Nusikaltimai visuomenės saugumui:

Visuomenės saugumas kaip kėsinimosi objektas

 Bendras žmonių poreikis gyventi saugioje visuomeninėje aplinkoje, kurioje užtikrinama apsauga nuo
pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui.

 Grėsmė visuomenės saugumui paprastai siejama su pavojumi ne konkrečiam individui, bet didelei
arba neapibrėžtai žmonių grupei.

Nusikalstamas susivienijimas (BK 249 str. 1 d.)

Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė - visuomenės saugumas (siejamas su grėsme, kurią kelia organizuotas
nusikalstamumas)

 Veika – dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje

Dalyvavimas – tai pastovus bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą,
atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla
grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį

o pvz., vadeivos apsaugos užtikrinimas,

o bendrų piniginių lėšų saugojimas,
o įspėjimas apie nusikalstamam susivienijimui ar atskiriems jo nariams gresiančius
teisėsaugos pareigūnų veiksmus ir pan.
Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, kad jis atlieka ar
įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, kad dalyvavimas nėra atsitiktinis.
Vienkartinis prisijungimas prie susivienijimo daromo nusikaltimo arba kitokio veiksmo atlikimas
susivienijimo naudai nelaikytinas dalyvavimu jo veikloje.
Dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje funkcionalumas reiškia, kad kaltininkas veikia ar įsipareigoja
veikti susivienijimo interesais ne stichiškai, o turėdamas tam tikrą vaidmenį (vadovaujantį ar vykdomąjį)
arba užduotį.
Kaltininkas gali turėti tiek pastovius, tiek ir besikeičiančius, t.y. priklausančios nuo konkrečių aplinkybių ir
poreikių, vaidmenis ir užduotis susivienijime.
Narystė - Formalus tapimas nusikalstamo susivienijimo nariu, t.y. informavimas kitų susivienijimo narių apie
savo sutikimą arba įsipareigojimą pastoviai realiai veikti nusikalstamais grupės interesais, nors ir nespėjus
atlikti konkrečių užduočių, traktuotinas kaip dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje. Susivienijimo
dalyviu (nariu) gali būti pripažintas teisėsaugos ar kitos valstybės institucijos pareigūnas, kuris už tam tikrą
atlyginimą arba kitais motyvais teikia susivienijimui konfidencialią informaciją ar kitaip padeda jos
nusikalstamai veiklai, taip pat “savi” advokatai, gydytojai, buhalteriai, informatikai ir kiti specialistai, kurie
panaudodami savo profesines žinias dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar
labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio
ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui prilyginama antikonstitucinė
grupė ar organizacija (LR BK 25 str. 4 d.)

o 3 ir daugiau asmenų
o susitarimas (susivienijimas) vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti
o pastovūs grupės narių tarpusavio ryšiai
o vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas
Grupės pripažinimas nusikalstamu susivienijimu turi būti grindžiamas išvada apie aukštą jos organizavimo
lygį. Todėl būtina remtis ne tik formaliais, bet ir neformaliais nusikalstamo susivienijimo požymiais:

o hierarchinė grupės struktūra

o vadovavimas grupei, jos veiklos planavimas
o pelno siekimas
o disponavimas bendromis lėšomis
o bauginimu ar kitokiais būdais drausmės ir subordinacijos palaikymas
o ryšio ir kitų techninių priemonių panaudojimas nusikalstamojoje veikloje
o fizinės ir psichinės prievartos panaudojimas, ginkluotumas ir pan.
,,Teismai pagrįstai konstatavo, jog nuteistieji D. S., L. Ž. ir A. M. ir M. B., dėl kurio byla nutraukta, susivienijo
turėdami tikslą daryti sunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus. Šis specialus tikslas – grobti tik vertingus,
apynaujus automobilius parodo susivienijimo narių interesų bendrumą, susitelkimą specializuotai
nusikalstamai veiklai. Teisingi ir įrodymais pagrįsti teismų argumentai, jog nusikalstamo susivienijimo narių
tarpusavio ryšių stiprumą ir pastovumą rodo tai, kad jie nusikaltimus darė ilgą laiką, grupės narių sudėtis
buvo stabili. Tai rodo suburtos nusikalstamos grupės aukšto lygio organizacinę formą. ‚‘

Byloje nustatyta, jog susivienijimo nariai disponavo didelėmis lėšomis, gautomis iš nusikalstamos veiklos.
Nuteistųjų suburto nusikalstamo susivienijimo organizacinį lygį parodo ir jos narių bendra piniginė kasa, į
kurią buvo mokami įnašai nuo pajamų, gautų iš nusikalstamos veiklos. Šios lėšos buvo skirtos organizuoti
pagrobtų automobilių paruošimą pardavimui, nuomoti garažus pagrobtiems automobiliams paslėpti,
parūpinti nusikaltimų darymo priemones, papirkti policijos pareigūnus, kitiems būtiniems nusikalstamos
grupės funkcionavimui reikalams. Be to, šios lėšos taip pat buvo numatytos advokatų pagalbai apmokėti bei
kitoms išlaidoms, jei nusikalstamo susivienijimo narys būtų sulaikytas teisėsaugos institucijų.‘‘

Nusikalstamo susivienijimo organizacinę struktūrą parodo susivienijimo narių pasiskirstymas vaidmenimis ir

užduotimis. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog tarp šio susivienijimo narių nebuvo
pavaldumo santykių hierarchinės struktūros, tačiau jo dalyviai buvo pasiskirstę užduotimis ir funkcijomis. D.
S. tvarkė grupės kasą, L. Ž. ir D. S. vagystės metu išdauždavo automobilio langą bei padarydavo raktą, A. M.
ir M. B. pavogtą automobilį nutempdavo į garažą. M. B. taip pat rūpindavosi pagrobtų automobilių kėbulo
numerių, identifikacinių lentelių sutvarkymu, suklastotų dokumentų gavimu. Nusikalstamo susivienijimo
dalyviai nusikalstamą veiklą vykdė sistemingai, ilgą laiką, buvo sukūrę visą tinklą priemonių ir įtraukę keletą
asmenų į nusikalstamą veiklą, kurie nors ir nepriklausė nusikalstamam susivienijimui, tačiau atliko tam
tikras užduotis, palengvinančias automobilių pagrobimą bei jų paruošimą realizuoti.

Teismai nusikalstamo susivienijimo faktą pagrindė ir kitomis aplinkybėmis. Nusikalstamos grupuotės

dalyviai buvo apsirūpinę ryšio priemonėmis, kurios buvo naudojamos tik nusikaltimų darymo metu,
nuomojo garažus, skirtus vogtiems automobiliams laikyti, buvo apsirūpinę transporto priemonėmis,
skirtomis nutempti pavogtus automobilius, bei kitomis techninėmis priemonėmis, palengvinančiomis
nusikaltimų darymą.

 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir
juridinis asmuo

 Baigtumas – nuo veikos atlikimo pradžios (formalioji sudėtis)

Subjektyvieji požymiai:

 Pakaltinamumas

 Tiesiogine tyčia
Susivienijimo veiklos dalyvis suvokia, kad jis kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvauja jo veikloje, ir
nori taip veikti.

Sprendžiant apie tai, ar asmuo suvokė save susivienijimo nariu, atkreiptinas dėmesys į tai, ar jis turėjo
naudos iš susivienijimo daromų nusikaltimų, dalyvavo grupės susirinkimuose, sprendė bendrus klausimus,
palaikė pastovius ryšius su kitais susivienijimo nariais, laikėsi grupėje nustatytos tvarkos, įnešdavo pinigus į
bendrą “fondą”, naudojosi grupės finansine ir kitokia pagalba įvairiose situacijose, praleisdavo su kitais
susivienijimo nariais laisvalaikį ir pan.

Kvalifikuojant nusikalstamą susivienijimą reikšminga yra tai, ar nusikalstamo junginio bendrininkai žino
nusikalstamo susivienijimo tikslus, kaip kiekvienas suvokia savo vaidmenį ir užduotis, bendrininkų
tarpusavio ryšius, techninį, organizacinį nusikalstamos veiklos lygį.

Dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje kaip kvalifikuojantis požymis

(LR BK 249 str. 2 d.)

Dalyvavimas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje (249 str. 2 d.) yra tuomet, kai nusikalstamas
susivienijimas turi bent vieną šaunamojo ginklo ar sprogmenų vienetą arba tam tikrą kiekį sprogstamųjų
medžiagų, kurių pakanka sprogimui, pavojingam žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, sukelti. Apie tam tikrų
daiktų priskyrimą prie šaunamųjų ginklų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų sprendžiama atsižvelgiant į
LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas (Žinios, 2002.02.06, Nr. 13 - 467), eksperto ar
specialisto išvadas.

Faktas, kad kuris nors nusikalstamo susivienijimo narys teisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą ir turėjo leidimą jį
laikyti ir nešioti, nepašalina veikos 249 str. 2 d. požymio, jeigu šie daiktai iš tikrųjų buvo skirti nusikalstamo
susivienijimo tikslams pasiekti.

Nusikalstamo susivienijimo organizavimas kaip kvalifikuojantis požymis

(LR BK 249 str. 3 d.)

Nusikalstamo susivienijimo organizavimas gali pasireikšti asmenų parinkimu, jų suvienijimu bendrai

nusikalstamai veiklai, vaidmenų susivienijimo nariams paskirstymu, nusikalstamos veiklos planų parengimu,
ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimu ir itais veiksmais.
Nusikalstamo susivienijimo organizavimas laikomas baigtu nusikaltimu atlikus bent dalį šio susivienijimo
kūrimo veiksmų (LATTS 1995 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 16 su pakeitimais ir papildymais “Dėl teismų
praktikos nagrinėjant Nusikalstamo susivienijimo (BK 227-1 str.) baudžiamąsias bylas” 3 d. p. c. Teismų
praktika. 1998. Nr. 8.).

Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – tai grupės narių sutelkimas ir nukreipimas konkrečių

nusikaltimų vykdymui, kiekvieno jų vaidmens ir funkcijų nustatymas, užduočių paskyrimas ir įsakinėjimas
kitiems nariams, vidinės tvarkos taisyklių laikymosi užtikrinimas, “lemiamo žodžio” teisės turėjimas priimant
naujus grupės narius ir sprendžiant kitus klausimus, pelno tarp susivienijimo dalyvių paskirstymas, bendrų
lėšų panaudojimo klausimų sprendimas ir pan.

Grupės vadovas gali dalyvauti nusikaltimuose ir kaip vykdytojas. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriais
ir vadovais gali būti pripažinti iš karto keli jo nariai.

Speciali nusikalstamo susivienijimo narių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis

(LR BK 391 str.)

Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas

veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir
aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas
nusikalstamas veikas.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais
nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo
susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

250str. teroro aktas

BK 250 straipsnyje numatytos normos atspindi tarptautinių aktų, skirtų kovai su terorizmu, reikalavimus.
Pagrindiniai iš jų yra:

 1997 m. Europos konvencija dėl kovos su terorizmu (Žin., 1997.01.24, Nr. 7 - 116; 1997.02.26, Nr.
17) ir ją papildantis 2003 m. gegužės 15 d. protokolas;

 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos konvencijos:

1997 m. gruodžio 15 d. Tarptautinė konvencija dėl kovos su teroristiniais sprogdinimais ir

1999 m. gruodžio 9 d. Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu (Žin.,

2003.01.24, Nr. 8 - 268).

Teroro aktas (BK 250 str. 1 d.)

Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma v ertybė – visuomenės saugumas

 Veika:

a) sprogmenų padėjimas (turint tikslą sprogdinti) arba

b) sprogdinimas arba

c) padegimas.

Veikos padarymo vieta: a) žmonių gyvenamoji; b) darbo; c) susibūrimo ar d) viešoji vieta.

Subjektas - Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra
ir juridinis asmuo.

Sudėtis - Nusikaltimas laikomas baigtu palikus sprogmenis, sukėlus sprogimą ar gaisrą (formalioji sudėtis).

Teroro akto atribojimo nuo kitų nusikaltimų problema:

 Sukėlus sprogimą arba padegus turtą, iškyla teroro akto atribojimo nuo kitų nusikaltimų problema.

 Šią problemą nulemia tai, kad teroro akto normoje nenurodytas kaltininko siekiamas tikslas
(politinis, ekonominis, moralinis ir t.t.).

 Taigi tenka spręsti, kokią normą taikyti – teroro akto (250 str.), nužudymo, padaryto kitų žmonių
gyvybei pavojingu būdu (129 str. 2 d.), turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu (187 str. 2 d.),
turto prievartavimo panaudojant sprogmenis (181 str. 3 d.) arba kad ir viešosios tvarkos pažeidimo
(284 str.)

Teroro akto norma taikytina tik tais atvejais, kai daroma išvada apie veikos priešingumą visuomenės
saugumui.
Tokią išvadą įmanoma padaryti, kai veika sukėlė žalą arba realų pavojų didesnio skaičiaus žmonių gyvybei ar
sveikatai, didelės vertės turtui ir turėjo ar galėjo turėti pakankamą bauginamąjį, nerimą keliantį poveikį
visuomenei.

Kaltininko paliktų sprogmenų kiekis, planuoto ar įvykusio ar planuoto sprogimo ar gaisro mastas, jų
naikinamoji jėga – yra svarbūs kriterijai, sprendžiant apie veikos pavojingumą visuomenės saugumui. Pvz.,
kokio nors svetimo daikto padegimas arba labai mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų sprogdinimas,
nekeliantis realaus pavojaus neapibrėžtam žmonių skaičiui, dar nerodo veikos pavojingumo visuomenės
saugumui. Tokiais atvejais taikytinos kitos normos.

Subjektyvieji požymiai:

 Pakaltinamumas
 Tiesioginė tyčia:

 Kaltininkas suvokia, kad palieka sprogmenis, sprogdina, ar padega, ir nori taip veikti.

 Svarbiu kriterijumi, leidžiančiu identifikuoti teroro aktui būdingą tyčią, yra kaltininko
suvokimas, kad dėl jo veikos gali nukentėti didelis ar neapibrėžtas žmonių skaičius arba gali
būti sukeltas visuomenėje rezonansas, nesaugumo jausmas, nerimas.

 Teroro akto motyvai gali būti skirtingi: kaltininkas gali veikti tiek visuomenės saugumo
pažeidimo motyvais, tiek ir dėl kitų paskatų. Sprogmenų palikimas pripažintinas teroro aktu
tik tuo atveju, kai kaltininkas turėjo tikslą sukelti sprogimą.

Kvalifikuota teroro akto sudėtis (BK 250 str. 2 d.)

 Jeigu sprogdinant arba padegant nukentėjusiajam buvo padarytas bet kokio sunkumo sveikatos
sutrikdymas arba dėl to buvo sunaikinta ar sugadinta transporto priemonė arba statinys ar statinyje
buvusi įranga, teroro aktas kvalifikuojamas pagal BK 250 str. 2 d.

 Tarp sprogdinimo ar padegimo ir kilusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšis.

 Kaltininko tyčia šiuo atveju gali būti tiesioginė ir netiesioginė, apibrėžta ir neapibrėžta. Esant
tiesioginei tyčiai, kaltininkas, sprogdindamas ar padegdamas numato, kad dėl to bus sunaikinta ar
sugadinta transporto priemonė arba statinys ar statinyje buvusi įranga, ir šių padarinių nori. Esant
netiesioginei tyčiai, kaltininkas šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Kvalifikuota teroro akto sudėtis (BK 250 str. 3 d.)

 BK 250 str. 3 d. numato atskirą teroro akto nusikaltimo sudėtį, kurią gali sudaryti šios alternatyvios
veikos:

 a) pastato ar įrenginio sprogdinimas, padegimas arba kitoks sunaikinimas ar sugadinimas, jeigu tai
sukėlė pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai;

 b) radioaktyviųjų, biologinių ar cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų

paskleidimas.

 Inkriminuojant BK 250 str. 3 d., yra būtina išvada apie tiesioginę arba netiesioginę kaltininko tyčią,
t.y. kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, numatė keliamą pavojų daugelio žmonių gyvybei ir
sveikatai, ir norėjo šių padarinių arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kvalifikuota teroro akto sudėtis (BK 250 str. 4 d.)

BK 250 str. 4 d. taikoma esant šiems atvejams:

 a) kai buvo sprogdinamas, padegtas arba kitaip sunaikintas ar sugadintas strateginės reikšmės
objektas;

 b) kai dėl sprogdinimo ar padegimo, arba pastato ar įrenginio sunaikinimo ar sugadinimo, taip pat
dėl radioaktyviųjų, biologinių ar cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų
paskleidimo atsirado sunkių padarinių.

 Inkriminuojant BK 250 str. 4 d. būtina yra išvada, kad kaltininkas bent bendrais bruožias suvokė
sprogdinamo, padegamo arba kitaip naikinamo ar gadinamo objekto padidintą reikšmę visuomenės
gyvenimui, arba numatė sunkių padarinių atsiradimo galimybę bei šių padarinių norėjo (tiesioginė
tyčia) ar jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Bendrininkavimo teroro aktui padaryti normos (BK 250 str. 5 ir 6 d.)

Pagal BK 250 str. 5 d. atsako asmenys, kurie atliko bent vieną iš šių veikų: a) bendrininkų grupės ar
organizuotos grupės teroro aktui padaryti kūrimas; c) dalyvavimas tokios grupės veikloje; d) tokios grupės
finansavimas arba materialinės ar kitokios paramos tokiai grupei teikimas.

Pagal BK 250 str. 6 d. atsako asmenys, kurie atliko bent vieną iš šių veikų: a) teroristinės grupės kūrimas; b)
dalyvavimas tokios grupės veikloje; c) tokios grupės finansavimas arba materialinės ar kitokios paramos
tokiai grupei teikimas

Terorizmo kurstymo kriminalizavimo pagrindas tarptautinėje teisėje

Varšuvoje 2005 m. gegužės 16 d. priimtos Europos Tarybos konvencija dėl terorizmo prevencijos 5
straipsnis:

1.   Šioje Konvencijoje „atviras kurstymas įvykdyti teroristinį nusikaltimą" reiškia viešų pareiškimų platinimą
arba kitokią sklaidą turint kėslą sukurstyti įvykdyti teroristinį nusikaltimą, kai toks elgesys - nepriklausomai
nuo to, ar jis tiesiogiai propaguoja teroristinius nusikaltimus - sukelia pavojų, kad gali būti įvykdytas vienas
arba keli tokie nusikaltimai.

2.   Kiekviena Šalis imasi reikalingų priemonių, kad neteisėtas ir apgalvotas viešas kurstymas įvykdyti
teroristinį nusikaltimą, kaip jį apibrėžia 1 punkto nuostatos, vidaus teisėje būtų kvalifikuojamas kaip
baudžiamasis nusikaltimas.

Terorizmo kurstymas (BK 2501 str.)

Pagal 2501 str. kvalifikuojamas viešas pareiškimas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kursto kitus asmenis
padaryti nusikaltimus, kurie pagal tarptautines konvencijas priskiriami prie teroristinių.

Kurstančiu gali būti pripažintas pareiškimas, kuriame kitiems asmenims siūloma padaryti tokį nusikaltimą,
žadamas atlyginimas už tai, išreiškiamas pritarimas tokio nusikaltimo padarymui, reklamuojamas tokio
nusikaltimo padarymas ir pan.
Objektyvieji požymiai

 Įstatymo saugoma vertybė – visuomenės saugumas

 Veika – dvi alternatyvos:

 1) viešas pareiškimas, kuris skatina ar kursto teroro aktą ar kitus su terorizmu susijusius
nusikaltimus (Viešas - reiškia skirtas plačiam (neapibrėžtam) asmenų ratui. Pvz., kalbant
 mitinge, susirinkime, per radiją, televiziją, platinant spaudoje, internete, kūriniuose. Ne
viešas terorą kurstantis pareiškimas gali sudaryti rengimosi padaryti teroro aktą stadiją.)

 Pareiškimo būdai - žodžiu, raštu ar panaudojant visuomenės informavimo

priemonę

 2) teroro akto aukų niekinimas

Teroro akto aukų niekinimas – tai bet kokie veiksmai, kuriais išreiškiamas nepagarba teroro akto aukoms
džiūgaujant dėl jų mirties ar kitos jiems ar jų artimiesiems padarytos žalos. Tokie veiksmai gali pasireikšti
tiek niekinamojo pobūdžio žodiniais ar rašytiniais viešais pareiškimais, piešiniais, užrašais, nuotraukų
platinimu ir pan., tiek ir fiziniu teroro akto aukų kapų ar jų kūnų išniekinimu.

 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir
juridinis asmuo

 Nusikaltimas laikomas baigtu nuo viešo pareiškimo momento ar veiksmų, kuriais niekinamos teroro
akto aukos pradžios (formalioji sudėtis)

Orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimo (BK 251 str. 1 d.) normos
pagrindai tarptautinėje teisėje

Lietuvos BK numato baudžiamąją atsakomybę už orlaivio, laivo arba stacionarios platformos

kontinentiniame šelfe užgrobimą tarptautinių konvencijų pagrindu:1 970 m. gruodžio 16 d. priimta tarptautinė
Hagos konvencija dėl kovos su neteisėtu orlaivių užgrobimu (Žin.1997.03.05, Nr. 19 - 417); 1998 m. kovo 10 d. Romos
konvencija dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš saugią jūrų laivybą (Žin. 2003.01.24, Nr. 8 – 266) ir šios konvencijos
Protokolas dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš stacionarių platformų kontinentiniame šelfe saugą (Žin.
2003.01.24, Nr. 8 - 267).

Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – visuomenės saugumas oro transporto eksploatavimo,

laivininkystės bei kontinentiniame šelfe esančių platformų funkcionavimo srityse. Papildomos - žmonių
gyvybė ir sveikata, laisvė, nuosavybė, ekonominiai valstybės interesai.

Dalykas – orlaivis, laivas arba stacionari platforma kontinentiniame šelfe.

 Orlaivis - tai kiekvienas aparatas (mašina), kuris atmosferoje laikosi dėl sąveikos su oru, bet ne dėl
oro atoveikio nuo žemės paviršiaus (LR Aviacijos įstatymo 2 str. 17 p. 2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-
2066 // Žin., 2000, Nr. 94-2918) .

 Užgrobiamas gali būti bet kurios modifikacijos ir paskirties civilinis, karinis ar kitoks orlaivis
(lėktuvas, malūnsparnis, planeris ir kt.)

 Laivas – tai bet kurio tipo savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, kuris yra arba gali būti
naudojamas laivybai (2000 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas Nr.
VIII-1897 // Žin., 2000.09.07. Nr.75-2264).

 Stacionari platforma kontinentiniame šelfe - tai dirbtinė sala, įrenginys arba statinys, nuolat
pritvirtinti prie jūros dugno jo ištekliams tirti ar eksploatuoti arba kitais ekonominiais tikslais
(Protokolas dėl kovos su neteisėtais veiksmais prieš stacionarių platformų kontinentiniame šelfe
saugą // Žin. 2003.01.24, Nr. 8 - 267).

Veika - užgrobimas, t.y. neteisėtas šių objektų kontrolės užvaldymas.

Subjektas - Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra
ir juridinis asmuo.
Sudėtis Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgauna faktinę visišką ar dalinę objekto kontrolę

Užgrobimo kaip veikos galimi būdai:

 Orlaivio ar laivo valdymo kontrolės užvaldymas;
 Orlaivio ar laivo vidinės erdvės užvaldymas, tačiau nuturint galimybės daryti įtaką jų valdymui;
 Išorinės erdvės aplink orlaivį ar laivą užvaldymas, neleidžiant teisėtiems valdytojams naudoti jį pagal paskirtį;
 Orlaivio ar laivo kaip daikto pagrobimas, t.y. jo neteisėtas užvaldymas ir perkėlimas erdvėje iš jo buvimo
vietos į kitą vietą
 Stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimas gali pasireikšti kaip jos vidinės erdvės arba išorinės
erdvės aplink platformą kontrolės užvaldymas.
Pakaltinamumas
Tiesiogine tyčia
 Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai užvaldo orlaivio, laivo arba stacionarios platformos
kontinentiniame šelfe kontrolę, ir nori taip veikti.
 Kaltininko motyvai ir tikslai veikos kvalifikavimui pagal BK 251 str. reikšmės neturi, tačiau
gali rodyti, kad kaltininkas, be orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame
šelfe užgrobimo, padarė, rengėsi ar pasikėsino padaryti dar ir kurį nors kitą nusikaltimą,
pvz., teroro aktą (BK 250 str.), žmogaus pagrobimą įkaitu (BK 252 str.), neteisėtą valstybės
sienos perėjimą (BK 291) str. ir kt.

Kvalifikuotos orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe užgrobimo nusikaltimo
sudėtys (BK 251 str. 2-4 d.)

 BK 251 str. 2 dalis taikoma, jeigu kaltininkas, užgrobdamas objektą, panaudojo fizinį smurtą ar
grasino jį panaudoti (tuoj pat arba ateityje).
 BK 251 str. 3 dalis taikoma, kai objektas buvo užgrobtas, panaudodamas šaunamąjį ginklą,
sprogmenį ar kitą orlaivio arba laivo įgulos ar keleivių arba stacionarioje platformoje
kontinentiniame šelfe esančių asmenų gyvybei ar sveikatai pavojingą priemonę (peilį, durklą,
kastetą ir pan.).
 BK 251 str. 4 d. taikoma, kai orlaivio, laivo arba stacionarios platformos kontinentiniame šelfe
užgrobimas sukėlė incidentą, avariją ar kitus labai sunkius padarinius.

Žmogaus pagrobimas įkaitu (BK 252 str.)

Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – visuomenės saugumas. Papildomos - žmogaus laisvė ir sveikata.
Nukentėjusysis – bet kurios lyties ir amžiaus žmogus
Veika susideda iš šių būtinų elementų:
a) žmogaus pagrobimas ir jo laikymas nelaisvėje tam tikroje vietoje;
b) reikalavimu iš tarptautinės viešosios organizacijos, valstybės ar jos institucijos atlikti kokį nors veiksmą ar
nuo jo susilaikyti kaip įkaito paleidimo sąlyga.
Reikalavimas trečiajai šaliai gali būti įvairaus turinio: politinis, ekonominis, asmeninis ir kt. Jis gali būti
pareikštas žodžiu, raštu arba bet kuria kita informacijos perdavimo forma. Reikalaujama gali būti teik
aktyvių veiksmų (paleisti kalintį žmogų, suteikti tam tikrai teritorijai autonomiją, atšaukti tam tikrą valstybės
institucijos sprendimą ir pan.), tiek ir susilaikymo nuo jų (neišduoti kaltininko kitai valstybei, nebetęsti tam
tikro objekto statybų ir pan.). Reikalavimas gali būti tiek neteisėtas, tiek ir susijęs su savo realios ar tariamos
teisės įgyvendinimu. Reikalavimo adresatu gali būti tik tarptautinė viešoji organizacija, valstybė (tiek
Lietuvos Respublika, tiek užsienio valstybė) ar jos institucijos.
Jeigu reikalavimas nukreiptas kitam adresatui, pvz., fiziniam asmeniui, įmonei ar jos vadovybei, BK 252 str.
netaikytinas. Tokiais atvejais veika, atsižvelgiant į reikalavimo turinį, kvalifikuojama kaip žmogaus veiksmų
laisvės varžymas (BK 148 str.), turto prievartavimas (BK 181 str. 2 d.), savavaldžiavimas (BK 294 str. 2 d.) ar
kt.
Tais atvejais, kai kaltininkas, pagrobęs įkaitą, verčia tarptautinę viešąją organizaciją, valstybę ar jos
instituciją suteikti jam ar kitam asmeniui turtinę naudą, veika kvalifikuotina kaip idealioji žmogaus
pagrobimo įkaitu (BK 252 str.) ir turto prievartavimo (BK 181 str. 2 d.) sutaptis.

Pagrobimu pagal BK 252 str. prasmę laikytinas bet koks neteisėtas žmogaus laisvės atėmimas (tiek
perkeliant jį erdvėje, tiek ir sulaikant jo buvimo vietoje). Svarbiausia, kad šis veiksmas leidžia kaltininkui
pareikšti reikalavimą trečiajai šaliai ir susieti šio reikalavimo įvykdymą su įkaito paleidimu.
Subjektas - Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra
ir juridinis asmuo.
Sudėtis- Baigtumas - kai kaltininkas, pagrobęs įkaitą, viena ar kita forma pareiškia reikalavimą trečiajam
asmeniui (formalioji sudėtis).

Pakaltinamumas
Tiesiogine tyčia.
 Kaltininkas supranta, kad neteisėtai atimdamas laisvę kitam žmogui, reikalauja iš
tarptautinės viešosios organizacijos, valstybės ar jos institucijos atlikti kokį nors veiksmą ar
nuo jo susilaikyti kaip įkaito paleidimo sąlyga, ir nori taip veikti.
 Veikos motyvai ir tikslai gali būti įvairūs ir nusikaltimo kvalifikavimo nekeičia.

Žmogaus pagrobimo įkaitu (BK 252 str.) antrosios nusikaltimo sudėties

Objektyvieji požymiai
 Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) – visuomenės saugumas. Papildomos - žmogaus laisvė ir
sveikata.
 Nukentėjusysis – bet kurio amžiaus žmogus
 Veika susideda iš šių būtinų elementų:
 a) žmogaus pagrobimas ir jo laikymas nelaisvėje tam tikroje vietoje;
 b) reikalavimas sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo;
Reikalavimas sudaryti sąlygas išvengti sulaikymo gali būti pareikštas tiek konkretiems valstybės
tarnautojams, atliekantiems sulaikymą, tiek ir valstybei apskritai, pašaliniams asmenims.
Reikalaujama gali būti automobilio, lėktuvo, sraigtasparnio, kuriais kaltininkas galėtų pasprukti, ginklo, kurį
turi pareigūnas, kad paskui turint šį ginklą būtų įmanoma pabėgti. Gali būti reikalaujama tiesiog netrukdyti
pasišalinti iš įvykio vietos ir pan.
 c) grasinimas tuoj pat nužudyti ar sužaloti pagrobtą žmogų, jei tokios sąlygos nebus
sudarytos
Grasinimas nužudyti ar sužaloti įkaitą gali pasireikšti žodžiu, raštu arba veiksmu. Apie grasinimo turinį
sprendžiama atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir kontekstą. Apie tai, kad grasinama nužudyti ar sužaloti ne
ateityje, o tuoj pat, sprendžiama ne iš to, kada kaltininkas žada nužudyti ar sužaloti įkaitą (dabar ar kiek
vėliau), bet iš to, kad jis bet kurią akimirką gali tai padaryti.
 Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsakomybės subjektu yra ir
juridinis asmuo.
 Baigtumas – momentas, kai kaltininkas, pagrobęs įkaitą, viena ar kita forma informavo kitą asmenį
apie tai, kad jeigu nebus sudarytos sąlygos išvengti sulaikymo, jis tuoj pat nužudysiąs ar sužalosiąs
įkaitą (formalioji sudėtis).

Pakaltinamumas
Tiesiogine tyčia.
  Kaltininkas supranta, kad neteisėtai atimdamas laisvę kitam žmogui ir grasindamas jį tuoj
pat nužudyti, reikalauja iš trečiosios šalies sudaryti jam sąlygas išvengti sulaikymo, ir nori
taip veikti.
 Veikos motyvu laikytinas siekimas išvengti teisėto sulaikymo. Jeigu asmuo, pagrobdamas
kitą žmogų, siekia išvengti akivaizdžiai neteisėto laisvės atėmimo sau, BK 252 str.
netaikytinas. Tokiais atvejais, nesant aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, jis gali
atsakyti už neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.).

 BK 252 str. 2 d. taikoma, kai kaltininkas pagrobė ar laikė pagrobtus du ar daugiau žmonių.
 Nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip
pat nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, padaryti įkaitų atžvilgiu
(nužudymas, sveikatos sutrikdymas, plėšimas, išžaginimas ir t.t.), kvalifikuojami atskirai.
 Tuo tarpu neteisėtas laisvės atėmimas (146 str.), svetimo vaiko pagrobimas (156 str.), grasinimas
(145 str.), įžeidimas (155 str.), padaryti pagrobiant žmogų įkaitu, atskirai nekvalifikuojami.