Samprotavimo rašinys

„Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų?“

Stereotipas – nekintamas pavyzdys, kurio griebiamasi negalvojant, šablonas,
trafaretas: Kalbos, stiliaus, mąstymo. Stereotipai egzistuoja jau nuo pat senovės laikų ir yra daug
rimtesnė problema, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai yra ydingas reiškinys, reikalaujantis
daug pastangų išsilaisvinti iš jo rėmų. Stereotipai gali būti taikomi beveik kiekvienai visuomenės
daliai. Ypatingai tai pasireiškia kalbant apie kurios nors profesijos, ar lyties atstovus.
Neretai pagal žmogaus specialybę jam yra klijuojama vienokia, ar kitokia, etiketė.
Mums visiems, nuo pat mažens, yra diegiama, jog visi karininkai yra griežti ir pikti, kasininkių
nuotaikos surūgusios, o didžioji dalis menininkų propaguoja bohemišką gyvenimo būdą. Tačiau tai
tėra iš kartos į kartą mums kartojami šablonai, kurie dažniausiai, realybėje, yra visiška netiesa.
Visais laikais visuomenė tapatina kunigo profesiją su kažkuo nepriekaištingu, bene šventu.
Psichologiniame, XX amžiaus rašytojo, Vinco Mykolaičio – Putino romane, pagrindinio veikėjo,
Liudo Vasario, asmenybės progresas buvo stabdomas dėl kunigams taikomų stereotipų. Liudas
Vasaris, dar būdamas paaugliu įstojo į kunigų seminariją. Tai jis darė ne iš pašaukimo, o
paprasčiausiai pildydamas savo tėvų svajonę. Jaunas klierikas ilgainiui tapo kunigu, tačiau tai toli
gražu netapo jo, kaip asmenybės, vystymosi apogėjumi. Greičiau atvirkščiai, Vasario viduje
nuolatos, diena iš dienos, virė kunigo ir poeto kova. Tačiau šią kovą dažniausiai laimėdavo kunigas,
dėl vienos elementarios priežasties – aplinkos primetamų stereotipų. Kunigai, klebonai ir kita
visuomenės dalis dažnai priekaištaudavo Liudui, jos negalima painioti poeto ir kunigo kelių.
Nepaisant fakto, jog ši poezija nebuvo vien apie tėvynę, niekas neturėjo teisės drausminti Liudo
Vasario vien dėl nusistatymo, kas kunigas turi būti tik kunigas, o poetas privalo būti vien poetu.
Būtent šie stereotipai, kurie buvo negailestingai primesti jaunam kunigui, buvo tolesnės jo vidinės
dvikovos priežastis. Tai yra pamokanti istorija, jog stereotipai gali trukdyti žmogui atsiskleisti ir jį
netgi žlugdyti. Į žmogų pirmiausia reikia žvelgi kaip į asmenybę, o ne kaip į kokios nors profesijos
atstovą.
Daugybė stereotipų visais laikais buvo taikoma ir moterų atžvilgiu. Lyg nepakeičiama
dogma, nuo pat senovės, yra laikomas dalykas, jog moterų darbas tėra užsiimti namų ruoša ir
auginti vaikus. Tai yra purvinas stereotipas, kurį mums visiems privalu, kaip įmanoma greičiau,
pašalinti iš savo mąstymo. Vadovaudamasi tokiu šablonu visuomenė visada regresuos, o ne
progresuos. Itin daug diskusijų iki pat šių dienų kelia visuomenininkės, Beatos Tiškevič, pradėtas
judėjimas „Nebegėda“. Šio judėjimo pagrindinis tikslas yra naikinti įsisenėjusius visuomenės
stereotipus apie moteris. Tai nėra paprastas feminisčių sąjūdis, kaip daugeliui žmonių gali
pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų, šis judėjimas stengiasi paliesti daug subtilesnes moterų
problemas šiuolaikinėje visuomenėje. Vienas iš judėjimo teiginių yra, jog gražių moterų nėra ir
negali būti, tiek išvaizdos, tiek vidine prasme. Kiekviena moteris yra graži savaip, o su stereotipais,
jog ilgos kojos, ar didelė krūtinė yra gražumo etalonas, pamažu turi būti atsisveikinta. Kai kurie
stereotipai gali būti itin žalingi ir merginas, bei moteris, privesti iki tokių ligų kaip anoreksija. Tai yra
sveikintina iniciatyva, su kurios iššūkiais ir tikslais turėtų susipažinti kiekvienas iš mūsų. Mes,
išsivystę XXI amžiaus žmonės, sau privalome priminti vieną elementarų dalyką: jeigu už
automobilio vairo sėdi moteris, tai nereiškia, jog tuoj įvyks avarija, tai tik reiškia, jog už automobilio
vairo tiesiog sėdi moteris. Džiugu, kad su kiekvienais metais mums pavyksta atsikratyti vis daugiau
stereotipų apie moteris.
Turime suvokti, jog stereotipų laužymas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Tai tėra
mums primetamas įsivaizdavimas, nuo kurio privalome atsiriboti, pirmiausia, savo viduje. Tik
kolektyvinis visuomenės suvokimas, kad, atrodytų, nekintami pavyzdžiai iš tiesų gali būti žalingi ir
gali tapti auksine visos žmonijos progreso formule.