1.

2. Skaidrė regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės
svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti. Net 30
regioninių parkų užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto, visi jie turi direkcijas, kai kurie – informacijos
centrus, gamtos mokyklas

3. Skaidrė.

Anykščių regioninis parkas įkurtas 1992 m. rugsėjo 24 d. vertingiausioms gamtos ir kultūros požiūriu šiaurės rytų
Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. Anykščių regioninio parko bendras plotas – 15 459 ha Anykščių
regioninis parkas neįsivaizduojamas be poeto Antano Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio su Puntuko akmeniu. Tai
amžinas paminklas didvyriams, Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Parke stūkso rašytojo Jono Biliūno
„Laimės žiburys“, kviečiantis užkopti visus, trokštančius nors trupinėlio laimės.

4. Skaidrė.

Kraštovaizdžio įvairovę sukuria Šventosios upės slėnis su senvagėmis,Anykštos ir Virintos senslėniai. Didelė kraštovaizdžio
įvairovė sudaro sąlygas įvairiausiems augalams ir gyvūnams tarpti. Regioninis parkas garsėja plačialapių ir mišriaisiais
miškais. Anykščių šilelyje prieglobstį rado Lietuvoje itin reta rūšis – miškinė plikaplaiskė. Jos populiacija bene gausiausia ir
gyvybingiausia šalyje.

5. Skaidrė.

Asvejos regioninis parkas – regioninis parkas rytinėje Lietuvoje, išsidėstęs trijuose rajonuose: Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų.
Bendras parko plotas 12208 ha. Parke miškai užima apie 60 proc. Asvejos regioniniame parke auga nemažai apyrečių ar
riboto paplitimo augalų rūšių, daugiausiai paežerinėse pelkėse. Sausesnes sąlygas mėgstantys augalai auga stačiuosiuose
Asvejos šlaituose. Augalų įvairovė – 700 rūšių, 28 iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Žvejus vilioja Asvejos, Baluošų, Žverno, Nikajo, Galono, Lekštenio ežerai. Beveik visų ežerų pakrantės tinka poilsiauti. Prie
kiekvieno ežero yra stovyklavietės.

6. Skaidrė.

Lietuvos nacionaliniai parkai įsteigti vertingiausiems kraštovaizdžio kompleksams ir antropoekosistemoms,

reprezentuojančioms Lietuvos Respublikos etnokultūrinių sričių gamtinius bei kultūrinius savitumus, išsaugoti, tvarkyti ir
naudoti. Jų paskirtis - išsaugoti gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, išlaikyti
ekosistemų stabilumą, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus, plėtoti mokslinius
tyrimus, propaguoti ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną.

Šiuo metu Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai

7. Skaidrė.

Žemaitijos nacionalinis parkas – nacionalinis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje (didžioji dalis Plungės rajone, mažesnioji –
Skuodo rajone), įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti, tvarkyti ir naudoti vertingiausias gamtiniu ir kultūriniu požiūriu
Žemaitijos teritorijas. Parko teritorija užima 21720 ha plotą.

Pagrindiniai šio parko uždaviniai yra išsaugoti Platelių ežeryną ir jo apylinkių gamtos kompleksą, organizuoti gamtinės
aplinkos, etnokultūros paveldo ir mokslinius tyrimus, vykdyti nuolatinius stebėjimus ir kaupti informaciją.

8. Skaidrė.

Trakų istorinis nacionalinis parkas – nacionalinis parkas piеtryčių Lietuvoje, į vakarus nuo Vilniaus, greta Trakų. Įkurtas 1992
metais, siekiant išsaugoti Lietuvos istorinį valstybingumo centrą Trakuose su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis
istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Parko plotas – 8149 ha.

Trakai – viena mėgstamiausių trumpalaikio poilsio vietų. Čia puiku maudytis, galima pažvejoti, paplaukioti jachtomis,
valtimis, platus įvairių kitų poilsio formų pasirinkimas. Buvusiame Totoriškių dvare yra vienas geriausių Lietuvoje kempingų.
Įdomi ir informatyvi Trakų istorijos muziejaus ekspozicija Salos pilyje