Professional Documents
Culture Documents
ფიზიკაi II
ფიზიკაi II
(38.1)
dp1 = F + F
dt 21 2
gantolebaTa orive mxare veqtorulad gavamravloT
Sesabamis radius-
F F veqtorebze:
d r1 p1
12 21
m1 m2
dt = r1 F12
+
r1 F1
d r2 p2 = r F + r F
r1 r2
0 dt
2 21 2 2
y d
saS = ,= , (40.2)
t dt
kuTxuri aCqareba
saS = ,
t
d d 2
B d = = 2 , (40.3)
dt dt
R brunviTi
A
moZraobisas sxeulis
nebismieri nawilakis
r
kuTxuri siCqare da
x kuTxuri aCqareba drois
z a. mocemuli momentisTvis
erTnairia, xolo wiriTi
B siCqarisa da wiriTi
d
R A
b.
naxazi 40.1
aCqarebis mniSvnelobebi brunvis RerZis mimarT
wertilis mdebareobazea damokidebuli. marTlac,
d dR
= = = R , a = R , a n = R ,
2
dt dt
sxeulis nawilakis wiriTi siCqare da aCqareba miT
metia, rac ufro daSorebulia igi brunvis RerZs.
Tu sxeulis brunva Tanabaria, visargeblebT
periodis T da sixSiris ν cnebebiT.
mivaqcioT yuradReba im garemoebas, rom
brunviTi moZraobis formulebi analogiuria
gadataniTi moZraobis formulebis, Tu movaxdenT
Semdeg cvlilebebs – x ~ , ~ , a ~ . aqedan
gamomdinare, gadataniTi moZraobis gantolebebSi
($7) saTanado SecvlebiT SegviZlia miviRoT mbrunavi
sxeulis kinematikuri gantolebebi:
Tanabarcvladi a = const Tanabarcvladi = const
= 0 + at = 0 + t
+ +
saS = 0
saS = 0
2 2
at 2
t 2
x = x0 + 0 t + = 0 + 0 t +
2 2
−
2 2
− 02
2
x = x0 + 0
= 0 +
2a 2
R R1
R2
IC =
1
2
mR 2 IC =
1
2
(
m R1 + R2
2 2
)
R2 R
R
R1
2
L 0 − 2,6
Sesabamisad M = = = −0,37nm.
t 7
m2
( )2 I 2
i i 2
Wkin = i i = i
= mi Ri2 = . (43.1)
i 2 2 i 2
Tu RerZi damagrebuli ar aris, maSin sxeulis
kinetikuri energiis gamoTvla sakmaod rTulia.
amocana martivdeba, Tu masaTa centrze gamavali
RerZis irgvliv mbrunavi sxeuli asrulebs brtyel
gadataniT moZraobas anu, rodesac sxeulis nawila-
kebi paralelur sibrtyeebSi moZraobs, mag. cilind-
ris, an borblis gorva sibrtyeze. aseT SemTxvevaSi
sxeulis kinetikuri energia tolia masaTa centris
gadataniTi moZraobisa da am centrze gamavali
RerZis mimarT brunvis kinetikur energiaTa jamis:
m C2 I C 2
Wkin = + (43.2)
2 2
muSaoba, romelsac asrulebs sxeulze modebuli
Zala misi brunvisas uZravi RerZis irgvliv,
gamoiTvleba formuliT:
I 2 I 2
A12 = Wkin = 2 − 1 (43.4)
2 2
simZlavre, ki tolia:
dA
P= = M (43.5)
dt
mgh1 = +C
2 4 4 ,
2 4 R
gh
saidanac C = 2 = 2 = 16 m/wm.
3
amocana 43.2. 12kg masis rgoli, romlis
radiusia 0,4m, brunavs misi sibrtyis marTobulad
simetriis centrze gamavali RerZis irgvliv 10br/wm
sixSiriT. ra droSi gaCerdeba igi masze
damamuxruWebeli Zalis 30n.m mabrunebeli momentis
moqmedebiT?
amoxsna: (43.4)-is Tanaxmad
AA A = − M = − M 2 BN (1)
sadac = −2 BN =2N rgolis damuxruWebis
momentidan gaCerebamde Semowerili kuTxea, N - am
droSi brunvaTa ricxvi. meore mxriv
(43.5)-is gamoyenebiT:
I22 I12 I12 m R 2 4 2 2
A= − =− =− (2)
2 2 2 2
(1) da (2)-is gatolebiT vRebulobT:
mR 2 2 12 0,16 100 3,14
N= = = 20
M 30
meore mxriv N = t , saidanac rgolis damuxruWebis
dro t = N / = 20 / 10 = 2wm.
amocana 45.1. M M masisa da R radiusis disko
exeba h<R simaRlis safexurs. ra minimaluri
sididis Zala unda movdoT diskos RerZs
horizontaluri
R
F mimarTulebiT, rom is
R-h avitanoT Semdeg safexurze?
h 0 amoxsna: diskos
asatanad kibeze, kibis
P
safexuris 0 wertilis
mimarT Zalis mabrunebeli momenti toli, an meti
unda iyos simZimis Zalis mabrunebeli momentisa 0
wertilis mimarT. radgan amocanis pirobis Tanaxmad
saWiroa Zalis minimaluri mniSvnelobis gansazRvra,
amitom gavutoloT aRniSnuli momentebi:
F ( R − h) = P R 2 − ( R − h) 2
, sadac
a m o c a n e b i:
1. borbali t drois ganmavlobaSi kuTxiT
Semobrunda, romelic drois mixedviT Semdegi
kanoniT icvleba: = 5,0t + 3,0t 2 − 4,5t 4 . izomeba
radianebSi, t-wamebSi. risi tolia: 1) borblis
saSualo siCqare; 2) 2wm-dan 3wm-mde drois SualedSi
saSualo kuTxuri aCqareba? (pasuxi: -280rad/wm, -
340rad/wm2)
2. amocana 1-Si gamoTvaleT myisi kuTxuri siCqarisa
da aCqarebis mniSvnelobebi t=3wm-Tvis. (pasuxi: -
463rad/wm, -480rad/wm2)
3. 20sm radiusis borblis TanabaraCqarebuli
brunvisas 3,6wm-Si sixSire izrdeba 80br/wT-dan
300br/wT-mde. gamoTvaleT borblis kuTxuri aCqareba.
ipoveT borblis ganapira wertilis wiriTi
aCqarebis mxebi da normaluri mdgenelebi t=2wm-Tvis.
(pasuxi: 6,4rad/wm2, 1,3m/wm2, 90m/wm2)
4. nawilakis radius-veqtoria r = 2,5 j + 3k . masze
modebulia F = 30k n Zala. gamoTvaleT am Zalis
momenti 0x RerZis mimarT. (pasuxi: 75n.m)
5. ori nawilaki imyofeba magidis kidesTan
erTmaneTisgan manZilze. m masis nawilaki iwyebs
Tavisufal vardnas. koordinatTa saTave SeuTavseT
magidaze darCenil nawilaks, CawereT vardnil
nawilakis impulsis momentis da masze moqmedi
Zalis momentis droze damokidebuleba (pasuxi:
mgt , mg )
6. gamoTvaleT amocana 44.2-Si precesiis siCqare, Tu
RerZis Tavisufal boloze moaTavses sxeuli,
romlis masa diskos masis naxevris tolia. (pasuxi:
44rad/wm)
7. avtomobilis Zravis mqnevara wuTSi 4000 brunvisas
aviTarebs 280nm Zalis moments. gamoTvaleT Zravis
simZlavre cxenis ZalebSi (1cx.Z = 736vt). (pasuxi:
159,2cx.Z)
8. 1m radiusisa da 200kg masis disko brunavs 6br/wm
sixSiriT. rogor Seicvleba brunvis sixSire, Tu
diskos centrSi mdgomi 20kg bavSvi diskos kidesTan
gadainacvlebs? (pasuxi: Semcirdeba 1br/wm-iT)
9. 2kg masis da 20sm diametris erTgvarovani cilin-
dri brunavs simetriis RerZis irgvliv 1200br/wT
sixSiriT. ra droSi SeaCerebs mas 0,14n.m Zalis
momenti? (pasuxi: 9wm)
13. 100kg masis cilindruli milis Siga da gare
radiusebia 60sm da 80sm. simetriis RerZis irgvliv
misi brunvis gantolebaa: =4-2t+1,5t2. gamoTvaleT
mabrunebeli momentis da simZlavris mniSvnelobebi
t=0; 3wm-sTvis. (pasuxi: 15nm; -30vt; 60vt)
14. 150kg masis cilindruli formis lilvi romlis
radiusia 10sm brunavs simetriis RerZis irgvliv
1800br/wT siCqariT. ra ZaliT unda imoqmedos mis
zedapirze samuxruWe xundma, rom igi gaCerdes 30wm-
Si. xaxunis koeficientia 0,6. gamoTvaleT
Sesrulebuli muSaoba. (pasuxi: 78,5n; -13,3kj)
15. ori erTnairi masaliT damzadebuli erTnairi
sisqis disko, romelTa radiusebia 20sm da 30sm,
brtyeli zedapirebiT devs erTmaneTze, ise rom
gaaCniaT saerTo simetriis RerZi. gamoTvaleT
sistemis inerciis momenti am RerZis mimarT, Tu maTi
saerTo masaa 200kg. (pasuxi: 7,5kg.m2)
17. 100kg.m2 inerciis momentis mqone mqnevaras brunvis
gantolebaa =2+10t-2,5t2 . CawereT mabrunebeli
momentisa da simZlavris droze damokidebuleba da
gamoTvaleT misi mniSvneloba 1,5wm-sTvis. (pasuxi:
M=const; P=-500(10-5t); -500n.m; -1250 vt.)
19. 1m radiusisa da 100kg.m2 inerciis momentis disko
inerciiT brunavs 17br/wT sixSiriT. rogor
Seicvleba brunvis sixSire, Tu diskos centrSi
myofi 70kg masis adamiani (CaTvaleT nivTier
wertilad) gadainacvlebs diskos kideze. (pasuxi:
7br/wT-iT Semcirdeba)
20. 120kg.m2 inerciis momentis mqnevaras brunviTi
moZraobis gantolebaa =2+36t-3t2. ipoveT mqnevaraze
moqmedi Zalebis saSualo simZlavre mis gaCerebamde.
(pasuxi: 12,66 kvt)
21. 100kg masis da 20sm diametris erTgvarovani
cilindri brunavs simetriis RerZis irgvliv 12br/wm
sixSiriT. ra droSi SeaCerebs mas samuxruWe xundi,
Tu igi mis zedapirze moqmedebs 30n ZaliT. xaxunis
koeficienti 0,4-is tolia. (pasuxi: 18,8wm)
22. uZravi saqani, romlis inerciis momentia 50kg.m2,
30n.m Zalis momentis moqmedebiT iwyebs
TanabaraCqarebul moZraobas. gansazRvreT 8wm-saTvis
misi kinetikuri energia. (pasuxi: 345,6j).
25. 0,1m radiusis wriuli formis blokze
gadadebuli zonaris boloebze mimagrebulia 0,3kg
da 0,32kg masis tvirTebi. msubuqi tvirTi imyofeba
1m-iT qveviT. tvirTebis gaTavisuflebidan 2wm-Si
isini erT doneze aRmoCnda, ipoveT blokis inerciis
momenti da masa. (pasuxi: 1,8.10-3kg.m2; 0,36kg)
28. 4,6kg masis da 6sm radiusis cilindri brunavs
simetriis RerZis irgvliv 1500br/wT sixSiriT.
ipoveT misi impulsis momenti da Zalis momenti
romelic saWiroa mis gasaCereblad 7wm-Si. (pasuxi:
1,3kg.m2/wm: -02n.m).
29. 4m sigrZis da 300 daxrilobis sibrtyidan
srialis gareSe mogoravs birTvi. ipoveT misi
centris saSualo wiriTi siCqare da Camogorebis
dro. (pasuxi: 2,7m/wm; 1,5wm).
30. 103 m/wm siCqariT horizontalurad gasrolili
10g masis cilindruli formis tyvia brunavs grZivi
RerZis irgvliv 2500br/wm sixSiriT. tyviis
diametria 10mm. gamoTvaleT misi sruli kinetikuri
energia. (pasuxi: 5,15kj)
31. mili, romlis Siga da gare radiusebia 2sm da
3sm, msaxveli-50sm, simkvrive 2,7.103 kg/m3 srialis
gareSe migoravs horizontalur zedapirze. misi
RerZis wiriTi siCqarea 1m/wm. gamoTvaleT milis
kinetikuri energia. (pasuxi: 1,7j)
32. horizontalur sibrtyeze mogoravs birTvi. misi
sruli kinetikuri energia 28j. gansazRvreT birTvis
brunviTi da gadataniTi moZraobis kinetikuri
energiebi. (pasuxi: 20j; 8j)
33. rgolma, romelic migoravda horizontalur
sibrtyeze 4m/wm siCqariT, miaRwia 300 daxrilobis
sibrtyes. ra manZilze agordeba igi daxril
sibrtyeze. (pasuxi: 13,2m)
leqcia 8 §46. rxeviTi moZraobis tipebi
rxeviTi moZraoba ewodeba iseT process,
romelic drois gansazRvruli intervalebis Semdeg
zustad an miaxloebiT meordeba.
fizikuri bunebidan gamomdinare ganasxvaveben
meqanikur, eleqtromagnitur, eleqtromeqanikur
rxevebs.
meqanikur rxevaSi igulisxmeba sxeulis
ganmeorebadi moZraoba erTsa da imave traeqtoriaze
xan erTi xan meore mimarTulebiT.
misi magaliTebia frinvelis frTebis, siTburi
manqanis dguSis, gitaris simis, miwisZvris dros
dedamiwis qerqis moZraoba, aseve TviTmfrinavis
frTebis vibraciebi. romelmac SesaZloa dasaSveb
zRvars gadaaWarbos da katastrofuli Sedegebi
gamoiwvios. aseT SemTxvevebSi aucilebelia Sesa-
bamisi usafrTxoebis zomebis miReba.
imisTvis, rom sxulma, an sxeulTa sistemam
Seasrulos rxeviTi moZraoba, saWiroa
dakmayofilebuli iyos ori piroba:
1. sistemas unda gaaCndes mdgradi wonasworobis
mdgomareoba, anu wonasworobis mdgomareobidan
gamoyvanisas unda aRiZras sistemis gadaxris
proporciuli da wonasworobis mdgomareobisken
mimarTuli Zala, aseT Zalebs kvazidrekad
(drekadobis msgavs) Zalebs uwodeben.
2. winaaRmdegobis Zalebi mcire unda iyos, raTa
rxeva aRiZras da swrafad ar miilios.
merxev sistemaze ganxorcielebuli
zemoqmedebis xasiaTis mixedviT arCeven Tavisufal
(sakuTar) da iZulebiT rxevebs.
Tavisufali ewodeba rxevas, romelic
mimdinareobs sistemaze erTxel miniWebuli energiis
xarjze.
magaliTad Zafze dakidebuli burTulis
moZraoba erTjeradi msubuqi biZgis an
wonasworobidan mcire gadaxris Semdeg.
winaaRmdegobis Zalebis arsebobis gamo merxev
sistemaze miwodebuli energia rxevis procesSi
xmardeba winaaRmdegobis daZlevas, ris gamoc
Tavisufali rxevebi TandaTan sustdeba da wydeba.
Tavisufali rxevis idealizirebul SemTxvevas
warmoadgens harmoniuli rxeva.
harmoniuli rxeva aris sistemis Tavisufali
rxeva garemoSi, romlis winaaRmdegobis Zalebi
ugulebelyofilia.
aseT SemTxvevaSi rxeviTi moZraobis maxasiaTebeli
sidideebi – koordinatebi, siCqare, aCqareba – droSi
kosinusis (an sinusis) harmoniuli kanonis mixedviT
icvleba. rxeviTi moZraobebi, drois SezRudul Sua-
ledSi, Zalian axlosaa harmoniulTan.
iZulebiTi iseT rxevaa, romelic warmoebs
garedan periodulad miniWebuli energiis xarjze.
rTuli rxeviTi moZraobis Seswavla
martivdeba imiT, rom is SeiZleba ganvixiloT
rogorc swrafad krebad harmoniul rxevaTa jami,
rac saSualebas iZleva SemovifargloT mxolod
ramodenime wevriT.
Cven SeviswavliT erTganzomilebian meqanikur
rxevebs, anu roca merxevi sistemis mdebareoba
ganisazRvreba erTi koordinatiT.
naxazi 47.1.
aRZruli drekadobis Zala F = −kx birTvs mianiWebs
d 2x
ax = aCqarebas. niutonis II kanonis Tanaxmad,
dt 2
max = −kx , sadac m birTvis masaa, xolo k -
d 2x
zambaris sixiste. e.i., m + kx = 0 , anu
dt 2
d 2x
2
+ 02 x = 0 , (47.3)
dt
k
sadac 0 = (47.4)
m
(47.3) wrfivi, erTgvarovani, meore rigis dife-
rencialur gantolebas, romlis amonaxsnic, anu x
wanacvlebis droze damokidebuleba, rxevis
periodulobis gamo, Caiwereba uwyveti perioduli
funqciis kosinusis (an sinusis) saxiT:
x = X 0 cos(0t + ) . (47.5)
am gantolebas ganvixilavT momdevno paragrafSi.
2. maTematikuri saqani
fizikaSi saqans uwodeben nebismier myar
sxeuls, romelsac simZimis Zalis moqmedebiT
SeuZlia Seasrulos rxeviTi moZraoba uZravi
wertilis an RerZis mimarT.
ganasxvaveben maTematikur da fizikur saqans.
maTematikuri saqani warmoadgens grZel,
uwonad, uWimvad Zafsa da masze
Camokidebuli nivTieri wertilis
erTobliobas (wonasworobis
mdebareobis maxloblobaSi
merxev nivTier wertils
oscilators uwodeben). mis
wonasworul mdebareobas
SevuTavsoT aTvlis 0 wertili. am
N
mdebareobidan mcire gadaxra – x
x warmoadgens im rkals, romelzec
x
imoZravebs nivTieri wertili (nax.
Pn P
0
P
naxazi 47.2.
47.2). masze moqmedi simZimis P Zalis normaluri
mdgeneli Pn kompensirebulia Zafis drekadobis N
ZaliT. winaaRmdegobis ZalTa ugulebelyofis
SemTxvevaSi sistemaSi imoqmedebs mxolod simZimis
Zalis mxebi mdgeneli P . niutonis II kanonidan
gamomdinare
d 2x
P = max = m ;
dt 2
x
nax. 47.2-is Tanaxmad ki P = P sin = −mg .
minusi mivuTiTebs rom P yovelTvis gadaxris
sapirispirodaa mimarTuli. formulidan
mg
P = − x Cans, rom P maTematikurad F = −kx -is
mg
analogiuria k = , anu warmoadgens kvazidrekad
Zalas. P -s mniSvnelobis gaTvaliswinebiT niutonis
d 2 x mg
II kanoni miiRebs saxes: m + x = 0 . anu
dt 2
d 2x
2
+ 02 x = 0 , sadac (47.6)
dt
g
0 = . (47.7)
(47.6) identuria (47.3)-is, ris gamoc misi
amonaxsni aseve moicema (47.5) formuliT.
3. fizikuri saqani
fizikuri saqani iseTi merxevi sxeulia,
romlis nivTier wertilad warmodgena masis
ganfenilobis gamo SeuZlebelia.
nax. 47.3-ze mocemul fizikuri saqans SeuZlia
rxevis Sesruleba 0
wertilSi gamavali,
0 naxazis sibrtyis marTo-
/ buli RerZis mimarT.
r
rxevis Seswavla
mosaxerxebelia brunviTi
moZraobis dinamikis
C gantolebis gamoyenebiT
0/
M = I , sadac I−
sxeulis inerciis
momentia 0 wertilze
P
gamavali RerZis mimarT,
naxazi 47.3. d 2
= 2 − kuTxuri aCqare-
dt
baa, M = − P = − mgr sin ( − Zalis mxaria) simZimis
Zalis momentia imave RerZis mimarT. maSasadame,
d 2
+ mgr sin = 0 .
I
dt 2
mcire gadaxrebis gamo sin da vRebulobT:
d 2
2
+ 02 = 0 , (47.8) sadac
dt
mgr
0 = (47.9)
I
(47.8) analogiuria (47.3)-is, ris gamoc misi
amonaxsni (47.5)-is msgavsad moicema Semdegi saxiT:
= 0 cos(0t + ) . (47.10)
periodia , amitom
Wp,Wk W
W Wpot , Wkin , -is
Wk periodia T , anu
2
Wp erTi sruli rxevis
dros TiToeuli
T/2 t maTgani orjer asw-
64.1.naxazi rebs srul
48.2. cvlilebas.
harmoniulad merxev sistemaSi winaaRmdegobis
Zalebis ar arsebobis gamo sruli meqanikuri
energia inaxeba. marTlac,
mX 0 02
2 2
cos 2 ( 0 t + ) + sin 2 ( 0 t + )
kX 0
W = Wpot + Wkim =
2 2
(47.4)-is Tanaxmad, k = m 0 , Sedegad vRebulobT:
2
mX 0 02
2
W = = const .
2
merxevi sistemis energia amplitudis
kvadratis proporciulia.
e.i., harmoniuli rxevis procesSi mimdinareobs
potenciuri da kinetikuri energiebis
urTierTgardaqmna. kerZod, mobrunebis wertilebSi (
x = X 0 -amplituduri gadaxra) Wkin = 0 , xolo Wpot
aRwevs maqsimums da piriqiT, wonasworobis
mdgomareobaSi gavlisas Wpot = 0 , Wkin = maq (naxazi
48.2). amasTanave, sistemis sruli meqanikuri energia
rCeba ucvleli. misi mniSvneloba damokidebulia
rxevis sawyis pirobebze da sistemis parametrebze.
amocana 48.1. harmoniuli rxevis gantolebaa
5
x = 0,024 cos t + , x izomeba metrobiT, xolo t
4 6
wamebSi. vipovoT: rxevis periodi da sixSire; t = 0
momentisTvis gadaxra, siCqare da aCqareba.
amoxsna: (48.1) formulis Tanaxmad:
5
1. 0 = , (48.2)-is Tanaxmad ki
4
2 4 2 8 5
T= = = = 1,6 wm, = 0,6 hc.
0 5 5 8
2. xt =0 = 2,4 cos = 0,024 0,87 = 0,021 m. (48.1)-is Tanaxmad,
6
5
t =0 = −0,024 sin = −3 0,5 = −0,047 m/wm.
4 6
5
2
2
tg = 2 . (50.4)
0 − 2
(50.3)-is Tanaxmad, sistemis damyarebuli iZulebiTi
rxevis amplituda damokidebulia gare Zalis
amplitudur mniSvnelobaze, mis sixSireze da
milevis koeficientze.
ganvixiloT X 0 -is damokidebuleba gare Zalis
sixSireze. rodesac gare Zala mudmivia ( = 0 ), maSin
f0
X 0 ( =0 ) = (statikuri gadaxra) (50.5)
02
gare Zalis
X0 1 1 2 sixSiris zrdiT
rxevis
2 3 = 0 / 2 amplitudac
izrdeba da
aRwevs maqsimums –
f0/ω02 3 am movlenas
rezonansi
ewodeba, Sesabamis
0 ω2rez ω1rez ω sixSires ki
naxazi 50.2. rezonansuli
sixSire. sixSiris
Semdgomi zrdisas amplituda iwyebs Secirebas da,
roca → , X 0 → 0 -
rezonansis dros amplitudis mniSvnelobis
sapovnelad visargebloT funqciis maqsimumis pov-
dX 0
nis zogadi wesiT: = 0 , miviRebT
d =rez
2
gadatanis mimarTulebas. mis moduls k = =
talRuri ricxvi ewodeba.
amplituda ( A) – merxevi nawilakis wonasworobis
mdgomareobidan udidesi gadaxra;
intensioba (I ) – talRis gavrcelebis marTobulad
erTeulovan farTSi drois erTeulSi gadatanil
energia.
talRuri zedapiri, drois mocemul momentSi
erTnair fazaSi merxev wertilTa erTobliobaa.
talRis fronti aris drois mocemuli
momentisTvis yvelaze wina talRuri zedapiri. tal-
Ruri frontis forma damokidebulia talRis
warmoSobisa da gavrcelebis pirobebze. Tu talRis
wyaro izotropul garemoSi moTavsebuli nivTieri
wertilia, maSin talRis fronti sferuli zedapiria
da aseT talRebs sferuli ewodeba. Tu wyaros
daSoreba dakvirvebis aredan gacilebiT aRemateba
wyaros d wiriT zomas (r 10d ) , maSin talRis
fronti warmogvidgeba sibrtyis saxiT, romelic
didi radiusis mqone sferuli zedapiris nawilia.
aseT talRas brtyeli talRa ewodeba. garda amisa,
arsebobs cilindruli, elifsoiduri da sxva
talRebi.
wrfes, romelic gviCvenebs talRis
gavrcelebis anu energiis gadatanis mimarTulebas,
sxivi ewodeba. izotropul garemoSi sxivi
yovelTvis frontis marTobulia. brtyeli talRis
SemTxvevaSi sxivebi paraleluri, sferuli talRis
SemTxvevaSi ki – radialuri wrfeebia.
x
x 0 (nax.55.1), saWiroa
gaviTvaliswinoT is
z dro romelic Wirdeba
x=0 talRas x = 0 sibrtyidan
naxazi 55.1
x
am sibrtyemde mosaRwevad t = ris Sedegadac
miviRebT:
a(x, t ) = A cos((t − t ) + ) ,
maSasadame, aramSTanTqmel garemoSi x RerZis
gaswvriv mimarTuli brtyeli talRis (rogorc
ganivis, ise grZivis) gantolebaa:
x
a(x, t ) = A cos t − + . (55.2)
Tu talRa vrceldeba x RerZis sapirispirod,
maSin siCqaris gegmili uaryofiTia da gantoleba
miiRebs saxes:
x
a(x, t ) = A cos t + + (55.3)
talRuri ricxvis ganmartebis Tanaxmad, k = ,
amitom (55.2) da (55.3) asec Caiwereba:
a(x, t ) = A cos(t − kx + ) . (55.2′)
a(x, t ) = A cos(t + kx + ) . (55.3′)
Tu brtyeli talRis fronts sivrceSi
nebismieri orientacia gaaCnia, maSin Sesabamis
gantolebas eqneba Semdegi saxe:
(
)
a( x, t ) = A cos t − k r + , (55.4)
Tu talRis wertilovani wyaro moTavsebulia
erTgvarovan, izotropul garemoSi, maSin, imis gamo,
rom talRis gavrcelebis siCqare yvela
mimarTulebiT erTnairia, warmoSobili talRa
iqneba sferuli. aramSTanTqmeli garemos
SemTxvevaSi am talRis gantolebas eqneba saxe:
a(r , t ) =
A0 r A
(
cos t − + = 0 cos t − k r + , (55.5) )
r r
sadac A = A0 / r − sferuli talRis amplitudaa,
romelic aramSTanTqmel garemoSic ki manZilis
zrdiT mcirdeba. es imiT aixsneba, rom manZilis
gazrdiT izrdeba talRuri zedapiris farTobi, ris
gamoc mcirdeba erTeulovan zedapirze mosuli
energia da amplitudac.
sawyisi fazis mniSvneloba damokidebulia x-
isa da t-s sawyis mniSvnelobaTa SerCevaze.
Tu garemo mSTanTqmelia, talRaTa
gantolebebSi saWiroa e e − r −x
( )
Tanamamravlis Semo-
tana ( garemos mier mocemuli sixSiris talRis
STanTqmis koeficientia).
w= = (57.2)
V 2
garemoSi energiis gadatanis dasaxasiaTeblad
gamoiyeneba intensivoba - talRis gavrcelebis
marTobul erTeulovan farTSi drois erTeulSi
gadatanili energia:
W V 2 A2 Sx 2 A2 2 A2
I= = = = . (57.3)
St 2 St 2 St 2
intensivobis erTeulia 1vt/m2.
I ~ A2 damokidebuleba samarTliania eleqt-
romagnituri talRebisTvisac.
Tu aramSTanTqmel garemoSi vrceldeba
brtyeli talRa, radgan misi amplituda mudmivia
misi intensioba wyarodan manZilze ar iqneba
damokidebuli.
imave garemoSi sferuli talRis
gavrcelebisas, energiis mudmivobis kanonidan gamom-
dinare, r1 da r2 radiusian sferul zedapirs (nax.
57.2) unda ganWolavdes
y
erTnairi energiა
W1 / t = W2 / t . anu
S I1S1 = I 2 S2 (57.3)-dan
gveqneba:
x A12 S1 = A22 S2 ,
A1 r2
z A12 4r12 = A22 4r22 , = .
A2 r1
x x e.i., amplituda wyarodan
manZilis uku-
proporciulia. (57.3)-is
naxazi 57.1 Tanaxmad, I ~ A2 , ris gamoc
vRebulobT
2
I1 r2
r1 = (57.4)
I 2 r12
e.i., sferuli talRis intensioba
r2 aramSTanTqmel garemoSi wyarodan
manZilis kvadratis
naxazi 57.2 ukuproporciulia.
r2 300
§58. bgera
bgeriTi talRa (bgera) ewodeba im meqanikur
talRas, romelic adamianTa da cxovelTa smeniT
organoze zemoqmedebis Sedegad tvinSi iwvevs
xmaurTan asocirebul fsiqologiur process.
bgeris, rogorc meqanikuri talRis,
gavrcelebis siCqare damokidebulia garemos drekad
Tvisebebze da simkvriveze. myar da Txevad
nivTierebebs maRali drekadobis moduli gaaCnia,
ris gamoc maTSi bgeris gavrcelebis siCqare
sakmaod maRalia airebTan SedarebiT..
radgan temperaturis cvlileba iwvevs garemos
drekadi Tvisebebis cvlilebas, amitom bgeris
gavrcelebis siCqare temperaturazea damokidebuli.
dadgenilia, rom temperaturis 10 C -iT gazrdisas
siCqare saSualod 0,60m/wm-iT matulobs. amitom,
zogadad, 1 atm wnevis pirobebSi, nebismier tempera-
( )
turaze t 0C bgeris siCqare SeiZleba gamovTvaloT
Semdegi formuliT:
bg = (331+ 0,60t ) m/wm.
magaliTad, zafxulSi t = 40 0 C -ze bg = 355 m/wm-ia.
bgeris zemoqmedebis dasaxasiaTeblad Semota-
nilia ori subieqturi maxasiaTebeli, romlebic
fizikuri meTodiT SeiZleba gaizomos. eseni aris
bgeris simaRle da xmamaRloba. bgeris simaRle misi
sixSiriT ganisazRvreba, rac metia sixSire, miT
maRalia bgera. adamianis smenadobis intervali 16-
dan 20000 hercamdea. zeda sazRvari asakTan erTad
mcirdeba da 10000-mde Camodis. 20000hc-ze maRali
sixSiris bgerebs ultrabgerebi, xolo 16hc-ze
dabali sixSiris bgerebs infrabgerebi ewodeba.
bgeris xmamaRloba ganisazRvreba rxevis
amplitudiT. radgan talRis intensioba amplitudis
kvadratis proporciulia da warmoadgens fizikurad
gazomvad sidides, amitom es sidide iqna SerCeuli
bgeris xmamaRlobis dasaxasiaTeblad. adamianis
smenis organo yvelaze maRali mgrZnobiarobiT xasi-
aTdeba ~ 1000hc sixSiris bgeris mimarT. is mas
aRiqvams I 0 = 1,0 10−12 vt/m2 (smenadobis qveda zRvari)
intensiobidan dawyebuli zemoT. sxva sixSiris
bgeris aRqma iwyeba I I 0 intensiobis SemTxvevaSi.
zogadad, adamianis smenadobis normaluri
−12
diapazonia 1,0 10 2 2
vt/m -dan 1vt/m -mde. ufro meti
intensiobis SemTxvevaSi mas ewyeba nervuli sistemis
aRgznebadoba da dazianeba. amitom 1vt/m2-s tkivilis
(
SegrZnebis qveda zRvarsac uwodeben. 1,0 10 −12 1,0 )
vt/m2 diapazons normaluri smenadobis diapazoni
ewodeba.
adamianis smenis organos mgrZnobiarobis
dasaxasiaTeblad mocemuli intensiobis
(amplitudis) bgeris mimarT Semotanili iqna
xmamaRlobis donis (intensiobis donis) cneba
I
L = 10 lg . (58.1)
I0
I mocemuli bgeris intensiobaa, izomeba
decibelebSi (dcbel). aTobiTi logariTmis Semotana
ganapiroba adamianis smenadobis Zalian farTo
intervalma da masTan dakavSirebuli gaTvlebis
mouxerxeblobam.
CavweroT normaluri smenadobis diapazoni
xmamaRlobis donis Sesabamis sazRvrebSi; Tu I = I 0 ,
maSin L = 10 lg 1 = 0 ; I = 1 vt/m2, L = 10 lg 1012 = 120 dcbel.
e.i., adamianis normaluri smenadobis area (0 120)
dcbeli. cxril 58.2-Si mocemulia intensioba da
Sesabamisi xmamaRlobis donis mniSvneloba sxvada-
sxva wyaros SemTxvevaSi.
bgeriTi wyaros rxevisas, raime ubanSi haeris
SekumSva iwvevs
am ubanSi wnevis
gazrdas. haeris
molekulebs
Soris drekadi
kavSirebis gamo es wneva gadaecema mezobel ubans,
ris Sedegadac pirvel ubanSi wneva daecema,
mezobel ubanSi ki gaizrdeba. ase rom warmoiqmneba
erTmaneTis monacvle SekumSuli da gaiSviaTebuli
ubnebi, romlebic gavrceldeba mTel garemoSi
(sur.38.1). e.i. bgeris gavrceleba haerSi
dakavSirebulia haeris fenaTa SekumSva-
gafarToebasTan, rac warmoSobs wnevis damatebiT
cvlilebas mis saSualo mniSvnelobasTan SedarebiT.
bgeriTi wneva ewodeba wnevis im cvlilebas,
romelic warmoiqmneba garemoSi bgeris gavrcelebis
Sedegad.
cxadia, bgeriTi wneva saSualo wnevaze metia
“SekumSul” areSi da naklebia “gafarToebul” areSi.
bgeriTi wnevis cvlilebis sixSire bgeris
gavrcelebis sixSiris tolia. xSirad xmamaRlobis
dones (58.1) formulis nacvlad gamosaxaven
Sesabamisi bgeriTi wnevebiT:
p
L = 20 lg , (58.2)
p0
a m o c a n e b i:
3. harmoniuli rxevis sawyisi faza nulia. rodesac
merxevi wertili gadaxrilia wonasworobis
mdebareobidan 2,4sm-ze, maSin misi siCqare 3sm/wm-is
tolia, xolo 2,8sm-iT gadaxrisas 2sm/wm. ipoveT am
rxevis amplituda. (pasuxi: 3,01sm).
4. rogor Seefardeba erTmaneTs ori maTematikuri
saqanis sigrZeebi, Tu erTsa da imave droSi erTma
Seasrula 5 rxeva, meorem – 15. (pasuxi: 9).
5. 6,4m sigrZis maTematikuri saqani gadaxares
vertikalidan 90 kuTxiT da gaanTavisufles. ipoveT
rxevis amplituda da saqanis siCqare wonasworobis
mdebareobaSi gavlisas. (pasuxi: 1m; 1,25m/wm).
6. maTematikuri saqanis rxevis periodiaT0.
gamoTvaleT rxevis periodi, Tu igi moZraobs g/4
aCqarebiT 1. vertikalurad zemoT, 2. vertikalurad
qvemoT, 3. horozontalurad, 4. Tavisuflad vardeba.
2 2 1
(pasuxi: T0 ; T0 ; 4
T0 ; ).
5 3 5
7. mas Semdeg rac liftma daiwyo vertikaluri
moZraoba masSi Camokidebuli maTematikuri saqanis
rxevis periodi 1,5-jer Semcirda. gamoTvaleT
liftis aCqarebis sidide da mimarTuleba.(pasuxi:
12,5m/wm2 mimarTulia zemoT).
9. gamoTvaleT amocana 5-Si 5wm-Tvis nawilakze
moqmedi kvazidrekadi Zalis mniSvneloba. (pasuxi:
9,86.10-4n)
10. nawilaki asrulebs harmoniul rxevebs. drois t
momentisTvis misi gadaxraa 4sm. fazis orjer
gadidebis Semdeg gadaxra 6sm-ia. ipoveT rxevis
amplituda da faza am momentisTvis. (pasuxi: 6,05sm;
420)
11. nawilaki asrulebs harmoniul rxevebs. drois t
momentSi misi gadaxraa 7sm, siCqare 17sm/wm, aCqareba
63sm/wm2. ipoveT rxevis amplituda, cikluri sixSire,
periodi da faza am momentisTvis. (pasuxi: 9sm; 3wm-1;
2/3wm; 380)
12. 2kg masis nawilaki F = −3,2 cos 4t kvazidrekadi
Zalis moqmedebiT asrulebs harmoniul rxevas.
CawereT rxevis gantoleba da gamoTvaleT sistemis
sruli energia.(pasuxi: x = 0,1 cos 4t ; 0,16kj)
13. 0,2kg masis nawilakis harmoniul rxevis
gantolebaa: x = 0,1sin 4t m. gamoTvaleT masze moqmedi
kvazidrekadi Zalis sidide, maqsimaluri gadaxris
dros da roca faza 300-is tolia. gamoTvaleT
sistemis sruli energia. (pasuxi: x = 0,1 cos 4t ; 0,16kj).
15.zambaraze mimagrebuli tvirTi irxeva 0,5hc
sixSiriT. rodesac masze kidev miamagres 600g
tvirTi rxevis sixSire gaxda 0,3hc. ipoveT sawyisi
tvirTis masa. (pasuxi: 337,5g)
16. 2kg masis tvirTi mimagrebulia erTnairi 9.102n/m
sixistis paralelur zambaraze. sistema asrulebs
harmoniul rxevas. gamoTvaleT rxevis cikluri
sixSire. (pasuxi:30wm-1)
17.Rero romlis sigrZea 0,8m, masa 2kg. damagrebulia
erTi boloTi. Tavisufal boloze mimagrebulia 5kg
masis tvirTi. sistema asrulebs harmoniul rxevas
horizontaluri RerZis maxloblobaSi. gamoTvaleT
sistemis rxevis cikluri sixSire da dayvanili
sigrZe.(pasuxi: 3,2wm-1; 1,04m)
20. 12g masis tyvia ejaxeba 1,03.103n/m sixistis erTi
boloTi damagrebul zambaraze mimagrebul tvirTs
da rCeba masSi. sistema iwyebs harmoniul rxevas
0,35m amplitudiT. ipoveT tyviis siCqare.(pasuxi:
600m/wm)
21.erTi boloTi damagrebul 64n/m sixistis
horizontaluri zambaris Tavisufal boloze
mimagrebul 640g tvirTs dartymiT aniWeben 1,2m/wm
siCqares. ipoveT rxevis periodi, amplituda,
gamoTvaleT sistemis potenciuri energia drois im
momentisTvis, rodesac winasworobis
mdgomareobidan gadaxra amplitudis naxevaria.
(pasuxi: 0,63wm; 0,12m; 0,26j)
34. uZravi bgeris wyaros mier gamocemuli signalis
sixSirea 1000hc. wyaros uaxlovdeba damkvirvebeli
30m/wm siCqariT. ipoveT mis mier dafiqsirebuli
talRis sixSire. haerSi bgera vrceldeba 330m/wm
siCqariT. (pasuxi: 1090hc)
35. uZravi bgeris wyaros mier gamocemuli signalis
sixSirea 1000hc. wyaros damkvirvebeli Sordeba
30m/wm siCqariT. ipoveT mis mier dafiqsirebuli
talRis sixSire. haerSi bgera vrceldeba 330m/wm
siCqariT. (pasuxi: 910hc)
z
naxazi 6.1
WurWels (nax. 6.1.). molekulaTa Sejaxebas kedlebze
absoluturad drekadi xasiaTi aqvs. winaaRmdeg
SemTxvevaSi airis molekulaTa kinetikuri energia
da Sesabamisad temperaturac ganuwyvetliv
Seicvleboda da mdgomareoba arawonasworuli
iqneboda.
WurWlis marjvena S farTis kedelze
molekulis Sejaxebisas Seicvleba misi impulsis
mxolod px mdgeneli
px = −m0 x − (+ m0 x ) = −2m0 x
sididiT. impulsis mudmivobis kanonis Tanaxmad,
kedlis impulsis Sesabamisi cvlileba iqneba
+ 2m0 x . molekulis Semdgomi dajaxeba mocemul
kedelTan moxdeba mopirdapire kedlidan arekvlisa
da ukan dabrunebis Semdeg t = 2 / x droiTi
intervaliT.
niutonis II kanonis Tanaxmad am molekulis
mxridan kedelze moqmedi saSualo Zala iqneba
px 2m0 x m0 x2
fx = = = .
t t
molekula moZraobisas SeiZleba Seejaxos sxva
kedlebsac, magram am dros impulsis px mdgeneli ar
icvleba, is SeiZleba Seicvalos mxolod sxva
molekulebTan Sejaxebisas, magram es cvlileba
gadaecema meore molekulas, amitom, rodesac Cven
SevkribavT yvela molekulis impulsis cvlilebebs,
es TavisTavad iqneba gaTvaliswinebuli. ase rom, Tu
WurWelSi N raodenobis molekulaa, maT mier
kedelze warmoebuli saSualo wnevis Zala, iqneba:
N N
m0
Fx = f x i = 2
xi
i =1 i =1
Tu am gantolebas gavamravlebT da gavyofT N–ze,
miviRebT:
m0 2
Fx = N xsaS , (6.1)
N
2
xi
aq x2saS = i =1 , siCqaris x mdgenelis kvadratis
N
saSualo mniSvnelobaa.
piTagoras Teoremis Tanaxmad
saS = xsaS + ysaS + zsaS
2 2 2 2
.
R(T1 + 100).
m1 0,8m1
p1V = RT1 ; p2V = maTi
M M
SefardebiT vRebulobT:
p2 (T + 100)
= 0,8 1
p2
= 0,8
400 p2
= 1,07
p1 T1 p1 300 p1
gaizarda 1,07-jer.
p V p
0 V 0 T 0 T
naxazi 8.1 naxazi 8.2 naxazi 8.3
dabali temperaturis da maRali wnevis
pirobebSi Tavs iCens airis molekulaTa
urTierTqmedeba, ris gamoc airis mimarT idealuri
airis modelis da misi kanonebis gamoyeneba
arasworia, amitom grafikebze Sesabamisi ubnebi
wyvetili wiriTaa naCvenebi.
Mg
−
(h ) = (0)e
h
RT
(9.2)
(9.1) da (9.2) izoTermuli atmosferosTvis aris mi-
Rebuli, realurad temperatura simaRlis zrdasTan
erTad sakmaod rTulad icvleba. mag. haeris
uaxloes fenaSi – troposferoSi (0-11)km,
temperatura (-500 -600)C-mde ecema. Tu (9.1)-Si SevitanT
Sesworebas temperaturasTan dakavSirebiT, maSin
SesaZlebelia TviTmfrinavis bortze gazomili
wnevis mniSvnelobis mixedviT zustad ganvsazRvroT
frenis simaRle. am principze muSaobs saaviacio
altimetri – mfrinavi aparatebis frenis simaRlis
mzomi xelsawyo, romlis skalazec wnevis nacvlad
mocemulia Sesabamisi simaRlis mniSvnelobebi.
p = nkT -s gamoyenebiT (9.1)-dan SeiZleba CavweroT
airis simkvrivis simaRleze damokidebulebac:
Mgh
−
n(h ) = n(0)e (9.3) RT
.
rogorc mosalodneli iyo, airis wneva,
simkvrive da koncentracia simaRlis zrdasTan
erTad erTnairi kanonzomierebiT mcirdeba, es
Semcireba miT ufro mkveTria, rac dabalia tem-
peratura. amas ganapirobebs ori faqtoris
erTdrouli moqmedeba:
1. gravitaciis Zalebi cdilobs airis
molekulebi ganaTavsos dedamiwis zedapirTan
rac SeiZleba axlo fenebSi,
2. molekulebi ki, qaosuri moZraobis gamo,
eswrafvis Tanabar ganawilebas sivrceSi.
rac ufro mZimea molekula da dabalia
temperatura, miT ufro dominirebs pirveli
faqtori, xolo msubuqi molekulisa da maRali
temperaturis dros – meore.
(9.3)-is msgavsad SeiZleba CavweroT
molekulaTa ganawileba maTi potenciuri energiis
wp = m0 gh -is mixedviT
wp
−
n(wp) n(wp ) = n(0)e
. (9.4) kT
avstrielma fizikosma
n1 w p1 < w p2 ludvig bolcmanma
aCvena, rom (9.4)
SeiZleba gamoviyenoT
n1 > n2 nebismier
n2 stacionarul po-
tenciur velSi
moTavsebuli, erTi
wp1 w p2 wp tipis klasikuri
naxazi 9.2. nawilakebisgan
Semdgari, siTbur
wonasworobaSi myofi sistemebisTvis. (9.4)-s
bolcmanis ganawilebis kanonsac uwodeben, romlis
Tanaxmadac
➢ wonasworobaSi myofi klasikuri nawilakebi
cdilobs daikavos udablesi energetikuli
mdgomareoba.
f ( ) f ( )
1 − ual
2 − saS. T2 T1
3 − saS.kv T1
T2
a m o c a n e b i:
1. ramden molekulas Seicavs da ramdeni molia 160g
meTanSi (CH4)? (pasuxi: 6,0231024; 10)
2. ramden mols da ramden molekulas Seicavs 5l
tevadobis WurWelSi moTavsebuli heliumis airi, Tu
misi simkvrivea 0,25g/sm3? (pasuxi: 312,5; 1,91026)
3. nakeTobaze, romlis zedapiris farTobia S=500sm2,
dafenilia 10 moli nikeli. ipoveT nikelis fenis
sisqe. (M=5910-3kg/mol; =8,8103kg/m3)? (pasuxi: 1,34mm)
4.gamovTvaloT 8g heliumis, 10g neonis da 80g
Jangbadis narevis molebis raodenoba da moluri
masa. (pasuxi: 5; 19,610-3kg/mol)
5.haeris Semadgenloba daaxloebiT aseTia: azoti –
78,1%, Jangbadi – 21%, argoni – 0,9%. gamoTvaleT
narevis moluri masa. (pasuxi: 2910-3kg/mol)
6. CawereT 160F celsiusis da kelvinis
temperaturebiT. (pasuxi: -100C; 263kel)
7. azotis wnevaa 0,11mgpa, simkvrive ki 1,35kg/m3.
gamoTvaleT misi molekulebis saSualo kvadratuli
siCqare. (pasuxi: 494m/wm)
8. 40 nawilakis siCqarea 80m/wm, 60 nawilakis 84 m/wm-
ia, xolo 20 nawilakis 90m/wm. gamoTvaleT nawilakTa
saSualo da saSualo kvadratuli siCqare (pasuxi:
83,66m/wm; 83,73m/wm)
9. gamoTvaleT azotis molekulaTa saSualo
kvadratuli siCqare, romelic moTavsebulia 8m3
moculobaSi 2,1atm wnevis qveS, Tu molebis
raodenoba 1300-ia. (pasuxi: 370m/wm)
10. ramdenjer metia argonis airis molekulis
saSualo kvadratuli siCqare masSi myofi 10-4g masis
mtvris nawilakis saSualo kvadratul siCqareze?
(pasuxi: 1,2109-jer )
11. gamoTvaleT Jangbadis molekulebis koncentracia
da temperatura, Tu misi wnevaa 0,2mgpa, saSualo
kvadratuli siCqarea 700m/wm ( M N2 = 32 10 −3 kg/mol).
(pasuxi: 2,31025m-3; 630kel)
12. balonSi moTavsebuli airTa narevis
Sedgenlobaa: 50% wyalbadi, 30% azoti, 20%
heliumi, xolo wnevaa 2·106pa. ipoveT TiToeulis
parcialuri wneva. (pasuxi: 1,61106pa; 0,07106pa;
6
0,3210 pa.)
13. 2100m3 moculobis aerostatis heliumiT
Sesavsebad gamoiyenes 510-2m3 moculobis heliumis
balonebi. TiTeulSi temperatura iyo 270C , xolo
wneva 7,5106pa. aerostats wamSi miewodeboda 38g
heliumi. ipoveT gavsebis dro da iqna gamoyenebuli
balonis raodenoba, Tu aerostatSi saboloo wnevaa
100kpa, temperatura 70C. (pasuxi: 2sT da 38wT; 600)
14. 200m3 moculobis aerostati wonasworobaSia
raRac simaRleze, sadac haeris wnevaa 730mm vwy, sv.,
temperatura -100C. ra masis balasti unda
gadmovagdoT, rom man aiwios iseT simaRleze, sadac
wnevaa 690 mm vwy. sv., xolo temperatura -130C.
(pasuxi: 14kg)
15. 20l airi imyofeba normalur pirobebSi. wnevis 3-
jer gazrdisas misi temperatura gaxda G270C. ra
moculoba daikava airma? (pasuxi: 7,4l).
p0 = 1,013.105 T0 = 273 V0 = 20l ,
p = 3,039.105 T = 273 + 27 = 300
V =?
p0V0 pV 20.300
= V=
T0 T 273.3
p p p p
T T T T
nax. 1 nax.2 nax.3 nax.4
23. mocemuli masis idealur airSi izoprocesebi
ganviTarda izoTermuli, izobaruli da izoqoruli
TanmimdevrobiT. romeli naxazi Seesabameba
aRniSnul mimdevrobas?
24. vertikalur mdgomareobaSi myofi sacobiT
daxuruli baloni savsea haeriT normalur
pirobebSi. sacobis zedapiris farTobia 20sm2, masa
30kg. ra temperaturamde unda gavaTboT haeri
balonSi, rom sacobi amovardes? xaxuni
ugulebelyofilia. (pasuxi: 682,5K)
25. 40l tevadobis balonSi moTavsebulia 300 K
temperaturis wyalbadi. wyalbadis nawilis
p p p p
V V V V
nax.1 nax.2 nax. 3 nax.4
daxarjvis Semdeg, wneva 6
0,510 pa-iT daeca.
gansazRvreT daxarjuli wyalbadis masa. (pasuxi:
1,6kg)
26. dedamiwis zedapirze atmosferuli wnevis
saSualo mniSvnelobaa 105pa. ipoveT atmosferos
masa. Rded=6380km-s. (pasuxi: 5,11018kg)
27. CaTvaleT, rom mzes gaaCnia sferoseburi forma
da erTnairi simkvrive. misi masaa 21030kg, radiusi-
6,962108m da centrSi wnevaa 1,351014pa. gamoTvaleT
mzis centris temperatura, Tu mze warmoadgens
wyalbadidan Semdgar sistemas. (pasuxi:1,16107K)
28. mfrinavi Tvlis, rom TviTmfrinavi ucvlel
simaRleze mifrinavs, radgan barometri erTsa da
imave 60kpa wnevas afiqsirebs. ra Secdomas dauSvebs
mfrinavi simaRlis gansazRvrisas, Tu haeris
temperatura 2 K-iT Seicvala? CaTvaleT, rom
temperatura ara damokidebuli simaRleze, xolo
wneva dedamiwis zedapirze 102kpa-ia. (pasuxi: 30m)
1
p 1 p
I
II
III
2 2
0 V V
naxazi 11.1. naxazi 11.2.
11.2), anu sistema brundeba pirvandel mdgo-
mareobaSi, Sinagani energiis cvlileba nulis
tolia U = U1 − U1 = 0 .
Sinagani energiis Secvla SesaZlebelia ori
gziT – siTbogadacemiT da muSaobis SesrulebiT.
➢ siTbogadacema ewodeba energiis gadacemis
iseT process, romelic dakavSirebulia
temperaturul sxvaobasTan sistemasa da
gareSe sxeulebs Soris.
muSaobis cnebas TermodinamikaSi ufro
ganvazogadebT, kerZod
➢ muSaoba ewodeba energiis gadacemis nebismier
SesaZleblobas, romelic ar aris
dakavSirebuli sistemisa da gare sxeulebs
Soris temperaturis sxvaobasTan.
gadacemuli siTbos raodenobriv zomad
SemoRebulia fizikuri sidide siTbos raodenoba –
Q. zemoTqmulidan gamomdinare
U = Q + A' , (11.1)
aq A' gare Zalebis mier sistemaze Sesrulebuli
muSaobaa. qmedeba-ukuqmedebis Zalebis tolobidan
gamomdinare es muSaoba SevcvaloT sistemis mier
gare Zalebis daZlevaze Sesrulebuli muSaobiT
A' = − A .
maSin (11.1) ase Caiwereba:
Q = U + A . (11.2)
is warmoadgens Termodinamikis pirvel kanons:
➢ sistemaze gadacemuli siTbos raodenoba
xmardeba sistemis Sinagani energiis Secvlas
da sistemis mier gare Zalebis winaaRmdeg
muSaobas.
es kanoni, faqtiurad, energiis mudmivobis kanonis
formulirebaa. e.i. siTbos raodenobis erTeuli,
iseve, rogorc energiisa, joulia.
siTbos raodenoba algebruli sididea. Tu
sistema Rebulobs siTbos Q > 0, Tu gascems Q < 0.
sistemaze siTbos gadacema jer kidev ar niSnavs,
rom is Tbeba (∆U > 0), SesaZlebelia civdebodes (∆U <
0). es maSin xdeba, rodesac sistema muSaobas
asrulebs rogorc gadacemuli siTbos, aseve
Sinagani energiis xarjze, anu A > Q. Tu sistema
izolirebulia e.i. masze ar xdeba energiis miwodeba
aranairi gziT (Q = 0, A′ = 0), maSin (11.1)-is Tanaxmad, ∆U
= 0, e.i. misi Sinagani energia ar icvleba.
Tu izolirebuli sistemis nawilebs gansxva-
vebuli temperatura gaaCnia, maSin moxdeba siTbos
gadacema maRali temperaturis aridan dabalSi.
amasTanave, energiis mudmivobis kanonidan
gamomdinare,
cxrili 12.1.
erTatomiani _ 3 _ _ 3·kT/2
oratomiani xisti 3 2 _ 5·kT/2
drekadi 3 2 2 7·kT/2
sami da met
atomiani
(arawrfivi) xisti 3 3 _ 6·kT/2
p p p
p1
p
p2
V1 V2 V V1 V2 V V V
naxazi 13.3. naxazi 13.4.
naxazi 13.2.
(13.2) samarTliania muSaobis gamosaTvlelad
realuri airebis, Txevadi da myari sxeulebis
moculobis cvlilebisas, Tumca misi amoxsna
gacilebiT rTulia molekuluri urTierTqmedebis
ZalTa arsebobis gamo.
amocana 13.1.
V0 moculobis idealuri airi
gafarTovda Pp=V (=const), ris Sedegadac moculoba
gaizarda -jer. gamoTvaleT airis mier
Sesrulebuli muSaoba
amoxsna: (13.2)_is Tanaxmad
V0 V0
V 2 V02
A= VdV = 2
=
2
( 2
)
−1
V0 V0
amocana 13.2. ra muSaobas asrulebs 4 moli
airi, romlis temperaturaa 270C, misi moculobis
orjer gazrdisas izoTermuli procesis dros?
amoxsna: (13.3)-is Tanaxmad airis mier
Sesrulebuli muSaoba
2V1
A = RT ln = RT ln 2 = 4 8,31 300 ln 2 = 6980j.
V1
amocana 13.3. 5 moli heliumi izobarulad
gaaTbes 100kel-iT. gamoTvaloT airis Sinagani
energiis cvlileba, mis mier Sesrulebuli muSaoba
da gadacemuli siTbos raodenoba.
amoxsna: (12.4)-is Tanaxmad
RT 8,31 100
U = i = 35 = 6,23kj. (i = 3) . (13.5)-dan
2 2
A = RT = 5 8,31 100 = 4,16kj.
V
V1 V2
pV − diagrama da gamoTvaleT Sesrulebuli muSaoba.
p1 p2
amoxsna: I procesi izoqorulia = ,
T1 T2
saidanacp2 = p1T2 / T1 = 1,8 10 5 pa, am dros muSaoba
ar sruldeba AI = 0 . II procesi izobarulia p = p2
da AII = p2 (V2 − V1 ) = 1,8 10 (3 − 2)10
−2
5
= 1,8 kj.
cxrili 14.1
nivTiereba c j/kg.0C nivTiereba c j/kg0C
alumini 0,9.103 xe 1,7.103
t = −
20 0,45
2 450 0,01
( )
0,2 2 − 0,8 2 = 0,6 0 C .
amocana 14.5. ra dro daWirdeba 1,5kvt
simZlavris gamaTbobliT 0,5kg masis aluminis
WurWlSi 1l 200C wylis aduRebas, Tu siTburi
danakargebi gamoyofili siTbos 40%-ia.
amoxsna: siTburi balansis gantolebis
Tanaxmad: Q1 + Q2 + 0,6Q3 = 0 , sadac Q3 = − Pt P
simZlavris gamaTboblis mier t droSi gamoyofili
sasargeblo siTbos raodenobaa, e.i.
c1 1V1 (t − t1 ) + c2 m2 (t − t1 ) − 0,6Pt = 0 .saidanac
(t − t1 )(c1 1V1 + c2 m2 )
t= =
0,6 P
=
(100 − 20)(4,2 10 3 10 3 10 −3 + 0,9 10 3 0,5) = 413,3wm.
0,6 1,5 10 3
cxrili 15.1.
idealuri molekulaSi
atomTa bmis
airis tipi tipi i CV Cp γ
erTatomiani _ 3 3R/2 5R/2 5/3
xisti 5 5R/2 7R/2 7/5
oratomiani
drekadi 7 7R/2 9R/2 9/7
sam- da met- xisti 6 6R/2 8R/2 8/6
atomiani
U (T ) = CV T =
m
CV T e.i.
M
U (T ) ==
200
6 R / 2 100 11,3kj.
44
amocana 15.2. 3,2kj siTbos gadacemis Sedegad
erTi moli idealuri airi izobarulad gaaTbes
144kel-iT. gamoTvaleT misi Sinagani energiis
cvlileba da Cp/CV Tanafardoba.
amoxsna: (15.1)-is Tanaxmad Q Q p = C p T saidanac
C p = Q p / T = 3,2 103 / 144 = 22,22 j/kel.mol.
maieris formulidan
CV = C p − R = 22,22 − 8,31 = 13,91 j/kel.mol. xolo
U = CV T = 13,91 144 = 2kj. Sesabamisad Cp/CV =1,6
amocana 15.3. 10l moculobis balonSi imyofeba
heliumis da wyalbadis airTa narevi. narevis masis
20%-ia heliumi. gamovTvaloT airTa narevis sruli
energia, Tu wnevaa 4,5105pa.
amoxsna: CavweroT heliumisa da wyalbadis
molebis raodenoba:
m1 0,2m m 0,8m
1 = = −3
;2 = 2 = (1)
M 1 4 10 M 2 2 10 −3
amitom narevSi molebis raodenoba iqneba:
m1 m2 0,2m 0,8m m
= 1 + 2 = + = −3
+ −3
= 0,45 −3 (2)
M 1 M 2 4 10 2 10 10
(15.7)-is Tanaxmad narevis sruli energia
RT 1 RT 2 RT
U =i = i1 + i2 =
1
(i1 1 + i2 2 )RT (3)
2 2 2 2
(7.1)-is gamoyenebiT vRebulobT:
U=
1
(i1 1 + i2 2 ) pV (4)
2
(4)-Si (1) da (2)-is gaTvaliswinebiT gveqneba, rom
sruli energia
10 −3 0,2m 0,8m −2
U= 3 +5 4,5 10 10 = 1,075 10 j.
5 4
2 0,45m 4 10 −3 −3
2 10
p
pV = const
formulebi.
p1
izoTermuli
procesisas p ~ 1 / V ,
adiabaturis
pV = const
SemTxvevaSi p ~ 1 / V
pVγ = const
. radgan 1 ,
V1 V2 V adiabaturi gafar-
naxazi 16.1.
Toebisas wneva ufro
swrafad klebulobs, vidre izoTermulis SemT-
xvevaSi, rac Semdegnairad SeiZleba aixsnas: p = nkT -
s Tanaxmad, adiabaturi gafarToebisas wneva vardeba
rogorc koncentraciis, aseve temperaturis Semci-
rebis gamo. izoTermuli (T = const ) gafarToebisas ki
wnevis Semcirebas mxolod koncentraciis Semcireba
iwvevs.
nax. 16.1-ze mocemulia erTnairi sawyisi
pirobebisTvis idealuri airis izoTermasa da adia-
batas mrudebi.
gamovTvaloT idealuri airis muSaoba
adiabaturi gafarToebisas. (16.6) gadavweroT Semdegi
saxiT p1V1 = pV , saidanac
p = p1V1 V − . SevitanoT (13.2)-Si
p1V1 1−
V2
A = p1V1 V − dV =
V2
V ,
V1
1− V1
T1 gamaTbobeli T1>T2
T1>T2 garemo
p
Q1 Q1
A A/
Q2
Q2
T2 macivari
T2 macivari
V1 V2 V
naxazi20.1 naxazi 20.2 naxazi 20.3
savaldebulo siTbos “usargeblo kargva” Q2 -is
saxiT. davuSvaT, procesis dasawyisSi airi
gafarTovda V1 -dan V2 moculobamde (nax. 20.2) da
(20.1) Seasrula garkveuli muSaoba. procesis
ganmeorebadobisTvis saWiroa airis SekumSva sawyis
V1 moculobamde. imisTvis, rom airis sasargeblo
muSaoba iyos nulisgan gansxvavebuli, saWiroa
gafarToebisas mis mier Sesrulebuli muSaoba
aRematebodes gare Zalebis mier mis SekumSvaze
Sesrulebul muSaobas. amisTvis ki saWiroa, rom
airis temperatura da, Sesabamisad, wneva gafar-
Toebisas meti iyos, vidre SekumSvisas. aqedan
gamomdinare, airis gafarTovebis procesSi saWiroa
Q1 siTbos miwodeba, xolo SekumSvisas Q2 siTbos
warTmeva. maSasadame, (20.1) warmoadgens Zravis
sasargeblo muSaobas erTi ciklis ganmavlobaSi,
romelsac grafikulad nax. 20.2-ze Seesabameba
daStrixuli farTi.
siTburi Zravis efeqturobas afaseben margi
qmedebis koeficientiT (mqk). mas gansazRvraven,
rogorc sasargeblo muSaobis fardobas airze
miwodebuli siTbos raodenobasTan
A Q1 − Q2 Q
= = =1− 2 . (20.2)
Q1 Q1 Q1
(20.2)-dan cxadia, rom siTburi Zravis mqk yovelTvis
naklebia erTze (< 100%). am Sedegis safuZvelze
kelvinisa da plankis mier formulirebuli iqna
Termodinamikis II kanoni:SeuZlebelia iseTi
perioduli procesi, romlis drosac gamaTboblidan
miRebuli siTburi energia mTlianad gardaiqmnas
muSaobad. xSirad sasargeblo muSaobis gazrdis
mizniT siTbur Zravas uerTeben meore siTbur Zravas
ise, rom pirveli Zravis macivari meore Zravis
gamaTboblis rols asrulebs (nax. 20.4).
gamovTvaloT aseTi sistemis mqk-is kavSiri
TiToeuli Zravis mqk-ebTan. (20.2)-is Tanaxmad
Q1 − Q2 Q2 − Q3
1 = da 2 = , xolo sistemis
Q1 Q2
Q1 − Q3
mqk iqneba: = . Tu 1
Q1
da 2-is formulebis
gamaTbobeli saSualebiT Q2 –sa da Q3 -s
Q1 ganvsazRvravT Q1 − is mimarT
A1 da SevitanT sistemis mqk-s
airi formulaSi miviRebT:
Q2 == 1 + 2 − 12
(20.3)
macivari 1. Tu ganvixilavT siTburi
Zravis moqmedebis Sebrunebul
Q2 process, miviRebT macivris
A2 cikls (nax. 20.3). am SemTxvevaSi
airi siTbo dabali temperaturis
aridan gadaecema maRal
Q3
temperaturul ares, rac
macivari 2. xorcieldeba gare Zalebis
mier muSa sxeulze garkveuli
naxazi 20.4 A' muSaobis SesrulebiT. am
Sedegis safuZvelze
klauziusis mier mocemul iqna Termodinamikis II
kanonis kidev erTi formulireba:
➢ SeuZlebelia iseTi perioduli procesi,
romlis drosac sxeulidan warTmeuli siTbo
mTlianad gadaecema ufro cxel sxeuls.
macivris axasiaTeben gacivebis koeficientiT:
Q2
= , (20.4)
A'
sadac Q2 gasaciebeli sxeulidan warTmeuli
siTboa, xolo A' gare Zalebis muSaobaa macivris
moqmedebaSi mosayvanad.
amocana 20.1. avtomobilis saSualo simZlavre
30km manZilis 90km/sT siCqariT daZlevisas 20cx.Z-aa.
gavsazRvroT Zravis mqk, Tu benzinis wvis xarjze
gamoiyo 3·104kkal siTbo.
Pt
amoxsna: (20.2)-is Tanaxmad, = , sadac
Q1
S 30
t= = 3600 = 1200 wm, P = 20 736 = 15 kvt. (1cx.Z
90
736vt). Q1 = 3 104 4,2 = 1,26 105 kj, maSin
15 1200
= = 0,14 = 14% .
1,26 105
a m o c a n e b i:
6. siTbos ra raodenobaa saWiro da ra muSaobas
Seasrulebs 2 moli 270C temperaturis erTatomiani
idealuri airi, moculobis orjer gazrdisas.
procesi: 1. izoTermulia. 2. izobarulia. (pasuxi:
3,5kj, 3,5kj; 12,5kj, 5kj)
7. ra muSaobas Seasrulebs 4 moli idealuri airi,
romlis sawyisi temperaturaa 1270C , moculobis
izoTermulad 3-jer gazrdisas? gamoTvaleT airis
Sinagani energiis cvlileba.
(pasuxi: 14,6kj; 0kj)
8. 5 moli heliumi izoqorulad gaaTbes 100kel-iT.
gamoTvaleT gadacemuli siTbos raodenoba, airis
Sinagani energiis cvlileba da mis mier
Sesrulebuli muSaoba. (pasuxi: 6232,5j, 6232,5j, 0j)
9. 5 moli heliumi izobarulad gaaTbes 100kel-iT.
gamoTvaleT airis Sinagani energiis cvlileba, mis
mier Sesrulebuli muSaoba da gadacemuli siTbos
raodenoba (pasuxi: 6232,5j; 4155j; 10387,5j)
11. ra muSaobas asrulebs 8 moli idealuri airi,
romlis sawyisi temperaturaa 00C da wneva 1atm, misi
moculobis orjer gazrdisas 1) izoTermuli, 2)
izobaruli procesis dros? (pasuxi: 13kj; 18kj)
12. gamoTvaleT muSaoba 2,5l azotis izoTermulad
1,5l-mde SekumSvisas, Tu wnevaa 1atm da temperatura
00C? (pasuxi: -127,5j).
13. 16kg masis Jangbadi gaaTbes izoqorulad 1000K-
iT. gamoTvaleT gadacemuli siTbos raodenoba,
airis Sinagani energiis cvlileba da airis mier
Sesrulebuli muSaoba. (pasuxi: 1,04106j; 1,04106j; 0)
14. Jangbads gadasces 2104j siTbo mudmivi wnevis
pirobebSi. gamoTvaleT airis mier Sesrulebuli
muSaoba da misi Sinagani energiis cvlileba, i=5.
(pasuxi: 5,7103j; 14,3103j;)
17. 20m simaRlidan 10m/wm sawyisi siCqariT
Tavisuflad vardnili tyvia xvdeba damagrebul 5-
jer mZime vercxlis firfitas da rCeba masSi.
ramdeni gradusiT gaTbeba firfita, Tu misi da
tyviis sawyisi temperatura erTnairia. (pasuxi: 1kel)
18. 4m sigrZis Zafze dakidebuli spilenZis burTula
gadaxares wonasworobidan 600-iT da gauSves xeli.
kedelTan Sejaxebis mere burTula gadaixara 300-iT.
ramdeni gradusiT gaTba burTula, Tu meqanikuri
energiis 78% gardaiqmna siTboSi. (pasuxi: 0,04kel)
19. 83,1l moculobis heliumis wnevaa 105pa,
temperatura 250kel. igi izoqorulad gaaTbes
300kel-mde. Semdeg izobarulad isev gaaTbes 360kel-
mde. bolos ki izoTermul pirobebSi daabrunes
pirvandel wnevamde. aageT p(T) diagrama . gamoTvaleT
airze gadacemuli siTbos raodenoba da
Sesrulebuli muSaoba. (pasuxi: 7719j 2234j)
20. siTburi ZravaTa sistemis mqk-ia 82,5%-ia. pirvel
ZravasTan, romlis mqk 50%-ia, mierTebulia meore
siTburi Zrava ise, rom pirvelis macivari meore
Zravis gamaTboblis rols asrulebs. vipovoT meore
Zravis mqk. (pasuxi: 65%)
21. sami siTburi Zrava ( 1 = 2 = 3 ), mimdevrobiT
mierTebulia erTmaneTTan ise, rom pirveli Zravis
macivari meoris gamaTboblis rols asrulebs,
xolo meoris macivari mesamis gamaTboblia. vipovoT
(
sistemis mqk. (pasuxi: = 1 − (1 − 1 ) )
3
)
22. karnos Zrava TiToeul wamSi moixmars 900kkal
siTbos. macivris temperaturaa 270C, gamaTboblis
1270C. gamoTvaleT Zravas simZlavre. (pasuxi: 945kj)
23. karnos Zravis simZlavrea 650kvt. igi TiToeul
wamSi moixmars 1250kkal siTbos. gamoTvaleT
macivris temperatura, Tu gamaTboblis temperaturaa
5900C. (pasuxi: 4830C)
26. idealuri siTburi manqanis gamaTboblis
temperaturaa 1170C, macivris 270C. is gamaTboblidan
yovel wamSi iRebs 60kj energias. gamoTvaleT
siTbos ra raodenoba gadaecema macivars yovel
wamSi. (pasuxi: 46kj)
27. grafikze mocemulia Sigawvis
p d
Zravis muSaobis Seqcevadi otos
cikli, romelic Sedgeba ori
a adiabatisgan da ori izoqorisgan.
c
muSa airi erTatomiani idealuri
b
airia. gamoTvaleT mqk, Tu
o V
SekumSvis xarisxi Vb/Vc=6. rogor
Seicvleba mqk Tu gamoviyenebT oratomian idealur
airs? (pasuxi: 70%; Semcirdeba)
28. Zravis gamaTboblisa da macivris temperatura
Sesabamisad 5250C da 2900C–is tolia, xolo mqk
karnos Sesabamisi ciklis naxevris tolia. Zravis
mier gamomuSavebuli simZlavre 850kvt-ia.
gamoTvaleT Zravis mier moxmarebuli siTburi
energia erTi saaTis ganmavlobaSi. (pasuxi: 21010j)
29. gamoTvaleT 2 moli idealuri airis moculobis
2-jer gazrdisas entropiis cvlileba, Tu procesi
izoTermulia da Seqcevadi. (pasuxi: 11,63 j/kel)
30. 2kg masis 3070C-is temperaturamde gacxelebuli
rkinis naWeri Caagdes imdenad didi moculobis
170C-is wyalSi, rom wylis temperatura umniSvnelod
gaizarda. gamoTvaleT a) rkinis b) wylis, g)
sistemis rkina- wyali entropiis cvlileba.
(pasuxi: -621 j/kel; 900j/kel; 279 j/kel)
a. b.
naxazi 64.2.
msubuqi airiT (wyalbadi, heliumi) gavsebuli didi
zomis burTi, romelzec atmosferos mxridan
moqmedi arqimedes Zala ganapirobebs mis
vertikalur moZraobas zeviT, magram simaRlis
zrdasTan erTad mcirdeba atmosferos simkvrive da
mcirdeba arqimedes Zala. rodesac arqimedes Zala
utoldeba aerostatis wonas, misi Semdgomi moZ-
raoba zeviT wydeba. arqimedes Zala mniSvnelovan
rols TamaSobs gemebis da TviTmfrinavebis
moZraobaSi.
amocana 64.1.
ra maqsimaluri raodenobis
mgzavris ayvana SeuZlia 15m diametris sahaero
burTs, Tu masSi cxeli airis simkvrive haeris simkv-
rivis 60%-s Seadgens, ρh = 1,3kg/m3.
amoxsna: niutonis II kanonis Tanaxmad
ma = P + Farq + Pair , davagegmiloT
y
ma = Farq − P − Pairradgan saWiroa
Farq maqsimaluri raodenobis mgzavrTa ayvana,
sahaero burTma unda imoZraos Tanabrad
(a = 0) . e.i. P = Farq − Pair ,
mg = h gV − air gV , saidanac
Pair
15
m = ( h − air )V = 0,4 hV , V = R 3 R = m
4
3 2
P burTis moculobaa,
3
4 4 15
m = 0,4 h R 3 = 0,4 3,14 1,3 918
3 3 2
kg. mgzavrTa saSualo masa
y aviRoT 75kg, maSin sahaero
burTma daaxloebiT SeiZleba
Farq aiyvanos 12 mgzavri.
amocana 64.2. ra masis
balasti unda gadmovagdoT
Fwin wonasworobaSi myofi
(m − m)g
aerostatidan, rom man daiwyos vertikalurad zeviT
moZraoba 0,2m/wm2 aCqarebiT. aerostatis moculobaa
1000m3, haeris simkvrivea ρh = 1,3kg/m3. winaaRmdegobis
saSualo Zala arqimedes Zalis 5%-ia.
amoxsna: wonasworobis pirobaa Farq = mg ,
gV = mg , m = V = 1,3 103 kg. wonasworoba dairRveva,
Tu aerostatidan gadmovagdebT m − masis balas-
ts. maSin niutonis II kanonis Tanaxmad,
(m − m)a = (m − m)g + Fwin + Farq ,
(m − m)a =
= −(m − m)g − 0,05Farq + Farq
,
2 cos
h= . (65.3)
gr
(65.3) samarTliania, agreTve, aradamsvelebeli
( )
siTxisTvisac 90 . maSin h -is win miiReba niSani
0
a. b.
naxazi 66.1
dineba mdorea, mosazRvre fenebi ise gadaadgildeba
erTmaneTis mimarT, rom Serevas adgili ara aqvs,
anu nawilakTa traeqtoriebi ar gadaikveTeba. Tu
aseT dinebaSi CavawveTebT cotaoden Seferil
xsnars, igi viwro zolad gayveba dinebas da ar
SeRebavs mas (nax. 66.1a). turbulenturi (laT.
uwesrigo, qariSxliani) dinebisas nawilakTa
traeqtoria ganuwyvetliv icvleba, rac iwvevs fena-
Ta intensiur Serevas (nax. 66.1b) zogadad dabali
siCqaris SemTxvevaSi dineba laminarulia, maRali
siCqaris SemTxvevaSi – turbulenturi, magram
gadasvlis sazRvari mraval faqtorzea
damokidebuli.
orive dinebas SeiZleba aRmoaCndes Semdegi
Tvisebebi da xasiaTi:
1. dineba SeiZleba iyos iseTi, rom mis sxva-
dasxva ubanSi simkvrive umniSvnelod
icvlebodes. e.i. siTxe (airi) ganixileba
rogorc ukumSvadi (x, y, z, t ) = const , rac
sagrZnoblad amartivebs gamoTvlebs;
2. rogorc siTxis, aseve airis dinebisas
gamovlindeba Sinagani xaxunis, anu siblantis
Zalebi, gansakuTrebiT turbulenturi dinebis
dros, Tumca xSirad SesaZlebelia siblantis
ugulebelyofa da idealuri dinebis ganxilva;
3. dineba SeiZleba iyos stacionaruli –
damyarebuli. am dros nakadis TiToeul
wertilSi siCqare droSi ucvlelia –
mudmivia, Tumca sxvadasxva wertilSi maTi
mniSvneloba SeiZleba erTmaneTisgan
gansxvavebuli iyos. Tu mocemul wertilSi
siCqare icvleba, dineba arastacionarulia;
4. dineba SeiZleba iyos grigaluri an
aragrigaluri – potenciuri. Tu siTxis an
airis nawilakebi gadataniTi moZraobis garda
asrulebs brunviT moZraobas myisieri RerZis
mimarT, dineba grigaluria. misi warmoSobis
mizezia ori mezobeli fenis siCqareebis
mkveTri gansxvaveba. erTi fenis meoreze
damamuxruWebeli moqmedeba, xolo meore fenis
pirvelze amaCqarebeli moqmedeba erTianobaSi
iwvevs nawilakTa brunvas. grigaluri
moZraoba warmoiqmneba iq, sadac siblante
metia, mag. siTxesa da airSi moZravi sxeulis
mosazRvre SreSi. is gavlenas axdens rogorc
amwevi Zalis, aseve Subla winaaRmdegobis
Zalis mniSvnelobaze. amitom misi
gaTvaliswineba arsebiTia TviTmfrinavis
frTebis da sahaero xraxnis konstruirebisas.
idealuri dinebisas, masSi TavisiT grigaluri
moZraoba ar warmoiqmneba, xolo Tu
xelovnurad SevqmniT, ar Sewydeba.
p1 − p2 p − p2 2 r2
(r ) =
4L
( )
R2 − r 2 = 1
4L
R 1 − 2 . (71.2)
R
maqsimaluri siCqare miiReba milis centrSi (r = 0)
p1 − p2 2
(0) = 0 = R . (71.3)
4L
is proporciulia milis radiusis kvadratis, wnevis
p1 − p2
gradientis , ukuproporciulia siblantis.
L
(71.3)-is gaTvaliswinebiT (71.2) ase Caiwereba
r2
(r ) = 0 1 − . (71.4)
R 2
(71.4)-is Tanaxmad, stacionaruli laminaruli
dinebis siCqaris cvlilebas paraboluri funqciis
saxe aqvs.
gamovTvaloT moculobiTi gasavali: radgan
milis ganivkveTSi siCqare erTnairi ar aris,
saWiroa igi davyoT dr siganis koncentrirebul
rgolebad. r radiusis dr siganis rgolSi dt
droSi gasuli siTxis moculoba iqneba
dV = dSd = 2rdrdt ( dS = 2rdr − rgolis farTobia),
dV
xolo moculobiTi gasavali dQ = = 2rdr ,
dt
r2
(71.4)-is SetaniT gveqneba: dQ = 20 1 − 2 rdr ,
R
xolo milis kveTaSi moculobis gasavali iqneba:
0 r
R
L
naxazi 71.1.
R
R
R
r3 r2 r4
Q = dQ = 20 r − 2 dr = 20 − 2
=
0 0 R 2 4R 0
R 2 R 2 R 2 0 0 S
= 20 − = =
2 4 2 2
( S = R − milis ganivkveTis farTobia)
2
S
Q= 0 (71.5)
2
(67.1)-Tan SedarebiT vRebulobT, rom
➢ stacionaruli laminaruli dinebis saSualo
siCqare maqsimaluri siCqaris naxevris tolia
Q = saS S . (71.6)
(71.5)-Si (71.3)-is gaTvaliswinebiT gvaqvs
Q=
( p1 − p2 )R 4 . (71.7)
8L
es Sedegi puazeilis formulis saxelwodebiT aris
cnobili (mis saxels ukavSirdeba siblantis Zveli
erTeuli puazi, 1pawm = 10puazi), romlis Tanaxmad
➢ stacionaruli laminaruli dinebisas
ukumSvadi siTxis (airis) moculobiTi
gasavali pirdapirproporciulia wnevis
sigrZiT erTeulze cvlilebisa da milis
radiusis meoTxe xarisxis namravlis da
ukuproporciulia siblantis koeficientis.
didi siCqareebisas laminaruli dineba
gadadis turbu-
lenturSi, ris
Semdegac (97.7)-is
naxazi 71.2.
gamoyeneba aRar SeiZleba, radgan erTidaigive
parametrebis ( p1 − p2 , R, L) pirobebSi moculobiTi
gasavali sagrZnoblad mcirdeba, Sinagani xaxunis
mniSvnelovani zrdid gamo.
nax. 71.2-ze mocemulia siCqareTa gadanawileba
turbulenturi dinebis dros. laminarulisgan
gansxvavebiT, milis kedlebTan siCqare mkveTrad
izrdeba, xolo centrisken gacilebiT umniSvnelod.
amoxsna: Q =
( p1 − p2 )R 4
pd 4
=
meore mxriv
8L 8 16L
V V pd 4
Q= maTi gatolebiT vRebulobT: = ,
t t 8 16L
saidanac
128LV 128 1,8 10 −5 30 72
d4 = = = 0,66 10 −4 m 4 . d=0,09m.
pt 3,14 40 600