Liudo Vasario stojimo į seminariją motyvai

Pirmasis motyvas: žemiškas tėvų sprendimas/tėvų noras

XX a. pirmojoje pusėje lietuvių valstiečių vaikams buvo mažai galimybių studijuoti: arba važiuoti į Rusiją
įsigyti aukštąjį išsilavinimą, arba likti Lietuvoje ir stoti į kunigų seminariją.
Liudo Vasario tėvas buvo neberkalbamas, geležinės valios žmogus. Motina buvo religinga ir jautri moteris.
„Pabaigęs 5 klases, jis, tylus ir klusnus 16 metų jaunuolis, nė mėginti nemėgino priešintis geležinei, visa
nulemiančiai tėvo valiai ir tylios jautrios motinos norui.” Todėl buvo pasiųstas į seminariją.
O ir šeimai buvo didelė garbė, jeigu vienas iš vaikų baigdavo kunigų seminariją ir tapdavo kunigu.
Liudas Vasaris taip pat nuo mažens buvo silpnos sveikatos, o tokiem silpniem jaunuoliam dažnas karjeros
kelias - kunigystė (kaip ir autorių Vincas Mykolaitis–Putiną – tai autobiografinis elementas).
Vėliau matoma tėvo pozicija apie Vasario pažįstamo Varioko pasitraukimą iš seminarijos, kurį vyras
pasmerkė.

Antrasis motyvas: Nusivylimas jį supančiu jaunimu, jų tarpe pasireiškusiu didoku patvirkimu. Bei
religinė krizė
Liudas pradėjo bręsti lytiškai ir pamatė kai kurių savo draugų ištvirkimą. „Ypač du atsitikimai pasibaisėjimu
sukrėtė Liudo sielą.”
Vienas jo draugas išniekino Komuniją, reikalaudamas stebuklo ir teigdamas kad joje nėra Dievo, o kitas
draugas nusišovė, susirgęs venerine liga po lytinių santykių. Šitaip pasielgti Liudo sąžinė jam niekada nebutų
leidusi, nors abejonės kilo.
Taip pat “jis priklausė vienai slaptai lavinimosi kuopelei, kur buvo aiškinamas pasaulio atsiradimas,
evoliucija, dar šis tas iš gamtamokslio visai kitaip, negu moko Bažnyčia.“

Taigi, Vasaris ėjo į religinį krizę ir tikėjimo netekimo kelią. O išeitį iš savo religinės/dvasinės krizės ir
apsisaugojimą nuo blogos draugų įtakos matė tik kunigų seminarijoje.

Trečiasis motyvas: jaunuoliškas idealizmas, entuziazmas, noras dirbti Lietuvai. Maironio ir kitų
kunigų pavyzdys, noras į juos lygiuotis.
Liudą Vasarį tada jau buvo pagavusi pirmoji patriotizmo banga. Tai kėlė jo norą dirbti Lietuvai. Jis suprato,
kad gali šį norą įgyvendinti rašydamas.
Liudas Vasaris perskaitęs Maironio „Jaunąją Lietuvą“, buvo šio rašytojo be galo sužavėtas. Maironis tapo jo
autoritetu, idealu. O pats Maironis - kunigas. Jis jau žinojo, ir kitus didžius lietuvių literatūros vardus –
Donelaitį, Baranauską, kurie taip pat buvo kunigai.
Tad Liudui Vasariui atrodė, jog tinkamiausias būdas įgyvendinti savo norą ir išnaudoti savo entuziazmą – tai
kunigo kelias.