Ką žmogus praranda naikindamas gamtą?

Manau, kad žmogus niokodamas gamtą praranda ne tik gražius vaizdus, bet ir atima iš kitų
gyvybių namus ir maisto šaltinius. Mūsų visuomenė labai dažnai neįvertina to ką turi, todėl suniokoja.
Šiukšlinimas ir gamtos niokojimas kenkia ne tik gamtai, bet ir mums patiems. Atrodo, kas čia yra
nukirsti vieną medį - medis po medžio ir jau visas miškas. Manau daugeliui, taip pat kaip Lapinui iš
Vinco Krėvės pasakojimo ,,Skerdžius“, nepatinka, kad žmonės niokoja tai, ką žemė sutvėrė ir mums
davė. Šiame kūrinyje pasakojama, kaip žmogus ir gamta yra du neatsiejami dalykai. Grainio liepa ir
skerdžius Lapinas buvo labai susiję, nes kažkada čigonė išbūrė, kad Lapinas gyvens iki tol, kol gyvuos
liepa. Kai liepa dar gyvavo, skerdžius buvo labai energingas, linksmas, darbingas. Kai liepa buvo
nukirsta - jis tapo bejėgis ir liūdnas. Lapinas pajautė, kaip ateina jo gyvenimo pabaiga. Taip ir atsitiko,
jis numirė. Kūrinyje yra paminėta, kad kai Grainis nukirto liepą, jis tuo labai pasigailėjo - ,,Grainis stovi
su kirviu ir krapšto galvą, patsai nežinodamas, kam jisai nukirto liepą, ištrėkė daržą ir ką dabar jisai su
juo bedarys.“ Šiame sakinyje galima įžvelgti, kad žmonės tikrai yra priėmę netinkamų sprendimų, prieš
tai neapgalvodami to pasekmių. Tai, ką padarė Grainis buvo neatitaisoma ir nesugrąžinama. Suniokota
gamta žmogui atima džiaugsmą, ramybę, juk būdami gražioje ir švarioje gamtoje jaučiamės labai gerai,
gamta mus paguodžia.

Ieva Janulaitytė

219 žodžių.