Kada žmogui būtina akistata su savimi?

1) Žmogui būtina akistata su savimi, kai jis renkasi gyvenimo kelią. (V. Mykolaitis-Putinas, ,,Altorių
šešėly“, Liudas Vasaris)
2) Akistata su savimi būtina, kai žmogus nori priimti svarbų gyvenimo sprendimą. (V. Šekspyras,
,,Hamletas“, Hamletas)

Savęs pažinimas yra labai svarbus reiškinys žmogaus gyvenime. Nepažinęs pačio savęs asmuo dažnai negali
priimti svarbiausių gyvenimo sprendimų ar pasirinkti gyvenimo kelią. Akistata su savimi padeda sužinoti savo
troškimus, galimybes ir atsakyti į esminius klausimus: koks aš? Ko siekiu? Kas man yra svarbiausia? Taigi
savianalizė, tai savo minčių, jausmų ir norų suvokimas, kuris atlieka didelį vaidmenį kiekvieno individo
gyvenime.

Akistata su savimi būtina, kai žmogus nori priimti svarbų gyvenimo sprendimą. Dažnai kai asmuo atsidūria
pasirinkimų kryžkelėje, kurie gali nulemti tolimesnę ateitį bei turėti pasekmių sau ir kitiems, jis pradeda
analizuoti save: mintis, vertybes bei jausmus, tačiau tokie apmąstymai gali sukelti vidinį konfliktą. Šią situaciją
išgyvena žymaus renesanso epochos anglų dramaturgo Viljamo Šekspyro tragedijos ,,Hamletas“ pagrindinis
veikėjas, Danijos princas Hamletas. Po studijų universitete Vitenberge jaunuolis grįžta namo ir sužino apie
tėvo, Danijos karaliaus, mirtį. Dar labiau jį sukrečia tai, kad motina Gertrūda, praėjus tiek mažai laiko po
karaliaus mirties, išteka už jo brolio Klaudijaus. Hamletas yra nusivylęs visuomene bei artimiausių žmonių
elgesiu, tai tampa dideliu smūgiu visai jo pasaulėžiūrai ir humanistiniams principams. Jaunas žmogus mąsto
apie savižudybę, tačiau jį aplankiusi tėvo šmėklą atskleidžia, kad dėdė Klaudijus – karaliaus žudikas. Pareiga
atkeršyti už tėvą skatina ryžtą veikti. Taigi Hamletas susidūria su svarbiu gyvenimo pasirinkimu – imtis
veiksmų ar pasiduoti ir atimti sau gyvybę. Čia prasideda jaunuolio akistata su savimi – jaunuolis bando įveikti
savo vidinius prieštaravimus, pasyvumą ir neryžtingumą. Danijos princo monologe ,,Būt ar nebūt?“
sprendžiamas gyvenimo ir mirties klausimas. Būti reiškia susitaikyti su aplinkybėmis ir kentėti, o nebūti –
mirti. Hamletas nenori priimti spontanišką sprendimą, todėl ilgai mąsto, gilinasi į savo norus, emocijas. Nors
kūrinio pabaiga tragiška, nes visi miršta, tačiau akistata su savimi vis dėlto padėjo herojui priimti sprendimą.
Taigi susidūrimas su savimi tokioje situacijoje yra būtinas, nes jis padeda žmogui suvokti savo norus bei
jausmus ir pasirinkti tai, kas jam atrodo teisingiausia.