posesija 293 263

1 REDAKTORES

RITA KUBILIENE
JOLITA PARVICKIENE
Getas 72

Visu !lventujq baznyca

Pavlovi6aus namas 155
Oginskiq ramai 158
lgno Oginskio ramai 160
Poses;ja 294 264
Poses;ja 295 266
Gersaras Ramas 267

JAUNESNIOJI REDAKTORE
ir vienuolynas Rodninkq g. 6 167 Posesija 296 269
Teritorija 75 Rfidninkq g. 4 169 Grigas Astikas 269
.
!EVA VANAGAITE
i,j
Karmelitai 75 Rfidninkq g. 2/DicWoji g. 33/ Poznanskis 27 4
Kannelitai Vilniuje 77 Arkliq g. I 172 Poses;ja 297 276
UDK947.45

• Ca·108
Rudaminos 172 Posesija 298 279

ISBN 9986-745--53-5 Visu !lventuju baznyca LDK iido namas 180

© Charibde, 2001
Statybos 81 Pabaigos iodis
© Antanas Rimvydas Caplinskas, 2001
Parapija 87 Rudninku gatves ir padtkos 282
© Dizainas, Romas Orantas, 2001 Altoriai 88 vakarines puses pastatai Rodykl~ 284
© Nuotraukos, Ignas Urbonas, 2001 Tapyba 92 ROdninkq g. 15/46 185 Literatora 294

./
5 Rodninktt gatv~

\ J
 Maldingai isktl~s tris kryzius baltuosius
lyg amzinq maldq Karejui siunti;
man tavo takai bus visuomet sventi,
bet amzinu /iadesiu veidas cia puosis ...
Pazjstu kiekvienq as tavqjj garsq,
kai zadina, migdo sventyklij varpai,
ir laukiu ... ir vilti nesioju ... (76)
;. . . ,
- ~~:to{ ··- - <,_ ,_ ,,
- _ i.. ,,t. l r-
~--; - }" ·\ !.·;.'\.~
,
1604 m. geguzes 10-osios ryt<1 is uz Antakalnio kalvq patekejusi saule ap§viete
sventi§kai pasipuosusj Vilniq. Cia stovejo didingi triumfo vartai, namai buvo pa-
puosti gyvq geliq girliandomis, prasmatniais turkiskais ir persi§kais kilimais,
flandriskais gobelenais, paveikslais bei skulptiiromis. Matomiausiose vietose ple-
vesavo spalvingos veliavos, pasiutos is silko ir kitokiq brangiq medziagq. Vtlnius
rengesi iskilmingai priimti is Romos atsi11st<1 didziule sv. Kazimiero veliav<1.
1602 m. lapkricio 7 d. popiezius Klemensas VIlI miestui ir valstybei (urbi et
orbi) paskelbe zini,i, kad Jogailos vaikaitis karalaitis Kazimieras pripazintas
sventuoju, bei pasventino ir i Vilni11 issiunte veliav<1 su sventojo atvaizdu. Lietu-
vos Didziojoje Kunigaikstysteje ir visose jai pavaldziose zemes~ sia proga turejo
buti surengtos iskilmes.
Sioje didziausioje tautos sventeje karaliui Zigmantui III atstovauti buvo
pavesta Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes kancleriui Leonui Sapiegai, visais
atzvilgiais didziam vyrui, desiniajai kara/iij rankai, pirmajam valstybes ramsciui ... baz-
ny/:iij statytojui, didziai pamaldziam ir beveik vienuoliskai gyvenanciam asmeniui (66,
69).Jam karalisk<1sias pareigas 1603 m. rugpjucio 8 dien<1 laisku perleido pats
karalius Zigmantas III.
Siai nekasdienei §ventei buvo kruopsciai rengtasi. I Vtlniq is placiausiq apylin-
- -,
~ -U. . kiq suvaziavo daugybe maldininkq. Visos busimos procesijos trasoje - Pilies, Di-
__ :· ~~~--':Zi!JJ>- , ----~
-..··
---- dziosios ir Rudnink11 gatvese - namai buvo ispuosti. Nerimauta tik de! oro. Kaip
-·- /~-, - --.:.....
. ·. .·' ..... - -~ • .... ~\'"I
ra§o A. Lipnickis (66, 69-70) jau nuo geguzes pirrnosios Vilniaus dangq uzdenge tirs-
~P'
:~'t.l
ti debesys. Vis<1 laik<1 pliaupe stiprus lietus. Sventes isvakarese vyskupas Abrao-

I
4 :J ·t-1•--; 1
•' ·i-.1!,i~f:
,,lo·:•.,.. ~ ~p-·1-·.1: '.t-~, .. ,: . ! ( 1.:.2t ~ ~ • ..__. _j , ;;rs-.!11, -~
t ,, ·1, mas Vaina matydamas, kad esant tokiam orui svente bus sugadinta, tikedarnasis
nebent stebuklo, liepe sventojo veliav<1 isne§ti is baznycios i lietq. lvyko stebuklas
- geguzes 10-osios ankstyv<1 ryt<1 lietus vir§ Vilniaus liovesi. Tuo tarpu Vilniaus
irl -··-· --,\
• .. .
. ··: 1..::·~': :.• .,.,, •
• • .. • •
apylinkese ir toliau lijo. Sventi§kai pasipuosusi Vilniq uzliejo skaiscios saules
' • __L{11''"'1
-~~ ~--
/1- ~~ \ '.l spinduliai, tarsi suteikdami miestui dar puosnesni, i.skil.mingesnj vaizd11.
Nuo Katedros eisena pajudejo po patrank1.1, pastatytq ant Vilniaus ka!Vll, silvi1.1,

,,,,,-;.,. ..
kurie veliau netilo visos procesijos metu. Skambejo visq Vilniaus baznyciq varpai,
eisena truko net 8-ias valandas ir atrode tarsi vientisas didelis spektaklis. Eisenai
~ ....
t H:
- ~ •r ,-
I .. •

.:;i. .:-.:1 7 Rodnink4 gatve

..,..
--;.. , .
,;,•r ......
1-:::,_,
.,:-,;....- -,
1~ - ~,.~_ =L

-=:"- - --
-~ "' -
,/
.:::: --:: -
~- -
~- ..

vadovavo Leonas Sapiega. Greta jo ejo zemaifo1 kastelionas Jurgis Chodkevicius,

AD ·s. C .~SI.M l ll V li.

Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina, Lietuvos magnatai, senatoriai.
uz ju zenge puosniai issipuste amatininkai is visu 32 Vilniaus cechu: auksa-
kaliai, siuvejai, batsiuviai, audejai, dazytojai, staliai, akmenskaldziai, odininkai,
kardininkai, salyklininkai ir kitu cechu nariai. Visi su prasmatniornis savo cechu
veliavomis, puostomis globeju paveikslais, herbais ir uzrasais. lkandin po de-
simtimi veliavu zygiavo misrus amatininku borys - samdiniai ir kiti. Paskui
amatininkus zenge didziulis pirkliu borys. Prie ju prisidejo alebardomis, k.irvu-
kais ir saunamaisiais ginklais ginkluotas miesto sargybos burys. Pasaulietine ei-
sen& uzbaige Sv. Jono rudimentines mokyklos mokiniai.
Toliau ejo jvairios brolijos, jezuitu ordino nariai ir pasaulietine dvasininkija.
Sio burio priesakyje ejo Vilniaus klebonas, lydimas penkiu broliju. Pirrniausia
Sv. KAZ IMl l!RO po milziniska raudona veliava su nutapytu svc. Kristaus Kono zenklu zingsnia-
ATVA I Z DA S vo zyrniausi miestieciai. Nesina molio spalvos veliava su globeju sv. Lauryno ir
MC'dtio raitinyi..
sv. Kristoforo atvaizdais ejo antroji - siuveju brolija. !kandin trecioji - sv. Jono
lliustracii.l b; Vilniaus
Aklldl'mijos profosoriaus
Evangelista siksniu ir balniu brolija - su melyna veliava. Ketvirtoji - sv. Baltra-
Kvirino Knogll'riO \'C'ikalo miejaus saltkalviai - su tamsiai falia veliava. Ir pagaliau penktoji - gausiausioji
Tli ratrum s(n11cli) Cnsimiri. skaistybes brolijos kolona. Jai priklause akademinis jaunimas.
Vilnius, Ak.-idemijos
Uz broliju buriu zenge ivairiu regulu dvasisk.iu ordinai: bemardinai, nesini
spi\ustuvC, 1604
puikia melyna veliava; trys pranciskonu konvento brolijos: svc. Mergeles Nekal-
to Prasidejimo - su tamsiai raudona veliava, sv. Jono Krikstytojo - su zalia velia-
va ir kankinio vyskupo Kilijono - su rudziu spalvos veliava. Tretieji ejo Sv. Jur-
gio baznycios ir sv. Barboros brolijos karmelitai. Savo kolonos priekyje jie nese
dvigub& veliav& su globejos sv. Barboros atvaizdu. Ketvirtieji, pats gausiausias
Vilniaus ordinas - Sv. Dvasios baznycios dominikonai su sniego baltumo velia-
va. Vienuoliju ordinu eisen& uzbaige gausi su penkiomis veliavomis zengianti
Katedros mokyklos kolona.
Iskart po vienuoliju ordinu kolonos zingsniavo unitu dvasininkija, nesina
daugybe liepsnojanciu deglu, ir didelis is visos diecezijos atvykes kunigu burys.
Tuoj po dvasininkli, - raso A. Lipnick.is, - orkestras, o ui jo - grupe fantastiskais
drabuiiais apsirengusilj jaunuolil!; sv. Kazimiero kariai su riterili salmais, kiti su stam-
biomis tikro aukso grandint!mis ant kaklo; su vt!liavt!lt!mis rankose, kai kurie su valdzios
lazdomis arba su rytietiskomis karanomis, pasipuosr brangiomis plunksnomis, rozt!mis,
lelijomis is silko su auksu. Pastarieji vaizdavo angelus. (66, 70)
Pabaigoje ejo Katedros kapitula - kanauninkai ir prelatai. Uz ju - gausi Lietu-
vos magnatu grupe. Eisen& uzbaige kilmingos moterys. Jos ejo basos ir uzsiden-
gusios veidus.
Dvasininkli drabuiiai grazas, brangas: arba is prasmatnaus biso, arba pusiiilkiniai, sil-
kiniai, atausti auksu arba siuvint!ti. Vieni apsivilkr kontusais, kiti - Iengvai prancaziskai,
dar kiti ispaniskai, dar - vokiskai, vengriskai. Visi apsiginklavr kardais. Dvasininlai apda-
rai spindejo auksu, sidabru, brangiais akmenimis, zavt!jo siuvinejimo puikumu.

9 Rodninkq gat ve
 Z I C MA NTA S Ill Brolijos, ordi11ai ir k1111igai pasa11/ieciai tvarkingai ejo poromis: kiekvienq ypalingq
Ml-d!1o r.1i1iny8. bnri skyrt! kryi i11s arba vi!liava arba ir viena, ir kiln, o pradejo ir 11ibaige du alebardi-
Ill L11'111t10s Stnt11tas, 11inkai. Chorns giedojo psalmes, him1111s ir kilns svenlqsias giesmes svenliskiausiais, pa-
1558
U tografija,
lrnukliausiais lo11ais. (66, 70) Stebina siorns i§kilrnerns sukurtu eilerasci1.1, dialogtt,
C. Rnczy11skio katalogas, panegiriktt gausybe. Vien tik sv. Kazimiero garbei buvo sukurta daugiau kaip
1595 100 eilerascitt lotym.1, graiktt ir hebrajtt kalbornis. Juos kore net 85 autoriai, tarp
jtt Mikalojus Kristupas Radvila, Petras Tarvainis, Kristupas Sniu~ta, Petras Ru-
damina ir kiti. Jie veliau buvo surinkti knygoje ,,Theatridum poeticum".
Vilniaus magistratas, noredarnas isvengti netvarkos ir nesusipratim1.1, kuritt
panasiose eisenose sunku isvengti, jsake eisenos dalyviams laikytis tos palfos
eiles ir vietos, kurios jau nuo seno buvo tradici§kai laikornasi. Tvark;i palaikyti
buvo isrinkti specialos tvarkdariai, ginkluoti klevo lazdomis.
Z IG MA NTO Ill H ERHA S gkilminga procesija perejusi gynybinl;' miesto siern1 per Rodninku vartus pa-
Mcdfio rai! iny s. galiau pasieke Sv. Stepono baznyci<1 Vilniaus prierniestyje. Cia po ceremoniju ir
lliustradja iA Vilninus
kalbu Vilniaus katedros kanauninkas Gzegozas Svencickis Lietuvos kancleriui
Akndcmijos profosoriaus
Kvirino Knoglc.rio vcikalo Leonui Sapiegai jteike sv. Kazimiero veliav11. Ji buvo ugnint!s spalvos, keturkampt!,
Thcatrrim s(a11cti) Casimiri. asluoniolikos uolekci11 ilgio ir devyni11 uolekci11 plocio, silkint!, krastuose apsiata
Vilnius, Akadcmijos apvadais, su spalvotu raiiytu ir poliruotu kotu, kuris baigt!si is vis11 pusi11 nagingai
spaustuvC, I 60.a
69~aS) jtvirtintu tusciaviduriu sidabro kryiiumi. (66, 72) Veliav11 puose Vilniaus meistru siu-
~~,: ; f :·,/ vineti popieziaus Klemenso VIII, Lenkijos Karalystes, Lietuvos Didziosios Kuni-
gaikstystes, Vilniaus kapitulos bei vyskupo Benedikto Vainos herbai. Veliavos
centre buvo didelis sv. Kazimiero atvaizdas - tikras meno sedevras, net klasiki-
niams kariniams galintis siek tiek savo puikumo suteikti. (66, 72) Veliava buvusi tokia
didele, kad jnesta i Katedr<1 netilpo jai skirtoje koplycioje. J<1 teko pakabinti Ka-
tedros centrineje navoje.
f Procesija su sv. Kazirniero veliava, kuri<1, nepaisydarnas nemazo svorio, dvie-
'
~ 17M,o ju diakonu padedamas, vis11 keli11 nese Leonas Sapiega, nuo Sv. Stepono bazny-
cios patrauke a tgal Katedros link. Griztanciai eisenai prie Rodninku vartu buvo
surengtas iskilmingas sutikimas. Vartai buvo puosniai dekoruoti, panasas j skren-
dantj paukstj. Nuo ju kabojo trys placios silkines juostos - ugnines, zalios spalvos
ir rastuota. (66. 91) Ant plo~cio, panasaus i teras11 vartu stogo buvo atlikta teatra-
lizuota veliavos sutikimo ceremonija, kuri truko puse valandos.
Prie Rodninku vartu eisen<1 pasitiko Vilnitt simbolizuojantis mergina apsiren-
ges jaunuolis ir priklaupes nusilenke veliavai. Pagalbos ~aukiancio Vilniaus var-
du, iskilmingu balsu lotyni§kai deklamavo eilerasti apie varg<1, kuri miestas pa-
tyre per karus, ir isaukstino Vilniaus globej<1 karalaiti svent<1ji Kazirnier11:

OJ Sitiek met11 kentt!jau lyg karste gyvenus;

Nelaimt!s taip apsupo, kaip tvirtovr pylimas;
Ir soti mano temt! jau, ir nemata krava lavon11,

11 Rudn i n k~ ga tve
 l. l!ON O S A l'lr!G OS
tlll KIIA S
Mt..J11o rnl1Jny11.
/I/Urllmos Slfll11/m1,
1558
C II O llKllVI C IU H ERllA S
Med1lo rnl1iny11.
lllustrnd }o.<i IA vc!kalo
Sncrn lil/roll1rsi11 i11 />rimfl
ll'lll/'li,.. /001111i9 Cflroli
Clindkit'w ir.:. /'ICl!nti11i
Vi/11cm1is.
V\111\ui,1, Akndcmllo,i,I sp,,u!'l-
tuvC, 1621
..a.
Todel /ind11ai verki11 ir vaikMau gedulo rlrabuiiais.
Kadn ba11s111es savosios j1111gq s11111inHtinsi, o Viespatie?
Lauke iie111n javus ir rlirvq salrlo;
Sandefi11ose ir svimuose t11Uia, 11etruk11s vargas gresia,
Visuotinis dirlii11/is alkis auga.
Ir 11 auji s111agiai sirdin kerta:
S11 alki11 karas, o su karu ir maras,
Ir mirtis i imones trigubu ginklu smogia,
Praradus rlaugeli vaikt1, apverkl luriu ...
Knip vargingas valstietis, visa turto nefekes
Ir galiausiai iudancio bado pastumtas,
Maitinasi brolio lavonu, is kapo istrauktu.
O Dieve! Ve! dangus baisiai paniuro:
Kaip griaunantis angelas jau uigriuvo dvejtl met11 maras ...
Dieve, kokiu aiskiu ienklu mums paliudysi,
Kad arteja ma/ones diena, o rastybes nutolsta?
Jau is tolo skaudancias mano ausis balsas pasiekia,
Kad ir man i§tiesi globos savo rankq.
/;ventai tikedama diiagauju, kad garbe Kazimiero,
Netrukus pasklis ir praiys tarp imoni11 man11N ..
Ga/bat tada baigsis mano nelaimes.
Kai mas11 globejas susvis is dangaus kaip ivaigide,
Graudiit1 mas11 mald11 nuolat apsuptas
Mus pries Dievq uitars dorybemis savo .. .* (66)
Po to penki baltai angelais aprengti jaunuoliai su rozemis ir lelijomis
rankose eilemis rei~ke dziaugsm<1, kad i Vilni11 atvezta veliava. Jie pa-
skelbe, kad nuo ~iol miest11 savo globon ima ~v. Kazimieras. Dvylika Vil-
niui atstovaujanci11 pilieci11 dziaugesi angel11 kalba, raginusia pasikliauti
~v. Kazimieru, kuris pa~alinsi11s blogi ir numaginsi11s religines kovas
tarp katalikq ir kitatik.iq.
Dialogo pabaigoje Vilni11 simbolizavusi mergele, eisenos dalyviams
dziagaujant, nusimete gedulo drabuzi ir pasirode zerinciu purpuriniu • Verte
karalienes apsiaustu su gyv11 geli11 vainiku ant galvos ir skeptru rankoje. UndiM R.adzevi.Sote,
Tada ji isedo i papuo~t'I vezim<1, prisidejo prie bendros eisenos ir lt!kstas pagal !>ventojo
Kazimil'TO Kunigailcllio
pro Radninkq vartus jzenge i Vilni11.
kanonizadjos proce;ijos
apra$ymq.
LIETUVOS DAIL£
E U ROPIN IAME
KONTEKSTE,
Vilnius, 1995,
91-92 p.
13 Radninkll gat v c
•
7

VILN IAUS
MIESTO PA NORAMA
Lltografija
pagal netinomo
XV1. XVII a.
r-~~r:,..
dailinlnk.o raitini.
J. K. VilcSnskio albumas. ,~'
.......
:,,.,,,,
. .....,'..'
Vihiinus arcl,rologijos
muzirj11s,
1858- 1859
~ '·
 \' 11.N I A US M I F. SlO
GYNYII I NI: SI ENA
I R VARTA I
A. S, Rad \•ilos ir
A. O.tugClos-Zavlw
Lukgki~ prkmic-stio
pl:mas, fragmcntas,
1646

Miesto gynybine siena

·r1;,; (~
Vilnius, kaip ir daugelis kitu viduramzi11 miestq, buvo aptvertas gynybine siena. I
miest<1 buvo galima patekti tik pro keletq vartq, Vieni j11 - Riidnink11 vartai - stove-
1/ '
jo to paties pavadinimo gatves gale.
Siena ne tik gindavo miestus nuo pries11 antpuoli11., bet ir uztikrindavo miestie-

1t~j
er , '
,
JV,'.'.~\ -..;.., . · ;m · .•
, •.
I
f,
611 rimtj. Gynybineje sienoje jrengti vartai sustabdydavo nepageidaujamus atvyke-
lius. Juose is atvykstanci11j11 biidavo renkamas mokestis, turtinantis magistrato iz-

-~:/4 ~AJ1 _1 ,,;~• ,,.---;··_.ii,.,

,> ' , · '
d'!, Epidemij11 metu, kad butu isvengta j11 plitimo, miesto vartai budavo aklinai uz-

//'.((, / /i,,,c ,,, r· , , ',,·· .

daromi, i mies(q nieko neisileisdavo iris jo neisleisdavo. To meto Europoje kur kas
,l/~~,1111,•• \ ,.,,.,__ ,,...
/ ,J I . ,, .
paprasciau biidavo galima kirsti karalysci11 sienas negu patekti i gynybinemis sie-
nomis apjuostus miestus.
Vilnius kiiresi patogioje, pacios gamtos apsaugotoje vietoje. Is ~iaures Vi!niaus

VJ ,t -T-"7
~- (~.•· )Hr •..J..7<-,.;,_ -:) pilis ir miest<1 nuo pries11 saugojo tuomet pakankamai vandeninga Neris. Is Rytu -
kalvos ir srauni Vilnia.
Su sem1ja Vilniaus topografija gerai susipazines M. Lirnanovskis (64, 131-132) nuro--

~ti
do, kad dabartini11 Naugarduko ir Mindaugo gatvi11 apribotoje zemumoje nuo se-
c{ no tyvuliavo nemazas pelketas ezerelis, i kuri subegdavo Vingri11 saltiniai. Is sio
ezerelio tekejes Vingrio upelis nuo dabartines Trak11 gatves pradzios suko i rytus ir
mazdaug dabartiniu Liejyklos bei Stuokos-Guceviciaus gatvi11 trasomis jsiliedavo j
--~ - sen'!j<I Vilnios vag<1, juosusi'I Katedros aikste. Klampiis, uzpelkeje vakariniai Ving-
rio krantai buvo sunkiai iveikiama kliutis. Dar viena kliutis priesarns buvo ir is uz
I ·; Medinink11 (Ausros) vartu istekantis Kacergos upelis, kuris ties dabartine Naugar-
I ' duko gatve jsiliedavo i Vingri11 ezerelj,
Matyt, Vilnill nuo priesu neblogai saugojo ir prasti to meto sausumos keliai. G.
~ -
Brauno ir F. Hogenbergo graziausi11 pasaulio miestu atlaso 1581 m. treciajame tome
apie Vilni11 rasoma: [vaiiavimas i i!i miestq ir isvaiiavimas is jo galimas ne visada, o tik
iiemq, kai visa Lietuva, patvinusi balomis ir eierais ir apaugusi mi§ku, apsikloja storu le-
du. Keliai be jokiq ienklq ir neisvaiineti. ]uos galima surasti tik pagal ivaigides. (115, 150)
Nuo seno nusistovejusi nuomone, kad iki pat XVI a. pradzios mieste nebuvo ko-
ki11 nors tvirtesni11 gynybini11 itvirtinim11., isskyrus Vilniaus pills. KalV11 ir vande-

17 M ies t o gy n y bin l> s i e na

ningt1 upiu _ Neries, Vilnios - kitu jau ifoykusiu upeliu,_Vingriu ez_erelio ir pelkiu
supamas Vilnius, jei ir nebatu turejes tvirtos gynybines s1enos, sava1me nuo pnesu
antpuoliu buvo apsaugotas, kita vertus, savo ankstyvuoju gyvavimo laikotarpiu
miestas vis delto saugojosi nuo priesu taip pat ir sienomis ar kitokiais gynybiniais
jtvirtinimais.
XIX a. istorikai Teodoras Narbutas ir My kolas Balinskis tvirtino, kad Vilnius tam
tikrus gynybinius jtvirtinimus turejo nuo XIV a. Karo inzinierius Teodoras Narbu-
tas, badamas neblogas karo tvirtoviu specialistas, gerai susipazines su kariniu jtvir-
tinimu statyba, ifoagrinejes Vilniaus topografij& ir kryziuol'iu kronikose aprasytus
zygius i Vilniu, teige, kad jau XIV a. beveik visas miestas buvo apjuostas gynybiniu
pylimu su tvora.
Vakarinius miesto jtvirtinimus savo privilegijoje 1387 m. gana aiskiai mini Jogai-
la, Vilniaus vyskupui dovanodamas miesto dali, kuri<1 skiria iii vienos puses takas, ei-
nqs 11uo Vilniaus pilies tiesiog i kalvq pro desinf pusr Vilniaus miestiecio Ceiikonio nam4,
paliesdamas mai1ij4 pranciskon4 namus, ir kelias, kuris eina iii kilos to paties Ceiikonio na-
1114 puses esanciu pylimu ir Sv. Mikalojaus bainycios iiventoriumi ir trsiasi iii kairt!s pust!_
s atsirado tiesesnis kelias i Trakus dabartinernis Traku ir J. Basanaviciaus gatvemis,
iki ke/io, einancio i Trak4 pili, o nuo kit4 miesfo dali4 atskiria minetojo Ceiikonio namus su
priklausanciais jiems sklypais ir sodu, kurie ieina i tq miesfo dali. (63, 89)
Remiantis vietos analize ir cituota privilegija, minirnas pylimas, t.y. jtvirtinimas
is zemiu su vidine konstrukcija ir ant jo pastatyta astriakuolht tvora, XIV a. buvo
supiltas vakarineje Sv. Mikalojaus baznycios puseje ir remesi i dabartines Rudnin-
ku gatves pradzi<1, Pylim&juose Kacergos upelis, kuris tekejo is saltiniu, buvusiu uz
Ausros vartu. Nuolatiniu kryziuociu puldinejimu metu tokia ekonomiskai svarbi
miesto dalis su Rotuse ir pirkliu Gildiju namais, apgyvendinta turtingu uzsienio,
daugiausia vokieciq ir rusu, pirkliu, kurioje buvo apstu prekiq sandeliu, uzeigos
namu, parduotuviu, privalejo buti patikimai apsaugota. Pastaraisiais metais Rud-
ninku vartus ir senuosius vakarinius gynybinius jtvirtinimus tyrinejusi istorike Si-
gita Gasparaviciene (24) taip pat pritaria Teodoro Narbuto aiskinimui, kad butent si
miesto dalis jau XIV a. galejo bati sutvirtinta muro siena. (82, 26-203)
Minetinas ir Vygando Marburgiecio kronikoje aprasomas 1383 m. Vilniaus puo-
limas. (116, 185) Kronikininkas pasakoja, kad, kryziuociarns zygiuojant is Trakq i Vil-
niu, didysis magistras, tikedamasis netiketai uzklupti Vilniaus gynejus, priekin is-
siunte Elbingo (Elbliongo), Balgos, Brandenburgo ir Christburgo komtarus su savo
bOriais, jsakes jiems netiketai uzklupti ir uzimti ar bent jau sudeginti miest<1. Kry-
ziuociq ir Vilniaus gyneju kautynes, pasak kronikininko, ivyko ant tilto, permesto
per rniesto pylim<1 juosianti upelj. Gausingesni lietuviai sekmingai atreme tris ordi-
no atakas. Kryziuociams i rniest<1 isiverzti nepavyko, taciau musio metu nuo bom-
bardu ugnies rniestas uzsidege.
Zinoma, kad kryziuociq ordino gretose kariavo Europos riteriu elitas, priprates
prie karo zygiu,_ todel neitiketina'. kad tokia kariuomene, be didesnio vargo uzirn-
davus1 gera1 1tvrrtintas pnesu p1hs, nesugebejo jveikti paprasto zemes pylirno, su-
18 VILN IAUS GATVJV ISTORIJA Rt1d11iuk11 gatvt
tvirtinto prirnityvia astriakuoliu tvora. Reikia manyti, kad bent jau sioje vietoje py-
limas buvo sutvirtintas maru.
Vygando Marburgiecio aprasyta musio vieta iskelia dar vien<1 aplinkybe - tai se-
nojo Traku kelio ir Radninku gatviu lokalizacija. Tuometine Vilniaus apylinkiq to-
pografij& tyrineje M. Balinskis (2, 140-144) ir M. Limanovskis(64, 131-142) mano, kad se-
nasis Traku ir Kauno kelias, kuriuo i Vilniu atvykdavo Hanzos pirkliai ir amatinin-
kai, zygiavo kryziuociai, ejo ne dabartine Traku gatves trasa, o i pietvakarius nuo
Sv. Mikalojaus baznycios ir, kirtes dabartine Pylimo gatve, toliau kilo aukstyn
dabartines Naugarduko gatves trasa. Sitaip buvo galima aplenkti klampu Vingriq
ezereli ir uzpelkejusi Vingrio upelj. Tai patvirtina ir Sv. Mikalojaus baznycios vieta.
Vidurarnziais keliautoju ir pirkliu globejui sv. Mikalojui pasvesta baznycia negale-
jo stoveti kazkur uzkampyje, pro j& isties turejo eiti svarbi miesto trasa, o ne kokia
menka miesto pakrascio gatvele. Kad tai bata ne siaip paprastos rniesto gatveles, o
pakankamai reiksmingos gatves, liudija ir senasis XVI a. pabaigos-XVII a. pradzios
Sv. Mikalojaus gatves pavadinimas - Vyskupq gatve. Nusekus Vingriu saltiniams,
senasis kelias tapo nebereikalingas ir veliau savaime nunyko. XVI a. pradzioje sta-
tytoje rniesto gynybineje sienoje jau nebematyti senojo kelio ne zenklo, atsirado Tra-
ku ir Rudninku gatves su ju galuose pastatytais vartais.
Tyrinetojai mano, kad ir veliau viena, galbut net pagrindine senojo Traku trakto
atkarpa turejo sukti Vingriu gatves trasa Rudninkq gatves link, toliau pereidama i
gatve, vedanci11 i senojo miesto centr<1 - Rotuses aikste. Toki keli<1 buvus liudija 1646
m. Albrechto Stanislovo Radvilos ir A. Daugelos-Zavisos Lukiskiq prierniescio pla-
nas. Vienas jame pavaizduotq is Rudninku vartq iseinanciq keliu atitinka dabarti-
nes Vingriu gatves krypti. Kad Rudninkq gatve galejo tapti senojo Trakq trakto, ve-
dancio pro pirkliu gyvenam<1 rajon11, Rotuse, Imbarus, sen<1j<1 turgaviete iki pilies,
tesiniu mieste, pripazino ir M. Limanovskis. Panasi<1 prielaid<1 daro ir istorike Ari-
meta Vojevodskaite. Ji senqjq Rudninkq vartq viet<1 mano buvus ilgai neuzstatyta-
me sklype tarp 1187 ir 1188 posesiju. (117)
Taigi galime speti, kad Vygando Marburgiecio kronikoje aprasytas 1382 m. mu-
sis ivyko dabartines Rudninkq gatves pradzioje. Kronikoje ir Jogailos privilegijoje
rninimas pylimas turejo buti sutvirtintas kazkokiu aukstesniu gynybiniu jtvirtini-
mu, nes tik toks irenginys gynejams leido atrnusti tris kronikoje aprasytas kryziuo-
ciu bombardq atakas. S. Gasparavicienes nuomone, Rudninkq gatves ir vartq vieta
atitinka kronikoje mineto tiltelio viet<1. (24) Ttltelis cia isliko ir veliau, pastacius mu-
rinius Rudninku vartus.
Veliau, pasikeitus senajai Trakq trakto trasai ir atsiradus dabartinei Trakq gatvei,
Rudninkq gatves reiksme nesumazejo. Susiformavo naujas traktas, vedantis j di-
dziqjq kunigaiksciu Rudninkq medziokles rOrnus. Siuo keliu is Centrines Europos
i Vilniu atvykdavo pirkliai ir amatininkai, i miest<1 iskilmingai izengdavo is Kroku-
vos atvyke valstybes valdovai ir naujai paskirti Vilniaus vaivados.
19 Miesto gynybine siena
 Valdovams ir kitiems svarbiems valstybes pareigonams sutikti jau XV a. pabai-

..........
F. Gedkant/\S.
Vi/niai,s goje Radnink11 gatveje galejo bati pastatyti vartai ar pana§aus pobad.zio statinys.

+
iJr
gy11ybini11 Neatsitiktinai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didziojo kunigailclao Aleksandro 1503
jtvirli11i11111
planas.
m. rugsejo 6 d . privilegijoje apie batinybe cia statyti vartus net neuzsirnenama. Tuo
1648 metu jie tikriausiai aa jau buvo. Mariniai Radnink11 vartai pirmll kart,t minirni tik
paaoje Vilniaus gynybini11 sien11 marijirno darb11 pabaigoje - 1522 m.
A. H. Kirkoras savo vadove po Vtlni11 teigia, kad jau Algirdo ir Jogailos laikais
Vilniuje buvo ketveri vartai: Kemaves, Trak11, Krevos ir Polocko, o 1497 m. (dar
pries pradedant gynybines sienos statyb,t) jau buvo penkeri vartai: Vilijos, Trak11,
Radnink11, Krevos (arba Medinink11, veliau Astrieji) ir Pilies. (48, 125) Gaila, kad §io
savo teiginio neparernia dokumentiniais jrodymais.
[5 Sutriu§kinus kryziuoa11 ordin,t ir sustiprejusiai valstybei uztikrinus sostines Vtl-

JT niaus saugum,i, apie XV-XVI a. gynybiniai pylirnai nebeatitiko laiko reika-

lavimq ir sunyko.
Kai iskilo Rusijos ir jos s,tjungininkq - Krymo chano Mengli-Girejaus
totoriq - puolirno gresme, rniestas buvo priverstas apsijuosti gynybine
siena. Susirapines miesto saugumu Aleksandras 1503 m. rugsejo 6 d.

v-L
pasirase privilegij,i, kurioje konstatavo, kad Vilniaus miestas neaptver-
tas, ir jei i tamybq (karo metu) iseitume, tada, Dieve saugok, kad tam mas14
miestui kokios bedos nebat14. (19, 13) Jis rniestieaus ipareigojo rniest,t ap-
,._..., tverti: iskasti griovi, o veliau ismoryti ir gynybine siem1. Uz tai rniestie-
i':iai buvo atleisti nuo karo prievoliq.
Gynybines sienos krypti ir vartq viet11 valdovas pavede nustatyti Vtl-
VILNIAUS PLANAS niaus kancleriui Mikalojui Radvilai. T. Narbutas rase, kad aplink rniestq
XV/ll a. pabaiga.
palei basirn11j11 gynybine sien11 ejusi iskilrninga procesija, sustodama tose vietose, LIETUVOS 01"02.IOJO
Miesto gynybines sienos ir
varht planas pagal
kur buvo numatyta statyti vartus. I jq pamatus klojusi kertinius akmenis su sven- KUNICAIKSCIO
ALEKSANORO
P. SmugleviOaus pie§nj. tomis relikvijomis, monetomis ir sidabro lentelemis su UZI'a§ais. Apeigoms vadova-
ANTSPAUOAS
J. Zavadskio spaustuve, ves Vilniaus vyskupas.
Vilnius, 1912
Sien11 privalejo statyti, be joki11 isimi':i11, visi Vtlniaus gyventojai, net d.idikai bajo-
rai ir dvasininkai. Kiekvienam rniestiei':iui buvo paskirta ismoryti po tam tikr11 sie-
nos dalj. Tiems, kurie nepajege is karto ismoryti skirtosios sienos dalies, buvo leis-
ta laikinai uztverti astriakuoli11 tvor11. ...kur marn ... savo sklypq uimary114, o kas Iaiku
negalet11 ... tvorq uitvertli, - sakoma minetoje Aleksandro privilegijoje. (19, 1'>-20) Vtl-
niaus vaivadai buvo suteikta teise atsisakiusius statyti sien11 bajorus ir dvasininkus
iskeldinti i prierniesi':ius, o j11 namus atiduoti rniestiei':iarns. Trukdani':ius statyti gy-
nybine sien11 pastatus jsakyta nugriauti.
Didysis kunigailcltis rniesto sienoje leido irengti penkerius vartus. Ketverius j11 -
~..::::::~.::: : :-.,:;~.
Spaso, Medinink11, Trak11 ir Vilijos - naujai statomoje sienoje, o penktuosius - Pities
vartus - jau anksi':iau stovejusioje pilies sienoje. V1Si kiti keliai ir gatves, vedantys is
rniesto i prierniesi':ius, turejo buti uzdaryti.
Siena baigta moryti 1522 m. Ji buvo 3 kilometrq ilgio ir 6-12 m auk§i':io. Kaip ro-

2Q VILNIAUS GATVIl) ISTORIJA Rad11ink11 gatvl! 21 Miesto gynybint'! siena

 s .L0 ~M
-:::-:.:~==--=:::.
;:::=r-a;:~
[) V
' "j
' - ' ' .IL
:db_
·- ;=½.-=~~~-:=- ~~::.;fa~~"§:!
P .,.-d.~~b
s..~¥..:.-~'E
='::c::;;,;.:,,-._!;_ .z~':':
I I. o
., r-J

. ~- ;,.; 'c:.
I '+!f-WI

"J. -~'ll _;

•1·
• .J...., . . .....

"""~-~---==
ffl -·
' ~~::=:; __,, :"=i.r:it!';~.:L.-::::.-~ .
-"-""-::...:.c-r.:.
.... ,'.;t:~ .!,l:;t;'t," .~::_;~ - - ~

-'1L!i
-.=:;-::;:~ - = ::,.,o..-..~ O..,i,;,, ' ,,}~Mr,::r .....~- .f', •
....-'=
=--• =-~ - <, -'•~".....' --";,-t-4~-~-·C-1---
"~ -'-"- ~....t~
.... I
. Fi4.,
~ ..:tl
,-:~;;b ·>'I •-"'t'.,r
.-~":--_·
. ...·~
°""'~""-=-' •.......,...
..~!:Z-;=
•"-::.iw.z-::r.--:;:.. , ;

?.~!t.'te ...... ....::;,,

.E~.t!.'-? ,,,,,.:-:-s_.
n, . ... ..

2.Y G IM A N TO II
privilegija Vilniaus
miestui
do architektiiriniai ir archeologiniai tyrinejirnai, siena gana plona-0,9-1,4 rn storio
ties parnatais, o virsuje dar plonesne. XIII-XV a. statytos kairnyninitt salitt rniestq
gynybines sienos gerokai storesnes: Taline jos sieke 2,3 rn, Lenkijos rniestuose svy-
ravo nuo 1 iki 2,5 rn. Vilnitt juosianti siena gal ir nebuvo ispudinga, taciau visiskai
atitiko to laiko karybos reikalavirnus. Tuo rnetu antzerninio rnuro storis jau negale-
jo apsaugoti nuo artilerijos srnugitt, o raitierns, taciau rnenkai ginkluotierns toto-
riarns ji buvo nejveikiarna. Parakiniais saunarnaisiais ginklais gintis pritaikyta sie- prie sienos (rnies-
na buvo visiskai patikirna apsaugos priernone nuo tokio prieso. to puseje) statydintis
Kad islaikytq varttt sargyb<1, Aleksandro 1505 rn. privilegija rnagistratui leido narnus, kad likhl erdves
rinkti varttt rnokestj - po grasj nuo vezirno. Vartuose buvo renkarnas ir kitas - grin- sargybai palei sien<1 vaikscioti
dinio - rnokestis, taip pat po grasi uz jvaziuojanti vezirn<1. Ji 1630 rn. patvirtino ka- ir kad tie narnai netrukdyhl gynybai.
ralius Zigrnantas Vaza. (49, 69-70) Tie, kas grindinio rnokescio rnoketi nenorejo, priva- Ilgainiui paaiskejo, kad penkeritt var-
lejo atgabenti tokio dydzio akrneni, kokj diktas vyras panesti gali. Dar vienas rnokes- Ill Vilniui nepakanka. Miesto sienoje irnta
tis, zuvtt, po 4 grasius nuo vezirno buvo jvestas 1522 rn. Jis buvo skirtas palaikyti kirsti naujus vartus ir irengineti vartelius. XV1 a.
turgavietese svarq. vidurio G. Brauno ir F. Hogenbergo ,,Pasaulio rnieshl atlaso" ALEK SA NDR O

Didysis Lietuvos kunigaikstis Zygirnantas Senasis 1522 rn. privilegijoje konsta-
tuodarnas, kad viskas jau yra siena apsupta, vilniecius atleido nuo pities sargybos,
ipareigodarnas juos saugoti rniest<1. Ant sienq Krokuvos miesto pavyzdziu buvo nu-
rnatyta laikyti 24 sargybinius, tinkamai ginkluotus ...
Pavojui praejus rniestieciai prie sienos erne statydintis narnus, kurie gerokai ap-
sunkino jos gynirn<1, todel 1536 rn. Zygirnantas Senasis specialiu rastu uzdraude
Magdeburgo teisht
Vilniaus rniesto panorarniniarne plane jau pazyrneti septyneri vartai. Vilniaus miestui
XV11 a. pradzioje vartq padaugejo iki 10. Frydricho Gedkanto 1648 rn. plane, be jau patvirtinimas
anksciau buvusiq Pilies, Spaso, Medininktt, Traktt ir Vilijos varttt, pazyrneti Bernar-
dintt, Subaciaus, Rudninktt, Totoritt ir Marijos Magdalietes (Siapieji) vartai. A. H.
Kirkoras, be siq varttt, neaisku, kokiais saltiniais rerndarnasis, mini dar buvus kele-
t<1 varteliq rniesto sienoje: Raudonuosius, Apatinius, Vingritt, Baltuosius, Lenktuo-

22 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rad11i11k11 gatv~ 23 Mie s to gyn y bin e s ien a
 ,,
. .u= "I:
-,,~.-· ~
--~--
-~ ,_
':•!
._-,..Y,--.(~

1f fA\-:.~
p "'-£0:'Ji~~~
Rudninktt vartai

Ilgus simtrnecius pro Riidninkq vartus i Vilni1.1 atvykdavo iris jo isvykdavo toks-
tanciai prekybinink1.1, amatininkq ir keleivi1.1, pulkai maldininkq. Istorija leme Riid-
sius ir Velnio. Virs pastar1.1j1.1 neva buvusi galinga katapulta machina djablowa, labai nink1.1 vartams tapti svarbiausiais, reprezentaciniais rniesto vartais. Prie siq vartl.l
toli nusviesdavusi didziulius akmenis. (48, 125) Be to, miesto siena buvo sutvirtinta sveikindavo i Vilni1.1 atvykstancius valdovus: Lietuvos didziuosius kunigaikscius,
gynybiniais bokstais -Apvaliuoju (prie Riidnink1.1 varm) ir rnganytojo. XVII a. pir- Lenkijos karalius, Vilniaus vaivadas, uzsienio saliq diplomatus. Neatsitiktinai,
moje puseje prie gynybines sienos irengiama basteja. XVIII a. pabaigoje Lietuv<1 inkorporavus i Rusijos imperij 4 Riidnink1.1 vartai buvo
Kada buvo pastatyti mliriniai Rodnink1.1 vartai, mike dokumentai nemini. Grei- pirrnieji, kuriuos naujieji seimininkai pasiskubino nusluoti nuo zemes pavirsiaus
ciausiai jie sumoryti tik apie 1522 m., pacioje gynybini1.1 sienq murijimo pabai- kartu su valstybingumo simboliu - ValdoV\l rumais, nepalike nei j1.1 inventoriaus,
goje. nei aprasymo.
~-
..--\ I
.-'.l-,-t-
~ , ~\
. ,._ \
XVII a. viduryje miesto siena ir vartai pasitarnavo saugodami Vilni1.1 Nors Rudnink1.1 vartai nuo XVI a. iki XVII1 a. pabaigos, kaip labiausiai reprezen-
nuo Lietuvoje siautusio maro. 1657 m. magistrato instrukcijoje Vilnaus tatyvus is vis1.1 Vilniaus varttl, nuolat buvo magistrato demesio centre, taciau grafi-
(,::'_.'. \ '1 ~· ~\ vaitui Juozapui Kaireleviciui nurodoma: Magistratas nori, jeigu galima,
[-:- ,.-t'\·
!~
~ ,
-~---:.~
,.,'\<" . -. .
--..,,_ ?\ .··\'!';
-::'
:=,, kad bat11 atidaromi tik vieni Radnink11 vartai ir kad bat11 laiku uzdaromi, o
raktai nuo j11, kaip ir nuo ki/11 var/11, bat11 atiduoti ponui Juozapui Kairelevi-
ne ir rasytine medziaga apie juos gana fragmentiska, is jos gana sunku susidaryti
tikr<1 vartl.l vaizdq.
Pirm<1 kart<1 Rudninkq vartai pavaizduoti XVI a. vidurio G. Brauno ir F. Hogen-

~--~
' ,, ,., , ' ' I , • /

ciui. Ir uzdarytiems var/ams esant turi akylai stebeti, kad miesto marineje sie- bergo Vilniaus plane, taciau vargu ar galime juo visiskai pasikliauti. Istorikai A. Vo-
'~ . \ -- . '}_·,_,i;1 noje tiek statini11 tvorose nedaryt11 joki11 skyli11 ar nepasikasrn piktavaliai zmones, jevodskaite, V. Drema, V. Merkys ir kiti (117) nesutaria, ar siame plane teisingai nu-
~;-- tai reikia atlikti uzdarant ir atidarant var/us. (143, 274) rodyta vartq vieta ir sienos trajektorija.
G. Brauno ir F. Hogenbergo VIlniaus plane Rudninkl.l vartai parodyti kaip pir-
mieji uz Vokiei'iq vartl.l (Die Deutsche Dor). Cia Riidnink1.1 vartai pavaizduoti i sie-_
2:YGIMAN TAS SEN ASIS
XVJ a. prad.fios
n<1 isikirte ikypai, o vakariniame j1.1 sone siena lauzyta Iinija nukrypsta j pietus, su-
medalis darydama vingi, gaubiantj kvarta14 kuris tapatinamas su dabartinio Senamiescio
57-o kvartalo dalimi. Tokio sienos luzio neaptikta, kai restauruojant Riidnink1.1 g. 13
pastat<1 buvo atidengta sienos dalis. A. Vojevodskaite mano, kad arba XVI a. pano-
raminiame plane blogai lokalizuojami atskiri gynybines sienos punktai, arba Riid-
ninkq vartai tuo metu stovejo ne cia, o kitoje vietoje. Remdamiesi prielaida, kad se-
n1.1j1.1 Rudninkq vartq vieta pasikeitusi, turetume j1.1 ieskoti kiek toliau j vakarus. Jei
vartq vieta keitesi, tai turejo ivykti gana anksti, nes XVII a. pradzioje vartai jau bu-
vo F. Gedkanto plane nurodytoje vietoje. (117) Vladas Drema mano, kad vart1.1 vieta
pavaizduota teisingai (16, 139), taciau jie nupiesti prastai, pavaizduoti panaslis j Me-

24 VILN IAUS GATVllJ ISTORJJA Radni11kl1 gatv t 25 Radninkq vartai

.,,...,__..,..,.,,...,,.,....----
VILNIAUS MI EST O
PL AN AS
G. Brauno Ir
F. Hogcnbcrgo ntlas.is
Or#Ji11m 11ratcipuarum
totius mundi.
Libcr lerlius,
1581
dininktt vartus, tik daug mazesni. Tuo tarpu Jonas Jurkstas mano, kad G. Brauno
plane pavaizduoti ,,Cletken dor" - tai Rudnink1.1, bet ne Subaciaus, kaip mano kai
kurie tyrinetojai, vartai, nes Rudninktt gatve kaip tik ir prasidejo prie krautuvelitt -
,,kletktt", buvusitt Rotuses pasoneje. (44, 78-84) Vilniaus miesto itvirtinirnus tyrinejes
V. Merkys speja, kad Medininktt, Vilijos ir Rudninktt vartai buvo statomi pagal la-
bai panasius projektus. (74, 193-213)
G. Brauno ir F. Hogenbergo Vilniaus plane Rudninktt vartai pavaizduoti kaip
pailgo keturkampio piano statinys, siek tiek mazesnis negu Medininktt vartai. Juos
kerta plati ir auksta smailiaarke jvaziavimo anga su dvejais, matyt, dviveriais var-
tais pakeliamomis grotomis. Plane pazymeta is siaures puses i vartus istrizai jsire-
musi miesto sienos dalis, kurios, kaip jau sakyta, velesnitt archeologinitt tyrimtt me-
tu neaptikta. Ko gero, tuometine varttt architektura plane pavaizduota netiksliai.
Kitame, velesniame, 1600 m. Tada Makovskio raizytame panorarniniame Vil-
niaus plane Rudninktt varttt vietoje nupiestas siek tiek is gynybinitt sientt i prie-
miescio puse issikises aukstas laibas bokstas kuginiu stogu su saudymo angomis
pastogeje. Varttt isvaizda atitinka 1557 m. dokumente pateikt<1 varttt apibudinim<1
- Rudninktt bokstas.
1646 m. A. S. Radvilos ir A. Daugelos-Zavisos ,,Lukiskitt priemiesl'io plane" su
gynybine miesto siena ir vartais (386) Rudninktt vartai pavaizduoti kaip jspudingas
26 VILN IAUS GATVIU ISTORJJA Rndni11kr1 gntvt!
dviejtt auksttt i gotikine pili panasus statinys su plal'ia pusarkes fonnos ivaziavi-
mo anga, ploksciu gynybai pritaikytu stogu. Nei priesvartis nei barbakanas plane
neparodyti. (86, 26-203)
Chronologiskai velesnj gynybines sienos ir vartq vaizd.i aptinkame 1648 m.
F. Gedkanto plane. XVII a. valstybei tiek is ryttt, tiek is siaures vakarq kilo karo
gresme. Reikejo skubiai pasirupinti miesto gynybiniais itvirtinimais, nukentejusiais
per 1610 m. gaisr<1. Kaip matyti is 1627 m. atliktos gynybines sienos apziuros akto
(!SS, 78), Rudninktt vartai sio gaisro metu nukentejo ir buvo priskirti prie skubiai re-
montuotintt- Miesto gynybinius itvirtinimus pritaikyti taip, kad galima buttt efek-
tyvia artilerijos ugnimi pasitikti pries<1, savo 1634-1635 ir 1641 m. nutarimais griez-
tai pareikalavo ir Respublikos seimas. Numatomiems darbams i Vilnitt buvo pa-
kviestas karo inzinierius Frydrichas Gedkantas, kuris 1645--1650 m. ne tik
vadovavo visas miesto gynybines sienos stiprinimo dar-
bams, bet ir rekonstravo Pilies vartus, pastatydino Vilniaus
Boksto kalno bastej<1.
F. Gedkanto sudarytame Vilniaus itvirtinimtt plane
Rudninktt vartai parodyti kaip galingas gynybinis irengi-
nys pagal naujausius karines statybos reikalavimus - arti-
lerijos ugnimi naikinti puolantj pries<1. Vartai parodyti
kaip pusapvalis barbakanas, puslankiu issikises is siau-
resnes varttt dalies i priemiescio puse, juosiamas upelio.
Tal'iau istorikams kyla abejonitt de] sitt varttt, pavaizduo-
ttt 1648 m. F. Gedkanto plane, vaizdo autentiskumo.
Vieni tyrinetojai (V. Merkys, V. Drema) F. Gedkanto
plan<1 laiko ne visai igyvendintu miesto gynybinitt sientt
sustiprinimo projektu, kiti (H. Lovmianskis, N. Kitkauskas)
- patikimu istorijos saltiniu, nurodanciu tikr<1j<1 to meto sientt
ir varttt padetj. Susipazinus su magistrato islaidtt rejestrais,
tenka pritarti pirm1.1j1.1 tyrejtt nuomonei: 1648 m. F. Gedkanto plane nurodyti Rud-
ninktt vartai - dar neigyvendintas projektas.
lrasai magistrato knygose rodo, kad plane pavaizduottt Rudninktt varttt piesvar-
cio ir barbakano statyba prasidejo 1648 m., tao.au po kelitt menesitt nutruko ir vel
buvo atnaujinta tik 1654 m. Maskvos kariuomenes invazijos isvakarese. Abejotina,
ar priesvartis buvo baigtas statyti, nes 1655 m. rugpjucio 8 d. rustt kariuomene la-
bai jau lengvai pralauze Rudnink1.1 varttt gynyb<1 ir jsiverze i Vilnitt. Tuo tarpu gre-
timuose Medininktt vartuose lietuviai buvo tvirtesni, organizavo ilg'I ir veiksming.i
gynyb<1.
Maskvos kariuomene miest<1 uzeme ir ziauriai suniokojo. Apie 14000 zmonitt, be-
veik trecdalis Vilniaus gyventoj1.1, buvo iszudyti. Plesikaujancios armijos padegtas
miestas dege net 17 dien1.1. Vilnius virto didziule nuodegulitt kriiva.
Vilnitt uzemes caras Aleksejus Michailovicius isake sustiprinti gynybine sien<1 . .
27 Radnink~ vartai
 Aplink mies!& buvo statoma antroji jtvirtinimu eile - pylimas su astriakuoliu tvo-
ra, valomi ir gilinami gynybiniai grioviai. Rodninku vartus sis naujasis pylirnas
tanku gaube is pielti, atsiremdamas i ~v. Stepono baznycios sventoriu. ':>,;
Tai nepadejo. 1660 m . Vilnius buvo islaisvintas. LOK kariuomenes puolimo me- '
tu is visu Vilniaus gynybiniu objektu Rodninku vartai nukentejo labiausiai. 1662 m.
ju bokle buvo tokia prasta, kad teko ramstyti r&stais. Ne k& geriau atrode ir gyny-
bine siena, kurios skyles miestieciai buvo uzvert(! lentomis ir sijomis.
1662 m. sienos atkarpa prie Rodninku vartu buvo sutvarkyta, taciau patys var-
tai, matyt, de! finansiniu sunkumu rimciau neremontuoti. Magistratas daugiau de-
mesio skyre Medininku, Traku ir Vilijos varlti, karo metu taip pat smark.iai nuken-
tejusiu, atstatymui. S. Gasparaviciene, remdamasi islaidt1 s&matomis ir malksnt1
kiekiu, sunaudotu 1662-1670 m. perstatant Vilijos ir Trakt1 vartus, daro isvad<1, kad
ROON IN KV VA RTAI tuo metu greiciausiai buvo perstatytas ir pailgintas ar is naujo ismorytas i priemies-
P. Smuglcvitiaus piclinys.
cio puse issikises Rodninkll vartu barbakanas. (24)
Sepija, 1785
Istorikai nesutaria, kada atsirado Rodninkll vartu priesvartis. V. Merkys (74, 193-
A rVALU S IS BOK~TA S 213) iskele dvi hipotezes. Paga! pirm<lj'I, sis priestatas nebuvo savarank.iskas stati-
P. Smuglevitinus pid inys. nys, o tik per 1655-1660 m . kar& su Maskva sugriautu vartu dalis, kuri 1675 m. at-
Sepija, 1785
statyta iki pirmojo auksto. Paga! antr<lj'I, priesvartis pastatytas tik XVIII a. pradzio-
je, rengiantis karui su ~vedija. S. Gasparaviciene, pritardama pirmajai versijai, abe-
joja, ar 1648 m. cia bota tok.io masyvaus statinio, kuri veliau reiketu atstatineti. Ji
mano, kad priesvartis isaugo 1679 m . ant sugriuvusit1 F. Gedkanto statydintu gyny-
binit1 jrenginill pamatu ar jtvirtinto pylimo liekant1. (24) ...............
Taciau tuo metu Vilniuje gyvenes ir dirbes auslr\l k.ilmes filosofas ir istorikas Vil- ·"
niaus akademijos profesorius Kvirinas Knogleris savo veikale ,, Theatrurn s(ancti)
Casirniri" teigia, kad mineta sv. Kazimiero veliavos sutik.imo teatralizuota ceremo-
nija vyko ant plokscio ROdninkll vartu stogo. Tade! tiketina, kad XVII a. pradzioje
Rodninktl vartai jau turejo priesvartj su ploksciu stogu. Kaip jis atrode, koks buvo
jo aukstis, is esamt1 rasytinill saltinit1 nesuzinome.
1672-1685 m. po ROdninkll vartais, rosyje, veike kalejirnas, kuriame, be kitu ka-
liniu, buvo kalinamos moterys - skolininkes. Sprendziant is magistrato dokumen-
1:ti, kalinimo s'!lygos buvo roscios. Magistrato islaidt1 Sqmatose nuolat aptinkame
S<lskaitas uz kalaclzi.ll ir grandinill pristatym& do turmy Rudnickiej. (242, 37-38) 1675 m.
ivyko d.idele nelaime: igriuvo kalejirno - rosio po Rodninkt1 vartais - skliautai. At-
statymo darbams buvo sunaudota 1800 plylti, pirktos malksnos, negesintos kalkes,
statomi pastoliai. Sienas mOrijo du mOrininkai, jiems talk.ino trys padejejai. (239, 62)
1675-1679 m. Rudninkt1 vartai buvo tvarkomi kapitaliai. 1678 m. nuo Vilijos var-
tu pradeti gabenti vezimai plytu ir kalkiu, sijos, kilos statybines medziagos. Re-
konstrukcijos darbarns vadovavo zymus architektas, s&skaitose vadinamas ,,ma-
gistru". Tas pats architektas, kaip manoma, priziurejo ir Vilniaus bastejos tolesnio
stiprinimo darbus. (240, 58)
Remiantis magistrato dokumentais, darbu mastas buvo isties didelis. Darbams

28 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radnink11 gatv t! 29 Rodnin k ll va rlai

 • ., • ~ ¾W::
-~
-~ . --~
__..
I ffl'_-.,_..J!§i.,.~~J
°"'" :•
_- _- . !!~ ~
,.:--;r
~ - --~
svedtt ir rustt kariuomenitt atakas, ma-
zai juos kliude 1748 ir 1749 m. gaisrai.
Matyt, po gaisrtt jie buvo gana geros
IJ - ' J : .. ~ ---- 2.',,
bokles, nes XVIII a. magistrato islaidtt
"-~ •~.: ·v,,--'~
•-•~~ ~ ,-.,-. : rejestruose nieko nekalbama apie di-
V I LN IA U S
Ml ESTO
~-:1·~-.
~1 ~
. -,-
l::wi.-
,,. '

~:.r:iili
•
"""'t'-
.'}',j_ ·"'""
~ ·· •-, -....
desnes Rodninktt varttt rekonstrukcijas,
nors gana smulkiai isvardijami upelio
l'AN O RAMA ~ - -.:_,~~ valymo, varttt tiltelio remonto, grindi-
T. Makovs kis.
nio taisymo d arbai.
O fortas,

-
1600
1785 m. R!idninktt varttt architekt!ir<1
piesinyje pavaizdavo Pranciskus Smug-
levicius. Vartus jis piesia kampu is pie-
V IL N JA U S M IES TO
ipusejus pritrOko medziagq. Vel buvo atvezta 40 vezimtt zvyro, vezamos malksnos, ttt puses. Tai galingas statinys, panasus
VA IZD AS
perkamos plytos. Vien tik pastoliams sunaudota 10 vezimtt lenttt. Blaidtt s<1mata i nedidele pilaite. Varttt architekt!ira Graviora, 1556

rodo, kad vyko ne tik murijimo darbai, bet buvo keiciamos ir auksttt perdengimtt minimalistine, taCiau rnonurnentali,
sijos. Rodninktt varttt statyboms malksntt buvo pirkta trigubai daugiau nei Vilijos ( masyvi, didinga. Vienintele varttt puos- V IL N IAU S
G YN YBI N f::5 S IE N O S
vartams. (241 , 46-49) Penkias dienas dailides dare naujus gelezimi kaustytus vartus su I. .
I

,~ 11·
I
mena - grakst!is, ritmingai isdestyti pa-
stogitt bei tarpuauksc:itt karnizai.
FRA G ME N T A I
varteliais. Rodninktt tarpvarte buvo naujai isgrista, nutiestas naujas tiltelis per Ka-
cerg<1. Varttt perstatymo darbai, magistratui kainave didesne miesto mettt biudzeto Varttt statinys dviejtt dalitt: boksto ir
/! 1·· priesvarcio. R!idninktt varttt priesvar-

,(~~~SS)
dali, buvo baigti 1679 m. spalio menesi. (241, 46-49)
Veliau vartai buvo tinkuojami, baltinami ir dekoruojami. Barbakano fasadas bu- tis, vadinamas ,,gynybinis maiSas",
vo papuostas trimis herbais: Lietuvos, Lenkijos ir, matyt, tuo metu valdziusio kara- smarkiai issi.kises is miesto sienos. Tai
liaus Jono Sobieskio. Viename is langtt, greiciausiai lauko fasado, buvo jtaisytas di- dviejtt tarpsnitt korpusas su saudymo
delis, ant 7 uolekc:itt drobes tapytas miesto globejo sv. Kristoforo paveikslas. angomis sonuose. Priesvarcio architek-
UC" 1. -

Tokia didele ir reiksminga Rodninktt varttt rekonstrukcija buvo lemta ne karinitt torines formos, suderintos su bokstu,
antpuolitt pavojaus, o greiciau utilitarinitt miesto reikmitt. Po 1667 m. Andrusavo sukuria netiket<1 vaizdq. jvaziavimo an-
taikos Lietuvoje is dalies jsivyravo ramybe. Miestas pamazu atsi- g<1 dekoruoja kuklos puosybos elemen-
gavo nuo per kar<1 su Maskva patirttt nuostolitt, grizo nuo tai - ovalus langelis su sonuose pritvir-
priestt pabege miestieciai, buvo atstatomi rustt kari- tintais is gipso ar stiuko lipdytais her-
uomenes sudeginti namai, atsigavo prekyba ir amatai. bais. Priesvarcio antrajame aukste buvo
Kita vertus, Rodninktt varttt gynybine funkcija buvo irengtos galerijos su apskritomis saudy-
ne tik islaikyta, bet dar labiau sustiprinta. Apie tai mo angomis, pro kurias galima buvo
liudija pastato sonuose ziojincios saudymo apsaudyti pries<1 lauke, o jei jis sugebe-
angos, skirtos flanginei gynybai, o ant ttt pralauzti pirm<1sias duris ir isiverzttt
plokscio barbakano stogo, reikalui i priesvarcio vidtt, musti is virsaus.
lvaziavimo tunelis ilgas, skliautuotas

=
1"")" esant, buvo galima pastatyti artileri-
jos pabOklus. Pastangos nenuejo vel- ir labai tamsus. Sutinkant karalitt, vai-
i.'3: tui: sitaip sutvirtinti vartai 1702 m. vad<1 ar kit& kilming& sveci&, tuneli ap-
sviesdavo zvakes ir deglai. Gyventojai

tt
• ..I pasitarnavo miest<1 ginant nuo svedtt.
Tvirti ir galingi ROdninktt vartai sitt varttt labai bijodave, ypac naktimis.
sekmingai islaike XVIII a. negandas: Nakties tamsoje priesvarcio tunelyje be-

30 VILN IAUS GATVITj JSTORIJA RDdni11ki1 g atv t' 31 Rodninku v arlai

 sislapslq nusikalteliai apipJg;, ne viern1
velyvq keleivi.
Antroji varhl dalis - trijl.l aukshl kubo
(orrnos bokstas su pastoge. Jis dvigubai
aukstesnis uz priesvartj. Aukstus skyre
tarpuauksc.io kamizai . Antrajame auks-
le turejo boti sargybine ir amunicijos
sandelis, galbot turej~s koki nors susi-
siek.irnq su priesvarcio galerijornis. Tre-
ciajarne aukste pagal Vakall.l Europos ir
kihl Vilniaus varhl tradidjas galejo bOti
koplycia. Vienarne is langll kabejo Rod-
ninl<ll varhl ir Vilniaus globejo sv. Kris-
toforo atvaizdas. A pie sios koplycios ry- VISU ~VEN TU JU

si su Senosios regulos karrnelihl vienuo- BA2 N YC I A

(R11d11inh1 ir Pylimo
lynu bei Visl.l ~venhtjll baznycia salti-
gatvir1 sa11k,Y.:..a)
niai neuzsirnena. Kadangi vartai pri- J. Bulhako nuotrauk.1
klause rniestui, greiciausiai ir rninetoji
koplycia taip pat priklause rnagistratui.
Anl<sciau varhl koplycios funkcijq gale-
jo atlikti pedkelnil.l garnintojl.l cecho
koplyi'ia (dabar Rodninl<l.l g. 13). Gyny- ;ft-·•

bai buvo pritaikyta ir varht boksto pa-

stoge. Jos sonuose buvo apskritos sau-
I'
,r •·-'" ;:_
dymo angos.
Rodninkll vartai kartu su Medininkl.l
ir Subaciaus vartais turejo didziausiq
~=-~~-
.. • ,-
d. ir:• --"-Ja ..c1r:11~:-~ J I •

f, ·•Si
gynybin~ galiq. Gynybines sienos at-
karpa nuo Rodninl<ll varhl beveik tiesia ,,
, ,! • .
,a- -

linija ejo iki Apvaliojo (Rodninkll)

boksto, nuo kurio suko j rytus, Medi- : • •iiiir.•r:1.l""'".;;1111111il..llL -1" . :-- • -

ninkl.l (Ausros) varm link. Gynybines

sienos ruozas buvo gana aukstas ir tu-
rejo medines, nuolaidziu stogu dengtas ;t\. -
.~ ' " " · ~· .
·n·-~---,_:
>.
galerijas su saudymo angornis. Uzrnies-
cio puseje sienq saugojo gynybinis grio- '~' . . . • ,i,:;,t - : •
t:>;.:_._
·.•
. I . - .,·.,, ,,_-\. .
vys, kuriuo tekejo Kacerga, istekanti is ·J -~.· ....¥: .
saltinill prie senojo Asrnenos kelio. Ties '.
Apvaliuoju bokstu i Kacerg<1 jtekejo
mazesnis bevardis upelis. Kacerga ties
Trakll vartais isiliedavo i Vingrio upeli. !il

32 VILN/AUS GATVIV ISTORIJA Rnd 111,i k 11 g al vt 33 Rodn 1nk~ va rt a i

 Taigi ilga pietine ir vakarine gynybines sienos atkarpa buvo puikiai apsaugota.
Nuo seniausiu laikq, nepaisant draudimo prie miesto sienos statyti gyvenamus
narnus, prie Radninku vartq glaudesi parduotuveles, kuriu savininkai mokejo ma-
gistratui Net paciuose vartuose XVII a. buvo isikurusi nedidele parduo-
tuvele. Kam metu tie pastatai nukentedavo, ta.Sau karo pavojarns praejus draudi-
mu nepaisydavo. Ve! miesto siem1 ir vartus lipte aplipdavo parduotuveles.
atkaklumas buvo tinkarnai ivertintas. XVIII a. viduryje draudimai prie
miesto sienos statydintis gyvenamus namus ir steigti parduotuves buvo panaikinti.
prie gynybines sienos statydinosi namus, o kai kurie apsukresni ar ita-
kingesni net gaudavo leidimus sienoje prasikirsti iva.ziavimo vartus. 1729 m. tokj lei-
dim<1 gavo 262-oje posesijoje stovejusiu ramu savininke A. Sapiegiene-ValdMein-
Amau. (218, 351-352) Atrodo, vartelius miesto sienoje turejo ir vienuoliai karmelitai.
XVI amiiaus
1779 m. magistrato knygose minimas nedidelis prie miesto sienos prisisliej,:s Su-
Vihriaus micslietiai
G. Brauno ir chockio dvarelis, stovej,:s Radninku vartq pietineje puseje, 1209-oje posesijoje. Sa-
F. Hogenbergo raitinio vininkas dalj sk.lypo buvo isnuomoj,:s pirk.liui, prekiavusiam sienu. Gretimame
fragmentas, miesto jurisdikai pavaldziame sklype veike keletas gradu parduotuveliu. Pa!an-
1576
kiomis aplinkybemis naudojosi ir karmelitai, kurie ties miesto siena prie savo po-
sesijos taip pat buvo jsireng,: kelet11 parduotuveliu.
1789 m. magistrato knygose uzregistruotas nedidelis 12 sieksniu ilgio ir 9 sieks-
niu plocio A. Zabiegos sk.lypas su muriniu narnu (posesija 1188), stovejusiu siauri-
neje Rudninku vartq puseje. Zabiegos namas stovejo sonu i Radninkq vartus, nuga-
ra i miesto sienq, priekiu i Radninkl{ priemiestj. (255, 62a) Dabar sioje vietoje stovinciame
pastate, Rndninku g. 15, po restauravirno yra viesbutis ,,Radninku vartai". XVIII a.
pabaigoje miesto knygose Zabiegos name uzregistruotos dvi salyklininku dirbtu-
ves, bendradarbiavusios su gretimame name, Radninku g. 13, vei-
kusiu bravoru. (270, 99) Ir vienq, ir kitq amatininku - sa!yklininku ir
aludariu - veiklai buvo reikalingas geras vandens nutekejimas,
todel buvo irengta kanalizacijos sistema, kurios liekanos
aptinkamos ir dabar. ~i kanalizacija veliau, nugriovus var-
tus, pasitarnavo lyginant ir drenuojant apylink,:. (254, 9a, 27)
a
Paskutini kart& miesto gynybai Radninku vartai pasitar-
navo 1794 m. sukilimo metu. Miestieciai, rengdamiesi ru-
su armijos atakai, dar kart& remontavo gynybines sienas,
bokstus, state uztvaras.
!f:.JMa:511~
34 YILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rad11 i 11k11 g atvt
1794 rn. suk.ilirnas Vilniuje
XVII-XVIII a. Lietuvai buvo sunkas ir lemtingi.
Po Zygimanto Augusto mirties Lietuvos-Lenkijos karaliai buvo renkam.i. Jie su
bajorais pasirasydavo sutartj de! valstybes valdymo - pacta conventa. Sutartyje bo-
davo numatyta, kad karalius karo ir taikos dalykus spr,:s tik senatui pritarus, 0 vi-
suotini bajoru saukim11 i kar& skelbs tik su seimo pritarirnu. Bajont kariauti i uzsie-
nio salis nesius, o samdom11 kariuomen,: islaikys is valstybes dvant pajamu. Mo-
karo reikmems nei bajoru, nei baznytiniai dvarai nemokejo. Jei karalius pa-
zeistu siuos pagrindinius principus - sakoma sutartyje, - bajorai gali pareiksti ne-
pasitikejim& ir pradeti ginkluot<1 sukilim& - rokos&.
Bajoru laisviu pagrindas buvo garsioji liberum veto teise, 1655 m. patvirtinta jsta-
tymu. Priimta nuostata, kad seimo dalyvis atstovauja visiems zemes, pavieto ar
vaivadijos bajorams, taigi jo balsas reiskia visos provincijos bajorijos nuomon,:. Yra
islik,: nemaza seimeliu instrukciju pavieto atstovams i seim<1, kuriomis jie bildavo
jgaliojami nutraukti seim<1, jeigu vienas ar kitas ju remiarnas privataus pobudzio
reikalavimas nebutq patenkintas. Seimeliai ir net seimai neretai baigdavosi pesty-
nemis. J. Chrapovickis savo dienorastyje rase, kad 1669 m. liepos 20 d., didikui Ma-
salskiui su sunumi uzkapojus vien& bajor<1, Gardino seimelio darbas nutrako. Bajo-
rams tarpusavyje pradejus kardais kapotis daugelis ju nukentejo. (1, 21) Kitame 1669
m. Ukmerges reliaciniame seimelyje Pocobutui susikivircijus su Vladislovu Bialo-
zaru visas seimelis pasidalijo i dvi dalis ir griebesi kardu. Kruvinu susidorojimu
baigesi ir 1697 m. Raseiniu grabnyciu seimelis. Jo metu bajoras Narkevicius jzeide
Krispinu seimos garb,:. Atsipeikejusiam bajorui slektos neleido nei kalbeti, nei atsi-
prasyti, griebesi kardu. Veltui LDK izdo va!dytojas Benediktas Povilas Sapiega
stengesi isgelbeti Narkeviciu ji isvesdamas i zakristij<1. Tai nepadejo. I zakristij<1 jsi-
verz,: slektos Narkeviciu sukapojo i gabalus. Toksai tai atpildas tiems, /curie kesinasi i
garbr, kilnumq ir kilmr, - savo dienorastyje parase Kristupas Zavisa. (130, 418)
Bajoriskai anarchijai besipleciant, vis sunkiau bepavykdavo uzbaigti seimo dar-
bq. Pakako vienam bajorui seime garsiai pareiksti ,, veto" ir visas seimo darbas ir
priimti sprendimai tapdavo niekiniais. Seimas nieko nenusprend,:s issiskirstydavo.
Nuo 1687 iki 1696 m. is 100 seim1.1 net 26 baigesi be rezultatq. Net ir seime priimti
nutarimai dar nebudavo galutiniai, nes pavietq seimeliai, vadovaudamiesi bajont
aukso laisves principu - nieko, kas mane liecia, neleistina be mano sutikimo (nihil de me
sine me), - galejo juos atrnesti.
Pilvapenyste, uzsidarymas savame egoistiskame kevale, besaikis lebavimas ir
moralinis pakrikimas tapo bajorijos gyvenimo badu. Bajorai nesidrovejo net ir vie-
nas kit<1 jega uzpulti ir apiplesti. Viena sunkiausiu bausmiu - banicija (istremimas
is tevynes)- ju jau neg<1sdino, nes nebuvo kam j<1 vykdyti. Vienas tokiu ,,linksmuo-
liu", atvirai saipydamasis is valdzios, gyresi, kad saukimus i teism<1 jis vietoje pa-
musalo siuv<1s i kontus<1.
35 Rndninkq vartai
1-
Valstybes kariuomene buvo negausi. )os pagrindin(? dali sudare samdiniai, tar-
nav(? su savo ginklais, zirgais ir apranga. Net prieso antpuolitt akivaizdoje seirnai
blokuodavo valdovu pastangas gauti didesni finansavim<1 krasto gynybai. 1648 m.
karalius Vladislovas Vaza, rengdamasis karui su Turkija, veltui prase seirno pritari-
mo. Bajorai bijodami, kad surinkta kariuomene nebatu panaudota pries ju ,,aukso
laisves" nepatvirtino karaliaus prasomu mokesciu. Karaliui teko savo lesomis sam-
dyti kariuomen(?. Jo gvardija nuo 5000 kariu buvo sumazinta iki 1200. Kai sis Seimas
laimingai uisibaigt!, - savo atsiminimuose rase jame dalyvav(?s bajoras Obuchovicius
- lengviau atsidusau, prat!jus tokiam dideliam /aisvi14 netekimo ir absoliutum dominium pa-
vojui. (1, 82) Karo su Maskva metu pries prie Vilniaus priartejusi<1 200000 karitt Rusi-
jos kariuomen(? Lietuva tejstenge isstatyti tik 5000 karitt. Be didesnio pasipriesini-
mo 1655 m. rugpjacio 8 d. i Vilnitt isiverzusi priesu kariuomene rniest<1 apiplese ir
iki pamatu sudegino. Net ir karaliais tapdavo ne tinkamiausi valstybei vyrai, bet
tie, uz kuritt isrinkim<1 uzsienio valstybes bajorams daugiau uzmokedavo. 1661 m.
seirne, nors karalius Jonas Kazirnieras dar nesirenge nei mirti, nei apleisti sosto,
prasidejo basirntt karanos kandidatu paie~a. Austrai siiile erchercog<1 Leopold<1,
pranctiZai - kunigai~ti d' Anghien<1. Noredami uzsitikrinti param<1 savo kandida-
tui, prancuzai isleido 344700 livru papirkti didikus ir bajorus. Brastos kastelionas
Grudzinskis gavo 2000, LOK marsalka 1200 livru. LOK pakancleriui Steponui Pa-
cui teko 61000 livrtt, jo ponia pamaloninta kuklia 3000 livru ,,dovanele". (1, 55) Tuo
metu karon<1 nuo svetimtauciu dar pavyko isgelbeti, ji atiteko M. K. Visnioveckiui,
o paskui Jonui Sobieskiui, tik po to atejo saksoniskoji dinastija.
J. Verbickis, kalbedamas apie saksoniskosios dinastijos laikus, pastebi, kad tada
valstybe neturejo nei izdo, nei kariuomenes, nei jstatym1.1., intrigos nuolat arde sei-
mus, o savo rapescius kartu su karaliumi skandinome taurt!je. Tuo metu va!stybes biu-
dzetas buvo palyginti nedidelis. 1678 m. jis sieke 6391204 lenkisku zlol\l., o rengian-
tis karui su Turkija, vien kariuomenes islaikymui reikejo 5948776 zlotu. (127, 291)
Va!stybei nuolat triikstant Iesu kariuomenei, samdiniai patys savirni pasirapinda-
vo plesdarni. Su krasto gyventojais jie neretai elgesi ziauriau uz priesus. Jo malony-
bes p. LDK stalininko sunkiosios kavalerijos vt!liava ramiai jojo per Vidiskius, nesustojo ir
nieko neeme - didiiausias stebuklas, - toki jras<1 randame Ukrnerges pavieto bajoro Jo-
no Leono Ozemblovskio 1696 m. dienorastyje. (87,418) Susidare paradoksali situaci-
ja: keleto magnatu pajamos buvo didesnes nei visos valstybes izdas. Kazimiero Jo-
no Sapiegos metines pajamos sieke 1,5 milijono zlol\l., Jono Zamoiskio -600000, Sta-
nislovo Liubornirskio - 700000. (127, 10-11) Taciau bajorai laikesi principo, kad jie lais-
vi nuo mokescitt ir muito mokejirno. Be to, bajorai tvirtino, kad su kairnynais reikia
gyventi geruoju, tada nebiisi<1 kar1.1., nereikesi<1 mokesci1.1., nereikesi<1 islaikyti ka-
riuomenes, gyventi biisi<1 Iengviau. Tik nereikia erzinti Rusijos! - kone choru sauke
bajorai. Jie naiviai samprotavo, kad Respublika nieko nesirengia pulti, o kad jos pa-
cios nepull\l., ji turinti biiti silpna, neprivalanti tureti dideles kariuomenes, kairny-
narns turinti boti nepavojinga. Sau sitt nuostatu bajorai netaike. Privacios magnatu
36 VILN IAUS GATVITJ ISTORIJA Radn i nk11 g atvt
ariuomenes kelis kartus virsijo Respublikos karo pajegas. Taciau i~us pavojui XV- XVII a.
Lietuvos Didtiosios
:agnatu kariniai bariai Respublikos negyne, neretai sliejosi prie priesu. Va!stybe
Kunigai.ldtystes
ritosi i prazatj. monelos
XVJ11 a. pradzioje jsiplieske pilietinis karas. Batent taip galima jvardyti Lietuvos
didiktt Grigaliaus Antano Oginskio ir Mykolo Visnioveckio suburtos bajoru konfe-
deracijos veiksmus pries Lietuv<1 valdziusius Sapiegas. LOK didziajarn etrnonui
Kazirnierui Jonui Sapiegai isvykus kariauti su Turkija, nepatenkinti konfederatai
siaube ir degino jo dvarus, naikino paselius. Is karo griztantj etmon<1 ties Gardinu
asitiko masiui pasirengusi konfederatu kariuomene. Tik karaliui jsikisus tuomet
:asio isvengta, taciau paliaubos baigesi 1700 m. Iapkricio 19 d . kautynernis ties
y 3 ]kininkais, kurias Sapiegos pralairnejo.
Masi ties Valkininkais pralaimejo ne tik Sapiegos, pralairnejo Lietuva. Abi
besivaidijancios didiktt grupuotes, noredamos islaikyti jtak<1, pasiprase sve-
timu valstybitt valdovu pararnos. Konfederatai puole i Maskvos glebj, Sa-
piegu pakviesti i Lietuv<1 izenge svedai. Prasidejo bevaldyste. 1702 m.
Uetuvoje vienu metu veike du Lietuvos tribunolai. Vienas - Minske, ki-
tas - svedu okupuotame Vilniuje.
Respublikoje, tarsi ir nepriklausomoje, seirnininkavo svetimsaliai. Per
krast<1 skersai isilgai zygiavo svetimu valstybiu kariuomenes, jos cia kare
maisto sandelius, verbavo kareivius, i'ia atvykdavo ziemoti. Svetimu valsty-
biu atstovai Respublikoje turejo daugiau galios negu sava valdzia ir karalius.
Nuo 1717 m. Nebyliojo seirno prasidej(?s atviras rusu kisirnasis i Lietuvos-Lenki-
jos vidaus reikalus tesesi iki pat valstybes zlugimo. Rusija elgesi itin
veiksmingai. 1764 m. rugsejo 7 d. Varsuvos seirne, apsuptarne ru-
su kariuomenes, karaliurni isrinktas Jekaterinos II rerniarnas
kandidatas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Jo priesinin-
kams teko begti i uzsieni, ju valdos buvo sekvestruotos. Ru-
sijos rerniarni Lietuvos-Lenkijos bajorai Radome 1767 m .
oficialiai paprase Jekaterin<1 II garantuoti ju teises.
1772 m . balandzio menesi Prasija ir Austrija pasiunte savo ka-
riuomenes okupuoti Lenkijos zerni1.1., o Rusijos kariuomenes korpusas,
vadovaujamas generolo Totlebeno, uzeme Lietuvos Didzi<1j<1 Kunig~tyste. Po ke-
Ieto menesi1.1., rugpj0cio 5 d., Austrija, Prasija ir Rusija Peterburge pasirase Lietu-
e
vos-Lenkijos valstybes zerniu padalijirno konvencij<1. Rusijai atiteko Latgala, bemaz
visa Polocko vaivadija, Vitebsko ir Mscislavlio vaivadijos, dalis Minsko vaivadijos.
Prasija pasieme Varme ir Lenkijos Pavysli, Austrija - dali Mazosios Lenkijos ir Ga-
licijos. Respublika neteko 29 nuosirnciu teritorijos su 4 milijonais gyventoju. Pirma-
jame_ Resp~blikos padalijirne dalyvavusios valstybes priverte seirn<1 si padalijirn<1
patvrrtinti 1r garantuoti, kad valstybes tvarka nebus keiciarna, o dalybu dalyviai tu-
ri teise kontroliuoti Respublikos vidaus gyvenim<1. lkurta Nuolatine taryba - Rusi-
jos itakos Respublikai irankis. Panaikintos rniestarns suteiktos Magdeburgo teises.
37 Radninktt vartai
 )

Nepaisydami visa to, bajorija ir karaliaus dvaras gyveno lengvabadi&kai, lebavo. . .. . nebOti suimti be teismo sprendimo, isskyrus suktus bankrotininkus ne,·ne' an•·
baJonJa, • . . . . , , .,us
1775 m . grizes is uzsienio J. Verbickis labai nustebo matydamas tokj nerapestin- . ,ui ui save pakankamo uzstato tr pagautus nus1kalt1mo vietoje. Garantuota neprik-
te1sn d . . tr .. Ii .. .
gum<1 ir realios padeties neivertinim<1: karaliaus dvaras ir visa Varsuva linksminosi oma nuo bajom a rrurus po te1smas. Miestieci.ai savo delegatus
(aus . . al . d' k .. .
ir gyveno prabangoje. Krasto nelaimitt, vargtt ir svetimlljll priespaudos niekas . sillsti i seun<1 tr d yvauti 1s us11ose svarstant nuesm klausimus.
ga1
0
nepaise, anot Tacito Quietum servitium pacem appellant (rarni11 vergove taika vadina). ej
Vilnius paskelbtas Vilni' d · h, 1· ·
aus apygar os nues,,. ape 1acuull · teismll centru. Jam pri-
Galiausiai smagiai prablaive bajorijos galvas. 1788 m. spatio 6 d . Varsuvoje pra- klause Vilniaus vaivadijos Asmenos, Breslaujos, Lydos, Vtlkrnerges ir Vtlniaus pa-
sidejo Lietuvos-Lenkijos seimas, <lei savo trukmes pavadintas Ketverill met\.! sei- vietl! bei Trakll vaivadijos Trakll pavieto miestai. Siame teisme turejo buti nagrine-
mu. Jo sprendimu nutarta kariuomene padidinti iki 100 takstancill karitt, panaikin- ·amos miestl! pirmosios instancijos teismll apeliacines bylos ir visas kriminalines
ta Nuolatine taryba. Jos vietoje jkurti bendri Lenkijos ir Lietuvos valdzios organai los, kurias iki tol Vilniuje sprende suolininkll teismas.
! AKA.TERI NA II
- vadinamos Abiejll taum komisijos - Karo, lido ir Policijos. lvestas nuolatinis vals- y Be Vilniaus magistrato, kuris ir toliau atliko svarbiausi<1 vaidmenj mieste, atsira- J. Perlio vario railinys,
tybes mokestis zemvaldziams (pasaulieci.arns ir dvasininkams). 1789 m . Ketverill do zemesnio rango institucijos. Jau 1791 m . liepos 5 d . karaliaus Stanislovo Augusto XVIII a.
mem seimo reikalavimu is Lietuvos ir Lenkijos isvesta Rusijos kariuomene. pasirasytame miesm valdzios institucijll .
Daugiau demesio skirta miestarns. 1789 m. Varsuvoje ivyko miestiecill suvazia- rinkimo universale buvo page1dau1ama 1,,.,, ;· ~ ,
vimas. Jame dalyvavo 269 delegatai is Lenkijos ir 141 is LOK. Po miesm s11jungos padalyti Vilnill i dvi dalis. Pirmoji ture-
aktu 1789 m. lapkrici.o 27 d ., be kittt, pasirase Vilniaus vaitas Nikodemas Psemenec- jo apimti miesto siena apjuost11 teritorij<1,
kis, miesto delegatas Jonas Miuleris ir miestiecill bendruomenes pasiuntiniai Got-
fridas Hanas ir Juozapas Gaidamavici.us.
antroji - priemiescius. Taip buvo ir pa- . ."':;;;;,q..~~?tr,.
daryta. 1791 m. rugpjuci.o 1 d. i Akade-
1791 m. balandzio 18 d. Ketverill mem seimas prieme Miesm istatym 4 veliau mijos sale susirinke Vilniaus magistra-

..,_
itvirtint'I Konstitucijoje, pavadint11 bajom ir miestieci.ll teisill sulyginimo jstatymu. tas ir miestieciai issirinko pirmojo ir ant-
Visi karaliskieji miestai ir jll pilieci.ai buvo pripazinti laisvais, jie igijo teise i miestl!
zeme. Visiems miestarns jsigaliojo vienodas jstatymas, miestieci.ai galejo naudotis
rojo rajonll deputatus i Vi!niaus apygar-
dos miesm suvaziavim11. Kim met\.! ba-
t~ 1
•!
·•• -4!
vienodomis privilegijomis. Visi miesto pilieciai, tiek bajoriskos, tiek miestietiskos kilmes landzio menesi miesto Rotuseje buvo is- •'-° 'J."'.1 ·] ·.....~.- . ii.

::f_..,. . ·l
imonl!s, turintys miestuose posesijq arba kai jq isigis, kad ir kokio batt1 titulo, profesijos ir rinkta pirmojo, o karmelitl! vienuolyne 1
meistriskumo, - sakoma Konstitucijoje, - bus ipareigoti pripaiinti Miesto istatymq ir jo
; ; •1;\ . .~
prie Sv. Jurgio Kankinio baznycios ant-
laikytis. Visi pripazistantys Miesm jstatym<t privalejo prisiekti. Kad akio vystymasis rojo rajono vadovybe: vaitai, burmistrai,
1

\ Jx_·, - :~· ~~/i

pagyvettt, buvo kvieciami atvykti svetimsaliai pirkliai ir amatininkai. Miestai pri- teisejai, kiti pareigunai. Kaip paaiskejo, ·;.._~ i
valejo suteikti pilietybe ir irasyti i miesto knyg11 visus garbingus svetimsalius. antrasis priemiescius apimantis rajonas
Tiems, kurie i krast<1 atnesdavo kapital 4 buvo suteikta galimybe tapti kilmingai- buvo per didelis, todel 1793 m. pabaigo- ;
.~
~
' -"· ti',,,,
.t,".1 , ~ --

siais. Atvykeliams buvo uitikrinta pagalba jsikurti, galimybe po trejll mem gauti je ar 1794 m. pradzioje atsirado treci.asis ~~.;:i;;~~ _2-.~ . ·,-:J__~Y=
4!/liv.-j,,,,a)~\.t,i"~-~ _-
-~ - , -
~;--
·lil'. ~ ·-~~.
pilietybe ir kad jie ir ill seimll trys kartos bus atleisti nuo karo prievoles. Vilniaus rajonas. Jam priklause rytine

.{, _, ~:-.'-),, ,, x~~>,,

Kilmingiems bajorams ir miestiecit1 luomo pilieciams, kuriems veliau bus suteikta garb/! (su Uzupiu) priemiescill dalis, vakari-
tapti bajorais, - be jokill kliaci.ll turi buti suteikiama teise gauti, - miesto pilietybr, eiti nes puses priemiesciai liko antrajam ra- s , •·"'' , ' l •'' -, .•
pareigas, uisiimti bet kokia prekyba ar islaikyti manufaktaras, ir tai nepalies nei jtl pacit1,
nei jtl ipedinit1 bajoriskos garbt!s ir su ja susijusit1 prerogatyvit, - rasoma Konstitucijoje.
Visiems miestams, ir tiems, kurie anksciau sia teise nesinaudojo, leista rinkti savo
I
jonui.
Vykdant valdymo reform11 Vilniuje
panaikintos miestieci.ll gyvenim11 apkar-
_.>.. ~r-.
';.
Jra>\.~· (_
_ ..,, ~-j
\ .'/.? I}., ci•t&"< , , . -~' 1'
1.J
magistrat<1 - burmistrus, vaitus, kitus pareigunus bei leisti potvarkius de! vidaus '.'-"" ,,:t·"llr!~ tt ·1\ i\ '~
tinusios jurisdikos. Pirm11 kart11 Vilniuje ,,,_;(
tvarkos. Visi miesto pilieci.ai, jrasyti miesto knygon ir turintys paveldim<1 posesij<1, atsirado adresai, valdoms (posesijoms) Ji!_ 1i~ ,''i!'"Jj,ra · W•fUI---.,;;;,~""'<.:-'" :::~•'!"'
galejo bati renkami i miesto savivaldos pareigybes, galejo uzimti zemutines valsty- suteikti numeriai. Atsisakyta kai kurill .·r-
,.5__·. ·,
bes administracijos ir teisines tarnybas, zemesnes baznytines vietas kolegijose ir r:f"': \•
mokesci.1.1, tarp ill ir grindinio mokesci.o. ~\v
kapitulose. Jiems suteikta teise tarnauti kariuomeneje ir gauti karininkll vietas. Pagaliau Ketverill mem seirnas pri- ~',: ~- -:.~·
Buvo isplestos miestiecill asmens laisves. Jie turejo tokias pacias teises, kaip ir eme savo svarbiausi<1 Respublikai do-

38 V ILNIAUS G ATVIU ISTORIJA Ra d 11inkl1 g at v e 39 Rodn i nk~ va rtai

 kument<1 - Konstitucij<1, zinom<1 1791 m. Geguzes 3-iosios konstitucijos vardu. Res-
1792 m. geguzes 14 d. Ukrainoje Targovicos miestelyje Ketveriq metq seimo ir
publika gavo prog<1 ramiai, be kraujo jOros ir teroro, kuris lydejo PrancOzijos keli'I Geguzes 3-iosios kons~tu~jos pries~i. pasirase konfederacijos akt<1, kuriame
i demokratij<1, sukurti progresyvi<1, demokratisk<1 valstybe. deste, kad geguzes 3-6<1 d1_e~<1 uz~rpatona1 S'!ffiokslo ir prievartos pagalba akiple-
Geguzes 3-iosios konstitucijoje buvo numatyta, kad seimo nutarimai turi boti pri- sisko nusikaltimo bodu pana1kino ~•sas Respul~os kardinalias laisves, panaikino ba-
imami paprasta balsq dauguma, panaikinta liberum veto teise. Uzdrausta saukti bet ·orf os laisve ir Iygybe, krastu1 pnmete Paryzrnus demokratiniq idejq bacil<1, jvede
kokias konfederacijas ar konfederuotus seimus. Priimtas Abiejq tautq tarpusavio ga- ~e} otizm<1, pasirasiusieji jungiasi prie katalikq tikejimo, bajorq Iaisves ir Iygybes,
rantijos istatymas, patvirtinantis, kad LDK ir ateityje tures atskir<1 izd<1, tiek pat ir to- pri:valstybes ~elieciamumo ir senojo respublikonisko valdy_mo. Kariuomene per-
kios pat kompetencijos, kaip ir Lenkija, ministrq ir kitq pareigybiq. e' 0 i uzurpatonll puse, - rasoma akte, - pavergto)l Respubhka kreipiasi i Rusijos
Miestq istatym<1 ir Geguzes 3-iosios konstitucij<1 miestieaai sutiko su entuziazmu. ~peratoriene Jekaterin<1 II karines pagalbos senaj<1 tvarkq atstatyti. (!03, 4 )
Geguzes 25 d . Vilniaus miestieciai ir kariuomene IBkilmingai prisieke Konstitucijai, Savo ,,didzi<1j<1 IBvaduojam<1j<1" misij<1 Targovicos konfederatai pradejo surinke 13
o vakare Sapiegq rOmuose ivyko artilerijos korpuso pokylis. Miesteliq atstovai, tos arasll, tikedamiesi su Rusijos pagalba prie jos jungtis priversti milijonus. Jekateri-
pacios dienos vakare susi- ~a II, remdama Targovicos konfederatus, isleido manifest<1, kuriame nurode, kad
r rinke Kaune, paskelbe pa-
sirenge atiduoti gyvybe
tai _ PrancOzijos revoliucijos reiskinys. Kaimynines monarchijos mano, kad ji
botina nuslopinti ir apkarpyti Lenkijos ir Lietuvos teritorij11. I Lietuvos-Len-
uz Geguzes 3-iosios kon- kijos valstybe buvo jvesta 100000 kariq Rusijos kariuomene.
stitucij<1. Bajorai pareIBke I Lietuv<1 jejusiai Rusijos kariuomenei vadovavo generolas M. Krecet-
norj igyti miestieciq sta- nikovas. Apie 9000 kareiviq vede V. Dolgorukis, kitus - vienas Targovi-
tus<1. Bene pirmasis 1791 cos konfederacijos vadovt1, Lietuvos kariuomenes pulkininkas, impera-
m. rugsejo 7 d. tai padare torienes pakeltas i generolus, - Simonas Kosakauskas. Jie zygiavo Vil-
Kazimieras Nestoras Sa- niaus kryptimi ir birzelio 11 d. miest<1 be pasipriesinimo uzeme. Miestie-
piega, po jo - Mykolas ciq pasipriesinimas tuo metu biitq buves panasus i savizudybe, nes igula
Kleopas Oginskis, kuris ne buvo sudaryta is naujokt1, sutrikusiq ir nezinancit1, i kieno puse stoti.
tik pats prisieke Vilniaus Konstitucijos salininkai bego is miesto. Simonas Kosakauskas Vilniuje tuoj
magistrate, bet dar atsive- emesi organizuoti Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes konfederacij<1. Jos marsalka
STAN IS LOVAS
de 50 biciuliq bajorq, no- buvo isrinktas Aleksandras Sapiega, vyriausiuoju etmonu - pats Simonas Kosa- AUGUST AS
rinciq tapti miestieciais. kauskas. Birzelio 25 d. ivyko konfederacijos paskelbimo iskilmes. Miesto gatvemis Paskutinis Lietuoos
Konstitucija netruko su- ejo procesijos, kuriose dauguma miestieciq dalyvavo is baimes, nes tvark'! mieste didysis hmigailcltis,
med.ills, 1764
silaukti priesininkq ir per- priziurejo kareiviai. ~v. Jono baznycioje iskihningas pamaldas laike Livonijos vys-
simeteliq. Reformq seime kupas Juozapas Kosakauskas, etmono brolis. Po pamaldq vyskupas perskaite kon-
Lenkijos magnatas F. Po- federacijos akt<1. Baznytines iskilmes baigiant ir giedant Te deum /audamus, eme sau-
tockis 1788 m. lapkricio 24 dyti patrankos. Rotuses aiksteje miestieciai buvo vaisinarni alumi ir ta proga iskep-
VILNIAUS ROTUS£ d. pasake ugning<1 kalb<1: Prisiekiu Auksciausiajam Dievui, kad svetimiems monarchams to jaucio kepsniais. Po trijq dienq Vilniaus provincijos konfederacijos marsalka bu-
M.
niekada netarnausiu. Ir jei ziaurus likimas bei Respublikos ydos jq sunaikins, jei basiu taip vo paskirtas Ignas ~veikauskas, kuris paskelbe manifest<\, rOsciai ~merk.iantj Kon-
piclinys (pagal P. Rosio
1763 m. pie§ini).
nelaimingas, kad kartu su ja manrs nepalaidos, apleisiu tevynr ir su devyniais savo vaikais stitucijos salininkus.
Tempera, 1835 /aisvu oru alsuosiu uz jari1, kitame fones pusrutuly. Sutraukykim pancius, pamirskim ne- Stanislovas Potockis Lenkijoje, ir Simonas Kosakauskas Lietuvoje tapo faktiskais
santaikq, pasmerkim klastq! Tezana atminimas fl/, kurie lieti tevynaini!{ kraujq kvietesi sve- diktatoriais. Reformq s11judzio vadai ir aktyvesni salininkai emigravo. Varsuvoje
timq kariuomenr ir atidare duris svetimsa/iams plasti i Respublikq. Taciau labai greitai jis konfederatq sudaryta vyriausybe panaikino Geguzes 3-iosios konstitucij<1 ir Ketve-
isvyko ieskoti paramos opozicijai pas Jekaterinos II favorit<1 G. A. Potiomkin<1 ir pas riq metq seimo reformas. Bajorai, jsirase i miestiecius, buvo viesai paniekinti. Jie
j<1 paci<1. (]OS, 69-72; 103, 4) Prakeikes svetimos kariuomenes kvietejus veliau tapo Tar- nebegalejo stoti i valstybines tarnybas ir dalyvauti krasto politiniame gyvenime.
govicos konfederacijos galva ir pats vede i Respublik<1 ,,s<1jungine" Rusijos kariuo- .. 1_793 m. sausio 23 d. Peterburge Rusija ir PrOsija pasirase pasidalijimo akt11. Ru-
mene gin ti uzurpuotosios bajorijos teisi!{. s•Jat atiteko kairiakrante Ukraina, visa Minsko vaivadija, dalis Vtlniaus, Naugardu-

40 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rfld11i11k11 gatvt

41 Rodnink~ vartai
 •
ko ir Bresto vaivadij11. Pr1lsijai - Gdanskas ir Torilne. I Lenkijos vakarine dalj izen-
ge Pr11sijos kariuomene. [vyko antrasis Lenkijos ir Lietuvos valstybes pada!ijimas.
Respublikai teliko apie 34 nuosimoai teritorijos. Joje gyveno 4 milijonai gyventoj .
11
Targovicos konfederatai Rusijai tapo nebereikalingi. Valdfo1 peremes naujasis
Rusijos ambasadorius Siversas konfederacij& liepe paleisti. 1793 m. Gardino seimas
dar kart& panaikino Ketveri11 mem seimo reformas. Edukacines komisijos darbas
buvo dezorganizuotas, uzdaryti svarbiausi laikrasoai. Kraste buvo ivesta griezta
knyg11 ir visos spaudos cenziira. Policijos komisijos 1794 m. kovo 13 d. raste Vil-
niaus magistratui de! cenzo.ros sakoma, kad bus perziiirimos visos Vilniuje parda-
vinejamos knygos. Buvo sudarytas cenzuros komitetas. Draudziamomis buvo skel-
biamos visos knygos, kurios nesutinka su katalik11 mokymu ir vietos paprooais. Jei
kas uzdraustas knygas platins, pirm& kart& bus baudziamas 100 auksin11 bauda, an-
tr& kart& - kalejimu.
Kraste brendo nepasitenkinimas. Buvo rengiamasi sukilimui. Sukilim<t renge
patriotai, pasitrauke i Saksonij&, Jam vadovauti buvo pakviestas kovose uz JAV ne-
priklausomybe pasifymejes, is LDK kiles generolas Tadas Kosciuska. Sukilim<t
pagreitino Rusijos karo vadq jsakas sumazinti Lenkijos ir Lietuvos kariuomenes.
Vilniuje pradeta rengtis sukilimui 1793-1794 m. ziem&. Vadovauti emesi Vilniaus
karo inzinerijos mokyklos virsininkas, fortifikacijos destytojas, LOK kariuomenes
pulkininkas Jokiibas Jasinskis, kuris kruopsciai pasirinktose vietose, patikimq
miestieciq namuose, renge pasitarimus. Viena tokiq vietll buvo Stikliq ir Didziosios
gatves kampe stovejusiame Tekles ir Petro Grozmanq name. Pasitarimuose daly-
vaudavo kavalerijos rotmistras Motiejus Abramavious, Vilniaus burmistrai Vin-
centas Minkevicius, Aleksandras Chmarzinskis, Danielius Paskevicius, Pranciskus
Alaburda, Vilniaus amatininkq cechq vyresnieji, mieste stovejusiq Lietuvos kariuo-
menes pulkq karininkai.
Buvo rengiamas veiksm11 planas, kaupiami ginklai. Neretai juos pavykdavo nu-
pirkti is miest<1 okupavusiq rusq kariq. Apie rengiam<1 sukilim& Vilniuje zinojo
daugelis garbing11 ir itaking11 pilieciq: Vilniaus veliavininkas Antanas Tyzenhau-
zas, vaiskis Sirnonas Korsakas, miesto prezidentas Valentas Goreckis, Jonas Horai-
na, Kasparas Cizas, advokatas Stanislovas Orlovskis, du Mykolai Bzostovskiai
Pinsko ir Orano seniunai, kunigas Ksaveras Bogusis, kanauninkas Tadas Kundzi-
cius, Martynas Giedraitis, Karolis Moravskis, kunigaikstis Mykolas Karpovious,
artilerijos majoras Mikalojus Spensbergas, taip pat beveik visi Vilniuje esantys Lie-
tuvos kariuomenes artileristai, isskyrus jq vad<1 generolq Kroneman11, neveil<lq se-
neli. Rengdamiesi sukilirnui patriotai, nepriklausomai nuo kilmes, titulq ir religijos,
tikedamiesi Dievo pagalbos, dave priesaik<t Ziili, taciau nepasiduoti. Kaip teigia H.
Moscickis (81, 114), prisieke apie 200 asmenq.
Pagrindiniai Jokiibo Jasinskio pagalbininkai buvo Laurynas Gucevious Vilniaus
inzinerinio korpuso mokyklos prie Lietuvos vyriausios mokyklos architektiiros ir
kartografijos profesorius, Lietuvos artilerijos kapitonas, Mykolas flulcas Vilniaus
42 VILN JAUS GATVIV ISTOR!JA Rad11i11k11 gatvt
universiteto civilines ir karines architektiiros profesorius ir papulkininkis Antonis
Guskovskis - Tado Kosciuskos atstovas Vilniuje.
1794 m. pradzioje zinios apie rengiam<1 sukilim& pasieke ir rusq valdininkus.
Mieste plito eiles, kuriose pranasauta, kad etrnonas Kosakauskas netrukus jau kabt!s.
Sunerime Rusijos pareigOnai tuoj pat pradejo veikti. Siekdami kontroliuoti padetj
gyventoj11 namuose apgyvendino kariskius. Miesto uzkardose, ypac Poguliankos
sugrieztejo atvykstanoq ir isvykstanoq is miesto keleiviq tikrinimai. Buvo arestuo-
tas Polocko vyskupas Oskierka, marsalka Soltanas, majoras Mikalojus Spensbergas,
advokatas Ignas Grabovskis, M. Bzostovskis ir Mykolas Radzisevskis. Arestas gre-
se ir Jokiibui Jasinskiui, taciau jis spejo pasislepti Antakalnyje, etrnonui S. Kosa-
kauskui palikdamas Iaisk<I, kuriame rase: neturiu noro nei kibitka ke/iauti, nei saba/ij
mediioti. Nepaisydamas pavojaus jis ir toliau, persirenges kaminkreciu, atvykdavo
i pasitarirnus mieste.
Vilniuje tuo metu stovejo Rusijos kariuomenes 1800 zmoniq igula, turejusi 10 pa-
trankq. Be jos, mieste buvo likusi ned.idele, dar neisformuota Lietuvos kariuome-
nes igula, kuri pakaitomis su rusisk11ja ejo sargyb11. Lietuvos artilerija buvo isikiiru-
si Arsenate. Sukilimo isvakarese Rusijos kariuomene Lietuvoje, kaip rafoma slap-
tame vyriausiojo vado Igelstriomo raporte irnperatorienei, is viso turejo 5920 kariq
ir 33 patrankas. Diclziausias garnizonas stovejo Vtlniuje. Jam vadovavo generolas
N. Arsenjevas, zmogus tingus, bevalis, be to, aklai isimylejes vietos Ienke did.ike Ju-
zefo Volodkeviciene. Cardine stovejo generolo Pavlo Cicjanovo vadovaujami dali-
niai, turintys 1700 kariq ir 20 patrankq.
Tado Kosciuskos vadovaujamas sukilirnas pries Targovicos konfederacij11 ir jos
remejus 1794 m. kovo 12 d. prasidejo Lenkijoje, o balandzio 11 d. prie jo prisidejo ir
Lietuva. Balandzio 16 d. i sukileliq puse perejo LDK kariuomenes daliniai, stoveje
fliauliuose ir Panevezyje. Per kelias dienas sukilirnas apeme vis& Lietuv11. Tik Vtl-
niuje vis dar buvo Rusijos kariuomenes igula.
Majoras Mikalojus Tuckovas apie rengiam11 sukilim11 suzinojo is prekybos tarpi-
ninko zydo Gordono. Pastarasis pranese, kad mieste rengiamos skerdynes. Namai,
kuriuose gyvena Rusijos armijos karinirikai, kreida pazymeti raidemis RZ, o paties
M. Tu&ovo namas - raidemis NB. Patikejes Gordonu Tuckovas kreipesi i generol11
Arsenjev4 taciau pastarasis manydamas, jog tai tik vaikq isdaigos, priemoniq ne-
sieme, tik liepe nuo sien11 nutrinti tuos zenklus. Jis tikejo savo karine persvara ir ne-
sieme jokiq priemoniq.
1794 m. balandzio 22-23 d. nakti J. Jasinskis i vien11 Uzupio kavini11 susauke su-
kilimo vadus pasitarti. Ten buvo aptartos paskutines veikimo smulkmenos, nuro-
dyta, kas kq turi pulti. Nakti Gedirnino kalne iMove patrankos, suskambo baznyciq
varpai, sutratejo bo.gnai. Tai buvo zenklas sukilti.
Majoras Sobeckis su savo kareiviais po ilgokai trukusiq kautyniq uzeme rusq
igulos patalpas Zemutines pilies teritorijoje ir Rotuse. Kitas burys uzeme Arsenal<!
ir miestieciams eme dalyti ginklus. Miestas per kelias valandas atsido.re sukileliq
43 Rodninkt.t vartai
 rankose. T-1 nakti j sukilelit1 rankas pakliuvo generolas N. Arsenjevas, 6 majorai, 4 miero baznycioje ir vienuolynuose.
kapitonai, 19 zemesnio Iaipsnio karininkt1, kanceliarijos darbuotojai, gydytojai, po- Net 853 belaisviai apgyvendinti buvu-
pas ir 964 kareiviai. Buvo suimta daug didikt1 - konfederatll, reformt1 ir Konstitu- siose jezuitu noviciato patalpose Sv. Ig-
ci'os prie~ininkt1. Tarp jll ir etmonas S. Kosakauskas, Vilniaus konfederacijos mar- noto gatveje. 40 karininku apgyven-
~~lka 1. Sveikauskas, g viso i nelaisv\' paimta 1013 prieso karit1, Nors susiremimas dinti Sapiegll rlimuose. Arestuoti Tar-
buvo gana arfos, taciau zuvusit1 buvo nedaug. Rust1 karit1 zuvo vos keliolika, su- govicos konfederatai buvo kalinami
kilelit1 _ du zuvo ir 6 suzeisti. Sukileliams atiteko rusu patrankos, veliavos, amuni- Bzostovskiu romuose Universiteto ir
cija ir garnizono kasa. Dominikonu gatviu kampe. Bijan! mi-
Majoras M. Tuckovas, isgird\'S tru~m'I suprato, kas vyksta. Bfok\'S pro savo bu- nios kersto pasirupinta konfederatu
to Iang-1 nuskubejo j Poguliank'I, kur buvo apdairiai palik\?S savo kareiviu ir seimt1 saugurnu. S. Kosakausko zmona
patrankas. J. Jasinskis tai buvo numat\'S, Laikydamas M. Tuckov,i rirntu Terese apgyvendinta Sv. Mykolo vie-
priesininku, J. Jasinskis generolui Martynui Giedraiciui pavede majo- nuolyne, I. Sveikausko sunus 24-ioms
r<1 ir jo pavaldinius nuginkluoti ir suimti, taciau Giedraitis prie Vil- savaitems issiustas i kamaldulit1 vie-

ft
niaus prisiartinti pavelavo ir jsakymo ivykdyti nespejo.
M. Tuckovas savo kariams isake bombarduoti miest,i. Net ir
gav\'S generolo N. Arsenjevo, Iabai bijojusio, kad sviedinys pa-
taikys i nam4 kuriame jis buvo laikomas, prasym-1 susilaiky-
ti nuo rniesto bombardavimo M. Tuckovas tik dar labiau su-
stiprino ugni. Kilo gaisras. Tik ryt-1 liovesi kanonada. Mies-
'~-df(( las jau buvo sukileliu rankose, ir M. Tuckovas, bijodamas
nuolyn<1 Pafaislyje.
Humaniskai elgtasi ir su i nelaiSV\?
pakliuvusiais kazokais. Kai di!/ kazok11 -
sakoma Visuomenes saugumo deputa-
cijos geguzes 8 d. protokole, - nors sios
rasies zmones yra plesikai, nam11 padegejai
ir zmogzudziai, taciau kai gyvi i nelaisvr pa-

/~ ~r,-·,~-~. I'
.I''
uzpuolimo is uznugario, su savo daliniu patrauke per Pane- imti, tenka su jais taip pat, kaip ir su kitais

I
belaisviais, elgtis, kad nebat,; progos kersyti.
fl!!(' rius Gardino link, tikedamasis ten susijungti su kitais rusu

.
I. r • , ;:,.. -
kariuomenes daliniais. Atsitraukdamas sudegino daug pa- Visuomenes saugumo deputacija pasi-
. rlipino, kad arestuotieji butu deramai
statl( Poguliankoje, Lullikese, Snipiskese, Hamilto~u pa-
(
livarkq su puikiu sodu Vilniaus apylinkese. aprlipinami, turetu batinq prieiiarq, val-
Balandzio 24 d. Rotuses aiksteje J. Jasinskis, Vilniaus komen- gi, deramus patogumus ir patarnavimus. (81,
dantas, paskelbe 2328 sukileliu pasirasyt<1 Lietuvos sukilirno akt<1. 145) Buvo jkurta kalejimo ligonine, ku-

Buvo sudaryta sukilelit1 vyriausybe - Roda Naididziausia Naradaus rioje sergani'ius rusu kareivius Vilniaus
Lietuvos (Lietuvos A~ciausioji Tautos Taryba). J-1 sudare 27 asmenys. akadernijos profesorit1 Jono Andriaus
Sv. Jono baznycioje pagerbti kautynese zuv\' sukileliai. Lobenveino, Jokubo Brioles, Langmaje-
Balandzio 25 d. Rotuses ai~teje atsirado kartuves. Apie ketvirt,i valand<1 po rio ir Ferdinando Spicnagelio priziurirni
SUKILIMO VADO pietl( buvo atveztas Lietuvos etrnonas S. Kosakauskas vis dar su aresto metu vil- slauge rusu felceriai. Rusu karininku
JOKODO J A SIN SKJO
ketu geltonu, baltais riestainiais rastuotu, chalatu. Tribunolo sprendim 4 sededa- zmonos gavo pasus, leidziancius i~vyk-
PORTRETAS
mas ant arklio perskaite kolegijos narys advokatas Gasparas Elsneris. Nuospren- ti i tevyn\' arba pasilikti Vilniuje. Rusu
(Lietuvos nacionalinio
dis skelbe: uz Tevynes isdavirn<1 etrnonas nusipelne rnirties bausmes. Tris valan- amatininkams ir pirkliams, esantiems
muziejausfondai)
das kartuvese kabejusi etrnon<1 sukileliai be karsto palaidojo Sv. Stepono kapine- Vilniuje, buvo uztikrinta pagalba vyk-
VALAVILIV JR
se. Geguzes 14 d. cia buvo pakartas ir I. Sveikauskas. Kartuviu neisvenge ir du dyti veikl4 taciau jie turejo prisiekti
SAPJECU HERBA S
K. GiotkCS vario rai.tinys. prie konfederacijos prisidej\? vyskupai: Ignotas Masalskis ir Juozapas Kosakaus- Respublikai. Rusu pirklit1 turtas buvo
Fragmentas, 1646 kas, pastarieji is Vilniaus paspruko, taciau buvo pakarti Varsuvoje. saugomas Svecit1 namuose.
TI.SKEVICIU HERBAS _Generolas N. Arsenjevas buvo apl:Y"endintas atskirame name. Jam paliktas vi- Be kitu valdzios nurodymu de! vie-
Vario railinys, 1672
reias, patarnautoias, keletas pas1untrn1t1. Rust1 kareiviai buvo uzdaryti Sv. Kazi- sojo gyvenimo, minetinas Lietuvos

45 Rodninktt vartai
44 VILN IAUS GATVIU fSTORJJA Radnink,
1
gatve
 l
Aulcltiausios Tautos Tarybos isakymas, draudziantis loterijas ir azartinius losimus
kortomis, kauliukais, nes ne laikas dabar pramogoms ... negail!inkim tam dykinejimui nei
gral!io, nei brangesni11 uz viskq laiko ir sveikatos. (Bl, 155) Vilniuje buvo leidziamas Lieru-
vos Au~oausiosios Tautos Tarybos laikrastis ,,Vilniaus tautinis laikrastis" (Gazeta
Narodowa Wilenska) . )is ejo du kartus per savaite: sestadienj ryte ir treoadienj vaka-
re. Laikrastj redagavo kunigas Pilypas Golanskis, Vyriausiosios mokyklos lotynq ir
lenkq kalbq profesorius.
Visuomene, remdama sukilim<1, aukojo dideles sumas. Per Iris savaites Vilniuje
buvo surinkta milijono zlotq vertes aukq, skirtq islaikyti kariuomene ir ginkluote.
Damos aukojo savo brangenybes, auks<1 ir sidabr<1, Ksaveras Zenkovicius dave
20000 zlotq. Antanas Valavious ir kanauninkas Mikalojus Tiskevicius - po 25000
zloht, Universiteto rektorius Martynas Pocobutas - 9000 zlotq ir dar krasto reik-
mems paaukojo peln<1, gaunam<1 uz pervaziavim'I Zaliuoju tiltu. Kunigaikstis My-
kolas K. Oginsl<ls paaukojo 118000 zlotq bei surinko ir savo lesomis apginklavo 480
sauliq borj. 500 kavaleristq bori suformavo ir savo lesomis apginklavo l<ltas didi-
kas - Kajetanas Nagursl<ls.
Zvejys Vincentas Andzejevskis paaukojo 380 Maskvos altynq, o kepejas Jokubas
Slichtanas varinemis monetomis 211 zlotq ir 20 grasiq. Vincentas Pozlevicius isipa-
reigojo kariuornenes reikmems pateikti 30000 svarq mesos, po 6 grasius uz svar<1,
sutikdamas atlyginimo nereikalauti i1<l sul<llimo pabaigos. Nuo katalikq miestieciq
neatsiliko ir zydai - Vilniaus kahalas paaukojo 25000 zlotq.
Nesitenkindamas geranoriskomis aukomis magistratas jvede vienkartinj mokes-
tj. Namq savininkai, kuriq posesijos buvo prie didziqjq gatviq, uz kiekvien<1 apati-
nio au~to (turima omenyje - pusriisio) lang<1 privalejo sumoketi po 1 zlot<1 ir 15
grasiq, uz pirmojo auksto lang<1- 2 zlotus, uz l<ltq aukstq langus po - 1 zlot<1. Vien-
kartinis mokestis uz vaismedziq sod<1 sieke nuo 25 il<l 40 zlotq. Uz plytines isdegi-
mo krosnj teko sumoketi 15, o uz vies<1j<1 pirtj- 50 zlotq. Uz katil<1 bravore ir alaus
virykloje teko rnoketi ~ 0 zlotq, uz gimq akmenj malunuose - 50 zlotq. Vaistines
apmokestintos vienkartiniu mokesciu nuo 100 i1<l 200 zlotq, cukraines mokejo 90,
vynines - 60-100, krautuves - 25--160, skerdyklos - 25, spaustuves - 200 zloht, o
zvejai net 1000 zlotq.
Vilniuje susiorganizavo municipaline gvardija, kuriai vadovavo Laurynas Guce-
vicius. Miestieciai, kurie negalejo dalyvauti gvardijoje, visol<lais budais j'I reme.
Mechanikas Pranciskus Zalivsl<ls liejo patrankas. Iki liepos 6 d . spejo islieti sesias
patrankas, paskui jam sprogo formos. Zydq tautybes parakininkas Nojachas, gyve
nes Stikliq g. 6, sukileliarns tieke paraq.
Geguzes d.' Poguliankoj~ ivyko gvardijos paradas. Gvardieciai buvo pasipuose
melynos tr zalios spalvos raiscia1s. Parade dalyvavo apie 3000 miestieci dalis ·4
buvo ginkluoti tik ietimis ir l<lrviais. Vilniaus miestiecia1·pt'rm kart · lt,d · J
. . _ . . . . 'I 'I pas1ro e esan-
tys iega, pasiryzus1 ginklu gmti savo laisves ir interesus.
Priesas buvo nublo~tas nuo Vilniaus sienq, taciau jo pajegos buresi Vilniaus
46 VlLN IAUS GA TVJV I S TORIJA Rad11in k 11 g 11lv t
apylinkese. Nors d.idziausias pavojus Vilniui grese is Gardine stovejusios Rusijos
kariuomenes daliniq, pirmas didesnis sukileliq susidurimas su Rusijos kariuome-
ne jvyko balandzio 27 d . prie Nemencines. Zvalgybos duomenimis, cia stovejo tik
300 rus1t pestininkq ir 150 kazokq, vadovaujamq Kirejevo. Musio isvakarese neti-
ketai atvyko pastiprinimas - 1000 kariq, vadovaujamq papulkininkio Fiodoro Le-
vico. Sukileliq kariuomenes daliniams vadovavo pulkininkas Steponas Grabovskis.
Rusijos kariuomenes daliniams vadovaves Kirejevas buvo sunkiai suzeistas, o jo
burys priverstas atsitraukti, taciau gresme Vilniui hniko. Sukileliams nepavyko
pasiekti uzsibrezht strategini1t tikslq. Siq kautyni1t baigtimi nebuvo patenkinti ir
rusai, jlt armijos pull<lninkas M. Dejevas savo raporte rase: Jeigu all trauksiuosi nuo
Vilniaus, tai jau bus tokia blogybt!, kurios nebus galima pataisyti, nes Vilniuje visas mail/to
samburis. (41, 196) Musyje zuvo 280 rusq ir 98 Lietuvos kariuomenes kariai.
Siekdamas apsaugoti Vilniq, J. Jasinsl<ls sutelke apie 2000 kareiviq ir apie 1000
sukileliq is municipalines gvardijos. Geguzes 7 d. prie Palioniq kaimo jis puole M.
Dejevo uzimtas pozicijas. Kautynes tesesi daugiau kaip 5 valandas. Musyje buvo
panaudotos patrankos ir sautuvai, be to, priesininkai kovesi durtuvais. Besikau-
nanci1tj1.l pusiq pajegos buvo apylyges, taciau menkiau ginkluotiems ir neapmoky-
tiems sukileliarns teko kovoti su gerai ginkluota reguliaria kariuomene. Abiejlt pu-
siq nuostoliai buvo labai dideli. Sukileliai ir si kart'I savo tikslo nepasieke. Rus1.1 ka-
riuomene isliko savo pozicijose ir toliau grasino Vilniui. Musio metu sunkiai suzeis-
tas Vilniaus municipalines gvardijos vadas Laurynas Gucevicius tolesnese kovose
jau nebedalyvavo.
Lietuvos sukileli1.1 savarankisk'I politik<I, j1.l respublikoniskas paziuras Lenkija
vertino nepatikliai, reikalavo Lietuvos sukilimo akt<1 pakeisti pareiskirnu apie pri-
sidejim'I prie Lenkijos sukilimo. 0 veliau, 1794 m. geguzes 21 d., Lenkijos sukileli1.1
vadovybe panaikino Lietuvos Auksl'iausi<1j<1 Tautos Taryb<1 ir sudare bendr<1 Lenki-
jos ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Auksciausi<1j<1 Tautos Taryb<1. Po kurio
laiko sudaryta Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Deputacija - Varsuvos valdzios
vykdomasis organas, o J. Jasinskis, pakeltas i generolus, taciau netrukus intrigantq
apkaltintas radikalizmu, buvo nusalintas nuo vadovavimo sukileliarns. Jo viet<1
uzeme Michalas Velohorsl<ls - zmogus senas ir istizes. V1Si sie manevrai silpnino
sukileli1.1 ryzt<1.
Tuo metu Vilniaus padetis tapo dar gresmingesne. Miestas rengesi atremti prie-
s&. A plink miest& buvo kasarni apkasai. Miestieciai juos kase nepaisydarni nei lyties
nei l<llmes. Sio darbo nesikrate ir aukstuomenes damos, kuriorns vadovavo rotrnist-
ro Katilo zmona Barbora. Labai trOko gynejq. Pagrindines Lietuvos kariuomenes
pajegos kariavo l<ltose vietovese. Vilniuje M. Velohorskis paliko tik nedidele suki-
leliq kariuomenes igul<1, vadovaujam<1 Jurgio Grabovskio. Nuo Nemezio puses
miest<1 saugojo Jona Mejeno dalinys.
Rusijos generolas Bogdanas Knoringas, matydamas kariuomenes beveik nesau-
gom<1 Vilniq, nakti is liepos 17 i 18 d. staigiu forsuotu marsu miesto link pasiunte
47 Rodnink\l. va rtai
 ~
rt
pestininkl! dalinius. Praziopsoj~s sj prieso manevr.1 Velohorskis tik kit<1 naktj su da-
limi savo pajegtt isskubejo i Vilni1.1, tikedamasis pries<1 atkirsti nuo miesto.
Suzinoj~, kad prieso pajegos arteja prie Vilniaus, daugelis gyventojl! skubiai
~ . pasitrauke i Kaurni ar Varsuv<1. Moterys slepesi vienuolynuose. Vis<1 liepos 18 d.
miestas rengesi gynybai.
1,_,, ~::'I 1794 m. liepos 19 d. rus4 7000 kari4 pajegos pradejo miesto sturm<1. Platono Zu-
bovo vadovaujami daliniai apie vidurdienj prisiartino prie miesto ties Paplauja. c'.:ia
miesl<t gyne karo inzinieriaus papulkininkio Gurskio kariai. Juos palaike tik dvi pa-
trankos. Kita kolona, vadovaujama Bogdano Knoringo, priartejo prie apkas1.1, iskas-
11.l kalvose pries Medininkl! vartus. Juos gyne generolo J. Mejeno vadovaujami ka-
riai, talkinami miestieci4 savanori4_
Miest<1 apsaudziusi prieso artilerija padege Medinink1.1 ir Sv. Stepono priemies-
Sukllim,t cius. Tik siaurine miesto puse, kuri<1 juose Neris, buvo saugi. Siuo keliu per Zali<1ji
aktyVlal rtmuSi\\
tilt<t i Snipiskes pasitrauke magistratas, komisarai, atsargiausi miesto gyventojai.
OG IN SKlU
liERBA S
Po trij1.1 jnirtingtt atak1.1, nepaisant atkaklaus pasipriesinimo, priesui pasiseke jsi-
Vario rai1inys, verzti j Uzupi, ir pulkininko Kuzmino-Karavajevo vadovaujami kazokai ir jegeriai
1739 uzdege priemiestj. Nukentejo Bernardinl! baznycia, Uzupio bernardinil! vienuoly-
nas ir nuo pries1.1 jame besislepiancios moterys. !nirtingai J. Grabovskio karil! kon-
OG IN SKIU VARTAI
traatakuojamas priesas is uzimto Uzupio buvo priverstas pasitraukti, palikdamas
lliustracija i!i knygos zuvusi savo vad<t Kuzmina-Karavajev<1.
Klial is Ogi11ski11 dory/It's Priesui atakuojant Uzupi, kita rus1.1 kolona puole Medinink1.1 varll! prieigas gy·
ir ~IOVt'S vartuose.
nusi J. Mejen<1, Atakai nepavykus rusai, pasinaudodami priedanga, tarpukalniu
Vilrio raifinys,
uzejo Mejenui uz nugaros ir atkirto nuo miesto. Pastarajam nebeliko nieko kilo, tik
1703
kaunantis is apsupimo trauktis Salcinink1.1 kryptimi. Ga jis susijunge su M. Velo-
horskio pajegomis, atvykusiomis is Varanavo (dabar Baltarusija) apylinki1.1. Mieste
liko tik 320 kari1.1 ir apie 1000 prastai ginkluom miestieci1.1. Apkasus uzem~s priesi-
ninkas dar kart<1 puole Medinink1.1, Rudnink1.1 ir Trak1.1 vartus, taciau visur buvo at-
mustas. Vis<t t<1 laik<1 iki pat vakaro 10 valandos miest<1 intensyviai apsaude sunkio-
ji prieso artilerija. Utejo baisi naktis, - savo dienorastyje rase J. A Kosakauskas - jos
tyloje girdejosi imoniij aimanos ir gatvese isstatytos sargybos saksniai. Virs miesto sklaide-
si gaisrij damai ir degesiij kvapas.
Generolas B. Knoringas Vilniaus gynejams atsiunte ultimaturn<1, reikalaudamas
11:--
',<,,f'l; -
': ,:"

, \ t. ,
pasiduoti, grasino miest<1 sugriauti iki pamattt. Vilniaus komendantas Jurgis Gra-
bovskis susauke miesto vartus gynusi1.1 dalini1.1 vadus i pasitarim<1. Miesto gynej1.1
I\
. ,. t1.~ r ,.,
• r
buvo mazai, amunicijos taip pat, taciau igula buvo pasiryzusi kovoti toliau.
. . ...... :, . . . ~:. ' . '. _,:,...-;,}. Liepos 20 d. ketvirt<1 valand<1 ryto priesas vel pradejo sturnu1. Kadangi J- Meje-
In Pt5rta pofmt }'Jrnis Oc;ntsc~ Mefam,' nas pasitrauke ir neteko miesto prieigas ginanci1.1 apkas1.1, B. Knoringas nusprende,

t
J';! :t
Pro Meta P6lft~;:~d :prius1pGtfoit;: - \/.'~
,l' _,

"1~~1. ,-
N empe_:fil1'1\iJ.~~¢~ ··.elt1 limul- ~cc:ftftadioqrb'm
V1rtus, . J't~.-. · . - .- -. ,
.~
kad gynej1.1 ryztas susilpnejo, o igula apleido miest<1, Kaip per parad<1, skambant
muzikai ir dundant bugnams, B. Knoringas, tikedamasis pasiekti lengva pergal~, su

Ir
ini>orca'Vil.'nl~i~c ,p:iraifoxii fa..citl .• Ji~~ savo kariais jzenge pro miesto vartus, taciau ji ugnimi pasitiko miesto gynejai.
Tambovo pulkas, vadovaujamas Michailo Dejevo, taip pat jsiverze pro Medinin-
' -- . , ;-~·c,,, i· f~
49 Rodnink1.t vartai
ku vartus. C:ia juos sutiko ugnies uraganas. Miesto gynejai ~aude i~ aplinkiniu na-
mu pavarau, langu, palepiu. Taiklus sovis g ~v. Tereses baznycios Pocieju koply-
cios lango mirtinai su'!eide M. Dejevq. Prie~as pasitrauke i~sineMamas savo mir~-
tantj vads, Kitai Rusijos kariuomenes kolonai, vadovaujamai pulkininko Miulerio,
pavyko jsivedti j miesto viduri, tatiau ir cia juos pasitiko jnirtingas pasiprie~ini-
mas. Mi estieOai, ncpaisydami nei luomo, nei tikejimo, moterys ir net vaikai kovo-
jo su priesininkais. Gyneju gretose kovesi ir :!ydai.
Mieste padetis tapo kriMka. Atrode, kad esamomis pajegomis, nepaisant mies-
tieciu pasiry:!imo, prieso sulaikyti nepavyks. Vilniaus komendantas J. Grabovskis
jsake ruo~tis pasitraukti ir sunaikinti parako atsargas. Miestietiams jis leido issius-
ti j Rusijos kariuomenes biistine delegacij11, kuri turejo pranesti, kad jie patys, maty-
dami artejantiq nelaim~, pasiduoda, kad jie komendanto jega buvo verciami ginti miestq
ir kad jie tikisi, jog kariai bus garbingi ir su miestieciais nepasielgs :!iauriai. (81, 266)
Tuo tarpu, nors ir Zinodamas, kad miestas apsuptas ir puolamas, kariuomenes
vadas M. Velohorskis nesiskubino su pagalba. Pasiekes Jasiiinus ir susijunges su is
apsupimo issiver:!usiu J. Mejenu, jis vilnieciams i pagalbs pasiunte pulkininks S.
Grabovski, teturejusj nedideli kariu burj ir dvi patrankas.
Pulkininkas S. Grabovskis padare nejmanoms dalyks: per Pogulianks prasiver-
zes i miests su savo biiriu puole prieso apkasus. Vilnius buvo isgelbetas. Priesas
nutrauke apgultj ir pasitrauke prie Nemezio. Tuomet ir pats kariuomenes vadas M.
Velohorskis, kurj visi kaltino isdavyste, pasiskubino i Vilniu.
Miesto komendantas J. Grabovskis visus nuopelnus ginant miests priskiria suki-
leliu kariuomenei. )is mini, kad kovoje ypat pasifymejo placmajoras Povilas Radzi-
~vskis, kapitonas Povilas Djakevifius, leitenantai Juozapas Homovskis ir Andrius
Zalas. J. Grabovskis, remdamasis miestietitt raportais, raSo, kad mieste rasta tiiks-
tantis zuvusiu prieso kariu. Gyneju zuvo apie simts.
Suzinojes apie sekmings miesto gynybs T. Kosciuska per J. Jasinski atsiunte lais-
kq: Pilietiai, savo tvirtumu ir beribe drqsa pakartojote Romos ir laisv4jtJ Graikijos miestq
iygius; netekimus, kuriuos nuo barbarq patyrete, nors ir baisas, nors siaubingi, laikas ui-
glaistys; taCiau Slave, kuri jus suvienijo, gyvens jasq anaklJ ir proanakilJ atminime ir jaslJ
vardai kartu su jas14 puikiais darbais bus nemirtingi. (81, 266)
Tris savaites te5esi tyla. Miestas ir vel rengesi gynybai. Tatiau nesutarimai ir va-
du neveiklumas neleido pasinaudoti pergale ir tinkamai apsaugoti Vilniaus. Kaip
matyti is sukilimo vadu susirasinejimo, M. Velohorskis netikejo sekme. )is mane,
kad del savo padeties ir artilerijos stokos miesto ilgiau islaikyti nepavyks. Lietuvos
kariuomenei vadovauti jis paskyre Antans Chlevinski, kuriam jsake, jei prieso spau-
dimo nebus galima atlaikyti... is Vi/niaus isgabenti visa, kas armijai ateityje bus reika/inga,
ir marSq kitu Nemuno krantu derinti taip, kad rySys su iemaitijos kariuomene ir K. Sie-
rakausko kolona nebu/ij prarastas. (81, 278)
Vilniuje tvyrojo nerimas, buvo laukiama naujo puolimo. Mieste buvo platinami
laiskai ir spausdiniai, keliantys nepasitikejimij vadovybe ir silpninantys gyneju
SQ V ILN I AUS GATV IV I STOR IJA Radr1ink11 gatv~
dvasi&, Pastangos istaisyti sukileliu vadovybes klaidas buvo paveluotos. Vilnius
tiesiog kunkuliavo is pasipiktinimo Jokobo Jasinskio ipedinio M. Velohorskio ne-
veiklumu. Vilniuje, - rase M. K. Oginskis, - aikstese ir pagrindinese miesto gatvese ba-
resi didiill/fs minios, garsiai burnojanCios prid Ve/ohorskj ir visus dtvinlius mundurus.
Miestietiai, kuriit entuziazmo ir kavingumo deka buvo atmuStas prieSas, teisingai tvirti-
no, kad mies/as ui isgelbejimq turi bati dekingas jiems, ir suprasdami, lead padare kur leas
daugiau nei kareiviai, uigauliais iodiiais kalbino sutiktuosius, ypat iS Vyriausios vadavie-
tes ir is Velohorskio svitos. (81, 267) Ir pats Velohorskis prasesi atleid:!iamas is vyriau-
siojo kariuomenes vado posto. Buvo }is vadas titulu, bet ne Sirdimi ir ranka, - kaJbejo
amzininkai, - Velohorskio atvykimas veiklumq pakeite i apsnadimq. (81, 269)
Priesas ir toliau telkesi Vtlniaus pasoneje - Nemefyje. Kartkartemis rusu zvalgy-
biniai buriai tikrindavo gyneju budrum11, taciau smarkesniu susiremimu nebuvo. B
Polocko atvyko generolo Hermano, is Lydos - generolo Pavlo Citjanovo korpusai.
Taigi generolo Bogdano Knoringo pajegos isaugo iki 12000 kariu.
Mazdaug tiek buvo ir visoje Lietuvos kariuomeneje, taciau sukileliu jegos buvo
issimeciusios placiose apylinkese. Prie Keturiasdesimties Totoriu kaimo pozicijas
uzeme 2000 kovotoju S. Grabovskio dalinys, kurio uzdavinys buvo gsaugoti komu-
nikacijas, jungiancias Vilniu su Gardinu ir Kaunu. { pagalbs gynejams atejo genero-
las Motiejus Frankovskis su trimis pestininku batalionais ir Azuleviciaus pulku. K.
N. Sapiega atsiunte 220 kavaleristu ir 60 sauliu, savo lesornis apginkluotu.
1794 m. rugpjotio 11 d. 5 valands ryto generolo B. Knoringo vadovaujarna rusu
kariuomene pradejo Vilniaus puolims, ~i karts priesininkai pasirenge kur kas ge-
riau. Rusu kariuomenes artilerija daugiau kaip du kartus virsijo gyneju. Be to, bu-
vo pasirinkta nauja puolimo kryptis. Si karts priesas puole vakarinius Poguliankos
ir Sv. Stepono prierniescius saugojusius sukilelius. Du silpnai ginkluoti gyneju ba-
talionai buvo issklaidyti, treciasis is poziciju isstumtas. Zuvo du simtai kariu ir 15
karininku, likusieji isblaskyti. Zuvo ir kevirtojo Totoriu pulko vadas Azulevii'ius.
Veltui brigadininkas J. A. Kosakauskas ir majoras S. Korsakas su savo kavalerija
stengesi atlaikyti prieso spaudims, Dvieju rusu pestininku batalionu durtuvu ata-
ka sunaikino desiniji gyneju spam•. )au 10 valands ryto priesui pavyko u:!imti ap-
linkines aukstumas, ir nuo ju prasidejo ziauri rusu artilerijos kanonada, kuri tese,;i
iki velaus vakaro. Beveik visi Vilniaus prierniesi'iai buvo iki parnatu sudeginti. Uz
Traku vartu liko tik keturi narnai, ir tie be langu ir krosniu. Prie nelairnes prisidejo
ir nerangus vadovavimas miesto gynybai. S. Grabovskis buvo A. Chlevinskio be
tikslo gsiustas i Gopstus prie Traku ir daugiau mlisyje nebedalyvavo. S. Grabov-
skio bOrys, ~iarn i~vykus, buvo laikomas Uzupyje ir, netekes vado, taip pat ne-
sikove. Laimei, K. N. Sapiegos sunkioji artilerija buvo atgabenta laiku. Jos deka bu-
vo sunaikinta rusu baterija, ap~aud:!iusi siaurine miesto dali. Issaugotas strategis-
kai svarbus Zaliasis tiltas.
Miesto gynybineje sienoje :!iojejo didziules skyles. Vartai, taip pat ir Rodninku,
buvo smarkiai apgriauti. A. Chlevinskio raporte pazymima, kad zuvo tiikstantis
51 Ro. d n ink ll v a rta i
 1794 Ml!TU
miesto gynej1.1, prarastos devynios patrankos. Tolesne gy-
SUIOLIM O nyba tapo nejmanoma. Tai matydamas A. Chlevinskis
ATSISAUKIMA S dave nurodym<l trauktis vieninteliu dar laisvu keliu i
(Llctuvm nadonallnio
oalclt<l, Miesto likimas buvo nulemtas. Vidumaktj j
muiirjim.'I fondai)
Rusijos armijos bostine su memorialu atvyko ma-
gistrate atstovai. Kil<l ryt<l miestas pasira~ kapi-
tuliacijos akt<l,
Sukilimo pradzioje is miesto vienais apati-
niais skuodes majoras M. Tu&ovas sj kartq i
miesl<l jjojo ant balto zirgo. Savo atsiminimuose
jis pikdziugiskai rase, kad jam jojant pro Tr~
vartus purvini ir kruvini ant keliq suk.lupe, ran-
1<-10-,r kas j dangq iskele miestieciai buciavo jo arklio
pakinktus ir maldavo pasigaileti. (138)
Rugpjiicio 14 d. magistratas, pirkliq riimai ir
miestieciai Sv. Jono baznycioje prisieke: Balandi.io
23 d. akcijos, ivykdytos Vilniuje, dalyviais ir pagalbinin-
kais nebuvome, velesniems veiksmams maistininkl/ kariuo-
menes buvome verciami... dabartines sviesiausiosios imperato-
rienes kariuomen~ visada gerbeme ir dabar prideramai gerbti prisie-
kiame... Vis14 Rusij"l sviesiausios imperatorienes globai pasiduodame,
teisems, laisvems ir prerogatyvoms, Lenkijos karali14 ir didii"lj"l Lietuvos kunigaikscil,/ bei 1794 METU
SUKJLJMO VADO
1793 me/14 Gardino seimo suteiktoms, visada istikimi basime... (81, 281) Si dokument<l pa-
TADO KOSC IUSKOS
sirase 1076 Vilniaus miestieciai ir miesto gyventojai, vadovaujami magistrate nario PO RTR ETAS
Gotfrido Hano. Po trijq dien1.1, rugpjocio 26 d., po siuo dokumentu pasirase dar 41 (Lietuvos nadonalinio

miestietis, tarp jq ir naujasis Vilniaus miesto prezidentas Nikodemas Psemeneckis. muziej.1u.s fondaj)

Mieslq uzemusi Rusijos kariuomene prierne sj dokumenlq. Miestieciai dejosi su-

kilirne nedalyvave, rusai dejosi jais tilq. Jokiq didesniq represijq pries miestiecius
lyg ir nesiimta. Taciau to laikotarpio inventoriai liudija, kad miestieciq namuose ap-
gyvendinti rusq kariai per trump& laik<l sugebedavo taip juos nugyventi, kad pas-
tarieji labiau pane~jo j gaisro nusiaubtus, nei j tvarkingus gyvenarnus narnus.
Visa tai buvo skaudOs praradirnai vilnieciarns, taciau pats Vtlniaus praradimas
atkirto Zernaitij<l ir Kursq nuo pagrindiniq sukileliq pajegq. Sukilirno baigtis buvo
nulernta. Rugsejo pabaigoje - spalio viduryje Rusijos kariuomene u.zeme Lietuv<l
iki Nernuno, o spalio pabaigoje Prusijos kariuomene - Uznemune. 1795 m. spalio

f 24 d. Peterburge Austrija, Prusija ir Rusija pasirase treci<lji Lenkijos-Lietuvos vals-

tybes padalijimo akt11. Lietuva atiteko Rusijai, Uznemune pasieme Prusija.

52 VILNIAUS CATVIV ISTORIJ .

53 ROdn i nk~ vartai
A Rad111nk11 g ot v ~
 Rudnink1.1 varttt likimas po sukilimo

VILNIAUS Uzemes Vtlni1.1 generolas Bogdanas Knoringas miestiel'iams uzkrove kontribucij<1.

GYN Y B1N £S SlEN OS Varh.\ ir siem1 remontui is miestiel'iit buvo surinkti 18285 auksinai. Apie si1.1 pinigq
FRAGMEN T A l
panaudojim'I dokumentit neisliko. Pirmiausia reikejo uztaisyti per tragisk<1ji rug-
pjUl'io 11 d. bombardavim<1 suzalot<1 sien<1 ir vartus. L. Zitkovil'ius speja, kad galbut
tada suzalotose sienos dalyse galejo bati jrengta laikina astriakuoliit tvora, apie ku-
iPJ
•
rios isardym<1 suzinome is 1801 m. dokumentit. L. Zitkovil'ius nurodo, kad tokia
astriakuoli1.1 tvora buvo jrengta ties Subal'iaus, RUdninkit ir Trakit vartais. (133, 20-21)
Jis neatmeta galimybes, kad tokia astriakuoliit uztvara galejo atsirasti ir 1794 m.
&1--·
rengiantis Rusijos kariuomenes puolimui.
XVIII a. pabaigoje vartit bokstuose magistrato nurodymu buvo leidziama ireng-
ti gyvenamas patalpas miesto sargybai, budeliui, kitiems tarnautojams. Tai duoda-
vo gana nemaz<1 peln<1. Antai 1796 m. tokiu badu buvo surinkta net 29 takstanl'iai
auksinit. Taciau Rusijos administracija politiniit tikslit sieke nepaisydama ekono-
minill sumetim\.l. Pelnas, gaunamas is vartit patalpit nuomos, neatsvere noro
sunaikinti visus Lietuvos valstybingumo pozymius. Tereikejo dingsties, pateisi-

I nanl'ios batinybe griauti miesto siern1 ir vartus. Civilinis gubematorius Jonas

Fryzelis nusprende, kad miesto siena bjaurina Vilniaus miestq ... Be to, oras pernelyg
sutirstintas ir todt!l ne-

I
grynas. Neva kilnaus
tikslo - Vilniaus oro
gryninimo - veda-
mas jis 1799 m. rug-
pjUl'io menesj krei-
pesi i karo general-
gubematori1.1 Boris<1
O'Brien de Lascy
prasydamas leidimo
griauti miesto sien<1.
Pastarasis nedelsda-

55 Radn in ktt va rtai

54 VILN IAUS GATV ! l) ISTORIJA Rodn i 11k11 gat vt
 ~-.:.· ~ -. -·'

:.-J~)~t/~i~t::-:-;·.:· ::.,:ff.t-
~L.~ _ .. . . . .

. .,....
-· ~--~--:- . -- ._, . :·· ,.
,:j ~, .;·~~'.~I I ;"iV\:[! :--Y:'."U ,~ F l ~U ~ r ~H) •• :<-,
. ... --~~~ - --~~ -•-~--- ~-~..,
-----~• - .:.i:.~ , _ ~---·:.~~ ~ -,~-4~
~~.;i:~-~:.:~ ~=~ ;;;-~ .u

1·· -.i - ft: ~.:.'l ~

r.:~ _-..
...

~~~~~~ ~ - ·!;,.-
- 7 ,c~·
·-,~-,.
~~,:'~.._J; ~ ~~~~ D~ - -;~'a,_~~- . ,
l

.. ~.
I \,;.~
'\.:.-~ -
"\,~ ~
'.
..-~ :.F
. ~":.: •~ ~ --~
:'!~~-=-
_:___..~ -
,. , ~ ~-•1:- '!""~.... .... -::.
~ - .;_~ "='~ ~ ~ ......

V IL N I AUS

GYN YB I N ES SIEN OS

F R AG M EN T A l

~~!iI;g;~~i,~1
r"
.• ',
~~;:e; ;idc;
,_.,_'-CY' ••~ - - "J"li - ,.,.i>•·=_
. ... . •'f•'~-·.J.r :-i..""'i-
' - ,·
_..,..,1;;,,:---.;;cis'$~f"lZ .

. s..-: :;~-..-~i;J. ,_ JJ-ii~t·•·.

_-? ~~ . ' .,.~

-~ ___,.._.,:::_..._.
: ; ;~ , <: ~~'j~!(f ,;r:_- ·-.~ -: .;;;;, ~ ~ .. -
mas k.reipesi i car~ ir stebetinai greitai, jau rugsejo 10 d., gavo Pavlo I isak'l, lei-

":',;,y/ •"' i~:;c; ~;:- - dziantj higienos ir miesto erdves prapletimo vardan pradeti griauti miesto siem1 ir var-
tus. Taip rusi§koji Vilniaus administracija jteisino jau pradet<1 siemi' griovim&. Kaip
., --~·.-,, •-;;.~.i'>:. ai§keja g 1801 m. Vilniaus burmistro Floriano Bietso pasirasyto raporto, griovimo
procesas buvo prasidejes gerokai anksaau nei minetas susirasinejimas su caru.
Karo generalgubernatoriams Michailui Goleni§tevui-Kutuzovui ir jo ipediniui B.
O'Brien de Lascy pritarus, leidimai griauti sien~ buvo dalijami i kaire ir i de§ine.
1799 m. liep<1 rangovui Z. Peisachoviaui buvo leista nugriauti Pieno vartus, 1801 m.

57 Rad11 in k.1.t va rtai

56 V ILNIAUS GATVII.J I S T OR IJ A R11d ni11 k 11 gat vt'
 leidim11 gavo rotmistras Bernardas Kievlitius, Kazimieras Muchlinskis, k.iti
apsukros bemiukai. Griaunamos sienos medziagos turejo buti panaudotos minet4
apsukruoli4 nam4 statybai ir remontui, tal'iau tokios leidime irasytos nuostatos
n.iekas nepaise. Griaunam1.1 jtvirtinimtt medziagos buvo naudojamos ne savo reik-
mems, bet pardavinejamos, su potencialiais pirkejais net is anksto sudarinejamos
sutartys.
1800 m. nei gubematorius, nei caro administracijos pask.irtoji miesto valdzia ,,ne-
pastebejo", kad rotmistras B. Kievlicius griauna Rodninktt vartus. Nugriauttt varttt
plytas rotmistras paskubomis pardave uz tiesiog juoking11 sum11 - 78 sidabro rub-
lius. Nei varttt inventorius, nei apzioros aktas pries griaunant sudarytas nebuvo.
VILN I AUS
GYNYII I Nfl:S SI ENOS
r-R A G M ENT.-.S
Neilgai trukus nugriautttjtt varttt medziagos jau uz 18000 auksintt buvo parduotos
bajorams Bialams, statydinusiems d vareli Radnink1.1 priemiestyje, dabar Geli1.1
gatves rajone (posesija 1248). Ak.ivaizdu, kad tok.ia afera vargu ar buvo ga!ima be
korumpuotos vietos vald.zios .zinios.
1801 m. naujai isrinktas magistrato archyvistas P. Krupavil'ius, pamates tok.ius
baisius piktnaud.ziavimus, savo raporte rase: ...iuvo visuomenl!s nuosavybl!. Tegul vi-
suomenei skriaudq atlygina jos vykdytojai... Dert/11 konjiskuoti j11 turtus ir 11i gautus pi11i-
gus atstatyti j11 leistq griauti bok§tq. (38, 33) Veltui magistratas prase visus su sia afera
susijusius asmenis nubausti. Greil'iausiai griaunamtt sien1.1 ir varttt medziagas g _
vogti buvo suinteresuotas ne vienas aukstas pareigonas. Tad byla buvo numarinta
ne nepasiekusi teismo. (219, 192)
1802-1805 m . buvo nugriauta likusi m.iesto sienos dalis ir vartai, isskyrus Medi-
ninktt- 1803 m. magistratas, megindamas sustabdyti griovirnus, dar kart& kreipesi i
gubernatoritt Vasili Lanskoj1.1. Sis savo rastu tarsi net buvo pristabdes griovirnus, ta-
ciau, kaip veliau paaiskejo, jau buvo per velu dar k11 nors isgelbeti. Miesto valdziai
beliko tik apgailestauti. Mums buvo galima tiktai su neapsakomu gailesciu iiareti ir kon-
statuoti, kas norejo, visai mas11 nesiklausdamas griovl! var/us, pylimus, bok§tus (133, 74), -

rasoma magistrato raporte generalgubematoriui Leontijui Benigsenui.

Isliko tik tos sienos dalys, kurios sudare dalj greta stovejusitt pastattt: ma.zyte at-
karpele prie Traktt varttt, apie 40 m ilgio sienos atkarpa prie Rudninktt varttt, apie
30 m atkarpa Strazdelio ir Subaciaus gatvitt sankry.zoje. Kiek ilgesnes gynybines
sienos atkarpos isliko miesto rytineje dalyje: Boksto gatveje - 150 m, Sv. Dvasios ir
Bazilijon1.1 gatvese net 215 m.
1801 m. tik nugriovus vartus Radnink1.1 ir dabartines Pylimo gatves sankry.zoje
buvo planuojama jrengti antr<\ jaVtt ar grudtt turgelj. Pirmasis ,,Duonos turgus",
kaip .zinia, buvo dabartines Hales turgavietes vietoje. Siuo tikslu magistratas pave-
de aplinkinitt nam1.1 savininkams statom1.1 namtt statybos atliekas ir zeme nuo Ark-
lh~ turgaus pilti palei buvusi11 miesto sien<\ ir vis<\ teritorij<l islyginti. (254, U ) Nam1.1,
stovejusitt salia nugriauttt Rudnink1.1 varttt, savininkams buvo prisakyta padaryti
tok.ias nutekam1.1j1.1 vanden1.1 sistemas, kurios uitikrinttt vandens nutekejim<l nuo
miesto j priemiesoo puse. Tuo tikslu buvo panaudotos ir senosios vandens nuteke-
jirno sistemos. Irengiant turgaviete buvo uipiltas Kacergos upelis. 1928 m., pagal
inzinieriaus K. Senfeldo projekt<\ tvarkant sios vietoves kanalizacij11, upelio vietoje
buvo ismarytas 0,6 m plocio ir 1,1 m aukscio pozerninis kanalas.
1959 m. nugriovus Pylimo-Rildninktt gatvi1.1 rytiniame kampe stovejusi dviej1.1
auksttt nam<\ (posesija 1209) netiketai atsidenge miesto sienos dalis. Jos tyrimo ir
restauravirno darbams vadovavo architektas Bronislovas Kro.minis. Tyrimtt metu
rastos saudymo angos, medine galerija sauliams, dengta stogu su nuolydiiu j mies-
to puse. Sienos pamatai ir jos apacia plona - tik 1,4 m . Ji sumuryta is Jauko akrne-
ntt ir plyttt. Virsutine sienos dalis perpus plonesne - surnuryta vien is brauktinitt
plyttt, risttt gotisku bodu. Nei miesto, nei u.zrn.iescio puseje siena nebuvo tinkuota.

58 VILNIAU S GATVJU I STOR J JA R .

Od11 1 11k11 gn l ut
59 Rod n ink ~ va r t a i
 Saudymo lizdai vi~utineje dalyje isdestyti kas 3,7 m . Is maro gilumon siaurejan- 2 YG IM A N TAS

oos saulio nifos atsiverdavo trys saudymo ir stebejimo angos: centrine, maryta AUG U S T AS
Medalis,varis,
statmenai, ir dvi sonines - saudyti i kaire ir desine. Saudymo ang,.i apaooje buvo
1562
irengtos lenteles atremti parakini ginkl<1. Prie Radnink1.1 vart1.1 prirnarytos sienos
dalis buvo au!Gtesne nei manyta. Saudyrno angos seniau buvo irengtos trigubai VLAO ISLOVAS

aulcloau, negu jos yra dabar, grunto atzvilgiu. Iki 1802 m. pries irengiant turgaviete VAZA
Medalis, sidabras,
isorineje Radnink1.1 vaftl.l ir sienos puseje zemes lygis buvo 2,5-3 m zemiau ir dar 16.J9
zemejo Kacergos upelio pusen.
Naujos informacijos apie Radnink1.1 vartus suteike 1992 m. vykdytl.l archeologi-
2Y G IMAN TA S
ni1.1 tyrim1.1 ataskaita. (88) Tyrim1.1 metu atkastos vartl.l bok§to liekanos. Bok§tas, Garbingtl sveciq sutiktuves · ••••,.•o ••
.' ..
\:ka -.....\
AUGUST A S .
J, OzirmblaWlkO pasirodo, buvo beveik kvadratinio piano. Jo vidaus erdve tarp sien1.1 yra 7,3 m plo- prie Rudninkq vartq
oo ir 6,5~,6 m ilgio, ziarint pagal isilgine gatves asj. lvaziavimo vartai buvo apie -. ··~· ·
lilografij a, 1854

3,10 m plooo. Bok§tas turejo dvejus medinius vartus, jrengtus vidineje bok§to pu-
,5,·' ..
' ,',c• .,..~\ -~
Radnink1.1 vartai nuo seno buvo ypatingi. Jie atlikdavo 1,,- · ' ~':;,-\
seje. Siaures rytiniame kampe rastas kablys rodo, kad vartai buvo pakabinarni. ne tik gynybine funkcij<1. Apie juos, kaip reprezentaci-

Isorineje bok§to puseje, 48 cm nuo isorinio fasado, rasti islike 17 cm plocio ir
14 cm gylio vertikalas grioveliai, kuriais judejo pakeliamos metalines grotos.
Vaftl.l iforineje puseje aptiktos saudymo angos. Desineje varm pu-
seje rastoji anga buvo 1,65 m plooo ir 92 cm gylio. Nestoras, bet
intensyvus kultarinis zemes sluoksnis po anga byloja,
jog nisoje prie saudymo angos ilg'I laikq ir nuolat
•./i~~tt)
nius vartus, isliko gana daug rasytines informacijos. Iki
XIX a . pradzios i Vilni1.1 atvyke garbingi sveciai badavo
iskilmingai sutinkarni batent prie si1.1 Radnink1.1 vartl.l.
Atrodo, kad jau nuo XVI a. garbing,.i sveo1.1 sutikimo
tvarka ir sutikimo scenarijus turejo nusistovejusias tradi-
cijas, kuri1.1 badavo gana tiksliai laikomasi. VaJdoVI.I sutiki-

...
badavo budima. jvairios s<1nasos nuo batl.l, nu- mo organizavimas guldavo ant magistrato peciq. Apie
kritusios monetos, kiausini1.1 lu!Gtai tai akivaiz- sveci1.1 atvykimo laik'I ir j1.1 marsrut<1 magistratas paprastai
dziai patvirtina. badavo ispejamas is anksto, kad gale!I.I juos tinkamai su-
Pietineje vartl.l boksto sienoje rasta XVII a. tikti. Neretai, noredami suzinoti tiksl1.1 karaliaus atvyki-
i«
~- pabaigoje uzmaryta laiptine lipti i antr<1
auk§tq. Siauras 65 cm plooo jejirnas turejo
mo laik4 magistrato nariai priesais issi1.1sdavo savo
pasiuntinius. Antai 1688 m ., laukdamas atvykstancio
i '
8/'
··" :>~'"-
I
21 cm plocio medinj slenkstj. !ejus nedi- karaliaus Jono Sobieskio, Vilniaus magistratas i \
dele, ank§t<1 1,24 x 0,65 m aik§tele i virs1.1 Kaun 4 kuriame tuo metu lankesi valdovas, is- -, .<Y ,&) ' ;;9j ~\ Ii!!
1 - ,· ."! . ::i-1 ·--'
vede 92 cm plocio is plytl.l maryti laiptai. siunte tarnautoj<1 Liudvik'I, kuriam pavede suzi-
' ' l• '· u-_,,·~~- ' /~ 1." ...,~'°!\ '~-,
Bolclto vidus buvo gristas akmenirnis. noti tiksl1.1 garbingojo svecio atvykimo i Vilni1.1 'I l· ·."f.1. #1,r
''l;i°;!j:o<;
( f,. Y . ..• • ,.• ',I; •,_A•
/. '.,-
: · ,j ~\\~
.~ : • .•'°. I_,

l
Archeologini1.1 tyrim1.1 metu aptikti trys laik<1. Miesto islaid1.1 i<r{ygoje pazymeta, kad jam l , ~ : ~ ~-:, . I

)~'Q,
:··-,. \. . '?J i;~i~ '
-1 ./,,, . .,.; ' ~ ~ -
grindinio sluoksniai. Prisikase prie seniau- keliones islaidoms sumoketi 8 auksinai. (85, 92)
:; rJjfi
i',, :~ rf•t,,j·\•~~)>///}t
sio, treoojo, grindinio archeologai pastebe- I Vilni1.1 atvykstanti karali1.1 ir kitus kilmin- \ .·· t ·tit,,: l' '-.,...: I - ,:
jo, kad pietvakariniame kampe grindinys
praardytas ir uzkistas plytomis. Jas iseme ne-
gilioje duobuteje rado paslept<1 58 monet1.1 lo-
gus svecius iskilmingai pasitikdavo dar prie-
miestyje. Is oa gausi seiminink1.1 palyda sveci<1
palydedavo iki miesto vartl.l. Stai kaip apraso-
.~ . !!j'·: '\
•..5~,s!_"1-.,-·-r._ ,<-~ ··
.,-: t,•1~\.
/.'i,.· .',·•· , :"'
,,·•--,.~•:.\
~"'~¥· -~,. .,.. \C:~) ':".·c.-., ' •.,:· . ; > . -~
.- . ' .
.,.-Jl_ a-~[l~i-')',..,h .,, _. .• ,-, .,...,(1':.:' . \

bj. Seniausia lobyje rasta moneta - Lenkijos mas karaliaus Augusto III sanaus Karolio sutiki- .· ·. ·'. .:5 . '._!'r
,'\-{-~\.-::'-/:<"".·\• ... ,
vaJdovo Jona Albrechto (1492-1501) pusgrasis. mas. Paneriuose Karoli sutiko apie 300 raitl.l Vil-
~ \ . . ,~v;/ . ')"'!:'<:: ·. ,...
Jir:r,~~ur:0~~ Velyviausios lobio monetos - desirnt 1567 m.
Zygimanto Augusto dvidenari1.1.
niaus pirkli1.1, kurie sudare du ginkluotus barius.
Iskilmingai pasveikintas Karalis persedo i Lietu- - '-

vos Didziosios Kunigailcltystes etmono Mykolo

60 VILN IAUS GATVJl,J ISTORIJA Radninkq gatv t

61 R o dnink4 vartai

I
 !:iTl!rON/\!- Kazimiero Radvilos paradine karietq. kOs vartai, k11ri11 bokst11ose nngelnis npsivilkr
l! A10RA!:i
gkilmingos palydos priekyje is- moksleivini sveikirro ii /ohp1isknis eilerns-
M!'dali,-, ,-1dabr,,..,
puostais zirgais jojo pirklitt burys_ cinis. (6, 119) Miesto gatvese stovejo
apie \SR2
Virs raitelitt vejyje plaikstesi triumfo arkos, papuostos piesi-
7.IGMA.NTAS dangi~os spalvos veliava su niais, sentencijomis, eilerasciais.
VAZA
Lietuvos Didziosios Kuni- Medzio pavidalu buvo pavaiz-
N~:t.inomo da11ininko
gaikstystes herbu. Burio prie- duota visa Jogailaici1.1 gimine,
porln:l,1!>, alicius,
J(,()1 -1/,0.I sakyje ant jmantriai pabalnotJ.t nupiesti Lietuvos ir Lenkijos
zirg1.t jojo trimitininkai. Pries Ka- herbai. Epigrama po Lietu-
rolio kariet<\ jojo Vilniaus vaivadi- vos herbu Vyciu primine
jos atstovai ir karaliskieji dvargkiai. romeniskl! lietuvi1.1 kilme.
Palydos gale jojo kitas pirklitt burys su Zigmantui Vazai apsilan-
bugnais, veliava ir trimitininkais. (100, 95) kius Akademijoje, studen-
Prie Rodninktt vartJ.t kilming,i sveci,i paprastai pasitik- tai karaliaus garbei dek.la-
davo Vilniaus vaivada, Vilniaus vyskupas ir magistrato mavo eilerascius graiktt,
nariai. Sveciui ir jo palydai magistrate nariai jteikdavo lotyn1.1, hebraj1.1, ispan1.1, ita-
brangias dovanas, o valdovui dar ir sirnbolinius miesto l1.1, pranciiz1.1, vokieci1.1, len-
vartus. Ties Rodninktt vartais iskilmingai sutikt,i karalitt ktt ir lietuvitt kalbomis. (6,
pakeliui i pili muzika, eilemis ir teatralizuotais vaidini- 119) Lietuvi1.1 kalba dek.lamuo-

mais sveikindavo daugelyje specialiai ta proga parengtJ.t tas devyni1.1 eilucitt eilerastis
vietJ.t. Sutikimo i~es uztrukdavo gana ilgai. Neretai ,,Pakvietimas Lietuvos gimines"
nuo ankstyvo ryto iki vakaro. Kilming1.tjtt svecitt sutikimo laikomas pirmuoju lietuvisku
ceremonijose privaledavo dalyvauti amatininktt cechtt na- hegzametru ir vienu pirm1.1jtt hegza-
riai. Tai irasyta daugelio cechtt statutuose. metrtt Europos literatoroje. (58, 120)
1579 m. i Vilnitt atvykusi karalitt Stepon,i Bator,i pake- 1609 m. karalius Zigmantas Vaza, su
VILN IA US
liui i pili sveikino net trijose vietose: prie Rodnink1.1 vartq, kariuomene zygiuodamas i Rusij,i, lydi- PANOR AMA

prie Rotuses ir Kolegijos. Aiksteje prie Sv. Jono baznycios mas zmonos, vaiktt ir viso dvaro, vel atvy- (Vysk. £. Val11Vitiotts
jezuitai padare keli1.1 pakop1.1 pakyl4 ant kurios sveikin- ko i Vilnitt ir vel buvo labai iskilmingai su- nt~dalis) pauk.suotas
sid.1bras, 1626
darni karali1.1 stovejo Kolegijos mokytojai ir mokiniai, mu- tiktas. Karaliaus garbei pastatyta triumfo
zikantai ir dainininkai. Skambejo muzika. Sv. Mykolu Ar- arka, o jezuitai karalitt sveikino kalbomis,
JONAS Ill
kangelu persirenges studentas, dviej1.1 sparnuotJ.t angel1.1 eilerasciais bei panegirikomis. (6, 119) S OBIESKIS

lydirnas, karali1.1 paslovino eilemis. Vilniaus kolegijos rek- Po dvejtt metJ.t po pergalingo zygio is Medalis, sidabras,

torius karali1.1 sveikino desirnties provincij1.1 vardu, jteik- Smolensko griztanti karalitt Zigmant<1 Va- apie 167-1

damas raizinj, vaizduojantj zirg4 ir karaliaus atvykimo
proga isleist<1 poezijos rinkinj ,,Sveikinirnai karaliui Stepo-
nui ". (42, 131)
Nei karai, nei epidemijos nesutrikdydavo sveci1.1 sutiki-
mo gkilmi1.1. Kai 1589 m. birzelio menesj j Vilni1.1 atvyko
Lietuvos didysis kunigaikstis ir Lenkijos karalius Zig-
mantas Vaza (53,311), nepaisant kq tik miest<1 nusiaubusios
maro epidemijos, valdovo sutikimui buvo pastatyti pui-
Z<l vel sveikino vilnieciai. Jam vel buvo su-
rengtas labai iskilmingas sutikimas. Smo-
lensko tvirtove vaizduojancioje triumfo
arkoje Vilniaus akademijos studentai su-
vaidino dram,i apie Smolensko paemim,i.
Vaidinim,i, trukusi nuo vidurdienio iki va-
karo, stebejo ir jam plojo minios vilniecitt.
(53,334)

62 VILNIAUS GATVII) ISTORI J A Rad · k 63 Rod n 1nk1.t ,•a rt a1

""' 11 gnl vt+
r
Pompasthlkus sutikimus ypaf mego karalius Vladislovas Vaza. 1647 m. Jis, su sa-
vo anlrqja tmona Liudvika Marija Gonzaga ruoMamasis aplankyti Vilni11, pats
emesi rengti savo sutikimo iifl<.ilmes. Noredamas jaunqjq karaliene nustebinti itin
puosniu ir iskilmingu sutikimu, kelias dienas pries oficiah.1 vizitq slapta atvyko i
Vi1niq ir pats suorganizavo savo sutikimo ceremonialq. Karalius pats asmeni~kai
nustate e isenos tvarkq ir visus skatino gausiai dalyvauti sutikimo ceremonijoje. Vis-
kq parenges Vladislovas Vaza It! melt! kovo 19 d. su karaliene ir gausia didikq pa-
lyda atvyko i Vilni1.1. 1ies Rodninkq vartais karaliSkq por.t sveikino kapitula, ma-
gistratas ir Akademija. Vilniaus burmistras Jonas Vaisnorovifius miesto vardu pa-
sake sveikinimo kalbq ir karaliui padovanojo 300 raudon1.1jq auksin1.1. (54, 33)
Bene paskutinis ties Rodninkq vartais iSkilmingai sutiktas valdovas buvo kara-
lius Jonas Sobieskis. )is 1688 m. su sonumi Jokobu ir gausiu dvariskiq b!iriu j Vil-
ni1.1 atvyko is Gardino. Karali1.1 lydejo Lenkijos karalystes pakancleris, regentas,
dvaro marsalka ir daugybe kilt! valstybes pareigun1.1. J. I. Krasevskis nurodo, kad
iifl<.ilmingam sutikimu.i Rodnink1.1 vartai buvo puosniai dekoruoti. (54, 65) Karaliaus
svitai priartejus virs Rudnink1.1 varlti stogo buvo iskelta valstybes veliava, ilgame
ivafiavimo tunelyje ir ant stogo u:Zdegtos Zvakes ir deglai. Ant plolclcio prie~vartio
stogo Rotuses kapela karali1.1 sveikino iSkilminga muzika.
Prie Ro.dninku vartu. karalit.t pasveikino magistrato vadovai, iteikdami miesto
raktus. Ant paauksuoto padeklo karaliui buvo jteikta 100 raudon1.1jq auksin11, kara-
laioui Jokubui - 50 raudon1.1j1.1 auksin1.1. Neliko u.zmirsta ir karaliaus palyda. Kaip
nurode J. I. Kra~evskis, visoje karaliaus palydoje neliko ne vieno neapdovanoto as-
mens. Illilmingai sutiktq karali1.1 i pili palydejo magistratas, pareigOnai, senatoriai
bei gausus karaliSkasis dvaras: medziokliai, durininkai, liokajai, trirnitininkai, bog-
nininkai, jvairO.s muzikantai, dviej1.1 poruok1.1 (leitenanltl) vedami vengrq pestinin-
k1.1 daliniai. (54, 6S)
Tenka pastebeti, kad sios 1688 m. karaliaus Jono Sobieskio sutikirno illilmes Vil-
niaus magistratui kainavo 2105 auksinus, o tai sudare beveik penktadali visq ht
melt! miesto islaid1.1. (BS, 92-93)
Po sutikimo ceremonijos karalit.1 po puoSniu dryZuotu, spindincios med.Ziagos
baldakimu pro vartus palydejo i miestq. Rotuses aiksteje karali1.1 vel sveikino prie
jo garbei pastatytos puosnios triumfo arkos. Cia karaliaus atvykimo garbei tris die-
nas susirinkusius linksmino kapela, lrimitininkai, dideli katilinj bugrui mu~e bog-
nininkas.
64 VILN JAU S GATVIU ISTORIJA Rad11 i nk11 g at ut
Rudninkq gatves
spindesys ir skurdas
Vieta
lstoriografijoje Rudnink1.1 traktas paprastai datuojamas XIV amziu-
mi. Tuo metu abiejose Sio trakto pusese buvo iSsidest~s vienas se-
JUausit.t Vilniaus priemiesCit.t - Radnink1.1. priemiestis. Jo sodybinio
tipo gyvenvietes driekesi toli nuo miesto centro pieh.t kryptimi.
Ro.dninktt. priemiestis nuo seno buvo gana tankiai u:Zstatytas, ir ne
tik mediniais pastatais. Marine statyba cia fiksuojama jau XVI a. vi-
durio dokumentais.
Gynybinitt. sienu. apjuostoje teritorijoje esanti Radninku. (arba
kaip ivardijama kai kuriuose XVI a. dokumentuose - Radnink1.1.
DidZioji) gatve gana anksti buvo u.Zstatyta, ir, sprendZiant pagal
XVI a. vidurio G. Brauno Vilniaus panoraminj planet, gana tankiai.
Rudnink1.1 gatves archeologini1.1 tyrim1.1 metu aptiktos XV-XVI a.
gotikinio maro liekanos, taCiau istorikai mano, kad kvartalas jau
anksCiau buvo uZstatytas mediniais pastatais, kuriu. liek.anas sunaikino laikas ir ve- ~ V E N TY KL OS
S TA TY O A
lesnes mfirines statybos. Pirmieji mo.riniai pastatai iki masu. dienu. nei~iko, taciau P. Skorinos raifinys,
islikusi1.1j1.1 vieta rodo, kad jie palei Rudnink1.1 keliq buvo statomi stichiSkai. XVl .i.
Pietvakarine miesto dalis, aptverta gynybines miesto sienos, kertama Radninku.
trakto ir ribojama Trak11, Vokieci1.1, Arkli1.1 ir Pylimo gatvi11, jau nuo XIV-XV a. tra-
diciSkai buvo laikoma,, vokieCitt. m.iesto" dalimi ir nuo seno buvo apgyvendinta vo-
kiskai kalbanci1.1 amatinink1.1. (135, XXXVIJ) Siq ,, vokieoq miesto" dali, be ROdninkq
gatves, kirto ir kelios kitos magistrates: Dominikon1.1. ir Trakll. gatves, gatve, einanti
pro Sv. Mikalojaus baznyoq (Sv. Mikalojaus-Siauli1.1), Mesini1.1 ir Arkliq gatves.
Ypaf svarbi siai miesto daliai buvo Rodnink1.1 gatve, vedanti i pagrindinius to
meto miesto traukos taskus: Rotuse ir Rinkos aikste, parapine Sv. Jono baznya'l.
pirkli1.1 namus - Ma:!qjq ir Didziqjq gildijas, Rus1.1 pirkli1.1 namus bei pili1.1 teritorijq.
Lau.zyta Rodnink1.1 gatve vis dar kelia specialisltl abejones, ar dabartine gatves
trasa atitinka senijjq jos krypti, Istorik1.1 manymu, senojo Rudnink1.1 trakto, taip pat
ir gatves lokalizavimas svyruoja tarp Mesini1.1. gatves, isiremiancios i 305 posesijct
(dabar Ligonines g. 9), ir dabartines Rudnink1.1 gatves. Sias abejones galbot galelti
65 Rodn i nku g.it ves s pinde sys ir s kurd.i s
- -

t,-itr:,:
~.
~11/
___ ~

r;;.,W'.a.:· .
~

>~~-=;;i
~J'~<i<~~~
}~-~-:. ,,.~;.,,,:~~f
--_:-':~i ·,.i!., · ;r)1 ,•,, . ~
~.)
- -·· -.a~~ ~;"~
i""'vA7TTlfVA,V i A , ,..-[_TII..Q IIO""'[j"'r

---
!J'

~~--:,.,.:H
,

.; ~·
A6 ~ ~_;;
-~
issklaidyti archeologiniai kasinejimai,
taciau siuo metu telieka manyti, kad se-
nojo Rudninkq trakto trasa atitinka esa-
mq gatves vietq.
Bkilusi vicl viso kvartalo Rudninkq
gatveje stovi Visq ~ventqjq baznycia ir
senosios regulos karmelitq vienuolynas,
savo klestejimo laikotarpiu steng(!sis
mokyti jaunim& ne vien religijos tiesq.
Greta Rodninkq gatves, 53-iojo kvar-

:f
talo viduje, nuo 1600 m . veike vogtq
daiktq ir sendaikciq turgelis (19, 156), vie- V IL N I AUS PLANA S

Giacomo Lwro,
name sio kvartalo namq dar 1633 m.
~il~:"::'.~i~.:1~~;; veike miesto mokykla (bursa miejska),
kitame buvo saugomas miesto parakas.
Rom.:i.
.ipie 161 0

Pastatas Rudninkq g. 13 - bene vienin- RODN I N KU GATVI:

S-J-,1sis kva rtalas.
telis iki musq dienq islik(!s Vilniaus
Pastah..i i.ssidcstymo
amatininkq cecho namas, Rudininkq
:r gatveje stovi Oginskiq rumai, XX a. i'ia
schemos,
1%5
buvo jkurdintas zydq getas.
Rudninkq gatves pastatai nukentejo R 0DN I N K U GATVE:

Pastatu stogai
per 1610, 1648, 1649 ir 1655 m. didziuo-
iS v,upmes bo~to,
sius gaisrus. Be to, daugelis Rudninkq 2001
priemiescio pastatq sudege ~iaures ka-
1-gohka
ro metu. Rudninkq gatves pastatai bu-
2-renesansas:
3-barokas.
vo apgriauti per 1794 m. rusq kariuo-
_ _, [:=:1 5
- • l'iZZZI ' 4 -klas1c1zmas
5 - eklekl,ka
menes atakas.
c:::] l c=J i 6-XXa sta1yba

Pavadinirnas
Nors ir labai sena, Rudninkq gatve ra-
sytiniuose saltiniuose siuo vardu pirm11
kart11 minima tik XVI a. pabaigoje. Bene
pinrn1 kart<1 sj vard<1 aptinkame 1598 m.
dokumente, skirtame magistratui, ku-
riame pirklys Kliugata skundesi, kad

~-
Rudninkq gatveje netoli Rudninkq var-
Ill totorius Aisa ~abanovicius ji primuse
1.2-a,ch1tekt(i1ospa m inkla1 ir apiplese. (144, 143) Taip uztikrintai pa-
3-9011k1nia1rus1a1,
C=:J J 4 - saugomi fa saaai vartotas gatves pavadinimas leidzia
manyti, kad si gatve Radninkq vardu

66 VILNIAUS GATV IV ISTORIJA Rad11i11k11 g11tve

67 Rodninku ga l\•('s s pindes ys ir s kurd.1 s
 1
buvo vadinama gerokai seniau. ROd-
ninku. gatves pavadinimas unikalus ne
tik de! senumo, tai vienas g nedaugelio
Vilniaus gatviu. vardll, kuris p er ilgus
~imtmecius nepakito.
Dar vienas 1598 m. dokumentas, z
z:
patvirtinantis gatves pavadinim<1, yra Q

sioje gatveje gyvenusio miestiecio Mar-

tyno Zavistovskio skundas pries kapi-
tulos jurisdikos valdini Mikaloju. Eis-
mont<1, kuris su tarnais tq metq rugpjO-
cio 13 d. 6 val. vakaro uz puole Zavis-
tovskio namus. Sumuse ir smarkiai su-
kruvine seiminink<1 ir jo zmon<1, uzpuo-
lejai pagrobe ju. daiktus ir pinigus. (39,
106) 1602 m . dokumente kalbama apie
mustynes Rudninku. gatveje miestiecio
Sobolio name buvusioje smukleje. (144,
186) Taigi anuomet prestizineje senojo
Vilniaus Rudninku. gatveje XVI-XVII a.
gyventi buvo gana nesaugu.
J. K.imarausk.:as
V IL N I AUS MIESTO

PLANAS - PAV El KS LAS

Gyventojai
Fragmentas,
1923-1928 Prie Rodninku. gatves stoveje namai
XVI-XVII a. priklause Astikams, Pa-
ROO N I NKU CATV£
K . GRUNERTO
cams, Chodkeviciams, Valavil'iams ir
l'LANE , 1808 Oginskiams, kuriu. rumai, issideste tarp
Arkliu. ir Rodninku. gatviu., uzeme dide-
Ie 54 kvartalo dalj. Gatve supanciuose
kvartaluose XVII-XVIII a. pradzioje gy-
J. Kamaraus~s veno nemaza kitq tituluotq zmoniu.: se-
R0DN INKU GATV ES natoriu., marsalku., rastininku., stalinin-
!SK LOTIN£5,
ku., pastalininku.. ~ia gyveno kariskiai,
1944
dvasininkai, pirkliai, kurie savo n amus
RODNINKU C:ATVl:S ir krautuves turejo ne tik Rodninku. gat-
PASTATU S TOGAI veje, bet ir Didziosios ir Mazosios gildi-
(Arcl,yvine ri11otra11kn,
ju. pastatuose Rotuses aiksteje.
XX n. 4-nsis ddimtmclis).
Vaizdas i~ varpines Is rasytiniu. saltiniu. zinome, kad
bolcllo XVIII a. viduryje Rudninku. gatveje gy-
veno architektas Tomas Ruselis, kuris

68 VIL NI Aus CATV I u I s TOR I J A Rn d II j II k ,, ,' ?at V I'

69 Rodninku gatves s pindesy s ir sku rda s
magistrato paved imu modernizavo Rotuses fasad<1, po 1748 m. gaisro atstate su-
degusias krautuveles abipus Rotuses aikstes Imbaruose. Jam tikriausiai ir buvo
pavesta uzbaigti Rotuses boksto statyb&. Ruseliui taip pat priskiriama Igno ir Ele-
nos Oginskill rilmll statyba 270-oje posesijoje, tarp Arklill ir Rudninkll gatvill. Zi-
noma, kad 1753 m. jis isigijo nam<1 Rudninkll gatveje. (52, 146-147)
Veliau aplinkybes eme keistis. XVIII a. viduryje ir antroje puseje salia tituluotlj
savininkll jau gyveno nemazai amatininkll - kalvi4, salyklinink4, murinink4,
puodzi4, siuvej4, padaugejo smulkill prekeivill. Dauguma ill buvo katalikll tikeji-
mo zmones - lenkai ar sulenkeje lietuviai. Iki XVIII a. pabaigos sioje gatveje nebu-
vo ne vieno zydll tautybes namo savininko.
XVIII a. pradzioje priesll naikinami ir amziaus vidurio gaisf!l niokojami pastatai
virto griuvesiais. Savininkai, nepajegdami atstatyti, stengesi jais atsikratyti, taciau
ir naujiems savininkams sekesi ne k<1 geriau. Vos speti atstatyti pastatai vel dege.
Gatve palengva prarado patrauklum<1, virto skurdzi4, apsepusill namll rajonu.
XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradzioje Rudninkll gatveje ir aplink j<1 eme kurtis zydai
pirkliai. Proces<1 paspartino Rusijos administracijos represijos. Numalsinus 1831 m.
ir 1864 m. sukilimus, sukileliai buvo kalinami, tremiami i Sibir<1, jll ir kitq patriotis-
kai nusiteikusill miestiecill namai buvo konfiskuojami. Aktyvesni patriotai privers-
ti emigruoti, ill namai, dazniausiai like be tikrlj seiminink1.1, palengva nyko. Vil-
niaus gyventojll po 1831 m. sukilimo sumazejo net ketvirciu. 1825 m., Vilniuje gy-
veno 46655 gyventojai, o 1832 m. ill beliko 35649. (3, 104-107) Be to, XIX a. viduryje ir
ypac jo pabaigoje sparciai kuriantis naujam miesto centrui apie Georgijaus (dabar
Gedimino pr.) gatve bei Pogulianka ir tiesiant naujas gatves Naujamiestyje, Rud-
ninkll gatves patrauklumas dar sumazejo.
XIX a. viduryje ir antroje puseje kai kurie kvartalai (55-57), supe Rudninkll gat-
ve, jau buvo beveik istisai apgyvendinti zydll tautybes zmonill. Pastatuose daugy-
be vieno--dviejll kambarill butelill. Kambariai paprastai mazi, dazniausiai dar pa-
pildomai pertverti lentinemis pertvaromis. Cia ankstai susikimse gyveno daugiau-
sia smulkus prekeiviai ir amatininkai: siuvejai, kirpejai, skerdejai, batsiuviai, muzi-
kantai. Abipus gatves veike daugybe parduotuvi1.1, bravom karcemll bei smulkill
parduotuveli1.1, prekiavusill ivairiausiomis smulkmenomis, sienu, malkomis.
Kadaise buvusi graziausia miesto gatve neteko savo puosnumo, sumenko. Pasta-
tai stovejo neremontuojami, apsiure. A. H. Kirkoras 1859 m. apie zydll apgyvendin-
t<1 miesto dalj, vadinam& ,,juoduoju miestu", kuriai priskiria ir Rudninkll gatve, ra-
so: Abipus gatvi11 ir skersgatvi11 stovi daugybe sen11 marini11 nam11 su ivairaus dydiio kie-
mais, i kuriuos vien paiiareti baisu, su bemai vertikaliai pastatytomis kopeciomis - staciais,
siaurais, dainai net be turek/11 laipteliais, su tokiais paciais siabuojanciais prieangiais, su
perejimais i§ vienos gatveles i kitq, slaptais rasiais, poieminiais koridoreliais. O visuose
siuose sutranijusiuose namuose kim§te prisikimsr daugybe neturting11, skarmaluot 11 seim11,
kurios dainai, nori!damos susirasti vietq ir pigesnj kampeli, net ir viename kambaryje gyve-
na keliais aukstais neapsakomame tvaike. (48, 70)
70 VIL N IAU S GATV IU I STOR IJA Rad u i nkr ga/v1•
1
Prekeiviai
1915 m. Vilniaus adresll knygoje (139) isvardytos net 54 jvairios Rodninkll gatves
parduotuveles. Kai kuriuose namuose jll bota net po keturias--penkias. Tose
krautuvelese XX a. pradzioje prekiavo cukrurni, kailiais, tabaku, silkemis, geleiies
padargais, aukso ir sidabro gaminiais. Veike trys vaistines, traktyrius, du vyno ril-
siai bei 4 krautuveles, prekiavusios bandelemis. &siose krautuvelese prekiavo
audiniais bei popieriumi ir kanceliarinemis prekemis, keturiose - virvemis ir mai-
sais. Gatveje buvo penkios avalynes krautuveles. Dvi krautuveles prekiavo dazais.
Buvo prekiaujama ir urmu. Tokill prekeivill taip pat bota keleto. VtSa prekyba bu-
vo zydll rankose.
Adresll knygoje nenurodoma Rudninkll gatveje esant dirbtuvill. Vis delto cia bu-
vo papirosll gilzill fabrikas - Rudnink1.1 ir Ligonines gatvill kampe. Nors vargu ar
galime si& nedidele dirbtuvele, jsikurusi<1 viename gyvenamo namo kambaryje, va-
dinti fabriku. 1901 m. Rodnink1.1 gatves nam1.1 jvertinimo aktuose kalbama apie
kelias dirbtuves: batsiuvi1.1, saltkalvi1.1, knygrisiq; minimos ir kelios kepykleles.
Vienas su kitu konkuruojantys prekeiviai vos sudurdavo gal11 su galu, sunkiai
sugebedami uzsimoketi uz nuomojamas patalpas. Nam1.1 savininkai skurdo. J1.1 tur-
tas buvo skolintas ir perskolintas. Pastatai ejo is rank!l i rankas. Daugelis j1.1 per
simtrneti, nuo XIX a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo, ne karto nebuvo nei re-
montuojami, nei perstatomi. Paprastai de! vis1.1, net ir smulki1.1 remontq ar pertvar-
kym4, net keisdami langq form11 savininkai privalejo Miesto valdybai pateikti pro-
fesionali1.1 architektq parengtus projektus ir gauti leidim'I darbarns. Vtlniaus mies-
to valdybos fonde toki1.1 prasym1.1 jvairiems remontarns ir pertvarkymarns Rud-
nink1.1 gatves namuose pavyko aptikti tik 30 per beveik 100 metll, ir tai dauguma
labai smulkiems patvarkymams: pavyzdziui, vietoje lango jrengti duris arba vieto-
je duf!l ir lango jrengti duris ir du langus. Beveik puse prasym1.1 buvo susije tik su
trimis namais, stovejusiais gatves gale, prie Rotuses aikstes, priklausanciais stam-
biems pirkliams ir bankininkams.
~ios miesto dalies pastatai nuskurdo greiciausiai ne tik de! ekonomini1.1 priefas-
ciq. Auksciausioji iyd11 dievotumo forma yra susijusi su ,,nuotaika", o ne su aktyvia veik-
la. Kaip dievotas iydas galejo pasijusti esqs Dievo valios vykdytojas, pasauktas racionaliai
pertvarkyti si is esmes iskrypusi ir priesiskq pasauli, apie kuri jis nuo Hadriano laikl/ iino-
jo, kad jo neimanoma pakeisti imogaus darbais. Taip galejo manyti iydas laisvamanis, bet
ne dievotas iydas, - teigia Maksas Veberis. (124, 293) ROdninkll gatveje ir aplink j11 bu-
vusiuose kvartaluose buvo net keletas zyd1.1 maldos namq ir religinill mokykl1.1.
Galbot zyd1.1 dievotumas ir buvo viena priefasci1.1, kodel §i gatve, kadaise viena
graziausi1.1 Vilniuje, XX a. pradzioje pavirto purvina ir nepatrauklia.
Laiminga isimtis tebuvo Rodnink1.1 ir Vokieci1.1 gatvi1.1 kampe, dabarti.nio ~iuolai-
kinio meno centro vietoje, stovejes viesbutis ,,Kontipental", ir gretimame pirklio
Bunimoviciaus name isikQres stambus Sankt Peterburgo tarptautinis komercinis
bankas, sekmingai veikes iki pat 1940 m., taip pat Rudnink!l ir Didziosios gatvi1.1 ry-
71 Rodnink1..1 gatvl'.'s s pind esys ir skur da s
 tiniame kampe, priesais Rotuse, XIX a.
zydll tarybos - kieme, Rndnink11 g. 8, gestapas vykde selek-
pabaigoje - XX a. pradzioje veike viena
cijas. Nedarbingi ir ligoti zydai buvo gabenami i Panerius ir
didziausiq Vilniuje Leibos ir Rivkos
naikinami.
:r~ • Zalkindq parduotuve. Joje buvo net 20 Net ir tokiomis sunkiomis, beviltiskomis aplinkybemis ge-

--,t skyri11, pirkejus aptamavo 150 darbuo-

tojq. Taciau ir Zalkindai bankroto neis-
to kaliniai priesinosi. Priesais Judenrato pastat,\ kitoje Rud-
ninkll gatves puseje, 9-ame name esanciose dirbtuvese pasi-
'.
,,Ir
venge. Amziaus pradzioje parduotuve
dege. Po gaisro savininkas nesugebejo
priesinimo dalyviai po kilnojama krosnele slapta issikase su-

\1,j' pastato islaikyti. Ji is varzytiniq jsigijo

lini ir tuneli i kanalizacijos kolektoriq. Siuo ankstu, vos 1,45 m
aukscio ir 0,9 m plocio kolektoriumi nedidelemis grupelemis
A!;~ =·~· J:- ',
//Y'~~~·II\- :-i'.,.r:. h1,J .
Krasto ukio bankas. begliai is geto pasiekdavo Islandijos, V. Sopeno gatves bei lie-
taus kanalizacijos kolektoritt, kurio anga buvo salia Vilnios
'f;i} ' ,
/!~. !I/it{
1
f.\ ::~
~
,. ' '/.
Getas tilto j Malnnq gatve. Tokiu keliu is miesto sugebejo pasitrauk-
ti simtai zydq tautybes zmoniq. Paskutine nakti pries panaik-
/, ~i!/~
if
_·.· . f; ..~,
r ~· ) . . ,._'. · Per Antr.1ji Pasaulini kar.1 hitlerininkai inant get& siuo keliu iskeliavo apie 120 zmoniq.

J.., '/ :
1. ~
1
f.
';f
l;~ · : I
vos 1941 m. birzelio 24 d. izenge i Vil-
niq emesi represijq pries vilniecius.
Ypac ziauriai buvo elgiamasi su zy-
1943 m. rugsejo 23 d. Vilniaus getas buvo sunaikintas. Ge-
to gyventojai pro Riidninkq gatves vartus iskeliavo mirciai i
Panerius, kiti atsidnre Dachau, Stuthofo, Buchenvaldo, Mai-
-' ."') ,· \ j:• .,,. dais. Jie privalejo ant kriitines ir nuga- daneko, Osvencimo mirties stovyklose. (IS, 162-164) 1944 m.
ros nesioti specialq zenk1'1 - Dovydo
, :- I t ;1( ••::
nukentejo ir buve geto pastatai 55-ame ir 56-ame kvartaluose. VJLN IAU S
zvaigzde su raide J. Nuo 18 val. iki 6 Kai kurie namai dar buvo tinkami gyventi, o kitus buvo gali- SENAM I ESC IO

val. zydams buvo draudziama pasiro- ma atstatyti, taciau 1957-1958 m. jie buvo nugriauti. Matyt, KIEMAS

dyti gatvese. Kai kuriomis gatvemis noreta ne tik isvalyti griuvesius is miesto, siekta ir utilitariniq
(Gedimino, Basanaviciaus, Sv. Jono, tikslq - ieskota aukso, paslepto namuose. Griovimq liudinin-
= 11111!!1:! Didzi&ja, Ausros Vartq, Bazilijon11, Vo- kai teige mate byrant auk.sines monetas, kai buvo ardomi
kieciq ir kitomis) jiems buvo apskritai banko griuvesiai. Matyt, jo rasta ir kituose pastatuose. VILNIAUS GET A S

' uzdrausta vaikscioti. !vesta daugybe Isgriautu namq vietoje jrengtas skveras, veliau ant sio Pabtgimo i~ geto

::u. # ~ .; kitu draudimtt, uz kuriq nepaisym& skvero dalies palei Vokieciq (tuomet Muziejaus) gatve, ant
planas, 194.J

grese grieztos bausmes.
1941 m. rugsejo 6 d. gestapas tiiks-
tani'ius is viso Vilniaus suvarytu zydq
keturiq cia stovejusiq pastatu pamattt, pastatyti Dailes Paro-
dq rtlmai (dabar Siuolaikinio meno centras), uzeme didesne
)ejimas-i kanalizacijos kolektori4
55-ojo kvartalo dalj.
Oirbtuves AUdinink1.19

I
K . KUK E VJC:IU S apgyvendino getuose. Pirmajame gete, kuris apeme Rudnink11, Siauli11, Strasiino Ilg& laik& si prekybine prieskario gatve buvo tarsi apmiru- I
Prekiilutojas drabufiais. i.'-JJ ·: -
(dabar. Zemaitijos), Ligonines ir Mesiniq gatves, ikurdinta 32000 zmoniq. Antrasis si. Iki astunto desimtmecio Rudninkq gatveje veltui bntume Judenratas i J kro.sr.ere
f
1,I I Q
Lltograt1ja, Alldinink4 6
1839
getas apeme Zyd11, Julijono Klai'kos (dabar. M. Antokolskio) ir Gaona gatves. Jame ieskoje nors vienos parduotuves. Jq nebuvo. Net astunto de-
ikurdinta 9000 zmoniq. Getai is visq pusiq buvo aptverti spygliuota viela ir saugo- simtmei'io viduryje atsiradusios parduotuves (pvz., avaly-
~Ll'
mi sargybiniq. Miesto gyventojams jeiti i getus ir bendrauti su zydais buvo griez- nes), nepaisant sovietinio deficito, kazkodel vilniei'iq netrau-
tai draudziama. Mirties bausme buvo baudziami meginantys i geto teritorij& jnesti I/ ke, jos vos vertesi.
maisto produktu. Padetis eme smarkiai keistis, atkiirus Lietuvos nepriklau-
Antrasis getas gyvavo labai trumpai, tik iki 1941 m. spalio pabaigos. Beveik visi
9000 jo gyventojq buvo susaµdyti Paneriuose. Kiek ilgiau issilaike Pirmasis getas,
kuriam priklause ir Rudninkq gatve. Jos gale, prie Ligonines gatves, buvo pastaty-
f somybe. Gatve atsigauna. Joje vel veikia kelios prabangios
parduotuves, barai, puikiai sutvarkytuose pastatuose kuriasi
bendros Lietuvos ir uzsienio firmos.
090x1 .45
ti vartai. Savavaliskas pasitraukimas is geto teritorijos grese mirtimi. Judenrato -

ti
72 VILN IAUS GATV!V ISTORIJA Rad11i11k11 gatv~ 73 Rodnink1.1 gatv\'.' s s plnd esys i r sk urda s
 Visq Sventttjtt baznycia
ir vienuolynas
,/l.;'r:l Teritorija

Vist1 Sventlijll baznycia ir senosios regulos karmelitti vienuolynas stovi Vilniaus Se-
namiescio 53-iojo kvartalo pietrytineje dalyje. Sis kvartalas nuo seniausi11 lai1<11 tu-
Visu Svcnt1.1ju batnyOos
rejo svarbi<1 strategine ir politine reiksme miesto gyvenimui. Kvartalas kuresi ribo-

. • ,~ 1-
freskOll fragment.as
jamas Rodninkll varltt., gynybines miesto sienos, Apvaliojo boksto bei ekonomiskai
SV. EL IJA S
Polichruomuota
/4 svarbi11 Arklill ir Jav11 turgt1. Patogi vieta netoli administracini1.1, gynybos bei pre-
kybos objektli ir svarbi11 keli11 leme ankstyv'I sios teritorijos uzstatym<1-

, ;.\1
skulptora,
Vakarine ir pietine kvartalo dalis, ribojama Pylirno ir Bazilijon11 gatvi1.1, gaugo
Vis1.1 Sventlijll batnyOos
altorius
~ - t palei miesto siemi. G. Brauno plane matome mediniais namais uzstatyt<1 kvartal<1.
Tik palei gynybine sien<1 palikta neuzstatyta teritorija. Si kvartalo dalis turejo ir gy-
nybine reiksme, o gynybine siena savo ruoztu turejo jtakos statom11 pastalll vietai
·•._
_ · f~'fl I.\
\~\\. ,; bei jll strukta.rai.
Paga! sen& tradicij& miesto sien& ir vartus is vidaus puses sustiprindavo dide-
if I __ c). liais, dazniausiai vienuolyn11 pastatais. Panasiais tikslais apytusteje, menkais pasta-
teliais nutupdytoje vietoje prie Rodnink11 varl!l XVII a. pradzioje buvo statomas se-
nosios regulos karmelitti vienuolyno kompleksas ir Vis11 Svenl!ljll baznycia.
:: i,

Karmelitai
·:·
~,
' . Karmelil!l vienuoli11 ordinas (Ordo Beatae Virginis Mariae de Monte Cannelo) pava-
dintas Palestinos Karmelio kalno vardu. Karmelitai daznai buvo vadinarni ,,Mari-
jos pirmagimiais sanumis". (110, 113)
Karmelitti ordin11 jkore ne pranasas Elijas, kaip sakoma padavirne, o kryziuotis
sv. Bertoldas Kalabrijietis, kuris 1155 m. kartu su 10 savo draugt1 apsigyveno Kar-
melio kalne ir ten sv. Elijo garbei pastate baznyci11.

!
Jo ipedinio sv. Brokardo prasymu Jeruzales patriarchas sv. Albertas Vercelietis
1209 m. karmelitams suteike trump<1, taciau gana griezt<1 regul<1. Regula draude vie-
,/
-;~·: ~:}
.(.'
. . nuoliams tureti turt'l, nurode gyventi atskiruose nameliuose, laikytis griezto pas-
I
.,, -
ninko ir tyleti nuo mispatll iki kilos dienos tercijos, patare dirbti rank11 darbus ii:
{ .> dave kelet& kitti asketisko-gyvenimo nurodym11. Si11 griezt<1 regul<1 1226 m. patvir-
tino popiezius Honorijus III.

74 VILNIAUS GAT V JU I STOR IJ A Rnd11i11k 11 gatv~

75 V i s tt S ve n t ttjlt b a l!:nyt ia ir v i enuo l yn as
 I
f
K A RME LJT U ,~ ..,.:. E'l'..ii.•~

O RDIN O talavirno s&lyga. Jau 1281 rn. karmelitu generaline kapitula Londone patvirtino, kad
V I EN U O I.IA I
11
esimokt;mas pagimdo klaidas ir tampa kiekvienos valstybts zlugimo priezastimi. (121 , 25)
Mini.itior.-i, ~i modernesne veikla nepatiko eremitisko vienuoliq gyvenimo bodo salinin-
).'V .i.
kams. Kilo butinybe reformuoti karmelitu ordin&. XVI a. nuo senosios regulos at-
V IE NUO UAI skilo sv. Tereses Avilietes ir sv. Kryziaus Jono reformuota karmelitu vienuolijos
Minl.itior.i, dalis, likusi istikima primityviajai sv. Alberto ir popieziaus Inocento JV susvelnin-
1300 tai reguloms. Atskilo nauja basqjq karmelitu saka, nuo 1593 m. tapusi savarankis- V I ENUOLJ A l ,

G I E D AN T YS
ku ordinu. r S AL MES
M ini.-itiO r.-i,
XV .-a. pr.
Karmelitai Vilniuje
Senosios regulos karmelitai jsikure Lietuvoje XVI a . pra-
Is Karmelio kalno vienuoliai paplito dzioje. Lietuvoje karmelitu ordinas ne tik kovojo su pro-

ll lfl~
.,.. ,·:\ .'{.,\~·~
po Sirij& ir Vidurzemio juros pakrantes, testantizmu, bet rupinosi jaunuoliq mokymu, schiz-

j -. .' · r1~ 1~ ~ ,\m·-\:·.: < ,·, · bet neilgam. Musulmonai uzpuole Kar-
melio kaln& ir iszude vienuolius. Nete-
matikq atvertimu i katalikyb~ rusiskosiose srityse.
XIX a. pradzioje Lietuvoje buvo 13 karmelitu
·,.,
__l .':::,1.,.oc, ,..::t _,,
.,.
,.: 11,;.'I,,;.~ .
. .. . . " k~ bustines karmelitai, ordino generolo vienuolynq. Vienuolynai jsikure Zaviseje, Slaba-
. I,1,,1,:.,·•,' = ~ -~ ~. l '"l.
Alano vadovaujami, 1238 m. persikele i
/ J.· lb ~ l ! I K.>.:\. < ' . ,____ ,,
i,' ,,~. , . .
·, I . ..._
doje, Z.oludke, Lydoje, Krupcycoje, Kales-
,,;.s .___
-,..~.' -•••,.G!-:-:-11•'•.;r
.. 1._
I \ ~

.".:-;~1-~.I~~i. -;-~rz,:
.) ... ..., -. ....-,. " • ~ .., , ,.. ~,-.--, .

-~." ,. ,~1 I .· ' ·,.-..;ItOil..

'I ..
~ ;,.
Europ&. Cia jie pirmiausia isikure Kipro nykuose, Pumpenuose, Tabariskese, Ke-

~i~-,
. .
" _, •· 11 • 1
f ~ f! __ , ! l L~ ;;._(
saloje, veliau kuresi Sicilijoje, Pietq

,.i~
r . ~~-
'~t'-«
_·i
dainiuose, Raseiniuose,. Linkuvoje, Kolai-
1

i !i J;;~. ., .-.
:~ ; - \ :,......:

,~J¾:\ • . ' ' '' ~ .

I.~ !J! ~\,~.-~'°j1n ~

·~ . '/' t , ~, ' \~tf -~- Pranctizijoje ir Anglijoje. 021. 25)
1

.?.· - !(;: - niuose, Vilniuje. (129) I Vilniq senosios regu-

/i' , ' Pasikeitus aplinkybems, karmelitams los karmelitus pasikviete Vilniaus vaivada,
-~\, -
.~:if_ ! ".·l., j teko keisti savo regul<1, kuri nurnate LOK kancleris Mikalojus Radvila Senasis.
,··-·- . ·,.J£L ·. . . -~
.,l . , ~,.
•K
,, -,·
•.., ' , . i;., (.'., .- • i erernitisk& gyvenirno bud<1, neleido sta- Jis 1506 m. pergales pries totorius prie
I ·'-- ·~~···, ~·' I I!!~
I •, L, n,_-~.,I-, ·,, i'1""f'~"' .t.:., -
; . ii.:.
:t• ' ~· tyti vienuolynq ir aukoti rnisiq. Popie-
' I
Klecko atrninimui savo lesomis ir savo ze-

fl ,,
I .- , . ·.· , ;_;;
l )\' -· · ,_!~
i:- , zius Inocentas IV 1247 m. patvirtino

..,.. ..
meje pastatydino ~v. Jurgio Kankinio baz-
t, · nauj& karmelitu vienuolijos regul<1, ku- nyci<1, prie kurios ikure karmelitu vienuo-
.
., \( .'\~1- {~y\!;~ -· ,,x\?7'<ll
¢ i .· r:~
1"~•\. "''"-' -
__c_-
rioje buvo atsisakyta erernitisko gyveni- lyn& .
mo budo ir leista vienuoliams gyventi lsikur~ Vilniuje veiklus ir energingi kar-
C : : .
vienoje patalpoje. Buvo sutrumpintas rnelitai emesi religinio ir pasaulietinio Svie-

~, .f f,. J1y' :
. ~-', ' ,_J 1·' ,~ 11
. ..
! .~ 11
· r 1
,,._ (li. ,,. . , ; ii ,t, r, I 1.
tylejimo laikas, leista tureti bendr& tur-
t<1, vienuolyno vyresniojo - prioro - is-
dalijam& vienuoliams pagal jq porei-
timo, kure brolijas. Senajame vienuolyne
karmelitarns daresi per anksta. Imta iesko-
ti naujos vietos Vilniuje. Ji atsirado greta
-~
,.
I
I,! I
J_ i' _ .· ../ ~ " .:;; \ kius, issarniai apibudinti skaistumo ir Rudninkq vartu. Cia daugiau kaip po simt-
. .
·
!

!1
,,

, •--- ,
' •

1 l,
l
,
";,;
.
:
!' •
:l•
:J("" 11111.&~~-
!ll'l:
. • J'i!ir,. · II
'
neturto iZadai, miestuose leista tureti ir mecio nuo karrnelitu isikurimo Vilniuje
-- ~
": \ ·.''
.,,fr ·.•1,- .· t op.·'< 0 -: r ;
.~*
<
'> • • "\ I ' ,' Ii ~• statydintis vienuolynus. (121, 24) prie Visq ~ventqjq baznycios atsirado ant-
•._.0\\1 I .1\, ii ~': t.
I '' '° .
• •. I
' ' . '1l' I Ii, ' 1247 m. Simonas Stokas, tap~s ordino rasis jq vienuolynas. :'.'- !
I~/) :,~Uk ; ft'_j, •. j~
--
:'\ J ·. ,~ '
generolu, eme steigti karmelitu vienuo- 1633 m. Vladislovo Vazos konfirmacine-
I"'- >~
.

, Gt> ·· .·· · . -~. : __•· _ _;__·.

lynus universitetu miestuose: Boloneje,
Kembrid.ze, Oksforde, Paryziuje. Moks-
je privilegijoje uzsimenama apie nuo senq
laikq veikusi,i ir karmelitu globojam& Die-
A H 1
i_
las tapo svarbia karmelitu ordino apas- vo Garbes koplyci<1, pastatydint& anksciau

76 VI L NIAUS GATVJU IS T ORIJA R fl tl11 i11k11 g at vi' 77 V i s 1.1 S v e nt1.1 j 1.1 ba i:n y~ia ir v ie n uoly n .-i s
 ...,, .... --·.• .
& f!l.A""- - .e-
,,.r.-·.,w;;:, r-9- -
a]
negu Visq Sventqjq baznycia. (21 7, 110-121) Tlketina, kad aa
jau tada yra buvusi kazkokia kannelitq bastine. Doku-
mentai taip pat mini sioje vietoje kadaise stovejusi& Sv,
.
"'\<-' T Vaitiekaus baznytele. (370, 6) Si& medine baznytele ar
·•··': -~ koplyci& mini ir baznycios kronika. (348) Koplyci& glo-
-~ bojo vienuolyno prie ~v. Jurgio Karlkinio baznycios pri-
\. :'!,,,,.. '
oras S, Koslinskis su vienuoliais kannelitais, tuo metu
gyvenusiais prie naujai steigiamos bainycios, (348) t, y. prie
1620-1631 m. pastatydintos Visq Sventqjq baznycios.
Didziojo 1610 m. gaisro metu ugnis pasiglernze dau-
gum<1 Vilniaus pastatq, Smarkiai nukentejo vakarine miesto
dalis. Gaisras nusiaube tuo metu menkai uzstatyt& vis<1 basi-
mos 281-osios posesijos teritorij'l, Nukentejo Radninkq vartai ir
miesto gynybine siena. Skubiai reikejo rapintis miesto itvirtinimq apsau-
V I EN U O LI A I ga, nes buvo reali rusq ir totoriq antpuoliq galirnybe. Tam puikiausiai galejo pasi-
rRAN C IS KO N AI
tarnauti naujasis vienuolynas. Tokiomis aplinkybemis apsukriai sugebejo pasinau-
Miniatiora,
xv,. doti Sv. Jurgio karmelitq vienuolyno vyresnysis Stanislovas Koslinskis, jau nuo se-
no brandines mintj jsteigti dar vienq karmelitq vienuolyn'l Vilniuje.
Jam pavyko jkalbeti karaliaus Zigmanto Vazos sekretori1.1, stambq Asmenos pa-
vieto zemvaldj Vaitiekq (Adalbert&) Chludzinski, salia ROdninkq vartq turejusj ke-
let<1 gaisro apniokotq nam1.1, funduoti nauj& karmelitq vienuolynll ir baznycil!,
1621 m. steigiamam antrajam senosios regulos karmelitq vienuolynui V. Chlu-
dzinskis uzrase neseniai jsigyt<1 Asmenos pavieto Zeladzio dvarll su baznycia ir ga-
rantavo, kad po jo mirties minetas dvaras pereis visiskon vienuolyno nuosavyben,
o iki to laiko jis dvarll valdys pats, (147, 205-206)
ls dokumento aiskeja, kad vienuolynui ir baznyciai sumuryti V. Chludzinskis kar-
melitams jau anksciau buvo padovanojes savo namus Radninkq gatveje. Dokumen-
te isvardyti dovanoti pastatai: marinis namas, vadinamas Baranovskil/, su Kiniskil/, Pa-
cenneckil/ ir Tesmanovski11 namais ir Karalkovskil/ sklypu. Pastal'ius vienuolynll ir bazny-
0.<1, siq namq ir prie jq buvusiq sklypq vardai isnyko, velesni karmelitq dokumentai
juos vadina marnamiais, namais, ant kuril/ stovi vienuolynas ir bainycia. (367, 4)
Kartu su mineta fundacija - pastatais - V. Chludzinskis 1620 m. kannelitams su-
teike nuolatines pajamas - zemes fundacij<1, be kurios vienuolynas nega.Jejo buti
steigiamas. Zeladzio dvaras, pagrindine vienuolyno zemes fundacija, turejo 133 va-
lakus zemes, (349, 402-406) Veliau vienuolynui atiteko vienas kitas kaimas ar net di-
desnis dvaras, tao.au is jq pajamos budavo neiliaiaikes ir nenuolatines. Sios valdos
vienuolynui atitekdavo uz dvarininkq skolas ir de! jq nuolat bodavo bylinejimasi.
1798 m . kannelitams atiteko kiek vertingesnis Trakq pavieto Papiskiq palivarkas,
turintis 11 valakq zemes. Ji vienuolynas gavo is 1797 m, uzdaryto karmelitq vienuo-
lyno prie Sv. Jurgio Kankinio baznyi'ios. (349, 402-406) Baznycios ir vienuolyno gyva-
I
virnui vien tik V. Ch!udzinskio fundacijos nepakako.
78 VILN IAUS G ATVIV ISTORIJA R ad 11inkr1 g at vl'
!
XVU-XVIIl a, karmelitai jvairiose Vilniaus vietose turejo keliolika namq ir skly-
p11, is kuriq gaudavo pajamas, Vienus jsigijo patys, kitus valde jkeitimo teise (tes-
tatoriams savo namais laiduojant vienuolynui uzrasytas pinigq sumas). Vienuoly-
nas gaudavo zemes mokestj iris savo sklyp1.1, kuriuose kannelitai miestieciams bu-
vo Ieide pasistatydinti namus. Dali savo namq karmelitai nuomodavo miestie-
ciams. Kai galedavo, vienuolynas isnuomodavo net prie savo posesijos prigludu-
sius namus. Antai 1684 m. kalvis Mikalojus uz 20 florenq per metus nuomojosi baz-
nycios sventoriuje, prie vienuolyno, stovini'i<1 kepyklll su virtuve, kur pats ir gyve-
no. Miestiete Zigurtavii'iene uz 50 florenq per metus nuomojo kit<1 prie senosios bai-
nyteles buvusi m!lrini statini su rasiu ir sandeliu. Karmelitq pajamq-islaidq knygo-
je jis vadinamas senosios baznycios butu, (369, 6-7)
Apskritai po 1655-1661 m, karo, atstatant rusq kariuomenes sudegintll rniest'I, S V. ELI/ O RAN KA
dokumentuose vis dazniau minimi Vilniaus namai ir sklypai, is kuriq kannelitai SU KALAV IJ U
gaudavo pajamas. Tuomet miestiei'iai, neturedami lesq atstatyti prieso nusiaubtus Polichruomuotos
skulptoros fragmentas,
pastatus, juos jkeisdavo. V"l5l.l Svenh.tj'Q bdnyOos
1663 m. kannelitams buvo jkeistas (uz dovanotll pinigq suml!) Koviankos, arba altorius
Skaisteli11, (sklypas uz Rudninkq vartq) namas, tuo metu priklauses Balcevii'iams,
bei Polupientq nekilnojamas turtas. (367, 1) Nuo 1677 m, karmelitai valde Jarmolins-
kiq murnami Rinkoje - Zuvu gale, kuri naujasis savininkas Mykolas Procevicius,
laiduodamas 11000 auksinq suma, uzrase vienuoliams. 1682 m. jiems atiteko ir ki-
tas to paties Mykolo Proceviciaus namas, vadinamas Balandziq murnamiu, Didzio-
joje gatveje, Iki 1675 m, karmelitai valde Rudzianskienes ir Stroi'inskiq namus, Cap-
linskq m!lrini naml! Rudninkq gatveje, 56-ajame Vilniaus Senarniesi'io kvartale,
(369; 372; 197, 268-270) XVII a, vienuolynui priklause ir keletas zemes sklypw uz
Ausros Vartq buves Dubovii'iq darzas, fundaciniai sklypai Mesiniq gatveje
bei Lukiskese prie Sv. Jokubo ir Pilypo baznycios. Pastarajame sklype stove--
jo baznyi'iai priklausiusi plytine, o darze buvo auginamos aguonos. (369)
1711 metais is miestieciq Jurgio ir Ievos Soblinskiq karmelitai jsigijo nam4
esantj desiniajame Neries krante, Malkininkystes jurisdikoje, Kartu su kitu is
Gaideliq pirktu sklypu kannelitai valde nemai'l zemes sklyp<1, turejusi lais-
vq priejimq prie Neries, (148, 267-268) Ten vienuolynas turejo savo plytine. (367, 5)
Neretai karmelitams namai atitekdavo uz skolas. Antai Anastazija Fili-
paviciene nesugebejo kannelitams grl!Zinti skolos. Jiems 1799 m. atiteko
marine Filipavicienes smukle Radninkq gatveje (posesija 294, smukle
buvo Filipavicienei priklausiusio pastato, kuris stovejo dabartino Siuolai-
kinio meno centro vietoje, pirmajame aukste), (170, 507)
Nuomos mokescill, i'inso ir kitq iplaukq is nam1.1, sklyp1.1, smukli1.1,
sumos nebuvo dideles. Taciau didziausill metiniq pajamq dalj, ypac XIX
a., vienuolynas gaudavo is fundaciniq sumq nuosimi'iq, Sios pajamos,
taip pat pajamos is Zeladzio dvaro karmelitams leido ne tik issilaikyti,
bet ir imtis statybq.
79 Vis 1..1 S ve nlttju. b a:l n yt i a i r vienu o l y n as
 I

~ ;' .' .,,..:.:_.'

~'·-...~

...-~,- ·. _'; f\,1\f..

.-..".'- -.-{. :.··-!/·:·,
.--_~,
~/

'
.
·, . , ·-,
i :.I.' " .
~-\\\~ "···· ,
!'I,
I. . '
.• - , • I. //./ . ' Visq Svenh.tjll baznycia
. dl:lti-..
' ; -- -i. ,:1.;.

i. ,-\ .
rt
... J. -,.
. :,,;1f
., ·-w~:·· · . . ,_l··--.
• ,_,. .t \'·
1_ ·~-

Apie vienuolyno pajam1.1 ir maid1.1 Tai viena pirm1.1j1.1 Lietuvoje pastatyt\.l beboksci1.1 ankstyvojo baroko baznyci1.1 -
'-[{.Jt . • reiksmingas istorinis ir kulturinis paminklas. Baznycia trij1.1 naVl.l, bazilikine. Jos
mast& galime susidaryti vaizd& is 1820
m. vizitacijos akto. Tuomet vienuolyno planas kryzminis. Presbiterija yra 30,28 m aukscio. Sonines baznycios navos tris
iplaukos is vis1.1 pajam1.1 saltini1.1 sudare kartus siauresnes ir beveik 2 kartus. zemesnes uz vidurine nav&. Navas skiria ketu-

a 1566,87 sidabro rubli1.1, is j1.1: fundacini1.1

sum1.1 nuosimciai - 816,87 sidabro rub-
li4, pajamos is karcem1.1 - 120 sidabro
rubli4, is ekonomines apyvartos - 100
sidabro rubli1.1. Islaidos sudare 1652,37
sidabro rubli1.1. (284)
Vienuoliai karmelitai XVII-XVIII a.
aktyviai dalyvavo Vilniaus viesajame
I~~;:.,.
\'fl(j -' .-
gyvenime. Jie renge religines sventes
bei procesijas. Prie baznycios jie turejo
choristus, o sventems samdydavo atski-
rus muzikantus ar net kapelas. (369)
rios poros masyvi1.1 kolon1.1.
Baznycios fasadas dviej1.1 tarpsni1.1, kompozicija simetriska. Baznycios portalas
puosnus. Jo sonuose sudvejinti piliastrai, virsuje manieringas frontonelis su dviem
pirarnidiniais boksteliais. Baznyci& ir varpine puosia XVIl1 a. Vilniaus meistr\.l nu-
kalti geleziniai kryziai.
Baznycioje 18 puosni1.1 barokini1.1 altori1.1. Didysis yra dviej1.1 daliw puosnios ba-
rokines ir saikingos klasicistines. Barokine altoriaus dalis atskiria vienuoli1.1 chor4
klasicistine yra prie apsides sienos. Du soniniai rokokiniai balkonai jsikisa i presbi-
terijos erdve. Ypac isvaizdi centrines navos sakykla. Abiejose soninese koplyciose
jrengta po vien<1 trij1.1 tarpsni1.1 altori1.1. Skulprurornis puosti, polichrorniskai dazyti
baznycios altoriai praturtina intetjer<1 spalVl.l zaismu.

... ·~~;A-~-.? Statybos

.
7 ;.
- ·..__:,_;-,. ... . .
,/ ,
1620 m. karmelitai, gave dosni& V. A. Chludzinskio fundacij 4 pradejo baznycios sta-
tyb4 taciau tik po 1624 m. baznycios statyba paspartejo. Dar neturedarni naujosios
baznycios karmelitai pamaldas laike kailinink1.1 koplycioje, buvusioje netoli Rudnin-

,•. .,-~.,k~ ;. - · ·
er:-~~~ k1.1 vart\.l. (129, 460-498) Greiciausiai ji galejo buti cecho namuose Arkli1.1 gatveje.

l.+
Baznycios statyba buvo baigta 1630 m . Nesulaukes savo funduotos baznycios
'~--. /,'" Is!
\.. . ,.
statybos darb1.1 pabaigos, 1628 m. mire V. A. Chludzinskis. Vykdant jo paskutine va-
!i4 V. A. Chludzinskis buvo palaidotas .Zeladzio dvare, savo funduotos baznycios

11ti·lE1
• •; rusyje - pries didesniji altoriij. (147, 217-233)
1631 m. Vilniaus vyskupas Abraomas Vaina naujai pastatyt& baznyci& pasventi-

--
no, o 1632 m. Vilniaus sufraganas Andrius Benediktas Klangevicius j& konsekravo
.!li\ .;:::-..,,.. Vis1.1 ~vent1.1j1.1 baznycios vardu. (272; 273, 1-57) Nezinoma, kas buvo ~ios baznycios

80 VI LN I A U S CATV IV ISTORJJ A Rad11ink11 gar vt

8} V is l.l ~ventttji..t ba t ny ~ ia

l
r
 architektas, neturime ir pirminio pastato aprasymo. rnsamesni aprasymai yra tik
XVII a. pabaigos ir XIX a. vizitacijq aktuose ir inventoriuose.
1684 m . inventoriuje randame siokiq tokiq uzuominq apie pastato interjer<1, pa-
veikslus ir rakandus, ta.Sau sio aprasymo per maza, kad galetume issamiai jsivaiz-
duoti, kaip atrode bazny6a. Buvo du didesni varpai ir vienas mazesnis. Be jQ, dar
buvo du varpeliai, kuriq vienas jsigytas 1684 m. Visi jie buvo ,,ant baznycios" su
pritvirtintornis virvemis skambinti. (278, 18; 269, 11)
1743 m. salia bazny6os buvo pastatyta varpine. (376, 2) J<1 statant nugriautas baz-
1
'I
ny6os siaures rytiniame kampe buves pirarnidinis bo~telis. Istorike T. Dambraus-
kaite varpines autoryste priskiria kunigui Paliukevi6ui. Bevell< tuo pat metu virs
zakristijos jrengta biblioteka. Statyboms vadovavo karmelitQ vienuolis Antanas
~perkovi6us. (8, 434) Tuo metu bazny6a turejo nemazai muzil<os instrumentQ: var-
gonq chore stovejo 13-os balsq vargonai, be jQ, buvo 5 smuikai, 2 obojai, 1 kontra-
bosas, fleita, 2 trombonai ir 4 trirnitai.
Po 1812 m. karo, kurio metu bazny6a buvo paversta sandeliu, veliau pranruzq
ligonine, j<1 teko skubiai remontuoti. Tad nuo 1820 m. iki 1823 m . nuolat vyko sta-
tybos, ir bazny6a buvo atnaujinta. (283, 95-152)
Bazny6os frontonq puo~ dvi dideles sv. Elijo ir sv. Eliziejaus statulos. Virs fron-
tono - nedidelis gelezinis kryzius. Penkiq kondignacijq marine varpine, rudai da-
zyta, stovejo kaireje puseje priesais pagrindini iejiin<1 i baznyci<t. Uz didziqjq baz-
nycios durq buvo ,,marrnuro plo~ciq prieangis". Penkiuose baznycios rusiuose
buvo gerai issilail<e senqjq laidojiinq karstai. (283, 95-152)
1820 m. vizitacijos aktas mini varpineje kabejusius 3 varpus. Pats didziausias sv.
Elijo varpas svere 35 piidus, mazesnieji: sv. Alberto - 19 piidq ir sv. Onos - 10 pii-
dq. Varpineje buvo 8 galerijos su gelezinernis grotelernis, o paciame jos virsuje -
skarda dengtas bo~telis su kryziurni.
Priesbaznytj nuo baznycios skyre trejos durys: pagrindines (pusiau stiklines) ir
dvejos sonines medines. Cia, kaip ir anksciau, stovejo medinis kryzius su Nukry-
ziuotojo figura .
Baznycios muriniame chore buvo jrengti 11 registru vargonai, kurie 1883 m. per-
dirbti is senQjll, turejusiq 13 registru. I vargonq chor<1 iejiinas buvo irengtas is kiemo.
Siaurais muriniais laipteliais biidavo patenkama i chor<t, o is ten - toliau i varpine.
Baznycios skliaut<1 reme 6 marrnuriniai pilioriai, prie kuriQ, kaip ir anksciau, bu-
vo irengti 6 altoriai ir sakykla. Baznycios navos skliautas ir uz pilioriq buvo apva-
lus ,,geros architektaros". Baznycioje buvo 25 langai. Pirmame aukste-8 (1820-1830
m. jl.l buvo 11), antrame - 17.
1830 m. vizitacijos akte konstatuojama, kad visa baznycia ir jos sienos tvirtos,
karnizo, skliauto ir portalo vidaus ir itores da/i4 biikle puiki. (284, 246-270) Baznycia
skliautine, is vidaus ir isores tinkuota ir pabaltinta, dengta cerpemis, dviejq kondig-
nacijq. Pinnojoje buvo 11, antroje - 17 langq. Pastato matrnenys 72 x 30 uolekciQ, VISIJ SVEN T IJ JIJ
tokie kaip siandien. llA2NYC I A

82 VILN IAU S G AT VIIJ I S T O RIJA R ad n i 11 k 11 g af vt' 83 Vis u Sve nl~jl.l b a:l n yt i a

--
XIX a. viduryje, 1859 m., baznycia
dar kart<\ buvo remontuojama. Remon-
to metu pakeistas baznycios stogas.
Kad skliautai bah( apsaugoti nuo dreg-
mes pastogeje, ant skliauh( buvo uzde-
tos medines grindys. Baznycios isore
buvo isdazyta pilka, o vidus smelio
spalva. Frontono skulptoros nudazytos
aliejiniais dazais, altoritt kapiteliai,
spinduliai, angeltt spamai buvo paauk-
suoti. Didysis marinis altorius isdeko-
ruotas marmuro imitacija, atnaujintos
statulos ir vargonai. (348) Po pertvarky-
mo vargonai turejo 15 registr4.
1880 m. baznycia buvo vel atnaujinta
is isores ir vidaus. Po sitt remontti, 1884
ir 1895 m., buvo sudaryti Vis4 Svenlttjll
baznycios inventoriai. (273) Is jll matyti,
kad siek tiek pakito baznycios isvaizda,
palyginti su 1820 ir 1830 m. 1820 m.
baznycios sventorius nuo Radninktt
gatves iki Basoktt skersgatvio (dabar
Vistt Svenlttjtt g.) buvo grjstas akmeni-
mis. Baznyci11 kartu su sventoriumi
juose auksta plyltt maro siena, kurios
dali sudare vienuolyno marai ir novi-
ciato pastatas. Is Radninktt gatves ma-
ro sienoje buvo puosnas dviveriai var-
tai su stogeliu. I si11 sen11j11 baznycios
tvorq vis11 laik11 kesinosi rniesto valdzia.
Rengdamasi praplatinti Vistt Svenlttjll
gatve rniesto valdyba ruosesi t11 tvor11
nugriauti 1834 m., taciau pasipriesino
vyskupas A. B. Klangevicius, ir tvora
kurj laik11 buvo issaugota. 1879 m. mies-
to valdzia marine tvor11 vis delto nu-
griove ir jos vietoje 1880 m. jrenge me-
taline, islikusi11 iki mOstt dientt. (348)
Be to, 1880 m. baznycios frontone at-
sirado mazas morinis bokstelis su gele-
ziniu kryziumi virsuje, o is sontt isma-
85
84 VILN IAU S G ATVJU I S TORIJA R a d 11 i1ik 11 ga l vt
ryta po vien11 boksteli su skardiniu bur-
bulu. Ankstesniuose aprasymuose mi-
netos frontone stovejusios svenlttjll sta-
tulos neberninirnos. Tikriausiai jll jau
nebuvo. Ant sonini1.1 koplycitt stogu,
dengltt cerpernis, buvo po viem1 maz11
boksteli su 4 Iangeliais (zibintais) ir kry-
ziumi. Gelezinis kryzius buvo ir ant ap-
sidinio baznycios fasado stogo daJies.
Pries didiji altoritt jrengtos medines
groteles - vieta priirnti svc. sakrarnent11,
VISU SVEN TU JU
o uz j1.1, abipus altoriaus, - dvi mazos
BA2NYC I OS FR ES K U
dirbtinio rnarmuro galerijos. Kolonados
FRA G M EN T A l
ir atbrailos baznycioje - is dirbtino rnar- (Lietuvos vaizdo ir garso
muro. Altoritt paveikslai tapyti alieji- archyvas)
niais dazais, visi jreminti mediniais pa-
auksuotais remais. Dabar baznyci& ap-
sviete 3 sietynai. Didysis is ,,gelezines
skardos" turejo 48 zvakides, antrasis -
12 zvakidzi1.1, treciasis, pats maziausias,
- 6 zvakides.
Po baznycia tuo rnetu buvo 3 rudeli
rOsiai; vienas pries didiji altori1.1, kitas
desineje jejirno i baznyci& puseje, trecia-
sis po Censtochovos Dievo Motinos
koplycia. Be to, inventorius mini dar
vien& rOsi baznycios gale, po didziuoju
altoriurni, ir kit& is kierno puses. (273; 274)
Sie, rnatyt, mazesni, ko gero, priklause
vienuolynui ir tiesioginio rysio su baz-
nycia jau neturejo.
1886 m. caro administracija panaiki-
no senosios regulos karmeliltt vienuo-
lyn11, pereme jo turt11, o 1887 m. ateme ir
baznyciai priklausanti narn11 Pylimo g.
56 (posesija 261). 1891 m . valdzia, atsi-
zvelgdarna i sunki11 baznycios finansine
padeti, tarsi parode ger11 vaJj11: ViStt
Svenlttjtt baznyciai is konfiskuoltt vie-
nuolyntt turltt skyre 34 desirntines ir
1300 kvadratinitt sieksnitt zemes, taciau
Vi s tt S v c nlttjl.t b af n y~ ia
 WAl
tuo pat metu bafoyoa neteko Pa!iepes dvaro prie Rudaminos, turejusio 15 desim- Parapija

~~~'-.
tiniq zemes. (27J, 12) Tad ,,labdara" baznyciai ne kazin k<1 tepadejo. Prie baznyl'ios gyvavo dvi brolijos - sv.
1913---1925 m. valdfia isnuomojo miestieoams dar vien<1 baznyt:inj nam<1 ROdnin- Skaplieriaus, jsteigta remiantis 1669 m.
kq gatveje (posesija 261). (277) Po Pinnojo pasaulinio karo baznyciai priklause 72 ha sausio 7 d. rastu, ir Skaisl'iqjq Sielq Gel-
dirbamos zemes. Baznytine valdzia ilg<1 Iaik<1 nesekmingai stengesi atgauti mieste bejimo, jsteigta 1763 m. balandfio 15 d.
bent dalj savo turto, caro vald.zios konfiskuoto ir atitekusio valstybei. Ji pretenda- rastu. Brolijq broliukai patamaudavo
vo j namus Spitoles g. 17, Pylimo g. 56 ir kitus, motyvuodama tuo, kad jie reikalin- baznytini1t pamald1.1, apeigq ir svenl'iq
gi baznyoos, jos brolijq ir mokyklos hnaikymui. (275, JD-41) metu ir tvarke baznyl'i<1- Jie gyveno ne
Iki Antrojo pasaulinio karo baznycia savo buvusio turto taip ir neatgavo. Prasi- is ismaldos, bet is nuosavq kapitalq -
dejus antrajai sovietinei okupacijai, 1948 m. ji buvo u.zdaryta, altoriai apnaikinti, brolijoms dovanotq pinigq sum1.1, lai-
dalis meno kariniq isgrobta, kiti atsidare kolekcionieriq rankose ar buvo isdalyti ~-- duotq namais ir dvareliais Vilniaus
VTSV SVEN TUJU
Vilniaus krasto baznyl'ioms. mieste. (283, 95-152; 284, 246-270)
BA:2:N YCIOS
Sumanius baznyl'i<1 pritaikyti Dailes muziejaus liaudies meno ekspozicijai, Dar 1810 m. prie Visq Sventqjq baz- PL A FON AS lR
1967-1975 m. pagal architektes Aldonos Svabauskienes projekt<1 ji buvo restauruo- nyl'ios susikore viena didziausiq para- DIDYSI S ALTORIUS

ta. Buvo sutvarkyti altoriai, atnaujintos skulptaros, fragmentiskai atidengtos fres- pijq Vilniuje. 1821 m. Vilniaus vyskupo (Lietuvos vaizdo ir garso

kos. Spalvingai nudafytas baznyl'ios fasadas ir varpine. 1975 m. restauruotas var- sprendimu prie jos buvo prijungta Sv. archyvas)

Sv. EL IJAS gonq prospektas, tal'iau ji kadaise puosusiq ir veliau sunaikintq raizytiniq skulptu- Stepono baznyl'ia, kuri liovesi boti pa-
Mc-dine skulptOrn,
rtl atkurti nepavyko. rapine. Karmelitai prie Sv. Stepono baz-
s lovCjus i batnytios
Uzsakovams skubinant baznycia nebuvo iki galo restauruota. V. nyl'ios jsteige savo atskiras kapines. (129,
fasadoniM>jc
Drema rase: Nuo altoriij nuimtos gerokai apnaikintos skulptaros buvo 491) Visq Sventqjq baznyl'ios parapijai

sudetos i rasius, o patys altoriai (sukurti) pagal J. K. Gliaubiciaus pro- taip pat priklause Salinink1t filijine baz-
jektq, apkalti aukstomis juodomis stendij plokstemis, virs kuriij kyso nyl'ia, funduota Gurecki1.1, ir Paneriq
altoriij virsutint!s dalys. Visas bainycios interjeras uigriozdintas koplyl'ia, priklausiusi V"i.l.niaus Kapitu-
nedideliais juodais kioskais, kuriuose eksponuojami smulkas lai. (284) Veliau Visq Sventqjq baznycios
dirbiniai. Sie ,,kioskai" sudaro nema/onij disonansq su erd- parapijai dar atiteko ir Baltosios Vokes
viu bainycios interjeru. (17, 8-10) Is baznyl'ios fasado nisq baznyl'ia. (275) 1819 m. karmelitai jkare
isimtos dvi monumentalios sv. Elijo ir sv. Eliziejaus parapint, mokykh1.
skulptaros. Nors jos buvo restauruotos, taciau atgal j 1830 m. Visq Sventqjq parapijos teri-
semtsias vietas nesugtjZo. Jas nuo visuomenes pasle- torija buvo 16 varstq ilgio ir 10 varstq
pe baznycios varpineje. plocio. Ji ribojosi su Sv. Kazirniero, Ru-
V. Dremos minimi ,,kioskai" baznyl'ioje atsirado daminos, Senqjq Trakq ir Sv. Jona para-
1975-1991 rn., kai l'ia veike Lietuvos dailes muziejaus pijomis. 1830 m . joje gyveno 2506 para-
liaudies meno ekspozicija. 1991 m. baland.zio 23 d. pijiel'iai. (284, 266) Vilniui sparciai ple-
Vilniaus arkivyskupija pereme Visq Sventqjq bazny- l'iantis pietvakariq kryptimi, parapijie-
ti11, nors dalis muziejaus ekspozicijos dar nebuvo ciq skail'ius dar isaugo. 1902 m. parapi-
i§ve.Zta. joje buvo net 6 ,, privacios" kapines. (275,
Pagalbos nesulaukus, vyskupas Juozas Tunaitis 47) 1913 m. Visq Sventqjq parapijai jau

baznyl'i11, tokios bakles, kokios buvo gr<1Zinta, 1991 m. priklause 18782 parapijieciai. {129, 491)
rugpjOl'io 24 d. agventino. Joje pamaldos vyksta lietu-
vi q ir Ienkq kalbomis.

86 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Rad11ink11 gatvt 87 Vis1,1 Sv e ntLtj1.1 batnyfia

l
 .~\ i .. ,
Altoriai

~~,,1_;.~.11/jjlj?J;_
1743 m. minima baznycioje buvus 13 mediniu, daugiausia raizytinio darbo altori1.1.
Baznyaoje buvo didysis, sv. Simono Apastalo, svc. Marijos Skaplierines, Skaus-
mingosios (Angeliskosios) Dievo Motinos, sv. Juozapo, sv. Magdalenos de Pazzis,
.\\\;'JI ·. •,·.
Viespaties Pasikeitimo, sv. Marijos Angeliskosios, Nukryziuotojo Jezaus, sv.
Simono Stokcijaus altoriai. Be si1.1 centrineje baznycios navoje stovejusi1.1 altoriu,
koplyciose buvo Skaistiausiosios Dievo Motinos nesiojamas altorelis, Skaisaausio-
sios Mergeles Marijos Neapolietiskos ir Jezaus altoriai. Dauguma j1.1 seni, tik sv.
r'-, \ ~-'{~\1.Y.J:.!D.1,;;_
t::V>.,1/1 " ~ - .e
Marijos Angeliskosios ir Skaisciausiosios Mergeles Marijos Neapolietiskos altoriai
.--~ ·~.:j=- ~~,:,;:..·:-;. ,;. .:.~-"~~~·:·A""' 1
-~- i•.f :';)f-;_,L:.,':!,l ,i<'..\· \~-=-,' '
buvo nauji. Visi altoriai paauksuoti, papuosti auksuotais votais, karunomis,
pusmenuliais, kardais, sidabro lelijomis. Juose kabojo paveikslai. Marijos atvaizdas _
VISU SV EN TU) U Skausmingosios (Angeliskosios) Dievo Motinos altoriuje buvo papuostas 8-iomis
·-:: J~,) - I
- -fi I( · .\ (.-rf/ ti~ t I 7;·--.,_
--
II A 2N Y CIA IR
koral1.1 karolill eilemis.
KA RMHITU
Didziajame altoriuje kabejo didelis Visll Svenllljll paveikslas. Altoriaus cimbori-
\'IE NUOLYNAS
N ".tinomas XVlll a. ja raizytinio darbo, paauksuota. Uz didziojo altoriaus buvo vienuolill choras. Duris - - (C!_ \ . ,· ,;
. )
::· . ,- -.,
), k/;l.:J.f.~
,-.~. -., /

.,·· r '.;,/ 1 ----:- ~~ ,,,_ - (,

r A ~'-:'f(tfi•l:i:.i
.
p.-iba1gos d.-iilimnkas, i ji denge sablonu dekoruota uzuolaida su viduryje issiuvinetu karmelilll ordino .--( - }J :':
---- "'..-)\ _,,
--:::::-t _. :-... r· ~ii 'r · -,'if..."//
i
v.-irio r.-ii.tinio dct.-ill' herbu. Keli altoriai buvo globojami: sv. Simono Apastalo altorill globojo pirkliai, .
., 1

,·f• ,"·f,; 1-~i:;

svc. Marijos Skaplierines ir Skausmingosios (Angeliskosios) Dievo Motinos altorius
tJ' 1
...-- ( I ;. \ : '·
n '"'))• ; ..-. i,~,,
I ...... :
- religines brolijos. 0 ;c I
.,,,, -:{ -1".4 ~'-; ) - I•
Per 1748 m. gais«t baznyaa dege, nukentejo jos mediniai raizytiniai altoriai. Po ... . I k''··,- 'f..~•,s,, _. ::<::· - -~ - /
gaisro atkuriant baznyaos interje«t medinill altorill vietoje pastatyti nedegus
muriniai ir dirbtinio marmuro altoriai. 1786 m. atstatytoje baznyaoje minimi jau 19
altorill. Kai kurie seni altoriai nebuvo atstatyti, taaau atsirado nauji: sv. Alberto, sv.
Angelo Kankinio, Censtochovos Dievo Motinos, sv. Andriaus Korsinio ir kiti.
1787 m. pagal architekto Martyno Knakfuso projekt& aukstai prie apsides sienos
. ~.
buvo pastatytas didysis altorius ir laiptai i ji. Darbavosi ,,profesionalus lipdytojas" t[i :::',,
jf -,
, > -lr
' ', i;
E. Selis, kuris tuo pat metu dirbo ir prie Sv. Petro ir Povilo baznyaos lipdini1.1. (157,
2731) Jis kure ir kitas statu!as Visll Svenllljll baznycios interjerui. (B, 434) I
Issamiau galima aptarti, kaip atrode Visll Svenllljll baznycios altoriai 1820 m.,
tuomet j1.1 buvo 18. Didysis altorius kiek atitrauktas nuo apsides galines sienos. Ji
_.· I
nuo baznyaos erdves skyre tamsiai zaliai dazytos medines stalill darbo grotos. Al-
torius trij1.1 kondignacijll. Apatine puosta marmuro imitacija, kilos
t'. ..
dvi medines. Altoriuje Jezaus paveiks!as, virs jo - Dievo Mo- ,·
linas Marijos paveikslas. Jezaus figura paveiksle karunuota
sidabrine karuna su paauksuotais spinduliais. Didziojo
altoriaus sonuose keturios gipsines evangelislll figuros.

-
Prie vis1.1 killl altorill - dar 20 statul1.1: 18 gipsini1.1 ir ' .·',•
dvi medines. ' , .
UZ didZiojo altoriaus buvo maias vienuolitt ' C: ENS T OC HO V O S
DIEV O MOTI N OS
choras, kurio ~onuose g vienuolyno antro aulclto PAVE IK SL AS
buvo irengti iejimai. Vienuoli1.1 choras buvo uz- Vis1.t SventJ4jll batnyOa

88 V IL N J AUS GATVIV I STORI J A Rad11 i11k 11 g at vl 89 V i s 1.1 S ,•e n t ll j ll b at ny? ,a

 ~-,.'
dengiamas portjera, jo grindys is plyht.
dabrine kar!ina. Dar auksciau kabejo
Virs vienuolitt choro dar vienas Vistt

0. .; '· .., -"

ant drobes tapytas sv. Alberto paveiks-
. \ ~venhtjtt altorius. Jame didelis ant dro-

~t,-- .f_ 1.(_

•l • , las, dazytais ir is dalies paauksuotais

I
bes tapytas Vistt ~venhtjtt paveikslas.
: ,~ remais. Toliau devintasis sv. Juozapo al-
Galine apsides siena buvo papuosta ke-
__, 1 , • ,_, ., , torius. Jame ant drobes tapytas sv. Juo-
. " ! - ' .,)

iJf. t
turiomis kolonomis, tarp kuritt stovejo
~ ". ·. .., ':1 ' .~ ·~ t··· keturios gipsines evangelisht figuros, o
zapo paveikslas taip pat paauksuotais
remais. Kitas altorius einant durtt link -
1 virs altoriaus - sv. Elijo statula. Vienuo-
I : ; , ,.: ,/ :-= sv. Andriaus Korsinio su to paties sven-
,,,
j ' "'
,. j!1- ."'-"~
litt chore stovejo astuoni dvigubi suolai,
viduryje - zydrai dazytas pultas su stal-
tojo ant drobes tapytu paveikslu paauk-
suotais remais. Uz paveikslo nisoje is-
/!-:r
.,._.~i>
1. , )
, '.. • 'li''
' \\-__
ciais natoms ir giesmynarns laikyti. morytas Jezaus karstas.
j
VI SU SV ENT UJU 1 Einant nuo didziojo altoriaus bazny- Kitoje baznycios puseje pirmasis nuo
_ _\, I I '
cios durtt link, uz grotelitt desineje pu-
BA Z N YCIO S didziojo altoriaus - Viespaties Pasikeiti-
I NT ERJERO
seje stovejo antras - Censtochovos Die- mo altorius, kurio centre kabejo ant
FRA G MENTA I
~.,...--•-- -.~. ' vo Motinos altorius su ant drobes tapy- drobes tapytas Jezaus Pasikeitimo pa-
,/ . ti!, tu paveikslu, Jame buvusi Marijos figu- veikslas, virs jo - sv. Jona Nepomuko
(Kitamc pus/apyjc -
Vis11 $vtnt11j11 bainytios • •
;'
. .
)·:.-,_;:e'
~ ._,;,--·
·C .' ra, aprengta sidabriniu drabuziu. paveikslas, dengtas stiklu, juodai dazy-
, 2v;,1

-
didysis a/lorius ir Uz sio altoriaus stovejo kitas - Nu- tais remais. Altorius murinis, iskaltas

7t1•r~\!,,·.
vargonai)
kryziuotojo Jezaus altorius. Jame stove- lentornis, stalitt darbo.
111·.' I
''. I iI [,,,~_, •,
jo medine Jezaus figura. Nisa uz Jezaus
figuros buvo ismusta aksomu.
Uz sio altoriaus - morinis, iskaltas
lentornis svc. Marijos Magdalietes alto-
- .' I..__/ ;.-, ,

:1 i1
'
Toliau uz gelezinitt dum uzdaromtt
vidine spyna, Sv. Elijo koplycia, kurioje
rius su sventosios paveikslu.
Prie to paties pilono buvo ismuryta ir ,t l+fi 1
·: ,

-
_,
t
' 1!
i'
I , •·

i buvo trys altoriai. Centre - sv. Elijo alto-

rius. Sventojo apsiaustas buvo dengtas
~• I • - -
sidabro skarda. Desineje - sv. Angelo
Kankinio altorius. Virs Angelo Kanki-
nio galvos - sidabrines skardos kalavi-
jas, papuostas sidabro spinduliais. Kai-
reje - sv. Alberto altorius. Koplycios so-
nuose stovejo suolai.
marmuro imitacija ispuosta sakykla. Uz
jos, prie gretimo pilono, buvo Skaus- !1fH f i
rningosios (Angeliskosios) Dievo Moti-
nos altorius. Jame ant drobes tapytas
Marijos paveikslas dazytais ir paauk-
suotais remais. Marijos figura dengta si-
dabriniu apdaru ir papuosta sidabrine
karlina su paauksuotais spinduliais.

•
Auksciau ant drobes tapytas sv. Pran-

--
Is Sv. Elijo koplycios isejus, kaireje
puseje prie pilono buvo Nuplaktojo Je- ciskaus paveikslas. Tarp jttdviejtt dar

zaus altorius. Jame paauksuotuose re-
muose kabejo aliejumi ant drobes tapy-
tas plakamo Jezaus paveikslas. Stulpas,
prie kurio priristas Jezus, ir jo klubai
buvo dengti sidabro skarda, ant Jezaus
galvos - sidabrine karuna. Virs sio pa-
veikslo kabejo Dievo Motinos paveiks-
las paauksuotais remais, karunuotas si-
~=r
vienas ant drobes tapytas sv. Antano
paveikslas.
Desineje baznycios puseje buvo kita -
Marijos Skausmingosios koplycia, ture-
jusi Iris altorius. l j'I patenkarna per dvi-
veres gelezines duris, uzdaromas vidi-
niu uzraktu. Koplycios centre - Marijos
Skausmingosios altorius. Desineje - sv.

90 VILN IAUS GATVJU ISTORIJA Rad 11 i nk1.1 g a l v t 91 V i s q S vc n t q j u b a t n yti a

I
'
 Joachimo altorius. Altoriuose - svenl\Jjll
paveikslai, tapyti ant drobes. Virs sv. Jo-
achimo altoriaus ant sienos nutapytas
paveikslas vaizdavo sv. Dionyz<1. Kaire-
je koplyi'ios puseje stovejo sv. Onos al to-
ri us, ten kabejo ant drobes tapyti sv.
Onos ir virs jo - sv. Anastazo paveikslai.
Abipus koplycios stalill darbo suolai.
Is Marijos Skausmingosios koplycios
isejus stovejo sv. Alberto altorius su tri-
mis ant drobes tapytais sv. Alberto, sv.
VI SU SVE NTUJ U Sebastijono ir sv. Tekles paveikslais.
llA2NY C105 IR
Gretimas, paskutinis sioje ba:1.nyi'ios
Z AKRI ST IJOS
SJEN IN tS T A PYBOS
puseje, svc. Marijos Skaplierines milri-
FRAGM EN T Al nis lentontis apkaltas altorius. Jame ka- jo svc. Stebuklingosios Mergel(,s Mari-
bejo ant lentos tapytas svc. Marijos jos paveikslas. 1743 m. be paveikslll,
Skaplierines paveikslas paauksuotais buvusill altoriuose, ba:1.nycioje dar
remais. Virs jo - nedidelis C::enstocho- kabejo 12 paveikslll, vaizduojancill
vos Dievo Motinos paveikslas juodai apastalus. Ant ba:1.nycios sienll taip pal
dazytais remais, dengtas stiklu. kabejo paveikslas, vaizduojantis Mari-
Visi altoriai buvo milryti, dalis jll ap- jos gimim'L ir trys paveikslai, vaizduo-
kalti lentontis, kiti ispuosti marmuro jantys sv. Frankus<1 bei sv. Vaitiekl\.
imitacija, isskyrus didiji, kuris buvo su- 1820 m. baznycios chore kabejo trys
murytas is plyl\J. Prie kiekvieno alto- seni paveikslai. Vienas jll vaizdavo Je-
riaus, isskyrus didiji, be paveikslll, dar ztt, antras Sv. Elijcl, treCias ,,ivairius
stovejo po dvi gipsines, vidutinio dyd- sventuosius". Netoli Nuplaktojo Jezaus
zio svenhljll figuras. Matyi, jll billa dar altoriaus ant sienos kabejo ant drobes
daugiau, taciau nors 1820 m. vizitacijos tapytas, juodais mediniais remais pa-
akte apie juos ir UZsimenama, jl\ skai- veikslas, vaizduojantis kryzill nesanti
nenurodomas. Jez!\. 1820 m. vizitacijos akte minimi se-
1884 ir 1895 m. inventoriai mini Visll ni svc. Marijos Skaplierines ir svc. Mari-
Svenl\Jjll baznyi'ioje buvus 13 altoril\. jos Trakiskes paveikslai paprastais sta-
Visi jie mllriniai. Matyi, remonl\J metu lill darbo remais. Be jll, ba:1.nycioje dar
penki altoriai buvo panaikinti. Tenka buvo 12 jvairaus dydzio paveiksll\. Da-
pasakyti, kad altorill skaii'ius sioje baz- lis jl\ ireminti. Altoriuose, vizitacijos ak-
nyi'ioje nuolat keitesi. 1\J duomeninus; kabejo 34 paveikslai,
tarp jl.\ ir ,, visi~i seni". Dar vienas,
Tapyba minetas sv. Alberto paveikslas, buvo
1684 m. baznyi'ioje jau buvo svenhljll zakristijos koridoriuje, prie iejirno i baz-
paveikslll, vienas jll kabejo sv. Skaplie- nyci<1. )is buvo pakabintas toje vietoje,
riaus brolijos koplyi'ioje, altoriuje kabe- kur kitados stovejo sio sventojo altorius.

92 VILN IAUS GATVII) ISTORIJA Rad11inkii gatvi' 93 Vi s ll S v entlljU ba l n y ~1 a

 Tuo metu baznycia turejo nemazai
baldtt. Vertingesni is itt - garbinges-
niems asmenims skirti kreslai. Du itt
buvo seni, apmusti turkiska medziaga,
su parankernis. Kiti du - apmusti oda,
be parankitt.
Baznyi'ioje buvo astuoni relikvijoriai,
uzdengti stiklu, bei astuoni mediniai
nukryziuotieji, o vienas is dramblio
kaulo, jtaisytas i medi. (283, 95-98)
Po 1880 m. remonto baznyi'ios ir kop-
lycitt sienos, skliautai, koplycitt kupolai
buvo papuosti svenlttjtt paveikslais ir
Lietuvos istorijos scenomis, omamentq
kompozicijornis. Vladislovas Zahorskis
nurodo, kad baznyi'ios skliautai buvo
ispuosti scenomis is svenlttjtt gyveni-
mtt. Istapyti buvo ir riisitt skliautai. Be
to, kaip teigia V. Zahorskis, baznycioje
biita labai sentt paveiksltt. Vienas jtt
vaizdavo krikstijim11 Lietuvoje, kitas -
Vilniaus pranciskontt kankinim11. (348)
1904 m. kunigo L. Cudovskio inicia-
tyva Vistt Sventttjtt baznycios sientt ta-
pyba buvo restauruota, taciau labai ne-
vykusiai. V. Zahorskis nurodo, kad re-
monto metu atnaujinti sientt tapyb11 bu-
vo pavesta savamoksliams amatinin-
kams, kurie ne tiek j11 atnaujino, kiek vi-
sai sugadino. (348) Veliau apnaikinta sie-
nine tapyba buvo uzdazyta. Nepasiseke
ir dailininkui Zigmantui Packeviciui,
tuo metu tapiusiam Marijos Sopulingo-
sios kopycios sien11. Jo tapytieji siuzetai
,,Vyskupas", ,,Keturi angelai", ,,Du
sventieji" veliau atsidure po tinko
sluoksniu. (8, 434)
Svc. Marijos altoriaus paveikslo liki-
mas siekia XX a. pabaig11. Si brangtt me-
no kurinj baznyi'iai 1809 m. buvo pado-
vanoje Vilniaus pirkliai. Vistt Sventttjtt
94 VILN JAU S GATV!l) ISTORIJA Ra d 11 i nki1 gat vt
baznycios kunigas J. Jankovskis patyres, kad baznyi'ia netrukus bus uzdaryta ir,
:zinoma, nuniokota, pasitares su parapijos komiteto nariu Aleksandru Cabatu, nu-
tare gelbeti brangiausi<1 baznycios altorini paveiksl11 - Svc. Marij<1 su kudikiu ant
ranktt. Zvarbtt, Jieting<1 rudens vakar<1 paveikslas slapta is baznyi'ios buvo nunes-
tas i Coboltt but<1. Kit<1 dien<1 isveztas i kaim<1 prie Nemeni'ines ir okininko Juzefo
Lakia sodyboje ilgai slepiamas aruode po grudais. Tik septinto desimtmei'io prad-
zioje paveikslas sugrizo i Vilnitt, kur su pagarba buvo laikomas Aleksandro ir Kon-
stancijos Cobottt namuose. 1991 m. rugpjocio 24 d. baznyi'i'l atsventinus, i j'l sugri-
zo ir puikusis Svc. Marijos paveikslas. Ji baznyi'iai gr11zino Atkuriamojo seirno de-
putatas Medardas Cabalas su broliu Tadeusu.
VISU SVEN TUJU
Atgauti kitus meno korinius, isblaskytus po Lietuvos ir Baltarusijos baznyi'ias ir
BA2:N YCI A
muziejus, buvo kur kas sunkiau. I altorius nesugrizo juose buve paveiklai net ir lnterjero fn:igmentai
1991 m. tvarkant baznyi'i11. Atgavusi baznyi'i'l Arkivyskupija kreipesi i Religijos is-
torijos muziejtt, isikorusi uzdarytoje ir pertvarkytoje Sv. Kazimiero baznyi'ioje, pra- SV. ELI Z I EJUS
Skulptora, stovejusi
sydama baznytiniam naudojirnui bent jau paskolinti (deponuoti) baznytinitt reik-
bafn yOos fasado
mentt ir paveiksltt, tai'iau atsakymo nesulauke. Beveik dvejus metus buvo siekiama
n&lje
atgauti sv. Danieliaus paveiksl<1, atitekusi Lietuvos dailes muziejui. Tik 1993 m. rug-
pjiii'io 23 d. Kultoros ministerija pasirase jsakym<1 Vistt Sventttjtt baznyi'iai de-
ponuoti sv. Danieliaus paveiksl<1.
Zakristija
Vistt Sventttjtt baznyi'ios zakristija yra presbiterijos desineje
puseje 1684 m. zakristijoje buvo irengtas lobynas, pati zakris-
tija rekonstruota 1743 m., virs jos jrengta biblioteka.
1786 m. zakristijoje kabejo trys ant drobes tapyti paveikslai.
1820 m. zakristija turejo keturis langus su gelezinernis grote-
lemis. Zakristija tuomet buvo sildoma svediska balttt koklitt
krosnimi. Kaireje zakristijos puseje nisoje prie jejimo, tarp ne-
didelitt miiryltt pilioritt, stovejo didele alavine zvakide. Mo-
ro nisoje stovejo vaskytine uzklota komoda su dideliais stal-
ciais. Jos virsuje - mazi stali'iukai, virs kuritt buvo laikomos
liturgines taures. Virs sios komodos - Nukryziuotasis, uz ku-
rio didelis veidrodis. Toliau prie langtt dar dvi nedideles,
vaskytinemis uzklotos komodos, su lentynelemis virs jtt. Mo-
ro nisoje spinta su dviverernis durimis, rakinamornis vidine
spyna. Be to, zakristijos desineje puseje stovejo stalas, ant ku-
rio buvo laikomas indas su sventintu vandeniu, salia jo prie
s1enos pritvirtintos dvi lentynos baznytiniams indams Jaik ti.
Is zakristijos durys vede i lobyn<1, kuriame buvo viena;grotuotas
langas. Lobyno grindys marmurines. Jame spinta (komoda) su de _
niais stali'iais gelezinernis rankenornis, virs kurios didelis veidroJs
95 Vi s ll Sven t1..1j1..1 b a tn y tia
 !
raizytiniais paauksuotais remais. Lobyno kaireje puseje dar viena
spinta amotams laikyti ir skrynia baznytiniams skalbiniams. Loby-
ne buvo falvario laikrodis. Zakristijos ir lobyno sienos dazytos.
Zakristijoje ant sienq du paveikslai: vienas vaizdavo §v. Juozapo su-
zadetuves, antras - apreiskimil Marijai.
Biblioteka
Antrame aukMe, vir§ zakristijos, jau nuo 1684 m. buvo karmelitq pasididziavimo
objektas - biblioteka. Jos uzimama didele patalpa, vadinama sale, turejo 6 langus.
Palei sienas buvo irengtos lentynos knygoms.
Biblioteka negalejo pasigirti knygu gausumu (kai kuriq Vilniaus vie-
nuolynq bibliotekos buvo didesnes), taciau savo puikiu, kryptingu
knygu parinkimu garsejo dar XVIII a. Bibliotekos lentynose buvo te-
ologijos, teises, istorijos, filosofijos, matematikos, fizikos, retorikos,
medicinos, geografijos (ypac atlasai) ir kitokios mokslines knygos.
1743 m. bibliotekoje buvo net 152 pasaulio ir Lietuvos-Lenkijos va!-
stybes istorijai skirtos knygos. 1820 m. sudarytame bibliotekos katalo-
ge isvardyta net 2120 knygu. Per de§imtrnetj (iki 1830 m.) ji jsigijo dar
37 knygas. Be ,,privalomq" vienuolyno bibliotekai mi§ioh.1, biblijq, pa-
mokslq rinkiniq, §ventqjq gyvenimo apra§ymq ir kitokiq religinio po-
budzio knygq, randame ir pakankamai daug pasaulieti§kq. Bibliote-
koje buvo nemazai istorijos ir teises veikalq: Statuta regni Po/onae, Sta-
tut W. X. Litewskiego, Prawa i konstytucye Krolewstwa Polskiego, Historia
Litvania, Historia Regni Po/oniae, Hystoria Polska, Studium polanicum, His-
toria rerum Gallus, Zycie Sapieht'Jw. Tai tik da!is tokiq temq veikalq.
SE N OS I OS
Dometasi ir kitomis religijomis. Bibliotekos ap-
LIETUVOS ra§e randame knygas Wiara prawoslawna, Nauka Dy-
KN YGOS sydentow zniewiona, Prawid/a wiary Tureckiey. Bata
Joannes Lucidus
geografijos atlasq ir kitus kra§tus apra§anciq kny-
Opusculus de emenda-
gq, politikos veikalq: Geografia ca/ego swiata, Opisa-
tio11ib11s lempor11m
(B 2:yg imanto Augusto nie kr6/ewstwa Po/skiego, Thea/rum politicum, Orator
bibliotckos) politiczny, Kalendarz politiczny, Ka/endarz Benedyk-
tynski. Keliasde§imt filosofijos knygu. Neuzmir§ti ir
MikalojusDau~a
klasikiniai veikalai. Bibliotekoje buvo Cicerono,
Posti/la catholiskn
(Vilniaus Akademijos Ovidijaus, Senekos, Marko Tulijaus Nazono, Vergi-
,w
spaus tuve, 1599) lijaus veika!ai. Buvo astronomijos, matematikos,
medicinos knygu. (283, 109) Bibliotekos knygu fondai
pletesi ir velesniais Iaikais. Dauguma knygu buvo
specifiniai mokslo veika!ai, tuo metu gana reti,
todel biblioteka buvo Iabai reik§minga.
96 VILN IAUS GA T VJV ISTORIJA Rad11i11 kr
1
g al vt
V ISIJ SVEN T U JU
BAZNYC JOS JR
KA R ME L I T U
V I EN U OLYNO
rL AN AS
Senosios regulos
karmelim vienuolynas
Vienuolynas nuo seno uzima beveik visil Vilniaus senamiescio
53-iilji kvartal<1, i§skyrus i ansambli jsiterpusi nepaminklini pa-
statil Pylimo g. 52.
281-ajai karmelitq vienuolyno posesijai priklause Visq Sven-
tqjq g. 3, 5, 7 bei Pylimo g. 50 - 56 korpusai. Senosios regulos
karmelitq vienuolyno pastatas vertingas kaip barokines archi-
tektaros pavyzdys. Tai L raides piano pastatq kompleksas. Pa-
grindinis vienuolyno korpusas yra koridorines sistemos, gyve-
namos patalpos jame i§destytos vienoje koridoriaus puseje. Ce-
liq langai iseina i kiemo pus{'. Korpusai buvo statomi skirtin-
gu metu, taciau vienuolyno architektara isliko gana vieninga.
!fores sienos Iygios, tinkuotos. Gyvenamo korpuso stogas dvi-
~Iaitis, ukinio korpuso - vien§laitis. Gyvenamq patalpq interje-
ras kuklus, skliautuotas. Kiek puo§nesnes, buvo prioro ir pro-
vincijolo celes bei refektorius.
Istorija
Vienuolyno statybas Ieme ne tik batinybe apgyvendinti karmelitq
vienuolius, bet ir vienuolyno pastatais sustiprinti miesto gynybine
sienq. Po 1610 m. gaisro, per kuri daugelis §io kvartalo pastatq sude-
ge, Iaisvuose plotuose ir buvo pradetas statyti karmelitq vienuolynas
kartu su Visq Sventqjq baznycia. J. I. Kra§evskis mini, kad vienuolyno
prioro celes sienoje buvusi imuryta Ienta, kurioje Iotyni§kai buvo jra§yti vie-
nuolyno pastatymo metai ir fundatoriaus V. A. Ch!udzinskio pavarde. (54, 461)
1619-1620 m. cia jau buvo apsigyven{' vienuoliai, taciau pastatai toliau buvo
perstatomi, jungiami prie naujai statomq korpusq. 1628 m . baigus statyti pagrindi-
nj vienuolyno korpus<1, 1631-1632 m. buvo marijami nauji pastatai. XVII a. pirmo-
je puseje vienuolynas jau buvo kampinio piano. Jis turejo ilg<1 korpusil pa!ei Visq
Sventqjq gatv{' ir kiek trumpesnj kiemo korpusq.
97 Se no s io s r e gul os k a rm e lit q vi e nu o l y n .::as

KARMELITU
VIENUOLYN AS
Fronlono dclall>.
Pas lat11 vaizdas H: kicmo
ir Vi s1.1 ~vcnh.ij1.1 gatves
1632 m. vienuolyne gyveno 20 vie-
nuoliq. (349, 402-406) 1635 m. vienuolyne
j1.1 buvo 13, 1655 m. - 14, 1667 m. - 17.
Budavo laikotarpi1.1 kai abu vienuolynai
- prie Sv. Jurgio ir Visq Sven1t1j1.1 bazny-
fil.l - turedavo viern1 priorq.
Velesniais defantmeciais vienuoly-
nas pleciamas toliau. 1685 m. buvo tai-
somas senojo vienuolyno stogas, taigi vie-
nuolynas buvo ankstesnes statybos, ais-
kiai skiriamos nuo nauj1.1j1.1 pastatq, su-
siformavusiq po 1661 m. 1686 m. malk-
snomis buvo dengiamas stogas.
Gana padrikuose 1684---1686
I; 370, 6, 11)
m. inventoriuose minimos tik atskiros
vienuolyno patalpos: prioro butas, re-
fektorius, kambarys prie vartq. Vie-
98 VILNIAUS GATV!l,J ISTORIJA Rad 11i11k
11
g
nuolynas neturejo budingo vidinio kiemo - k.luatro. Jo nera ir velesniuose planuo-
se ir breZiniuose. Kluatn\ primena 1701 m. vienuolyno ribose sufonnuotas dar:Zas.
XVIII a. vienuolynui stambias pinigq sumas uzrase didikai, bajorai, paprasti
miestieciai. Buvo superkami namai aplink baznycios sventori1.1, kuriuose buvo gru-
d1.1 sandeliai, kepyk.la su krautuve, gyveno kalviai ir kiti amatininkai. (370, 6) Vienuo-
lynas pletesi, vyko tolesnis jo posesijos uzstatymas. Tuo metu neuzstatytame Visq
svenltljll baznycios sventoriaus plote buvo vienuolyno kapines.
1713 m. karmelitai is gretimos posesijos dalies paveldetojo Jono Reberto jsigijo
pastarajam priklausiusi<1 valdos dalj. (245, 4) Atsirado galimybe pietryci1.1 kryptimi
dar labiau isplesti vienuolyno valdas. 1726 m. jame buvo 26 vienuoliai, 1757 m. -
41, 1804 m. - net 48 vienuoliai.
Ilgus metus sis senosios regulos karmeliltl vienuolynas buvo vienas pagrindini1.1
senosios regulos karmelitq centrq Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje, o
1766--1816 m., jkurus atskir<t Vis1.1 Sven1t1j1.1 karmeliltl provincij11, is cia buvo valdo-
mi visi Lietuvos Didziosi<;>s Kunigaikstystes karmelitai. (129, 462) Provincijai tuomet
prik.lause 13 karmelitq vienuolyn1.1.
1794 m. Lietuvoje galutinai jsitvirtinusiai rusq administracijai nepatiko, kad kar-
melitai apastalavo rusiskose srityse, schizmatikus atversdami i katalikybe, be to,
rilpinosi mokslais. Naujoji miesto valdzia eme uzdarineti j1.1 mokyklas, draude
dirbti ganytojiskq darb<1.
Taciau vienuolynas ne tik laikesi bet ir pletesi. 1795 m. senosios regulos, arba
,,apsiavusi1.1", karmelitq vienuolyno pagrindiniame korpuse buvo du d.ideli ir 37
vidutinio dydzio kambariai, du butai. Gyvenarno korpuso ilgis - 150 uolekcitt, plo-
(373; 375, tis - 92 uolektys. Kiemo puseje pastatas buvo 86 uolekci1.1 ilgio. 1797 m. uzdarius se-
nosios regulos karmelitq vienuolyrn1 prie Sv. Jurgio Kankinio baznycios, vienuoliai
buvo perkelti i sj vienuolyn,i prie Visq Svenll.lj1.1 baznycios. (56, 172)
Daug nemalonum1.1 senosios regulos karmelitq vienuolynui atnese 1812 m. ka-
ras. Prancuzai, vienuolyne isirenge karo ligonine, sudegino ne tik baldus ir duris,
11
/ vt!
99 S e n o s i o s reg u I o s k ar m c Ii t q v i c nu o I y n a s
 bet ir langll remus. Po karo vienuoliai
kuri Iaika negalejo grizti, nes rusq kari-
ne administracija vienuolyne apgyven-
dino 600 rekrOhl, irenge vezirnq taisyk-
---. _-:-. ,~.~u
"'- <:. . "'~ .

I
~·- ~·... ·Ve "1 ~ .--
Ia . 1813 m. nusiaubtas vienuolynas bu-
..;.7 'i~1
T
'

'~.
.~:,
'A, ' . · .•

KARMELIT U
VIEN UOLYN AS
Koridoriu skliautai.
N oviciato pasta.to
vaizdas i~ Rad ninku
V
~ . : ; 111111!1
vo grazintas karmelitams. Jo remontui
valstybe skyre keleta tokstani'iq rubliq.
1816 m. rugsejo 28 d . valdzios isakymu
buvo panaikinta Lietuvos karmelitq
.. 1111
'' · - ~ - •O':
.:'!-
.
. '
••_,
. .......
~ --
.-.. "

provincija (129, 51), kai kurie vienuolynai

gatv~ puses
u:idaryti. Visq ~ventqjq karmelitq vie-
nuolynas Bliko. 1816 m. prioru buvo
paskirtas veiklus ir energingas Edvar-
das Jodzevicius. Jo valdymo metais
(1816-1833) vienuolynas buvo refor-
muotas, pastatai kapitaliai suremontuo-

/,.-=====a

100 VI L N I AUS GA T V J l,J IS T ORI J A

R fl d II i ,, k ,, g at v i' 101 S e no s i os re g ulo s k a r m e lit 1.1 v 1e n u o l yn a s
 . • kiek leido tuometines sqlygos, okinis karmelittt gyvenimas. 1818 m. ras Nikolajus I paskelbe jsakym11 del kai
b, suaktyveJo, . - • • d · · !cl .
a •ndinis vienuolyno korpusas kaip ir anksoau buvo munrus, v1ep.1 au tu. I Jo kuriq katalikq vienuolynll panaikinimo.
p gn b t nkama pro plattt jeJ·imq salia baznytios ir vienuolyno kapini1.1. Vidaus reikalq ministeriiai liepta issiais-
patalpas uvo pa e . . . . . . . . .
. . '·'te a'tuoru·os celes kun1.1 v1ena ture10 1r forun1 kambarel1, atsira- kinti, kodel daugelio vienuolynll padetis
P1rma1ame au= - , , . . . . .
dusi, matyt, is atskiros celes, nes pries 12 mettt Jll ca buv~ desunt. Kituose dv1e- tokia vargana, buvo nurodyta issiaiski-
juose kambariuose laikomas baznyoos inventonus: Kondonaus g_ale bu~o parduo- nus imtis priemoniQ, kad vienuolynll
tuve. Pirmajame aulclte taip pat buvo sildomas z1emos refektonus. Ieius pro pa- materialine padetis gerettt ir atitiktq ka-
grindinj ieiim<1, kaireie puseie, dvieiuose kambariuose buvo maisto sandelis, o po talikll baznycios poreikius Rusiioie.
iuo rosyje _ dar viena krautuve. Visi IO pirmoio aulclto lang1.1 buvo atgr~zti i vie- Vidaus reikalll ministeriia padare is-
nuolyno kapines ir Vis1.1 ~ventttill skersgatvj. vad<1, kad katalikiskq vienuolynll esq
Antroio aulclto ilgo koridoriaus desineie buvo 6 vienvietes celes (3 dar tureio po perdaug. Pagrindine vienuolynll netur-
wnini kambareli), aa buvo provinciiolo cele su dviem soniniais kambariais ir to priezastis - vienuoliq skaioaus ma- KARMELITI)

drabuzine bei prioro cele su dviem soniniais kambareliais. Tarp celi1.1 buvo irengti zeiimas. Vidaus reikalll ministeriios pa- VIEN UOLYN A S
Gynybinei sienos
du daikttt sandeliukai. Antroio aulclto koridoriuie buvo 22 langai. zymoie konstatuoiama, kad Rusiios im-
irkiemopastatu
1820 m. vienuolynas buvo vel remontuoiamas, io sienos pertinkuotos, perpla- periioie tuo metu buv~ 2,5 miliiono ka- detales

nuotos pirmoio aulclto patalpos. Neliko ziemos refektoriaus, provinciiolo celes, tik talikq tikeiimo gyventoill- Veike 300 ka-
viena dviviete ir 6 vienvietes celes. Prie ieiimo i vienuolynq is sventoriaus buvo talikq vienuolynQ, t.y. vienas vienuoly-
dviveriai varteliai, uz kurill desineie puseje, priesais baznyi'ios presbiteriios duris, nas mazdaug 8 tiikstanciams gyvento-
koridorius dare posaki ir baigesi laiptais i antrqii aulcltq. Posukyje stoveio Nukry- ill, o tai neatitinka kanonll teiseie numa-
ziuotoio figura, kabeio senas ant drobes tapytas sv. Pranciskaus paveikslas. Antroio tyto minimalaus ill skaiciaus - 8. Toks
aulclto koridoriuie buvo iau 24 langai staliaus darbo remais, celese - 17 vienverill ir nedidelis katalikq skaicius, turint
12 dviverill langq su gelezinemis grotelemis. Celi1.1 grindys medines, koridori1.1 - galvoie, kad ill biita ne tik Lietuvoie,
plytines. Pertvarkymai vyko iki 1830 mettt. Antroio aulclto sandeliukai buvo per- Baltarusiioie, bet ir VakarQ Ukrainoie,
tvarkyti i dvi trivietes (po tris kambarius) celes. Pagrindiniame korpuse lang1.1 pa- akivaizdziai is pirsto lauztas.
daugeio iki SO-ties. (374, 11) Caro Nikolaiaus I 1832 m. jsake de-
1820 m. karmelittt vienuolyne buvo 30 vienuoli1.1 bei dvasininkll (vikarai, diako-
magogiskai teigiama, kad j vienuolynus
priimami bet kokie zmones, susilpnejo
nai, subdiakonai, klierikai, broliukai). Visi iie buvo baioriskos kilmes, atvyk~ dau-
drausme, prastai valdomas turtas. Jsa-
giausia is Lietuvos ir Zemaitijos. Tarp ill buvo ir atvykusi1.1 is kittt Lenkiios Karalys·
koma nesukomplektuotus vienuolynus
tes ir Baltosios Rusios vietovill. Vienuolynui tuomet vadovavo prioras Kaliksas Jus-
uzdaryti, ill vienuolius jkurdinti kituo-
kevious. Buvo ir keli patarnautoiai - vienas baioriskos kilmes ir du miestieciai ama-
se to paties ordino vienuolynuose. Nai-
tininkai: siuvejas ir batsiuvys. Be ill, vienuolyne dar buvo 9 pavaldiniai, arba bau-
kinamiems vienuolynams priklausantj
dziauninkai: vireiai, darzininkas, kiirikas, medicinos instituto kandidatas. (283)
kapitalq buvo jsakyta perduoti katalikq
1830 m. vienuolyne vienuolill sumazejo iki 21. Tarp ill buvo 3 diakonai, 3 subdiako-
baznyoai islaikyti dvasininkus ir semi-
nai, 2 klierikai ir vienas turintis aulcloausiq jsventinimq - profesas. Visi iie buvo baio-
nariioms rengti kunigus. Vienuolynll
riskos kilmes, mokslus ei~ Lietuvoje. Dauguma ill kil~ is Vilniaus, Raseini11, Telsill,
turtas ir dvarai privaleio buti perduoti
Upytes bei ~iaulill paviettt. Keletas vienuolill buvo atvyk~ is Austriios ir Lenkijos Ka-
izdui, labdaringos jstaigos - vietos dva-
ralystes. Padaugejo vienuolyno tarnll ir patarnaujanoll. 1830 m. j1.1 buvo net 16. V18i jie
sinei valdziai, o mokyklos - Liaudies
buvo_ is vienuolynui priklausiusio fundacinio Zeladzio dvaro. Patarnautoiai jokio at-
svietimo ministeriiai. (136, 507-510)
lygmuno negaudavo, iie buvo islaikomi is fundacinill Jesq. Tik vargonininkas Vmcen- Minetu 1832 m. caro jsaku Lietuvoie
tas Korsakas dirbo pagal sutartj, uz darb& gaudamas 20 sidabro rubliq per metus. (284)
ir Baltarusiioie buvo panaikinti 24 vie-
Numalsmus 1831 m. sukilim& caro administraciia vel emesi represij1.1. 1832 m. ca-

103 Senosios regulos karme\ilu vienuolynas

102 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rad11i11k1J gatvt
 nuolynai. (129, 70) Senosios regulos kar-
melihl vienuolynas prie Vis4 Sventi.ij 4
baznycios ir sisyk liko neuzdarytas. l
Vis1.1 Svenhljll karmelitq vienuolym1 ke-
lesi uzdaryhl senosios regulos karmeli-
hl vienuolyn1.1 vienuoliai. Katastrofiskai
eme trukti patalp1.1. Vienuolyne glaude-
si ir kihl ordin1.1 vienuoliai, neteke savo
bustini1.1. Norint apgyvendinti daugiau
vienuoli1.1 nuo 1836 m. buvo rekonst-
ruojarni pastatai, perplanuojamos pa-
KA RM ELI TU
talpos. Rekonstrukcijos metu pagrindi-
VI EN UOLYN AS nio vienuolyno korpuso siaurine dalis
Pn11t11.t1.1 uku dctales, papuosta pseudobarokinio frontono su
(vnlzdas ta Visu Svent1.1j1.1.
arka irnitacija. Jo autorius greiciausiai
gntves puses)
architektas Karolis Gregotavicius, tuo
metu parenges vis1.1 rekonstruojam1.1
vienuolyno pastam ir patalp1.1 projek-
tus. Veliau, 1888 m., sis fasadas pagal
architekto Leonido Vinerio projekt11
pertvarkytas ir subjaurotas, prakirtus
kelet11 dum ir lang1.1. (307)
1860 m. buvo keii'iarni senos stog1.1
gegnes ir perdengimai, vidaus patalpos
pertinkuojamos ir baltinamos. Priesais
bas1.1j4 karmelici1.1 vienuolyn11 ir Sv. Juo-
zapo Suzadetinio baznyci11 buvo dideli
pagrindiniai senosios regulos karmelim
vienuolyno ivaziuojarnieji vartai su ne-
mazais varteliais. r patalpas virs si1.1
varm ir maisto sandelio, ilgus metus vi-
siskai apleistas, buvo jkeltas noviciatas,
irengtos 4 celes novicijams. Norint i no-
viciat11 irengti visiskai atskir11 iejirn11 pa-
statyta nauja galerija ir dengti laiptai.
Po sio remonto vienuolyno pagrindinio
korpuso pirmajame aukste buvo 10 ce-
li4 (3 dvivietes, dvi vienvietes). Atskir11
cele turejo vargonininkas. Kitoje gyve-
no tamai. Celese buvo 13 langt.1, jas sil-
i
de 7 ,,svediskos" krosnys. Is pirmojo
}04 V IL N I A US G AT y I
1J ISTORIJA Radni11k11 gntvt
auksto buvo naujai iskirstos durys i vienuolyno darz<1. Antrajame vienuolyno
agrindinio korpuso aukste buvo irengta 13 celi4 ir trys sandeliukai. Koridoriaus
pale buvo tualetas-kloaka su dvejornis durirnis.
g Paskutiniais gyvavirno metais vienuolyne buvo like vos keli karmelitl.l vienuo-
!iai. p 0 1863 m. sukilimo cia gyveno valdziai prasikalte kunigai. Vienas ilgiausiai
vi!niuje gyvavusi1.1 katalik1.1 vienuolyn4 buvo uzdarytas 1886 m. sausio menesi, jo
turtas atiteko valstybes izdui. Buvusio pagrindinio vienuolyno korpuso patalpos
l888-1917 m. priklause Carienes Marijos vaik1.1 prieglaud1.1 draugijai, kurios centras
buvo Sankt Peterburge. I vienuolyn11 ikeliama Mergaici4 prieglauda. V1S1.1 Svenm-
jll baznycios pastangos atgauti konfiskuotas vienuolyno patalpas buvo bergzdzios.
1906 m. Vaikq prieglaud1.1 valdyba vis delto sutiko dali patalp1.1 grq.zinti, taciau Vi-
s1.1 Svenhljll baznycios klebonas tokios ,,dovaneles" atsisake. Po Antrojo pasaulinio
karo vienuolyno patalpose buvo butai.
Uk.is
Visij Sventijj4 g. 3, 5 ir 7
1713 m. sujunge anksciau cia stovejusius gotikinius pastatus, karmelitai pasta-
tydino ukini korpus<1, kuri itrauke i vienuolyno pastam ansambij. 1743 m. vienuo-
lyno ukinius pastatus sudare nedidele arklide dviem arkliams, vezirnine, rusys,
bravoras, du suliniai. Naujai pastatytame ukiniame korpuse buvo krautuve, grud1.1
sandelis, kalve, staliq dirbtuve. (370, 6)
Vienuolynas turejo daug ukini1.1 pastam ir nuolat statydinosi naujus. XVIII a. vi-
durio gaisrai vienuolyn11 smarkiai apgadino. Vienuolyno pastatai dege net kelis
kartus - 1737, 1748 ir 1749 m. Atstatant gaism suniokotus pastatus, keitesi kvarta-
lo vaizdas. Po XVIII a. rekonstrukcij1.1 budingi ilgi gotikiniai kvartalo kiemai buvo
deformuoti. Tik keliose vietose isliko uzdari kiemai, kitur jie jungesi, sudarydarni
kiemq tinkl<1, uzimanti beveik trecdali viso kvartalo.
1737 m. gaisras nusiaube daij pastahl, stovejusi1.1 Vis1.1 Svenmj1.1 baznycios sven-
toriuje, todel pries ba.znyci11 is Rudnink1.1 gatves puses greiciausiai buvo pastatyti
nauji namai, parodyti 1740 m . Fiurstenhofo plane.
Vienuolyno vezimineje viena is dviej1.1 kariehl buvo prancuziska puskariete
(ekipazas}, be to, vienuolynas turejo sesis ivairios paskirties vezirnus ir laike 5 ark-
lius. Vienuolyne taip pat buvo sava kalve ir saltkalvi1.1 dirbtuve.
Del savo regulos grieztumo karmelitai negyveno prabangiai, turejo tik butiniau-
sius daiktus. 1786 m. priorate jie turejo dideli q.zuo!ini stal11 su stalciumi, dvi tabu-
retes, 12 zalia gelumbe ir oda apmusm kresl1.1. Prie sienos stovejo spinta ir stalelis,
uz zalios uzuolaidos - didele !ova ir du staliukai, ant vieno j1.1 stovejo bene vienin-
telis prabangus daiktas - stalo laikrodis su kryziuku. Priorato sienas puose kuni-
gaikscio portretas ir sv. Elijo paveikslas.
Panasiai apstatyta ir provincijolo cele, taciau cia buvo vienas marmurinis stalas,
stovejo 10 za!ia gelumbe apmustq kresh.i vienas j1.1 su parankernis. Provincijolo
105 Senosios r eg ulo s karmelitu v ienuolyna s
 •

celeje neminima jokia !ova, taciau yra sinna, taigi, regis, !ova vis delto buvo. Ant Refektorius
sienos kabejo net keturi itali~kos tapybos paveikslai. Kuklus buvo ir priorato indai: Daugejant vienuoli4 ir augant vienuolyno re~mei miesto visuomeniniam gyveni-
alavinis arbatinukas, dvi skardines cukrines ir du alaviniai 11sociai - vienas mui, buvo b!ltina tureti nauj11, didelj vienuolyno valgom11ji - refektori4. 1713 m. is
anglisko alavo. Virtuveje vienuolynas tuomet turejo keturis katilus: vandenj J. Reberto jsigytoje Rebertq posesijos dalyje tarp centrinio ir ukinio kiem4 apie 1743
sildyti, antras valgi gaminti, kiti du skirti zuviai kepti ir aliejui gaminti. Virtuvei
m. buvo pastatydint as naujas barokinis refektoriaus korpusas. Refektoriaus auto-
priklause vienas is dviejq suliniq, kuriame buvo kaustytas ratas vandeniui trauk-
riumi Jaikomas Albertas Sperkovi□us, tuo pat metu rekonstraves zakristij<1 ir bib-
ti. 1795 m. prie vienuolyno buvo pastatyta didele 10-ies arkliq ark.lide, vezimine,
Jiotek11. I k.iemo puse issiki~s vienaaillti s kvadratinis korpusas turejo 8 langus,
4 mazi sandeliai, trys parduotuve s, zvakiq liejykla. 1818 m. ukinio korpuso rusy-
Jentq grindis, ,,svedisk4" kokli4 krosnj. Jame buvo didele, aillta, skliautuota val-
je buvo ledaine, pirmajame au~te - grudq sandelis su 3 langais. Greta grudq san-
gomoji sale - refektorius. Refektoriaus ilgis buvo 8 sieksniai, plotis -5 sieksniai. Sa-
delio buvo dar viena akine patalpa su rasiu. Toliau, uz /Hos iikines patalpos, bu-
lia buvo virtuve ir kepykla. Is refektoriaus i pagrindinio korpuso koridori4 vede
vo kepykla ir staliq dirbtuve. Salia jq buvo dar viena parduotuve su iMjimu i Ar-
placios dviveres durys. (281, 3)
kliq turgq. I antr11ji aillt11 vede sraigtiniai laiptai, cia buvo patamauto j4 kamba-
Pleciantis vienuolynu i, 1836 m. architektas K. Gregotavicius parenge refekto-
rys, sildomas kokli4 krosnimi. Marine arklide ir pirtis po vienu stogu priesais pa-
riaus korpuso pertvarkym o projekt11. Buvo numatyta refektoriaus korpus11 paaill-
grindinj vienuolyno korpus11 buvo pastatyta 1820 m. Salia, is Arkli4 turgaus pu-
tinti. Antrajame aillte suprojektuotas prioro butas. Jame jrengtas prieskambaris,
ses, buvo 6 marines krautuveles, kieme mafas darzelis, aptvertas 14 mOrini stul-
4 tarn4 kambarys, sale, trys gyvenami kambariai ir sandelis. Tada prioro butas tvar-
pq ir statini4 tvora.
kytas ne paskutinj kart<\. Apie tai byloja velesni inventoriai. 1884 m. inventoriuje
1836-1838 m. vel buvo rekonstruojami pastatai. (276, 19) Okinio korpuso pataJp
4 gana kruopsciai aprasytas prioro butas. I ji b!ldavo patenkama laiptais is kiemo
paskirtis nepasikeite, tik vietoje buvusios parapines mokyklos vel minimas sande-
(1836 m. - is antrojo aillto). Prioro butui priklause pertvara pertvertas prieskam-
li~. Apie 1871 m. per Vis4 Sventqj4 gatve buvo permesta marine arka, jungianti si
baris su krosnirni ir dviem langais; didele sale su trim langais ir puosnia balm kok-
VIenuolyn11 su kitoje puseje buvusiu bas4j4 karmelici4 vienuolynu. Ji\ matome J.
!i4 krosnirni, dvi svetaines, kuriose buvo po du Iangus ir po vienc1 baltq kokli"ll
Balzukeviciaus paveiksle, tapytame is 1873 m. J. Cechoviciaus nuotraukos.
krosnj; nedidelis rniegarnasis; vienalangis valgomasis, apsildomas dviem krosni-
rnis, ir liokajaus kambarys su dviem langais ir baltq kokliq krosnimi. (280, 13)
Mokykla Rekonstruk.cijos metu siame vienuolyno korpuse patalpt1 padaugejo, taciau se-
nasis refektoriau s pastatas gerokai apnaikintas. Pirmasis jo ailltas pazemintas, su-
Vienuolyno ukiniame pastate, kur anksciau buvo grOd4 sandelis nuo 1819 m.
naikinti senieji valgomosio s sales
pradejo veikti parapine mokykla. (283, 107-109) Ji buvo nedidele, u;eme tik vien11
skliautai, iskirsti nauji langai. Patalpa
kambari, turintj tris langus. Mokykloje stovejo stali4 darbo suolai. Atskiros savo
perskirta pertvarornis. Pastato pirma-
fundacijosn~_okykla neturejo ir buvo islaikoma is bendT4 vienuolyno pajam . Joje
4 jarne aillte buves valgomasis gerokai
pradedantie!i buvo mokomi skaityti lenkq, lotynq, rusq, prancaz4 bei vokieci4
0 sumazejo. Jis beturejo tris Jangus (1818
kalbonus, _Jau ~azengusieji - si4 kalb4 gramatikos, biblines istorijos, katekizmo,
geografiJos 1r antmetikos. m. jq buvo 8). Valgomajame - refekto-
riuje buvo svediskq kokli4 krosnis,
M~~y~oja~o klierikas Brohardas Jodzinskis. 1820 m. rudenj mokykloje mokesi 24
mokiniai. Uzeius salaams j4 sumaze· iki 12 jrengta sakykla. Is jo buvo patenkarna i
't . . . JO ..
-os. Mokes11vairi4 tautybiq jaunuoliai. angli~kq virtuve, prie kurios buvo dvi
ai IMgnas Verb'.ckis, Jonas Marcinkevicius, Martynas Belkevicius Stanislovas Var-
nas, artynas 1r Kazirnieras Spak ki · J iikines patalpos. Maistas is virtuves i
p din d . . . '
ovs ai, onas Judzickis, Edvardas
er an as Mikicius, Aleksandras K cinskis J Slobodzinskis, valgom<1ji buvo paduodam as pro lan-
levskis. (3S7, l4S) . . u .' uozas Sadkeviciu s ir Andrius Vasi- geli sienoje. Virtuveje - didele virtuvine
1830
Vi!ni· b .. m. mokykloie Jau mokes1 29 mokiniai, kuriems pagal Lietuvos krosnis, du langai. I j<1 buvo atskiras ie-
aus gu enuios mokyk.l4 d" k ·
Liudvikas Gun·b 1re tonaus sudaryt11 program11 deste subdiakona s jirnas is priemenes. (280, 13) Be to, per
u1as. (387; 284)
priemene pro atskir11 iejirn11, buvo pa- VIENUOLIAI
tenkarna i gyvenam11 trij4 kambareli4 J. Ammano medtio
patalp11 ir grud4 ar maisto sandeliukl\. railinys, XVI a.

106 v I L N I A us c A 1 v 107 Sen os i os reg ul os karm e l i tll vienu o l y na s

JU I S T OR IJA Rad 11 in k11 gntut
,,-
Noviciatas
Pylimog. 50
K Jih, 'e:!ta regula numate gana u:!dar.1 gyvenim11, taciau vienuoliai rtipinosi
arme~~ .. . r • k
savo ir dvasininkq mokymu. I vienuolyno dvasines stud11as v1enuo 1a1 atvy davo
ne tik is Lietuvos, bet iris Baltarusijos ir Voluines. Prie vienuolyno veike noviciatas,
keletas karmelitu mokesi Vilniaus universitete.
Noviciato pastatas - vienas seniausiq vienuolyno posesijos pastatq. Jo sienose IB-
like gotikinio maro liekanq. Pastatas, matyt, jau XVI a. stovejo prie Rudninkq var-
tu ir Javq turgaus. Pirm<1 kart<1jis minimas 1633 m. valdovo privilegijoje, kuria atlei-
d:!iamas nuo sveciq apsistojimo prievoles. (216,355) Tuo metu jis priklause ne vienuo-
lynui, o Visq Sventujq ba:!nyciai ir stovejo prie vienuolyno kapiniq. Cia, siaurame
plate tarp ba:!nycios ir sio pastato, buvo laidojami vienuoliai. 1737 m . gaisro metu
sudege sventoriuje stoveje namai. Noviciato pastatas prie miesto gynybines sienos
buvo atstatytas apie 1740 m.
1804 m. sis pastatas pirm<1 kart<1 ivardijamas kaip noviciatas. Tuomet jis buvo
dviejq aukst:Q. Pirmajame aukste minimos trys sildomos celes ir sandeliukai. Ant-
rasis aukstas nesildomas. Pastatas nedidelis, abiejuose jo aukstuose buvo tik 6 lan-
11 gai. (282, 3a) 1820 m. noviciate jau buvo 7-ios vienvietes krosnimis sildomos celes ir
I 7-ios nesildomos. Gyvenamos celes isdestytos vienoje koridoriq puseje. Pastate IB
viso 15 langq, jo ilgis 12, o plotis S sieksniai. Tuo metu noviciate gyveno 7 naujokai,
veliau jq padaugejo iki 18.
Po 1831 m. sukilimo vienuolyno finansine padetis gerokai paslijo, noviciatas lai-
kinai savo veikl<1 nutrauke. Okininkavimas Zeladzio ir Papiskio dvareliuose nebe-
uztikrino butinq vienuolynui lesq. 1836 m. buvo nutarta pastat<1 rekonstruoti,
irengti butus ir juos nuomoti. Rekonstrukcijos projekt<1 parenge Vilniaus gubernijos
architektas K. Gregotavicius. (285, Sa)
1837 m. naujokyno pastato rekonstrukcija buvo baigta. Buvo sustiprinti senieji
pamatai, visas kapitalines sienos ir pertvaros buvo nugriautos, patalpos perplanuo-
tos, sudetos naujos grindys, lubos, Iangai ir durys. Senasis susisiel<lmas su zakristi-
ja, biblioteka ir sargo nameliu buvo IBsaugotas. (225) Pastat<1 apdenge cerpemis, jame
irenge pen!<ls butus: Iris pirmajame aukste ir du - antrajame. Keturi butai turejo po
du kambarius. Vienas antrojo auksto butas buvo gana didelis. Jis turejo net penl<ls
kambarius, prieskambarj ir sandeliuk<1. Sa!ia pastato buvo irengtos mall<lnes ir ma-
rine skalbykla. Miesto valdyba, atsizvelgdama i namo rekonstrukcijai isleistas elide-
Jes sumas, namq 6-riems metams atleido nuo butu mokescio.
Tuo statybos nesibaige. Karmelitu vienuolynui kairnynyste su pasaulieciais, ap
sigyvenusiais buvusiame noviciato name, buvo nepageidaujama. Prioras E. Jodze,
vicius nutare noviciato pastat<1 auksta marine tvora atskirti nuo vienuolyno didzio-
jo kiemo. Noreta si nam<1 sujungti su baznycia ir greta dar primOryti naujas iil<lnes
patalpas - vezimine, arklide ir sandeli. Buvo numatyta nugriauti prie zakristijos
prisIB!iejusj baznycios sargo namelj, taciau darbams prasidejus vienuoliai konsisto-
108 VILNIAUS GATVIU ISTORIJA
Radnink11 g atv e
•
rij'I uzverte skundais, ir juos teko nutraukti. (271) 1842 m. i si pastat<1 vel buvo ikel-
tas noviciatas. 1859 m. noviciatas vel perkeliamas i sutvarkytas pagrindinio vien-
uolyno korpuso patalpas virs pagrindiniq vartu ir sandelio. 1864 m. noviciatas u:!-
daromas.
Siaurame tarpelyje tarp noviciato ir miesto sienos 1863 m. buvo pastatytas mari-
nis namelis su medinemis vidaus sienomis. Ji nuomojosi fydai pirkliai, cia jsirenge
parduotuve. (325)
1886 m. uzdarius senosios regulos karmelitu vienuolyn<1 noviciato pastatas buvo
perduotas Vist1 Sventl\jll baznyciai. Cia isikare klebonija. Patogumo delei 1888 m.
pagal architekto Kiprijono Maciuleviciaus projekt<1 jrengtas naujas jejimas is ba:!ny-
cios puses, at!ikti kiti pertvarkymai. (306) Pastatas su ba:!nyi'ia buvo sujungtas auks-
ta murine tvora. Pirmajame aukste irengti du iejimai su metalo stogeliais, o antra-
me aukste - metalinis ba!konas. (279, 23-25)
Matyi, ba:!nycios finansine bakle buvo gana prasta, nes 1892 m. klebonas da!j
k!ebonijos pirmojo auksto patalpt1 isnuomojo fydams - prekybininkams. Is Rud-
ninku gatves puses pirmajame aukste buvo iskirstas langas ir durys, o is kiemo pu-
ses - langas. (313, 79) Po keleto metl\ is Rudninku gatves puses iskertamos dar dve-
jos naujos durys, jrengiami du nauji langai. Is kiemo puses pirmajame ir antrajame
aukstuose jsikure naujos parduotuves, iskirsti nauji langai. (322, 76)
1906 m. baznycios k.lebonas Fordonas kreipesi j miesto Oiim<1, prasydamas leicti-
mo prie k.lebonijos pastatyti vieno auksto nam<1 su jvaziavimo vartais. Projekt<1
siam priestatui parenge tuo metu populiarus architektas Antanas Adomas Filipavi-
aus-Dubovikas. Tais pat 1906 m. baznycia vel kreipesi j miesto valdzi11, prasydama
gr<1zinti jai vienuolyno patalpas. Komisija, apziurejusi baznycios valdas, konstata-
';'O, kad isties k.lebonijai traksta vietos, esamos patalpos isplanuotos nepatogiai, pa-
stato kampai nuseti dregmes dememis. Siauras kiemelis tarp baznycios ir kleboni-
jos u:!verstas siukslemis. (384) Deja, vienuolyno pastatl\ atgauti nepavyko. 1909 m.
tepavyko issikovoti leidirn<1 salia klebonijos, prie baznycios sienos, pastatyti nauj<1
dviejt1 aukstl\ pastata, su frontonu. Anksciau cia stovejo apgriuves, dregmes
edamas baznycios tarnu namas, siauru koridoriuku sujungtas su k.lebonija ir baz-
nyaa. Jame kadaise, XVIII a. pradzioje, gyveno ba:!nycios sargas, buvo zvakiu lie-
jykla.
Pasinaudojusi gautu leidirnu, Vist1 Sventl\ju ba:!nycia sioje vietoje 1909 m. pasta-
te dviejt1 aukstl\ pastata,. Jo antrojo auksto patalpos, kuriose apsigyveno klebonas,
buvo sujungtos su virs zakristijos buvusiomis bibliotekos patalpomis. Be to, antra-
jame aukste buvo jrengta baznycios kanceliarija. Pirmajame aukste buvo du dvieju
ir trijtl kambarit1 butai. (331)
Po Antrojo pasaulinio karo sovietams u:!darius baznyci<1, k!ebonijos patalpos bu-
vo nacionalizuotos. Pastate jrengti butai.
109 Seno s io s r e gulo s karmelit~ v ienuol y na s
 -,

Pylimo g. 50, 52
ne, nubraizytame rengiantis platinti Pylimo gatve. (J6I) lsorin . . .
t t · · S M 1· eje IIllesto s1enos p ,A
Vistt Sventtijtt senosios regulos karmelitti vienuolynui priklause dar vienas pasta- •e pastatyti o
J
· kini' ·
. .
a1 pas a a, rr . a msickos-Garfunk
. .
r
e 10 namas - nugriauti
u=
las pietineje klebonijos puseje - Pylimo g. 50. rojo pasaulinio karo. 1959 m. atidengta m1esto sienos atk a po Ant-
· ·t -- arp buvo restauruota
Sioje vietoje miesto gynybines sienos dalis buvo priskirta vienuolynui. Vienuo- 1936 m. vys k upo vtz1 ac11os metu buvo pasiolyta past tyti· .. ·
. . a parap1Jos susirinki
liai privalejo rupintis sia sienos atkarpa, j<1 remontuoti. Kadaise cia is vienuolyno sale- Jos pro1ekt<1 parenge architektas Jonas Borovskis. 8 uvo gautas maoistr t mq
O ·
puses buvo primoryta vezimine, arklide, bravoras, prie pat miesto sienos illiejosi miesto vyriausio konservatoriaus, atsakingo uz paminkl' . . o· a Ir
. . iruq pastatti 1ssaugoJ..
smulkos mediniai okiniai pastateliai. sutikimas. Statybai rmskas turejo atkeliauti is baznyciai p -kl . . . Im<1,
. . . . n ausms10 m1skelio Pa-
Kitapus sienos XVIII a. buvo Javtt turgus, stovejo vienuolynui priklausiusios
p ileJe- Darbams
. . emes1 vadovauti
.. kurugas C. Sperskis p 1
. aga s<1mat<1 darbams ture-
grQdtt parduotuveles, kurias nuomojo miestieciai. Net ir nugriovus miesto siernt, jo bOti skirta 24000 zlotll, tacrau statyba de! lestt stokos nuolat stri
vienuolynui priklausanti atkarpa iilliko ir buvo integruota i vienuolyno teritorij<1. Buvo stengiamasi issaugoti i pastato fasad<1 ii'ungt,'< miesto s·1enosgofr.agmentq. s,e-
.
•
1817 m. prie sios sienos buvo planuota pastatyti dviejtt aukstti krautuves, taciau nos bokle, matyt, buvo gana prasta, nes kunigas C. Sperskis magistrat<1 informavo
Gar/1111krli11 11amas <lei neaiilitt priezascitt sis architekto Zozefo Pusje projektas liko neigyvendintas. kad dar 1888 m. statant fligeli pastebeta, '
Rad11irlk11 ir Pylimo (281, 3) 1837 m. karmelitams priklausancios miesto sienos isoreje buvo irengtos sep- jog gynybines sienos dalis labai nestipri ir D .."'--::·
.. . . ~~\-"-~. ,_ 1i __,.
gatt1i11 sa11kryiojr. tynios krautuves su rosiais. Visos jos buvo isnuomotos zydams. bet kada gali grioti. Tuomet siena is isores
XX n. prad:lios
Vienuolyno prioras E. Jodzevicius, 1837 m. rekonstruodamas vienuolyn4 suma-
nuotrauka
ne pertvarkyti ir prie miesto sienos buvusius pastatus. Arklitt turgaus puseje, uz
sutvirtinta mOrinemis atramomis, o is vi-
daus - dideliais akmenimis. (354) Veliau =~~1-,
miesto sienos, esancias krautuveles, vezirnine ir arklide buvo numatyta perstatyti i

, rk,~
mineti sienos pastiprinimai dar papildo-
dviejtt aukstti mOrinj namq. Projekt& parenge architektas K. Gregotavicius. Buvo mai sutvirtinti plytomis. 1936 m. sie gyny- - _, 1--...,lr,
numatyta miesto sienoje i Arklitt turgtt iskirsti placius ivaziavirno vartus, o se- bine sien& sustiprine akmenys buvo uz- ,1 - :CC-
..,~=-- -~-~· ,~ ·'"' .JEJ-
.•• 1n11n--,
.. I ,- ... . . .,?
nuosius, iseinancius i ROdninktt gatve, uzmoryti. Vilniaus vyskupas siuos darbus muryti, kad bottt sustiprinti piliastriai. Ta- ~
#14 f: (l7. L· •:
:flu V·~'1
uzdraude, ir atvykti i Arklitt turgtt tapo ilgam nepatogu ir sudetinga. Kaip ir se- ciau, kaip veliau paaiskejo, to nepakako.
niau, is vienuolyno Arklitt turgtt buvo galirna pasiekti pro sventoriaus mori-
neje tvoroje buvusius placius vartus.
Kunigas C. Sperskis Vilniaus miesto bur-
~-, -,,-, _.-1,; \\• •
I· . ~/' ,; .~ ~,
' ., 1
mistrui rase, kad si gynybines sienos dalis I, .,,,~ii5J } ,I -- ·:··
Baznyciai labai troko gyvenamttjll patalptt, todel 1888 m. pagal ar- statybos metu pakrypo net 45 cm, todel j& :~f' '.:',g:': c . ' • _lltt .i .
chitekto K. Maciuleviciaus parengt& nauj& projekt<1 senojo su- teko su paciu pastatu suristi astuoniais ge- '"°"'r~ .. -· , - ~~ ~~~-,--- "-
l;Jj _
/1~
nykusio Okinio pastato vietoje ismOrytas naujas mOrinis
fligelis. Jo ilgis - 13,5 sieksnio, plotis - 4,5 sieksnio. Jame
jrengiarni 5 gyvenarnieji kambariai, kuriuose apsigyveno
leziniais strypais. Bijodamas kokitt nors
netiketumtt, kunigas prase leisti panasiu
bodu sustiprinti ir gretim& pastat<1.
~!~j~~~¼Jt?tt\~ •J1
i i' I - vargonininkas, zakristijonas, kiti baznycios tarnautojai. Miestas labai rupinosi rast&ji sienos frag,nent<1 issaugoti. 1937 m. vykstani'ias sta- Radnin/cq ir Pylimo
1' I :: ~- gatviii sankryiDje:.
lejirnas i ji irengiamas is kiemo ir is vartti puses. Siame tybas apziorejo speciali magistrato statybos komisija. Ji konstatavo rastus projekto
•~1·1•' \!-;, \ , ',f•~1
,~ j. i~1~' XX.a. pradfios

~1 ru h_ IIILIJJi 'i ..
fligelyje buvo ir okine patalpa. neatitikimus, taciau tikriausiai jie buvo nezymos, nes statybos darbai nebuvo su- nuotrauka
·• I ~ '· '•sr11 .,
-?" - .::.::.,...L ,.i'- ...,i -· Isorineje miesto sienos puseje dabartinitt Pylirno ir stabdyti. Tik pasiulyta parengti nauj& didziosios sales projektq. Del lesu stokos dar-
bai uzsitese. Statybos buvo baigtos pries pat Antr<1ji pasaulini kar<1 - 1939 metais.

El
ROdninktt gatvitt kampe stovejo vieno auksto mOrinis
namas su uzdaru vidiniu kiemu, priklausantis Stanisla- Po karo ilgus metus cia veike kinoteatras ,,Ausra".
' 1855 m. prie miesto sienos jau stovejo 12 krautuvelitt, prekiavusiq arklitt asutais.
- vai Maliusickai, kuri XX a. pradzioje ji nuomojo bro-
Iiams Garfunkeliams. Morduchas Garfunkelis 1910 m. (228, 1074-1077) Jos issilaike iki pat XIX a. pabaigos, taciau, kaip nurodo vienuolyno in-

gavo miesto valdybos leidim<1 virs namo palei Pylimo
gatve pagal civilinio inzinieriaus Aleksandro Spakovskio
projekt& uzstatyti antr&ji auksl<I, perdaryti durtt ir langtt an-
gas. Name numatyta irengti batti parduotuve ir urmo sande-
li. (332) Pastatas parodytas ir 1923 m. inzinieriaus J. Valickio pla-
ventorius, 1884 m. krautuveles buvusios apgailetinos bokles. lejimas i jas is Pylimo
gatves. Kelios parduotuveles dar turejo gyvenamas patalpas antruose aukstuose,
jose gyveno prekeiviai. Vienuolyn& uzdarius, 1887 m. patalpas (dabar Pylimo g. 5Z)
pereme Rusijos vaiktt prieglaudtt valdyba. XIX a. pabaigoje sioje vietoje prie mies-
to sienos buvo pastatytas dvieju auksht prieglaudos pastatas. Miesto sienos sufor-

110 VILNIAUS GATVIU ISTOR!JA Radn;nk,1 g,tvt

111 Senosios regulo s karrneliltt vienuo\ y nas
 . ,/1~~J
muotos linijos nebuvo laikomasi, pastatas kiek issikises i priekj. Miesto valdybos
specialistai prie fai darb11 net nebuvo prileisti, neturime ir joki11 dokumenh.\, susi-
jusi11 su mineto korpuso statyba bei velesniais jo pertvarkymais. Mergaici11 prie-
glauda siame pastate isliko iki Pirmojo pasaulinio karo. Veliau cia jrengti butai. (365)
Po Antrojo pasaulinio karo oa jkurdinta Taryb11 rajono milicijos valdyba. ~ioje gy-
nybines miesto sienos vietoje nuo seniausi11 laik11 vienuoliai buvo iskirte langus ir
is vienuolyno puses isirenge pieno parduotuveles. Veliau vienuoliai pienu
IJ , r - .JL ,-~'~
',_______
-. -•-.: . - ~ --

..1~.,i \~_ r.o_.•. l~l}JI"·i:.·~ ·'\ : 1\

nebeprekiavo, sias parduotuveles nuomodavo zydams-pirkliams.
g · . ·: L.·.11- :~Ql :./ t[il
j
Be Vis11 ~venllljll baznyoos ir karmelill! vienuolyno, siame 53-ciame Vilniaus se- ·. ' KIii, <·LIJ, : lib• trJ'.'~n 'l\>. JU
namiesoo kvartale buvo dar dvi valdos, priklausiusios privatiems savininkams.
.;·•,r, --... ',;~I t '-" :~:,_
Cr·· ,J;·-=r:.
:_:~~:

-
Pylimo g. 54 ! - '11 ,;;-:,: • - .;1=---~
. I
I ' ••
I ~,; ,~-,
C·

I\ =-

-
(Posesija 262) ! ', -~.
~";,tt~, -
U-~ ;
' """' "" I ' • ' • ,, , :;,

Marinis namas sioje posesijoje galejo bati pastatytas XVI a., taoau pirm<1 kart& jis
1- 1 · ,iill'N !lwa - -·~~ ..i •

minimas tik XVII a. antroje puseje. 1663 m. dokurnente cia stovintis marinis namas
apibadinamas kaip marnamis einant Radninkij vartij link.
Namas 1655 m. karo metu buvo gerokai apgriautas. Nebuvo likusios ne vienos
sveikos patalpos. Patalpos be langt1, langini11, isplestomis grindimis, isgriauta kros-
nimi. Cia kaikada buvusi krautuve. g jos likusios tik sienos ir medines lubos su
sijomis. Rasyje buvusi dar viena nebeveikianti krautuve. Abiejose krautuvi11 patal-
pose nera nei dUfll, nei langt1, nei grind11. Kaireje sklypo puseje stovejes bravoras,
kuris inventoriaus sudarymo metu taip pat beveik visiskai sugriuves, be stogo. Li-
kusios tik sienos, virs kuri11 kyso kaminas. Kieme esantis sulinys uzverstas griuve-
nomis.
Kitoje kiemo puseje, tikriausiai prie miesto sienos, kur stovejo Petro Mitkeviciaus
marinis namas, taip pat nebelike jokio statinio, tik neaptvertas tuscias sklypas. (188,
364-365) Namas 1663 m. priklause magistrato suolininkui Simonui Novomeiskiui.
1664 m. apgriautas ir dar neatstatytas namas de! savo prastos bakles valdovo pri-
vilegija buvo atleistas nuo sveci11 apgyvendinimo prievoles. (188, 1185)
Po Novomeiskio mirties nam<1 paveldejo Stanislovas Rebertas ir Steponas Ku-
kisas. Teigiama, kad namas 1669 m. buvo atstatytas, tal'iau 1678 m. namo aprasas
rodo, kad namas vis dar stovi apgriuves. Matyi, namas buvo dviejq auksh.\, anks-
ciau buves dengtas l'erpemis, dabar sudauzytu stogu, medines jo dalys visiskai su-
puvusios. Buvusi smukle taip pat be langt1, be dUfll, krosnies ir be stogo. Joje vien
siuksles. Kiemas uzverstas siukslemis ir meslu. (179, 849-850)
1674 m. namas jau vieno zmogaus zymaus Vilniaus pirklio Stanislovo Reberto
muosavybe. Jis ir atstato karo nuniokot<1 nam<1. (176, 191) 1690 m. S. Rebertui rnirus,
nam<1 paveldejo jo nasle Konstancija Rebertiene, kuri netrukus po vyro mirties an-
tr<1 kart<1 istekejo uz Jono Piotrovskio.
Tolesnis namo likimas ir jo savininkq kaita gana painus ir neaiskus. l ji preten-
- ~ ~~_:-
duoja net keletas asmenq. Tarp S. Reberto paveldetojl! kilo nesutarimai. Tai pafy-
mima 1698 m. karaliaus Augusto II privilegijoje, atleidziancioje nam<1 nuo svecil!
apgyvendinimo prievoles.
1696 m. K. Rebertiene-Piotrovskiene nam<1 pardave kazkokiam Kazimierui Ki-
linskiui (205, 47a), taciau tuo tenka suabejoti. Atrodo, kad namas vis delta paveldeto-
j11 buvo pasidalytas ir K. Rebertienei-Piotrovskienei atiteko tik jo dalis, tad visa na-
mo ji savarankiskai parduoti negalejo. Veliau ponia Konstancija savo 1 / 4 namo da-
li uzstate Starodubo vaiskiui J. Hnilickiui. Pastarajam mirus, si& ketvirt<1j<1 namo da-
li paveldejo Trakq taurininkas Jonas Pokolnevicius, kuris savo ruoztu j<1 uz skolas
perdave Trakll horodnil'iams Jonui ir Joanai Ozembovskiams.
Ozembovskiai, kaip ir ankstesni sios namo dalies savininkai, atrodo, taip pat gy-
veno ne pagal isgales. Jie buvo prasiskolin~ Visq Svenllljll karmelitams. Negaleda-
mas sugr<1zinti skolos 1713 m. J. Ozembovskis ketvirt<1j<1 Reberll! namo dali, esan-
ci<1 skersgatuyje priesais basqsias karmelites, uz 1100 tinfll skol<1 perleido karmelitams.
(205, 38-39 ir 47) Tais laikais tai buvo di deli pinigai ir gauti tik uz namo da!i, todel tiketi-
na, kad tuo metu Reberl\l namas buvo didelis ir gerai irengtas.
Palengva karmelitai is S. Reberto palikuoniq ispirko ir likusias namo dalis. 1700
m. jie isigyja Onos Rebertaites ir Jona Piotrovskio namo, vadinamo ,,Reberlll mur-
namiu", dali, esanci& tarp KosciCll rumq ir karmelilll vienuolyno. (184, 286-287) 1712
m. jie isigyja Onos sesers - Eleonoros Rebertaites-Jundzilienes namo dali. Pagaliau
1714 m. ir Jonas Rebertas parduoda karmelitams paskutine namo dalj. 0 84. 83-87)
1714 m . jau visas Reberto sklypas su pastatais atitenka karmelitams. Jiems si valda

112 YILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radninki1 gat v t! 113 S e no s i os r e gu l o s k a rm e litll. v ienuo ly n as

nebuvo itin reikalinga. Sau karrnelitai pasiliko tik Jono Reberto namo ir sklypo da-
Ii, kuri<1 veliau prijunge prie vienuolyno. Likusi<1 daij jie 1714 m. pardave LOK di-
dziajam marsalkai Aleksandrui Sapiegai, kuris, kaip teigiama (243), pastatq pertvar-
ke, rekonstravo ir 1715 m. pats jame apsigyveno.
1720 m. Aleksandras 5apiega mirsta, nam<1 paveldi jo zmona - Antanina
Valdstein-Amau Sapiegiene, viena turtingiausiq to meto Lietuvos moterq. Ji tesia
vyro pradet<1 namo rekonstrukcij<1. Noredama is savo valdos tureti patogq is-
t vaziavim11, A. Sapiegiene 1724 m. sugeba is karaliaus Augusto II gauti leidi-
m<1 miesto gynybineje sienoje prasikirsti vartus. (218, 351-352) Paga! si<1 privi-
legij'I magistratas grafienei A. Valdstein-Amau Sapiegienei vartams
irengti turejo perduoti dali miesto gynybines sienos. Taciau is vyro pa-
veldet<1 nam<1 A. Sapiegiene valde neilgai. 1728 m. nam<1 is Sapiegie-
nes jsigijo Livonijos kastelionas, senatorius Aleksandras Psedzeckis.
Jis pirmasis iki magnaht Iygio iskele Psedzeckiq gimine.
Psedzeckiai
Kaip galima speti is 1732 m. rugsejo 29 d. A. Psedzeckio testamento, ku-
riame jis save apibudina kaip 70-metj seneli, jis greiciausiai gime apie
1660 m. Savo politine katjer<1 A. Psedzeckis pradejo 1700 m., palaikydamas stipre-
jancias Lietuvoje Oginskiq ir Visniovecki4 seimas kovoje pries Sapiegas. Kartu su
kitais opozicijos atstovais dalyvavo Valkinink4 kautynese, pasibaigusiose Sapiegq
}}4 VILN IAUS GATVJTJ ISTORIJA Rad11i11k11 g atv t
sutriu~nimu ir jl.! girnines saulelydziu (p. 36).
Karl.! su ~vedija metu A. Psedzeckis palaike ka-
ralill August& II. Oalyvavo 1705 m. pasiuntiniu del-
egacijoje pas Rusijos car.i Petr<1 I. Uz sekming.i
diplomatine veikl<1 buvo apdovanotas. Augustui II
atsisakius karunos, palaike nauj<1ji karali4 Stanislo-
V'I Lescinski, gavo LOK kardininko uredq. 1713 m.
SAP I EGU
karaliaus pavedimu vyko i Turkij11, grizes buvo is- HERBAS
rinktas Lietuvos tribunolo nariu. 1726 m. gavo Li- lAurynas Vilacas,
vario rai:tinys
vonijos kasteliono ured11, tapdamas senatoriumi.
antraJti nia me lape,
A. Psedzeckis mire 1733 m. 1667
Jis buvo vedes du kartus. Is pirmos santuokos su Fe-
licijana Chreptaviciute turejo du sunus - Juozap<1 ir
Kristup<1. Abu buvo umaus budo, museikos, garsejo uz-
puolirnais ir plesikavimu. Pirrnasis 1724 m. plesikisko
antpuolio metu zuvo, antrasis uz bajoro nuzudym<1 ne-
teko vis4 teisi4 (banicija). Pasirode nepakankamai mit-
rus, nes 1726 m. priesininkai ji suciupo ir Lvove (kitais
duomenimis Liubline) nukirsdino. Nors abu buvo ve-
de, taciau vyriskos lyties palikuoniq nesusilauke. Vie-
ninteliu A. Psedzeckio turht paveldetoju tapo is antros
santuokos su Konstancija Aleksandra Karninskaite gi-
mes sunus LOK pakancleris Antonis Tadas Psedzeckis.
(13, 45) Jam pagal 1732 m. testament'! ir atiteko sis namas.
Antonis Tadas Psedzeckis gime 1718 m. Trakuose,
jaunyste praleido Vilniuje, mokesi Vilniaus akademijo-
je. Tevo islepintas po jo mirties draugo LOK rastininko
Juozapo Sosnovskio deka surimtejo, iejo i Cartoriskiq
gimines rat11, juos visomis isgalemis reme. Veliau tai Vi fi~;p;·t~·~;1;~/Uui M,rftbal~e Sat!ridi 1
s,,
Sii[,fff~rmn'/'arms Tib1M<1nDm.
jam padejo sparciai kilti karjeros laiptais.
Amzininkai ji apibudino kaip gabll, gerai issilavinu-
sj zmogll, nepaprastai puik4 oratorill, prityrusj poli\ikq. Savo politine katjer<1 jis SAPI EG U HERBAS
pradejo vos baiges Vilniaus akademij<1. Budamas 21 m. A. T. Psedzeckis ne tik de- N ezinomas dailinink.1.s,
medfio raiiinys
leguojamas i Lietuvos tribunol 4 bet ir isrenkamas jo marsalka. 1739 m. jis gauna antra;tinlame lape,
LOK didziojo rastininko ured 4 1750 m. tampa LOK pataurininkiu, o 1752 m., mi- 1623
rus Oominykui Valaviciui, perima Lietuvos Oidziojo referendoriaus ured<1. Apdo-
vanojimai byra kaip is gausybes rago - 1764 m. elekciniame seime karalius Stanis-
lovas Augustas jam uz nuopelnus atiduoda maz.iji antspaud11, t.y. jis tampa LOK
pakancleriu. Be to, tais paciais 1764 m. jis paskiriamas Petihorsko pulkininku.
Puikiai jam sekesi ir turtiniai reikalai. 1744 m. mirus jo antrajai zmonai kuni-
gaikstytei Kotrynai Oginskaitei, Tado Juozapo dukrai, A. T. Psedzeckiui atiteko
115 S e n os io s r eg ul os karmelilll. vi e nuol y na s
....
I
treMalis milfinisko kunigaiksciq Visnioveckil\ palik.imo, mat Kotrynos motina
buvo Ana Visniovecka. 1760 m. is Polocko vaivados Aleksandro Mykolo Sapiegos
jis jsigijo zaslavlio grafystf. Jo valdos buvo issimeciusios ~o ~is<1 _Lenk.ij~s-Lietuvos
respublik<1. Jis turejo r0mus Minske, murinius pastatus V1lniuJe tr Gardme, dvareJj
Vacluvos priemiestyje - Pragoje.
A. r. P§edzeckis, budamas patriotas, rupinosi ne tik savo valdq ispletimu, bet ir
valstybes reikalais. Tais neramiais laikais, kai aplinkiniq valstybiq kurstomi ir papir-
kinejami didikai ir bajorai isdavinejo valstybes interesus, A. T. Psedzeckis kovojo uz
jos savaranki!Thum<1. jzvalgiai numatydamas neigiamas pasekmes Respublikai, pa-
sisake pries karaliskqjq rOmq rysius su Rusija. Uz tai jam teko nukenteti - 1770 m.
rugpjucio menesi Psedzeckio valdas rusai sekvestravo. Neai~u, koks likirnas istiko
aptariam<1 nam<1 262-cioje posesijoje, taciau, sprendziant is velesnes valdos istorijos,
ji P§edzeckiai issaugojo iki pat XVIll a. pabaigos, taciau vargu ar cia gyveno.
A. T. Psedzeckis turejo du sunus - Mykol<1 ir August<1 Dominyk<1 bei tris dukte-
ris - Konstancij<1, Elen<1 ir Marijon<1. (14, 51-53) Mire A. T. Psedzeckis 1772 m. kovo 28
d. Varsuvoje. Jo turtas buvo padalytas sunums Mykolui ir Augustui Dominykui.
Nebuvo uzmirstos ir dukros bei zmona.
A. T. Psedzeckis savo testamentu skyre kasmetinf fundacij<1 - 100 dukatq Vilniaus
Akademijai premijuoti naudingus krastui darbus krasto ekonomikos, prekybos, tautos
teises ir krasto politikos (klausimus) lieciancius, - rasoma jo testamente, surasytame
1772 m. kovo 11 d. (132. 60-61) Nam<1 Vilniuje paveldejo sunus A. D. Psedzeckis.
A. D. Psedzeckui 1782 m. mirus, namus paveldejo jo zmona Ona Radvilaite-Pse-
dzeckiene ir sunus LOK rastininkas Mykolas Psedzeckis.
Lietuvos kariuomenes generolo leitenanto Stanislovo Radvilos ir Karolinos Po-
ciejutes-Radvilienes dukte Ona Barbora Olimpija Radvilaite-Psedzeckiene jaunyste
praleido Lietuvoje, kur susipazino su savo pirmuoju vyru Minsko seniunu A. D.
Psedzeckiu, uz kurio istekejo 1778 m. budama 16-os metq. Po vedybq Psedzeckiai
daugiausia laiko praleido Zaslavlyje ir Varsuvoje. Ketveriq metq seimo metu jau-
noji grazuole puikavosi Cartoriskiq Varsuvos salone, kur rinkdavosi i~ausi Res-
publikos zmones.
Penkeriems metams praejus po pirmojo vyro mirties 0. B. Psedzeckiene istekejo uz
Tado Antonijaus Mostovskio, Rancycos kasteliono, aktyvaus Ketveriq metq seimo
dalyvio. Po Targovicos konfederatq pergales ji lydejo savo vyr<1 per Saksonij<1 ir Svei-
carij<1 i Paryziq. I tevyne sutuoktiniai grizo tik 1793 m. gale. Rusq valdziai arestavus
vyr<1, 0. B. Mostovskiene sugebejo ji is kalejimo islaisvinti. Po 1794 m. sukilimo, ku-
riame aktyviai dalyvavo, T. A. Mostovskis vel atsidure kalejime. O. B. Mostovskiene,
siekdama vyr<1 islaisvinti, net dvejus metus, 1795-1797 m., myne Peterburgo valdis-
kq istaigq koridorius. Veliau su vyru kurj laikq gyveno Varsuvoje ir Prancuzijoje.
Santykiarns paslijus, Mostovskiai 1802 m. sugrizo i tevyne ir ten issiskyre.
Ona Radvilaite-Psedzeckiene-Mostovskiene, zymi to meto rasytoja, Jenkq istori-
nio romano pradininke, XVIII-XIX a. sanduroje eme kurti trumpas apysakas. Svar-
116 VILN IAUS GATVI{) ISTORIJA R a dni11 k 11 g at vt
. usia i· os kurybos dalis buvo penkios, nors ir neoriginalios apysak . B .
b 1a ) . . , os. ,, aune p,-.
[aiteje" (Strach w zameczku , ,,Ne visada ta1p daroma, kaip kalbama" (Nie zawsze tak
si~ czyni, jak mdwi), ,,Konecpolskiq pilis" (Zamek Koniecpolskich), ,,Matilda ir Dani-
las" (Matylda i Danilo), atspausdinti Vtlniuje 1806 m. Geriausia, Jabiausiai savaran-
k.iska apysaka ,,Astolda, _Palem~n~ gimine_s kunigailcltyte" (Asto/da, ksii,i:nycka ze
krWi Palemona) 1807 m . taip pat 1sle1sta Vtlniuje.
Nain'I Pylimo g. 1805 m. uz 10000 rubliq nusipirko vok.ieciq kilmes pirklys To-
mas Raizneris. 1806 m . miesto kronikineje knygoje jau nuiodoma, kad name 13 di-
delil\ ir 9 mazesni karnbariai. Pastate viena plytq ir 20 kokliniq krosniq. Kieme- ar-
klide ir vezimine. (263) Nam<1 suremontavo ankstesni jo savininkai P§edzeckiai, nes
miesto kronikineje knygoje rasoma, kad pastatas jau nuo 1790 m. vadinamas Pse-
dzeckil\ rumais.
Naujasis rumq savininkas T. Reizneris Vtlniuje buvo zinomas, itakingas, savimi
pasitikintis, galima sakyti, net iziilus zmogus. Kurj laikq jis buvo magistrato narys,
0 1812 m. Viln.iaus municipaliteto prezidentas.
Budamas magistrato narys T. Raizneris, matyt, mane, kad prievoles miestui jain
neprivalomos, ir nurnatytu mokesciq miestui nemokejo. Skola miestui pasieke
jspuding11 10000 zlotq surn<1, o namas buvo ivertintas 17286 zlotais. Del tokios T.
Raiznerio nuostatos veliau nukentejo jo paveldetojai. T. Raizneriui mirus rumai ati-
teko ne palikuonims, o miesto dumos administracinei komisijai. Rumus keletq kar-
t\\ buvo meginama parduoti is varzytinill, taciau norinciq isigyti praskolintq pasta-
t<1 neatsirado. Miesto valdzia, siekdama kaip nors atgauti skolas, rumus nuomojo
butais, juose buvo jrengtos parduotuves.
Ttk 1849 m., kai T. Raiznerio skolos magistratui buvo ismoketos, pastati\ is var-
zytiniq nusipirko dvarin.inkas Feliksas Golsneris, kuris 1855 m. jaine jrenge butus.
Pastato antrajame aukste 10 kambariq nuomojosi Vilniaus gubernijos statybos ir ke-
liq komisija.
Tabako fabrikas
1870 m. F. Golsnerio pastate prie Visq Sventqjq gatves, nuomojainose patalpose,
pradejo veikti Sismano ir Duruncos tabako fabrikas. Darbo s'llygos fabrike buvo la-
bai sunk.ios. Del blogo vedinimo tabako dulkiq buvo tiek daug, jog jos grauzdavo
darbininkarns gerkle ir akis. Patalpq sienos ir lubos buvo pajuodusios. Daugelis
darbininkq sirgo plauciq dziova ir sirdies ligomis. 1871 m. ivyko fabriko darbinin-
kq streikas - nors ir negausus, taciau pirmas tokio pobudzio protestas Vtlniuje. Fab-
rikantui atsisakius patenkinti darbininkl\ reikalavim11 pakelti darbo uzmokestj, su-
streikavo 5 tabako pjaustytojai. Arestavus streiko organizatoril\, beje, atvykeli is
Ukrainos, streikas liovesi. Nesekmingai pasibaige ir kitas 1875 m. streikas.
Nors tabako fabrikas veike nuo 1870 m., taciau pastatas vis dar priklause Stanis-
lovui ir Marijai Golsneriams. Pastarieji tik 1885 m. pasta!& su priestatais ir tuo me-
tu veikianciu tabako fabriku pardave karaiml\ kilmes ukrainieciui pramon.inkui
117 Senosio s regulos karm e l i tt.i vienu o lyn as
,.,.
lsakui Durunfai, kuris fabrih isplete ir modemizavo. 1886 m. fabrike is Basok4 g.
puses buvo pastatytas duji. variklis. XIX a. pabaigoje $ismano ir Duruncos tabako
fabrike jau dirbo 400 darbininki..
Po Isako Duruncos mirties fabrik<1 su visais posesijoje buvusiais pastatais pavel-
dejo jo snnus Moisejus ir Samuilas Duruncos. Paveldetojai, matydami, kad j4 pro-
dukcija nepajegi konkuruoti su is Vakari. Europos atvezama produkcija, 1912 m.
fabrik<1 uz 39000 rublii. pardave Esterai Kojic. Jai mirus fabri.lG\ 1922 m. paveldejo
Esteros dukte Rebeka Sisman, kuri fabrih su visais kitais posesijos pastatais valde
iki Antrojo pasaulinio karo.
Pokario metais siame name buvo ivairios gamybines patalpos. Ilgus metus pa-
state veike gamykla ,,Avangard", cia isirengusi net galvanini cech<1. Dabar cia ,,Org-
-technikos" gamybines ir biuro patalpos.
Pylimog. 56
(Posesija 261)
Paskutine 261-<1 posesij<1 53-iame kvartale sudaro namai Visi. Svenltlj4 g. 9 ir Pyli-
mo g. 56. Kazkada sioje vietoje stovejo keturi namai, priklause skirtingiems savinin-
kams. lik XVill a. visi jie atsidure vienose rankose.
Apvalusis bokstas
1600 m. karaliaus rastu leidziama atidaryti sendaikcii. turg4 prie miesto sienos, jos
posakyje, maidaug ties Apvaliuoju bokstu i miesto pust(l9, 156), o 1635 m. karaliaus Vla-
dislovo Vazos rastas atleidzia Vilniaus pirklio Grigorijaus Stefanoviciaus Varguilos
murinj nam11, stovintj Arkliij gatveje, skersgatvy, prie miesto sienos nuo svecii. apgy-
ii' vendinimo prievoles. Jame pazymeti ir artimiausi kaimynai. Is vienos G. Varguilos
name puses stovejo buvusio Vilniaus burmistro Luko Sobolio, ii/ kitos - magistrato suo-
lininko Stepono Lebedzevitiaus mariniai namai. (144, 312-313) G. Varguilos name veike
miesto mokykla (bursa) ir iki 1633 m. buvo saugomas parakas. Tai ir buvo pagrin-
dine priezastis, kodel namas atleistas nuo svecii. apgyvendinimo prievoles.
I miest<1 i tribunolo ar seimelio posedzius suvaziave bajorai galedavo uzimti bet
kutj jiems patikusi nam11, jei jis nebuvo atleistas nuo sics prievoles. Miestiecio na-
muose apsigyven~ seimelio dalyviai savivaliaudavo, visq seimelio ar tribunolo dar-
bo laikq jie nepaliaujarnai puotaudavo, kartais net uzmirsdami, ko cia atvaziave.
Posediiavimas iki velyvos popietes kaptariniame teisme baigesi didele geda ir sqmyMu. Nei
teiseme, nei kvieteme i kokiq nors bylq, atsistojome ir iilejome iii teismo salts, nes mari/alka
ir kiti kolegos - dauguma - buvo girti, - 1697 m. balandzio 5 d. save dienorastyje rase
Stanislovas Nezabitauskis. (83,407) Tokia draugija parako sandelio pasoneje buvo la-
bai pavojinga: tame marnamyje, miesto bursoje, miesto parakas saugomas, o kai ten sve-
cias apsistotij, bus tada miestui didelis pavojus, ypat nuo sveciij, atvykstanciij j jvairiau-
}}8 VILNIAUS CATVJU ISTORIJA RQ d 11ink11 g at vt
sius suvaziavimus ir ypat i Vyriausiojo tribunolo teismus, - sakoma privilegijoje ir uz-
baigiama, - iki gyvenimo (gala) ii ir jo zmonq atleidziame". (144,312•313)
Cia ties miesto gynybines sienos posukiu stovejo Apvalusis bokstas, kuris pirm<1
karl'I rninimas 1600 m. Prie jo, sienos miesto puseje, kaip tik ir stovejo minimas Gri-
gorijaus Varguilos namas, veliau sujungtas su 261-a posesija.
Apvalusis bokstas stovejo toje vietoje, kur sienos suko nuo prieso saugotis tinka-
mu kampu. P. Smugleviciaus XVill a. pabaigos akvareleje pavaizduotas Apvalusis
bokstas neturi saudymo ang4. Matyi, tuo metu jis jau nebetiko gynybai, nebent tik
sien<1 sutvirtinti. Paminkhi restauravimo institute istorike S. Gasparaviciene, susi-
pazinusi su XVill-XX a. planais, teigia, kad Apvalusis bokstas stovejo pietineje 53-
iojo kvartalo dalyje uz dabartinio poliklinikos pastato ties Pylimo g. 54 pietvakari-
ne dalimi. (25) Tos pat nuomones laikesi ir XIX a. vidurio Lietuvos istorikai. (126, 281)
1696 m. name pardavimo dokumente nurodoma, kad narnas priklause Stefanovi-
ciams Vargolovskiams. Tad greiciausiai pirmasis jo savininkas ir buvo Stefanas
Varguila. Jo sunus jau tape Grigorijumi Stefanovicium Vargolovskiu.
Po pastarojo mirties valda atiteko sunui Stefanui Stefanoviciui Vargolovskiui ir
jo :1.monai Elenai is Bielmacevici4 Zyzevskienei-Vargolovskienei. Senasis savinin-
kas pirklys G. Vargolovskis prisidare daug skoli.. )is 1654 m. is Vtlniaus pirklio Sta-
nislovo Mitkeviciaus paemes paskol<1 iki pat save mirties nesugebejo jos atiduoti. S.
Mitkevicius u:1. Vargolovskiu skolas 1655 m. teismo sprendirnu nam<1 pereme.
Karo su Maskva metu namas buvo sugriautas. Mire ir kreditorius S. Mitkevicius.
Uzstatytas ir svetimu valdomas namas, tiksliau jo griuvesiai ir negrqZinta skola,
perejo S. Mitkeviciaus na:llei Kotrynai Augustinaviciutei. Jai S. Vargolovskis po
Maskvos invazijos pagaliau atidave 1500 zlom ir vald<1 susigrq2ino. Netrukus po jo
mirties nam<1 paveldejusi dukra Kotryna ir jos vyras Steponas Palceviciai nam<1
atstate, i.sleisdarni 1500 zlom. Po pirmojo vyro mirties Kotryna dar kart<i istekejo uz
Dominyko Lominskio.
1696 m. Kotryna ir Dominykas Lominskiai narn<1 pardave Viln.iaus zemes teise-
jui Mykolui Koscicui, leisdarni jam ir jo paveldetojams namq perstatyti, dovanoti,
ikeisti, parduoti ar kaip kitaip juo disponuoti. (181, 104)
Kaimyninio namo savininkui Stepanui Lebedzeviciui mirus, jo milrini nam<1
1669 m. paveldejo keletas palikuoniu: sunus Kristupas, dukra Elena Lebedzeviciu-
te, istekejusi uz Henriko Dedekonio, ir jos sesuo Kristina Lebedzeviciute. Nedideli
nam11, priklausantj keletui seimininku, valdyti sunku. Paveldetojai nam<1 1669 m.
pardave bajorui Kozlovskiui. Pastarojo paveldetojas - sunus Liudvikas Kozlovskis
namq 1685 m. pardave kairnynui - Mykolui Koscicui. Plesdamas save vald<1 M.
Koscicas 1692 m . isigijo sugriaut<1 kaimynini milrini nameli, stovinti fasadu i Arkliu
gatve, o sonu i Koscico nam<1. Namas tuomet priklause Lydos zemes teisejui Vla-
dislovui Narbutui, kuris ji 1692 m. buvo jsigijes is Jona ir Kotrynos Cizu. .
10
Kiek sunkiau Kosicui sekesi jsigyti kit<1 - Duboviciu narn,i. Pirmas zinomas s
119 S e no s io s regulo s karmelit'-' vicnuolyna s
namo savininkas buvo Vilniaus burmistras Ignas Dubovicrus, veliau ji paveldejo ir kamuodamos miestiecrus sunkiomis kontribucijomis, M. Koscrcas visapusiai re-
·"'
Steponas D ub ov1uus. Dubov,· "'aus
1..1 namas, kaip ir kiti kvartalo
• pastatai,
• buvo labai me priest\ persekiojimq isvargintus kunigus ir vienuolius. Kaip raso jezuiht sv. Ka-
nusiaubtas per 1655 m. karq ir net po devyneril.1 meht vis dar _stove10 ne~tstatyt~s. zirniero profesq namq kronika, sunkiais 1709 m. jis pareme badaujantj vienuolyn<1,
Pastatq paveldejo Stepono Dubovicraus dukra Kotryn_a, Kazumero Sulistro~skio ·arne prisiglaudusius miestieaus, duodamas rugiq duonai, mieziq alui ir kitq mais-
zmona. Aptariamu laikotarpiu Kazimieras jau buvo mires, namq paveld_e10 Jo su- 110 produkhl- (261) Badmeao metu pats apsigyveno jezuiht profesq namuose, kur gy-
nus Steponas Sulistrovskis. Ir jis nebuvo suinteresuotas pastato atstatineti. desi. Vienuolyne isgyvenes 5 menesius 1709 m. balandzio 9 d. M. Kosacas mire.
1669 m. s. Sulistrovskis namq pardave kazkokiam Hermanui. Pastarojo sunus Vertindami M. Kosaco nuopelnus baznyaai, jezuitai ji palaidojo Sv. Kazimiero baz-
Juozapas Hermanas, nepaisydamas Koscrco pastangq isigyti nam'I, 1676 m. balan- nycioje, kriptoje po sv. Pranciskaus Ksavero altoriumi, salia brolio Vaclovo. (38Z)
dzio 23 d. dali to namo pardave Polocko kastelionui Jonui Korsakui, tuo visai su- Mirtis sutrukde jvykdyti ambicingus M. Koscrco sumanymus - supirkti visus
maisydamas Koscrco planus. Korsakas, pirkdamas siq griuven<1, matyt, rengesi na-
posesijos statinius ir j1.1 vietoje pastatyti prasmatnius rumus. 1712 m., aprasant gre-
ffiq sutvarkyti, kad retkarcrais atvykdamas i Vtlnil-1 jame apsistoht.
timi\ Rebertq posesij<1, pirmeikart minimi Kosacq rumai, taaau tuo metu M. Kosa-
Tuo metu J. Korsako turtai buvo gana dideli. Dar 1631 m. karalius ji kartu su bro-
co nupirkti narnai dar nebuvo sujungti i vieni\ pastati\, (184, 83-87)
liais ir tevu uz nuopelnus karo metu apdovanojo 80 valakq (apie 135 ha) zemes val-
Apie M. Koscico statybas, fundacijas, labdaringi\ veikh1 zinoma kiek daugiau, nei
domis Bielsko seniilnijoje (Smolensko vaivadija). 0 po keleriq meht 1646 m. J. Kor-
apie jo asmeninj gyvenimi\ ir seimyninius reikalus. !vairiq autoriq darbuose patei-
sakas paveldejo seneliq valdas Psujq ir Drocinq Polocko vaivadijoje. Sekesi jam ir
kiami gana priestaringi duomenys. Vieni teigia, kad jis buvo vedes du kartus ir
valstybes tarnyboje. 1657 m. jis gavo Polocko pakamores uredq. Ne kart<1 kaip Po-
susilauke dviej1.1 sunq ir dukros, kiti - kad mire bevaikis. M. Koscrcas ne tik globo-
Jocko delegatas dalyvavo seiino darbe. Karo su Maskva metu jis su savo kazokq bii-
jo jezuitus, padejo statydintis Sv. Rapolo baznyaei Snipiskese, bet ir mirdamas jiems
riu dalyvavo kautynese. 1659 m. karalius J. Korsakq pasiunte i Maskvq pas carq tar-
paliko daugiausia savo turto. Po jo mirties, be sio namo, paveldetojams kito turto
tis de! paliaubq. Uz sekmingai atlikti\ diplomatine misijil karalius padekojo J. Kor-
neatiteko, o de! pemelyg dosnill jo labdatll net teko skursti. Respublikos seiinas,
sakui Polocko kasteliono uredu ir valdomis Polocko vaivadijoje.
noredarnas kaip nors paremti Koscicus materialiai ir tenkindamas Igno Kosaco
J. Korsakas bicruliavosi su Boguslavu Radvila, kurj laikq valde pastarojo valdas
prasym<1, atsizvelgdamas i jo sunkiil materialine bakle, 1775 m. jam iki gyvos gal-
Piotrovicrus, Svidnici\ ir Rackevicrus Slucko paviete. Uz didele sumei Boguslavas
vos skyre kiti\ nam<1 Vilniuje.
Radvila jas ikeite Korsako zmonai Marinai Dubovicratei-Korsakienei, greiciausiai
Po M. Kosi'ico narnai greiciausiai atiteko broliui Vitebsko izdininkui Stanislovui
S. Dubovicraus dukrai. Po Marinos Korsakienes mirties minetos valdos sugrizo
Kosacui (109, 325-329), o po jo mirties 1743 m. juos pasidalijo net trys paveldetojai -
Radvilai, tacrau 1667 m. J. Korsakas paveldejo zmonos valdi\ Piotrovicius. Taigi J.
Mykolas, Juozapas ir Antanas Koscicai. 1741 m. Stanislovo zmonai Zofijai Koscrcie-
Korsako turtai leido Vilniuje jsigyti nepalyginamai geresnj pastatq.
nei pagaliau pavyksta is Ausros Varll\ bas1.1jll karmeliht perpirkti paskutine taip
1674 m. J. Korsakas kartu su kitais pasirase po naujojo karaliaus Jono Sobieskio
trokstarni\ Dubovicill valdos dalj. Taciau pirktuosius namus sujungti i vienq dideli
elekciniu dokumentu. Zinoma, kad 1676 m. jis dar buvo gyvas, taciau 1680 m. Po-
pastatei tuokart nepasiseka. 1748 m. gaisras apnaikina rumus ir kitus posesijoje sto-
Jocko kasteliono vieta jau buvo vakuojanti. Po pirmosios zmonos mirties jis vede
vejusius pastatus. Tik XVIII a. pabaigoje, atstatant rumus, visi supirkti namai
antr'lkart- Konstancijei Galimsk'I, su kuria susilauke sunaus Jurgio. Be to, is pirmo-
pagaliau sujungiami. Keicrasi ir savininkai.
sios santuokos turejo du sunus - Kazimierq, vienuolj karmelit'I, ir Tom<1 - kunigi\
1775 m. Kosacq r1imll savininkai - Mykolas ir Antanas Koscrcai. Brolis Juozapas
bei dukril Teodor<1, istekejusi<1 uz Siinono Oginskio. (123, 105) Kuriam jq atiteko pa-
jau neminimas. Dar veliau rumai galutinai atitenka vienam savininkui - A. Koscr-
statas, neaisku, taciau 1700 m. jis jau priklause Ausros Var11t basiesiems karmeli-
cui. Po A. Koscrco ir jo zmonos Barboros mirties rumus 1799 m. paveldejo jll duk-
tarns. Nezinia, ar buvo dovanotas, ar nusipirktas.
terys: Liudvika Sumskiene, Ana Hrebnickiene, Kazimiera Straskevicrene, Anele Se-
Po dvejq melll, 1688 m., Kosi'icui is kitos Duboviciaus paveldetojos - anukes Elz-
metiene ir Ieva Turcrnavicrene. (213, 132-134)
bietos Kozlovskos - vis delta pavyko isigyti dar vienq valdos dalj. Taigi M. Kosa-
Seserims susitarus, rnmai atiteko Anelei Kosacaitei, istekejusiai uz Tada Seme-
co rankose atsiduria aplinkiniai namai, ir jis pradeda statybq. M. Koscico uzmojai
tos. XIX a. pradzioje Semeht valda dar kiek padidejo. Nugriovus miesto sieni\ ir nu-
bu~o dideli. Jis ne tik emesi statybq aptariamoje posesijoje, bet tuo pat metu funda-
tiesus nauji\ gatve, sujungusi<1 Arklill turgq su Ausros Vartais (dabar Bazilijonq g.),
vo ir Sv. Rapolo baznycros statybi\ Vilniuje.
buvo panaikintas skersgatvis, ejes palei miesto sieni\ ir junges Ausros vartus su
M. Koscrca~ buvo ypac prielankus baznycrai ir zinomas labdarys. Kai XVIII a.
Rudninkl\ vartais. Dalijant atsilaisvinusii\ zeme, dalis panaikinto skersgatvio ploto
pradz,o1e Vilniq pakaitom.is siaube Rusijos ir Svedijos kariuomenes, plesikaudarnos
buvo priskirta Semeht 261-ai posesijai. 1800 m. buvo nugriautas Apvalusis bokstas

}2Q VILN IAUS GATVIU ISTORJJA Radnink11 ga/v ~ 121 Seno s ios regulo s karmelitQ vienuolynas
ir palei &!meni posesij<t buvusi gynybines sienos dalis. Taip sklypo pietvakarineje . Taoau j. Vilni1.1 ji nebegri:fo.
trernttes. . T1.1 pacrq meni spalio menesi· fi 21,...,1
'"'·-·.1r mora-
dalyje atsirado nemazas zemes sklypas, tinkantis naujai statybai. Remiantis L. Zit- . . alauzta ji mire VarsuvoJe. (7, 87-88)
hat P
koviciaus s11rasu, paremtu istoriniais saltiniais, 1801 m. neggriauta miesto sienos M. Buonskiene1· mrrus
· nam<1 tur~,o '" ldAti' ·
pave c JOS seserys - Gabriele Giunter-Pu-
dalis buvo jjungta j &!metoms priklausanci<t 261-j<t posesij<t. Veliau sioje vietoje, Py- . i'r Ida Mostovskiene. Taciau, kol M. Bucinsk.iene buvo tremtyje nam b
zyruna . . , as uvo
limo gatves puseje, pastatytas dvia~tis namas. (133, 29) Profesorius M. Morelovsk.is apleistas ir praskolintas. PaveldetoJos nemane, kad pastat<1 prasminga ispirkti ir at-
teigia, kad pietine Pylimo gatves puse, jeinanti i sj 53-i<tji kvartal11, nesieke gynybi-
niq sien1.1, o ejo gynybini1.1 pylim1.1, gerokai nutolusi1.1 nuo sien1.1, isore. (78) st•;;~ m. jvyko namo varzytines. Vis<t posesij<1 isigijo Elena Gmelina, taoau namas
&!metos rOmus valde gan trumpai, jau 1805 m. jie savo vald<1 pardave Mstislav- tarsi uzkeiktas - ir naujoji savininke pastato nesugeba islaikyti. Noredama pastat<1
lio seniilnui Jonui Nikodemui Lopacinskiui, taciau ir jo rankose rilmai neuzsibuvo. sutvarkyti is Zemes banko ji paima paskol11, kurios nepajegia gr<1zinti. Namas vel
1816 m. J. N . Lopacinskis mire. Naujuoju rilmq savininku tapo dvarininkas Vilei- atsiduria varzytinese. 1878 m. ji nusiperka sveicaras P. Barkenbergas.
kos pakamore Mauricijus Bucinskis, be sios valdos Vilniuje, valdes dar Bolkovo Tuo metu bas1.1j1.1 karmeliciq vienuolynas ir !lv. Juozapo Suzadetinio baznyaa jau
dvar<1 !lvencioniq paviete. Minim<t vald<t isigijes M. Bucinskis 1817 m. is Arkliq tur- buvo nugriauti ir vietove islyginta. Policijos (dabar Arkli1.1) gatve ir aikstele priesais
gaus puses pastatydino nauj<1 dviej1.1 a~ni rilmq korpus<1. Jam valdant posesija nam'I buvo a~tesne uz bendr<t vietoves lygi. Tvarkant ir lyginant aikste apnuogi-
visifui susiformuoja, visi korpusai sujungiami. I sutvarkyt<t vald<1 jis 1834 m. atsi- namos P. Barkenbergo namo rusiq sienos. Jis bylinejasi su magistratu, reikalauda-
veda savo jaun<1 zmon<1 Matild11, grafo Adorno Giunterio ir Aleksandros Tyzenhau- mas atlyginti nuostolius, taciau kovoti su valdzios instancijomis beprasmiska, ir jis
zaites-Giunter dukr11, zinomos XIX a. pirmos puses poetes ir memuarq autores nieko nepesa. Visa tai, matyt, paskatino P. Barkenberg11 atsisakyti sio pastato. Vos
Gabrieles Giunter-Puzyninos seseri. Taciau Bucinskiai siuose namuose neuzsibuna. baiges statydintis ir remontuoti nam11, 1884 m. ji pardave Vilniaus kapitulos prela-
1835 m. namas dar priklauso M. Bucinskiui, taciau jau 1836 m. jo savininkas jau tui P. Zilinskui.
kitas -A. Judelsonas. Jis rumuose jrenge butus, kuriuos nuomojo. Pirmo a~to pa-
talpos gnuomojamos prekybininkams zydarns. BASOKU

TUR GAVIETES
Pertvarkymai, matyt, brangiai kainavo, nes A. Judelsonas prasiskolino ir pastat<1 AlkSTE
uzstate. Praskolint<1 pastat<t 1850 m. is varzytiniq isigijo M. Bucinskio nasle Matil- .. M . Dobuiinshs.
da Giunter-Bucinskiene. , Gua!as,

M. Giunter-Bucinskiene buvo garsi Vilniaus filantrope. Ji kartu su kunigu kanau- - i' 1907

ninku Simonu Kozlovskiu, veliau tapusiu Mogiliovo arkivyskupu, 1860 m. Vilniu-

I
-~
je ikure !lv. Vincento Pauliecio brolij11, buvo jos pirmoji ir vienintele prezidente.
I pagalb<t pasitelkusi energingiausias ir turtingiausias vilnietes, kartu su jomis
Matilda teike materialine ir dvasine pagalb<t vargingiausiems gyventojarns, gelbejo
juos nuo bado ir mirties. Taciau labdaringa brolijos veikla tesesi vos trejus metus.
Po 1863 m. sukilimo i Vtlniq atvykes naujasis generalgubernatorius M. Muravjo-
vas brolijos veikl<t suvoke kaip pavoj1.1 krasto rusifikavimui ir antirusis/ui ir antivals-
tybin~ draugij<1 uzdare. Jos aktyviausios nares - prezidente M. Bucinskiene, vicepre-
zidente Valerija Lapaite-Vaisenhofiene, sekretore Idalija Lopacinskiene, izdininke
Marija Hornovskaite-Kostrovicka ir Bogumila Dusakeviciene - atsidure kalejime.

--
Kai kurioms M. Bucinskienes bendrazygems pasiseke. Jq vyrai, pasinaudoje savo
itaka ir pinigais, zmonas is kalejimo istrauke. Uz Matild<t nebuvo kam tarpininkau-
ti, tad 1864 m. kovo menesj caro adrninistracija, nesugebejusi sukurpti jtikinamos
medziagos teismui, Bucinskiene istreme i Niznegorodo gubernijos Semionovo gy-
venviete. Jos gimtasis Dobrovlianq dvaras !lvencioniq paviete perejo i svetimas
rankas. Namas Vtlniuje, netekes seimininkes, nyko.
1867 m. pradzioje serganciai M. Bucinskienei pagaliau buvo leista sugrizti is

122 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radnink11 gaf vC 123 Sen osios re gulos k a rm elitu vi e n uolyn as
 'i

,:f,;:'.1 't
-.-.....,.-; , r - p ~ ~ - - - , -

.']
•?s, ,1"},•

,11
\.-,
ai ,

"'""'
i.l ~~ •

II lfil :r~I~ .;
. ,,,.- ,
il,o.~.1: ... . - . !

r:,,U"'..'.:.-:,_ ' : -
Sv. /UOZAro
BA2N YC!A
Pastatas isties nelaimingas. Jo savininkai ir toliau keiaasi kaip kaleidoskope. 1885
J. Balz.ukevilius. m. ji valdo karo inzinierius A. Ostrovskis. Taciau ir jis po trejq metq pasiskubina pa-
Akvarel~. staru atsikratyti. 1888 m. ji nusipirko Zigmantas Oskierka ir jo zmona Zofija Korsa-
1877 kaite-Oskierkiene.
1895 m. Oskierkos si nam'I vedyb11 proga kaip kraiti padovanojo dukrai Marijai
Oskierkaitei. Ji dar tais pat metais pagal inzinieriaus Konstantino Korojedovo pro-
jekt'I atlieka nedidelius pertvarkymus. Namo fasade (is Visq Sventqjq gatves puses)
vietoje kehtriq langq irengia duris, atlieka kirus nedidelius patvarkymus. (318)
Kvartal'I is rytq puses juosianti Visq Sventqjq gatve susiformavo tik XVIl a. pra-
dzioje, pastaaus Visq Sventqjq baznyci., senosios regu]os karmelitq vienuolyn'I bei
rytineje jos puseje - Sv. Juozapo Suzadetinio Is ties tai buvo tik siauras
11
praejirnas tarp siq dviejq karme!itq pastatq kompleksll, ilgai nehtrej~s net savo pa-
vadinirno. Ttk XIX a. pradzioje jis imtas vadinti Visq Sventqjq skersgatviu, veliau,
1845-1875 m., Policijos skersgatviu. Nuo 1875 m. jis tapo tarsi Ligonines gatves te-
siniu ir iki 1908 m. buvo vadinamas Ligonines skersgalviu. Ttk 1908 m. jis vel atga-
vo Visq Sventqjq skersgalvio pavadinim., taaau po Antrojo pasaulinio karo vel bu-
vo pervardytas ir 1947-1990 m. buvo vadinamas Lazdynq Peledos gatve.
Pastaaus bas11j11 karme!iaq vienuolyn'I ir Sv. Juozapo Suzadetinio baznyci., bu-
vo atkirsta Arkli11 gatve - viena pagrindiniq to meto susisiekimo arterijll, jungusi
SV JUOZ APO
BA2NYCIA
miestq su Arkliu turgumi ir Rodninkt.i vartais. Veliau atsirado perejimas tarp J. Ctc!urviliaus
Arkliq (Karmelil!l) ir Rudnink11 gatviq - dabartine Karmelim gatve. XVII-XVIII a. 11uotra11ka,
·sios (Vis11 Svenl!lj1.1), ruomet bevardes gatves reiksme isaugo. Nauj'!ja gatve vyko a.pit 1876m.
intensyvus judejimas tarp Riidnink!l ir Ausros Vartq. Gatve pasipuose naujais re-
konstruotais ir Psedzeckiq rumais. Ttk XIX a. pradzioje, nugriovus miesto
sienq, gatves reiksme sumaZejo. I uZmiesti ir ten esanti turgq vede daug patogesnis
kelias Arkliq gatve.
XIX a., carinei administracijai nugriovus Sv. Juozapo Suzadetinio baznyci'I ir ba-
s11j11 karmeliaq vienuolyn'I bei p-engus Basok11 aikst~, Vis11 Svenmj11 gatves reiks-
me vel isaugo. Basok!I aikste 1896 m. buvo apzeldinta tuopomis (309), joje buvo pri-
statyta daug krauruvelill, rengiamos muges. Galves gale XX a. pradzioje pastatytas
Hales pastatas.
Kitoje Vis11 Svenl!ljll gatves puseje tarp Riidninkll, Didziosios ir Karmelitq gatvi11
issidest~s Senamiescio 54-asis kvartalas. Jame palei Rudnink11 gatve issideste devy-
ni pastatai.

124 VILNIAUS GATVJV ISTORJ)A Ra,,;,k, go1,, 125 Seno s ios rcgulo s karmelitu \'ienuolynas
,,
'
,#~
I:
:r~'.ll,, ·,
I

Rudninkl.l gatves
rytines puses pastatai
Rudninkq g. 18/2
(Posesija 279)

Rudninku gatve jau XVI a. buvo apstatyta namais, taciau sis namas pirm'I kart'! mi-
nimas tik XVl1 a. pirmoje puseje, ir tai netiesiogiai. Aprasant kaimyninio 278-os po-
sesijos (Rodninku g. 16) narno, priklausiusio Melchiorui Rudzianskiui, kaimynus,
minimas desineje jo puseje stovejes Jzaoko Kononoviciaus milrinis namas. (173, 47)
Jzaokas Kononovicius nam,i valde iki 1632 m. Jam mirus pastatas atiteko vai-
kaiciui Bogdanui Zakrzevskiui ir dukrai Anastazijai Kononovii':iutei-Zakrzevskai.
Namo vieta ta pati: priesais Visq Sventqjq bainyciq, prie Rudzianskio Melchioro is kaires
puses ir prie medinio namelio, kazkada prik/ausiusio Kozielai. (257, 94-95)
Magistrato byl-u irasai tarsi priestarauja vienas kitam. Vienu ju sakoma, kad 1632
m. liepos 18 d. Bogdanas Zakrzevskis ir Anastazija Zakrzevska nam,i perdave
miestieciui Grigui Stefanoviciui ta sq]yga, kad nei patiems Zakrzevskiams, nei ju
palikuonims pirkejai nereiks jokiu pretenzijq. (267) Kitame magislrato dokumente
nurodoma, kad A. Kononovioilte-Zakrzevska po keleriu metu, 1638 m., nam11 par-
dave Albertui Janeleviciui. Galbilt pirmasis sandoris neivyko.
A. Janeleviciui mirus, nam11 paveldejo Vilniaus pirklys Vaitiekus Janelevicius ir
Jurgis Kurovskis, Bresto vaivadijos dvarininkas. Po V. Janeleviciaus mirties nam'I
paveldejo silnus Jonas Janelevicius, taciau nam'I valde trumpai. 1664 m. nam11 isigi-
jo Kristupas Sokolovskis.
Be rnineto pastato, sioje posesijoje priesais Visu Sventuju baznyci11 stovejo medi-
nis namelis, kuris priklause Kristupui ir Reginai Sajevsk.iams. )is buvo einant is Ar-
kliq gatvt!s i Radninkq gatv~ priesais Visq Sventqjq baznyciq, tarp pirklio Jono Gileviciaus
(posesija 280, dabar Karmelitu g. 7), 0 is kilos puses Janeleviciq rnedinio narno (posesi-
ja 279). Sis Sajevskiu narnas 1657 rn. sudege, lilrn tik tuscias sklypas. (178, 524)
Matydarni negalesi11 namelio atstatyti Sajevskiai 1664 m. si tusci11 sklyp'I parda-
ve kaimynui Jonui Gileviciui. (178, 525) Taciau, regis, pastarajam sklypu pasinaudoti
neteko. Pirklys Kristupas Sokolovsk.is, pries dvejus metus isigijes kaimynini Janele-
viciaus narn 4 uzerne ir si'I tusci'I kaimynine sklypo dalj. Kaip tai padare - sklyp'I
perpirko ar paprasciausiai uzgrobe, dokumentai nutyli. Ar vis delto bilta kazkok.io
sanderio, uz kurj iki galo nebuvo atsiskaityta, ar tal susije su girninystes ir pavelde-
jirno reikalais, sunku pasakyti. Zinorna tik, kad 1680 m. Regina Sajevskiene, anks-

126 VIL N IAUS GATVJ l,J IS T ORIJA 127 ROdnink~ gatves rytinl!s puses pastatai
Rn d" i II k 11 g a I v,•
 tesnio namelio savininko nasle, is K. Sokolovskio sonaus, tuomet miesto magistra-
to nario Jokobo Sokolovskio, uz sj sklypq gavusi menkq 75 zlotu kompensacij<1,
'~da1-t,1
''""'""'f'•·. ;·~
V
"\
/·t~'
· '.1,~-
I

'
r
V
,, ',
.

savo pretenziju atsisake. (178. 525)

g K. Sokolovskio 1673 m. rugsejo 12 d. testamento kur kas daugiau suzinome
apie 279-oje posesijoje stovejusi namq ir apie kitus Kristupo turtinius reikalus. Kaip
1./z,,_•r
,~,\1 1
'"\ ·' \
aiskeja, sj namq jis 1664 m. pirko uz 7000 zlotu. Taciau atsizvelgdamas i tai, kad na-
mo trecioji dalis paveldejimo keliu priklause jo pirmajai zmonai Marinai Konstan-
tinaviMitei, pinigais uzmokejo tik 2500 zlotu. Kokie jo zmonos giminystes rysiai su
ankstesniais savininkais, rasti, deja, nepavyko.
1655 m. Maskvos kariuomene, uzemusi Vilniu, namq sudegino. K. Sokolovskiui
ji teko beveik ii! pamatq atstatyti. Atstatymo darbai jam kainave 10 tukstanciu zlotu, 1\ t4,
MOON IN K U G ATV fl
teigiama testamente.
XX A. VIOURYJ I! g testamento taip pat aiskeja, kad jis nuolat siame name gyveno, taciau tai nebu- Osipoviciaus sunaus Juozapo. Kada tai
(LirtuvosVQ iufoir vo jo vienintelis hulas Vilniuje. 1670 m. K. Sokolovskis is Stanislovo Laurinaviciaus jvyko, neaisku. Galbiit namo perejimas
g11rso archyvasJ
ir jo zmonos Anos Luceliankos isigijo dar vienq nam<1, kuri, jdejes nemazai pinigu, i Osipoviciu rankas kaip tik ir susijes su
pertvarke. Kaip kraitj jis taip pat gavo nam'I, vadinamq Kui!elinskio milrnamiu, Ar- siornis vedybomis.
kliu gatveje, kuri dalijosi su svainiais. Turejo jis ir parduotuve Imbaruose (tikriau- Likusi jo turt<1 - parduotuve Gildijos
siai Didziosios gildijos pastate).
pastate ir sandelius Lukiskese, kaip ma-
Be sio turto miesto siena aptvertoje teritorijoje, jis is Vilniaus vaito Pauliaus Boi-
tyti is 1687 m. dokumento, paveldejo
mo jsigijo kelis mOrinius namus Lukiskese prie upts Vilijos. Tai greiciausiai buvo antroji Jokiibo Sokolovskio zmona Kot-
sandeliai, kuriuose pirklys K. Sokolovskis laike laivais atplukdytas prekes. 1655 m.
ryna, po vyro mirties pakartotinai iste-
sioje valdoje stoveje pastatai sudeginti, Maskvos kariuomene isvijus juos atstatyti
kejusi uz Jona Karolio Timinskio, Vil-
reikejo daug lesu.
niaus pataurininko, ir dukte vienuole
Kaip toliau aiskeja is testamento, po pirmosios zmonos mirties jis vede Marim1
bazilijone Viktorija Sokolovskyte, kuri
Sencilaite, regis, Andriaus Sencilos, Vilniaus burmistro, dukr<1. Jai (iki gyvos gal-
1687 m. uz 3000 zlotu savo dalies atsisa-
vos) ir judvieju sOnui Jokubui Sokolovskiui, Vimiaus miesto burmistrui, atitenka si
ke pamotes naudai. (142, 261-264)
279 posesija (141. 522-528), taciau su nemazomis islygomis - paveldetojams uzdeda-
1715 m. Vilniaus namu Sqrase randa-
mos nemazos pinigines ismokos. Namui Rudninku ir Visu Sventuju gatviu kampe
me nuorod'I, kad Sokolovskiu namas
uzdedama prievole ismoketi 5000 zlotu Svc. Trejybes cerkves didziajam altoriui, be
priklauso Asmenos zemes rastininkui
to, 100 zlotu paciai cerkvei ir dar 60 zlotu jos spitolei bei kasmet skirti po 8 zlotus
Vialbutui. (243) Tai arba klaida, arba na-
islaikyti unitu vienuolynq. Vienuolynui taip pat atitenka ir K. Sokolovskio knygos
mas kuriam laikui buvo perejes i sveti-
lenkii!kos ir rusii!kos: jezuito Alberto Vijuko-Kojelaviciaus ,,Biblija", Baronijaus,

!
mas rank.as, nes Zinoma, kad po Vil-
Motiejaus Strijkovskio ir kitu autoriu veikalai bei stalo reikmenys - tuzinas sidab-
niaus suolininko Mykolo Osipoviciaus
riniu saukstu, kad mano sielos aukose ir ma/dose neuimirstq.
mirties namq paveldejo jo sunus Juoza-
Kiek ilgai namq valde Jokobas Sokolovskis, neaisku. 1690 m. jis dar minirnas, ta-
pas Osipovicius.
ciau 1707 m. namas jau naujo savininko - Vilniaus suolininko Mykolo Osipoviciaus
rankose. Dokumente patikslinama namo vieta - Rildninkq gatvtje, einant ii! turgaus
Ta proga 1721 m. buvo surasytas na-
mo inventorius. SuraSyme dalyvavo ir
'! I
kairtje pustje, kampe prie Visq Sventqjq bainycios. (183, 183) Jokubas Sokolovskis
Juozapo zmona Ona Osipoviciene.
antrqkart buvo vedes Kotryn<1 Ohurceviciute, taciau vyriskos lyties palikuoniu
Namas dvieju aukstu, murinis. Kai-
greiciausiai neturejo. Minimos tik jo dukros is pirmos santuokos Viktorija, vienuo-
reje namo puseje pirkia, kurioje jrengta
le bazilijone; Klara (ji, kaip atrodo, liko netekejusi) ir Ona, kuri istekejo uz Mykolo
karcema. Joje trys langai i gatve su Ian-

128 VJLN IAUS CATVIV ISTORIJA Rad11i11kH gatvl 129 Rodnink1.1 gatvCs rytin es p u s e s past J tai

ginemis. I karcemq patenkama per priemene. Desineje namo puseje sudykla. I jq is
k.iemo puses vede gelezines durys, o is gatves - medines. Greta dvi nedideles krau-
tuveles su gelezinemis durimis. Viena ju rusyje.
Toliau minimas mO.rinis bravoras ir skliautuota vienalange pirtis. Bravore du
langai. Greta murine arklide, prie jos taip pat murine ratine. Kieme sulinys, prie ku-
rio nedidelis ruselis.
Antrajame aukste virs vartq ir karcemos didele pirk.ia, su trimis langais ir prie-
angis-virtuve ant balkiij. Minimos ir kilos gyvenamos patalpos. (185, 264-265)
Po Vilniaus burmistro J. Osipoviciaus mirties namq toliau valde nasle Ona Osi-
poviciene, antr11kart istekejusi uz Gabrijolaviciaus, su seseria Klara Sokolovskyte.
Jiedvi is tevu paveldelq namq 1764 m. uzrase Visu Sventqju karmelitu vienuolynui
ta s&lyga, kad kol jos busiancios gyvos, pajamas is nuomininku priklausysiancios
ne vienuolynui, bet joms. Dokumente, be k.ita ko, nurodoma, kad namas po gais-
ro (greiciausiai po 1748-1749 m.) buvo suremontuotas, remontui isleista 10000 zlo-
tq. (196, 72-73)
Taciau, kaip rodo velesni ivyk.iai, namas karmelitams taip ir neatiteko. Nam&
valdziusi Klara Sokolovskyte (matyt, Ona jau buvo mirusi) ji 1778 m. pardave ze-
mes teismo teisejienei Kotrynai Monkevicienei. (257, 94-95) Kodel savininkes atsisake
savo pasirasyto dovanojimo akto, is esamu dokumentq dabar sunku pasakyti. Is
1781 m. sudaryto gana issamus pastato inventoriaus matyti, kad pastatas labai blo-
gos bukles, apleistas, apgriuves. Galbut matydami prastq namo bukle karmelitai
nepanoro imtis ji atstatyti ir patys tok.ios ,,dovaneles" atsisake.
Is gatves i nam<1 papuolama pro vartus, kurie inventoriaus surasymo metu buvo
apgriuve. Netoli vartq, kaireje puseje, durys vede j prieangi su supuvusiomis lubo-
}3Q VILNIAUS GATVIV ISTORIJA Rnd11i11 k 11 g al v t'
Rodninkq g. 18 / 2 past:atai.
Va.izdas~ gatves
ir kiemo pusts
(Post si;a 279 )
mis. Jame sugriuvusi virtuvele. Prieangio kaireje puseje gyvenamas kambarys su
durimis ir keturiais langais i gatve. Tik du langai turejo langines. Kitoje prieangio
puseje dar vienas skliautuotas kambarys, is kurio i gretim<1 krautuve vede gelezi-
nes durys. Kambaryje vienas langas. Krautuves gale bravoras be ]ubu ir grindt.1, ap-
griuvusiomis sienomis. UZ jo lauiu UZverstas uikaboris.
Namo antrasis aukstas nuo Rudninku gatves puses ik.i pat kaimyninio Sekluck.io
namo (posesija 280) stovejo visiskai neremontuotas. Visi langai isdaufyti, grindys
uzverstos griuvenomis, sienos apgriuve. Sienos ir lubos paramstytos sijomis.
Namo dalyje palei Rudninku gatve, prie vartq, buvo kamarele su vienu mazu
langeliu, taciau be lubu. Is jos durys vede i buvusi gyvenam<1 kambari su dviem
langais i gatve, vienu i kiem<1. Langai i gatve turejo langines. Is sio kambario du-
rys vede i prieangi, kuriame stovejo sugriuvusi duonkepe krosnis, o sioje kros-
nyje buvo irengta nedidele virykle. Prieangis buvo be lubu. Is jo vienerios durys
vede i lauk<1 ir kilos i dar vien<1 prieangi su Iubomis. Toliau minimi du nedideli
kambareliai ir sandeliukas.
Antrajame aukste, i kuri patenkama Iaiptais is prieangio, - veranda ir mazas prie-
angis. Prieangyje virtuvele. Jnventorius antrajame aukste dar mini buvus tris kamba-
rius.
Uz vartu po vienu antrojo auksto kambariu buvo patalpa szennierz, inventoriaus
surasymo metu ik.i pat Jubu uzversta. Sklype priesais sventoriu islikusi vien tik mu-
rine kalve. Sklypas nuo kairnyno Sekluck.io 280-os posesijos buvo atitvertas zema
murine tvora. Namo stogas visiskai suires, k.iemas isgristas nelygiai, duobetas. Na-
me nera vandens (151, 6S-68), - rasoma inventoriuje, tikriausiai turima galvoje, kad
k.ieme nera sulinio.
131 Rodnink~ gatv es r y tin t! s pu ses p as tatai
 Kotryna Monkeviciene, jsigijusi nam'l, savo lesomis ji suremontavo
kai k<1 naujai pristate ir po ketveri1.1 melll, 1782 m ., padovanojo sambe'.
lionui Ignui Tovianskiui. (208, 978-979; 257, 94-95) Kodel ji savo namq pa-
dovanojo ir kokie giminystes rysiai Monkevicien~ siejo su Tovians-
kiu, nustatyti nepavyko.
1790 m . Tovianskio pastate buvo vienas didelis kambarys, 6 vi-
dutiniai ir 5 trobos, arklide 6 arkliams, du sandeliai, didelis ir
mazas, maza krautuvele ir 4 dideli riisiai. (249, 12) Sesiolikai metq
praejus, 1806 m., Tovianskio name kambariq padaugejo daugiau
kaip dvigubai. Jame jau 15 dideli1.1 ir 9 mazi kambariai, kuriuos
silde 22 kokli1.1 krosnys. Name, kaip ir anksciau, mafa krautuve-
le, be to, arklide 7 arkliams ir ratine dviems vezimams. (263, 400) Aki-
vaizdu, kad Ignas Tovianskis savo turtu riipinosi, nam<1 remontavo,
rekonstravo ir isplete. 1808 m. Vilniaus rniesto plane jau pavaizduotas
visiskai suforrnuotas didelis pastatas, stovintis Rudninkq ir Visq Sven-
llljll gatviq kampe. Jo trys korpusai juosia netaisyklingos formos kiem<1.
Andrius
TOV I ANS KI S
Tovianskiai
Tovianskiai, sena bajorq girrtine, i Lietuv<1 is Lenkijos atsikele XVII a. viduryje. Jie
kuresi Vtlniaus vaivadijoje - Ukmerges ir Vilniaus pavietuose. Nemaza j1.1 uzeme
garbingas pareigas. XVI1I a. antroje puseje vienas j1.1, Feliksas Tovianskis, buvo Vil-
niaus sufraganas, kitas, Antanas Tovianskis, 1769 m. Vilniaus pilininkas.
Lenkijos dvaro sambelionas Ignas Tovianskis, be rnineto garbingo titulo, XIX a.
pradzioje taip pat buvo Vilniaus zemes teiseju. Jis priklause Vilniaus ,, Uoliojo lietu-
vio" masonq lozei. 1821 m. budamas 58-eriq metq masonq lozeje jis turejo 36-eriq
metq staz<1 ir buvo pasiekes penkt<1ji jsventinirno laipsnj. Kiek Ieidzia esama rasy-
tine medziaga, galirne teigti, kad masonq Iozei priklause ir kiti Tovianskiai.
XVI1I a. pabaigoje I. Tovianskis savo gimines rezidencijoje Antasventeje (Mo]etq
rajone) vede kolegos masonq Iozeje ir kairnyno dukr<1 lzabele Pomamackaite. Ten
pat, Antasventeje, 1799 m. jiems girne sunus Andrius Tovianskis, labai spalvinga as-
menybe.
Andrius Tovianskis
Andrius Tovianskis jaunyste praleido Vilniuje. Mokesi Vilniaus gimnazijoje, kuri<1
baige 1815 m. Tais pat 1815 m. istojo i Vilniaus universitet'l, kur studijavo Iotynu ir
Ienkq kalbas, gamtos mokslus, krasto teise, politine ekonornij'l, filosofij 4 fizik<1.
Noredamas gyventi savarankiskai, jis is tevq namo issikele. Tevas jam nuomojo bu-
tq Minkeviciaus name Bemardinq gatveje, veliau, antraisiais studijll metais jis per-
sikele i Frolando naffi<! Didziojoje gatveje (dabar Didzioji g. 8). 1818 m. Andriaus
Tovianskio pedsakai Universitete nutruksta. Istorikai speja, kad tuo metu jis sirgo,
132 V IL N I A U S G AT V !I) I ST ORIJA R nd11i11 k 11 ga t ve
albOt net psichikos liga beprotnamyje Vienoje. (28, 97) Minima, kad apie 1820 ..
g · Vlni · t ci · · · • m. JIS
neva dirbes arke ' uie, a au _tynn~to1a1 autentiskq tai patvirtinanciq duomenq
neranda. Matyi, tuo metu _A. Tov1ans~s su te~ais susipyko. Greiciausiai ginfo prie-
zastis buvo jo vedybos pnes tevq vah<1. Teva, neva noreje, kad jis vestq liskeviciu-
te, taciau Andrius 1830 m. vede savo issirinkt<1 Karolin<1 Maksaite.
Su siomis vedybornis susijusi viena gana pikantiska istorija. Andriaus mokslo
draugai buvo broliai Aleksandras ir Ferdinandas Gutai. Jq tevas vokieci1.1 kilmes
farrnacininkas Jurgis Gutas, Vilniaus vaistininkas, protestantas, turejo vaistine Di-
dziojoje gatveje, kaip ir Andriaus tevas, buvo masonas tik priklause kitai vokiskai
_ zum guten Wirten Jozei.
Ferdinandas Gutas, jsirnylejes turtingo fabrikanto Mato Makso dukr<1 Karolin'I,
patarimo kreipesi i savo mokslo draug<1 Andrill Tovianskj. Pastarasis pazadejo pa-
sikalbeti su Karolina ir pasakyti apie j<1 savo nuomone. Po kiek laiko Andrius To-
vianskis Ferdinandui Gutui pareiske, kad pastarasis Karolinos neves. Paklaustas
kodel, atsake, kad jis pats (Andrius) j<1 ves, o Ferdinandui patare irnti Karolinos vy-
resne seseri On<1.
Pries 1835 m . Andriaus tevas Jokubas Tovianskis mire. Nam<1 eme valdyti moti-
na. Matyi, santykiai ir toliau !iko jtempti, nes Andrius teVll name neapsigyveno, bet
isvyko is Vilniaus i gimtus namus Antasventeje. Ten sutvarke nam'I. jveise puikll
sod uzsieme reformornis. Stengesi padeti valstieciams, juos auklejo. Taciau cia bu-
4
vo per maza erdves jo galvoje kilusioms idejoms sk!eisti, todel 1840 m. vasar'I, ga-
ves pas<1 kelionei i Austrij<1 ir Vokietij 4 A. Tovianskis su zmona ir vyriausiu sunu-
mi Jonu visiems laikams isvyko is tevynes. Tevyneje liko dar keturi jo vaikai, ku-
riuos globojo zmonos sesuo Ona Gutiene.
Vokietijoje ir Austrijoje ilgeliau neuzsibuves Tovianskis atvyko i Paryzi1.1. Pirmas
jo viesas debiutas sutapo su Napoleono palaikll gr<tzinimu i Pranct1Zij<1. 1841 m.
rugsejo 27 d. Paryziaus Notre Dame katedroje kalbedamas Jenkll emigrantarns jis
pranese apie naujos, tobulesnes krikscionybes eros pradzi<t-
1842 m. Andrius Tovianskis Paryziuje jkure religine kabalistine ,,Dievo reika-
lo" sekt<t. Jis skelbe, kad pasaulio istorija isreiksta fonnule ,,Dievo apvaizda- ge-
nialus individas - tauta", tuo tarpu tauta yra tik vertybes pasireiskimas, kuri<t is-
torijai suteik.ia indivi.das. Tovianskis teige, kad dvasia tobuleja per reinkarnacijas.
Zmogus, turintis stipri<1 vali<1 ir tyr'I dvasi 4 gali issk!aidyti zeme supancias tam-
siqsias dvasias, padeti savo tautai ir tos isrinktosios tautos padedamas- visai zmo-
nijai. Mesijll vaidmuo buvo skirtas Lenkijai ir PranctlZijai. Jos turejo isgelbeti pa-
sauli. Kad ivykdylll savo rnisij'I - teige Tovianskis, - Lenkija turi nusikratyti ne-
apykantos Rusijai, atsisakyti revoliucines kovos. Katalikll baznycios atzvilgiu To-
vianskis mane es<1s ne sektos kurejas, bet ,,Dievo tarnas", pasauktas at:1
naujinti, atitraukti j'I nuo ,,zemes dvasios", ,,mamonos ir interes1.1" ir nukreipn
dangq. (107, 402-403) .
Amzininkai, pazinoje Tovianski, teige, kad jis sugebedavo paveikti kitus- V,enas
133 Rodnink'-1 g at v ~ s r y tin ~s pu s~s pa s t atai

bruof11, padejusiq priversti kitus paklusti s~vo itakai, ~alej~ ~o.ti_jo puiki intuictja,
leidusi greitai atspeti kim psichikos ir dvas10s bo.seni\ ir zaib1furi tuo pasinaudoti.
Jis sugebedavo kitus jtikinti net tuo, kas kito zmogaus lo.pose skambe~ kaip
visi~ nejtiketina fantazija. Adolfas Lebre ,,Revue des Mondes" 1843 m. Iapkricio
numeryje apie Tovianski ra~: ...tai nepaprastas zmogus, jis gyvuoja savo uikretiamu ti-
kejimu reikalu, jis turi iskalbq, jtgq ir magiskq itakq sieloms, kuriq vartoja ... su egzaltacija.
(30, 48-49) Tad nieko nuostabaus, kad Tovianskio idejomis susizaveje i sekti\ istojo
daug emigrant\\, tarp jq Julius Slovackis ir Adomas Mickevicius. 1844 m. sausio 5 d.
sektos nariq susirinkirne A. Mickevicius apie Tovianski pasake: Meistras turi Kris-
taus dvasiq ... (30, 50)
1842 m. A. Tovianskio veikla Paryziuje susidomejo carine policija. Kavalerijos ge-
nerolas policijos vrnininkas Aleksandras Benkerdorfas kreipesi i Rusijos ambasadq
Paryziuje, prasydamas informuoti apie A. Tovianskio veikl<1. I jo klausim<1 ambasa-
dorius Kiseliovas atsake nemat;\s reikalo Peterburgo valdzi<t informuoti apie viso-
kius parniselius. Vis delto Tovianskis buvo iskviestas i ambasad<1, kur g jo pareika-
lavo grizti i tevyne. Tovianskis aillindamas, kad jis siekia suartejimo tarp lenkq ir
rusq ir jo dangiskai misijai dar reikia met\\, atsisake grizti namo. Apie si vizit<1 Ben-
kerdorf<1 informaves Kiseliovas Tovianski dar kart<1 apibudino kaip nevisprotj.
Nepaisant skeptisko ambasados pozio.rio, Rusijai pavyko itikinti PranCO.Zijos
valdzi.<1, kuri 1842 m. liepos 19 d. Tovianski IBtreme. )is isvyko i Briuseij. Tevyneje
jis buvo pripazintas emigrantu, jo turtai konfiskuoti.
1ies<1 sakant, ne visi emigrantai buvo susifaveje Tovianskio veikla, jie itare, kad
jis yra rusq agentas, meginantis suskaldyti lenkq emigracijq.
ls Prancuzijos istremto Tovianskio pavaduotoju sektoje liko Adomas Mickevi-
cius, tao.au tai nereiske, kad A. Tovianskis atsisake dvasinio vadovavimo. Amzinin-
kai pazymi, kad Tovianskis sektai vadovaudamas nesidrovejo net santazo pries
brolijos narius. Laikui begant ir matant, kad Tovianskio pranasystes nesipildo, o jo
nepakantumas, fanatizmas ir despotizmas slegia sektos pasekejus, prasidejo nesu-
tarimai.
1845 m. sekt<l draske vidaus konfliktai. Prie to prisidejo nusivylimas Tovianskio
kelione i Rom<1, kur jis nesekmingai megino gauti popieziaus Grigaliaus XVI prita-
rim<1, pranaso pavaduotojo Adorno Mickeviciaus nusalinimas, sektos nario Alek-
sandro Chodzkos laiskas carui. Adomas Mickevicius su grope istikirniausiq drau-
gq nuo ,,Rato" atsiskyre ir emesi konkretesnes veiklos. Jis 1846 m. isvyko i Rom<\
organizuoti Lenkq legionq kovai uz tevynes laisve.
Tovianskis veikl<l tese gyvendamas Sveicarijoje. Gyvenimo pabaigoje daugiausia
rupinosi savo r~tq spausdinimu. Cia Cio.riche, sulaukes 80 met\\, jis mire.
Lenkq istorikai pokario metais gave galimybe patyrineti Rusijos slaptosios poli-
cijos - Ochrankos archyvus, surado sensacingq duomen11, kad Andrius Tovianskis
buvo jos agentas. Tad visa ta policijos virsininko Benkerdorfo susirasinejirno su am-
basada Paryziuje vaidyba tebuvo akiq dOmirnas. Tovianskis, kurj vieni Jaike bepro-
134 VILN IAUS GATVI1J ISTORIJA Rad11inki, gatvt
I
. kiti pranasu, buvo labai vertingas asmuo, tinkantis drumsti emi ..
au, . . . . . . .. graa1os protus,
atitraukti nuo rea\10s ve1klos tevynes labm, Jq 1ude11mi\ diskredituoti.
..,,ovi·anskis turejo. astuonis vaikus,
.. penki
. jq gime tevynei·e, trys effil·graa101e.
.. . Ka1p
.
jaU ouneta, vyriausti\ so.nq Joni\ ps pas1eme ~u savimi, kiti liko salyje ir buvo aukle-
jarni tetos. Tov1anskio turt<1 konfiskavus, vaikus pnglaude jo pasekejai. Tovianskio
vaiku santykiai s~ tevu ~uv~ g"."a ats1auro.s. Dukr<1 Marij<1, kuri nors ir mylejo te-
v<1, tatiau nenore10 JO pnpazmti pranasu, Tov1anskis laike ,,kitatike". Jai atvykus i
Ciorich<1, Tovianskis net nerado laiko susitikti pareiksdamas: susitikimo su dukterimi
galejau laukti 18 met!/, galiu keletq valandl/ i!i laukimq prailginti. (28, 98) Pokalbis su sek-
tos broliu Feliksu Nemajevskiu jam buvo svarbesnis nei susitikirnas su tiek metq
nematyta dukterimi. Po keleto metq vel i Sveicarij<t atvykusios Marijos Tovianskis
net neprierne. Ji supantis ,,senatas" nusprende, kad Marija neverta matyti Meistro.
p teVl.l mirties (motina mire po 1835 m.) paveldetu namu Rudninkq gatveje Vil-
0
niuje Andrius Tovianskis nesirlipino. 1842 m. valdzia jo, kaip emigranto, pastati
konfiskavo ir pardave is varzytiniq. Ji isigijo Naborovskiai ir valde iki XIX a. pabai-
gos.
XX a. pradzioje namas buvo dviejl.l auksl\l, jis priklause Rubinui Jankoviciui Ja-
kobsonui. Po jo mirties pagal 1913 m. sausio 7 d. testamenti pastat<1 paveldejo nasle
Gena Laizerovna Jakobson, kuri dar tais paciais metais kreipesi j miesto valdyb<1,
prasydama leidimo namo remontui. Jai buvo leista pagal inzinieriaus Michailo Pro-
zorovo projekt<l isorinil.l laiptq ir galerijl.l vietoje name jrengti vidinius miirinius
laiptus, iskirsti naujus jvaziavimo vartus is Ligonines gatves, o esamus vartus is
Rudninkl.l gatves panaikinti ir cia jrengti parduotuve. XIX a. antroje puseje pasta-
tuose skliautines lubos tapo nemadingos, tad G. Jakobson, laikydamasi naujos ma-
dos, gavo leidim<l nukapoti skliautus ir kai kuriose namo parduotuvese pakeisti
langq formas. (340)
XX a. pradzioje name veike Abraomo Vainos ir Poliai'eko manufakturos ir Zal-
mano Sapiro avalynes krautuveles.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m., kampine namo dalis nukentejo ir bu-
vo nugriauta. Veliau, 1965 m., pastatas pagal architektes E. Jaloveckienes projekt<1
rekonstruotas. Tuo metu buvo atstatyta ir sugriautoji dalis, kieme nugriautas buves
ukinis rytinis korpusas. Rekonstruotame name jrengti butai.
135 Rodninku gatves rytine s puses pastatai

Rodninkq g. 16
(Posesija 278)
Architektorini1.1 tyrim1.1 metu nustatyta, kad XVI a. sklypo siaurineie dalyje, prie
gatves, stovejo nedidelis gotikinis trii1.1 patalp1.1 vienaaukstis murinis namas su ro-
siu.
Namas, pinn.ikart paminetas 1622 m. dokumente, tuomet ir dar 10 meni priklau-
se Melchiorui Rudzianskiui. (172, 47) Aprafant gretimo namo (Rudninkq g. 18/2,
posesii• 279) kaimynus nurodoma, kad kaireie puseie stovi Melchioro Rudzianskio
namas. (287) Namas greioausiai morinis, nes dokumentuose aptariant pastatus pa-
prastai bodavo nurodoma, ar tai marnamis, ar medinis namas. Kitame kiek veles-
niame 1664 m. dokumente Melchioro Rudzianskio namas iau ivardiiamas kaip mo-
rinis. (257)
1655 m. rusll kariuomenei uzemus Vilnill namo savininkas Melchioras Ru-
dzianskis ilgam atsidore Maskvoie. Kaip iis ten pateko, nera zinoma. Dalis Vtlniaus
gyventoi1.1, daugiausia amatininkai, po §o karo buvo istremti is Lietuvos. Tarp ill
galeio atsidurti ir M. Rudzianskis.
1673 m. grizes j Vilnill M. Rudzianskis pamate, kad io zmona Rudzianskiene ir
zentas J. K. Leskevious prasiskolino ir nam<1 uzstate. (176, 782-783) M. Rudzianskio
apeliaciios valdziai, kad iis aa niekuo detas, nepadeio. Namas 1674 m. atiteko
gausiems kreditoriams, ir tenkinant ill finansines pretenziias patalpos buvo pada-
lytos j keliolika smulkill valdll.
Martynui Vilkinoui uz 700 zloni skol<1 atiteko kaireie varni puseie po karcema
buves rosys. Sv. Juozapo ir Nikodemo spitolei uz 1500 zloni atiteko desineje varni
puseie pirmajame aukste buvusi pirkia su skliautuota kamara, virtuve ir puse prie-
angio. Skaplierines broliiai uz 1320 zloni ir uz kit<1100 zloni skol<1 Leonui Jonui Po-
girskiui - pirmoio auksto desineje puseie buves prieangis, taip pat krautuve ir dar
viena nedidele krautuvele prie gatves. Ignataviciui uz 1315 zloni skol<1 - priesais Sv.
Juozapo ir Nikodemo spitoles butq buvusi pirkia su kamara, laiptai ir prieangis su
iseinam<1ja. Pranciskonams uz nedidele 215 zloni skol<1 atiteko pirtis. Kitiems trims
kreditoriams - miesto magistrato nariui Andriui Gierkeviciui, turinciam puikius
namus Dominikonll ir gatvese, uz 250 zlolll, burmistrui Grigoriiui Kostro-
vickiui uz 370 zlotll ir naslei Skorcininai uz 100 zloni - atiteko kiemo gilumoje kai-
reie puseie buves rosys. Krolevoaninui uz 640 zloni ir miesto magistrato nariui
Jonui Gavlovickiui uz 150 zloni atiteko morine salykline su krosnimi ir kaminu bei
pirkia kiemo gale. Izdebskis uz 1000 zloni skol<1 namo pirmajame aukste gavo pir-
ki<1 ir didele krautuve. Kitas kreditorius Roginskis uz 489 zloni skol<1 tapo pirkios,
buvusios virs karremos prie gatves, savininku. Maiorui uz 489 zlotus ir Juozapui
Rebertui uz 370 zlotll atiteko dvi pirkios, viena ill su prieangiu, taip pat galerija ir
laiptai i j<1. Dar kiti trys smulkus kreditoriai - Kuliesa uz 100 zloni skol<1, Lunkevi-
ous uz 200 zloni ir Kowskis uz 109 zlotll skol<1 tikrai praturtejo - gavo rosj po prie-
angiu, per kurj buvo iejimas i karrem<1. (176, 2034-2042)
136 VILNIAUS GATVIIJ ISTORIJA
Radninkl1 gatvt
-------,.
Ilgainiui namas tureio pereiti i vienas
,ankas, nes keleto asmenll valdomo na-
010 ukimas bulll buves gana tragiskas.
Jei savininkarns nepavykdavo susitarti,
blogai priziOrimas pastatas gana gre1t
virsdavo griuvena ir galiausiai atitekda-
vo magistratui, o veliau uz menkus gra-
sius budavo parduodamas is varfytinill.
1690 m. Padumes reiestre netiketai
pavyko aptikti, kad mai.as Rudzianskiij
marnamis dabar (priklauso) Jo Kilnybei
ponui Leskeviciui regentui. Tai tas pats ---===-
Melchioro Rudzianskio zentas Jonas Ka-
zimieras Leskevicius, karaliskasis sekretorius ir dvaro kanceliariios regentas, Mel-
chiorui Rudzianskiui pridares tiek daug bedll.
1701 m. dokumente pavyko aptikti tolesnes sio namo ir jo seimininkll istorijas.
Pasirodo, kad tarp daugybes Rudzianskill kreditorill buvo ir vyskupas Benediktas
Janas Zuchorskis, kuris lgnataviciui, Sumanui, Vtlkinoui, Skorcininai ir kitiems
ismokejes 9000 zlolll pereme nam<1 ir savo, o ne bai.nytiniais pinigais - rafoma jo tes-
tamente - ii sutvarke. Pats vyskupas Zuchorskis gyveno daug patogesniame Kapit-
ulos name Pilies gatveie, o sj nam<1 nuomoio. Jame ir toliau liko gyventi J. K. Leske-
vious su zmona. Kaip matyti is 1695 m. vyskupo Benedikto Jano Zuchorskio testa-
mento, tuo metu Leskevicius buvo gana iskili ir jtakinga asmenybe, visai nepanasi
i svaistun<1, issvaisciusj uosviq turt 4 iis eio ne tik karaliskoio sekretoriaus, bet ir Vil-
niaus vaito pareigas. Be to, jis vyskupui Zuchorskiui ilgai teike jvairias, tikriausiai
iuridines paslaugas ir patarimus. J. K. Leskeviciui ir io zmonai mirus, name liko
gyventi sesuo Konstanciia Leskeviciote su vyru Stanislovu Matarcinskiu, Gardino
pavieto vietininku ir regentu.
Matarcinskiai, nors ir nebuvo visateisiai valdos savininkai, rupinosi ios Iikimu. Is
kreditorill Krolevtanino ir Gavlovickio, kuriems 1674 m. buvo skirta pirkia kiemo
gale su salykline ir krosnimi, paveldetojo Jokubo Poto jie ispirko si<1 valdos dali.
Pirkinys, matyt, kainavo nedaug, nes pirkimo dokumente sakoma, kad pirkia po ·
gaisro visai sunykusi, liko tik tuscia vieta ir zenklas, kad ii aa buvusi. Til< salykline
isliko, nes po gaisro buvo uzdengta. (184. 57-58) XVII a. antroie puseje pietineie skly-
po dalyje, per vis<1 kiemo ilgi pastatytas nauias dviaukstis korpusas su rusiu. Prie
gatves, abipus ivaZiavimo, buvo karCema ir krautuve.
1701 m. Janas Mikaloius Zgerskis, LOK didysis sekretorius ir Vilniaus s\iliag•:
nas, vykdydamas B. J. Zuchorskio valiii, nam<1 perleido Konstanciiai ir StarusloVUI
Matarcinskiams. Atsizvelgiant j velionio J. K. Leskevioaus nuopelnus vyskupui, jo
181 151
paveldetojai atleidziami nuo 4000 zlotll skolos ir gali laisvai valdyti turlii- ( • 0-
1517)
137 ROdninku gatves rytines puses pastatai
 Matartinskiai namc1. valde gana trumpai, nes 1715 m. Rudzianskitt maZas rnon.
nis namelis priklause KoSticienei. (243) 1740 m. aptariamas namas vis dar priklauso
KoS:ticienei. (207, 684) KoScicams namas priklause ir 1782 m. (257, 93-95)
1790 m. namc1. jau valde KoScicienes sanus dvarininkas Ignas KoSCicas. Name
4
vidutiniai kambariai, 3 ma.ti, 5-ios pirkios, dvi kamaros. Pastate dvi ma:Z.os pardu0-
tuves _ n1siai, dar du rOsiai, didelis ir ma:Zas; valdai taip pat priklause du dideli
sandeliai ir arklide trims arkliams. (249, 12)
1794 m. Ignas KoS:ticas testamentu pastatq uiraSo Vilniaus rotmistrui Antanui
Venclavoviciui. (160, 385) 1797 m. pastarasis Si savo nam& u:Z. 19000 zlotq pardave
puodZiams Andriui ir Onai Malevskiams. (160, 412) Dokumente iraSyta, kad Malev-
skiai prisipaZjsta esq Antanui Venclavovitiui skolingi 2000 zlottt (160, 387) - pirkda-
mi pastat<1 jie nesugebejo sumoketi visos sutartos sumos.
Tuomet pastatas atrode taip: i ji buvo ieinama pro vienpusius medinius vartus.
1ies gatve, varttt deSineje puseje - karCema, i kurici veda durys g gatves, greta _
vienalange kamara. Is karCemos buvo durys i krautuvele, o g Sios - isejimas i kie-
mq. Varttt kaireje buvo krautuvele su trejomis durimis i gatve ir i kiemct. Krautuve-
leje lub4 nebuvo. Prie Sios krautuveles buvo dar viena karCema su dviem langais j
gatv~ ir dviem i kiemc1_ ir durimis i gatve. Prieangyje buvo karCemos virtuvele su
kaminu.
UZ vartq, deSineje, - durys i du rO.sius, i kuriuos vede mediniai laiptai. Salia -
grod1..1 sandelis su vienu grotuotu langu. Toliau kambarys su vienu langu ir langi-
nemis, uZ jo durys i prieangi su virtuvele ir karninu. Prieangio deSineje durys i
pata1pq su dviem langais. Kaireje namo puseje, griZtant vartu. link, priebuciai su
suirusi, prie vartu taip pat suirusi - Jevreiskaja kutka. (220, 628-647) Neai~us
na, Jevskiams priklausiusios namo dalies lil<lmas, nes iS esam1..1. dokument1..1
~:zinia, ar j& valdo Malevsk.iai, ar Beirakai. Po Gabrieliaus Beirako mirties namas
ntiteko dviem pavetdetojams gmuiloviciui Joseliui Beirakui ir Gabrieliui Maizeliui.
~amas vis dar praskolintas, teismo procesai nesiliauja. 1834 m. teismo saleje susi-
til<o Joselio Beirako turto ir skol1..1. paveldetojai GerSonas ir Dovydas Beirakai su
Malevskiu paveldetojais. Anos Malevskytes KaZinskos interesams teisme atstova-
vo ctvariflinkas Konstantinas ir Stabskapitonas Justinas Podhoreckiai bei Juodosios
·oros f]otilijos puskarininkis Mykolas Porembskis. Bylos del Beirako ir Maizelio
~kolu tesiasi bent jau iki 1848 m. Bevilti§kai praskolintas namas dar 1833 m. pateko
i magistrato eksdivizoriniu namu. sqtaSus, ir magistratas matydamas, kad toliau
klimpstama i skolas, kaip jau iprasta, pardave ji vieSame aukcione. Kam jis atiteko
ir kas ji valde iki XIX a. pabaigos, neaisku.
XIX a. antroje puseje ir XX a. pradZioje namas buvo gerokai rekonstruotas; virS jo
senosios gotikines dalies uZstatytas antrasis ir treciasis aukstai, likusi dalis taip pat
paaukstinta iki triju aukstu. Prie vakarinio korpuso kiemo puseje per visus tris
aukstus iSmUrytos galerijos.
Namas XX a. pradZioje priklause Rubiui Berkoviciui Gilelsui, o 1913 m. jau nau-
jam savininkui Meilakui Berkoviciui Gilelsui, kuris pagal inzinieriaus Fiodoro
Radninkll g. 16 p.l5tllo
Smorgonskio px:pjektq virS fligelio uZstate treci<tji aukst<1. (335) Name veike RaSos rasys. N1'.l gal intje
AbramoviOaus manufakto.ros krautuve. JllrO.Sio sienoje
(Lit l11 uos vai=ao ir gorso
orc/11p!as)

laiptais, kuriais lipant patenkama i prieangi su dviem maiomis virtuvelemis. Is Sio

_'(",t,:{{~t"J;;~..;,,~~?
prieangio durys i butct ir dar vienq atskirq gyvenamq patalp<\. Prieangyje irengti
mediniai laiptai vede i pastog~. Kiemo gale nedidele medine arklide, prie jos Su.li-
nys. (160, 390-395)
1806 m. pastatas vis dar priklauso Malevskiams. Jame priskaiciuota 3 dideli ir 4
).;:ii ,:""~- - ': <_,,.:di> - . -;._, ~>· _,_,1.,-.,- · ; , -i ,.
';,J"-'.;':,si.': .. ~, .iJ ~-.,~~"~
)///
maiesni kambariai, Sildomi 11-os kokliniq krosniq. (263, 5) Palyginti su 1797 m.,
k.ambariq sumaZejo, taciau apraSus valdiia sudarinedavo siekdama iSai~ti gau-
namas pajamas, greiciausiai cia neiskaiciuotos Seimink1..1. gyvenamos patalpos, ui
kurias nuompinigiq niekas nemokejo.
;: --, . ~ - ._; ,.·~·;e.,·""' " ." -
. . -: ".,...,-f,
~ :::'·;,:~!;(,.;~:..;<,. . ;:,t

~r;:t ~Jii:/:\t~· '.~:~

1808 m. Vilniaus miesto plane pastatas parodytas dviej1..1. dali1..1. - kaires ir deSines.
.?~
VirS vartq, matyt, patalp1..1. nebuvo. Soniniai korpusai tesiasi per visc1 posesijos ilgj.
Kiemo gale pavaizduoti mediniai statiniai. Matyt, tuo metu jau praskolintas namas
priklause Gabrieliui Maizeliui. Skola siekia net 19669 zlotq ir 5 graSius. Is magis-
trato bylos suZinome, kad 1809 m. UZ skolas ketvirtis Sio namo atitenka Onai
Malevskienei, jos sfinums Janui, Stanislovui ir Vincentui Malevskiams bei dukroms
Marijonai Ma1evskytei-Losickai ir Rozalijai Malevskytei-Hikovai. (266. 138)
1818 m. namll, turinciq medinius priestatus, sqraSe kaip pastato savininkas nu-
rodomas Gabrielius Maizelis. Minima arklide kiemo gale, dengta lentomis, visai se-

Rodninklt g at ves r y tin<' s pu s t'.- s pa s tatai

138 VIL N JAU S G ATVJ U ISTORIJA Rnd11111k11 -~11/ u t 139
 ...,

1974 m. nugriauti rytiniai dviaulcli'iai korpusai, namas neteko uzdaros ki
erdves. 1977 m. pagal architektes Ninos Masaitienes projektq pastatas rekons:o
tas Pastato rtlsiai ir gotikiniai pinna aulclto architektaros fragmentai kons 0-
. . . . . ervuoti
ir restauruoti. Pastatas pnta1kytas butams, p1nname aulclte 1rengta avalyne
duotuve. Gotikiniai rtlsiai pagal architektes Elenos Urbonienes projekt& sujun~::
gretimo Rodninkll g. 14 namo rtlsiais ir pritaikyti ,,ROdninkll" alaus restoranui.
Rudninkll g. 14
(Posesija 277)
Architekturos tyrimais nustatyta, kad XVI a. pabaigoje - XVII a. pradzioje siaurine-
je sklypo dalyje galu i gatve stovejo mOrinis namas, taciau ir sis pastatas pirm&kart
minimas jau cituotame 1622 m. Melchioro Rudzianskio namo ribll aprasyme.
Siame dokumente Rudziariskio namo kaireje puseje minimas Radvininoviciaus
namas. (172, 47) Tik po keturiasdesimties meti.i dar kartq pamineti 277-os posesijos
savininkai. 1666 m, sklypas jau naujo savininko Vilniaus rniestieao pirklio Jokobo
BergraboviCiaus rankose. N amas hto
metu sudeges ir sugriuves. Jis greiCiau-
siai sudege 1655 m. rusq armijai UZi-
mant miestci ir dar nebuvo atstatytas.
, kuris testamentu ji uzrase gv, Kazimiero jezuitarns, (255, 4-5) Namas vadi.na-
1ai,Rylos narnu, va ct·mast,' ps
Ryas ·· Maskvos kanuomencs
' ' su degmtq
' namc1 atstate.
rn Jezuitai perimt& vald<11671 m, pardave Vilniaus vaituiJokubui Stefanovii'iui Var-
olovskiui ir jo zmonai Kotrynai Romanoviaotei. Vargolovskiui tuo metu taip pat
g ri!<lause ir gretima 276 posesija. Pirkirno pardavimo akte nurodoma namo vieta:
;,amas vienu sonu sliejasi prie Melchioro Rudzianskio palikuoniij namo, kitu prie buvusio
I(osteckio, o esamu laiku Stefan!!Viciaus namo. Jo uznugaryje stovi Jurgio Pavl!!Viciaus na-
mas. (255, 4-5)
1689 m. Vargolovskiai aptariarn<1 mOrini nam<1 pardave Vaclovui ir Bogumilai
Meinartaviciarns, Netrukus po B, Meinartavii'ienes mirties V. Meinartavicius veda
antrij kartij. 1704 m,, po jo mirties, nam<1 paveldi jo antroji zmona Marijona Meinar-
taviciene, Taciau ir M. Meinartaviciene naslauja neilgai, ji antr<1 kart<1 isteka uz Uk-
merges vaiskio Reimerio.
1740 m. Reimeriai savo narn<1 uz 150 talerill parduoda Vilniaus magistrato tare-
jui Grigorijui Fedoraviaui ir zmonai Daratai (Vilniaus vaito Aleksandro Vargolov-
skio dukrai). (255, 4-5) Pardavimo akte, jrasytarne i Vilniaus magdeburgijos knygas,
nurodoma, kad namas parduodamas su moriniais virSutiniais ir apatiniais butais,
k.rautuvemis, rusiais, iSeinamc1ja, Suliniu ir bravoru. (207, 684-685) Taigi galime speti,
kad namo bota dvieju auksti.i. Pardavimo akte taip pat pabreziama, kad namas ap-
- -111 ·•

,.l . , Bergrabovicius skundesi, kad kaimyni-

nio narno (dabar Rudnirikll g. 16, pos-
esija 278) savininkai Rudziariskiene (M.
Rudziariskio zmona) ir jos zentas Les-
keviCius neprisideda prie marines sie-
nos, ribojancios kaimynll valdas, staty-
bos. Senoji medine tvora gaisro metu
sudege. Kaimynams atsisakius priside-
ti, J. Bergrabovicius jq ismorijo vienas
pats. (175, 496-497) Rudzianskiene su Zen-
tu negalejo prisideti prie tvoros atstaty-
mo, jie buvo iki aus4 prasiskoline.
Vilniaus SenamiesCio 54-cljj kvartalct
tyrusi istorike. R. SkardZiuviene nera
isitik.inusi, kad minimame dokumente
kalbama bOtent apie 277 posesij11, nes }.
BergraboviCiaus pavarde daugiau k.i-
tuose dokumentuose neminirna. (102)
Taciau remiantis minetu ginCu su Ru-
dzianskiene, tai kaip tik 277 posesija.
167
0 m. pastatas prik1ause Mikalojui

140 V ILN IAU S G ATVIU l S TOIUJA 141 Rodn i n k u ga tv ts r y t i n es p u se s p a s ta tai

Rad ni II l: 11 )ii! I fl/
 griuves ir reikalingas remonto. 1746
m. G. Fedoravicius greic'iausiai jau
buvo mires, nes Darata Fedoravicie-
ne namq dovanoja savo bOsimam vy.
rui Minsko pataurininkui (podczasze.
mu) Martynui Urlovskiui. (255,4-5)
D. Fedoraviciene kartu su seserimi
Marijona Oleskevic'iene po tevo A. s.
Vargolovskio, karaliskojo sekreto-
riaus ir Vilniaus vaito, mirties paveJ-
dejo tris namus ROdnink4 gatveje,
posesijos 277, 276 ir 284, ir mOrine
krautuve po Didziqja gildija Imba-
ruose. D. Fedoraviciene-Urlovskiene
ir jos seima, su seserimi dalydamasi
paveldet,t turt<1, atsisake savo namo
Rodnink4 g. 12 (posesija 276) dalies
ir namo, esanc'io kitoje Rodnink4
gatves puseje (posesija 284). Pasiliko
tik aptariamq namq ir visas teises j
parduotuve po Didziqja gildija. 1748
m. miesto gaisro metu namas nuken-
tejo, taciau jo nuostoliai B. Jachimav-
iciaus Re/acijoje neaptarti. (193, 289)
1760 m. D. Urlovskiene Minsko
raikytojui Juozapui Prosinskiui par-
dave aptariamq pastat<1 (posesija 277)
ir antrojo pastato (posesija 276) puse.
Uz puse mOrinio namo, vadinamo
Karkovskio marnami11, ji gauna 500, o
uz Reimeriq nam<1 (posrsija 277) -
3000 zlottt. (194, 1563-1565 ir 1574- 1578)
J. Prosinskis (1709-1790) pirmasis
isgarsino savo gimine. Jis turejo
Minsko pakamores ured<1, buvo ren-
kamas Lietuvos Vyriausiojo Tribu-
nolo marsalka. Uz nuopelnus apdo-
vanotas auksciausiais Baltojo Erelio
ir ~v. Stanislovo ordinais. Buvo ve-
des Brigitq Janisevskyte, su ja susi-
lauke devyni4 vaik4, taciau tik trys
142 V I L NIAU S GATv ru
ISTORJ J A Rnd 11i nk11 g 11/ t1f
Tadas ir Stanislovas -
. •fttanas,
JU - ""
t se gimin e.
pra e J Prosinskis aptariam<1 na-
1780 ID- · . .
.d e sonui karaliaus Staruslo-
JTlq ati av . . Min
sto generaladJutantut, s-
vo Augu . ki . ( >
·anui s. Prosms w . 255, 4-5
ko seru
. m. dokumente nurodyta,
ThBW 1790 .
kad J. Prosinskis pastal<1 sOnut ne pa-
dovanoJO, 0
. uz 2700 zlotq pardave.
.
) Kokiu bodu pastatas atiteko
.
(200, )4-15
S. Prosinskiui, ne tiek svarbu. Aisku,
kad sis namas jam nebuvo reikalm-
as nes greitai, 1789 m., ji pardave
~ ~os teismo vykdytojui Mykolui
iyzui ir jo zmonai Teresei. (255, 4-5)
Taciau 1790 ir 1801 m. Vilniaus nam4
sarasuose kaip namo savininkas vis
dar nurodomas Prosinskis. Galbut
tuo metu pirkimo-pardavimo aktas
dar nebuvo jregistruotas magistrato
knygose.
Pastate tuo metu buvo vienas dide-
lis kambarys, 4 vidutiniai, 2 pirkios,
mazas sandelis ir du rusiai. Prie na·
mo arklides sesiems arkliams. (249, 12)
1790-1806 m. pietvakarine pastato
dalis isplesta i kiemo gilum<1, pastaty-
tas naujas priestatas, su siformavo
mazas uzdaras kiemas. Kam jis tuo
metu priklause - Cyzams ar kitiems
savininkams, - duomenq aptikti ne-
pavyko.
1806 m. nam& jau valde Jankelis.
Name 7 dideli kambariai ir 3 mazes-
ni, viena nedidele krautuve. Nam<1
silde 8-ios kokliq krosnys. (263, 5) Na-
mas siuo laikotarpiu buvo perstatytas
ir isplestas. 1808 m . Vilniaus rniesto
plane jis pavaizduotas U formos, kie-
mo korpusai siauri, kiemas ilgas ir
siauras.
ry t1 n e s pu :,~:, p.a:,t.:atat
143 Ro dn i nk.~ g atv es
 1835 m. namas jau priklauso naujam savininkui Lazunskiui. (284) XIX a. Pirmoje
puseje dar kartij keiaasi namo savininkas. Juo tampa Motiejus Repichas. Veliau
namij valdo jo sOnus gubemijos sekretorius Aleksandras Repichas, kuriam mirus
pagal Civilineje palatoje 1861 m. patvirtinlij testamentij namas 1863 m. atitenka jo
na~lei Kamilijai Repich. (294, 210)
XVlII a. pabaigoje name ~eimininkauja nauji savininkai. 1898 m. namas priklau-
se Sapiroms. XIX a. pabaigoje uzstatytas ~iaurinis ir rytinis kiemo pakra~aai. 1910
m. namo savininkas Berelis Celeviaus Sapiro kreipesi i miesto valdybij leidimo na-
mij pertvarkyti ir ji gavo. Paga! civilinio inzinieriaus Fiodoro Smorgonskio projek-
lij 1911 m. pertvarkytas namo fasadas, vir~ jo uzstatytas treaas mansardinis •~-
tas, treO.as aulcltas ufstatytas ir kiemo korpusui. Kieme sumo.rytas vienaaukstis
i~einamosios pastatas. (334) 1914 m. pastato savininkas - B. Sapiro silnus Rubis Jan-
keleviaus Sapiro. <'.:ia veike Girfos Bliacherio virviq, ~pagato ir mai~u krautuve.
1974 m. pastatas prie gatves restauruotas. Fasadai liko nepakeisti, tik buves iva-
Ziavimas i kiemct paverstas istiklintu vestibiuliu. Namo fligeliai nugriauti, kvartalo
viduje vietoje uZdaro, ho.dingo Senarniesciui, atsirado didelis kiemas, sujungtas su
gretimais kiemais. Pastatas pritaikytas ,,RO.dninkll" alaus barui ir ,,Bistro" kavinei.
Rudninkq g. 12
(Posesija 276)
Sis pastatas 1647 m. priklause Damestams, kurie, imdarni paskol'I, ji uzstate pirkliui
Martynui Reiniui. Taip ir nesugebej~ atsiskaityti su kreditoriumi, Damestai mire. Ju
vaikai - dukte Halka Stokovskiene ir silnils Andrius ir Zigrnantas Damestai - nega-
ledarni apmoketi tevu skolq, pastalij 1667 m. uz 3300 zlotu pardave barzdaskuaui
chirurgui Kristupui Zatrybai, (175, 912-913) kuris ji taip pat valde gana trumpai.
1671 m. dokumente, ivardijant kaimynines 277-os posesijos (Rildninku g. 14) ri-
bas, sakoma, kad vienoje jos puseje stovejo murinis Kosteckio, veliau Stefanovi-
namas. (255, 4-5) (Tai greiOausiai karaliaus sekretorius J. StefanoviOus Vargo-
lovskis.) Taigi per labai lrumpij vos ketveriu metu laikotarpi net du kartus keitesi
narno savininkai. 1677 m. namas jau SpokoviOaus. (182, 24-25)
1712 m. namas priklauso Jokilbui Stefanovitiui Vargolovskiui, karaliaus sekreto-
riui ir Vilniaus vaitui, ir jo fmonai Kotrynai RomanoviCi:atei-Vargolovskienei. 54-as
kvartalas priklause magdeburgijai, taciau ~is pastatas buvo vyskupo jurisdikoje.
1715 m. namu savininku Sijra~ nurodoma, kad namas jau priklauso Jokilbo Vargo-
lovskio paveldetojams. (243) Vargolovskiai jame negyveno. 170S--1711 m. Vilniuje
siautes maras skaudZiai paliete Si namq. Nuomininkai greiciausiai iSmire, namas
XVII.I a. pradZioje kuri laikq buvo negyvenamas. Po maro jis buvo visiskai sugriu-
ves ir 1728 m . remontuojamas.
Teko remontuoti visai sugriuvusiq pirki<t, krosnis, Iangus, laiptus i rusi. Ro.syje
po pirkia teko atstatyti H::griuvusiq sie11q. Kitas ro.sys buvo visi§kai sunaikintas. Ttek
144 VILNIAUS GATVIU ISTORIJA
Rad n i II k 11 8 at vt
p;nnajame, tiek antraj"."'e auMtuose buvusi~se pirkiose isla~ztos durys, patalpos
uzverstos lauZu. Jas ta1p pat teko remontuoti. Be to, buvo ta1somi vartai ir stogas.
NaJI\0 remontas kainavo 1135 zlotus. (186, 79-80)
)(VIII a. Vilniui buvo labai sunkus. Per rniestij bangomis ritosi svetimos ~vedu ir
rusu armijos. Amziaus viduryje rniestq nusiaube 1748 ir 1749 m. gaisrai. Nukente-
jo ir ~is aptariamas namas. Apie tai ra~oma: Dievo valia Didiiojo miestq beveik visai su-
naikinusio gaisro i griuvesius paverstas ... (193,289) Po gaisro is jo beliko tik degesiai.
1755 m. po -Vilniaus vaito ir karali~ojo sekretoriaus Aleksandro Stefanoviaaus
Vargolovskio mirties, dukroms dalijantis turt'I, pastatas atiteko dukrai Marijonai
Ole~eviaenei ir sUnui Dominykui Stefanoviaui Vargolovskiui. (193, 285-289)
p 0 gaisru pastatas vis dar buvo sugriuv~s, reikalingas skubaus remonto. Mari-
jona, be aptariamo namo, g tevo paveldejo ir kitas valdas. Nenoredama imtis Sio
apgriuvusio namo remonto ir bijodama, kad jis visiskai nesugriUh.t., kairiqjq jo da-
li, vadinamq RomanoviCiaus mo.mamiu, 1757 m. ui 4000 zlotq pardave savo sa-
nums Juozapui, Kauno ra~tininkui, ir Antanui OleskeviOams. TreCiasis brolis Do-
minykas, i~ Antano gaves 100 zlotu kompensacij'I, pasizadejo nere~ti broliams
jokiu pretenziju. (196, 592)
Desiniijjij posesijos puse, t.y. puse Marijonai Ole~evii'ienei priklausanaos pose-
sijos, vadinam<1 Karkovskio, paveldejo Juozapas Grusinskis, Minsko teismo pakamo-
re, kuris 1765 m. j,i pardave Tomui Miseviaui. (254) Pastatas, kaip ir kairioji posesi-
jos dalis, karo metu sugriautas. (193, 285-291) Radninku g. 12
XIXa.pastato
Kairiosios posesijos dalies savininkams Juozapui ir Antanui Oleskeviciams nie-
pagrindini!ifasadas
kaip nepavyko sutarti del pastato remonto. A. Ole~evicius matydamas, kad su (PKI rtSfauracinio
broliu jam susitarti nepavyks, o neremontuojama jo pastato dalis galiausiai sugrius, projtktobrtiinys.
jc\ 1765 m. pardave Tomui MiseviOui. (196, 580-581) Po mehl save paveldet.l po tevo LietutJOSvaudoirgarso
rnirties namo dali (desineje puseje) tam pai'iam T. Miseviciui uz 85 talerius parda- arr:h!fOOS)
ve ir M. Ole~eviaene. (196, 9S3-954) Netrukus, 1766 m., T. Miseviaui atitenka ir Juo-
zapo Pro~inskio sugriauto name dalis, iS Urlovskill isigyta vos prieS 5€.Serius me-
tus. (196, 947-948) Tuo bodu Ukmerges horodniciui ir Lietuvos vyriausiojo tribunolo
te~jui T. MiseviCiui atitenka visa valda.
1784 m. Upytes pi!ininkas T. Miseviaus ~iij vald<1 su
dviem greta vienas kite stovincias Karkovskio ir Ste-
I
fanoviciaus mUmamiais uZ 7000 Ie:nkiskll zlotq perlei-
do broliui Dominykui Miseviciui. (198, 1231-1233) Po ke-
leto meht, 1785 m., D. Misevicius, tuo meht Ukmerges
- ·
!.·-·
-1·
pavieto Zemes teisejas, Siq valdq UZ 477 gent nebro- .!.."..! - '...!!._: !.· . __ ".!.~"!. ~- ".! __
kuotu olandi~u zlotu pardave Mykolui Derskoftui. ::,: -;;;-: -;-=-:~==
·.· :.:.---
. -:r;;i.: r..;-:~r..~rw
:. •. r..1! ..-i:
(254, 60-61) Dokumente sakoma, kad vienas olandiSkas
zlotas vertinamas 10 Ienkill<u zloh.l, ir 7,5 graSio. Taigi
namas parduotas pigiau ir pardavimo metu ivertintas
kiek daugiau nei 5200 zlotq. Pardavimo akte randama
~IILJ lllUIBIH'
145 Ro.dnink1.t gatves rytines puses pa s tatai
 1: ~l' '--. t~:-: ·- - ~) --

,tb I~Ii
""' -. ~ ~ .~.\' ' ' ;.,---,
' _,!~-.:_{.,;. -

..
- .

-
•'

I . j

I,
... - .:1
-::::-·
1 '

. , - .•., A,.,.
,.
.- . ·._ ) · _· ·· ~ 1· ·- .

r-0.. '" ~-:m1~_l-.~iw~,~n • ·-~ -

. ?
" I -~!fi~
·t:Jj J ,. --__--.
•'-'.Ja•.w. '" 1•'-'.l• o.e.J. ,' \~

\\l \\I - i' l

'

.:to'
!
J' -
f, --
I
C

Rodnink\lg. 12 ir Sio, atrodyttt, keistoko sanderio prieZastis. Cia raSoma, kad marnamio sienos
pastatofasadas,
smarkiai suskilinejusios, o jo gale (kiemo puseje) visiskai iSirusios, tik dalis stogo belikusi,
m,moapdailos dctal t-s
irkicmas reikalauja didelio remonto. (198, 1236-1238) To meta dokumentuose nera uZuomintt apie
miesta. ir Si namq gtikusi gaisrq ar kokias kitas nelaimes, tad neagku, ar pats D.
Misevicius per trump<\ laikl\ naml\ spejo nugyventi, ar tokil\ griuvenl\ pirko is bro-
lio net jos nemates.
Derskoftq gimines kilrne neaiski. Pirmas zinomas is Derskof~ Kristupas, Vil-
niaus vaivadijoje isikore XVII a. pabaigoje ar XVIII a. prad.Zioje. DerSkoftai savo
valdas greiciausiai turejo Ukmerges paviete, o Vilniuje lankesi tik tamybiniais
reikalais. Tik K. Derskofto proprovaikaitis Mykolas ryzosi jsikurti Vilniuje.
Mykolas DerSkoftas nusipirk~s valdq namq greiCiausiai sutvarke, nes 1790 m.
DerSkofto name jau buvo vienas didelis kambarys, keturi vidutiniai, du maZi ir trys
pirkios. Is i1kinill pastal\l minimi arklide 8-iems arkliams, maza ratine, didelis ir
ma.Zas sandeliai. Vienas didelis ir trys maZi rO.siai bei maZa krautuvele ro.syje. (249,
12) 1801 m. namas vis dar priklauso M. DerSkoftui. (262)
1808 m. Vilniaus miesto plane pastatas parodytas U raides formos. Kairysis jo kor-
pusas siauresnis ir trurnpesnis ui deSiniji, kurio gale mediniai Okiniai pastatai. Ma-
tyt, pastatas Seimininko nuolat buvo tvarkomas ir perstatomas, nes 1808 m. jame jau
ivardijami 5 dideli kambariai ir trys mazesni, sildomi 6-ill koklinill krosnitt, taip pat
yra krautuvele, o kieme - arklides 6-iems arkliams. (263, SJ 1828 m. kiemo gale atsi-
randa medinis statinys, dengtas lentomis, vadinamas Jevreiskaja kucka. (220, 628-647)
1898 m. namas priklauso Zalmanui ir Sarai $apiroms, kurie savo dvieju aukstu
namq paaukStina dar vienu - treCiuoju aukstu, pertvarko rOsius, langus, duris, k.ie-
me issikasa sulini. Miesto valdyba, duodama leidiml\ statyboms, nurodo, kad jva-
Ziavimo vartai per siauri, ir isakmiai paliepia laiptus statyti is nedegamu med.Zia-
gtl, (320)
XX a. pradzioje, 1909- 1913 m., siame name veike Bases Feigos Raiches papiros\l
gilzill fabrikelis. Jis u.Zeme tik du greiciausiai pirmo auksto kambarius. Viename
kambaryje gamino papiroS\l gilzes, kitame buvo saugoma pagaminta produkcija.
Vilniuje tuo metu buvo net keletas tabako fabriktt, tad Raiches fabrikelio produkci-
ja buvo paklausi: jos gaminamas papiros\l gilzes pirko ne tik tabako fabrikai, bet ir
pavieniai pilieCiai, kurie nedideliu aparateliu, pagal savo skoni maiSydami ivairias
tabako rusis, patys pasigamindavo papiros\l. Si preke buvo akcizine, tad fabrikelio
veikla buvo nuolat stebima. Variant jo veiklos byll\ net kyla isp!idis, kad akcizll val-
dybos kontrolieriai jame sededavo ilgiau nei prie savo darbo stalo. g patikrinimo
akl\l matyti, kad fabrikelyje stovejo trys elektra varomos masineles gaminti gilzes -

146 VILNIAUS GATV!!J ISTORJJA Radn,nkii ga t ve 147 RUdnink~ g.Hv(>s ryt inCs pu st:>s pa s tata i
 Rodninkl1 g. 12
p,1sl,1to rosi.1 1,
K11v inl's lntl'rjl.'ro d<'.' t.11CS
- Rudnink11g. !Oirl2
p.1stah.tnlsiJi.
(Lietuvos vaizdoir
garsaarc/Jyvas)

viena Appako, kitos dvi Ricenbergo sistemos. Visos

maSineles buvo aprupintos skaitliukais, kuriuos kontro-
~ :t '' _:-"• . ':-·./:~1. ~-:~?••i;~--
;,,,;0 - , ·,i~,,p"_;/<:'~
(' .. ·. _/"-("_/ "' . -.. .,~, c-,"'~-:::Jt,'{,
e# , , , . ' , .; . • '

lieriai nuolat tikrindavo. Matyi, sie skaitliukai buvo gana

netobuli, jie ne tik skaiciavo gilzes, bet ir dali jll lamde. Del . . ' ,,,.
',
. .,, '·" . . . , ,..-·' ~-' :,,1;•:.:
,, ..,..,,, .
._.;-,i<,,:,/'c; ,-,,r
J(i· .. -:r. ~~ ·.~,',~.J~-
.,. ;p,,:.~,;,,,,,,--.
tokill skaitliukll gedimll ,,fabrikante" ne karts patyre nuos-
..1,,.,,~: . ,.,.., ,. . .,. •· ,,,,.. '-" •. , ,,,. - " .,.,,,rr
"' ,~:pJ,/~;:t ;.o',1.f'-''j !•: ' . ''.;,,,<f-!'• : '. ' .,•.,,~
·••/ " · ' ,,,.-
,~ f-?f/'·.t:~:}.; .·_;;¥'it1J~ttls~:;;.
tolitt. Antai 1911 m. savininkes iSkviesti kontrolieriai nus-
tate, kad vienos masineles skaitliukas kaltas de! produkci-
::;;
jos broko. Atlikus kontrolinj bandym& paaiskejo, kad
skaitliukas suglamze vis'! sirnto papirosll gilzill partij&.
1913 m. balandzio 9 d. fabrikelyje kilo gaisras, ir sande-
;ZX ,,,,,. ,:· ,.:
.,,\}t/1
,i.,'·{.·•'.''.¥;,t''
,. .
lyje sudege simtai isvezli paruoslll gilzill. !domi gaisro
prieZastis. Pasirodo, gaisras kilo nuo ,,darbininkes numes-
tos lempos", nes elektra buvo jvesta tik j gamybos patal-
pas, o sandelyje pasisviesdavo Zibalinemis lempomis.
1913 m. Base Feiga fabri.kelj valdyti perdave Chaimui .,;J,,1,'I.'',' . .
".> '"·
'
•. .. V. .., ...' , .
,.
-·."' . . ,,,., .-
,~
,.J. ••. ' ••,..~•. ·I!' ".. • . ..•• •, .,,,'{, "-"
._,, r , , ,; ~~-...
.-.:.
._.,_
':;l ..;'-

-
':II'
KuSeleviciui Raichesui. Matyt, esamos patalpos savininktt
netenkino, nes dar Ill pat 1913 m. lapkritj fabrikas buvo
perkeltas i naujas patalpas Didziojoje Stepono (Sv. Stepo- ,',.,,,. ' ..
c~_.-;, ,.
..
·•
-
.,
:.'"
,.
' ' ,, .•. '
- , . .•
~- .. --
Q

. .,,
.. • .....
•"' ·- . ..-,···
.. . .
•

•«:• .
., ,_
·" ,,..,.
=':(-·\_ _ ·,,._,?,,;:
- '·"
_:-,-. ., :-.
'""•"
..,, ....
.:,t,. ' ·• .11;..... ., . •. »: .; "'
'· ; .; ,,•·
,;, ]!S
.,,."
no) gatveje. (269)
1914 m. namas priklauso Berkai Sapiro, jame A. Siba-
novsk.io ir I. Garfunko bakalejos parduotuve. /·
,
.'I
J,'/.,'.•
-
.
,,.~"1"~
.
.· ' .,.•,.
~ • "<l ~ - - - . ~--
,. , ;........ •
.
..,ft
• > ~'$'~
;.,; '
. , . . .--~
-~
'.'
... ,,.':... £'.,...
•' :•·• .,
Pastatas 1975 m. buvo rekonstruotas. Pirmajame aukste
da]j pastato prie gatves uzeme ,,Rudninkll" kavine, greta
...
.::.:t
isikure uieigele ,,Sultiniai". Pastato kiemas sujungtas su .. l..._ ,., • _- ..._ ;,..
gretimo namo, Rudninkll g. 14, kiemu.
, -~~?.:A ¥~ ·_ --~.
iilll

~-
}48 V ILNIA US GATV J V I STO R!JA Rlld11 1 11/.:11 ga tv,'
149 ROdninku g,1tvt's ry tinC s pu ses pa s t,ll.Ji
 !
\

Rodnink1.1 gatvcje
ir kiemuose
(Lietuvosooizdo ir
Radninktt g. 10 garsoarchyoos)
(Posesija 275)

Architekt!lriniai tyrimai parode, kad XV-XVI a. fourineje sklypo dalyje galu i gat-
ve stovejo murin.is gotikin.is pastatas. Isliko nepakite to laikotarpio rusiai.
Spejama, kad XVI a. pirmoje puseje narno rusyje buvo krautuvele. Narnas
tuomet priklause miestieciui Konradui Frezui. 1655 m. Maskvos kariuomene nam11
sudegino, taciau K. Frezas ji gana greit atstate.
Nuo 1677 m. narnas jau priklause K. Frezo paveldetojarns: dukrai Barbarai Ha-
zelberkovai bei jos vyrui. Jie paslal'I pardave pirkliui Juozui Zageviciui. (179, 961-962)
Nors pirkimo sutartis buvo pasirasyta, taciau J. Zagevicius nesugebejo uzmoketi
visos sutartos sumos. Jis Hazelberkovams liko skolingas 1500 zlotq. Del sios prie-
Zasties namui buvo u.Zdetas areStas. (179, 964-965) N eZinia, kuo baigesi Sis finansinis
konfliktas, taciau 1679 m. pastatas jau priklause naujarn savininkui - Juozapui Jus-
keviciui ir jo Zlllonai Marijonai.
Mirus Juozapui ir Marijonai Juskeviciarns valda buvo padalyta, ir 1690 m. Juske-
vici1.1 pastat,i, dokumente vadinam'I dideliu narnu, jau valde velionio J. Juskevi-
6aus Zentas Vilniaus magistrato tarejas Benediktas Bocevicius (144,471 ) ir siinus, taip
pat Juozapas Juskevicius. Pastarasis 1700 m. savo paveldet<1 dali uz gana neclidele
248 zlotq sum& perleido svairtlui - B. Boceviciui. (182, 24-25)
Vilniaus burmistrui B. Bocevicrui pastatas priklause iki 1731 m. (JBS, 31) B. Bocevi-
cius 1731 m. testamentu Vilniaus miesto ~v. Kazirniero baznycios kongregacijai bu-
vo uirases 1000 zlotq, taciau ismokejo tik 30 taleri1.1. Nam'! paveldejusi jo zmona
Ona Boceviciene ir dukte Kotryna Sankovskiene, negaledarnos kongregacijai ismo-
keti likusios uzrasytq pinigl.l dalies, atidave dali Boceviciaus narno. Antrajarne na-
mo aulclte kongregacijai atiteko marinis butas su priemene. (193, 1270)
1746 m . O. Boceviciene vald<1 uzrase savo dukrai ir zentui Sankovskiarns. Be to,
dar jiems uzrase 1000 taleri1.1, kurie buvo investuoti i narn<1 Rudnink1.1 gatveje. (189,
387)Greiciausiai tuomet buvo visIBkai atsiskaityta su Sv. Kazimiero bainycios kon-
gregacija, ir pastatas galutinai atiteko Sankovskiarns. 1758 m. posesijos plotas kiek

150 VIL N IA US G ATVJlJ I ST ORIJA 151 Ro dnink~ g at ves r y t i n es pu ses pa s t a tai

R fl d II j ,i l:11 ga t v t
 sumazejo, nes K. Sankovskiene dalj neuzstatyto sklypo
pardave kaimynes posesijos savininkams lgnui ir Elenai
Oginskiams. (212, 330-332)
K. Bocevioute-Sankovskiene ir jos broliai Eufraimas ir
Jokubas Bocevioai prisidare skohi. Ill Vilniaus zemes
teisejo Liudviko Chodzkevioaus pasiskolino 2000 zlotti,
uzstatydami aptariam<1 namq. Veliau ill jo pasiskolino dar
1000 zlohj. Gyvas budamas L. Chodzkevicius ill Bocevi
04
skolos taip ir neatgavo, ji perejo jo zmonai Elenai Vainila-
viciutei-Chodzkevicienei, po vyro rnirties antrqkart illte-
kejusiai uz Pakretuones seniuno Igno
Grotuso. 1783 m. kovo 11 d. matydami,
kad 3000 ziohj skolos atiduoti nesuge-
bes, Boceviciai nam'I perdave I. Gro-
tusui. (198, 718-720)
1790 m. pastat,i, vis dar vadinam'I
ankstesnio savininko BoceviCiaus var-
du, jau valde Vilniaus pilies sekreto-
rius Koziela. Pastate buvo vienas dide-
lis, du vidutiniai ir vienas matas kam-
bariai bei viena pirkia. Be gyvenam1.t
patalp4, minimos ukines patalpos: di-
dele ratine, arklides 6 arkliams, didelis
sandelis, maia krautuvele ir du rusiai.
(249,11) Kozielos iniciatyva ivatiavimo
skliautai papuo/lti plafonais. 1806 m.
pastatas L raides formos, visu savo il-
giu prisillliejes prie Oginski1.1 rum4,
kiemo galas kiek siauresnis, jame yra
medini1.1 statini1.1. Pastatas vis dar pri-
klauso Kozielai.
XIX a. pradzioje namas jau atitenka
zyd1.1 tautybes pirkliams. 1835 m. jis
priklauso ~imeliui Abeleviciui, (289) o
1898 m. - Kacenelenbogenams, kurie ji
valde iki 1914 m. (320) Pastate veike Il-
jos Kolcenickio avalynes krautuvele.
J. Ammano
mcd.!ioraifinys, 1944 m. galiniai ir lliaurinis prie gat-
XVl,1. ves stovintys korpusai sugriauti. N a-
mas rekonstruotas 1975 m.
152 VILN IAUS GATV!U ISTORJJA Rf1dnink11 g at vt
Rudninkll g. 8 - Arkli1.1 g. 5
(Posesija 270)
XVIII a. pabaigoje, sujungus keturias atskiras valdas -
Pavlovici1.1 mumami ir Oginski1.1 ill Arkli11 gatves puses bei
Nonkarto--Skirmunto ir Barovskio mumamius ill Rodnin-
k1.1 gatves puses, - buvo suformuoti Oginski11 rumai.
Nonkarto-Skirmunto namas
(Oginski11 ram11 dcline puse Radni11k11 gatvtje)
Pirm& kart'! llis namas minimas 1635 m. dokumente. Tuo- R0dninlu:ig. 8.
Oginski11rt1m11
met jis priklause vienuoliams augustinams. Pastatas vadi-
kiemoarkos
namas Nonkarto mumarniu. Senajame Vilniuje gyvavo
tradicija namus vadinti juos stac:iusi1.t ar juose gyvenusi1..1
savininkl.l vardais, todel galima speti, kad dar pries vie-
nuolius augustinus namas priklause kazkokiam Nonkar-
tui. Minimu laikotarpiu Vtl.niuje gyveno Petras Nonhartas,
Valkinink11 ir Lavorillki1.1 senionas, karaliaus statybinin-
kas. )is 1612-1633 m. uzeme auk/ltas Vtl.niaus pi!ininko pa-
reigas. Kilo Nonkarto Vilniuje tuo metu nebuvo, tad grei-
tiausiai jis ir buvo aptariamo namo, stovejusio prestizinl!-
je miesto dalyje, savininkas.
P. Nonkartas buvo kiles is Flandrijos, vedes Podberesk'l,
turejo dvi dukras: Elzbiet<1 Narulleviciene ir Zuzan<1
Chreptaviciene. Taigi buvo susigiminiaves su itakingomis
LDK didikq /leimomis. Jstoriniai llaltiniai nurodo, kad Vil-
niaus vaitas Petras N onkartas vadovavo 1610 m. m.iesto
didZiojo gaisro metu apdegusios Vilniaus pilie~ remonto
darbams. Morininkus ir akmenskaldzius jis pasikviete ill
kitu. miesht- tuo paZeisdamas vietos meisl:nt interesus.
Magistratas juos are/ltavo. Konflikt'I taikiai issprende ka-
ralius Zigmantas Vaza, leisdamas N onk.artui sarndyti sve-
tinms, Vilniaus cechams nepriklausiusius mtlrininkus ir
stalius. (141)
Savo valdose netoli Benekoni11 Nonkartas pasistate gy-
nybine pilaite su keturiais boklltais karnpuose ir protestan-
lll baznyo<1, kurios /lventoriuje buvo palaidotas. (67, as)
1735 m. /lio pastato pirkimo-pardavimo al<.te pateikia-
mos ir kai kurios Zinios i~ namo praeities: XVII a. prad..zio-
je sis ir kaimyninis pastatai priklause Lukui Holdai. Tai
153 Rodnink ~ gat ves rytine s pu s i:: s pa s t.itai
nepriestarauja prielaidai apie ankstesni jo savinink.\ Nonkart<1, mirusj 1633 m. Lu-
kui Holdai mirus, narrn11635 m . paveldejo jo naille Hold.iene, kuri 1648 m. pastat~
paliko Vtlniaus Augustim1 baznyaai. (187, 881-883)
1679 m . augustinai pastal<I, vadinam& Nonkarto miimamiu, stovintj Rodnink
4
gatveje, uz 7000 zloht pardave Teodorui Grankeviaui. Pirkimo-pardavimo akte nu-
rodoma namo vieta ir artimiausi kaimynai. g Sill irasll matyti, kad senasis Nonkar-
to namas buves dabarlinill Oginskill riimll Riidninkll gatveje desiniajame kampe ir
wnu illiejesis prie kaimyninio burmistro Bogdano Zakrzevskio palikuonill namo _
taigi tai kairioji Oginskill riimll puse, (178, 371-375)
1690 m. namll savininkll s&rase nurodoma, kad sis mazas murinis namelis pri-
klauso Anastazijai Opankeviaenei. (75)
Anastazijai Opankeviaenei is Scesnik1.1, Teodoro naslei, namas priklause ir 1701
m. Veliau nam& kurj laikq valde Kotryna Spokeviciiite ir jos vyras Steponas Buda,
Vtlniaus pirklys ir miestietis. (181, 1624-1627)
1715 m. Vtlniaus namll surasymo kvartalais s&rase nurodoma, kad mazas
Opankeviaenes mfirinis namelis priklauso Skirmuntui ir yra tuscias. N amas Skir-
muntui oficialiai atitenka 1735 m., taciau jis namu naudojosi jau anksciau. Namas
nukentejo per XVIlI a. pradzios karus, maro epidemij<1, visuotine suirute.
1735 m. augustinai daij namo, vadinam& Nonkarto, veliau Holdienes, dar veliau
Opankevicienes, parduodami Mykolui Skirmuntui uz gana nedidele 200 zlotq su-
m& pirkimo-pardavirno dokumente pazymi, kad pastatas labai sunykes, kiek
sveikesni tik trys rusiai, krautuve ir negyvenama pirkia. (187, 881-883)
Skirmuntai nam& valde 40 metq. Per tokj gana trump& laikotarpi namas pabuvo
net kelill SkirmuntQ rankose. Pirmasis ill - Mykolas Skirmuntas - nam& valde vos
kelet& metQ. Po jo mirties namas atiteko siinui Aleksandrui Skirmuntui, kuris val-
de taip pat gana trumpai. 1746 m. nam& paveldi vyriausias jo siinus Pranciskus
Skirmuntas, taoau neilgai trukus ir jis mirsta. Namas atitenka broliams Mykolui,
Jonui ir lgnui Skirmuntams, kurie namu nepasidalydami ir nenoredarni jo remon-
tuoti 1775 m. parduoda marsalkoms Oginskiams.
Tuomet paaiskeja, kad Skirmuntai valde tik dalj pastato, kuris po kelill gaisrQ la-
bai sunykes. Kit& jo dali, issipirke is augustin1.1, valde Putkameriai. (171, 1479-1482)
Putkameriams priklause pirkia, prieangis, krautuve, rasys, sulinys ir puse kiemo.
Si& pastato daij su jai priklausiusiu sklypu Oginskiai is Putkamerill buvo jsigije dar
1756 m. 1775 m. visa valda perejo marsalkoms Oginskiams.
Baravskio mOmamis l state ir sutvarke, nes 1690 m. Vilniaus miesto jurisdikoje esanciu narnll sqrase Pav-
(Oginski14 ram14 kaire pust Radninkij gatveje)
Sis namas kadaise stovejo kaireje dabarlinill Oginskill riimll puseje (ziurint is Rod-
ninkll g. puses). Pirm<1 kartq jis minimas 1679 m., aprasant kairnyninj Nonkarto na-
m&, Dokumente nurodoma, kad kaireje jo puseje stovi Baravskio miirinis namas.
154 VILNIAUS GATVIU ISTOR!JA
Radninki1 gatv t
( , _ 75) Baravskiai - mineto aptariant gretim& Oginskill riimll sklypo dali Vu-
178 371 3
niaus burrnistro Bogdano Zakrzevskio palikuonys, galbot is jo paveldeje si& vald<1.
l690 m. narno savininkas jau buvo mires. Pastaht Sl\!Me apie nam& sakoma, kad
tai mazas Baravskos morinis narnelis. (75) Jo savininke ankstesnio savininko Barav-
skio dukra Ona 1731 m. dalj narno testarnentu padovanojo Matui Osipoviciui. Tes-
tarnente nurodoma, kad Osipoviciui atitenka murines skliautines pirkios prie gat-
ves, viena pirmajarne, kita antrajarne aukste. Jam taip pat atiteko dar viena sunyku-
si pirkia, puse rusio, prieangis bei arklide kiemo gale. (187, 655-656)
1715 m. dalis Onos Baravskos narno priklause Visll Svenhtjll baznycios karmeli-
tams. (243) Greiciausiai karmelitarns priklause didesne dalis, kurioje galbot gyveno
1739 m. dokumente minimas sios baznycios klebonas. 1740 m. M. Osipovicius savo
dali uz 30 taleriu pardave Pranciskui ir Joanai Kozlovskiams. (187, 655-656) Nera ais-
ku, ar sis sanderis jvyko: 1740 m . M. Osipovicius savo dali uz t<1paci<130 talerill su-
m& parduoda jau kitiems pirkejarns - Sarnueliui ir Elenai Markeviciarns. (187, 892-893)
1748 m. Elena Markeviciene, jau tapusi naille, savo narno daij: murine skliautuo-
1& pirki& prie gatves ir kit& tusci& apnykusi<1-pirki<1 antrame aukste kartu su priean-
giu, puse rusio ir savo pacios statydinta nauja pirkele kiemo gale, kur buvo laiko-
mi ark.liai, atiduoda savo siinui is pirmos santuokos - Jonui Poplavskiui. (189,1240)
1748 m. gaisras pastat<1 sunaikino. Savininkai, nenoredami veltui eikvoti lesll at-
statydami pastat<1, pardave ji marsalkoms Oginskiarns. 1753 m. savo daij uz 800
zloht Oginskiarns pardave ir Visll Svenllljll baznycios karmelitai (191, 1128-1129), o
1754 m. uz 100 zlotu E. Poplavskienes-Markevicienes siinus Jonas Poplavskis ir jo
zmona Klara parduoda Oginskiams ir likusi& paveldeto pastato dalj. (192, 83"837)
Pavloviciaus namas
(Ogins/dij ramij dclirn! puse Arkliij gatveje)
Pirm& kart& rasytiniame dokumente sis pastatas paminetas 1677 m ., kai Asmenos
pavieto dvarininkas Jonas Dzevlevskis cia stovejusi murini narn& pardave Vtlniaus
burmistrui Jurgiui Pavloviciui. Is pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos narno
vietos (is vienos puses Oginskio, Vitebsko pakamores, o is kitos puses Rudarninu
(posesija 271, dabar Arklill g. 3) matyti, kad namas buvo desineje Oginskill romu
puseje (ziurint is Arklill g. puses). (178,469)
Po trejeto me!ll, 1680 m., Jurgis Pavlovicius minet<1 pastat<1 uz 8000 zlotu parda-
ve savo siinui Vtlniaus suolininkui Jonui Pavloviciui. Matyt, Jonas savo narn<1 per-
loviciaus narnas jau vadinamas dideliu momamiu. (75; 144, 47)
Jonui Pavloviciui mirus, 1714 m. pastalq paveldetojai padalija i keturias daJis_
Tris dalis gauna dukte Kotryna Pavloviciote-Zelonackiene su sunurni ir Jonas Pav-
lovicius. Ketvirtoji dalis atitenka antrosios, jau mirusios dukters Tereses Pavlovi-
ciotes-Sperkovicienes kreditoriui Piotrovskiui. Broliui Jonui savo dalies atsisakius
155 Radninkll gat v es rytines puses pastatai
 Rodninku_ g. 11
E. Knlpr11id:w parduotuv,'
(Uduvosva1::do ir
gar.a ard,yvasJ

Kotrynai Zelonackienei atitenka trys namo dalys. Tlk ketvirt<!j'l jo dali valdo Piot-
rovskis. Pastatas dviejq aukstq: virSutiniai ir apatiniai kambariai, sakoma dokumente.
(206, 134· 137)
1715 m. dokumentas pateikia staigmenq. Jame apie sj pastatq sakoma: K,,rasio di-
delis marinis namas perpus padalytas ir ui Ji perpus moka ponia ViSnevska, Asmenos pa-
vieto mediiokli. Puse tuScia. Ui kitq marnamio pus( moka ponia Zelonackiene, Vilniaus
rniesto teisejiene. Arba tai klaida, ar iSties Sis pastatas priklause kaimyninE!s 269 po-
sesijos savininkui Vilniaus burmistrui Steponui Karasiui. NeaiskOs velgi ir jl.l gimi-
nystes rysiai.
1729 m. Kotryna Zelonackiene ir Piotrovskis susitare vis<! vald<! uz 8000 zlotu ta-
leriais pardave Vitebsko kastelionui Martynui Mykolui Oginskiui. (206, 134-137)
1742 m. burmistro Jurgio Pavloviciaus ipediniq pageidavimu Pavloviaaus na-
mas Arkliu gatveje ivertinamas ir vel pasiraSomi pastato pasidalijimo dokumentai.
Gana keistos aplinkybes, juo labiau kad 1729 m. jau buvo mires ir brolis Jonas, ir se-
suo Kotryna. 1742 m. padalijimo dokumente velionis Jonas Pavloviaus minimas tik
kaip namo dalies savininkas. Greiciausiai tuo metu senasis dokumentas buvo tik
perraSytas. g namo jvertinimo matome, kad namas yra dviejl.l auksh.t, jame keletas
gyvenamu kambariq. Prie Karmelitll gatves yra trys krautuves, prie pastato prista-
tytas bravoras, kieme - skliautine pirtis ir Sulinys. Kiemas gristas akmenimis. Pa-
statas jkainotas 10610 zlotu. (188, 377) Narnas jpediniq Jokilbo ir Kotrynos Zelonac-
k.i4 bei Jono PavloviCiaus, taip pat pretendentll i mirusios Konstancijos Pavlovicie-
nes (pamotes) turt'l Piotrovskiq padalijarnas i keturias dalis. Dokumente isvardija-
ma, kam kokia dalis atitenka. (188, 380-382) NepallaSu, kad Sis namo ivertinimo ir
padalijimo tarp paveldetoji.t dokumentas turejo kokios nors jtakos ankstesniems jo
savininkams. Valda dar 1729 m. buvo parduota Martynui Mykolui Oginskiui ir ve-
liau ijungta j Oginskiq rumq ansarnblj.

156 V I LN I AUS G ATVIU I STOR IJ A 157 Rod n in ktt g atve s ryti n Cs pu s i! s p a s tatai
Rad " i,, k I/ g a I Vt
 Oginskiq rurnai OGI N SKJV HER BAS
tas, siekianl atskirti Pavlovicaus ir Ze- Spalvota XIX a. pran~
(Oginskiq ramq kairt pusi Arkliq gatvtje)
Jonackienes namus. mcistntlitografija

Dokumentai apie si& vald<1 gana velyvi, nuo XVII a. pabaigos. Aprasant kaimyno J(azimieras Oginskis 1751 m. paliki-
Pavlovicaus valdos ribas sakoma, kad aptariamame sklype stovintis namas iki mo keliu gaut<1 nam<1, vadinam<1 Pavlo-
1677 m . priklause Kuselinskiui, o nuo 1677 m. Vitebsko pakamorei Simonui Karo- viciaus momamiu, perleido savo bro-
liui Oginskiui. (178, 469)

i\
liui Jgnui Oginskiui ir brolienei Elenai.
Simonas Karolis Oginskis buvo gana gsiJavines zmogus, dosniai aukomis remes Namas 1748 m . gaisro metu buvo sude-
bafoyc<1. Jaunysteje jis globojo Lietuvos stacatikius. Priklause Vilniaus sv. Dvasios ges, ]iko tik tus6as sklypas. (167, 988) Ta-
brolijai, 1672 m. buvo jos senionas. Apie 1680 m. perejes i katalikybe Vilniaus basie- dui Oginskiui atitekes Zelonackienes
siems karmelitams fundavo vienuolyn<1 ir Sv. Tereses baznytele Zvejll priemiestyje. namas Vilniaus miesto kronikinese
Joje 1699 m . ir palaidoti Lietuvos kardininko 5. K. Oginskio palaikai. knygose nemin.imas, jis kazkokiu bo.du
S. K. Oginskis buvo vedes Iris kartus. Paliko dvi dukras ir penkis sonus. gvykes atiteko Ignui Oginskiui.
studijuoti j Olandij<1, 1644 m. vede Franekerio miesto burmistro dukteri Tycj& Stoc- Rengdamasis pasistatydinti puikius
kmans, su kuria, sugrjzes i tevyne, issiskyre. Ro.mus Arklill gatveje paveldejo trecro- ro.mus Ignas Oginskis tesia tevo prade-
ji jo zmona Terese Vainaite--Oginskiene, karaliaus Poniatovskio teta. (165-621) Pries t<1 darb<1 ir ima supirkineti aplinkinius
1703 m . is T. Oginskienes ro.mus nusipirko Terese Vyhovska, kuri dar tais pat 1703 pastatus. 1753 m . jis it karmelilll isigyja
m. juos uz 900 talerill pardave Martynui Mykolui Oginskiui ir jo zmonai Teresei gaisro sunaikint& Baravskos namo dali
Bzostovskaitei-Oginskienei. Pastato vieta tokia: Arklill gatveje, vienoje puseje (desi- Ro.dninkll gatveje, 1754 m. kit& sio na-
neje) milrinis burmistro Pavlovicraus namas, kitoje puseje (kaireje)- Vilniaus tijo.no mo dali Oginskiui parduoda Jonas ir
Juozapo Skumino-Tclkevicraus. Uz ro.mll - milrinis Franckevicraus namas. (165-621) Klara Poplavskiai. 1755 m. is Mykolo
Naujasis ro.mll savininkas Martynas Mykolas Oginskis (1672-1750) Vitebsko vai- Skirmunto jis jsigyja vadinamo Non-
vada, penktasis 5. K. Oginskio so.nus, pasizymejo karuose su turkais ir kazokais. )is karto namo dali Ro.dninkll gatveje, o po
garsejo dar ir tuo, kad ne 'tik gyveno ilgiausiai IB savo broliq, bet ir Iabiausiai jsitvir- metq g Kazimiero ir Evos Putkameritt
tino valstybes visuomeniniame gyvenime. Prancuzijos ambasadorius Monti 1773 ir likusi<1 sio namo dalj. Galop 1758 m.
m . ji pavadino vienu is itakingiausill zmonill ir viena trijll protingiausill ga!Vll Lie- Ignas Oginskis jsigyja tu~CT'I Bucevicre-
tuvoje. Savo politines itakos apogejuje priklause opozicijai, nukreiptai pries karalill nes sklyp11 ro.mll pasoneje. (258, 2-6)
August& 11. Opozicija, remiama Rusijos, sieke j sost<1 pasodinti Stanislov& Lescrns- N oredamas nuo DidZiosios Rinkos
ki- Veliau, karaliumi isrinkus Augustq III, Martynas Mykolas Oginskis is aktyvaus (Au~ros Varl\l) gatves puses jrengti jva-
politinio gyvenimo pasitrauke. Daugiausia gyveno savo dvaruose Marcijanove prie Ziavimq i naujai statomus Ro.mus kuni-
Vitebsko, Zaleseje, Molodeme, lzabeline, kitose Vilniaus vaivadijos valdose. gaikstis Ignas Oginskis nusipirko du po
Buvo vedes keturis kartus, paliko net 11 vaik\l. Daugiausia ill susilauke is pir- 1749 m. gaisro sugriuvusius namus:
mttjl.t vedybq su Terese B:Zostovskaite, mirusia 1721 m., ir Terese Tyzenhauzaite, mi- viena.. Vilniaus burmistro Baltramiejaus
rusia 1729 m . Cinakio Ausros Varlll gatveje ir kit<1 Fir-
111 1750 m. mirdamas M. M. Oginskis savo namus Vilniuje padalija trims savo su- liejaus nam<1 Arklill gatveje. Juos nu-
nums is pirmos santuokos su Terese Bzostovskaite. Rumai Arklill gatveje atitenka grioves 1767 m . nutiese nauj'I gatve.
Lietuvos marsalkai, Vilniaus kastelionui lgnui Oginskiui (1698-1775), murini Pavlo- (350, 139) Tai dabartine Etmonll gatve,
vicraus nam<1 Rudninkll gatveje palieka Kaiirnierui Oginskiui, o greta esantj Zelo- XVIIl a. vadinta Oginskill vardu. Ntu HAIIA .._ oeuiaa.
nackienes nam& -Trakll vaivadai Tadui Pranciskui Oginskiui (1712-1783). , 621)
067
g testamento matyti, kad M. M. Oginskis, siekdamas praplesti savo valdas, su-
pirkinejo kaimyninius namus, tacrau 1748-1749 m. gaisrai ir jo mirtis sutrukde iki
galo realizuoti sumanym<1, Matyt, formalus namo padalijirnas 1742 m. ir buvo atlik-

159 Radninku gatv e s rytin es pu s e s pastatai

158 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rad11 i 11kq gatv t
 Igno Oginskio rurnai

Romai susideda is triju korpusu, sujungtu vienas su kitu ir juosianciu du uzdarus
kiemus. Pietrytineje dalyje prie Arkliu gatves yra Didysis kiemas, o siaures vakan-
neje dalyje prie Radninku gatves - Mazasis kiemas.
Did:!iulis triauk§tis, su klasicistiniu fasadu is Arkliu gatves puses Oginsk.iq ramu
0
svarbiausias jo rapestis buvo siekti, kad seimas nepatvirtintu nauju mokesciu. Do-
mejosi politine literatara, rase dienorastj, surinko turtingq bibliotek<1. Vilniuje Ian-
kesi retai. Daugiausia gyveno Molodecne, Asmenos paviete, kur perstatydino ir ).
ispuose senuosius Zbaraskiu ramus. Buvo vedes du kartus: 1737 m. jis vede .

~\:-~
Izabele Radvilaite. Jai 1761 m. mirus, po treju metu vede Jadvygq Zalusk&. Is
pastatas pastatydintas 1703--1758 m., sujungus aplinkinius pastatus. Kaip teigia .,,_j '
pirmos santuokos turejo du sonus: Andriu Igm1 ir Prancisku Ksaverq. (131, 196-
Ienku saltiniai, Ramus statydino tuo metu greta, Radninku gatveje, gyvenes archi-
tektas Tomas Ruselis. (52. !46-147) 197) Mire Tadas Pranciskus Oginskis 1783 m., eidamas 72-uosius metus.
Oginskiu ramus Vilniuje Senamiescio 54-ame kvartale tarp Arkliu ir Radnin- "
Ma:!asis korpusas Radninku gatveje taip pat triauk§tis. Jo gatves fasadas yra per-
ku gatviu paveldejo Pranciskus Ksaveras Oginskis (1742-1814). Neturedamas pa-
einamu is baroko i klasicizmq formu. Kiemq puosia atvira pirmo auk§to arkada. Si
likuoniu jis savo turtus uzrase broliui Andriui Ignui Oginskiui (1740-1787).
korpus<1, sujungdamas supirktus namus, I. Oginskis pastatydino 1768-1771 m. Tuo-
Ir Andrius Ignas Oginskis, kaip ir kiti jo pirmtakai, nuo ankstyvos jaunystes jsi-
met pastatas u:!eme plot11 nuo dabartines siaures vakarq sienos iki dabartines vi-
M. K. OGIN S KIS junge i aktyvu politini gyvenimq. Badamas sesiolikos metu tapo Asmenos seniilnu.
daus isilgines sienos. XVIlI a. ir XIX a. sandaroje permarytos skersines sienos, su-
Fra11 s,rnCrr11jr Dvidesimties metu vykde Lietuvos tribunolo marsalkos pareigas. 1769 m. karalius I. K A LI N A U S KA JT£.-
maryti sliautai, pastatas isplestas i kiemo puse: pristatyta nauju patalpu eile su ar-
Litogr.ifij.i,
jam pavede nepaprastqjq misij11 i Peterburg<1, kur jis turejo pateikti nusiskundimus 0GIN SKIEN £.
1858-1859 kine galerija pirmame auk§te. Tuo metu kiemo rytiniame ir vakariniame pakras- Piclinys,
ciuose sumaryti akiniai pastatai - ratine, arklides. Nikalojumi Repninu ir jo vykdoma prievarta bei reikalauti evakuoti is Lenkijos Ru- XIX .i. prad:li,1
sijos kariuomene. Baro konfederatai siq Andriaus Igno Oginskio misijq palaike is-
I. Oginskis (apie 1698-1775), vyriausias Martyno Mykolo sanus, uzeme auk§-
davyste ir sunaikino jo valdas. Pasiuntinybe savo tikslu nepasieke. A. I. Oginskiui
ciausius valstybinius postus. 1744 m. jis tapo ramu marsalka, veliau, 1750 m., LOK
net nepavyko pasiekti Rusijos - Rusijos valdove ispejo, kad pasiuntiniu nepriiins. T. r. O G IN S KI S
didziuoju marsalka ir 1768 m. Vilniaus vaivada. Kilti katjeros laiptais ypac padejo Pie:inys,
Nesekminga buvo ir kita jo misija i Vienq. 1772 m. Zecpospolitos likimas jau buvo
jo sekrningos vedybos. 1739 m. jis vede savo dedes Kazimiero Dominyko Oginskio XVII a. vidurys
nusprestas, ir jokios net jtakingiausiu didiku pasiuntinybes tam nebeturejo jtakos.
duktetj Elenq Oginskaite. Amzininkai jq vertino kaip inteligentiskq asmenybe.
1773 m. jis tapo Lietuvos didziuoju rastininku, o 1783 m. - Traku vaivada. Buvo ve-
Ji laisvai kalbejo keliomis kalbomis. Buvo laikoma grazia ir stipria moterimi -
des Paul11 Semberkaite, dvieju vyru - Celestino Lubenskio ir Jono Prospero Potockio
,,dideles jegos, galincia pasagas lauzyti". Dar 1726-1727 m., Iydedama tevq i
nasle. Ji A. I. Oginskiui pagimde dukr,iJuzefq ir sonu
Kurliandij<1, Elena Oginskaite susipazino su Kurliandijos princese Ana Joa-
Mykoh1 Kleop11 veliau tapusi jo turtu paveldetoju.
novna. Si draugyste nenutrako ir pastarajai 1730 m. tapus Rusijos val-
Apie Oginskiu ramu statyb11 ir ju vidaus isplana-
dove. Elena Oginskiene buvo apiberta dovanomis ir malonemis, ta-
vimq ziniu turime nedaug. Siek tiek duomenu apie
ciau nepaisant viesai rodomu draugiskumo zenklu, diplomatiniu
juos pateikiama 1790 m. Vtlniaus miesto namu s,ira-
kelioniu i Peterburgq metu politiniu tikslu, palankiu Respublikai,
se. Oginskiu ramuose miniinas vienas didelis kam-
Oginskiams pasiekti nepavyko. (131, 195-196)
barys, 7 vidutiniai, sesios trobos. Ramuose trys di-
Neaisku, kokiu badu, taciau XVl!I a. viduryje Ramai dar I.
deli rasiai. Is okiniu pastatu minimos dvi dideles
Oginskiui esant gyvam priklause jo zmonai E. Oginskienei. Deja,
vezimines ir arklides 40-i'iai arkliu. (249, 11) Matyi,
jie vaiku neturejo. Oginsk.iams mirus ju turtai atiteko giminai-
XV1II a. pabaigoje Romuose vyko gana dideles sta-
ciams. 1755 m. E. Oginskiene savo Ramus Radninku gatveje pa-
tybos, nes 1806 m. jau minima 40 dideliu kambariu,
dovanojo vyro broliui Traku vaivadai Tadui Pranciskui Oginskiui
19 mazesniu, juos silde 39 koklines ir 3 plytu kros-
(1712-1783), paskutiniam is Martyno Mykolo sonu. Tadas Prancis-
nys. Romuose buvo viena vidutine ir 6 maiesnes
kus buvo nors ir ne itin ryski asmenybe, taciau ambicingas politikas.
parduotuves (greiciausiai korpuse prie Rudninku
Tiesa, jo ambicijos buvo gana vienkryptes. Noredamas bati seimo marsal-
gatves}. Kaip ir ankstiau, minima ratine 8 veZirnams
ka (jis nesutiko dirbti ne maziau itakingame Tribunole), Tadas Pranciskus sieke
ir arklides 36 arkliarns. (263, 5)
valstybiniu uredu, taciau pirmiausia tokiu, kurie galejo suteikti jam senatoriaus ti-
1808 m. Vilniaus miesto plane Oginskiu riimU
tul<1, trosko puostis medaliais. Daugelj savo tikslu jis pasieke: iejo i Lietuvos Izdo
korpusai supa dideli staciakampio formos kiemq
komisijos sudetj, buvo Seiino narys. Seiine jis velgi dirbo Jabai kryptingai. Bene
tarp Arkliu ir Rudninku gatviu.

160 VILN IAUS GATVJlJ ISTORJJ .

A Rad II' II k ,, gn t vt 161 Rodninku g.itv(> s rylin(> s pu s e s pa s tatai

. ~c•I I
'·,
I'
-
··I
1835 m. M. Balinskis, aprasydamas zymiausius Vilniaus
pastatus, tarp kitq mini ir Oginski1.1 rumus, nurodydamas,
kad jie vieni didZiausiq Vilniuje, taciau apleisti ir nellZbaig-
ti. Rum1.1 ukiniai pastatai iseina i Rildnink1.1 gatve. (3, 45)
Po 1831 m. sukilimo ir Oginskiai patyre caro adminis-
tracijos represijas. Rilmai Vilniuje tarp Arkli1.1 ir Rudnink1.1
gatvil.l imperatoriaus isaku 1834 m. buvo sekvestruoti,
tafiau, atrod~, neilgam, nes 1847 m. dokumente iraSoµta,
kad Ro.m1.1. savininkai Oginskiai nesumokejo privalomll
gatvi1.1 apsvietimo ir kitq komunalini1.1 mokesci1.1. Skola
sieke 87 sidabro rublius ir 75 kapeikas. Kunigaiksciams
Oginskiams tokia suma, aisku, nedidele. Si skola nebent
reiskia, kad Oginskiai savo Rilmuose Arkli1.1-Rudnink1.1
gatveje negyvena, o jtt igaliotinis jais nesinlpina.
1840 m. J. I. Krasevskio plane Oginski1.1 rum1.1 kiemo vi-
duryje jau stovi naujas pastatas, kiek veliau sujungtas su
Soniniais fligeliais. Tuo biidu didZiulis kiemas buvo pada-
lytas i du atskirus kiemus, esanCius ir dabar.
Rilmai vis dar priklause Oginskiams. Nuo 1833 iki 1859
m. juos valde Irenejus Oginskis (1808-1863), jauniausias
Mykolo Kleopo silnus. Jaunyste jis praleido uzsienyje, iki
1830 m. dirbo Rusijos ambasadoje Vienoje. Po tevo mirties
grizes i Lietuvq pereme paveldetas valdas.
GriZ~s i Lietuvq jis apsigyveno Rietave, kur pasista-
tydino naujq rezidencijq. 1835 m. savo valdose panaikino
baudziavq, Rietavo miestelj perkele i nauj<t viet<1, nutiese
du plentus. 1859 m. I. Oginskio lesomis Rietave pastatyta
agronomijos mokykla, kurioje buvo destoma Iietuvi1.1 kal-
162 VIL N IAU S C ATVIV IS TO RIJ A R a d11i11k1i g at 1,t
.,
OG IN SK l U ROMAI
Pastantfasa da1
(is: Arklilt gatves puses)
ir inll.'rjero fra gmentai
ba. Tai, matyt, ir nuleme jos lik.imq. Rus1.1 administracija
mokyk.lq 1863 m . uzdare. Noredarnas apsaugoti gyvento-
jus nuo kariuomenes pastovio jis Rietave pastate kareivi-
nes. !kilre ligonine su atskiru girndymo skyriumi ir vaikl!
darzeliu, pradin~ mokyk.!<1, muzikos ir giedojirno mokyk-
h\. Vilniuje lankesi retai, taciau ir cia paliko savo pedsakq.
Savo lesomis atnaujino senelio Tado Pranciskaus funduo-
1& Dievo Kuno koplyci& Sv. Jono baznycioje.
Buvo vedes du kartus. Jo Zmonos buvo Lenkijos kariuo-
menes generolo Juozapo Kalinausko dukros - Juzefina
(1816-1844) ir Olga, mirusi 1899 m. Pastaroji jam pagirnde
du silnus - Bogdanq Myko]q (1848-1909) ir Mykolq Mika-
loj1.1 (1849-1902), paskutiniuosius sios Oginskiu sakos pa-
likuonis.
Oginski1.1 li1mai Arkli1.1-Rildninkl! gatveje apie 1859 m.
atiteko Mykolui Mikalojui Oginsk.iui. (222, 4 ) Po 1863 m . su-
kilimo daugelio didik1.1 rezidencijos buvo valdzios sek-
vestruotos. Matyi, panasus likimas istiko ir siuos Oginski1.1
ro.mus. Pats Mykolas Mik.alojus su savo Zmona Marija
Skorcevska nuolat gyveno naujai isigytose valdose Plun-
geje. Vaik1.1 jie neturejo. Vienintelis Rum1.1 paveldetojas ga-
lejo buti Marijos giminaitis Karolis Jonusas Skorcevskis
(1897-1977), kuri po vyro mirties nasle jvaikino. Taciau ir
sis mire nepalikes paveldetoj1.1.
XIX a. antroje puseje Oginskiu li1mai atiteko valstybei.
oginskiu li1mu dalyje prie Arkliu gatves tuo metu isikure
Vilniaus bajor1.1 k.lubas.
Pries Pirm&ji pasaulini karq Oginskiu li1mu dalyje palei
}63 Rodninku gatve s r y tine s pu ses p as t .l ta i
 Rodninkll gatv~ veike ~avelio Leizerio
aukso ir sidabro gaminil.l, Semiono Lai-
zerio tabako, Chajos Broido avalynes,
Samuilo Kliacko ir Arono Leiboviciaus
cukraus parduotuves. Po karo dalyje
pastato veike zydll gimnazija, zydll te-
atras, cia 1941 m. buvo ikeltas ,,Vaidi-
OGIN SKIV
Ios" teatras, likusios patalpos buvo gy- ROMA!
venamos. Antrojo pasaulinio karo metu Pastatq interjero

Oginskill riimll dalyje prie R0dninkll fragment.ii

gatves hitlerininkai ikore zydll taryb<1

Judenrat<1, Pokario metais Rumuose
veike Karininkll namll klubas, repre-
zentacineje jll saleje vyko sokill vakarai.
Kitoje Riimll dalyje irengtos gyvena-
mos patalpos. Veliau didysis Riimll
korpusas Arklill g. 5 pagal architekl[l
Birutes Cibiraites, Antano Kunigelio ir
Vitalijos Steponienes projekt'I buvo re-
konstruotas, pakeistas jo vidaus planas.
1975 m. cia isikure ,,Leles", o 1982 m. -
Jaunimo tea trai. Buvusio gyvenamo na-
mo Karmelil[l g. 2 vietoje pastatytas pa-
galbinis Jaunimo teatro korpusas, jsiku-
re teatro kasos.
Mafasis Rfimll korpusas Rudninkll
g. 8 buvo rekonstruotas 1977- 1980 m.
Paga! architekto Audronio Katiliaus
projekl'I atidengta kiemo arkada, kai
kur buvo atstatytas senasis pastato pla-
nas, sutvirtinti skliautai. Pagal archi tek-
tes N inos Masaitienes projektc1 ~iame
korpuse irengtas knygynas ir butai. (62,
99-101 )
Pietinis kiemo korpusas, pagal archi-
tektes Zitos Vanagaites projekt,i, buvo
pritaikytas Lietuvos dailes muziejaus
reikmems, cia jsikure Lietuvos dailes
muziejaus P. Gudyno restauravimo
dirbtuves, jrengtos saugyklos.

}64 V I L N!AUS GATVJLJ IS TORIJA Rfld 11111 k11 g at v 1'

165 R adnin ku g a t v e s ryt ines pu s e s p a s t a t ai
 Rudninktt g. 6
(Posesijn 274)

O G JN SKIU Pirrna karta si valda minima 1742 m., kai Juozapas ir Kristina Jelenskiai Rudninkll
ROMA. I
atveje jsigijo zeroes sklypa. (191,820) Kaip aiskeja is velesnio dokumento, Jelenskiai
P<1s l,lht lntc rjcro
fragment.ii :i tusi'ia sklypa savo lesomis uzstatydino. Naujame pastate jie jrenge du butus ir po
jais rusi, padejo pamatus treciam butui. Tokio murinio pastato statyba pareikalavo
. nemaza les4, ir jie ikJimpo i skolas. 1748 m. Jelenskiai uz skolas savo nama Rudnin-
' kll gatveje uzstate Trak4 izdininko zmonai liskevicienei. (189, 1325)
Nebematydami galimybes atsiskaityti su skolininkais, Jelenskiai 1751 m. nama
uz 100 talerill pardave Asmenos izdininkui Steponui Cechoviciui. (190, 817-818) Taciau
namelis ir sio savininko Cechoviciaus rankose neuzsibuvo. Jau 1754 m. jis nama uz
2000 zlotll pardave Juozapui ir Sofijai Rokickiams. (256, 68-69) Pardavimo akte nuro-
doma, kad name prie gatves yra dvi pirkios, po kuriomis - rilsys, taip pat kiemo
gale dar viena pirkia su prieangiu. Uz jos arklide. (192, 91-92)
Tevams mirus, nama paveldejo sunus Gabrielius Rokickis, LDK kariuomenes
brigados veliavininkas, kuris nameli 1786 m. pardave Mykolui Nikodemui Alek-
sandraviciui. (256, 68-69)
1787 m. inventoriuje nurodoma, kad i nama vede vartai is gatves. Kaireje namo
puseje buvo karcema su dvejomis durirnis is gatves. Kari'emoje 2 Iangai su langine-
mis buvo is gatves puses, trecias langas - is kiemo puses be langini4. Po karcema
rusys. Desineje namo puseje prie gatves buvo du Iangai, dar vienas iii kiemo puses.
Kiemo gale stovejo dar vienas pastato korpusas. Priesais ji rusys javams laikyti bei

;J
sandeliukas. (156, 2008-2013) lnventoriuje, be to, dar apraiiomi ne tik kambariai, bet ir
pastate buv~ baldai, todel galima susidaryti vaizda, kaip tuo metu buvo jrengti
panasaus pobudzio Vilniaus miestiecill bustai ir uzeigos. Kari'emoje buvo krosnis,

-~ stovejo du stalai. Prie stalo, netoli krosnies, buvo du suolai, stovejo dazyta spinta
kari'emos indams. Krosnyje buvo jrnuryti du katilai. Paprastai tokie katilai kari'e-
mose buvo skirti al4 pasildyti. Prie stalo taip pat stovejo trys clideles kedes be pa-
ranki4. Kari'emos sienos iskaltos Ientomis, i virtuv~ vede gelezines durys. Po kar-
cema dvi patalpeles - podeliai degtin~ laikyti. Greta kari'emos - dar vienas kam-
barys - sandeliukas su gelezinemis durimis ir skarda apmusta mecline langine.
Jame lentynos su stali'iais laikyti sakniavaisius.
Kitoje namo puseje buvo krautuvele, i j'I vede Ientomis apkaltos durys, langai su
langinemis. Krautuveje jrengtos Jentynos, stalas-spintute. Durys is krautuveles i
kiem<1 buvo apkaltos Jentomis, rakinamos angliska spyna. ~uo gatves _puses bu:o
dar vienas kambarys, kurio desineje puseje pne s1enos sto:eJO du suolai su atlosais,
kampe dazyta lentynele. Cia buvo krosnis su varuu~ katilu. Ap~inkkro_sllj suolai:
· d • y· di'delis ketunonus koJonus, kitas mazesrus azuohrus. 51
Kam b aryJe u sta1ai. 1enas
patalpa buvo skirta gyventi.
Kiemo ale uz sulino buvusiame namelyje -vienas kambarys. Jame apvalus sta-
g . tramomis ir viena audeklu uzklota medine ilga skry-
1as su stalCiumi, du suo1a1 su a '

166 VILN IAUS GATVJ1J ISTORIJA Rad 11 i 11 k11 g lfl ve

}67 ROdn i nk u ga tv Cs ryt i n es p uses pas tatai
 (' -- Rudninktt g. 4

_. I . ~ 1 u 1,, , , (Posesija 273)

Pirmieji rasytiniai duomenys apie sj pasta!'! aptinkami 1655 m. fundaciniame ira-

1 IJ ill ll
, /:/lir;.,..·.
L1 !mi mo
.,l,1.
' .;- , I
1
~-·.~
' I~,. ,-.
I
.....
·
..1 'j
se, kai puse is tevti paveldeto namo Vaitiekus Kuvlecius uzrase Akademijai. (378, m-
796) 1662 m. Sv. Jona baznycios jezuitams atiteko ir antroji pastato puse. J& jezuitams
uzrase Vaitiekaus broils kunigas Stanislovas Kuvlecius. (174,235)

. .:. ~
. -a.,.. . .. .,,l l\ll
1(
'
JI ]/ L-
' I .
· '''Ii;, Jezuitai pasta!& nuomojo miestieciams. Vienas jtt, Vilniaus magistrato narys
Juozapas Rebertas su zmona Taciana Korolkeviciote, 1668 m. nam& sugebejo jkeisti

¾/ J,_ ii__ I • , I I !- .
Rodnink" 8 ., nia, vadinama sliobanku, skirta ne tik daiktus susideti, sedeti, bet ir miegoti - da-
"'""0 fosadas bartines sofas pirmtake. Toks baldas buvo gana populiarus XVIII a. (99, 11) Kamba-
,, kiema, ryje dar buvo staliukai su ereliais ir Ientyneles. Siame pastate taip pat buvo kama-
ra ir prieangis, ledaine ir rusiai.
Savininkas name negyveno, bet nuomojo. Is pradziti namq nuomojosi Stanislo-
vas Olesevskis, paskui pirklys Abrahamas Joselevicius. Matyi, jie laike karcemq ir
krautuvele, o gyveno kiemo gale buvusioje vieno kambario su priemene patalpoje.
1787 m. M. N. Aleksandravicius mire, i jo nuosavybe pretenzijas reiske Radzevi-
cius, Joselovskis ir kiti Joselovskis nuomojo aptariamq nam4 bet galbut jis turejo ir
kitokiti finansiniu reikalti su Aleksandraviciumi. (256, 68-69) I konflikt<1 1789 m. buvo
itrauktas ir magistratas. (199, 2207-2208) Tikriausiai netrukus pretendentu i namq gin-
cas buvo issprestas, nes 1790 m. namas jau priklause vienam savininkui - Radzevi-
ciui. Tti metu dokumente minimi trys butai, didelis ir mazas sandeliai, maza krau-
tuve, du dideli rusiai ir dvi dideles arklides. (249, 11) Radzeviciui pastatas priklause
ir 1801 m. (262)
1808 m. namas jau priklause kazkokiam Adomui. Minimi tik du dideli kambariai
(263,s), neminimos seimininku uzimamos patalpos, nes jos negalejo duoti pelno, uz
jas nebuvo mokami mokesciai. Vilniaus miesto plane 1808 m. parodytas sio namo
nedidelis korpusas prie gatves ir kiemo gale. Prie kiemo desiniojo korpuso - medi-
niai priestatai.
XX a. pradzioje namas priklause Leibai ir Abraomui Mejeriui Cemychams. Jie
kazk<1 remontavo ar net state, taciau byla archyve dingusi. Amziaus pradzioje, pries
Pirm<1ji pasaulinj kar'I, pastate veike Arona Gavenda vaistine ir namo savininko
Abraomo Mejerio Cemycho kailiti parduotuve.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pastatas siek tiek apgriautas, taciau nuostoliai
buvo nedideli ir po karo jis gana greitai buvo suremontuotas, veliau pagal architek-
tes Aldonos Zuokienes projekt<1 rekonstruotas.
Grigui Piotroviciui. Pajute gresme savo turtui, jezuitai 1663 m. kreipesi i magistrat&,
Skund& isnagrinejus paaiskejo, kad pastatas teisetai priklause jezuitams, o Juozapas
Rebertas i si pasta!'! jokiti teisiti neturejo. (176, 1921-1922)
Nuornininkas Grigas Piotrovicius nam& sutvarke. 1668-1689 m. naujai jrenge
rusi ir bravor'I, kuri isgrinde akmenimis, atpaujino sulini, prie namo is desines
puses sumorijo krautuvele. ldomi siti statybti sqmata, i kuri& jtrauktos ne tik me-
dziagu ir darbtt, bet ir gerimtt, kuriais teko meistrus vaisinti, kainos. Krautuveles
statybai medziagu sunaudojo uz 17 zlotu ir 20 grasitt, mOrininko darbas kainavo 1
zlot4 5 gorciai alaus ir 5 kvortos degtines (arielkos) kainavo 1 zlot& ir 5 grasius. Ge-
rimarns isleista daugiau nei kainavo pats meistrti darbas. 1675 m. Piotrovicius sure-
montavo stag&. Visi sie darbai jam kainavo 147 zlotus ir 70 grasiti. MOrininkarns,
dailidems, kalviams uz darb,i jis sumokejo 55 zlotus ir 31 grasi, o meislrti girdymas
jam kainavo 6 zlotus 20 grasiti ir alus 3 zlotus ir 63 grasius. (177, 284-287)
1682 m. Akademijos kolegijos vyresnysis Rudzinskis pasta!& uz 4000 zlotu par-
dave Vilniaus pirkliui Jonui Tomkeviciui. (174, 325) Tomkevicius uz pasta!'! sumoke-
jo tik puse sumos, 2000 zlottt, ir mire, nespejes sumoketi likusiti pinigti. Nepai-
sydami paveldetojti pasipriesinirno, jezuitai pasta!& atsieme (378, 790-796), pasigailejo
tik nasles Tomkevicienes ir is namo neismete. Ji cia gyveno iki pat mirties, neaisku,
ar mokejo nuom<1, 1715 m. dokumentas mini si nam& kaip buvusi Tomkeviciti ma-
Z'I mumami, dabar priklausanti Sv. Jona baznycios jezuitams ir tusci&. (243)
1727 m. Tomkeviciene mire. Jona Tomkeviciaus turto paveldetojai, nepaisydami
senaties termino ir savo pretenzijti nepagristumo, neatsisake vilties pastato atgau-
ti. Jezuitai, matydami Tomkeviciti paveldetoju pastangas, nam& ir siaip jau gana ap-
leist<1 paprasciausiai nusiaube - ji paverte netinkamu gyventi. Kaip aiskeja is skun-
do, Jezuitu akademijos zmones vyresnybes isakymu su kirviais ir kitokiais irankiais
isdauze Iangus, plese stag& ir Juhas, is sienti islupinejo plytas, arde krosniti koklius,
iskele duris. Visa tai krove i vezirnus ir veze i kolegij,i. Namas buvo galutinai su-
griautas ir sitoks Tomkevicit1 paveldetojamas tapo nepatrauklus, o Akadernija to-
kiu kontroversisku bodu atgaut<1 pastat<1 turejo remontuoti.
Jezuitu akademijai namas priklause iki pat 1774 m. - iki ordino panaikinirno.
Vis'! t,i Iaik& nam<1 nuomojo jvairiis pirkliai ir amatininkai. Panaikinus jezuitu ordi-
n4 pastatas ati!eko karaliui Stanislovui Augustui, o sis atidave ji Smolensko zemes
teisejui Andriui PomamackiuL (258, 92)

168 VILNIAUS GATVJT; ISTOR!JA 169 Radnink~ g a t ves r y tin es pu s e s pa s tatai

ROdninki1 g atv t
 1773 m. namo desineje butq nuomojo Maselis Moizesovicius. Jo butelis buvo ne-
didelis su dviem langais ir dvejomis durimis, vienos ill i gatve. Kaireje namo u-
seje buvo prieangis, is kurio durys vede i karcem<1, turinciq Iris langus ir dv:as
duris j gatve. Is to paties prieangio mediniai laiptai su tureklais vede j antrq au~-
lq. Virsuje taip pat buvo prieangis, g kurio i pastoge kilo karninas. Prieangio kai-
reje buvo vienas nedidelis butas, desineje tik tuscios sienos, reikalingos remonto,
kad bu!lj galima gyventi. Antrqjj aukstq nuomojosi siuvejas Jankelis Elijasevicius.
Kieme butus dar nuomojosi Markelis Furmanas, Jankelis Elijasevicius. Jll nuomo-
jami butai buvo nedideli - prieangis, kuris atstojo virtuve, bei vienas kambarys.
Pastato dalis buvo dengta cerpemis, o kita dalis vis dar buvo be stogo, jq reikejo
remontuoti. Kieme buvo medines arklides. Is kiemo puses trejos durys vede i ru-
sius po pastatu. (378. 790-796)
1775 m. Andrius Pomamackis sj pa-
stalq uz 5000 z]o!lj pardave pirklill ru-
mtt direktoriui Jonui Volanskiui (197, 139-
140), pastarajam nepasiseke su kaimy-
nais. Senuose aktuose randame net ke-
lis Volanskio skundus. Antai 1777 m. J.
Volanskis valdZios atstovams skundesi,
kad jo kaimynas Steponas Domanskis
(taip pat pirklys), prie kurio rusill slie-
jasi aptariamo pastato ro.siai, netvarkin-
gas - pila Siuksles ir purvq, todel rasio
siena pO.va. Magistrato atstovas genera-
las Antanas Miliauskas isties konstata-
vo, kad per S. Domansk.io namo siena,
sunkiasi neSvarumai, rOsiai pakenkti ir
gali igrioti. PrieZastis buvusi kaimyno
netoli pastatyta gili isviete. (197,630)
1790 m. J. Volanskis, tuo metu jau ta-
p~s Vilniaus burmistru, vel skundZiasi
tuo paCiu kaimynu Steponu Domans-
kiu (posesija 272, Rudnink11 g. 2), kuris
kasdamas rusj-ledaine pasikase po jo
namo pamatais. (158, 268-269)
1790 m. Jonas Volanskis si savo nam&
RO.dinink.1.1 g. 4, kuriame buvo vienas
didelis kambarys, du vidutiniai, du ma-
Zi, keturios pirkios ir vienas didelis san-
delis, taip pat du rusiai (249, 11), padova-
nojo savo anokei Teresei ir Zentui Leo-
170
VJLNIAUS GATVJV ISTORJJA Rn1/11i11k11 gnti>t
nardui raskeviciams. (200. 290-291; 258. 92) Prasidejo savininkll kaita. Per palyginti
trUmp& !aik& nam'I valde net keletas savininkl!. 1791 m. L. Paskevicius mire, 0 jo
nasle Terese istekejo uz Mykolo Hempelio. (200, 594-595) 1793 m. Hempeliai savo na-
m'I pardave JokObui ir jo zmonai, kilusiai is Prusijos, Joanai Fromams. (25B, 92 ) Ne-
trUkus Jokubas Fromas mire, ir pastatas atiteko Joanai Fromienei. (258, 93; 210• l-4)
p0 vyro mirties Joana gana greit an-
trq karlq istekejo uz aludario Karolio
Buksos. 1796 m. jiems gime sunus Jo-
nas, veliau tapes Vilniaus miesto prezi-
dentu, energingai stengesis atgauti pra-
rastas miesto teises ir privilegijas. (27.
123) Joana Fromiene-Buksiene tuo metu
taip pat paveldejo savo bevaikes tetos
Onos Reginos Mejerienes kur kas di-
desni ir vertingesni murini nam11 Pyli-
mo gatveje netoli Trak11 varl\l. Namas
Rudninkll gatveje Buksoms nebuvo rei-
kalingas, tad jie si namq 1802 m. parda-
ve Micheliui Faivisoviciui Zeteliui. (258.
92) 1806 m. Michello Faivisoviciaus na-
mo vertinimo akte nurodoma, kad pa-
state yra 9 dideli ir 8 mazesni kamba-
riai, 12 kokliniu krosnil!. (263, s)
1828 m. namo savininkas tebebuvo
M. F. Zetelis, kuris si namq prijunge
prie savo valdos - 272-os posesijos.
171 Rodninki.t g a tve s rytin(' s puse s pa s tatai
 Rl1dnink1.l g. 2 / Didzioji g. 33 / Arklil.l g. 1
Pastatas susiformavo labai svarbioje Senamiescio dalyje prie judrill gatvi14,
svarbiausios miesto prekyvietes. Jis stovi trijll gatvill sandilroje ir fasadu ats:::~
Rotu~s aikste. Sioje vietoje stovintys dviejll-trijll aukstll pastatai pavaizduoti ·a
1
XVI a. G. Brauno atlaso Vilniaus miesto plane. Tyrimll metu nustatyta, kad sio'e J ~
0
sesijoje seniau stovejo keturi namai, veliau sujungti i vien<1. Apie ill viet<1 ir J I~
galime spresti tik pagal mikusius senuosius rusius. p ii
Pirmasis namas stovejo Rotu~s aikstes ir Arklill g. kampe (posesija 271). I~ikes
jo kampinio piano keturill patalpll rusys, penktoji patalpa prie Didziosios gatves
uzpilta tememis. Namas vicl rilsio buvo pastatytas ne veliau kaip XVI a. Anksciau-
si zinomi jo savininkai Rudaminos. Jiems pastatas priklause beveik du simtmecius.
RUDAMINIJ HERBAS
MC!dtlo rai1i.nys
(antraltinlo lapo
kltoj< pu,qc),
Rudaminos
Pirmasis namo savininkas, galbut ir statytojas, buvo Vilniaus burmistras, Utenos
Vilniaus akadcmijos
valdytojas Motiejus Rudamina, kiles is garsios pirklit1 ir Vilniaus patricijll gimines.
spaustuv~. 1622
Jo tevas Andrius Rudamina buvo Vilniaus magistrato tarejas, o brolis Jonas (mires
1599 m.), kaip ir Motiejus Rudamina, taip pat buvo Vilniaus burmistras. Pastarojo
sunus Andrius (1596-1621) buvo jezuitas misionierius,
turejes misijas Indijoje ir Kinijoje.
Vilniuje ir jo apylinkese Rudaminos kuresi XVI a. pra-
dzioje. 1506 m. karalius Zygimantas Senasis Motiejaus te-
vui Andriui Mikolajeviciui arnzinai naudotis padovanojo
dideles valdas Rudaminos apylinkese prie Vilniaus. Sill
valdll pavadinimas veliau tapo gimines pavarde.
Motiejus Rudamina prekiavo kailiais. Ypac tamprils ry-
siai ii siejo su Poznane, kur gyveno vienas is Rudaminll,
Sekmingai prekiaudamas ir bildamas apsukrus Motiejus
Rudamina sukaupe nemaz<1 kapital<1, kuris turejo reiksmes
ir jo visuomeninei padeciai - XVI a. viduryje Motiejus Ru-
damina pateko i Vilniaus taryb<1, Tris kartus - 1559, 1565 ir
1571 m. - buvo renkamas miesto magistrato nariu, veliau,
1573, 1579 ir galbi!t 1585 m., jis, kaip burmistras, buvo vie-
nas is sesill miest11 valdancill valdininkll, Vilniaus bur-
mistru jis buvo tituluojamas iki pat gyvenimo pabaigos.
N~mazus turtus, susikrautus is prekybos, Motiejus Ru-
damma mveStavo i zemes valdas, jas pirko, nuomojo ar uz
skolas valde. 1562-1576
m. uz sk olas Jam
. .
• motina. Is antrosios santuokos su Dara-
atiteko Utenos
15
dvar".5. ~ m. jis uz 800 kapll lietuVIBkl.l grasill skol11 val-
de Mikalo1aus Radvilos Rudojo Zirmanll vald11 Lydos pa-
vtete. 1579 m. kaip uzstali\ valde J . R d . . .
urgio a vilos, Vilniaus
172 V IL N IAUS GATVJU I S
TORIJA R nd" ink 11 g al vf
vyskupo, veliau ir kardinolo, Bigiskill vald11 Ukmerges pa- MI K A LO JUS
viete. 1579 m . uz paskol<1 valde dideles to paties Jurgio
Radvilos Dusetll valdas, kurias 1585 m. sausio 14 d., uz
14 tilkstancill kapll lietuviskll grasill is kardinolo ispir-
RAO V IL A RUO ASI S
XVI1 a. pidinys ~ u
(pag,I XVI,. vid.
portret,)
ko, todel veliau Motiejaus paveldetojai vadinosi Ruda-
minomis Dusetiskiais. Gyvenimo pabaigoje Motiejus RAO V ILU HERBAS
Med1io raiiinys
Rudarnina dar padidino savo zemes valdas: uz skolas
(~ntra§tinio lo1po
jis valde Kamajll ir Vokes dvarus. Motiejus Rudamina icitoje p""i<'),
testamente isvardijo skolininkus: Lietuvos zemes paizdi- Vilniau, aluidcmijos
ninlul Lauryn<\ Vain<1, skoling<1 2000 kapt1 lietuviskl! grasi1.1, spawtuvt. 1744
Trakll vaivad11 Jo-
n<1 Glebovicill - 300 ka-
pll 1ietuviskt1 grasi1.1, bei Magdalen<1 Ci-
kovsk<1 - 500 kapll lietuviskl! graSill,
Motiejus Rudamina nemazas sumas
- -:,~::~·.@.
, :.,
skyre Vilniaus baznycioms. 1586 m. Sv.
'
Dvasios baznyciai uzrase 40 kapll lietu-
viskt1 grasit.1, Sv. Jono baznyciai 80 kapll
Jietuviskt1 grasit1, pranciskonll Svc.
Mergeles Marijos Dangun Emimo baz-
nyciai 100 kapl.l lietuviskt1 grasit.1, ber-
nardinq konventui 40 kapl.\ lietuviskt1
grasit1 ir Svc. Trejybes baznycios spitolei
80 kapt1 lietuviskll grasit1 kasmet.
Vilniaus magistra,to nariai valdovl.l
privilegijomis galejo tapti bajorais. 1568
m. Gardino seimas, karaliui Zygimantui
Augustui pritarus, Motiejui Rudarninai
suteike bajoryste. Veliau, 1576 m., Mika-
lojus Radvila Rudasis leido Rudarninai
naudotis savo herbu. 1576 m. Torunes
seime kilmes dokumentus gavo ir jo pa-
likuonys.
M. Rudamina buvo vedes du kartus.
Nezinomas pirmosios zmonos vardas,
bet ji grei6ausiai buvo penkit1 jo vaikl.l -
Jono, Torno, Lauryno, Onos ir Kotrynos
ta Sirnkeviciilte vaikt1 neturejo.
Dukra Ona istekejo uz Pranciskaus
Scipijono, Kotryna buvo istekejusi du
173 ROdn i nk~ g at ves r y tin es p u ses pa s tato1 i
kartus: uf medicinos daktaro Simona Muleckio ir antn1kart uf Ukmerges SeniUno
Martyno Giedraioo. Ji paveldejo mo.rnamj gatveje. Sonus Laurynas, ulo-

Jff!t!nM •
nl\ rotmistras, zuvo Livonijoje 1601 ar 1602 m. Felino tvirtoves apgulties metu. To-
mas paveldejo Daugeli§kio dvan1. Vyriausias sfinus Jonas Rudamina, Braclavo

I
vaiskis, po tevo mirties paveldejo trecdalj Dusetu valdl\ bei aptariam11 nam Di-
dziosios ir Ark.lit\ gatvil\ kampe (271 posesija). (72. 667-668) 11

I~111111.E ;~;\

,---
Broliai Rudaminos studijavo Vilniaus, Karaliauoaus, Vitenbergo, Padujos ir Or-
leano universitetuose, keliavo po Vakarq Europ<1, todel, matyt, ir Jonas gavo ne
menkesnj issilavinim11. FIi Past.:i to Rodnink1.t g. 2 /
Zinoma, kad J. Rudamina kutj laik11 tarnavo Lietuvos rfiml\ etmono Romano Oid t ioji g. 33 / Arkliu g. I
Sanguskos karo daliniuose. 1567 m. karo su Maskva metu dalyvavo mfisiuose prie fasadas

Susos ir <'.:afaikl\. Atrodo, kad jo karine tarnyba neapsiribojo vien dalyvavimu mi-
netuose mMiuose, o tesesi kelet11 metq. Herbynai kalba apie jo dalyvavim11 kara- Petrui Rudaminai 1649 m. mirus, jo
liaus Stepono Batoro karinese kampanijose prie Polocko, Velikije Luki ir Pskovo turtus ir puse aptariamo namo pavelde-
1579-1881 m.
jo s-o.nus - Braclavo marSalka ir Usviato
Baiges karo tamyb<1, grizo i namus ir emesi didinti savo turtus. Paveldet'I tevo senillnas Jonas Mikalojus Rudarnina,
kapital'I investavo i zeme. 1592 m. jis is Aleksandro Pronskio pirko Kamojl\ valdas kuris, sulaukes 36-eril\ metl\, 1651 m. ne-
Asmenos paviete, is Jono Gleboviaaus XVII a. pradzioje isigijo valdas Naugardu- palikes palikuonil\ mire. Jo dalis atiteko
ko vaivadijoje. Veliau isigijo Grauziskius ir dar keletq kitq valdl\ Asmenos paviete. dedei Polocko kastelionui Kristupui Ru-
Apdairiai investuodamas i paveldetq kapital'I jis sukaupe didziulius turtus ir tapo darninai. Matyi, jis faktiskai valde ir li-
vienu turtingiausil\ zemvaldzil\. Gyvenimo pabaigoje valde Vidiskes, Dlldas, Gu- kusi namo ketvirti, kuri 1622 m. pavel-
bi§kius, Kamojus ir dar daugelj kitq valdl\: is viso 10 dvarl\ ir keliasdesimt kaiml\. dejo brolis Jonas Rudarnina. Pastarasis
1600 m. jis gavo Braclavo vaiskio uredq. Tris kartus buvo renkamas Braclavo at- 1646 m. jau buvo mires, o jo sonus N au-
stovu i Lietuvos Tribunolq. Buvo katalikas. 1601 m. pastatydino baznyci'l Dokstuo- garduko kastelionas Mykolas, isiveles i
se, o 160~1606 m. savo lesomis pastatydino Sv. Jona Krikstytojo baznya,i Kamo-
juose (Baltarusija), skyre lesl\ jos islaikymui. Neuzmirso ir Vilniaus. Nemazq pini-
gq sum,i skyre Vilniaus bernardinams.
Sulaukes garbingo 78-eril\ metq amziaus Jonas Rudamina mire 1621 m. liepos 21
d. Palaidotas Sv. Pranciskaus baznyaoje Vtlniuje. Jo laidojimo proga panegirik'I pa-
rase Vilniaus akademijos teologijos studentas Mykolas Borkovskis, eiles jam pasky-
re poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus.
Kai kuri"Q autoritt nuomone, Jonas Rudamina buvo vedes du kartus, taCiau Zina-
ma tik viena zmona - Scensna Tolockovaite. Su ja susilauke daug vaikl\, taciau tik
trys sonos - Jonas, Petras ir Kristupas - galejo paveldeti Jono Rudarninos turt,i. So-
no.s Povilas ir Jurgis jauni Zuvo mfisiuose, o keturios dukros valdtt nepaveldejo. (71,
670-671)

Jono Rudarninos zemes valdos buvo padalytos gana sklandziai. Kiek kompli-
kuotesnis buvo aptariarno pastato Rotuses aiksteje padalijimas. 1622 m. vykdant
velionio testament'\ husarq rotrnistrui, Naugarduko kastelionui Jonui Rudaminai ir
Polocko kastelionui Kristupui Rudaminai atiteko po ketvirtj pastato. Likusi pasta-
to puse atiteko Smolensko kastelionui Petrui Rudaminai.

174 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA

175 Rodninku g.it v C s r y tio es pu ses pa sta t.:ii
Rad II i,, k II g n l V

avantiiiras, 1654 m. buvo paskelbtas ba-
ni ta - neteko garbes ir 1urt4.
Taigi apie 1654 m. visas namas Di-
dziosios ir Arklill gatvill kampe atiteko
Polocko kastelionui ir Minsko vaivadai
Kristupui Rudarninai. Jis, kaip ir kiti Ru-
darninos, gavo puikll issilavinimi\. Stu-
dijavo Vilniaus akademijoje, veliau to-
bulinosi uzsienyje. Kaip ir kiti giminai-
ciai saliai pasitamavo kovos lauke. 1621
m. su Jono Karolio Chodkeviciaus et-
mono husafll pulku dalyvavo miisyje
prie Chocimo. Kaudamasis su turkais
buvo suzeistas i koji\. Po karo dar karti\
isvyko i uzsieni, si karti\ i Italiji\. Griz~s
iS uZsienio dalyvavo karo su Svedais
1625---1629 m. pradzioje. Kariavo Livo-
nijoje. 1632-1634 m. karo su Maskva
metu, bo.damas pasienio pavieto mar-
salka, su savo kazokll pulku gyne kras-
li\. Uz karo nuopelnus Kristupi\ Ruda-
mini\ karalius apdovanojo zemernis.
K. Rudarnina dalyvavo ir visuome-
niniame gyvenime, buvo renkamas i
Lietuvos tribunoJ.1, 1645 m. tapo Po-
locko kastelionu, ne karli\ buvo renka-
mas seimo deputatu. Mirus karaliui
Vladislovui Vazai, matydamas is Uk-
rainos gresianti pavojll kartu su kitais
keturiais Lietuvos senatoriais suSauke
LOK deputal\l suvaziavim 4 vadina-
m& Vilniaus konvent&. 1654 m. paskir-
tas Minsko vaivada, dalyvavo kare su
Maskva.
Nors Kristupo Rudaminos turtai bu-
vo nemazi, taciau gyvenimo pabaigoje
jo finansine biikle buvo gana sunki. Jam
net teko skolintis ir uzstatyti kai kurias
savo valdas. Galbiit taip atsitiko todel,
kad jis savo s&skaita samde karius.
Kristupas Rudamina mire 1655 m.
176 V JL N IAUS G ATVIl,l I STORI J A Rad 11 i11k11 g a t vt!
,
K. Rudamina buvo ved~s du kartus.
Pirmoji jo zmona - Elzbieta Tyzenhau-
zaite, antroji - Potencija Bialozaraite. Is
pirmos santuokos turejo 6 vaikus: ketu-
ris sunus Petri\, Boguslav<1, 1658 m. zu-
vusi prie Verkill, Kristup<1, Braclavlio
marsalk<1, ir Zigmant<1, Vilniaus kanau-
nink<1, bei dukras Felicijan<1 ir Elen<1. (96)
Nam'! Vilniuje Didziosios ir Arklill
gatvill kampe, Kamojus bei kitas valdas
paveldejo sunus Starodubo seniunas
pulkininkas Petras Rudamina, paskuti-
nysis garbingos gimines atstovas.
Jam, kaip ir kitiems Rudaminoms,
daugiau savo gyvenimo buvo lemta
praleisti karo tarnyboje. Jis kariavo
pries Bogdan'! Chmelnicki Ukrainoje,
1657 m. kariavo su svedais Zemaitijoje Pastato Ri1dnink1.1 g. 1 I
Didtioji g. 33 / Arklit1 g. I
ir Livonijoje, 1660 m ." kovesi su Mask-
fasadas (is Ark.liq gatves
vos kariuomene Ryll! Gudijoje. 1661 m. p~s )irinterjero
- su I. Chovanskio kariuomene Polocko fragmentai
vaivadijoje, dalyvavo pergalingame
musyje prie Dvinos, todel karalius jam
suteike Asmenos chorun.zio titui'I. Buvo
artimas lauko etmonui V. Gosevskiui.
Maistaujantiems samdiniams nuZu-
dzius V. Gosevski, jam net teko slap-
stytis ir begti is Vilniaus.
Petras Rudamina ne kart& buvo ren-
kamas i seim<1. Dalyvavo karalill Jono
Kazimiero (1648), Mykolo Kaributo Vis-
nioveckio (1669) ir Jono Sobieskio
(1674) rinkimuose. Buvo renkamas Lie-
tuvos tribunolo deputatu (1679 m. buvo
jo marsalka) ir i ivairias kornisijas, skir-
tas spr~s ti karo izdo reikalus.
177 ROdn i nk1.1 g a tv es r y ti n t'!s pu s e s p as t ata i
 -,

Be valdtt,. paveldem
. . is tevo, jis dar prisidure
. Musininkus, Dud as (B ras1avlio
. pa-
v1·ete), Surv1Mkes,
. kitas
. valdas Ukrnerges
.. .tr .Orsos pavietuose · Be 1o, Jam
. . .
atiteko 1r
zmonos Elzb1etos Sulistrovskos kra1tis - Rib1skes prie Vilniaus. <97)
Mire 1684 m. palikdamas sun11 Jurgi Vaitiek11 ir dukn1 Kotryrni. Turtai ir namas
Rudininkll g. 4 atiteko jo vieninteliam sunui Jurgiui Vaitiekui Rudaminai, kuris, de-
ja, tevil pergyveno vos keturiais metais. Zinom11 dokumenm apie tolesnj pastato
Jikimil nera, tad gaHma speti, kad Jurgis Vaitiekus Rudamina, budamas religingas
zmogus, ji uzrase v1enuohams.
1702 m. pastatas priklause basiesiems karmelitams. Jo vieta jvardijama taip: Rin-
koje, priesais Rotusf, Arkliij gatvt!s kampe. (164, 400--401) Atrodo, kad tai tik viena dideles
valdos, veliau gavusios 271 numerj, dalis. Galimas daiktas, kad kita jos dalis tuo
metu priklause kitam savininkui.
Nors 1714 m. pastatas priklause basiesierns karmelitarns, dokumentuose jis vad.i-
namas senojo savininko Rudaminos vardu. Namas buvo nuomojamas. Vienu metu
jame gyveno net 10 nuominink11. Be gyventoj1.1, cia dar buvo jsikurusi kazkokia kar-
melill.l dokumentuose nejvardyta valdzios istaigele. Karmelitai skundesi, kad val-
dininkai, siame pastate savavaliskai isirengdami savo rezidencij 4 padare gyvento-
jarns daug nepatogum11 ir zalos. 1714 m. birzelio 7 d. pastatas iki pamall.l sudege,
ir yra uzuomin1.1, kad buvo padegtas, o karmelitai mane, kad kalciausi biitent tie
neivardyti niekadejai - valdininkai. Karmelitai tuokart patyre 6000 zloll.l nuostoli
(166, 76) - 1715 m. name begyveno tik du nuomininkai. (243)
1745 m. Rudaminos mumami karmelitai suremontavo. (60) Dabar sunku pasaky-
ti, ar pastatas nuo 1714 m. gaisro stovejo neremontuojamas ir sis remontas vyko jau
po kilo - 1738 m. gaisro. Remontuojant perdengtas pagrind.inio pastato gyvenamo--
sios dalies stogas ir stogas nuo Rotuses puses, pataisyti laiptai ir durys, pakeisti lan-
gl.l remai ir perklotos grindys, paremontuotas kaminas ir durys i bravor<1, rusyje su-
tvirtinti perdengimai ir pastatytos papildomos atramos, be to, sumuryta duonkepe
krosnis ir dar dvi kilos krosnys - pirmajame ir antrajame aukstuose. Visas sis re-
montas kainavo 1240 zlom (188, 1635)- palyginti nedideli pinigai. Po didzi11j111748 ir
1749 m. gaisr11 pastatas vel buvo remontuojamas ir rekonstruojamas ir vis dar pri-
klause karmelitams. Tuomet karmelitai pastatei paaukstinto ir isplete.
XVIII a. pabaigoje karmelim pastatas atiteko naujam seirnininkui - pirkliui
Steponui Domanskiui. 1790 m. S. Domanskio pastate, vadinamame dar senu pava-
dinimu - bas11j11 karmelim kunig1.1 mumamiu, buvo 6 jvairaus dydzio kambariai, 9
pirkios ir kamara, be to, pastate buvo didele ir maza parduotuves, po namu - 4 rii-
siai. Kieme stovejo arklide 8-iems arkliams ir didelis sandelis. (249, 11)
1801 m. namas priklause naujam savininkui - Micheliui Faivisoviciui Zeteliui
(2 62), kuris t<1 pastat<1, matyt, rekonstravo, nes tuo metu buvo 10 dideli11 kambari11 ir
18 mazesni11, sildom1.1 28-iomis kokli1.1 krosnimis, viena d.idele ir dvi vidutines par-
249
Paslalo fo sadas duotuves. Be to, kieme arklide 12-ai arkli11 ir ratine 4-ierns vezimams. < , ll)
(iS: Ark.Jiu gatv~ puses) XIX a. pradzioje prasidejo gretim11 vald11 jungimas. 1808 m. Vt!niaus mieSlo pla-

178 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Rad11i11k11 gntvt 179 Rodninku gatves r y tinC s pu ses pastatai
 -,
ne pastatas Didziosios ir Arklh1 gatvi11_ k~pe pazy'.1'etas_ 271-os posesiios numeriu, 1806 m. jau visas pastatas priklause
susideda is dvieit1 atskir11 pastahl, tunno11 du atskirus kiemus. Abiei11 kiem galai naujam savininkui - Sirvinsk.iui. Pasta-
11 ROTUS~ S
neufstatyti ir susisiek.ia su priesais iuos esano11 kaimynini1.1 Rodnink11 gatves _
272 te tuo metu buvo 7 dideli kambariai, 3 AIKSTE ,

os ir 273-os posesiill nam11 k.iemais. Ilgainiui 271-a posesiia buvo suiungta su 27 _ia mafi, viena vidutine ir 5 mazes krautu-
lo1i,1u Rodnink4
3
posesiia, taip pat priklausanoa M. F. Zeteliui. (220, 628-647) Namas M. F. Zeteliui pri- ves, penkios kokli11 krosnys. (263, 5) Jis U
gatves prad:lia
(XXa.p r. 1111otrauka
klause ir 1835 m.
raides piano su neuzstatytu kiemo galu, i$ Litt11vos vaizdo
zymimas 272-os posesijos numeriu, nuo ir garso archyvo)
LOK izdo namas "W
kitos valdos atsk.irtas tvora.

-
' ZALKIN DO
Antrasis namas 271-oje posesijoie statytas XVI a. Jo pozemine dalis mikusi po ap- Treciojo namo gotik.inis rusys orien- PREKYBOS
tariamuoju namu. Sis namas stovejo k.iek labiau i siaure nuo pirmojo ir galu j Rotu- tuotas i Rudninkll gatve. XVII a. namas ROM A I
ses aikMe. Veliau siaurineie jo puseje pristatytas priestatas su rusiu, siek.iantis Rud- priklause Vaitiekui Kuvleciui. Jo pavel- . Rodnink4 gatwje

nink11 gatve. Nuo 1680 m. ik.i XVIII a. vidurio namas priklause LOK izdui. (202, 508, (XIX a. pab. 11uotrauka)
detoiai nam<1 padovanojo Sv. Jono baz-
195, 786)
nycios jezuitams. Sio namo istorija ap-
1762 m. iis iau priklause Sv. Jono baznyoos jezuitams, kurie ji uzrase izdininkui rasyta p. 169, analizuojant pastato Rud-
Antanui Vazinskiui, ta.Sau Vazinsk.iui namas atiteko tik po jezuitu ordino panaiki- ninkll g. 4 (posesija 273) savininkt1 kai-
nimo. Tuomet pries pardavim<1 suremontuot<1 pastat<1 su murinemis oficinomis, ar- t<1.
klidemis ir mediniais pastatais bei sklypu A. Vazinsk.is 1788 m. pirko is varzytini11,
uz ii sumokedamas 80000 zlotu. (157, 4207-4209)
Pastatas tuomet buvo gana puosnus ir gerai jrengtas, trij1.1 aukshl, su paradiniu
Ketvirtasis namas stovejo kvartalo
gilumoie. Isliko tik sio namo rusys -
viena patalpa. Neaisku, kam jis priklau-
.2:.:~i-~:-· -~=~~-- E
'~-a l q-- · ·· ~,r ·
ieiirnu nuo Rotuses aikstes, k.itas ieiimas - is Rudnink1.1 gatves. Rudnink11 gatves se XVI-XVII a., XVIII a. pabaigoie jis - . -- • 1~,. ...

puseie buvo oficina, karcema, krautuves. Pastate buvo daugybe gerai jrengtu patal- ·......:
II
.>" .;._,_
buvo priiungtas prie 271-os posesijos ~.

p1.1, net sale. Nuo Rotuses puses fasad<1 puose gipsines skulptiiros, puosniai deko- Didziosios ir Arklit1 gatvi1.1 kampe. IE
~-'
ruoti langai. Antraiame aukste buvo balkonas. Nuo kaimyninio milrnamio, kazka- XIX a. pradzioje, kai 271-a ir 273-ia
da priklausiusio B. Kievlioui, ii skyre marine siena. (195, 786-787; 157, 4183-4204) posesiios buvo suiungtos ir atiteko pir-
1790 m. pastatas jau priklause nauiam savininkui - izdininkui Antanui Sucho- kliui Micheliui Zeteliui, jis Didzio-
dolsk.iui. Pastate gyveno nuomininkai. Su vienu is j11, Jankeliu Moizesoviciumi, sei- sios-Arkli11 gatvi1.1 kampe pasistate
mininkavusiu name, Suchodolsk.iui santyk.ius net teko aiskintis magistrate. (157, 334-
335) A. Suchodolsk.io pastate buvo du d.ideli kambariai, 3 vidutiniai, 2 mazi kamba-
riai, 3 pirk.ios ir kamara, du d.ideli ir vienas mazas rusiai. Veike dvi krautuves. Pas-
puosm;, gerai jrengt'I trij11 aukstu pa-
stat<1, kuri 1835 m. M. Balinskis prisky-
re prie pastahl, turinciq geriausiai ir pa- •--.. &. ...~.
...
tatui priklause dvi arklides 6-iems arkliarns. Tiketina, kad savininkas vis delto gy- togiausiai jrengtus butus. (3, 45-46)
-~;.~~- ··;; i~ -~~,~- t::\ :_~

·,L-:~~:-·,;-i.j~i;
veno name - labai jau nedaug jame buvo nuomojam11 patalpq. (249, 11) XIX a. antroje puseie Zeteliams pri-

~1:
• J.I r, -~ •.• , •. .'.31",- •
1798 m. Antanas Suchodolsk.is mire. Pastatq paveldeio io silniis LDK izdininkas klause dviei11 ir trij1.1 aukstu namai prie
Jonas ir buvusios Lietuvos kariuomenes maioras Ignas Suchodolsk.iai. Be pastato Rodninkll, Didziosios ir Arkli11 gatvi11
§oie gatveie, iie paveldejo Leonovich1 dvarelj Volkovysko paviete. Ignui atsisakius sudare beveik uzdar<1 didziuli pastata

. ,.
·-- " .
savo pretenzii11, namas atiteko Jonui Suchodolsk.iui. su trimis kiemais jo viduie. Siuos pasta-
1802 m. kovo 14 d. Jonas Suchodolskis pastat<1 pardave Jankeliui Moizesovioui, tus suiungli trukde tik nedidelis, mori- t
Vilniaus miestieciui. Po keturi11 dien11 sutuoktiniai Jankelis ir Raska is Mejeri1.1
Moizesoviciai dali namo pardave Matui ir Mariionai is Nechvedovciciq Harasirno-
nis dviei1.1 aukstu namas Vokieci1.1-Rod-
nink1.1 gatvi1.1 kampe, turejes gana jdo-
~'
-~,
..
;_~· • ,'
..... ,
- _ '",
--·
·- •
~--
~
Ill(. , •.
' -
. i . '. •. . - ~ ~- ~\ ..........
viciams. (257, 1) Jiems atiteko du rfisiai ir karcema su virtuve pirmaiame aukste bei
antraiame aukste esantis butas. Visos sios patalpos buvo prestizineje pastato dalyje
priesais Rotuk
mq fronton<1. Tik XIX a. paskutiniame
desirntmetyje Icikui Leibai Zeteliui pa-
vyko jsigyti ir si pastata.
:tf·' . ,· ·_..: ~--;·; ..,:-~ .
}8Q VJLN JAUS GATVIV ISTORIJA Rfld11i11k11 gatvt
181 Rodnink1..1 gatves rytin~s puse s pastatai
 Paga! architekto A. Prozorovo projekti\ namas Radninki.-Vokieciq gatviq kampe
buvo rekonstruotas. (302) Rekonstrukcijos metu XVIII a. architekto.ra buvo paslepta
po nauju neorenesansiniu fasadu. Buvo irengtas gelezinis balkonas, pakeistos durq
ir \angq angos. Tarp sio ir nuo XIX a. pradzios Zeteliams priklausiusio namo i uz-
dari\ vidi:ni kiemi\ is Vokieaq gatves (seniau ji ejo iki Ark\iq gatves) puses buvo
irengtas jvaziavimas. Veliau Zeteliai isigyja kaimynine 272-<1 vald<1 ir prie sio namo
prijungia kaimynini dviejq ailltq pastat<1.
XIX a. pabaigoje kikas Leiba Zete\is savo pastatus ne kart<1 pagal architektq
Aleksejaus Polozovo, Vincento Gorskio ir inzinieriaus Leonido Vinerio projektus
remontavo ir rekonstravo. Dviejq au~tq namo prie Radninkq ir trijq ailltq namo
prie Vokieaq (Didziosios) gatviq pirmuose ailltuose buvo irengtos parduotuves.
(311) 1888 m. pastatq kieme buvo pastatytas vieno aillto mOrinis sandelis. (308)
!liq rekonstrukcijq ir statybq metu Zeteliams teko susikivirfyti su kaimynais.
1894 m. Zeteliai gavo leidim<1 dar vienai namo rekonstrukcijai. Paga! inzinieriaus L.
Vinerio projekti\ namo korpusas is Radninkq gatves puses turejo bati paailltintas
dar vienu - treauoju ailltu. Buvo numatyta pertvarkyti namo langus ir duris bei
uzdaryti ivaziavim<1 i kiem<1 is Radninku gatves, o jo vietoje irengti krautuve. Ma-
tyi, darbai vyko gana vangiai, nes praejus ketveriems metams, 1898 m., i miesto
valdybi\ protestuodamas kreipesi kitoje Radninkq gatves puseje stovejusio namo
(posesija 294) savininkas Rachmelis Loseris, reikalaudamas neleisti Zeteliams uz-
statyti treaojo aillto. )is savo skund<1 pareme tuo, kad gatve labai siaura, tik 3,5
Radninkll gatv(!
sieksniq plocio ir trecio au~to uzstatymas pablogins jo namo padeti, nes kaimyni-
(nuotrauka g Lictu vos
vaiz.do ir garso
niu namu langai bus per arti nuo jo namo langu, be to, ir oras bus blogas. Nesitike-
archyvo) damas teigiamo atsakymo jis kreipesi ne tik i miesto valdyb11, bet ir i gubematorill,
taaau nieko nepese. Miesto valdyba jam ir gubernatoriui atsake, kad leidimas duo-
las teisetai, imperijos istatymai nepazeisti. (317)
1898 m. Icikas Leiba Zetelis visi\ savo vald<1 tarp ROdninkll, Didzio-
sios ir Arkliu gatviq - 4-is marinius namus 271-oje, 273-ioje posesijose
ir 777 kvadratiniu sieksniu zemes sklyp<1 - pardave pirkliams Leibai ir
Rivkai Zalkindams. (359) Naujieji savininkai iskart emesi rekonstrukci-
ju. Jie 1900 m. sujunge du Didziojoje gatveje stovejusius namus ir uz-
state uz ju buvusj uzdar<1 kiem'I, !liai rekonstrukcijai vadovavo archi-
tektas Michailas Prozorovas. Darbai vyko ir kiemo teritorijoje. 1909 m.
pagal inzinieriaus Vaciovo Michneviciaus projekti\ dviaillciai pasta-
tai, stoveje abipus vartq, paaukstinti dar vienu aukstu. Arkliu gatves
puseje virs namo uzstatytos medines mansardos, jrengti nedegami
laiptai. Kiemo korpuse irengtas fotografijos paviljonas. Jame gyveno ir
dirbo zinomas fotografas Morisas Grosmanas. (330)
Zalkindu name nuo 1872 m. buvo viena didziausiq Vilniaus parduo-
tuvill, joje buvo 20 skyrill, dirbo 150 darbuotoju. $aiia parduotuves pa-
state buvo irengtas Azovo-Dono komercinio banko Vilniaus skyrius.
}82 VILN IAUS GATVJI.J ISTORIJA Radn i 11ki1 gat vi
Deja, rekonstruotas pastatas isstovejo neilgai. 1909 m. kiles gaisras pastati\ nunio-
kojo. Tuoj po gaisro Leiba Zalkindas kreipesi i Vtlniaus statybos valdyb11, prasyda-
mas Jeisti pastali\ atstatyti pagal 1900 m. projekt11, statybas priziOrint autoriui M .
Prozorovui. Taaau Statybos valdyba leidimo nedave, neva nuo 1900 m. statybos
normos pasikeite ir projektas neatitiko tuometiniu reikalavimll, be to, esi\ batinas
dar vienas iejimas i parduotuve is Didziosios gatves. Senajame projekte buvo tik
vienas iejirnas is Radninki. gatves.
1910 m. tas pats architektas M . Prozorovas parenge nauj<1 pastato rekonstrukcijos
projekt<1, Buvo suprojektuota, nugriovus senas isdegusias sienas, ismaryti naujas,
pastatyti trijq aukstq pastatq. Rekonstrukcijos metu numatyta jrengti naujas laipti-
nes, pertvaras, perdaryti langq ir duru angas. Ant Vokieau gatves pastato dalies ir
ant Arklii. gatves pastato dalies uzstatyti ketvirt<1 aillt<1 ir pastatyti milrini dvieju
aukstll kiemo pastat11, nugriovus dviaukste namo daij Vokieau-Radninku gatviu
kampe pastatyti keturailltj pastat'I, Pastate prie Radninku gatves jrengti parduo-
tuves. Rekonstruotus pastatus uzdengti nauju nedegiu stogu su stoglangiais. Buvo
numatytos gyvenamos patalpos pastogeje, taaau joms jrengti valdyba leidimo ne-
dave.
Pirmojo pasaulinio karo isvakarese, be jau minetos didziules ir labai prasmatnios
L. Zalkindo parduotuves bei Azovo-Dono banko skyriaus, pastate per Iris aukstus
dar buvo jrengtas viesbutis. Pastato dalyje prie Radninku gatves veike net 12 par-
duotuviu: Berelio Grindblato - milo, Girsos Kremerio - manufaktoros, izraelio Ar-
liuko - virviu ir spagato ... Kieme salia M. Grosmano fotografijos salono dar veike
sinagoga, transporto kontora, dirbtuves, spaustuve, buvo jrengti sandeliai.
Leiba Zalkindas, vykdydamas didziules rekonstrukcijas, prasiskolino, ir 1934 m.
jo iskolintas nekilnojamas turtas (ne tik sis pastatas, bet ir kiti) buvo parduotas is
varzytiniu. Aptariamas pastatas 1935 m. atiteko Krasto akio bankui. (359)
Tarpukaryje keitesi ir pastato patalpu funkcijos. 1930 m. parduotuves patalpose
pagal architekto Bohuso Stanislovo Siestsenceviciaus projekl'I irengtas kinoteatras.
(3S3) Tuomet jis vadinosi ,,Casino". Pries pat Antr'lji pasaulini kari\ pastate veike ke-
lios privacios gimnazijos (viena bendra berniuku ir mergaiciu buvo uzemusi 35
kambarius), kino teatras ,,Casino", A. Zalkindo koncertu sale, zydu draugija, M.
Grosmano fotografijos atelje, spaustuve, sinagoga, vaistu sandelis, 10 butu ir net 18
ivairiausiq parduotuviq.
XX a. septinto desirntmecio pabaigoje cia veikes ,,Maskvos" kinoteatras buvo uz-
darytas, pastatas rekonstruotas. Rekonstrukcijos metu dvieju aukstu pastato dalis
prie Rudninku gatves buvo paaukstinta iki keturiu. Uzstatant buvo sunaikintas
senasis fasadas. Po rekonstrukcijos pastate buvo isiko.re Modeliq namai.
1999 m. pastatas atiteko greta jsikuusiam Radison SAS viesbuciui ,,Astorija". Abu
pastatai sujungti antro auksto lygyje per Arkliu gatve permesta stikline galerija. Pir-
mo auksto patalpose jsikfire pra~matnios parduotuves: geliu, tekstiles, avalynes.
183 Radninkll ga tve s r y tin es pu ses p .1s t a tai
 . . )
.......... -,
f'''''
, ~J1tl;11arh1-ltrCfr~e11
,-(

() ) cl, . - II <'.--;/i ,~l .

mtL1c r77fl.Vue !I .'<'t;~141
f o/
cAn~lJJfit Jvtf
Ai ('I
(y 111d Utl tf,UtC{ai() o/i1.lr,n1;m_ao0Mt1L
c-----;;Lt Rudninktt gatves
a$G{nfrrrtc eiu<1lem.&/rJc5MW~
/2; 1--t/! fLn;Dl-~
~""'"~"· -,0,1,,l vYelldL/;(]Y<_'fi.ov,,"?
!/!/,,.(! ~j,;,_~,,,/~h "'"''leli,,, ;µ~ a.clu~ _
t,e1,..:,J.
, vakarines puses pastatai
Rudninkq g. 15 / 46
(Posesija 1188)

/!Jifij/'0"'
Senamiescro 57-ojo kvartalo rytineje puseje prie Rudninkt\ gatves stovi 4 namai. Si
i i W%..\!tl«W s

I
A I IUA
1188-a posesija ik.i XIX a. pradzios buvo Rudninkq priemiestyje, uz miesto gynybi-
nes sienos, magistrato jurisdikoje. Sklypas tarp 1188-os ir 1187-os posesijq, kurios
neabejotinai egzistavo jau XVIII a. antroje puseje, priklause 305-ai posesijai. 1840 m.
~,_-,,,;t.,_.'it,ll..,.~-="'~f- " sis sklypas buvo dar neuzstatytas, todel kartais manoma, kad galbilt butent sioje
vietoje galejo stoveti senieji Rudninkq vartai.
Ankstyviausi rasytiniai duomenys apie si<1 vald& rodo, kad cra stovejo dvarelis.
Jo seimininkai 1783 m. jau buvo ismire. Vilniaus magistratas, nesurades dvarelio sa-
vininkll ar paveldetojq, ji kartu su kalve 1783 m. pardave is varfytinill Andriui ir
Kotrynai is Parfjanovicrq Pavlovsk.iarns. (255, 61-63) 1785 m. trys sios posesijos dalys
priklause Andriui ir Kotrynai Pavlovsk.iams, ketvirtoji - Andriui Krentkovsk.iui ir
~.:.':',',;:;;en J
........ jo zmonai Onai Tomkevicrenei-Krentkovskienei is Pavlovicrq, buvusiai velionio
IJ I I ., P"lll'",;·~·;_::..w_;: kalvio Juozapo Tomkevicraus zmonai.
1795 m. mirus Andriui Krentkovskiui jo valda atiteko seserenarns, Kazirniero
Charzinskio vaikams - Jurgiui ir Simonui Charzinskiarns bei Onai Charzinskytei,

l kurie savo dali perleido Andriaus Pavlovskio dukrai Praksedai ir jos vyrui kalviui
Adomui Zabeikoms. Jiems taip pat atiteko ir Praksedos tevq Pavlovskiq dalis, taigi
visas dvarelis tapo jll nuosavybe. Kalvis Adomas Zabeika ir jo palikuonys pastat<1
valde sirnt<1 metq. Gerejant seimos gyvenimui, aukstejant pareigoms, keitesi ir pa-
varde. ,,Muzikiska" Zabeikq pavarde pak.ito i skambesne Zabiegu.
1795 m. dvarelis Radninkij priemiestyje, is vienos puses Radnin~ vartai, galu ir sonu
stovi prie miesto sienos. Pastatas 12 sieksniq ilgio ir 9 plocro (20,76 m ir 15,37 m). (255,
61-63) Tuo metu pastatai siame sklype greicrausiai buvo mediniai. Jie ivardijarni na-
mu arba dvareliu. Vilniaus to laikotarpio pastatq inventoriuje jis taip pat vadinarnas
dvareliu (249, 31), o 1801 m inventoriuje jau kalvio Zabeikos namu. (262, 26)
1806 m. pastate buvo nedaug kambariq: trys dideli ir vienas mazas, ~ildomi
dviejq kokliniq krosniq ir vienos paprastos marines (263, 21), jis vis dar priklause
Adomui Zabeikai-Zabiegai.
Nugriovus Rudninkq vartus, posesija padidejo, matyt, dar prie~ 1808 m., ir uz
buvusiq Rudninkq vartq priemiesc'io puseje i~augo milrinis vieno auksto namas.

185 RQdninku gatves vakarine s pu s es pastatai

,,
 II
ROO N INKU G ATVi;_

Kieme, sandoroje su 282-a posesija, valda praplatejo iki buvusios miesto gynybines
sienos, prie jo pristatytas akinis pastatas. UZ senojo pastato, stovejusio prie 304-os
posesijos ribos, posesija nepai!gejo. Cia buvusi sienos dalis atiteko kaimynines 304-
os posesijos savininkams. Vilniaus miesto plane sioje posesijoje Rodninku ir Pyli-
mo (tuomet Saltiniu) gatviu kampe jau pavaizduotas mOrinis L raides piano pasta-
tas. Name buvo isikiirusi smuk.le ir kavine. (293)
1834 m., laukiant i Vilniu atvykstancio imr,eratoriaus, architektas K. Gregotavi-
cius parenge namu fasadu perda.zymo projektq. Jo sudarytoje Pylimo gatves namu
isklotineje Sioje posesijoje pavaizduotas vienaaukstis namelis su dviem langais, sto-
vintis galu i gatve. Toliau pavaizduota tvora su varteliais ir dar vienas, kairysis vie-
naaulcltis pastatas su durimis, dviern langais ir vieneriomis durimis skersiniame
kampe. (387; 16, 235)
1840 m. pastatq valdo Adorno Zabeikos paveldetojas, greiciausiai sunus Tomas
Zabiega. Pastatas nuo gatves puses jau dviej'Ll, nuo kiemo puses - vieno auksto. Pa-
lei Rodninku ir Pylirno gatves pastato ilgis 30 sieksniu (apie 9 m), o su kiemu ir ki-
tais pastatais jo i!gis 609 arsinu (43·m). Pastate per abu aukstus 12 langu: Rodninku
gatves puseje trys, Pylimo gatves - du, ir septyni langai i kiemo pus~. Pastate ketu-
rios smulkill prekill parduotuves, du malk11. sandeliai, du rosiai ir le-
daine. Pirmojo auksto kampiniam<:, kambaryje, turinciame po lang<1 i

mm
ROdninku ir Pylirno gatves, buvo smukle. Gretirnas kambarys, ku-
riam taip pat priklause virtuve, rusys ir parduotuvele, didesnis su
dviem langais i Radninktt gatve ir vienu i kiemq. Kiemo puseje buvo
dar du mazi kambareliai ir nedidele parduotuvele. Dar dvi parduotu-
veles buvo Pylimo gatves puseje, viena jq irengta mfiriniame pastate,
kita - medine, greiCiausiai priestate.
Antrojo auksto dviejuose kambariuose, viename su trim.is langais i
kiemq ir kitame nedideliame kambarelyje su langais taip pat j kiem<1,

186 V J LN I AUS GATVIV ISTORI J A Rad n1nk11 g atvt

187 Rad ni nk i.t g atvcs va k arinCs pu s e s p ast.ttai
 gyveno pats !!eimininkas Zabiega. Siam seimininko butui taip pat priklause ro.sys
ir buvusi kalve, kuri tuo metu buvo naudojama kaip malkine. (230, 912-913) Be seimi-
ninko, pastate patalpas nuomojo ir jame daugiausiai gyveno smulkus prekybinin-
kai fydai.
1882 m. namas jau priklause kalvio Adorno Zabeikos vaikai6ui - titulirtiam pa-
tarejui Mykolui Zabiegai, kuris emesi pastato kapitalirtio remonto. Virs namo pagal Vilniaus
architekto Aleksiejaus Polozovo projekt'I buvo uzstatytas antrasis aukstas. Iki to! amatinkq
antrajame aukste buvo tik mezoninas. Vietoje medinio korpuso k.ieme buvo ismo- cechai
rytas murinis, pastato rusyje irengti keletas gyvenamu kambariu. (295, 1-6) 1886 m.
Mykolas Zabiega tese pertvarkymus. Jis architektui Vincentui Gorsk.iui uzsake Rudninkl.! g. 13 ir 11 namu
suprojektuoti antr'lji ir trea'lji aukstus. Namas Rudninku g. 15/46 beveik simtmetj kompleksas turi daug su-
buvo vienos gimines nuosavybe. Keiaantis savininku socialinei padeciai nuo kal- detingesne istorij11. Si vieta
vio ik.i vidutinio valdirtinko, keitesi ir pastatas. Medinis XVIII a. pabaigos dvarelis buvo uzstatyta nedideliais vie-
isaugo i vidutinj (II klases) murinj nuomojarni\ narni\. XIX a. pabaigoje, dar iskelus namais. XVIII a. an-
papildomus aukstus, narnas gerai isikomponavo i bendr'I gatves vaizdi\. troje puseje atlikta miesto sk.lypu nu-
XIX a. antroje puseje 57-as kvartalas palaipsniui perejo i zydu tautybes miestie- meracija rodo cia buvusias tris posesi-
au rankas. 1892 m. ir si narn'I isigijo II gildijos pirkliai Abraomas Mejeris Gabrielo- jas, gavusias 282, 283 ir 284 numerius.
viaus ir Fruma Gena Vulfovna Pandelsk.iai-Mildcheriai. (238) Pastatas tuomet buvo Sem1j<1 Rudninku gatves atkarp<1 nuo
vieno, dvieju ir triju auksll.! su gyvenarnais ir negyvenarnais rtlsiais; is viso 83-ju miesto gynybines sienos iki Rotuses
kvadratiniu sieksiu (243 m') ploto (358), matyt, 1882-1893 m. virs pastato prie Rud- XVI a. kirto dvi skersines gatves. Jos
ninkl.! gatves puses buvo iskeltas treaasis aukstas. 1896 m. Pandelsk.iai-Mildcheriai junge rusu pirkli1.1, Sv. Dvasios bei bazi-
narn'I pardave Jankeliui Saveliui Morduchoviaui ir Peisai Chackelytei Rafams, lijonu vienuolynu rajon<1 su Sv. Mikalo-
kurie 1912 m. gavo leidirn'I dideliam pastato remontui. Paga! inzinieriaus Stanisla- jaus bei pranciskonu baznyaomis,
vo Sorokos projekli\ buvo perdirbtos Varlt\, langt.1, dufl.! angos, is kiemo irengtas pranciskonu vienuolynu ir palivarku.
naujas iejirnas i ro.si, pataisyti isoriniai geleziniai laiptai, k.ieme iskastas ir isbeto- Viena ju ejo dabartinemis Visu Svenll.!ju
nuotas folinys. (339) 1914 m. Rail.! name veike Dovydo Judelsono vyniojamo popie- ir Ligonines gatvemis ir buvo vadina-
riaus ir makulatoros krautuvele. Jankelis Savelis Rafas mire 1914 m. Po jo mirties ma: Skersiner Siaur&ja, gatve einant nuo
visas nek.ilnojamas turtas buvo padalytas jo zmonai ir septyniems vaikams. Pavel- Sv. Dvasios i pranciskonl/ palivarkq, Riid-
detojai toliau statydinosi ir, kaip matyti is 1925 m. piano, beveik vis'! sklyp11 apsta- ninku skersgatviu arba skersgatviu nuo
te, tik jo viduryje dar paliko uzdar11 keturkampj kiem11. RaN seirna pasta!'! valde ir Vis!/ Sventl/jll i Sv. Mikalojl/. Si gatve bu-
1940 m. Pries pat prarasdarni pasta!'! Rafai dar spejo gauti 2159 !ill! draudirno, nes vo Zinoma jau XVI a. pradzioje (215, 3),
pastate nusiautejo didelis gaisras. (358) taigi Ligonines-Rudninku gatviu kam-
)au po Antrojo pasaulinio karo, rengiant Vilniaus Senamiesao regeneracijos pla- pas, galirnas daiktas, susiformavo tarp
n11, sioje gatves dalyje stovincius pastatus buvo planuota nugriauti, nes narno biik- XV-XVI a. Pirmasis gynybines sienos
le buvo avarine, be to, sioje vietoje buvo galirna atverti islikusj miesto gynybines miesto puseje stovej~s namas Rudninku
sienos fragment11. Veliau sio sumanymo atsisakyta. g. 13 (posesija 282) priklause amatinin-
1988 m. buvo parengtas sio pastato regeneracijos projektas. Pastat11 remontuoti ku cechui. Jame vykdavo amatininku AM ATIN IN KAI
J. Ammanas.
sutiko tuo metu Senarniestyje triususi lenku firma ,,Budimex", taciau sutrikus fi- cecho sueigos.
Medtio raiiiniai.
nansavirnui darbai sustojo. Tik 1994 m. Vilniaus saviva!dybe paskelbe konkurs,i na- Cechai Vilniuje veike 14%--1893 m., XV1
m,i atstatyti. Ji laimejo akcine bendrove ,,Ekinsta". Pastatas buvo rekonstruotas, ja- beveik keturis sirntrnecius. Cechu na-
me jsikore viesbutis ,,Rudninku vartai". mai Vilniuje buvo ir kitose Senamiescio

188 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Rndni"k,1 galv t

189 Radnink~ gatve s vakarlne s pu s ~ s pa s t a tai

I
 1

vietose, taaau tik sio pastato per am- n,iesto gyventoj11 dalj. Nemaz<1 itak<1 arnah.i vystymuisi Vilniuje dare ir d.idzi11j11
zius (nuo XV-XVI a.) iki mosq dienq is- kuniga~cill dvaras, kuriarne dirbdavo nemafa atvykeliq amatininkq. Jq ypac pa-
liko nepakitusi piano struk«lra ir netgi daugejo Zygirnanto Augusto valdymo metais, kai ValdoVll romai tviskejo nepa-
senoji sienq tapyba reprezentacineje su- prasta prabanga, kuri'l kore atvykeliai meistrai: italai, lenkai, vengrai, vokieaai, ce-
eigt1 saleje. kai, graikai, atstovaujantys 19 jvairiq amatq. (51, 329) Ai§ku, sie amatininkai tiesio-
Greta sio cecho namo, prie Rodnink11 giai negalejo lemti cech11 atsirad.imo Vilniuje, nes dirbo tik valdoVll romams, taciau
vartq ir ai.lcltes, vykdavo cechq karines savo darbais verte pasitempti vietos meistrus.
pratybos; namo kieme iki mOsq dienq Cechai, kaip laiSVll amatinink11 s<1junga, tipi§ka viduramziq organizacija, XII a.
isliko miesto gynybines sienos frag- atsirado Vokietijoje. Nuo XIII a. cechai paplito beveik visuose Europos krastuose,
mentas. tik Lietuvoje jie atsirado kiek veliau, drauge su miestais ir is svetur atsinesta Mag-
deburgo teise. Vilniaus amatinink11 cechq korimosi i§takos siekia XV a. vidurj. Tuo-
Amatai met Vilniaus amatininkai jau eme burtis i specializuotas grupeles - midaus brolijas.
AMA T1N1 N KA 1 Amah.i pradzia Lietuvos sostineje sieja- Pirmieji i midaus brolij<1 susibore kailiadirbiai. Brolij11 jkOre du kailiadirbiai Klimas
/. Amm,nos. ma SU didziojo kunigai~ao Gedimino ir Jokobas. Ji gyvavo nuo 1458 m ., taciau kaip cechas buvo jteisinta gana velai. Ttk
Mcdfio ralfiniai, lai~, kuriuo Lietuvos valdovas kviete 1538 m . Zygimantas Senasis patvirtino kailiadirbiq cecho statul'l,
XVI a.
Vaka11.1 Europos amatininkus ir pirklius Midaus brolij11 anaiptol negalime vadinti amatininkll cechais. Tai dar nebuvo
atvykti i Vilniq. Skelbiama, jog mas~ ieme grieztai profesine organizacija, greiciau religine brolija. Kailiadirbi1.1 midaus broli-
karaliska ma/one yra laisva nuo muit~ ir ke- jos nariai buvo amatininkai kailiadirbiai ir kaili1.1 pirkliai, daugiausia staciatikiai, ta-
lio prievoli~ visiems pirkliams, riteriams ... ciau jos nariai, be amatinink1.1 ir pirkli11 kailinink11, galejo boti ir dvasininkai katali-
bet kokios padeties meistrams kurpiams, ra- kai bei staciatikiai. Brolijos keliamose midaus puotose galejo dalyvauti ir brolijai
ciams, akmenskaldiiams, druskininkams, nepriklausantys bajorai bei dvasininkai. Prie stalo brolijos saleje jie sesdavo pagal
malanininkams, sidabrakaliams, svaidom~- rang11. Jau tada buvo priirnta nemafa nuostatll, veliau jrasytq i cech11 statutus. Tarp
j~ prietais~ gamintojams, i.vejams ir (ki- j11 ir nuostata, draudzianti i brolijos pokyli ateiti ginkluotarn.
tierns) bet kokios padeties; tegul jie atvyks- Brolijos narius vienijo midaus garnyba ir bendras jo gerirnas. Is pradzi1.1 jie rink-
/a (i mos11 zeme) su vaikais, imonomis ir davosi tris kartus per metus, didzi11j11 religini1.1 svenciq: sv. Dvasios, sv. Mikalojaus
galvijais, tegul ateina ir i§eina pagal savo dienos ir Kaled11 proga. 1582 m. karalius Steponas Batoras, patvirtindarnas ankstes-
norq visiskai be jokio trukdymo (26, 42-43), - ne privilegij<1, jau numato sesias metines liven/es ir N me/u leidiia sv~sti po Iris dienas.
rase Lietuvos didysis kunigai.lcltis Ge- (124, IX) Midaus gaminta daug. Antai kailinink1.1 midaus brolija 1611-1614 m. paga-
diminas is karaliskojo Vilniaus miesto Va- mino 1206 gorcius (apie 4824 I) midaus. (69) Patys vieni brolijos nariai vargu ar ga-
kal1.I Europos miestq pilieciarns ir kvie- lejo tiek isgerti. Likusi neisgert11 mid1.1 brolijos nariai parduodavo, o peln<1 skirdavo
tesi is ten arnatininkus, garantuodarnas cerkvei, spitolei bei serganciq ir vargstanci1.1 brolijos nari1.1 is!aikymui. Dalis si1.1 le-
jierns nemaza privilegij11. Visas sias pri- sq ejo brolijos nariq laidotuverns. Nuo midaus garnybos likes va§kas atitekdavo
vilegijas d.idysis kunigai.lcltis Ged.imi- cerkvei zvakes garninti. (79, 11)
nas dar patvirtino priesaika: pirmiau ge- Amatininkl.l cechai Vilniuje atsirado XV a. pabaigoje. Tuo metu Vilniuje jau buvo
leiis pasikeis i vaskq ir vanduo pavirs plie- gana daug amatinink1.1 ir j1.1 amatai issivyst~. Jei mieste girndavo cechas, jo arnati-
nu, negu mes atsauksime mas~ duotq iod;. nink1.1 veikla jau bodavo gerai organizuota, o gaminiai turedavo paklausq. Burtis i
(26, 57) cechus verte arsi konkurencija ir savisalpos reikalai. Is cecho kasos buvo selpiami
Atsiliepdami i d.idiiojo kunigai~cio ligoniai, sveikatos neteke ar nuskurd~ cecho nariai bei j1.1 seirnos. Mire neturtingi ce-
Gedimino kvietim<1 i Vilniq kelesi arna- cho nariai bodavo laidojami cecho lesomis. Kai numirs cecho brolis arba i mona, vaikai
tininkai. Amatininkq dirbtuviq Vilniuje arba pameistrys, visi broliai privalo bati laidotuvese, o tas, kas neatvyks, privalo i brolijos
daugejo, amatininkai sudare didele skryniq keturius grasius uimoketi, o nusigyvenusiam broliui arba jo imonai ir pameistriui

191 Radninkl\ g a tv es va k a rin es pu se s pa s tatai

190 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Ra d 11i11ki1 g atv t
 i--±J,i~ r;.

.i:,
-
Ir.

g brolijos skryneles turi bati laidotuves su- AMATININKAI

rengtos, - sakoma 1663 m. adalininkq ir (DARZDASKUCJAI )

J. Ammanas.
AMATININKAI skardininktt cecho statuto 20-ame Med:liol'lliiinys.
/.Amm11n,s,
skirsnyje. (142, 36) Kiekvienas cechas tu- XVI,.
Mcdtloral!lnlaL
XVI L rejo savo laidojimo apeigq reikmenis:
katafalht, atlaso, aksomo, Zibintus, Zva-
kides, zvakes ir kryziq. Velionis budavo
Sarvojamas cecho namuose. Brolija au-
kojo savo nario laidotuvems, i§kasdavo
duob~ ir velionj palydedavo i kapines.
Savo profesini gyveninu\ cechai tvarke
pagal krikscioniskos morales jstatymus:
uZ savo gaminius imti pagal BaznyCios
moksl& teisingq kainq, gaminti tik gerus
gaminius, neapgaudineti, nepardavine-
li vogtq daiktq. Kiekvienas cechas buvo
lyg ir baZnytine brolija, turinti savo
svenl'lji globej11, dvasios vadov11, koply-
ci4 altoritt, veliavq, herbus.
Pirmieji Vilniuje (ir Lietuvoje) i savo
brolij.-cech• susibure auksakaliai. Jq
cecho statutq 1495 m. Trakuose patvirti-
no Lietuvos didysis kunigaikstis Alek-
sandras. ~io dokumento pradZioje para-
Syta: ...vie§ai supatindiname visus kartu ir
paskirai... kaip mes gerbiame savo amatus,
kad jie kasdien augt11 ir iydtt11, sumantme
cecho teises ir laisves amatininkams duoti,
di!i kad jas turett1 ir saugoti4. (69, 1) '°"'J:::..

}92 VJLNIAUS GATVIIJ JSTORIJA Raduinki1 gatvl 193 ROdninklt gatves vakarines puse s pa s tatai
 -~-~rT
Kurdami savo cecho statut<1 Vilniaus auksakaliai remesi 1475 m. Krokuvos auk- 1552 m. savo cechus ikOre salyklinin- V IL N IAU S

kai, barzdaskuciai-chirurgai, balniai-

rRISJMINIMAS
sakalit1 cecho statutu. Atitinkamll Krokuvos amatininkt1 cecht1 statutais veliau nau- K. &c:hrnntaui611s
dojosi Vilniaus siuvejai, ginklininkai, knygrisiai, futliarininkai bei kalviai. Barzda- siksniai, pak.inktininkai; dirzininkai -

~~vi~iv.- '
Litografija p.igal
skuciai-chirurgai naudojosi ne tik Krokuvos, bet ir Gdansko atitinkamt1 cecht1 sta- 1562 m .; staliai - 1579 m.; kailininkai - J. Rustem,1,, (detalC),
1579 m.; kepurininkai, sermegininkai ir
' ,.'
fl .
1837
tutais. Audejai, sudarydami 1578 m. statut<1, pasinaudojo Torones audejll cecho sta- , \~"'1 r ~'.pij ; ,
tutu. (69, 67) Pasamont1 (pozumentll) meistrai naudojosi tokit1 pacit1 Krokuvos ir nogovicnikai - 1582 m.; liejikai, mari- <f
,1 Ji ~ /•
· _._,uj _. -~·., -, \-&.!,
_,_• .
AMATIN IN KAl
Varsuvos cecht1 statutais (69, 24; 188), taciau Vilniaus amatininkt1 cecht1 statutai nebu-
vo aklai kopijuojami nuo Krokuvos ar kill! mieslll tokit1 pacit1 dokumenl\l.
Auksakalit1 pavyzdziu paseke siuvejai. SusirOpine savo amato padetimi jie krei-
ninkai ir dailides - 1595 m.; skerdikai -
1596 m.
XVII a. prisidejo puodziai, zvejai, ku-
f

\
::·
;~
I.{

. -F~...i
'1\ ..,

•·
..
,:\

:;._
.
r'-l-.\.
:· ! j '
{J UVE LYRA IJ
f. Ammanas
Medfio raifinys,
XVI ,.
pesi j Lietuvos didiji kunigai~ti Aleksandr<\ ir i§deste, jog jq amate buvr daug klaidq biliai, knygrisiai, raciai, stikliai, skardi- ; } ,
_ . ,__.,,; ,~·
ir netvarkos ir imonems padaroma nemaiai nuostoliq del to, kad is bet kur atvykstq nemok- ninkai ir adatininkai. Daznai sk.irtingi.i
~os, nesugebantieji ir savo amatu nepatikrinti, o kartais net kito uisiemimo imones ima amatll meistrai jungdavosi i bendrus
verstis siuvejo amatu, darydami daug nuostoliq ir skriaudos siuvejq amato meistrams. cechus arba sk.ildavo i naujus cechus.
Atsizvelgdamas i siuvejll prasym<1 d.idysis kunigaiMtis 1495 m. rugpjacio 25 XVII a. prie kalvit1-katilit1-saltkalvit1 ce-
d. patvirtino Vilniaus siuvejll cecho statut<1 Krokuvos siuvejq brolijos pavyz- cho prisijunge laikrod.ininkai, ginklaka-
diiu. (69, 2-6) liai, peilininkai, sudarydami bend«t ce-
1509 m. patvirtintas barzdaskucit1-chirurgll cecho statutas. (69, 7-9) 1516 ch<1.
m . bendr<1 cech<1 jkilre kalviai, katiliai ir saltkalviai. (69, 9-11) Apie 1522 m. i Karo su Maskva metu Vilniaus ama-
cech<1 susibare batsiuviai (69, 14), 1538 m. - kailiadirbiai. (69, 12) Ik.i XVI a. vi- tininkll cechai patyre didziuli smugi -
durio Vtlniuje i §esis cechus jau buvo susijunge astuonit1 amalll meistrai, o 1655 m. rugpjacio 8 d . i miest<1 jsiverze
arnziaus pabaigoje net 25 cechai junge 44 amal\l meistrus. Vilniaus kalviai, ruSll kareiviai visk'I naikino. K'l pavyko
rengdarni savo statut<1, naudojosi siuvejll statutu is jo ismesdarni kelet<1 kalviarns issaugoti, veliau prazuvo 17 parll mies-
netinkancill straipsnit1. Tuo paciu siuvejll cecho statutu 1562 m. pasinaudojo ir bal- t'l siaubusio gaisro liepsnose. Vilniaus
niai, pakinklll meistrai, staliai. amatinink1.1 cechll dokumentai buvo su-
Be jau minelll i cechus susijungusill meistni, Vilniuje tuo metu dirbo daug lais- naikinti, daugelis cechu narh-1 Zuvo ar-
Vll, cechams nepriklausiusit1 amatininkw skerdikai-mesininkai; puodziai; drusk.i-
ba buvo jkalinti ir istremti i Rusij,i. Ce-
ninkai, prek.iave druska, sade zuvi, gamine aliejll ir vask<1; raciai (rymoriai), dare chai eme atsikurti 1662 m., taciau pasi-
karietas ir odinius pakinktus; virejai; kepejai; kepurininkai; pirstinill garnintojai; sa- gesta daugelio dokumentll, suteiktll
lyklininkai; liejikai (1545-1551 m . Vilniuje jll buvo astuoni); medzio raizytojai; gra- valdOVll privilegijll.
veriai; medalininkai; laikrodininkai; lankininkai; ginklll meistrai; vaistininkai; ma- 1664 m. karalius Jonas Kazimieras
rininkai; skardininkai; balniai; stikliai; kubiliai (bendoriai); staliai ir virvininkai. Se- knygrisit1 vyresnit1jll Elijaus fon TI!io ir
nuose aktuose minimi Vilniuje dirbe tapytojai ir vargonll meistrai. Minimas muilo Kazirniero Verzbolovsk.io prasymu pa-
virejas. XVI a. pirmoje puseje Vilniuje veike keletas malfinll, buvo popieriaus dirb- tvirtino knygrisit1 ir futliarininkll cecho
statut,i. Jo jzangoje sakoma: pranesta,
tuves ir spaustuves, buvo irisamos knygos, vadinasi, buvo ir sio amato meistr\l.
Ik.i XVI a. vidurio cecho jkUrimas Vilniuje priklause nuo didziojo kunigai~cio kad amate jq dabar netvarka, eretikai ir kitq
ivairiq sektq (nariai) i masq miestq Vilniq
valios, kuris amatininkarns savo privilegija suteikdavo isimtines teises verstis ama-
gabena knygas, kurias krautuvelese isstato,
tu ir uztikrindavo ill verslo nelieciamum<1. Tik 1552 m. magistratui pagaliau pavy-
kai tydai katalikiskas knygas irisa, daug ki-
ko is Zygimanto Augusto issikovoti teise steigti cechus, taciau pasinaudoti sia teise
tq neteisybiq knygrisiams daro. (69, 300)
neskubejo, nes neorganizuotus amatininkus buvo daug lengviau suvaldyti. Tik
Netrukus sent1jl.l cecht1 statutai buvo
1578 m. magistratas patvirtino audejll cecho statut<1. (69, 66-72) Tai pirmasis Vilniaus
atkurti, karesi nauji cechai. 1663 m.
magistrato patvirtintas cecho steigimo statutas.

195 ROdninkit gatves vakarines pu s~s pa s talai

194 VJLN IAUS GATVIV ISTORIJA Rad11ink11 gatvt
 jkurtas stiklill ir bendras adalininkll bei skardininkll cechas. Nuo kalvill cecho atsi-
skyre ir atskirq cechq sudare saltkalviai, suvienije patrankininkus, laikrodininkus ir
kill! amall! meistrus, taciau amziaus pabaigoje, 1698 m., jie vel kartu su kalviais, ka-
tiliais, kardininkais ir peilininkais susijµnge i bendrq cechq. (69,483) 1664 m. isikUre
zvej4, kurdybano gamintojll cechai, 1666 m. - tymo dirbejll cechas. 1674 m. patvir-
tintas raa4, o 1682 m. medikll chirurg4 cechll statutai. 1685 m. Vilniuje jau vel bu-
vo 36 cechai, vienije 73 amalll meistrus. XVII a. pabaigoje, cechams jungiantis, ill
liko33.
Amatininkll skaicius nebuvo lemiama Sq)yga jkurti cech11, taciau pagal amatinin-
kll skaicill cechuose galima spresti apie amato issivystym<1. Kai kurie cechai buvo
gana gausos. Seniausiais ir turtingiausias Vilniaus auksakalill cechas XVI-XVIII a.
turejo 336 narius. (61, 360) Tik Krokuvoje tuo metu dirbo daugiau auksakalill,
Senlljll akll! 20-ojo tomo (144) dokumentuose minirni 400 amatinink4, iki 1700 m.
dirbusill Vilniuje, daugiausia namll savininkll, Tarp ill 58 batsiuviai, 41 siuvejas, 30
skerdik4, 31 salyk.lininkas, 25 metalo apdorojimo meistrai.
Maisto produktus gamino 20-ties amall! meistrai: bandelill ir duonos kepejai, sa-
lyk.lininkai, aludariai, degtindariai, kruopininkai, giros gamintojai, virejai, maluni-
ninkai, aliejaus meistrai, pastetininkai. Be to, dar buvo zvejai, krakmolininkai, sker-
dikai ir kiti. Kailius ir odq isdirbdavo 14-os amall! meistrai: baltos odos isdirbejai,
raudonos ir juodos odos meistrai Gll produkcija buvo skirta batsiuviarns, balniams,
raciams); kurdybano meistrai, kailiadirbiai ir kailininkai, kurill produkcija buvo
skirta siuti pirstines ir krepsius; paklnktininkai, balniai, pirstininkai, tymo odos ir
zomfos isdirbejai bei kiti. Drabuzius siuvo 24 jvairill gana specializuoll! amal4
meistrai: kepurininkai, aksomo, vyriskll ir moteriskll gamintojai, k.los-
meistrai, dazytojai, sagtl, skrybeli4, virvi4, pasamonll meistrai, pedkelnill ga-
mintojai (nogovicnikai), sermegininkai bei siuvejai.
Metalo apdorojirnu vertesi net 25-ill amall! meistrai: skardininkai, metalo Iydy-
tojai, adatininkai, katiliai, kalviai, liejikai, kardininkai, peilininkai, pentinininkai,
pji1klininkai, patrankininkai, saltkalviai, spagininkai, laikrodininkai, auksakaliai.
Dvylikos jvairill amal4 amatininkai dirbo statybose - statybininkai, plytininkai,
dailides, puodziai, akrnenskaklziai, murininkai, dazytojai, stogdengiai, stik.liai, me-
dzio rai.zytojai ir kiti. Su m.edziu dirbo 15-os jvairill amall! meistrai. Popieriaus ga-
mintojai, spaustuvininkai, knygrisiai ir korll! meistrai vertesi popieriaus apdirbi-
mu. Buvo muil 4 parak4 zvakes meistrll, Vilniecius aptarnaudavo
vaistininkai, pirtininkai. J. Mofas savo studijoje priskaiciavo, kad Vilniuje dirbo net
120 amal4 meistrai. (79, 44)
Paprastai amatininkai apsigyvendavo netoli vienas kito, dazniausiai toje pacioje
gatveje. Taip XVI a. atsirado Ribokll priemiestis. 1690 m. is 13 namll Raugyklos gat-
veje net 10 prik.lause amatininkams, is jll - sesi kruopininkams. Matyi, jll vardu pa-
vadintas Kruopll skersgatvis. Gatveje, vedancioje nuo Rodninkll varll! iki Sv. Ste-
pono bainycios, is 36 amatininkams prik.lausiusill namll 11 prik.lause skerdikams ir
196 VIL NI Aus GA TV IV Is TOR I J A Rad II ink I{ g at
n et 16 salyk.lininkams. Apie amatininkll susibilrimo VJ·etas 1· ct·· - .
• • • • • • . JU IJa Ir 5enl!Jll Viiniaus
gatvill pavadrmmru: Stik.114, Odffilfll4, Tymo, Kalvi4, Puodzi4, Dailidzi4, Ke .
Stalill, Krakmolo ir kilos gatves. pej4,
Kai kurie amatai buvo laikomi nesvariais. 1583 m. Vilniaus Katedros kapitula sa-
vo naria~s prefatarns rr kanauninkams uzdraude savo namuose laikyti perparda-
vinetojus ir purvmllJll amal4 me1strus (69, 97) - batsiuvius, saltkalvius, kailininkus.
Tarp Vilniaus amatininkll cechll buvo ir gana egzotiska eigell! brolija-cechas.
1636 m. susikorusios elgelll brolijos stalutq patvirtino Lietuvos clidysis kunigaikstis
Lenkijos karalius Vladislovas Vaza. (143) 1784 m. si brolija turejo 350 narill, Elgell!
brolija, kaip ir kiti amatininkll cechai, savo sueigoms nuomojosi patalpas, turejo sa-
vo kas<1 ir keturis vyresniuosius, vadovaudavusius sueigoms. Sueigos vykdavo
kart<1 per menesj. Jll metu kiekvienas elgeta privalejo i taupyk.l~ irnesti po vien<1
grasi (tuomet uz grasj buvo galima nusipirkti du gaidzius). Uz surinktus pinigus
elgetu brolija kasmet uzpirkdavo dvejas misias: vienas u.z geradarius, dalijancius
ismaldas, kitas - uz mirusius savo brolijos narius. Daug pinig4 elgetos isleisdavo,
uzpirkdami misias per Sv. Pranciskaus atlaidus. Elgell! cecho nariai privalejo daly-
vauti pamaldose; be pateisinamos priezasties prunaldose nedalyvaves cecho narys
bodavo baudziamas vieno grasio bauda.
Elgelll cechas, kaip ir kiti amatininkll cechai, turejo savo altorill. Sis cechas surin-
ko 6000 auksinll fond11, is kurio Sv. Jona baznycioje pasistatyclino sv. Pranciskaus
Serafiniecio altorill. (IB. 24) Veliau keitesi ne tik sio altoriaus vieta baznycioje, bet ir
sventasis globejas,._XVIII a. elgelll brolijos nariai meldesi prie Marijos Sniegines al-
toriaus Sv. Jona baznycioje.
Elgelll cecho vyresnieji turejo visll gatves elgell! sqras4 pagal kurj stebedavo,
kaip gyvena brolijos nariai. Darbingi neturejo teises elgetauti, jiems surasdavo jll
galirnybes atitinkanti darb<1. Rade gatveje besivoliojanti benamj elget<1 tvarkdariai
gabendavo i Sv. Nikodemo spitole u.z Ausros Varll!. Mirusi laidojo elgell! brolijos
lesomis. Jei elgeta nepak.lusdavo cecho vyresnilljll nurodymui Iaidotuvill metu nes-
ti karst<1 su mirusiuoju, jam bodavo skiriruna bausme - paaukoti baznyciai puse
svaro vasko.
I Vilnill is kitur atvyke elgetos neturedavo teises prasyti ismaldos, kol nepasiro-
dydavo vyresniesiems. Sie atvykelius i§tardydavo ir, matydruni reikal11, duodavo
leidirn<1 elgetauti. ValdOVll duotose privilegijose buvo neclidele islyga is kitur atvy-
kusiems maldininkams. Jie ismaldos galedavo prasyti tris paras. Paskui privale-
davo palikti miest<1.
Brolijos vyresnieji pri.ziuredavo, kad jos nariai negirtautll, netriuksmautll, nedai-
nuoll! nepadorill dainuskll. Buvo draudziruna moterims su vaikais voliotis gatve-
je, graudinti praeivius, atvirai rodyti suluosintas, poliuojancias rankas ar kojas. Ne-
pak.lusnieji buvo baudziami puses svaro vasko bauda. Cechas tvarkai palaikyti tu-
rejo savotiskus zandarus - ,,botagininkus". Jiems buvo pavesta botagu is miesto vy-
ti sveikus elgetas ir bausti nepak.lusniuosius.
Vt 197 Radninkll gatve s vakarine s pus~s pastatai

Vyresnieji
Cechams vadovaudavo vyresnieji, arba senionai. Dazniausiai jq buvo renkarna po
du. Juos kasmet is savi§kiq issirinkdavo visi meistrai, susirinke i savo ataskaitine
rinkimine sueig,i. Paprastai buvo renkami seniausi, turtingiausi ir pagarbos verti
meistrai. Jie metus vadovaudavo cechui, atstovaudavo magistrate, saukdavo su-
eigas. Meistras, kuriam vyresniojo pareigos budavo siOlomos pirm,i kart<1, atsisaky-
damas tapti vyresniuoju privalejo moketi po penkis auksinus tiek kartti, kiek jam
tai botti sioloma. Per cecho metine sueig,i is nusipelniusiq meistrq rinkdavo ir rak-
tininkij. Jis saugodavo vien,i is trijq rakttl nuo cecho skryneles, kurioje budavo lai-
komos cecho jkOrimo privilegijos ir cecho pinigai. Kitus du raktus turejo tq metq
vyresnieji. Raktininkas taip pat turejo kontroliuoti, kad cecho pinigai, saugomi
skryneleje, bOttl naudojami teisingai.
Be vyresniujq ir raktininko, cechai paprastai dar turedavo ir rastinin!Gi. Jam tek-
davo tvarkyti cecho knygas, i kurias buvo uzraforni cecho nutarirnai ir i atskirus re-
jestrus jrasorni cecho mokiniai, pameistrai, meistrai bei cecho vyresnieji. Ne viena-
me cecho statute neuzsimenama, kad cecho r~tininkai priklauso tam amatui ar yra
cecho nariai, todel galirna numanyti, kad jie buvo samdomi is salies.
Tautiskumas
Vilniaus cechai pagarsejo nepaprasta tolerancija jvairiq religijq ir tautybiq amati-
ninkams, to negalirna pasakyti apie to meta Lenkijos rniestq amatininkq cechus.
Tautine Vilniaus amatininkq cechq sudetis buvo gana marga: lietuviai, gudai (sal-
tiniuose vadinami rusinais ar graikais), lenkai, vokieciai, italai ir kitq tautybiq ama-
tininkai.
Pirmojo auksakaliq cecho i,kiirejai buvo lenkai ir vokieciai, kurie ilg,i laik,i kita-
tauciq i savo cech,i neisileido. Tik 1544 m. valdovui pasirasius privilegij<1, leidzian-
ci,i lietuviams ir rusinams verstis auksakalio amatu nestojant i auksakaliq cech,i (69,
38), sio amato nekliudorni ga!ejo irntis ir kitq tautybiq meistrai. Auksakaliq ceche
Vilniuje XVIII a. pirmoje puseje jau dirbo ir vilnieciai, taciau tik vienas j1.1, Petras
Rin.kevicius, - lietuvis, kiti - vokieciai. Siaip jau auksakaliq cecho meistrq kilmes
geografija gana plati, nemazai buvo atvykusiq is Niurnbergo, Liubeko, Hamburgo,
Karaliauciaus, Ttlzes, Rygos, kitq Livonijos viehl, Gdansko, Krokuv0s, Varsuvos,
Opavos, Sl0nimo, Minsko, Polocko. Vienas meistras, Jokiibas Gedgaudas, buvo ki-
les is zemaitijos, Ernestas Vybersas - vokietis, gimes Kaune. (77, 28-31)
Vokiskas buvo liejikq cechas, ikurtas 1595 m . Is astuoniq jo jkurej1.1 tik vienas bu-
vo lenkas. (69, 109) Taip pat vokiskas buvo ir barzdaskuciq cirulnikij cechas. Is pra-
dziq jo nariai buvo vokieciai evangelikai. Tik veliau, susitarus su Katedros kapitu-
la, i cech,i buvo priirnti keturi katalikai. Vienas j1.1 isrinktas vyresniuoju. (69, 221) Vo-
kiski cechai Vilniuje issiskyre uzdarumu, taciau ir jie buvo priversti priirnti kitq
tautybill pameistrius. Antai balniq ir pakinktininkq statutuose jrasyta, kad vokie-
ciai meistrai privalo priirnti darbui lenkus ir lietuvius pameistrius. (69, 134)
198 VILN IAUS G ATVIV ISTORJJA Radni11k11 g at vt
-
Grynai Jenkiski buvo ginklininkq ir skerdikll, gudiski - kepurininkq ir kailiadir-
bill cechai. Buvo Vilniuje ir tokiq cech1.1, i kuriuos apskritai nepriirndavo lietuviq ir
1enk1.1, - zomsininkit cechas. (69, 225)
Vis delto dauguma Vilniaus cechq buvo misrus. Juose, atsizvelgiant j cecho na-
riu tautybe, atitinkarnai buvo renkami ir cechll vyresnieji. 1663 m. salkalviq cecho
statute numatyti trys vyresnieji: du lietuviai ir vienas vokietis. ,69, 276) Vilniaus au-
dejll cechas pagal 1579 m. statut<1 rinkdavo keturis vyresniuosius: du katalikus _
lietuvi ir Jenk<i, reformat<! - vokietj ir rusin<1 - staciatikj. (69, 75) Panasios nuostatos
buvo jrasytos daugelio kitq cechq statutuose.
...Joks zydas negali siati krikscionims, - sakoma siuvejq cecho statute. Zydai siuve-
jai siuvo tik savo bendruomenems. Panasiai nepriirnti fydq reikalavo ir kitq cechq
statutai. Taigi zydai i amatininkll cechus nebuvo priirnami, jie ga!ejo verstis preky-
ba. Kad ir kaip ten biihl, Vilniaus amatininkq cechai, be jau minetq isirnci1.1, vis
delta buvo pakanto.s tiek savo nariq tautiskumui, tiek tikejirnui. Statutuose gana
daznai nurodoma, kad priirnant i cech,i kandidatq negalima rasiuoti pagal tautybes ar
religijq (69, 118), tegul tik neba/ij priesilli katalilczi tikejimui, - sakoma murininkq cecho
statute. (143, 100) Knygrisiq cecho 1663 m. statute jrasyt,i skirsni, numatantj vyres-
niuosius rinkti tik is katalik1.1, galirne laikyti isirntirni. (69, 401)
Paga! 1552 m. statutq batsiuviai rinko sesis vyresniuosius: tris katalikus ir tris sta-
ciatikius. Veliau, plintant reformacijai, vyresniaisiais jau rinkdavo po du katalikus,
staciatikius ir reformatus. (69, 45) 1579 m. audejq cechas turejo keturis vyresniuosius:
lietuvi, lenk<i, rus,i ir vokieti, o 1639 m. jau nepaisant tautybes buvo renkarni tik du
vyresnieji: katalikas ir reformatas. (69, 218) KOrirnosi metu 1582 m. kepurininkll, ser-
megininku ir nogovicnikq cechas buvo grynai gudiskas, o jo nariai staciatikiai, taciau
1636 m. statute jau jrasyta nuostata vyresniaisiais rinkti du katalikus ir du staciati-
kius. (69, 209)
1614 m. magistrato patvirtintas raudonos ir juodos odos isdirbejq cechas buvo
katalikiskas. Jo jkurejai, kaip galime matyti is pavardzi1.1, buvo lietuviq ir lenkq tau-
tybes meistrai: Stanislovas Janavicius, Grigas Stanislavovicius, Valentinas Dvila,
Lukosius Macejovicius, Jonas Kunelaitis, Baltramiejus Klisys, Grigas Zagelis, Joku-
bas Bikas, Baltramiejus Kedainiskis, Vaitiekus Rupis, Stanislovas Vanagelis, Stanis-
lavas Lungenis, Petras Sruba, Valentinas Slenzikas.
1596 m. Bresto baznytiniame susirinkirne buvo sudaryta katalikq ir staciatikiq
baznytine unija. Nuo oficialiosios staciatikiq baznycios atsiskyre unijos salininkai
unitai Vilniaus cechuose nebuvo skriaudziami, o unijos priesininkai dizunitai susi-
dure su nemazornis kliutirnis. Kai kurie cechai jq isvis nepriirndavo. Iki XVII a. ant-
ros puses visas teises ir galirnybe is saviskiq rinkti vyresniuosius cechuose islaike
protestantai, sudare nemaz,i Vilniaus amatininkq dalj. Augustas II, 1713 m. patvir-
tindamas batsiuviq cecho statut<1, nustate jvairiq religijq atstOVll proporcij<1 ceche:
astuoniasdesimt Romos tikejimo, keturiasdesimt graikzi-rust1, dvidesimt vokiecil/- (33, 7J
Jiems mirus ar isvykus, nauji nariai galejo biiti priirnti issaugant esam<1 proporcij,i.
199 ROdn i nkl.l g at ves vakarin e s pus es past a t ai
 Siuveju cechas savo vyresniaisiais rinkdavo vien& katalik.\, kit& protestant&. Vie-
nas staliu vyresnysis turejo bati katalikas, kitas protestantas (liuteronas) arba ko-
kios kitos religijos ispazintojas. (143, 149) Paastrejus religinems kovoms, protestanni
galimybes tapti vyresniaisiais gerokai sumazejo. Kai kurie cechai t& nuostat& a _
vilkdavo aptakiomis frazemis. Vyresniuoju gali bati renkamas meistras bet kokio ;;_
kcjimo, bet ii! principo Romos, - sakoma raoq, adatininku ir puodziu statutuose. Ka-
llA ?. N YTIN f:
TA URf: raliaus Jono Kazimiero knygrisiu cechui duotoje privilegijoje jau aiskai sakoma
XV I 11 .
kad vyresniaisiais reikia rinkti tik Romos tikejirno katalikus, o ne kokius kitamaniu;
(143, 84) Toki<t pat nuostat& randame ir 1754 m. siuveju cecho statute. Siuvejai protes-
tantai neturi... i!afarais ir vyresniaisiais pretenduoti, - sakoma ma-
gistrato 1720 m. dokumente. (143,211) Tokiu ir panasiu
irasu yra pakankamai, taoau ne visada buvo ju paiso-
ma. Daugumoje cech1.1 protestantai ne tik buvo tole-
ruojami, bet ir turejo galirnybe tapti vyresniaisiais.
de! Vilniaus Katedros kapitul~i 1563. m. sutikus, 1604 m. Vilniaus vyskupas leido
savo amatininkus 1traukti I nuesto smve1u brolij<t. Susitarime buvo numatytos .
.. B • "' . Jll
rievoles cechUl ,r aznyc,a1.
p Nepriklausantys cech ams ama tininkai'. buvo vadinami gadintojais (peckeliais, par-
taciais). Statutai draude dirbti amat<1 visokiems perejanams ... kad fali!as tevyneje ne-
plistij. Cechu nariai turejo teise tokio amatininko dirbtuve uzdaryti, 0 jo gaminius,
zaliavas ir jrankius konfiskuoti.
Cechll vyresnieji savo nariu elgesi stebejo ne tik brolijos namuose, bet ir privacia-
me gyvenime. Daugelio cechu statutai kategoriskai reikalavo, kad jll nariai meist-
rai batu vede. Uz nepado!ll elgesi, nenakvojirn& savo namuose, girtavim<1 ir sveti-
moteriavirrn\ buvo baudziama. Audeji. ceche uz svetirnoteriavim& cecho nariui gre-
se net ismetimas is cecho. Ypac griezti reikalavimai buvo taikomi moterims. Mote-
ris, susitepusi nepadoriais, savo garbe zerninanciais veiksmais, buvo laikoma netin-
kama bati pameistrio ar meistro zmona. Ji bendrose brolijos sueigose buvo nepa-

\\~ J. geidautina ir turejo bati ignoruojama.

~?l\~. f~
-•
Statutai
Vtlniaus amatininku cech1.1 statutuose i akis krinta
Viduramziais girtuoklyste buvo didele visuomenes rykste. Daugelio cechu statu-
tuose jrasytos nuostatos, numatancios dideles baudas girtuokliaujantiems nariarns.

'
!· ...
:
:-\
r. .,t
gausybe nuobaudq. Taip buvo siekiama amatininkus
priversti laikytis tvarkos, gerbti jstatymus ir vidaus
Audejai, pastebeje savo nari, girt<t strapaliojantj viesoje vietoje, bausdavo ji puses
auksino bauda. Cecho narys, sukeles skandal<t brolijos pobavio metu, privalejo nu-
·r,;\w-,~~/6·~•
. ' ,,~i'i pirkti statinait~ to gerimo, kuris tuo metu buvo geriamas. (69, 78) Girtas cecho narys,
: !ii:•'~: -
, - 1.' .( Ivar~. Vieno pirm1.1ju 1495 m. siuveju cecho statutas
.
f
,,.,.
P\ ·
., '
,.,.,v ",\-:.a • trumpas, astuoniu punktu. Juo nustatytos bendriausios sukeles triuksm<t ir jzeides vyresniji, buvo nuplakamas.
I \
cecho vidaus taisykles: kasmet vieneriems metams is Cechai ne tik garnindavo, bet ir priziaredavo gaminiu kokybe mieste. Jie kontro-
meistru isrinkti keturis cecho vyresniuosius, kurie privale- liuodavo dirbiniu kokybe, svori, dydi, uzsakymo vykdym<t, dirbiniq kainas ir jll
jo organizuoti nari1.1 sueigas, saugojo cecho ,,skrynele" su pardavim<1. Ziarejo, kad amatininkai neapgaudinetu uisa-
kovu (ypac kad sidabrakaliai nenusuktu sidabro). Meistras,
valdoVll privilegija, cecho iid,i, antspaud,i, kitas vertybes,
priemes uzsakym<t ir sutartu laiku neatlikes darbo, uzsako-

•
taip pat, patikrinus sugebejirnus, priirnti naujus narius.
vui pasiskundus, turejo pastarajam atlyginti zal<t ir dar bu-
Cecho siuvejams leidziama pamusti ir siati visokius drabu-
zius, net i!ilkus. Cechui buvo suteikta isskirtine teise vers- vo baudziamas papildoma nuobauda - ketvirciu vasko ak-
mens (apie 3,85 kg). (69,281) Buvo kontroliuojama ne tik sava,
tis siuveju amatu, rengti naujus meistrus ir kontroliuoti
bet ir kitu Vilniaus amatininki. bei atveztine produkcija. Ne-
ju darb<1. Miesto magistratas ipareigojamas teikti siuveju ce-
chui pagalb<t ir kontroliuoti, kaip si privilegija vykdoma. kokybiska produkcija badavo konfiskuojama. Brolijll nariai
Kartu privilegijoje pabreziama, kad paties didziojo kuni- privalejo stebeti vienas kit& ir, pastebeje brok'l, pranesti cecho
'1 gaiksoo, dvarii!kiu ir kitu didiku siuvejai gales dirbti sa- vyresniesiems. Jei kurio nors brolijos amate fa/sq pastebes ir paslapti
ii!saugos nepranesdamas brolijai... turi bati baudziamas ketvirciu
·1 vo ponij butuose, tik tegul neturi i/!kabij bei savo dirbtuviij.
vai!ko akmens altoriui, - sakoma skardininki. ir adatininku cecho
Dvaro siuvejai gerai ismane savo darb,i, siuvo
(69, 4)

--
.:,~.' r.1,(' -~
., - ,-•,-r,"l""l!
daugiausia vakarietisko stiliaus drabuzius.
Variovai, apie kuriuos privilegijoje nekalba-
1663 m. statute. (69, 264) Amatininkams buvo draudziama varfytis
vienam su kitu ir vienas kito darb<1 ar sugebejirnus peikti: meistrai
:-- , j ~ ':. ' ;,r;:;ii\ Jc'\:- ma, buvo Vilniaus baznytiniu valdu - vys-
vienas kitam neturi trukdyti gydyti, - sakoma barzdaskucii.
,__.
·~-~.. \. -~~.---.: statute. Prasiiengusis buvo ,,premijuojamas" ketvirciu BA2N YTIN E

·.·,;;,• >
....... ~~.. ~ It -., . ; . . ,.
, 1/,i.
kupo ir kapitulos jurisdik1.1 siuvejai. Cechas
ne kart<t skundesi Vilniaus magistratui,
vasko akmens Kozmos ir Damiano altoriui. Barzda-
skuoai-chirurgai privaledavo, jei reikia, pagalbon pasi-
TAUR£
XVII 1. .

kad pazeidziama valdovo privilegija. To-

200 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radninkq gat vt!

201 Rodninklt gatv es vakarine s pu s e s pastatai
I"

kviesti koleg<1, kuris neturejo teises atsisakyti. Jei jis to nepadaryhl ir suzeistasis
mirhl, o jo artimieji pasisk11shi, kaltasis netekdavo garbes bei privaledavo sumoke-
ti vasko akmens dydzio baud,\. (69, 9)
g cecho nari11 reikalauta drausmes ir paklusnumo. Vyresnybei isakius jie priva-
rnuose, ne tik rnokesi, bet ir dirbdavo
visus narn\l ruosos darbus, be to, uz
rnoksl<1 privalejo rnoketi. Mokinio stoja-
rnasis rnokestis i siuvej11 cech<1 1578 m.
.,
) .e:i-

ledavo dalyvauti uzpuolant ir suniokojant cechui nepriklausanci11 siuvej 11 dirbtu- buvo vienas zlotas (24 grasiai). Pus~
ves: uyresniems jsakius eiti plt!Mi, - rasoma 1604 m. siuvej11 cecho statute. (69, 137) sios sumos gaudavo meistras, kita puse
keliavo i cecho skrynels'. 1633 m . pasa-
K valifikacija rnom-1 cecho mokinys mokejo 15 grasi11,
Norint tapti meistru tekdavo kelet<1 mehi mokytis, be to, ne visi norintys ismokti kepurininkll - 32, o stikli11 - 18 grasi11.
amato galejo tapti mokiniais. Kandidatas turedavo irodyti, kad yra gi-
m~s is teisetos santuokos. 1:ydai, armenai ir totoriai amato mokytis Pameistriai
pas meistrus negalejo. Amatu taip pat negalejo verstis ir bajorai. Ne- Baigs's nustatyt<1 mokym<1si ir, meistro
paklu~s siam jstatymui bajoras bei jo paveldetojai prarasdavo kilms'. nuomone, perprats'S amato paslaptis
Pinnieji cech11 statutai mokini11 skaiciaus neribojo. Tik XVI a. ant- rnokinys, noredamas tapti pameistriu,
roje puseje buvo nustatyta, kiek meistras gall tureti mokini1.1, privalejo uzmoketi iseitinj ir stojam<1ji
taciau sios sl\lygos skirting11 cech11 nebuvo vienodos. 1582 mokescius. Stojamasis mokestis pa-
m . kepurinink11 cecho statutas vyresniam meistrui leido lai- meistriams buvo gerokai didesnis. 1698
kyti du mokinius ir du pameistrius, o jaunesniam, maziau m. i Vilni11 is Vokietijos Blohiburo mies-
prityrusiam, tik po viem1. (69, 92) Po du mokinius galejo tu- to atvyks'S ,, vandravotojas" Jokiibas
reti miirinink11 bei dailidzi11 cecho meistrai. (69, 114) Skerdik11 ir Tromeris, stodamas i raci11 cech<1 pa-
pakinktinink11 cech11 statutai meistrui leido tureti tik vien<1 moki- meistriu, imokejo 100 zlon.i ir dar paza-
nj. Barzdaskuciai galejo laikyti tris, pasamon11 meistrai - net ketu- dejo 15 zlohl duoti baznycios reik-
ris. Buvo ir cech11, kur mokini11 skaicius nebuvo ribojamas, tarkirn, merns. (69,482) Pakinktinink11 cecho 1674
zvejai galejo tureti tiek mokini11, kiek mane butina. (69, 294) Meislr\l m. statute numatytas dar didesnis stoja-
vaikams jokie apribojimai nebuvo taikorni. Tik miirinink11 ir daili- masis mokestis - 150 zlon.i. (70, 12)
dzi11 meislr\l vaikai negaledavo mokytis pas savo tevus, tekdavo Uzmokejs's stojam1tji mokestj pa-
ieskoti kito meistro. (69, 92) meistrys privalejo dar metus uz puss'
Mokymasis pas cechui nepriklausantj amatinink'I nebuvo uz- pameistrio atlyginimo
skaitomas. Ir ne tik mokymasis pas peckeli, bet ir pas meistr<1 ki- tarnauti pas savo
toje vietoveje, kur sis amatas dar neturejo cecho. Tokia nuostata meistn1. Pameistri11
irasyta stikli11 cecho statute. (69, 272) atlyginimas buvo
lvairiuose cechuose skyresi mokymosi trukme. Audejarns, gana mazas, ji nu-
. barzdaskuciarns, siuvejarns, skerdikarns ir zvejarns reikejo mo- statydavo cechas,
kytis trejus metus. Staliai, pakinktininkai, kepurininkai, auksa- ir meistras negalejo SIDABRI N E
kaliai ir pasamon11 garnintojai mokesi ketverius metus, taciau sios sumos savava- 2.VAKIOE , XVI a .
mokymo laikas skyresi priklausomai nuo mokini11 amziaus. liskai virsyti. Pa-
Skerdik11 ir zvej11 cechuose vyresnieji mokesi trejus, o jau- meistriai kepuri-
TA U RE

nesnieji net seserius metus. Panasi nuostata buvo stikli11 (SU OGIN S KIU HERBU)
ninkai 1582 m. gau- XVIIJa . llpust
ir pasamon11 cechuose. Vyresnieji cia mokesi ketverius, davo 2 kapas grasi11, o bat-
jaunesniems tekdavo mokytis penkerius ar net seserius siuviai 1579 m. - 2,5 kapos STA LO LAIKROOIS
metus. Mokiniai, kelet<t mem gyvendarni meistro na- grasi11 metini rnokestj. Tokio
V. Prennu, apie 1670 m.

202 VJLN IAUS GATVIU ISTORIJA Radni11k1J gatvt 203 Radninkq gatv es vakarin es puse s pa s tat a i

i
 atlyginimo nepakakdavo savaranki~i gyventi, todel pameistriai buvo meistni i~- nereikalauda vo. Ausakaliai 1636 m. sta-
laikomi ir nuo j1.1 priklausomi. Pameistriai dar galedavo ~iek tiek uzsidirbti atlikda- tute is pameistriq jau reikalavo trej1.1
mi jvairius smulkius remonto darbelius. Taaau juos privalejo dirbti po darbo arba mell.l stazuotes. (69,214) Ttek pat reikala-
valgiui skirtos pertraukos metu. Jie galedavo naudotis meistro irankiais, taaau me- vo pasamon1.1 garnintoj1.1 cechas. Barz-
dziagas turedavo naudoti tik savo. Gaut<1 atlygi galedavo pasilikti sau. Batsiuvi1.1 daskuciu pameistriarns buvo privaloma
ceche pameistriams buvo leidfiama pasilikti atlyginim-t uz smulk1.1 avalynes re- seseriu mell.l kelione. Kai kuriuose ce-
mont-1 . .lvej1.1 ceche pameistrys sau galedavo susifvejoti krepsi zuvies, taaau pel- chuose nuo vandravojimo nebuvo apsau-
na, gaut-1 uz parduot-1 zuvi, privaledavo pasidalyti su meistru. goti ir meistru sonos. Jie, kaip ir kiti, tu-
Pameistri1.1 darbo diena buvo ilga ir priklause ne tik nuo darbo pobodzio, bet ir rejo metus s tazuotis kitame mieste ir
nuo metq laiko. Dirbantys sunkesni darba, ypac lauke, dirbo trumpiau, o dirbantys grize j Vilniu dar pas kutj nors meistr<1
patalpoje - ilgiau. 1663 m. stikliq cecho statute nustatyta, kad kiekuienas pameistrys (tik ne tevo dirbtuveje) atlikti dvej1.1 me-
turi meistrui dirbti penkiolika valand11, tai yra keltis ketvirtq valandq, o baigti dirbti nakti, lll praktik<\. (69, 112) Is pradziq privalo-
desimtq valandq. (69,279) Per 18-os valand1.1 darbo dien& parneistrys turejo 3 valandas mos stazuotes tamavo amatininkq kva-
poilsiui ir valgiui. ~altkalvi1.1 pameistriq darbo diena buvo ziem& 17, o vasarq - 15 lifikacij& kelti, o veliau jos virto patogiu
valandq. Jiems statutas numate pertraukas valgiui: pusryciams 8-<\ valanda, pie- bodu atsikratyti pameistriais, neleisti
turns - 12--1 ir vakarienei 7-& valand<1 vakare. Dar ilgesne darbo diena irasyta 1745 jiems tapti visateisiais meistrais. Kai ku-
m . katiliq cecho statute - pameistrys darb& turejo pradeti 3-i& valand& ziem& ir 7-<1 rill cech1.1 statutai pameistriams nuo
valand<1 vasar<1 ir baigti 7-& valand& vakare. (143, 130) sios keliones leisdavo atsipirkti. Skardi-
Meistras privalejo kas dvi savaites pameistriui duoti po pus,: gra~io piraai ir kas ninku ir adatininkll ceche tokia ispirkos
savaite aprllpinti muilu, ~iltu vandeniu ir svariais marskiniais, kad ieskodamas skal- suma sieke 6 kapas lietuviskq grasiq ar-
bejos, meistro darbo neapleistlj. (69,286; 70, 119) ba 15 lenkiskq zlotq.
Buvo labai ziOrima, kad pameistrys netinginiautq ir be reikalo po rniestq nesi- Pameistriai is Vilniaus dazniausiai
slaistytq, net ir padedamas meistrui parduoti produkcija, kad per daznq dykinejimq keliaudavo i Lenkijos karalystes mies-
pasileidimas ir sugedimas nesidaugint14. (69, 264) Jeigu meistras netektq mokinio, o kito tus. Kepurininkai dazniausiai kvalifi- 2 YDU
KULTI NIS
dar neturetq, pameistrys turi atlikti mokinio pareigas, ir jeigu ponia meistriene tar- kuodavosi Lvove, Psemislyje, Krokuvo- S ID A BRO
naites kutj laikq taip pat neturetq- netinget11 ir nesigedyt11 poniai meistrienei patarnau- je, Liubline, Varfovoje. (69, 422) Nemazai DI RBIN YS
ti, tai yra malkij priskaldyti, vandens atnesti ir, kas bus liepiama, vykdyti, nes ir pats pietlj pameistriu i~ svetur atvykdavo ir i Vil- (BA LZ AM INE),

arba vakarient!s dalyviu bus, - kalbama 1742 m. katiliq cecho statute. (70, 119) niq. Senieji dokumentai mini Vilniuje
XVIII-XIX a .

Pameistrys negali niekur kitur nakvoti, tik meistro, kuriam dirba, namuose, sa- besistazavusi us auksakali Niki& is Ka- OIR:2:.0 SACTlS
koma saltkalvi1.11663 m. statute, - jei kur kitur linksminsis, namo turi grjzti vasar& raliauaaus, Antoni ~mioli is Niumber- SU VYCt U ,
9-a, o ziem<17-q valand&. Pazeidejas turi moketi vieno zloto baud&. (69, 51 ) Labai krei- go, Lorenc& Vilanc<1 is Liubeko, muri- XV III a.

vai buvo ziurirna i bandym& linksmybes pratesti ir sunk11ji pirmadieni ilsetis. Pa- ninkus ir dailides i~ Lenkijos, Vokietijos
meistrys, kuris pirmadieni (jeigu sventt!s nebuvo) nedirb(lj, privalo cecho skrynelen idt!ti du ir Italijos. Puodziu cecha~ turejo stazuo-
lietuvi§kus gr~ius, - sakoma skardininkq ir adatininkq cecho 1663 m. statute. (69, 263) tojq rus1.1, vokieau ir lenk1.1. (115, 93) Mo-
Atlikes privalom& metq praktikq pameistrys dar netapdavo teisetu meistru. Jis rinink1.1 ir dailidziq cecho 1595 m. statu-
privaledavo vykti i kit& miesta, turintj atitinkam& cecha, ir ten ,,stazuotis" pas vie- te rninirni i Vilniu atvyk~ darbo ieskoti
tos meistr&. Tai buvo vadinama vandravojimu. pameistriai lenkai, italai ir vokieciai. (69,
XVI a. cech1.1 statutuose dar retai sutinkame nuostatas apie privalomq parneistriq l12) Nemaza atvykusill pameistriu aa
vandravojimq. Kepurinink1.1 ir skerdik1.1 cech1.1 statutuose net nurodoma, kad tokia tapdavo meistrais ir pasilikdavo Vilni~-
kelione neb~tina, auks~ai tenkinosi vieneri_1.1 metq kelione (69, 12i, XVII a. pri- je. XVIII a. pirmoje puseje net 45 Vil-
0
valomas keliones pame1striarns I savo statutus 1rase net tie cechai, kurie anksaau to niaus auksakali1.1 cecho mei5lrai buvo

204 VILNJAUS G ATVJl,J ISTORIJA R"d · 205 Rodnink\l ga t ves vakar ine s pu s e s pa s tat ai
" n111k 14 ga t vt
"'
kile is kihl vietovi11, o pameistrio mokslus baige Vilniuje.
lik septyni meistrai buvo vietiniai, taaau ir tie daugiausia
vokieaai. (71, 28-31) Tuo laikotarpiu buvo simtai rekomen-
dacijtt amatininkams, norintiems tapti teisetais Vilniaus
miestieaais. Beveik treMalis it1 gime Vilniuje, dalis kile is
ivairilt Lietuvos vietovh.\ - duonininkai Jonas VaitkeviO.us
is Punios ir Andrius Kunickis is Kupiskio, batsiuviai Jonas
Markeviaus is KMainiq ir Simonas Sankeviaus is Seirij11,
stalius Laurynas Krasinskis is Bartinink11, dezuaq meis-
tras Andrius Pavlovskis is Ramygalos. Kai kurie atvyke is
Mafosios Lietuvos - Stalupen11, Instenburgo, Tilzes, gausu
meistrq is Lenkijos ir LOK zemiq - Gardino, Slonimo, To-
runes, Lvovo, Gdansko. Tarp atvykeliq- balnius Samuelis
TURTIN GU
Griunvaldas ir audejas Liudvikas Hintcas is Brandenbur-
II XIX ~.
MI ES TI EC IU go, siuvejai Gerhardas Lade is Biremo, Jok!ibas ~naideris
KR l':SL AI is Berlyno, Simonas Volframas is Drezdeno, Andrius Hor-
nas is Bambergo. Buvo atvykelit1 is Italijos mieshl, Pran-
ciizijos Bordo miesto. Vienas meistras vyndarys i Vilniq
atvyko is Makedonijos. (197)
Atvykes i kurj nors didesnj miest11, pameistrys privale-
jo kreiptis i cecho seni!in11, paskirdavusj, pas kurj meistr11
Cl
toks keliauninkas turi dirbti. Taaau 1742 m. katilit1 cecho
statute sakoma: kiekvienas keliaujantis pameistrys, it svetimq
kraM11 atvyk~s i Vilni11, nepriklausomai kuriuo keliu jis atvykt11,
I neturi aplenkti pinnosios katiliaus dirbtuves. feigu meistro ne-
rastq, privalo su tos dirbtuves pameistriu paduodamas rankq pa-
sisveikint, po to jtjes i namq pasisveikint su ponia meistriene.
Ten nusiem~s keliones krepseli eiti i dirbtuv~ ir imtis kajo. (69,
118)Jei meistras atvykeliui pameistriui darbo neturehl, -
kalbama siame statute, - jam reikia duoti grasj ir nusiqsti
i cecho namus. Cia jau vyresnieji spresdavo tolesnj jo liki-
m11. Pirmiausia atvykeli pameistrj si!ilydavo cecho meist-
ro na§lei, jai atsisakius - meistrui, maZai mok.i-
nit1 ir pameistriq. Pradejes dirbti pas meistr11 jis privalejo
dirbti ne trurnpiau kaip dvi savaites. Susirgusiu pameist-
riu bodavo Iiipinamasi kaip cecho nariu.
Atlikes kvalifikacijos kelimo kelione ir noredamas tapti
meistru, pameistrys turedavo pagarninti nustatyt11 pavyz-
dinj darb11 - majstersztuk, kurj ivertindavo cecho vyresnie-
ji ir visa brolija. XVI a. besikuriantys Vilniaus cechai is pa-
meistriq pavyzdinio darbo dar nereikalaudavo. Majsters-
206 VJLN IAUS GATVII,/ ISTORIJA Rad11inkr1 gatv i
l
1
ztuko daryti nebatina, - ra§oma 1582 m. kepurininkq statute. (69, 29) Kiti cechai numate
galirnybe n~o. pavyzdinio ~a~bo atsipirkti: i cecho skrynele idedant tam tikr'I pinigq
sum~. SiuveJal nuo pavyzdrruo darbo galejo atsipirkti imokedami 7-ias kapas lietuvis-
kt1 gra§it1 (69, Bl), zvejai - 4-ias. (69, 293) Vengdarni konkurencijos, r!ipindarniesi meistrq
kvalifikacija, kai kurie cechai gana grie:!tai reikalaudavo pateikti pavyzdinj darb'I _ di-
deles kvalifikacijos, kruopMaus darbo ir daug laiko reikalaujantj gaminj. Pirmojo auk-
sakalit1 statuto pirmame skirsnyje nurodyta, kad pameistrys, noredamas tapti meistru,
privalejo padaryti bokal11, antspaud11 arba salm11 ir :!ied~ su brangakmeniu. 1596 m.
statute numatyta kad pameistrys turi padaryti taure ir :!ied11 su antspaudu (signet'!).
Siuvejt1 ceche kandidatas turejo kreida ant stalo nubraifyti kunigo alb11, arnot11, baz-
nytine kap'I., vienuolio drabuzi, dalmatik'I., g!ini11 pasto arkliui, palapine su dviem ku-
polais ir tokio pat auksao palapine su vienu kupolu. Staliq ceche kandidatas meistru
komisijai privalejo pateikti savarankiskai pagamint11 spint11, sustumiam11 stal11 ir saskiq
lent11 su saskemis. (143, 135) Stikliai turejo pagarninti monstrancij11 su spinduliais, :!ibin-
t11 su boksteliais ir ind11 a!yvai laikyti, druskine, kitokius pavyzdinius stikli11 gaminius,
puikiai padarytus. Mokantys tapyti galejo ant stiklo nutapyti Dangun Zengirno ar Kris-
taus Kantios siuzetus. (69,270) Daiktai turejo b!iti dail!is, puosnus, meistras turejo paro-
dyti ir techninius igudzius, ir didele menine kult!ir11.
Raaai turejo pagaminti kariet11, audejai - isausti ranksluostj ir plonos drobes atrai-
:!11, m!irininkai - nubrai:!yti ir savarankiskai ism!iryti skliautuot11 r!isi ir kamin11. Koji-
niq meistrai - numegzti kojines trim virbalais ir raStuotas pirStines iS grynos vilnos, be
jokios klaidos padarytas. Barzdaskuaai-chirurgai laikydavo egzarnin11 ir turejo pasiga-
minti jrankius: is duoto plieno gabalo pasidaryti skustuv11, isgal11sti zirkles ir paruosti
flebotom11 bei per dvi savaites pagaminti nurodytus tepalus.
Pavyzdiniam darbui pagarninti buvo skiriama iki ketvircio mehl. Nesugebejusiam
laiku jo padaryti buvo skiriamas papildomas laikas. Audejai papildomai skirdavo ke-
turias savaites, jei ir tada pameistrys nesugebedavo pavyzdinio darbo padaryti, termi-
n11 pratesdavo dar ketvirau mehl. XVIlI a. pavyzdiniai darbai tapo galingu irankiu
meistrq rankose. Uztekdavo paskelbti, kad darbas neatitinka reikalavirn11, ir meistro
kvalifikacija neb!idavo skiriama. Auksakalit1 ceche meistro s!inus arba dukte, istekeju-
si u:! auksakalio, nors dar ir ne meistro, bei vel istekejusi nasle galejo padaryti puse pa-
vyzdinio darbo, nes /engvatq ui tevo arba pirmojo vyro nuopelnus turi. (69,428) Puse pavyz-
dinio darbo atlikdavo ir puse stojirno mokesao mokejo audejt1 cecho meistro s!inus, be
to, jis neprivaledavo metus dirbti pameistriu. (69, 75) 1639 m. audejq statutas pameistrj,
vedusi meistro nasle ar dukr11, atleisdavo nuo pavyzdinio darbo. )is i cecho skrynele
mokejo vien11 ,audon11ji auksin11. (69, 219) liek pat mokejo pakinktininkas pameistrys,
vedes meistro dukr11, vedes kit11, ne cecho nario moterj, mokedavo 12 kapt1 grasiq. (69,
291) M!irininkq ir dailid:!it1 meistrq artimieji tokit1 lengvahl neturejo.
Moterq padetis to meto visuomeneje buvo gana komplikuota. Mirus meistrui, brci-
lija nepalikdavo nasles mirti badu, is cecho kasos j'I selpdavo, meistro nasle kurj laik'I
galejo gyvendama dorovingai pati laikyti dirbtuve. Barzdaskuat1 cecho 1509 m. statu-
207 Rodnink1.t gatve s vakarines pu s e s p as tatai
 to 6-ame skirsnyje sakoma: jeigu ta naslt metus ir dienq sMtjo ir masq amatu maitino-
si, kai praeis metai ir viena diena, tada neturi masq amatu verstis. (69, 7-9) Kepurinink4,
.
- ~ " - ,L jl-·-""...,..,=
... • ----:,.
_;J· ' .•
senneginink4, pedkelnininkq ir kitu cechq meistrq naMes po vyro mirties amatu .. ,""('/ ...
.,. .,..----
--- -· -. · --·

galtjo verstis kiek ilgiau - metus ir !lesias savaites. Kai kuriuose kituose cechuose,
pvz., audtjq ir puodfi4, meistrll naMes ir jq vaikai naMaiciai po meistro mirties ga-
1 ~- r
I'
lejo toliau laikyti dirbtuv('. Tuo atveju cecho vyresnieji skirdavo pameistri, kuris tal-
kindavo, kol vaikai paaugs arba kol naMe vel istekes. Bevaikei naMei siuose cechuo-
se nuolaidq nedaryta. (69, 299) Kilo vyro nesusiradusi prarasdavo dirbtuv('. ldomi
nuostata jrasyta 1663 m. saltkalviq cecho statuto 25 skirsnyje. Naslei leista paciai
,,., .6,, ',.!,i.:J_
pasirinkti sau tinkam<1 pameistrj ...jei lietuvt - lietuvi, vokiett - vokieti, kuris jai patin- t r~ /

ka, cechas turi duoti, - rasoma statute. Jei rneistras, turintis du parneistrius, atsisaky- (h':.._,
tu patenkinti na§les pasirinkim<t ir parneistrio neiMeislll, turi i cecho skrynele rno-
keti baud11 - dvi kapas grasiq. (69, 278)

·.t~it4~ ~ I~';=-~~~ ~-.

Tiek mokiniu, tiek parneistriu galejo boti tik vyriskos lyties atstovai. Taciau buvo
cech4, kur arnatu galejo verstis ir rn.eistro zrnona ir dukte. Joks to amato meistras ne- -Qi
• f ;~ · . -·
gali nei marcios nei mergos prie savo audimo amato pasodinti, isskyrus savo imonq arba
dukrq, nes kas tai padarys, bus baudiiamas trisdesimties /ietuviskq grasiq bauda, - sako-
rna 1578 rn. audejq statute. (69, 68)
kapq grasiq vaises surengti nepakako. Kai kurie cechai ribojo vaisems skirt'! surn 11. VIL N IA US

Meistrai Audejq ceche ji negalejo virsyti 10-ies kapq grasiq. Tik kalviq-katiliq-saltkalviq pri- PRI SIM I N I MAS

Sekmingai jveik('s visas kliutis, kandidatas i rneistrus dar privalejo surnoketi istoji-
rno rnokesti ir cecho broliarns surengti puot11. Kiek islaidq turejo parneistrys, norin-
tis tapti visateisiu, tarkirn, batsiuviq cecho nariu, baisu ir pagalvoti. 1665 rn. batsiu-
viq cecho statute apskaiciuotos visos kandidato i rneistrus islaidos. Cecho vyresnie-
sierns ir baznycios islaikyrnui jis turejo irnoketi po 18 grasiq. I cecho skrynele jam
tekdavo jnesti 8-ias kapas lietuviskq grasiq. Tiek pat- 8-ios kapos lietuviskq grasiq
- buvo skirta vaises surengti. Be siq irnok4, baznycios patarnautojq islaikyrnui jis
mokejo 3 kapas, brolijos patarnautojarns uz darb11 - 3, kunigui kapelionui 2 kapas
grasiq. Dar 8-ias kapas grasiq tekdavo isleisti kitorns reikrnerns. (69, 324) Visos islai-
dos sudare net 40 kapq ir 36 grasius. Dideli pinigai.
XV1 a. meistrq stojamasis mokestis svyravo nuo 2 kapq grasiq {audejams) iki 10
kapq grasiq (morininkams ir dailiderns). Veliau de! infliacijos jis augo. Druskinin-
karns - nuo 2 kapq gra§iq 1623 m. gaugo iki 12 kapq grasiq 1635 rn. Kepurininkq
stojamasis rnokestis nuo 1582 m. iki 1636 rn. isaugo Iris kartus - nuo 4-iq iki 12-os
kapq grasiq. 0 kur dar vaises gausierns cecho nariarns. Cechq korirnosi metu, XV1
a., kai kurie cechai dar nereikalaudavo vaisiq. XVII a. visq cechq statutuose si nuo-
stata jrasyta. 1639 m. astuoni vyskupo jurisdikos siuvejai, stodami i siuvejq cech'I,
surenge bendras vaises, kainavusias palyginti nedaug - 16 kapq grasiq (po dvi ka-
pas kiekvienam siuvejui). 1665 m. batsiuviq statute vaiserns nurnatyta 8-ios kapos
grasiq. Kur kas daugiau vaises kainuodavo batsiuviq ceche. 1713 rn. batsiuviq ce-
cho statute sakoma, kad jo,nariq turi boti 120. (70, JO) Cia agkiai nei dviej4, nei 8-iq
vilegijoje jrasyta gana praktiska nuostata. Vietoje brangiai kainuojani'iq vaisiq pa- K. Badm1ataui6us.
Litografija pa.gal
rneistrys i bendrijos skrynell' rnokejo astuonis lietuviskus sestokus, puse sios sumos J. Rustem<1,
buvo skirta isigyti veliav'I, biign'I, apsiaust11 ir ginklus. 1837
Palyginkime, kokios buvo to meto kainos. XV1 a. pabaigoje batq pora kainavo
18-20 grasi4, kvieciq saikas 12-16 grasi4, avizq - 4-5 grasius, nupenetas jautis 6--7
lenkiskus zlotus. Karaliskasis pastas pristatydamas laisk'i, uz kiekvien11 svorio lut11
(14,6 gramo), kad ir koks botq atstumas, irndavo po 4 grasius. (47, 1st) T. Kalkovskis
savo studijoje apie Lenkijos rnonetas pateikia XVIII a. pabaigoje buvusias ivairiq
gerimq Liublino kavinese kainas. Matyt, panasios atveztiniq gerimq kainos buvo ir
Vilniuje. Vengrisko vyno butelis 1773 m. Liubline kainavo 4 zlotus, burgundisko -
6, o sampano net 9 zlotus. Tusi'ias butelis kainavo 12 grasiq, karnstelis jam - 3 gra-
sius. Gorcius (apie 4 litrai) paprasto alaus kainavo 1 zlot11 ir 12 grasiq, o anglisko -
net 3 zlotus. Uz 3 grasius galima buvo pasirnegauti kavos puodeliu su cukrumi. Uz-
k11sti tiko ir silkute uz 4 grasius. (47, 336)
Apgynes ,,diplominj darb11", uzsirnokej('s visus nurnatytus mokesi'ius, iskeles
puot<1 meistrams ir pateikes dokumentus, jrodani'ius kilnw is teisetos santuokos,
pameistrys tapdavo visateisiu cecho meistru. Priirntas i cech<1 arnatininkas prisiek-
davo magistrate, tapdavo Vilniaus miestiei'iu ir buvo jrasomas i ginkluotq mieSlo
gynejq gretas. Tai vel pareikalaudavo nemazq islaidq. 1578 m. siuvej1.1 cecho Slatu-
te irasyta, kad pameistrys tapdamas meistru turi tureti visq ginkluotf su sa/mu, ant-
rankiais ir alebarda ir taip pasirodyti, priimdamas miesto teisr,

208 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radninktt gatv t 209 Radninku gat vt!s va k,1 r in t!s pu ses p;i s ta tai

l
 ·-·-·.:-,

Sueigos Jose dalyvaudavo tik cech

P rastai sueigos .budavo uzdaros. .
. .
o nana,. Uz cecho a-
Amatininkai rinkdavosi cecho namuose ir aptardavo broliios reikalus. Visuotine ce- slapcill paskelbun& grese rusti bausme. Pasaliniai negal'"o d . . P
cho nari4 sueiga, kurios sprendimai buvo priimami bals1.1 dauguma, buvo auks- . . . 1
-, a yvauti ne tik apta-
riant reikalus bet II skaitant valdoY4 pnvilegi·1·as. Net cecho . • .
ciausias cecho savivaldos organas. . nanq -<monoms ,r duk-
roms isimci11 nedarydavo: Ta,p pat ir cecho istekejusi moteris, iejusi i kambar' k ._
Ypac svarbios buvo kasmetines ataskaitines rinkimines sueigos. Dauguma Vil- . . ,- ,- . . . k I, ur ska,
tomi kara/11.1 patvir m I nuostata1, tr J'-1 lausiusi, privalo duoti vasko akmenj, _ sakoma
niaus cech4 pagal sern1 paproti metines sueigas saukdavo sv. Mikaloiaus dienq. Ta- kubilill cecho statute.
ciau :!vejai vyresniuosius rinkdavo sv. Petro, kepurininkai - sv. Jono Krikstytojo,
Kokiais nors reikalais i_broliios n~mus atejes baioras arba dvariskis irgi nega-
saltkalviai - sv. Baltramiejaus Apastalo dien&. Kasmetini1.1 sueig1.1 metu broliios na-
]edavo sau reikalauti garbmgesnes VIetos, o sesti ten, kur prasomas, nors senillnas
riai isklausydavo cecho vyresni1.1i1.1 ataskaitas ir kitiems metams issirinkdavo vyres-
turedavo atsi.zvelgti i svecio luom&. Ginkluotiems ateiti j brolijos svetaine tiek o-
niuosius. Bendroie sueigoie isrinktus cecho vyresniuosius ir seniurn1 dar tureio pa-
nams, tiek j1.1 tarnams buvo grieztai draudziama. Ginklus iie privaledavo pal~ti
tvirtinti magistratas. Rotuseie prisieke cecho vyresnieii tapdavo Vilniaus magistra-
priemeneje. Pabandes isinesti ginkl,i skaudziai nukentedavo. Su peiliu ar kitokiu
to nariais. Kai kurie veliau net budavo renkami burmistrais.
ginklu prie atviros cecho skryneles uz stalo sedintis stiklius mokedavo svarq (maz-
Per metus amatininkai ne kart& rinkdavosi cecho namuose. Sueig1.1 periodisk~-
daug 400 gram4) vasko. Jei jis buvo pastebetas slapta isineses gink1 4 buvo baudzia-
mas jvairiuose cechuose buvo skirtingas. Kas dvi savaites rinkdavosi kepurininkai
mas triguba bauda, tai yra 3 svarais vasko. Girtas i sueig,i ateies taip pat privaledavo
ir adatininkai, elgetos, zveiai, kubiliai, odminiai. Skardininkai ir kailininkai rinkda-
duoti svar,i vasko ir kitiems netrukdydamas tuoi pat apleisti cecho namus. (1-0, 40)
vosi kas keturias savaites. Katiliai ir tymo meistrai - kas ketvirtj. Rimtam reikalui
1538 m. kailininkll cecho statute rasoma: broliai, jrasyti i brolijq ir sveciai, atejr j brolijos
esant budavo saukiamos neeilines sueigos.
namus, prideramai pagarbiai sedet1.1, nepadoriai tarp savrs nekalbet1.1, ant stalo nelipfll ir bro-
Amatininkai privaledavo dalyvauti cecho sueigose. Atvyke i sueig& i cecho skry-
lijos midaus nelaisty/14, pak/usniai ir su saiku ger/1.j ir ialos nepadaryfll. (143, 5-9)
nele privaleio imoketi tam likr& pinig1.1 sum'l, dazniausiai po 2 lietuviskus grasius.
Nepaisant draudirnq i sueig,i ateiti ginkluotiems ir neblaiviems, mustynes ir
Nedalyvave sueigoie budavo baudziami. Pirm& kart& be rimtos priezasties sueig&
skandalai cech4 namuose buvo gana dazni. 1668 m. birzelio 2 d. odmini4 cecho vy-
praleides mokeio 2-3 grasius, taciau neatvykus i kitas sueigas bauda augo kone ge-
resnieji skundesi magistratui, kad girtas i sueig& ateies odminys Jonas Gudelis uz-
ometrine progresiia. Kailiadirbiai, pirm& kart& nedalyvave sueigoie, mokejo 3, an-
gauliojo ir pludo vyresniuosius, o palieptas iseiti sukele skandal4 mosikavo lazda
tr& - 6, treci& - 9, ketvirt& kart11 - net 20 lietuvisk1.1 grasi1.1. Penkt& kart& is eiles su-
ir nutrauke sueig& net skrynelr su karaliskomis privilegijomis nuo stalo teko nuimti ir pa-
eigoje nedalyvavusj amatininkq vyresnieii turejo bausti savo nuoziura. Jei broliios
tiems pasitraukti, - skundesi jie. (69,351) 1704 m. rugseio 21 d. siuvejas Janas Kozlov-
narys, nepaisydamas nuobaud1.1, ir toliau ignoruodavo broliios sueigas, ii sodinda-
skis cecho sueigos metu sukele skandal& ir mustynes. Stora lazda gink]uotas iis uz-
vo i kaleiirn& ir laikydavo, kol nepripazindavo savo kaltes ir neatsilygindavo. (143,
puole vyresniii Jurgi Okusk& ir taip ii tal'ze, kad net lazda i kelias dalis subyrejo.
24-25) Atrodo, buta ir toki1.1 uzsispyreli1.1, kuri4 ir sitaip nepavykdavo i sueigas pri-
Okuskai po to teko gydytis. (70, 3)
sivilioti. Jau mineto 1663 m. saltkalvi1.1 cecho statuto 12-ame skirsnyje nurodoma,
Cechams kuriantis is pradziq sueigose tikriausiai buvo kalbama daugumos tos
kad cecho narj metus ir sesias savaites nedalyvavusj sueigose reikia isbraukti is
brolijos nariq kalba: lietuvi1.1, lenk1.1, vokieci4 ar rusinq (gudq). Taciau Vtlniaus ama-
brolijos s&raso. Noredamas legaliai verstis amatu iis vel, kaip pameistrys, privalejo
tininkams asirniliuojantis ir lenkejant oficiali sueigq kalba tapo lenkq. Tai veliau net
padaryti pavyzdini darb& ir sumoketi stojam&ii mokestj. (69,277) Cech1.1 sueigos vyk-
irasoma i cechq statutus. Stikliq cecho 1663 m. statute iau jsakmiai nurodoma, kad
davo grieztai nustatyta tvarka, pazeideiai buvo baudziami. Sekmadienio vidurdie-
sueigose turi buti kalbama tik lenkiskai. Kalbos nesuprantantiems turi buli vercia-
ni, 12 valand 4 cecho namuose ant stalo arba specialaus paaukstinimo uzkeldavo
ma. Nusi.zengusiems siam statuto nuostatui grese dviej4 svarq vasko bauda. (69, 268)
cecho skrynele, kuri11 iki 13 valandos laikydavo uzrakint&. Iki to laiko visi cecho na-
riai privaledavo susirinkti.
Prievoles
Atvyke cecho nariai uz stalo sesdavo pagal vyresnum11. Garbingiausias vietas uz-
Cech4 nariai privaledavo dalyvauti pamaldose. Brazdaskuciai kas savaite tureio
irndavo vyresnieii ir meistrai, seniausiai priirnti i cech&. Kituose cechuose prie stalo
dalyvauti treiose pamaldose Dievo ir cecho globei11 sv. Kozmos ir Damiano garbei:
sesdavo pagal tikejirn&: stikli4 ceche katalikai sededavo stalo kaireie puseie, kill! re-
pirmosios mmos sekmadienj uz broliios nariq sveikat<1, pirmadieni uz mirusius,
ligiill atstovai - desineje (69, 268), pas kubilius, atvirksciai - katalikai sedejo desineie.
penktadienj uz broliios nariq nuodemes. (69, 9) Nedalyvavusieii mokedavo baud<1.
13 valand,i cecho vyresnieji ir rastininkas savo raktais atrakindavo skrynele. Su-
Parna!das praleides stiklius pagal 1663 m. statut<1 tureio moketi 6 lietuviskus gra-
eiga prasidedavo iskilmingu statuto skaitymu. Pavelavusieji mokedavo baud,i. Pa-
sius, i pus,.- misi1.1 pavelaves - 3 grasius. (69, 265) Cech!.! nariai priva!eio globoti savo

210 V fLN IAU S GA TVIU ISTORIJA Rad11i11kl1 g al v~

211 Radninkll ga t ves v a karin es pu s e s p as t a tai

tikybos maldos namus. Jei cecho nariai buvo katalikai, baznycioje jie turedavo alto-
rill, skirt<1 savo sventiesiems glo~ams. Staciatikiai globodavo cerkves.
Katalikisku cechu islaikomi altoriai buvo Sv. Jono, Bemardinll, Sv. Trejybes ir ki-
tose Vilniaus baznyciose. Ypac daug amatininku cechu globojamu altoriu buvo Sv.
Jono baznycioje. <'.'.:ia savo altorius turejo kalviai, kubiliai, barzdaskuciai-chirurgai,
pakinktininkai, kurpiai, siuvejai, elgehl brolija. Skerdiku cechas nuo 1596 m. globo-
jo a\toriu Svc. Mergeles Marijos Dangun Emimo pranciskonu baznycioje Trakq gat-
veje. (69, 118) Ten altoriu turejo ir ba\tusnikai. Stikliai, gelumbes audejai, kojiniu ga-
mintojai, knygrifoi ir futliarininkai bei murininkai savo altorius turejo Sv. Bernar-
do ir Sv. Pranciskaus baznycioje, puodziai, kailininkai ir muzikai Svc. Trejybes baz-
nycioje Dominikonq gatveje. Pasamonu meistrai - Sv. Onos, alavininkai - Sv. Niko-
demo, o tymo meistrai - Sv. Dvasios dominikonu baznyciose. Turtingesni cechai sa-
vo lgomis baznyciose irengdavo savo sventiesiems globejams koplycias. 1628 m.
Sv. Jono baznycioje savo koplyci<1 ikure auksakaliu cechas. 1667 m. auksakaliu uz-
sakymu koplyciai buvo isdrozinetas altorius, uz kuri jie sumokejo 460 florinq.
Kepurininkq cecho nariai buvo staciatikiai. Jie globojo Skaisciausiosios Dievo
Motinos cerkve Rasose, tvarke altorius, juos apropindavo zvakenus, maike sven-
tik<1. Cerkvei buvo skiriama dalis pajamq uz midq ir vaskas zvakems. (69, 94) Tuo-
se cechuose, kur buvo pakankamai daug staciatikill, unitu ar protestantll, religi-
nes prievo\es buvo privalomos tik katalikams. 1638 m. karalius Vladislovas Vaza
leido amatininkams nekatalikams issipirkti nuo prievoliq baznyciai. (69, 216) Aude-
jai meistrai mokejo 1 auksirni kas ketvirti, o stik.liai nekatalikai nuo prievoles baz-
nyciai galejo issipirkti sumokeje 2 auksinus per metus. Kai kuriu cechu (pvz., ku-
biliu) nuostatai buvo dar liberalesni - nuo prievoliq baznyciai galejo issipirkti
meistrai katalikai. (69, 291)
Cechams galiojo karo prievole. Uz gautas privilegijas cechu nariai privalejo
nuestui atsilyginti karo tamyba. XV1 a. antroje puseje kiekvienas cechas turejo su-
daryti ginkluot<1 buri su savo veliava. XV1I a. pradzioje is cecho nariu buvo reika-
laujama tureti sautuv<1 ir kard<1. Magistratas, noredamas patikrinti cechu pasi-
rengim<1 ginti nuest<1, kasmet vesdavo karines pratybas. Nuo 1647 rn. nuolat vyk-
davo cechu karinio pasirengimo apzioros. Karinerns pratyborns buvo skirta aikste
prie Rodninkq vartq. Amatininkai budedavo ant nuesto sienos ir prie varhl, pri-
ziurejo cechui skirt<1 patrank'l, reikalui esant rnalsino nerarnurnus nueste. 1635 m .
kovo 7 d. pasipiktinusiems nuestieciams uzpuolus zydu gyvenam<1 rniesto dali,
pastaruosius apgyne ir isisiautejusi,1 rnini<t issklaide ginkluoti auksakaliai, siuve-
jai, saltkalviai ir kalviai. Tai pirmas ir bene vienintelis Vilniaus istorijoje uzfiksuo-
tas zydu pogrornas. Zydu bendrijos padekos uz isgelbejim<1 arnatininkai taip ir ne-
sulauke, taciau zydu bendrija minetus cechus apskunde rnagistratui, nes, ju rna-
nymu, amatininkai nepakankamai energingai juos nuo uzpuo\ikq gyne. (69, 197)
Kilmingu sveciq sutikimo cerernonijose amatininkq cechq nariq dalyvavirnas
taip pat buvo privalornas. Tai irasyta daugelio cechq statutuose. Baltos odos bei
212 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radninki4 galv~
zomsos isdirbeju ir pirstiniq gamintoju 1680 rn. statute isakrni .
· I ·' "ti" tik · k Ii a, pasakyta kad ce-
cho nariai pnva o 1,e1 su ti ara ll, Vilniaus vysku be" . '
. . pus I va1vadas. r69 404) Vil
niaus kojiniu gammtOJll, gelumbes audejq ir sukneliq meistrq 1684 ' -
• b · k 1· . m. cecho statu-
e nurodyta, k a d 112 ne uv1mq ara 1aus, JO mylistos pono Viii . .
t •. . nraus va1vados ar vysku
sutikime cecho narys . baudz1amas ketv1rcio vasko akmens bau da. (69, 423) Tokia . pati
po
nuostata buvo 1rasyta 1648 m. gelumbes audejq cecho statute.
Arnatininku cechu dalyvavimas katalikq baznycios sventin·, ..
. . . . cse proces1Jose, kaip
ir valdov1.1 sutikime, trup pat buvo pnvalomas, irasytas daugelio cechn st tutu
. b d a ose,
d I
0 bausmes ne a yvavus1ems uvo ar didesnes. Tymo odos isdirbej1.1 cecho 1688 m.
statute nurodyta, kad nedalyvave Devintiniq procesijoje jaunieji meistrai turejo
moketi puses vasko akmens baud,1 (69, 441), tai yra dvigubai daugiau nei nedal a-
ve karaliaus sutikirne. Bsisukti nuo sios prievoles buvo labai sunku. Baltos od: ir
zomsos isdirbej1.1 ir pirstiniu gamintojq 1680 m. statute nurodoma, kad pateisinama
priezastis nedalyvauti Devintiniq procesijoje galejo boti tik vestuves neda!yvavu-
sio amatininko narnuose arba rirnta jo liga. (69, 404) Bene griezciausios bausmes bu-
vo numatytos 1636 rn. kepurininkq cecho statute. Jame rasoma, kad uz nedalyvavi-
m<1 Devintini1.1 procesijoje gresia kalejirnas. (69,212) Vis de! to dalyvauti sventinese ei-
senose buvo net tik pareiga, bet ir didele garbe. Bandydami uzirnti geresn~, garbin-
gesne viet<1 sveciq sutikirno eisenoje amatininkq cechq nariai neretai net susirnus-
davo. 1724 rn. liepos 11 d. iskilnu1.1 metu prie Pilies vartq kilo sumaistis. Auksaka-
li1.1 cecho vyresnieji savo skunde rnagistratui apkaltino mesininkq cech<1, meginusi
uzirnti jam nepriklausiusi<1 viet<1 eisenos priekyje. Susistumdymo metu buvo su-
zeistas auksakaliq cecho pameistrys. (70, 67) Kepurininkq cecho meistras Janulevi-
cius uz garbe 1743 rn. Devintiniq procesijoje nesti cecho veliav<1 i ,,skrynele" sumo-
kejo 11 be ketvircio mustij taleriij. (70, 131) 1677 m. baltusninkq cecho senionas Marty-
nas Budzevicius rnagistratui apskunde salyklinink1.1 cech<1, pazeidusi tei~ ir papro-
cius ir Devintiniq procesijos metu bandziusi uzirnti viet<1 pries odmini1.1 cech<1, su-
kelusi s,1mysi ir sumususi du baltusnink1.1 cecho narius. (69, 296)
Vilniaus amatininkq cechq nariai eisenoje uzirndavo viet<1 pagal savo isteigimo
laik<\. Pinnieji eidavo seniausio ir turtingiausio auksakali1.1 cecho nariai, veliausiai
isteigtas cechas eidavo eisenos gale. Uz jo zygiuodavo pirkliai, su jais ir kai\ininkq
cecho nariai, kuriems nuo XV1 a. buvo paskirta vieta tarp pirk!iq veliaVtl.
Devintiniq procesijose, kaip rodo cech1.1 statutai, privalejo dalyvauti ne tik kata-
likai, bet ir staciatikiai. Lietuvos didziojo kunigaikscio ir Lenkijos karaliaus V!adis-
lovo Vazos 1642 m. birzelio 7 d. privilegijoje de! siuvej1.1 cecho ir Vilniaus bazilijon1.1
nurodyta, kad cechas kasmet turejo Sv. Trejybes cerkvei duoti po sesias vas"ko zva-
kes, Devintiniq procesijos metu tas zvakes turejo nesti sesi staciatikiai siuvejai, ei-
dami priesais sv. Marijos paveiksl<t. (145, 280-282) .
Amatininkai iskilrningose eisenose eidavo ginkluoti, o j1.1 ginklai nebuvo lik de-
koratyvine apdarq da!is. Is jq sveciq garbei dar ir saudydavo. Pasekmes, deJa, ne
visada bodavo sventiskos. 1648 m. magistratui buvo pranesta, kad kovo ZO d. su-
213 Rodninku gatves vakarines pu ses pastatai
 tinkant j Vilnil.1 atvykstantj karali1.1, del saltkalvill ir peilininkll kaltes vienas kai!i-
ninkll cecho naiys Grigas Puzelevicius neteko akies, daug kim cecho narill lengvai
suzeisti. (100, 42) 1682 m, rugsejo 8 d. per Vilniaus vyskupo sutikim<1 skerdikll cecho
nariai pafove dekano Mykolo Jezerskio tam<1, (69,414) 1673 m. murinink1.1, dailidziq
ir puodzi\l cechll atstovai skundesi magistratui, kad per Devintiniq iskilmes salykli-
ninkij cec/10 safaras, nebijodamas Dievo ir viesosios teises, atsistojo prie altoriaus ir magist-
rato bei senatoriij akivaizdoje persove kilo cecho veliavq, dvigubo kinietisko silko, auksine-
mis raidemis issiuvinetq, ir padare joje 4 sky/es. (43, 181-182)
Turtas
Amatininkll cech\l turtai buvo nemazi. Tai lefos, surinktos is cecho nari1.1, mokini1.1,
pameistri\l ir meistr\l stojamieji mokesciai, jvairios baudos. ~ie pinigai buvo saugo-
rni cecho skiyneleje, uzrakinamoje net keletu raktll, saugom\l cecho vyresnillj\l. Sta-
tum nuostatos draude cecho skiynele laikyti uz rniest<1 juosusios sienos. Ji turejo
bnti saugoma rniesto jurisdikai pavaldzioje teritorijoje - cecho namuose arba pas
cecho vyriausi<1ji meistr<1.
Apie cecho kasoje sukaupm leS\I dydi galime spresti is amatininkq skundq. 1663
m . batsiuviai cecho vyresniuosius apkaltino piktnaudziavimu. 1655 m. pries Mask-
vos kariuomenei isiverziant i Vtlniq cecho vyresnieji is rniesto isveze cecho izd<1,
kurj veliau panaudojo savo reikmems. Batsiuviai paskaiciavo, kad tuo metu cecho
izde buvo 1500 zlom giynaisiais, aksomo uz 730 zlotll, atlaso uz 310 zlotll, trys ce-
cho veliavos, ginklai ir bendra 700 zlom suma jvertinti sidabriniai zibintai. (143, 291)
Savo cecho vyresniuosius, tais pat 1655 m . is Vilniaus isvezusius brolijos turt<1 - du
sidabrinius zibintus ir 330 kapq grasiq giynaisiais, - apkaltino ir salyklininkai. (143,
281) Vyresnieji tariamai cecho turt<1 uzkase ~vc. Mergeles Marijos Dangun Emimo
baznycios kapinese, o veliau jo nerade. Tardymo metu paaiskejo, kad brolijos vy-
resnieji gudravo. Liudininkai patvirtino, kad per badmetj vyresnieji uz cecho pini-
gus sau pirko kviecius, spekuliavo ir paliikininkavo, dali pinigll skolindami ki-
tiems. (69, 260)
Narnai
Meistras su savo mokiniais ir pameistriais dirbdavo nuosavame name ir tik per su-
eigas, sventes bei kitomis progomis rinkdavosi cecho namuose. Turtingesni cechai
turejo savo murinius namus. Is 1690 m. Vilniuje buvusiq 15-os dideliq mOrini\l na-
mq devyni priklause cechams, dar 14 namq cechai nuomojosi.
Cecho namuose buvo saugoma ,,skiynele" su valdovq privilegijomis ir cecho pi-
nigais, bendri cecho ginklai: ietys, alebardos, muskietos, alavas kulkoms, parakas.
c'.:ia taip pat buvo laikomos cechq veliavos, bognai ir kiti muzikos instrumentai bei
laidotuviq iranga. Kai kurie cechai savo veliavas laike baznyciose prie savo brolijl.l
islaikomq altoriq. Veliavos buvo puosnios - kurpiq balto silko veliavos centre bu-
vo sv. Onos paveikslas, pakinktininkq geltono silko veliavoje buvo pavaizduotas
214 YJLN IAUS GATVITJ ISTORIJA Rad11ink11 gatvt!
J
ezaus krikstas Jordano upeje, raudono silko veliava su TriJ'" K 1.
. . . . . .
. .
ara I\I atva1zdu pn-
k]ause jungtiruam kalv11.1, la1krodinink1.1, durnplininkq cechui. (J?9, 83-lOS)
Amatininkll cechai, kaip ir midaus brolijos buvo broliskos org • .. J
. . . . . . . ' aruzaaJos. \I na-
riai nereta1 net su se1morrus 1vamorrus progomis rinkdavosi cecho namuose, kur ne
tik sprende bendrus cecho reikalus, bet ir linksminosi, soko, lose kortomis ar kau-
Jiukais, gere al1.1, mid1.1, degtine. Brolijos namai paprastai turedavo teise ne tik ga-
minti, bet ir pardav~eti (sinkuoti) pasigarnintus gerimus. Kiekvienas cechas turejo
bravor<1, indus be1 kit<1 daznoms puotoms bOtin<1 irang<1. Brolijos namai buvo ne tik
cecho naritt sueigll vieta bet ir savotiskas klubas bei karcema.
Cecho namas paprastai turedavo ,,gaspadoriq" - dazniausiai nuominink<l, kuris
jame gyvendamas priziurejo patalpas, patarnaudavo susirinkusiems. Cech\l nariai
buvo visokitt tautybi1.1, tad kai kuriq cech\l namuose gerimus pakaitomis ,,sinkuo-
davo" lietuvis, rusinas ar vokietis. 1663 m. stikliq cecho statute sakoma: sinkuotojll
turi bati du: vienas lietuvis, kitas vokietis, kurie cecho namuose turi bati kiekvienq sekma:
dieni nuo pirmos iki antros valandos. (69, 284) Jiems niekas neturi kliudyti. Statute jsak-
miai nurodyta, kad tas, kuris nebadamas sinkoriumi stebt!s kilo sinkoriaus darbq be jo su-
tikimo (ir tikriausiai sinkoriui kliudys dirbti), bus baudziamas.
Kailiadirbiai jau 1538 m. turejo brolijos nam<1 Arklitt gatveje. Siuvejai turejo du
namus. Vien<1 jq Pilies gatveje siuvejams mirdamas padovanojo cecho naiys Petras ELGETA
Litvangas. Kit<1 nam<1 Didziojoje (Turgaus) gatveje uz 600 kapq grasiq siuvejai jsi- J. Ammanas.
Medfio railinys,
gijo 1617 m. ~is namas turejo teise prekiauti vynu, malmazija, midumi, alumi ir XVI,.
degtine. Kepurininkai savo brolijos nam<1 turejo Rasose greta savo globojamos cerk-
ves. Batsiuviai 1588 m. jsigijo nam<1 miesto pakrastyje - Smolensko gatveje. 1690 m.
jie turejo dar vien<1 nedideli murini nameli prestizineje vietoje - Didziojoje gat-
veje. Skerdikai 1629 m. jsigijo nam<1 Vokieciq gatveje. Pilk1.1, raudon1.1, baltq
odq isdirbejq cecho namas 1630 m. buvo Traktt gatveje. Kalviq ce-
chui 1538 m. priklause namas Arkliq gatveje. 1666 m. ji pardave
kalviai persikele i kit<1 nam<1 Vilniaus gatveje. Salyklininkai na-
m<1 turejo Trakq gatveje.
1642 m. auksakalys J. Bahaterovicius auksakaliq ce-
chui uzrase savo milrini nam<1 Filipovskio gatveje (da-
bar Gaono g. 6) su irengtu bravoru ir jo jranga: kati-
lais alui bei salyklui ir statinemis. Veliau pablogejus
cecho finansinei boklei auksakaliai si pastat<1 prara-
do. 1690 m . nam\l s<1rasuose jvardytas kitas auksa-
kaliq cecho namas uz Rudninktt vartq. (144, 474)
Elgem cecho nariai taip pat turejo nuolatine
viet<1 savo sueigoms. Didziojoje gatveje, priesais Ro-
tuses aikste, antrame name nuo Saviciaus gatves, ei-
nant Rotuses link, ~v. Jono klebonijai priklausancia-
me name xvn a. pradzioje veike elget\l brolijos kar-
215 Rndninku gatve s vakarines pu s es pastatai
 ---
oema, Stai joje kas dvi savaites ir
privalejo rinktis elgetQ cecho na-
-- .- . 1'-, ,
.~-u
-"%~-•.
;~\ _2 _. ~- 1\
riai, Antrojo pasaulinio karo
metu ~ioje vietoje stoveje pasta-

. ,. . .
tai nukentejo, Nugriovus bu-
. vusi1.1 keturi1.1 nam1.1 murus

"'·- ~
' . ,- , i '· "
:-:.; -,,, . i : ., j1.1 vietoje pastatytas naujas
namas, Didzioji g. 22.
4 . ' '
1811 m. geguzes 23 d. Vil-
.- ......._ ... ... -_._ ; niuje buvo jvesti Rusijos
amatQ istatymai, oficialiai lio-
vesi galioti cechams suteiktos pri-
MIKAL O JA U S MIKALOJUS

RADVIL O !-
vilegijos, Jeista veikti ir savaranki~- KRISTUrAS

lt U llOIO S ARV U koms, cechams nepriklausancioms RAOVILA

DAI.J S dirbtuvems. Atsirado cechll, kuri1.1 meistrai N AS LAIT£LI S

GraviQra,
Apie 1550 m
jungesi pagal tautybes. Nuo 1823 m. kuresi pir- XVUa. pr.
mieji zyd1.1 amatinink1.1 cechai. (73, 208)
M JKALO/AU S

l< A D V JLO S JUOD O JO

XIX a. i Vilni1.1 pludo daug pigesnes atvezti-
l'ARAD IN IU S ARVl,J nes pramonines prekes, sekrningai konkuruo-
DALI S 1~11 ; ., Jmu ) janc"ios su vietos amatinink1.1 gaminiais, Cechai
ML'istr,,-. K. Lochncri s,
konkurencijos nepajege jveikti. Prasidejo
.1pil' )555 m .
amatQ decentralizacija. Smulkios amati-
ninkQ dirbtuveles i~sisklaide po vis<1
miest<1. XIX a, pradzioje buvo panaikinti
kepej1.1, kruopininkll, salyklininkll,
zvejll, druskininkll, muzikantll, am-
ziaus viduryje uzdaryti liejikll, vi-
ni1.1 gamintoj1.1 cechai, 1835 m, i~
visQ Vilniaus cech1.1 amatininkll
tik 86 turejo savo namus, tac"iau
dauguma (net 55) buvo medi-
niai, menkaverciili
Paskutiniai cechai Vilniuje
buvo uzdaryti XIX a, pabaigoje,
tal'iau amatinink1.1 dirbtuves
nei§nyko, Jos isliko iki 1940 m,
SovietQ valdzios metais amatinin-
k4 dirbtuveles buvo panaikintos,
amatininkai suvaryti i jvairias ar-
teles, taciau jos jau nieko bendra
su amatinink4 cechais neturejo,

217 Rodninkq gatves vakarine s puses pa s t.it.ii

216 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rnd11 ink 11 g 11 tvt
 Amatinink1.1
cecho namas
Rudninkll g. 13
/ Pos esija 282)
1985-1992 m. sio namo architektiirinit~ tyrimq metu Iil-
siuose rasti mnro fragmentai rodo, kad cia jau XIV a. pa-
baigoje ar XV a. pradzioje stovejo tipiskas gotikinio laiko-
tarpio miestiecio gyvenamasis namas. Dviejq patalpq Iii-
sys is pradziq buvo antzemineje namo dalyje, taciau kaip
iprasta, nebuvo skirtas gyventi, o buvo tik podelio, dirbtu-
viq, prekybos, kartais reprezentaciniq patalpq vieta. Ve-
liau, augant kultiiriniam sluoksniui, si antzemine dalis uz-
...,.__.,. _ sidenge. XVI a. gale sios miesto dalies namq savininkai ne
kart& skundesi karaliui, kad magistratas leidzia aukstinti
grindinius. Gatves sq11asos jau seme namus. Aptariamas
pastatas stovejo gynybines sienos miesto puseje prie Rudninkq vartq. XVI a. pabai-
goje jo savininkai mire nepalikdami paveldetojll- Kaduko (ismaros) teise pasinau-
dojes karalius nam& 1599 m. atidave Zaleskiui. l antr&ji gyvenam'l namo aukst'l tuo
metu biidavo patenkama mediniais arba muriniais laiptais, kurie greiciausiai tradi-
ciskai buvo irengti centrineje priemeneje. Namo pirmajame ir antrajame aukstuose
centrine priemene su virykle junge dvi priespriesines gyvenamas pirkias, vienoje
kuri11 buvo irengta reprezentacine sale. Tyrimll metu sioje pirmo auksto reprezen-
tacineje patalpoje aptikta XVI a. vidurio freska.
Namas skirtinas mazlljll mumamill tipui. Posesija turejo vartus i kiem11, nes XVII
a. pirmos puses dokumentas mini krautuvele prie vartq. Krautuvei greiciausiai
priklause keturi riisiai ir pirmo auksto patalpa. Is ukinill pastatq minetinas bravo-
ras ir pirkele prie jo. Galine posesijos siena XVIII a. sliejosi prie 304-os posesijos, ta-
.Sau, kaip mano Arimeta Vojevodskaite, cia galejo buti antrieji jvaziavimo vartai,
nes 304-a posesija greiciausiai buvo tranzitine. Labai tiketina, kad per j'l buvo bent
jau pescilljll takas i miesto sienos vartelius, kuriq buta apsciai. Tai rodytq ir pirmi-
ne 1187-os posesijos vieta - cia stovejes dvarelis savo frontonu buvo nukreiptas i
Riidninkll vartus. ls pradzill aptariamas namas greiciausiai buvo gyvenamas, ta-
ciau netrukus atiteko amatininkll cechui.
1645 m. namo kronikoje nurodoma, kad jis vadinamas kamienica Nohowniczowska.
Kronikine knyg'l 1801 m. rasanciam sis terminas nebuvo pazjstamas, todel doku-
mento termin& jis i§taise i jam suprantamesnj kamienica N6icowicznikowska - _taigi is
sio uzraso galetume spresti, kad namas anksciau priklause astrilljll ginklll meistrll
cechui. Siuo vardu -Astrilljll ginklll cecho namas - pastatas ir vadinamas.
_Mtrilljll ginklll meistrai priklause jungtinei gelezies meistrq brolijai. J. I. Krasev-
skis remdamasis Zygimanto Senojo 1516 m. kalviq, katilill ir saltkalviq cecho jku-
218 VILN IAUS G ATVIU I S TORIJA Rad11i11kl1 g atv t
rirno privilegija, teige, kad siam cechui priklause ir astrilljll irankill meistrai (55, 277,
285 ), taciau su sia nuomone nesutinka H. Lovmianskis. (69, 12)
Musil istoriografijoje astrilljll ginklll meistrai, vadinarni peilininkais, tarp kitq
gelezies dirbiniq meislfll minimi 1601 m. Atskir& padalinj prie kalviq, saltkalviq,
katiliq, kardininkq, laikrodininkll jie greiciausiai buvo sudare anksciau, 0 nam&
282-oje posesijoje, kai kuriq istorikq nuomone, is Zaleskio galejo perpirkti
1599-1601 m. laikotarpiu. Taciau, nesant aiskiq to meto dokumentinill nuorodq, kai
kurie tyrinetojai mano, kad 1599 m. dokumentas mini gretim11 nam11, o pirmasis
prie Rudninkll vartq gynybines sienos miesto puseje stovintis namas jau anksciau
galejo priklausyti gelezies meistrq brolijai.
B. Gudonyte ir A. Vojevodskaite savo architektiirinill istoriniq tyrimll ataskaito-
je (32) mano, kad pastatas greiciausiai priklause ne astriqjll ginklll cechui, o siuvejll
cecho filialui - nogovicnikams, o de! sios klaidos kaltas namo kronikq rases rasti-
ninkas.
Lietuvoje siuvejll cechas karalisk'lj'l privilegij'l gavo 1495 m. Siuvejll cechui is
pradziq prik.lause ir kepurininkai, sermegininkai bei nogovicnikai, tureje atskiras
brolijas bei cecho namus. lki 1729 m . sio cecho amatininkai i atskiras brolijas buvo
susijunge pagal kilme - lenkq, rusq, Brolija klestejo ir vystesi XVI a., ypac
pirmojoje puseje.
Nogovicnikll pavadinimas i lietuvill kalbq neisverstas, jq cecho istorija Lietuvo-
je dar netyrineta. Zinoma tik, kad tai buvo siuvejll cecho filialas. Jo meistrai garnin-
davo specifinj apavq - pedkelnes, daznai su odos priedais arba visiskai odines. Ce-
cho produkcija ypac populiari XIV-XVI a. Veliau madai pasikeitus pedkelnes liau-
tasi garninti. 1723 m. Vilniaus miesto cechq sqTase nogovicnikq vardo jau nebera.
XVII a. viduryje (po 1630 m.) pastatas jau privaciose rankose. Kada tai ivyko,
tiksliq duomenll neturime, taciau zinoma, kad iki 1645 m. jis priklause vienam is
siuvejll cecho vyresnilljll - Bozimovskiui. Tikriausiai tai jis, nykstant nogovicnikq
amatui, XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradzioje jsigijo brolijai priklausanti nam11.
Sio kvartalo istorij'l tyre mokslininkai neatrneta prielaidos, kad namo savininkas
galejo buti ir Vilniaus vaitas Motiejus Boziminskis. (117) Senuose dokumentuose as-
menvardzill rasymas jvairuodavo ir neretai dokumente tas pats asmenvardis buda-
vo rasomas skirtingai, todel tiketina, kad Bozimovska - tai Vilniaus vaito Motiejaus
Boziminskio, mirusio 1614 m ., nasle. Cecho namas su reprezentacine sale puikiai ti-
ko Vilniaus vaito pareigoms vykdyti. Taciau dokumentuose nera ne menkiausios
uzuominos, kad namas priklause ginklininkq cechui ir Vtlniaus vaitui Motiejui Bo-
ziminskiui.
1645 m. sausio 16 d. dokumente nurodoma, kad nasle Marina Davnikona
Bozimovska buvusj cecho namq uz 650 zlotq jkeicia gretimos valdos valdytojui
Vilniaus klebonui Vaitiekui (Albertui) Surovskiui. (259) 1647 m., kaip spejama, jau
po Marinos Bozimovskos mirties, jos nam'l dalijasi net keli savininkai: Vi!niaus kle-
bonas Vaitiekus Surovskis, vienuoliai bernardinai, Elzbieta Sveikovskiene ir Elzbie-
219 R odninkt1 gatv es v ak a rin es pus~ s p as tatai
 ta Kristina Fedoroviciiile is Novicki4
Salceviciene. Salceviciai greiciausiai bu-
vo pagrindiniai namo savininkai, nes jie
kitiems savininkams trukde gauti ciMi-
nes pajamas.
1635 m. Bazilis Salcevicius mirdamas
Sv. Jono baznyciai namo sa.skaita uzrase
600 kap4 grasit1. Sv. Jono baznyciai ir
taip priklause namo dalis, nes pagal
tradicija. Sv. Jono baznycios klebonas
tuo pat metu buvo ir Vilniaus klebonas.
E. K. Salceviciene 1664 m. nam,i su
visomis skolomis pardave zemaici4 de-
kanui (veliau vyskupui) Stanislovui Eli-
jaseviciui Geisai, kuris tais pat metais ji
perpardave Refycos marsalui Leonui
Jonui Pogirskiui. (203, 1630) Buvo parduo-
tas tik pagrindinis pastatas bei bravo-
ras. Pirkele bravoro gale ir krautuvele
prie varlll E. K. Sakeviciene pasiliko
sau iki gyvos galvos. (259) Beje, Baziliui
ir Kristinai Salceviciams tuo metu grei-
ciausiai priklause ir gretima posesija.
L. J. Pogirskis buvo pagrindinis na-
mo savininkas, taCiau jo dalininkais to-
Jiau liko S. E. Geisa (1000 auksin4 da-
lis), Sakeviciai ir Sv. Jono baznycia.
Tarp jll nuolat vyko trintis. Santykius su
jais Pogirskiui ne karta. teko aiskintis
teismuose, buvo imtasi netgi prievar-
tos. 1860 m. Vilniaus klebono Jono Jen-
dzejevskio sukurstyti Akademijos stu-
dentai ir pauperiai buvo uzpuole Po-
girskio nam,i. (259)
Paga! tradicija. nam4 savininkams,
kurit1 pastatai stovejo prie miesto gyny-
bines sienos, tekdavo remontuoti savo
sienos atkarp,i. Del miesto gynybines
sienos prieziuros karalius Mykolas Ka-
ributas Visnioveckis 1673 m. L. J. Po-
girskio name. atleido nuo mokescit1.
220 VIL N IAUS GATVIV ISTORIJA Rad11i11k11 g 1Jt vt
Taip pat atsiz~elgiant i U~tuvos kariuomenes rotrnistro, pasizymejusio karo tamy-
boje, L. J. Pogrrskio patirtj, pastara1am galejo biiti patiketa 1675 m. Riidninkt1 vartti
restauracija. (120, 311)
Paskutine prie miesto ~ienos prisisliejusi 282-oji posesija labai issiplesti negalejo,
nebent ka1mymnes desm10s1os 283-,os posesijos s<1skaita. Vienu metu, mazdaug iki
1700 m., Pogirskiams priklause ir kaimynines 283 posesijos dalis - buves Sostako-
vicill (Sidorovicit1) sklypas.
Leonas Jonas Pogirsk.is
Su L. J. Pogirskiu ir jo palikuonimis namo istorija buvo susijusi iki 1700 metti. 2:i-
noma, kad Refycos marsalka, Lietuvos kariuomenes rotrnistras L. J. Pogirskis buvo
kiles is Trakt1 vaivadijos. Apie 1639-1640 m. Vilniaus akademijoje studijavo filoso-
VIL N IAUS
fija.. 1640 m. paskelbe panegirika Lietuvos pakanderio Stepono Paco mirties proga A M AT I N I N K U CEC H O
Imago una ex omnibus. N AM O FASA O AS
Pogirskis aktyviai dalyvavo karo tarnyboje. Kazokt1 sukilimo Ukrainoje metu jis (Kieme-
il;likusios gynybin~
su savo 139 raiteli4 biiriu kariavo Lietuvos lauko etmono Jonuso Radvilos vado-
sien os fra gment.as )
vaujamoje LOK kariuomeneje. Greiciausiai dalyvavo Jonuso Radvilos 1651 m. per-
galingame zygyje i Kijev<1, kuriam pasibaigus Baltosios Cerkves sutartimi saugojo
krasto sienas, kovojo su nedideliais sukilelit1 biiriais, dalyvavo musiuose prie Go-
melio karo su Maskva metu 1654 m. Uz nuopelnus 1656 m. gavo Refycos marsal-
kos ured,i. Apie 1657 m., pasitraukes is karo tarnybos, pasisvente politikai. Buvo
seirnt1, Lietuvos vyriausiojo tribunolo deputatas. Jo nuopelnai saliai nebuvo uz-
mirsti. 1678 m. seimas ipareigojo Karine komisij,i ivertinti L. J. Pogirskio karo nuo-
pelnus. Jo miirinis namas Vilniuje Riidninkt1 gatveje buvo atleistas nuo svecit1 ap-
gyvendinirno prievoles.
L. J. Pogirskis buvo vedes du kartus. Pirmoji zmona evangelike Anastazija Ade-
laida Lenkoviciiite Ipohorska, antroji - Zuzana Liudvika Pohareviciiite. rn pirmos
santuokos susilauke devynill siint1 ir penkit1 duktefll, taciau is tokio gausaus pali-
kuonit1 biirio gyvos liko tik dvi dukterys: Marijona, istekejusi uz Minsko taurinin-
ko Jona Drobisevskio, antra.kart uz Mykolo Kozielos-Poklevskio ir Janina Miksiene,
veliau Abramaviciene.
Be jau minelll pastalll Riidninkll gatveje (posesijos 282 ir 283), Pogirskis valde
keleta. valdll Mozyrio paviete, Maisiagal<1 Vilniaus paviete bei Daukainius. L. J. Po-
girskis planavo Riidnink4 gatveje supirkti ir sujungti i vien<1 vald<1 ne tik narnus pa-
lei gatve, bet ir dali 57-ojo kvartalo. Likimas, deja, sugriove jo planus. Ne vienas sii-
n4 tevo nepergyveno. Po paskutinio siinaus mirties L. J. Pogirskis, kaip teigiama
dokumentuose, is sielvarto mire apie 1690 m. (95, 205-206)
Nam<1 Riidninkll gatveje paveldejo dukra is santuokos su Zuzan_a Liudv'.k_a -
Ona Eleonora Pogirskyte. Ji taip pat buvo istekejusi du kartus: uz Anogalos bJunO
Jeronimo Bialozaro, veliau uz jo giminaicio Mykolo Bialozaro. (352. 73) B,alozarams
ir atiteko sis pastatas.
221 Rodninku gatves vakarin es pu ses pa s tatai
 XVIII a. pradzioje pastatas jau vadi-
namas Bialozaro marnamiu. Jis priklauso

'
naujam savininkui - Novom1insko se-
niOnui Juozapui Montvydui Bialozarui,
Mykolo Bialozaro pusbroliui. Apie tai
suZinome iS 1712 m. dokumento, kuria-
me sakoma, kad pastatas, nuo sentt lai-
ktt vadintas Pogirskio marnamiu, dabar
A M A T I N JNKl) jau vadinamas Bialozaro marnamiu. (150,
CE C II O N A M l) 309-310) Kada ir kokiu budu sis turtas pa-
KI EM O F R AG M E NTA I
keite savo seimininl«l, nei is dokumen-
11.{, nei is Bialozal1.l genealoginio me-
dzio issiaiskinti nepavyko.
1711-1712 m. Lydos stalinin.kai Da-
nielius Kazimieras Siska su Zmona Eleo-
nora Linecka-Siskiene uz Bialozal1.l sko-

'
las Verkiq Trinapolio trinitoriams nam<1
prisiteisia ir uz jungtine 371 mustiniq ta-
leriq 4 tinfq skol<1 1715 m. ji perleidzia
Vilniaus misionieriams. (ISO, 309-310)
Veliau praskolintas Vilniaus misio-
nieritt valdomas namas buvo nuomoja-
I, , l
mas. XVIII a. dokumentuose sis pasta-
las minimas gana retai. Is B. Jachimavi-
cius Relacijos sUZinome tik tiek, kad mi-
sionieriq pastatas Rudnin.kq gatveje nu-
kentejo 1749 m. gaisro metu. (36) 1754 m.
dokumente kalbama, kad misionieriq
pastat<1 Rudnin.kq gatveje uzpuole ple-
Sikai nuniokojo - sulauze vartus, iSlau-
ze langines.
1788 m. Ona Eleonora Bialozariene,
Mykolo nasle, ir jo brolio Juozapo duk-
te Konstancija Bialozaraite, istekejusi uz
Lietuvos armijos generolo Jono Hreb-
nickio, namct iS misionieritt atperka.
1790 m. pasta!tl jvertinimo dokumente
namo savininku nurodomas J. Hrebnic-
kis, Konstancijos vyras. Pastate tuomet
buvo vienas didelis, 12 vidutiniq ir vie-
nas maZas kambarys, 3 pirkios ir dide-

222 VJ L NIAUS GATV I U I STORIJA Rnd 11i11 k 1 g a1 ve

223 Rod ni nk" g atv e s va k arine s pu s e s p a s t.-it a i
1
 lis sandelis. Po pastatu buvo vienas ma-
Zas ir du dideli rOsiai. Pastato kieme
buvo ark.lides 6 arkliams. Namo paja-
mos sudare 800 auksim.1. (249, 11)
Nors Hrebnickitt turtai buvo ne tokie
' • r-r~• ., iFiEi2V

-
jau maZi, taCiau finansine padetis ne
per geriausia. Jie prisidare skoltt ir na-
me\ teko ikeisti - Si kartct Abrahamui AM ,\TI N INICU

DavydoviCiui (154), taCiau gana greit jis CECHO N ,\MA :>

~ /- _ --·-: :--:-· _:
-...-...._..1
-..:1"' ( K1cm oir
vel atsiduria Hrebnickit1 rankose. .....:..~,
s1cn1n~'S lapybo-.
Jonui Hrebnickiui mirus, 1798 m. ko- fr,1 gml"nt.ii)
vo 2 d. K. Bialozoraite-Hrebnickiene sa-
ve turtus - BialozariSkes, GeiSiskes,
marini namq Rodninktt gatveje, sodq ""~;_
tii,
I
.,.
-~;-<
•· r"';,;
·..,
,·: ,- :.~:t/~~r:i;~~~~,~-. -
Vilniaus uZmiestyje, vadinamc1. Rojumi
(anksCiau priklausiusi jezuitams), bei
dvarus ir ramus Vilniaus ir Vitebsko
gubernijose - ufraSe savo dukterims
Teodorai Hrebinckytei-Soltanienei ir
Onai Hrebnickytei-Haleckienei. Sau ji
,.. 51
pasilieka tik 15 rublill, :."'.•-'<~ ;ft.,-~- . ,. " -~~
'·::.-;;;h, 1r °"·. :.-.. _.. ~- . • -
,,. '' / . ,. :,~.,, tffe " ·,;;;,, '"'c. ·",, ' ',J; . "-•
~·.-;:,; r~~, , ·;;·"'
Paveldetojos sutare namc1. perduoti T. •;,;;·
---- • •, .f;j 't, ' ..,.·... ;,;,A ... ''''.~-..-~....-::. .,,,,,
,~; , ·-~,<, ---
Hrebnickytei-Soltanienei ir jos vyrui Re-
fycos marSalkai Vincentui Soltanui, ku- ;--, -~" ~1c~ : .
ris 1800 m. namq uz 2500 sidabro rublill
pardave TobiaSui ir Zlatkai iS Rabinovi-
ii:~· . ff
~..,•ifi~,. '-· .;,;_•i•
• ,
JI. · l~--'t'./ . •
-,~,.. _, l<¥fa_;'r~· · ~·•; ~--~ ·.·,: ···:~-"ri -:,~-//?:..._."".:.-. •· ".:-Qt i~ . ~"'
citt Abramovi6ams Ritovams. (259) ,,,,~- ' ., \i!l1 '.:*-flt. ' ... ' :<" . ·?,,,; '" .. ;J~;, •.
1800 m. nugriaunami Rodninktt var- Aifr ·· ••, · -~ . ., - · i ill',1,f-,,Ji:"" >
;, " : .. ·,t,l."--'s, ,, ?;_:,..
tai, griaunama miesto gynybine siena.
Ritovai iSnaudoja prog,a - iSsiperka sie- -
nos dalj, besiSliejanti,i prie 282-os pose-
sijos, ir praplei'ia savo valds. Iki 1806 m.
naujieji savininkai pastat& rekonstruoja
ir ji smarkiai prapleCia, patalptt padau- I'
geja nuo 6 iki 16. Jrengiamos dvi krau-
tuves. Pastate 13 koklinitt ir viena pa- _ .
prasta marine krosnis. Praplesta arkli-
de, pastatyta veZimine vienam veZimui. .!
......
Name veike Seimininko - TobiaSo Rito- ,., •.;·
vo degtines distiliavimo fabrikas, Aro-
no MorteheloviCiaus sadymo cechas ir

224 VILN IA US GATVIU ISTORIJA Rlld11111k11 :,:at v <' 225 Rndninku g,1tvl's vakar1nl'~ pu ~l's p.i s t.ita i
 . •'•}f:·• . -..
,, ,} fr'> ,. Chaimo Zelmano smukle, kuriai taip pat priklause
1892 m. pastatas jau priklause vienai savininkei Bronislavai Dziakonskytei. (2.38,
,," ~~;_./·,-~·-.· ·;,. : /.,·
.,._
ir tilsys-ledaine. (286)
Ji buvo gana tilpestinga savininke, ne tik sutvarke pastat'l, bet ir 1893 m. pagal
<\/;.:::-••~•:f~ ~r~•(',· !•,}
22)
1808 m. Vilniaus rniesto plane jau ma tome, kad
· + ~~I\ / ' architekto Vincento Gorskio projekl'l ji siek tiek isplete: morinis sandelis kieme bu-
pastatas U raides piano, murinis gatves kor-
,:-(/ ' "'..'1' vo perdirbtas i gyvenamq namq ir prijungtas prie pastato, siek tiek pakeistas
pusas sujungtas su desiniuoju, taip pat mOriniu
~: 1/ I
1
kiemo korpusu. Kairysis, vakarinis, kiemo kor-
fasadas. (314) Pasta le veike levos Chaleckos pyragt1 kepyk.la, per parq bandelems
:(:;'. pusas medinis. )is galu rerniasi i gatve.
kepti sunaudodavusi po 6 pOdus rnilll!.
1901 m. dvarininkil! Bronislavos ir Vladislavos Dziakonskycq name buvo 26
j\.,. 1812 m. karo metu namas ir jame buve fabri-
kambariai: 11 pirmajame ir 15 antrajame aukste. Patalpos nuomojamos. Pastate
keliai nukentejo. T. Ritovo namq adrninistruojan-
~-1.}'1;1:.•·: keturios !l. Gordono, G. Kremerio, Penio ir Sokolnickio krautuves bei Kulakovskio

-
_;),,· , -'-· . .; • • .i tis Arijus Mausovicus Maizesas 1812 m. skunde-
/ I,._ , •.:-
' \' ' ..
,' ., \ ,., • ., '\i :
•I\ .,\',.:.
\ ), ·.,.; 11,,.,1) I ...••, . si, kad per nuolatines kariuomenes pastovas na-
dirbtuve. Namas, ivertintas 2340 rublit1, per metus dave 982,80 rublio pelno. (347)

'--:..:~~.:/•_::' ;· -: :t\ .. - . . mas apipleMas, neturi Seimininko, jo neimanoma re-

~ J~,/ 1,( montuoti, jis yra eksdivizorinis. (221) Smukleje tuo
·\: ..
AMAT I N I N KU
•,
metu stovejo is priemenes korenama ketvirtainil! koklil! CEC H O NAM O
S TOGA I
krosnis, reikalinga remonto. Ant krosnies buvo vario skar-
(V,1izdas i~ ba1ny0os
dos katilas sildyti alt1, keturil! smukles langt1 mediniai remai va rpml!:sbo~ to)
seni, supuve, langt1 stiklai visi isdau..zyti. Smukle pertverta neauksta pertvara, virs
A M A TlNI N KU jos - septynil! sijl! lentines lubos.
CEC H O NAM A l
Po namu tilsyje - kepykla, i kuri'l veda desimties pakopl! laiptai. lejimo durys
A11ts1mudns
dviveres, apmustos. Kepykloje paprasta is plyll! sumoryta duonkepe, taip pat re-

.~
montuotina. Grotuotas langelis i gatve turejo keturiolika pusketvirlainil! stikll!,
Kieme buvo Sulinys mediniu rentiniu bei dviem kaustytais visai senais kibirais.
~ulinio velenas senas su grandine, uZ Sulinio - lentomis apkalta iSviete, kurios du-
rys visai senos su geleziniais vyriais ir kabliais spynai. 1834 m. architekto K. Grego- ,_
tavicaus gatves isklotineje (387) pastatas pavaizduotas dviejl! auksll!, antrojo auks- '
to langai atitinka dabarlinius, skiriasi tik pirmojo auksto langt1 ritmas. Senojo namo ' '.-
langai pirmajame aukste lyg suporinti - tai galell! boti senosios puosybos likuciai.

....
Namas, kaip eksd.ivizorinis, valdomas kelil! kreditorit1, atitenka magistratui, ku-
ris 1836 m. pastat'l isnuomoja Lydos pakamorei Tomui Poplavskiui. Pastato pajamas
sudaro 470, 24 rublio (227, 150), jos gaunamos tik is 6 kambaril!, Matyi, kitose patal-
pose gyveno pats seimininkas. T. Poplavskiui pastatas priklause ir 1845 m. (291; 228)
1855 m. 282-os posesijos savininkas - dvarininkas Antanas Dziakonskis, pasku-
1922 m . pastatas priklause Bronislavai Dziakonskytei, veliau iki Antrojo pasauli-
tiniojo LOK kiemo izdininko Antano Dziakonskio sOnus. Jo mOrinio dviaukscio na-
nio karo jis priklause abiem seserirns - Bronislavai Dziakonskytei ir Vladislavai
mo abiejuose aukstuose i gatve - 15 ir i kiem'l - 28 langai, taip pat yra sandelis ir
Kundzicenei bei jos vyrui K. Kundziciui. (362) Tarpukario laikotarpiu pastate desi-
arklide trims arkliams. (228) Pirmajame namo aukste - keturios nedideles viena-
neje varll! puseje, patalpoje prie gatves, buvo irengta vaistine.
langes krautuveles. Antrajame aukste - penki sviesos kambariai ir miegamasis bei
Pokario metais per kar'l nenukentejusio pastato antrojo auksto patalpos buvo is-
penki mazesni kambareliai. Savininkas gyveno korpuse prie gatves ir uzeme 5 pa-
dalytos butais, pirmojo - nuomojamos jvairios paskirties jstaigoms. Senieji tilsiai
talpas. Namas jkainotas 6615 sidabro rublil!. 1881 m. namas priklause A. Dziakons-
uzversti siukslernis. XX a. devinto desirntmeco viduryje buvo irntasi sio pastato
kio palikuonims: naslei Kotrynai Dziakonskienei ir dukterirns Bronislavai bei Vla-
restauracijos. 1985 m., pradejus kiemo tyrimus, aptiktas gynybines rniesto sienos
dislavai Kundzicienei, namo verte del pinigines konjuktoros gerokai isaugusi. )is
fragmentas su dar sveikornis dviejl! lygil! saudymo angornis ir su konsolil! lizdais
ivertintas 9000 rublil!. (305)
galerijoje. Pats vertingiausias radinys yra reprezentacine sale - mene su islikusiais

226 VIL N I A U S G AT V JU IS T ORIJA Rn dn i 11 k 11 gat v1'

227 Rodn i nk 1.1 g at ves vakarin es pu ses p.-i s tata i
 - -
""··--• ··•"'
• "'ff
· ., ...
i 1 J,;)l,.,. ,:]j-;;;j¥f1,: · •.
....
7f:~
,:JI -'11mlill .
' ;, ,,:,_;:
.. If 'I
·~ Pilypas. Jas identifikuoti padejo po jo-
mis islik'a' lotyniski uzrasai. Ketvirtoji
sventojo figura dar neidentifikuota. Fi-
guros vaizduojamos visu agiu, neutra-
liame fone. Jos statiskos, beveik ploks-
.. '•'·ih!'ii:li/:!f!/11 I 'It
cios, siek,tiek modeliuotos seseliais. Va-
:E;,::/•:!;~ ;f/f!,i ,' ' ; -.~t- karineje menes sienoje atidengtos dvi
figuros - arfa skambinantis karalius
Dovydas miesto peizafo fone ir dar vie-
na neidentifikuota figura.

··-------------~---------=~[!
· ' =
, ............. ,., .. ,....... ,., .. ,.,,.,,, "' ...a...-.. ,~F I \t- ...l'i (\~ • WA.., \ _
Omamentines kompozicijas sudaro
is vazos simetriskai issiskleidfa' stilizuoti
,;,; ·;;,;1::;;;;;;;;•;;;;:•:":1,1 .. ,.,.,,.. 11.,, 1:, , --,i;;;;:1·1111·
......... ., , .,,.,.,,/j.i,,l,i;,;1111 •:::1·1J 1,1 J:·;;H, tJ/.iHJII11 1·1·1"1 '';-11·:, ·;;·;1·1
·11·il·11·11·111
"J , Jj/1 , l' I ju 11, II ll'J ·11' /''l"l"l"11· ·11· :;1; , ' \_ - veslas akanto lapai, gelit1 ziedai, vaisiai,
·: .. :;•:::1::::,::::: 11:::"" 11 1111111'11,i:, 1 'ii 1 :: ,1 111 ,11 1/,l,11/I: l.'I' I ' 1 111 ! 11 1,111111,, ', ,_
,...._'''"'••l •11"l,1,1,Ji;//J/!111;•,11 l1 !1•1 !: 11, j!1/1/1Jl/1 11 /11/'I/'"'' /111,1 '" 1111' /11 IJ11'" 1l''I/I/I' , t-::r vynuogill kekes. Tarp jll jkomponuoti
·::;:;;:11:;:ii:/;/iiiii:!/1111::::,l.1:1::i:: I: : 1/ !!/j 1J 'JW I: dlJU!/1 !ll1!H 1!1• l!j! ll·i1 111 111,, "-,,
1 pauksciai. Ornamentines ir figurines
l
,,il,i,,,,i,,,,,,,,,,,,,:111::1::1:111'
·• 11
1 '"""""'"• ..
1'•
1'' 1I I l1 I·/1 , I II Il//11111 1'1I '1l1111111111111111 I I11111, C
I 11111 11, 111.,,
I,,/,
Il l

/,.,J,,,, 111111,,,1,1,,:1 11:111111l1I/1:::!/, j/11/,,,,l/11/ II 11

l'Ji'1LII /l,/111
I ll
I ' I'11I 1IIrn1111111
l
11,,, I·11/11
o11n111H '"""'1
11111 "''''1, kompozicijos nutapytos sodriomis, rys-
',,11111111,11•111
--
"J'
'l:i;;//,''I'
r1, 1, ,,i.,/
1 ''"l"'l/q/ji/ J
11111 , ,H.,,1,11)), j' U1;1:
j I I J
II I II'II1"11
jj
u 'I tJ •111 'I'
'
11 I1 11,1,11 ,;'( kiomis spalvomis - vyrauja zalsvai me-
,}I/
j ' ' I j I

-
' ' """"''' I II " I II I I I I II I I , II
- . :::: , " :1:1··""•11/!:/1:11l1m1:u1 ,1111111)/111'"/1 //,t1t11/1/J1111,,:l/l/1/:1!1l1l:j11,,,,,:::::::':1 r;.
'1 /

\ ,,a1 1 ·::::·:·,iii! "'II y :1::::

uil :::,,
.. ,' ;:,:i'1,-, 11:Ii Jfi
II
-,1 1/JI:" - ''1,11 / 1"I II I',_ iiil ::,Ill
-, ,, " I'
I -=i J: 11::,1: I :,:
Ill - "I' '' • 1,', , I',11: :,I.: 'I",:·:,,
11
lynq, raudonq spalvtt deriniai. (111, 431 )
Tai nera sausa scholastiska tapyba. Au-
' •:fl,j_,j if:ii,,;;:111u1 1,111//iliiJJ1i11111'- ,T1 ·llli11111111111I/ 1/l1l11::111!,rrrrr111l1111!l!mrrm11::::1: iillliii:1:::::::!::!:i!,:1:1:I:
- '- \ ' "\'"\ '" '""' ""'"''
\ ""'" ,11 //11111, //I 1111 , 111,1 , //ll /" 11 ,1,,, ,,,, ., ,11 ,, .,, l, .,,,,.,, .,,,,11 ,,,1., " " " ' '" '' galija, vaisiai, pauksc:iai bei svenhljll at-
r\ \ , \ I. ~°l"Ln,.;;::_i I,J!j[Ll - 1-J. I vaizdai kuria iskilminga, nuotaika,, Jspa-
T""'1";•';~;•••• ,- ll dingos, dinamiskos apastalq figuros la-
1{ · I[ • t'r '"\ bai retos senajame freskos mene. l§skir-
tina tai, kad c:ia buvo istapytos ir lubos.
Tokiq Lietuvoje retenybe.
Nuo Ill laikq, kai nezinomas daili-
ninkas sios menes keturias sienas is-
margino omamentais ir zmoniq figaro-
mis, grindys pakilo beveik metru - tai primena atkasta plytelit1 asla. Ruosiantis res-

---- --- .--- -·

Posesij1.1 283 ir 284 XVI a. antros puses siemi tapybos frag- tauracijai, 1981 m. buvo iskelti gyventojai. Nuo 1982 m. namas kelerius metus stove--
vaizdas i~ vi rSaus. mentais. Rastos freskos savo ami.iumi ir jo tuscias. Matydami, kad namas niekam nereikalingas ir nesaugomas, aplinkinill
Dd:inCjl' -
verte prilygsta seniausiems Arkikated- namq gyventojai ji uzpyle kalnais siuksliq, sukareno duris, langus, istampe visa, ka,
Radnink1..1 g. 11
(poscsija 283). ros pozemit1 ir bemardint1 vienuolyno galima buvo panesti. Liko vien apir{'s stogas, apgriuvusios sienos ir XVI a. freskos,
Pastato fasadas sient1 tapybos sedevrams.
Reprezentacineje meneje buvo deko-
ruotos ir medines lubos, sijos, langt1 re-
mai, sienos, nisos. Sient1 tapybos, atlik-
DJ [II 9 111 atviros skersvejams, dregmei, salc:iui ir karsc:iui.
1985 m. buvo uzsakytas namo restauravimo projektas, kuri parenge Paminklt1
konservavimo instituto architekte Birute Gudonyte. Pastatas pradetas restauruoti,
taciau netrukus de! IMt1 stokos darbai sustojo. Visa, ta, laika, unikali sienq tapyba ny-
tos aliejine tempera, siuzetas biblinis: ko. Pastato arhitektariniq istoriniq tyrimll metu naujai surasti duomenys keite po-
Kristus ir dvylika apastalt1, Atidengtos ziarj i si pastata, ir pastato restauravimo projekta,. 1992 m. architekte B. Gudonyte
ir restauruotos keturios svenhljll figu- rase: Kiekvienas naujai gaiskintas Jaktas iskelia nauj11 problmi11. Buvusio cecho namo Vil-
ros. Tai sventieji Matas, Baltramiejus ir niuje, Radnink11 13, restauracija baigiama, o tyrimai turi bati pradedami is naujo ... (32)

228 VI L N I AUS G A T VIV ISTO R IJ A Rt1d 11 i 11 k11 g at v t 229 Rod n i nk~ g atvCs va k ari n e s p u se s p as t a t ai
 Nepaisant visll nesklandumu, pasta- sinysis, murinio namo spamai buvo sujungti mOrine tvora. Tvoros more buvo
to restauracija vis dl!lto buvo baigta, aa viengubi, lentomis apkalti ir kaustyti vartai su varteliais. jvaziavimas gristas.
apsigyveno restauratoriai. Vilniaus Varhl deilineje puseje - dviej1.1 aukiltl.l namas, dvi prieilprieilines pirkias junge
miesto taryba 1995 m. vasario 8 d. prieangis su virenemis ir krosnimis. Pirmojo aukilto prieangyje bota dviej11 ketvir-
sprendimu §io pastato patalpose - re- tainill su gelezinemis grotomis lang11. Lubos lentines ant siju, grindys plytl.l. Vire-
prezentacineje saleje ir kitose pirmojo nes kaminas iilvestas i antr<1ji aillt<1. Prieangio deilineje - pirkia prie gatves, jos sie-
bei antrojo aukilto patalpose (is viso noje niila su dviem lentynelemis, durys i gatve su langeliu viriluje. Vienoje staktoje
498,55 m') nusprende jsteigti Vilniaus su durimis - dviejll ketvirtaini1.1 stikl1.1 langas su langine. Pirkioje stovejo smulkiq
amatininkll cech1.1 muzieju, taaau, Lie- zali1.1 kokli1.1 krosnis, prie jos dar viena niila su lentynelemis, grindys parketo. Radninku g 11
tuvos Respublikos Vyriausybei parei- Is Iauko puses prie laiptl.l i antr<1ji aillt<1 - rOsio durys ir mediniai laiptai, ve- (poses1ja 284)
pasl.:,to fa5.1d.1,;.
kalavus, patalpos 1996 m. perduotos dantys j patalp<t su vienu grotuotu langeliu i gatve. Antrajame aulclte prie laiptl.1 - V.1izdJ.S i~ Llgonim."S
Valstybinei paminklosaugos komisijai. prieangis, patalpq l'ia daugiau nei pirmajame aukilte, nes jos jrengtos ir viril varll.l. gatves pust,

Rudninktt g. 11
(Posesija 283)
Rodnink11 g. 11 - Ligonines g. 11 pastahl kompleks<t sudaro keturios gotikines po-
sesijos: 284-a ir 304-a ir dar dvi posesijos, susiformavusios iki XVID a. antros puses
283 posesijos ribose. Veliau jos pateko i vieno savininko rankas ir kurj laik,\ buvo
sujungtos. Kartu su 282-a posesija dalis ilio komplekso priklause miesto jurisdikai
(282 posesija is miesto jurisdikos buvo i~raukta xvm a.), likusi kvartalo dalis nuo
304-os posesijos, apie 1750 m. ijungtos i Rodnink1.1 g. 11 kompleks,i, priklause vys-
kupo jurisdikai. Is pradzi1.1 vis1.1 posesijll plotis buvo mazdaug po 10 m. (104; 117)
283-ia posesija - tai buvusios dvi savaranki~os valdos. Patogurno delei jas S<\ly-
ginai vadinkime 283 / 1 ir 283 / 2. Sill posesij1.1 pasiskirstymas dar gerai .mato mas
1834 m. architekto K. Gregotaviciaus Rodnink1.1 gatves iruotineje. 283/1 posesija -
tai 5 langu, dviejq ailltl.l namas, o 283/2 posesijoje esanoo pastato langai pavaiz-
duoti iki senosios 284-os posesijos varll.l.
283/1 posesijoje 1601- 1633 m. stovejo Sidoro Sostakovioaus mOrinis namas. (214,
40; 216, 355) Matyt, namas netrukus atiteko kitam ~irnininkui - Gierdzeviciui, nes
1648 m. dokumente sakoma, kad Gierdzeviciaus buves morinis namukas priklau-
so Baziliu.i ir Kristinai Salceviciams, kurie ji uzstate Refycos marilalui Leonu.i Jonui
Pogirskiu.i. Po keleto metu, apie 1705 m. naille Anastazija Salceviciene (greiciausiai
Baziliaus antroji zmona) vald<t iilpirko ir testamentu uz glob<\ morinj narn<t patikejo
•
tikriausiai zentu.i Motieju.i Hrinkeviciu.i. Savo marciai, sunaus Mykolo Salceviciaus I
naillei, ji paskiria medine pirki<t prie gatves. (204)
Apie XVIII a. vidurj posesija atitenka karrnelitarns. Veliau pastatas pereina Vil-
niaus magistratu.i, kuris tarp 1775 ir 1783 m. murinj karmelim namelj (tiketina, kad
cia buvo ilpitole) pardave druskos pirkliams Jurgiu.i ir Rozei Stzalkovskiams.
Namas stovejo fasadu i Visq Sventl.ljq baznyl'i<t ir jos vartus. Tuo metu Vis1.1 Sven-
I I I
tl.ljq bainycios ilventorius turejo dvejus vartus j Rodninkq gatve. Du, kairysis ir de-

230 VI L N I A US CATV I U I S TOR I J A R ad,, ; ,, kl/ g a I v, 231 ROdn i nku gat v ~ s v.i k ari n e i,, pu s e s p ,1 st .ll ai

Rodninku g. 11
(posesija 284)
pastato fasadas.
Vaizdas
i~ VisQ ~ventQjll.
g,tves puses Antrojo auk§to defa1eje, prieangio puseje, - durys i virtuve, kurioje - duonkepe
krosnis, grindys plytq. Kaireje prieangio puseje - tokia pat virtuve. Uz prieangio -
karnbarys prie gatves su trirnis keturiq ketvirtainiq langais, rudq kok!iq krosnirni
ir zidineliu prie jos. Dalis sio karnbario grindq parketines, dalis lentines. Is sio karn-
bario durys vede i kit11 karnbari su dviem langais, su tokia pat krosnirni ir parketo
grindirnis.
Kitoje vartq puseje planine struktilra pasikartoja: durys i prieangi, kuriame ma-
fa virene ir krosnele, lubos skliautuotos, grindys plytq. Is prieangio durys vede i
pirki<1, esanci11 prie gatves, joje keturiq ketvirtainiq langas su grotomis, nisoje -
spinta. Siarne karnbaryje - stalas kryzme sujungtornis kojornis, du dazyti suolai -
vienas su atkalternis, kitas be jq. Krosnis smulkiq zaliq kokli1.1, lubos ant sij1.1, apkal-
tos lentornis, grindys lentq. Priesais kita pirkia su dviem dviejq ketvirtainiq gro-
tuotais langais su langinernis. Pirkioje - dvi nisos, turincios po tris lentynas, smul-
ki1.1 zaliq kokliq krosnis, parketo grindys, lubos ant apkaltq sijq.
Siq centrines priemenes jungiarnq pirkiq kompleksas atskiras. Prie jq viena linija
sliejosi dar kelios pirkios. Jq isdestymas toks: priemeneje pliikto molio asla su viryk-
le ir maza krosnele po ja. Durys i pirki11 turejo du dviejq ketvirtainiq alavo remais
langelius su langinemis. Sios pastato dalies langq apkaustai, jtaisai, stiklo forrna se-
nesne negu langq i gatve. Pirkioje - zalia ketvirtainiq kokliq krosnis ant zemos
pakylos, grindys ir lubos lentq. Toliau dar viena priemenele su virykle, plytq grin-
232 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rad n in k 11 g a lv t
dirnis. Is jos patenkama
,
i dvilange
..
pirki<t su zaliq koklin krosnuru··, p·Irki OJe
· d VI• ruse-
.
Jes, parketo gnndys. Lubos ant s911. Visas miirinis narnas dengtas cerpemis. 099, 2543-
2579) Desineje vartq puseje pastate isik!lrusi smukle, kaireje _ kavine. c209, 691 >
1783 m. Jurgis Stzalkovskis greiciausiai jau buvo mires, nes pastatas priklause ·0
zmonai Rozei Stzalkovskienei. Netrukus po vyro J. Stzalkovskio mirties, nasle an~<1
kart<t IBtekejo uz Eismonto. 1789 m. R. Stzalkovskiene-Eismontiene mire, Jiko maza-
meciai vaikai is pirrnos santuokos, jiems skiriarni globejai, kurie ropinosi ir narnu.
Po 1794 m. sukilimo Maskvos kariuomene pastate jsirenge sargybos bustine. Pa-
statas buvo nukentejes Rudnink11 vartq sturmo metu, todel jarne liko islaufyti ir su-
deginti durys, Iangai, Iubos, isgriautos krosnys, apardytas stogas, uzterstas folinys.
Pastato viduje vien purvas ir siukslynas. (209, 691) Lesq pastato tvarkymui nei maza-
meciai Stzalkovskiai, nei jq globejai neturejo. Pastat11 jsigijo Sidorovicius, tuo metu
jau valdes kit& (283 / 2) sios posesijos dali. 1808 m. patalp11 skaicius pasta le liko toks
pat kaip ir 1783 m.
283/2 posesija, kurios murai datuotini XVI a. yra menkiausiai dokumentuota
valda. 1601 m. cia stovejo pirklio Andriaus Oso mumarnis. 1606 m. A. Osas su zmo-
na Sv. Jono baznyciai fundavo svc. Marijos Dangun Ernimo altoriq. Po siuo altoriu-
rni buvo palaidotas pats fundatorius ir abi jo zmonos Agniete ir Darata Durnikaite-
Osiene.
XVII a. pradzioje si murini Oso narn& nusipirko Kristaus Kono koplycia prie Sv.
Jono baznycios. (214, 40) 1663 m. tai buvo baznytinis neapmokestintas mumarnis. (216,
35) Si baznycios narn<1 isigijo Leonas Jonas Pogirskis, valdes ir gretim11282-11 posesi-
j&, Matyt, jsigijirno sq)ygos nebuvo pakankarnai gerai aptartos, nes Pogirskiui ve-
liau teko ne kart11 ginfytis su Sv. Jono baznycios klebonu. Nesugebejusios taikiai is-
spresti nesutarirn1.1, salys emesi prievartos. 1680 m. Leono Jono Pogirskio narnus
Rudninkq gatveje (zr. p. 220) uzpuole Vilniaus klebono Jono Jendzejevskio
sukurstyti Akadernijos studentai ir pauperiai. (259) 1697 m, narnas priklause Kristu-
pui Bieleviciui ir Kristinai Roneviciutei-Bielevicienei, kurie tais pat metais si is da-
lies murinj, is dalies medini narn11 uz 330 mustiniq taleriq uzstate Vtlniaus rniestie-
ciarns Pranciskui ir Daratai is Antanaviciq Gineleviciarns (203, 1629-1632), kurie ji val-
de trumpai. Bieleviciai skol<t greit grq2ino ir narn11 atgavo. 1701 m. narnas vel
kazkokiu budu atiteko Leono Jono Pogirskio paveldetojarns, taciau jau po keleriq
metq jis naujo savininko - Bemotoviciaus nuosavybe. (243; 246)
1715 m. Vilniaus narnq sqrasuose sis pastatas jvardijarnas kaip priklaus11s karrne-
litams. (243) 1749 m. gaisro metu sis murinis Visq Svenll.ljl.l baznycios karrnelitams
priklausantis namas sudege. (36) 1776 m. pastatas tebepriklause karrnelitams, kuriq
sklyp<t nuo kairnynines posesijos skyre statiniq tvora. (255, 66) Pastatas karrnelitams
priklause ir 1790 m. (249)
XIX a. pradzioje narnas buvo parduotas. 1806 m. Vilniaus narnq sqrasuose jau
nurodytas naujasis jo savininkas - Sidorovicius. (263, 6) Pastate tuo metu buvo 5 di-
deli ir 4 mazi karnbariai, 8 koklines krosnys. Okiniai pastatai kieme neberninirni.
233 Rodninku g a tves v akarines pus e s pa s tatai
 XIX a. pradtioje Sidoroviciene gerokai i§plete savo valdas. 1835 m. jai, be §ios
283-sios, dar priklause ir gretimos 284-a, 304-a posesijos. (289, 32)
1837 m. gretimi 284-os ir 304-os posesijos pastatai atiteko Sidoroviciaus dukrai
Karolinai SidoroviciOtei-Karpovicienei, taciau §is pastatas ir toliau liko motinos Si-
dorovicienes nuosavybe (229, 152), o 1845 m. jau priklause kaimyniniq valdq savinin-
kei K. Sidoroviciotei-Karpovicienei. (291, 6) Matyt, tuo metu motina jau buvo miru-
si. Karolinai Karpovicienei mirus, visi trys mineti pastatai 1862 m. atiteko jos sunui
inzinieriui §tabskapitonui Karlui Karpovicrui. (293, 213) Karpoviciq rankose 283-ios ir
284-os posesijq pastatai isbona iki XX a. prad!ios. Po Karlo visas minetas valdas
paveldi Vaclovas, po jo Jonas Juozapas Karpoviciai.
1901 m. §is namas buvo mOrinis dviauMtis, tik jo dalis 304-ioje posesiioie trijq
aukstq. Namas didelis, kad ir neauMtas, jame - 59 kambariai. Savininkas gyvena
name, dalis patalp11 nuomojama ivairiems prekeiviams, kurie cia turi savo krautu-
veles ir cia gyvena. Name - Volfo Gurviciaus, Leibos Golovino, Berkos Gelerio,
Girnos Susterio, Chajos Slodskos krautuveles, veikia Joachimo Grudzerio arbatine.
1904 m. K. Karpovicius visus tris pastatus pardave Vilniaus pirkliui Makarui Mar-
koviciui Lip§icui. (364, 17) Po pastarojo mirties pasta!& paveldejo sunus - Maksirnas
Markovicius Lip§icas. (139) Jis 1905 m. kreipesi i miesto valdyb<1, prasydamas leisti
nam<1 kapitaliai remontuoti ir pagal civilinio inzinieriaus A. Komarovo projekt&
i§kirsdino naujus ivaz.iavimo vartus IB Rudninkq gatves. !vaziavirno is Ligonines
gatves vietoje jrenge patalpas parduotuvei. Permiirijo krosnis, kai kurias patalpas
pertvere medinemis pertvaromis, pakeite langq remus ir durq staktas, tvarke isores
ir vidaus laiptus, nukapojo pirmojo auMto skliautus, jq vietoje itaise medines lubas
ant sijq. Namo fasade jrenge balkonq. (232, 1-5; 336, 1-3)Pastatas Maksimui Lipsicui pri-
klause ir 1922 m., taciau apie tolesni namo likim& ir savininkus dokumentu aptikti
nepavyko.
Posesija 284
Si posesija Riidninkq-Ligonines gatviq kampe ilg& lai.!Gi priklause Vilniaus druskos
pirkliq, miesto magistrato tarejq dinastijai - Valentinaviciams.
Ankstyviausi duomenys apie 284 posesiioje stovejusj pastat11 - XVll a. pradzios
dokumente. Is jo suzinome, kad dviejtt Rudninkq ir Zemaitijos (Ligonines) gatvitt
kampe, magistrato zemeje, stovejo mazas miirinis pastatas, 1601 m. priklausfs Mo-
tiejui Valentinavicrui. (214, 40)
1633 m. namo savininku nurodomas las pats Motiejus Valentinavicrus, taciau
apie 1660 m. seirnininkas jau Motiejaus sunus, druskos pirklitt vyresnysis Adomas
Valentinavicrus. 1690 m. miesto jurisdikai priklausanciq namq S'lfasuose sis nedi-
delis murinis namas minirnas kaip Melchioro Valentinaviciaus namas. (75, 29; 144,471)
Pastate buvo parduotuve ir bravoras. Melchioras Valentinavicius 1692 m . kartu su
savo zmona Kotryna Subacevskyte-Valentinaviciene nam& uz 60 mustu taleritt jkei-
te Vtlniaus pirkliq gildijai. (180, 169) !keitimo dokument& pasirase Vilniaus pirklitt
234 VILN IAUS GATVJIJ ISTORIJA Radninkr1 gatvl
gildijos direktoriai Janas Buchneris ir Janas Bielmancovicius. Valentinaviciai namo
neprarado, iie sugebejo skol<1 gr<1zinti ir toliau namq valde iki mirties.
1699 m . Melchiorui Valentinaviciui mirus, pastat<1 paveldejo sonus Mykolas ir
Kazimieras Valentinavil'iai bei dukra Jadvyga Valentinaviciiite, tuo metu jau isteke-
jusi uz Mykolo Zachatjeviciaus. (180, 552-554) Tada pastatas buvo dviejtt aukstq, is da-
lies murinis, is dalies medinis.
Pirmaiame aukste buvo dvi skliautuotos miirines gyvenamos patalpos. Jq trys
sienos murines, ketvirta medine. Uz sios patalpos pirmaiame auMte - bravoras, ku-
rio dvi sienos ir kaminas muriniai, ir dvi medines palepes. Kitoje vartq puseje trys
medines gyvenamos patalpos, gatves puseje - medine parduotuvele. Po murine pa-
stato dalirni buvo du skliautuoti riisiai po 6 sieksnius ilgio ir 2,5 sieksnius plocro.
Antraiame auMte buvo dvi gyvenamos patalpos, viena ill murine skliautuota, an-
tra medine. Kieme - bravoras. Jo dvi sienos murines, kilos medines. Greta dvi pa-
siures. Kiemas gristas, io viduryje - sulinys. Vartai i pastat<1 geri. (181, 1134-1135)
Melchioro Valentinaviciaus sunus Mykolas ir Kazirnieras bei dukte Jadvyga Za-
chatjeviciene, bodarni pastato bendrasavininkai, 1701 m. uz 1000 auksinq trejiems
metams ii jkeite Naugarduko sargybiniui Tomui Mykolui Odynecui. Taciau nei Va-
lentinavi.Ciai, nei Odynecas name negyveno. Jis buvo nuomojamas, ir pastatui tai
neisejo i gera.
Po XVIII a. pradzioie miest<1 nusiaubusiq maro epidemiios, bado ir karo pastatas
smarkiai nukenteio, nuomininkq buvo visai nugyventas. Neturedama lesq ji tvar-
kyti J. Valentinaviciene 1718 m. testamentu pastat11 uzrase Vtlniaus iezuitu novicia-
tui. (153, 530) Perdavimo metu pastatas kaireje vartq puseje iau vadinamas rumais.
Taciau pastato bilkle bloga, jis nevertas rumq vardo. Durys, langq remai, langines,
sijos islauzyti, isgriautos krosnys, nuversti kaminai. Nedaug kas liko IB pirmajame
auMte buvusios karcemos. Isgriauti ir sunaikinti bravoro jrengimai. Visi antrojo
auksto langai isdauzyti. Po svetimq saliq kareiviq ,,svel'iavimosi" pirmojo auMto
pirkioje dinge baldai: didelis, sieksnio ilgio trij11 len!1.l, su trimis stalciais, tekintomis
koiomis ir keturiomis pakojomis stalas bei lentyneles su voleliu ranksluoscius ka-
binti. Per 1749 m. gaisr11 greil'iausiai sudege mediniai pastatai, nes velesnis inven-
torius jq iau nebemini.
Pries jezuitu ordino panaikinirn'I sudarytame 1773 m. inventoriuje (385; 117), mi-
nimas murinis pastatas su dviveriais vartais. Sklypo desineie puseje buvusi auM-
ta mediniq statiniq tvora, prie kurios prigludusi pasiure. Vartq desineje - murinis
namas. Miiras, be abejo, senas, sio namo langq stiklai itaisyti alavo remuose. 1773
m. ieiirnas i pastat<1 buvo ne is pavartes, bet IB kiemo. !eius i pastat'I, vidurineje pa-
talpoje, priemeneje - virene ir kryzine krosnis, kaireje - gyvenama pirkia su zaliq
kokliq krosnirni ir dviem Iangais su Ianginemis is kiemo puses. Pirkios miire - ni-
sa. Namas dengtas cerpemis. Visose pirkiose plytu grindys. Priekineje pirkioje bu-
vo isikiirusi smukle su trirnis langais ir dveiomis durirnis. Vienerios j11 vede i gat-
Vf. Sklypo desineie puseje buvusi auksta mediniq statiniq tvora, prie kurios pri-
235 RQdninkll gatve s v akarines pu s e s pastatai
gludusi pasiore. Kiemo gale, prie kaimyninio _m~, ~risisliejusios dvi ma~os ar-
klides ir kepyklele, i kurias patenkama per duns 1s pas1o.res. Be Sill patalp1.1, mven-
torius dar mini grodll sandeli, du didelius rOsius ir nedidele parduotuve. (249, II)
Panaikinus iezuitq ordin'I Lietuvoie, pasta!'! 1775 m. is varzytinill uz 5000 zlotq jsi-
giio Pinsko pavieto rotmistras Smolensko zemes teiseias Steponas Mykolas Kotba.
(168, 278; 255, 65)
Jstorike M. Banikoniene (5), remdamasi 1790 m. Vilniaus miesto pastatq invento-
riuje pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad jezuitq valdymo metu pastatas buvo
padidejes. Tai patvirtina ir gana didele 5000 zlotq pastato kaina. Pastate tuo metu
buvo 5 vidutiniai, du mazi ir du dideli kambariai bei 3 pirkios - tai buvo vienas di-
desnill namll 57-ame Senamiesao kvartale.
1792-1793 m. pastate jsiko.re kareiviai islauze ir sudegino duris, langq remus,
baldus. (162) Seimininkui teko imtis remonto. Pastatas, matyt, gana greit buvo su-
tvarkytas, nes 1797 m. aa prie Rudninkll gatves veikia ChodasevicSaus sinkas. (252)
1806 m. pastatas vis dar priklause tam pa.Sam savininkui - S. M. Kotbai. Jame 9
didesni ir du mazesni kambariai bei nedidele parduotuve, 10 koklinill krosni1.1, vei-
ke dvi dirbtuveles ir smukle. (265) Kieme vezimine vienam vezimui ir ark!ides 8 ar-
kliams. (263, 6) Palyginti su 1773 m. namas dar padidintas. 1808 m. Vilniaus miesto
plane pastatas pavaizduotas L raides piano. Jo miiriniai korpusai issideste palei
Rodninkll ir Ligonines gatves. Kiemo gale sovintis korpusas - medinis.
Po S. M. Kotbos mirties nam'I paveldejo matininkas Samuelis Kotba. Jam pri-
klause namas ir prie Pilies vartq. Po jo mirties abu namai atiteko paveldetojams,
kurie aptariam<1 nam'I Rudninkll gatveje pardave Sidorovii'iarns.
XIX a. pirrnoje puseje, apie 1825 m., sis pastatas kartu su kaimyninill 283-ios, 284-
os ir 304-os posesiill pastatais priklause vienam savininkui - SidorovicSui. (289, 32)
1837 m. 284-a posesiia, kaip kraitis, atiteko KarpovicSams, mat SidorovicSaus dukte
Karolina istekejo uz KarpovicSaus. (293, 210)
1837 m. dar kart'! buvo surasytas pastato jvertinimo aktas. Pastatas nauiai pra-
plestas ir padidintas. Jis dviejll aukstll, trecSaiame aukste tik nedidele medine man-
sarda. Vartq desineje puseie (zvelgiant is Rodninkll gatves), be gyvenamllill patal-
p1.1, buvo nedidele parduotuvele ir tokia pat nedidele karcemele. Pastate dar buvo
dvi krautuveles, viena ill vartq kaireje puseie1 kita - Ligonines gatveje. Pastatas ge-
ros bukles, palyginti su kitais kaimyniniais 383-ios ir 304-os posesiill pastatais, jver-
tintas brangiausiai.
1862 m. K. KarpovicSene mire. Visus Iris 14535 rubliais 85 kapeikomis jvertintus
pastatus paveldeio sOnus inzinierius stabskapitonas Karlas KarpovicSus. (289, 210) Ta-
.Sau nauiasis savininkas nebuvo geras seimininkas, bodamas kariskis .Sa negyve-
no, patalpas nuomojo.
XIX a. pabaigoje, po K. KarpovicSaus mirties, nam'I paveldejo Mariia Karpovic. Ji
taip pat pastate negyveno, o nuomojo. 1892 m. namll savininkll S'!rase nurodyta,
kad pastate gyvena 10 nuomininkq katalikll. (238) Nuomininkai, neiausdami nuola-
236 VILNIAUS GATVIIJ ISTORIJA Radnink11 gatvt
tines savininkes priezio.ros, pastato bukle nesirOpino, ii nugyveno. Pastate tuo metu
veike Dovydo
_ GirfovicSaus
• KaganovicSaus
. . karcema · 1890 m. Rus11os
·· 1mpenios
• .. ista-
.
tymu zydams buvo uzdrausta laikyti karcemas, ta.Sau apsukriems prekeiviams to-
kie draudimai nebuvo kliotis. Leidim'I laikyti karcem'I buvo galima gauti ir sveti-
mu v:irdu. Toki keli'I pasir~o ir D. G: KaganovicSus. Leidimas karcemai buvo gau-
tas V11niaus m1estietes katalikes Man1onos PaskevicSenes vardu, ta.Sau tikrasis jos
savininkas buvo Dovydas KaganovicSus. Apie si'I gudrybe Vilniaus policiios valdy-
ba zinoio, taciau nera duomen1.1, ar buvo imtasi kokill nors priemonill uzdaryti mi-
nim<\ karcem'I.
1904 m . 283-ios, 284-os ir 304-os posesiill pastatai buvo parduoti is varfytinill.
Juos uz 42800 rublill isigijo pirklys Maksimas MarkovicSus Lipsicas. (364) 1905 m.
naujasis savininkas M. M. Lipsicas gavo miesto valdybos Ieidim'I nam'I pertvarky-
ti. Buvo numatyta pakeisti pirmoio auksto Iangus ir duris, nukapoti pirmojo auks-
to morinius sk.liautus ir pakeisti mediniais. Mediniai vidaus Iaiptai pakeisti nede-
giais - geleziniais. (324, 1-3) Lipsicams namas priklause ir 1922 m.
Dabartiniam Rudninkll gatves 11-arn namui priklauso ir 304-a Senamiesl'io posesi-
ia, kurios istorija taip pat neatsiejama nuo bendro Rodniruat gatves 11-15 namll
komplekso. 304-oii posesiia priklause ne miesto, bet vyskupo jurisdikai, kaip ir vi-
sas uz jos nusiteses 57-asis Senamiescio kvartalas. Si posesija gerokai ilgesne uz ki-
tas Rodninkll gatves posesijas. Kitq Rodninkll gatves sklypll plol'io ir ilgio santy-
kis 1:3, o sios posesiios - 1:4. Paprastai gotil<ines kvartalo vidaus tranzito posesiios
bodavo ilgesnes uz iprastiisias.
Pirmasis statinys sioje vietoje galejo boti XV1 a., ta.Sau pirmieji rasytiniai duo-
menys, minintys siii posesija., yra is XVII a. Tuo metu .Sa stovejes mOrinis pastatas
prikause Vilniaus pirkli1.1, magistrato tarei1.1 ir Vilniaus vaitq dinastijai - Stefanovi•
eiams Vargolovskiams. Vargolovskiai prekiaudavo silku. Prekes gabendavo is
Gdansko.
1656 m. morini pastat'I R!idninkll gatveje pirklys ir Vilniaus magistrato tarejas,
Jonas Stefanovicius Vargolovskis uz 2000 auksinll jkeite Roscevskiui. (173, 24) Matyi,
veliau su kreditoriumi buvo atsiskaityta, nes pastat'I valde Jono StefanovicSaus Var-
golovskio paveldetoiai. 1700 m. pastatas priklause JokObui StefanovicSui Vargolov-
skiui. (211, 1531) Tai nebuvo vienintelis jo namas Vtlniuie, Vargolovskiams tuo metu
prik.lause du jau aptarti namai ROdninkll gatveje (p. 119 ir 144), krautuve po Didzi-
'lja gildija, sandeliai Lukiskese. ROdininkll gatveje Vargolovskai negyveno, pastatas
buvo nuomoiamas.
XV1II a. pradzioje, karq su svedais ir maro epidemiios metu, prie miesto sienos
stovintis pastatas buvo apleistas ir Iabai sugriautas. 1712 m., praozus karo aud-
roms, savininkas Vilniaus miesto sekretorius ir advokatas Jokobas Stefanovicius
Vargolovskis pasta!& suremontavo. (186, 79-80) Tuo metu sis vyskupo jurisdikai paval-
dus mo.rinis pastatas buvo nedidelis, turejo jvaziavimo vartus su mazais varteliais.
237 Rodninkll gatves vakarines pu ses pastatai
Kieme - sulinys su velenu kibirus traukti. Remonto rnetu buvo restauruojami var-
tai, is sulinio teko gtraukti negyv11 arklj. Restauruojarnas ir dviej1.1 aillui rnUrinis
pastatas. Teko remontuoti kierne stovini'i<1 nedidele arklidele ir rusius po pastatu.
Vienarne rUsyje buvo isgriuvusi siena, kitas visas uzverstas siuMlemis. Rernontas
savininkui kainavo 1135,26 auksino.
1717 m. J. Stefanovii'itt Vargolovskj karalius paskyre Vilniaus vaitu. Sias pareigas
jis ejo iki pat savo mirties 1731 rn. Jam mirus pastatus paveldejo dukra Marijona ir
zentas Vilniaus burmistras Ole~evii'iai. (193, 285-289)
Netrukus pastatas atiteko Ukmerges pastalininkarns Bakarns, nes 1775 m., kai ji
valde jau kiti savininkai, pirkirno-pardavimo akte jis vadinarnas Bako marnamiu.
Bakas, matyt, kazk;i statydinosi ir pastat<1 gerai sutvarke. Pastatas nukentejo per
1749 rn. gaisr4 tai'iau nuostolitt mastai nezinomi. 1750 m. Bakai nutare nerernon-
tuoti gaisro metu nukentejusio pastato ir perleido ji Sv. Ignoto vienuolynui - jezui-
tq noviciatui.
1773 rn. pastatas vis dar priklause jezuitams. Ji nuornojosi vargontt rneistras Mo-
tiejus Drigalskis. Tais metais namas buvo dengtas i'erpemis, dviejtt auMni. l ji buvo
patenkarna g Siaurosios gatves pro vartus su varteliais. Gal Siauroji - tai dabarti-
nes Ligonines gatves vienas senttjtt pavadinirntt. 0 gal turimas omenyje skersgat-
veiis,. buves toje vietoje, kur dabar pereinamasis kiemas is Pylirno i Ligonines gat-
ve. Is Siaurosios gatves iejus i kiem4 kaireje jo puseje - durys i priemene su virykle.
Desineje priemenes puseje - pirkia su trirnis langais, kuritt stiklai itaisyti alavo
remuose. Langai su langinemis. Pirkioje - spinta rnuro nisoje ir falitt koklitt kros-
nis. Priesais pirki<1 - smuk!e su dviem langais ir zalitt kokliq krosnimi. Is sios smuk-
les dvejos durys vede i gatve.
Antrajame namo auMte, i kurj vede miiriniai laiptai su tureklais, taip pat buvo
priemene su virykle. Priemenes kaireje - durys i pirki<1 prie gatves puses, joje du
langai su langinemis. Ga stovi zalitt koklitt krosnis. Salia sios patalpos pertverta ka-
mara su dviem langais i gatve. Is priemenes dar vienos durys vede i pastoge ir i dar
vien<1 pirki<1 su trirnis langais ir zalitt kokliq krosnimi. Isejus is namo i kiem4 kai-
reje puseje - iejimas i rusj. Toliau - sulinys, dengtas stogine ant keturiq stulpq, su
velenu. Kiemo gale - malksnomis dengta pasiiire. (385)
Po jezuini kasacijos pastatas 1775 m. buvo parduotas is varzytiniq. Ji uz 3000 zlo-
tq isigijo Petyhorsko brigados veliavininkas Martynas Klikovskis. (151, 362-363; 255, 36)
1782 m. M. Klikovskis dali pastato perleido dukrai Barborai Klikovskytei-Gineikie-
nei ir zentui Kauno rotmistrui, Ukmerges sambelionui Tadui Gineikai bei sunui
Pranciskui Klikovskiui. (255, 35)
Paveldetojq buvo daug, jie pastat<1 per trump'! laik;i bent kelis kartus buvo uz-
state. 1790 m., pries pat savo mirti, T. Gineika pastat<1 ikeite Simonui Vildzevii'iui,
Vitebsko statybininkui. Skolas ismoketi teko jau jo paveldetojams.
M. Klikovskio sonus Kauno padekanis P. Klikovskis nam11 atpirko, tai'iau netru-
kus mire. Po jo mirties, tais pai'iais 1790 m., pastat<1 paveldejo seserenai Antanas ir
238 VILN IAUS GATVIT.,I ISTORIJA Radni11k11 gatvt
Silvestras Godzovskiai, Bogurnila Gineikaite-Mikevii'iene . Ii .
.k k t· G' 'ki 1.rve oruoTadoGineikos
asle Bar b ora Kl I ovs Y e- me, ene. Pastate pave]dAt • .
n c 01a1 negyveno
1790 m. M. Klikovskio paveldetojai pastat<1 dar kart& ikeite s' k · .
• b · 1< ki · ' I art<1 Vtlniaus rot-
rnistrui Jokii m :,urns m (158, 1003-1006; 255, 36)' tai'iau su -uo atsis ka1tyti
. . nesugehl.
1
Tad pastatas 1795 m . galutinai atiteko J. Sumskiui Tuo metu b . uc,o.
. narnas uvo 1vertintas
4soo ]enki~'ll auksin1.1. Pastatas vis dar buvo nedidelis. Jame buvo du vid . . .
· · · d · · ki Ki utiniai, du
maii kam b ana1 Ir v1 prr os. eme - arklide keturiems arkli ams 1r • VJenas
. rusys.
(249, 12)
1806 m. pastate buvo 4 dideli ir vienas mazas kambarys, keturios koklines kros--
nys, jis tebepriklause J. Sumskiui, Vilniaus rotmistrui. (263,-6) 1808 m. _ tai siaura il-
ga posesija, pastatas uzima tik dali sklypo prie Ligonines gatves.
XIX a. pirmoje puseje, pries 1835 m., ne tik si 304-a posesija, bet ir gretimos ,289,
32) atiteko vienam savininkui - tituliniam patarejui Sidorovii'iui. 1837 m. aptaria-
mas pastatas jau priklause jo dukrai regentienei Karolinai Karpovii'ienei-Sidorovi-
i'iutei. (227, 154) Pastatas buvo trij1.1 auMtq: prieangis ir trys kambariai pirmajarne, ke-
turi kambariai antrajame ir du kambariai ir koridorius trei'iajame ailltuose. Po pa-
statu rusys. Kieme arklide ir sandeliukai. Pastatas nuomojarnas, dauguma jo gy-
ventojq zydtt tautybes miestieciai.
1837 m. 284-<1 ir 304-<1 posesijas valde K. Karpovii'iene (p. 232), a 283--ia posesija
priklause Sidorovicienei ir jos dukteriai Barborai Savelnikovai (ispasogintai), 1845
m. jau visos trys posesijos atsidiire vienq savininkq, Karolinos Karpovii'ienes ir jos
vyro, rankose (291, 6) ir jiems prik!ause iki 1904 metq.
1890-1891 m. pagal architekto K. Maciulevii'iaus projekt<1 pastatas buvo sure-
montuotas, perdengtas i'erpiq stogas, namas nudafytas. Mediniq galerijtt vietoje
jrengti miiriniai laiptai. (310) XIX a. pabaigoje namas atiteko Vaclovui Karpovii'iui, o
po jo mirties, 1901 m., pastatas atiteko jo sunui dvarininkui Jonui Juozapui Karpo-
viciui. Namas kaip ir anksi'iau nuomojamas, jame yra butq per du ailltus, arbati-
ne ir 6 parduotuves. Savininkui jis duodavo 1595,30 rublio per metus. (347)
1904 m. visas Iris posesijas su pastatais is varzytinitt uz 42800 rubliq jsigijo pir-
klys Maksimas Markovicius Lipsicas. (363) Vos jsigijes valdas Lipsicas emesi pasta-
tus rekonstruoti, 1905 m. inzinieriui A. Komarovui uzsako rekonstrukcijos projek-
t<1. Aptariamame pastate naikinarni kai kuriq pirmojo aillto patalpq skliautai.
lrengiamas jejimas j riisius is kiemo, nauji laiptai ir remontuojamas dviejq ailltll
murinis sandelis. 1911 m. pastatai pagal architekto A. Filipovii'iaus-Duboviko pro-
jekt<1 dar kart<1 kapitaliai remontuojarni. Dviejq aukstq miirinis sandelis perdirba-
mas i gyvenam 4 naujai suprojektuoti laiptai su balkonu kieme, perstatytos kai ku-
rios patalpos, keii'iamos Iangq ir durq angos, jvaziavimo vartq vietoje jsikiire krau-
tuveles. (338; 293)
t
Lipsicams valda tikrai priklause iki 1922 m. Po Antrojo pasaulinio karo paS atas
pritaikytas tik gyventi, dar kart<t perplanuoti butai, pakeistos durtt ir langtt angos.
Senieji riisiai uzversti.
239 Radninkll gatves vak.arinl!s puses paslatai
 "I

,n1. ~ o _,w.,~
NAPRZESWIETNY, KLEYNOT
I,lnie Wtclmatnry FAM I L I E r
Icb M o/ciOfJJ Pa11ow,

--
~
WO L LOWICZOW: . . ,- - ; .. .

. : . '. --;
-~ ,
';.-

Dingusieji kvartalai

J<itoje Ligonines gatves puseje gsideste

du dideli 56-as ir 55-as kvartalai. 56-as
.-,J ·~ii.:.
-~~-~----. ·;~
.
~ \i: ,.,.
kvartalas susiformavo XVI-XVII a., o
xvm a. viduryje jis visas jau buvo uz-
statytas muriniais pastatais. Palei Rud-
nink4 gatve siame kvartale stovejo sesi
·~
1
~-'-:, '

· d i. '·
1r~~
(.: ,,
;,{
i
-- . " -~ I
~- :
ivairaus dydzio namai. Antrojo pasauli-
nio karo meht Sio kvartalo namai nu- i' ~.::
:
kentejo - isdege. Karo metu nusiaubll\
nam4 niekas neremontavo. Po 1972 m.
Strzaly l u Zitml, ttlRiet iu N it/m jf; 11111,Q, tiek isdege, tiek 285-oje ir 287-oje pose-
~ ef/"l,i !11, o~ci~ ~}~' r,;,J,i,
sijose islike per kar<1 nenukenteje namai
Trz.; I!/" '" Strza?y w 1~t4 BozJ.ie troie D,ry, ·

A~ 0 •111 0111 IP'~•r;, N,dUti;,Milcl& do Z /,an,h n»t,J A:fitw!' neva higienos sumetimais buvo nugri-
tiu,,.__ . IPite rnAicm dolne f,Dr1!)'"1 dar zo dar oldp,1~ auti.

w
'! ~•~ilc- Pobri,.,,oJC, M9drolc, Mf!nio; tJJf'/111 EJo,nu z.oft,;,;
~iuose kvartaluose nuo seno gyveno
1)1:'i;",. f/i,pr~,u',,~m s·~ ro~ t k11 tn..tb,;
!!!:vlhm,iru,wfl.im LVK pod11i1 niJ:bii~ daug garbing4 valstybinink11, aukslll VIL N I A US

magistrato pareigun4. Cia gyveno Ka- PR IS I M I N I.MA S

zimieras Mykolas ir Petras Pacai, net K.Bad,matcroilius.

Litografija p.:igal
kelios Valavii'iq kartos, Vilniaus bur-

a
VA LA VJ C- 11) J. Ru.stiem.:i.(detale).
mistrai Janas Gavlovickis, Jokubas Tro-

i
H ERBA S 1837
• - - . ,, ~ ,1
Medt.io raitinys
antra.§tiniame
a_ janovii'ius, Grigas ir Lukas Haluzos,
magistrate nariai, garbU.s amatininktt ·; · ~ ~
·"- •

,.
la~, cech4 meistrai, pirkliai. .
XVII a. F>
Nuo XVIII a. iki XX a. vidurio cia f
i ._! '
kuresi, gyveno ir savo smulk4 versl<1
turejo daug Vilniaus zyd4. Naciai 1941
m. butent i'ia ikurdino zydll get<1. Kaip
rase tuometine spauda, gyventojai arijai
is cia buvo iskeldinti. Zyd4 gyvenimo

240 V IL N I A US G ATVIV I S TORIJ A R ad ni 11kr1 g a t v t 241 Din g u s i ej i kv a rt a I a i

 s&lygos gete buvo nezmoni~os, taciau

l,fAJWfll!tfltl...;:.,;;,~,
.
ir tokiomis aplinkybemis jie sugebejo
issaugoti savo tautos orum<1, islaike
11. QD N I N K U l , /\ 1\'f:

Dci;intjc' malyli
n<'lx-i~liku, 10
54 k11,1rl o1 lo p,1,t,11., i

11. 0 D N I N K U G

M. F,1ivuso11lti,1us
17
mokykl 4 net teatr.1. Vilniaus miestas is
cia i prazuti iskeliavusi4 tukstanci 4
zydl.l kankini4 atminimui greta esantj
skver& 1992 m. pavadino Geto auk 4
skveru. Cia stovi paminklinis akmuo
geto aukoms atminti.
~-,.·~
lt.:.,) ·; :\, ~- n. -, f#. " "

po1rduotu 111'.':; 11itrinos

(nuotr,,ukosi< o1rchyv1.1)
Apie 56-o kvartalo valdas ir jl.l savinin-
kus isliko tik labai fragmentiski duome- . ,

t . ~- ., ~,--•'- · ·-.· -~ =- ,......,.....-.-.

,L'.;,"
nys. 1801 m. Vilniaus magistrato suda-
ryti kronikiniq knygq 7-as ir 8-as tomai,
kuriuose apraSoma Sitt kvartal4. nam1.t
- -
"'
~1 .- . ,1'.. 1·•:.·'·,: -'.. .,:· .. .
istorija, ding~. Nors Zinoma, kad namai
~'·• :i :!,'
·r~ ... . r
cia stovejo jau XVI a., o gal ir dar anks-

i . "'
"' I
Ciau, taCiau raSytiniai duomenys apie '. .
·•F . -~ ....
F·-.~· • • '• jjill'1·. . .. > .-.•
juos islik~ tik nuo XVII a. vidurio. Yra
keletas namtt savininktt turto invento- j\~i .·-·· .
']~,
. ..• c •-
ri11, kur isvardijami papuosalai, bran-
'
;\!I' (;J:-~· .r,.~.,-
gesni drabuZiai, vienas kitas paveikslas .; ', }
ar knyga, variniai puodai, kartais bal- ' ' ' 0 .. • !
dai, taciau nam11, jq isvaizdos, patalp4 ' !' \. •~11
< •$-•,,,< ·,
I \
plano ir irangos inventoriai gana reti.
':,:i- l . · .:;;::r\·r ---""". ,.
40 V ' • ' . y

1 1t- ~
;J'-" . J'it! :J-,.c
~,. ' \, ~: .• :

::.
. ·~ ·,· -" ,·•~ •
... · .•/ ~· - 'I.
: : · ·.f'!
1· . 4. ;t
•..:· - ,,.,.. I I
-\.!_. ' ··•·---
•. ....,.;::,',. _ .". I\ .._.,·•· '.• · ~ -'I..
--
• , •
,· l -
·1 '- - -
..•. . - .'• 1

)..., . , - . . I' -.: , '~ - ·-.

...,...¾'-"'.:k·c ~~,.·:t.f • t ... ,:. - - ~~.,., ·--i,j .·

I
,1.-i-11 ....-L:,1~- •. ~t '.~;:: . -:".. ~ - ,.__ . . - ,;,

Ji
. , ·1 .

' , ,":.i

..
t . ' ·~ · - •

w......_.
!P.111""""'-.r}I'.
~- - .
t •,:i,f~•;; - :!¢ ,' ;i-,
... .:. ,,~ .... .
.
m

242 V I L N IA US G ATVJ!,J ISTORIJA Rt1dn i 11k11 gat v t 243 Dingu s iej i k11art,1lai
C
V,
 •.. - f;l,_, t .. -
•' ~""" ,.,1> ~ r''' (J
~,I»'~',..., ,,.,,,~.- '
"\ t i~\)\

V IL N I AU S G ETAS

Rnbl,i Chnimo Ouro

C H-" -
"'' .

i
,;,,• ~
~ - " •~ • ~ ,.e .J•
porl relns.
Pie!linys • lckstas
..,,._.
,;:, __ .
l>o-'j \\•'
... ,,.... ...
. ,.........
ili i;-mulkht raldclht.
ap ra ~ nlilt jo b iogr.1 fi j11
(d ail. N. Kopclovitius). l-----·
~ {if//
Jj?.l'tt,
· -----·
·- ---- /'ii
Gi'lo lridimni.
(N uolraukos ili archyvu) b ~"...Ct~~... -- ·ril
..,.,,..;,"ttfr,J;t"~j:
·
I
l

,-,/, :,~~•"'' ¥•; /: /:~:.::; ~ift ,;~ \ ') i,

- ½J.,, t:-1r /,,.• ... .:,,. ·f•
\ ,'.•' ('

\ 1A· .. ,.. '© : -~ ~,;.,..:?

'I ,;
f

I ~~ '
"0 : ~ ·- \ ; ',
!');,. .,,.,,i ··.,.,
\\
.- . 1l
.• I I <-• - • ' '-.
..., . k

' -- ~:Ql!m~-- .
'
./,~ VI LN I AUS G ETAS

i-I.
-~-~" ... Pastatlt kiemai.
_, . I .-.- -· :. ' Jlir•1_n ~~.i.J...t~ 2'.emiau geto emblema
I I '~ a-:·:."...• . \;:!t_.'f'k,:~, ir geto planas - m.akew

' =--- -. ". :°\'' (dail.U. Olkenicki ir

IIti -- "'~- .I~:

f
_..~- . . ff---.. :·,,
-=- : -~•·..-
R. Suckever pidinys,
nuo trauk.os archyv1.1 ).
- . 1 - ' \. Posesija 285
...;,
,- .·_ ', ! ~/
Sioje vietoje (buv~s Riidninkl! g. 25 /
ApacSoje: 56-o kvartalo

I . : . >·· ·- ;
Ligonines g. 20) pries Antr11ji pasaulinj
karq stovejo dviejl! ir trijl! aukstll gyve-
pastatlt Radninku gatvtje
~klotine, 1834 m.

®
!_

;. namas namas 5 sqramll fasadu . Jo rusy-

•.)•._-
je ir portale buvo islik~ renesansinio lai-
kotarpio element\l.

- Kiemo puseje, treciojo auksto pasto-

geje, dar buvo islik~s tradicinis svirne-
1-1
tu
lis, labai retas Senamiestyje. Treciajame

·~;r' A-~
pastato aukste buvo medinis balkonas.
.. 1957 m. pastat<1, kaip saugotinq baroki-
nio laikotarpio statinj, buvo siiiloma
jtraukti i architektiiros paminklll Sqrasq
:rl ir issaugoti, taciau i tai nebuvo atsi-

• Pai·M ...-,. zvelgta. Nors per karq namas nenuken-

tejo, taciau, griaunant kitus sio kvartalo
pastatus, buvo nugriautas.

246 VILNIAUS GA T V!l) I S TORIJA Rad11i11k11 gat ve 247 Dingu si eji kvart a l ai
 1667 m. pastatas priklause karali~ajam sekretoriui, Vilniaus b_urmistrui Jonui
Gavlovickiui. Jam pastatas priklause ir 1690 m. (75, 32) 1715 m. V11niaus namq s<1ra-
apie sj nam<1 sakoma: p0110 Gavlovickio, Vi/niaus burmistro, ~ide/is marinis _namas
tustias, dabar priklausantis ;vairiems paveldttojams. (243) PaveldetoJq Dorrunyko 1r Jano
Gavlovickiq prasymu sudarytas velionio turto inventorius. (184, 5-9) Kaip atrode na-
mas, duomenq nepateikiama.
1719 m. ji valde Asmenos pastalis Franckevicius. (244) 1733 m. pastatas priklauso
keletui pretendentq ir stovi tuscias. 1767 m. nam<1 valdo Vilniaus Sv. Dvasios
baznycios dorninikonai. (248) XV111 a. pabaigoje jis pagaliau atitenka vienam savinin-
kui _ Smigelskiui. (249) Namas nuomojamas, cia 1797 m. veike Jankelio Vulfoviciaus
kartema. Taciau ir Smigelskiq rankose namas ilgai neuisibo.na. 1806 m. pastatas jau
priklauso Strurnilai. Jame 9 dideli ir 9 mazi kambariai, 11 kokliniq krosniq. Kieme
arklide 3 arkliams ir darzine. (263, 6) Iki 1837 m. namas vis dar Strumilos, jame 15
kambariq, dvi virtuves, 6 sandeliai, vienas prieskambaris, 4 rusiai, veZimine. Pasta-
las dviejq aukstq (227, 157), o 1837 m. pastalq jsigijo Abramas Judelsonas, veliau, 1838
m., - Moisejus Berkovicius Globusas. Pastate buvo 16 jvairiq patalpq. (226, 40) 1880 m.
M. B. Globusas pagal architekto Voldemaro Borchardo projekt<1 nam<1 nuo gatves
puses paaukstino treciuoju aukstu. 1892 m. namo pirmajame aukste prie gatves
veike Abelio Boruchoviciaus smukle, virs jos antrajame aukste - arbatine. Po smuk-
le buvo jrengta ledaine, kurios medinis rentinys, surestas zerniau gatves lygio supu-
vo, vidun byrejo zemes. A. Boruchovicius 1892 m. sausio 18 d. kreipesi i miesto val-
dyb<1 pr~ydamas atsiqsti specialist'I, kad nustatytq, ar ledaines bukle nepavojinga
smuklei ir paciam namui. (312, 2) Nuog<1slavimai nepasitvirtino, namas sekrningai is-
stovejo iki 1958 m., kol kartu su kairnyniniais pastatais buvo nugriautas.
1901 m. name buvo 24 kambariai. Savininkai Moisejus ir Solomonas Globusai gy-
veno antrajame aukste astuoniuose kambariuose. Kilos patalpos buvo nuomojamos
amatininkams ir pirkliams. Name savo kepyklele turejo Chana Rubinstein, dirbtu-
ve - Gersonas Lamas. Pirmajame aukste taip pat buvo namo savininko krautuve.
(347) M. Globusui rnirus, nam<1 paveldejo so.nus Jakovas ir Solomonas Globusai. Jie
1908 m. pagal architekto A. Filipoviciaus-Duboviko projekt,i nam<1 kapitaliai re-
montavo. Buvo keiciarni perdengimai, stogas, perklojamos grindys, permurytos
krosnys. Rudninkq gatves fasade jrengtas gelezinis balkonas, per abu aukstus
irengti langai ir ketverios durys, kiemo puseje naujai jrengti muriniai laiptai ir bal-
konas, pakeistos durys ir langai. Trys pastato korpusai is visq pusiq supo pailg<1
kiem<1, i kurj is Rudninkq gatves buvo jrengti jvaziavimo vartai. (326)
1914 m. namas priklause S. Globusui. Ji issinuomojo Beila Leibovna Berlin ir pa-
gal architekto A. Filipoviciaus-Duboviko projekt,i is kiemo puses pastato desiniojo
fligelio antrajame aukste irenge batq dirbtuve. Joje pastatyti du galingi elektros va-
rikliai skriemuliu ir dirzu pagalba vare keturias specializuotas stakleles, atliekan-
cias daug operaciju: buvo galima prisiuti batq padus ir juos apdoroti, prikalti kul-
nus ir slifuoti. (343) Pastatas isstovejo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
248 VJLN IAUS GATVJlJ !STORIJA Rnd11 i nk11 g alv t!
Posesija 286
Pastatas sioje posesijoje (buves Rudninkq g. 23) priklau·• . . .
. . . . . . . "" magistrato JUnsdikai.
AnlrOJO pasauhruo karo 1svakarese stoveJo dv1ejq aukstq namas 5 sqramq /asa-
du, kadaise priklauses Pacams.
Kazirnieras Mykolas Pacas
xvn a. ~iduryje sis pa_s tatas priklause Lietuvos sargybiniui Jeronimui Pacui, pa-
garsejus1am karo zygia1s pnes Maskvos kariuomene, svedus ir kazokus. Sis saunus
karyS pateko i nelaisve ir 1622 m. mire Maskvoje.
J. Pacas buvo vedes On<1 Vainaite, Lietuvos pastalininkio dukrq. Turejo dvi duk-
teris Kotryn'I ir On<1, bei Iris so.nus - Lietuvos rurnq veliavininkq Jon<1 Kazimier<1,
Zemaitijos generalini senio.n'I Petr<1 Mykol<1 ir Maltos ordino kavalieriq, LOK rasti-
nink'I Kazirnier,i Mykol,i. Pastarajam ir atiteko aptariamas namas. Anksti netekusj
tevo K. M. Pac<1 auklejo giminaitis Kristupas Zigmantas Pacas ir jo zmona grafaite
Klara Izabele Eugenija de Mailly-Lascaris. Vienintelis Kristupo Zigmanto so.nus mi-
re vos gimes, tad Kristupas Zigmantas prieme kaip savo so.nq Kazimier<1 MykoJq.
Mokytis jis pradejo Varsuvoje, kad galetq stebeti dvaro ir seirno darb<1, 1677 m. ru-
deni globejai ji issiunte i ilgalaike kelione po uzsienj. K. M. Pacas lankesi Vokietijo-
je, Italijoje, PranciiZijoje, Olandijoje. Gerai ismoko vokieciq ir italq kalbas, mokesi
tiek sausumos, tiek jurq karo meno. Apie 1677 m. vasar<1 atvyko j Malt<1. Penkerius
metus joanitq ordino gretose dalyvavo jiinl musiuose pries Turkij4 buvo priimtas
i joanitq ordin<1, tapo Maltos ordino kavalieriumi.
Apie 1681 m. sugrizes i tevyne, jsitrauke i visuomenini krasto gyvenim<1, 1682 m.
buvo isrinktas Kauno atstovu i seirn'I, 1683 m . gavo LOK r~tininko uredq. Kaip Ze-
maitijos pasiuntinys 1688 m. dalyvavo Gardino, o kaip Livonijos pasiuntinys- Var-
suvos seimuose. Pateko j karaliui artimu seirno nariq aplink'I- Energingas ir veik-
lus Kazirnieras Mykolas Pacas neretai jsiveldavo i clidikti konfliktus. 1693 m Varsu-
voje kivircas tarp LOK paizdininkes Izabeles Sapiegienes ir Kijevo vaivadienes
Onos Stanislavskos vos nesibaige Kazirniero Mykolo spagos kirciu karalienes Ma-
rijos Kazim.ieros tamui.
Kazirnieras Mykolas gerai ismane diplomatijos men&. Tai jam ne kart& praverte.
1696 m. Raseiniq seirnelio metu netiketai mire Zemaitijos seniunas Petras Mykolas
Pacas. Zemaitijos vyskupas Jeronimas Krispinas Kirsensteinas nesutiko savo pik-
aausio prieso Petro Mykolo Jaidoti. Tik Kazirniero Mykolo deka viskas baigesi tai-
kiai. Labiausiai K. M. Pacas pagarsejo nutraukdamas 1701-1702 m. seim<1, Tuo me-
tu seime kivircijosi Sapiegq salininkai ir jl.l priesininkai. Sapiegq jtaka po 1700 m.
Valkininktt musio gerokai susilpnejo, taaau salininkl.l jie dar turejo pakankamai.
Tarp jq buvo ir Kazimieras Mykolas Pacas. Protestuodamas pries karaliaus Augus-
to II politik<1, remian<"i<1 Sapieg1.1 priesininkus, jzvelgdamas Lletuvos interesq _igno-
ravim<1 ir bajorq teisitt lauzym<1, Kazirnieras Mykolas astriai kritikavo karaliq IT se'.-
mo darb11 nutrauke. Kai Sapiegos, nesitikedarni sulaukti karaliaus paramos IT te1-
249 Dingusi e ji kvartalai
 -
singo sprendimo, suartejo su ~vedijos
karaliumi, prid ininkai nuniokojo Sa-
piegt1 ir ill salininkll dvarus, 1704 m.
nukentejo ir Kazimiero Mykolo valdos.
Gyvenimo pabaigoje, 1708 m., K. M.
Pacas, be jau turimo LOK rastininko
uredo, dar tapo Lietuvos rfimll marsal-
ka, tacrau jau 1709 m. jis pasitrauke is
visuomeninio gyvenimo, o 1710 m. atsi-
sake ir LOK rastininko uredo. Tuomet
r ACV H E RB A i
jis emesi tvarkyti gana nema:Zas savo
Mc.-dfiorai1.lnys,
XV1l a. p11baig.1 valdas. 1684 m. globejas Kristupas Zig-
mantas Kazimierui Mykolui buvo uZra- PAC Al

~ ~-~:: :.;:'.:?;JE:
~ ~~:::1:
ses Gardino valdas, ipareigodamas Vil- D«ora LI/1th ...
PrtrrPac,
niaus karmelitems ismoketi 18000 len-

s•
palatmi Tnxnr...
kiskll zloll!. K. M. Pacui taip pat atiteko An tra.l tmisl.i~
Belvederio ro.mai prie VarSuvos ir glo- K.Giotkt,i

bejo zmonos Klaros Izabeles turtai bei v,1 nor.n.tinys,

J LLVS TRI MlE ;n OM fy\)S;
c ·I·.A .N JE,-· ::
Vilni.1usa k.idem1i05
PaCll ro.mai Vihtiuje, ~v. Jono g. 7 (pose-
. P iK i' . ~- sija 200). Ir dar jam teko testi savo glo-
sp.1 us tu ve,
1642
bejo pradetas statybas Pazaislyje.
1790 m. magistrato jurisdikai pri-
k.lausancil.l namll sqraSe pastatas Rud-
ninkll gatveje apibiidinamas kaip dide-
lis momamis, taci.au posesija nedidele.
Kazimieras Mykolas cia galejo gyvenli
nebent vaikysteje, nes daugiausia gyve-
nimo praleido svetur. I Vihlill atvykda-
vo tik savo reikalll tvarkyti arba i Tribu-
nolo ar seimeli1.1. posed:Zius. Erdvo.s
globejo Kristupo Zigmanto ro.mai ~v.
Jono gatveje garsejo prabanga, matyt,
1:·. ten jis ir apsistodavo.
1719 m. Kazirnieras Mykolas Pacas
mire. Bodamas joanitq ordino koman-
doras like nevedes. Po jo mirties turtu.s
1,· "t.· - pasidalijo brolio Jono Kazimiero Paco
f:;· - . . . - . ,,:, \.._,~·

ft.f:.;'~~;~:-~~~-
siinUs Zemaitijos kaStelionas Juozapas

."· ~- ,· ir Vileikos senio.nas Petras Pacai. (65, 707-

7091 Pastatas Rndninkll gatveje atiteko
Petrui Pacui.

250 VILNIAUS GATVllJ I S TORIJA R a d11 i 11k11 ga t vt 251 Dingu si c j i k v artal ai

 <'.:A PLIN SKU.
(D ROGOS LAVU )
Veliau namas priklause karaliskajam ir Vilniaus miesto sekretoriui Aleksandrui HERB AS
Koncevskiui, kuris 1773 m. testamentu nam<1 Rodninkq gatveje, vadinam<1 Plause-
viaaus momamiu, ufr~ vaikaiaui Antanui Tolokonskiui-Paskeviciui. B pava- MIESTl E<'.:IU

dinimo galima spresti, kad po Pacq namas priklause kazkokiam Plauseviciui, is SU TARTIES RA.STA S
(K. ( aplinsk.ait~ namo
kurio Tolokonskis-Paskevicius greiciausiai ir jsigijo pastat<1. pan:lavimo akto detal~,
Mafameao Antano vardu nam<1 valde motina Antonina Koncevskyte-Tolokons- 1669)
kiene-Paskeviciene. Nam<1 greiciausiai po 1748--1749 m. gaisro A. Tolokonskiene-
Paskeviciene nuo pamatq restauravo ir atstate.
1779 m. A. Tolokonskiene-Paskeviciene savo ir sonaus Antano vardu nam<1 u.z I) I
dawul;'Jf?
~--
· , f., '!i'"{j,rLu.,•
~!Y
_t•/~4J.: ~f~)r?.t~dl
.i<f,/4~1
8000 lenkiskq zlotq pardave Vilniau:;_pirkliams Anuprui ir Felicianai is Sosnovski1.1
Bialams. Sanderio tvirtum<1 ji garantavo kitu namu Rodninkq-Vokieci1.1 gatvi1.1
kampe (posesija 295), kuri po Antoninos mirties turejo paveldeti sonus Antanas
Tolokonskis-Paskevicius. (197, 1036-1039) Bialams namas priklause ir XIX a. pradzioje.
Caplinskaite-Krulikovskiene dali namo
Rudninkll gatveje - du butus antrame
Jfj.J,;~@-~= d,Lox,,ur:r,.,ffe4
1806 m. Bial1.1 name buvo 5 dideli ir 5 mazesni kambariai, sildomi septyni1.1 kokli-
W~,-!~ ~:t.hJ;flu,f,<O'=~';(rif:/~,~A.
niq krosniq. Kieme - arklide 8-iems arkliams. (263)
Po 1802 m. namas atiteko Aronui Cvilingui. Jo vardas pirm<1 kart<1 paminetas
1835 m. namq savininkq s&rase. (289) 1842 m. namas priklauso Leizeriui Kovneriui,
auk!!te, milrinf priemenf su kaminu, kros-
nimis, langais, durimis ir kitomis priklau-
somybemis bei mediniu priebuciu po mini-
1r1; ~/LrS3we/'." ~f:iJ!:l,.,ft
di,~ " q;j, L ,"lif'/
o arnziaus pabaigoje, 1892 m., jo sonui ~aveliui Leizeroviciui Kovneriui. (238)
XIX a. pabaigoje narn& paveldejo ~avelio sonus Geselis Kovneris. Namas tuo
mu kambariu - uz 500 lenkisk1.1 zlotq
pardave Vilniaus miestieciams kardi- 1,._,, r,;;,_£!1•.-,,,1;,,,,,•f.;t ,ijff-lv "'-MJ,_.
0
c,,•,M lifu<~ ,_b
metu buvo dviejq aukstq su u.zdaru pailgu kiemu, jarne - 27 kambariai. Savininkas ninkui Martynui Jogailai su zmona Bar-
GZ~· kr.~~Jf eAs~~ ££=6§-
r,(l; fl1/l,,f/u7/4~ tX." ,~iw,,d~~;~_,,,,.;ur
gyveno penkiuose antrojo auksto karnbariuose, kiti buvo nuomojarni. Namo pir- bora Jadkaite. Pirkejams leidziama lais-
majarne aukste 1901 m. veike Calkos Viniko krautuve. (347) Geseliui Kovneriui pa- vai naudotis vartais ir kiemu.
statas priklause ir Pirrnojo pasaulinio karo isvakarese - 1914 m. (139) Name tada Namas turejo atitekti Zecpospolitos
izdui (matyt, turima omenyje dar ne-
(.,,,~/,;,,.;, 'i;J~Z.,,_.,,,/•
,._,,.~)'m".u,,.<f,_,,,_""'-._t,p.,,_J,-,j

;/J~,i;I£dftl tl',h,r. WJ; ' .

buvo dvi krautuveles, prekiaujancios bakaleja, virvemis ir spagatu, bei bandeliq
krautuvele. parduota dalis) ir buvo skirtas apgy-

Pfna,1udrll.. ke ~PM
eJf
vendinti Tribunolo deputatus. Namas
Posesija 287 mOrinis, dviaukstis, dengtas malksno-
Treciasis siame kvartale palei Rudninkq gatve namelis (buves Rodninkq g. 21) bu- mis. Be to, nurodyta, kad Caplinskai
vo labai mafas, vos vienos Sc\I'amos fasadu ir vien~laiciu stogu. Ji griaunant rastos
didelio formato plytos, kai kurios su pirstq ispaudais, taigi pastatas statytas gal net
yra jsipareigoje Vis1.1 ~ventlljtl senosios
regulos karmelitams kasmet moketi po
0 mf1.;1t rluLd!&f.ffJiluVr!J
gotikiniu laikotarpiu. XVII-XVIII a. jis perstatytas. Pir-masis jo savininkas ir staty-
tojas buvo kazkoks Caplinskas, todel narnas nuo seno buvo vadinamas Caplinsko
12 kap1.1 lietuviskt1 grasit1.
Po trej1.1 met1.1 i nam<1 pretenzijas reis-
cAw~{!qJ~

~P:t1r!c
czA1idtut fttlCfW <fulrmum.ifoc?MWh
mumamiu. kia kiti Mato Caplinsko paveldetojai -
Pirrnieji rasytiniai duomenys apie narn& ir jo savininkus datuojarni 1669 m. da- Marina ir Elena Caplinskaites ir j1.1 glo-
lies namo pardavimo dokumente. (176, 11 -19) 1659 m. mirus Vilniaus pirkliui ir mies- bejas Mykolas Prokopovicius. (176, 1083)
eiwlem.J/rJc5MW~
tieciui Matui Caplinskui, Vilniaus magistrato teismo sprendirnu, 1663 m. patvirtin-
tu Burmistrll teisme, narnas atiteko jo dukrai Kristinai Caplinskaitei, istekejusiai uz
saltkalviq cecho meistro Andriaus Krulikovskio. Pastarajam mirus, Kristina Cap-
1690 m. namas (o gal tik jo dalis) vis dar
priklause vienam is Caplinsk1.1, Pado-
mes rejestre jis jvardijamas kaip didelis
e wit
Ci iFdi~ "' (;.Jtj,./J,.,Jf(J_J'<.rv.,"4
fL,;~LJ
linskaite--Krulikovskiene su mazarneciu sonumi Kristupu Krulikovskiu paveldejo
ne tik si narn<1, bet ir Andriaus Krulikovskio skolas. Matydarna negalesianti atiduo-
ti 100 kapq lietuviskq grasiq vyro skolos saltkalviq meistrui Hanusui Pelcenui, K.
mfuinis namas, kuriarne, be savininko,
dar gyvena se~i nuomininkai. (75, 29)
w1.1·1e t2u. ·~(f~ ~sJF.to/,h
1715 m., namas vis dar vadinamas Cap-

252 VILNIAU S GATVII.J ISTORIJA Rndn i 11kr1 gat vt

253 Dingusieji kva r talai
 linsk4 momamiu, taaau ji valdo kiti seimininkai: Vis4 Svenh.!jl.l vienuolyno kanne-
litai ir kardininkas Samuelis Saviaus Plamka. (243)
XVIII a. pirmoje puseje visa valda atitenka Vis4 Svenh.!jl.l bainycios kannelitams.
Po amziaus vidurio gaisnt is 1690 m. mineto didelio Caplinsk4 mOmamio bebuvo
like tik du atskiri nedideli moriniai nameliai bendrame sklype. Vienas j4, g dalies
dviej4 au~h.i, priklause Vis4 Svenh.!jl.l baznycios karmelitams, kitas - greiciausiai
vieno au~to - svl'. Marijos Skaplierines brolijai. Kairi dviaukstj nameli (nuo Rod-
nink4 gatves puses) nuomojosi Antanas ir Elena is Bul'evski4 Daukseviciai. Jiems
karmelitai uz 1000 lenki§k4 zloh.! 1775 m. parduoda sio namo antr<1ji aukstq. p 0
gais11.1 namas sugriuves (197, 287), priklauso karmelitams, Skaplierines brolijai, ir
Dau~eviaams. Desinys namelis karaliaus dekretu 1776 m. perduodamas Oleske-
viaams, Vilniaus burrnistrams. Is velesnio 1781 m. dokumento neai§ku, ar namas
jiems atiduodamas, ar kaip magistrato atstovams skiriamas adrninistruoti. 1781 m.
Antanas Ole§keviaus, burmistro sOnus, nam<1 perduoda Antanui ir Elenai Daukse-
vioams. (198, 372) XVIII a. pabaigoje beveik visa posesija atitenka vienam savininkui,
tik dalis valdos dar priklauso karmelitarns, dalis pastato nuomojarna. 1797 m. cia
jsikorusi Vaitiekaus Rozanskio karcema. (252)
1806 m. dalis pastato atiteko Da~vil'iq paveldetojui Liudvikui Kuliesai. Pasta-
le 3 dideli ir 4 mazi kambariai, kuriuos silde 5 kokliq krosnys, minima arklide 5 ar-
2 YDAS kliarns. (263, 6) Nuo 1810 m . karmelitq namo puse priklause tarejui Neverovskiui,
antroji - M. Smuiloviaui, j<t isigijusiarn is Kuliesos ipedini4. (227, 158-160) 1835 m. jis
rREKEIVIS
Piefinys tWu,
XIX a. priklauso Micheliui Zeteliui (289), o 1842 m. - Zelceriui. (291) Arnziaus pabaigoje jis
priklause dviem savininkarns: Joseliui Beirakui ir Visq Svenh.!jl.l baznyciai. (238) ff;.:J 12..:.:U: .. ...;,:.~ ·-
fU;.";;,:~ ..,z._ , ..,_ ,.,__ .e...,;,_ - ~_,,,_
1898 m. Joselio Beirako paveldetojas Moisejus Beirakas pagal architekto M.
Prozorovo projekt<1 imasi remonto, nugriaunama medine darzine ir dalis
namo, jl.l vietoje sumorijamas morinis korpusas. Miesto valdyba
pareikalauja, kad po rekonstrukcijos kiemas botq ne mazesnis nei 30
Posesija 288
kvadratiniq sieksni1.1, vidiniai laiptai - is nedegi4 medziag1.1, 0 ties r REKE IV IAI V ILNIAUS
Ketvirtas, panasus i dvareli, pastatas buvo dviej1.1 auksh.i, keturslaiau stogu, 7 S<\-
saligatviu nebOh.\ nei i§kab1.1, nei laipteli4. APYLINKESE
ram1.1 fasadu. Pirm<1 kart<1 jis minimas 1669 m. dokumente, kuriame nurodoma, kad Lui P. A Bikbua,
1901 m. posesijoje stovi du dviejq aukstq Visq Sventqjq baznycios
K. Caplinskaites sklypas ribojasi su Dievo Kano koplyl'ios mo.mamiu. (176, 11-19) Jis I. L Drmo.
ir Moisejaus Beirako namai. Pastarajam priklauso ned.idelis narnelis
Dievo Kano koplyl'iai priklause iki XIX a. pradzios ir buvo nuomojamas. 1806 m. Ouumoliwgnfijil.
ir darline. Baznyaai priklausantis korpusas taip pat nedidelis - ke- 1848
pastatas priklause Jonui Mikisai ir jo zmonai Klarai. Jame 2 dideli ir 7 ma.ii kamba-
turiq kambariq. Antrajame aukste jrengtas butas, pirmajame aukste
riai, 7 koklil.l krosnys. (263, 6) Po J. Mikiso mirties pastatas 1837 m . priklause jo nas-
~o kambare!j turi batsiuvys Abramas Cikovil'ius, Saja Ros, prekiau-
lei ir sonums V-t!helmui ir Ferdinandui Mikisoms. Pastate tuomet buvo 10 kamba-
Janti variniais indais, ir Estera Spon, laikanti lampadq krautuvele.
ri1.1, smukle ir parduotuve. Kieme - kalve. (227) 1842 m. pastat<1 valde Chaimas Bor-
(347).1914 m._namas-Marko Chaimovil'iaus Kaplano nuosavybe, ja-
kisas c291), o 1892 m. -Arkadijus Fedorovil'ius Girsoviaus. (238) 1901 m. -Slioma ir
me 1sik0rus10s Dovydo Broido gelumbes ir s. Lap1·ctaus pop1enaus · · ·
tr
Leja Berensteinai. Namas perstatytas, trij4 auksh.!, jame 47 kambariai, 20 kambari4
kanceliariniq preki1.1 krautuveles. (139)
.. u1· . k pirmajame aukste, antrajame aukste - 16, trel'iajame - 9. Dar du kambariai ketvir-
. . buvo
. namas
Nors -, per Antr<IJI pasa l1ll ar<1 nenu-
vienas is dviPil.l
tajame mansardiniame aukste. Savininkai gyvena antrajame aukste 5-iuose kamba-
.
·· buvo nugnautas.
kente1us11.1 s10 kvartalo pastah.i, taciau 1972 m • JIS
riuose. Namo pirmajame aukste net 5 krautuves, smukle ir saltkalvio dirbtuve. (347)

255 Oin g u sie j i kvar t a la i

254 V ILN I A US C ATV I V I S T O R
IJA R n d n i11 ksr gntvt
 Posesija 289
Seniausias namo, buvusio Rudninkll g. 21, pavadinimas - Trojanoviciq milrnamis.
m. dokumente siek tiek aptariama sio namo istorija. Pirmas zinomas namo sa-
1696
vininkas buvo Vilniaus magistrato narys Joachimas Trojanovicius. Buvo ved~s du
kartus. Mirus pirmajai zmonai Elenai is Filipavici11, kit<1kart vede Konstancijq Mele-
raitf. 1696 m. sunus is pirmosios santuokos Vilniaus patricijus Jokubas Trojanovicius
brolio Romano Trojanoviaaus ir sesers Onos Trojanoviciiltes bei savo vardu nasles
K. Trojanoviaenes naudai atsisake sau priklausiusios dalies - 4000 zlotq. Konstanci-
jai atiteko minimas namas Rudninkll gatveje, kuriame ji gyveno kartu su savo vyru,
turejo bravor<1, smuklf ir krautuves po Didziqja gildija Imbaruose, prie Rotuses a.i!G-
rA SITURlN TI tes. (181, ns-121) Senttjll aklll byloje yra dar vienas nedidelis 1696 m. dokumentas apie
LI ETU Vt! MI ESTlET E K. Trojanoviaenf. Mykolas Dembovskis, Vilniaus pirklys ir rniestietis, vedes Apolo-
5. Hfldtas.
J>icl:inys,
nij<t Trojanoviailtf, bylinejosi su ponia K. Trojanoviciene de\ pafadeto kraicio savo
apic 1570-1580 dukroms Onai ir Kristinai Dembovskytems ir savo pasieke. (181, 174-177)
K. Trojanoviciene po mirties 1698 m.
paliko puosnitt drabuzi11, daug pataly-
nes. Ji turejo <1zuolini sudedam<1 stal11,
~ 1~1)\"Mt'I~ ~l'V" J rti\W nedideli apvalq staleli, oda apmustus
kreslus, veidrodi, vien<1 persisk11, kit<1
Gdansko meistrq darbo kilim<1, papuo-
sall\: du perlq verinius ir koralinj ro-
zancitt, tris ziedelius, daug indtt - si-
dabrini11, alavinitt, variniq. Be to, velio-
ne turejo net dvylika didelitt ir maz11
ant drobes tapylll paveikslq. Minima
viena sidabru kaustyta knyga. (181, 744-
745) Ivairiuose to meta inventoriuose ne-
retai irasyti paveikslai ar knygos, taciau
jie paprastai ivardijarni tarp kitq mazai
reiksrningq ir nebrangiq namtt apyvo-
kos daiktt - tarp virtuvinitt reikmentt ir
ark!ides irangos.
1733 m. namtt, priklausancitt magist-
rate jurisdikai, registre nurodyta, kad
Trojanovicil\ mamamis priklauso Go-
cinskiui (245), taciau netrukus jis atiteko
Visl\ Sventttjtt baznycios svc. Marijos
Skaplierines brolijai. 1750 m. nam& jsi-
gijo Vilniaus miestieciai Kasparas ir Jo-
hana is Bobrovskil\ Glembociai, kurie
1752 m. nam<1, vadinam<1 Trojanovicitt
256 VILN IAU S GATVIV JSTORIJA Radn i 11k11 g at v~
murnarniu, pardave Asrnenos pavieto izdininkui Juo-
zapui c'.:echoviciui. (256, 67) Pirkirno akte nurodoma na-
mo vieta: einant is Rinkos i Radnink'I var/us desineje pu-
seje tarp marnami'I, is vienos puses T_ev'I Sumsko Domini-
konl/, is kilos Dievo Kano broh1os, uznugary1e skersgatvis,
fasadu ; viesq Radnink'I gatvf. Neilgai trukus nam<1 pa-
veldejo Abraomas Cechovicius, Smolensko pastalinin-
kas, po jo liko paveldetojai s!ln!ls Pilypas Ignas, Rupa-
linsko senianas, Viktoras, Asmenos zemes teisejas, Ig-
notas, Asrnenos rotrnistras, ir Antanas Cechoviciai.
Broliams susitarus 1762 m. namas atitenka Asmenos
pavieto izdininkui Antanui Cechoviciui. (256, 67) Doku-
mento surasymo rnetu I. Cechovicius buvo karo tarny-
boje, todel ji pasirase 1764 m., atsisakydamas savo pre-
tenzijtt i nam<1 brolio Antano naudai. Paveldetojq bilta
dar daugiau, taciau didesniq nesusipratimq neivyko.
1765 m. A. Lachovickio Cechoviciaus naudai savo pa-
veldettt daliq atsisake zentas Filipas Ruselskis ir jo
svainiai Steponas ir Bonifacas Cechoviciai. LI ETUV E BAJORE
1781 m. A. Lachovickis Cechovicius, LOK husaru C. Vt'crlis .
brigados pulkininkas, paveldet<1 nam<1 pardave Marijo- R.titinys, XVI a.
nai Konstancijai Filipavicienei, Vilnaus rniestietei. (256,
67) M. K. Filipaviciene prisidare daug skolq. Ji jsiskoli-
PAS ITURI N TI LIET UV£
5. Hd dtas.
no ne tik Visl\ Sventttj11 baznycios karmelitams, bet ir Pi~inys, apie 1~ 1580
kitiems asmenims. Jai rnirus pastatas atiteko Vilniaus
pirkliui Tadui Jachirnaviciui. Kad patenkintq visus kre- '1!,\u~,:... l&t..,
ditorius, magistrate bunnistru teismas nusprende na-
ffi'I parduoti is varzytiniq. Ji 1797 m. jsigijo Sirnechas
Sirnonovicius. (256, 67) Namo pardavimo metu jau pasi-
keite kaimynai. g vienos puses stovi Vtlniaus rniestie-
cio kalviq cecho meistro Zeidlerio, is kitos Dievo Kano
koplycios namas, kurj nuomoja Vilniaus magistrate ta-
rejas Vincentas Ma!inovskis. Name net kelios pasi-
linksrninimo istaigeles - kavine, karcema ir smukle pri-
klausancios vienam savininkui - Karninskiui. (252) 1806
m. pastatas priklauso Sliomkai. Jame - 8 dideli ir 7 ma-
-
zi kambariai, 11 koklinitt krosniq. (263, 6) 1837 m. ji val-
do Jankeiis Kacenelenbogenas, vadinamas Spilka. (227)
1892 m. narnas priklause Vulfui Chaikeleviciui ir Sarai
Chaimovnai Blochams, taciau buvo prastos bilkles, na-
mq 5i\rase nurodoma, kad jis netinkamas nuomoti. (238)
§ ~ ==
257 Oingu s ieji kvart a lai
::
 -------------1:!J
XX a. namas perstatytas, trij1.1 aukshl, turi per 30 kamba-
~utj;"',™ M" Jff.u11 ri1.1. Patys savininkai gyvena trijuose antrojo auksto kam-
bariuose, likusieji nuomojami. Daugiausia kambari1.1 nuo-
mojasi Smulis Brusmanas, kuris ne tik cia gyvena, bet ir
laiko arbatine. Namo pirmajame aukste jsikurusios Sliom-
kos Gordono kepykla, Vagnerio krautuve ir Abraomo
Samniko saltkalvi1.1 dirbtuve. (347) 1914 m. pastatas - Aro-
no Giclovil'iaus Miniskerio nuosavybe. Pasikeite ir nuomi-
ninkai. Pirm<1ji aukst<1 nuomojasi Oseras Zitleris, kuris cia
laiko manufakturos parduotuve. (139)

Posesija 290
Paskutinis sestasis siame kvartale palei Rudnink1.1 gatve
stovejes pastatas buvo didelis, dviejq aukshl, kvadratinio
piano, prie Rudnink1.1, Asmenos ir Mesiniq gatvi1.1 11 s<1ra-
mq fasadais. Visi jo korpusai supo pusiau uzdar<1 vidaus
kiem<1,
XV11 a. sioje vietoje stovejes miirinis namas priklause
Fonderflotams ir buvo vadinamas j1.1 vardu. 1690 m. namas
vis dar priklauso Fonderflotams, tal'iau 1715 m. namq s<1-
rase nurodoma, kad jis priklauso Sumsko dominikonams.
LI ETUV£ MIE STI ETI:. (243) Namas sudege per didiji Vilniaus gaisr<1 1749 m., savininkai ilgai jo netvarke.
5. Hcldtas Vilniaus magistratas, remdamasis 1774 m. seimo sprendimu ir 1776 m. dekretu, lei-
Pi~inys,
dzianl'iu apgriuvusius ir netvarkomus namus bei tusl'ius sklypus parduoti galin-
apit' 1570-1580
tiems juos atstatyti, gaisfl.l nusiaubt<1 nam<1, stovinti magistrato jurisdikoje, 1778 m.
TABAKO ETIKET£ uz 4500 lenkisk1.1 zlotu pardave kalviams ir Vilniaus miestiel'iams Jonui Gotlibui ir
Ra.ifinys, XIX a. pr. Elenai Marijonai is Griunertq Ceidle-
riams. (198, 549-552) Namas tuomet fasadu
RODN IN KV GATVf;:

(nuotrauka iS archyv~)
stovejo i Didzi<1j<1 Rudninkq gatve, galu
i Riidninkq gatve. Tai netiesiogiai pa-
tvirtina (p. 65) istorikq spejim<1, kad
ankstyviausia Rudnink1.1 kelio trasa ir
Riidninkq vartai buvo siauriau dabarti-
nes Rudninkq gatves ir kad dabartine
Mesini1.1 gatve galejo eiti senasis Rud-
nink1.1 traktas.
Manoma, kad Ceidleris buvo Vil-
niaus burmistras, tal'iau 1790 m. Vil-
niaus namq s<1rase apie si nam<1 sako-
ma, kad cia stovi naujas mOrinis namas,
sujungtas is dviejq murnami1.1, ir pri-

258 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Radui11kr1 gatvl! 259 Dingusieji kvarta\ai
 klauso kalviui Ceidleriui (249), jame Borucho Elingerio karcema. (252) 1806 m. Ceid-
Posesija 291 - 292
lerio pastate 16 dideli1.1 ir 17 maz1.1 kambari1.1, 23 krosnys. Kieme darzine ir arklide
14-ai arkli1.1. (263, 6) Ceidleriui pastatas priklauso ir 1838 m. (226, 33) 1842 m. pastatas Posesija susiformavo is dviej1.1 vald1.1
atiteko Godeliui Apatovui, o 1892 m. namas jau Rachmilio Nachimovicius Broido (buves Radnink1.1 g. 9 /2). Pirmqkart ji
nuosavybe, jame gyveno 5 nuomininkai. (238) 1901 m. namo savininkas - Vulfas Ab- minima XVII a. viduryje. Kronikineje
knygoje rasoma, kad namas 1663 m.
ramovicius Stupelis. Namas didelis, uzima gera kvartalo dali ir remiasi ne tik i
prik.lause Marijai is Dzienisevski1.1 Suri-
Rodnink1.1, bet ir i Mesini1.1 gatv~, taoau tik dviej1.1 aukst\t. Name 68 kambariai. Pats
nai, Fridricho naslei, ir jos vaikams An-
savininkas jame negyvena, nuomoja. Pastato pirmajame aukste - tikras prekybos
toniui, Anai ir Povilui Surinams. (259, 58-
centras. Cia net 10 krautuvi1.1, prekiaujano1.1 knygomis, dazais, bakalejos ir kance-
59) 1664 m. geguzes menesj ji nam<1 uz-
liarinemis prekemis, gelezies dirbiniais, kruopomis. Be to, pastato pirmajame auks-
state Stanislovui Kendzerskiui, o neil-
te veikia skalbykla, kepykla, knygrisykla, S. V. Abramovicius laiko vyno rusj. (347)
gai trukus uz 2000 zlolQ ir kitam kredi-
1914 m. namas priklause Vulfui Aronovioui ir Sarai Chaimovnai Blochams (139),
2.YDU KU LTIN I S toriui - Karoliui Sulistrovskiui. Abu
S IDA.ORO DIROIN YS kurie ji pardave Chaimui Vulfoviciui Stupeliui, pastarasis pagal architekto A. Fili- ROON IN KU GATVES
kreditoriai mane esq teiseti namo savi-
(CH AN UKA ), poviciaus-Duboviko projekta virs dviauksci1.1 Rodnink1.1, Dysnos ir Mesini1.1 gatvi1.1 FRAGMEN TAI
ninkai, tad su juo elgesi kaip su savo (nuotraukos cl l.iLtuoos
XVIII - XIX 11 .
korpus1.1 uzstato trecius aukstus ir mansardas. Ant dalies Dysnos gatves korpuso
nuosavybe, net teisiskai nejteisin~ ma- vaizdo ir gars.:, archyvo)
uzstato ketvirtaji auksta. Treoaji iris dalies ketvirt11ji aukst<1 uzstato ir virs dviauks-
gistrate sandorio. Birzelio 27 d. S. Kien-
O1.1 kiemo korpus1.1. Vis1.1 namo korpus1.1 pirmuosiuose aukstuose jrengiami vitrini-
dzerskis nama uz 2500 zlotq uzstate Ja-
niai langai, keiciamos dllrll staktos ir lang1.1 remai, rusiuose
nui ir Marijonai is Bzenevski1.1 Henons-
irengiami svieslangiai. (342) Sis didziulis namas visai
kiams. Nesutikdamas su siuo sandoriu
gerai issilaik~s isstovejo iki pat 1958 m.
C:,;., j'
K. Sulistrovskis kreipesi i teism'I, reika-
laudamas nepripazinti sios sutarties. Jis
Einant toliau Rotuses aikstes link, kitoje
taip pat nesutiko su Hencinski1.1 zento
, ,.,·r,.._,~_i_,.,,,_,. .______• .() Dysnos gatves puseje, tarp Vokie-

-,>;j:: r;.
, --'F·. . . ~:::J:i
fK"-' •·•. cr,r;_ •Cf :, , ! "'

--l ~'1J ,...,

ci1.1, Rodnink1.1 ir Mesini1.1 gatvi1.1
buvo issidest~s Vilniaus Sena-
siuvejo Jono Klimaviciaus reikalavimu
ismoketi 500 zlotq. Byl<1 laimejo K. Su-
listrovskis, ir namas atiteko jam, o po jo
7 vr.. :._,/ .
1 I_ l\t~ ,... 1--.•·-=
~
-- , 1 · · :
-~

• )~
miescio 55-asis kvartalas. Sioje mirties iki 1664 m. pastata valde jo ant-
~~IS': '-C. /. '4 ,;Zl;c-:tl~;I
•
vietoje dabar yra Siuolaikinio roji zmona Elena is Korsak1.1 Sulistrov-
. ' ; ,;,' ';s • ~' . ,:-·. /-~r?: . meno centro pastatas ir jo eks- skiene. Pastarajai ntirus namas atiteko
"-?".•, -•/-4,:'.:,!, I,
·¥,i)~ ~ ~. ·;-i~· _;._
·•/(•' .:/,; -- ~
, .' l"f'

Ff~J;,:
.-~.,,,.-,
• ' , -~ ,.

_,j,,..,:.J--::,,/ ,. ; Jr ~, · - r.y-
?)_,).),,,..1. r,..,, . >--1
. .

~!
_, ·.
pozicij1.1 kiemelis. jos sonums Asmenos pastalininkui Ra-
polui Kristupui ir Asmenos vaivadai
•' ."\ r;.>.t--, ,:---_ , .. , .,l, ' ·v\ -J-, Mykolui Sulistrovskiams, kurie 1679 m.

~}r,i;?i&;fet~Iti::If;
' ' . .
nam<1 uz kazkada gaut<1 2000 zlotq uzs-
tat<1 pardave Tomui Steponavioui. (259,
58-59) XVIl a. pabaigoje namas atiteko

~ii•. ; ,....~--- ~-~·?-::,~,· .~, : Apanavii'iui, po jo pastat<1 paveldejo

Apolonija is Laudanski1.1 Apanavioene,
sunus Pranciskus Bonaventura Apana-
vicius, vienuolis pranciskonas, ir duk-
ros Ana Misevioene ir Marijona Apana-
vioute. 1690 m. Padomes sqrasuose nu-
rodoma, kad mazas Apanaviciaus mo-

260 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Rad11inki1 gatvt

261 Dingusieji kvartalai

mamis jau priklauso kardininkui Buchoveckiui. (75. 32) Galbot s11rase nurodytas Bu-
choveckis buvo ne namo savininkas, bet nuomininkas. Namas Apanavic'iams pri-
klauso ir XVIII a. pradzioje, nes 1704 m. botent is Apanavic'itt uz 1600 zlotq nam11
jsigijo Matas Kuc'inskis. Namo kaina nuolat krito, matyt, kartt ir neramumtt metais
namas nukentejo ir nebuvo tinkamai sutvarkytas.
Miesto kronikineje knygoje nurodoma, kad namas 1715 m. priklauso Matui ir
Martynui Kuc'inskiams (259, 58-59), o tq metq Vilniaus namtt s11rase - kad mazas mo-
rinis Apanavil'iq namelis yra sudeges ir priklauso Mykolui Lesneviaui (243), o atite-
ko jam vedus ankstesnio savininko nasle Jadvyg'l is Nicejovskiq Kuanskiene. Ta-
l'iau, regis, ponia Jadvyga pergyvena ir antr'lji vyr'l ir 1746 m. savo vardu nam<1 uz
100 mustq taleriq parduoda Pranciskui ir Felicijonui Zaslavskiams. 1748 m. ji pavel-
di Zaslavskio seserene Jadvyga Strazdzencova. 1749 m. jis atitenka sutuoktiniams
Onai Strazdzencovaitei ir jos vyrui Bazilijui, o sie ji uz 630 zlotq perleidzia Juozapui
Pazlevil'iui. 1751 m. nam'l paveldi Feliciana ir Pranciskus Lastovic'iai. F. Lastovic'ie-
ne ji parduoda Juozapui Pandisevskiui, is jo namq paveldi Pranciskus Pandisevskis
ir 1763 m. perleidzia Jonui Pandi§evskiui. Po Pandi§evskiq valda atitenka Borkov-
skiams. Tuo metu, kaip matyti is velesnitt dokumentq namo jau nera, belikes tik tus-
l'ias sk.lypas su rusiais. 1775 m. Elena Grigoravic'iene-Borkovska si tusciq sklyp<1,
skirtq statyboms, atiduoda savo dukrai Antaninai ir zentui Steponui Onacevil'iams.
Pagaliau atsiranda savininkas, kuris sk.lype pastatydina namq. Taaau netrukus na-
mas vel keil'ia savo savininkq. Juo tampa magistrato rastininkas Jonas Silvestravi-
l'ius, kuris 1799 m. valdq uz 4500 zlotq parduoda Juozapui Pavlovskiui, Vaito leis-
mo asesoriui. Sprendziant is pardavimo kainos namas nemazas, prie jo prijungiama
gretima 292-a posesija, priklausiusi Domanskiui. (249) Pastate veike Nechos Ickovos,
Gabrieliaus Hercikovil'iaus ir Joselio Smuilovic'iaus karl'emos, Ana Lenavil'iene lai-
ke smuk.le, karl'emq ir kavin{'. (252) 1801 m. abi 291-a ir 292-a posesijos priklauso Pa-
vlovskiui. (262) Sklype stovintis namas gana didelis, jame 1806 m. buvo 33 dideli ir 7
mazesni kambariai, apsildorni 26-iornis kok.linernis krosnirnis. Name veike viena
maza krautuvele. Kieme - vezirnine 4-iems vezirnams ir arklide 12-ai ~klitt. (263, 2)
XIX a. pradzioje J. Pavlovskis abi posesijas pardave Juozapui Spakovskiui. Siam
rnirus vald<1 paveldejo dukte Maja Spakovskyte. (259, 59) Veliau valda atiteko Matui
Spakovskiui, po jo pastatq paveldejo I gildijos pirklys Markas Spakovskis. (289) 1834
m. Rlldninktt gatves isklotineje pavaizduotas dviaukstis 12 s<1ramq fasado pastatas.
Amziaus pabaigoje vel keitesi valdos savininkas. 1892 m. juo tapo pirk.lys Jakovas
Moisejevic'ius Globusas. (238) Pastarasis 1893 m. namo pirmajame ir antrajame auks-
tuose keite langq ir durq vietas, kirto vitrininius langus, fasade ties R u ~ gatve
itaise gelezini balkon<1. Jis taip pat sumane uzstatyti trec'iuosius mansardinius auks-
tus. Nors rniesto valdyba mansardini aukstq leido statyti tik nuo Rodninkq gatves
puses, statybos vyko ir Dysnos gatveje. Miesto valdyba, pastebejusi, kad savininkas
nepaiso nurodymq, statyb'I uzdraude, tal'iau pavelavo. Darbas buvo atliktas, virs
siauros Dysnos gatveles isaugo trec'iasis mansardinis aukstas. Miesto valdziai neli-
262 VILN IAUS GATVIU ISTORIJA Radnink11 gatvt
---------~·"'
ko nieko kita, tik sutikti su pazeidirnais ir savavaliskq statinj jteisinti. c l
315
1898 m . Jakovas Globusas dar kartq kreipesi i miesto valdyb<1, prasydamas Jeisti
pertvarkyti pastat11. 1899 m. dviauksl'iams korpusams vietoje rnansardinill uzsta-
torni muriniai tretieji aukstai, pakeic'iami perdengimai, Iangq rernai ir duT!l staktos,
jrengiamas rusys. Vietoje rnedinio tualeto kierne isrnOrijamas naujas. Namo pirrna-
jame aukste nukapojarni sk.liautai. Miesto valdyba, duodarna leidirnq pertvarky-
mams, pabreze, kad laiptai turi bati irengiarni tik is nedegiq rneclziagq, tualetas
mllrinis, tinkuotas, jo duobe isk.lota plytornis. (319)
1901 m. nurodoma, kad name yra 91 karnbarys. Pirrnajarne -15, antrajame ir tre--
l'iajame po - 38. Savininkas Jakovas Globusas gyvena 6--iuose trel'iojo auksto karn-
bariuose. Pastato pirmajarne aukste palei Dysnos gatv{' buvo 5 krautuves ir vyno r0-
sys, prie Rudnink4 gatves - Maizelio vyno rusys, pirrnajame aukste - Volperto pre--
kitt sandelis ir siuvejo Sverco siuvyk.la - antrajame aukste. J. Globusui pastatas pri-
k.lause ir 1914 m., name tuo metu buvo daugybe parduotuviq, kiek pasikeite jq po-
budis, atsirado daugiau kontorq, prekiaujanl'i4 urmu. Pasikeite ir prekiq asortimen-
tas, dabar l'ia daugiausia buvo prekiaujama bakaleja, manufaktora ir vaistais. (347)
1944 m. namas buvo trij4 aukstq, 17 sqram4 fasado su dviem piliaslfll isskirtais
rizalitais, kylanl'iais per visus Iris aukstus. Kitas sio namo korpusas tesesi Mmenos
gatve per vis11 kvartal11 iki Mesini4 gatves. Ka,tj nusiaubto pastato griuvesiai
pokario metais buvo pasalinti. Jo vietoje jrengtas Siuolaikinio meno centro skulptu-
Tll lauko ekspozicijos sodelis.
Posesija 293
1790 m. namas, buves Rodninkq g. 7, priklause Filipavil'iams. 1700 m. sausio 5 d.
Elijas ir Andrius Filipavic'iai, savo ir savo brolio Jono Filipavil'iaus vardu namq par-
dave Aleksandrui Stefanoviciui Vargolovskiui. (255, 11)
Valda per labai trump<1 laik<1 prik.lause Steponui Vasilovskiui, Lapcevil'ienei, 1715
m. - saltkalviui Danieliui Misiukevil'iui. (243) Sk.lype stovejes neclidelis mfirinukas
tuo metu jau buvo sudeges, sk.lypas tusl'ias. 1733 m. valda priklause D. Misiukevi-
c'iaus naslei. (245) Veliau magistrato jurisdikoje esanti sklyp'I su po gaisro teislikusiu
rOsiu perima magistratas. 1746 m. magistratas sk.lyp11 isnuomoja Adomui ir Onai is
Kozlovskiq Jankauskams uz sirnbolini vieno zloto metq mokesq. (255, 11)
1751 m. atsiliepia vienq is ankstesniq savininkq Vargolovskiq paveldetojai. Tuo
metu Vargolovskiai rniesto administracijoje uzirna gana svarbi<1 viet<1 (Aleksandras
Vargolovskis nuo 1731 m. buvo Vilniaus vaitas), tad jiems pavyksta vald<1 atgauti.
1751 m. Stefanas Vargolovskis ir jo sesuo Marijona Oleskevil'iene, Vilniaus burrnist-
ro zrnona, nam<1, vadinam<1 Filipavic'itt murnarniu, uz 1000 tinf4 perdave Antanui
ir Elenai is Safneriq Krasovskiams. (268. 26)
1758 m. Antano ir Elenos Krasovskitt namas atitenka Korzenevskiams. Lydos
pavieto rotrnistras Juozapas Korzenevskis 1778 m. rugsejo 15 d. si namq Didiiojoje
Radninkli gatvt!je su virsutinemis ir apatinemis krautuvemis ir visais nuo maio iki didelio
263 Dingusieji kvartalai
 statiniais ir kasmetine renta uzraso sunums Vincentui ir Kazimierui, sau pasilik- krautuveje Imbaruose, dalies ir po mo-
damas tik Jgas pragyventi. (197, 1048-1049) Korzenevskiai turejo finansini4 jsipareigo-
jimll Lydos pavieto femes teismo teisejui Ignui Narbutui, tad namas sunums
tinos mirties likusi11 papuosalt1, drabu-
zit1, aukso, sidabro, indt1, patalynes. g
~" ;-~~J:, :-:· '.
galutinai turejo atitekti Narbutui ismokejus 4800 lenki~\\ zlol\\. Matyi, Kor- ,. ._ --...,~___
~}·-6'•
:' ;,,.., '.P,.,f
f ·. -- , i·-. •·
sio dokumento ai~eja, kad posesijoje
zenevskiai su Narbutu neatsiskaite, nes 1790 m. nam11 savininkll s<1rase posesija jau tuomet stovejo du muriniai nameliai. A. •·:.......' -c=:.;
. \.~,._
. •_ _ _ . '• --~ ~,<;,n,_,,_-c.
-; ,,-qr•
.c:j' -
priklauso Lydos zemes teisejui I. Narbutui. (249) 1797 m . Narbuto name veikia Haluzaitei-Filipavicienei 1785 m. dar
,,"~;._-
' ___, -• .. · ~-a~.· •• . • I

•-; ., ;,r.'-::l:.~-
Novickio kavine ir smukle bei Michelio Leiboviciaus karcema. (252) 1806 m. namas atiteko ir motinos dvarelis Trakuose.
atitenka naujam seimininkui - Litmanui. Namas nedidelis, jame 4 dideli kambariai, (198, 1471) Atrodo, kad buvo dar viena se-
, ·;j_.
dvi vidutinio dydzio krautuveles, kieme arklide 6-iems arkliams. (263, 2) ~alia namo suo Darata Haluzaite, taciau ji tapo vie- ·l7.'i;;f," :?/-J:.1rr",!,: iA~ _: -_-/
plytejo didoka ailclte, kurioje veliau buvo pastatytas dviej4 a~lll, kuklaus fasado nuole karmelite, tad pretenzijq i nam<1
reiksti negalejo. 1690 m. Tomas Filipavi-
.. .. . ;;.._, .., .. '.. t:: ·• , .
10 s<1ram11 namas.
1835 m. namas priklauso Micheliui Zeteliui (289), o arnziaus pabaigoje Rachmiliui cius jau buvo mires, nam<1 valde nasle ,:.::s,;:•...--
-..t ;- __.,-:-at . I ,•. -. ..
•-r_ ~ ~ .,. ·•• - •·
R O O N I N KV GA T VES
VA K AR I N£ r ust
Nachimoviciui Broido. (238) 1892 m . Broido priklausantis dviej4 auksl\\ murinis na- Anastazija Filipaviciene. (75, 32)
1790 m. namo savininke - Anastazija
/ <-~li:;Y!~ ;;./J f::~~;-- .·
•X · '~l:{t~'lf!~.>~
r'Rll!S P USE A M 2. IA U S mas jvertintas 13000 rubli11. Jis nuomojamas, jame gyvena 10 zydll tautybes nuomi-
Filipaviciene, ankstesnes savininkes
ninkQ. (346) 1901 m. dokumente nurodoma, kad pastatas murinis, dviejll aukslt1, U
. .~-"l~·- - . ·-
IR OAD A R ..
(,111otro11ka i§ Lir lrwos
raides formos, jame 28 kambariai. Keturiuose kambariuose gyvena pats savininkas Anastazijos dukte ar dukraite. Name
t,ai:do ir garso arc/1yvo )
Rachmilis Nachimovicius Broido, kitus nuomojasi 9 nuomininkai, kurie ne tik cia daug jvairaus pobudzio uzeig11. Pastato .,,
pirmajame aukste savininkes A. Filipa-
gyvena, bet ir laiko krautuves. Name 5 krautuves ir viena dirbtuve. (347)
Tarpukariu siame pastate buvo jsikurusi Vilniaus paskol11 ir taupomoji kasa vicienes ir Piotro Usako smukles, Lei- -:~
(:2:ydll bankas), aptarnavusi amatininkus ir smulkius prekybininkus. bos ChaimoviCiaus karCema. Kavin~ ir
Tarp sill 293-ios ir 294-ios posesijll buvo isiterpes didelio 296-os posesijos pasta- karcem<1 laike Petras Nedejus. (252)

.- . ., . ,, I.'·\·~·:_~-.. . . .. ... t .;;.-~-;i :'--~-~-- L-• ~a1

to pietvakarinis korpusas (buves Rudnink11 g. 5). Puosni paradine sios posesijos pu- 1806 m. dviaukstis, 9 s<1ram11 fasado
namas prie Rudnink11 gatves priklause ·-:t - '·r •~~-:_
..._-'\.,
-~
...... , _-, --, ~ -'
.' •. • •. • . -· - · --?,,,\. , .,
se buvo atsukta i Vokieci.11 gatve, Rildninkll gatves dviejll auksl\\ korpusas, vadina- • • '";~ , _ • - ~ \ ' i f ,• I •, i, _i •:_~•_
"'f"

-~-----
mas oficina, buvo prastesnis (p. 273). 1834 m. isklotineje Rudninkq gatveje stovin- gubernijos sekretoriui Zaikovskiui. Ja- '
tis pastatas pavaizduotas dviejq a~lll, 7 s<1ram11 fasadu. 1944 m. jis taip pat dvie- me 8 dideli ir 8 mazi kambariai, krautu- ·3. .' ' ' - { ~• I • _'.' • . • ' -

jll a~IQ su 10 s<1ram11 klasicistiniu fasadu. vele, 13 koklinill krosni11. Is ukini11 pa- ' ,, .'\'$. ·p1,,

stah.l minima arklide trims ark.Iiams ir

~;1'-· -', ._ ....
or1 •

-~ 'iii"/~
,
Posesija 294 darzine. (263, 6) Zaikovskis namui uzsta-
Rasytiniai duomenys apie sioje posesijoje stovejusi nam<1 (buves Rudninkq g. 3) ga- te treci<1 aukst<1. Apie 1892 m. namas ati-
na velyvi. 1683 m. cia stovintis murinis pastatas priklause Vilniaus burmistrui Lu- teko Rachmeliui Davidoviciui Loseriui. ,-_ ~
- ~
.• . ;;~- !;-.,,,.
(238) 1901 m . namas buvo trij11 a~lll su *- '

'. ;~~i- 1.,

kui Haluzai ir jo zmonai Teklei :2:uromskytei-Haluzienei ir buvo vadinamas jq var- ~- . . . ;.-ATP,,
du - HalUZll murnamiu. Tevams mirus namas atiteko Grigui Haluz ai, taip pat Vil- kvadratiniu uzdaru kiemu. Savininkas
niaus burmistrui. (198, 766-769) Tevo palikim<1 G. Haluza valde nepaisydamas savo se- uzima pirmajame aukste 3 ir treciajame
sers Agotos Haluzaites interes4. A. Haluzaite skundesi, kad gyveno islaikoma bro- 8 kambarius. 30 kambari11 nuomojama
11-ai nuomininkq. (347) 1909 m. namas - , ·....,,
lio, jokio is tev11 paveldeto turto negavo, pati siuvo sau drabuzius. Brolis, gyvenda-
mas istaigingai, prisidare skolq. Noredamas jas gr<1zinti, uz kelet<1 siml\\ raudonq-
jll zlol\\ pardave bendrai paveldet<1 turt<1 - dvareli Vitebsko apylinkese, bei uz 1600
priklause Mykolui Mongirdui, kuris
pagal architekto V. Michneviciaus pro-
f-·-
•f ·!I,;,,
C,);4
. l:~£;,-
/ ,,.,

:>:( 7il
jekt<1 virs namo jrenge medine mansar-
zlol\\ parduotuve su rusiu Imbaruose Vilniuje. -,;,, /
Po brolio G. Haluzos mirties nam<1 paveldejo seserys Anastazija Haluzaite-Fili-
paviciene ir Agata Haluzaite. Kai Filipaviciai Agotai ismokejo 4000 lenkiskq zlolll,
d<!. Miesto valdyba leidim<1 statybai da-
ve ta s<1lyga, kad !aiptai i mansard<! bu- Ill :s.
ji 1683 m. atsisake aptariamo namo Rudninkq gatveje bei savo prekit1, esancill ilt daromi is nedegi11 medziagt1, o jos

264 VI LN IA US G ATV 11,J JSTORI J A R nd n i nk11 g a t vt 265 Din g u s iei i kvartalai

....1...
 sienos tinkuojamos. (329) Namas nedidelis, i jo kvadratinj kiemeli patenkama pro
jvaziavimo vartus i~ ROdninkll gatves. 1910 m. i miesto valdybi\ kreipesi naujasis
savininkas Ilja Aronovil'ius Ratneris, prasydamas leisti savo name sj !<1 pertvarky-
ti . Gavt,s leidim<1 jis pagal civilinio inzinieriaus Fiodoro Smorgonskio projekt<1 per-
tvarke fligelius i.s kiemo puses: vietoje dillll jrenge lang<1, langus praplatino, l'ia
buvo trys krautuves. (333) Namas morin.is, trijll au~l\l.
Pirmojo pasaulinio karo isvakarese I. A. Ratneris pagal F. Smorgonskio projekt<1
dar kart<1 remontavo nam 4 pertvarke dvejas namo fasado duris ir virs jvaziavimo
vartq jrenge gelezinj balkon<1. (345) Name veike Malkos Kurjan popieriaus ir kance-
liarinill preki4, Savelio Trakinskio dazll bei Leibos Abrahamo bal\l parduotuves.
1923 m. namas atiteko I. Ratnerio broliui Markui Aronovil'iui Ratneriui, kuris namq
valde iki 1940 m.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m., ~iaurine 55-ojo Vilniaus senamiescio
kvartalo dalis ROdninkll-Vokiel'ill gatvill kampe smarkiai nukentejo, po karo ill
vietoje jrengtas skveras, 1965-1967 m. pagal architekto Vytauto Cekanausko ir inzi-
nieriaus Romualdo Jako projekt<1 cia buvusill keturill pastatq- Vokiel'ill g. 37 /1, 35,
33 ir 31 (posesijos 295, 296, 297 ir 298) - vietoje iskilo Dailes parod4, dabar Siuolai-
kinio meno centro, rOmai. Likusi kvartalo dalis buvo ijungta i ROmll kompleks<1.
Romai dviejll au~\4, jll toris 32700 m', o ekspozicijll salill plotas 2050 m'. Romuo-
se jrengta 200 vietq kino ir konferencijll sale ir trys parodll sales, kurios kartu su fo-
je supa skulptofll kiemelj antrajame a~te. Pietineje Romll puseje yra tvora ap-
tvertas erdvus skulptof\l kiemas. Architektq darbas buvo jvertintas - ROmll kOre-
jai 1971 m. gavo Sovietq S<1jungos ministr\l tarybos prernij11.
PRI E MI ESC I O
SM U KL E
K. K11kn1iti11s.
Posesija 295
Pi~ inys, Nam<1, stovejusi ROdninkll ir Vokiecill gatvill kampe, pirmoje XVI11 a. puseje valde
apic 1840 Sidoroviciai. Po tevo mirties nam<1 paveldejo broliai Steponas ir Jonas Sidoroviciai.
Jonui atsisakius savo dalies, Steponas Sidoro-
vicius nam11 1739 m. pardave Andriui Tolo-
konskiui-Paskeviciui, Lenkijos dvaro sambe-
lionui. Po jo nam11 paveldejo Bogdanas, veliau
Juozapas Antanas Paskeviciai. (254) Paskevil'ill
name 1797 m. buvo Hempelio smukle ir biliar-
dine. Net dvi karcemas laike Chodasevicius.
(252) 1806 m. J. A. Paskeviciaus name buvo 7 di-
deli ir keturi mazi kambariai, sildorni 8-ill
koklinill krosni4, trys vidutinio dydzio krau-
tuves. (263, 6) Posesija visai uzstatyta mOrin.iais
pastatais su keturkampiu uzdaru vidiniu kie-
mu. Po J. A. Paskevil'iaus rnirties nam11 pavel-
dejo Lietuvos vyriausiojo teismo sekretorius
266 VILNIAUS GATVJl,1 JSTORIJA Rad11i11k11 gatvt
Vincentas ir Aleksandra is Dobzanskill Paskevil'iai, Vmcento brolis dvaro sambelio-
nas Adomas ir sesuo Izabele Paskevil'iai. 1818 m. balandzio 25 d V. Paskevil'ius sa-
vo ir Adorno bei Izabeles vardu nam11 pardave Gabrieliui Gersonovicrui Ramui, Vil-
niaus pirkliui, kuris cia prekiavo sakniavaisiais ir vynu. (247, 162) 1822 m. Gabrielis
Ramas testamentu nam11 paliko zmonai ir vaikams. Globeju Vt!niaus miesto leis-
mas paskyre pirklj Solomon11 Gelman11. 1834 m. isklotineje pastatas i.s Rodnink1.1
gatves puses turi 5 s11ramll fasad11. 1835 m. Vilniaus namll S'lfase nurodyta, kad jis
priklauso Gersarui Ramui. (289)
Gersaras Ramas
Trkrasis jo vardas Gersonas, tai spalvinga asmenybe. Jis buvo fyd1.1 pirkli1.1 Abrao-
mo ir Malchos Gersonll sonus. 1837 m. bodamas 25-eri4, nam<1 jis galejo paveldeti
is tevo Abraomo Gersono, taciau tai lik spelione, nes dokumentq nera. Neaiski ir A.
Gersono teise i si nam<1.
Gersonas Ramas Vilniuje susipazino su Ferdinandu Gutu, Ienk1.1 filosofo rnistiko
Andriaus Tovianskio svainiu. Guto paskatintas Ramas 1842 m. isvyko j Paryzi4, jsi-
trauke i Andriaus Tovianskio ikurt11 religine rnisline sekti\. G. Ramas mane, kad To-
vianskio skelbiamos idejos isgelbes Izraeli, ir tapo aktyviu sektos nariu. Buvo To-
vianskio, gyvenancio Ostendeje, ir jo salininkll Paryziuje rysininkas. 1842 m. ser-
ganti Ram11 pakrikslijo, veliau sis sakramentas buvo iskilmingai pakartotas Sv. Se-
verino baznycioje Paryziuje. Jis gavo Jono Andriaus vardq.
1843 m. Tovianskio pasekejll sekta, bodama nelegali, matyt, konspiracijos sume-
limais buvo pertvarkyta. Jos nariai suskirstyli septynetais. Vienos tokiq grupill va-
dovu - ,,saugotoju" tapo G. Ramas. Tll paciq metq gale jam pavyko patekli pas po-
piezi4, kuriam jteike A. Tovianskio laiski\.
1844 m. G. Ramas tovianizmi! propagavo Vakarl.l Praneozijoje. Taciau pasirinko
nelinkam<1 objekt11 - megino apastalauti tarp pranCOzll kariq. Prancuzijos valdziai
tokie ,,apastalai" nebuvo reikalingi, G. Rarnas buvo istremtas i.s Prancozijos ir atvy-
ko i Sveicarij11. Sektos grupiq vadoVll ,,saugotojll" susirinkime tq metq rugsejo 15
d. A. Mickevicius pazymejo, kad G. Ramo istrernimas yra len/ai krikstas; persekiojimai
jungia emigracijq su Lenkija.
Gyvendamas Sveicarijoje G. Ramas Tovianskio pavedirnu nuvyko i Frankfurt11
prie Maino susilikli su bankininku Anzelmu Rotsildu. Veliau kaip tovianizmo
· apastalas nukako j Palestin4 1845 m. sausio 29 d. Jeruzales sinagogoje deste savo
mokytojo idejas. Grizes i.s Paleslinos slapta lankesi Paryziuje ir Frankfurte prie Mai-
no, buvo ieskomas policijos. Roterdamo zydq bendruomenes padedarnas 1845 m.
isvyko i Anglij 4 kur eme apaMalauli tarp Londono zydq. Tal'iau netrukus nusivy-
les Tovianskio idejornis eme rOpintis zerniskesniais reikalais. Jis tapo variniq indll
fabrikantu, susikrove nemaz<1 kapital<1. Apie 1861 m., nepaisydarnas sektos brolill
pastang4, G. Ramas su jais galutinai nutrauke rysius. Tolesnis Ramo likimas nezi-
nomas. (84, 538-539)
267 Dingu s ieji k va rt a lai
 Gersarui-Geraonui Ramui isvykus i Pranctlzij<1 nam<1 toliau valde gausi Ramu gi-
mine. 1837 m. namas buvo dvieju ir triju aukstu, Vokieou gatves puseje turejo vie-
n<1, Rodninku gatves ir kiemo puseje - 11 langu. Savininkai pastate gyveno visuose
17-oje kambariu, tik dvi pirmojo auksto patalpos buvo ifouomotos krautuvems,
kurios taip pat naudojosi ir rosiais po namu. (227, 167) Kambariu padaugejo de\ 1806
ir 1837 m. name vykusiu perstatymu ir pristatymu.
Iki 1848 m, balandzio 1 d. namas priklause Markui Ramui, kuris m.irdamas pali-
ko vis<1 bori paveldetoju - zmon<1 Etk<1, sonu Saj11 Leib<1 ir dukteris Taub<1 Sar<1 ir So-
s<1 Rauz11 Ramaites. Be to, i nam<1 pretenzijas rei~e Maika Gersonovna Kacenelen-
bogenova, Gabrielio Ramo sesuo, trys jos siiniis Chairnas Leiba, ~lioma Benjaminas
ir Geraonas Gabrielius bei penkios dukros - Soska, ~ina Ginda, Freida, Estera Ra-
chile ir Sorka Kacenelenbogenaites. Taip pat uz skolas i namo dali pretendavo pir-
kliai Leizeris Vulfovious ir jo zmona Base Sliomovna Rafesai.
Prasidejo ilgas alinantis teismu maratonas. Kovota ne tik de! sio namo. Ramams
priklause dar vienas namas Vilniaus gatveje, 710-oje posesijoje. 1859 m. trel'iuju
teismo sprendimu buvo padalytas Ramu turtas. Namai Rudninku gatveje (posesija
295) ir Vilniaus gatveje (posesija 710), atiteko Kacenelenbogenams: pirkliui Girsai
Simchovioui, jo sonui Chairnui Leibai ir dukrai Esterai Rachilei Natanson. Tevas
savo dukros labui aptariamame name Rudninku gatveje paskyre krautuvele pirma-
jame aukste su jejimu is kiemo, didelj kambari, rusj po krautuve ir sandeli su mal-
kine kieme ir, be siu patalpu, dar tris kambarius antrajame ir viern1 treciajame auks-
te. Namas Vilniaus gatveje atiteko sonui Ch. L. Kacenelenbogenui.
Savo testamente G. S. Kacenelenbogenas aptariam<1 nam11 Rudninku gatveje,
jvertint<1 17680 sidabro rubliu, uzrase dukrai E. R. Natanson ta s<1lyga, kad per 18
menesiu po tevo Girsos mirties savo broliui Chaimui Leibai ismokes jo dalj - 7680
rubliu. Jei brolis noretu nam<1 pats jsigyti, jis seseriai turi sumoketi 10000 rubliu, ta-
ciau jei jis to nesugebetu padaryti per metus, netektu teisiu i si nam<1. (247, 175)
1866 m. namas pagaliau atiteko pirkliams Esterai Rachilei ir jos vyrui S. M. Na-
tansonams. Pastarasis architektui A. V. Polozovui uzsake namo pertvarkyrno pro-
jekt<1 ir 1877-1879 m. prase miesto valdybos leidimo ant esamo dvieju aukstu namo
uzstatyti treci<1ji ir ketvirt<1ji aukstus. Miesto valdyba sukviete komisij<1 patikrinti
namo biikle ir nustate, kad pastato antrojo auksto sienos, nors sutvirtintos gelezi-
nemis sijomis, suskilinejusios, ant tokiu sienu uzstatyti treci<1ji ir ketvirt<1ji aukstus
pavojinga. Statyti buvo leista iskilimo vietas sutvirtinus cementinemis arkomis, be
to, reikejo rasti architekt<1, sutinkantj imtis atsakomybes uz statybos saugum<1. Toks
specialistas buvo surastas: karo inzinierius pulkininkas £on Liutenau apskaiciavo ir
patikrino namo stiprum<1, taciau namo savininkas komisijos rekomendaciju ir jspe-
jimu nepruse ir, pazeisdamas statybos reikalavimus, pasistatydino keturiu aukstu
pastatq. Viskas baigesi sekrningru, namas isstovejo daugiau nei 60 metu.
Apie 1892 m., vyrui mirus, nam<1 valde nasle E. R. Natanson. Namas buvo nuo-
mojamas, cia gyveno 10 nuomininku, visi katalikru. (238) 1896 m. seimininke smar-
268 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Raduinkr1 gatvt
kiai jskolint<1 nam<1 pardave pirkliams Chaimui ir Belai Podzelveriams. (360) Skolu
nasta savininkus siege iki 1940 m., kol sovietu valdzia, nacionalizuodarna pastat<1,
juos nuo skolu islaisvino. 1898 rn. Podzelveriu namas rnOrinis, keturiu aukstu. Jis
jvertintas 26000 rubliu suma. (346) Nuo 1900 rn. iki 1944 rn., pastate veike viesbutis
Kontinental". (321) 1914 rn. pastatas priklause Belru Podzelver ir Fiodorui Srnor-
;onskiui. Pirmajame aukste veike Elijo Budhaupto kepuriu parduotuve ir Miros Le-
vinos konditerija. Yra uzuominu, kad pastatas XX a. pradzioje priklause Jeveliui So-
senickiui. Galbiit jis is Podzelveriu gimines, nes 1932 rn. pastato plane, sudarytame
jvedant vandentieki ir kanalizacij<1, savininkais rninimi Podzelveriu ipediniai. (389)
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m., pastatas sovietu aviacijos buvo ap-
griautas, jo likuciai veliau pasalinti.
Posesija 296
Sis Siuolaikinio meno centro vietoje stovejes pastatas (buves Vokieciu g. 35) XVI a.
pabaigoje priklause Lietuvos didikams Astikams. Tru sena garbinga ir itakinga LOK
gimine, valdziusi didziulius turtus ir susigiminiavusi su kitomis didiku giminemis.
Is Astiku kile Radvilos. Pirmasis is Radvilu buvo Radvila Astikas. Veliau, jau tre-
ciai kartai, sis tevavardis tapo Radvilu gimines vardu.
Grigas Astikas
Pirmasis zinomas sio pastato savininkas Grigas Astikas, rnarsalkos Jurgio sllnus,
buvo tikras avantiiiristas. Tevui mirus jis paveldejo nemazus turtus ir siuos rurnus,
taciau jokiu valstybiniu uredu, net seniiinijos negavo. Lengvabudiska.i ir svrustu-
ni~ai gyvendamas greit neteko savo valdu ir prisidare skolu. Metes zmorni Jadvy-
g<1, Vitebsko vaivados Jurgio Nasilkovskio dukr<1, ir mazametj siim1 jis nuolat byli-
nejosi su giminaiciais, konfliktavo su kaimynrus, puldinejo ju valdas.
Mirus karaliui Zygimantui Augustui, G. Astikas uzmezge slaptus rysius su Ru-
sijos caru Ivanu III Ziauriuoju. 1576 m. vasario 21 d. lruske jis savo ir savo salinin-
ku vardu siule carui pagalb<1 siekiant Lenkijos-Lietuvos karaliaus sosto, mrunrus uz
pagalb<1 tikedamasis is Ivano Ziauriojo gauti Koveli ir Bielsk'l bei rurnu etrnono
ured<1, Veliau jis su kitais Lietuvos magnatrus stengesi pasodinti i Lenkijos kara-
liaus sost<1 Ivano sonu Fiodor<1, Karaliumi isrinkus Stepon<1 Bator<1 ambicingi G. As-
tiko planai zlugo. Jo finansine padetis paslijo. Jis emesi pinigu ir jvairiu dokumen-
tu klastojimo. Kovarske jrenge slapt<1 pinigu kalykl<1. Veliau bijodamas, kad bus de-
maskuotas, kaip teigiama, iszude ten dirbusius meistrus. Be to, padirbinejo senato-
riu parasus ir antspaudus, kurirus naudojosi per jvairius teismo procesus.
Po brolio Jurgio mirties G. Astikas pradejo proces<1 pries nasle Magdalen<1, pavel-
dejusi<1 vyro turtus. Nepavykus panaikinti testamento, G. Astikas nasle apkaltino
vyro nunuodijimu, veliau padirbes dokumentus eme reikalauti neva Jurgiui pasko-
lintu 20000 kapu lietuvi~u grasiu. Vargse nasle, neislaikiusi iziili11 reikalavimq,
nusileido ir jam atidave vyro turt<1.
269 Dingu s ieji kvartalai
K O DNINK U G ATVI! ~..........i..2 ~-._._,\1,~~•-t?l><->- J., \-'\,
l'O S l!!t lJ O S l'JI>
l'A STAT IJ 8R f!1 1N IU
D l!T Al. f!S , 111113
¥\,\M e-v4>-'\ ·'r\,o~~

•-~ ~~I
~ ,J. it,
"""' ,).W<. ~-l.-. l1rf\.~ .

G. Astikas nepasidrovejo ir Tevynes isduoti. 1580 m. ka-

ro su Maskva del Livonijos metu, Steponui Batorui
rengiantis zygiui i Velikije Luki, Astikas uzmezge rysius
kuotas. Dali Astiko valdtt karalius uz
karo nuopelnus padovanojo Gabrieliui
Bekesui ir Vilniaus vaiskiui Jonui Abra-
"°1'e-\-\,..,..,\..\..
....:'\.Vv"\.,J\.,~~\'-
0.... "i"--~.icd~~-·~
\_\.\~f'~¼ ~ ~ - ;(
su caro pasiuntiniu G. Na§ciokinu. Dazni susitikimai ir maviciui.
"-~'-"'-"""- ~"'-N - 0>,h ,\A, l
brangios Nasciokino dovanos atkreipe karaliaus aplinkos Su Jadvyga Nasilkovskyte Astikas I ,
iY\~-Ll'\..'1\,,,, ..... _.,.~ """ - h. --
c
- - - --
\
:!t
1."i
• demesj. Trakuose arestuotit G. Astikit atgabeno i Vilnitt. turejo vienit suntt Jon,i. 1581 m. karalius
Cia kankinamas jo tamas Baltrarniejus pasakojo, kad po- pasirase dekret<1, kuriuo pripazino Jon,i .,.,,L...
¼
~
nas buvo pazadejes carui padeti suciupti karalitt Steponit
Batorit. Buvo kalbama, kad Astikas net pasizadejo carui
karalitt nuzudyti. Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos
Astik<t nekaltu ir neatsakingu uz tevo
piktadarybes, pripazino teise naudotis
visomis kilmingiesiems priklausanciomis
~:~~ ID
vadovaujama revizija Kovarske rado Astiko nusikaltimo teisemis; gr,izino dali konfiskuoto tevo 'lire
irodymus: monettt klastojimo irang<1, antspaudus, parastt turto. Gyvenimo pabaigoje J. Astikas
pavyzdzius. Nerasta tik laisko carui kopijos. G. Astikas buvo Vilniaus zeroes teisejas. Mire 1609 /"--
dar megino gintis, teigdamas, kad pazeistos jo teises - jis m. nepalikdamas vyriskos lyties pali-
arestuotas be teismo sprendimo, taciau karaliaus vado- kuonill, ir Astiktt girnine, kadaise viena
vaujama karo taryba nusprende, kad bajorystes privilegi- garsiausitt Lietuvos Didziojoje Kuni-
jornis gali naudotis tik garbingi zmones, o ne nusikalteliai, gaikstysteje, uzgeso. (89,611-612)
kuritt kalte patvirtina daiktiniai irodymai. Astikas savo ry-
sius su Nasciokinu aiskino kaip grynai prekybinius, veliau Astiko namas Vokiecitt gatveje prik-
prisipazino ketines uz d.idelj atlyginim,i Lietuvit isduoti. lause valstybei iki 1788 m. Prieskario,
Karaliaus Stepono Batoro vadovaujamas Senato teismas taip pat ir pokario tyrinetojtt manymu,
G . Astikq uz tevynes isdavim<1, bendradarbiavimit su prie- jame buvo jsikures Lietuvos Didziosios
\,
'o. •. su ir pinigtt klastojim,i nuteise rnirti. Astiko kalte buvo to- Kunigaikstystes Vyriausiasis tribuno- ,..........

~""°" ,-) "+.. '¾

1/
rJ ' kia akivaizd.i ir d.idele, kad net bajorija, nepaprastai jaut- las. (45, 90; 31. 249) Pirrnasis apie tai uzsi-
,.,.,
'-J,..~ \ , " 1 , riai reaguodavusi i maziausi,i jos privilegijtt pazeidim4 mine garsus XIX a. Vilniaus istorijos ty- cl -. v__,- . ~,
~-........,,-c...c..
"M~11-1'l•1 neprotestavo, kad pazeisti II Lietuvos Statuto nuostatai: rinetojas A. H. Kirkoras vadove po Vil- / ' r
Astikas buvo teisiamas Senato, o ne Seimo teisme. nitt. (48, 61) Remdamasis vien pastato fa-
'\. 1580 m. birzelio 18 d. Vilniuje Rotuses aiksteje G. Asti- sado papuosimais jis padare prielaid<1,
~ -~l").1'\'I 'I kui buvo ivykdyta rnirties bausme, jo turtas buvo konfis- kad cia kuri Jaikq galejo posedziauti

270 VILN IAUS GATVlt) ISTORIJA Radnink11 gatv~ 271 Dingusieji kvartalai
 Lietuvos vyriausiasis tribunolas. Matyi, autorill klaidino pastato fasade buves Lie- balkon<1, paremt<1 keturiomis kolono-
tuvos valstybes herbas Vytis ir po juo nifoje - teisingumo deives Temides figura. Si rnis. Gerai jrengtos buvo ir kilos antrojo
A. H. Kirkoro prielaida, veliau kill\ autorill nekriti~ai vertinama, papuole i kitus auksto patalpos, ypac prie Vokiecill gat-
miesto vadovus. Kaip rodo istorikll tyrimai, pastatas prik.lause Lietuvos Didziosios ves. Cia buvo dideli, kambariai tapy-
Kunigaikstystes Izdo komisijai, taciau duomenll, kad jame iki 1788 m. kada nors tomis sienornis ir lubomis. Daugumos
buvo jsikOres Lietuvos tribunolas, nera. kambarill durys buvo filingines su ge-
lik nuo XVII a. antros puses pastato istorija dokumentuota. 1680 m. dokumente rais angliskais vyriais, su vidinemis
rasoma, kad jame gyveno LOK izdininkas Andrius Kazimieras Skorobohatas. (202, pranci1zi~omis spynomis ir igilintais
507) Jam bOnant Cardine, nuomininkas Miksevicius, nuomojesis rusi ir dali apatinill skl<1sciais. Kambariuose stovejo ballll
patalpll, pastat<1 apipJge, Dokumente pastatas vadinamamas Izdo milrnamiu. Ta- koklill krosnys. Vienos ill ant milrinio
ciau zinoma, kad LOK izdas nuo seno buvo saugomas Didziosios ir Rudninkll gat- pamato, kilos ant tekinlll kojelit1. Kai
vit1 kampiniame pastate (dabar Didzioji g. 33/2). Abejotina, ar izdas galejo buti kuriuose kambariuose salia koklinill

,~AYIfl
saugomas dviejuose pastatuose. Istorike R. Skardziuviene (101, 5) mano, kad buves krosnill dar minirni ir zidineliai. Treciojo
Astiko namas greiciausiai susijes su lzdo tribunolu. auksto patalpos buvo prastesnes, kai
Lietuvos vyriausiasis tribunolas buvo sudarytas g dviejll, lzdo ir Dvasinio, tri- kurill kambarit1 langai be stiklll, kituo-
bunolt1. Izdo tribunolas buvo jkurtas 1609 m. ir panaikintas 1764 m., o visos lzdo se jll isvis nera. Grindys blogos bukles.
.I tribunolo bylos buvo perduotos LOK izdo komisijai. R. Skardziuviene mano, kad Siame aukste, kaip ir kituose dviejuose

-
kartu su bylomis Izdo komisijai greiciausiai atiteko ir sis pastatas. aukstuose, kambariai sildorni krosni-
Pastatui lil<imas buvo maloningas. Jis nenukentejo XV1I1 a . pradzios kart1 ir di- mis, tik jos prastesnes, rudos spalvos.
dzit1jll 1748 ir 1749 m. gaisl'tl metu. Ilgainiui namas lzdui tapo nebereikalingas ir Minimos ir virtuves. Treciojo auksto pa-
kuri laik<1 buvo nenaudojamas. lzdo komisija nam<1 paremontavo ir 1788 m. uz talpll grindys obliuom Jeni\\, per vis<1
80000 zlom pardave Asmenos zemes teismo teisejui paizdininkiui Antanui Vazins- fligeli ejo siauras koridoriukas, kurio
RODNINKU G ATV I! . kiui. (157, 4183-4212) Tuo metu tai buvo didelis, trijll auks!ll, gerai jrengtas, puosnus, gale jrengtas dar vienas tualetas (antra-
POS ESIJU 294 ;
cerpemis dengtas namas. Priekinj jo fasad<1 puose gipsinis Lietuvos herbas - Vytis jame aukste tualetas neminimas).
295 ; 296 ; 297 PA STATU
D ETAL £5 (1111otra11kos
ir Ternides statula. Fasado antrajame aukste ant gelezinit1 sijll buvo jrengtas med.i- Kuklus buvo ir dviejll auksm pasta-
i; ard1yv1/) nis balkonas, kurio grindys buvo apkaltos gelezine skarda. l pastat<1 buvo patenka- tas, vad.inamas oficina, prie Rudninkt1
ma pro dviverius vartus, kuriuose jrengti varteliai. gatves. Cia i posesijos kiem<1 buvo
Pastatas palei Vokiecit1 gatve buvo triaukstis, uz varm desineje puseje - prieme- jrengti antrieji jvaziavirno vartai. Desi-
ne, is kurios patenkama i virtuvele. Cia jrengtas d.idelis zidinys ir isvestas karninas. neje varm puseje - durys i krautuvele.
Uz virtuveles - du erdvus kambariai su didelernis falit1 koklill krosnimis, dideliais Salia nedidele arklide su edziomis. Uz
keturit1 dalit1 langais i gatve, dvigubornis langinernis. Sill kambarit1 grindys ir lu- arklides - dvi isvietes. Vienos durys
bos medines. Greta jrengtas maisto sandeliukas, o is kiemo puses dar viena prieme- senos, kita visai be dur\l. Kaireje varlll
ne ir virtuve su zidiniu. Uz jos, desiniojo fligelio gale, - kepykla, kurioje ismurytos puseje - karcema, pertverta Jeni\\ per-
dvi kepirno krosnys. Paciame desiniojo fligelio gale - isviete. Pirmojo auksto kaire- tvara su durimis. Karcemoje falit1 kok-
je puseje ties Vokiecit1 gatve buvo karcema. l Rinkos puse karcemoje buvo du ketu- lit1 krosnis ir zid.inelis, o muro nisoje
rit1 dalit1 langai ir vienas nedidelis virs dul'tl i Vokiecit1 gatve. Patalpos skliautuo- spinta su dviverernis durimis, dazyto-
tos. Siame kairiajame fligelyje buvo jvairus sandeliai ir du gyvenarni kambariai. mis rudai. Karcema turejo Iris didelius
Fligelio gale stovejo vezirnine. keturit1 dalill langus i Rildninkll gatve.
! antr<1ji pastato aukst<1 buvo patenkama laiptais is tarpvartes. Antrojo auksto pa- Dar vienas buvo virs karcemos dul'tl. Is
talpos buvo reprezentacines, puikiai jrengtos. Bene graziausia buvo sale su parketo kiemo puses prie karcemos esancioje
grindirnis, paneliais ispuostornis sienornis, dazytomis lubornis. Is sales durys vede i priemeneje stovejo kepirno krosnis. Be

272 VILN IAUS CATVIV ISTORIJA Rad11inkr1 gal vl 273 Dingu s i e ji kvart a lai
karremos ir krautuveles, oficinos pirmajame aulclte buvo viena priemene su kros- m. Paryziaus Moksl1.1 Akademijai pateike savo t b
pas a as apie ch 0 1
nele ir didele gyvenama pirkia, perskirta lentine pertvara. Cia zidinelis su dangciu damas Gydymo departamento darbuotojas ne kart lank . . eros gydymq. Bo-
.d .. d • . . . ch 'I es1 vtetovese ku . .
ugniakurui pridengti, trys dideli ir vienas mafas langai, grindys ir lubos obliuoht te ep1 enuJOS, azruaus1ai olera. Paskutine jo k Ii b , nose s,au-
imt'I Italij11. e one uvo 1884 m. i choleras ap-
lentq. Antrajame oficinos aulclte buvo tik vienas didelis kambarys ir priemene. I an-
tr<1ji aulclt<1 buvo uzlipama is karcemos priemenes. P. K. Poznanskis paskelbe per 15 mokslini1.1 da b b
.. . r q, uvo daugelio fy · ·
Oficinos kiemo gale dvi arklides. Viena mafa, kita didesne penkiems arkliams. mokslo draugtJll narys. Grizes is paskutines kelionAs It .. . nuaus,q
c po 1
atJ<11tevi~-- d
Jose grindys is pjautini1.1 r<1stq. V1.rs arklides buvo laikomas sienas. .0 praktika nebeuzsieme, dirbo mokslinj darb• Gyv Viilni . Jts gy yto-
J . . . ~- eno UJearbaP0 I.,,.; k
Virs Vazinski1.1 pastato kilo 11 kaminq, stogas buvo dengtas rerpemis, kiemas tvarke savo uki. Mire sta1ga 1889 m. birzelio 11 d Zale•A . . e-,e, ur
. . . . . . . · =S ge 1ezinkelio stotyje griz-
gristas akmenimis. Po namu buvo 8 rosiai: 3 po oficinomis, 3 po centrine pastato damas I V11niq. !nikes I mokslinius tyrinejimus seimos nesukare. '
dalimi prie Vokieci1.1 gatves ir 2 po sen<1ja pastato dalimi, vadinama senuoju sparnu.
Name buvo didelis veidrodis bei ~si mafi veidrodziai riesutmedzio remais su p 0 p: K. Pozn~kio _mirties aptariamas namas atiteko brolio Kazimiero sOnui An-
falvarinemis paauksuotomis zvakidemis, taip pat dvylika kreslq be parankiq ir 24 driut Po_znanskim, Vilniaus mag,s~ato _suolininkui. (86, 292) Pasak M. Balinskio (J,"5),
su parankemis, trys kusetes. Pastate buvo du faneruoti staleliai su stalciukais, uz- XIX a. sis namas buvo v1enas d1dz1aus11.1 ir grafiausiq VilniuJ·e 1856 .
. . . · m. pne pasta-
rakinamais vidinemis spynelemis, du dideli atlenkiami apvalus 11zuoliniai stalai su to pristatyta mansarda, tureJUSI 7 kambarius, du prieskambarius ir virtuve. Pastate
stalciais ir du vidutinio dydzio juodai dafyti va~uoti staleliai. Karcemose stovejo veike ,,Grand Hotel" viesbutis, buvo vynine. 1884 m. miesto valdyba pareikalavo
du keleto sieksni1.1 ilgio specialus karcemai skirti stalai, penki kvadratiniai stalai ir nugriauti balkon<1 nuo namo fasado. Mat balkon11 laikancios kolonos trukdo judeji-
kreslas su parankemis. 2 ukinio inventoriaus minimas vezimas gelezimi kaustytais mui, ypac gaisro metu. (303, 3) Namas tuomet priklause Aleksandrui Poznanskiui.
ratais ir dvi gelezimi kaustytos skrynios zvyr11 vezti. (157, 4183-4212) 1893 m. A. Poznanskis pagal architekto A. Polozovo projektq nam11 remontuoja:
Vafinskiai ir jq ipediniai namus valde iki XIX a. pradzios. Dalis namo buvo nuo- pertvarkomos pirmojo a~to patalpos, iejimas i pastat'I, keiciamos dvejos durys,
mojama. 1797 m . pirmajame namo a~te karcem11 laike Zavelis ir Icka Abramavi- jrengiamos patalpos parduotuvei. (316) 1901 m. Aleksandras Poznanskis pastatq
ciai. (252) Namas buvo gerai priziuretas ir eksploatuojamas. 1806 m. jame buvo 6 di- pardave I gildijos pirkliui Izraeliui Bunimoviciui. (356) Pastarasis ji 1902 m_ visiskai
deli kambariai ir 24 mafesni. Juos silde 28 koklines krosnys. Name buvo viena di- pertvarke. Ant trijq a~tq pastato Vokieciq gatveje jis uzstate dar vieTI'! - ketvirtqji
dele ir dvi vidutines krautuves. Kieme - vezimine dviem vezimams, arklides 12-ai aulclt11. Kiti pastato korpusai buvo trijq ir dviejq aulcltq. Pirmuosius pastato auks-
arkli1.1 ir darzine. (263, 6) tus Bunimovii'ius perstate ir pritaike parduotuvems. Mediniai balkonai ir medines
1835 m. pastatas jau priklause naujam savininkui - miesto vaitui Pranci~ui Poz- galerijos bei vidaus laiptines buvo pakeistos nedegiomis. Pastato viduje permory-
nanskiui. (289) 1837 m . sudarytame pastato ivertinimo akte jvardijama 40 kambariq, tos krosnys, pakeisti lang,i ir durq remai. Kieme sumoryti tualetai. (327) Pertvarky-
viena virtuve, du tam1.1 kambariai, trys sandeliai, trys prie~bariai ir nisa. Pasta- tas ir pagrindinis pastato fasadas. Teising,imo deives Temides statula is pastato fa-
te veike smukle ir 7 krautuves. Kieme keturios arklides ir dvi vezimines. (227, 8) sado nisos perkelta i pranci~onq vienuolyn11. (101, 5) 1912 m. namo fasade dviejq
Kambariq, palyginti su 1806 m., gerokai padaugejo. Tikriausiai kafkuris savininkq, langq vietoje jstatomos durys ir du langai abipus jt1. (337) Pats Bunimovii'ius tuo me-
Vafinskis ar Poznanskis, narn'I sutvarke ir isplete. tu gyveno nuomojamame name Skapo gatveje, veliau persikele i naujai pastatyt11
didziuij pastat<1 Didziosios Pog,iliankos (dabar Basanaviciaus) gatveje. Nam<1 Vo-
Poznanskis kieciq gatveje jis nuomojo prekeiviams, jvairioms organizacijoms ir gyventojams.
Pranciskui Poznanskiui mirus, nam11 paveldejo jo sunus Pranciskus Ksaveras Poz- 1913 m. I. Bunimovii'ius kapitaliai sutvarkytq pastat<1 pardave neseniai Vilniuje
nanskis, garsus gydytojas ir epidemiologas. Jis gime Vilniuje, medicinos mokesi savo skyriq jsteigusiam Sankt Peterburgo tarplautiniam komerciniam bankui. (3S6)
Vilniaus medicinos chirurgijos akademijoje, kuri11 1842 m . baige igydamas I klases 1923 m. namas priklause Cirinskiui (388), o nuo 1924 m. iki 1940 m. pastatq ~aide J.
gydytojo kvalifikacij11. Baiges mokslus Vilniuje emesi medicinos praktikos, tuo pat Cirinskio ipediniai. Cirinskio iniciatyva j pastat111923 m. jvedamas vandentiekis Ir
metu bodamas miesto gydytoju. 1847-1849 m. dirbo ordinatoriumi ~v. Jokubo baf- kanalizacija. Antrojo pasaulinio karo isvakarese, 1938 m., pastatas priklause I. Che-
nycioje. Dirbdamas Vilniuje susidomejo uzkreciamomis ligomis, labiausiai cholera, lemo ipediniams. .
parenge pirmuosius teorinius darbus. Vilniaus gydymo departamento direktoriaus Kaip ir kiti sio kvartalo pastatai, jis nukentejo 1944 m. ir veliau buvo nugnautas.
. .. . .x 1944 architekto J Karnarausko Vokiecill
Vaclovo Pelikano rekomenduotas buvo pakviestas i Peterburg'I, kur toliau dirbo, K a.ip JIS tuomet atrode, galime spr~sti 1, m. ·
kovodamas su choleros epidemija. Mokslo tikslais ne kart<1 vafiavo i uzsienj. 1857 gatves isklotines ir tq pat meh\ J. Bu!hako nuotraukos.

274 VILN IAUS GATVIl.l ISTORIJA Rad11i11k11 gatvt 275 Dingusieji kvartalai
 Samueliui Lampartui Vestermanui mirus, jo nasle K tryn .
Posesija 297 • I G' k . . o a dar kart<1, Jau ketvir
t11, isteka uz Ba tazaro 1eco, araliskoJO oberleitenant0 K . . -
Tai dar vienas namas (buves VokiecStt g. 33) kadaise stovejes dabartinio Siuolaiki- .. . · aip aiskeja is kit 0 d 0k
mento (177, 288-289), Jlems priklause tik ketvirtis sios gn·uv Ki u-
nio meno centro vietoje. XVII a. jis buvo vadinamas Fonderendos, arba Fonderen- . . . . enos. ta dalis priklause
dzinskio, arba Tonderendos, momamiu, taigi jis priklause kazkokiam Tonderendai. Ukmerges pav,eto dvarininkm Andriui ir jo zmonai El • c· . .
. . . . . enai 1gleryte1 Rovians-
kiams be1 Elenos motina1 Elena, Ciglerienei, Kondrato Vest d .
!§like nemazai dokumenttt, todel galima apzvelgti dar ankstesne sio namo isto- . . . . . . ermano ukrai. Namas
buvo. praskohntas.
. . . . PaveldetoJai
. . Smkm Zaleskiui' karali"'· ·
,,.aJam sekretonui,
. ir My-
rij.i. Namas bent jau nuo XVII a. vidurio priklause Dygoniarns. Vyrui mirus 1667 m.
kolm Khmanskiu1 1siskohno net 5475 zlotus tai daug karh• . , ..
nam.i valde Kotryna is Cigleritt Dygoniene. (264, SO) Po vyro mirties ji savarankiskai ' '" vir,1Ja pastato verte
Matydarni beviltiskii padetj Giecai 1675 m. uz 500 zJoh• dal'I namo pard ave An- ·
savo turto valdyti negalejo. Tai galejo daryti arba magistrato skirtas globejas, arba . . . . . ,._.
driui Arnulfu1 Zalevskim, . karahskaJam
. . sekretoriui, LOK rum1.1 Juns· • tui . (177, 288-289)
naujas vyras. Netrukus ji istekejo uz Samuelio Lamparto Vestermano, po jo mirties
Namas po 1675 m. atiteko Reinholdm Vonderenui, kuris namii perstatydino iris-
dar kart<1 istekejo uz Dembavos, Braslavlio kardininko. Namas tuo metu buvo pri-
puose. Del netikslios vardtt transkribcijos senuose dokumentuose, pakankamai
ziorimas Jabai prastai, tiesiog apleistas. 1674 m. jis buvo apgailetinos bukles, ir toks
tapo del seimininktt nerOpestingumo. (177, 1s2-1S6) Nam11 apziureje magistrato atsto- sudetinga tiksliai ivardyti savininko pavarde ir susieti jii su Fonderendo arba Tonde-
rendos. Senttjll aktQ tome (181, 196 ir 710-711) randame kelet.:i dokumenhl, tarsi nesusi-
vai Kazimieras Bemotavious ir Danielius Simonovil'ius teigia, kad ,,namas sugriu-
jusitt su aptariamu asmeniu. Antai 1696 m. aludaris Simonas Stasiunas skundziasi,
ves" - lapidea in ruinis. Vartai is gatves seni, varteli1.1 vyriai sulauzyti. Tarpuvarteje
kad Vilniaus pirklys ir miestietis Reinholdas Vonderenas, atrodo, olandtt kilmes, ne-
skliautai sunyke, sutrakineje, vietomis i§kritusios plytos. Skliautas nejgriuva tik
uzmokejo uz darbii. Kitame jau 1698 m. dokumente tas pats R. Vonderenas skun-
palaikomas dviejtt murinitt atram1.1, ta.Sau jos per silpnos. VartQ kaireje puseje pa-
dziasi, kad Jonas Jachimav:il'ius, Vilniaus magistrato suolininkas, iki siol neatsiskai-
talpeleje virs rOsio sienos baigia i§griuti. Salia jos esanoo kambario langas sunykes,
te uz dar 1694 m. pirktii statinaite vengrisko vyno. Is velesnio 1701 m. dokumento
grotos i§iauztos, langinitt nera. Krosnis be skardos, be dureli1.1. VartQ kaireje puseje
apie kito Vilniaus namo likimii suzinome, kad po Dovydo Liderto, Vtlniaus pirklio,
- smukle, jos lubtt sijos supuvusios, didelio lango i gatve langine sunykusi, apkal-
mirties nasle Zuzana Fonderflotova Qos tevai turejo namii RudninkQ gatveje, 290 po-
ta gelezies skarda, krosnyje jmurytas varinis indas al1.1 pasildyti prakiures. Suol1.1
sesijoje) istekejo uz mineto pirklio R. Fonderendos, kuris to paties dokumento loty-
smukleje nera. Greta krosnies - kamarele, kurioje virtuve, jos kamin11 butina remon-
niskame tekste jvardijamas Wonderenna). (ISi, 1580-1584) Jis kartu su zmona ir Dovydo
tuoti. Salia priemene, jos lub1.1 sijos supuvusios, islinkusios. Langas be stikl1.1. Is jos
Liderto sunmni, taip pat Dovydu, Vilniaus patricijumi vaistininku, rupinasi Zuza-
seni laiptai vede i kambari antrajame aukste virs virtuves. Jame sijtt laikomas senas
nos pirmojo vyro palikimu, i kurj pretenduoja Janas Lidertas, pirklys, reziduojantis
sutrOkes zidinys. Stogas blogos bukles.
Karaliaul'iuje, bei Kotryna ir Ona Marija Lidertaites. Dokumente ponia Zuzana save
Kaireje namo puseje prie smukles - alkierius su dviem langais i gatve. Didesnis
vadina Reinholdowa Fonderendzyna: Reinholdiene, Reinholdo zmona, Fonderendiene.
langas buves grotuotas, dabar tik gelezies gabalas stirkso. Vienas langas be langi-
Taigi Tonderenda, Fonderendas ir Vonderenas yra tas pats asmuo.
nes, kito langine bloga. Sienos sutrukinejusios. Antrajame aukste virs smukles bu-
Namas toliau ilgii laiki\ buvo vadinamas Fonderendo murnamiu, nors ir Vonde-
vo dar v:ienas, bene puosniausias namo kambarys. Jame buvusios prabangos liku-
ren1.1 rankose isbuvo gana neilgai, nes jau 1715 m. namtt sav:ininktt s<1rase nurodo-
ciai - sena baltQ koklitt krosnis ir staliaus darbo durys su vidine spyna. Kambario
ma, kad sis didelis murinis pastatas priklauso Vilniaus misionieriams. (243) Jiems
sienos nuo virsaus iki apal'ios ir virs langtl jtrukusios, pati siena pasvirusi i gatve.
Toje pat kaireje namo puseje - murinis bravoras labai silpnais pamatais, jo sienos namas priklause iki XIX a. vidurio.
1848 ir 1849 m. gaisrtt metu pastatas smarkiai nukentejo (35; 36) ir reikalavo dide-
sutrOkinejusios. Bravore jmurytas senas desimties kibiru talpos katilas ir sesiasde-
simties kibiru talpos indas be dangcio ir vamzdziq bei kitQ butintt jrengim1.1. Bra- lio remonto. Galbut de! sios priezasties misionieriai 1756 m. pastatii pardave De-
voro kaminas senas. Prie bravoro isviete (kloaka) be rentinio, uzsiukslinta, negili. strungui, Rel'ycos vaiskiui. Po jo pastatas atiteko Andriui Komianui Pezarskiui. (254,
53) Pezarskiui mirus, pastatas atitenka visam buriui paveldetojtt. Jiems susitarus
Namo siena prie kaimyninio Izdo pastato sutrukusi. Kiemo gale stovi vezimine ir
dvi medines arklides. Sill ukiniq pastatQ pamatai sukrite, skyleti. Vincentas ir Elzbieta Jurevil'iai, Vilniaus miestiel'iai ir pirkliai, savo ir savo vaikll,
Namo desineje puseje - marine krautuvele. Pries jii kazkada gatves puseje buvo Liudviko, Vladislovo, Jono Samuelio ir Andriaus Kristupo, broli1.1 bei seserttJoanos
stogelis ir suolai. Dabar krautuveles sienos nuo kiemo puses nusedusios, skliautai ir Liudvikos vardu namii 1770 m. gruodzio menesi pardave Vtlniaus pirkliui Danie-
sutrakineje, kelios plytos is skliauto iskritusios. Uz krautuveles kiemo patalptt sie- liui Tolokonskiui-Paskevil'iui. (254, 53)
na prie kaimynines Valavicitt valdos isgriuvusi, didziules skyles uzdengtos malks- Nedaug zinome apie jo tevus ir gimimo vietii. XVII1 a. pirmoje P".5eje Vilniuje
nomis. Kiemo grindinys vietomis taip pat isardytas. sekmingai prekiavo pirkliai Paskevil'iai. Danielius Tolokonskis-Pa~kevicius taip pat

276 VILN IAUS GATVIV ISTORIJA Rfld11ink11 galvt 277 Oingusieji kvartalai
 Posesija 298
buvo Vtlniaus pirklys, o 1782 m. tapo Vtlniaus miesto burmisbu. 1790 rn. seirnas . . ;:,molaikinio
Tai dar vienas is zymesniq .namq (buves Vokieci•.,• g. 31)' s tovejus1q 1<-
m
·am suteike bajoryste, o nuo 1792 m. ji tapo paveldirna. 1791 rn. jis jau tituluojamas . .
. . e-
no centro VJetoJe. Po to, kai V. Zahorskis nurode 1':ia kadaise buvus LOK Pinl'"'
~lniaus miesto prezidentu, taaau ne:!:inia, kada juo tapo ir kiek !lias pareigas ejo. . t . . kri ·x1- . ,1 x·
teigini atkartodavo b . . . 0 "' •
ka
lykl'l, velesru au ona1 ne .. tbt<.aI ' nors iita tr kitokiq nuomo-
Greiaausiai iki Targovicos konfederacijos laiktt, nes 1794 m. ar dar anksl'iau !li pos- . . . •. .
.. .
niq. Vilniaus nuesto 1ston10s zmova1. M. . Homolickis ir A· H· Kirk oras teismgai nu-
ta jau u:!:eme Antanas Tyzenhauzas. . . . ( .
rodineJO ptrugq kalykl,i buvus Vokie1':iq gatves desint!je puclne
1793-1794 m. Danielius Tolokonskis -Pa~eviaus padejo slapta rengtis sukilimui · tiksl" · •. -, emant nuo Rotu-
ses), taciau 10s . 10s VJetos nezmojo. Jq manymu' 1-i buvusi gatv'-cs pra=ioJe, ..1x, .
ne-
Lietuvoje, o jam prasidl!jus paaukojo 1000 zlotq. 1794 m. bir:!:elio 18 d. buvo paskir- . .
toli Rotuses. Istorike R. SkardzmVJene (101, 6) senuose aktuose aPtiko 1756 m. doku_
tas j Vilniaus vaivadijos Vie!losios tvarkos komisijos Centrine deputacij<t, gavo ipa- • •,n., •
ai,. ....ai
d
nuro .oma DK
L
pini<n, .
· x· ga Iv,/5 deszn,!-
kalyklos vieta·· "YIokleLllj
ment'l,. kuname
reigojima netideliotinai rengtis ginti miesta. Apie jo tolesni likirna :!:inios gana frag- . . . . . 0"'
,r
je pusl!Je, prresazs Milerw namq galu I smagogq, taigi ji neabejotinai turejo stoveti 378-
menti~os. 1812 m. jis prisidejo prie Var!luvos konfederacijos. (125, 270)
oje p osesijoje.
1806 m. pastatas vis dar priklause Danieliui Tolokonskiu i-Paskeviaui, Viesosios Siuolaikinio rneno centro. statybos metu, vykdant zemes darbus' 298-OS poseSIJOS •·
tvarkos komisijos ekskomisarui. Namo jvertinimo dokurnentas nurodo, kad pasta- . . . . . . .
vietoje aptikti erdvus, gera1 illsilaike rus1ai, turintys gotikinio muro liekanq. ..,.,atg, · •
te tuo metu buvo 7 dideli karnbariai ir vienas ma:!:esnis. Juos silde 6 koklines kros-
pirm,ikart pastatas cia statytas XVI a. Zinoma, kad pastatas XVI-XVII a. priklause
nys. Be to, name dar buvo vidutinio dyd:!:io krautuve. (263, 6)
didikams Chodkevicia ms, veliau Pacams. Pries 1639 m. jis priklause kazkokiam Se-
Po 1812 m. pastata greiaausiai paveldejo sunus Benediktas ir Pranci~us Pa~e-
bastianui, o nuo 1639 m. ilg,i laik,i Valaviciams ir jq palikuonims. Senuose doku-
viaai. 1842 m. jis priklause Neveroviaui (291), o 1856 m. - S. Sirvydui. Tuo metu pa- mentuose jis vadinamas Geltonuoju Valaviti11 marnamiu. (253, 44-46) Po jq namas
statas buvo dviejq aukstq. Jame i gatves p~ buvo 7, o i kiemo-27 Iangai. Pirmaja-
atiteko Kunceviciam s. Po Pranciskaus ir Kotrynos ill Kunceviciq Moseviciq, Lydos
me aukste veike krautuves. Kieme buvo ve:!:imine, arklides, malkq sandeliai. Po na- pavieto marsalktt, rnirties narn,i paveldejo dukte Barbora Kunceviciute-Bileviciene
mu - rOsiai. Valda u:!:irna 147 kvadratinius sieksnius :!:emes. (228, 1144-1147) ir sunus Elijas Mosevicius, Minsko konvento karme!itq prioras.
Iki 1882 m. pastata valde K. Kulikovskis, kuris testamentu ji paliko z monai Ele- 1712 m. is Zofijos Pacaites Valavicienes paveldetas namas priklause LDK Tribu-
nai Kulikovskai ir vaikarns. E. Kulikovska 1883 m. pagal architekto V. Gorskio pro- nolo regentui Hilarijui Ci~eviciui. Pastatas buvo dviejq auksttt, taciau Iabai apleis-
jekta pertvarke pirmojo auksto patalpas: padidino Iangus, duris pritaike krautuvei, tas. Inventorius mini pastate buvus vaistine. (149, 588-589)
ill gatves irenge jejirna i rusi. (301) Po metq pastata paveldejes K. Grochovskis dar
Zofija Valaviciene pries rnirdama nam,i apkrove gana didelemis fundacinemis
karta kapitaliai pertvarko pirmaji auksta. Be to, pagal architekto V Gorskio projek- lesomis, skirtomis islaikyti Valaviciq koplyci,i Vilniaus katedroje. Po jos mirties at-
ta vienaauksau i fligeliui uzstatydino antraji aukst,i ir pristate dar vien,i vieno auks-
sirado daug norinciq valdyti pastat,i. Pretenzijas rei~e Vtlniaus magistratas, Jero-
to fligelj. (304)
nimas Vazgirda, Emanuelis Psekopskis, net Vilniaus sinagoga.
Grochovskiai savo 181 kvadratiniq sieksniq :!:emes sklypa ir dviejq aukstq nam,i
1746 m. Ursule is Bileviciq Cedriene, karali~ojo oberleitenanto nasle, jos sunus
1902 rn. pardave pirkliui Leizeriui Seinkeriui ir jo zmonai Chajai Seinker. (357) Sein-
Ignas Cedra ir kunigas Tadas Cedra Gelton,iji Valaviciq natn,i pardave Jeronimui
keris, kaip ir jo pirmtakas, vos jsigijes tuojau irnasi pastat,i pertvarkyti. 1903 m., ga-
Kosierzai-Zabai, Ko~ansko seniiinui. I pastat,i pretendavo Vilniaus katedros Valavi-
ves miesto valdybos leidim'l, ant dviejq aukstq pastato prie Vokieaq gatves uzsta-
ciq koplyl'ios klebonas A. Zavadskis. Paga! Zofijos Valavi1':ienes testainent,i namo
te trea,iji ir irenge laiptine ill nedegiq rnedziagq. 1909 m. toliau tesiamos statybos.
savininkai privalejo koplyaos islaikymui kasmet moketi po 300 zlotq. Kai pastatas
Tvarkomas fligelis. Virs jo uzstatomas treciasis aukstas, mediniai Iaiptai keiciami
nukentejo per 1748 m. gaisr<t, savininkas Jeronimas Kosierza-Zaba, nenoredamas
nedegiais. (328) 1913 m. buvo remontuojam a krautuve: praplatinti Jangai ir durys.
nei moketi Iegaciniq surnq nei remontuoti, pastat,i tq metq liepos 16 d. perdave ku-
Pagal projekt,i buvo numatyta nlsyje jstatyti naujus didesnius Iangelius, taciau,
matyt, veliau apsigalvota, nes palikti senieji. (341) Dar po metq pagal architekto F. nigui A. Zavadskiui.
Valavil'iai, nesutikdarni prarasti namo, kreipesi i teism,i. Po ilgq ginetl ir teismq
Smorgonskio projekt,i vel pertvarkytas fligelis. Vietoje rnansardinio medinio tre- 7
posedziq Mykolas Valavicius, Gardino marsalka, LDK kariuomenes majoras, 1 80
ciojo auksto, kuriame buvo jsikures fotografijos salonas, uzstatytas marinis. (344)
1938 m. Leizeris ir Chaja Seinekeriai jau buvo mire, pastat,i valde paveldetojai. m . kovo 10 d., vykdydamas Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendim'l, su_kurugu
Pries Antr11ji pasaulinj kar,i i pastat,i buvo jvestas vandentiekis ir kanalizacija. pakusto!liu Bakuzicium pasirase susitarimll ir uzmokejes 10000 zlom Vtlniaus ka-
Name buvo isikurusi prekybine firma ,,Z ir Szejnker". tedros Valaviciq koplycios islaikymui atgavo Gelton,iji Valaviciq nam,i.
Ambicijos buvo patenkintos, namas atgautas, taaau jo palikti nebuvo kain. Nors

278 VILNIAUS GATYIV ISTORIJA R a d n ink,1 gn t vt 279 D in g usi e j i kv a rtal a i

Mykolas Valaviaus buvo ved~s Marijoni\ Dzielinskll,. t~ciau su ja vaikq nesusilau-
Jiejyklos, bet greiaausiai tai bravoro lie-
ke. 1797 m. Gardino pavieto ma~alka Mykolas Valav1tms nami\ uz 45000 lenki§kq
kana. XVI-XVII a. inventoriuose beveik
zlol:tl pardave Vilniaus pirkliui Franci§kui Jakubovskiui,_ (20'., 154) sis apa~us auk§. kiekvieno pastato kieme rninimas bra-
tus isnuomojo jvairiems prekybininkams, XVIII a. paba1goie pastate veike Vezans-
voras.
kio ir Sadovskio kavine, karrema ir smukle. (252)
1806 m. F. Jakubovskio name buvo 14 dideliq ir 9 mazesni kambariai, sildomi 16 ~iuose kvartaluose kelet<1 sirntrneci4 vi-
koklinill krosni4 . Keiaasi ir patalpll paskirtis. Pastate veikia dvi dideles ir viena vi- re gyvenimas, aa gyveno garbingi vil-
dutine krautuve. (263, 2) Nei kavine, nei karrema nebeminirnos. nieciai, buvo daugybe krautuveli4, kar- SV. KAZIM IERAS
JR JO GYVENIMO
1835 m. nam4 savininkll Si\rase jrasyta naujo savininko Slepikovskio pavarde. cemll, kavinill, amatinink4 dirbtuvi4. VA IZDAI
(289) Namas jam priklause ir 1842 m. XIX a. antroje puseje pastati\ isigijo II gildijos Vis& si kunkuliuojanti gyvenim,i nu- Nicola Pcrrey
pirklys Abramas Kinkulkinas. 1856 m. pastatas buvo dviejq ir trijq ailltq. Gatves trauke Antrasis pasau!inis karas ir po jo V.uio r.Jilinys, 1629

puseje - 15, kiemo - 52 langai. Pastate buvo keturios krautuves. (228, 1148-1153) A. atejusi sovietine ,,restauracija". Visi, net
Kinkulkinui mirus, apie 1892 m. namas atiteko jo sunui Hirsai Kinkulkinui. (238) karo metu beveik nenukenteje pastatai
1883 m. Kinkulkinai, gave miesto valdybos leidim<1, pertvarke triaillao namo fa- buvo nusluoti nuo zeroes pavirsiaus. }ll
sad,t perstate fligeli, kurio trijuose kambariuose nudauze skliautus. Pirmajame vietoje irengtas skveras, o veliau 55-o
au~te irenge patalpas krautuvems, antrajarne ir treaajame ailltuose pagal kvartalo vietoje isk.ilo ~iuolaikinio meno
architekto A. Mikulskio projekti\ irenge metalinius balkonus. (300) centras. Nugriauti ne tik namai, isnyko
1905 m. pirklys Hma Kinkulkinas vel emesi narn,i remontuoti. Paga! A. Mikuls- jll aura. Kadaise gyva, triillrninga gat-
kio projekt11 ~ vienaaillao kairiojo mUrinio fligelio uzstate antr<1ji aillt<1, o virs ve, netekusi savo dvasios, liko tarsi
desiniojo - trea11ji. Pastato dalyje prie Vokiea4 gatves paplatino jvaziavirno vartus, paukstis su vienu sparnu. Nepadeda nei
pirmajame aillte pertvarke duris ir langus, antrajame aillte irenge didelius vitri- pastaruoju metu irengtos prasmatnios
ninius langus. (323) 1913 m. Kinkulkinas is daktaro Ch. Epsteino pasiskolino didele parduotuves, nei striptizo barai.
pinig4 sum,t kaip garanli\ uzstatydamas aptariam11 pastat11. Rerniantis Ipotekos by- Viso to nezinojo 1604 m. geguzes 10
los j:rasais, Ch. Epsteinas savo rankose pastat11 islaike iki Antrojo pasaulinio karo dien,i gelill girliandomis ir kilimais
(355), taciau kitais duomenimis (vandentiekio ir kanalizacijos tresto planai) pastatas, ispuosta gatve einanti procesija. Susi-
matyt, tebebuvo Kinkulkin4 nuosavybe: 1938 m. jis priklause Hirsai Kinkulkinui. jaudine, sventiskai nusiteike vilnieciai,
Nors rusiai buvo po visais keturiais prie Vokieaq gatves stovejusiais pastatais, ta- kupini vilties, kad naujasis Lietuvos
ciau iki mos4 dien4 isliko tik po sia posesija. Teritorij11 ruooiant ~iuolaikinio meno globejas sventasis Kazimieras saugos
centro statybai buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Jll metu sios 298-os posesijos kie- Vilni4, trauke triumfo arkomis ir deko-
me bu_vo atiden~os krosnies liekanos. Ji buvo mnryta is plyl:tl ir molio, o virsus su- ratyvinemis piramidemis ispuostos Ro-
d_etas ~ nedi~eli4 lauko akmen4. Isliko sios krosnies pakuros arka ir pries j,i buvu- tuses ~tes link, kur jll jau lauke issi-
510 ~nekuro liekanos. V1Skas i:rengta ant izemio smelio, kuris, kaip ir virs jo esantis pusciusi miestieci4 minia.
mo_lio ~adas, nuo kaitros isdege raudonai. Krosnies vidus morytas is plyht, virsuje
turi skliautuki\. Gylis nuo pakuros angos iki u.zpakalines sieneles buvo 0,5 m, plotis 2001 m. birielio 18 d.
- 1,62 m. Vrrs krosnies skliautuko buvo sukrauti akmenys risti moliu. Atidengirno
metu krosnies vidus buvo pilnas akmen4. Jie smarkiai apru'ice, suodini. Prie krosnies
rastas stambaus puodo dugn0 fr . .
agmentas. Puodo molls su smulkaus zvyro pnemai·
sa, perd eges, gana grubaus darbo. Krosnies liekanos aptiktos po juodos zemes ir de-
gesi4 ~luoks~u. lyrejai daro isvad,t kad greiciausiai cia kadaise stovei·usi statini
sunaikino gais islik ·
. . . . ras, 0 usios krosnies liekanos veliau buvo u.zpiltos zememis. Ko-
kia s10 statinio ir krosnies kirti .
· pas s, tegalime spelioti. Tai galejo boti pirties, kalves,

280 V IL NIAUS GATVIV I S TORlJA Rflrlni,d:1( gnlv l

28 1 Dingusieji kvarta l ai
 Pabaigos zodis ir padekos
Skaitytojq teismui pateikiau Vi111ia11s gatvi11 isforijos antro-
sios dalies pinn 4j4 knyg 4 Valdov~ kelias. Rud11i11k11 gatvt!.
Rudninkq gatves pradzioje, Riidninkq vartuose, biidavo
iskilmingai sutinkami i Vilniq atvyk~ valdovai ir su iskil-
memis Rudninkq, Didzi 4ja ir Pilies gatvemis palydimi iki
Valdovq rumq Zemutines pilies teritorijoje.
Remdamasis spausdinta ir dar niekur nepublikuota
archyvine medziaga, apzvelgiu gatveje stovejusiq pastatq
ir jq savininkq istorij 4. Rudninkq gatve ilgus simtrnecius
buvo pamegta magistrato nariq ir turtingti pirkliq, ama-
tininkq. Cia gyveno daugybe ivairiq tautybiq zmoniq. Net
ir negausiis archyviniai dokumentai vaizdZ.iai iliustruoja
Vilniuje vykusius asimiliacinius procesus. I Vilniq atvyk~
amatininkai ir pirkliai vokiei:iai, olandai, Skotai, pranciizai
labai greitai prisitaikydavo prie vietos s 41ygq. Tik zydq
k.ilmes miestieCiai per amZius iSsaugojo savo identitetq.
Knygoje, be nam4. istorijq, pateikiama maZai Zinomq
faktq apie miesto gynybin~ sienc1 ir vartus, Vilniaus ama-
tininkq cechus, karmelitll vienuolij4 ir jq vienuolyn~ val-
dovq sutikimo iSk.ilmes. Pateikiamas gana platus pasako-
13 '~~-,-
jimas apie Vilniq 1794 m. sukilimo metu. Beveik du Simtus
'?tr~...-::-
/ _ll.HIA'\)l....c.,,.
_i..•! metq si tema buvo labai neparanki, todel, kas vyko Vilni-
uje sukilimo metu, lietuviq kalba beveik nera paraSyta.
Aptardamas pastatq istorijas, naudojausi istoriniq val-
dq - posesijq - numeracija. Tai patikimiausias ir pastovi-
ausias bUdas identifikuoti atskirq valdq vietq ir ribas. XIX
a. viduryje kartu su posesijq numeracija ivesti policiniai
numeriai, veliau tap~ paSto numeriais, kelia daug prob-
lemq. KeiCiantis valdZioms, keisdavosi ir namq numeraci-
ja, daZnai keisdavosi ir numeracijos kryptis gatveje. Skly-
puose stovej~ pastatai kartais netgi turedavo atskirus
numerius.
Rasydamas si 4 knyg4 apsiribojau pastatq istorija iki
Antrojo pasaulinio karo, nesistengdamas palengvinti gali-
mq pastatq paveldetojq interesq. Pastatai tam tikrais lai-
kotarpiais Jabai greitai keisdavo savo savininkus, tad net
nuoroda knygoje, kad iki 1940 m . pastatas priklause vie-
nam ar kitam savininkui, nesuteikia teises manyti, kad iS
jo pastatas ir buvo nacionalizuotas. Mano darbo su doku-
282 VILNIAUS GATVIV I S TORIJA Rndui11kl1 g at v t
mentais patirtis vercia abejoti ir sovietiniq . -
sudarytais nacionalizacijos aktais Po N rikl pare1gunq
. · ep ausomy~s
atkanmo pras'.d~jusi turto dalyba ir privatizacija pagarbos
taip r,•t nekeha. l<nygoje apie tai nekalbama. ~io periodo
l~I
ist_o~Jcl tetiria ate1ties istorikai. Knygoje beveik nepateik.ia-
ff
m1 pastatuose dabar esantys prekybos ir pramogq ob--
Jekta1. Mnsu. dienomis pastatq savininkai, pastatuose
esanci1.1 patalp1.1 paskirtis keiciasi tiesiog kaleidoskopiskai,
M~l
todel duomenys galejo pasenti knyg~ berengiant.
l!J.lb
TeneuZSigauna pokario metq, pastahl restauratoriai - ne
"\ su visais ju. atliktais restauravimo darbais
Po restauravimo pastahl kiemai gruMejo. Nugriauti ne tik
sutikti.
kiemuose stoveje statiniai, ifoyko ir taip badingi Vrlniaus
SenamiesCiui perejimai, laiptai, kiemu. galerijos, puoSybos
detales. Zinodamas anuometines valdZios nuostatas,
restauratoriu, nesmerkiu, taOau ir pagirti negaliu.
NuoSird:Ziai dekoju visiems moraliai ir materialiai pare-
musiems mane raSant Sfal knygq. Pirmiausia noreO.au
padekoti Kultaros ministerijai ir Vtlniaus merui Artarui
Zuokui. Dekoju Lietuvos Valstybes istorijos, Lietuvos
vaizdo ir garso archyYl.t ir Lietuvos Moksh-1. Akademijps
bibliotekos darbuotojams, maloniai leidusiems susipaiinti
su archyvine medziaga. Ypat esu dekingas Paminkl1.1 res-
tauravimo instittlto darbuotojams Teresei Dambrausk.aitei,
Romui Firkoviciui, Sigitai GasparaviOenei, Birutei Gudo-
nytei, Daliai Ramonienei, Arimetai Vojevodsk.aitei ir
kitiems istorikams. J1.1 sudarytos Vilniaus kvartal1.1 apy-
braizos ir nuorodos i archyvinius dokumentus labai pa-
11 lengvino darb&. Labai acia Valstybines paminklosaugos
komisijos vadovei Grazinai Dremaitei bei Sios komisijos
darbuotojarns Gedirninui Juciui ir Vladui Niunkai, pade-
jusiems surasti istorinius gatves vaizdus. Be jau minetu,,
esu dekingas savo sunui istorik.ui Tomui Caplinskui
u:Z jo kritines pastabas ir dalyk.ines nuorodas.
Taip pat noreciau padekoti nedideliarn, taciau
fanatiskai darb~ciarn Charibdes leidyklos kolek-
tyvui ir dailininkui Romui Orantui, suteikusiarn
mano knygai puosni,i, graksci& isvaizd&.
Antanas Rimuydas Caplinskas
283 Pabaigo s :!odi s ir pad e ko s

Rodykle
Abclt"vl6u1 Slmells, nun. 1835 m. - 152
A b ~ ~ba. knutuvinlnlw, min. 1914
Abr11n.1vlt Mca, ~mos 5.)vtnil\M', min.
1'7'17m.-274
AbninHvil:hu Jonu Abmmow,c: /11,., Vi.lnl•u.s
,•aisku., min. IS80 m.-271, 274
Abnm1viHu1 Motiejm Abnl'"'°"'IC% M«lq.
bvalcrijosrotm1.1tr.u,min. 179-I m. -42
Abranu,vilius Z..veU., kutcmirunkas, min.
1797m,- 27'4
Abnimoviciu Ru., pi,rduotuve:5 wvininku,
nun. 191' m. - 139
Adosnu, nu.n. 1808 m. - 168
Al,burda Pnntillnu Halnlmn/11 F,ancisuJ:,
Vtln!.us burmi.str.1s, min. 1794 m. - 42
Al-1\U, bnnclih.l ordino vymnyais, min.
IDSm. -76
Alebandf".111, Uc-tuvm didysb lrurup~hs,
min 1503 m . - 21, 22. 192, 194
Altkundrnl6u, Mykol•• Nlkodccnu, min.
1786 m. - 167, 168
Ah•k.Rjw Mldu.iloviMus (1629-1676),
Rw1ps caras, nun. 16S5 m. - 27
Alg.irdu (1296-1337), LDK dklysb
kunisail,:jtt.s - 21
An.a JOU1ovnAl!Hno~ RIWl(II v.:aldov~
(v.ild~ 17.30-17401- 160
AndhjCYSlw V'..nctnt.» A,iJru,.-u.~
\'h"nm11y, tveiyt, min. 1794 m. - 46
d'Anghien. min. 1661 m. - 36
Apffl.avlHt.nt--Uludfflllkyli , Apolonlj.1 - 261
Apannltlu Prandllna Bonnenh.ira, vlc--
11uol&s pi--1ncdkon.s - 261
A.p1.nin'iHUtt M1.rljon1. - 261
A.p1.tovu Codtlls, min. IS-12 m. - 260
Adlllku lu1.dh, kr.autuv1n,nbs - Hl3
Alwnjtvu Nikol1.Jus A~n}"t' N1.bibr1
Ou,ulnJn'II (m 1796), Rusijos .lrmiJO!I &elll.'TO-
bs m.:apru, mm. 1794 m. - 43, 44
Atliku Crig.uiGrigorjuJ Ost:,k Grugor.:,
Jurgio s W\us, nukirsdmw 1580 m. -26'J.271
Attiku Jwgb OK,J:: Jrr.:y, Grigo tl'Vn - 269
Astllus Jwgls, m.lmiU - 2/IJ
Atlik.as Jon.u - 271
Astlkle:n~ Magdal,ell.ll Osn.WU'lf Mllgdalrn11 -
269
Astikie:nt-NuUkovskyU J•d"}'g.,a - 269, zn
Aug11Jlu II Sd.t.u U67Q.1733), Lmkips b -
r.iUw. - 113, 114, 115, 159, 199
Auguslu Ill 51.Uu 11696-1763). Lenkijos
k.Jra.llU) - 61, 1.58
.U.ulevll:iu1 Jokilbu, k 11ltwtC": Jakob, Totori14
pulko \'.ci.u, min. 179-1 m. - 51
284 V I L N I AUS GA TV I U I S TOR I J A
B1tu1voviHw J 8.thol= , aul:sualys,
m.in. 1M2 m. - 215
81.k.u &iJ.:, Ukm~ ~talnUnk.:is, min.
173H7• 9 m. - 2..18
B.a.JnW6us S,111:..:i:, lrunlg.as - u'9
ISl.l~vmal. m.lestil'0.'11 - 79
81.linsldl Mykolu B,linsA1 Michal (1~4-
1864), btorik.u - 18, 19, 162. 181,275
_,,.
8.a.Jtn.tnlqu, IBartoiu), Grigo ~ liko tam.i.,
Banlkonle-nt Marija. b torikt - 236
Bu-1.wk.l O n1. Blll'llwsb '1111111 - 155, 159
Buu1kl1 - 154, 155
Bfflcienbagu P., min. 1878 m . - 123
&ronijus -1 28
81.101111 St,eponu &tory Srefan (153J-1586) -
62, 174, 191,269, 270
Bdnku Oovydu, min. 18,J,I m . - 139
Be-lnbt C1britlh1s - 139
Bdnku Cuionu, min. 1834 m. - 139
Bieinku JOH.lls, min. pr.1898 m. - 25-1
Beiubt MoiMjllS, min, 1893-1901 m. - 2S4
811:kdu G1.brlt:Uwi - 271
BrnigMnu t-ntijus &n1gsm U'Ont11
!Ami~ (174S-1826), min. 1803 m. -59
Benkll!rdorfu AltkAndru - 134
Brttnltr ln UJ-. min. 1901 rn. - 255
lkrenltt'inu ~II~ min. 19Cll m. - 255
Bugn.bovi~UI Jokii.bu Sntntborv,c:_ fakd,,
pirklys, rrun. 1666 m. - 140
lledln Bell& l,,elbovn-. min. 1914 m. - 248
Brmotumu.1 Ku.i.atlcru, &molowin
K.Iimiff:, magistrato aWovu - 276
krnotovRlw, min. 1701 m. - 233
Bialu Anu.pru 8Wlly Onufr;, V11niaus
pirklyt,, min. 1'Tl9-1795 - 252
Bil..lit nt l! Sosnovsld4 Fdlcill.a - 252
BWouru Jrronimu BUllo:tiar HlfflJrlim - 221
BWouru Juoupu Montvydu, NovomJyn•
sko scniOftalll, min. 1712 m, - 223
BWouru Mykoln - 221. 223
Bialoz.uu Vladblov1.1, ba)Oras - 35
Blrlnltien~Rone:viliUtt Xri.ttin. - 233
Birlevl~ut Kti1tupu BM"Jnria: Krrynro(,
min. 1697 in. - 233
Btlkevil:1111 M.a.ttynu 81t0:irwia Mt,rcin -
106
BirlrnanC'Oviliu, Jan11 BidmaMowia f•n,
VilniaWI pifkli\t gildijo, dmkloriw - 2l5
Blr11u F1oriuas f1on4n BwtW,, Vilnlaw
bunnlltn.s, min. 1801 m. - 57
Biku Jokflbu Bile Jakob, odminys - 199
Bliachtrls Cltla, krautuves s.vininkas - 1-44
Bloda S1r1. Ouimovna - 257,260
Bloc:hu Vulfu AlonovUha - 260
Bloc:hu Vulfu Chl.ikt:levitl.w - 257
B~v!Hent On1. Bodew.ao«vi Anna,
Ben~ikto!morui-15 1
Boc:rvlth.11 lkne:dlkt.u, B«turia Bn1alyU,
Vtlni.'IU.$ m.lgistnto urtju. burmi$tru -151
BoavltiUI Eufnimu B«tuna. Eu{nlin1 -152
Bocrvltha Jokii.bu B«twlet Jakob - 152
Boguils KNVU'U l(.f;ai«,y Bogu~. kunlg~s.
m in. 1794 m. -42
Bolmu Pau.liut Boim Pawd. Viln~111 v.i.ltu
0667-1680) - 128
Borchudu Volditlnlr.lS, 1n:hitcktJS - 2-18
BorkiJ.a, Ou.ilnu, min, 11M2 m. - 255
Borkov,lui-CrigonvlOe:ot Ele:rui - 262
Borkov,kb Mykolu - 174
Borovaldl Jonu, -11rdut1."k1.'1, - 111
Borudiovll:ha Abtlb, unukllnlnbs - 2-18
Bollmln.kls Motirj11J &ny111msJ.1 MadtJ,
ViWaus valw- 219
Bolimov,lds Bonymowsb slu ~ c«ho
vyrtSO)'liiJ, min. 16-15 m. - 2J1J
R fl d,, i ,1 k 11 gnt r t
BollinOYSka Muirut D1.vnikOYI - 219
Br;aunu Ceorg.as Bmym Wrg. ,,w (1541•
1622). Urtogr.afu - 17, 23, 15, 26, 75, 1n
O'Brien de- Lucy BoriNS, gfflf!T1.lgubttnatc:>-
riu.~. m in. 1899 m. - 54, ':il
Brlole Jokllb.u/Brlott Jalcoo Briolrf, 17%,-1819,
chlnugnJ, Univl'r!illt'IO profcson us - 45
Broldo Ch.aj.a,. krautuviolnkt- - 165
&roldo Do vydu, kButuvinioW - 2S4
Broldo Rach111lll1 N,chimcnrlHw - 260,264
8roklldu Brolh1ml, vienuolb karme:litas,
mio. 1209 m. - 75
9n,.sai1nu Smulb, ,ubatine:, s.,vinink»- 2.S8
B!ottovskis Mykolu Bnaslows.h MKhal,
Qn,oo seniUrw.t, mlo. 1794 m. - • 2. 43
Blostovsk.11 Mykolu Bnos/ow,ki Michal,
Phuko kniOoas, m.lo. 1 7'9◄ m. - 42
Bucrvll:irn.t - 159
Budum'UI Janas Buch11tr Jiln, Vtlnbus pirkli't
gi.ld l,OS d,ir\!ktorius, mio. 169'2 m. - 235
Buchovrcld1 Buchooin:Ja kardinink.u - 262
BuHnsklrn~luntrr MatUd1. 811ciy11ska z
c;,1m/trOWM/Jtyldit. min. 1850 m. -122. 123
BuaMkb M;awicljus 8KtyitJb Maurky,
dv.irininkas. min. 1816 m. -122
Bud;a Slrponu, Buda SUft,n, Viln.Laus pirldys,
OUn. po 1701 m. - 154
Buciu'vttiiu Matlyru.1 Bud::.rwia. Marrin b.11-
lOS od09 ~ifWJ'I cttho smiOrw min. 1677
m. - 213
Budh1uptu Ellju, knutuvinink.a.., - 269
Bukb Jonas Buksu, (1111, Vtlnbus mieslo
prcvdt'ntas, Karolio Minus - 171
Buku KMollJ Bu.bu Kllrol 1ludms, min.
1802 m. - 171
1SulhUM J., fotogr.if.u- 275
Bu.nimovi8 ut lu1.111.lis BmJlllW\ovi6us, l
glldi)os pirldys, min. 1901 m. - 71, 275
Ct'dr1. lgnu Ctd,w /g,racy, man. 1746 m. - 279
Ct:d.ra Tadu, kun1g.u, min. 1746 m. - 219
Ciedrirnt-BilevlHiUt Udult Cd/?W$kll
u ,u11'4 - 279
Celdlfflcnt-Criu.npb.iti EJena Marljon~
Jono tmon&, min, 1778 m. - 258
CeidlllfU Jon.as Collibu Crydlrr }(In Cod i!,,
MIVts, Vilnl.aus mlesrietis - 258, 260
Celdluis Ceydln-, Vtlni.aus burmistru -258
Ch1.imovi~hu L,elb1., iankorius - 265
Ch1.lt:dt1 l11:v1, 1«-pyklos 51.viJ\inkt- '1Z7
Chart.inskytt O na, K.azimk'rO du.kte - 185
Chu:linskls Jurgls CJu,~y(ISlli Jrny, K.azimlC!"
ro sunu.s, min. 1795\n. -185
Ch.afiinlkls K.u.imlffu K,w1nic-n - 185
Chi.din.sk.1.1 Slmonu SzymoN, Kllintiero
~nus,min. 1795m.-185 '
Chtle:mu L, mln. 1923 m. -175
Chlevintkls Ant,u,as Chwi1tskl, VllnialU
d ivW,OS vacl.ls, min. 1794 m. - 50, SJ.SJ
Chludlin1kit V1.ltitkus (Adalbtrtu),
Zigmanto V.uos sekretorius - 78. 81, 97,
Chmulinlkis A\e-bu\dru Cl11rwiny11Sl1
J\Jrbrndr, Vilnl.lus b\ll"IN5b"A-~ - 42
Ounr:lnkkis Bogd1.111.J - 177
ChodUt""Yil:ius Chodastwicz, bm."mos
w.vinink.u, min. 1797 m. - 236,266
Chodktvl8us Jon.as Karolb CIICdkw>k: /on
Klirol, tbnonll - 176
Chodkevlfi.1.11 Jwgis ChocWrwia: Jtny,
temai611 W«-llonas - 9
Chodzb Aleksl.ndru Oofmf ~ - 134
Chodz.k11:v!Hrn~roh11i, nt V1lnllavl6iitt
Elrn.a - 1S2
Oochkrv!Hus Uudvlku (:hodzkitw,a
L1uha,t, Vtlniaus tanes tebmo t elsep,5 - 152
Chovuvki1 Iva nu Andttje-vil:l.ut. - 177
285
Ch.r1.povldd1 J o,.pmrtch, hl,oru- l5
Chttptari6mtZuuru CJirrp1~
Z111Rna, Pttn, Nonbr,o duklt - 153
Chtq,Uvlfiillt-PWuddm t f tlldj&n&
C h m , p t ~ Ftlici,-,, A.ltksandro
Pkdz«kio tmona - 115
Cltj1.novu r1.vdu ClrJOlfOfl PIWI Di"'1lri,n,tt
(175+18061, genttow min. 179-4 rn.. 43. 51
Ciglfflt'nt-¼slmzun.alli fle-n.a C~!rniw
Wtsltn11r11n0Umlt Htlma- U1
Cikovtl:1111 Abrai:nu Cr.l:owki Abnm, hltsiu•
vy,. m in. 19()1 m.. - 254
Clkowkl. M1gd1.Jen1. - 173
Cin1.kis tl1ltnml,rj111 Cynii.b Baltmmtj,
Viln1o1w burmistru, mln. 1749 in. - IS9
Clrinskls J. Cyrmsh I., min. 1923 m. - 275
CiJkt'vitlut Hil1.rllu.s Cinhnt,kz Hii,ry, LOK
Tribu.nolo ~e-ntas,min. 1712-17◄9m. -27'9
Cvilingu Aronn, min. 1802 m. - 252
l:.aplintklitt Elrn.1. UllplinaAnb HdtM - 2.5J
bplinsk.altt MariH Cuplint:1111.U Mnlna -
25~ 253
l:.ap!Wkaitc-Kndikovslde-nt Krisllna
Czllpliiubt-Krolilowb K ~ - 252,253, 2.\5
Qplinlku M1.W Cupli,uh Mal~.
Vtln.laus pirldy,, - 252, 253
~orkklal Curtonscy, dklibi - 115, 116
Crchovil:i11J AbDOmu C:tdaow.c: Abr&w111,
Smoltns.ko ~
- 257
Ctthovl8us Ant.a.nu 1.1.daovicku, Almenos
pllvieto i!dinlnbs - 257
Ctthovi6WI Bonibcu, min. 1765 rn. -'251
CtthoviHus lpotu, A!mt'7los rotrristru.
Abraomo 50nm - '1:57
Ctchovi6us Juou.pu CUrllowia: ~ . (1819--
1888) fotogn.fu - 106
Ce:choviHu. J110Dpn. Aimrnos p;a-rirto
i..fdininbs,inin.1752m. - 257
Ctchovil:lu.t Pilypu lpa.s, Rupilin&ko
iffllOnH, Abuomo so.nus - 257
CKhovlHw Strponu, ,Umen05 wiin1nkas.
min, 1751 m. - 167
Ct"ChoTI6usVl-ktoru,Aknm c6UIMStedof:-
.-S, Abnomo SW\Ui - "1.51
t,wau,ku Vyuutu, udlltektas - 266
Cunych Abraomu Me:jcrb- 168
l:unych Lrib,1 -1 68
(:,elkonb- 18
tibir.Utt BUV.tt. an:hilffJ.c - 165
(:11u Jon.u /an Czyt, min, 16'12 m. - \19
<'.:ii.as Kupuu /wpa, Czy:t - -42
(:yta, Mykolu Ly,:lo8 teismo vyltdyto;.u,
OWL 1789 m. -1~
CWent l(ot,yna C.-y"..ou'I X.Ur::yiw- 119
(:ylie-nt Te:rrst. Mykolo tmona - HJ
Cobotu Alieksuuiru - 95
Cobotu Mt:dudu, A ~ j o 5t'UftO
n;arys, 1991 in. - 95
bbot.uT1.drubs -95
Cobotknt Kon1~j;a - 95
bi.donkll L. Vis\& Sv11:J1hij\4 bl.tnyti.Oi!I bani·
sas.min.190lm..-94
Ounbr1.11Jkaltt T ~ lg, 1933}, islorlM- 82
Ounnt.dtt Stokovu.ifflt Halb- 144
01.ZDNtas Andr:ha [)lmt:11 ltltd,:q - 144
Oaaitttas ZJpmW, min. 1647 in. - 144
D1.\lgt ~-2.lvib A., brtOgtafllS - 19, 26
0,11,1kJev\6tnt il Bu&v,knl Elm.a - 254
Oaukkvll:ita A.nlulU Dauminoirz A/1/0III,
rrtln. 1781 m.-254
01.vldovll:I.U1 Abnha.m--at ()w,Jdou,a:
:~::.:ll:enriku [)tddon Htmyt- ~19
Of!je-vu Mich.ill» Dn'v Mic./wld, ~
Rodykt•
min 179-lm. - 0 , 49,50
Dt"mb...-a,, 8rulavlio bl'dlninka, - 276
D r t f t ~ MJkolM °""""""' MKlwl
Vilni.ain ptrlr.ty,, ffW\.169tlrn..-256 •
O n a ~ Kristina - 256
Dflnbovskyt• On& - 256
Drdkofn Krist"llpa - 1-46
Oerilioftu MJkolu ~
Or,:h,ra,1, m,n. 1m.1m m. - t-lS. 1-46
I
Or.bung.a, Dt.un1n1. Rc(ymt, v1.iskn- 1Tl
Dygonlmt-Vfflfflll1.nlmt-O nnbnicnt-
Ciglaytl KobyN Dyr,r- c ~
Kat.rr:yn., min. 1667 m. - 216
Dj:,kniflut P<mlu o,.tc--= P#lffl, LDK
briuomcnu bp,IOnaJ- 50
Dcllgorukls Vbdimiru Oolpllb,c, VWi1111r
Pt11'"11r11( {177J..1817), grnm,lu- -41
Ooi,wukb Stt"pOn.u ~ s,..,.,.,
pirttl~ -170.262
Drtm1. V11.du (1910-1995}, d.liktyrinlnku -
25, 27, 86
Drig.alskla Motleju.s Dfyp/5.h MaotJ, vn-
gon\& mdstr.u. min. 1m m. - DS
Drlb/Ovilt V.alt:ntinaa.odrniru11~m tD-
rru, min. 1614 m.-199 ABCCDE F
Oubovi6111 Tpua D11!iwnc: lg7111CY, Valnbu.a
bumtlstras - 120
Dubovil:1111 Slt'pOMII 0.,/1,ni.,w:: Sttjan - 120
Dubo-ri6Gtit K o ~ t Ml.rln.a - 120
Dubo-ri6Utit-5a.lutrovtka Kolrfn,I- 120
Ourunb b.tku, ta.tN.ko r:.brilco !.llvinlnbs,
m in. 1885 m. - 117, 118
DwvnbMoiM-j11J, IMkoMlnw-118
Dunant1S.Sullu, 1Mkosan11J-118
Ow.kt"Yiliutt Bogumil.a, min. Ul64 m.-122
Ouvlt:Tikb Jor111 0-...inr/,-b l'-n, Aknl'Nl9
p:,vitto dv.irininku. min. 16n rn. - 155
[)dakonskiel\t Kotryn&. Antano bnonl..
nun. 1881 m. - Z26
Ow.konslw A..WIU 0--..-blib.b Mto.11,
d~lnbs,min. lSSS-1881 rn.-226
thiaonskytl! tlionisb¥a, Antano duktt, -
226,.,,,
DwkoruikJU-Kudzl6tlM VJKU.LI••
XMnd:it:: WW,._, A.nUno duklt, min.1881
rn.-226,'ZZ/
O:d.rUt11U-Vilivilirnt M.a.rijona. Mykolo
- -2!0
Eila:lantu MikalojWI £,-1 ~ ,. min.
1598 m. -68
Elllllt'viliu. JI.Akc:lis, min. 1774 m. - 171
Elilutv,, pran.uu- 75
Din.gerls llorvcb.u, ~ -1.60
Ebt1erls Gupuu fJJMT c;,,spn-, :.dYObtu.
min.179-4 m.- 44
EpilNW- Owmu. damrus - 280
F.ai<riJo-ri6u Mid:r,clia, man. UI06 rn. - 171
ftdaravlliCM Duata. ii. Stda.novitiu
V1.fSOlo~ - 141, 142
ftdon.vi6\.II Crigorijus, VW\l,i.llJ m.1gutnto
wq.u. min. 17-40 m. - 1•1. 1-l?
fUipaviH.eat AIL&,lWja - 79
FWpnilit.ni-H.du.alt,t AMttull•
.
F i l i ~ h ~ ,Tomo tmona.man.
1690 m. - 26t. 265
fUipo1vi6mt MuiJo.111 Konsww:ij&. m.lestiot--
ti- min. 1781 in.-257
fUip;avll:l.us A.nddus Fil,pocrit:!~, 1r1111-
1700 m. - 26l
Filipavi611J EliJ• F1Upi:,ct,'IC% a.: - 26J
Flllpavlt:1111 Jon» - 263
Flllp;avi6111T01M1 - U.S
FUlp,ori6111-0ubo-riku A.aWIIS ~
l,td\ltddll- 109. 23'9. 248. 260

PlodMa, lhuljm anltbl - 269
PhtMjP, min. •pk- 1749 m. - 159
f'oftd«Nad•b. ~
fondnfloulWPon4.rflo&ff•-UdatlflM'-
fand-dl_. 2auru Von Mr '1oll, min.
1101 m.-777
Fonlona. min. 1906 m. - 109
Fn.ncbrilfua f . ~ - 1.58. 241
Prankonkla Mott~u• Fra,..__, MaMJ, gt>-
ncrolu, min. 1194 m . - 51
Frau KonndM Fm "°"""' -
151
Pl)'Ulh Jona, dvillnll gubm\atortus. min.
1'1'99m.-54
Prol•ndu - 132
Prom.uJokDbaifrmn/d:ob-171
Ptrn11ll'flt-l1lklltnt J01.na f - /oarw,
min. 1793 m. -171
Punnann Marbll,. min. 1774 m. - 170
C.ld•rn.vffiua Juoup.., mlefflefi1.1 pulun·
tiny,. mln. 1789 m. - 38
Cald•ll•I C . ~ , min. 1711 m . - 79
C1lhn1U•Koruldimt Konatandl• C.ll,rub
FGHIJ KorMJ:o.nl Kmut.11q. - 12D
Cufunku L, knutuvtnlnku- 148
Carfan.keJla Morduchu - 110, 111
CaapMP'i&ntSlgHa, lltorikf,-18, 19,28, 119
Cnendo Aronaa, v•I.Jtlnlnbs- 168
Cnlovlckh Docnlnyku, Jono ,on111 - 248
C•vlovlckh Jan.. Jono ,onus - 240, 248
Cavlovlclds Jon&11 C.W,c,u,lc:ti ,.,., Vilnl.au.,
bunnlltru, mln. 1667 m. - 136, 137, 248
Cedpud.. JokGb.., aukllklly.- 198
Cedhnlnaa (1275-1341), Uetuvos dld)'N
kunlgalkJtit- 190
Gedkanlall Prydrichu, ~teklU (mitt 1666
m .) - 2J, 25, 26, 17, 28
C,lla Stanlalovu EIJJakvjl:1111, t.cm.i~\I
dekanu (vlilllu vyskupu)- 220
Geleril Berka, b,iutuvininbs- 234
Gtlmanu Solomonu, Vilnlaus pirklys- 267
Cenon Maldta - '11,7
Genonu Abnomu - 267
Glecu Baltuuu GU'lz &dUWJr-171
Cledta.lU. Mattynu Millri11 Gimroyc,
Ubnl!f'BCI senlllnu, gencrolas- 42., 44, 174
Gludzevil:lwi, min. po 1633 m. -1.30
Clerlcevil:lus Andrius, Cinkkwia A.ndruj,
VD.nlaw magi.,tnto narya-136
Clldu1 Mellaba BttkovlCus - 139
Clldau Rubia Bericovll:lus - 139
Gllevll:lw Jonu, Vilniaus pirklys - 127
Clmbut.u Uudvllw, Gimbut Wwik,
subdlaJconas. mokytoja.,. m.ln. 1830 m. - 106
Clndu Tadu Gintyko 7lidn.R. Kauno
Rotmlltru, UkmetgS krnbel.lonas -1.38
Clndkal.t~Mi.kffll:lene Bopatlla- 239
Clndffll:lent-Antan.avl8(Ht Duahl - Z33
Clnelevll:lw Prandlkus G,'nid.ewia;
f,.nruzn:, min. 1697 m. -233
Clrlovll:lu, Arbdljw Fedorovll:lus - 2.55
Clu.nlcril Adoinu Guntrr Adam - 122
Giu.nter>-Puqnlna GurleJt Gunlrr Puzy,rina
C,,t,rid,i, min. 1869 m. -122,. 123
Clebovll:lu, Jonu Hlebowic:t fttn, Tr.1.k1.1
vaivAda -113. 174
Clembolient JotwY Glmrbocb /ohonno - 256
Glt1nbol:lua ICup&rU Glmtboccy Kapor, min.
1'750 m. - 256
Gll.lubl6111 Jonu Kriatupu Gl,111bilz /Rn
Kny,z.Jof, (m. 1761), archltektas - 86
Clobuau Jakov.u - 262, 263
Clobw.u Moisejw BukoYil:iw - 248
Clobw..u Solomon.u - 248
Gmdln. Elt1L11 -123
Goeinlkbi C,,oa;ynskj, min. 17.33 m. - 256
286
Cod:ronlds Antarln ~ Anlani- 238
Godal'nkh SUnstru, min. 1790 m. - 2J9
Colanakla l'llyp.u Filrp Goul!M'i, kunips.
p?Ufetorim, lallad&, mhldortw.
min. 1194 m. - 46
Colim~Ur1Catuzo'fu Mlduillu
llutcmoYlthlll (17~1813), brirlis gc-neralgu-
bem.ltorlw - 57
GoloYlnaa Ldba. knuNvtninw - 234
Gobnfflent Marlfa, Stanblovo tmona - 117
Gobnerb Fellbal c.olPVT Ftlib-111
Gollnn'U Stanlalovu - 117
Cordona, Sllomka.. kepykl01111vininw-
227, 258
Cordonu min. 1194 m. - C
Gorttkh Valmt.u Gorttlr:i \\llrlfflty, Vilniaus
pttZidmtu, min. 1794 m.-42
Coraldl Vln«nlu, an:hitekw- 182, 188.
221,,,.
COIICVlkb Vlnttntu ~ Winanty Ald:-
NJndrr (m. 1662), lDK lauko etmol'\&5 - 177
Cnbowku lgnu Crobowski lgucy. •dvok.a•
tu, min. 1194 m. - 43
Crabovtlds Jurgts G,.buw5Ja /rrzy, Vdni.aus
lun:ncndant&s, min. 11'94 m. - 47, 49, 50
Grabowlda Steponu C,.,,bot:Dsld Slef,,11 Cm.
1847), pulldninbs, min. 1794 m. -47,50
CrankC'VIH. . Teodor.11 Gnfnh'nlPia Tmdor,
min. 1679 m. - 154
GffSObvil:iw Xarolb (1199-1848), an:hitck-
tu-104. 101. 108. 186,226. 2JO
Crtgallw XV1, popidius - 134
Grindblatu kfflb, knutuvin.inbs- 183
Crtunutas Samuells Griunffl 5"mud, balni.us
il Brandcnburgo, xvm •· - 206
Groc:howku K. G ~ K.-218
Cl'OflD.IDas Moriau, fotografas-1.82,. 283
Crotwu lgnu CroM Ig,wcy, Pakretuone!I
senlun.u, inin. 178.3 m. - 152
Cl"OZUlll)U Petru Piotr GnJZm11",
min. 1194 m . - 42
Croua.anlent Tdde Td:/a GrovnallCIUI - 42
Crullnsku Juo.upu Grvszyfu/d Juuf, Minsl:o
teismo puamore, min. 1165 m. -145
Gruduris Joachiaw Grwl.ur /Oddum - 234
Cruddnskis Gnulziris.ki, Bra.stos ka!telionas,
min.1661 m.-36
Cucevi8us Lawynu Gudi,oia; Ywnvnyni«,
arch.itektu 0153-1198)- 4.2, 46, 47
Cudd.is Jonu, odminys, min. 1668 m . - 211
Gudynu Pruiu (1919-1979)-165
Cudonytt Birute, i.slorikt- 219, 229
Gwslw, pa.pulkininkis, min. 1794 m. - 49
Cwvi8w Vu.l.f.u, knutuvininka.s - 234
Culkowkis All.tOJW Guszko,u,d; Mloni, T.
Kosciu§kos emmras Vtlniu~ 1794 m. - 43
Cuta, AJUIU.IU'AI, Jwgio sun us - 133
Gut.u ferdinandu, Jurglo snnus -133, u,1
Cutu Jwgb Jury Gull, vilistininkls- 133
Culien6-Ms.ksa.l~ Ona, Ferdirumdo
tmona- 133
Halu.u. Grigu H.llftaJJ G,ugon, VWWlu., bur·
mistru - 240, 264
Halu.u. Lwtaa &IWJJ uwu::l:. Vtlni.aus bur-
mistras, XVD a. Yid. - 240, 264
H.ahw.llt Agot.a lu/lUblDIIII Agat.ll - 264
Halu.ulte Dant& &IIUO'Ulna °'1ral#, viefluolt
karmellt~ - 264
Halu.z.ient--fwumsbi~ Teklt - 264
H.-nu Cotfridu Halm Gotfrid, magi.stnto
narys 1794 m. -8, 38, 53
lbruimOTil:IU5 Matu &rruimuu,itt Mlldq,
min. 1802 m.. -180
Haruimovitl~t Ma.djon.a &nuirMWicurwa
MllrijRnflll-180
VILNIAUS GATVJU J·STORIJA
Haulbalco-n-Fn:u.lU B u b a n ~-
F ~ &ml',., Konr.ad0Fremduk1e-1s1
Hnnpell1 Mykol.u Htmprl MkMI- 111. 266
HmHnaldm.t-BhnenkyH Muijona - 261
Hm.Hnllds Janu Hmay,uld f•n - 261
Hltfflkovtl:lu C.briellua, k.armninlnku-
262
HfflMD&I Jw:efq/Juoupu - 120
Hennanu, min. 1669 m. - 120
Henn.-nu, gcnerolu, min. 1794 m. -51
Hlntcu Lludvlku, aud~ IJ B~denbwgo,
xvm ,.-206
Hnlllcld1 J.,. Starodubo valskb - 113
Hogenbazu Fraruu Hoogmhff8h Fn"'•
grafikas, mln. 1576-17, 23, 25, '1h
Holda Lulw Hgolda Lubsz- 153, 154
Hold.icnt, min. 1635 m. - 154
Hocnollclds Mykolu HOlflolkki Michal (1791-
1861), istorikas, daktaras- 219
HonorlJ11t1 Ill, popletiU5 - '75
Honina Jonu Nepomuka, Hontina J•n
Nq,.mmc:m (1160-1820), min. 1794 m.- 42.
Ho.mu A.nd.rius .-\rufruj Hom, siuvtjas i§
&mbergo, XV1II II, - 206
Homovsbltt-Kostrovicb Marija - 122
Homowki, Juozap11 Hrmrowski Jouf- SO
Hn:bnidden6-Bl.alou.railt Konstancija, min.
1799 m . - 223,224
Httbnkldene--Kolacail1 Ona Hrtlmidal Ana,
Antano duktr, min. 1799 m. - 121
Hnbnidd.3 Jonaa, min. 1788 m. - 223
Hn:bnldcyt~Ha.leddent On.a - 224
Hn:bnkkytt-Soltanient Teodora - 224
H.rinkevil:lu.a Molieju.a, min. l'705 m. - 230
kkova Nech.a, k.utcmos savinlnke- 262
lgelslriomuJozdu n~rom Josef0737-
I817)-4.1
lgnatavi6w lpluwicz- 136, 137
lnocentu IV, papiet:ius - 16, 71
lvanu DI liaunui.s, Rusi_jos caras - 269
hdeb1lw, min. 1674 m. - 136
Jacbimavil:lw Bazilijw JIIChirnowicz &uily,
Vdniaus magislr.lto tamautojas- 223
J•chlmavil:1115 Jonu, Vuniaus magistrato
suolininkas, min. 1698 m. - 271
J•chimavitlu Tadu, Vdniaw plrklf$ - 251
Jak.u Romu.aldu, in!inicrius - 266
Jakobson Cena Uizerovna-135
Ja.kob1onu Rubinu Jankovi6us - 135
Jakubovskia Fr.tt1ciiklltl /akub47wski Fmncisuk,
Vtlniaus pirklys, min. 1797 m. - 280
Jalovecklene E., azclutektC - 135
JanaviHw Slanlalovu /RnMa SIA11iJ/aw,
odminys, min. 1614 m. - 199
Jane1evi8w Albntu/Rnk/ewiaAJ/lerl - 127
Jandevil:ius Jonu Ja"llltwia /Rn, Vllniaus
pirklys Vailieb11$ 1,flnus - 12:/
Janeltvi6w Vaitiekus /R"itltwia Wojcitdi,
AJberto sonu.s -127
J.a.nkauku Adomu Jankowski Adam - 263
JankaU1kien~KozloV1k.ail1 Ona - 263
JankeU., min. 1806 m. -143
Jankov,ku J. Janla:tws1d, kunlgas - 95
J.a.nuleviffu, Jon"fewia., kepurinink~ cecho
mci!itns, min. 1743 m. - 213
Jannollnlki.al, min. 1667 m. - 79
Julru.lda Jokubu fokob /Rsifisld (1'759-1794),
17'94 m. ,ukilimo Lietuvo~ vadas -42-51
Jek.aterina D (1129-1796) -31, 40, 41
JelenskJent Krutina Jtl.ensh Krystyna - 161
Jelenslds Juo:zapu ft/mski Jouf-161
Jend!ejeV11ds Jona, Jrndrujewm /R",
Vlln.iaus klebonu (16'79-1683) - 220,233
Jeunkis Mykolu Jnaski Michal, Vilni.aw
Rad 11 ink ,, g a t,v t
vyskupl,IDS du.lnM, min. 1682 m. -214
Joduriffat Edvardat /oduwic: &fll'llrd,
luumdill.l vtmuolyno prioras -101, 108, 110
JoddnlkJ, Brohardu Jo1fri1ukf Brod:hard,
mokytoj,u min. 1820 m. - 106
Jog.ail• Jagu-llo (ap. 1351-1434), UetuvO!I dldy•
1, kun.igalldtis, Lenkl)os ka.rallus- 1, 18. 21
5
Jogall• Martynff /Rgllllo M,,rr:/11 - 253
Joplllene--J,dbilt Barbor• Barbaro
fadkOrJnUI - 253
JokUbas fakob, karallau, Jono Soblcsldo
s{lnw-64
JokUbas, biliadtrbys, XV a. -191
Jonu AlbrtthW fan A.lbm:hl (1492-1501),
Lenldjos karallw - 60
JonH Sobleskll Jan 111 Sobieski (1629-1696)-
30, 36, 61, 64, 120, 177
Jonas J(uimierl! Vaza Jan Klltimirrz Wai.a
(1609-1672)-36, 177, 195, 200
Jo1tlevi6us Abrah~u, pirl<lys - 168
Jo1eJov,1ds, min. 1181 m . -168
Judelsonu Abnmu. min. 1836 m. -122, 248
Judelsonu Dovydu, kn.utuvininkas -188
Judzickit Jonu f"dzicki /a" -106
JweviOene Ellbltl• /urtWiCWWlf Elzbitta,
Vmcento tmona, min. 1770 m. - 277
Jurevmu1 Andrius Kriatupu Jumuicz
Andnrj Knysz.lo/, Vincento sOnus - 271
Juttvl6us Jona, S.unuelis, Vtncento siinus,
min. 1770 m . - 277
J~i6w Uudvikas, Vmcento sunus - 277
Juttvil:IUI Vmcentu Jmrwia; Wihuly,
Valniaus pirklys - 277
Jwev:16us Vbdi.slovas, Vmcento slinus - 277
Jwevi6Utt Jo.a.na furtwia.ouma fc.nr111,
Vmrento dukte, min. 1770 m. -271
Jwev:16iit~ Liadvik,1;, Vmcento duktt-277
Jwkltu Jonas - 26
Julkevi6ent Marijona fuszkiewic:zowa
MArijaria, Juo:u.po mlona - 151
JuJkevicius Juoz.apu Jus:zkicwia. Juuf, min.
16'79m. -151
Juikevi6us Juoz.1pu, Juoz.apo sllnus - l51
JuJkevi6us Kalibu Jusvd=icr. Ktllib,
karmelit\4 prioras, min. 1820 m. - 102
Ka:cenelenbogenaite ~eina•Cinda - 268
Kacendenbogenaite Fttlda - 268
Kacentle nbogenaitt Sorka - 268
Kactlllll!lenbogenaitt So,ka- 268
Kaceneltnbogenaitt--Natanson Eltera
Rachilt-268
Kacenelenbogtna9 Ch~Leiba - 268
Ka«nelenbogenu tlioma-BenjuninD- 268
K,.unelenbogenaa Cedonu-Gabrieliw- 268
Kattntlenbogenu/~pilka J.a.nlceli.s, min.
1837 m. -'251
Kattndenbog1U1ova-RamaJ1e M.aika
CedQnovna - 268
Kaguiovi6w Dovyda, Giriovil:ius,
kartemos savininku, min. 1890 m. - 231
Kalttlevmw Juozapu fouf Ktlirtltwicz,
Vtlniaw bunnistras, min. 1657 m. - 24
Kallnau.,kAJte-Ogln1kient Ju.zdina (1816-
1844), lre-nt jaus trnona -163
Kalin.awkalle-Oginlldent Olga (m. 18991,
IN!nejaus hnona - 163
Kalltovski, T1deuJu K,d/ww$ki ladn.sz.,
istorika,-209
Khrlinskait~Piedzeddmt Kon&tandja
Alekaandra - 115'
~ k i l l , smuklininkas - 25'l
Kaplanu Marku Chaimovll:lw - 254
Ku.alkov1k.ial, min. pr. 1621 m. -18
KaruWKara, Sttponu Karas Sltfen, Vdniaus
burmistras- 157
287
lurkov1kll- 142, 145
=:-M~::-~to m50nus -
~l:lm~SldotOVl.l:tOtt 1Can>Una _
61zu,,62
~viNu Jonaa Jucn.apn, Vadovo ,Onu,
rmn. 1901 m. - 234, 239 ' Konono,,tH•lzaobt~h..-l'ZJ
:=::~~~~~l:~:us,
ltabskapt-
: = : : :.~:o~_M42iwf ~ , kuni•
Kupovi6u, V.adovu - 2:W, 239
Katillen~ Bubora ~ &lrl,u,. _ 47
Katilhu Audronis, arclutektu- 165
~ ~~leru Iv. 0~1484), karalailis-1, 11,
3
Ktdainllki, llAltnlnieJw &trtlomitj
K.iejdmiinkn, odminys, min. 1614 m. - 199
Kendunlds Stanblovu Sla"islaro Kifdt,n,Jd,
min. 1664 m. - 'Zhl
Klevli6u9 BfflW'd.u KierD/ia B. -58. 180
Klllntkis Kuimlenu KiWbki Xiaimien- 113
Kinilldai/KJeniJld.ai/KinlJowld,ai- '78
Kinkulldnu Abnm.u, D gildijos pirldy,
min. 1913-1938 m. - 280
Kinkulkinu Hirf.a - 280
Kiffjevu Kirejer:i, kazoklt vadas - 47
Kirltnittinu Jeronimu Krilplnu
Kirsunszttjn Himmim Krisrpfo, 2:mi.a.iti_io,
vyskupas. min. 1696 m. - 249
Kitkoru Adomu Honori, Kirlcor A.dom
Honori 0818-1886) a.rchcologu-21. 23, 70,
2n, 2n, X79
Kueliovu- 134
Kitk.awka.s Napoleon.u, an:hltektu- 'l7
Kiangevi6lU Andriu Benflliktu
Kl,mgiMcz A ,ulruy Bmalykl (1765-1841),
vyskupas sufraganas - 81, 84
K.lemen.su VDJ,popii:?!ius- 7, 11
Klia&o Samuilu, krautuvinink.as - 165
Klilya Ba.1tramieju9 &rllomitj KJiszysz.
odminy., min. 1614 m. - 199
Klikov■kis Mutynu Klikow.sti Man:i",
Petyhorsko brigad015 veliavininka..s-238
Klikowlds Pnnrilkus Klikotoia Fntncisuk,
Kauno padekanis - 238
Klikovskyt6-Cineikicne B.ubora, M.artyno
duktl?- 238, 239
Kllmanskis Mykolu K/imt11iski Midral - '01
Klimu, ka.iliadirbys, XV a. -191
Klhn.avi8 w Jonas KJ/mowia /ttn, sluviju,
min. 1664 m. - 261
Kliugahl, pirklys, min. 1598 IJ\. - 66
Knak!usuMutynu ~(1609-1661),
architcktas-88
Knoglt:ri, Kvirinu K11«8ftr Kwi" Vtlni.iu.s
abdemijos profesoriu.s - 28
Knoringu Bogdanu KMm"B Bogdm,
geaerol.as, min, 17'94 m. - 47, 49, 51, 54
Kofficu A.ntanu KiJ&zayC A,ito11i, Mykolo
,unw, m.in. 1743,75 m. -121
Kolc:icu lg:na,, dvarinink.as, min. 1'715 ir
1'790 m. -121, 138
KoUicu Juoz.apu, Mykolo sunus,
min. 1743-1775 m. -121
Koi8cu Stanislovu, Viteb6Jtoitdirunl<a5,
min. 174.J m. - 121
Koil:icient-138
KoRiciene Bart,or,a ~ B<rr!:u,.,
Antano WION - 121
KoRicu Mykolu, StanisJovo silnus-:-- 121
KoR:io:uMykolas, Vtlniausteule:5~-
119, 120. 121
Kolicient Zofija,. Stanislovo tlnONI - 121
KGanlkis K,oaJJrski, min. 1674 [I\. - 136
Kojil: E,tera - 118
Rod y kL•
=OIC'tftfdd. DJa,. knutu-rinu, _ 152
K:::1i~=~~D4,2l9
~~~•in.asairWnbu,lltUl'toriwl.
ICcnlt.mdnnRfat,t..Sobl°"klftlt Marina
~~28Wobtml.1rvmt■,
:~~~ l~~lfna Cl!62- po 1912),
:~:;osin■ldent Teodon. Jono
KO!Mkn Jon.as, Polow, kdteilOfllla - 121)
Korsaku Jwpr, Jono JOmo -120
:atN=, ~ a u , vitnuolb kanndJ~
Korsak.a.SimOI\UKDrJa/tS~, VWW!u.
vaillkis, IJUn. 1794 m. _ 42
Kors.aku To.nu, lrunip,, JonotGnus -120
KolNkuVIn«ntas~~ty-lm
Koflaku, ma_iora,, min. 1794 m. - 51
Korten"9kll Juoupu Konit'llinzski Jauf,
Lydos pavieto rol:mi.slnl, min. 1718 m. - 263
Korienewkl1 Kuhninu - 264 JK
Kodnlenldtr Vmomtaa Ko1%iminoski
Wikmty, Lydos rotln.istr.ts- 264
ICouk.a1Ukas Juoupu Jouf ~ .
Uvoni_ios vyskupa,, min. 11'U m. - 41, ◄-1,
Kosak.a1Uku Simonu Szyman !Coad.tort,,.ti,
etmon.as, Targovic:os lcon.federatu- 41, 43, 4-1
KONk.11111.kaeJuoupuAnWlill~'
f~Antorri (lm-1&42) - 49,Sl
Kouka1111kien<i,TtnH~ Tff!'ZR,
Simono tmona - 45
Ko.auJb T1d.u ~ 'lltdtus;z-U, 43, SO
Ko•linlldt Stanilllant Ko:ilinski Stanis/am, ~-
Jwgio vienuolyno priora.,, min. XVD a. - 78
KottKkla, min. 1671 m. -141, 142
KostnwiclwGdgul<otitrr:rrrndi~
Vilni.aus bwmistra.1, min. 1674 m. -136
Kotba/Kolbi Stq,otw, Mykolu, Smolen.sko
feme:steiseja,-Z36
Kolba/Kolba: Samudu, matininku-2:36
Koviank.a, min. apie 1663 m. - 79
Kovncris Ctsdis, S.V!ilio sQ.nus - 252
KoYnttill tavdis Ldxrovf6u,, Ltizerio
sor.m-252
KOYDeril l.eiz.eru - 252
Km.id.a Pokkvslds Mykol.u Korirllll
Pokl.tw$/dMidwiJ, -221
Koz:i.W, min. •pit 1632-1Z7
Koziel.a, Vuni.atD pilies s,ekretorius, min.
17'90-1806 m. -152
Kozlov, ka Elibieta KmJt.no5.u Eft.bidil,
Dubovitiaus amlU', min. 1688 m. -120
Koz.lonkien~ Jouu ~ /Of1'fN ,
Pnnd!lc.aus tmona, min. 17-40 m.. -155
Kozlovskis Jonu, siuriju- ·221
Koz10V111ds~.b.ajoru- 119
Kozlov.,Jdt Uudvfku, min. 168.5 m. -119
Kozlov,kis P'randil,rus, min. 1740 m. - 155
Kozlovskil 51.i:iuxW, kwug.as kaNuninlw.
ll'UJ'I. 1860m.-122
Kraslrukis l..awynu Knuiriski ~ f t t .
staliusi!But:i.nink1' - 206
Knsovaki~a&lil!!ylt Elai.a. Antano
:tmona,min. 1'751-l758IJ\.-W
J(ruOvSki, Ant.a.n» ~ A,thm{- 263
=~~~tu~-
l(nkvslds Juz.das lp,W, Jozt/ lptq X-
s=ni>5Ja (1SlH887l, istoribs- 64. 'Tl, 162. 218
KtttttnlltovuMkhail.asKltlttnikc,oMifflm
!ID, ?Zl
KrenUoovuicnt-ToGlkeriHmi-PavJ.ovltiiiti
Ona. And,iaus tmon.a - 185

~...,_irr,'-"tllA-'rvj.
flllAl?lnm.. -115
tutiiplullajln&.IIU.lflfla - »
~ ~- 131
~ °""9n•, lDK ,rtillrijot
p.,mu&..mln 17'4m, • 42
l(nallbnl,:b ANltt• A;n,/i.t.-,lJ A1"ruj,
"huMuCIKho~- 252
Knlllkewkil KNhlpu kndlbnli rr:yaitJ{,
Andrilw.0,- - 252
K,tal"'8 ■..WOW-. ,rddlnlU - 59
~ - P.Ktv,-k:z -!9
KalfllMkh K•wfiNtl- 121, 151
KuH,-ldmt-Nkejcmkylt JMY)'P- 262
K\IHN•I• ~ r u J ( ~ AW:MlliWY
-106
Kultnalda Mattyut Kwaynlkl ,t,u,,rin - W.
Kll&llwMaLMKMay,Uk/MMitj-262
Kuld&. Sltpana, Kiili,: Sirin - 112
K.,,l,UW.IJ, - '1IJ
Kullllll UudriUI., m1n. 11106 m. - 25'
Kuli.a. min. 1674 m. - 136
KLM
K11lllmnkJaK., mln. lll82m.- 2i'8
Kullkowb Elffil. mln. 1887m.-2'1
Ku11mfflGtt-lllirvlHIM krbon
JCulN'nV'".o-rB~ a.nm,
rr.ndlbu. d■k~ - '179
KunddHut K. Vladi.lnm DzJ,akonakyUs
,y,u- 227
Ku1uidth11 TldM 'JWnla Kamdryc:, lean.au•
ntnlw, Tnik\l V)'lkupu tufngarw - '2
Kunel&lt:lt Jonu Jan Kunit/iljct,, odmlnp,
mln. 1 61◄ m. - 1951
Kunkkil bai1&1 KJ.nicti Andr:tf, duonlnin·
w 1J Kupllklo, xvm ,.-
206
kllftllflil Anww, 1rchl1,d:w-165
Kwjan Malka, knutuvtnlnu - 266
Kuronliib JUJIUI Ku-.b f,r.y- 121
Ku11lt8111 StanlaloYu KJnDlta St1n!NfW,
kunlgH, min. 1655 m. - 169
Ku•l~u Vaiitkut Kulllln::r. hllyntdl. min.
165.5 m. - 16'J, un
Kll&INAM-"lwanj"111 X'.lmff11t J.mwp,
pulldnW:.IJ-,9
Ladi Ctrhudu I.Ahdt GinMrd, slu . U
Blmno, 206
XVIII 1 . -
Llluri, SemJimu, knutuvininbs- 165
LalwJYHfu,o.ldtwlku-95
l.amuCuiollal-2411
Lanp,~. UnivcnitNo PfOtt!'Oriut - 45
WWt;aJu V.ullll UIWJJJ Va'1i), gubemlto-
riUI. min, 1803 m. - 59
LlpaJt~VmmhofteM V&lfflJ1 - 122
LlpNvlt:lmt ~ - 263
Llpldu S.. knutuvininw - 254
Wtovilicnt Fdld.n& Frlic.11,. Lalawi-
c:D'lnl, min. 1751 m. - 262
UMOriHu,huK:IJ,ku,w/oni::zft1ncis:d,
1NA. 1751 m. - 262
LlurlA&YIHu Stulalovu Lftmnori:i Si.ni•
dn,, 1NA. 1760 m. -128
Ll.r.11N1ku, min.1835m. - lt4
Lr:beduv!HwKriffllpa~
I<ny,.:Jof,St"JIOOOlrilllll5, rnil'l.1669m.-1l9
Lr:beduvl?iwStitpOftU, ll'liplrato
suoUnlnba, min. 16.11 m. - 118, 119
Lr:bH&mttlllt-KtWJ.ti.a.Stcponodu.ktie-1·19
Lr:Hd&nitfOit-~koaltnt Eltu/ &Wc,,
~ HdtM/fvltzb- 119
Ltbrt AdoUu AIJl;,Jpltt tmrv -134
LdbovtHu, A.roa.u, knutuvinlnbs- 165
Lt:l~u, Mkhdh, lwmnininku- 264
Lduril S.Ydit, bautuvWnw - 166
l...uaviftmt-AM.bvinburiru.ftkt -262
WOu...Wu - 1110
288
i . - p . 1 - . ~ INIL 1661 m. - 36
Lr:INMklit ,uaw..• ~ Sun__,,_
115, 151
1..tlbftffatJ--ICalaltnl Laz,btri2J•11
Kaiattri. v.w, 111 \'liw- 136, 137, 140
ulkfflff~M,tar&,klrM KONtMdl•
~-Ml~~-137
Le&Mvttl~P Myblu
ta:mltnn MidMI, min. 1715 m. - Ua2
lnkN floclona, papulldninlil - 41
tntNMln - 'N/1
UllkttlUt l(otryM 1.Wrrf.,..,.. A:ftm:pi,
Oovydo duklt. mu1.. 1701 m. - '1T1
Uduu.ltt Ou MmJ._ Oovydoduktt-'171
Udtrtu OcwJ4al lidtn 0.W, Wnlald
rn
plrtd)'I, xvn •. p,,b, -
UM1M Dovy4u. Oovydo .anus. Vilruau.1
p,ttrit'ijua, vaisrinlnw-rn
I.Unw Jl&II, Om-ydo iOJIW. puklys- '111
UIIWW!Wldl Mt&IO¥u LJ11111,-,nb
~.iAoriw-11, 19
Upliut MA1aru M&rko-riBU, \IUnl,,us
pirklys- 234
Upllcu MablllLu MarkoviHu.t. M,Jwo
.onu,, min. 1922 m. - 2.\4, 237, 239
Upaktd,A., btoriba-1, 9
ui....u,min. t806m.-264
Utvanp Pttru Ldn1t.f Piotr, li\Mjll, ttdio
rntdtJ'U.min.1538m.-215
u.bNunkb SWWilOTu l.Mboffliru:i
s..,.i$1ftr- 36
U•dvikl Maril• Goruqa. Lenldjos
bralkm, min, 16f7 m. - 6f
Uudrilw, m1g:i,lrlto patamlutoJu, min.
1688-61
Uutmau fon, bfO infinieriu, - 268
Lobtnnlnl9 Jona Anclrh,a, U/Mftmn
Joi-Nd AJr'MaS - 45
LomUUlklm.,_MltkevU:iiitt,.P1kevi8tM'
Kotryru..DomlnykoilnoN-119
LomiNk» Domlnyku Lor,,j,bl:j Don1i11ik- 119
Lop,r,dMJdffl• ldallJ•, min. 1864 m . - 122
Lo,-dmlw Jonu Nlkodana, Mstislavllo
lfflio.nu,mln.1&I6m.- 122
l.oteN JuchmdiJ D1videviB11t, Lowr
~rhmtl, min. 1892•1900 in. - 265
LoVlnlanald. Htrlrlku Lawmianski HntriJ:
(1~1984},istorik.u-XJ, 219
Lubenalw Ce.leatinu-161
Luallll\b-Llc!UUYviBcnt An,, 5tanWovo
imona,,min.1670a-128
I.ugmll Swu,lovu St11ni,Jrui Ul11gtn11,
odmlnys, min. 1614 m. - 199
~,ll\in.J674m.-136
MmJo-,lftu.s Lu.kollu., Audr;t,wia UIJ.:m,
odminh.1 cecho mci5tlu - 199
Madulmliiaa Klprijon.u MMwltwict Cipri,11,
archltektu- 109, 110, 239
M.lgrvl.HuJomaM,~,.,..siuvijl.a
cechovyresnysh,inin.1665m.-
Ml.ir.du,ll'lin.1901 -263
Maiull, C1brid.lu.,, IJUll. 1818 rn. - 138, 139
Maiut.u Adjw M.aulovi6u - 226
M&bvllkil Tadu Mutmk/ Tadnln (152.S,.
1630), gnfw,, iwtognw- 26
Mu.Nitt-TO\'WINdW lwolw K.,rol11111 z
MAbc'.lu-133
MaJau M.ltu Mu M.diiu, pirxlys ir pn•
rnol\U'lb, - 133
~tVlklmt On.a, Andriius tmon.a, min.
1797-1800 m. - 138
M.a.levtlw Anclriu, INlnDSki ANJ,uj,
puodliu,, rn.in. 179'1 m. - 138
M.a.ltnld. Juw,rn.in. 1809 m. - 138
Mllnaltlt Stuislovu - 138
VJLNIAUS GATV JI,I I STORJ/A
M1lt'Vllw VlamllM, min. 1809 m. - 138
Maln"PytHUbn J.ou.UI• -138
Mal~IC&f.ln&k.a AM- tl9
M&lrnkytt-Loald.11 MutJon.a - 138
Maliaonkla Vhtffl'llU MalmonAi IWnity,
\l'ilniamm.agiatratotlrfiu- 257
Malhalldu SWU.l1v1,mlst1tte-110, 111
Man.inbvlffu Jon.a, M,,dnknr,ia /•n - 106
MMII• K&dtnlua M,ris Kmntinw, wnldjoa
klnillfflt - M9
MuiJ-. Rusljoacarittie-10:S
Mlfkmlifflt Effll. S,mudio tmoN - 15.5
Mukmlh11 Jonu M,,trwia /'1f, batsiuvy,
ii KM&Jnht, XVD1 I , - 206
Mukevlffu, Samurlil M111:tuiia S.tnutl,
min. 1741).-1748 m. - 15.5
Mu.altitnt NW, an:hilrk~ - 140, 165
hbNWd,Mu.W;i,min.1669rn.-l5
Mu.ahlli lgnotu Jokiibu Mu,ll,b lgrtaey
J.k,,1,(1726,.1794), VWUlusvyskupu-44
M.atutinald.JStanlslovu/i,(Qt.r,ay,iski
si.ni16rui, Gardino pavieto vietinWtu- 137
Mmwt.lviBtnt Bogumil.a Mtyrlllrtowiamoa
Bogumi'1, V1dovo tmon.a - 141
Mrlnut.lvllitn~Krimuitnt Muijor11,
V1dovohnoN, min. li'Ot tn. - 141
Mrlnaruvi8ua Vadovu Mtyn11rl0t0ia
~ - min. 1689 m. -141
Mrjaw Jonu Mtytn, sukilcli11 gene-oW,
min. 1794 m. - 41, 49, SO
Mrfrrlrnt On.a Regina A.n1111 R.lsinA
Mtjtrt,w- 111
Mmgli.Ct~JuMm1/yGirrj(rn. lSJ5),
Krymochanu-21
Merky, Vyt.n1tu iJtorilw - 25. 26, XJ, 28
MkhnevWus V..aclovu Midr"itwia W..w
(l86M947), 1rchltiektas - 182., 265
Micktvillus Adomu Mictinmcz. A.d.m (17'9S-
185S), portas - 134, 21,7
Mikaloju1, blvis, min. 1684 m. -19
MUd8us Fttdlnandu Miha FaJy,1111ul - 106
Miklb Ferdirwldu, Jono SWIUS, min. po
1837 m. - 2S5
Mildl.l JonM Mikisu /1111 - 255
Mlkib Vllhrlmu, jono sunus- 255
Mikilimt Klan Mikiswuw XJ.r11, Jono
lmoNI, min. 1806 In. - 255
MikoUljrvil:iu.s A.adriu, Mv.al11jnuic% A.t1druj,
Rudamintt girnlnes pr•dlninkas - 172
MikHriNua Mibnmc:z, min. 1680 m. - 272
Miku.1,.ld, ApoWW'U - 2SO
MililuW Ant.nu, magistrato 1ta1ovu,
min. l'Tn m. - 170
Minilbrll A.ronu Cidovlliwi - 258
MinkniNwi Vlncentu Milfkvwfa Win«nty,
VtlnlJUJbunnistras,min. 1794 m. - 42, 132
Mlnktvllius, XIX ,1, vid. - 42
M!Kvi8m ...Ap.1n,1vi8Utt An1 - 261
~8111 Doowi7b1Misftoia Dominik,
llbnrtge umb tmtju, min. 1719 m. -145
Mistvlffus Tomu Misea,ia/MiCNtt:% Tom.uz.
Ukrnerget horodniOus, LDK tribunolo teise--
jas, min. 1765 m. - 145, 146
Ml,haJ,:evlllu Dawtll1 Mt$/wkwia Dtmitl,
b.llblvis,min. msm.-263
M11kniHm.,_Aupstin.avi8G~ Kotrynl
Mit ~ Katarzr1zA11.f11sliltO'Ul'icuj,
SAnislovo tmon.1 - 119
MltkmHu, Petru, min. 1655 m.. - 112
MilkniHu SWW!lovu Milmkz Slanl,lllw,
Vilnl.llus pirldys, min. 1654 m, - 119
Mlulffll JonuMuflrr /1111, Vllrtlaus d~W
1789 m.. ldme-38
Mhtltf'U Mtt/lrr, pullrininku - SO
Molldovtl ltalb - 182
Molldovi.Bu Jlnkrllt, min. um m. - 180
RDdnink11 ga1v;
ifdoYIHIII MakllJ, mlJ\. 177J m. -170
::ng:lldu MJkolu Man1lrtl .MicMI- 265
Monl<..W""K--
)'1111 min- J77S-li'B2 m. - lJO, 132
:'O:':i. ~ncQz.ljos a,nbas,dorfus Lenkijojr,
min- 1113 rn.-1.58
r.t:oranldl JCuoli• ~ Knol (1161·
l&tll, Uef\JVO, 2-oto peltininlcq pulko "da,,
nun, 1194 m, -42
r.t:o«lonldl Mr&lova1 MmilfUllMi
Mitays!N-122
Mortrhrloviliut Atonu, sOdymo cecho
s.avWnlW• min- 1800 m. - 214
Morzy Jouf, istoriku- 196
r.4:o,dddl Hemibl Hm,yk MoKi(ki,
btorlbs-42
Mowvi8rn~Kun«vili1ltt Kotyna
~ Kot.rnyna z KunMI/K'Z()ID - '09
Motevilim ElijuMmitunc::t £/ias:z, MiNko
konvento karmelitit priotaS - V9
MOHriliu prandlkus Mo,itwia Frondsuk,
Lydos p.avirto rna~lk-. min. 1112 m. -279
Mostonkirnl: Id• Mmlt70Sbi 1"'1- 12'3
Mottovskll TM!u AntonlJu1, Ranfycos
Wtrllonas - 116
Muchlinlldl Kazimiuu Muchlinsi:I
,:.zimim, min. 1801 m. - 58
MWeddl Sunon&I MMl«ti Szymon, media·
nosdaktaras-174
Munivjovu MJchuJM 0796--1866) general·
gubemltoriu.s -122
NaboronkW - 135
Nagunlds K.ajetarw K,,jd•n Naprski, min.
1794 m.-46
N.1polton.u. Pnncozijos ilnpenitorius - 133
N.a.rbutu Trodorat raar Narin,lt 11784-
1864), lstorilw- 18, 21
Nubutu Vladislovu , Lydos umes triseja.s,
min. 1692 m.-119
Nubutas L, Lydos umff tdsej.15- 264
Nuluvtllu, Narti.twicz. bajor.u- 35
Nuilkovaldt Jwgis Nasi/J:owski, Vitieb6ko
v&iv1d.l - 2ffl
Nd&klnu Grigoriju,, Rusijos earo pa.Jiun--
tiny,, XVI 1 . - 270
Natamon S. M., plrldy,, min. 1866 m. - 268
Nedtj\11 Prtru, kartmlos savininkas- 265
Nanajevskis Feliklu Nirm11frwski Frliks- t,35
Nrvtrovi6us Nnvtmwkz - 278
Nrvrronldl N ~, m.agiltfato tarej.as,
min. 1810 m. - 254
Ntz1bltaU11ds Stan.itLovaa NDAbitowsld
514nlflllw, bljoras, min. 1691 m. - 118
Nlkla. auksualys--pundstrys I§ Ka.raliau-
el.a\1$, min. 1698 m - 205
Nlkol.lJ111 L Rusijos caru-103
NoJKhu, pualdninlw, min. 1794 m. - 46
Nonlwu.il.,.NaruJevl.lirM Elzbiet.-153
Nonlwtn!Nonh.utu/Nonurt Petru,
Vtlnlaus pilininkas, min. 1612·1633 m. -152.
153, 154
Novitkla Nt1Wiili, kavlnb Nviniruw - 264
Novomtl11d, Simonu Nowamitjski Szymon,
magistrato 1uollnlnb.s, min. 1613 m. - 112
Obuchovi8111, bajoru, IIWI\UU\I aulorius,
mill. 1648 m. - 36
Odyneua Tomu Mykolu Odynitc Tama,q
Mikol,;, N1ug&rduko argybininbs- 235
OgiNka!lt Ju.u.f1, Andril\1$ lgnodulcte -161
Ogin1u.l.l...Piedzeddtne Kot:ryn., Antonio
T1d o tmona. - 11s
OgiNkiene Elma Ht/nv, O,iltSb, lgno
0guu.kiohrum.,.-70, 159, l M
Ogbultlent--Stoclanans 1)tj1 - 158
289
OgiNld-1-bl,. T..... o,;....
~~::nro:.~•ManynoMy~bncinl,
Oglnsldft-Lhibmaldmt-Poloddrn~
~bntu.lttPnla-161
Ogfn1kimt--l)ualvma1-. TfftM- 158
OgimkftM-VUIUilMTm,t OJin,b Trrc,::
hbjnOlo, 5tmono KaroUo fmon.a-158
Ogln11den..,Vlln.lov«b Ana- 116
OgJnalda, ll'Wk1b - 154
Oghuku Andria 1,.... o,;...w A""'4
fprucy0740-178'7l. Ttakqnivact._ Tikto
Pn.ndfk.aussQnus -161
Ogln,kb ._.,., M7koi. o,;...w-.
MWIUM&-1909),flffllj,IU110n.m-163
Ogimkla C rlg.a.lh11 Ant&nu Grzqon Nfltmi
Ogiruki, min. 1700- 31
Opn,llir...,o,;...w,,._,, 0 .,._1775l.
Vi.lnbus lwtelkmu Martyno Mykolo SClnu, -
70, 158, 159, 160
Ogwld, lre:ntfw Oginm lrmtJvsz CHIOI•
1863), Mykolo JO«,po .onus - 162
Oginlld, Kllimlrru Domiri1lw- t60
Oglnlkil Kwm.itru Opw Kaimffl,
Mutyno MykcJlo SW'IUI- 158, 159
Oghuku- M7kolu o,;,ui;"""""
Midwl, Vittbsko kdtdionas- 157, 158, 1(1(1
OgiNld, Mykatu IOeopuMidtitl K1tJ.,f
Ogiruki, AndriaUJ IpoiGnu, -40, 46,51, 161
Ogln,ki, MykoLu Mlbloju OJi1u.b Midt,J
Milalaj0849-1902,), Irrnijau,sfinu,-163
Oghuku PnndJlau - o,;,w;
fn,nri,uk K.s.:rwrry (17(2.1814), T1do
Pranci!kaus sunw -161
Ogin,kls Simonu Kuull, o,;ruti5:y!IIOfJ
Korol, Vitebslro puuwri- 120, 155, 158
OgiNJds T.1.du Juozapu ()pm Tlld.nm
lou/- ns
Oglruku Tadu Pnndlkw OgiruA:is T-'nsz
f n1"d.usd C1712•1783), Martyno Mykolo
sO.nus, Trakq vaivada-158-161, 163
Ohun:nil:iii.~Sokolovskimt Kotzyn.a
OluunewiaOrDM btanyn, - 1211, 129
OkuJb Mutynu Ohtsz.b:t Mmm, siuvtja.
«cho vyrenysi.s. min. 17CM m. - 211
O!Jev11da St.anislovu Olsuwsb Stanis!im,,
XVWa. - 168
OleikrviOene--VMg1>lonkyU Muijou
O/~M.lrijlliw:W.~di-
142, HS, 238,263
Oldkni8111 Antanu- 145, 254
Oldkn-i6m Doml.nylw - HS
Oldkrvl.Hus Juoupu, Kauno mti.r\i.nka!;,
Marijonos Nnus, min. 1757 rn. -145
Oldkrvi6us ~ . Mmjonos
Va.rsolovslcytes vyras, mln. 1731 D\. -238
Onaervicrni--BorkoYllu.l~ Aliilallin.a
~NllaninllzBo~-262
OnKrviHus Steponu On«t10KZ Slqln - 262
Op,u.ktvi8mt AnuwtJ• ~
min. 1690 m. - 154
OpULkmliu.tTtodoru Opiualinm:z Ttodor -
154
Orlovsld, Stanlalovu St,nWow Orlt,u,ski,
•dvokltu, min. 1794 m. -42
OtJ.povWus Joldibu ~ /dab ~129
Osipovl8111 Juo:upu Osipowic: Jim{,
VUnia~ bw,nisbu, I\UO 1679 m. - 129, lJO
O.lpovWu M.aw, min. 1131 m. - 15.5
01ipori6u Mykol.u, Vdnlaus suolininlw.
min. 1707 tn. - 128, 129
Olk.lrrka Zlgmantu o,.tinb s1,izmwnJ- t24
Osldub. Polocko vyskupu- 4.1
Olldcrbltt--Mol Mari).I - 124
Ou.iukl~Xon.akailc Zofi).1 - 124
Ottro-nlus A., bro in.tWrrius - 124
Rodykle
P1a1itt Kotryn,. Jrrontrm dub. - 2t9
Paai~ On,, Jttonimo du~ - 149
PIQIJfr'llftbna.PwH.,.,,,_lm.1622).
lktuV0111,gybmia.-249
rc-n.
, __ )Oft.II ICatmLma P«,.,.
,_,_,,,,.,,,_-...,
lJetuw:. r1lmq Wlilvil\inba - 249
k.atttilonu,lllin. 1719m.-150
Pacu Kuimlau MykoLM P« Kcnirwr:
Midtll- 240, 249.250 •
~~z:pl&MIIP«~
Paca, Prtnt Mykol.aa Pw Piotr Ma.I,
- ...............Ona-249
Pacu Prtru Pw Piotr, Vunkoa Mnftlnu, min.
1719 m. - 240, 250
r,cu SttpOn11 Plc S1tfr,11, Urtuvm ~
deris, min. 1661 rn. - 36, 221 MNOP
Pld-.de Mlllr-1.uaris IQ..,. ~ u.
Krutupo Zigmanto bnoN - 249, 250
Pld......VaiJwtt Ou. Jauaizno tznm.- 249
PKkntflu Zlp.aabl Paditn:i: Zn,nwnt,
"'11inlnku-94
P.almnllddal. m1rL 1621 m. - 78
PakfflH111SleponuPdaa,/a; Sltf,m -119
Pa.Uukm&.Pslil.lOnlria, binip,-82
P&addw Mllddu:r fnaal Cm.a Vv.lJoT1I.I,.
lllin.1892m..-188
PlnCWslw Mlldchut, Abnoaa M«fcrt,
C1bdjldov6ut, Dgildlpe pitklys- IM
Pandilntkil Jorua ~ jlln - 262
Pandlinui, Jucupil, rnia. 1748 m.- 262
P111.dllenkit Plucilku, 11WL 1763 m. - 262
Plib:vlllcnt Mu::ifON. mlA. 1890 m. - %J'l
P~bbmbitt-Hanpellmt
AJrluaadra- 'lfiJ
Plikniomt-VobmbittTaat-110, 171
PalkmHu,Ad-.u ~ M a r .
Lawjol dvaro laznbdlonu - 266
Pdb-riHu Benrdlktu. Ouudi.lus
Tolokonskio-Pdkvi&us tijnu, - 278
P&lktvi8111 Bogdlau- 266
Pdkm6 u Duldiu, - ,U
Pdbvi6us Juaupa Antmu- 266
PdtirriHu Lt:o...nw - 171
PdkmHllf Pnndlbt-178
PdkirriHu Vm,cutn Wil:Drtij ~
Ultuvos vyn.ausx,;o tmmo sd:morius - '1/J7
PdkrviHutt l u b t . l t ~
lubdla - 266
Pavlu I Pml I, Rusijoa bnpmtoriul- S1
PavlcmHmt Komlmdj.a ~
. Kmutmq,,, 1742 m. -157
PavloviHuJonuPCU'lonzJ,n, Vllnilm
,uollninka5. min. 1680 m. - 155, 157
PnloriHus Joau, Jono Silnus - 157
Pavlovi6u Ju,plPtnlXOfN%fcny, Vilni.aus
bunnislras- 141, 155, 157,158, 159
PavlovaJr:yttfnbedJ.Adocnol&biep
llnoN, min.179Sm..-18S
Pn~nkieot-P~KobTU,,
Andrilus tmon;i. mill. 17!3 m. - 185
P1vlo..-.Jdl.uclriu,detu6ttindstR.siJ
Ramyplol- 185, 206
P1vlovak.it Jooupu. mm. 17'95 m. - 262
• - J - - - Jauf-"'2
Prt...cbovi6UI Z. rangovu -57 • •
PtltaW H.1.111111.11 l'da1e Hmw. Sa.llblvftt
«dlomri.Sttn- l5'Z

P•II"- Vadrt• rtfa.11 ~ Cli'!JO..
111731, \111,UW, UNVffllltftO rcklllmD- 'D4
'"'t-, k n u ~ nun. 1,01 m. - m
P.-U.1.lwal~cua - lU
P.unkh ~rt• tc..WIM PrurMJ
A"'ruyc-..r,mJn.1756--177Um.-'D7
~ - c r t s - r-,,~ ''"'-Y - 169
rklhowld1 , -. min. 1690 m. - 112. 113
notnrnkl11'latmalJ - 155, I'S'!
ra..at. S.•Hlla s.-,tltiu, klitdlnlllku, min.
l705m.-2S4
PodefOt..R&d.tlkM KatollN PoritjOeon,
lt.M~K.sffl/,w - 116
Poleb11._ MutynM Av,f'fn Pt:taabul ( 172&-
lllffl, Unl~tcto "'kloriu, -46
l'olobutu Poaobwl, bl)on.t, mln.1669 -35
PodbnNU, Nonkarto f.moN - 152. 153
Podhoredr.11 J~nu. 11,bllkapltonaa, min.
1134 m. - 139
PodhMKkll KoNuntlnu, dv1rinlnku, min,
UD4 m. -13'9
Podul¥u hi.a, min. 1996 m. - 269
Podul¥nhi O..llnM, plrkly.- 269
PR PodulvfflS Jaluwu, min. 1898 m. - 269
Pogl,_ldm..lpohorwkl•LenluivlllGtt
AnulaJI• Ad1l1ldt- 221
PoSlnklmt-Pohanvtl:tQlt ZIIUM Uudvlka,
lpoltonh ln'I~ AIYllnl,. - 221
Pogl,.lm l..eonu Jonu ~lr,ki lA,n ,.n,
Rttya,a marlalu -136, 220, 221, 2l3
Pogjn.kytt Marilona. uono Jono duk* - 221
Poglnkytt-11.alouri,nt Ona Eleonora - 221,
223
Pastn.1cyte-Drobllc,,11dn1t-Kozl1I
Pold-.b-221
Pog6nkytf-Mlkilmt-Abramn1timt
Janlna- 221
Poko1-rit:lu Jo.,.. Potolnirwia J•n. T ~
lllurini.nku-113
rollattku, lcnutuvtninku- ll5
Pol.ovu Alcklorjwi (1820-190.l),
archltcktu- 182,, 188, 275, 268
Polupl1t11tal. nun. ,pt,1663 rn. - 7'll
Pouum..dd, Aildrlw r-nwcki /uwJruj,
Scno&eNko ~ I ~ - 169.
Portl•tonld, SLml,lov" A11g\lal..u- J?.
39,169
Popt..nld~ Kla.raP~ ICl,rw-159
Popt.nkh Jon.u ~ I•" -155, 159, 226
Popl,nlw Tomd, Lyde. p&kamOtt, min.
1&36 m. -226
Pof'ftftbakt. M7koW Pornnlis.l:i MkJ.J,
JuodDIIOiS jOro, notWjo. pusbrininlw, min.
11134m. -139
PowJoldl"-, min. 1674 m. -137
Podomldnu Grtgoriju, Aldu.and.nrriHu,,
Jcbttrino. n fnoritu - 40
Polodw fdlltM, Polodci Fdib - -'O
Polockb Jona, Prospau I•"~ - 161
Polodw St.anblov" SU"isww- 41
PozlfflHwi ViaccnW A,:zlnuic; Wilmly-46
PGZn&Nku Aldu.andru, min. 1884 in.. - 275
PoaaanakbA.nd.rlu, Po:11111UtiA""ruj•
Vlln1,11.1 m,.gbtrato suolWnbs- 275
P ~ k b ICa&lauau, KsaVflO broils - 275
Pouwuld, Prand.lku ICNvuu POZl!#1isb
F,.ncu:ut ~ . q,iduniotogas- 274, 275
POUYIWWI Pnndlku Pov.iuti Fntreisza,
min. 1836 m. - 274
ProeniHw, Mykol" P1'11m1N:Z. Midtlfl -19
Ptolloporil'iu, M..w P,otopafffa Macitrj-
253
ProkopovWu Mykol.. -2S3
Pton.kb AldtMrubu, min. 1592 zn. -174
Pnili.naldmt-JIJIJknkyU Bri&Jbl - 142
ProllNkb AnWW Prw:r:y,bti A"loni- 143
290
ProlhukhJ.oupN Prtr.y!Ub lfr.l/11709-
1790'l, MiN-ko~~ - 14l.145
P"rol...lw SunblcrrM ~ Slnli,&nrl,
bnli,u. gcnm,djutlinW. !110Upo .Omo -
"'
Pro1t..1m tw... rr-y,W:f T-'ndz. 1--,upo
.onu.-143
houinrvu Mkh.,lla,, tntirdmtu (1860-po
1914) - 135, 1112. 183, 2S4
Pleduc:kb Aleb.lndru PrutlD«ti
~ndrr. Uvon.1)01 ~ionu-114, 115
f"Wzedd• Anlonb Tad.. Pruzr.Jtdj Altloni
ndnls:, LOK ,,_bnckris- 115. 116
Pkdudtls Augv.,ta 0-.lnyba, min. po
lm m. - 116
rkduddl J11oupu - 115
rtedudtl• KriJtupaa - 115
rkduckh Mykolu - 116
rled&edda MykoW, LOK ra.ltinlnlw - 116
Pkduckytt Ema/Helau -116
l"Wuckytt XoNtandl• -116
PWudcytt MutJON - 116
Pickopt,ku Ema.n11.r:IIJ - 279
Pkm<tnttku Nlkod- Pniffltmk(tl
Nikodtnt, Wlni,,u, R\M!'Slo v,lw - 38, 53
Pu,Jt 2.out.. Po11111itr, ,n:hltektas (1781·
1821)- 110
Putkamm<f:M En P w l b - ftw - 159
Pulbmau kazianluu PulUPM'f Knimffl,
ff\U\. 1756 DL -159
Pukvltlue Grig,a, pu:Jru,,iia Grugan,
kailinlnkas, min. 1648 m. - 214
lladrila Albrechlu SW\IJlovu ~ziwiH
.IJ/nydtl Slfflialft,, LOK didyais bncleris,
min. 1646 m. -19, 26
bd...U. .utlku ~ - 269
llad'rill aop.t.vu Sop"- -120
RadrilaJOPdu ,."ws::, LOK buko ietmonu
- 221
bdvil,.Jurgbf~. brdlnolD- 172., 173
ll.advtla, MllwoJ111, Vllniaus v..!nda - 2i'U
Radrila Mllwolu Kristupu Mil:ol,aj
Xnys:tofO549-1616), dklysis marlalb-11
Radvih MikaloJiu R11cLul, Mikaloj Rwdj -
172., 173
Radrila Mibloju, SenulJ Mik.owj 5111,y (m.
1509), Valn.l.aus v.alnd, lr LOK bnclcris, min.
1506m.-2I, 77
lt.dvlla Stuwlovu S111"islino, Uduvos bri•
uornenis gmcraleitffiantu- 116
RadrilaUi-Ogintki.r:n, lu.belt RMIUUIJ/lew,u
0,,IISU lubdla (in.. 1761)-161
lladrilaite-Pkduddent ON B&lbora
Oliaapij,Anrv &J,tw,.Olirnpill- 116
lladrininovtl::iw R.IICIM"i"owia: - 140
ll.aduvil::iiu R:Jaduwicz, min. 1790 m. -168
Rad.tllev1ki. Mykolu /lfAdti,uwskj M illi.ii,
min. 1'1'!M m.-43
R.-cldkv,U J'ovilu P-6, plaan;ijoru - 50
R&f~ckdytt PdN, mill. 1896 m. -188
R&Lu J.udtdu ~avdu Mord11chcrriHu,, min.
1896--1914 m. -188
Rafa But ~lioaao....,,. - 268
Rafa.u Ldurit VulfovlHw - 268
Ralcha BaM Fdga., b1brikello s,vininke -
141, 148
R.-khtMt 0wmu Kultlml:lw -148
R,hnfflll TOotU, pirklys, UW\. 1805 m. - 117
R.ulwte ~I• Le:lba "-"'• min. 1848 m. - 268
Ruultt Elk.II «.m, min. 1848 m. - 268
R.a.m.1.itt SON buz.a «.m, min. 1848 m. - 268
RAawtt Taub, Sua hm, min. 1848 m. - 268
R..amu GuNrul'Gtdonu/Getuu, piridys,
min. 183.5 m. -267, 268
Ra.mu Muku, mln. 1848 m. - 268
V ILNIA US GATVJV J STO RJJA
b m l l ~ G abriell, C ~nofllhu,
VllnLa..a pirldys. min. ums m. - 7.b7
Jt.tnmt, DI• A.n;moflHu, min. 1910 m. - 266
Ratnmt, MUW Aroftovtlliu - 266
R~ti-J-ddllmt Eleonora - 113
Rebat.uti-Fiotrovsldmt Ona - 113
ll.r:bntu Jonu Rdm I•"• min. 1713 m. - 107,
113,114
llotbcrtu Juoupu /1r4, min. 167◄ m. - 136
R<tbntu Stanlalovu S1,m.1Lrw, Wniaw
plrldys, min. po 1664 m. - 112. 113, 169
Rekrtiient-Ko,olkevtHiltt Y.dana Ta"'..
K a r o l ~. min. 1668 m. - 169
llltMrtlmt-PiotroVlkient KoNUJ\dja
Rtf:imOllll' Kmut,"r;., min. 1690 m. - 112. 113
llclrnerb Vadovu, Ukmergts vaiskis, min.
po 1704 m. - 141, 142
Relnl, Mutynu, pirklys, min. 1647 m. - 144
R.eplch K&mlllj,, AltkMndn> tlnona - 144
R,tplchu Al.r:b&ndta.11, G11bttnijos skmoriw,
Motiq,lw silnw, m. 1861 m. - 144
R,tpkh.u Moti.r:ju Rq,pidr, min. XIX a. -144
Rir:pnlnu NiblojlUI VuUjirviliw (1734-
1801) - 161
Ryl, Milwojw Ry/14 Mfwla; - 141
RlnkeviHw Petru, auksak.alys- 198
RJtovu Tobldu Abramovil:lw - 224, 226
Rllovlffli Zlllk.a i! Rabinovia\l - 224
Roi S..ja, bt11tuvininU, min. 1901 m. - 254
~valds, min. 1656 m. - 237
RogiNku, min. 1674 m. -136
Roldddent Solija R.olrkm Zt:,fil, - 161
Rokicki, Gabrieliw Rdddi G41iritl, LDK Jui.
riuomenes brigados Yl!lb.vininkas - 167
Rolddd, Juoupu /wuf, min. 1751 m. - 161
RoinanoviOw - 175
RotlUdu AnuUI\U, banldninkas - 267
RoYWUld<tnt-Clgluyti Elecu. Rolou".sb-
Cjgltrow,u Htltnlf - 27'1
Rovl.rukit Andriw Rowilfl!SK'I' AruJruj.
Ukmtrge pavieto dvuininkas - 'ZT1
Rounsku V,ilieku• RazA,uJ.:i Wojcitth,
broonininlw, min. 1m m. - 254
Rubiniteln Cana, kq,yklos savininkC-248
Ruclamln.. Ancfriw (1596-1621), je'zui.tas,
misionieriw-172
Ruduti.na Andrlw Riulomina lutdruj,
Vllni,,w magistr.uo tarqu, Moticj,.w tl!Y,s -
172
Rudunina. Bogusl,vu 8Dp.1/aw (m. 16581,
Kristupo snnw-177
R11damina Jonu MUwojw (m. 1651),
Naugarduko b.Jt,Uon.as, Petro sun us - 175
Ru4Wllina Jonu /lln (m. 1599), VllnWn,IJ bur·
mbtras, Motiiejiw brolis-171.
R11dunina Jonu, Bndavo vaiskis, Moticju1s
lflnus -173, 174
Rudunina Jon&s, husani rotmlstru,
Na11guduko kdtdiorw, Jono sun us, min.
1622-174, 175
Rudomin.a Jwpi' Vait.leku1 ferry ~ .
Pmo silnus - 179
Rud&Jnin, Xrutupu Knyszlo(, Polocko
Wtelionas, Jooo 1ilnw- 174-177
R114Wllina Krbhlp.., Brad.avlio marblka,
Kristupo sOnus - 177
R11damina Llwynu umJrYn/W.U.nyni« (m.
1601), Motie-piu 10nw, ulonit rotmlstru-174
Rud.auwui Mykolu Mich.:!/, Naug.uduko
Wtelio~. Jooo 1onw - 175
Ru4Wllina Mollejw ~ ;. Vilitlaus burmis-
bU XVh. - 172, 173
R111hmln..a Petru Piotr (m. 1655), Smo lensko
kutcliona.s, Jono 1Qnus - II, 174
Rudamina Petru, Starodubo Rniilnas,
pu.lkin1nlw, KNtupo 1Qnw - 177
Rnd11i11k11 gatvC
Rud,rnlna ToinM nnn,u:, Modej,lus sQnw
RiuWnlM Zlpuntu. VilnUlw k.an.auninka.,,
K,ristUpo ,onus - 177
J,udunln•llt EJenallhlib Rudomi"Ollma
tt,lszb, K,bNpo dW:lt - 177
RadaJllln8Ui Fellcb.na frUCVnna, KrisNpo
duklt - 117
Rudaan.lnaUt-Clednlllent Kotryn,,
Motlej,W duktc - 173
RudunJnallt Kotryna KRl•nyna, Petro
d11ld t - 179
Rud.uninalte-SdplJonlent Ona R"4omlm>-
_...sripionowo Anna, Mode-jaw d11ktt- 173
Rud&ffl1n1Ule-Tololkovallt Slnna -174
Rucwri.Wene-BWoza.nllt Potendj, -177
Rudunlnient-Simkl!Vi.Hoti Oanb Rudoml·
~ o,,.ia z 5;ml:i,rwiczow, Motlejaus
11
tmona-173
Ruddanakl<tnt RwdzWIPISkJJ - 79, 136, 1-'0
Rudzl,n,kia Mdchioru RudzWlnsl'l ~ lchior,
nun. 1622·1673 m..-121, 136, l '3'/, 140, 14 1
Rudzlntkia -169
RuplJ V,itidc.111 Rllpis Wojmdr, odminys,
mln. 1614 m . - 199
Ruaclla Tom.u R~I Tonum, an:hitektas, min.
1748 m. - 68, 70, 160
Rwcbkil Filip.., Rusrlski Filip- 257
s,dkevltlm Juoz.u: Sadkinuia lwuf- 106
SadovJldl SodOW.11:i, smuklinlnkas, min. - 2!0
s , Jev11dlU'lt-Le-onovl6iitt R11glna Soievshl
RtgiNI Z U'011ooicww, min. 1657 m. - 127
Sajevakia KriJtupu Soinuski Knyntof, bal-
niu,, min. pr.1657 m . -127
S"1uvitlent AnuW:ij, Solc.noiaowo
/.!lllfl4Zyll, min. 1705 m. -230
SalC'llriHent-HdoroTili(Ut Eliblt'la Krhlina
So/cirwicr,ouw Ehbim Krystyna z Fldmocvicww,
Builio tmona.. min. 16'7-1664 m. - 220, 2JO
Salcevil:i.lUI Bu.lid S.dcrwia Bazily,
min. 1635 m. - 220,230
Saltevlllw Mykolu MicJtal,
min. 1705 m. - 230
5-.niku Abr,oma., 511,nni.l. Abram, kltlw-
vis, min. XIX a. - 258
Sangu.lb R.oatanu Sr"pnko Rmrwr", Lletu-
vos nlm\l mnon..s -174
S.nkevU:lu Simon.ts Sonkt-toia Szymon, bat-
siuvys ii Seirij4, xvm a. - 206
S•nkov1kient--~eviHU.tt- Kotryn.a Sankow-
ski, KAl•nyrui 1: BoawiC'l:OW- ISi , 1.52
S.piq, Alekaandru Mykolu, Polocko v1.i-
vada, min. 1760 m. - 116
Saplega Aleklanclns ~lwi Akbol!du, Tar-
govito1 konfed~tas. muklka - 41
Sapiega Aleklandru, LDK didysb nwialka,
min. 1714 DL -114
S,plega Bm11dlktu Povilu Bmtdjl:y Pawel,
LOK ptUdlnWds, min. 16ff7 m . - 35
Sapi,eg, Ka.z.imieru Jonu Klazimffl }a", lDK Sokolniclds, kra.utuvininbs- 217
dkl.yais etrnonas, min. 1700 m. - 36, 37
Sapleg, Kuim.iua.s Leonu KluJ,nffl UOl'I,
LDK pu&ndert,, XVII a. - J6
Saplirga Kulinleru Nntoru Kitzimffl Nes•
lor,mln. 17'94m. - 40, 51
S•pleg.- Leonas Ltw 0557•1633), LOK b.n·
clfflS-7,9, 11
S..pleglmt lubeli SapidynQ lualitlta, LOK
~ f l, min.1693m.- 249
S,pieglent Valdltdn-Anu.u AnW\lna., min.
1729m. -34, 114
Subievl)u Moti.ejus Kazlatlau (159S.
1640), poetas -114
i
SdplJonu lundlkua Scypion FrrrnciJuk- 173
Sebulla.nu, min. 1639 m. - 219
Sdduckla SdlwcJ:i, min. 1778 m. -131
I
-1
I
I
Se.nffla Andrtu Smc:zyt. ANlnrj, VUnlaU:!I
burmbtru, XV111 , . pr. -128
=.ms:,::~00:~7~ Muina ~O!l>-
~~~=-S,velnlluna Barl,on_ ml.n.
SidolO'ritlent, min. 1837 m. _ 234, 239
Sldonrritlu Jonaa Sld"""""a Int,
m in. 1739 m . - 266
Sldorovllhu, min. 1806 m. - 23J
Sldon>'riNu, Slq,orw, nun. 1739 m. _
266
Sldororilhu, titulinis p■,tveju,
min. 1835 m. - 233,234,236, 2J9
SiuabuW K. - SO
Slntkncrri8111 BohuJ.a. Sb.nlaloYM. IJ'Chi-
tektu-183
Sllval:rnl.Nw Jonu /•" S)'hot:,ll"lkCria:,
Vllniaus magiltrato n!tininlw- 262
SimonoriHu Dutlellu Sy,,,onowia °'"itl.
INgblrlllto atstovu, min. 1674 m. - 276
Sinydu S., min. 1856 m.-278
Siverwsi 5iom, Rusijos ~dori11.1 Lmld-
joje, min. 1794 m. - .U.
Sblltdial. ~ trlcu,it, min. ,p. 1663 m. - '79
Skud!l11vlene R., lslorike-140, 272, Z19
Skinn11nlu AJekNndru, Mykolo ■anus,
min. po 1735 m.-154
Sltinnuntaa lpat Sldinn1'"1 lgnMy, Alelc:Mn-
dn>sOnus, min. 1775 m. - lS4
Skinnunlu Jonu, Alek.sandro IOnu,, min.
l77Sm.-1S4
Slw::munlu Mykolu, Alebandro silnus,
min. 1775 m. -154
Sklrmuntaa Mykolu, mln. 1735 an. - 154, 159
Skinnuntu Pru,c:ilkUJ S,tirmw"I frimdad,
Ale.ba.ndrosunus, min. po 1746 in.. - 154
Skorttvtka-Oginlldmt- Mul.Ja, Myk.olo
Milwojaus !mOM -16,l
Sko~evdW Kuolis Jonul.u ~
Karol /•nusz (189'7•1977)- 163
Skor&un,, min. 1674 IIL -136, 137
Skomboh.ltu Andrlas-Kazhn.iau, LDK
if.dlninkas, min. 1680 m. - 272
Slenzlku V"1mtas Slnufz,l: Wdmty, odtn.i-
nys, min. 1614 11L -199
Slepikovslw Sl~-280
SlobodziNkil Edvud. Slobodzi!W:i Edtmrd,
min. 1820 -106
Slochb <llaja,, b'a.utuvininke-234
Slov,ckll Juliw Slow.,d-i /uliwsz (1809-1849),
poetu- 134
Smotgonskil Fiodoru, lnHnlerlus 139, 144,
265,269, 218
Sm11glevl.O.w Prancillcw Smwtlnri:: frrmcf..
suk (1745-1807}, dailininku - 31, 119
SobKkb, majoras, min. 1794 IIL - 0
Sobolia Lulcas Sobol ~ . Vi.ln.iaus burmiJ.-
tras, min. 1633 m. -118
Sobol.la Sobol, miestietis, min. 1<,02 m. - 68
Sokolovtkia JokiU,u ~ Jm,l,, W-
niaus bunnistns. min. po 1664 m. - 128
Sokolov,kis Krishipu Sokolotos.b Kn-Js:Jof,
pirkJys, min. 1664 II\. - 121, 128
Sokolovakyti Klua Sokolaos.b KL,n,, loknbo
dukte, min. 1778 m. -128
Sokolovakyli Viktorija, viffl11oli bai;illjooe,
min. 1778 in. -128, l29
Sokolov1kylt-OllpGvitiU1t-C,bdjot.vio"'
ne O na Soto6:ms,br-Osi~ Aiu, Joblbo
du.kw - 128, 129. 130
Solt.anu Soitlrrr, min. 1'194 in.. - 43
Solta.nu Vmttntu ~ n W'tkfflty, RdyC05
madalb,min. l BOOm. - 224
Sorola Stanislovu. ln!inieriUS - 188
SosenldtiJ Jeve.lil Sosit'll'idi /rwd - 269
291 Rodykl•
~ l l e q p a a ~Jo:tf-115
u~•,w=:;.:~~
Ja.mis- -
~kit C. Spn,ti,
-.,c-.,.,..._
Ill
~ruz,ori. odrninys, min. 1614 m. - 199
Y l ~ ~ ~ A f f l w, Kljr9o
!'=1~!~s,-.,,.~.aludari,.
Sld.iincm8a,5t~min..1671m.-1ZJ
~~7"S~T-.i,
Supoftlm6 Vitali..,_~- IS
Stoku Slaon,. .stoct s~. bnnel.11q or-
d\r,o gena,ol,s. rnln. 1247 m. - 76
Slralkffl.Hm6-Kolical16 KufaQ S,..:1:i,,.
ICiamm K.u"'itr.., min. 179'.J m. -121
Strud.uncovaJadYJ"P s , ~ ~
p.mln. 1741m.-262
Stna.dZfflmvaiw,O....~Airlw
mln.1748m.-262 ,
Struduacovu JwUJ•SI~ s..
:ily,rnin.1748m.- 262
Strtjkonku Motiq\18 5',yJl:omtl:i M.lltut RSS
(apie 1547-apie 1597), \storika,-1211
~ki.aJ s,~. m1n.. 1675 m. - 19
St:iv.m.1.1i,S/nnin'Mll, mln.18Q6..l&J7111.-248
Stapdl, Qi.aim. 'Valhrvlau Shfpd CJri,i
Vwljow, min. 1914 m. - UO
StupdlJVulha~u-2'0
Suchoclda, ch-ariaiakal, min. 1719 111. -34
S11chodollki, N I ~ Swdiodcul:l ""tDffi,
LDK i!do i!dlnlnku, min. 17'90 111. - 180
Sudu>dokki, lpu Ip,,cy, Ania.no 1Qnu:s,
min. 1796 m. -180
SIWlDC!aialda JolWI ""• Anta.fto tilnm -180
Sulittrvnk>Rudulin.law fllb.U. S..U..
ll'OUlSbl•RwdominllXm Hau:ui, - 179
Salbtnivakimt--KolUbitt E1auo Swlif..
tl"OWS.bl Htlnv, min. 1664 m. - 261
Sullatrovaki, Lrolla Swlisfrou,d:i K.nil, min..
1664 m.-261
SullJttovalw K.uiia.iaral ICai!llffl- 120
Sullal:rvY.ki, MykoW Midwl, Almenol
,raj\llKUl,inin..1679111.-261
Suliatronld, R.apoW Kdltapa, Raf,,I K,=,s-
uo(, Aknenoa puta.lln1nku- 261
Swllttovakil Stq,oilU Sltf,", min. 1669 m. -
120
Swin.a Au Sv,yrwi An1111, min. lfnJ m. -261
S l l l i n . - - ~ Marija Swry,a, ~ -
Fridricho tJnon,,. min. 1663 m. - 261
SIU'UIM NltoniJ S11,y,r Alif/lft.l- 261
Siarin,s frid.ricba Fridridi - 261
Surinu Povilu Pnd, min.. 1663 m. - 261
Slll'OYlkb V&ltkkul Albata S1U0111$1:i
Wajci«h,Vtlniausklebcmas-219
SnridddJ Cugolu Cn,prz ~ .
Vtlni.lus ka.tlldros bnauninkas - 11
~ab,.anovili111Alll,min. 1596m.-66
S.plro Ba,elil Calnil:liu. min. 1910 m. - 1-M
~pito8ou.mln. 1914m.-148
lapiroRubiJJanblcriHu-144
Sapiro San. m1n. 1898 m. - 147
~plto 2.&lDwl,u, min. 11'96 m. - 135, 147
~ Ch.ala. inin. 1902. m. - ?78
~ LDr,uiJ. min. \902 m.-218
$el.la E&dmU. d.-ilininkas - gg
~TMM~T,dno;z-121
~ent,.Kol&alttA.AeU- Ul
~ddas K.. IN:inicriU!. min. 19'2S m. -59
~lba.novakiJA., knr,utuvininkaS.- 148 .
~idku~-~~~:_s;;,
"'wtl,Wniam.,.,......... _,
 $lib Oan.lirllu K&d•lcr.. lydol ttallnl.n·
W , mln.171lm,-l ll
Sllldfflt-Unttk.11 EleotlOB. O.nldLlu,
Karlm.leof.mona.mln.1712ffi. - 223
SU.Un bftka, &!cm. l(a,tduktt, min.
1922 m. - lUI
$iMM.-, i.bako labrikotavlnln bs -117, 118
Si,nonffllhH Stm«tiu, min. 1197 m. - lS?
Sifflnaku. min. 1806 m. - 181
$lld1Unu JolcGbH Sillffll.111 Jtdob, bptju,
min. 1194 m. - .u,
Sllomb_ min. 1806 m. - '1S7
$mt1irl1kb SVfll&rW.1, min. 1'90 m. - 248
Smlolll Anlonll Su,iloJ Antoni- 205
$m11IIOYIHu. J0te:lla, kam"IIW'linku, min.
1'97 m, - 139, 262
$.,ullovlth111M.. mln, 1810m. -2.54
$n.1idffla JokGbu, ,luwju ll Bertyno- 206
Snluklt.11 Krf,tupu Svilukm• K.rryszto( - 11
~llnaku Ju,gt., min, 1701-1111 m. - 79
~bll"-'lld~ lf'Va, mift. 1701-1711 m. - 79
Shtlfflff /~, VilnLnu ri;onM - 158
Tilknol tllttT~- lll
TyuntmaulU. Cluntff Altb.andn ly-.rtt-
lw11Wlr'nf-G11"ff"l-'W Altbffld,. - IZ2
1)-untuu.altt- Rud.atltlln1t EJJblN 'Jy-.rtt·
,WIIW!ffljl-Rutlominauw E:J:Mrl•. Kristupo
!fflON-177
T)'unh•WM Antvua Ty-..nrkna Antoni, Vil-
nbw vt&vininku, min. 1194 m. - 42. 278
Tolok.onlklmt- PdkirvlNmt KonttnkyM
Antonin,,, min. po 1743 m. - 252
Tolokontldt-rd kirviNw Andrtu, Tallol:oiuki
hr...brwtc: /tNJr...q, ~;o, dvuo lambr-
lionu, min. 1739 m. - 266
Tolokonalm-P&JkirvlMu AnWWI Ta.lokonsti
P11.J:.bttvia Antoni, min. 1779 m. - 252
Tolokon,,ldt- Pdnvitlw O•nle.llut, Vill\Ulus
pirlJ)'I, nuo 1782 Vdnbus bunn.lsmls- 177,
V8
Tomkirvll:lc-nt, Jono tmoni.-169
TOffl.kni8u,Jo n.u,pirk.lys- 169
Vtlnbu, bunnistra.,, min. 1647 m. - 64
V•lrui AbrHmu \ \bjM ...tbr.,n (1569,.1M9),
Valni.lw ~kupu- 'J, 8 1
Vo1lN Abnoom.u,. manulaklQros knuturi,
uvininW, XX•· pr. -135
V•lna Bt.n,dll,u.,. Vilnbw vy,lcup,, (1600,
161S) - 9, II
V&ltu Luuynu, LOK pilldininbs - 173
V•ltktvlNw Jona, /in 1-\byt.Urmia,
duonlninku IJ Puniot, XVIII•. - 206
V•lniHtnt-Pu •hit Zofl/11, min. 1712 m. _
279
V•l•viHut AntA.nu Antoni WollMa - 46
V&l.avlNut Doatlnyku Wollowici Domittik,
LOK dldysis rdcren.doriw - 115
V•l•riNw Myko'"• Cardino ~ min.
1780-1797 m. - 279,280
V&lmtln&vi6t nt-Sub&l:evak ytt Kotzyn• -
23<
V&ltntin•vil:h.11 Adom.,.1 Wolmlittoulicz,
druslat pirkliq vyn.'Sftysis, mln. 1633 m. -234
Vdbolcrnldl Kalmltru W,rnl,olonli
1.nimlm, knygriJill C'ttho V')'l'ftnysb - 195
yO,aNkll, smukllninbs. min. l'J9? m. - 280
vtalbuW W..lb,it, min. 1715 m. - 129
VybttSd fnint.u Vybrm £ma/, Vtlnlaus
oukYlullys, XVIU •· l p. - 198
V,pnc:W Marbwg:lrih, lcronlldnfnw- 18, 19
Vyho-nlr.a Tant ~ Tmu,
min. 1703 m. - 158
VIJO.U,-Kojd •vltiut Albertu (1617-1674),
l!Jtoribs - 128
Vllantu l,.oHn( U , p.imelslry, ii Uubtko -
205
VUdz.e.vil:iut Slcnon.u, Vitd,sk:o
statyblnlnk.u, min. 1790 m. - 238
Villdntiu.s Mutynu Wilkinc Mlfrrin, min.
1673 m. - 136, 137
Vmuis 1.C'onldH, ln!lnlerius - 104, 182
Vinik,u Calb, kr.:lutuvininka s- 252
VL1ne.v1lu Wtstnrwska, min. 1715 m . - 157
VUnlovC'dds Mylcolu K&ribuW
Wis:zniawtc:ki Mkhal ,:.n1,11t (1669-1673) - 36.
=::t:1~::':~'~Mm,n,
Z...U. Kriltvpu, min. 1697 m. - JS
ZtldlaufCddlt tl.t, min.. l~l&38 m. _ 2S7
Zc-lttrb, min. 1842 m.. _ 2.54
Zelm&n.as Ch1l1nu, smuldininlcas,
min. 1800 m. - Z26
Zelonukh!nt-P. nloYil::lillt Kotryn..a Zirlon«-
b Kllt.rnyna i P ~. min. l7l.C m.-
155, 157-159
Zc-lonackls Jokvbu - 157
Zen.kovl~u1 Kuve.n, 1esnmy z ~,
mln.1194m.-4 6
Zttc-1i1 Jciku Lrib;a, XIX , . p,ib. _ 181. l82
ZC'tell1 Mkhells f&lriJovilhu, min. UI02-
1823 - 179, 180
Zettllt Mi(NUs, min. 1835 m. - 181, 254, 264
Zg~kl, Juw MibloJW1 Zg,mk/ Jan Mib,/,,j,
Vtl.n.Llussulnt prw., min. 1ro1 m. -1:r,
Zigm•nllt V.au. Lictuvos didy,i.s
lrunig.ailc!tis, l..enkijos bral.i1.a - 7, 22, 62, 63.
78, 153

STUO V
~kovlllu, Sldonsll=lodo ru S:ro,.1.1.b,wir..
Fiodor. mln. 1601-16),J m. -230
~kovlli...., Sidoro.clnus - 221
Sp,akoV9kytt M.tJa. Juoupo duktt- 262
$p•konkb AlirbandJu, dvillnb I ~
rtw. min. 1910 m. - 110
Sp,akov1kb Juoupu 5 : ~ Jouf- 262
Spuovslds Ku:irnlnu S.?Jlllb,wb KDfflim,
min, 1820 m. - 106
$p.akoT,ilw Mmu.,S:~ 1 Akrt, I gild.i-
XIX•- I p. - 262
t(» plrklys, M.110 60n lU. min.
SpU:ovakb Martynu S : ~ M,m,r,
min. 1820 m. - 106
Spakonlw Mlitu ~~ Av,aq, XIX , .
pr. - 262
S~rbvilienit- Pnlovi6Utt Tc-me, JON>
duktt, min. 1714 m. -155
Sperkcrriliu AJl,crtq, m.1n. 110 m. - 10?
Spmt0.,l6u Anl.m&I S:prrh,u.h Antoni,
viC'nuolb bnnelitu - 82
Spiaugtll, fudlnu,da, 5:J,n,gd Fmit-
n.lld, UniVCB!IC'to profaoriu.s - 45
SpoknolBiite-B udlmt Kotryn.-15-t
Spok.oYiH111, DUI\. 1671 m. - 144
SJ>Ofl Uttn,. knutuvininW- 254
Srub• Pc-tru Smilw Piot,, odminyt -199
St11lkoYtkl~ Elua1>nlltM RoU S:lrul·
_.Rot.,mln.1 775-1789 zn. - 230.233
Stt.Ikov1ku Jwgit S:lr..1ltr,u.,,.tl f,rq,
dnasko, pirk.lys, mln. J77S m. - 230. 233
Sulc.u M.1kotu Szvlc Midttil 11769-1812),
Unlvrntteto pmfesorius, archilcktu - 42
Sumanu, D'1in. 1,01 m. - 137
Swnaicnt-Ko iHWtt Uudviu S::11fflW
Luulu-ib, min. 1799 m. - 121
Swnsldt JokObu SzM/Mb /lb;,b, VLlnl.uu rot-
mistru. min. 1790-1806 m.-121
S1111,rh Clril. laautuvininku - 234
Svabuuk~o! Aldo~ Mdutcklt - 86
Svtibutlut lgnu S~jb,wh Jg,vr"Y, T•rgo-
vicos konfiedmW, ~ - 4 1 , 4 4
s.,,i.kalllkiut Elibietl s ~ E:J:bttt11,
lgno tmona. min. 1647 m.- 44, 219
Svc-ru,, tJuvyldol wvininbs - 263
Tadt.u - 38
Tuv&lnlt Petru {&pie l S.1636)- 11
Ttalnfflov1.lda,J. min. pr. 1621 m. - 78
nu.. fon Elifiu, knygriiys.. min 1664 m . - 19S
11.a:tlNkl, Jon.u Jwollt friY"h ,." 1:6,ol,
VUnl.lw p,1t.1u.rWnkls- 129
Tilbvttitnt ~..ouw-16 7
TUJr.ntil:1111 M1Juloj111 ~ Mikola/,
bn.1unink.u, min. 1194 m. -46
Tllkn-lHut-S kWIWWJuou ~ ~ - V&ilnorovitiw Jorw ~ornwsn- J.n,
Toa,keviHw J11oupu Tom.l.lt'Wia /or.tf,
blvb. min. 1785 m. -169
Tond-nd• tr VondcrcNS
ToiltHnu, "'-"' gencrolu, min. 1m m. - 137
Toviu1k.ltnt-Po m&m.Kk.litt lubdt
TOWIIIIIUU labtfl# i P-11111didr, lgno
lmoNl-132
TOVW\lldt Andrius Tocoulisb AndruJ- 132.
133,134,267
TOVWUkb Ant.&nu At1loni, Vllnt.u.s
pilininlw. tnin. 1769 m. - 132
Tovi&rulw Ftlibu Ftlib, Vtlnl.aus sufra•
giuw. XVIU • · II p. - 132
Tovt.n.kit Jgn.u lgnacy, dvuo l.&mbelionu,
min. 1782 m. - 132
To'l'WUlkh Jokvbu, m1n. png 1835 m. - 133
TOYU.Nlw Jona, Jon, Andrbut nlrlus - 133,
JlS
ToVWUkytt Marlj• - 135
Traldn,k,u; s.nu,, ~utuvininkas - 266
TroJU1ovi8eM -Meler•llt Konst..ncij•
T~~ Konst•iiq. i Md/now. Joachimo
tmon., min. 1696 m. - 156
Troja.norllittle-Fillpo1vll:i iitt EJtrui Hrlt:1111 i
f1Tipow,ai.,a,, }owumo tmona- 256
Troj•novil:iw Jo•chia\u Trojanowic: /Dlldmn,
VW\Ulus magistnto Nryt, min. 1696 m.- 256
Tn;ijU1ovil:iw Jokibu Tro,,nrowic:z jw»,
Vilniolu, ~tridjus, Jo.chimo sOnus - 240, 256
noj&n0ritiut Roma.rw.s, Jo1u::hlmo , Onus - 2S6
TroJU1ovtt1a1t Apolonlf• r m ; , . ~
Apokmllt, min. 1696 m . - 256
TrojuwtviNUtt KontWldjol. JOKltimo dukce,
min. 1696 m. -156
'D-ojmovi6Utt On.a - 256
nomuu Joldibu, p,mristrys it Vokictijos,
min. 1698 m. - 203
Tul:kova, Mib!oj111 Mikd.J Tut.we,, NS\l
annijos JNjoru. min. 1794 m. - 43, 44, 53
Tl.uwtu Juozu, vyskupu - 86
1\utinavi6mt -Kol6alU Jev• - 121
UlaJw Plotn. Unak Piotr, 1mukllnin1w,
min. 179'] m. - 2.6S
UrlovlkJc-nt-V Argolonlcytt-h dor.vil:in,,t
Du.aw - 142
Urlo"'klt Muty-rw Urloa.,jjj Ml,rdtt, Miruko
JMbiW'Wnku, min. 1746 m. - 142
0....tVu,u Andriu, Ullrno111/Vra,
nun. 1601 m. - 2ll
0,1,nt Agni~ - 2lJ
0,iot-Dumil wtt Du..t.1 - 233
V,gnut., bautuvlnink.u, XJX • · - 258
V•ltntin•viN111 l<admleru, Mclchioro
silnus, min. 1699 m. - 235
V&lentinnil:iu , Melthioru, min. 1690 m. -
23<, 235
V.&1,ntlno1vifhu Mykolu, Mekhioro sOnw,
min. 1699 m. - 235
V&lentlno1vitiu1 Motitfut, drusk0$ pirkJys,
min. 1601 m. - 234
V&ltntinniliC itt-Z.chuJevil: i,nt Jldvyg.1,
Mekhloro dukte, min. 1699 m. - 235
V&licld, J., lntinkrius, min. 1923 m. - 110
V1nago1itt Zit.I, architt:ktf! - 165
V&no1gtlis St...nillovu s1,11&£:rw Wanogtlis,
odminys, min. 1614 m. - 199
Vugolov,k.le.n t-Rom•novltiii tt Kotryn,
JokObo Stefanovi&w bnona -141
VArgolovslcitn ..,:!yuvlkiene Elena - 119
Vugolov1k.l., Altksandtat Stdumvitiu,
W4f8olows.l:i Alro.fndr Slefo,nawicz, lwali1kui$
,ckfflorius,VU nlaw v•ltu apiC' 1746 m., min.
1700 m. - 142, 145, 26.3
VAZgolov1kl1 Dootlnyk.u Sttf&novil:ius.
Alelcsandro silnus, min. 1755 m. - 145
Vuzolov,ku Jok:i!.b,11 Stdanovll:iu,,
1671 m. -141
Vugolov•k.la Joki!.bu Stefa.novll:lu,, sdnto-
rius ir advole.aw, min. 1712 m. - 237, 238
Vugolonlda Jo-. Std.novitlu, pirk.lys,
Vtlniaus magistralo ta~j,u.
min.16.Sl>-1700m.-'137
V.vgolov1k.l., min. l '751 m. - tl9, 263
V&.rgolo'llkyt t-Lomintkltnt Kotiy,u,
St<'pOno V.uguilos dukl'°, XVII•· p&b. - 119
V1rguU,1 Stef.a.nat - t19
Vuguila/Vargo lovtkit Jc-goru/Grigor if iul
Grigas s1,fa.novll:lw, Vtll\Ulus pirklys, min.
1635 m. - 118, 119, 127
Vunu Stanblovu, min. 1820 m. - 106
Vuilevtlds A.ndrius, min. 1820 m. - 106
Vuilov,lds St,ponu, XVII•. - 263
V.&iln.llds Antan.u Ytbty,ul-1 Attlot1i, LOK
ltdinink,11, min. 1762-1788 m. - 180, 2'J2
Vug.trda Juonimu - 219
Vtbttu:MWU :Ma.b Wdrr-71
Vdohor,ld, Midwu Wrlohorski MIChal, IUk•
llClilt.gennolu, min. 1194 m. - 4'1-61
Vtrulo1vovlB111 Anlanat ~
,,.
Antoni, Vtlni.lus rotmlstru, min. po 1794 D\. -
Vtrbidtit lgrw: Winbicki lgiu"Y, min. 1820-
106
Vubickit J.• xvm •-- 37, 38
Vest,nn..anu Kondnt..u -177
Vut,rauna, Su,ue.:111 t..mputat Wtsltrnum
Samud Umpart - 2'16, m
177, 220
Vlln.love.ddt Mykolu, min. 1700 m. - 37
Vladislovu V.az• Wladulaw Wau, Uetuvos
Zlgurt.avltitnt, miestt" ~• min. 16&4 m. - 79
zm,ru Oltru, knutuvininbs,
min. 1914 m. - 258
Zubovu Plo11orw AJ,ksolndroviliu, (1767-
vzz
didysis lcwugaikltis, I.Lnldjoe karalius - 36,
1822), gmerobs- 49
64, 71, 118, 1i'6, 19'7, 212., 213
Zuok.l~nt Aldon,1, uch.ltt:kti-168
Voj,vodtbitt ArimC'ta (g.1933), i.storilci- -19,
25, 218, 2.19
Zlba•Ko,im.& Juonim.u bb, Hlfflln1m,
VoW\U Andriw Vol.tnus ( g . •P- 1530 m.).
publiditas-35 ~ ko lffliUNS, min. 1746 m. - m
bgelis Crig.u lAgd Gr...qor:, odauny,.
Volan1kls Jonu l\blans.b' Jan, Pirkliq rO.m\l
min. 1614 m. - 199
dire,ktoriw, vtliau bwmistras - l'JO
.bgnll:i111 Juou.. pirkly,, min.. l677m. -
Volfnmu Simonu Wolfmm Siyrnon, siuv,ijas
JSI
iJ DTcidieno, XVIII 1. - 206
ti.llntku P. t.yfiruki P., Vllnaus bpitulos
Volodkevlllen t Junfa Wclodkitwiaow
prel,,tas, min. 18&4 m. - 123
/oufa, min. 179-4 m. -43
f.ilkovil:ius Ltonidu 2ytkawic:::t Ufflwl,
Volpertu, min. 1901 m. - 263
i.storik.u-54, 122
Vondt.rtftD Rtlnholdu &inhold Wondnmno,
fygbnant.u Senuis (1467-1548), l.Jffllvo,
Vi.lni.aus pirklys, min. 1696 m. - 276, '177
- 248 didysis lrunigalkjtis. Ltnldjos bta.liiu - 22.
Vulfvvil::lus JU\ktlis, ~
172,19 1, 218
:!ygi.mantu Augustas (1520-15'12), Uduvo,
ZaHika/ZlibJc-ga Adomu bbryhl{ZAbm:A f
didysfs ku.nigaikitis, LenkiP5 bn.lius - 35,
b~g,, Adam kalvis- 34, 185, 186, 188
60, 173, 191,269
Z.bic-g1 Mylcolu buiga MidUJI, titulinis
fu.d,or,ki, Baaedikt.u J.a.nu luc:Jwn.13
patarijas, Tomos<lnus, min.1882 m. -188
Brnalyil '4n. Vtlrwus bnauninbs - 1:rl
Zul,g. Tomu Fama Adomo siinus, min.
l840m.- 186
Z;achujtriaas Mylcolu ~ M ichal,
min. 1699 m . - 235
z.hor,kl, Vladlslons Z.htmki Wlodi5"'w
0853-19'27). daile.5 blorilcas - 94, 2?9
Zailtovtk!J:, gubemi;c>s sekretorius - 265
Z..kriC'Vlka•K ononovi6Utt A.n.astuljo1- l2i'
ZH:d:enkls 8ogd.uus ZAA-ruwsJ:i Bohd,m (m.
"P· 1685), Vtlniaus burmistns- 127, 159
Z.IH Andriut bl/ A"1lruj. min.. 1794 m. - SO
Zale.kit Sldw, min. 1675 m. - '177
Zalnki, min. 1599 m. -218, 219
z.J,v1ki, Andrius Amulfu blkwski A.ndruj
Arnulf, LDK1iimqjuri stas-'ZT7
Zaliv1kh Pnnd6;u• bUwski Froncisuk,
tntdQntkas, min. 1794 m. - 246
Za.lkind Rivka, min. 1898 m. - 72, 182
z.lk:Jndu UiN, min. 1898 m. - i'2.182. l&l
z.Jwka Oginsklcnt J•dvyg.., Tado
Pranci!bu, bnona - 161
Zamoilkia Jon.u ZamojsJ:i /an - 36
Zuln1kl1 Ft:lkljon.u Zlulawski Ftlicyan,
min. 1746 m. - 262
Wlavski, Pn.ncilkm Z4slawili f,.nriszti,
rnln. 1746 m. - 262
Z.tryb,1 Xrutupu, barzda.skutys,
min. 1667 m. - 144
Z.nd1ku A. Lrwndzlri A.., Valav\~4
koply&s kunig.u, min. po 1748 rn. - '179

292 VILNIAU S GATY Jl,I JST OR IJA Rad11i11k1 1 g atul 293 Rod y kH

Literatiira
1. Avll.onll Kora&antl~ P.>,wl Dllbt~"lt,nt
D"""i,,r V•llf w.a:, RlnktllUal mi.I, 11.
l. 11.tlll'tolkl MkNL llul,rit 111&ul1 ~ 1111, 11.,
Wllno, 1137,
:\. I\IUl'llld MkML Opk,mit A•lyuptt 111itil•
~/111, Wllno, 18..l.5.
4. 1\1111'1.\kl Mlchal. S1,1ys,yc:vw otwdw..-11it
hiJIIIWi ,_,,, v.f/1111 w m J&J2, 7..nla.
Wllro, l ll'W,
5. Ll.lnlkank-ni. Vilnilu, ,,,..111ierc'i11 S1 tar,i..
rRJ
i.u. !JJ,,,MIII ,ynmm, Vllnlu.s, 1969.
S..ID
6. lllrfflb MykoW. #n,1ril1t /ldytb lnllm-
LJn,,n,.Jjt, knygOF _u mG,14 kul!Ol'llll btori-
~·. 1 Ul)'A•. Kaunu. 1931.
7. nm.,t1c~ Micha\, 811~ Motyld• (UIJJ-
1"7J k:nyg<* l'uhkl Slownik BlognHar,y
,,o11.iu rsm. ,. J, 1937.
IL Cc,t,u~\ Klrmi!l'NJ, R.:llmonienl'! 0111.,,,
Vl<lj Sorn/'Ulf t.dll)&f i, bnnrlihf W11wly110
•1Ui1111Wif. &bi)ll'i,I, . lkNVO!.I TSR ktoti;» ir
,....
kultO,us ~mlnkh1"1"1du•, 1. I, Vilnluli,
9, D.ambnuJbltt Tffl!'K'. Viluitilf fffflllmieiio
..,,._
53-fi, twruliu. IJJ,'lrini..i tyrimlri, rRJ, 1-S,
10. D.ambnu, kahl? Tm!le Vi/1111111. Mutitj,ms
gl.Jarita!i11/ltn1Qffu. /j/a,j,..j lyri,mi,1. 1,
Yllnhu, 19117, l'RJ, t.S, M21◄,
ll. 0111nbn:au..•kall4!Tm:M. Uthliu
11ffliktt11,..,-lfffuW. Hun,u Vilni11jr
/t,jJ11fnta, I • 16, UNl'iniid tyri,-J, PRI, S-1583
12. D.amb:iniuskai ~Tl~ Vill!Ulls
llfflUlicc&SJ.lwrt,dt1 (Ml, V'IS!f !trr"llfil/
brb1)&}, Vllnhu, 196l-l967, PRI, S-259.
ll. Dygdal.a Jc.Tl)'. Pn-dllttii A~
(ct.J6SS-J7lJ/J,tJ.PSB,29L, 1966.
l4. Dyg<bb Jcny. Pru.ltln:ti J\nhluiT.:idt'Mn:
011J..J772J.PS0, 29t.,Jlll86.
l5..Dobrovobki, J. Vi/nh.is DidtiojoThtyllb
b,u 'lll'taiJ. TtM'ltf, ,.Vllnlllu.s mlrsto istor1p
~ ~~1:n.~lliaclj» W ~ d~-.
:~~ VIMSu. Oingr, Viln/111, Vilnlu, ,
17. Orem. Vbd~ tffili,...,,,,, ,~g,i,jo,n "'
•lbi,,;..1 .$vytu'Y5", nr. 2?, \WIS.
~~n~t;am~u. Vilniw m /OfhJ bd11)l'ii.
l~. DY~l'kitr.Z bior,,,_1prtml tja,,
:.:;.~ ~ W.XJ.. ~1-;,wal,nydf,
~ -" ')A/IJWl,r.t.5lirb1,1, L 10, W.1)2.)wa
21. A)llrk J,. Scmkowlc:zW. k,lltb 4if'lrmAty•
nny X.to/,y i li,«ryi Vilnutitj, L I. Knlww,
,m
a ir fa,
22. R,tavim.11 RDfl\D. ICM/lo ,-s1,1
ft"faf V(/nh,Jt. kat•r~ twtnyti11 ir llimuolyn11
l,Jorijc, qyfnib (XJI-XX •.J, l 3, Vilniut,
1991, rRJ, s-612.', 4-28 p.
2l. Fi~ w P.b«, !Mownlk pNrty,
Wrod,lw, 1971.
24, Gupan ~Slglta. Stflllllllllmit!<lo
,r,ytlnb ,inw Ril4nfffht twrl11i. Ulorirtl
, ptmlgt, Vilnl~, 1999, PRI, f-5, 8-6466.
25. Cupan viNcM Slgli., Vilni..u stnam~o
SJ-io1o .mut,Jo L,11Jyn11 Prli!Jts gttui! Hr. J. 5.
'1, 9 fr Pyli""1 Nr. SO, S2,54 l~orini11 lyrim11
,1111Shi1•, Jd,lb, Vilnius, 1989, PRI, S--4976
26. C,tJi,nino t.Ubi, Vllnha, 1966.
'11. Cl1.bm Studnkkl Wadiw. 811.tn. ja,1
11'156-J&6J), rse, Warn..1wa, 1973.
28. Clt.kkl ~n M1rtk (c.od1..1wa Mattk>. KilbJ
,,1 t t}'V A11dnrj, TOUU11..W'£0, Kwarulnlk
Utl'Wlki, Wilno, 1918.
29.CltJcki J.M - tr. Wolyniak.
30. Gonkl KonDd. Mictinuin . Towian:--b',
Wus1.aw11, 1986.
31. Cud)'NS, Macclb, VadlDUro Vih1i11,
Vilnius, 1960,
32. CltdonytC 6., Vojcvodsb ltC A. Pa"ta/o
Vi11ti11jt, Rilil1tiNhj g. N,. JJ (~ j . UJ) vit•
lillb m'ktinh XVI 11. uid. nrliild h1n.v ,-.mini:lo
J\TV 99.J 11ffli1tkNrini11 lyrirn11 ir re.la11rocijos
Jllmjpridjilu, n,."'1:slini11ta,,;btilll,, .Archi1ckt0-
u ch. r1nl.:al blorinbil tyrirNi•, 1. II, !'RI, 5-6452.
JJ. Chocb.h\lld Kazimlttz. 0 .:,:IOSMnkac/t wyz-
llifn"""°' 111 adwdt u,ikrt,;1:jcft Al XVI do XVIII
l&I,, Ksl~a ~ m~lkOW,l ku a.csct 0. & l:,.cna,
L l. Lwow, 1925.
34. Chnpowidd /, A. D)nriw.c:i., WaBUW.l, 1845
35. Jachimowia B.ui.ly Bonibcy. &liqa o
sl,._qh,y,n 11p,alkM t loltnnrgt, miitst11
Wilt'1.4il'p,-. 1748, D:iwn., Abdl.'mlja
Wikftska, Pell!~rg. lff62.
36. pc:himowicz 0.zily Bonif• cy. St1.'Mlllo
okn.:,p,1t10prvr,tliwy,n ~lci(I, stfOI
,ru11ih1itniu pnn tinlnic'typuur, nit1111gn.-d-
wnti:~ i aJ:i,,Jy m.ias/a \ N i ~,.. 1'149,
O.Jiwn.i Akl.idernia Wile Mb, Petersburg.
1862.
37.Ju~cne lnma. /4unintt.i i, Mli11 U lr11S
Vilniujt. 81111, Ogi11Ski11 IWIM Ar1:li1t g. 5.
l#tmini,i lyril'l'IID, 1972, PRJ, 5--616.
.38. Juticnc ln.'f'II, Lewnd.iwk,u Vyt.ur:i,.
Viinitiumic:stoD71ymtfsimo, Vilnius, 1972..
39. Juiglnis Juo,.u. Admillistmdj, i, lrismtU,
Vlmilus mlC!Uo istorija, LI, Vilniu.s, 1968.
40. Jurginis JI.IOUS, LktutU pro,nonb n,ida i1:i
xvm ,. pol:wigos, ..Uel1.avos pr.imoM lkiso-
d.:lllistlniu l.aikotarph,", Vilnhu, 1976.
41. Jurglnis J ~ . 1794 m, sui:ilim11S,
.. VllniaUJ mksto istorija", I. I, Vilnhu, 1968
42. Jurginis Jurgis. lC.Jlc-rij,.111 j$/dgimltf,
,.\lllnlau, micsto islorijt", t. I, Vllnlwr,, 1968,
43. Jurglnis Jurgls. KM/tilrinio gyurnimo
po,;iU:i.ii, ..Vtlniaus micsto iSlor1ja", LI,
Vilnius, 1968.
44 · Jurkiw; Jon.u. Va, bric 11~ stnllO$iNS
Vilnitlu pW!iu,,.Kul!~Mi ~ minkbi'", t . 4,
Vilnius, 1997.
45. .tui~tius Adomu, MKJCib Juo:r.u.
:,::::::.~:;_nu~
Vi/11nls /, jo11pyli1rJ:b, 1940.
7.abylki slarrg,,
~~=-l-::.~ ~
In/ montly pol·
48. Klrtor A. H. (Jin ze Silwil\.1). Pn«luJJdi
J'IJ ~luit I jtgo ~icrd, Wilno, 1856.
294 V J LNJAUS GATVIl,J I STOR I JA
49. Kirkor A. 11. Wilnoikolt -jt~
Jo Pttmbu~ i R»;i, Wilno, 1862.
50. Kodeks Dyplom. Kat«t,y \Yilrfts
51: kob~kowskL Z)'fffllin/ """''' Wir~
z ~Ill
KJ1ffU LJtwy diJ 15'& rubi, Lwo,w 191
52. Kow, Ja.yk 1'.-ny. Riuri T ~ ~
33/1, zetyt 136, Wanz.iwa, 1991• • I.
53. Kruuwskl Juicf Jgnacy. W ino ,.J
pt'C1,IIIA:ow;rr.,do mb, 1750, I. 1, Wilno, 1840
· 1-0. A.ttywilrw~ V~11
54. l<R.szcwsld Juzef lgnacy. Wilnc 00
~,aql.bo jt,go do mb, 1750, l 2, Wilno, 1&11
• Yilrnskogo m.ag:lstnt.a I m.agdtbvrgil, Viliw.
55.~mwskl Ju uflgn.acy. Wiln., tll
p>(qlkOwkgo do mbi 1750,t.3, Wilno 1842.
:1::.= k l ~n. Bub,pmw Wiln!.-.li,,
57. Kun:uwskl J;1n , KDkJ01 Z..Ml,,,wy Oyli b
td,. Wilrn..44, 1. 2, Wilno, 1910. l-
: in~ ~ ~u rgb. X tkijj littutiilj lilt t11tll,.,
59. l.eg.iltc R. Vi/11ia11J Arklilf g. Nr. s. Ogiiuki
~~-~~l; : islorini11pfmlga. Vilnlus, l9i61. I/
li{I. l..cgGh\? R., Sk.il\1tlu vleM S. Vi/ui,iu11
$-tll(ll':itslio ~rllllo N,. Sf lsloriniai tyrilnlli,
ASk1nal'NSts r;aSta.s, Vilniu5, 1966, PRJ, 5-219.
61. Lcpny L Pnnny../ zluhricty w Pol..,;,a,
Kr.:akOw, 1933. ' 118. Vojt:vodsbite A.rilnctL l6-Jl,1. b/lQro,
62. _tcv_.tndillus_bs Vyr:iut.:1.s. J\rkli1t g. S.
Ogi,isk;'I tMma,, ,.Llctuvo, TSR l.slorijos Ir
~=ros p,,.mlnkl1,1 S,lv.>d.is", t. 1, Vilniu,,
6.J. LittutVS i.o;Joriim l!dllinilli, Vilnius, 1995.
64. U manowsk.l Mk'C2)'5l•w. Nnjslri,sa, Wilno
Wilna i 2Ymio Wilm~. t. 1, Wilno, 1930. , f11/o ,111m11 Pylimo gl, Nr. 38, 40, 41, U ,
65. Unk•Lfflc1.mkl Andr.1.ej. PM lt:airnim
Mir/ml, PSB, 24/4, U5Zyt 103, W.ar.suwa,
'""·
66. U pnlckl A. l ycit.rud11 icvk M{lfXO
ICJ,zj,nit,u K ~ P,;,lskitgo, Warlatgi,
K..<i<rilf Ulnu:.kitgo, Wilno, 1858.
67. l.opacil'lski Euz.cbiusz.. Harudrridwo
Wilt,bi:it w /allldt 1470-J794, Wilno, nr. 2,
1939.
68. Lowmbnska Maria. WSp,Awit sk.l.lldu Ml'O-
J~ e«how wilnl4 ridr tw XVI-XVII/J,
.,A1hcncum Wik1\<ikic# r. Vll,c:z. 1-Z, Wllno,
19.JO.
69. l.owmbmki Henrik. Akty ~
Wilt,Lq'Jth, t. 1, 'Wllno, 1939.
70. Lowmianski Henrik. Akty crr:lrOw
W'iltn:,kkh, I. 2, Wilno, 1939.
71. Lulewicz Henrik. RudnnU,w DuMCki }lln,
PSB, L 32/4, zeszyc 135, W;irsz.-w,, 1991.
n. Lulewta Henrik. RmJrillfi,w Mockj, PSB, 1.
32/4, z.cszyt 135, W.t~7..iiWill, 1991.
73. Mcrii;y, \lybut;1s. Amalai ir 11n111tininkl/
m:hai, Vilniaus miesto istorij,,", t. I, Vilnius,
H
1968.
74. ~kys Vytautas. Vr/,r;,.,., rninlo gynytinilli
{lvirliiiinllli 1503-JBOS m., .,li lletuvh:c kulfunlll
i.~toripl", Vilnius, 1959.
'i'S. Metryb Urews ka. Rljm,y opJymnitg,,
Witllitgv K!;i~two Ult"U.6kitga. Wojtwt.wistw
Wiltlistit 1690, Wo1rn..1wo1, 1989.
76. Mici0I~ ON. C/mtnjllm m~lui, ..Vilnlaus
~ls.u'", nr. 29, 1994 1230,1 p.
71. Mikerw ~ullu,. Vi/rri41u ad~111ukMkdlitif
,....
XVIII 11. pinno~ p1Lc-tjt, .,Menocyra#, nr. l.
78. Morelovski5 Me<:IJ]ov.u. Vi/1ri11s prid 1655
m. RLkonstrMkriPfiO plll110Jl8 nMintrli> ,-aai5kiPfi•
IMS, PRI, S-89.
?9. Morl.y Jov:f. U'Plt'VI f n:nu.oj crchow
uiilt,i,.4kl, Jo ~ XVII w., Zc:szyt rYUlwWC
Unhwrsytctu Im. Ad;a l'Jl,l MkklewiaA w
PoZNniu, Hlstoria-4, POVl,ln, 1959.
Radni11k1. 1 g a t vt
80. Mony Jouf. K.ry=y, d"""S,.fic::,ry ,..
Uttdr I Birlarml III drugkj ~ IDU!k XVII rirhi,
pozn.i(I, 1965.
81. MO!ldckl Ht:nryk. f.mm,/ ftJi~ ; prnr,-
s1, 11it ko;c/us:.l.w'Skir, Wr.uuw1
82. Nubull TC'Odor. DttvmtjsZA lopog,.Jw
Wilna, risl'NI hUltorycu,e, Wilna, 1856.
8.). N i:ubll.aldkia St.anblovu. LJrluva,
DiJtlosio, Kuulpilflf$lb bsdirn(Pf/s
fY!'tll/rMJ, Vi!niUJ, 2001.
84. Now.ak Zblgnew Jeny. Ram fin Mdruj,
1,im,.\J/1tt irn( Gmum, PSB, I. 30/3, uszyt 126,
W,l1'5Z.1Wa, 1987.
as. Obst j .ln, IUdumki miiut11 Wi/1112 ,. 16571
1688, WU.no, 1914.
86. Ostn>wska Trl't'S,l. Fn:mrisu k K»wny
POZ1111mti, PSB, t. 28/ 2, Warsuw.a, 19&5.
87. O:kmbo'Oskio Jono U'Ono din,oroltis,
~Llttuvos Oidliosios KunlplitystH b sdl·
rnlnis gyv~•. d u utorNtij,,. Vdnius,
2001.
88. Patkauskas Stasys. Vilnur1,11 snu,mit:J&
gynybinb ,itnos Radnink11 Ulffl/ 1992 m. 11rdlt-
olo1ini11 tyri,nll •wkllito, Vdnius, 1995, PRJ, f.5,
l><BJl
89. Plewa:yn,ld Marek. Osdk Grupz, PSB, L
24, uszyt 102, Warsuwa, 1977.
90. Pofsa s/11nisl11wow:skn w CK.'7Jfdi
t11dcnkrrrc0w, l 1, V.iutrin ..Obsttw.itor w
Pobtt'", Wlf'SUw,1
91. Pnyalgowud W. 2ywoly biskupl7W
WilnW:kh, t. 3, Wllno, 1860.
92. Racevi6ene J. Vifniar1J 1"11tm ldlio 57 mlr•
Ugo,,irrh g. N,. J, J, 5, 7, 9 islorini11 tyriml/
,tMiaita, 1- D d.ilys, Vdnius, 1989, PRJ, !•5,
b-<7'0.
93. Rai:evi&n~ J. Vifninui 1en,mit::Jlro 57 ffll, .
lrilo islorinl mtdurig1t, ilrd.il, Vdnius, 1969,
PRI.S-296.
94. Racevl&ni: J. PiW\inklos Vi/11iujc M~..s
gt, Hr. 2. DaiL!s mJWqllMJrasilli. lstorinilli tyri•
mai, Vilniw, 1979, MU. r-s, b-1984.
95. Ra.chuba Andn:rj. Pog(nki (Pogor'$ki,
Pogwrsli) LtonjAn, PSB, 1. 'D/1, uszyt 112..
Wcusz.awa, 1982.
96. Rachuba Andruj. RNdomina Dusilacld
Knys:to{, PSB, I. 32/ 4. zesz. 135, Wo1JV.,1wl,
1991.
'17. RKhuba And.J'U'j. Rudomina Chi$t.cJi Piotr,
PSB, t. 32/ 4, zeszyt 135, W.l.l'lWlwa, 1991 .
98. Ran Lryut. fmunlrm of Whuaniti, Ll-2,
New York,, 1974.
99. Samala.viBus Stuy,. Vilnurus ,n115ti«io
l,1,1/11 rifnlmtibi XVll-XVlll 1tmti11 lalti11i11w,
..ArthitektO.ros paminkbi", L 5, Vilnius, 197'9.
100. Samala.~us Stuys. Vil1'MUS ro/llU,
Vilnius, 1981.
101. Sk.aniliuvic-nl! R. Muutpus-Rild,.i,dni ff.
kllmpas (porod11 poviljono uittri). Jsloriniai ir
orditologiniai duommys ltritorij,i, VtlniU5,
1969, PRJ, f-5, b-241
10'2. SbrdlluVW:n~ R. Vi/nillus Jffl/fllllnfio Sf
hwrllllo u /ormil1 tyrimlli, Vllniwi, 1966, PRI,
5-520.
103. Sliesorillnas Fellksa!I. V1n1os ifdriuyslh
istririja. Ta,gooim k»nfrdtrodjo, . Uctuvos
tinios•, nr. 9, 1990.
HM. Swan::rrwsld A. HiJloryrmt pntXJZJll-
c-.nrilr urlu11iJtycv1t jd,wgo: przyrynJ:owyclt
b/OMW Krokowti, ..T,ka komisji wbanistyki I
archltektury· , t. 10, 1976.
105. S.ipoka Adolfu. BlljoriJJ:Dji dnnokmij,,
Kaunu, 1942.
106. Sapoka Adol!u. Snw& Vilni,u, Ntw
York, 1963.
295
10'7. Thnrltlti lindr..tj, Fi'lo:of,, ., P<hct.
..51ownik pD.Jrzy·, Wnxi\iw, 1971.
108. !791 "'· ttJVU,J , . KonstitlKf,.,su d.,.
Rail.a Eilgi~ Vilnius, 2001.
1(1}. UNSki 5rweryn. W:ln,. Unlw: d«lity
Pobkity, L 7, W•rsuw.a. 1910.
I10. V•i!nor• J. M.njo, rrb-rm,,., Utf~.
Rom.a, 1958.
111. V.iit u ~ Alvyr;i. RQd111Mlf g. JJ,
.Uetuvo, TSR lstorijol it lrulhlros ~ minklta
J4Vadu•, I l, Vilnius. 1988.
112. Vilclkk!ne Lairna. Pal•los Viln111jt ChdU0,1
g. Nr. JJ l1lori,fi11i lyri,n,i, Vilni11J, 1998, PRJ,
f-S.b-7.24 1.
1ll Vllrlldt!W Uirna. Viln11u. Did!Jojl g. JJ{2
lsloriltl ~ l g,, Vilnius, 1998, PRJ, l-5, b-
'306.
I l,f. Vi/nlll11J gynyl,i11I JW°M, Rtldninh, t111rl• i.
ArrhilrktQnniai lyri,,..,, Vilnius, 1993, PRI. /.5,
b-1195.
115. Vi/nWuu minlo islonl', Vilnhu, 1968.
116. Vyg.anda.s Marburgidis. N•NJOii Prfi:jips
honWI, Vilnius, 1999.
117. VojevodwitlA rimtta. Rlidninh,gt. JI,
IJ, JS. Istorini11 tyrim~ 11tiuh1l1t, Vtlnlus, 1975,
PRJ. l·S, b-3820.
pi,miriklo gytimimo 1111mo Vilniujt lhldn,nklf g.
JO/Jtoriniai tyrinwi, PRJ, S-1187.
119. Vol11m,w ltgum. ~Kon.stytucjr Hjmu
Crodniffl.Skirgo z.a J.:lNI Ill r. 1618~, 1 L,
Petenbutg.1860
120. Volumna ltpm. .,Konstytucjt stjmu
Ctodnitluldego Z1 Jan.1 ID r. 1678", 5 t,
Pet,rsburg. 1860
121. Wan.at J. 8. l.ahtn kllnndilOul bosych w
Pol5a. XJ.u::lory b nndi/Oal i bnne/11,,ro
~ 1609-1975, Kralcow, 1979.
123. W.isil,wski r.d,u.sz. Korsak J,11, PSB, t.
14. W.ir,nw.i, 1968.
124. \V.b.r Mu. hl,gijM sociologijll, Vtlniw,
"""·
125. Waew:zycb Hdena. Pu:kitwlct.
rTblloki:"1ski PmJirutia) 0,nitl, PSB. t 2.5/2,
Wo11"1Z1w1, J98(l.
126. W.1.7,ffi/nkl I r m ~ n.auko~, pocut
nowy drugt t. 24, Wtlno, 1843.
,,,.,.
127. Wojdk Zbigntw. jirn Sobitski, Wm.Zoiwa,
133 WoLtn A. 0 wolno!li Ruapospolittf 11/bo
nl.adtitdxy... J<ruow, 1859.
129. Wolynlak 0- M Citidd), Z ,,,.-.n:JIJSd
b mrdrlOW 1111 Utwit i Rl<fi, 1-11 dalp, Krakow,
1918.
130. Zamos ICrislupo dimo~lis, Uttuvos
.Didtiosios Kuni~CS lwditninls
gyvmim.u", chrestomatij,, Vilniw, 2001.
131. Zi,llnska Teresa. Pocul po/skit/, rNOw
,1,ystoi:n,lyalfych, W=w,, 1997.
132. iychlinsld Tl!Odor. Anion, 1lidtMS%
Pndzi«ti, ZJota ks~• szlachty polsldry,
nxz 21, POZNi\,, 1899.
133 Zytlt.owlcz Leonid. Gynybiu/11 Vrlnillus
sitnlj nug,ioc,inras (1799-1805), K.J. But.bus
fondu, 1984.
134 Jastl"N)icbj, A.L Z..padMjll Eu,upo
XJ-xnl Pdot,, Moskv,, 1978
135. Kra&ovsldj I. Si.mjll Vil,w "4 hmCII XVH
,1otdijll, Aki)'. 20 1., Vtl.n.a, ·1m
136. PailtOjt sohrsnijt :.ibroo Rllssijslu,j 1mprrii,
Sobraru;t vtorojl!, 7 t., S.Pelrrbl.ug, 183J
137. Solminijt dmmyd, gr,mol i abuo gorodoo;
Vi/11y, Kovnll, 1h:rit. pnrwslamrych ll'fl1/t/Utyrrj,
mi:wj i po niznym prrdm"'1m, 1 t., VtiN, 18-tJ.
0
138. Tt1lkov ~l VilM11 1791god1o1,S.
Petttburg. 1835
Lit e ratora
___ .......,,
139. VAS Vil• . Adl15N)I knip. V\lN . 1914.
,.,_,..,.
140. A.tlym:ftOll'lw,'Jrit,ih,,I,, 1·2 L, Wilno, 19)9
A~okt,p , .bMna1t711, SI., Akry
,.,_..,......,..,,,Vi.........
Vilcmkogo gorodskogo sud.I, Viln.a 15'5.
Arrhtog,sfimJ;Dp, .b:wrdllrJu, 9 t., Akty
Vilnul:ogo goro,hlwgo -1.i. Viln. 18711.
•rrJwrrwfi/nhij'11 .b:wrm1t7N, 9 L, Akty
'"'·
144. t\kty 1:MN}mryJI' VJnutai,11
~/ifnh,J11bJ mwiq11, I0L, Altty
lw.ljujti,it,L'I gorod.a ViJny, ViJru 11193.
145. Arclttologtm,bJ ~it. 101.
146. Archrologitesldj tbomlk dokummtov,
otnosid&h.,i.i k Ultor11 X'Vffl>-b~dnol
Rusi, 4 L
U,tuvoa v.it.tybn lttortjo. .ardly-,u
Smi,jl akt.al • SA
Hi. SA-51; 148. SA-55; H9. SA-58; 150. SA-64;
ISi. SA-165; 1S2. SA-173; 153. SA•5'2J;
154. SA·J.380; 15.5. SA-Kl68; 156. SA-4231;
157. SA-4232; 1.58. SA-4234; 159. SA....238;
160. SA-41*, 161. SA""2.51; 162. SA""308;
163. SA--1716; 164. SA....717; 165. SA....718;
166. SA.... 726; 167. SA-47~ 168. SA◄i90;
169. SA--18(12; 170. SA-4811; 171. SA-503.l;
172. SA•.5096; liJ. SA-5098; 174. SA-5099;
175-SA.SIIU; 176. SA-5106, 1-1; 171. SA- 5108;
118. SA-5109; 179. SA-S110; 180. SA·S118;
181. SA-5120; 182. SA-5121; 183. SA-5122:
184. SA-5123; 185. SA·S12-I; 186. SA-5126;
187. SA·S-127; 188. SA-S12.!1; 189. SA·S129;
190. SA-SIJO; 191. SA-5131; 192. SA-SIJ2;
193. SA-5133; 194. SA-51lll; 195. SA-51-IO;
196. SA-5142; I'll. SA-51-14: 198. SA-5145;
199. SA-5146; 200. SA·51.a7; 201. SA-S154:
20'2. SA-5JJ7; 203. SA-SJ.U; 2:04. SA-53-13;
205. SA-5344; 2:06. SA-.5345; 'lf11. SA-S:W1;
208. SA-SJSJ; 209. SA-5156; 210. SA-53S7;
211. SA-5716; 212. SA-57.16; 2l3. SA-5811
UttuToa m,lrib - lM
214. LM knyg:a Nr. ~ 215. LM knyga Nr. 86
216. U.1 knyg:a Nr. 106; 217. LM knyp Nr: 110
218. LM knyp Nr. 163
Vllniaus gfflfflll-gubcm atori,u, kanaelhrijos
fondu-378
219. J.,.1-2, JV d; 220. J78..1-3;
221. J78..1-29; m J78..1-11
Viliwu.1 g1.1bemijos statybo5-kdlu koD\Wjos
fondu-382
223. 382-1-11'18
Vtlniillwr, gubanijos butu konuaijos !oNW -
389
224.389-1-191; 22.5.. 389-1-258; ?26. 389..J..46
ll.1. 389-3-18; 228.389-J..191
229. 389-4-48; 2JD.389--4-,.5()
2JI. J89-4..l81; 232.389-Ml40
Vllni,,1,11 guMmljM b.ijorq slUJrinkimo
bnttliuijos folMW - 391
233. 391-1-486; 23,4. 391-1..566; 235. 391-1-517;
236. 391-5-110; 237. 391·$.121
fGndu -
Vllnio111S al.into poUdfoa nldybos
.,.
238.420-2-3229
Vtln111,1t mitSIO m.agbtr.tm ton.a.. 4511
239. 458-1-30; 240. 45S-l-34; 241. 45S-1-35;
242. 45S-1-54; 243. 458-1-65; 244. 45S-l-73
245. 458-1-114; 246. 45S-1-165; 247. 45S-1-179
248. 45S-l-248; 249. 45S-1-317; 250. 45S-l-347
251. 458-1-355; 252. 45S-1-426; 253. 45S-1-523
254. 45S-1-531; 255. 45S-1-532; 256. 458-1-533
257. 45S-1-534; 258. 45S-1-535; 259. 458-1-536
260_45S-l-537; 261. 45S-1-539; 262. 45S-1-567
263. 45S-1-720; 264. 45S-l-733; 265. 45S-1-8973
266. 45S-5-95; 267. 45S-5-240; 268. 45S-5-540
Vtlniaus akdzq va.ldybos fondas - 521
269. 521-1-58
Valstybt's turhJ. riim:4 (Vtlniaus ir Kauno
gubemijq temdirbystes valstybes turtq
valdybos) fondas - 525
270. 525-15-4
Vtlniaus konsistorijos fondas - 604
271. 604-1-5; 272. 694-1-3671; 273. 604-1-4969;
274. 604-1-5057; 275. 604-1-6242;
276. 604-1-6417; 277. 604-1-6425;
278. 604-1-6427; 279. 604-1-6434;
280. 604-1-4696; 281. 604-1-11567
Vilniaus vyskupystes kurijos archyvas - 694
282.. 694--1-3644; 283. 694-1-3671;
284. 694-1-3n7; 285. 694-1-11579
Vtlniaus mie:sto Diimos fondas - 937
286. 937-1-21; 287. 937-1-361; 288. 937-1-1775;
289. 937-1-1928; 290. 937-1-2774;
291. 937-1-3405; 292. 937-1-5109;
293. 937-1-8973; 294. 937-1-9158
Vtlniaus m.iesto valdybos (uprava)
fondas- 938
295. 938-3-48; 296. 938--3-49; 297. 938-4-50;
298. 938-4-410; 299. 938-4-665; 300. 938-4-7'72;
301. 938-4-776; 302. 938-4--781; 303. 938-4-836;
304. 938-4-876; 305. 938--4-1279;
306. 938-4-1565; 307. 938-4-1584;
308. 938-4-1697; 309. 938-4-1732;
310. 938-4-1%9; 311. 938-4-2178;
312. 938-4-2275; 313. 938-4-2280
314. 938-4-2422; 315. 938-4-2448;
316. 938-4-2464; 317. 938-4-261':4;
318. 938-4-2749; 319. 938-4-3113;
320. 938-4-3259; 321. 938-4-3511;
322. 938-4-3612; 323. 938-4-4114;
324. 938-4-4140; 325. 938-4-42.59;
326. 938-4-4422; 327. 938-44511;
328. 938-4-4614; 329. 938-4-4764;
330. 938-4-4766; 331. 938-4-4790;
332. 938-4-4971; 333. 938-44993;
334. 938-4-5122; 335. 938-4-5392;
336. 938-4-5395; 337. 938-4-5631;
338. 938-4-5839; 339. 938-4-5883;
340. 938-4-6183; 341. 938-4-6226;
342. 938-4-6383; 343. 938-4-6571;
344. 93S-4-6577; 345. 938-4-<;681;
346. 938-8-140; 347. 938-8-312
Vilniaus mokslo myletojq draugijos
archyvas - 1135
348. 1135-1-10 W.Zahorski. Koscioly Wilenskie
349. 1135-8-10 W.Zahorski. Kosciol
Wszystkych Swietych i Klasztor karmelitow
w Wtlnie. Rankra~tis. 1914
Oginaldq fondas -1177
350. 1177-1-4745; 351. 1177-1-155 ...
BialoZll\f archyvas - U7S
352 1275-1-70
Lietuvos Valstybe8 archyva.s LVA
353. 64-9-3088; 354. 64-9-4670;
355. 130-1- 9332; 356. 130-l-10130;
357. 130-1-10896; 358. 130-1-11179;
359. 130-1-12028; 360. 130-1-13508;
361. 130-1-14382; 362. 130-1-16989;
363. 130-1-18120; 364. 130-1-18130;
365. 130-1-18623; 366. 415-4-74
Moksltf akademijos biblioteka MAB RS
367. MAB RS f-9, b-1674 Karmelitq vienuoly-
no prie Visq Svenhlju bainyOos inventorius.
1743m.
36B. MAB RS f-43, b-1700 I<armelitq vienuoly-
no prie VISq $ventqju bainyOos inventorius
1786m.
369. MAB RS f-43, b-21032 Karmelitq vien-
uolyno prie VtSq Sventqju batnyOos pajamq-
i!laidq registracijos knyga 1676-1769 m.
370. MAB RS f-151, l>-1353
371. MAB RS f-151, b-1368, Vl.Sll Sventqjq
batnyOos karmelitq bibliotekos inventorius
(be pabaigos) 1751m.
372. MAB RS f-273, l>-175, Karmelitq
vienuolyno prie Visq Sventqju batnyOos
archyvo apra!as cxv-xvma) 1784 m.
373. MAB RS f-273, b-1791832 m.
374. MAB RS f-273, b-194
375. MAB RS f-273, l>-3001
Vtlniaus universiteto biblioteka.
Rankra.8citt skyrius VUB RS
376. f-A, b-2416; 377. £-4, b-2461 1848 m.
378. DC 6; 379. 57 b-55-3
Spalvotos nuotraukos:
Vatikano archyvas RUdninktt g. pastatai ir intetjerai -
Ignas Urbonas;
380. ARSI, Lith. 41 £ 103v-104v
Lietuvos medaliai -
381. ARSI, Lith. 45. f.llOv-lllv
Arilnas Baltenas.
382. ARSI, Lith. 45 f.113-115v
383. ARSI, Lith. 45. f.117r-115v
Archyvines nuotraukos:
TSRS Centrinis Valstybinis Istorijos
Lletuvos valstybes istorijos archyvas;
Lietuvos vaizdo ir garso archyvas;
Archyvas - TSRS CVlA
Mokslo akademijos biblioteka;
384. 821-125-2761
Lietuvos nacionalinis muziejus;
Valstybinis Vilniaus Gaono fydq
Rusijos Senqjq Aktq Archyvas - RSAA
muziejus;
385. 2188-1-8; 386. 2188-4-1739
Lletuvos v~tybine paminklosaugos
k.omisija; . · ··
Maskvos Karinis Istorijos Atchyvas -
M1<VIA Privatils archyvai.
387. 349-81-341
Leidykla dikoja visiems autoriams,
Vandentiekio ir kanalizacijos tresto kuril{ darbai panaudoti knygoje.
archyvas - Vl<TA
388. inv. Nr. 645; 389. inv. Nr. 646
Antanas
Rimvydas
CAPLINS!<,AS
Vilniaus ga.tvi1.1, istorija
VALDOVlJ !<ELIAS/ pinna knyga
Riidninkq gatve
J§leido
Charibdes leidykla,
Kedn, 6 - 401,
2009 Vilnius
TeL 370 2 263 973
El. pa~tas: charibde@takas.lt
SL682
Spausdi110
AB spaustuve Spindulys,
Gedimino 10, 3000 Kaunas
Utsakymns 881
 11~.5fa11t,5)
Si knyga - tai gyva istorija. Skaitytojas itraukiamas ·- -~~-=--e-.--a_~_-_Zif
___
C surmulj nuo pat pirmosios eilutes. Ketveriq metq seimo ir Geguzes 3-io§fos konsti-
tucijos apibrezt.i tautos identitet<1 viln.ieciams, J. Jasinskio vadovaujamiems, pavyko
r
• I~
. iteisinti pergale, bet nepavyko prieso apgulties atlaikyti. Ir po pralaimeto sukilimo,
. ··~· . ~->,.'J. caro administracijai griaunant miesto gynybin~ sien<1 ir vartus, gyvenimas vis delto

L!li!J
kunkuliavo. Salia sienos ir buvusiq vartt.i, salia karmelitq vienuolyno kuresi, gyveno
ir dirbo paciq ivairiausiq tautybiq ir socialiniq sluoksniq viln.ieciai, jvairiausiq cechq
meistrai ir amatininkai. Rudninkq gatve visada knibzdete knibzdejo.
Valdos buvo perkamos, paveldimos, parduodamos. Remiantis _
senaisiais dokumentais, visiskai aisku, kad visada buvo
prestifo reikalas tureti sioje gatveje savo vald<1, nors
f Ci \ )<,.z__ +-Er- islaikyti j<1 niekada nebuvo paprasta - pastatai, kaip ir '
, / . /' ._::_/ zmones, reikalauja demesio, riipesi'io ir investicijq.
~ <?{'< ,., '/!" (,,"~', 1,,t., et tu.~ tf,',p

(-\: Jl'r~ R:.e!n.rna 'f.t · ·

mullri8imi & Exccllcotiffimi Domini-
·--:-~•.. M, , - ._ .

P.

c.

IY