Imunine Konspektas

Kraujo gamybos ir
imuninės apsaugos organai,

organa haemopoetica et defensionis
imunologica
Paskaita Medicinos studijų programos
I kurso studentams
2023 03 29
Paruošė prof. Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė,

AHA katedra
Imuninės sistemos sudėtinės dalys:
• Ląstelės – imunocitai:
– limfocitai, plazmocitai,
– kitos lątelės, dalyvaujančios imuninėse reakcijose:
makrofagai, neutrofilai, bazofilai, eozinofilai,
putliosios ląstelės;
• Limfoidinis audinys (MALT);
• Limfoidiniai (imuniniai) organai:
– centriniai (pirminiai),
– periferiniai (antriniai).
Paruošė prof. Renata
Šimkūnaitė-Rizgelienė
Funkcijos:
• Kraujo ląstelių gamyba ir kraujo sudėties

kontrolė;
• “Savų” audinių sudėties kontrolė;
• “Svetimų” medžiagų atpažinimas ir imuninis
atsakas;
• Kraujo ir limfos depas.

Imuninis atsakas
• Įgimtas (nespecifinis) imuninis atsakas yra

evoliuciškai senesnis ir greitas atsakas, kurį
vykdo leukocitai (pvz., neutrofilai), NK ląstelės
bei antimikrobinės medžiagos (HCl, defensinai,
lizocimas, interferonas ir kt.).
• Įgytas (specifinis) imuninis atsakas evoliucijoje
susiformavo vėliau, yra lėtesnis. Jį vykdo T ir B
limfocitai, antigeną pateikiančios ląstelės ir
atminties ląstelės.

Citokinai
• Nespecifinio ir specifinio imuninio atsako metu
imuninės ląstelės “bendrauja” ir “koordinuoja
veiksmus” išskirdamos citokinus (chemokinus,
limfokinus, interleukinus (IL) ir kt.).
• Tai mažos molekulinės masės peptidai ir
glikoproteinai, kurie pasižymi parakrininiu veikimu.
Antigenai (Ag)
• Tai svetimos organizmui medžiagos (baltymai,
polisacharidai, toksinai, virusai, mikroorganizmai,
transplantuotos ar pakitusios nuosavos ląstelės),
kurios sukelia specifinį imuninį atsaką. Paruošė prof. Renata
Imuninis atsakas
Ląstelinis: Humoralinis:
• T limfocitai ardo • B limfocitai →
pažeistas ląsteles. plazmocitai, gaminantys
antikūnus, Ak.
• Nukreiptas prieš
• Nukreiptas prieš
viduląstelinius ekstraląstelinius
patogenus (virusus, patogenus (bakterijas).
grybelius, parazitus),
vėžines bei
transplantuotas
ląsteles.
Limfocitai – pagrindinės imuninės
sistemos ląstelės
Morfologinė limfocitų klasifikacija:
• Mažieji (~5-8 µm Ø);
• Vidutiniai;
• Didieji (iki 20 µm).
Funkcinė limfocitų klasifikacija:

• T limfocitai;
• B limfocitai;
• NK ląstelės.
Mažieji limfocitai
• ~90% yra kraujotakoje. „Nuogas“ branduolys
• “Nuogo” branduolio ląstelės:

kompaktiškas, apvalus branduolys,
apsuptas siauru sluoksniu
https://www.sciencephoto.com/me
citoplazmos; dia/996068/view/t-lymphocyte-tem
→ H&E preparatuose ryškiai bazofiliški.
• Limfocitai iki kontakto su Ag vadinami

„naiviais“.
• Po kontakto su Ag jie aktyvuojami –
dauginasi ir didėja (dar vadinami
limfoblastais). Paruošė prof. Renata
Vidutiniai ir didieji limfocitai
• Proliferuodami imuniniuose organuose
limfocitai didėja → juose daugėja citoplazmos ir
organelių, šviesėja branduolys.
• Po kelių ar keliolikos pasidalijimų diferencijuojasi
į efektorines ląsteles.
http://hematologyoutlines.com/atlas_topics/157.html
T limfocitai
• Diferencijuojasi užkrūtyje, Thymus;
• Sudaro 60-80% cirkuliuojančių limfocitų;
• Nuo B limfocitų ir NK skiriasi savo receptoriais
ir paviršiaus baltymais;
• Atsakingi už ląstelinį imuninį atsaką,
dalyvauja ir humoraliniame.
T limfocitų pogrupiai:
• T citotoksiniai (TC, CTL);
• T helperiai (TH, Th);
• T reguliatoriai (TR, TReg);
• Intraepiteliniai gama/delta (γ/δ) T limfocitai.
T citotoksiniai
• Atpažįsta infektuotas, transplanuotas bei vėžines

ląsteles ir jas suardo.
• TC išskiria:
- perforinus (baltymus, kurie suardo infekuotų ar
pažeistų ląstelių membranas),
- granzimus (fermentus, kurie patenka į pažeistą
ląstelę ir pradeda apoptozės procesą).
https://bio1152.nicerweb.com/Locked/media/ch43/cytotoxic_t.html Paruošė prof. Renata

T helperiai
• Sekretuoja citokinus (limfokinus):
→ skatina T citotoksinius limfocitus (dalyvauja
ląsteliniame imunitete),
→ skatina makrofagų atsaką į Ag,
→ skatina B limfocitų atsaką į Ag (dalyvauja
humoraliniame imunitete).
T reguliatoriai
(anksčiau vadinti supresoriais)
• Slopina imuninį atsaką, reguliuodami kitų
imuninių ląstelių veiklą.
Intraepiteliniai
gama/delta (γ/δ) T limfocitai
• Labai maža populiacija.

• Panašūs į T citotoksinius.
• Iš užkrūčio jie migruoja į odos, gleivinių
epitelį ir pirmieji sutinka Ag iš aplinkos.
• Nerecirkuliuoja (t.y. negrįžta į kraujotaką).
Limfocitai - “aistringi keliautojai”, neužsibūna

vienoje vietoje, cirkuliuoja ir recirkuliuoja (išskyrus
intraepitelinius T limfocitus). Paruošė prof. Renata
B limfocitai
https://laraslittlebcells.wordpress.com/2014/05/15/fun-fact-what-puts-the-b-in-b-cell/
• Diferencijuojasi Bursa Fabricius (paukščių

žarnyno imuninio audinio) analoguose, t.y. kaulų
čiulpuose (kai kurios literatūros duomenimis, ir žarnyno
limfoidiniame audinyje);
• 20-30% visų cirkuliuojančių limfocitų.
• Atsakingi už humoralinį imuninį atsaką.
• Diferencijuojasi į plazmocitus.

Plazmocitai
• Lokalizuojasi imuniniuose
organuose ir įvairių organų
puriajame skaiduliniame j.a.
• Turtingi organelių, branduolio
heterochromatinas išsidėstęs https://www.sciencesource.com/archive/Image/Plasma-
spinduliškai (kaip “rato stipinai”).

Cell--TEM-SS21963287.html
• Sekretuoja antikūnus (Ak) –

imunoglobulinus (Ig).
• Ig klasės: M, A, D, E, G.
• Ak jungiasi su Ag į Ag-Ak
kompleksus, kuriuos fagocituoja
makrofagai, eozinofilai, kt. Paruošė prof. Renata
NK ląstelės (Natūralūs kileriai)
• Iki 5-10% visų cirkuliuojančių limfocitų.

• Formuojasi kaulų čiulpuose (jiems nebūtina
diferenciacija užkrūčio liaukoje).
• Genetiškai užprogramuoti naikinti pakitusias
ląsteles (pakenktas virusų ar vėžines).
• Veikia panašiai kaip T citotoksiniai.

Makrofagai
• Priklauso mononuklearinei fagocitinei sistemai,
MFS.
• Vadinami Ag-ą pateikiančiomis ląstelėmis, nes
fagocituoja Ag → apdoroja, t.y., suskaldo jį į
dar imunogeniškesnius fragmentus (peptidus iš
8-10 AR)
→ pateikia T limfocitams.
• Be to, jie sekretuoja

citokinus (IL ir kt.).
https://medicaldictionary.thefreedictionary.com/specific+m
acrophage+arming+factor+(SMAF)

Mononuklearinė (makrofaginė) fagocitinė
sistema (MFS)
• Kilusi iš monocitų ar jų pirmatakų.
• Jai priklauso jungiamųjų audinių, plaučių,
blužnies ir kt. makrofagai bei kitos
specializuotos ląstelės:
- Kupferio ląstelės (kepenyse),
- Mikroglija (CNS),
- M ląstelės (klubinėje žarnoje),
- Dendritinės ląstelės (užkrūčio liaukoje, blužnyje ir
limfmazguose),
- Langerhanso ląstelės (odoje ir gleivinėse),
- Epitelioretikulinės ląstelės (užkrūčio liaukoje) ir kt.
Dendritinės ląstelės - Ag-ą pateikiančių
ląstelių rūšis
• Turi ilgas, šakotas ataugas
(panašias į neuronų dendritus).
• Randamos užkrūtyje, blužnyje ir
limfmazgiuose.
• Odos ir gleivinių dendritinės
ląstelės vadinamos
Langerhanso ląstelėmis.
http://2013.igem.org/Team:Arizona_State/Data

Imuniniai organai (IO):
Centriniai (CIO) arba pirminiai:

• Kaulų čiulpai (Bursa Fabricius
analogas B limfocitams);
• Užkrūčio liauka (T limfocitams).
Periferiniai (PIO) arba antriniai:

• Blužnis;
• Limfmazgiai, hemolimfiniai ir
hemaliniai mazgai;
• Limfoidinio audinio telkiniai.
http://biosiva.50webs.org/organs.htm

IO stroma ir parenchima
• Stroma – tinklinis j.a. (užkrūčio liaukoje –

epitelinis audinys).
• Parenchima – imunocitai ir kraujo ląstelės.
Vystymosi šaltiniai:
• Visų organų stroma ir parenchima - iš
mezenchimos, išskyrus
– užkrūčio stromą, kuri kilusi iš
endodermos.
Centriniai imuniniai organai (CIO)
• Vyksta genetiškai užprogramuota, nuo Ag

nepriklausoma limfocitų diferenciacija:
– T limfocitų – užkrūtyje,
– B limfocitų – kaulų čiulpuose.
• Tai limfocitų “pradinė mokykla”, kurioje jie
tampa imunokompetentiniai - “išmoksta”
atskirti “svetimą” nuo “savo”.
• Iš CIO iškeliauja į PIO.

Limfocitų diferenciacijos schema
Kaulų čiulpai
(kamieninės limfoidinės ląstelės)
T pirmtakai B pirmtakai
CIO
Užkrūčio liauka Kaulų čiulpai
vyksta nuo Ag nepriklausoma diferenciacija
PIO

Periferiniai imuniniai organai (PIO)
• Juose limfocitai užima tam tikras T ir B

limfocitams priklausomas zonas.
• Čia vyksta nuo Ag priklausoma
limfocitų diferenciacija (po kontakto su
Ag diferencijuojasi į efektorines ir
atminties ląsteles).

Limfocitų diferenciacijos schema (tęsinys)
PIO
Vyksta nuo Ag priklausoma diferenciacija
Pirminis imuninis atsakas

T efektoriai ir atminties ląst. B efektoriai ir atminties ląst.
(TC,TH,TR) Plazmocitai
Antrinis imuninis atsakas
• Pirminis atsakas formuojasi po pirmojo kontakto su Ag.

• Antrinis atsakas formuojasi po pakartotinio kontakto su
tuo pačiu Ag. Yra daug greitesnis ir intensyvesnis.
Kaulų čiulpai, medulla ossea
• Naujagimio visi kaulų čiulpai yra raudonieji.
• Suaugusio žmogaus raudonieji kaulų čiulpai

yra plokščiuosiuose kauluose ir kai kurių ilgųjų
kaulų epifizėse, kur vyrauja besiformuojančios
kraujo ląstelės.
• Geltonieji kaulų čiulpai yra ilgųjų kaulų
diafizėse, kur vyrauja riebalinės ląstelės.

Raudonieji kaulų čiulpai
• Akytojo kaulo
ertmelėse, išklotose
vidiniu antkauliu.
Struktūrinės dalys:
• Stroma;
• Parenchima. http://download.videohelp.com/vitualis/med/his_pic_blood4.htm

Raudonųjų kaulų čiulpų stroma
• Tinklinis j.a. (tinklinės ląstelės ir tinklinės
skaidulos)
+ lipocitai, fibrocitai, makrofagai, osteogeninės
ląstelės,
• + sinusoidiniai kapiliarai (sinusai):
jų diametras iki 40 (80) µm, pro jų nevientisą
sieną pralenda ir į kraujotaką patenkakaulų
čiulpų parenchimoje susiformavusios kraujo
ląstelės.

Raudonųjų kaulų čiulpų parenchima
Besiformuojančios kraujo ląstelės,

susitelkusios į saleles ar sijas:
• Eritrocitų pirmtakai formuoja saleles aplink
makrofagus;
• Granulocitų ir limfocitų pirmtakų sijos juosia
sinusus;
• Megakariocitai iškišę ataugas per sinusų
sienos plyšius.

Užkrūčio liauka, thymus
• Gr. “thyme” – čiobrelis
arba “thumos” - emocijos.
→ buvo vad. čiobrialiauke.
https://www.healthline.com/diabetesmine/beyond-the-pancreas-researchers-
targeting-immune-system-creation-gland#1
Užkrūčio liaukos funkcijos:
• Vykdo T limfocitų diferenciaciją: T limfocitai

“išmoksta” atskirti “svetimas” medžiagas nuo
“savų”, formuojama imuninė tolerancija “savoms”
medžiagoms.
Užkrūčio liaukos sandara
• Dengia kapsulė, nuo jos → pertvaros dalina į
netaisyklingas skilteles.
Užkrūčio skiltelė
• Žievė, cortex, gausi
limfocitų ir limfoblastų, todėl
preparate (H&E)
bazofiliškesnė.
• Šerdis, medulla,
šviesesnė, nes joje mažiau
https://zoomify.luc.edu/lymphoid/dms117/popup.html
limfocitų.
Skiltelės stroma ir parenchima
• Stroma – epitelinis audinys;

• Parenchima – T limfocitai (timocitai).
B limfocitų nėra !
Užkrūčio liaukos raidos etapai:
• Thymus epithelialis →
• Thymus lymphaticus →
• Thymus adiposus.

Užkrūčio liaukos vystymosi šaltiniai
• 4-tą sav. 3-čio ryklinio (žiauninio) maišo (PŽ
endodermos) sienos ląstelės leidžiasi į krūtinės
ertmę ir formuoja užkrūčio stromą (epitelio tinklą iš
epitelioretikuliocitų) → thymus epithelialis.
• 3-čią mėn. iš kaulų čiulpų atmigruoja kamieninės
limfoidinės ląstelės ir užpildo epitelio tinklą →
thymus lymphaticus.
• Iš aplinkinės mezenchimos → j.a. kapsulė ir
pertvaros.
Naujagimio ir vaiko užkrūtis yra santykinai didelis.
• Po lytinės brandos organas nyksta → thymus
adiposus (užkrūčio involiucija bus aptarta vėliau).
Stromos epitelinės ląstelės (1)
• Vadinamos epitelioretikuliocitais,
epithelioreticulocyti thymici, nes yra didelės,
šakotos, jungiasi desmosomomis ir sudaro
stromos tinklą (reticulum – tinklas), kuriame
formuojasi T limfocitai.
• Jos pateikia T limfocitams
antigenus (yra AG-ą pateikiančios
ląstelės), sekretuoja citokinus ir kitas
T limfocitų diferenciacijai reikalingas
medžiagas (timoziną ir kt.). https://line.17qq.com/articles/ihididgpbz.html

Stromos epitelinės ląstelės (2)
• Kita dalis stromos epitelinių ląstelių yra

plokščios. Jos randamos prie kapsulės, pertvarų,
riboje tarp skiltelės žievės ir šerdies.
• Plokščios ląstelės arba šakotų ląstelių ataugos
supa kraujagysles, formuoja
perivaskulines makštis ir įeina į kraujo-
užkrūčio liaukos užtvarą (barjerą), kuris
atriboja T limfocitus nuo Ag-ų.

Kraujo – užkrūčio liaukos
(hemotyminis) užtvaras:
1. Kapiliaro siena (vientisas
endotelis ir pamatinė
membrana);
2. Perivaskulinis tarpas (su
pericitais, audinių skysčiu,
j.a. skaidulomis ir
makrofagais);
3. Epitelioretikuliocitų
perivaskulinė makštis ir
pamatinė membrana. https://slideplayer.com/slide/8574126/

Užkrūčio liaukos (Hasalio) kūneliai,
corpusculi thymici
• Skiltelių šerdies epitelioretikuliocitai formuoja
užkrūčio liaukos kūnelius, kurių gausėja ir kurie
didėja su amžiumi (iki 100 μm);
• Manoma, jie sekretuoja citokinus (IL-4,
IL-7, kt.), kurie veikia dendritinių ląstelių
aktyvumą ir T limfocitų diferenciaciją.
https://www.alamy.com/elements-of-histology-histology-fig-
• Sudaryti iš suplokštėjusių,
92two-concentric-or-hassalls-corpuscles-of-the-thymus
susisukusių epitelioretikulinių
ląstelių, tarp kurių gali būti
įstrigusių T limfocitų. Kūnelio
centre esančios ląstelės suragėja https://quizlet.com/369738118/histol
ogy-of-thymic-corpuscle-diagram/
ar kalcifikuojasi. Paruošė prof. Renata

T limfocitų atranka užkrūčio liaukoje
• “Teigiama” atranka
kiekvienos skiltelės
žievėje;
• “Neigiama” atranka
kiekvienos skiltelės
šerdyje.
http://www.thymate.com/anatomy/thymuspic.html
“Teigiama” atranka skiltelės žievėje
• Iš kaulų čiulpų “naivūs” T limfocitai su krauju → į
užkrūtį → į skiltelės žievę (per pokapiliarinių
venulių sieneles).
• Skiltelės žievėje T limfocitai dauginasi.
• Epitelioretikuliocitai pateikia T limfocitams
antigenus ir T limfocitų paviršiuje formuojasi
receptoriai ir paviršiaus baltymai (CD4, CD8).
• “Teigiama” atranka: išgyvena limfocitai, kurie turi
receptorius ir geba atpažinti “savas” ir “svetimas”
medžiagas (kiti,~ 80% apoptozuoja ir yra
sufagocituojami).
“Neigiama” atranka skiltelės šerdyje
• Iš skiltelės žievės T limfocitai, keliauja į šerdį, kur

epitelioretikuliocitai jiems pateikia antigenus.
• “Neigiama” atranka: išlieka tik tie T limfocitai,
kurie savo receptoriais atpažįsta “svetimas”
medžiagas. Tie, kurie turi receptorius “savoms”
organizmo medžiagoms, apoptozuoja ir yra
sufagocituojami.
Taip apsisaugoma nuo autoimuninio atsako prieš
“savas” organizmo ląsteles.

• Tik apie 2% T limfocitų pereina “teigiamą” ir
“neigiamą” atrankas ir tampa
imunokompetentiniais T limfocitais.
• Praėję atranką T limfocitai pereina
pokapiliarinių venulių ar limfinių kapiliarų sieną ir
išeina į kraujotaką ar limfotaką → į PIO.
Amžinė užkrūčio involiucija

• ~ 10-tus metus prasideda nykimas.
• Po lytinės brandos limfocitų beveik nebelieka.
• Organas susiraukšlėja, jame lieka tik
epitelioretikuliocitai, gausūs Hasalio kūneliai, j.a.
ir riebalinės ląstelės → thymus adiposus.
Limfoidinio audinio telkiniai
Jų būna įvairiuose organuose ir audiniuose,

dažniausiai gleivinėse, kur:
• epitelyje – pavieniai intraepiteliniai gama/delta
limfocitai;
• poepiteliniame ar pogleiviniame j.a.:
– difuziniai limfocitų telkiniai,
– limfiniai mazgeliai (folikulai).
Čia telkiasi iki 70% visų organizmo imuninių ląstelių,
kurių dauguma yra B limfocitai ir T helperiai.
• Literatūroje tokie telkiniai vadinami MALT: mucosa-
associated lymphatic tissue (angl.) Paruošė prof. Renata
Limfiniai mazgeliai (folikulai)
• Tai apvalūs ar ovalūs imuninių ląstelių telkiniai,

neturintys kapsulės (vad. neinkapsuliuotais).
• Sudaryti iš T ir B (daugiausia B) limfocitų ir
makrofagų.
Limfinių mazgelių (folikulų) rūšys (1):

• Pirminis mazgelis – mazgelis, kuriame yra
limfocitai, kurie nekontaktavo su Ag (H&E
preparatuose tolygiai bazofiliškas).
Limfinių mazgelių (folikulų) rūšys (2):
• Antrinis mazgelis – mazgelis, kuriame yra
limfocitai po kontakto su Ag → limfocitai virsta
limfoblastais, kurie pradeda daugintis.
• Limfoblastai yra didesni, todėl mazgelio centre
atsiranda šviesesnis dauginimosi
(germinatyvinis) centras → B limfoblastai
diferencijuojasi į plazmocitus ir sekretuoja Ig.
Dauginimosi centras
https://ecurriculum.som.vcu.edu/portal/resource
s/2009/histo/LymphTissuesOrgan/lecture.pdf
Žarnyno limfoidinio audinio telkiniai
• Klubinėje žarnoje ir kirmėlinėje ataugoje
(angl. GALT: gut-associated lymphoid tissue – tai
dalis MALT).
Klubinė žarna Kirmėlinė atauga

Ryklės limfoidiniai telkiniai vadinami
migdolais, tonsillae
• Išvešėję vaikystėje (po lytinės brandos nyksta);
• Ryklėje sudaro Valdejerio limfoepitelinį žiedą:
Nosiaryklėje:
- Ryklės migdolas (adenoidai);
- Trimito migdolai;
Burninėje ryklės dalyje:
- Gomurio migdolai;
https://clinicalgate.com/functional-anatomy-of-the-airway/
- Liežuvio migdolai.
Migdolų sandara
• Gausūs, gilūs ir šakoti epitelio

įlinkimai į savąją gleivinės
plokštelę, vad. kriptomis, cryptae. Pav. iš R. Čihak “Anatomie”
• Kriptų epitelis:
– daugiaeilis stulpinis virpamasis epitelis
ryklės ir trimito migdoluose,
– daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis
epitelis gomurio ir liežuvio migdoluose.
• Kriptų epitelyje - intraepiteliniai limfocitai,
savojoje gleivinės plokštelėje – difuzinė
limfocitų infiltracija ir limfiniai mazgeliai.
Limfmazgiai, nodi lymphatici
Iki 2,5 cm dydžio, pupos

formos dariniai, išsidėstę
grupėmis ar grandinėmis.
Funkcijos:
• Ag paieška limfoje;
• Nuo Ag priklausoma
limfocitų proliferacija ir
diferenciacija.
https://www.macmillan.org.uk/cancer-information-and-
support/worried-about-cancer/the-lymphatic-system

Limfmazgio sandara
• Kapsulė, nuo kurios skyla pertvaros (sijos),
einančios į limfmazgio vidų.
• Stroma – tinklinis j.a.: tinklinės (retikulinės)
ląstelės, kurios gamina tinklines (III tipo kolageno)
skaidulas;
• Parenchima – imuninės ląstelės.
Limfmazgio dalys:
• Žievė, cortex;
• Aplinkinė žievinė (parakortikalinė) sritis,
paracortex;
• Šerdis, medulla. Paruošė prof. Renata
Žievė
• B-priklausoma zona.
• B limfocitai susitelkę į limfinius mazgelius:
pirminius → antrinius.
Parakortikalinė sritis
• T-priklausoma zona. Vartai
• T limfocitai, pasklidę difuziškai tarp
žievės ir šerdies.
Šerdis
• B-priklausoma zona.
• B limfocitai, plazmocitai formuoja
šerdines stygas, chordae medullares.
Prepared by prof. Renata
Limfos cirkuliacija per limfmazgį
Aferentinės limfagyslės →
kraštinis (pokapsulinis,
periferinis) antis (sinusas)
→ tarpiniai ančiai
pertvarose tarp
mazgelių→ šerdiniai
ančiai tarp šerdinių stygų
→ vartų antis →
eferentinė limfagyslė →
pro vartus, https://www.anatomynote.com/human-anatomy/cell-
and-tissue/lymph-node-anatomy-in-detail/
→ toliau limfa su limfocitais keliauja limfagyslėmis ir per

krūtininį ir dešinįjį limfinius latakus patenka į kraują.
Limfmazgio ančiai (sinusai)
• Ančiuose yra limfa, stromos tinklinės ląstelės ir
skaidulos, makrofagai, su limfa atkeliavę
limfocitai.
• Ančių sieną sudaro nevientisos endotelio
ląstelės ir nevientisa pamatinė membrana →
per sieną laisvai migruoja imunocitai.
• Ančiais tekanti limfa yra “filtruojama”:
stromos tinklas mechaniškai sustabdo Ag ar
pakitusias ląsteles, makrofagai jas fagocituoja ir
pateikia limfocitams.

Kraujotaka limfmazgyje
Arterija pro vartus → arteriolės (parakortikalinėje
srityje) → kapiliarai (žievėje) → pokapiliarinės
venulės (parakortikalinėje srityje) → vena.
Limfmazgio pokapiliarinės venulės
• Tai vieta, kur T ir B limfocitai iš kraujo patenka į
limfmazgį, o dalis limfos (~ 35%) “eina” į kraują.
• Vadinamos aukšto endotelio venulėmis, nes
išklotos kubinėmis endotelio ląstelėmis, kurios turi:
-vandens kanalus (akvaporinus), praleidžiančius iš
limfos į kraują H2O, elektrolitus,
- receptorius, atpažįstančius limfocitus.
Limfocitų “spūstis” limfmazgyje
• Iš kraujo (per pokapiliarines aukšto endotelio

venules) patenka ~90% limfocitų.
• Su limfa (aferentinėmis limfagyslėmis) patenka
~10% limfocitų.
• T limfocitai parakortikalinėje zonoje dauginasi ir

diferencijuojasi į T efektorius.
• B limfocitai migruoja į žievę, ten dauginasi,
virsta plazmocitais ir migruoja į šerdį, kur
sekretuoja Ig.

Blužnis, splen, lien
• Kumščio dydžio organas kairėje viršutinėje pilvo
ertmės dalyje.
• Ag paieška kraujyje;
Imuninė • Nuo Ag priklausoma limfocitų
funkcija: proliferacija ir diferenciacija.
Kraujodaros
funkcija: • Vaisiaus kraujodaros organas;
• Pasenusių eritrocitų ir
trombocitų naikinimo vieta.
Kraujo depas Paruošė prof. Renata
Blužnies sandara
• Dengia kapsulė (iš glaudaus netaisyklingo
skaidulinio j.a. + miocitų), nuo jos eina pertvaros
(sijos).
• Stroma – tinklinis j.a.
• Parenchima (dar vad. minkštimu) – imuninės ir
kraujo ląstelės.
Blužnies parenchimos dalys:
• Baltoji pulpa • Raudonoji pulpa
(minkštimas) (20%) – (minkštimas) (80%)
limfocitų telkiniai, išsidėstę – kraujas blužnies
difuziškai po visą blužnį. stygose ir ančiuose.
In vivo baltos spalvos, nes sudaryta iš In vivo raudonos spalvos.
limfocitų (baltųjų kraujo kūnelių). Paruošė prof. Renata
Blužnies kraujotaka
Blužnies arterija (įteka pro vartus),
→ sijelinės arterijos (j.a. sijose),
→ centrinės arterijos (apsuptos limfocitų),
→ teptukinės arteriolės,
→ kapiliarai (apsupti makrofagų),
→ sinusoidiniai kapiliarai, vad. sinusai (ančiai),
→ venulės,
→ sijelinės venos (j.a. sijose),
→ blužnies vena (išeina pro vartus).
Blužnies kraujotakos tipai:
• Uždara kraujotaka; • Atvira kraujotaka. Paruošė prof. Renata
Uždara blužnies kraujotaka
• Kraujotakos tipas (būdingesnis gyvūnams), kai
kapiliarai atsiveria į sinusus (kraujas neišsilieja
iš kraujagyslių).

https://www.slideshare.net/rongon28us/13-lymphoid-organs-dr-kirti-21-dec-2 Šimkūnaitė-Rizgelienė
Atvira blužnies kraujotaka
• Kraujotakos tipas (būdingesnis žmogui), kai
kraujas iš kapiliarų išsilieja į raudonosios
pulpos stygas, iš kur vėliau susirenka į ančius.

https://www.slideshare.net/rongon28us/13-lymphoid-organs-dr-kirti-21-dec-2 Šimkūnaitė-Rizgelienė
Baltoji pulpa
Ją sudaro:
• periarterijinės limfinės makštys, PALM,
• limfiniai mazgeliai.
Tai limfocitų telkinai apie
centrines arterijas.
Periarterijinės limfinės
makštys tolygiai supa
centrines arterijas. Po
limfocitų kontakto su Ag http://audilab.bmed.mcgill.ca/HA/html/lymph_30_E.html
makštys išplatėja ir
formuoja mazgelius.
• Kapiliarai, atskilę nuo teptukinių arteriolių, yra
apsupti makrofaginėmis makštimis.
• Išsiliejęs kraujas (atviros kraujotakos atveju)
kontaktuoja su šiais makrofagais.
• Makrofagai fagocituoja Ag ir pateikia PALM
limfocitams. Aktyvuoti limfocitai pradeda
daugintis → PALM išplatėja → limfiniai
mazgeliai → besidalijantys limfocitai (esantys
mazgelio dauginimosi centre) nustumia a.
centralis į mazgelio periferiją.

Blužnies limfinis mazgelis
• Periarterinė zona
(aplink a. centralis) – T-
priklausoma zona;
• Dauginimosi centras
– B priklausoma zona;
• Mantijinė zona
(ribojanti dauginimosi
centrą) ir
• kraštinė zona (ribojanti
mazgelį) turi ir T ir B
limfocitų.
Raudonoji pulpa
Ją sudaro:
• Blužnies stygos, chordae lienales;
• Ančiai (sinusai).
Blužnies stygos
• Iš stromos tinklinio
antis
j.a., kuriame yra styga
styga
kraujo ląstelės
(išsiliejusios į pulpą antis
atviroje kraujotakoje) ir
makrofagai. https://www.slideshare.net/openmichigan/021609-lymphatic-histology-8615063

Ančiai (sinusai)
Tai sinusoidiniai kapiliarai, kurių siena sudaryta
“statinės” principu:
• išilgai orientuotos, ilgos verpstinės endotelio
ląstelės,
• nevientisa pamatinė membrana,
• žiediškai apsivijusios tinklinės skaidulos.
• Iš stygų (atviros kraujotakos
metu) kraujo ląstelės į ančius
patenka pro tarpus tarp tinklinių
skaidulų ir endotelio ląstelių.
• Pasenę ir deformuoti eritrocitai
ančių sienos nepereina, yra Endotelio ląstelė
sufagocituojami ir į kraujotaką
nebepatenka. Eritrocitas Tinklinė skaidula
https://answersingenesis.org/human-body/the-mysterious-spleen/
Imuninių organų pagrindiniai struktūriniai bruožai
Užkrūčio Limfmazgis Blužnis Migdolai
liauka
Stroma Epitelinis Tinklinis j.a Tinklinis j.a. Skaid. j.a.
audinys +tinklinis j.a.
(epitelioretikuliocitai)
-
Limfiniai Žievinėje Difuziški, Kriptos
mazgeliai dalyje kiekvienas turi sienoje (po
a. centralis epiteliu)
Aferentinės -
limfagyslės - -
+
Eferentinės +
limfagyslės +
+ +

Privalomoji literatūra:
• Vitkus A. ir kt. Žmogaus histologija. 2003
– skyrius “Kraujo gamybos ir imuninės
apsaugos organai”;
• Mescher A.L. Junqueira’s Basic
Histology. Text and Atlas. 2018.
– Chapter 14 (The Immune System and
Lymphoid Organs).
https://accessmedicine.mhmedical.com/bo
ok.aspx?bookid=2430
• Histologijos pratybų metodiniai

nurodymai: Kraujo gamybos ir imuninės
apsaugos organai.

Imunine Konspektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

You might also like

Imunine Konspektas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Imunine Konspektas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Kraujo gamybos ir

imuninės apsaugos organai,

Paruošė prof. Renata Šimkūnaitė-Rizgelienė,

• Kraujo ląstelių gamyba ir kraujo sudėties

Paruošė prof. Renata

• Įgimtas (nespecifinis) imuninis atsakas yra

Paruošė prof. Renata

Funkcinė limfocitų klasifikacija:

• “Nuogo” branduolio ląstelės:

→ H&E preparatuose ryškiai bazofiliški.

• Limfocitai iki kontakto su Ag vadinami

• Atpažįsta infektuotas, transplanuotas bei vėžines

https://bio1152.nicerweb.com/Locked/media/ch43/cytotoxic_t.html Paruošė prof. Renata

• Labai maža populiacija.

Limfocitai - “aistringi keliautojai”, neužsibūna

• Diferencijuojasi Bursa Fabricius (paukščių

Paruošė prof. Renata

spinduliškai (kaip “rato stipinai”).

• Sekretuoja antikūnus (Ak) –

• Iki 5-10% visų cirkuliuojančių limfocitų.

Paruošė prof. Renata

• Be to, jie sekretuoja

Paruošė prof. Renata

Paruošė prof. Renata

Centriniai (CIO) arba pirminiai:

Periferiniai (PIO) arba antriniai:

Paruošė prof. Renata

• Stroma – tinklinis j.a. (užkrūčio liaukoje –

• Vyksta genetiškai užprogramuota, nuo Ag

Paruošė prof. Renata

Paruošė prof. Renata

• Juose limfocitai užima tam tikras T ir B

Paruošė prof. Renata

Pirminis imuninis atsakas

• Pirminis atsakas formuojasi po pirmojo kontakto su Ag.

• Naujagimio visi kaulų čiulpai yra raudonieji.

• Suaugusio žmogaus raudonieji kaulų čiulpai

Paruošė prof. Renata

Paruošė prof. Renata

Paruošė prof. Renata

Besiformuojančios kraujo ląstelės,

Paruošė prof. Renata

Užkrūčio liaukos funkcijos:

• Vykdo T limfocitų diferenciaciją: T limfocitai

• Stroma – epitelinis audinys;

Užkrūčio liaukos raidos etapai:

Paruošė prof. Renata

Paruošė prof. Renata

• Kita dalis stromos epitelinių ląstelių yra

Paruošė prof. Renata

Paruošė prof. Renata

ar kalcifikuojasi. Paruošė prof. Renata

• Iš skiltelės žievės T limfocitai, keliauja į šerdį, kur

Paruošė prof. Renata

Amžinė užkrūčio involiucija

Jų būna įvairiuose organuose ir audiniuose,

• Tai apvalūs ar ovalūs imuninių ląstelių telkiniai,

Limfinių mazgelių (folikulų) rūšys (1):