Professional Documents
Culture Documents
შედარებითი 4 PDF
შედარებითი 4 PDF
dasawyisisTvis xazi unda gavusvaT, rom gaerTianebul samefos da SeerTebul Statebs So-
ris mokavSireoba sulac ar iyo gardauvali da ar emyareba mxolod naTesaur kavSirs britane-
lebsa da amerikelebs Soris. bolos da bolos, miuxedavad XVIII saukunis amerikelebis upirate-
sad britanuli fesvebisa, ori qveynis urTierTobebi mtrobiT daiwyo, rac jer 1776-1783 wlebis
damoukideblobisTvis revoluciur omSi gamoixata, romelsac XIX saukuneSi kidev ramdenime
konfliqti mohyva: 1812-1815 wlebis omi, romlis drosac britanelebma vaSingtoni da TeTri
saxli gadawves, 1838-1839 wlebis sasazRvro konfliqti Crdilo-aRmosavleTSi da oregonis sa-
sazRvro dava 1844-1846 wlebSi. qveynebi axlos iyvnen omTan 1861 welsac, rodesac SeerTebul
StatebSi axali dawyebuli iyo samoqalaqo omi, romelSic britaneTi samxreTis, anu konfedera-
tebis mxardaWeras ganixilavda.
4
didi britaneTi da aSS
5
politika
6
didi britaneTi da aSS
molotov-ribentropis paqtze
`14 punqti~ Seqmnili karikatura
II msoflio omi 1939 wlis agvistoSi nacistur germaniasa da sabWoTa kavSirs Soris dadebul e.w. mo-
lotov-ribentropis paqts mohyva, romlis mixedviTac, orma agresorma saxelmwifom erTmaneTs Soris
gaiyo aRmosavleT evropis qveynebi. germaniis mier manamde, Cexoslovakiis mitacebis Semdeg, brita-
neTs da safrangeTs poloneTisTvis usafrTxoebis garantiebi hqondaT micemuli da mas Semdeg, rac
1 seqtembers nacistebi poloneTSi SeiWrnen, orive qveyanam germanias omi gamoucxada. pirveli ramde-
nime Tvis ganmavlobaSi mas „ucnaur oms“ uwodebdnen, radgan omis gamocxadebis miuxedavad, dasavlel
mokavSireebs germaniis winaaRmdeg sabrZolo moqmedebebi ar dauwyiaT. poloneTis dapyrobis Semdeg
germaniam Tavad mimarTa „blickrigi“ (swrafi omi) dasavleTisken. yvelasTvis moulodnelad safran-
geTis kargad SeiaraRebulma da mravalricxovanma armiam germanuli jaris elvis siswrafiT moqmed
meqanizebul qvedanayofebs Rirseuli winaaRmdegoba ver gauwia, ris Sedegadac 1940 wlis ivnisSi pari-
zi daeca.
britaneTisTvis, romelic marto aRmoCnda nacisturi germaniis winaSe, sasicocxlod
aucilebeli gaxda mZlavri mokavSiris povna. premier-ministrma uinston CerCilma mTe-
li Tavisi diplomatiuri da politikuri niWi SeerTebuli Statebisgan samxedro
da ekonomikuri daxmarebis miRebisken mimarTa, magram im etapze es sakmaod
rTuli amocana gamodga. miuxedavad imisa, rom aSS-is prezident frank-
lin delano ruzvelts kargad esmoda, Tu ra saSiSroebas warmoad-
genda nacizmi mTeli kacobriobisTvis da ra Sedegebs moitan-
da misTvis britaneTis marcxi, misi unari, realuri dax-
mareba gaewia britaneTisTvis, mniSvnelovnad iyo
„blickrigi“
7
politika
SezRuduli kongresis mier gamocxadebuli neitralitetis aqtis gamo. Tumca ruzveltis da Cer-
Cilis TanamSromlobam mainc gaxada SesaZlebeli daewyoT britaneTisTvis aucilebeli samxedro
SeiaraRebisa da aRWurvilobis, aseve ekonomikuri daxmarebis miwodeba, rac „lend-lizis“ aqtSi
gamoixata. am meqanizmiT britaneTs SeeZlo esesxa amerikuli saqoneli da aRWurviloba momavalSi
gadaxdis pirobiT. SemTxveviTi araa, rom 2022 wels aSS-m ukrainisTvis samxedro da ekonomikuri
daxmarebis programas swored „lend-lizis“ saxeli daarqva.
yvelaferi gamartivda mas Semdeg, rac 1941 wlis 7 dekembers SeerTebul Statebs jer iaponia
daesxa Tavs da ramdenime dReSi misma mokavSire germaniam omi gamoucxada. omi, romelsac aSS rac
SeeZlo Tavs aridebda, misTvisac gardauvali aRmoCnda da samxedro-politikuri aliansi did bri-
taneTTan ki – sruliad aucilebeli. am momentidan iwyeba ori qveynis uprecedento aliansi sam-
xedro, sadazvervo, politikur da ekonomikur sferoebSi.
II msoflio omis dros britaneTis da aSS-is jarebi praqtikulad erTian samxedro Zalad iqca,
saerTo sardlobiT, romelsac erTmaneTTan mWidro urTierTobaSi myofi politikuri liderebi
xelmZRvanelobdnen. britaneTma aSS-s Tavis teritoriaze (da koloniebSi) samxedro bazebis Seqm-
nis nebarTva misca, britanul-amerikuli jarebi erTad ibrZodnen aziasa da wynar okeaneTSi, aseve
CrdiloeT afrikaSi, sanam 1943 wels jer germaniis mokavSire italiaSi ar gadasxdnen, xolo 1944
wlis 6 ivniss safrangeTis atlantikur sanapiroze masiuri desantiT e.w. „meore fronti“ gaxsnes.
britaneli da amerikeli mecnierebi da specsamsaxurebi aqtiurad TanamS-
romlobdnen birTvuli iaraRis SeqmnaSi. mokavSireebma erToblivi Za-
lebiT daamarcxes nacistebi dasavleT evropaSi da mravali eri gaa-
franklin delano
ruzvelti (1882-1945)
uinston CerCili
(1874-1965)
8
didi britaneTi da aSS
miuxedavad imisa, rom amerikelebma da britanelebma yvelaferi gaakeTes imisTvis, rom omis
dasrulebas evropisTvis mSvidoba da Tavisufleba moetana, maleve aRmoCnda, rom sabWoTa xe-
lisuflebas sul sxva gegmebi hqonda. 1946 wels uinston CerCilma, romelic am dros ukve brita-
nuli opoziciis lideri iyo, aSS-is misuris Statis qalaq fultonSi istoriuli sityva warmoT-
qva, romelSic iwinaswarmetyvela axali dapirispireba sabWoTa kavSirTan da ganacxada, rom ev-
ropis erebis Tavisuflebis dacva mxolod demokratiuli qveynebis TanamSromlobiT iqneboda
SesaZlebeli, rasac safuZvlad aSS-is da britaneTis partniorobis gagrZeleba da gaRrmaveba
unda dasdeboda. marTlac, ori qveynis aliansi axla ukve civi omis pirobebSi gagrZelda. maTi
liderobiT Seiqmna evropis usafrTxoebis qvakuTxedi – Crdiloatlantikuri xelSekrulebis
organizacia – nato da or qveyanas Soris samxedro, sadazvervo, ekonomikuri da politikuri
TanamSromlobis mravali meqanizmi. ori saxelmwifo koordinirebulad moqmedebda, rodesac
sabWoTa kavSirma ramdenjerme scada maT kontrolqveS myofi dasavleT berlinis blokadaSi
moqceva Tu komunisturi ajanyebebis mowyoba im qveynebSi, romlebSic sabWoTa jari ar iyo gan-
lagebuli.
9
politika
10
didi britaneTi da aSS
11
politika
12
didi britaneTi da aSS
is yvelaze TvalsaCino magaliTia dRes ruseTis da ukrainis urTierToba. or ers Soris TiT-
qosda mravali saerTo arsebobs – monaTesave eTnikuri warmomavloba, sakmaod msgavsi enebi, ru-
seTis aRiareba, rom kievis ruseTis memkvidrea da bevri sxva (yovel SemTxvevaSi, ruseTis pozi-
ciidan), magram am yvelafris miuxedavad, rusebi da ukrainelebi sruliad gansxvavebuli faseu-
lobebis da kulturuli miswrafebebis erebia.
13