E g l ė Danielienė, A l d o n a J a n u l e v i č i e n ė , Daiva Noreikienė

Eglė Danielienė, Aldona Janulevičienė, Daiva Noreikienė

Scanned by
Cloud Dancing

T E V
VILNIUS 2008
UDK 51(076)
Da247

Darbo vadovas Valdas Vanagas

Redaktoriai: Juozas Mačys, Žydrūnė Stundžienė
Programinė įranga: Rolandas Jakštys
Kompiuterinė grafika: Edita Tatarinavičiūtė
Tekstą kompiuteriu rinko ir maketavo Laimutė Ališauskienė ir
Nijolė Drazdauskienė
Konsultantas Elmundas Žalys

Recenzavo Matematikos ir informatikos institutas

Leidyklos TEV interneto svetainė www.tev.lt

© Leidykla TEV. Vilnius, 2005

© Eglė Danielienė. 2005
© Aldona Janulevičienė, 2005
© Daiva Noreikienė. 2005
ISBN 9 9 5 5 - 6 8 0 - 1 7 - 2 © Dai 1. Sigita Populaigienė, 2005
Ši kontrolinių darbų knygelė skirta 11, 12 klasių mokytojams, taip pat moki-
niams, pasirinkusiems išplėstinį matematikos kursą bei norintiems geriau pasi-
ruošti kontroliniams darbams ir brandos egzaminui.
Kontrolinių darbų užduotys sudarytos pagal vadovėlio „Matematika 11" (Lei-
dykla TEV, 2002 m.) pirmąją dalį.
Leidinyje yra 11 kontrolinių darbų, kuriuose sunkėjimo tvarka pateikiama po
kelias užduotis. Paskutinė kiekvieno kontrolinio darbo užduotis skiriama geo-
metrijos kurso kartojimui.
Kiekvieno kontrolinio darbo yra du variantai. Pirmasis variantas pateiktas su
sprendimais, paaiškinimais ir atsakymais. Prie uždavinių sprendimų kai kur
rasite stačiakampiuose įrėmintus svarbiausius teorinius faktus, susijusius su
sprendžiamu uždaviniu. Analogiškas antrasis variantas skirtas pasitikrinti mo-
kiniams, kaip jie suprato pirmojo varianto užduotis, — jo duoti tik atsakymai
knygelės gale. Beje, knygelės gale pateikiami ir pirmojo varianto uždavinių
atsakymai, todėl mokinys gali neskaityti sprendimų, o tik pasitikrinti atsakymo
teisingumą.
Knygelė naudinga ir matematikos mokytojams organizuojant mokymo procesą,
tikrinant mokinių žinias. Parinkdamas uždavinius pagal sudėtingumo laipsnį,
mokytojas visą mokymo procesą gali individualizuoti.
Knygele galima naudotis einat kursą, kartojant išeitą medžiagą, ruošiantis kont-
roliniam darbui ar egzaminui.
Visi knygelėje pateikti uždaviniai atitinka standartų ir programų reikalavimus.
Uždavinių sąlygas, sprendimus bei atsakymus patikrino leidyklos TEV specia-
listai.
Artimiausiu metu planuojame parengti ir išleisti analogiškas knygeles, atitin-
kančias vadovėlius „Matematika 11, II dalis", „Matematika 12, I dalis" bei
„Matematika 12, II dalis".

Autorės
SKAIČIAI IR REIŠKINIAI, LYGTYS IR NELYGYBĖS
1. Realiųjų skaičių aibė
1.1. Sveikieji skaičiai
1.2. Racionalieji skaičiai
1.3. Dešimtainės trupmenos
1.4. Iracionalieji skaičiai
1.5. Realieji skaičiai
К1Ц.1-1.5)
2. Laipsniai ir šaknys
2.1. Laipsniai su sveikaisiais rodikliais
2.2. n-tojo laipsnio šaknys
2.3. Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais
K2(2.1-2.3)
3. Algebriniai reiškiniai
3.1. Reiškinių įvairovė
3.2. Reiškinių pertvarkymas
K3(3.1-3.2)
4. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos
4.1. Lygtys ir jų sprendiniai
4.2. Racionaliosios lygtys
4.3. Du lygčių sprendimo metodai
4.4. Iracionaliosios lygtys
K4(4.1-4.4)
4.5. Nelygybės
4.6. Nelygybių sprendimas intervalų metodu
4.7. Lygčių ir nelygybių sistemos
4.8. Lygčių su dviem nežinomaisiais sistemos
K5(4.5-4.8)

PLOKŠTUMOS VEKTORIAI
6. Vektoriai ir jų veiksmai
6.1. Vektoriaus sąvoka
6.2. Vektorių sudėtis
6.3. Vektorių atimtis
6.4. Vektorių daugyba iš skaičių
K6(6.1-6.4)
7. Vektoriaus koordinatės
7.1. Vektoriai koordinačių plokštumoje
7.2. Vektorių veiksmai ir koordinatės
8. Vektorių skaliarinė daugyba
8.1. Skaliarinės daugybos apibrėžimas
8.2. Skaliarinės sandaugos reiškimas koordinatėmis
K7(7.1,7.2, 8.1, 8.2)

FUNKCIJOS
10. Funkcijos sąvoka
10.1. Funkcija ir jos reiškimo būdai
10.2. Atvirkštinė funkcija
10.3. Didėjančiosios ir mažėjančiosios funkcijos
K8(10.1-10.3)
11. Laipsninė funkcija
11.1. Laipsninė funkcija su sveikuoju rodikliu
11.2. Funkcija f ( x ) = Hjx
11.3. Laipsninė funkcija su racionaliuoju rodikliu
К9Ц1.1-11.3)
12. Rodiklinė funkcija
12.1. Rodiklinės funkcijos sąvoka
12.2. Rodiklinės lygtys
12.3. Rodiklinės nelygybės
K10(12.1-12.3)
13. Logaritminė funkcija
13.1. Logaritmo sąvoka
13.2. Logaritmo savybės
13.3. Logaritminė funkcija ir jos savybės
13.4. Logaritminės lygtys
13.5. Logaritminės nelygybės
К11Ц3.1-13.5)
1 Realiųjų skaičių aibė
Kl (1.1-1.5)

1. a) Dviženklio skaičiaus skaitmenų suma lygi 12. Iš šio skaičiaus atėmus

18 gaunamas skaičius, užrašytas tais pačiais skaitmenimis, bet atvirkš-
čia tvarka. Raskite pradinį skaičių.
b) Triženklis skaičius baigiasi skaitmeniu 2. Jei šį skaitmenį perkeltume
į skaičiaus pradžią, tai gautasis skaičius būtų 18 vienetų didesnis už
pradinį skaičių. Koks pradinis skaičius?
c) Dviženklio skaičiaus vienetų skaitmuo 2 vienetais didesnis už dešimčių
skaitmenį. Šio skaičiaus ir jo skaitmenų sumos sandauga lygi 144.
Raskite tą dviženklį skaičių.
2. Apskaičiuokite.

a ) i«±MzZ ; b) 1 . ( 3 ) + 2 , ( 2 3 ) ; o) " ' 8 I f t f f i ) " 6 ' -

3. Kuris iš dviejų skaičių didesnis: _

a) \/40 ar 6? b) -Jb ar - 2 , 4 ? c) >/l4 ar У з + V I I ?
4. a) Paprastąją trupmeną η išreikškite dešimtaine ir suapvalinkite tikslumu
5 = 0,001. '
b) Iracionalųjį skaičių v T Š suapvalinkite tikslumu <5 = 0,0001.
c) Paverskite centimetrais
У24 m ir raskite apytikslę reikšmę 1 cm tiks-
lumu.
5. Raskite χ reikšmes ir pažymėkite jas skaičių tiesėje.
a) \x —2\ = 3;
b) |x+ 2| > 1;
c) |3 + 2x| < 5.

6. Panaikinkite iracionalumą vardiklyje,

Vs-V^'
2
c)
b) 1 + V
1 · 2'
3-V
7. Apskaičiuokite reiškinio reikšmę.
a) I-v/7 — 3| + |2 — -s/71;
b ) (У2- 1) -(V2+1) .
2 2

c) 3 . ( 2 , —5 i_\
J Vn/I0+5 s/10-2 VlO/'
8. Dviejų lygiagretainio kraštinių ir ilgesniosios aukštinės ilgiai sutinka kaip
5 : 6 : 4 . Raskite lygiagretainio perimetrą, jei jo plotas lygus 180.
 Realiųjų skaičių aibė

1. a) Dviženklio skaičiaus dešimčių skaitmuo dvigubai didesnis už viene-

tų skaitmenį. Sukeitę skaitmenis vietomis gausime skaičių, kuris 36
vienetais mažesnis už pradinį. Raskite pradinį skaičių.
b) Triženklis skaičius baigiasi skaitmeniu 3. Jei šį skaitmenį perkeltume
į skaičiaus pradžią, tai gautasis skaičius būtų 9 vienetais didesnis už
pradinį skaičių. Koks pradinis skaičius?
c) Dviženklio natūraliojo skaičiaus skaitmenų kvadratų suma lygi 52, o
dešimčių ir vienetų skaitmenų skirtumas lygus 2. Raskite tą dviženklį
skaičių.
2. Apskaičiuokite.
a)«i±!ii; b) 1 , ( 7 1 ) - 0 , ( 2 ) ;
5 То Л '
3. Kuris iš dviejų skaičių didesnis:
a) V50 ar 7? b) - v T T ar - 3 , 3 2 ? c) ^17 ar Τ Ϊ 2 + VŠ?
4. a) Paprastąją trupmeną išreikškite dešimtaine ir suapvalinkite tikslumu
δ =0,001.
b) Iracionalųjį skaičių л/Т! suapvalinkite tikslumu 5 = 0,0001.
c) Paverskite centimetrais V26 m ir raskite apytikslę reikšmę 1 cm tiks-
lumu.
5. Raskite χ reikšmes ir pažymėkite jas skaičių tiesėje.
a) |jc + 2 | = 5;
b) \ x - 4 \ > 5;
c) 12χ - 1| < 1.
6. Panaikinkite iracionalumą vardiklyje.

c) 3

7. Apskaičiuokite reiškinio reikšmę.

a) |1 — \/В| + |3 — \/81;
b) (2+УЗ)2-(2-УЗ)2.

c) + v
(vfe v h - 7б) ' ^
8. Dviejų lygiagretainio kraštinių ir trumpesniosios įstrižainės ilgiai sutin-
ka kaip 7 : 9 : 8 . Raskite lygiagretainio perimetrą, jei jo ilgesniosios
įstrižainės ilgis yra 28.
 Realiųjųskaičiųaibė

la. Dviženklio skaičiaus skaitmenų suma lygi 12. Iš šio skaičiaus atėmus 18 gauna-
mas skaičius, užrašytas tais pačiais skaitmenimis, bet atvirkščia tvarka. Raskite
pradinį skaičių.
Sprendimas. Pažymėkime ieškomą dviženklį skaičių xy; čia y — vienetų skait-
muo, χ — dešimčių skaitmuo. (Vienetų skaitmuo y gali būti O, 1 , 2 , ..., 9, o
dešimčių skaitmuo negali būti O, t. y. χ = 1, 2, 3,..., 9.)
Užrašykime dviženklį skaičių Jy skyrių suma:

xy = IOx + y.

Tais pačiais skaitmenimis, bet atvirkščia tvarka užrašytas skaičius:

yx = IOy -+- χ.

Pagal uždavinio sąlygą sudarome lygčių sistemą:

x_+ y = 12, (1)

xy - 18 = yx;

į χ + y = 12, f x + y = 12,
i IOx + y - 18 = IOy + x; 1 IOx - χ + y - IOy = 18;

, J x + y = 12,
Į * - y = 2;
2x = 14,
χ = 7.
Gautą χ reikšmę įstatę į (1) lygtį, apskaičiuojame y reikšmę:

7 + y = 12, y = 12 — 7, y = 5.

Gavome, kad ieškomas dviženklis skaičius yra 75.

Tikriname: 7 + 5 = 12 ir 75 — 18 = 57.
Atsakymas. 75.
lb. Triženklis skaičius baigiasi skaitmeniu 2. Jei šį skaitmenį perkeltume į skaičiaus
pradžią, tai gautasis skaičius būtų 18 vienetų didesnis už pradinį skaičių. Koks
pradinis skaičius?
I būdas. Pažymėkime ieškomą triženklį skaičių xy2. Užrašome tą skaičių
skyrių suma:

xy2 = IOOx + IOy + 2.

Skyrių suma užrašome skaičių 2xy:

Ixy = 200 + IOx + y.

Pagal sąlygą:

xy2 = 2xy — 18,

IOOx + IOy + 2 = 200 + IOx + y - 18,
90x + 9y = 180,
IOx + y = 20.

Pastebėkime, kad ši lygybė yra teisinga tik su reikšmėmis

X = 2 ir y = 0.

Tas χ ir y reikšmes galima rasti ir taip:

Kadangi

2xy = 200 + IOx + y, o IOx + y = 20,

tai

2xy = 200 + 20 = 220.

Taigi ieškomas triženklis skaičius yra 202.

Tikriname: 202 = 220 — 18, lygybė teisinga.
II būdas. Užrašykime sąlygą taip:

xy2

2xy

Kadangi 2 + 8 = y, tai skaitmuo y = 0. Iš sumos

χ 02

2x0
Dviženklio skaičiaus vienetų skaitmuo 2 vienetais didesnis už dešimčių skait-
menį. Šio skaičiaus ir jo skaitmenų sumos sandauga lygi 144. Raskite tą
dviženklį skaičių.
Sprendimas. Pažymėkime ieškomą dviženklį skaičių xy.
Pagal uždavinio sąlygą:

y_= χ + 2,
xy • (x + y) = 144;

y + 2, (1)
(10x + y) · (χ + y) = 144; (2)

(1) (2): (10x + χ + 2) · (χ + χ + 2) = 144,

( l l x + 2) · (2x + 2 ) = 144,
( l l x + 2) -(χ + 1 ) - 2 = 144,
( 1 1 * + 2 ) ( * + 1) = 72,
И х 2 + 13* - 7 0 = 0,
D = 132 - 4 • 11 · ( - 7 0 ) = 3249 = 57 2 ,
_ - 1 3 + 57 _ 44
~ 2-11 ~ 22 '
_ -13-57 _ 70
*2 ~ 22 ~ _ 22'
70

Reikšmė χ = — Щ netinka, nes χ — skaitmuo.

Imame χ = 2. Iš (1) randame y:

y = 2 + 2 = 4.

Vadinasi,

xy = 24.

Tikriname·. 2 + 2 = 4, 24 · (2 + 4) = 144. Atsakymas. 24.

 f-9,6+f:lj-7
2a.
Apskaičiuojame skaitiklio reikšmę:
i ; 3L . Q Г -_ 3IVb
n 10 - 5,
_ 7 b. . 7 Ш—_ 7 1bj_
32. z; 7 b. . I I7 j — _ į.
0 - 5,

3 ) ^ + 3 = 3 ^ 3 = ^ = 7; 4) 7 — 7 = 0;

5) Vardiklis nelygus 0, jo ir apskaičiuoti nereikia: 0 : ( l | + = 0.

Atsakymas. 0.
2b. 1,(3) + 2,(23).
Užrašykime begalines dešimtaines trupmenas 1,(3) ir 2,(23) paprastosiomis.
I būdas.
χ = 1,(3) I · 10, y = 2,(23) I · 100,
IOJC = 13,(3), IOOy = 223,(23),
IOJC - Jt = 13,(3) - 1,(3), IOOy - y = 223,(23) - 2,(23),
9 jc = 12, 99 y = 221,
12 3 221 23
χ = — = 1-; y = = 2—.
9 9 99 99

II būdas. 1,(3) = 1 + 0,(3).

Kai dešimtainio skaičiaus trupmeninės dalies visi skaitmenys yra periode, tai
periodinę dalį keisdami paprastąja trupmena galime remtis tokiu algoritmu:
• skaitiklyje rašome periodinę dalį,
• vardiklyje rašome tiek devynetų, kiek skaitmenų yra skaitiklyje.

3 3 23 23
1,(3) = 1 + - = 1-; 2,(23) = 2 + - = 2-.
' '
v 9 9' ' ^
v 99 99
3 23 33 + 23 56
1,(3) + 2,(23) = 1 - + 2 - = 3 + - ^ - = 3 - .

III būdas. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis periodinėmis trupmenomis dažnai

nėra patogu. Todėl jas pravartu pasiversti paprastosiomis trupmenomis (žr. I ir
II būdus). Tačiau šiuo atveju galima skaičiuoti ir taip:
1,3333...
+ 2,232323...
3,5656...
1 f m

i i

0,8(5)+0,1(6)
0,17(1) ·
Užrašykime begalines dešimtaines trupmenas 0,8(5); 0,1(6) ir 0,17(1) papras-
tosiomis:
χ = 0,8(5)| · 10, y = 0,1(6) I · 10,
IOx = 8,(5) I · 10, IOy = 1,(6) I · 10,
IOOx = 85,(5), IOOy = 1 6 , ( 6 ) ,
IOOx - IOx = 85,(5) - 8,(5), IOOy - IOy = 16,(6) - 1,(6),
90x = 77, 90y = 15,
77 15
χ = —; y = —;
90 7 90

z = 0,17(1) I-100,
IOOz = 17,(1)| · 10,
IOOOz = 171,(1),
IOOOz- IOOz = 171,(1) - 17,(1),
900z = 154,
- 154
900'
Arba:
0,8(5) = 0,8 + 0,0(5) = ^ + ^ = g ;
0,1(6) = 0 , 1 + 0 , 0 ( 6 ) = i + A = 15;
0,17(1) = 0,17 + 0,00(1) = 4¾ + gįn = Jm-

Dešimtainės trupmenos periodinę dalį atitinkančios paprastosios trupmenos

vardiklį gauname parašę tiek devynetų, kiek skaitmenų yra periode, ir prirašę
tiek nulių, kiek skaitmenų yra po kablelio iki periodinės dalies.

77+15 92 92
0,8(5)+0,1(6) = g + 9ū = ZW
90Z = R90 = f90
0'900 = ™ = 5 J1
0 17(1) 154 1154
54 1154
54 1154
54 QyDUDU 154 77'
' 900 900 900 900
( 92 154 92-900 .75
\~~ 90 900 90-154 = - 77
77/
° \
За. Kuris skaičius didesnis: л/40 ar 6?
I būdas. Skaičių 6 keičiame jam lygia kvadratine šaknimi:

= Vbb (įkeldami skaičių po šaknies ženklu, keliam jį kvadratu).

Didesnis tas skaičius, kurio pošaknis didesnis. Vadinasi, У40 > V36.
II būdas. Keliame abu skaičius л/40 ir 6 kvadratu (naikiname šaknį):

(V40) 2 ir 6 2 ,
40 ir 36.

Kadangi 40 > 36, tai V40 > 6 . _

III būdas. Skaičiuoklių randame: V^O w 6,3, 6,3 > 6.
Atsakymas. У40.
3b. Kuris skaičius didesnis: -y/6 ar —2,4?
Kadangi

- 2 , 4 = -įlA2 = -y/5J6,

tai mums reikia nustatyti, kas daugiau:

—л/6 ar —л/5,76.
Iš dviejų neigiamų skaičių didesnis yra tas, kurio modulis mažesnis.
Kadangi

•ч/б > У5Л6. tai -Vb < -v/5776.

Atsakymas. —2,4.
3c. Kuris skaičius didesnis: \/T4 ar -«/3 + VTT?
I būdas. Kelkime kvadratu — naikinkime šaknis:

(VT4) 2 ir (л/3 + vTT) 2 ;

14 ir 3 + 2· V b - V n + 11;
14 ir 14 + 2V33.

Kadangi

14 < 14 + 2^33, tai VŪ- < Vb + VU.

II būdas. Galima skaičiuoti ir skaičiuoklių:

s / ū ^ 3,7, -n/3 » 1 , 7 , V T T « 3 , 3 , 1,7 + 3,3 = 5, 3,7 < 5. _
Atsakymas, л/3 + л/ТТ.
 . Ч 1
к I

Jei po skyriaus skaitmens, iki kurio apvaliname, eina skaitmuo, didesnis už

5 arba lygus 5, tai apvalindami to skyriaus skaitmenį padidiname vienetu, o
mažesniųjų skyrių skaitmenis pakeičiame nuliais.
Jei po skyriaus skaitmens, iki kurio apvaliname, eina skaitmuo, mažesnis
už 5, tai apvalindami to skyriaus skaitmens nekeičiame, o mažesniųjų skyrių
skaitmenis pakeičiame nuliais.

4a. Paprastąją trupmeną versdami dešimtaine, skaitiklį dalijame iš vardiklio. Tai

greičiausiai atlikti skaičiuoklių.
Ij = 0,42857... « 0,429. Atsakymas. 0,429.

4b. Šaknies dešimtainę reikšmę randame skaičiuoklių.

л/15 = 3,87298... « 3,8730. Atsakymas. 0,8730.
4c. V 2 4 m = (V24· 100) cm = V240000cm = 489,89... cm % 490 cm.
Atsakymas. 490 cm.
5a. I jc — 2| = 3.
Lygybė yra teisinga, kai reiškinys jc — 2 (po modulio ženklu esantis reiškinys)
lygus arba +3, arba —3:

χ—2= 3 arba χ — 2 = —3,

χ — 3 + 2, χ = — 3 + 2,
χ = 5, * = —l.

Atsakymas, χ = — 1, χ = 5. 4 Д q 1 1 1 1 ^ T
5b. |л: + 2| > 1.
Nelygybė yra teisinga su tomis χ reikšmėmis, su kuriomis:

χ + 2 > 1, arba jc + 2 < — 1,

дг > 1 — 2, JC < — 1 — 2, Д'"""""""""""'" χ
χ >-I, χ < -3. χ e (_oo; —3)U(—1; +oo)

Pravartu pasitikrinti paėmus bent po vieną skaičių iš gautųjų (sprendinių ir

nesprendinių) intervalų. Pavyzdžiui:
• kai jc = —5 e (—oo; —3), tai |—5 + 2| > 1 — nelygybė teisinga;
• kai jc = 0 e (—1; +oo), tai |0 + 2| > 1 — nelygybė teisinga;
• kai jc = —2 g (—3; —1), tai |— 2 + 2\ > 1 — nelygybė neteisinga.
5с. |3 + 2х|^5·
-5 < 3 + 2х ^ 5,
-5 - Ь ^Ь + 2х - 3 ^ 5 - 3 ,

- 8 ^ 2х < 2,
4 ^ χ ^ 1. Ol х

Atsakymas, χ e [ - 4 ; 1]. Д"""1' 1 '""""q J h

Panaikinti iracionalumą vardiklyje — reiškia trupmeną pakeisti jai lygia trup-

mena, kurios vardiklyje nėra iracionaliųjų skaičių (šaknų).
Šaknies ženklas išnyksta pakėlus ją kvadratu, t. y. (Va) 2 = a. Todėl trupme-
nos skaitiklį ir vardiklį dauginame iš tokio reiškinio, kad vardiklyje gautume
kvadratus. Jei vardiklyje yra reiškinys a —b, kuriame a ir (arba) b yra šak-
nys, tai dauginame iš a + b, nes (a — b)(a + b) = a~ — b2. Jei vardiklyje
yra a + b, tai dauginame iš a — b.

, 1 _ 1 у/2-1 _ y/2-1 _ y/2-1 _ y/2-1 _ _ i

Ga- y/2+1 - y/2+1 ' y/2-1 - (V2) 2 -l 2 - 2-1 - 1 ~ Ь

Atsakymas, y/2 — 1.

6b. 1 У5+У2 _ y/5+V2 _ V5+V2 _ y/5+V2

V5-V2 V5-V2 y/5+y/2. (y/5)2—(y/2)2 5-2 - 3

Atsakymas. ^+A
6c. Trupmenos vardiklį galima pasirašyti kaip

1+ (y/3 - y/2) ar (1 + y/b) - y/2,

bet patogiausia atskirti didžiausią šaknį:

y/b — (y/2 — 1).

Tada:

2 = 2-(Уз+(У2-1)) = 2-(^3+^2-1)
V3-(V2-1) (V3_(V2-l)).(V3+(V2-l)) (y/3)2—(y/2—l)2
_ 2-(>/3+л/2—1) _ 2-(УЗ+У2-1) = V3+V2-1
3-(2-2^2+1) 2y/2 y/2

Dabar skaitiklį ir vardiklį dauginame iš y/2:

V3+V2-1 _ (уД+уД-1)-уД _ V6+2-V2
y/2 y/2-y/2. 2
 π
tl i

7a. | V 7 - 3 | + |2-V7|.
Nustatome reiškinių su moduliu ženklus.
Kadangi л/7 « 2,6, tai

•s/7 — 3 < O, 2 — л/7 < 0.

Kadangi tie reiškiniai yra neigiami, tai rašydami be modulio tuos reiškinius
turime pakeisti priešingais — prieš juos rašysime minuso ženklus:
|л/7 - 3| + |2 - V7| = -(л/7 - 3) - (2 - s/l) = -л/7 + 3 - 2 + ^ 7 = 1.
Atsakymas. 1.

7b (^rllMxM i

Galime taikyti kvadratų skirtumo formulę a2 — b2 = (a — b) (a + b) arba kelti

kvadratu (a - b)2 = a2 - 2ab 4- b2, (a + b)2 = a2 + 2aZ? + b2.
I būdas. Skaitiklio reiškiniui taikome kvadratų skirtumo formulę:

(V2 - I) 2 - (V2 + I) 2 _ (л/2 - 1 - -Jl - 1)(72 - 1 + VŽ + 1) __

2 2

- 2 ' 2 ^ = -272.
2

II būdas. Skaitiklyje esančius dvinarius keliame kvadratu:

(л/2 — I) 2 — (VŽ + I) 2 _ ( 2 - 2 л / 2 + 1 ) - ( 2 + 2 У 2 + 1 ) _
2 2
2 - 2 V 2 + 1-2-2л/2- 1 -4л/2
—2л/2.

Atsakymas. -2y/2.

3.f 2 ,
VVTo+s yio-2 vTo/'
Panaikinkime trupmenose iracionalumą:
n 2 VT0-5 _ 2(л/10—5) _ 2(VT0-5) _ 2(л/Ш-5) _ 2(5-уТ0).
' Vl0+5 ' 710-5 (\/l0)2—52 10-25 ~ -15 15 '
лл 5 TIO+2 _ 5(VT0+2) _ 5(710+2) = 5(^10+2).
; VTO-2 ' vTO+2 (VTO)2—22 10—4 6
04 _7_ VįO _ 7\/Ιθ
v yio ' VlO ~ 10 ·
 Toliau skaičiuoti paprasta:
ΑΛ 2(5—λ/ΪΟ) , 5(^10+2) _ 7УТ0 _ 20-4У10+25уТб+50-21л/Гб _ 70 _ 7.
ą> 15 h 5 I O - 30 _ 30 _ 3 '
5 ) 3 . 1 - U - 1 - Ί
3 - 1-3 - 1 - '·
Atsakymas. 7.
8. Dviejų lygiagretainio kraštinių ir ilgesniosios aukštinės ilgiai sutinka kaip
5 : 6 : 4 . Raskite lygiagretainio perimetrą, jei jo plotas lygus 180.
Pastaba. Kadangi lygiagretainio kiekvienos kraštinės ir į ją nubrėžtos aukštinės
sandaugos yra lygios (lygios lygiagretainio plotui), tai ilgesnę aukštinę atitinka
trumpesnė kraštinė. Jeigu laikysime, kad trumpesnės yra kraštinės AB = CD,
tai aukštinę, pavyzdžiui, iš viršūnės B reikia brėžti į kraštinę CD.

B C

Duota: ABCD — lygiagretainis,

AB : BC \ BH = 5 : 6 : 4,
^ABCD — 180.
Rasti: PABCD-
Sprendimas.

AB : BC : BH = 5 :6:4, SABCD = DC • BH = AB • BH,

AB = 5Jt, BC - 6x, BH = 4x,
180 - 5Jt · 4x, 180 = 20jt 2 , Jt2 = 9, x\ = 3, Jt2 = - 3 (netinka).
AB = DC = 5 - 3 = 15; BC = AD = 6 - 3 = 18;
PABCD = 2 ( A B + ВС) = 2 ( 1 5 + 18) = 2 · 33 = 66.

Atsakymas. 66.
 Laipsniai ir šaknys
K2 (2.1-2.5)

Laipsnį išreikškite šaknimi.

a) 55;
b) 2 2 ' 5 ;
c) 3 - ° ' 5 .
Šaknį išreikškite laipsniu.
a) V6-,
b) У36;
c) y/ajja.

Apskaičiuokite reiškinio reikšmę.

a) 125 · 2 " 5 -35;
9·3~2+4·(|)~2 #
b)
100+(1)0-(^)-1'
37.9-2.54^.9425-(^)"1
c)
(3-5)4-3-3

Suprastinkite reiškinį.
a) XjbA • 125;

b)
lV y 2 '

c) lyfbjl · Xfl.
Palyginkite.

a) Θ 1 ir { / S ;
b) ^/5 ir ' ^ 5 7 5 ;
c) Xf^l ir 7 = 2 7 .

Suprastinkite reiškinį.

a) ,/(I - л/2)2 - V4;

b) ( V V b + l + л/л/6- i ) 2 ;
c) (9 - Зл/5)2 + (9 + 3V5) 2 .

Ritinio pagrindo skersmuo yra 10, o ašinio pjūvio plotas lygus Raskite
ritinio tūrį.
 Laipsniai ir šaknys
K2 (2.1-2.3)

Laipsnį išreikškite šaknimi.

a) 45;
b) 3 1 ' 5 ;
c) 2-°< 4 .

Šaknį išreikškite laipsniu.

Ж
a) Vl-,
b) lVtf-,

c) y/a. a.

Apskaičiuokite reiškinio reikšmę.

a) 245 · 6~3 . 25;
•2 _ 3 +27-(l) _ 3
b) 10()0+(1)0.(^)-1'

210·75·8~2—64-49-(y)~2
c) (2-7) 4 -?- 1 ·

Suprastinkite reiškinį.
a) л/243 · 81;

b) Tf;
c) У з У з Т з · У з .

Palyginkite.

a) (D1 ir
b) Vb ir xVbVb',

c) V ^ ir '>/—T25.

Suprastinkite reiškinį.

a) У ( У З - 3)2 + ^ 9 ;

b) (V2 + V5 + VV5-2)2·,
c) (10 - lV2)2 + (10 + lV2)2.

Ritinio ašinis pjūvis — kvadratas, kurio plotas lygus ^r. Raskite ritinio
viso paviršiaus plotą.
 Laipsniai ir šaknys
i &ŠJ&U.:· 'i·:
K2 (2.1-2.3)

1. m
ш. „ r-^r . „
an = Uam (m e Z,n e N,n > 1),
a~q = 7č (« > 0).
la. 5š
5§ == V5 6 . _
Atsakymas.

lb. 2 2 ' 5 = 25
2§ = V25. _
Atsakymas. V ? .

1С. 3 - ° ' 5 = 3 - 5 = ( 1 ) 2 = λ / | .

Atsakymas. Jlįį.

VJfa=nUa (α^Ο,η e N,k e N,n > l,k > 1)·

Vb = ė .
Atsakymas. 65.

2b. ^36 = 3 5 = 3 5 .
2
Atsakymas. Зз.
2c. / būdas.

ГТг- /— 2*3 /— ••
! 1 ±+± 3+1 4 2

JaUa = s/a • y α = ai • a(< = a^ь = а ь = α β = дз.

// būdas.
y/aVa = \/l/a3-a = y/ Va* V~aA = aS = aS.

2
Atsakymas, а з.
3· (m, n e N, a e R),
(aP)^ = ap q ( a > o),
a ū = 1 (α φ 0),
(а-Ъ)Ч =а,Ч-W (a,b> 0).

1 1 3 1 1 3 1 1 1 3
124 . 2~2 · 34 = (3 · 4)4 · 2"2 · 34 = 3 4 · 4 4 . 2 ~ 2 . 3 4 =
1 3 1 1 1,3 11 I A
= 34 · 3 4 . ( 2 2 ) 4 · 2 ~ 2 = 34 + 4 . 2 2 - 2 = 31 · 2° = 3 •1 = 3.
 1\2
3b. 9.3-2+4.(¾)-2 9 . ( ^ + 4 - (Г ^
5\2 1+25 26

10° + ( ϊ ) ° · ( A ) " ' ! + >·№)' 13 13 '

Atsakymas. 2.
Зс. 37 . 9 - 2 . 54 + 9 . n 5 . (1)-1 37 . (3 2 } - 2 . <4 , 2 . <3 . «1
= 5 + 3 ·5 ·5
(3 · 5) 4 · З - 3 ~ 34 · 54 · З - 3
37-4 . 54 + 32 . 54 33 . 54 + 32 . 54 3 . 54 . (32 + 3)
= 12.
54 · 3 54 · 3 54 · 3
Atsakymas. 12.

= Щ\ nVa* = ϊ/α (k, n > 1, k, n e N, a > 0,b > 0).

4a. л/64 • 125 = л/43 · 5 3 = ^ ( 4 · 5) 3 = 4 · 5 = 20.

Atsakymas. 20.

4h 3/1Ж - _ 13! - _į69_

^d' V Il 9 ~ з/П? - Il 3 - 1331·
Atsakymas, yjjy·
4c. / būdas.

V2 = V2.JV2-JJV2-V2 =
1 1 1 1 1,1,1,1 4+2+1 + 1 ,
= 22 · 24 · 28 · 28 = 22 4 8 8 2 8 =2l =2.

II būdas.

. ξ/2 = 2'2\/24 · 2 2 · 2 • V2 = Vlj • V2 = Vtf

= 2.

Atsakymas. 2.

5a. (į)5ir^·
/ būdas.

ir ir
16'

Kadangi ^ < 1, tai ^ <

 II būdas.

11 1
G)"©·
Kadangi į < 1, o į > tai < ( į ) 5.
i - ΓΤ
Atsakymas, (j)3 < Jγζ·

5b. VŠ ir 1 V W l .
I būdas.

v i ir i v š ^ ,

5^i4 ir 2V^,

2Уб4 > 2У53, nes 54 > 53.

II būdas. Abu reiškinius keliame 10-tuoju laipsniu:

52 ir 5 VŠ.

Keliame kvadratu:

5 4 ir 5 2 · 5,
54 > 53.

Atsakymas. V$ > V5л/5.

5c. У = 7 ir
I būdas.

-Vi ir — У з 3 , -Vi < — Уз, nes Vi > У з .

II būdas. Keliame trečiuoju laipsniu:

- 7 ir V — - 1 < -3.

Atsakymas. V~7 < У—27.

6а. У(1-72)2- ^4=|1-V2|- V?.
Kadangi 1 — V2 < O, tai rašydami be modulio reiškinio 1 — У2 ženklą keičiame
priešingu:

II-V2I- V# = -(l->/2)-V2 = -l + V2-V2 = -l.

Atsakymas. — 1.

л/6 + 1 + V V 6 - 1 ) " =

= (V ^6 +1)" + 2· VV6 +1 · 1 + (y >/6-i)~ =

= ч/б + 1 + 2y (л/б + 1)(л/б — 1) +л/б — 1 =

= 2л/б + 2yj(Vb) 2 - I 2 = 2 л/б + 2 V 6 ^ T =

= 2 ^ 6 + 2V5 = 2(V6 + >/5).

Atsakymas. 2(л/б + л/5).

6c.
(9 - 3V5) 2 + (9 + Зл/5)2 =
= 9 2 - 2 · 9 · 3л/5 + (3VŠ) 2 + 9 2 + 2 · 9 · 3 ^ 5 + (Зл/5)2 =
= 2(81 + 9 - 5 ) = 2· 126 = 252.
Atsakymas. 252.
7. Ritinio pagrindo skersmuo yra 10, o ašinio pjūvio plotas lygus Raskite
ritinio tūrį.
1O
Duota: ritinys, Spj. = ψ, d = 10.
Rasti: Vritinio.
Sprendimas.
o d 10
V = KR 2 H, i? = - = — = 5 ;
2 2
18 18
Spj. = d • H, — = \0 H, H = — : 10=—;
7Γ 7Γ 57Γ

9 9
V = π • 5 • — =45.
5π
 ί ! ^ W f e 1
Algebriniai reiškiniai
КЗ (3.1-3.2)

Nustatykite reiškinio apibrėžimo sritį,

a) 4x 2 —1'

ь;
b) J-Ix + 4;
3—JC x 2 +x — 6
c) x 2 - 4 x - 2 1 + Vę^jc
Suprastinkite reiškinį ir apskaičiuokite jo reikšmę,
a) (a + I) 3 - a (3a + 1), kai α = - 2 ;
į-λ
0 J 3m+6y/mn+3n , Kai
,- I 1.
m — 4 , я — q,
2a —10, kai α = —
0 5a^ 4—α
Įrodykite tapatybę.
a) (V^+Vb)2-b =
J Vab+2b
1 2x
ь) (4xž2—25
ė4 2x—5 ) 25+Юх
X-I + 5—2x = -i;

I
4 4
a 3- £3 - — v я
c) I ι 2 2
α 3+^3 аз- -/73

4. Suskaidykite reiškinio apibrėžimo sritį į atitinkamas dalis ir užrašykite

reiškinį be modulio ženklo.
a)M±3£;

b) V(x — I ) 2 + |jc — 5|;

Lygiagretainio įstrižainių ilgių kvadratų suma lygi 178, o jo perimetras —

26. Apskaičiuokite lygiagretainio trumpesniosios kraštinės ilgį.

ЯННН1
24
 Algebriniai reiškiniai
КЗ ( Ш 2 Г **' ν·,ίΠ"

1. Nustatykite reiškinio apibrėžimo sritį.

a) 9x 2 —4'
b) V - 5 * + 10;
\ x2+3x—4 _ 3+д:
; л:2+*—20"
2. Suprastinkite reiškinį ir apskaičiuokite jo reikšmę.
a) 6a (a +2) - (a + 2) 3 , kai a = - 3 ;
b) , kai d = L c = h

;C) Š + ^ ' t S * ' к ш й = ~5·

3. Įrodykite tapatybę.
„x
a^
_ 1t /у.
i+^ - + v*'
M t l + Ы . J į 2 \ _ 2.

3 3
c) — ^y H TjT = 2*Jx.
χΊ-yl χ+χ2γΊ+γ
4. Suskaidykite reiškinio apibrėžimo sritį į atitinkamas dalis ir užrašykite
reiškinį be modulio ženklo.

b) y / ( x - 3 ) 2 + \x- 1|;

c) ^ ( ¾ 1 ) 6 - 2 ^ ( 7 ^ 1 ) 5 .
5. Lygiagretainio įstrižainių ilgių kvadratų suma lygi 626, o gretimų kraštinių
ilgių suma — 25. Apskaičiuokite lygiagretainio ilgesniosios kraštinės ilgį.
 t Algebriniai reiškiniai
КЗ (3.1-3.2)

la. ^3-8
Ax2-V
Trupmenos vardiklis negali būti lygus nuliui. Todėl rasime χ reikšmes, su
kuriomis vardiklis lygus nuliui ir jas atmesime.
I būdas.

Ax2-I=O, 4x 2 = l, = Xi = 4 = [

Vadinasi, atmesti reikia—i ir i . _i I х

L L 2 2

II būdas.

4x2 - 1 = O, (2x - 1)(2* + 1) = O,

2x — 1 = O, 2x = 1, χ = -;
2* + 1 = O, 2* = —1, χ = —-.

Atsakymas, χ e (—oo; — j ) U ( — U +oo).

lb. y/—2x + 4.

Šaknis turi prasmę, kai pošaknis yra neneigiamas:

-2x + 4 ^ 0 , - 2 0 - 4 , 2. ~ j

Atsakymas, χ e (—oo; 2].

1 3—χ ι x2+x— 6
At· χ 2 —21 + ·
Reikės atmesti tas χ reikšmes, su kuriomis pirmos trupmenos vardiklis lygus 0:

χ2 — Ax — 21 = 0, χ = —3 ir χ = 7.

Antros trupmenos pošaknis turi būti teigiamas:

9 - л: > 0, χ <9.

Taigi

хф-3,хф7, —~ - —
 (a + b)2 = a2 + 2ab + b2, (a-b)2 = a2-2ab + b2, (a-b)2 = (b-a)2;
(a + b)3 = a3 + 3 a2 b + 3 ab2 + b 3 ;
(a - b)3 =a3- 3a2b + 3ab2 - b3.

2a. (a + I)3 - a(3a + 1).

Galima remtis sumos kubo formule:

(a + I) 3 - a(3a + 1) = a3 + 3cC + 3a + 1 - 3α2 - α = α 3 + 2a + 1.

Bet paprasta apsieiti ir be jos:

(a + I)3 - a(3a + 1) = (a + I)2 • (a + I) - 3a2 - a =
= (a2 + 2a + 1 )(a + 1 ) - 3 a 2 - a =
= a3 + 2a~ + a + a2 + 2a + 1 - 3a2 - a =
= a3 + 2a + 1.

Kai a • —2, tai

a3 + 2a + 1 = ( - 2 ) 3 + 2 · ( - 2 ) + 1 = - 8 - 4 + 1 = -11.

Atsakymas. —11.
3т+6у/тп+3п
Ζη · 6n—6m
Skaitiklį ir vardiklį skaidome dauginamaisiais ir prastiname:

3m + b+Jmn + 3n 3 (m + 2+Jmn + n) (y/m) + 2+Jmh + (+Jn)

6n — 6m 6 (n — m) 2 (n — m)
(+Jm + +Jn)
2 (n — m)

Kai m = n = ψ tai

(Vm + +Jh)2 (yfl + M (\ + \f (I)'

2(n-m) 2(1-1) 2.(1-1) 2 . ( _ į )

I 25 / 36ч 5
.10 36 V ίο/
V 10/ 2
36
ш-2)2 2а —10
а2—5а 4—а2
Skaidome dauginamaisiais ir prastiname:

(α - 2) 2 2 a - 10 ( a - 2) 2 · 2 (a - 5)
a2 - 5a 4 - аг a{a - 5) · (2 — a){2 + a)

2(2 - a) 2 _
a ( 2 - a ) ( 2 + a) ~

2(2 - a)
a(2 + a)

Kai о = — j , tai

2 ( 2 - α) 2 · (2 + į ) 4+1 20
α ( 2 + α) 4 - ( 2 - 1 ) -1 + 1 3 "з
"4

Atsakymas.

Vab+2b

Ш =

Suprastinkime reiškinį b:

(Va + Vb) 2 - b _ (V^) 2 + 2 • Vb + (Vb) 2 - b

V^b+ 2b ~ V^ · Vb + 2 · (Vb) 2

(Va) + 2j~asfb + b — b
V^ · Vb + 2 (Vb) 2

+ 2 Vb)
~ Vb(V^ + 2Vb) ~

~ Vb "
 ί Зх+4 1 _ \ 25+10х ι 2х _ ι
^0- Mx2-25 2x—5/ ' x - 1 5-2x — ь

Suprastinkime reiškinį ( ¾ - · +

3χ+4 1 _ 3χ + 4 1_
4χ2 - 25 ~~ 2χ - 5 ~ (2χ - 5) (2χ + 5) ~ 2χ - 5 ~
_ 3χ + 4 2χ + 5 _
~ (2χ - 5)(2χ + 5) ~ (2χ - 5) (2* + 5) ~
__ 3χ + 4 - (2χ + 5) _ 3χ + 4 - 2χ - 5 _ χ - 1
~~ (2χ - 5) (2* + 5) ~ (2χ - 5)(2jc + 5) ~ (2χ - 5)(2χ + 5)'
2) (χ - 1) · (25 + IOJC) _ 5 ( 5 + 2χ) _ 5
(2χ — 5)(2χ + 5) - ( X - I ) ~ (2χ - 5)(2л + 5) ~ 2* - 5 '
3) 5 2χ _ 5 2χ _ 5 - 2χ _ ~(2χ - 5) _
2χ — 5 5 — 2χ 2χ — 5 2χ — 5 2χ — 5 2χ — 5

зс. ^ r - 4 - 4 =

a3 + b3 = (α + b)(a 2 - αΖ? + b 2 )

Kairiąją lygybės pusę pertvarkykime remdamiesi kubų sumos formule:

4 4 /43 / i\3 / 2\2 /, 2\2
a+ b αϊ-Ы И) + (*>5) И) ~ И)
I I 1 2 į į 2 2
аз+£з аз — аз+£з аз-Ьз
1 1 2 1 1 2 2 2 2 2
(аз + Ьз)(аз - а Ш + £ з ) ( а з - £з)(аз + £?з)
— I I I I
аз + £з аз - bз
2 1 1 2 2 2 I i 1 ,.
= аз - аз&з + Ьз - аз - Z?3 = - а з ^ з = ~{ab)з = -KIab.

Galima apsieiti ir be kubų sumos formulės:

α+ b /2 2. α + Z? - (а? + fc!) (a5 + • Й)
г - И + ь-ή = 1—V^ =
аз + b з аз + Ьз
12 2 1
а + b — а — аз^з —аз^з —Ь
ι ι
а з + £з
11.1 1
а з 6 з (а з + Ь з ) ι ι ..—
iI ι i = - а Ш = - Vab.
a 3 + Z? з
 " f '<* — κ

4.
•X, kai χ ^ 0,
|х| =
- X , kai χ < 0.
Vx2" = M, 2 n 4 Vx 2 "+ 1 = χ, kai n e N .

|x|+3x
4a. χ
\х\+Ъх _ -χ+3χ _ 2x _ 2
1) Kai χ < O, tai
2) Kai л; > O, tai 1*1+3* _ х + 3 * _ 4x __ 4
Atsakymas. Kai л; < O, tai = 2; kai χ > O, tai |x| + 3x = 4.

4b. V ( * - I) 2 + |x - 5 | = I* - 1| + |jc - 5 | ;
J C - 1 ^ 0 , JC = 1; x-\ +
+
JC - 5 = O, Χ = 5. *-5 _
1 5

1) Kai jc ^ 1, tai

|x - 1| + |x - 5| = - ( x - 1) - (x - 5) = - χ + 1 - χ + 5 = - 2 x + 6.

2) Kai 1 < χ ^ 5, tai

|x - 1| + |x - 5| = χ - 1 - (x - 5) = χ - 1 - χ + 5 = 4.

3) Kai χ > 5, tai

|x — 11 + |x — 5 | = x — 1 + χ — 5 = 2x — 6.
—2x + 6, kai χ < 1;
Atsakymas. Ų(x — I) 2 + |x — 5| = 4, kai 1 < χ ^ 5;
2x — 6, kai χ > 5.
2-х
4c· tf&F + iV?-IfcfI + 2+х + Зх.
2-х +
2+х
х + jį + ,
-2 2
1) Kai χ < —2, tai

|2 — х| 2 - х 2 - х
+ Зх = —^ r -—7 -f Зх = — — h Зх =
|2 + х| -(2 + х) 2+ х
(2 - х) Зх · (2 + х) —2 + χ + 6х + Зх 2
2 + х 2 + х 2+ х
Зх 2 + Ix - 2
2+ х
2) Kai - 2 < JC ^ 2, tai

\2 — x\ „ 2-х „ 2-х 3x • (2 + x)
+ 3JC = + 3x = + — =
\2 + x\ 2+ x 2+ x 2+ x
_ 2 - χ + 6x + 3x2 _ 3x2 + 5x + 2
2+ χ 2+ χ

3) Kai χ > 2, tai

\2 — x\ „ -(2-х) „ -2 + x + 3x(2 + x) 3x2 + lx-2

— + 3x — b 3jc = = .
\2 + x\ 2+ x 2+ x 2+ x

Gavome tą patį 1) punkto reiškinį.

3x2+1x-2^ kai x < _2 ir kai χ > 2;
Atsakymas, )4 + 3 Vx3 = 2+x
3χΖ2+χ+2' kai ~2 < x < 2-

Lygiagretainio įstrižainių ilgių kvadratų suma lygi 178, o jo perimetras — 26.

Apskaičiuokite lygiagretainio trumpesniosios kraštinės ilgį.
Duota: ABCD — lygiagretainis, в C
AC2 + BD2 = 178,
PABCD - 26.
Rasti: AB.
A
Sprendimas. Pažymėkime AB = CD = x, BC = AD = y,

PABCD = 2(JC + y), 2(jt + y) = 26, χ + y = 13, JC = 13 - y.

Lygiagretainio įstrižainių ilgių kvadratų suma lygi jo visų kraštinių ilgių kvad-
ratų sumai:

AC2 + BD2 = 2(x2 + y2), 2JC2 + 2 y 2 = 178, JT2 + y 2 = 89,

(13 - y) 2 + y 2 = 89, 169 - 26y + y 2 + y 2 = 89,
y 2 - 13y + 40 = 0,

D = ( - 1 3 ) 2 - 4 · 1 · 40 = 9, y= ^ ± 2 = s ^ba y =
l Izl = 5.
2 2
Jei y = 8, tai χ = 13 - 8 = 5, o jei y = 5, tai JC = 13 - 5 = 8. Abiem atvejais
lygiagretainio kraštinės yra 5 ir 8, o trumpesnioji — 5.
t Lygtys
Ы ( 4 . 1 - 4 4>

1. Ar ekvivalenčios lygtys:
a) (JC - 3)(JC + 2) = O ir JC 2 - 6= JC?

b) (χ - I) 2 = 4x2 ir χ3 = x?
c) įx-l
Sr —
= 2 ir χ + 1 = 2?
2. Išspręskite racionaliąją lygtį.

3. Išspręskite lygtį, pakeitę nežinomąjį.

a ) (JC2 + 5JC)2 - 2(x2 + 5x) = 24;
X
b) =
-4 JC-3 _ x2+4X+9 _ o
4 x2+4x+9 3-х - z·

4. Išspręskite bikvadratinę lygtį.

a) JC4 - 13JC2 + 3 6 = 0 ;
b ) χ 4 - 8JC2 - 9 = 0 ;
c) χ 4 - JC2 - 1 = 0.

5. Išspręskite iracionaliąją lygtį.

a) \Jx — 1 = y/2 — JC;

b) y/l — JC + 1= JC;

c) VJC - 1 + y/x + 3 = 2.
6. Su kuriomis parametro a reikšmėmis lygtis turi vieną sprendinį?
a) JC2 + ax + 4 = 0;
b) aje2 + 2JC + 1 = 0;
c) aje2 + χ + a = 0.
7. Stačiojo trikampio statinių ilgiai yra 20 ir 21. Apskaičiuokite ilgį apskri-
timo, apibrėžto apie šį trikampį.
 Lygtys
,, ι ggpguq
H4 (4.1-14)

Ar ekvivalenčios lygtys:
a) (JC - 4)(JC + 2) = O ir x 2 - 2JC = 8?
b ) (JC - 2)2 = 16JC2 ir JC2 = JC?
-1 = 5 ir χ + 1 = 5?
c) x-l
Išspręskite racionaliąją lygtį.
a> I - I = 4;
x2+2x—3 _
b) x2—3x+2 0;
_i_ X±1 - nυ
x-l ' 2x+8 + 2—2x - ·
Išspręskite lygtį, pakeitę nežinomąjį,
a) (JC2 + 2JC)2 - 14(JC2 + 2x) = 15;

x 2 +x—5 3x = -4.
C)

Išspręskite bikvadratinę lygtį.

a) y4 - Ily2 + 16 = 0;
b) y4 - Iy2 - 144 = 0;
c) y 4 + 6y 2 + 4 = 0.
Išspręskite iracionaliąją lygtį.
a) s/χ — 3 = — χ',
b) V * + 1 + 5 = JC ;

c) - J x - 2 + у/Ъх - 2 = 2.
Su kuriomis parametro a reikšmėmis lygtis turi vieną sprendinį?
a) χ2 + ax + 5 = 0;
b) ax2 + 4JC + 2 = 0;
c) ax2 + 2JC + a = 0 .

Apie statųjį trikampį apibrėžto apskritimo spindulio ilgis yra 7,5. Apskai-
čiuokite šio trikampio plotą, jei vieno jo statinio ilgis yra 9.

•ЩЦ
33
 K4 (4.1-4,4)

Jeigu dvi lygtys turi tuos pačius sprendinius (arba abi jų neturi), tai jos
vadinamos ekvivalenčiomis.

la. (jc — 3)(x + 2) = O ir jc2 — 6 = jc.

I būdas. Raskime abiejų lygčių sprendinius.

(jc - 3)(JC + 2) = 0.

Sandauga lygi nuliui, kai bent vienas dauginamasis lygus nuliui.

χ — 3 = 0, arba л: + 2 = 0,
χ = 3, χ = —2.

Lygtis jcz — 6 = χ yra kvadratinė. Ją spręsime remdamiesi diskriminantu:

χ2 - χ - 6 = 0, D = b2 — Aac = (—I) 2 — 4 · 1 • ( - 6 ) = 25,

-(-1)-725 1-5 o 1+5 Q
*i = ^7l = - = -2, ^2 = - = 3.

Abiejų lygčių sprendiniai vienodi. Vadinasi, lygtys yra ekvivalenčios.

II būdas. Kad lygtys yra ekvivalenčios, galima pastebėti ir jų nesprendžiant:

(x—3)(x+2) = 0, X2+2X—3X—6 = 0, x2-x-6 = 0, x2-6 = x.

Atsakymas. Lygtys ekvivalenčios.

lb. (x - I) 2 = 4jc2 ir χ 3 = χ.

I būdas. Sprendžiame pirmąją lygtį:

x — l = 2x, arba χ — 1 = — 2x,

χ = —1, x =

Žinoma, galėjome ją spręsti ir ieškodami diskriminanto arba taikyti kvadratų

skirtumo formulę:

(jc - I) 2 = 4jc 2 , (jc - I) 2 - Ax2 = 0, (jc - I) 2 - (2jc)2 = 0,

(jc - 1 - 2JC)(JC - 1 + 2JC) = 0, (-JC - 1)(3JC - 1) = 0.

Sandauga lygi 0, kai bent vienas dauginamasis lygus 0.

 —x — l = 0 , arba Зх — 1 = 0 ,
1
χ = —1, χ =
3

Lygties χ 3 = χ sprendinius rasime skaidydami dauginamaisiais:

x3=x, x3-x=0, x ( x 2 - l ) = 0, x(x - l)(x + 1) = 0,

x=0, arba χ — 1 = 0, arba χ + 1 = 0,
χ = 1, χ = —1.

Abiejų lygčių sprendiniai skirtingi, todėl lygtys nėra ekvivalenčios.

II būdas. Kad lygtys nėra ekvivalenčios, galima pastebėti ir jų nesprendžiant.
Akivaizdu, kad χ = 0 yra lygties χ 3 = χ sprendinys, bet nėra lygties
(x - I) 2 = 4x 2 sprendinys: (0 - I) 2 φ 4 · O2.
Atsakymas. Lygtys nėra ekvivalenčios.

lc. į ^ Y = 2 ir χ + 1 = 2.
Pirmiausia išspręskime lygtį

χ + 1 = 2.

Jos sprendinys yra χ = 1. Patikrinkime, ar ši χ reikšmė yra lygties y £ y = 2

sprendinys:
kai χ = 1, tai lygties = 2 vardiklis χ — 1 = 0.
Tai reiškia, kad χ = 1 nėra tos lygties sprendinys.
Vadinasi, lygtys nėra ekvivalenčios.
Atsakymas. Lygtys neekvivalenčios.

Racionaliąją lygtį galima spręsti įvairiai.

I būdas. Suteikiant lygčiai pavidalą = 0. Kadangi trupmena lygi nuliui,
kai skaitiklis lygus nuliui, o vardiklis nelygus nuliui, tai lygtis = 0 yra
ekvivalenti sistemai j ^ ^ ψ q '
II būdas. Naikinant lygties vardiklius, t. y. dauginant abi lygties puses iš
lygties trupmeninių reiškinių bendrojo vardiklio. Išsprendus gautąją netrup-
meninę lygtį, būtina patikrinti, ar surastos nežinomojo reikšmės nepaverčia
lygties vardiklių nuliu (t. y. ar tinka lygčiai).
ιX +1 X2 = з.
I būdas.
1 2 . 1 2 „ л 1 + 2 - Зх л З-Зх л
- + - = 3, - + - - 3 = 0, = 0, = О,
X X X X X X
j з — Зх = о, J x = I, _ ,
1
W o , W o , х - ·
1 fj
IIbudas. i + j = 3 | x , 1 + 2 = Зх, χ = 1. Reikšmė χ = 1 lygčiai tinka.
Atsakymas. 1.
2x2+Tx-4 _ r,
x2-5x+4
Lygtis ekvivalenti sistemai:

2x 2 + 7x - 4 = O,
χ 2 - 5x + 4 φ 0.

Sprendžiame pirmąją sistemos lygtį:

2x 2 + 7x — 4 = O, £> = 49 + 32 = 81,
-7-9 ^ -7 + 9 2 1
XI = - ^ - = -4, X2 = — ~ 4 = 2 ~

Dabar patikrinkime, ar su gautosiomis χ reikšmėmis vardiklis nelygus 0:

. kai χ = - 4 , tai x 2 - 5x + 4 = ( - 4 ) 2 - 5 · ( - 4 ) + 4 = 40 φ 0;
• kai χ = 0,5, tai x 2 - 5x + 4 = 0,5 2 - 5 · 0,5 + 4 = 1,75 φ 0.
Galima pirmosios lygties sprendinių netikrinti, o išspręsti antrąją sistemos lygtį.

Χ 2
— 5x + 4 = O, D = 9, X 1 = l , x 2 = 4.

Tai reiškia, kad skaičiai 1 ir 4 negali būti duotosios racionaliosios lygties spren-
diniai. Bet tokių reikšmių negavome spręsdami pirmąją lygtį, todėl nieko at-
mesti nereikia.
Atsakymas. —4; 0,5.
1 2_ _ 4
2 x-2 - 2x—x2'
Abi lygties puses padauginkime iš lygties trupmenų bendrojo vardiklio:
1
2 χ —2 x(2 — x ) '
1 2 4 ,
o+ į = ~Pi · 2x(2 — x) ^ 0
2 2-х x(2 — x)
x(2 — x) + 2 · 2x = 4 · 2,
2x - χ 2 + 4x - 8 = 0.
 Išsprendžiame gautąją kvadratinę lygtį:

χ2 - 6x + 8 = O, D = 4, X1 = 2, X2 = 4.

χ = 2 netinka pradinei lygčiai, nes su šia χ reikšme vardiklis lygus 0. Spren-

dinys χ = 4 tinka.
Atsakymas. 4.
3a. (JC2 + 5JC) 2 - 2(JC 2 + 5JC) = 2 4 .
Pažymėkime:

JC 2 + 5JC = y.

Gauname kvadratinę lygtį:

y2 -2y = 24, y2 - 2y - 24 = 0, D= 100, yx = - 4 , y 2 = 6.

Kai y = —4, tai

JC 2 + 5JC = —4, JC 2 + 5JC + 4 = 0, D = 9, JC 1 = -4, JC2 = -1.

Kai y = 6, tai

JC 2 + 5JC = 6, JC 2 + 5JC - 6 = 0, D = 49, JC 1 = -6, Jc 2 = 1.

Atsakymas. —6; —4; — 1; 1.

-Ih _X 3(x —1) _ 9
x-l χ - Z·

Pažymėkime:

JC JC — 1 1
- y. Tada = -.
JC — 1 JC y

Išsprendžiame lygtį su nauju nežinomuoju:

У - - = X y2 — 2y — Ъ = O, D= 16, = - 1 , 7 2 = 3.
У

Randame JC reikšmes:
• kai y = —1, tai j^y = —1, JC = — JC + 1, JC = 0,5;
• kai y = 3, tai j į j = 3, χ = 3x — 3, χ = 1,5.
Tikriname — abu sprendiniai tinka pradinei lygčiai, nes su tomis JC reikšmėmis
lygtis apibrėžta (vardikliai nelygūs 0).

37
....... .. I
 Г/

Чр х-3 _ Л-+4Х+9 _ __ 9
Ζ
Х 2 +4Х+9 3-Х - ·
Pradinė lygtis ekvivalenti lygčiai:

χ—3 χ2+ 4x +9
+ ^ = —2.
χ2 + 4x + 9 χ- 3

Pažymėkime:

JC -3
= У-
χ2 + 4x + 9

Gauname lygtį su nauju nežinomuoju:

y + - = - 2, y 2 + 2y + 1 = O, (y + I) 2 = O, y + 1 = O, y

Sprendžiame lygtį:

χ —3
= -i,
X2 +4x +9
χ - 3 = - X -4x2 -9,
X2 + 5X + 6 = 0, D = 1, x\ = —3, X2 — —2.

Pasitikriname. Abi reikšmės tinka.

Atsakymas. —3; —2.

4.
Kadangi Χ 4 = (JC2)2, tai lygtis, kuriose nežinomųjų yra tik ketvirtas ir antras
laipsnis (bikvadratines lygtis), galima spręsti JC2 pakeitus nauju nežinomuoju
y — pakeičiant lygtį kvadratine.

4a. J C 4 - Ш 2 + 36 = 0.
Pažymėkime: JC2 = y.
Gauname:

y 2 - 13y + 36 = 0, D = 25, yi = 4, y 2 = 9.

Kai Y = 4, tai JC2 = 4, J Q = —2, jc2 = 2.

Kai Y = 9, tai JC2 = 9, x\ = —3, JC2 - 3.
 įįįįmį •

4b. χ4 -Sx2 -9 = 0.
Pažymėkime: χ 2 = y.
Gauname:

y2 — 8y — 9 = O, D = 100, yi = -\,y2 = 9.

Kai y = —1, tai JC2 = —1. Ši lygtis sprendinių neturi.

Kai y = 9, tai JC2 = 9, JCI = —3, X2 = 3.
Atsakymas. —3; 3.

4c. JC4 c2 — 1 = 0 .
Pažymėkime: JC2 = y.
Gauname:

9 1 — ->/5 1 + V5
y 2 -y-1=0, D = 5, yj = - — - , y 2 = — — .

Lygtis JC2 = 1 sprendinių neturi, nes 1 < 0.

Kai y = tai

1 + -n/5 1 +V5 1 + V5
JC2 = JCI = x2

Atsakymas. — 1+V5. ZiWs

2 ' V 2

5. Lygtis su kvadratinėmis šaknimis dažnai patogu spręsti keliant abi jos puses
kvadratu — naikinant šaknis.
Būtina pasitikrinti, ar gautos nežinomojo reikšmės yra pradinės lygties spren-
diniai, nes keliant kvadratu galima gauti lygtį, kurios sprendiniai netenkina
pradinės lygties.

5a. y/x — 1 = y/2 — χ.

Abi puses keliame kvadratu:

(VJC - I) 2
= (y/2 - JC)2, χ — 1 = 2 — χ, χ =1,5.

Patikrinimas:
V L 5 - 1 = y/2 - 1,5, = VČ75 — lygybė teisinga.
5b. У7 — Χ + 1 = JC.
Prieš keldami kvadratu lygtį, radikalą (šaknį) atskiriame:

V 7 - J C =JC - 1, (л/7 - JC) 2 = (X - I)2,

7 — χ = χ2 — 2x + 1, J C 2
- J C - 6 = 0, D = 25, x j = — 2 , x 2 = 3.

Patikrinimas:
kai JC = - 2 , tai Y 7 - JC + 1 - У7 - ( - 2 ) + 1 = 4, 4 φ - 2 ;
kai л: = 3, tai У7 — JC + 1 = У7 — 3 + 1 = 3 , 3 = 3 — lygybė teisinga.
Atsakymas. 3.
5c. УJC - 1 + У с + 3 = 2.
/ būdas.

(Ух - 1 + У ^ Т з ) 2 = 2 2 ,
JC - 1 + 2У(JC - 1 ) (JC + 3) + χ + 3 = 4,

2У(х - 1)(JC + 3) = -2JC + 2,

У(x - 1)(JC + 3) = - X + 1.
Dar kartą keliame kvadratu:

(У(х - l)(x + 3)) 2 = ( - χ + I) 2 ,

(χ - l)(x + 3) = C c - I) 2 ,
(х - l)(x + 3) — (x — I) 2 = 0,
(x - l)(x + 3 - χ + 1) = 0,
x = l.

Patikrinimas:
kai x = l, tai Ух - 1 + Ух + 3 = У1 - 1 + УГ + 3 = 2, 2 = 2 — lygybė
teisinga.
II būdas. Kadangi kairė pusė yra didėjanti funkcija (apibrėžta srityje χ ^ 1),
tai lygtis gali turėti daugiausiai vieną sprendinį. Matome, kad χ = 1 yra
sprendinys.
Atsakymas. 1.
6a. χ 2 + αχ + 4 = 0.
Duotoji lygtis yra kvadratinė. Ji turi vieną sprendinį, kai diskriminantas lygus
nuliui.

D = a2 - 1 6 , a 2 - 1 6 = 0, (a - 4)(a + 4) = 0, αχ = 4, a2 = -4.
6b. αχ2 + 2x + 1 = 0.
Kai a = 0, duotoji lygtis nėra kvadratinė — tai tiesinė lygtis

Ix + 1 = 0,

kuri turi vieną sprendinį χ = — J>.

Kai α φ 0, tai lygtis yra kvadratinė. Tada:

ax2 + 2x + 1 = 0, D = 4 - 4a, 4 4a = 0, a = l.
Atsakymas, a = 0, α = 1.
6c. ал 2 + χ + а = 0.
Kai а = 0, tai turime lygtį X = O (vienas sprendinys).
Kai α φ 0, tai lygtis yra kvadratinė:

αχ2 + χ + a = 0, D = I - 4a2,
1 1 1
1 — 4a = 0, a = -, ai = - - , a2 = - .

Atsakymas, a = — j, a = 0, a = j.
Stačiojo trikampio statinių ilgiai yra 20 ir 21. Apskaičiuokite ilgį apskritimo,
apibrėžto apie šį trikampį.
Duota·. AABC — status,
ZA = 90°,
AB = 20, AC = 21.
Rasti: Apibrėžtinio apskritimo ilgį.

7C
21

Apskritimas, kuriam priklauso visos trys trikampio viršūnės, vadinamas api-

brėžtu apie tą trikampį.
Apibrėžto apie trikampį apskritimo centras yra trikampio kraštinių vidurio
statmenų susikirtimo taškas.
Apie statųjį trikampį apibrėžto apskritimo centras yra jo įžambinės vidurio
taškas.

Sprendimas. Pagal Pitagoro teoremą:

BC2 = AB2 + AC2, BC = л/202 + 21 2 = V Š 4 l 29,

BC 29 29
R = = —, C = 2nR = 2π • — = 29тг.
2 2 2
 Nelygybės.
K5 (4.5-4.5)

1. Išspręskite nelygybę.
a) (JC - 2) 2 - 2x > (3 - JC) 2 - 9;
b) į E ? > 0;
c)' xI+ 5/+*
x2-5x+4 ^ 1.

2. a) Raskite mažiausią teigiamąjį sveikąjį skaičių, tenkinantį nelygybę:

x2+4X+4 n
x-5 ^ υ·
b) Raskite didžiausią neigiamąjį sveikąjį skaičių, su kuriuo funkcijos
f(x) = reikšmė mažesnė už 2.
c) Raskite mažiausią neigiamąjį sveikąjį nelygybės (4 — J C ) ( J C + 5) 2 ^ O
2

sprendinį.
3. a) Raskite visas parametro a reikšmes, su kuriomis lygties
a2 — ax+ l= x — a sprendinys yra mažesnis už —3.
b) Su kuriomis a reikšmėmis lygties a+2x = 1 sprendinys yra ne didesnis
už lygties 3JC — Aa = 9 sprendinį?
c) Su kuriomis k reikšmėmis lygtis (k — 1)JC2 + (k + A)x + k + 7 = 0 turi
du skirtingus sprendinius?
4. Išspręskite lygčių sistemą.
X2 +Xy = 10,
a)
y 2 + Jcy = 6;

χ + y + χ 2 = 13,
b)
3x + 2y + χ 2 = 20;
χ _ Σ — 24
c) y χ ~~ 5 '
-2 _+j _ лy,2z =_ 26.
Užrašykite sveikuosius sprendinius, tenkinančius nelygybių sistemą.
Jt+l _ Х-3 >0,
5 4 — χ — 6 < O, X + 7 < 8x,
2

a) 2x—3 b) c)
+ ^ > 2 ; jc+1 < 0 ; χ + 16 < IOx.
2

a) Išspręskite nelygybę x 2 — 5|x| + 6 < 0.

b) Raskite didžiausią sveikąjį nelygybės |x — 3| > |x + 2| sprendinį.
c) Išspręskite nelygybę | ^ 1.

Lygiašonės trapecijos įstrižainės ilgis yra 16. Ji su ilgesniuoju pagrindu

sudaro 45° kampą. Apskaičiuokite trapecijos plotą.
 Nelygybės.
Lygčių Ir nelygybių sistemos
K5 (4.5-4,8)
Išspręskite nelygybę,
a) ( 2 - x ) 2 - 2 x < (χ - 3 ) 2 + l;
b) 2х—5 < 0 ;
~ч х2 2+6х+5 ι
v2_6JC+5 ^ Α·
С) X

a) Raskite didžiausią neigiamąjį sveikąjį skaičių, tenkinantį nelygybę:

-6x+9 >0.
χ+4
b) Raskite mažiausią neigiamąjį sveikąjį skaičių, su kuriuo funkcijos
f(x) = 2*~Į reikšmė didesnė už 3.
O 9
c) Raskite didžiausią teigiamąjį sveikąjį nelygybės (1 - x z )(x - 3Y ^ 0
sprendinį.
a) Raskite visas parametro m reikšmes, su kuriomis lygties
mx — 2m — 1 = m 2 + 2x sprendinys yra didesnis už 4.
b) Su kuriomis a reikšmėmis lygties 2x—a = 7 sprendinys yra ne didesnis
už lygties 5a + 3x = 11 sprendinį?
c) Su kuriomis a reikšmėmis lygtis (2a — 5)χ —2(a — l)x + 3 = 0 neturi
sprendinių?

Išspręskite lygčių sistemą.

X2 +xy = 12,
a)
У2 + Jry = 4;
χ + y + y 2 = 13,
b)
2x + 3y + y 2 = 20;
χ_ Σ— 5
c) y χ 6'
χ•-2 +ι y„2z = 13.

Užrašykite sveikuosius sprendinius, tenkinančius nelygybių sistemą.

X+6 I 8- 3 - > 3, 6x + 5 < 0,
4 + χ 2 + 5 < 6x,
a) lx-\0 . i+L > n· b) c)
1 + χ—7 < 0 ; χ 2 - 2x < 3.
11 2 =^ u '

6. a) Išspręskite nelygybę x 2 — 7|x| + 12 < 0.

b) Raskite mažiausią sveikąjį nelygybės |2x — 5| > |4x + 7| sprendinį.
-5x+6 Į > 1.
c) Išspręskite nelygybę x2+5x+61

Lygiašonės trapecijos pagrindai yra 12 ir 18, o kampo prie didesniojo

o

ШЯШЯШ
43
 Nelygybės.
Lygčių ir nelygybių sistemos
K5 (4.5-4.5)

la. (л; - 2) 2 - 2x > (3 - χ)2 - 9.

Keliame kvadratu ir sutraukiame panašiuosius narius:

χ2 - 4x + 4 - 2x > 9 - 6x + JC 2 - 9,
χ2 — 6x + 4 > — 6x + χ2,
4 > 0.

Kad ir kokį χ imtume, visada gausime teisingą nelygybę 4 > 0. Taigi duotosios
nelygybės sprendiniai yra visi realieji skaičiai.
Atsakymas, χ e R.

1b. į f j > 0.
I būdas. (Intervalų metodas)

2x-3 ft 2(*-§) л1 л χ-1,5 n

— > 0, f - > 01 : 2, > 0.
χ—5 χ —5 χ —5
Nežinomojo reikšmės 1,5 ir 5 dalija skaičių tiesę į tris intervalus. Nustatome
reiškinių JC — 1,5 ir JC — 5 bei dalmens ženklus šiuose intervaluose:
χ -1,5 _ + +
χ- 5 - - +
J C - 1,5 + - +
χ- 5 1,5
Nelygybės sprendinių aibė yra (—oo; 1,5) U (5; +oo).
II būdas. (Sistemų sudarymo būdas)
Trupmena yra teigiama, kai ir skaitiklis, ir vardiklis yra arba teigiami, arba
neigiami:

Į Ix -- 3 < 0,
0
5 < 0;

Atsakymas, χ e (—00; 1,5) U (5; +00).

x2+5X+4 >
1C· χ2—5x+4 ^ Ь

χ 2 + 5JC + 4 j ^^ χ 2 + 5x + 4 - χ 2 + 5л; - 4 >

χ2 - 5x +4 "" χ2 - 5x +4
IOJC JC
-xz9 —
- i5x + 47 ^ °> "JC9 —
—Ϊ 5JC + T4 ^
Kvadratinį trinarį χ2 - 5x +4 išskaidome dauginamaisiais:
χ2- 5x + 4 = O, D = 9, X1 = I, X2 =4,
χ 2 - 5JC + 4 = (JC - 1 ) 0 - 4).
Gauname ekvivalenčią pradinei nelygybę
χ
^ 0.
(JC - 1)(JC —4)

Nežinomojo reikšmės O, 1 ir 4 dalija skaičių tiesę į keturis intervalus. Surašome

reiškinių χ, χ — 1 ir JC — 4 bei dalmens ženklus šiuose intervaluose:
χ + +
+ +
X-I
+
x-4
+ +
sVVVVVVVVVVVVVVVVV^1" <\чЧЧЧЧ\ЧЧЧЧЧЧЧЧЧЧУчЧЧЧЧЧЧЧЧЧ *
(X-I) (x-4) O
Kai Χ = 1 ir JC = 4, trupmena neturi prasmės, todėl šiuos taškus
išmetame, o tiesėje žymime baltais skrituliukais.
Kai JC = O, trupmena lygi nuliui (JC = O — nelygybės sprendinys). Todėl šis
taškas skaičių tiesėje užtušuotas.
Nelygybės sprendinių aibė yra [0; 1) U (4; +oo).
Atsakymas, JC e [0; 1) U (4; +oo).
x2+4X+4 n
χ-5 ^ υ·
2

Išskaidykime skaitiklį tiesiniais dauginamaisiais: (*+2)

JC—5
<0.
Iš pradžių išsprendžiame šią nelygybę, tada nustatome reikiamą sprendinį.
I būdas. Nustatome dalmens ženklus intervaluose, į kuriuos skaičių tiesę dalija
nežinomojo reikšmės —2 ir 5. Pereinant per tašką JC = — 2 dalmens ženklas
nesikeičia. Taškas χ = 5 išmetamas (vardiklis = 0), taškas χ = —2 paliekamas
(—2 nelygybės sprendinys).
Nelygybės sprendiniai JC € (—oo; 5).
Mažiausias teigiamas sveikasis skaičius, priklausantis nelygybės sprendinių ai-
bei, yra 1.
II būdas. Matome, kad trupmenos

2
(JC + 2)

JC -5
skaitiklis su visomis JC reikšmėmis yra neneigiamas (didesnis arba lygus 0).
Todėl trupmena bus mažesnė už O arba lygi O, kai vardiklis bus neigiamas.
Sprendžiame nelygybę χ — 5 < 0 , χ < 5 .
2b. / 0 0 = ¾¾f.
I būdas. Iš pradžių nustatome visas reikšmes x, su kuriomis f (x) < 2, t. y.
sprendžiame nelygybę

3x - 3
< 2.
χ —5

Sprendžiame intervalų metodu. Nelygybę pertvarkome taip, kad dešinėje jos

pusėje būtų 0:

3x - 3 n 3x — 3 „ n Зх — 3 — 2x + 10 χ+ 7
< 2, - 2 < 0, < 0, г < 0.
χ - 5 χ — 5 χ —5 χ —5

Nelygybės sprendiniai sudaro intervalą (—7; 5). Didžiausias neigiamasis svei-

kasis skaičius jame yra —1.
II būdas. Didžiausias neigiamas sveikasis skaičius yra —1. Tikriname jį —
tinka.
Atsakymas. — 1.
2c. ( 4 - x 2 ) ( x + 5 ) 2 ^ 0.

Antrojo laipsnio dvinarį 4 - х 2 išskaidome pirmojo laipsnio dauginamaisiais:

(2 — x ) ( 2 + x ) ( x + 5)2 ^ 0 Į · (—1), ( x - 2 ) ( x + 2 ) ( x + 5 ) 2 ^ 0.

Nustatome sandaugos ženklus intervaluose:

-5 - 2

Nelygybė teisinga, kai χ G [—2; 2] ir kai χ = —5.

Mažiausias neigiamasis sveikasis nelygybės sprendinys yra —5.
Pastaba. Galėjome dauginamąjį ( x + 5 ) 2 atmesti, nes su kiekviena χ reikšme jis
yra neneigiamas, tik reikia neužmiršti, kad χ = — 5 yra nelygybės sprendinys.
Sprendžiame nelygybę (x — 2)(x + 2) ^ 0:

χ e [-2; 2]
 . ....... ......... . • "
f•
айЕЙС·. 'JLiVLsatti**. "... tt - ·

,1I r

За. α 2 — αχ + 1 = χ — α.
Lygtyje nežinomasis yra χ. Aukščiausias χ laipsnis yra vienetas, todėl lygtis
yra pirmojo laipsnio (tiesinė). Sprendžiame šią lygtį:

2 9
αχ + χ = a +a + l, (a + l)x = a + a + 1.

Norime dalyti iš a + 1, todėl reikia nagrinėti du atvejus.

1) a = — 1. Su šia α reikšme gauname neteisingą lygybę 0 = 1 . Tai reiškia,
kad su a = — 1 lygtis sprendinių neturi.
2) a φ — 1. Kadangi a + 1 φ 0, tai galima abi lygties puses dalyti iš a + 1:

χ =
a2 + a +—l .
a + 1

Ieškome a reikšmių, su kuriomis χ < —3:

a2+ a + l „ a2+ a + l „ л a2 + a + l + 3a + 3 л
< -3, h 3 < 0, < 0,
a+l a+l a+l
a2 + 4a + 4
< 0,
a + 1
2
( a + 2)
< 0.
a + l ' -2 -1 a

Atsakymas, a e (—oo; —2) U (—2; —1).

3b. a + 2x = 1, 3x - 4 a = 9.
Raskime lygties α + 2x = 1 sprendinį:

2x = 11 — a ,
9 X =
L ~ A

2
Raskime lygties 3x — 4a = 9 sprendinį:

9 + 4a
Зл: = 9 + 4a, χ
3 '
I—a ^
Randame α reikšmes, su kuriomis —^ / 9+4a
3 :.

1- a 9 + 4a 15
— — ^ — - — I - 6, 3 - 3a ^ 18 + 8a, Ila ^ - 1 5 , a ^ .
2 3 11

Atsakymas, a e [—{f; +oo).

Зс. (к- \)х2 + (к + 4)х + к + 1 = 0.
Išskirkime reikšmę к = 1, nes su šia к reikšme duotoji lygtis nėra kvadratinė.
Ji virsta tiesine lygtimi

5x + 8 = O
o
ir turi tik vieną sprendinį χ = —
Kai k Φ 1, tai duotoji lygtis yra kvadratinė ir turi du sprendinius, kai D > 0.
Apskaičiuokime diskriminantą:

D = (k + 4) 2 - 4(k - 1 )(k + 7) =
= k2 + Sk + 16 - 4 · (k2 - k + Ik - 7) =
= k2 + Sk + 16 - 4&2 - 24& + 28 =
= - 3 k 2 - Ibk + 44.

Ieškome k reikšmių, su kuriomis D > 0:

-Ък2 - Ibk + 44 > 0, ЗА:2 + Ibk - 44 < 0.

Kvadratinį trinarį Ък2 + 16& — 44 skaidome dauginamaisiais:

Ък2 + Ibk - 44 = 0, D = 784, A1 = - 7 ^ , Jt2 = 2,

3(ifc+ 7 ^ ) ( * - 2 ) < 0.
3^

Iš šios nelygybės sprendinių intervalo (—7^; 2) dar reikia nepamiršti išmesti

reikšmę k = 1.

- 7į 1 2 k

Atsakymas. Lygtis turi du skirtingus sprendinius, kai k e (—7^; l ) U (1; 2).

X2 +Xy = 10,
4a.
y 2 4- xy = b.
Lygčių sistemą reikia pertvarkyti taip, kad gautume tiesinę lygtį, tuomet galė-
sime vieną nežinomąjį išreikšti kitu.
I būdas. Sudedame sistemos lygtis:

x2+xy + xy + y2 = 10 + 6,
χ 2 + 2xy + y 2 = 16, o + y) 2 = 1 6 , χ + y = - 4 arba χ + y = 4 ,
t. у.

χ = —4 — y arba χ = 4 — у.

Gautąsias χ išraiškas patogu įsistatyti į (2) lygtį. Kai χ = —4 — y, tai

y 2 + ( - 4 - y)y = 6, y2-4y-y 2 = 6, 4y = —6, y = -1,5;

X = - 4 - ( - 1 , 5 ) = -2,5.

Kai χ = 4 — y, tai

y 2 + (4 - y)y = 6, y 2 + 4 y - y 2 = 6, 4y = 6, y = 1,5;
χ = 4 - 1,5 = 2,5.

II būdas. Vieną lygtį dalijame iš kitos:

x(x + y) _ 10 X _ 5 _ 3
y(y + x) 6' y 3' У 5X'

Gautą y išraišką įstatome į pirmąją lygtį:

2 3 9 2 2 25 5 5
χ + - χ = 10, 8x = 50, X^ = — , X 1 = - - , X 2 = - .

Belieka rasti atitinkamas y reikšmes:

• kai χ = tai y = | · ( — = —
• kai χ = tai y = I · f = Atsakymas. (—2,5; —1,5), (2,5; 1,5).

Iš kiekvienos lygties galima išsireikšti y, bet iš pirmos tai padaryti paprasčiau:

y = 13 — χ — χ 2 .

Gautą y išraišką statome į antrą lygtį:

3x + 2(13 - χ - χ 2 ) + χ 2 = 20, 3x + 26 - 2x - 2x 2 + x 2 = 20,

9 9
—χ + x + 6 = 0, χ —χ —6 = 0, D = 25, χι = —2, X2 = 3.

Gautosioms χ reikšmėms randame atitinkamas y reikšmes:

. kai χ = - 2 , tai y = 13 - ( - 2 ) - ( - 2 ) 2 = 11;
• kai χ = 3, tai y = 13 — 3 — 3 2 = 1. Atsakymas. (—2; 11), (3; 1).
 1 _ I — 24
у л: — 5 '
jc + y„2z = 26.
.2
z ,

Panagrinėkime pirmąją lygtį. Pastebime, kad patogu įsivesti naują nežinomąjį.

Pažymėkime:

χ
Tada
1 24 9
- - t = —, 5 — 5t = 24i,

9 1
5/ + 24r — 5 = 0, D = 676, Z1 = - , /2 = - 5 .

Grįžtame prie pradinių nežinomųjų.

1) Kai i = 5, tai

J l , 1
- =-, x=5y, y = -*·
JC 5 5
Šią išraišką įstatome į antrą sistemos lygtį:

(5y) 2 + y 2 = 26, 26y 2 = 26, y 2 = 1, yi = 1, y 2 = - 1 .

Kai y = 1, tai JC = 5, o kai y - —1, tai JC = —5.

2) Kai / = - 5 , tai

— = —5, Y = —5JC.
JC

Šią išraišką įstatome į antrą lygtį:

JC2 + (—5X) 2
= 26, 26JC2 = 26,
O
χ =1, JCi = —1, X2 = 1-

Kai JC = — 1, tai

y = - 5 - ( - 1 ) = 5.

Kai JC = 1, tai

y = - 5 · 1 = -5.
Asakymas. (—5; —1), (5; 1), (1; —5), (—1; 5).
50
5a.
x+l _ χ—3
5 4 ^o,
2x—3 ι 2-х _ ^
7 + 6 > Z·

Pirmą nelygybę padauginkime iš 20, antrą — iš 42:

.яшаммииг'
i - J C + 19 > 0, f JC< 19, 17,6 19
1 5JC — 4 > 84; U > 17,6. * E (17,6; 19]

Išrenkame sveikuosius skaičius, priklausančius intervalui(17,6; 19]. Tai skai-

čiai 18 ir 19.
Atsakymas. 18; 19.

C 2 — JC — 6 < 0,
5b.
1 x+l
< 0.
Išsprendžiame sistemos pirmą (kvadratinę) nelygybę.

JC — JC — 6 = 0, D = 25, JCI = —2, JC2 = 3;

(x + 2)(x - 3 ) < 0, χ e ( - 2 ; 3)
-2 3

Išsprendžiame sistemos antrą (racionaliąją) nelygybę:

1 - χ +6 1 < 0,
rt χ + 1- 6
χ+ 1
< 0,
л

X-5
x + l
<0,
л
-1 5 Χ
χ 6 ( - 1 ; 5)

Randame bendrus nelygybių (gautųjų intervalų) sprendinius:

Γ χ e ( - 2 ; 3), χ e ( - 1 ; 3)
I x € ( - 1 ; 5). -2 - 1

Išrenkame sveikuosius skaičius, priklausančius intervalui (—1; 3). Tai skaičiai

0; 1; 2.
Atsakymas. 0; 1; 2.

5c. χ 2 + 7 < 8x,

χ 2 + 16 < 10x.

Abi nelygybės yra kvadratinės.

j χ 2 - 8x + 7 < 0,
I X 2
- IOx + 16 < 0.
 ^ U|j

Kvadratinius trinarius išskaidome dauginamaisiais.

x 2 - 8 x + 7 = 0, D = 36, JCI = I, X2 = 7,
x2-8x + 7 = (x-l)(x-7);

χ 2 - IOx + 16 = O, D = 36, χι = 2 , X 2 = 8,
χ 2 - IOx + 16 = (x - 2)(x - 8).

Turime:

f ( x - l ) ( x - 7 ) <0,
1 (JC - 2)(x - 8) < 0.

Intervalų metodu randame kiekvienos nelygybės sprendinius, po to abiejų sis-

temos nelygybių bendrus sprendinius:

i; 17 *

1 X

Q////////////////////Q χ S (2; 7)
7

Išrenkame sveikuosius skaičius, priklausančius intervalui (2; 7). Tai skaičiai 3;

4; 5; 6.
Atsakymas. 3; 4; 5; 6.
χ 2 - 5|x| + 6 < 0.
I būdas. Taškas χ = 0 suskaido skaičių tiesę į du intervalus:

— — X + .

Sprendžiame dvi sistemas:

1 u<0, ί χ e (—oo; 0), ...

Mχ
?v
2 + 5x + 6 < 0; I (χ + 3)(x + 2) < 0; I x e ( - 3 ; - 2 ) ; x e ^ ^ z>>

.. Jx >0, Ix > 0 , f χ e (0; +oo), ... . .

zM χ - 5x + 6 < 0; I (χ - 2)(x - 3) < 0; I χ 6 (2; 3);
2 * €

Nelygybės sprendiniai χ e (—3;— 2) U (2; 3).

52
 II būdas. Pasižymėkime |x| = y, tada x 2 = y 2 . Sprendžiame nelygybę

y 2 - 5y + 6 < O, (y - 2)(y - 3) < O, 2 < y < 3.

Grįžtame prie χ, tada

2 < |jc| < 3.

Kai jc teigiami, gauname intervalą (2; 3), o kai neigiami — intervalą (—3; —2).
Atsakymas, χ e (—3; —2) U (2; 3).

6b. |jc - 3| > I jc + 2|.

Randame tas jc reikšmes, su kuriomis reiškiniai su modulio ženklu lygūs nuliui:

jc — 3 = 0, JC = 3; χ + 2 = O, JC = —2.

Suskaidome skaičių tiesę taškais χ = — 2 i r j c = 3 į tris intervalus ir kiekvie-

name iš jų nustatome reiškinių su moduliais ženklus:

x-3 - +
jc + 2 - + +

1 * r
-2 3
;c<-2 - 2 < ;c < 3 x>3

Sprendžiame tris nelygybių sistemas.

n 1x^-2, i χ ^ —2, fx < - 2 ,

4 \ - ( j c - 3) > - ( x + 2); j - χ + 3 > - χ - 2; \ O > - 5 .
Nelygybė O > —5 yra teisinga. Ji turi be galo daug sprendinių.
Sistemos sprendiniai" штш<жттш^ттт,шшш* χ e (-oo; -2]

9v f - 2 < x O , f-2<jc<3, f - 2 < x O , χ e ( - 2 ; 3],

; j -(jc - 3) > χ + 2; i - χ + 3 > χ + 2; X < 2' χ e (—oo; j ) .
Šios sistemos sprendiniai: ... 7 * e (~2'> 2)
z J
2
ОЧ f X > 3, i X > 3,
γ \ x - 3 > χ+ 2; ΙΟ > 5 .
Si sistema neturi sprendinių, nes nelygybė O > 5 yra neteisinga.
Vadinasi, nelygybės |x—3| > |x+2| sprendiniai yra intervalo (—00; į ) skaičiai.
Didžiausias sveikasis šio intervalo skaičius yra 0.
Abi nelygybės pusės teigiamos, todėl galime kelti kvadratu:

(χ + 3x + 2
χ2 -3x + 2 " (x2 - 3 x + 2)2
2 (x 2 + 3x + 2) 2
(x2 -3x + 2 ) 2 - (x2 + 3x + 2)2 > o

(x2 + 3x + 2)2 ^

Skaitikliui taikome kvadratų skirtumo formulę:

(x 2 - 3 x + 2) 2 - (x 2 + 3x + 2) 2 =
= (x 2 - 3x + 2 + χ 2 + 3x + 2)(x 2 - 3x + 2 - x 2 - 3x - 2) =
= (2x 2 + 4) · (—6x) = — 12x(x 2 + 2).

Vardiklio trinarį išskaidyti paprasta:

χ 2 + 3x + 2 = (x + l)(x + 2).

Gavome nelygybę:

— 12x(x 2 + 2) x(x 2 + 2)
— ^ O < O
(X + 1) 2 (X + 2) 2 ' (x + l) 2 (x + 2) 2

Reiškinys x 2 + 2 visada teigiamas. Vardiklio dauginamieji (x + I) 2 , (x + 2) 2

visada teigiami, išskyrus reikšmes, su kuriomis jie lygūs O, t. y. χ = — 1 ir
χ = —2.
Taigi trupmenos

x(x 2 + 2)
(x + l) 2 (x + 2) 2

ženklas priklauso nuo χ ženklo. Nelygybės sprendiniai:

- 2 - 1 O X
( - o o ; - 2 ) U ( - 2 ; - 1 ) U ( - 1 ; 0].
Lygiašonės trapecijos įstrižainės ilgis yra 16. Ji su ilgesniuoju pagrindu sudaro
45° kampą. Apskaičiuokite trapecijos plotą.

Duota\ ABCD — trapecija, AB = CD,

ZCAD = 45°, AC = 16.
Rasti: SABCD-

Sprendimas.
I būdas.
Nuleiskime iš A statmenį AG į CB tęsinį, o iš
C - statmenį CF į AD. AAGB = ACFD,
todėl SABCD = SAGCF- Bet CF = AF, nes
AACF status lygiašonis (ZA = 45°, ZF = 90°,
ZC = 45°). Todėl AGCF - kvadratas, kurio
įstrižainė 16. Vadinasi, jo plotas 128.

Iškilojo keturkampio plotas lygus įstrižainių ilgių sandaugos pusei padau-

gintai iš sinuso kampo tarp įstrižainių.
A B SABCD = \ -AC • BD • sina
/ ^'χρι
\
C

II būdas. Išveskime kitą įstrižainę B D, įstrižainių

susikirtimo tašką pažymėkime O. Įrodykime, kad
BD = AC ir ZBDA = 45° (nors tai beveik aki-
vaizdu, bet geriau įrodyti — tai paprasta).
Lygiašonės trapecijos kampai prie pagrindų yra lygūs:
ZABC = ZBCD, ZBAD = ZCDA. A D
Trikampiai ABC ir DBC lygūs pagal dvi kraštines ir kampą tarp jų (ZB = ZC,
AB = CD, BC - bendra). Vadinasi, AC = DB. Taip pat ir ZBDC =
= ZBАС, o ZBDA = ZCAD = 45°.

SABCD = • BD sin ZAOD.

ZAOD = 180° - 45° - 45° = 90°.

SABCD = - · 16 · 16 · sin90° = ^ · 16 · 16 · 1 = 128.

 Vektoriaiirjų veiksmai
Kft (6.1-6.4)

Stačiakampio KLMN kraštinėse pažymėkite visus nenulinius vektorius,

kurių pradžios ir galo taškai yra stačiakampio viršūnės. Užrašykite:
a) kolinearių vektorių poras;
b) priešpriešių vektorių poras;
c) lygių vektorių poras.
2. Nubraižykite nekolinearius vektorius χ ir y taip,
kaip parodyta brėžinyje.
Nubrėžkite vektorių:
a) d = ^y + χ (pagal trikampio taisyklę);
b) b = χ + #y (pagal lygiagretainio taisyklę); .
c) c = \(x - lįy).
Trikampio ABC pusiaukraštinės AA\, BB\ ir CCi kertasi taške M. Ras-
kite tokį k, kad būtų teisinga lygybė:
a) AM = kM~A\; b) A j C = kBC; c)MA=kAAl.

a) Lygiagretainio ABCD įstrižainės kertasi taške M. Vektorius MA ir

MB išreikškite vektoriais ~AB = a ir AD = b.
b) Taškas M yra lygiagretainio ABCD kraštinėje ВС, BM : MC = 3 : 1 .
Vektorius AM ir MD išreikškite vektoriais a = AD ir b = AB .
c) Trapecijos ABCD pagrindas AD trigubai ilgesnis už pagrindą ВС.
Kraštinėje AD pažymėtas toks taškas K, kad AK = \AD. Vektorius
CK, K~D ir 5 C išreikškite vektoriais a = ir b = (Tb.
». Lygiagretainio ABCD įstrižainės susikerta taške M. Suprastinkite reiški-
nį:
a) AC -BM - MD - DC;
b) WB - MA +WD - Wc-,

c) AB + BC - W c + WD -~BD.
i. Raskite ilgį vektoriaus:
a) AB + 5 C ;
h) DA- DE;
с) \(ЁА + ЕЪ) + АВ. l

BгР-н—·
p CH- V,
Lygiakraščio trikampio ABC kraštinės ilgis yra 4. Taškas K yra kraštinės
AC vidurio taškas. Raskite:
a) \AB\ + \BC\; b)\BA-BC\\ c)|^A + A5|.
 но & Ϊ - 3 3 0

Lygiagretainio ABCD kraštinėse pažymėkite visus nenulinius vektorius,

kurių pradžios ir galo taškai yra lygiagretainio viršūnės. Užrašykite:
a) kolinearių vektorių poras;
b) vienakrypčių vektorių poras;
c) lygių vektorių poras.
Nubraižykite nekolinearius vektorius χ ir y taip,
kaip parodyta brėžinyje.
Nubrėžkite vektorių:
a) a = y + I χ (pagal trikampio taisyklę);
/-t
b) b = + 2y (pagal lygiagretainio taisyklę); X y
c) c = 2(x - įy).

Trikampio ABC pusiaukraštinės AA\, BB\ ir CCi kertasi taške M. Ras-

kite tokį k, kad būtų teisinga lygybė:
a) Q f i = ^C 1 A; b) CCy = kČ\M; c) ~ΜΒλ = kB^B.

a) Lygiagretainio ABCD įstrižainės kertasi taške M. Vektorius MC ir

MD išreikškite vektoriais AB = a ir AD = b. M 4
j

b) Vektorius AM, BN ir CP, sutampančius su Δ ABC pusiaukraštinėmis,

išreikškite vektoriais AB = a ir AC = b.
c) Trikampio ABC kraštinėje BC pažymėtas toks taškas N, kad BN =
= 2 N C , o kraštinėje AC — jos vidurio taškas P. Vektorius AN ir
NP išreikškite vektoriais a = BAir b = ВС.
Suprastinkite šiuos vektorinius reiškinius:
a) AC + CD- AN-,
b) MT - YE -AiK + AT - AE;
c)ČB + AC - ΈΒ - WK + DK.
Raskite ilgį vektoriaus: E

a) JD + DA;
2
h) AB- AD; AJ L D
1
c) \(EA + ED) + DC. Ί Г
F
Lygiakraščio trikampio ABC kraštinės ilgis yra 6. Taškas K yra atkarpos
AC vidurio taškas. Raskite:
 1 Кб ( 6 . 1 - 6 4 )

1. Vektoriai, esantys lygiagrečiose tiesėse arba vienoje tiesėje, vadinami koli-

neanaisiais.
Priešingų krypčių kolinearieji vektoriai vadinami priešpriešiais vektoriais.
Vienakrypčiai vektoriai, kurių ilgiai lygūs, vadinami lygiais.

K N

la. LMir ML, MN ir WM, WK ir ЮУ, KL ir LK, LM ir KN^,

LMirNK, ML ir ^ V , MLirNK, LK irMN, 1Ж ir NM,
KL ir MN, KL ir N~M.
lb. LK ir NM, KL ir WN, LM irNK, WL ir KN, LM ir ML,
KL ir LK, ~KN ir WK, MN ir NM.

lc. LM = KN, WL = NK, LK = WN, KL = WM.

2. Vektorių a ir b suma Vektorių α ir b skirtumas

b
a \ Sr % « C
V
Ά
Θ·*
Trikampio Lygiagretainio
taisyklė taisyklė

2a. 1) Padaliję vektoriaus y atkarpą į 3 lygias dalis randame vektorių 5 y

(žr. 1) pav.). i- -
2) Vektorių χ atidedame nuo vektoriaus į y galo ir randame vektonų 5 y + *
(žr. 2) pav.).
1) ..... ^

1 ii \N
\ įv
įyj+jč
X
2b. 1) Randame vektorių I y (zr. 1) pav.).
-» τ -> 2 ->
2) Nuo vektoriaus χ pradžios atidėję vektorių randame vektorių χ + ^y
(žr. 2) pav.).

D \
2) \
:\
ч У
\
2
Iy
-
4 \
ч\
AX y
S\

У X
\

3" \

i X

Atsakymas.
>/
2c. 1) Randame vektorių 1 ^y (žr. 1) pav.).
2) Randame vektorių χ ir 1 |y skirtumą (žr. 2) pav.).
3) Randame vektorių — Ц у ) (žr. 3) pav.).

n 3)
1
V* y \ \4 ^ J
A>
j
\
4
\\
-
1-r v \
S
\
\ 4K

X X

Atsakymas.

3.

3a. AM = kMAv
Vektoriai AM ir kMAi yra vienakrypčiai, todėl koeficientas k — teigiamas.
Trikampio pusiaukraštinės kertasi viename taške ir dalija viena kitą santykiu
2 : 1 einant nuo trikampio viršūnės, todėl k = -^Įj- = 2, taigi k = 2.
 UlAL·

3b. AiC = kBC.

AiC f t ВС, todėl к — teigiamas. Ai — atkarpos BC vidurio taškas, todėl

k= = Taigi k = j . Vadinasi, teisinga lygybė AiC = ^fiC.
Atsakymas, k =

3c. MA = kAA\.

MA I l AAi, koeficientas k — neigiamas, \k\ = jįįę- = taigi k = — j .

Vadinasi, teisinga lygybė MA = —^Aa\.

Atsakymas, k = —
4a. Lygiagretainio ABCD įstrižainės kertasi taške M.
Vektorius M A ir MB išreikškite vektoriais AB = a
ir AD = b.
D C
Sprendimas. Ieškomuosius vektorius išsireiškiame jiems kolineariais įstrižainių
vektoriais, o šiuos rasti paprasta.

MA =-CA =--AC; AC = AD + AB = b + a, MA = — (5 + b).

2 2 2
AtB = ^DB, ~DB = AB -AD = a-b, MB = ^(a-b).

Atsakymas. MA = — A (a + b), MB = ^(a — b).

4b. Taškas M yra lygiagretainio ABCD kraštinėje ВС, BM . MC = 3 : 1. Vekto-
rius AM ir MD išreikškite vektoriais a = AD ir b = AB.
Sprendimas. Kraštinę BC padaliję į 4 lygias dalis В М С
pažymime tašką M.
Vektoriais a ir b išreikškime vektorių AM:

AM = AB + BM = b + BM (trikampio taisyklė),

BC = AD = a (vienodo ilgio ir vienos krypties),

—> 3—• 3
BM = -BC = -a,
4 4

AM = b + -a.
4
Vektoriais α ir S išreikškime vektorių MD.

MD = MC + CD (trikampio taisyklė).

Kadangi AB Įt CD, tai CD = -b.

1 1
MC = -BC = -a.
4 4

Vadinasi,

1.
MD = MC + CD = -a-b.

Atsakymas. AM = b + MD = ^a — b.

Trapecijos ABCD pagrindas AD trigubai ilgesnis už pagrindą ВС. Kraštinėje

AD pažymėtas toks taškas K, kad AK = Vektorius CK, KD ir BC
išreikškite vektoriais a = BA ir b = CD.
Sprendimas. Kraštinę AD padaliję į tris lygias dalis в C
pažymime tašką K. ^
Vektorių CK išreikškime vektoriais a ir b.
Keturkampis ABCK — lygiagretainis, nes AK || BC a
ir AK = \AD = ВС. Vadinasi, AB = CK.
Kadangi ~BA f t ^K, tai CK = ~BA = a.

Vektorių KD išreikškime vektoriais a ir b:

KD=CD-CK=b a.

Vektorių BC išreikškime vektoriais a ir b.

Vektoriai BC ir AK yra vienakrypčiai ir vienodo ilgio: BC = AK.
Kadangi AK = ±KD (duota), AK f t KD, tai

AK = -Yd = -(b-a).
2 2

Atsakymas. CK — a, KD = b — a, BC = ^(b — a).

61
 • · f (V
jL:4l;

5a. AC-BM- MD - DC.

Galima samprotauti, pavyzdžiui, taip. Remdamiesi brėžiniu randame:
1) AC -DC = AC + CD = AD;
2) -BM -WD = -(BM + MD) = -BD;
3 )AD-BD = AD + DB = AB.
Vadinasi,

AC-BM-MrD-DC = (AC-DC)-(BM+MD) = AD-BD = AB.

Atsakymas. AB.

5b. MB - MA + MD - MC.
Galima skaičiuoti taip:
(MB - MA) + (MD - MC) = AB+ CD = AB - AB = 0.
Atsakymas. 0.

5c. AB + BC - MC + MD - BD.
Galima skaičiuoti taip:

(AB + ВС) -MC + (MD - BD) = (AC - MC) + (MD + DB) =

= (AC + CM) + WB = AM + MB = AB.

β E Atsakymas. AB.

6a. AB + BC = AC.
Rasime AC ilgį. AC — stačiakampio ABCD įstrižainė, AABC — status. Pagal
Pitagoro teoremą: AC = jAB2+ BC2 = y/12 + 2 2 = VŠ, \AC\ = y/5.
Atsakymas, y/5.
6b. DA-DE = EA.
I būdas. Trikampis AED — status lygiašonis. Tegul AE = ED = x. Taikome
Pitagoro teoremą: x2 + x2 = I2, Ix2 = 4, x2 = 1, x\ = y/l, x2 = —y/l
(atkarpos ilgis negali būti neigiamas); AE = s/ϊ, \EA\ = y/l.
II būdas.
AAED — status lygiašonis,
todėl ZEAD = ZEDA = 45°.
AE = ADsinZADE = 2 sin 45° Vi.

6c. \(EA-\-WD) + AB = ^EF + AB = AB + AB = 2AB.

Kadangi AB ilgis lygus 1, tai IAB ilgis lygus 2.

Duota: AB = BC = CA = 4, AK = КС.
Rasti: a) \AB\ + \~BC\-,
' b)\BA-BC\;
c) \K~A + ~AB\.

7a. \AB\ + \BC\ = 4 + 4 = 8.

Atsakymas. 8.

7b. BA — BC = CA, \CA\ = 4.

Atsakymas. 4.

7c. KA + AB = KB.
KB — AABC pusiaukraštinė, taigi ir aukštinė. Iš stačiojo trikampio BKC
BK = BC sin C = 4 sin 60° = 2y/b.
Atsakymas. ly/b.
 Vektoriaus koordinatės.
Vekiorių skaliarinė daugyba
H? (1.1, 2.2, 8.1, 8.2)

Raskite vektoriaus a = 2x — y koordinates ir ilgį, kai:

a) x(5; 1), y ( - 5 ; - 4 ) ;
b) χ = -i - Aj, y = 5i - 2j;
c) x ( - 3 ± ; - Ц ) , y ( - 6 į ; - 5 ¾ .
Ar kolinearūs vektoriai:
a) 3(1; - 3 ) ir S ( - 3 ; 1)?
b) m(2; ir n(l; - § ) ?

c) AC ir 5 D , kai A ( - 2 ; - 1 ) , 5(4; - 3 ) , C ( - l ; 15), D ( - 4 ; - 1 ) ?

Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai:
a) m(3x; —6) ir и (—2; 3)?
b ) а(Ц - j c ; j c ) i r b(-3; 5 + 5jc)?

c) α(6; 3) ir 5 Д kai 5 ( 4 ; χ + 1) ir D ( 3 j c ; 1)?

Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai:

a) a(2,3;_-l,4), £ ( - 2 ; 2);^
b) α = 4/ — 7 j , Z? = 7—2/;
c) |a| = 1,3, = 0,2, (a, b) = 150°.
a) Taškai A ( - 4 ; 7) ir 5(2; —1) yra apskritimo skersmens galai. Raskite
apskritimo centro O koordinates.
b) Raskite AABC pusiaukraštinės AM ilgį, jei A(l; 2), 5(6; 3), C ( - 2 ; 5).
Raskite kampo tarp vektorių a ir b kosinusą, jei:
a) \a\ = j, \b\=4,a-b = V2;
b) a(-4; 0), b(3; - 5 ) ;
c) \a\ = 2\b\, o vektoriai m = 2a + b ir n = a — 3b yra statmeni.
Vektoriaus koordinatės.
Vekiorių skaliarinė daugyba
KI(?li2SI.S.2)

Raskite vektoriaus m = — 25 + b koordinates ir ilgį, kai:

a) 5(2; - 4 ) , £ ( - 3 ; J ) ;
b) a = —2i + 5 j , b = 4i — j;
c) 5 ( - l į ; f ) , fc(-2§;l±).
Ar kolinearūs vektoriai:
a) 5(1; 3) ir b(-1; -3)?
b) m(—3; 1) ir «(1; į ) ?
c) CrD ir M ^ , kai C ( - 3 ; 2), D(l; - 4 ) , M( 1; 2), ЛГ(-1; 5)?
Su kuria y reikšme statmeni yra vektoriai:
a) m(—4; 2) ir я(2; у)?
b) 5(y + 2; y) ir S(4; 3 - у)?
c) 5(10; 4) ir AC, kai A(2; y) ir C(y - 1; 4)?
Apskaičiuokite vektorių α ir b skaliarinę sandaugą, kai:
a) 5(4,3; - 2 , 2 ) , £ ( - 0 , 4 ; 5);
b) a = 2i — 3 j , b = 4/ — 2j\
c) |5| = 5, |b| = 0 , 4 , (a, S) = 135°.
a) Taškai A(—3; 2) ir B(—5; 6) yra apskritimo skersmens galai. Raskite
apskritimo centro O koordinates.
b) Raskite AABC pusiaukraštinės CK ilgį, jei A(0; 2), B(-4; 6), C ( - 5 ; 2).
Raskite kampo tarp vektorių a ir b kosinusą, jei:
a) \a\ = 2, \b\ = 1, a · b = —1;
b) 5 ( - 4 ; 4), bC—3; 4);
c) (5 - b)2 + (25 - b)2 = 56, |5| = 2, \b\ = 3.
 K7 <7.1, 7.2,5.1 S J )

y
(*ь У i)
У1-
S = (Xuyl)=Xii+yJ, i (I; 0),/(0; 1).
I
i χι χ
a(xiiyi), Ь(Х2\ У2)\ ka = (kx\\ky\),
a + b = (x 1 4- X2; У1 + У2>» a - b = (x\ - x2; y\ - У2),
|3| = y/xį + y 2 v

la. 3 = 2x - y, jc(5; 1), y ( - 5 ; - 4 ) .

Randame vektoriaus 2x koordinates:

2x{2 · 5; 2 · 1), 2*(10; 2).

Randame vektoriaus 3 koordinates:

a = 2x-y, 3(10-(-5); 2-(-4)), 3(15; 6).

Randame 3 ilgį:

|3| = V l 5 2 + 6 2 = V26T = V 2 9 - 9 = 3V29.

Atsakymas, a (15; 6), |3| = 3V29.

lb. χ = —i — Aj, y = 5i — 2j.

Vektorių χ ir y koordinatės: x(— 1; —4), y (5; —2).

a=2x-y, 3(2 · ( - 1 ) - 5; 2 · ( - 4 ) - ( - 2 ) ) , 3(-7; -6);

|3| = У (—7)2 + ( - 6 ) 2 = л/49 + 36 = л/85.

Atsakymas. 3 ( - 7 ; —6), |3| = л/85.
lc. x(-3±; - 4 ¾ , y(-6±; - 5 ¾ .

a = 3(2. ( - 3 į)-(-6l); 2-(-4^)-(-5¾), 3(θ; - 3 1 - ) ;

|3| = У о 2 + ( - З 1 ) 2 = З1

Atsakymas. 3(0; - 3 ¾ , |3| = 3η.

66
ϊ Г
 ЯРКОЖ**
mm

•r>4< и

Vektoriai yra kolinearus, jei atitinkamos jų koordinatės yra proporcingos.

2a. Ar kolinearus vektoriai a (I; —3) ir b(—3; 1)?

i o -» _
Kadangi φ -γ, tai vektoriai α ir b nėra kolinearus.
Atsakymas. Nekolinearūs.

2b. Ar kolinearus vektoriai m(2; — |) ir n(l; —

Kadangi lygybė

2
Z I =>2 = 2,

teisinga, tai vektoriai m ir n yra kolinearus.

Atsakymas. Kolinearus.

2c. Ar kolinearus vektoriai AC ir вЪ, kai A ( - 2 ; - 1 ) , B(4; - 3 ) , C ( - 1 ; 15),

D(-4; -1)?

Iš pradžių rasime vektorių AC ir B D koordinates. Iš pabaigos taško atitinkamų

koordinačių atimame pradžios taško atitinkamas koordinates.

A C ( - 1 - ( - 2 ) ; 15 - ( - 1 ) ) , AC(1; 16),

BD(-4-4;-l-(-3)), BD(-8; 2).

Kadangi lygybė

1 16 1
8
- 8

neteisinga, tai vektoriai AC ir B D nėra kolinearus.

Atsakymas. Nekolinearūs.
 VTi

Nenuliniai vektoriai statmeni tada ir tik tada, kai jų skaliarinė sandauga

lygi 0. Dviejų vektorių skaliarinė sandauga lygi jų koordinačių sandaugų
sumai.

3a. Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai w(3x; —6) ir n(—2; 3)?
Skaliarinę sandaugą prilyginame nuliui:

3x • ( - 2 ) + ( - 6 ) -3 = 0, -6x - 1 8 = 0, χ = -3.

Atsakymas, χ = —3.
3b. Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai a(Ij — x; x) ir b(—3; 5 + 5x)?

(ι3 - JC) - C-3) -h JC(5 4- 5 J C ) = 0,

- 4 + 3x + 5x + 5x2 = 0,
5x2 + 8x — 4 = 0,
D = 8 2 - 4 · 5 · ( - 4 ) = 64 + 80 = 144,
- 8 + 7144 4 - 8 + 12
χι = =
= — = 0,4,
1 2-5 10 10
_ - 8 - У144 _ - 8 - 12 _ - 2 0 _
~ 2^5 ~ 10 ~ 1ČT ~ " '
Atsakymas, χ = —2, χ = 0,4.

3c. Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai a(6; 3) ir BD, kai B(4; χ + 1) ir
D(3x; 1)?
Randame vektoriaus BD koordinates:

BD(3x - 4 ; 1 - (x + 1)), BD(3x - 4; 1 - χ - 1),

BD(3x - 4 ; —x).

Skaliarinę sandaugą prilyginame nuliui:

6 · (3x - 4) + 3 · (—x) = 0, 18x - 24 - 3x = 0, 15x = 24,

_ 24 _ 8 _ 3
"X ~ IŠ _ 5 ~ 5'
O
 a(xi\y\),b{x^y2).

Vektorių a ir b skaliarinė sandauga: a • b = x\ • X2 + y\ · y 2·

4a. Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai 5(2,3; —1,4), b(—2; 2).

a - b = 2,3 · ( - 2 ) + ( - 1 , 4 ) · 2 = - 4 , 6 - 2,8 = - 7 , 4 .

Atsakymas. —7,4.
4b. Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai a = Ai — 1 j, b = j — 2г.
Randame vektorių a ir b koordinates:

5(4; - 7 ) , b(-2; 1).

Vadinasi,

a-b = A- ( - 2 ) + ( - 7 ) -1 = - 8 - 7 = - 1 5 .

Atsakymas. —15.
4c. Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai \a\ = 1,3, \b\ = 0,2,
(a, b) = 150°.

Kai žinome vektorių a ir b ilgius bei kampo tarp jų didumą, tai skaliarinę
sandaugą a • b randame pagal formulę:
a • b = \a\ • \b\ • cos (a, b).

a - b = \a\ - \b\ • cos (a, b) =

= 1,3 · 0,2 · cos 150° = 0,26 · ( - ^ ) = -0,13л/3;

V3
cos 150° = cos(90° + 6 0 ° ) = - sin 60° = - - γ .

(Arba: cos 150° = cos(180° - 30°) = - cos 30° = - ^ . )

Atsakymas. —0,13л/3.
 Atkarpos vidurio taško kiekviena koordinatė yra atkarpos galų atitinkamų
koordinačių aritmetinis vidurkis.

У
У2 -
У1+У2

У1 A(Xuy1)jB(X2Iy2),

Atkarpos AB ilgis: AB = V(x2 — x\)2 + (y2 — У1)2·

5a. Taškai A(—4; 7) ir 5(2; —1) yra apskritimo skersmens galai. Raskite apskriti-
mo centro O koordinates.
Apskritimo centro koordinatės yra jo skersmens vidurio taško koordinatės.

ο ( = φ · . Ί - ψ ΐ ) . O1-U3,

Atsakymas. 0(— 1; 3).

5b. Raskite Δ ABC pusiaukraštinės AM ilgį, jei A(l; 2), B( 6; 3), C ( - 2 ; 5).
Randame atkarpos BC vidurio taško M koordinates:

'6 + ( - 2 ) 3 + 5^
M[ -), M(2;4).
2 2
Atkarpos AM ilgį randame pagal atstumo tarp dviejų taškų formulę:

AM = y f ( 2 - I ) 2 + (4 - 2 ) 2 = V 7 I 2 + 2 2 = V Š .

Atsakymas. AM = V5·
6a. Raskite kampo tarp vektorių a iv b kosinusą, jei \a\ = i , |Ž?| = 4 ,a-b = \/2.
Kampą tarp 5 ir ^ pažymėkime y.
Taikome skaliarinės sandaugos formulę a • b = \a\ · \b\ • cosy:

V2
-n/2 = -2 · 4. · cosу,γ, Vл/2
/ == z2(
cos у, cosy = 2

/2
Atsakymas. 4f·.
 хрмЯтш "W*·

6b. Raskite kampo tarp vektorių a ir b kosinusą, jei: a(—4; 0), b(3; —5).
Taikome formulę cos α = , XxX2~^yjy2

V"х1+У\-у]·Х1+Уг

-4-3 + 0-(-5) -12

cosy =
7(-4)2 + 02 . у32 + (_5)2 л/Тб · \/34
-12 3 л/34 _ 3л/34
~ 4 . У34 ~ ^34 \/34 ~ 34

Atsakymas. —

6с. Raskite kampo tarp vektorių a ir b kosinusą, jei \a\ = 2\b\, o vektoriai
in = 2a + b ir n = α — 3b yra statmeni.
Kadangi m ± n, tai m · n = 0. Vadinasi,

(2a + b)(a -3b) =0,

2a2 - 6α£ + - 3 p = 0,
2a2 - 5ab - 362 = 0.

Taikome savybę a2 = |a |2 ir skaliarinės sandaugos formulę:

2|α|2-5|α| • cos у — 3|S|2 = 0.

Kadangi \a\ = 2\b\ (duota sąlygoje), tai

2(2|b|)2 — 5 (2\b\)\b\ cos y — 3|Ž?|2 = 0,

8\b\2 — 10|Ž?|2cosy — 3|S|2 = 0,
-10|£|2 cosy = —5|ž>|2.

Abi puses dalijame iš —5|b|2:

1
2 cos y = 1, cosy = - .

Atsakymas, j.
 Funkcijos sąvoka
Кб ( 1 0 1 - 1 0 . 3 )

a) Duota funkcija /(Χ) = —Χ2 + JC — 3.

1) Apskaičiuokite / ( - į ) , f (V3), / ( f į ± ) .
2) Nubraižykite funkcijos /(JC) grafiką.
3) Užrašykite funkcijos /(JC) apibrėžimo ir reikšmių sritis bei didėjimo
ir mažėjimo intervalus.
X
b) Duota funkcija /(JC) = +, X
χ — 1, χ < 0.
1) Apskaičiuokite /(0), /(4§), / ( - 8 ¾ .
2) Nubraižykite funkcijos /(x) grafiką.
3) Užrašykite funkcijos /(JC) apibrėžimo ir reikšmių sritis bei didėjimo
ir mažėjimo intervalus.
a) Užrašykite užtušuotos dalies ploto S priklausomybę
nuo kvadrato kraštinės ilgio JC.

b) Ritinio formos strypo ilgis 25 cm, o skerspjūvio plotas lygus Icm 2 .

Strypas sulituotas iš dviejų dalių: IOcm ilgio kairiosios strypo dalies
tankis yra 7 , 8 - ^ , o 15 cm ilgio dešiniosios dalies — 8 , 9 - ^ . Nuo
cnr cm
kairiojo strypo galo atpjautas χ cm ilgio gabalas. Parašykite atpjauto
gabalo masės m (gramais) priklausomybę nuo JC.
Su kuriomis kintamojo χ reikšmėmis duotoji funkcija neapibrėžta:
а)у = У ^ 2 ? Ь)у = У ^ ? c)y = ^ 2 ?
Raskite funkcijos atvirkštinę funkciją, užrašykite atvirkštinės funkcijos
apibrėžimo ir reikšmių sritis.
a) y = 2x + 1; b) y = J x , χ ^ 0;
c) y = χ 2 - 4x + 4, kai χ ^ 2.
Apskaičiuokite.
a) [2, 6 ] + [ - 3 , 4 ] - [ 3 , 1 ] ;
b) [ 3 , 3 ] + { - 3 , 3 } + {6,1};

a) Funkcija apibrėžta formule /(x) = Icx + Raskite k, jei /(1) = 0.

b) Funkcija apibrėžta formule /(x) = ax + b. Raskite a ir b, jei /(0) =
= - 5 i r / ( 7 ) = 9.
c) Apskaičiuokite funkcijos /(x) = ax2 + bx + c koeficientus a, b ir c,
jei / ( - 3 ) = - 8 , /(0) = - 2 , /(3) = 10.
Ritinio ašinio pjūvio įstrižainė lygi A-Jl ir su pagrindo plokštuma sudaro
45° kampą. Raskite ritinio tūrį.
 a) Duota funkcija f(x) = χ 2 — 2x + 3.
1) Apskaičiuokite / ( - 0 , 2 ) , f (y/l), f (^).
2) Nubraižykite funkcijos /(x) grafiką.
3) Užrašykite funkcijos /(x) apibrėžimo ir reikšmių sritis bei didėjimo
ir mažėjimo intervalus.
b) Duota funkcija g(x) л2 — 2x, χ ^ O,
χ + 1, χ <0.
1) Apskaičiuokite g ( - 5 | ) , g(0), g(lį).
2) Nubraižykite funkcijos g(x) grafiką.
3) Užrašykite funkcijos g(x) apibrėžimo ir reikšmių sritis bei didėjimo
ir mažėjimo intervalus.
a) Užrašykite užtušuotos dalies ploto S priklausomybę
nuo trikampio kraštinės ilgio x.

b) Automobilis 20 sekundžių važiuoja 60 greičiu, o po to dar 50 sekun-

džių — 100 ^ 3 greičiu. Parašykite formule, kaip kelias 5 (kilometrais)
priklausė nuo judėjimo laiko / (sekundėmis).
3. Su kuriomis kintamojo χ reikšmėmis duotoji funkcija neapibrėžta:
а)у = У ^ ? b)y = / S ? c)y = ^ ?
4. Raskite funkcijos atvirkštinę funkciją, užrašykite atvirkštinės funkcijos
apibrėžimo ir reikšmių sritis.
a ) y = - 2 x + 7; b) y = x 3 ;
c) y = x 2 + 2x + 1, kai χ < — 1.
5. Apskaičiuokite.
a) [1, 7] + [3] + [—6,3];
b) { - 2 , 2 } + [ 4 , 1 ] - { 6 , 3 } ;
O {-3|} + {2i}+ {-§}·
6. a) Funkcija apibrėžta formule f (x) = 2x+b. Raskite koeficiento b reikš-
mę, jei žinoma, kad funkcijos grafikas eina per tašką, kurio koordinatės
yra(-i;0).
b) Funkcija apibrėžta formule g(x) = ax + b. Raskite a ir b, jei g(0) =
= 13 ir £ ( - 3 ) = 4 .
c) Apskaičiuokite funkcijos f(x) = ax2 + bx + c koeficientus a, b, c, jei
/ ( - 3 ) = - 1 1 , / ( 0 ) = 10,/(2) = - 6 .
7. Ritinio ašinio pjūvio įstrižainė lygi VTŠ ir su sudaromąja sudaro 45°
kampą. Raskite ritinio šoninio paviršiaus plotą.
 Funkcijos sąvoka
/
K8 (10.1-10.3)
f (χ) = - X 2 +JC - 3.

D
1+2 3.
2/ 1 V 2/ 4 2 " ~ 4 4'
22
/(л/з) = -(V3) + л/3 - 3 = - 3 + л/3 - 3 = - 6 + л/3;
/а + 1 \ _ /а + 1 \ 2 g+ l _ ( α + Į) 2 g+ Į
•4 a - 1 / Va-I/ + a - l (a - I) 2 + a - 1
- ( a + I) 2 + (a + l)(a - 1) _ - a 2 - 2a - 1 + a 2 - 1 _
(a - I) 2 ~ (a - I) 2
-2a - 2 _ - 2 a - 2 - 3(a 2 - 2a + 1) _
(a - I) 2 ~ ~ (a - I) 2 ~~
-2a - 2 - 3a 2 + 6a - 3 _ -3a2 + 4a - 5
(a - I) 2 ~ (a - I) 2

2) Funkcijos /(x) = —χ2 + χ — 3 grafikas — parabolė. Randame parabolės

viršūnės koordinates:

b 1 _ 1
_ _ 2a ~~ _
2 · (—1) ~ 2'
/1\ /1\2 1 1 1 3
^ = ^ ( 2 ) = - ( 2 ~
2 ) — 4 2 — 4

Viršūnės koordinatės (^; — 2|).

Randame taškus, kuriuose parabolė kerta л; ašį:

- x 2 + x - 3 = 0, χ2 -χ + 3 = 0,
D = ( - 1 ) 2 - 4 · 1 - 3 = 1 - 1 2 = -11 <0.

Tai reiškia, kad parabolė y = — x2+x — 3 nekerta χ ašies. Kadangi kvadratinio

trinario —χ2 + χ — 3 koeficientas α = — 1 < O, tai parabolės šakos nukreiptos
žemyn; kadangi c = —3, tai parabolė y ašį kerta taške (0; —3).
 Sudarome funkcijos reikšmių lentelę ir braižome grafiką:

JC -1 0 1 1 2
2
У -5 -3 —2-4 -3 -5

/(-1) = - ( - 1 ) 2 - 1 - 3 = -5,
/(0) = - O 2 + 0 - 3 = - 3 .

3) Apibrėžimo sritis χ e (—oo; +oo), reikšmių sritis y e (—oo; — 2|].

Funkcijos reikšmės didėja, kai χ e (—oo; j); funkcijos reikšmės mažėja, kai
χ e (\; +oo).

2
Χ + 1 , JC ^ 0,
lb. f (χ) =
χ — 1, χ < 0.

/(0) = O2 + 1 = 1 (rėmėmės pirma eilute, nes 0 priklauso sričiai JC 0);

/ 2\ / 2\2 /14\2 196 196 + 9 205 7
/(43) = (45) + . = ( y ) + — — h = - = = 22-;
/ 4\ 4 4 4
/ ^ - 8 - J = —8- — 1 = —9- (rėmėmės antra eilute, nes —8- < 0).

2) Funkcijos grafiką sudarys parabolės y = x 2 + 1, kai χ ^ 0, dalis ir tiesės

y = χ — 1, kai JC < 0 , dalis. Randame parabolės y = JC2 + 1 viršūnės koordinates
— (0; 1). Sudarome lentelę:

JC 0 1 2 /(I) = I 2 + 1 = 2 , /(2) = 2 2 + 1 = 5 .
У 1 2 5

Tiesės daliai nubrėžti pasirenkame du taškus:

X 0 -1 /(0) = - 1 , /(-1) = - 1 - 1 = -2.

У -1 -2
 3) Apibrėžimo sritis л; e (—00; +00), reikšmių sritis y e (—00; —1)U[1; +00).
Funkcija yra didėjanti visoje apibrėžimo srityje.

2B« !χ l S — S\ ι 2^05
2R =x, R = j·

S 0 = n R2 = π · ( I ) 2 = , Sn=*2.
Taigi 5 = S n - į S 0 = * 2 - ^ f = * 2 ( 1 - f ) .
Atsakymas. S(x) = x 2 ( l — ^-).

2b. ^ ^ Vstrypo = Spagr. · H = π R~ · H,

78 Л
cm
(
V
8,9 cnr
Л
v
IOcm 15 cm

Medžiagos tankis parodo, kiek gramų sveria vienas kubinis centimetras

tos medžiagos.
Jei kūno tūris yra V kubinių centimetrų, o medžiagos, iš kurios tas kūnas
padarytas, tankis yra p gramų į kubinį centimetrą, tai to kūno masė

m = V • p (gramų).

Galimi du atvejai: χ ^ 10 cm, л > 10 cm.

1) Jei atpjauto ritinio aukštinė χ yra ne ilgesnė už kairiosios dalies ilgį
(л ^ 10 cm), tai atpjauto ritinio medžiagos tankis yra 7,8 .
 Apskaičiuojame atpjauto ritinio tūrį:
o
V = π R-x = l- x= x (kubinių centimetrų).

Apskaičiuojame atpjauto ritinio masę. Kadangi Icm 3 sveria 7,8 g, tai χ cm3
s vers:

m = 7,8 · χ (gramų).

2) Jei atpjauto ritinio aukštinė yra ilgesnė už kairiosios dalies ilgį (x > 10), tai
atpjautas ritinys susidės iš dviejų dalių.
Kairiosios dalies tūris Vj = 1 · 10 = 10 (cm 3 ), o masė m\ = 7,8 · 10 = 78 (g).
Dešiniosios atpjauto ritinio dalies aukštinė bus (x — 10) centimetrų, tūris V2 =
= I-(X-IO)=X-IO (cm 3 ), o masė m2 = 8,9 · (x - 10) = 8,9* - 89(g).
Vadinasi, visos atpjautos dalies masė m:

m = m \ +m2 = 78 + 8,9x - 89 = 8,9л; - 11 (gramų).

Lieka teisingai surašyti atsakymą.

Atsakymas. m(x) = 7,Sx, kai 0 < x ^ 10,
8,9x — 11, kai 10 < x ^ 25.

3a. Funkcija y = - J l — x 2 neapibrėžta, kai po šaknimi esantis reiškinys yra nei-

giamas. Nelygybę 2 — χ 2 < 0 sprendžiame intervalų metodu:

χ 2 < 0, (a/2)2 — χ 2 < 0, ( V 2 - x ) ( V 2 + x) < 0.

Brėžiame skaičių tiesę ir nustatome dauginamųjų л/2 — χ, s/l + χ ir sandaugos

(-v/2 — x) - (л/2 + χ) ženklus intervaluose:

+/2-х + + -
Vl+x - + +
(V2-x)(V2+x) +

-Vl Vl

Atsakymas, χ e (—00; —л/2) u (\/2; +00).

3b. Funkcija y = neapibrėžta, kai pošaknis neigiamas arba neturi prasmės:

χ - 1
<0 ir χ - 3 = 0.
 į k «

Nelygybę sprendžiame intervalų metodu: JC — 1 = 0 , JC = 1;JC — 3 = 0, JC = 3.

X-I
jc-3 +
JC - 1
+ X e Cl; 3)
χ - 3

i
Prie nelygybės sprendinių intervalo dar prijungiame reikšmę JC = 3.
Atsakymas, JC e (1; 3].
O

3c. Funkcija y = jjfz?) neapibrėžta, kai vardiklis lygus 0.

| J C | - 2 = 0, |JC|=2, JCI = 2, Jc2 = - 2 .

Atsakymas, χ = —2 ir JC = 2.
4a. Funkcijos y = 2JC+1 apibrėžimo sritis (—oo; +oo), reikšmių sritis (—oo; +oo).
Atvirkštinę funkciją surasime išreiškę kintamąjį χ kintamuoju y.
Funkcija y = 2JC + 1 turi atvirkštinę visoje
V N f
apibrėžimo srityje, nes kiekvieną y reikšmę *
atitinka vienintelė χ reikšmė. OΊ /

/ \
JΊ
//

У 1 / v.-t
V
Y = 2JC+1, 2X - y—1, JC = г,
2 1J Γ
X-I - X
Keičiame kintamuosius JC -E· Y: Y
Atvirkštinė funkcija — tiesinė, todėl jos api-
brėžimo sritis χ € (—oo; +oo), reikšmių /
sritis y € (—oo; +oo).
Atsakymas, y = D: χ e (—oo; +oo), E: y e (—oo; +oo)
4b. Funkcijos y = *Jx, χ ^ 0, apibrėžimo sritis [0; +oo), reikšmių sritis [0; +oo)
Kadangi kiekvieną savo reikšmę y funkcija
-—V
y = -JX (JC > 0) įgyja vienintelį kartą, tai ji У O
Л\
turi atvirkštinę.
r\ ·>

Iš lygybės y = *Jx išsireiškiame JC — abi 4- I / i

puses keliame kvadratu ir sukeičiame kinta- У = \/X
muosius vietomis: Z
1
JC, JC -O- y, y = X2. ? 4 X

Atvirkštinės funkcijos reikšmių ir apibrėži-

mo sritys, palyginus su pradine funkcija, pa-
sikeičia vietomis.
Atsakymas, y = JC2, D: JC E [0; +OO), E: y e [0; +OO).
4c. y = X2 — 4x + 4, kai л; ^ 2. Apibrėžimo sritis (—oo; 2], reikšmių sritis
[0; +oo).
Pertvarkome:

Y = χ2 - 4x + 4 = (JC - 2) 2 .

Šios funkcijos grafikas yra parabolės y = (JC — 2) 2 kairioji šaka nuo viršūnės
(2; 0). Kadangi funkcija mažėjanti, tai ji turi atvirkštinę.
Išreikškime x, iš abiejų lygybės pusių traukdami kvadratinę šaknį:

Vy = j(x-2)2, Vy = l * - 2 | (V^ 2 = N ) .

Kai JC ^ 2, tai JC - 2 < 0.

v
Neigiamo skaičiaus modulis yra jam prie- b /

šingas skaičius, todėl: W /

14 j / i-
y
A-
Vy = -(x-2), Vy = ~x + 2> ι /
/
-V-
JC = -Vy + 2. >
1 2 ~y
Sukeitę kintamuosius, turime y = 2 — V*· 4 X

Gautos funkcijos apibrėžimo sritis JC ^ 0, reikšmių sritis (—oo; 2].

Matome, kad palyginus su pradine funkcija, atvirkštinės funkcijos apibrėžimo
ir reikšmių sritys susikeitė vietomis.
Atsakymas, y = 2 — V*, D: χ s [0; +oo), E: y e (—oo; 2].
5a. [2,6] + [ - 3 , 4 ] - [3,1].
Skaičiaus a sveikąja dalimi vadiname didžiausią sveikąjį skaičių n, tenki-
nantį nelygybę

n ^ a.

Sveikoji skaičiaus a dalis žymina [a]. Iš skaičiaus a atėmę sveikąją jo dalį

[a\ gausime trupmeninę a dalį. Ji žymima {a}\ {a} = a — [а].

[2,6] — sveikoji skaičiaus 2,6 dalis. Ji lygi 2.

[—3,4] = —4, nes sveikoji skaičiaus —3,4 dalis yra didžiausias iš mažesnių
už —3,4 sveikųjų skaičių.
[3,1] = 3.

[2,6] + [ - 3 , 4 ] - [3,1] = 2 + ( - 4 ) — 3 = 2 — 4 — 3 = —5.

 Г ' ' v "w

5b. [3,3] + { - 3 , 3 } + {6,1} = 3 + 0,7 + 0,1 = 3,8, nes

[3,3] = 3; { - 3 , 3 } = - 3 , 3 - [ - 3 , 3 ] = - 3 , 3 - ( - 4 ) = 0,7; {6,1} = 0,1.

Atsakymas. 3,8.
5c. { - | } + { - 2 į } - { - 2 | } = | + į - į = l,nes

HL 4 KL 4 HL 4
Atsakymas. 1.
6 A . / ( J C ) = К Х + Į , / ( 1 ) = 0 .

Įstatome duotąsias funkcijos ir argumento reikšmes:

0 - t . l + i, i - 4

Atsakymas, k "2·

6b. /(JC) = aje + b, /(0) = - 5 , /(7) = 9.

Į funkcijos formulę įstatę vieną ir kitą reikšmių porą, gauname lygčių sistemą:

i - 5 = a • 0 + b,
j 9 = α · 7 + b.

Iš pirmos lygties turime, kad b = — 5.

Šią b reikšmę įstatome vietoj b į antrąją sistemos lygtį:

9 = Ia - 5 , -Ia = -5 -9, -7a = - 1 4 , α = 2.

Atsakymas, a = 2, b = — 5.
6c. /(JC) = aje2
+ 6JC + c, / ( - 3 ) = - 8 , /(0) = - 2 , /(3) = 10.
Sudarome lygčių sistemą:
- 8 = α · ( - 3 ) 2 + b • ( - 3 ) + c, - 8 = 9a - 3b + c,
- 2 = α · O2 + b • 0 + c, - 2 = c,
10 = α · 3 2 -f b · 3 + c; 10 = 9a + 3b + c.

Reikšmę c = — 2 įstatome į pirmą ir trečią sistemos lygtis:

f 9a --3b3b - 22 == --88,, (1)

9a + 3b - 2 = 10;
l·18a - 4 = 2,
 6 1
18α = 2 + 4, 18α = 6, α = - = -.
18 3

Šią α reikšmę įstatome į (1) lygtį:

9 - ^ - 3 6 - 2 = -8, 3 - 3 6 - 2 = -8,
-36 = - 8 + 2 - 3 , -36 = -9, 6 = 3.

Atsakymas, a = 6 = 3, c = —2.

Ritinio ašinio pjūvio įstrižainė lygi 4л/2 ir su pagrindo plokštuma sudaro 45°
kampą. Raskite ritinio tūrį.
Duota·. ABCD — ašinis pjūvis,
AC = 4V2, ZCAB = 45°.
Rasti: Vnt .
Sprendimas.

Vrit =TtR2H.

ABCD — stačiakampis, AABC — statusis,

ZCBA = 90°, ZCAB = 45° =» ZACB = 45°.
Taigi AABC yra statusis lygiašonis. Pažymėkime
AB = BC =x.
Pagal Pitagoro teoremą:

X2+X2 = (4V2)2,
Ix2 = 16-2,
j
JC = 16, χ = 4 (reikšmė χ = — 4 netinka).

Tada
BC = x = H = 4,
АЯ = * = 2Λ = 4 , R = 2,
Vrit. = Я - 2 2 - 4 = т г - 4 - 4 = 16ЛГ.
 Laipsninė funkcija
НО (11.1-11.3)

Suprastinkite reiškinį.
a) Vx3 • '-ч/х7, kai χ > 0;
b) 2 - 2)2 + </4;
c) m + у/(m — 5) 2 — у/(Ъ — m) 2 , kai m > 5.
Duotos funkcijos /(χ) = χ 7 ir g(x) = я;6. Remdamiesi šių funkcijų
savybėmis, palyginkite duoto reiškinio reikšmę su nuliu.
a) /(10) - /(4);
b) g ( - 3 ) - g(2);
c) /(-2) · g(-2).
Apskaičiuokite reiškinio reikšmę,
a) y i Š J - {/0,0081 -
Тб

b) Ш " 0 ' 2 5 + 1 6 0 ' 7 5 - ( 0 , 5 Г 5 + ( - А ) ° . 5 ;

ч 7(УЗ-У5)2
20(2-^15)(2+^15)'
Išspręskite lygtį.
3 1
a) X2 = -L ;

b) xl = 16;
I _2
c) X4 . χ 4=8.
Suprastinę reiškinį apskaičiuokite jo reikšmę.

a) l - e " 2
α- kai α = 4 ;
1+α5
b) (m+n- m4mn
+„/M m
· \im+H 2 mJn ) , kai m = -2-275, „ = 2~ 2 -642.
n_m
ηιΔ 5
Nustatykite, ar duotoji funkcija yra lyginė, ar nelyginė, ar nėra nei lyginė,
nei nelyginė.
a) f (χ) = χ3 + 2;
b) /(JC) = |JCI + Χ 2
;

O f (χ) =
Kvadrato dvi priešingas kraštines sumažinus po 1,2 cm, kitas dvi prie-
šingas kraštines sumažinus po 1,5 cm, gautas stačiakampis, kurio plotas
14,4 cm2 mažesnis už duotojo kvadrato plotą. Raskite kvadrato kraštinės
ilgį·
Suprastinkite reiškinį.
a) U x 2 · Ifx, kai χ > 0;

b) у/(3 - л/5)2 + V l 2 5 ;

c) 7(2JC - I ) 2 + у/(Ъх - I ) 2 , kai į < JC < į .

Duotos funkcijos f(x) = x7 ir g(jc) = jc^. Remdamiesi šių funkcijų

savybėmis, palyginkite duoto reiškinio reikšmę su nuliu.
a) g ( - 2 ) - £ ( 3 0 ) ;
b) /(6) + / ( - 4 ) ;
c) f(-5) + g(-5).
Apskaičiuokite reiškinio reikšmę,
a) fife- Щ0Т7 + ^·,

5\0 ifc^i
b) Ш " * + 9 ° ' 5 " ( Г 3 + Н Г
ς) 3(V7-V3) 2 :7*¾
20(V5- V2T)(V5-I- Χ/2Ϊ)'
Išspręskite lygtį.
a) χ* = į ;

b) jcf = 25;
c) JC i · χι = 256.
Suprastinę reiškinį apskaičiuokite jo reikšmę.
l+q2
a) i T Z I L
T ' k a i fl = 9-,
1—a~2 a2-a 2
Aab-
b) ( « - * + Ш - г Ы - T Ž B + J t t ) - k a i * = 2 · 6 4 5 ' b = 3-2·8ΐ4.
Nustatykite, ar duotoji funkcija yra lyginė, ar nelyginė, ar nėra nei lyginė,
nei nelyginė.
a) f(x) = χ5 + χ3 — x\
b) /(JC) = 2JC - |JC|;

c) f (χ) = 3x~£7x)2·

Stačiakampio ilgesniąją kraštinę sumažinus 4 cm, o trumpesniąją padidi-

nus 7 cm, gautas kvadratas, kurio plotas IOOcm2 didesnis už stačiakampio
plotą. Raskite kvadrato kraštinės ilgį.
 fLaipsninėfunkcija
ι m' ям шш
НО ( 1 1 . 1 - 1 1 . 1 )

la. V x 3 • л/х7.
I būdas. Šaknis keiskime laipsniais:
. Г 7 иГЧ 1 i- 1-1-2. 3-3+7-2 9+14 23 одГ^Гз
V JCJ · V X — X 8 -X 12 = X 8 12 = Χ 24 = X 24 ζ=χ24=^/χ^.

II būdas. Galima skaičiuoti ir taip:

2 ^ · 2 V^ = ^9+14 =
2^23.

Atsakymas.

lb. У (л/2 - 2) 2 + XfA.

a, kai a ^ O,
Va2 = I a
-a, kai a < 0.

7 ( V 2 - 2)2 + ^ 4 = IV2 - 2| + У22 = |л/2 - 2| + V2.

Kadangi л/2 - 2 < 0, tai

|л/2-2| = —(л/2 — 2).

Vadinasi,

| V 2 - 2 | + V2 = - ( V 2 - 2) + л/2 = —л/2 + 2 + V2 = 2.

Atsakymas. 2.

lc. m + у/(m — 5) 2 — -/(3 — m) 2 , kai m > 5.

m + y (m — 5)2 — y (3 — m) 2 = m + |m — 5| — |3 — m|.

Nustatome reiškinių m — 5 ir 3 — m ženklus:

kadangi m > 5, tai m — 5 > 0, todėl |m — 5| = m — 5;
kai m > 5, tai 3 — m < 0, todėl |3 — m\ = —(3 — m). Tada

m + \m — 5| — |3 — m\ = m + (m — 5) 4- (3 — m) = m — 2.
 __ ^ -- ι I

2. / ( X ) = X 1 , g(x) = X 6 .

y
\

\ 1- Il
J,I
X
1

f
2a. /(10) - /(4).

Kadangi funkcija f (χ) = χΊ yra didėjanti, tai /(10) > /(4). Vadinasi,

/(10) - /(4) > 0.

Atsakymas. /(10) - /(4) > 0.

2b. g(-3)-g(2).

Kadangi funkcija g(x) = x6 yra lyginė, tai g(—3) = g(3).

Kadangi funkcija g(x) = χ6 intervale (0; +oo) yra didėjanti, tai

g(3)>g(2) ir g(-3) - g(2) = g(3) - g(2) > 0.

Atsakymas. g(—3) — g (2) > 0.

2c. f (—2) • g(—2).
Kadangi funkcija f(x) — nelyginė, o funkcija g(x) — lyginė, tai
/( — 2) = — f (2), g(—2) = g(2), todėl

/(—2) · g(—2) = — f (2) · g(2) < 0.

Atsakymas, f (-2) • g(-2) < 0.

За. у / Щ - ^0,0081 - - L · .
γ Тб
Nieko čia gudrauti nereikia:

15- - y o o o s l - - į = = I / — - 0,3 - T = - - 0,3 - 2 · 4 =

8 v /Т V 8 į 2
V16 4

= 2,5 — 0,3 — 8 = —5,8.

3b. Ш" 0 ' 2 5 + 1 6 0 ' 7 5 - ( 0 , 5 ) - 5 + ( - Α ) ° · 5.
Visas dešimtaines trupmenas keisime paprastosiomis, o laipsnių pagrindus kel-
sime kuo mažesniais.

0 2 5 + 1 6 7 5 < 0 5 г 5 + 0 5
(^)" ' °' - ' ( - п ) · =
4 5 1 3 1 5
= (2-4)-3 + (2 )ί - ( 1 ) + 1 . 5 = 2 + 2 - (2" )- + 5 =
5
= 2 + 8 - 2 + 5 = 2 + 8 - 32 + 5 = -17.
Atsakymas. —17.
З с 7(УЗ-У5)2
20(2-УГ5)(2+УИ)'
Skaitiklyje taikome skirtumo kvadrato, o vardiklyje — kvadratų skirtumo for-
mules.
2 2 2
7(УЗ — У5) _ 7((УЗ) -2-УЗ-У5 + (У5) ) _
2 2
20(2 - УТ5)(2 + УТ5) ~ 20(2 - (У15) )
_ 7(3 - 2У15 + 5) _ 7(8 - 2У15) _ 14(4 - У Б ) _ 14 _ 7
~ 20(4 - У Н ) ~~ 20(4 - У 1 5 ) ~ 20(4 - У15) ~ 20 ~ 10'
η
Atsakymas. JQ.
3 1
4a. = -Ц·.
X"
— 1 2 —9
I būdas. Taikome savybę a n = φ. Tada χ 2 = χ z . Laipsniai, kurių
pagrindai vienodi, o laipsnių rodikliai skirtingi, lygūs tik tada, kai pagrindas
lygus 1. Taigi χ = 1.
II būdas. Patogu lygtį pakeisti lygtimi su sveikaisiais rodikliais. Abi lygties
puses keliame kvadratu:

χ — л, χ * χ —1f χ — 1, χ — 1.
4
X

3 I
Patikriname: 12 = ^ _ lygybė teisinga.
Atsakymas, χ = 1.

4b. xl = 16.

I būdas. Abi lygties puses keliame laipsniu, atvirkštiniu χ laipsnio rodikliui:

(x5)t = (24)3, x = 7?, χ = 8.

 II būdas. Abi lygties puses keliame kubu:

X 4
= 16 3 , JC4 = 24'3, X 1 = 23, X2 = —23.
4
Neigiamą sprendinį atmetame, nes χ з apibrėžtas tik su teigiamais x.
Atsakymas, χ = 8.
i _z
4c. я: 4 · л; 4 = 8 .
I būdas. Pertvarkome duotą lygtį:
1 7 o 17 n 6 5
i 3 a
3
X4-X 4 = 2 , JC 4 4 = 2"\ JC 4 = 2 " , JC 2 = 2 .

_3 T
Abi lygties JC 2 = 2 J puses keliame laipsniu, atvirkštiniu JC laipsnio rodikliui:

(jc-ip = (23p, JC = 2 - 2 , jc = i .

// būdas. Abi lygties puses keliame ketvirtuoju laipsniu:

1 7
J C - J ^ = S 4 , j c " 6 = 2 1 2 .

Keliame (— l)-uoju laipsniu:

6__L -I-I
* "212' 2 2 ~~ 4' * 2 ~2 2 ~4'

Neigiamą sprendinį atmetame. Atsakymas, χ =

5a. - kai « = 4.
1+α2 α 1

Suprastiname reiškinį:
-I i -i /, --!-W, I\ I _I
l-α 2 a2 - a 2 ( l - a 2 Д1 - аг j az - a 2
Ι+сЛ (l+fl5)(l-fl5)
_i I i _I _I / _I\
I—α 2 - a 2 + l а1-- а 2 2-2α 2 2(1 - α 2 j
1—α 1—α 1-й 1—α
Kai α = 4, tai

2(1-α~2) 2· ( 1 - 4 _ 3 ) ^ 2 - 2 · (2 2 )~5
1-α ~~ 1-4 ~
_ 2-2-2"1 _ 2- 1 _ 1
— — _з ~ —3' Atsakymas. — -jr.
шшш
87
 8
JLAJ

(m+n- m + n / : \m+n - -O- m1—n1' kai m = - 2 · 275, n = 2~ • 641.

n—m - -ψ^),
5b. 2
V

Atliekame veiksmus:
η ,ι _ Amn
4ши =_ (n
(m+n) 2 —4wn _ т 2 + 2 ш и + п 2 - 4 ш я _ m2~2mn+n2 _ (.m—n)2.
-1 n ^"·"n m+n
m+n m+n m+n m+n m+n '
jn n 2mn _ m , n 2mn _ m(m-n)+n(m+n)-2mn _
m+n n—m m2—n2 m+n'1'm—n (m—n)(m+n) (m—n)(m+n)
_ m2—mn+mn+n2—2mn _ (m—n)2 _ m—n.
—
~ (m—n)(m+n) (m—n)(m+n) m+n'
Crn-n) 2 . m - n _ (m—n) 2 -(m+n) _ _
m + n · m+n — (m+n)-(m—n)
Kadanei

m = - 2 · 275 = - 2 · 3 = - 6 ,
n = 2~2· 645 = 2 - 2 · 26"5 = 2~ 2 · 2 3 = 2,

tai m — n = —6 — 2 = —8.
Atsakymas. —8.
6. Jei funkcijos apibrėžimo sritis simetriška nulio atžvilgiu ir su kiekvienu χ
iš jos teisinga lygybė f(—x) = f(x), tai funkcija yra lyginė.
Jei funkcijos apibrėžimo sritis simetriška nulio atžvilgiu ir su kiekvienu χ
iš jos teisinga lygybė f(—x) = —/(JC), tai funkcija yra nelyginė.
Jeigu funkcijos apibrėžimo sritis nesimetriška nulio atžvilgiu arba funkcija
yra tokia, kad bent su viena reikšmių JC ir —JC pora /(—JC) φ f (χ) ir bent su
viena reikšmių JC ir — . Τ pora /(—JC) Φ — / ( J C ) , tai funkcija nėra nei lyginė,
nei nelyginė.

3
6a. /(JC) = Χ + 2.

Raskime /(—JC):

3 3
/ ( - J C ) = (-JC) + 2 = -JC + 2.

Matome, kad

nei f(x) = f(-x), nei - / ( J C ) = /(-JC).

Pavyzdžiui, kai JC = 1, tai /(1) = 3, / ( - 1 ) = 1, t. y. / ( - 1 ) φ /(1) ir

/(-!)#-/(!).
Atsakymas. Funkcija nėra nei lyginė, nei nelyginė.
6b. /(JC) = |JC|+JC2.

Randame /(—JC):

f ( - x ) = |-jt| + ( - χ ) 2 = |*| + χ 2 .

Matome, kad

f (-χ) = f(x).
Atsakymas. Funkcija yra lyginė.

6c. m = ^ l -
Funkcijos /(JC) apibrėžimo sritis simetriška nulio atžvilgiu, nes tik χ = O
nepriklauso f(x) apibrėžimo sričiai:

χ e ( - o o ; 0) U (0; +oo).

Pertvarkykime f(x):

_ (χ + I)2 + χ _ χ2 + 2x + 1 + χ _x2 + 3x + l
f(X) = Ix3 ~ 2^3 - ·
Raskime f(—x):

(-χ)2 + 3 · (—x) + 1 x2-3x + l 3x — χ2 — 1

f(-x) =
2 • (-χ)3 -2x3 2x3

Imkime, pavyzdžiui, χ = 1. Tada /(1) = 2,5, /(—1) = —0,5.

Atsakymas. Funkcija nėra nei lyginė, nei nelyginė.
Kvadrato dvi priešingas kraštines sumažinus po 1,2 cm, kitas dvi priešingas
kraštines sumažinus po 1,5 cm, gautas stačiakampis, kurio plotas 14,4 cm2 ma-
žesnis už duotojo kvadrato plotą. Raskite kvadrato kraštinės ilgį.
Sprendimas. Kvadrato kraštinę pažymėkime x, tada stačiakampio kraštinės yra

χ — 1,2 ir J T - 1,5.

Užrašykime abiejų figūrų plotus:

^kvadrato = > ^stačiakampio = C^ 112) · (x 1,5).

Remdamiesi sąlyga sudarome lygtį:

JC2 - (JC - 1,2)(JC - 1 , 5 ) = 14,4, x 2 - x 2 + 1,5JC + 1,2JC - 1,8 = 14,4,

2,7JC — 16,2, JC = 6.
 Rodiklinė funkcija
тмш^кш
KlO (12.1-12.3)

Nustatykite, ar funkcija f(x) yra didėjanti, ar mažėjanti.

a) f (χ) = 6,2х;
b) f (χ) = 2~x;

Nubraižykite funkcijos grafiką ir išvardykite jos savybes.

a) y = 3X + 1;
b) y = 3 * - 1 ;
c) y = -3X + 1.
Išspręskite lygtį.
a) Й Г = ( ! ) ' ;
b) į · 3X = 9 • 9^;
c) 6 · 4X - 13 · 6X + 6 • 9X = 0.
Apskaičiuokite funkcijos fix) grafiko ir abscisių ašies susikirtimo taško
koordinates.
a) f(x) = 2х+2 - I х - 96;
b) f(x) = 6* — 16 · 3X;
c) f(x) = 9 ^ - 3 + 81 - 30 · З ^ " 3 .
Su kuriomis χ reikšmėmis duotosios funkcijos reikšmės yra neneigiamos:
a) / 0 0 = 0 , 2 5 * 2 - 3 * - ¾ ) - 1 ?
b) g(x) = - 9~?
c) h(x) = 2 2 ( x + 5 ) · 3 2 ( 5 x + 1 ) - б 6 *+ 6 ?
Išspręskite nelygybę.
a) 2X - 4 · 0,5 х > 3;
22x
2-4x+4
22x
2-4x+3
Ą(x-1) ^ . 2»;
2
b) + + 7

c) 4 ^ - 1 - 2 ^ - 2 - 3 ^ 0 .
Stačiakampio įstrižainių susikirtimo taškas nuo trumpesniosios jo kraštinės
nutolęs 4 cm toliau, negu nuo ilgesniosios. Apskaičiuokite stačiakampio
kraštinių ilgius, jei jo perimetras lygus 56 cm.

ШШШ
90
1. Nustatykite, ar funkcija fix) yra didėjanti, ar mažėjanti.
a) f(x) = 3х;
b) fix) = 2-*;
o fix)=

2. Nubraižykite funkcijos grafiką ir išvardykite jos savybes.

a) j = ( į ) ' - 2;

b) y=ar2·,
0 y =-(i)'-2.
3. Išspręskite lygtį.
l x
a) ( = Q ~\
b) \ • I х = 8 · 8 ^ ;
c) 4X + IOx = 2 · 25 х .
4. Apskaičiuokite funkcijos fix) grafiko ir abscisių ašies susikirtimo taško
koordinates.
a) fix) = Ix-Ix- 1 -6;
b) fix) = 100 х - 625 · 4 х ;
c) fix) = 1 6 ^ + 2 + 64 - 20 · 4^*+2.
5. Su kuriomis χ reikšmėmis duotosios funkcijos reikšmės yra neteigiamos:
a) fix) = 0 , 3 χ 2 - 8 χ + 6 - 3±?

b) fix) = 4^ - 16^?
c ) Д д . ) _ 2 2 ( 2 X + 3 ) . ^ 2 ( 3 x + 2 ) _ -ĮQ5X+57

6. Išspręskite nelygybę.
а) 2X + 2 3 ~ x < 6;
33x
2
-6X+5 33X
2
-6X+4 + 2 7 U - I ) 2 < 13 . 3 I 2 .

c) į • 93-* - 5 · 32-i - 1 ^ 0 .
7. Stačiakampio viena kraštinė 1,4 cm ilgesnė už kitą, o perimetras lygus
24 cm. Apskaičiuokite stačiakampio įstrižainių susikirtimo taško atstumus
iki jo kraštinių.
 t HlO (12.1-12.3)

Funkcija /(JC) = A X :
• yra didėjanti, kai a > 1;
• yra mažėjanti, kai O < a < 1;
• tampa tiesine funkcija /(JC) = 1, kai a = 1.

la. Funkcija /(JC) = 6,2х yra didėjanti, nes 6,2 > 1.

Atsakymas. Didėjanti.
lb. Funkcija /(JC) = 2~x yra mažėjanti, nes /(JC) = (5)*, O O < J < 1.
Atsakymas. Mažėjanti.

lc. Funkcija f(x) = yra mažėjanti, nes -^= = < 1.

Atsakymas. Mažėjanti.

y = ax, a > 0, a φ 1 - rodiklinė funkcija

У
/ \ ^
/ У = ах y = ax \
1 a> 1 0<α<1 N.
1
JC JC

D: Xe (-oo; +oo), E: y e (0; +oo)

2a. y = 3x + l.
I būdas. Sudarome funkcijos reikšmių lentelę ir braižome grafiką:

JC - 2 - 1 O 1 2
Kai JC = - 2 , tai y = 3~2 + 1 = į + 1 = lį;
kai JC = - 1 , tai y = 3 - 1 + 1 = į + 1 = lį;
У 1 2 4 10
' I S
kai JC = O, tai y = 3° + 1 = 1 + 1 = 2;
kai JC = 1, tai y = 3 1 + 1 = 3 + 1 = 4;
kai JC = 2, tai y = 3 2 + 1 = 9 + 1 = 10.
Y

Į S

AVri Funkcijos у = 3X -t- 1 apibrėžimo sritis

/ M- yra JC G (—oo; +oo), reikšmių sritis yra
4
y G (1; +oo). Funkcija yra didėjanti.
Z

1-

2 1 0 X
 H būdas. Funkcijos >' = 3 х + 1 grafiką galima gauti pastūmus funkcijos y = 3A'
grafiką aukštyn atstumu, lygiu 1.

>

//
S.
/
//
л

X
—

? 1 0

2b. y = 3*- 1 .

I būdas. Sudarome funkcijos y = 3 X _ 1 reikšmių lentelę:

X -2 -1 0 1 2
1 1 1
У 27 9 3 1 3

Kai χ = - 2 , tai y = 3 " 2 " 1 = 3~ 3 = į j ;

kai χ = - 1 , tai y = 3 _ 1 _ 1 = 3 - 2 = į ;
kai χ = O, tai y = 3 0 " 1 = 3 " 1 = į ;
kai χ = 1, taiy = 3 1 - 1 = 3° = 1;
kai χ = 2, tai y = 3 2 _ 1 = 3 1 = 3.

Taigi funkcijos y = 3 X _ 1 grafikas yra:

//
^//
1 \

2 _1 0 X

D: χ e ( - o o ; +oo), E: y e (0; +oo), y = 3* 1 — didėjanti funkcija.

 IIbūdas. Funkcijos >' = 3 X ~' grafiką galima gauti pastūmus funkcijos y = 3X
grafiką χ ašies kryptimi į dešinę 1 vienetu.
Sudarome funkcijos y = 3X reikšmių lentelę:
JC -2 -1 0 1 2
У 1 1
9 3 1 3 9

Braižome funkcijos y = 3X grafiką. Pastūmę šį grafiką 1 vienetu į dešinę,

gausime funkcijos y = 3 X _ 1 grafiką. (Pastūmę 1 vienetu į kairę, gausime
y = 3 X + 1 grafiką.)
v
H5
/
/Ό
j/ " /A
I

•
1 0 X

2c. y = —3X + 1.

I būdas. Sudarome funkcijos y = — 3X + 1 reikšmių lentelę:

JC -2 -1 0 1 2
У 8 2 0 -2 -8
9 3
Kai χ = - 2 , tai y = -3~2 + 1 = + 1 =
kai χ = - 1 , tai y = - 3 _ 1 + 1 = -į + 1 = į;
kai χ = O, tai y = - 3 ° + 1 = - 1 + 1= 0;
kai JC = 1, tai y = - 3 1 + 1 = - 3 + 1= -2;
kai JC = 2, tai y = - 3 2 + 1 = - 9 + 1= -8.
Funkcijos y = —3X + 1 grafikas:
D: χ e (-oo; +oo),
V
1
E: y e (-oo; 1).
Funkcija mažėjanti.

? 0 ? X
KW
\ \
Γ P
LL

JF
 II būdas.
Iš funkcijos y = f{x) grafiko galima gauti funkcijos y = Afix) grafiką, o
tada — funkcijos y = Afix) + c grafiką.
Funkcijos y = fix) grafiko pakeitimas y = Afix) grafiku reiškia:
1) grafiko ištempimą χ ašies atžvilgiu A kartų, kai A > 1;
2) suspaudimą - j kartų, kai O < A < 1;
3) simetriją χ ašies atžvilgiu, kai A = — 1;
4) simetriją χ ašies atžvilgiu ir ištempimą |A| kartų, kai A < —1;

5) simetriją χ ašies atžvilgiu ir suspaudimą щ kartų, kai —1 < A < 0.

Pertvarkome duotosios funkcijos išraišką:

y = —3X + 1 = - 1 - 3 ^ + 1.

Mūsų atveju A = — 1, taigi funkcijos y = —3X + 1 grafiką gausime iš funkcijos

y = 3*

grafiko, atlikę simetriją χ ašies atžvilgiu ir paslinkę grafiką 1 vienetu aukštyn.

V I
I
/

'fl0
' //
A
/

/
Ά
/

... -

0 /
X
ν W
\ \ \\ P
A-
W \ Λ r- •

За· ( Г = (§)*·
Suvienodiname laipsnių pagrindus:

2
( Ф ) Ч Г ( Г = ( Г ·
Kadangi laipsnių pagrindai vienodi, tai lygybė bus teisinga, kai laipsnių rodik-
liai bus lygūs: 2x = — χ, 2x + χ = 0, Зх = 0, χ = 0.
Atsakymas, χ = 0.
i 95
 ι r<", į, i į Vi/
ШИШ

3b. į · 3 х = 9 · 9^.
Pertvarkome lygtį, kad kairėje ir dešinėje jos pusėse būtų laipsniai su vienodais
pagrindais:

3 " 1 ·3 х = 3 2 · ( 3 2 ) ^ , 3~l+x = 32+2^,

-1 + x = 2 + 2«Jx, -2-Jx+x - 1 - 2 = O, χ -2y/x -3 = 0.

Lygtis χ — 2-Jx —3 = 0 yra iracionalioji (nežinomasis yra pošaknyje). Išsprę-

skime šią lygtį.
I būdas. Įsivedame naują nežinomąjį. Tegul «fx = z, z ^ 0. Tada

z 2 - 2z - 3 = 0.

Iracionaliąją lygtį pakeitėme kvadratine. Ją galima spręsti remiantis diskrimi-

nantu, o galima remtis Vijeto teorema:

12+%-¾- =»· «ι=3· « = - κ ο .

Grįžtame prie x:

yfx = 3, χ = 9.

II būdas, χ — 2-Jx — 3 = 0, χ — 3 = 2-Jx.

Keliame kvadratu — naikiname šaknį:

(χ - 3) 2 = (2yfx)2,
χ2 - 6x + 9 = 4x, χ2 - IOx + 9 = 0.

Vėl remkimės Vijeto teorema:

I X1 X2 = 9 , * G

U1 +X2 = 10; =^ x I- 1 '

Patikrinimas:
kai χ = 1, tai χ — 2 «fx - 3 = 1 - 2yf\ - 3 = 1 - 2 - 3 ^ 0 ;
kai χ = 9, tai χ - 2 ^ x - 3 = 9 - 2 ^ 9 - 3 = 9 - 6 - 3 = 0.
Atsakymas, χ = 9.
3c. 6 · 4X - 13 · 6X + 6 · 9X = 0.
Pertvarkome lygtį siekdami gauti vienodų pagrindų laipsnius:

6 · 22x - 13 · (2 · 3)x + 6 · 3 2 * = 0,
6 · 2 2 * - 13 · 2X • 3X + 6 · 3 2 * = 0.
96
mm^ •
 Dalijame iš 3 2 x φ O (galima dalyti ir iš 2 2 x ):

2lx 2х 3X 22x
6
« • J S - » - ^ - + · ^ = » ·

«.(_) _13.(5) + 6 = 0.

Pažymime (|) л = t, t > 0:

6t2 - 13? + 6 = 0,

D = ( - 1 3 ) 2 - 4 - 6 - 6 = 25, n 4 f2 = | -

Grįžtame prie x:
D(S)1 = !. ( S r = (S)"1. Jt = - i ;
2) ( S ) ' = S- ( S r = (S) 1 . *-«· Atsakymas, χ = — I i r x = I.

Funkcijos /(x) grafiko ir Ox ašies (abscisių ašies) kirtimosi taško koordi-

nates randame spręsdami lygtį /(x) = 0.

4a. Apskaičiuokite funkcijos /(x) = 2X+2 — 2X — 96 grafiko ir abscisių ašies

susikirtimo taško koordinates.
Sprendžiame lygtį:

2x+2 _ 2x _ 9 6 _ Θ 2 * · 2 2 - 2 * - 9 6 = 0, 4 · 2 X - 2 X - 96 = 0.

2X iškeliame prieš skliaustus:

2X(4-1)=96, 2X · 3 = 96, 2X = 32, 2X = 2 5 , χ = 5.

Atsakymas. (5; 0).

4b. Apskaičiuokite funkcijos /(χ) = 6X — 16·3Χ grafiko ir abscisių ašies susikirtimo
taško koordinates.
Sprendžiame lygtį:

6X - 16 · 3X = 0, (2 · 3) x - 16 · 3X = 0.
2X · 3X - 16 · 3X = 0 I : 3 х > 0, 2X = 16, 2X = 2 4 , χ = 4.
 LbliU^

4c. Apskaičiuokite funkcijos f ( x ) = + 81 — 30 · З ^ * - 3 grafiko ir abscisių

ašies susikirtimo taško koordinates.
Sprendžiame lygtį:

9 ^ + 81 - 30 · З ^ * " 3 = 0, 3 2 ^ * - 3 + %! = 0.

Įsivedame naują nežinomąjį: 3 ^ - 3 = t, t > 0. Tada:

/2 + 81 — 30r = 0, t2 — 30t + 81 = 0,
D = 900 - 4 - 8 1 = 900 — 324 = 576 = 24 2 ,
30 + 24 30 - 24
tl = 2 = ^2 = 2 =

Grįžtame prie x.
1) Kai t = 3, tai

3^=3 = 31) Vx - 3 = 1, (Vx - 3 ) 2 = 1, X - 3 = 1, X =4.

Pasitikriname: kai χ = 4, tai

9 V4=3 + 8 1 _ 30 . _ 9 + 8 1 _ 3 0 .3 _ Q

2) Kai t = 27, tai

T l Vx-I _ 27^ 3V^3 = 33; Vx 3 I = 3, ( V ^ 3 ) 2 = 32,

χ - 3 = 9, χ = 12.

Pasitikriname: kai χ = 12, tai

9 л/12-3 + 8 1 _ 30 . 3 V 1 2 - 3 _ 9 3 + 8 1 _ 3 0 . 3З _ o

Atsakymas. (12; 0), (4; 0).

Neneigiamos reikšmės — didesnės už nulį arba lygios nuliui.

5a. Su kuriomis χ reikšmėmis funkcijos /(x) = 0,25 х ' 3x — (yg) 1 reikšmės yra
neneigiamos?
Sprendžiame nelygybę:

O 25X
2 -Sx _ j ^ " 1 ^ o, ( į У * ' 3 * > 16 1 , ą~(X2~3X) ^ 4 2
 Sprendžiant rodiklines nelygybes, reikia nustatyti, ar funkcija yra didėjanti,
ar mažėjanti.
Jei funkcija yra didėjanti (laipsnio pagrindas didesnis už 1), tai su dides-
ne argumento reikšme funkcija įgyja didesnę reikšmę, t. y. jei x\ > x2, tai
f ( x i ) > f(x2)· Todėl, jei laipsnių pagrindai yra lygūs, tai lyginant laipsnių
rodiklius nelygybės ženklas nesikeičia.
Jei funkcija yra mažėjanti (laipsnio pagrindas mažesnis už 1), tai su dides-
ne argumento reikšme funkcija įgyja mažesnę reikšmę, t. y. jei x\ > x2,
tai f(x 1) < f (X2)- Todėl lygindami laipsnio rodiklius, nelygybės ženklą
keičiame priešingu.

Sprendžiame nelygybę

Ą—(x2—3X) ^ Ą2

Funkcija y = 4X yra didėjanti, nes 4 > 1, todėl nelygybės ženklas nesikeičia:

-(X2-3X)^2, Χ2 -3JC + 2 ^ 0 .

Kvadratinį trinarį x 2 — 3x + 2 išskaidykime dauginamaisiais. Jo šaknis raskime

remdamiesi Vijeto teorema:

JC 2 - 3JC+ 2 = O,
I χ ι-X2 = 2, , 9
t + *2 = 3; x I- 1 ' 2 —

Taigi JC2 — 3JC + 2 = (JC — 1)(JC — 2). Intervalų metodu randame sprendinius
nelygybės:

(JC - 1)CJC - 2) ^ O, + JC-

Atsakymas, χ e [1; 2].

-5* .v-12

Su kuriomis JC reikšmėmis funkcijos g(x) = 3*- 1 — 9 2 reikšmės yra nenei-

giamos?
Sprendžiame nelygybę:

-5л: x-\2
3,-1 _ 9 — ^ O,

-5x χ—12 -5.T i/x-\2\ -5x „ n

 шиш
Ί ΙϊΙ·

Funkcija у = 3х yra didėjanti (3 > 0), todėl nelygybės ženklas nesikeis:

—5л: — 5x —5x — (x — 12)(x — 1)

χ - 12, (x - 12) ^ 0, — ^ 0.
x—l x—l x—l
—5x - (χ 2 -12χ - χ + 12) —5x - x2 + 12* + χ - 12
: ^ 0, : ^ 0,
X—l X-I
- Χ 2
+ 8x - 12 X 2
- 8x + 12
^ 0, < 0.
x—l x—l

Kvadratinį trinarį χ 2 — 8x + 12 skaidome dauginamaisiais:

i XL · X 2 = 12, 2 6
1 * 1 + J C 2 = 8 ; ^

(χ - 2)(x - 6) ft
////////////////////////////^1

^ 0, 1 2 6 х
x — l

Atsakymas, χ e (—oo; 1) U [2; 6].

5c. Su kuriomis χ reikšmėmis funkcijos h(x) = 2 ( x + 5 ) . 2 ( 5 x + 1 ) _ 6 x + 6

2 3 6 rei kšmės

yra neneigiamos?
Sprendžiame nelygybę:
2 2(x+5) . 3 2(5x+l) _ β6χ+6 ^ g 2 2 ( x + 5 ) · 3 2 ( 5 x + 1 ) _ (2 • 3) 6 *+ 6 ^ 0
2 2x+10 _ ^lOx+2 _ 2 6x+6 _ ^6x+6 4, Q

Dalijame iš 2 2 x + 1 0 · 3 1 0 x + 2 > 0:

1 _ 2 4 x ~ 4 . 3 - 4 x + 4 ^ 0,
2 4x-4 24X-4

I - T i — J > 0, - r — T ^ 1,
34x-4 ' з4х-4 '
/2\4х-4 /2\0
(з) ζ (i) ·
2
Kadangi ^ < 1, tai

4x-4^0, 4x^4, χ ^ 1.
6а. 2х - 4 - 0 , 5 х > 3.
Pertvarkome nelygybę:

4·

Įsivedame naują nežinomąjį 2X = r, t > 0. Tada

t
Dauginame iš / (i > 0) — nelygybės ženklas nesikeičia:

f 2 — 4 > 3t, t2 — 3t — 4 > 0.

Kvadratinį trinarį t2 — 3t — 4 skaidome dauginamaisiais:

Pt i -· t2 = - 4 ,
1
il = 4 , *2 = - 1 ·
Ui + - t2

i
(t — 4)(/ + 1) > 0.
-1 4

i i > 0,
t > 4.
U e ( - o o ; - 1 ) U (4;+oo) ~

Grįžtame prie x:
t > 4, 2X >4, 2X > 2 2 , χ > 2.

Pastaba. Nelygybės (r — 4) (t + 1) > 0 sprendinius galima rasti ir nesiremiant

skaičių tiese.
Kadangi t > 0, tai ir t + 1 > 0 , todėl nelygybę (t — 4) (t + 1) > 0 galima
padalyti iš t + 1 — jos ženklas nesikeis. Padaliję gauname:

t - 4 > 0, t > 4.

Atsakymas, χ e (2; +oo).

6b. 2 2 * 2 - 4 * + 4 + 2 2 * 2 - 4 * + 3 + 4(*- 1 ) 2 > 7 · 2 8 .
Vienodiname laipsnių pagrindus:
22X2-4X+4 22χ2~4χ+3 2 2 ^ 2 - 2 ^+ 1 ) > 7 . 2 8
22x2-4X+4 2 2 χ 2 ~ 4 χ + 3 + 2 2 χ 2 ~ 4 χ + 2 > 7 . 28

22x
2-4X+2 . (22 + 2 + 1) ^ 7 · 2 8 ,

22χ2—4χ+2 . 7 > 7 · 2 8

22Χ2-4Χ+2 >

Kadangi 2 > 1, tai nelygybės ženklas nesikeičia:

2x 2 - 4x + 2 ^ 8, 2x 2 - Ax - 6 ^ O, x 2 - 2x - 3 ^ 0.

Kvadratinį trinarį skaidome dauginamaisiais:

f χι -X2 = -3, 3
Ix1+X2 = 2 Xl -3, X2- i,

±—, z ±
( x - 3 ) ( x + l) ^ 0 . -1 3 *

Atsakymas, χ e (—00; —1] U [3; +00).

6c. 4b 1 -2* _ 2 -3 <0.

Vienodiname laipsnių pagrindus:

22(i-l) _ 21-1 . 2 - 1 - 3 < 0, (2b1)2 - 2b1 .1-3^0.

Pažymėkime 2*I _ 11 = t, t > 0. Tada:

9 1 9 1
r - -/ - 3 ^ o, t — -t — 3 = o,
/ 1\2 1 1 49 /7\2
D = ( _ _ ) +4-3 = - + 12=12- = - = ( - )
1 , 7 8 I _ 7 _ 6 A o
t —
2 2
-
2
- 9 f - 2 2 _ 2 _ 0 _ J
2 ~2~ 2 ~ 2 ~ A~ 2'

Cf - 2)(f + I) <0
 i f p e
мшШтт '
•у с .-.·«.^ ^fci JHITiii :*»\5ϋ>4 V.·

Kadangi t > O, tai t + į > O. Tada t - 2 < O, i < 2.

Grįžtame prie x:

2 b 1 < 21.

Kadangi funkcija y = 2X yra didėjanti (2 > 1), tai:

1 1 1 - 2x -2(x - į)
X X X X

+
χ— //////////////////////Q

>0. o

Atsakymas, χ e (—00; 0) U [ j ; +00).

7. Stačiakampio įstrižainių susikirtimo taškas nuo trumpesniosios jo kraštinės nu-
tolęs 4 cm toliau, negu nuo ilgesniosios. Apskaičiuokite stačiakampio kraštinių
ilgius, jei jo perimetras lygus 56 cm.
Sprendimas. Pažymėkime atstumą nuo įstrižainių susikirtimo taško iki ilges-
niosios kraštinės x. Tada:
• atstumas nuo to taško iki trumpesniosios kraštinės yra χ + 4;
• trumpesnioji kraštinė lygi 2x;
• ilgesnioji kraštinė lygi 2(x + 4).

2 (x + 4)
L
X
Ί X + 4 \

Remiantis sąlyga:

P = 2(2x + 2(x 4- 4)), P = 56,

2(2x + 2x 4- 8) = 56, χ + χ + 4 = 14, 2x = 10, χ = 5.

Vadinasi, kraštinės lygios

2x = 2 - 5 = 10 (cm) ir 2(x + 4) = 2 · 9 = 18 (cm).

Atsakymas. 10 cm, 18 cm.

fLogaritminėfunkcija
i ij-'i - - v ·

Hll (13.1-13.3)

1. Apskaičiuokite reiškinio reikšmę.

a) Ig 8 + Ig 125; b) I o g ^ 25 - Iog3 7§f; 0)49^^7^ + 5"1^4.
2. Raskite funkcijos apibrėžimo sritį.
a) f(x) = log 2 (5 - x);
b) / ( * ) = Ig
c> /W = -
3. a) Grafiškai išspręskite lygtį Iog2X = \ — \x.
b) Raskite funkcijų y = Iogi 27 — logj_(2x — 3) ir y = — Iog3 (2x — 3)
3 9
grafikų susikirtimo taško abscisę.
c) Raskite funkcijos fix) = Iogi (χ + 2) atvirkštinę funkciją h(x). Nu-
3
rodykite duotosios ir jai atvirkštinės funkcijų apibrėžimo ir reikšmių
sritis.
4. Palyginkite:
a) Iog2 5 ir Iog0 5 3;
b) Iog3 4 + Iog3 8 ir Iog3 (4 + 8);
c)įgl5_±g3ir Ilg25

5. Išspręskite lygtį.
a) Iog 4 (x + 3) - Iog 4 (x - 1 ) = 2 - Iog4 8;
b) l o g x _ j ( x 2 + 2 — 3x) = 2;
c) X1Sx = 10000;
d) 9 Iog2 χ - Iog 2 (8x) + 7 = 0;
e) Iog3X +Iog 5 X = į y .

6. a) Raskite lygčių sistemos sprendinius:

Iog7 y - Iog7 4 = Iog 7 (x + 1),
χ + 4 y = 16.
b) Apskaičiuokite sandaugą χ ir y reikšmių, tenkinančių sistemą:
Iog 2 X + Iog 2 y = 3,
2Igχ - Igy = 3.
7. a) Raskite nelygybės Iog3 (x — 8) > 1 mažiausią sveikąjį sprendinį.
b) Raskite nelygybės lg(log7 x) < O natūraliuosius sprendinius.
c) Raskite nelygybės Iogi > O sveikuosius sprendinius.

d) Išspręskite nelygybę Iog2 ( j ) * 7 л + 3 > 3.

e) Išspręskite nelygybę log x _ 3 (x — 1) < 2.
 d*· :
Hll (1J.1-115J

1. Apskaičiuokite reiškinio reikšmę:

a) Ig 13 - Ig 130; b) I o g ^ 2 + Iog5 6,25; с) 1 0 2 " ^ 2 - 25 1 °¾ 4 .
2. Raskite funkcijos apibrėžimo sritį.
a)/(*) = log3(9-*);
b) / W = l g f ± į ;
c)/W = I i ^ + VlO^.
3. a) Grafiškai išspręskite lygtį Iog 2 (2x) = x.
b) Raskite funkcijų y = Igx ir y = 2 Ig 100 — 4 ( I g x ) - 1 grafikų susikir-
timo taško abscisę.
c) Raskite funkcijos / W = 3X + 2 atvirkštinę funkciją h(x). Nurodykite
duotosios ir jai atvirkštinės funkcijų apibrėžimo ir reikšmių sritis.
4. Palyginkite:
a) Iog0 3 5 ir Iog3 6;
b) Iog5 3 + Iog5 7 ir Iog5 (3 + 7);
c) į Ig 27 ir ! ^ ¾ ¾
5. Išspręskite lygtį.
a) Iog3 9 - 3 = Iog3(X - 1) - Iog3 (JC + 5);
b) Iogjc (3x 2 - 2x) = 2;
c) x l0 §5* = 125x 2 ;
d) Ig2(IOOx) + Ig 2 (IOx) = 14 - lgx;
e) Iog2 χ + Iog3 χ = Щ .

6. a) Raskite lygčių sistemos sprendinius:

4x - y = 2,
Iog 1 2 J + Iog 12 3 = Iog 12 (y + 1).
b) Apskaičiuokite sandaugą χ ir y reikšmių, tenkinančių sistemą:
Iog4 χ - Iog4 y = 2,
2 Iog2 χ + Iog2 y = 2.
7. a) Raskite nelygybės Ig(3x — 2) ^ 1 mažiausią sveikąjį sprendinį.
b) Raskite nelygybės logį(log 5 x) > O natūraliuosius sprendinius.
c) Raskite nelygybės Iogi j ^ Į j > O sveikuosius sprendinius.

d) Išspręskite nelygybę Iog2 - 6 x + 7 ^ I.

e) Išspręskite nelygybę log x _ 1 (x + 5) > 2.

 H l l (13.1-13.5)

Ioga χ + Ioga у = Iog a Oy), a > O, α φ 1; χ, у > 0;

Ioga л - Ioga у = Ioga л > O, у > O, а > О, а φ 1;
Ioga хк = к Ioga χ, χ > O, а > О, а φ 1;
Ioga* b = į Ioga b, Ioga b — IogaA bk, b > O, k φ O, a > O, a φ 1;
al0^b = b, a > O, a φ I, b > 0;
Ioga a = 1, a > O, a φ 1.

la. Ig 8 + Ig 125.

Ig 8 + Ig 125 = lg(8 · 125) = Ig 1000 = Ig IO3 = 3 Ig 10 = 3 · 1 = 3.

Atsakymas. 3.
lb. Iog v 5 2 5 - I o g 3 7§f.
Suvienodinkime logaritmų pagrindus:

58 2 625
Iogy 3 25 - Iog3 7 — = Iog3 25 - Iog3 —
625 ^
Iog3 (252 : —j-) = Iog3 8 1 = 4 . Atsakymas. 4.

lc. 49 1 " 1 °^ 1 4 + 5 - lo Ss 4 .

I būdas.

49 1-Iog 7 14 + 5 -Iog 5 4_ 491 . Ąg-Iog714 + 5log54 _

= 49 . γ - 2 Iog7 14 + 4—1 _ 49 . 7logv 14-2 I _ 4 9 . 14-2 + į _

4 4
1 1_ I1 1_ 1 1_ 2 _ 1
' 142 + 4 ~ 22t72 + 4 ~ 4+ 4 ~ 4 ~ 2'
II būdas. Kadangi

7 1 1
1 - Iog7 14 = Iog7 7 - Iog7 14 = Iog7 — = Iog7 - = Iog 49 - ,

tai gauname

49log49 ? + 5log5 \ _ I I I _ I
4 4 2'
2. Logaritminė funkcija f (χ) = Ioga χ (a > О, а φ 1) apibrėžta teigiamųjų
skaičių aibėje, t. y. χ e (0; +oo).

2a. f(x) = log 2 (5 - x).

Pologaritminis reiškinys turi būti teigiamas: 5 — χ > O, — x > —5, χ < 5.
Atsakymas, χ e (—oo; 5).
2b. f (χ) = I g 1 ¾ .
Sprendžiame nelygybę:
3-х n χ —3
> O, < O,
χ+ 5 χ+ 5
+ - +
0-////////////////////////////6

Atsakymas, χ e (—5; 3).

2c. χ—5 л/Г-4.
/ O ) - lg(7—χ)

Trupmenos vardiklis negali būti lygus O, pologaritminis reiškinys turi būti tei-
giamas, pošaknis turi būti neneigiamas. Vadinasi:

l g ( 7 - x ) φ O, '7 -χ φ 10°, -χ φ 1 - 7 , J φ 6,
7 - χ > O, —χ > —7, χ < 7, χ < 7,
χ - 4 ^ 0; χ ^ 4; χ ^ 4; χ > 4.

4 6 7 х
Atsakymas, χ e [4; 6) U (6; 7).
За. Iog2X = J — 2Х·

Lygties /(χ) = g (χ) sprendiniai yra funkcijų y = f(x) ir y = g(x) grafikų

bendrų taškų abscises (koordinatės x).

Braižome funkcijų y = Iog2 χ ir >' = j — j x grafikus.

Sudarome funkcijos y = Iog2 χ reikšmių lentelę:
X 1 1 1 2 4
4 2
Iog 2 X - 2 - 1 O 1 2

Kai χ = i , tai y = Iog2 \ = Iog2 2~ 2 = - 2 · 1 = - 2 ;

kai χ = j, tai y = Iog2 j = Iog2 2 _ 1 = - 1 - 1 = —1;
kai χ = 1, tai y = Iog2 1 = 0 ;
kai χ = 2, tai y = Iog2 2 = 1 ;
kai χ = 4, tai y = Iog2 4 = Iog2 2 2 = 2 · 1 = 2.
 i Till

Funkcija у = j — j x yra tiesinė. Jos gafikas — tiesė. Randame dviejų tos

tiesės taškų koordinates:
X 1 2 kai χ = 1, tai y = ^ — \ · 1 = 0;

У O 1 kai χ = 2, tai y = į - į · 2 = - i .
2
Braižome abiejų funkcijų grafikus:
V
į.
N

0 X

У
2-t

Grafikai susikerta, kai χ = 1. Taigi χ = 1 yra duotosios lygties sprendinys.

Atsakymas, χ = 1.
3b. y = Iogi 27 - Iogi (2* - 3) ir y = - log 3 (2x - 3).
3 9
/ būdas.

Funkcijų grafikų susikirtimo taške funkcijų reikšmės (ordinatės) yra lygios.

Susikirtimo taško abscisę rasime išsprendę lygtį:

Iogi3 27 - Iogi9 (2x - 3) = - Iog 3 (2x - 3).

Suvienodiname logaritmų pagrindus:

Iog3-I 27 - log3-2 (2x - 3) = - Iog3 (2x - 3),

- Iog3 3 3 - ( - ^ ) Iog 3 (2x - 3) = - Iog 3 (2x - 3),

- 3 Iog3 3 + - Iog3 (2x - 3) + Iog3 (2x - 3) = O,

- 3 + Ъ- Iog 3 (2x - 3) = O, ~ Iog 3 (2x - 3) = 3 I · log 3 (2x - 3) = 2.

2x - 3 = 3 2 , 2x = 9 + 3, 2x = 12, χ = 6.

Patikriname: Iog i 27 - Iog i (2 · 6 - 3) = - Iog 3 (2 - 6 - 3 ) ,

3 9
—3 — (—1) = —2, — lygybė teisinga.
 II būdas. Grafikų susikirtimo taško abscisę rasime braižydami duotųjų funkcijų
grafikus.
1) y = Iogi 27 - log, (2x -3) = -3 + A Iog 3 (2* - 3),Z
3 9

kai л: = 2, tai y = - 3 + į Iog3 1 = - 3 + 0 = - 3 ,

kai χ = 3, tai y = — 3 + \ Iog3 3 = — 3 + \ = —2,5,
kai χ = 6, tai y = - 3 + \ Iog3 9 = - 3 + 1 = - 2 ;
2) y = — Iog 3 (2x - 3),
kai χ = 2, tai y = — Iog3 1 = 0 ,
kai χ = 3, tai y = — Iog3 3 = —1,
kai χ = 6, tai y = — Iog3 9 = —2.
•i I
V

Ι-

1 Ο ή *

-11
У= - 3 + \ log г -31
-2
У 25
-3 '£3,(2* _

Atsakymas, χ = 6.
3c. f(x) = Iogi (x + 2).
3
Iš lygties

y = Iogi (x + 2),
3

išsireiškiame x:

( I ) - V = * + 2, X = Q y - 2 .

Sukeičiame kintamuosius vietomis:

* У, У = (^) -2.

Vadinasi, funkcijos f (x) atvirkštinė funkcija:

H(X) = Q f -2.
 Funkcijos /(JC) apibrėžimo sritis:

JC + 2 > O, JC > -2, JC e ( - 2 ; +oo).

Funkcijos /(JC) reikšmių sritis y e (—oo; +oo).

Funkcijos ir atvirkštinės funkcijos apibrėžimo ir reikšmių sritys susikeičia vie-
tomis.

Df = Eh, Ef = Dh.

Atsakymas. h(x) = ( j ) x — 2, Df = Eh = (—2; +oo), Ef = Dh e R.

Jei a > 1, tai Iogfl b > O, kai b > 1, ir Iogfl b < O, kai O < b < 1.
Jei O < a < 1, tai Iogfl b < O, kai O < b < 1, ir Iogfl b < O, kai b > 1.

4a. Iog2 5 ir Iog0 5 3.

Kadangi

Iog0 5 3 < O, o Iog2 5 > O,

tai

Iog2 5 > Iog0 5 3.

Atsakymas. Iog2 5 > Iog0 5 3 .

4b. Iog3 4 + Iog3 8 ir Iog3 (4 + 8).
Pertvarkome reiškinius:

Iog3 4 + Iog3 8 = Iog3 (4 · 8) = Iog3 32, Iog3 (4 + 8) = Iog3 12.

Kadangi logaritmų pagrindai vienodi ir didesni už 1 (3 > 1), o 32 > 12, tai

Iog3 32 > Iog3 12.

Atsakymas. Iog3 4 + Iog3 8 > Iog3(4 + 8).

4c. i i l ^ M * į I g 25.

Lyginkime padvigubintus skaičius: Ig 15 — Ig 3 ir Ig 25.

Ig 15 — Ig 3 = Ig ^ = Ig 5 < Ig 25.

Atsakymas, lgl5^lg3 < \ Ig 25.

 ••^ЙрЖ^у· Φ«Ч Ц j{

5а. Iog 4 (χ + 3) — Iog 4 (χ - 1 ) = 2 - Iog4 8.

Perkėlus dėmenis su minusais į kitą pusę, nebus trupmenų:

Iog4C* + 3) + Iog4 8 = 2Iog 4 4 + Iog 4 (J - 1),

log 4 (8(x + 3)) = l o g 4 ( 1 6 ( x - l ) ) .

Kadangi reiškinių logaritmai yra lygūs, tai ir pologaritminiai reiškiniai lygūs:

8(x + 3) = 16(x - 1), χ+ 3 = 20-1), χ = 5.

Pasitikrinę, rašome atsakymą.

Atsakymas. 5.
5b. I o g x _ j (x 2 + 2 - 3x) = 2.
Pagal logaritmo apibrėžimą

χ 2 + 2 - 3x = (x - I) 2 , χ 2 - 3x + 2 = χ 2 - 2x + 1, χ = 1.

Tikriname: kai χ = 1, tai logaritmo pagrindas χ — 1 = 1 — 1 = O, o jis visada

turi būti teigiamas. Taigi lygtis sprendinių neturi.
Atsakymas. Sprendinių nėra.
5c. X1^x = 10000.
Abi lygties puses logaritmuojame:

I g x l g x =IglOOOO, l g x - l g x = IglO 4 , lg 2 x = 4;
Igx = 2 arba Igx = —2.

Sprendžiame abi lygtis:

Igx = - 2 , χ = IO" 2 , χ =

Igx = 2, x = 10 2 , x = 100.

Tikriname — abi reikšmės tinka.

Atsakymas. -Д* ir 100.

5d. 9 Iog2 χ - log 2 (8x) + 7 = 0.

Pertvarkome lygtį:

9 Iog2 χ — (Iog2 (8x)) 2 + 7 = 0,

9 Iog2 χ - (Iog2 8 + Iog2 x) 2 + 7 = O,
9 Iog2 χ - (3 + Iog2 x) 2 + 7 = 0.
111
Pažymime Iog 2 * = a. Tada:

9a - (3 + a)2 + 7 = O, 9a - (9 + 6a + a 2 ) + 7 = O,
9a - 9 - 6a - a2 + 7 = O,
a2 — 3a + 2 = O, a\ = 1, O2 = 2.

Grįžtame prie χ:

Iog 2 * = 1, χ = 2 , χ = 2,
Iog2 χ = 2, χ = 22, χ = 4.

Tikriname — abi reikšmės tinka.

Atsakymas. 2 ir 4.

Iog3 χ + Iog5 χ = i | y
Vienodinkime logaritmų pagrindus. Pagrindu pasirinkti galima, pavyzdžiui, 3.
Taikysime logaritmo pagrindo keitimo formulę

Ig3 = _ —į— , J 5 = 1283 25

Iog3 10 Iog3 10 Iog 3 10
Ig 15 Iog3 15 · Iog3 10
= Iog3 15.
Ig 3 Iog3 10 · 1

Gauname lygtį:

Iog3 χ
Iog3 χ + y ^ - Į i = Iog3 15 I · Iog3 5,

Iog3 χ · Iog3 5 + Iog3 χ = Iog3 15 · Iog3 5,

Iog3 x(log 3 5 + 1) = Iog3 15 · Iog3 5,
Iog3 χ (Iog3 5 + Iog3 3) = Iog3 15 · Iog3 5,
Iog3 χ · Iog3 15 = Iog3 15 · Iog3 5 | : Iog3 15,
Iog3X = Iog3 5,
χ =5.

Patikrinę, rašome atsakymą.

 SiPIZi

Г Iog7 у = Iog7 (χ + 1) + Iog7 4,

f x + 4y = 16.

Pertvarkome pirmąją sistemos lygtį:

Iog7 y = Iog7 ( 4 0 + 1)), y = 4x + 4.

Gautą y išraišką įstatome į antrą lygtį:

χ + 4(4* + 4) = 16, x+ 16JC + 16 = 16, 17JC = 0, JC = 0.

Apskaičiuojame y. Kai χ = O, tai: y = 4 · O + 4, y = 4.
Tikriname — sprendinys (0; 4) tenkina pradinę sistemą:

i Iog7 4 = Iog7 (O + 1) + Iog7 4,

10 + 4 - 4 = 1 6 .

Atsakymas. (0; 4).

i Iog 2 * + Iog2 y = 3,
I 2Igχ — Ig y = 3.
Pertvarkome abi sistemos lygtis:

log 2 (xy) = 3, xy = 2 ,
lg(* 2 : y) = 3; ^ = IO3
У

Sudauginame sistemos lygtis — dings y:

χ 3 = 2 3 · IO3, χ = 20.

Apskaičiuojame y:

23 22 „ ,
= S = To =

Sistemos sprendinys χ = 20, y = 0,4. Randame χ ir y sandaugą:

χ · y = 20 · 0,4 = 8.

Pastaba. Sandaugą xy matome pertvarkę pirmąją sistemos lygtį: xy = 8.

Bet neišsprendus sistemos negalime būti tikri, kad tai yra atsakymas, nes sis-
tema galėjo sprendinių neturėti.
 • . Ί
Luilb
Sprendžiant logaritmines nelygybes log a x > b svarbu atkreipti dėmesį į
apibrėžimo sritį ir logaritmo pagrindą:
• kai a > 1, tai JC > ab (nelygybės ženklas lieka tas pats);
• kai O < a < 1, tai χ < ab (nelygybės ženklą keičiame priešingu).

7a. Iog3 (JC - 8) > 1.

Logaritmas apibrėžtas, kai JC — 8 > 0.
Kadangi logaritmo pagrindas a = 3 > 1, tai turime nelygybę

(JC - 8 ) > 3 1 .

Taigi duotosios nelygybės sprendinių aibę sudaro JC reikšmės, tenkinančios ne-

lygybių sistemą:

F JC — 8 > O, F JC > 8,
JC > 11.
1 JC — 8 > 3; I JC > 11;

Mažiausias sveikasis skaičius, priklausantis intervalui (11; +oo), yra 12.

Atsakymas. 12.

7b. Ig(Iog 7 Jc) < 0 .

Kad lg(log7 JC) turėtų prasmę, visų pirma turi turėti prasmę Iog7 JC, t. y. J > 0.
Kad Ig(Iog 7 Jc) turėtų prasmę, turi būti Iog7Jc > 0. Su minėtais J duotoji
nelygybė teisinga, kai

Iog7Jc < 10°.

Sprendžiame nelygybių sistemą:

JC > O, χ > O,
Iog7 J > O, j > ϊη.
i,: {I лj \"χ>ι ί>
Iog7Jc < 1; < 74: ; =>· 1 < J < 7.
JC <

Intervalui (1; 7) priklauso natūralieji skaičiai 2, 3, 4, 5 ir 6.

Atsakymas. 2, 3, 4, 5, 6.

7c· 1Ogi > 0.

Kad logaritmas turėtų prasmę, turi būti

1 - 2 J
J + 3
 SiPfe
Su tais χ duotoji nelygybė teisinga, kai

1 — 2x , /1\0 1 — 2x
< 1
loH TTT > loglAV ' TTT
(nelygybės ženklą keičiame, nes logaritmo pagrindas mažesnis už 1.)
Sprendžiame sistemą:

υ
x+3 > '
hz2x ,
x+3 <

Sistemos abi nelygybės yra racionaliosios. Jas pertvarkome:

1)

~ 2 { x " ^ > O, ^ r i <0;

x + 3 x + 3

1 — 2x 1 — 2x — χ — 3
T" - 1 < 0, - < 0,
jc + 3 χ + 3

—3JC — 2 л - 3 ( j + 1) л x + l n

T " < 0, — r 1 ^ < 0, į > 0.

χ + 3 χ + 3 χ + 3
Randame bendruosius abiejų nelygybių sprendinius:
+ „-„l į +
i ϊι χ
-3 2
+ i + i
jc-A
Z 2 Лυ
<
< -3 2; i *
χ+3 ' 3
χ+ί π
ι+?
'2 1 *
3 2
! · 1)
3' 2'
Vadinasi, nelygybės

1 — 2jc
logi ——τ- > 0
2 X + 3

sprendiniai yra intervalo ( — s k a i č i a i . Šiame intervale yra tik vienas svei-

kasis skaičius — 0.
Iog2 ( Г 2 ~ 7 * + 3 > 3.
Dešinę nelygybės pusę parašome su logaritmu, kurio pagrindas 2:

/ 1 \ χ2—7x+3 o
Iog2 ( - J > Iog2 2 .

Kadangi logaritmo pagrindas 2 > 1, tai nelygybės ženklo nekeičiame:

/ 1 \лг—7x+3 o
2
(2) * ·
Suvienodiname laipsnių pagrindus — pagrindą galima imti tiek j , tiek ir 2.
I būdas.

/ 1 \ χ 2 —7лг+3 /1\-3

(2) "ы ·
Kadangi j < 1, tai:

χ2 -Tx + 3 < —3 (nelygybės ženklą keičiame priešingu),

χ2 - Ix + 6 < 0.

Kvadratinį trinarį

χ2 - Ix + 6

skaidome dauginamaisiais:

JC 2 — 7JC + 6= O, X1 = I, X2 = 6, (x - l)(x - 6) < 0.

Nustatome dauginamųjų (x — 1), (x — 6) ir sandaugos (x — \ )(x — 6) ženklus

intervaluose (—00; 1), (1; 6), (6; +00):

X-I - + +
x-6 +
(x - \)(x - 6) + - +
1 6 x

Vadinasi, χ e (1; 6).

 II būdas.
2 - { х 1 - 1 х + Ъ ) > 2з_

Kadangi pagrindas didesnis už 1, tai nelygybės ženklo nekeičiame:

-(x2 -Ix + 3) > 3, x 2 — 7x + 3 < —3, л;2-7л;+ 6 <0.

Gavome tą pačią nelygybę kaip ir I būde.

Atsakymas, χ e (1; 6).
7e. Iog x _з (x - 1) < 2.
Logaritmo pagrindas л; — 3 gali būti tiek didesnis už 1, tiek mažesnis už 1.
Reikia nagrinėti du atvejus:
1) Kai pagrindas didesnis už 1, tai nelygybė ekvivalenti sistemai:
χ — 3 > 1, * > 4, f χ > 4,
л; - 1 > O, χ > 1,
JC - 1 < ( Л - 3 ) 2 ; χ - 1 < χ 2 - 6χ + 9; Ь 2 - 7 * + 1 0 > 0 .
Sprendžiame kvadratinę nelygybę — trinarį skaidome dauginamaisiais:
η ι β η 2
χ 2 - Ix + 10 = O, D = 9, χι = — — = 5, X 2 = — = 2;

χ > 4
(χ - 5) (χ - 2) > 0.

Šią sistemą galima išspręsti intervalų metodu (žr. aukščiau), bet galime paste-
bėti, kad dauginamasis χ — 2 su χ > 4 reikšmėmis yra teigiamas. Todėl antrą
nelygybę galima padalyti iš χ — 2:
χ > 4,
{ ( x ^ 5 ) ( x - 2) > 0; I : (χ - 2) { χ > 5; ^ * > 5'

2) Kai logaritmo pagrindas mažesnis už 1 (bet didesnis už 0), tai nelygybė

ekvivalenti sistemai:
f O < χ — 3 < 1, ' 3 < χ < 4,
χ - 1 > O, χ > 1,
(x — 1) > (χ — 3) 2 ; X - I > χ 2 — 6x + 9;
i 3 < .Χ < 4
i ( x - 2)(x - 5) < 0; I : (x - 2) > O
I 3 < χ < 4, f 3 < χ < 4,
3 < χ < 4.
I x - 5 < 0; lx<5;
Atsakymas. (3; 4) U (5; +oo).
 T bliV"'! V*
4 -s Mi ' ..

Kl. REALIŲJŲ SKAIČIŲ AIBĖ

1 variantas
1. a) 75; b) 202; c) 24.
2. a) 0; b) 3 § ; c) 5 ¾ . __
3. a) V40; b) - 2 , 4 ; c) 7 3 + TTf.
4. а) 0,429; b) 0,8730; c) 490 cm.
5. а) л: = —1, jc = 5 ^ Q ' ' ' ^ x"
b) JC E (-OO; - 3 ) U ( - l ; + o o ) Į Д
\ _ Г_А. 11 ЧШТЦШШ^ТШУШЯЦТТ^ 1 1 1 ^

LJ Л T: L I J _Ą 0 1 X

6. a) V 2 - 1; b) ^ 4 ¾ c) ^ 6 + 2 - ^ ,
7. a) 1; b) - 2 7 2 ; c) 7.
8. 66.
2 variantas
1.
2. aa)) 84;
2 į ; b)
b ) 323;
l g ; c)c)64.
1¾. _ _ _
3. a) V^O > 7 ; b) - V l T > - 3 , 3 2 ; с) 7 Ϊ 7 < 7 1 2 + 7 5 .
4. a) « 0,455; b) « 3,3166; c) « 510cm.
ч—t—t—t—t—t—t—t—f-
5. a) - 7 ; 3 J7 3
ч f
b) χ e (—oo; —1) U (9; +oo)
c) * 6 [0; 1]
6. a) 3+V3. b ) V7-V2. c) 12л/10-3^+21^+18

7. a) 2; b) 7 3 ; c) - 4 7 6 .
8. 64.

K2. LAIPSNIAI IR ŠAKNYS

1 variantas
1. a) V ¥ ; b) V25; c) į \ .
2. a) 65; b) 35; c) a i .
3. а) 3; b) 2; c) 12.
4. а) 20; b) c) 2.
5. a) ( i ) 5 < f f e · , b) ŲŠ > V Š T I ; c) 7 = 7 < 7 = 2 7 .
6. а) - 1 ; b) 2 ( 7 6 + 7 5 ) ; c) 252.
7. 45.
1. а) У47; b) c) ^ / { į f .
2. a) 7 ϊ ; b) 6Π; с) a i .
3. а) 2; b) 5 ^ ; с) 21.
4. а) 27; b) 18; с) 3.
5. а) ( į ) ? > y b b) л/б > 'УбТб; с) ^ 8 < l ^/-125.

6. а) 3; b) 2 J l + 2; с) 396.
7. 96.

КЗ. ALGEBRINIAI REIŠKINIAI

1 variantas

1. а) л; G ( - o o ; U ( - ± ; į ) U ( į ; +oo); b) л: € ( - o o ; 2];
с) л: e ( - o o ; - 3 ) U ( - 3 ; 7) U (7; 9).
2. а) - 1 1 ; b) - 2 ± ; c)
4. a) Kai χ < O, tai = 2; kai χ > O, tai Щ ^ · = 4;
—2x + 6, kai χ ^ 1;
b) У ( х - l ) 2 + | x - 5 | = 4, kai 1 < χ ^ 5;
2x — 6, kai χ > 5;
3x2+7x—2
2+x kai χ < —2 ir kai χ > 2;
C> V V2+x 3X2+5X+2
2+x kai —2 < χ ^ 2.
5. 5.
2 variantas

1. a) χ e ( - o o ; - § ) U (-į; į) U (§; +oo); b) χ e ( - o o ; 2];

c) χ e ( - o o ; - 5 ) U ( - 5 ; 4) U (4; 16).
2. a) 19; b) 2±; с) -2Щ.
3. a) 1 + ^ J ; b) 2; c) 2 φ .
4. a) Kai χ < - 1 , tai + 2x - 4 = 2x - 5;
kai χ > - 1 , tai į į ^ + 2x - 4 = 2x 3;
4 — 2x, kai χ ^ 1,
b) V(x - 3) 2 + |x - 1| = 2, kai 1 < χ ^ 3,
2x — 4, kai χ > 3;
2 x 4 2 * + I i kai χ ^ j ir kai χ > 1;
c> V(fer)6 ~ = —2x 2 —2x+3
X - I
kai i < χ < 1.
5. 13.
 K4. LYGTYS

1. a) Ekvivalenčios; b) neekvivalenčios; c) neekvivalenčios.

2. a) 1; b) - 4 ; 0,5; c) 4.
3. a) - 6 ; - 4 ; - 1 ; 1; b) 0,5; 1,5; c) - 3 ; - 2 .
4. a) - 3 ; - 2 ; 2; 3; b) - 3 ; 3; с) /Цг^·
5. а) 1,5; b) 3; с) 1.
6. а) а = —4, α = 4; b) а = 0, α = 1; с) а = — j , а = 0, α = j .
7. 29л-.
2 variantas

1. a) Ekvivalenčios; b) neekvivalenčios; c) ekvivalenčios.

2. a ) - i ; b ) - 3 ; c) 5.
3. a) - 5 ; - 1 ; 3; b) į ; 2; c) - 5 ; - 1 - V6; 1; - 1 + -ч/б.
4. a) —4; —1; 1; 4; b) —4; 4; c) lygtis sprendinių neturi.
5. a) Sprendinių nėra; b) 8; c) 2.
6. a) α = — 2λ/5, α = 2\/5; b) α = 0, a = 2; с) а = —1, а = 0, α = 1.
7. 54.

К5. NELYGYBĖS. LYGČIŲ IR NELYGYBIŲ SISTEMOS

1 variantas

1. a) € Л; b) € ( - o o ; 1,5) U (5; +oo); c) e [0; 1) U (4; +oo).

JC JC JC

2. a) 1; b) - 1 ; c) - 5 .
3. a ) a e ( - o o ; - 2 ) U ( - 2 ; - 1 ) ; b) α e [ - { f ; +oo); c) k e ( - 7 ± ; l)U(1; 2).
4. a) ( - 2 , 5 ; - 1 , 5 ) , (2,5; 1,5); b) ( - 2 ; 11), (3; 1); c) ( - 5 ; - 1 ) , (5; 1), (1; - 5 ) ,
( - 1 ; 5).
5. a) 18; 19; b) 0; 1; 2; c) 3; 4; 5; 6.
6. a) e ( - 3 ; - 2 ) U (2; 3); b) 0; c)
JC JC G( - o o ; - 2 ) U ( - 2 ; - 1 ) U ( - 1 ; 0].
7. 128.
2 variantas

1. a) JC R, b)
G JC G(2,5; 3); с) д; G ( - o o ; 0] U (1; 5).
2. a) - 1 ; b) - 8 ; c) 1.
3. a) ra G (2; +OO); b) Α G (—OO; -Λ]; C) tokios a reikšmės nėra.
4. a) (3; 1), ( - 3 ; - 1 ) ; b) (11; - 2 ) , (1; 3); c) (3; 2), ( - 3 ; - 2 ) , (2; - 3 ) ,
( - 2 ; 3).
5. a) 11; 12; 13; b) 3; 4; c) 2.
6. a) JC ( - 4 ; - 3 ) U (3; 4); b) - 5 ; c)
G ( - o o ; - 3 ) U ( - 3 ; - 2 ) U ( - 2 ; 0].
JC G

7. 17.
 Кб. VEKTORIAI IR JŲ VEIKSMAI

1. a) LM ir ML, MN ir NM, NK ir KN, KL ir LK, LM ir KN,

LM ir NK, ML ir KN, ML ir NK, LK ir MN, LK ir NM,
T l ir MN, KL ir NM;

b) LK ir NM, KL ir MN, LM ir N~K, ML ir KN, LM ir ML,

KL ir LK, Yn ir W l , MN ir ~NM;

c) LM = Yn, ML = N~K, LK = MN, KL = NM.

a)
/
b) c)
C
Cl
B/
/
3. a) k = 2; b) k = с) k =

4. a) MA = -\(a + b),M~B = \(a - b);

b )~AM = b + \a,~MD = \a-b;

c) CK =a, KD = b - a, BC = ^(b - a).

5. a) AB; b) 0; c) AB.
6. a) \/5; b) V2; c) 2.
7. a) 8; b) 4; c) 2^3.

2 variantas

1. a) AB ir BA, AB ir DC, AB ir ČD, CD ir ~B% ir ČD,

~BA ir DC, AD ir DA, AD ir ~BC, AD ir ČB, ~BC ir ČB,

DA ir ČB, DA ir ~BC;

b) AB ir DC, BA ir ČD, AD ir ~BC, DA ir ČB;

c) AB = DC, ~BA = ČD, AD = ВС, DA = CB.

121
2.

4. a) MC = \(a + b), MD = \(b - a);

b) AM = \(a +b), ~BN = \b -a, CP = \a - b;
c)~AN = \b-a, ~NP = \b.
5. a) ND; b) 2ЁТ; c) AM.
6. a) \EA\ = y/2; b) \DB\ = y/5; c) \EF\ = 2.
7. a) 9; b) 6; c) 6.

K7. VEKTORIAUS KOORDINATĖS. VEKTORIŲ SKALIARINĖ

DAUGYBA
1 variantas

1. a) 5(15; 6), \a\ = 3^29; b) 3 ( - 7 ; - 6 ) , |a| = л/85;

c) 5(0; - 3 ± ) , |5| = 3±.
2. a) Nekolinearūs; b) kolinearūs; c) nekolinearūs.
3. a) χ = —3; b) χ = —2, ж = 0,4; с) л: = 1
4. а) - 7 , 4 ; b) - 1 5 ; с) - О Д З л Д
5. a) 0 ( - 1 ; 3); b) AM = у/5.
6. a) Ą; b) - ¾ ¾ ; с) į .
2 variantas

1. a) m ( — 7 ; 9), |m| = N/ТЗО; b ) m ( 8 ; - 1 1 ) , \m\ - у / Ш ;

c) ra(0; - η ) , \m\ = η.
2. a) Kolinearūs; b) nekolinearūs; c) kolinearūs.
3. a) y = 4, b) y = 8, y = - 1 , c) y = 2±.
4. a) - 1 2 , 7 2 ; b) 14; c) -y/2.
5. a) 0(-4; 4); b) CK = y/Ū.
6. a) - į ; b) c) - į .

K8. FUNKCIJOS SĄVOKA

1 variantas

1. a) 1) / ( - į ) = -3į, f (y/3) = - 6 + V3, / ( § ± į ) = - 3 " 2 + f r 5 ;

y
1
j 1I
Л
-I0 1
2
-2 j
/ Y

X\
t>>

3) D: χ G (—oo; +oo), E: y e (—oo; —2|]. Didėjanti, kai χ g (—oo;

mažėjanti, kai χ G +oo).
b) 1) /(0) = 1, /(4§) = 22¾, / ( - 8 f ) = —9j;
2) V
y=/ « r /
-/-/
I
τ /
/ /

I
I 0 X
S
/

//
~y
V

3) D: χ g ( —oo; +oo), E: y € (—oo; —1) U [1; +oo). Funkcija didėjanti.

2. a) S ( J T ) = JC 2 (1 - f ) ; b) m(x) = 7,8x, kai O < χ ^ 10,
8,9JC - 11, kai 10 < χ ^ 25.
3. a) χ G ( - o o ; -y/2) U (y/2; +oo); b) χ g (1; 3]; c) χ = - 2 ir χ = 2.
4. a) y = i ^ s D: χ g ( - o o ; +oo), E: y e ( - o o ; +oo);
b) y = χ 2 , D: χ g [0; +oo), y G [0; +oo);
c) y = 2 - y/x, D: χ g [0; +oo), E: y e ( - o o ; 2].
5. a) - 5 ; b) 3,8; c) 1.
 Ж "V.

1233¾¾=
6. а) к = - į ; b) а = 2, b = - 5 ; с) а = į , b = 3, с = ' - 2 .
7. 16тг.
2 variantas

1. а) 1) / ( - 0 , 2 ) = 3,44, /(V2) = 5 - 2>/2, / ( ^ t ) = 2 ^ t 3 ;

y
t
I
/ -f
//
A
/ U
i.
2

3) D: ( - o o ; + o o ) , E: y e [2;+oo). Didėjanti, kai χ G (1;+oo),

mažėjanti, kai χ G (—oo; 1).
b) 1) g ( - 5 f ) = - 4 | , g(0) = 0, g{2\) = 2jį;

3) D: χ G ( - o o ; +oo), E : Y E ( - o o ; +oo).
Didėjanti, kai χ G (—oo; 0) U (1; +oo), mažėjanti, kai χ G [0; 1).

2. a) S ( x ) - 12 , b) s(t) - f G (20; 70].

3. a) Tokių reikšmių nėra; b) χ G (—OO; —5] U (1; +oo); c) χ = — | ir χ =

4. a) y = D: ( - o o ; +oo), E: y e ( - o o ; +oo);
b) y= D: χ G ( - o o ; +oo), E : Y E ( - o o ; +oo);
c) y= - 1, D: χ G [0; +oo), E : Y E ( - o o ; - 1 ] .
5. a) - 3 ; b) 4,5; c) į.
6. a) fc = 1; b) α = 3, b = 13; c) α = - 3 , b = - 2 , c = 10.
7. 7,5л.

ЯВИ·
124
 K9. LAIPSNINĖ FUNKCIJA

1. a) j e i ; b) 2; c) m- 2.
2. a) /(10) - /(4) > 0; b) g(-3) - g(2) > 0; c) / ( - 2 ) · g(-2) < 0.
3. a) - 5 , 8 ; b) - 1 7 ; c) fe.
4. a) JC = 1; b) χ = 8; c) χ =
5. a) - į ; b) - 8 .
6. a) Nėra nei lyginė, nei nelyginė; b) lyginė; c) nėra nei lyginė, nei nelyginė.
7. 6 cm.

2 variantas

T_
1. a) χ 12; b) 3; c) x.
2. a) g(-2) • g(30) > 0; b) /(6) + / ( - 4 ) > 0; c) / ( - 5 ) + g(-5) < 0.
3. a) 5,2; b) - 1 0 ; c) į .
4. a) χ = 1; b) χ = 125; c) χ = 128.
5. a) 3; b) Ц .
6. a) Nelyginė; b) nėra nei lyginė, nei nelyginė; c) nėra nei lyginė, nei nelyginė.
7. 24 cm.

K10. RODIKLINĖ FUNKCIJA

1 variantas

1. a) Didėjanti; b) mažėjanti; c) mažėjanti.

2.
v
/ s
*
•v D: χ e ( - o o ; +oo), E: y e (1; +oo).
/ O
1

4 Funkcija didėjanti.

2
—
t

2 1 0 2 χ
 D: χ e ( - 0 0 ; +00), E: y e (0; +00).
Funkcija didėjanti.

D: χ e (—00; +00), E: y e (—00; 1).

Funkcija mažėjanti.

3. a) χ = 0; b) JC = 9; с) л: = —1 ir χ = 1.
4. a) (5; 0); b) (4; 0); c) (12; 0), (4; 0).
5. a) χ g [1; 2]; b) χ e ( - 0 0 ; 1) U [2; 6]; c) χ e [1; +00).
6. a) χ e (2; +00); b) χ e ( - 0 0 ; - 1 ] U [3; +00); c) χ e ( - 0 0 ; 0) U +00).
7. 10 cm, 18 cm.

2 variantas

1. a) Didėjanti; b) mažėjanti; c) mažėjanti.

D: χ e (—00; +00),
e : y e ( - 2 ; +00).
Funkcija mažėjanti.

D: χ e (—00; +00),
E: y e (0; +oo).
Funkcija mažėjanti.
D: χ e (—00; +00), E: y e (—00; —2). Funkcija didėjanti.
3. a) * = —0,5; b) jc = 16; c) χ = 0.
4. a) (1; 0); b) (2; 0); c) ( - 1 ; 0 ) , (2; 0).
5. a) jc € ( - 0 0 ; 1] U [7; +00); b) jc e (1; 2] U [3; +00); c) jc e ( - 0 0 ; 1].
6. a) jc e (1; 2); b) jc e ( - 1 ; 3); c) jc e ( - 0 0 ; 0) U ( į ; +00).
7. 3,35 cm; 2,65 cm.
K11. LOGARITMINĖ FUNKCIJA
1 variantas

1. a) 3; b) 4; c)
2. a) jc e ( - 0 0 ; 5); b) jc e ( - 5 ; 3); c) jc g [4; 6) U (6; 7).
3. a) jc = 1; b) jc = 6; c) h(x) = ( į ) * - 2 , D f = Eh = ( - 2 ; +oo),
Ef = Dh e R.
4. a) Iog2 5 > log 0)5 3; b) log 3 4 + log 3 8 > log 3 (4 + 8); c) lgl5~'g3 < į Ig25.
5. a) 5; b) sprendinių nėra; c) ^ ir 100; d) 2 ir 4; e) 5.
6. a) (0; 4); b) 8.
7. a) 12; b) 2, 3, 4, 5, 6; c) 0; d) jc e (1; 6); e) (3; 4) U (5; +00).
2 variantas

1. a) - 1 ; b) 2; c) 34.
2. a) jc e ( - 0 0 ; 9); b) jc G ( - 1 ; 4); c) χ e ( - 0 0 ; 0); (0; 1).
3. a) jc = 1, jc = 2; b) jc = 100;
c) h(x) = Iog3(jc - 2), Df = EhG R, Ef = Dh = (2; +00).
4. a) Iog0 3 5 < Iog3 6; b) Iog5 3 + Iog5 7 > log 5 (3+7); c) į Ig27 > lgl4 +lg2.
2

5. a) 4; b) sprendinių nėra; c) į ir 125; d) I O - 4 ' 5 ir 10; e) 3.

6. a) (1; 2); b) 1.
7. a) 4; b) 2; 3; 4; c) 1; d) [2; 4]; e) (2; 4).
 KO KVgiŽ^*^' ι
Leidinys atitinka Š M M patvirtintus
ι standartus ir programas.
1
Leidinys atitinka matematikos vadovėlį.
Visi uždaviniai patikrinti ir perspręsti
leidyklos specialistų.

I S B N 9955-680-17-2