ROMUALDAS BRŪZGA

S PA LV Ų
M Z
U IK A

Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis
 UDK 615.85:78
Br358

Leidinį finansavo
Nacionalinė žmonių su negalia
socialinės integracijos programa

Leidinys parengtas Lietuvos sutrikusio intelekto

žmonių globos bendrijos „Viltis“ iniciatyva

Kaštonų g. 2/14-17,
LT-01107 Vilnius,
Tel. (8~5) 261 52 23,
Faks. (8~5) 261 08 02
El. paštas viltis@viltis.lt
Interneto puslapis www.viltis.lt

Lietuvos vaikų ir jaunimo centras

Konstitucijos pr. 25,

LT-08105 Vilnius,
Tel. (8~5) 273 33 33,
Faks. (8~5) 272 56 51
El. paštas info@lvjc.lt
Interneto puslapis www.lvjc.lt

ISBN 9955-421-06-1

C Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, 2005

Romualdas Brūzga

P L
S A VŲ
A
MU Z I K

Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

Vilnius • 2005
 PRATARMĖS
2. SPALVŲ
MUZIKOS
METODIKA

MUZIKUOKIME
UZIKUOKIME
IR DŽIAUKIMĖS!
Muzikinio ugdymo raidoje siekis ištobulėjusią notaciją ar muzikos instrumenta-
rijų supaprastinti ir priartinti prie kiekvieno trokštančio muzikuoti yra intriguojan-
tis ir įdomus. Atsižvelgiant į asmens gebėjimą suvokti simbolius arba galimybes
įvaldyti grojimo vienu ar kitu instrumentu techniką, atsiranda daug įvairių alter-
natyvaus muzikinio rašto bei muzikos instrumentų adaptavimo variantų, taip pat
kuriami nauji instrumentai, kuriais siekiama ne tiek tembro įvairovės, kiek garso
terapinio efekto.
R. Brūzgos muzikinė pedagoginė veikla persipina su muzikos terapijos sritimi.
Šiuolaikinėje kultūroje sąvoka terapija atgauna savo pirminę platesnę prasmę –
therapeia (graik.) – dalyvauti, padėti ir gydyti. „Spalvų orkestro“ muzikantų gyveni-
mui galimybė muzikuoti, bendrauti, aktyviai dalyvauti kultūriniuose renginiuose
suteikia prasmę ir kokybę. Tokiu būdu teigiamą sveikatos pokytį lemia ne tiek
gydymas, kiek tarpininkavimas ir pagalba jų ugdymui(si) bei socializacijai.
Metodinis leidinys „Spalvų muzika“ – R. Brūzgos kukliai pavadintas alternaty-
vaus adaptuoto muzikinio rašto pradžiamoksliu – yra autoriaus daugelio metų
darbu patikrintas, kūrybiškai išgrynintas ir subrandintas kūrinys. Metodika skirta
specialiųjų poreikių asmenų muzikiniam ugdymui, bet gali būti puikiai pritaikoma
ir elementariajam ikimokyklinio amžiaus vaikų bei pradinukų muzikavimui, ir net
muzikos terapijos praktikai.
Knygoje trumpai apžvelgiamos gydymo garsu (ir spalva) galimybės. Šis gydymas
yra biomedicinos mokslo mažai pažinta ir, manau, daug galimybių sveikatinimo
srityje žadanti muzikos (ir dailės) terapijos kryptis. Šiandien tegalima tikėtis, kad
Lietuvoje atsiras profesionalių Medicininės muzikos terapijos pionierių, o paslau-
gos bus integruotos į ligonių gydymą.
R. Brūzgą ir V. Brūzgienę pažįstu nuo 1997 metų. Susitikome pirmojoje
respublikinėje konferencijoje „Neįgaliųjų meninis ugdymas“, kurios metu kalbėjome
apie būtinybę burtis ir užpildyti profesinio pasirengimo darbui su neįgaliaisiais
spragas Lietuvoje. Vėliau drauge su Brūzgais kūrėme Lietuvos ugdomosios muzi-
kos terapijos asociaciją, organizavome muzikos terapijos seminarus, bendradarbia-
vome vykdant meninės socialinės integracijos projektus. Mane visuomet žavėjo
Valerijos ir Romualdo entuziazmas, kūrybiškumas ir nuoširdus darbas. Gal į tokį
pasiaukojimą veda, kaip rašo Romualdas, tikėjimas Dievu ir muzikos galia, o gal
neišsenkanti Meilė žmogui – kitaip, ar būtų gimę ir išaugę „Pliauškutis“ bei „Spalvų
orkestras“? Ar džiugintų mus besišypsantys šių kolektyvų muzikantų veidai?
Muzikuokime ir džiaukimės! – kviečia Romualdas. Visi esame muzikalūs tiek,
kad patirtume ugdančią, dvasiniam tobulėjimui bei žmogiškajam bendrumui
sutelkiančią ir gydančią muzikos jėgą. Ši knyga tikrai padės muzikos pedagogams,
muzikos terapeutams bei jų ugdytiniams žengti sėkmingo muzikavimo keliu.

Vilmantė Aleksienė
Socialinių mokslų daktarė, VPU Socialinės pedagogikos katedros lektorė,
B. Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Muzikos terapijos skyriaus vedėja,
Lietuvos ugdomosios muzikos terapijos asociacijos pirmininkė

5
PRATARMĖS
SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

PIRMYN SU MUZIKA!
Su „Spalvų orkestru“ ir jo vadovais Romualdu Brūzga bei Valerija Brūzgiene
susipažinau Lietuvos vaikų ir jaunimo centre (LVJC). Žaviuosi vadovų entuziazmu
ir pasišventimu sudėtingam darbui su neįgaliais žmonėmis. Ne vieną dešimtmetį
Brūzgai padeda sutrikusio intelekto vaikams ir jaunuoliams atrasti nuostabų muz-
ikos pasaulį, drąsina juos būti scenoje, valdyti muzikos instrumentus bei tvarkin-
gai atlikti ne tik paprastus muzikinius motyvus, bei ir gana sudėtingus klasikinės
muzikos kūrinius, džiazines bei populiarias kompozicijas.
Grodami orkestre Brūzgų ugdytiniai pajuto muzikavimo džiaugsmą, patyrė
kolektyvinio darbo jėgą. „Spalvų orkestras“ sėkmingai įsiliejo ne tik į LVJC, bet ir
į visos Lietuvos kultūrinių renginių erdvę. Orkestrantai išmoko scenos meistriš-
kumo ir kiekvienu savo pasirodymu teigia, kad ir neįgalieji gali džiaugtis gy-
venimu bei dalytis išgyvenamu džiugesiu su sveikųjų visuomene. Labai tuo
džiaugiuosi ir linkiu kūrybinės ugnelės kitiems projektams.
Šiame leidinėlyje Romualdas Brūzga nuoširdžiai dalijasi ilgamečio darbo su
neįgaliaisiais patirtimi. Spalvinis natų žymėjimas, be jokios abejonės, įgalina ir
sunkios negalios žmogų pasiekti gerų muzikavimo rezultatų. Smagu, kad šis al-
ternatyvus metodas prigyja Lietuvoje ir gausina muzikuojančių žmonių šeimą.
Svarbios muzikinių instrumentų adaptavimo rekomendacijos. Nors muzikinių
kūrinėlių aranžuotės yra labai paprastos ir kartais nusižengia harmonijos bei rit-
mo reikalavimams, tai su kaupu kompensuoja džiaugsmas, kurį patiria neįgalieji
galėdami atlikti žinomų kompozitorių sukurtas melodijas ir temas. Šiame lei-
dinuke pristatyta metodika gali būti taikoma ir darbui su įgaliais ikimokyklinu-
kais bei pradinių klasių moksleiviais.
Linkiu „Spalvų orkestrui“, jo vadovams, muzikantams ir visiems Lietuvos
neįgaliesiems muzikuoti, domėtis Lietuvos, Europos, pasaulio muzikiniu gyveni-
mu ir drąsiai (su muzika!) sutikti gyvenimo iššūkius.

Artūras Novikas
Kompozitorius, muzikinių kūrinių aranžuotojas, mokytojas ekspertas,
vokalinių ansamblių „JAZZ LAND” ir „JAZZ ESLAND” vadovas

6
 PRATARMĖS
2. SPALVŲ
MUZIKOS
METODIKA

SUPAPRASTINTI,
BET NE SUMENKINTI!
Žmogus savo gyvenimą kuria remdamasis dviem pagrindinėmis vertybėmis–
šeima ir darbu. Sakoma, jog tas, kuris turi mėgstamą darbą, iš tiesų nedirba nė
vienos dienos. Regis, Romas Brūzga ir yra tas laimingas muzikos mokytojas, kuris
ne tik gilinasi į neįgaliųjų specialiuosius poreikius, bet ir realizuoja savuosius:
tyrinėja, eksperimentuoja, atranda naujus ir pritaiko seniai pasaulyje žinomus
muzikinės veiklos metodus.
Muzika turtina kiekvieno žmogaus – nepriklausomai nuo negalios rūšies ar
amžiaus grupės – dvasinį ir emocinį gyvenimą, tenkina meninės raiškos poreikius,
turi terapinio, psichologinio, socialinio poveikio galimybę. Tačiau ribotų galimybių
žmonių muzikavimo kokybei itin didelę reikšmę turi tinkamas muzikos repertuaro
parinkimas, aranžuočių adaptavimas, instrumentų pritaikymas.
R. Brūzga atskleidžia, kaip muzikavimas spalvomis leidžia supaprastinti (bet
ne sumenkinti) muzikos atlikimą, adaptuojant ir suteikiant galimybę kiekvienam
muzikantui įsijungti į bendrą orkestrą pagal gebėjimų lygį.
Kaip įžvelgti stebuklą paprastose kasdienėse pamokose ar repeticijose? Spalvinės
natų sistemos taikymas muzikos pedagogui gali suteikti impulsą plėsti savo darbo
metodines ribas. Dažniausiai tai nieko nekainuoja.
Perskaitęs knygelę supranti, jog muzikuodamas kūrybiškai ir su džiaugsmu,
skirdamas tam savo laiką, nematuojamą darbo užmokesčiu, įgyvendindamas ir
kasdienius, ir koncertinius sumanymus, mokytojas pats tobulėja profesiškai bei
dvasiškai.
Dar viena mintis apie muzikavimo spalvomis pritaikymo galimybes. Kiekvie-
name kolektyve yra gabių muzikai žmonių. Dažnai niekas nė neįtaria apie tokius
„užslėptus talentus“, nes lyg ir nėra laiko ar galimybių savo meninių sugebėjimų
panaudoti praktiškai. Naudodamiesi spalvine natų sistema, galime rengti „visuo-
tinio muzikavimo“ projektus ir jau šiandien minimaliomis pastangomis teikti
džiaugsmo vieni kitiems, vienyti bei kurti stiprią bendruomenę.
Romo Brūzgos knygelė „Spalvų muzika“ – muzikinio rašto pradžiamokslis
VISIEMS, norintiems aktyviai muzikuoti.
Sėkmės tiems, kurie, perskaitę šią knygelę, nuspręs pabandyti!

Jautrė R. Šinkūnienė
Socialinių mokslų daktarė, Mykolo Riomerio universiteto Socialinės politikos fakulteto
docentė, Vilniaus vaikų ugdymo centro „Viltis” muzikos mokytoja metodininkė

7
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

TURINYS

PRATARMĖS 3
AUTORIAUS ŽODIS 8
1. ĮVADAS 10
1.1. „Spalvų orkestro“ vizitinė kortelė 10
1.2. Realijos ir svajos 12
1.3. Mūsų mokytojai 12
2. SPALVŲ MUZIKOS METODIKA 13
2.1. Spalvų muzikos sistemos filosofija 13
2.2. Spalvinio žymėjimo būdai 14
3. INSTRUMENTAI 25
3.1. Instrumentų pritaikymas 25
3.2. Instrumentų įvairovė 26
4. MUZIKAVIMO ETAPAI 29
4.1. Muzikavimas grupėje (kartu) 29
4.2. Individualaus muzikavimo mokymosi etapai 30
4.3. Individualių užsiėmimų tikslai 31
4.4. Išvados 32
5. „SPALVŲ ORKESTRO“ MUZIKAVIMO ETAPAI 33
5.1. Susipažinimas su muzikos instrumentu ir jo parengimas 33
5.2. Instrumento įvaldymas 33
5.3. Pažintis su spalvų muzikos raštu 33
5.4. Natų sąsiuvinis 34
5.5. Spalvotų natų mokymasis 34
5.6. Papildomos vaizdinės priemonės 35
5.7. Muzikavimas unisonu 36
5.8. Bosinė partija 36

8
 5.9. Mušamieji instrumentai 36 2. SPALVŲ
MUZIKOS
5.10. Teksto mokymasis 38 METODIKA
5.11. Improvizaciniai intarpai 38
5.12. Dinaminiai niuansai 38
5.13. Tembrinis lavinimas 38
5.14. Harmoninės partijos įvedimas 39
6. KŪRINĖLIŲ ARANŽUOTĖS 40
„Akmenėliai“ 43
„Duok jėgų“ 44
„Švilpavimai“ 46
„Boružėlė“ 47
„Kukarača“ 48
7. KŪRINĖLIŲ PARTIJOS 50
„Akmenėliai“ 51
„Duok jėgų“ 55
„Švilpavimai“ 61
„Boružėlė“ 67
„Kukarača“ 73
8. SPALVŲ MUZIKA IR TERAPIJA 81
9. EPILOGAS 86

9
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

AUTORIAUS
UTORIAUS ŽODIS

Skiriu šį leidinį savo sūnui Linui…

Nepaliksiu jam namo ar mašinos, bet galbūt tokiu
būdu paskatinsiu jį džiaugtis muzika ir draugais.

Sveiki, mieli muzikos mėgėjai, mokytojai ir mokiniai. Savo rankose Jūs laiko-
te neformalaus ugdymo metodinį leidinėlį, skirtą sutrikusio (ir ne tik) intelekto
vaikų bei jaunuolių muzikiniam ugdymui. Savo veikloje mes remiamės pama-
tiniais asmenybės ugdymo principais – aktualumu, demokratiškumu, prieina-
mumu ir individualizavimu. Skatiname ugdyti ne tik muzikinę, bet ir asmeninę,
edukacinę, socialinę, o gal ir profesinę kompetencijas. Toliau stengsiuosi kalbėti
paprastai (išskyrus muzikinius terminus)...
Europoje ir Lietuvoje šiandien niekas nedraudžia neįgaliesiems ugdyti savo
muzikinių gebėjimų (bet ne vėliau kaip iki 22.00 val.). Tik trūksta kokybiškų
instrumentų (vaikiškų yra), tikrų mokytojų (kaip teigia prof. A. Piličiauskas,
menko profesionalumo ir prasto meninio skonio pedagogas daro didelę žalą)
ir patarimų mokytojams (į kurį galą pūsti). Todėl pristatydami spalvų muzikos
metodiką norime paskatinti mokytojus kurti (kaip tinka čia Jono Pauliaus antrojo
žodžiai: „Nebijokite – mokiniai laukia…“).
Šiame leidinėlyje pateikiama Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) neįgaliųjų
muzikinio kolektyvo „Spalvų orkestras“ naudojama alternatyvaus adaptuoto
muzikinio rašto sistema. Pagrindinės šios sistemos idėjos atkeliavo pas mus iš
Olandijos, kur neįgaliųjų orkestrai jau seniai plėtoja įvairius spalvų muzikos
variantus. O mes pritaikėme minėtą sistemą Lietuvos muzikinės pedagogikos
reikalavimams, kad vaikai ir jaunuoliai, turintys lengvą ir vidutinę proto negalią,
galėtų minimaliai įvaldyti muzikinį raštą. Tikimės, kad šis leidinys bus naudingas
Lietuvos pedagogams, neįgaliesiems, jų tėvams, globėjams bei padėjėjams.
Noriu padėkoti visiems žmonėms, buvusiems (ir tebeesantiems) šalia bei vi-
sokeriopai prisidėjusiems prie alternatyvaus muzikinio rašto kelionės į Lietuvą
ir po ją... Lenkiu galvą visiems, padėjusiems „Spalvų orkestrui“ atsirasti, augti ir
tobulėti:

• Valdžios atstovams, be kurių dėmesio nebūtume išlikę, ir ypatingai

gerb. poniai V. Blinkevičiūtei – Socialinės apsaugos ir darbo minis-
trei – už meilę mums, muzikai bei palaikymą.

10
• D. Migaliovai – Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bend-
rijos „Viltis“ vadovei – už pavyzdį, kaip pradėti veiklą ir labai daug
2. SPALVŲ
MUZIKOS
METODIKA
nuveikti.
• V. Jankauskui – LVJC direktoriui – už supratimą ir neformalios
idėjos palaikymą.
• V. Vitaitei – Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“
pirmininkei – už ryžtą idėjas paverčiant realybe.
• J. Butkuvienei – bendrijos „Viltis“ leidybinės ir statistinės progra-
mos vykdytojai, be kurios užsispyrimo ir patirties šis leidinukas
nebūtų išvydęs dienos šviesos.
• D. Bagdonienei – LVJC Neįgaliųjų ugdymo skyriaus buvusiai
vedėjai – už vandens drumstimą (gerąja prasme).
• „Spalvų orkestro“ muzikantams ir jų tėveliams, kurie kantriai daly-
vavo ir tebedalyvauja mūsų nesibaigiančiame „eksperimente“.
• Verslininkams, parėmusiems „Spalvų orkestro“ veiklą:
V. Čiobotui – UAB „Sanofi-Aventis“ generaliniam direktoriui,
V. Narbutui – privačios bendrovės savininkui ir I. Kuzmienei –
įmonės savininkei.
• O labiausiai norėčiau padėkoti savo žmonai Valerijai Brūzgienei,
su kuria kartu šią košę virėme ir tebeverdame. Labai jai AČIŪ už
moterišką rūpestį ir darbštumą.

Romualdas Brūzga

11
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

1. ĮVADAS

Neįgalių vaikų ir jaunuolių (ypač pastarųjų) užimtumas – aktuali problema. O

neįgaliųjų vaikų ir jaunuolių muzikinis kolektyvas „Spalvų orkestras“ atsirado tik
todėl (ar beveik todėl), kad nebuvo ką veikti (jaunuoliams). Jei tuomet būtume
žinoję, kad yra tokia muzikinės veiklos forma – muzikos terapija (suprask, gy-
dymas), tai būtume ir šiandien (tikriausiai) vieni kitus „gydę“. Bet mes, atsiraitę
rankoves, ėmėmės mokyti (juk mes buvome mokytojai) ir…

1.1. „Spalvų orkestro“ vizitinė kortelė

Muzikavimo idėja kilo 1990 metais, kuriantis bendrijai „Viltis“. Tai buvo naujų
darbų, naujo neįgalaus žmogaus gyvenimo ir naujo požiūrio į proto negalią
pradžių pradžia…
„Vilties“ paakinti, parengę programėlę Kalėdų seneliui bei sėkmingai ją atlikę,
nusprendėme rinktis į muzikinius užsiėmimus. Atsinešėme keletą muzikos
instrumentų ir pradėjome drauge mokytis muzikuoti. Lavinome ritminius ir intona-
cinius vaikų bei jaunuolių, turinčių raidos sutrikimų, gebėjimus. Tam labiausiai
tiko liaudiška muzika. Energingas polkos ritmas aktyvino reakciją bei koordinaciją,
„degino“ neigiamas emocijas, ugdė kolektyvinio muzikavimo jausmą ir palaikė
džiugią užsiėmimų atmosferą. Taip 1991 metais susikūrė liaudiškos muzikos ka-
pela „Pliauškutis“. Dainuoti mums, kaip ir daugeliui neįgaliųjų, sekėsi sunkiai, bet
vis dėlto parengėme programėlę, kurią sudarė polkos, žaidimai, kelios liaudiškos
dainos, ir pirmyn – į tą „sveikąją“ visuomenę.
Norėjome koncertuoti su visais drauge, nors mes, muzikos mokytojai, puikiai
supratome, kad nebuvome pasiekę „sceninio“ lygio. O ir ar kada nors jį pasiek-
sime, nežinojome, bet neapsakomas noras vedė vis pirmyn. Kaip sakė gerbiamas
docentas Dainius Pūras: „Esame „revoliucijos“ pagimdyti ir turime būti pionie-
riai“. Koncertavome nesirinkdami, kur tik pakviesdavo: įvairiuose organizacijų
renginiuose, festivaliuose, šventėse. Kapela „Pliauškutis“ surengė koncertinių
kelionių ciklą „Po Lietuvos specialiąsias įstaigas“, kurį rėmė Kultūros ministerija,

12
atstovavo Lietuvos neįgaliesiems tarptautiniuose festivaliuose Olandijoje, Vokie- 1. ĮVADAS
tijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Danijoje.
Muzikantų daugėjo, pradėjo trūkti instrumentų, o ir 15-20 atlikėjų vienu metu
scenoje jau per daug. Bet ką daryti, jei visi norėjo groti ir koncertuoti? Reikėjo
ieškoti išeities ir ji atsirado! Tiksliau ją pasiūlė ponia J. Barentsen iš Olandijos, su
kuria susipažinome viename festivalyje Danijoje. Tai buvo SPALVŲ MUZIKA.
Olandai labai mėgsta kolektyvinį muzikavimą. Šioje šalyje rengiami pasauliniai
pučiamųjų ir mušamųjų orkestrų konkursai. Neįgalieji Olandijoje irgi neatsilieka.
Esama neįgaliųjų muzikinių kolektyvų, kuriuose groja net po 200 muzikantų, ir
visuose naudojama spalvų muzikos sistema. Ponia J. Barentsen ne tik pasidalijo
savo dešimties metų darbo patirtimi orkestre „De happy band“, bet ir parūpino
instrumentų labdarą. Bendras pastangas 1996 metais vainikavo naujo muzikinio
kolektyvo „Spalvų orkestras“ susikūrimas.
Pratinomės sekti spalvotas natas ir neklysdami atrasti jas ant instrumentų.
Mokėmės tiksliai vykdyti muzikos vadovų užduotis. Pilnėjo natų aplankai. Turtėjo
„Spalvų orkestro“ repertuaras. Įvairių stilių kūrinėliai formavo kolektyvo įvaizdį ir
plėtojo neįgaliųjų muzikinio ugdymo galimybes.
Šiuo metu „Spalvų orkestras“ – tai 30 vaikų ir jaunuolių (nuo10 iki 45 metų)
grupė. Kiekvienas muzikantas turi savo instrumentą, pagal savo galimybes mokosi
juo groti ir svarbiausia – sugeba paskatinti klausytojus pašėlusiai ploti po kiekvie-
no orkestro pasirodymo.
Šiandien mes grojame įvairių tautų liaudies melodijas, džiazo, klasikinės ir
estradinės muzikos temas. Beje, stengiamės groti „gyvai“. Nors šių dienų techni-
niai pasiekimai, pvz.: fonogramos, kompiuterinės muzikinės programos, įvairūs
instrumentų valdymo priedai ir t.t., atveria neribotas galimybes fantazijai, bet
betarpiškas muzikavimas bei pergalės džiaugsmas, gerai atlikus muzikinį kūrinį,
neįgaliajam yra nepamainomi!
„Spalvų orkestras“ yra grojęs beveik visose pagrindinėse Vilniaus koncertų
salėse. Jis aplankė daugelį Lietuvos miestų ir miestelių, sėkmingai pasirodė ne
viename tarptautiniame festivalyje. 2003 metais dalyvavome koncertiniame ture
„Grojame spalvomis – augame širdimi“, įrašėme kompaktinę plokštelę. Spalvų
muzika padėjo mums suburti bendraminčius Lietuvoje ir įkurti „Nacionalinį
spalvų orkestrą“, kuriame groja sutrikusios raidos vaikai ir jaunuoliai iš Vilniaus,
Šiaulių, Panevėžio, Druskininkų, Skaudvilės ir Kupiškio. Kūrybinių stovyklų metu
mokomės bendrauti ir kartu muzikuoti.
Tarptautinį bendradarbiavimą esame įprasminę dalyvaudami FECO (angl. First
European Colour Orchestra – Pirmasis Europos spalvų orkestras) veikloje. Su šiuo
orkestru koncertavome Druskininkuose, Dortmunde, Gdynėje ir Roterdame. Be
to, mums nusišypsojo laimė groti su LRT lengvosios muzikos orkestru.
2005 lapkričio 18 d. „Spalvų orkestro“ vokalinė grupė pirmą kartą atstovavo
Lietuvai Europos dainų festivalyje sutrikusio intelekto žmonėms. Mūsų daina
„Mes mylime džiazą“ sužavėjo Austrijos Graco miesto publiką.

13
 SPALVŲ
MUZIKA 1.2. Realijos ir svajos
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio Tikslas buvo ir yra vienas – groti bei džiaugtis gyvenimu! O įvairiuose projektuo-
rašto se ir dokumentuose rašome, kad vykdome neįgaliųjų integracijos programą, t.y.
pradžiamokslis
dardame autobusais, skrendame lėktuvais, plaukiame laivais, grojame, džiaugia-
mės ir liūdime kartu su sveikaisiais…
Svajos priklauso nuo mėnulio fazių… Jei delčia – mes džiaugiamės, kad esa-
me kartu; išmokstame naują kūrinėlį; net ir silpniausiąjį stengiamės paskatinti…
Jei pilnatis – svajojame apie valstybės išlaikomą prestižinį neįgaliųjų orkestrą,
globojamą profesionalių kompozitorių ir valdomą pasišventusių vadybininkų, ku-
riame saviraiškos erdvę atrastų kiekvienas gabus Lietuvos neįgalusis.

1.3. Mūsų mokytojai

Lietuva – ne dykvietė, o kunigaikščių Gedimino ir Vytauto žemė su pažangiau-
siu to meto Europoje statutu. Su grafų Oginskių, Tiškevičių ir Radvilų naujovėmis.
Vydūno, J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, St. Šalkauskio, A. Maceinos, J. Girniaus
pedagoginėmis įžvalgomis.
Lietuvos universitetų bibliotekose ir archyvuose nestinga darbų, kuriems įtaką
padarė pažangiausi Europos muzikinio ugdymo meistrai:
• šveicaras E. Ž. Dalkrozas – sugalvojo ritmą sujungti su judesiu;
• vokietis K. Orfas – siūlė groti mušamaisiais instrumentais;
• vengras Z. Kodajis – ritmą sujungė su skiemenavimu;
• anglas G. Gordonas – teigė, kad 10 metų vaikui mokytis muzikos vėlu;
• rusas D. Kabalevskis – manė, kad muzika skirta klausymui.
O mūsų mokytojai: V. Krakauskaitė, V. Daugaravičius, E. Balčytis, E. Velička,
A. Piličiauskas ir kt. (tegul neįsižeidžia, jei liko nepaminėtųjų) kalė šias naujoves
į mūsų (mokinių) galvas, todėl ir šioje metodikoje rasite aukščiau išvardytų (ir
neišvardytų) autorių „išradimų“.
Nesame vieniši, nors tikslios informacijos apie savo pasekėjus neturime. Žino-
me, kad šią sistemą naudoja Šiaulių, Alytaus, Panevėžio, Vilniaus, Druskininkų ir
Kupiškio neįgalieji.

14
 2. SPALVŲ
MUZIKOS
MUZIK
METODIKA

2. SPALVŲ MUZIKOS METODIKA

Spalvų muzika – kas tai? Pagrindinė spalvų muzikos idėja – muzikinių garsų
aukščio žymėjimas skirtingomis spalvomis. Tai muzikos mokymo metodas – pa-
prastas ir efektyvus. Jis ypač tinka pradiniame mokymo etape vaikams ir suaugu-
siesiems, turintiems raidos sutrikimų.

2.1. Spalvų muzikos sistemos filosofija

Garsas ir spalva turi bendrą charakteristiką – vibraciją (virpesių amplitudę-
drebėjimą). Iš istorijos žinome, kad dar Leonardas da Vinčis eksperimentavo
norėdamas sujungti garsą ir spalvą. Tačiau tik XX amžiuje, pasitelkus elektroniką,
pavyko tai įgyvendinti. Šiandien garsas į spalvą (ir atvirkščiai) nesunkiai modu-
liuojamas kompiuteriais. Ši idėja, mano manymu, ateityje išaugs į universalią
sistemą, lavinančią, koreguojančią ir net gydančią žmogaus kūną bei sielą. O kol
kas mes naudojame tik „nuogą“ idėją, neatsižvelgdami į spalvos ir garso įtaką
žmogaus organizmui.
Šimtmečiais naudotas muzikinis raštas pasižymi didžiule įvairove. O XX
amžiuje jį papildė kompozitorių sukurtos individualios sistemos, kurios reikalin-
gos norint atlikti netradiciškai skambančius muzikinius kūrinius. Beje, ir instru-
mentai šiems kūriniams dažnai naudojami netradiciškai. Daug muzikinių garsų
žymėjimo metodų rasime kompiuterinėse programose. Taigi yra iš ko mokytis,
nes spalvų muzika – palyginti „jauna“ sistema, ir kiekvienas, prisilietęs prie jos,
turi galimybę ją tobulinti.
Spalvų muzika – tai trumpiausiais kelias į realų muzikavimą. O jei jau yra
trumpiausias kelias, tai gali būti ir dar trumpesnis... Kiekvienas naujas mokinys
dažnai būna ir mokytojas, padedantis tobulinti sistemą, nes kiekvienam naujam
mokiniui ją reikia iš naujo pritaikyti.
Muzikinių garsų užrašymui galime naudoti natas, kreives, tieses, grafikus,
geometrines figūras ir t.t. Natos gali būti kvadratinės, trikampės, stačiakampės,
apvalios ir pan. Galime naudoti tradicinę penklinę, padidintą, vertikalią ar

15
 SPALVŲ horizontalią ir t.t. Tačiau visus šiuos būdus vienija bendra idėja – visur muzikinių
MUZIKA
garsų aukščiui žymėti naudojamos spalvos. Kol kas nėra vieningos spalvų – garsų
Alternatyvaus
adaptuoto atitikmens žymėjimo sistemos, argumentuojant tai labai įvairiai. Vieniems trūksta
muzikinio mokslinio pagrindo, kitiems mielesnis tautinis eilėspalvis, treti naudoja iš rytų
rašto
pradžiamokslis atkeliavusių mokymų žinias ir kt. Praktiškai yra įrodyta, kad mokymo procese
skirtingas spalvinis garsų žymėjimas nėra didelė kliūtis mokiniui. Bet mokslas vis
dėlto turėtų pateikti rekomendacijų, kokias spalvas naudoti „sveikiau“.

2.2. Spalvinio žymėjimo būdai

Siūlome keletą muzikinių ženklų (natų, pauzių, pažeminimo, paaukštinimo ir
t.t.) spalvinio žymėjimo būdų.

I BŪDAS
Muzikinis garsas žymimas stačiakampiu, kurio spalva atitinka mu-
zikinio garso aukštį. Kokia spalva atitinka kokį muzikinio garso
aukštį, priklauso nuo susitarimo. Pvz.: geltona – do; mėlyna – re;
juoda – si ir t.t. Stačiakampio ilgis žymi muzikinio garso ilgį.
Koks stačiakampio ilgis atitinka kokį muzikinio garso ilgį, irgi
lemia susitarimas. Pvz.: stačiakampis (kvadratas) – ketvirtinė nata,
stačiakampis (pusė kvadrato) – aštuntinė nata, stačiakampis (du
kvadratai) – pusinė arba sveikoji nata ir t.t.

Tai gra - žiai graž - iai au - go lie - pe - lė

Tai švel - niai mei - liai šir - dį ra - mi - no

II BŪDAS
Muzikinio garso aukštis ir jo ilgis žymimi spalvotais įvairaus ilgio
stačiakampiais, išdėstytais ant melodijos slinkties linijos. Juodas
taškas stačiakampio viduryje žymi skirtingų oktavų muzikinius
garsus. Dviejų spalvų (spalvos atitinka dviejų gretutinių garsų spal-
vas) stačiakampis žymi paaukštintą (diezas) ar pažemintą (bemolis)
garsą. Pvz.: jei raudona spalva – sol, o balta spalva – lia, tai sol
diezas arba lia bemolis bus pažymėtas dviejų spalvų stačiakampiu
(pvz.: raudona/balta, balta/juoda - si bimolis, geltona/mėlyna - do
diezas ir t.t.).

16
 2. SPALVŲ
MUZIKOS
METODIKA

Šo - ko kiš - kis oi ta.

Per kel - me - lį oi ta.

Oi ta - ta - ta, oi ta - ta - ta.

Per kel - me - lį vis tą pa - tį oi

ta - ta - ta oi ta - ta.

Va ši - to - kia tie - sa.

17
 SPALVŲ
MUZIKA
III BŪDAS
Muzikiniams garsams žymėti pagal susitarimą pasirenkamos kokios
Alternatyvaus
adaptuoto nors vaizdingo piešinuko detalės, pvz., įvairiaspalviai traukinuko
muzikinio dūmai. Šie piešinukai suteikia mokiniams džiaugsmo ir papildomos
rašto
pradžiamokslis informacijos apie atliekamą kūrinėlį.

18
IV BŪDAS 2. SPALVŲ
MUZIKOS
Mokiniai, turintys kai kurių raidos sutrikimų, paprastai nesuvokia METODIKA
horizontalaus natų išdėstymo. Tada muzikinius garsus atitinkančius
simbolius žymime vertikaliai. Grojamo kūrinio muzikinių garsų
išdėstymas simboliais atitinka šio kūrinio garsų išdėstymą instru-
mento klaviatūroje.

Šo - vis
ko tą
kiš - pa -
kis tį
oi oi

ta. ta -
ta -
Per ta,
kel -
me - oi
lį ta -
oi
ta.
ta.
Oi Va
ta -
ta - ši -
ta, to -
oi kia
ta - tie -
ta -
ta. sa.
Per
kel -
me -
lį

19
 SPALVŲ
MUZIKA
V BŪDAS
Muzikinių garsų ilgis žymimas skirtingo diametro apskritimais ir
Alternatyvaus
adaptuoto minėtų apskritimų jungimu. Muzikinių garsų paaukštinimas (die-
muzikinio zas) žymimas kryžmai perbrauktu apskritimu. Dėl apskritimų spal-
rašto
pradžiamokslis vos ir dydžio susitariama.

20
VI BŪDAS 2. SPALVŲ
MUZIKOS
Muzikinius garsus žyminčiuose spalvotuose simboliuose įrašomos METODIKA
raidės, nurodančios tuos garsus. Naudojamos tradicinio muzikinio
rašto raidės: C, D, E, F, G, A, B. Tai labai praverčia tuo atveju, kai
mokinys dėl raidos sutrikimo sunkiai skiria spalvas.

C D E F G A B
CIS ES FIS GIS BES

C D E F G A B C

VII BŪDAS
Muzikiniai garsai žymimi spalvotais simboliais, kaip buvo minėta
anksčiau, o muzikinių garsų – pauzių – žymėjimui naudojami
vertikalūs brūkšniai, dėl kurių spalvos susitariama.

21
 SPALVŲ
MUZIKA
VIII BŪDAS
Muzikinių garsų ilgis žymimas kvadratiniais taškais prie muziki-
Alternatyvaus
adaptuoto nius garsus žyminčių simbolių. Pvz.: nata su vienu kvadratiniu tašku
muzikinio atitinka dvi natas; nata su dviem kvadratiniais taškais atitinka tris na-
rašto
pradžiamokslis tas ir t.t. Naudojama padidinta penklinė, smuiko raktas, alteracijos
ženklai prie rakto (pvz.: diezas, bemolis) ir metro žymėjimas: 2/4,
3/4 ar 4/4. Minėti profesionalaus muzikinio rašto žymėjimo elemen-
tai pratina muzikantus pažinti tradicinį muzikinį raštą. Nežymimos
trumpesnės natos – aštuntinės, šešioliktinės ir t.t., nes muzikantams
jos kol kas yra pernelyg sudėtingos.

3
4
Bo - ru - žė - lė rau - da, bo - ru - žė - lė

rau - da, kas pa - dės pa - kil - ti, kas

pa - dės pa - kil - ti.

22
IX BŪDAS 2. SPALVŲ
MUZIKOS
Muzikinių garsų ilgis žymimas kaip įprastame muzikiniame rašte. METODIKA
Grojant pianinu ar sintezatoriumi kairės rankos partija žymima
spalvotais brūkšniais, kurie parodo ir muzikinio garso ilgį. Dviejų
spalvų brūkšniai žymi muzikinio garso pažeminimą (bemolis) ar
paaukštinimą (diezas).

b4
4

b4
4

23
 SPALVŲ
MUZIKA
X BŪDAS
Įprastinis muzikinis raštas apačioje dubliuojamas spalvotais muzi-
Alternatyvaus
adaptuoto kinių garsų simboliais, kaip buvo minėta anksčiau. Šis būdas – tai
muzikinio dar vienas žingsnelis, vedantis į įprasto ir alternatyvaus muzikinių
rašto
pradžiamokslis raštų suartinimą. Muzikantai pratinami stebėti normalioje penklinėje
tradiciškai išdėstytas natas, o apačioje esantys simboliai atlieka tik
suflerių vaidmenį. Spalvoti simboliai parodo natų aukštį ir kartoja
ritminį piešinį (pvz.: - ketvirtinė nata – , - pusinė nata – ,
- - pusinė nata su tašku – , - sveikoji nata – ,
arba - aštuntinės natos – arba ).

3
4

Su- ka - si po - ros links-mai. Su- ka - si po-ros žva-

liai. Mu-zi - ka skam-ba svai-gi.

Val-so spal - va nuos - ta - bi. Val - sas

nu- tei - kia mus vėl. Val - sas su - ža - vi mus vėl.

3
4

Val - sas skai - dri-na jū - sų, au - dri -na mū-sų šir - dis.

24
XI BŪDAS 2. SPALVŲ
MUZIKOS
Įprastas muzikinis raštas, tik muzikiniai garsai yra ne juodi, o spal- METODIKA
voti. Tai jau beveik tradicinis muzikinis raštas. Muzikantai jau moka
sekti ir pažinti natų ilgį bei aukštį penklinėje, o spalvos palengvina
šį procesą ir neleidžia „pasiklysti”. Tik dėl pusinės natos gali kilti
problemų, nes ji yra tokia pati kaip ir ketvirtinė, bet ją galima pa-
vaizduoti tuščiavidurę su spalvotu kontūru , o ne visą užpildytą
spalva.

4
4

Krin - ta snai - gės pa-ma - žu.

Kaus - to le - du šiau - rys rūs - tus, bet

gam - tą glo - bo - jan - ti žmo - gaus

ran - ka pa - dės su - ras - ti ši - lu -

mą ir ne - pra - žūt.

• Pateikti muzikinių garsų žymėjimo būdai suteikia mokytojui didelių

kūrybinės ir pedagoginės veiklos galimybių. Mokytojas gali ir privalo,
įvertinęs kiekvieno mokinio negalios pobūdį ir lygį bei protines galias,
kurti bei modeliuoti tokį muzikinių garsų žymėjimo variantą, kuris leistų
neįgaliajam muzikuoti, skaityti kūrinėlių muzikinį raštą ir juos atlikti;
• Pateikdami ankstesnius būdus neaptarėme muzikavimo dvigarsiais ir
trigarsiais. Gabesni mokiniai, gerai grojantys melodines partijas, gali

25
 SPALVŲ išmokti groti po dvi (dvigarsiais) ar po tris (trigarsiais) natas. Patogiausia
MUZIKA
Alternatyvaus
groti vienodo išdėstymo intervalais – tercijomis (jei grojama po dvi natas)
adaptuoto ir kvintakordais (jei grojama po tris natas). Dvigarsiai ir trigarsiai žymimi
muzikinio tais pačiais, aukščiau aptartais būdais. Tiesa, jei mokinys sugeba pagroti
rašto
pradžiamokslis kvintakordų apvertimus, tai puiku ir būtina jį to mokyti.
• Tad fantazuokite, kurkite kartu su spalvomis, su mokiniu ir su muzika!

4
4

Grojimo tercijomis pavyzdys

2
4

Grojimo kvintakordais pavyzdys

26
 3 INSTRUMENTŲ
3.
PRITAIKYMAS
IR ĮVAIROVĖ

3. INSTRUMENTAI

Labai svarbu, kad būtų grojama kuo įvairesniais muzikos instrumentais. Be to,
neįgalieji turėtų groti kokybiškais instrumentais, nes gerų instrumentų vibracija tei-
giamai veikia jų sveikatą. Gražūs, įdomūs instrumentai skatina norą muzikuoti.

3.1. Instrumentų pritaikymas

Šiuolaikiški instrumentai – mušamieji, sintezatoriai, gitaros ir t.t. – visada yra
populiarūs. Mušamieji instrumentai labai gelbsti, kai neįgaliesiems reikia emocinės
iškrovos. Vakaruose labai populiarūs mušamųjų instrumentų orkestrai, kurie
verčia neįgalųjį judėti. Juk tai ir muzikos, ir judesio terapija. Orkestrai žygiuoja
per miestą švenčių metu, suteikdami džiaugsmo ir miestelėnams, ir patiems muzi-
kantams. Grojama specialiai sukonstruotais būgnais, kurie diržais tvirtinami prie
kūno. Daug naudojama savos gamybos būgnų, pvz., 50 l plastmasinis geriamo
vandens indas gali tapti kuo puikiausiu būgnu.
Naudojami variniai ir mediniai pučiamieji instrumentai. Variniams (o kar-
tais ir mediniams) pučiamiesiems instrumentams gaminami specialūs muštukai,
kad nereikėtų stipriai tempti lūpų. Pučiamųjų instrumentų terapinis poveikis
neįgaliesiems muzikantams ypač didžiulis, nes nervinė įtampa tiesiog „išmetama“
su išpučiamu oru.
Vieni populiariausių instrumentų – klavišiniai. Juos lengva pažymėti spalvo-
tais lipdukais; jais grojant nesunku koncentruoti dėmesį net ir sunkią negalią
turinčiam muzikantui. Populiariausi klavišiniai instrumentai – pianinas, vargonai,
akordeonas, melodikos. Naudojant pagalbines priemones, klavišiniais instrumen-
tais gali groti net itin sunkią negalią turintys muzikantai. Pvz., vienas ugdymo
centro „Viltis“ mokinys galvos judesiais valdo prie kepurės pritvirtintą rodyklę ir
taip išgauna klaviatūroje pažymėtus garsus.
Šiuolaikiniai sintezatoriai turi įvairiausių techninių galimybių, kurios teikia
muzikavimo džiaugsmą ir silpną orientaciją turinčiam neįgaliajam. Belgijoje teko
matyti, kaip labai sunkios negalios muzikantai groja sintezatoriais, prijungtais prie

27
 SPALVŲ kompiuterio. Dėl specialios kompiuterinės programos, net ir spaudžiant bet ko-
MUZIKA
Alternatyvaus
kius klavišus, skamba nustatytos formos akordai. Tai lavina neįgaliųjų muzikinį,
adaptuoto emocinį ir motorinį vystymąsi bei suteikia prasmingo muzikavimo džiaugsmą.
muzikinio
Neįgalusis gali groti bet kokiais muzikiniais instrumentais, tik reikia kiekvieną
rašto
pradžiamokslis instrumentą papildomai pritaikyti konkrečiam žmogui, atsižvelgiant į jo negalią.
Todėl tenka instrumentus specialiai derinti, kartais išimti stygas, užklijuoti
pučiamųjų instrumentų skylutes ir t.t. Akordeonams ir armonikoms kartais išima-
me bosinius registrus. Gitara groti galima ir kojomis. Vokietijoje profesorius V.
Vagneris naudoja specialų įtaisą, kuris panašus į ladų užspaudėją, tik su trim myg-
tukais. Tai leidžia vienu pirštu pagroti pagrindinius kūrinio akordus (pvz.: C, F,
G). Pritvirtinus įtaisėlį ant kito lado, galima pasirinkti reikiamą tonaciją ir visada
pagroti pagrindines funkcijas (T, S, D).
Muzikos mokytojo užduotis sugalvoti, pritaikyti ir adaptuoti muzikos instru-
mentus, kad neįgalusis kuo greičiau pasiekų teigiamų muzikavimo rezultatų.

3.2. Instrumentų įvairovė

SINTEZATORIAI
Tai vienas patogiausių ir daugiausia galimybių
teikiančių šiuolaikinių muzikos instrumentų. Gro-
jame įvairias partijas – solines, harmonines, bosines.
Klavišus pažymime spalvotais lipdukais. Juos galima
pasigaminti iš įvairių spalvų lipnių juostelių ar po-
pieriaus lapų.

PIANINAS IR FORTEPIJONAS
Šiais instrumentais dažniausiai grojame harmo-
nines partijas. Klavišus pažymime spalvotais lipdu-
kais. Mūsų „Spalvų orkestre“ groja du muzikantai,
kurie prisimena akordus ir gali juos pakartoti reikia-
ma seka bei tinkamu ritmu.

AKORDEONAI
Nenaudojame šių instrumentų bosinio registro,
nes bosinę partiją atlieka sintezatoriai. Akordeonais
atliekame solines, pritariančias, improvizacines par-
tijas. Klavišus pažymime spalvotais lipdukais. Jei
reikia, bosinius mygtukus irgi. Galima groti prieš
veidrodį, tuomet mokiniui lengviau orientuotis. Turi-
me įvairaus dydžio akordeonų. Tai labai patogu, nes
galime parinkti juos pagal mokinių galimybes.

28
ARMONIKOS 3.INSTRUMENTŲ
PRITAIKYMAS
Šie instrumentai naudojami melodinėms parti- IR ĮVAIROVĖ
joms atlikti. Bosinio registro nenaudojame (nebent
išskirtiniais atvejais). Kartais visai išimame bosinius
garsus, kad būtų mažiau pagundų. Skirtingų tonacijų
kūriniuose naudojame atitinkamo derinimo armoni-
kas (A, C, G). Skirtinguose kūrinėliuose pažymime
atraminius garsus spalvotais lipdukais (atraminis gar-
sas – tai garsas, nuo kurio prasideda muzikinis saki-
nys, frazė ar motyvas).

MELODIKOS
Šie pučiamieji – klavišiniai instrumentai patogūs
tuo, kad jais galima groti ne tik kaip pučiamaisiais
instrumentais (laikant rankose), bet ir pasidėjus ant
kelių (su lanksčiu vamzdeliu). Melodikomis atlieka-
me pritariančias ir melodines partijas. Spalvotais lip-
dukais pažymime klavišus.

ARMONIKĖLĖS
Lūpines armonikėles naudojame improvizacinėms
partijoms atlikti. Grojame A, G, C derinimo armonikė-
lėmis. Skirtingas armonikėles pažymime atitinkamo-
mis spalvomis, kad mokinys savarankiškai galėtų sup-
rasti, kokiame kūrinėlyje kokią armonikėlę naudoti.

BLOKFLEITOS
Mes grojame altinėmis ir sopraninėmis blokflei-
tomis. Naudojame keturias skylutes: tris viršutines ir
apatinę. Nenaudojamas skylutes prireikus užklijuoja-
me lipnia juostele. Spalvotais lipdukais pažymime
skylutes.

KONTRABOSAS
GC D G Šį instrumentą naudojame bosinėms partijoms
atlikti. Kontrabosą deriname pagal poreikį. Gali bū-
ti G---C---D---G arba A---D---E---A, arba E---A---D---G
ir t.t. Spalvotus lipdukus klijuojame po stygomis.
Gabesniam mokiniui kartais duodame ir stryką, tada
išgaunamas stipresnis tęsiamas garsas.

29
 SPALVŲ
MUZIKA
LIAUDIŠKOS KANKLĖS
Alternatyvaus Šiuos instrumentus deriname dviem akordais,
adaptuoto pvz.: G---D arba A---E, arba D---A. ir t.t. Jeigu reikia,
muzikinio
rašto išimame vidurinę stygą, kad nesimaišytų akordai. Po
pradžiamokslis stygomis priklijuojame spalvotas juosteles. Panašiai
galima suderinti ir klasikines kankles, kad būtų dar
GHGDDFisDAD daugiau akordų (pvz.: G---C---D).

GITARA
C GC G C E Šį instrumentą suderiname C-dur akordu. Tad
mokiniui tereikia užgauti stygą ir skambės darnus
C-dur akordas. Skirtingus akordus išgauname pirštu
užspaudę atitinkamą ladą, t.y. visas stygas. Jei akor-
das minorinis, neliečiame viršutinės stygos. Užspaudę
ladų užspaudėju (kapodasteriu) atitinkamą ladą, gali-
me priderinti gitarą prie pagrindinės kūrinio tonaci-
jos. Spalvotais lipdukais pažymime ladus. Patogu
naudoti kantri muzikantų mėgstamą „slaidą“ arba
pačiam pasigaminti iš metalo, stiklo.

MUŠAMIEJI INSTRUMENTAI
Šiuos instrumentus naudojame pagal poreikį. Jei
instrumentai skamba per garsiai, uždengiame storo
popieriaus ar medžiagos skiaute arba grojame paga-
liukais, aptrauktais veltiniu. Reikėtų dirbti kūrybiškai
ir įvairiuose kūrinėliuose nuo pat pradžių naudoti
skirtingus mušamuosius. Mokiniai įpranta naudoti
skirtingus mušamuosius instrumentus ir gerai atsi-
mena, kokioje kūrinėlio vietoje kokiais instrumentais
groti. Be to, ir kūrinėlio skambesys būna įvairesnis.

METALOFONAI IR KSILOFONAI
Šių instrumentų plokšteles pažymime spalvo-
tais lipdukais. Paaukštintų ir pažemintų garsų eilę
uždengiame arba paliekame tik reikalingą garsą/- us.
Jei instrumentą galima išrinkti, išimame nereikalingas
dėžutes (garsus).

30
 4. MUZIKAVIMO
ETAPAI

4. MUZIKAVIMO ETAPAI

Neįgaliojo įtraukimas į muzikinę veiklą dažnai būna ilgas procesas. Jame gali-
ma išskirti kelis muzikavimo raidos etapus:
• Vaikas ar jaunuolis (būsimas muzikantas ) stebi, kas vyksta.
• Renkasi muzikos instrumentą, nori išbandyti visus (būna, kad pasirenka
iš karto ir nori groti tuo ir tik tuo instrumentu!).
• Nevalingai bando instrumento galimybes (taip norėdamas įrodyti savo
svarbą).
• Mokosi atlikti muzikines užduotis (nors dar sunkiai išlaiko dėmesį ir truk-
do kitiems muzikuojantiesiems).
• Reikalauja išskirtinio vadovo ar draugų dėmesio (pradeda pykti ar
klausinėti).
• Palaipsniui išmokęs muzikinį tekstą pradeda muzikuoti ir tampa tikru
kolektyvo nariu.
• Įgyja naujos patirties pirmųjų koncertų metu. Dažnai patiria scenos jaudu-
lį, tada pabrėžtinai stengiasi būti matomas arba bijo eiti į sceną.
Įveikęs muzikavimo raidos etapus, muzikantas mokosi:
• atsakyti už savo vietą ir jos parengimą orkestre;
• atskirti ir pasiimti savo instrumentą, natas bei viską padėti atgal.
Tai labai svarbu kelionių metu, nes jei truks atsakomybės, bus daug nuos-
tolių. Šiandien telieka stebėtis „Spalvų orkestro“ muzikantų drausmingumu ir
ištvermingumu!

4.1. Muzikavimas grupėje (kartu)

Kolektyvinis muzikavimas ypač svarbus vyresnio amžiaus vaikams ir jau-
nuoliams. Šiame amžiaus tarpsnyje labai rūpi aplinkinių nuomonė (norisi tapti
svarbiu, reikšmingu). Žinome, kad grupėje žmogus efektyviau mokosi (10 proc.
žmonių tai netinka). Tuo mes irgi naudojamės. Naujoką sodiname kartu su muzi-
kavimo patirtį turinčiaisiais, ir jis greičiau perpranta išsirinkto muzikinio instru-

31
 SPALVŲ mento gudrybes, išmoksta sekti grojamo kūrinėlio eigą (atsiprašau, kad kalbu iš
MUZIKA
dešimties metų veiklos perspektyvos, bet tada tikrai nebuvo į ką atsiremti...).
Alternatyvaus
adaptuoto Labai svarbus ir muzikos mokytojo padėjėjo (asistento) vaidmuo. Juk moky-
muzikinio tojas visą dėmesį sutelkia į besimokantįjį, o padėjėjas kuria muzikinį foną: gro-
rašto
pradžiamokslis ja pagrindinę melodiją, leidžia fonogramas ir įrašus, padeda mokiniui laikyti
instrumentą, sekti muzikinį raštą, groti tinkamu ritmu, dainuojant išlaikyti teisingą
kvėpavimo ritmą, grojant laiku pradėti ir užbaigti kūrinį. Be to, jis organizuoja
savo grupelės muzikantų natų, instrumentų parengimą ir t.t. Ypač sunkios ne-
galios muzikantams reikėtų turėti savo asmeninį padėjėją. Tai galėtų būti brolis,
sesuo, draugas ar socialinis darbuotojas, nes specialus muzikinis išsilavinimas
šiuo atveju visiškai nebūtinas.
Repeticijose naujokui visada skiriame daug dėmesio: padedame įvaldyti
instrumentą, parodome, kada reikia pradėti ir baigti groti. Visada prašome gro-
ti tyliau, kad netrukdytų bendram skambesiui. Po kurio laiko, kai muzikantas
įpranta dalyvauti muzikavimo procese, reikalaujame tikslesnio partijų atlikimo.
Tai irgi laipsniškas procesas. Pradžioje naujokas pagroja 1, 2, 3 (ar daugiau) natas.
Tik po kurio laiko, priklausomai nuo negalios pobūdžio ir muzikinių sugebėjimų,
jis išmoksta visą partiją. Dviejų ar net trejų metų prireikia, kol „perkandami“
visi orkestre gojami kūriniai. Pasirodymų metu irgi kyla problemų, kai naujokas
veržiasi į sceną (arba bijo joje pasirodyti). Vadovui tenka gerokai pavargti, kol
atranda naujokui orkestre tinkamiausią vietą, kol įrodo, kad čia ir tik čia jis geriau-
siai atrodo, na ir, žinoma, geriausiai groja. Manome, kad muzikuojančios grupės
subūrimas ne vienerių metų darbas, be to, jis niekada ir nesibaigia.

4.2. Individualaus muzikavimo

mokymosi etapai
Individualaus muzikavimo mokymosi etapai panašūs į muzikavimo mokymosi
raidos etapus. Iš pradžių būsimas muzikantas pripranta prie aplinkos, mokytojo.
Po to užsiėmimų metu susipažįsta su instrumentu ar instrumentais, juos bando,
mokosi perprasti muzikinį raštą, groti ir t.t. Spalvų muzikos rašto dažniausiai
mokome individualių užsiėmimų metu: stebime, ar mokinys supranta spalvų
ženklus, ar sugeba juos rasti ant instrumento, ar gali pagroti pagal spalvotus
ženklus. Jeigu nepavyksta, mokytojui tenka ieškoti mokiniui suprantamo spalvų
muzikos varianto.
Visada pradedame nuo ilgų tęsiamų garsų. Mokytojas būtinai parodo ir prašo
pakartoti. Dažnai reikia lazdele (rodykle) padėti muzikantui surasti spalvotas na-
tas sąsiuvinyje ir ant instrumento. Kartais net tenka padėti pakilnoti pirštus, nes
lėtesnės orientacijos mokiniui vienu metu būna per daug informacijos. Pagal
muzikanto galimybes „žaidžiame“ su 1, 2, 3 ar 4 natomis. Grojame natas skirtin-
gose oktavose, pvz. do do do. Judriems vaikams galioja ta pati taisyklė – būtina
per žaidimą garsais pratinti atlikti ilgus tęsiamus garsus.
Kai mokinys išmoksta savarankiškai pagroti ilgus garsus, pradedame muzi-
kuoti. Jau patiems pirmiesiems išmoktiems garsams mokytojas turi pritarti, kad

32
neįgalusis patirtų muzikavimo džiaugsmą. Kai būsimieji muzikantai palaipsniui 4. MUZIKAVIMO
ETAPAI
išmoksta atlikti įvairius garsus, pradedame mokytis kūrinėlių partijas. Ritminį
piešinį dažniausiai išmokstame iš klausos, nors kartais tenka griebtis įvairiausių
gudrybių – žygiuoti, ploti, liesti muzikanto petį, galvą ir t.t. pagal kūrinėlio ritmą.
Kai kiekvienas muzikantas jau turi pakankamai įgūdžių, bandome muzikuoti
drauge.

4.3. Individualių užsiėmimų tikslai

Norėdami parengti vaiką, jaunuolį, t.y., būsimą muzikantą, groti kolektyve:
• stengiamės sudominti muzikiniu instrumentu, kuris reikalingas orkestrui;
• mokome groti muzikos instrumentu;
• mokome spalvų muzikos rašto;
• mokome konkrečių muzikinių kūrinių partijas;
• mokome groti teisingu ritmu ir tempu, t.y. mokytojas groja, o mokinys
padedamas asistento, stengiasi groti teisingai, kaip reikalauja konkretus
muzikinis kūrinėlis.

Lavindami vaiko, jaunuolio, t.y., būsimo muzikanto muzikinius gabumus:

• pradedame nuo jau vaikui pažįstamų dainelių, melodijų, intonacijų;
• kalbame apie muziką;
• supažindiname su muzikos instrumentais, rodome, duodame pabandyti;
• mokytojas groja kūrinėlį, o mokinys 1, 2, 3 garsais, padedamas mokytojo
padėjėjo, bando pasirinktu instrumentu pritarti;
• klausome muzikinių kūrinių įrašų, fonogramų, bandome pritarti;
• pasakojame apie muzikos raštą, surandame spalvotas natas gaidose;
• mokome jas sekti, rasti atitinkamas spalvotas natas instrumente, groti iš
natų (išmokę bent vieną natą, būtinai muzikuojame, pritariant mokytojui,
įrašui ar fonogramai);
• mokome pagroti instrumentu visą dainelę (stengiamės parinkti proginę);
• laviname ritmą grodami įvairiais muzikiniais instrumentais (pradedame
nuo 2/4 lygaus ritmo, polkos, maršo);
• laviname muzikanto balsą, nekreipdami dėmesio į intonavimo ir balso
galimybes, nes kvėpavimo pratimai daro teigiamą poveikį sveikatai.

Siekdami teigiamo poveikio mokinio emocinei ir fizinei būklei:

• daug dėmesio skiriame judesiui, žodžiui, improvizacijai;
• žaidžiame liaudiškus ratelius, žygiuojame polkos, valso, maršo ritmu;
• mušame rankomis, kojomis paprastus 2/4, 3/4, 4/4 ir sinkopuotus ritmus;
• muzikuojame mušamaisiais ritminiais instrumentais;
• skambant muzikai dainuojame arba deklamuojame tekstus ir stengiamės
atskleisti, išlaisvinti asmenybės emocijas.

33
 SPALVŲ
MUZIKA 4.4. Išvados
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio Kolektyvinis muzikavimas visuomet turi daugiau teigiamos įtakos nei indivi-
rašto dualus. Neįgalieji tuomet labiau džiaugiasi ir stengiasi. Bet laikui bėgant, pradėję
pradžiamokslis
suprasti savo galimybes ir pajutę atsakomybę, jie ima vertinti ir individualius už-
siėmimus. Jeigu muzikinio kolektyvo tikslas – parengti koncertinę programėlę ir
pasirodyti visuomenei, tai muzikinė veikla labai mobilizuoja muzikantus ir suteikia
daug džiaugsmo visiems: muzikantams, mokytojams, tėvams bei klausytojams.

34
 5. „SPALVŲ
ORKESTRO“
MUZIKAVIMO
ETAPAI

5. „SPALVŲ ORKESTRO“
MUZIKAVIMO ETAPAI

5.1. Susipažinimas su instrumentu

ir jo parengimas
Pirmiausia būsimieji muzikantai turi pamatyti ir išbandyti visus turimus muziki-
nius instrumentus. Kai mokinys pasirenka patikusįjį, vyksta išsamus susipažinimas
su juo. Mokytojas parodo, kaip instrumentas skamba, ir atskleidžia jo galimybes.
Pasakojame vaikui, kaip instrumentą saugoti ir prižiūrėti, ko negalima su juo
daryti. Pagal mokytojo parinktą ir pritaikytą spalvų muzikos variantą konkrečiam
mokiniui (atsižvelgiant į jo negalios pobūdį), spalvotais lipdukais pažymime in-
strumento klavišus, stygas, skylutes ir t.t. Kiek įmanoma paaiškiname garso, spal-
vos ir ženklo dydžių reikšmes.
Jei matome, kad mokinio pasirinktas instrumentas tikrai jam „nepaklus“,
neįkyriai stengiamės sudominti jį kitu instrumentu. Tai labai svarbu, kad neįgaliojo
neapimtų nusivylimas.

5.2. Instrumento įvaldymas

Reikia parodyti mokiniui, kaip instrumentas laikomas, kaip teisingai juo groti.
Dažnai tenka padėti susirasti patogią instrumento padėtį, nes tradicinės padėtys
dažnai netinka esant vienai ar kitai negaliai. Jei yra galimybių individualiai
pasimokyti groti – puiku, jei ne, tai darome per bendrus užsiėmimus, nes kolek-
tyviai muzikuojant greičiau išmokstama valdyti instrumentą.

5.3. Pažintis su spalvų muzikos raštu

Labai smulkiai, labai vaizdžiai, kiekvienam suprantamai pagal jo negalios
pobūdį papasakojame ir paaiškiname naudojamų spalvų filosofiją. „Spalvų orkes-

35
 SPALVŲ tre“ naudojame šias spalvas: geltoną, mėlyną, rudą, žalią, raudoną, pilką (baltą)
MUZIKA
Alternatyvaus
ir juodą. Manome, kad tai yra ryškiausios gamtos spalvos ir galbūt todėl moki-
adaptuoto niams labiausiai suprantamos. Gretiname jas su žmonijos vystymosi ir atsiradimo
muzikinio
filosofija:
rašto
pradžiamokslis • geltona – do – saulės šviesa, viso, kas gyva, pradžia;
• mėlyna – re – dominuojanti mūsų planetos spalva,
juk ir gyvybė atsirado iš vandens;
• ruda – mi – žemės spalva;
• žalia – fa – gamtos spalva;
• raudona – sol – gamos vidurys, žmogaus brandos amžius,
prinokusio obuolio spalva;
• balta (pilka) – lia – senatvė, žila išmintis;
• juoda – si – mirtis, naktis, gamos pabaiga;
• geltona – do – ir vėl nauja pradžia.

5.4. Natų sąsiuvinis

Labai svarbus etapas – natų sąsiuvinio parengimas. Jame naudojame konkrečiam
mokiniui suvokiamą natų sistemą. Kad ir mokytojui, ir padėjėjams ir mokiniams
būtų paprasčiau, stengiamės orkestre įdiegti vieningą natų sistemą. Naudojame
gerokai padidintą penklinę ir dideles apvalias natas. Labai svarbu, kad ruda, žalia
ir raudona spalvos būtų labai ryškios, t.y. grynosios, kitaip skirtingai apšviestose
scenose ar klasėse jos gali supanašėti. Kiekvieną lapą su natomis sukišame į įmau-
tes ir susegame į segtuvą – tai ir yra kiekvieno grojančiojo natų sąsiuvinis.

5.5. Spalvotų natų mokymasis

Pradedame nuo spalvotos natos do. Parodome natą do, t.y. jos spalvotą
variantą, natų sąsiuvinyje. Mokinys, jei sugeba, gali pats tą natą nupiešti ir nu-
spalvinti („Spalvų orkestre“, kaip jau minėjome, natą do žymime geltona spalva).
Grojame natą do iš natų. Ieškome šios natos skirtingose oktavose. Grojame natą
do skirtingais ilgiais. Tai kartojame tol, kol mokinys įsisavina natą do (sugeba ją
pažinti ir atrasti natų sąsiuvinyje ir ant instrumento, pagroti). Iš klausos pagrojame
žinomos melodijos ritmą su do nata. Pvz., dainelės „Du gaideliai“ ritmu.

4
4
Du gai-deliai, du gai-deliai bal-tus žir-nius kū - lė. Dvi viš- te- lės

dvi viš- te- lės į ma- lū - ną ve - žė.

36
 Visą mokymosi procesą kartojame su kitomis oktavos natomis: re, mi, fa ir t.t. 5. „SPALVŲ
ORKESTRO“
Kai mokiniai išmoksta išgauti garsus (pvz.: do, fa ir t.t.), pravartu kartu pamuzi- MUZIKAVIMO
kuoti. Kai mokiniai groja išmoktą garsą (pvz., do), mokytojas jiems akomponuoja ETAPAI
garsų junginiais (akordais), kad mokiniai pajustų muzikavimo džiaugsmą ir jiems
nenusibostų mokymosi procesas.

Mokinių tęsiamas garsas

Mokytojo grojami akordai

C Am F Dm G C

Galima muzikuoti, pvz., do natą grojant su pauzėmis.

Mokytojas gali groti žinomą melodiją, o mokiniai – tik vieną natą, pvz., do, tik
tose vietose, kuriose ji tinka kūrinėlio harmonijai (pvz., „Du gaideliai“).

C C F C F C G C

Kai mokinys įvaldo pagrindinius garsus, jis mokomas atlikti kūrinėlį reikiamu
muzikos tempu. Dažnai tai būna Andante (žingsnio), Allegro (bėgte), Largo (tęsia-
mu) tempu atliekamos natos. Standartinės (pradinės) partijos muzikinis raštas
mokymosi eigoje dažnai kinta. Priklausomai nuo negalios sudėtingumo, moki-
niui gali netikti natų slinktys (per dideli šuoliai). Jei per daug natų – mažiname.
Kartais natas surašome be penklinės vienoje linijoje arba naudojame vaizdinę
natų slinktį.

5.6. Papildomos vaizdinės priemonės

Norėdami pagreitinti mokymosi procesą naudojame spalvotas lenteles. Tai iš
kietesnio spalvoto popieriaus padaryti lapai (ne mažesni kaip A4 formato). Nau-
dodamasis šiomis lentelėmis mokytojas gali vienu metu dirbti iš karto su keliais
muzikantais. Pvz., jis parodo atitinkamos spalvos lentelę, o vaikai suranda minėtą
spalvą atitinkantį ženkliuką ant savo instrumentų. Vaikams užtenka tik sekti moky-
tojo rodomas spalvotas lenteles ir pagal jas išgauti reikiamus garsus.

37
 SPALVŲ
MUZIKA 5.7. Muzikavimas unisonu
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio Visas orkestras groja vienodas natas įveikiamu tempu. Paprastai per keletą
rašto repeticijų pavyksta pasiekti unisoninio skambesio. Patariame šį metodą naudoti
pradžiamokslis
pradiniame mokymosi etape, nors jis pasiteisina visada (geriau pagroti mažiau,
bet tiksliau).

5.8. Bosinė partija

Bosinė partija – tai kūrinio pagrindas. Jeigu sugebame pagroti kūrinėlio
melodiją, tai bosinė partija labai pagyvina skambesį.
Pradiniame muzikanto mokymo etape grojame tik ilgus garsus, kurie atitinka
kūrinio harmoniją, pvz.: do, fa, sol, do (C-dur tonacijoje).

Mokytojo grojami akordai

Mokinio grojamos natos

Bosistui, kaip ir kitiems muzikantams, mokytojas ar jo padėjėjai padeda sekti

muzikinį tekstą (rodo lazdelę, rodo spalvotas lenteles, balsiai sako spalvą ir t.t.).
Labai svarbu ugdyti muzikanto gebėjimą jausti muzikinį ritmą (patartina parinkti
tokį bosistą, kuris turėtų įgimtą ritmo pojūtį).
Galimi įvairūs muzikavimo variantai:
• groja vienas mokinys. Kai mokinys pakankamai gabus ir išmokęs dešine
ranka groti melodiją, galima pradėti mokyti kaire ranka pritarti melodijai.
Iš pradžių mokytojas ir mokinys tuo pačiu arba skirtingais instrumentais
groja melodiją įvairiais būdais (mokinys – dešine ranka, mokytojas – kaire;
mokinys – kaire, mokytojas – dešine). Vėliau mokinys lėtu tempu bando
melodiją atlikti abiem rankom. Tai yra tradicinis muzikos mokymo kelias;
• groja du mokiniai. Vienas groja melodiją, o kitas – bosinę partiją;
• groja mokinių grupė. Mokiniai groja įvairias partijas, o vienas jų groja
bosinę partiją.

5.9. Mušamieji instrumentai

Mušamieji instrumentai paįvairina kūrinio skambesį, suteikia žaismingumo.
Mes naudojame įvairiausius mušamuosius instrumentus. Labiausiai neįgalieji
muzikantai mėgsta solinius būgnelius, tamtamus, marakasus, tamburinus, trikam-
pius ir kt.
Dažniausiai mokiniai nori groti pagrindiniu kūrinio ritmu. Todėl prieš mokantis
kūrinėlį reikėtų gerai pagalvoti, kokie mušamieji instrumentai bus naudojami. At-

38
skirose kūrinio dalyse reikėtų keisti mušamuosius instrumentus, kad kūrinys taptų 5. „SPALVŲ
ORKESTRO“
spalvingesnis. Populiariausias yra ketvirtinių natų lygus ritmas (žingsnio tempo), MUZIKAVIMO
juo ir pradedame mokytis muzikavimo (pvz., „Du gaideliai“). ETAPAI

C C F C F C G C

Vėliau mokome aštuntinių natų ritmą (bėgantį) (pvz., „Čiki briki“).

Dar vėliau – šešioliktinių natų ritmą (labai greitą) (pvz., „Kukarača“).

Po to – pusinių natų ritmą (lėtą) (pvz., „Ave Marija“ įžanga).

Įvaldę lygų ritmą, mokomės sinkopuotąjį. Sinkopuotas ritmas naudojamas tik

tais atvejais, jeigu jis kūrinėlyje yra pakankamai ryškus, ir mokiniai jį išmoksta iš
klausos (pvz., „Tango“).

4
4 Melodija

Mušamojo instrumento pratija

39
 SPALVŲ
MUZIKA 5.10. Teksto mokymasis
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio Jei pasirenkame dainą, tai išmokstame jos žodžius ir bandome dainuoti kartu
rašto su muzika. Kyla įvairių sunkumų. Pvz., jeigu mokinys nespėja kūrinėlio tempu
pradžiamokslis
ištarti žodžių, tenka sulėtinti kūrinėlio dainuojamąją dalį. Jeigu mokinys nesugeba
tiksliai atlikti visos dainos (neintonuoja), bandome dainuoti dviese – vienas dai-
nuoja jam patogesnę dalį, kitas atlieka sunkesniąją. Jei mokinys visiškai neinto-
nuoja, bet būtinai nori dainuoti, galima jam pasiūlyti deklamuoti tekstą kūrinėlio
ritmu. Kartais niekas nepadeda, tad tik grojame dainą instrumentais. Mums svar-
biausia – muzikavimo džiaugsmas!

5.11. Improvizaciniai intarpai

Išmokę pagroti parašytas natas, mokiniai mokomi groti improvizacinius in-
tarpus. Improvizavimas padeda laisviau valdyti instrumentą, leidžia atsiskleisti
asmenybės bruožams. Improvizacinių intarpų panaudojimas (kai kūrinėlyje nu-
matomos vietos, kuriose galima groti bet kaip ir bet ką, pvz., klavišinių instrumentų
baltais klavišais) labai tinka muzikantams, turintiems sunkią negalią.
Lūpinėmis armonikėlėmis, mušamaisiais instrumentais galima laisvai improvi-
zuoti. Jei muzikantas nepajėgia taisyklingai ištarti žodžių, gali improvizuoti savaip
tardamas garsus. Tuo atveju kūrinėlyje paliekame intarpą improvizacijai. Kiekvie-
nam muzikantui reikia suteikti galimybę parodyti savo muzikinius gebėjimus!

5.12. Dinaminiai niuansai

Kai mokiniai išmoksta kartu muzikuoti, mokomės dinaminių niuansų – groti
garsiai, tyliai, garsyn, tylyn ir t.t. Dinaminius niuansus pasitelkiame kurdami so-
lines vietas nedrąsiems, „švelniems“ muzikantams. Tokiose vietose orkestras arba
jo dalis negroja, o „nedrąsusis“ muzikantas gali girdėti savo atliekamą partiją ir
pasijusti reikšmingas. Garsias, energingas kūrinėlio vietas skiriame atlikti „akty-
viems“ muzikantams, kurie taip sėkmingai gali „išlieti“ savo energijos perteklių.

5.13. Tembrinis lavinimas

Kartu ieškome įvairesnių instrumentų skambesio galimybių. Aptariame, kurie
tembrai tinka vienam ar kitam kūriniui, o kurie ne. Stengiamės atrasti tokį instru-
mento skambesio registrą, kuriame instrumentas skamba gražiausiai, o muzikan-
tui yra patogu groti. Tembrinio suvokimo lavinimas ugdo muzikinį skonį.

40
5.14. Harmoninės partijos įvedimas 5. „SPALVŲ
ORKESTRO“
MUZIKAVIMO
ETAPAI
Harmoninė partija – tai grojimas akordais. Šis mokymo etapas yra vėlesnis.
Visada tarp muzikantų atsiranda gabesnių, kuriems pagroti keletą natų yra
lengva. Juos išmokome groti akordais, t.y. po tris natas iš karto. Šie muzikan-
tai nesunkiai pagroja 3 pagrindinius kūrinėlio akordus (T-S-D). Pradžioje tokius
nesudėtingus kūrinėlius grojame orkestre. Vėliau muzikantai išsimiklina ir gali
pagroti sudėtingesnes akordų sekas. Nors muzikantai dažnai akordų sekas at-
simena mintinai, mes surašome jas natų sąsiuvinyje. Grojimą akordais galima
panaudoti ir soliniam muzikavimui. Kai mokinys išmoksta melodiją ir sugeba jai
pritarti, mokome kaire ranka groti ne vieną natą (pvz., bosinę partiją), bet visą
akordą (3 natas).
Sintezatoriuose yra funkcija, kai spaudžiant vieną natą skamba visas akordas,
tai irgi galima panaudoti. Harmoninė partija sukuria kūrinio „karkasą“.

41
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

6.. KŪRINĖLIŲ ARANŽUOTĖS

6.1. Kaip supaprastinti muzikinį kūrinėlį?

Parenkant ir pritaikant kūrinius neįgaliesiems, reikėtų atsižvelgti mažiausiai į
tris veiksnius:
• muzikanto/-ų galimybes;
• neįgaliojo muzikinį skonį (t.y. į tai, kokia muzika jam patinka);
• pedagoginius tikslus (tokius kaip ugdymas, švietimas, lavinimas ir t.t.).
Kadangi mūsų orkestre groja neįgalūs muzikantai, mes atlaidžiau žiūrime į tam
tikrus profesionalumo reikalavimus ir „drožiame“ iš peties, pvz.:
• kartais grojame ne visą kūrinį, o tik populiaresnę jo temą;
• atliekame kūrinį mums patogiu tempu ir keičiame jo charakterį;
• supaprastiname originalią harmoniją;
• perkeliame kai kurias natas iš vienos oktavos į kitą, kad būtų patogiau
groti;
• nedainuojame techniškai sudėtingų kūrinių tekstų;
• sukuriame melodijoms savus supaprastintus tekstus;
• atsisakome sudėtingų aranžuočių ir keičiame neįveikiamas kūrinio vie tas
lengvesnėmis (kita vertus, būna ir atvirkščiai – pernelyg lengvas vietas
„sunkiname“ prirašydami daugiau natų gabesniems muzikantams…).
Pasikartosiu sakydamas, kad visada geriau pasiteisina unisonu, o ne sudėtingais
akordais atliekamos pritariamosios partijos, nes pernelyg sudėtingos partijos
neišvengiamai sukelia įtampą ar atsiranda intonacinių netikslumų.
Dėl lėtesnės reakcijos neįgalieji dažnai negali pasigirti geru ritmo pojūčiu.
Jiems sunku tiksliai įstoti ar užbaigti motyvą. Todėl „svinguojantį“ ritmą neretai
diktuoja būtinybė. Bet visus trūkumus atperka neįgaliųjų muzikavimui būdingas
neblėstantis entuziazmas.
Rūpindamiesi šiltu kolektyvo emociniu klimatu į programą įtraukiame
muzikantų mėgstamų kūrinių ar jų ištraukų. Tai skatina atlikėjus pasitempti, groti
dėmesingiau, tiksliau ir nuotaikingiau.

42
 Partitūrose skirtingoms melodinėms partijoms įvardyti naudojame šiuos pa-
vadinimus: melodija; pritariamoji partija; harmoninė partija; bosinė partija; par-
tija individualiam grojimui.
Penklinių pakraščiuose pavaizduoti paveikslėliai yra daugiau simboliniai, nes
partijas galima atlikti ir visai kitais instrumentais.
Galima kūrinėlius transponuoti į patogias tonacijas. Tačiau dažna tonacijų
kaita nepatogi tuo, kad tenka muzikinius instrumentus papildomai perderinti
ir adaptuoti toms tonacijoms. Kadangi nėra alteracinių ženklų, daug grojame
C-dur tonacijoje.
Pastabos partitūrų apačioje rodo, kaip vieną ar kitą kūrinėlį groja „Spalvų
orkestras“. Tačiau galima juos atlikti ir visiškai kitaip... Tai priklauso nuo Jūsų
fantazijos, patirties ir sugebėjimų.

43
 „AKMENĖLIAI“
Moderato M. Novikas

F Dm Gm C F Dm Gm C 3
3
Sintezatoriai
(melodija) b
4
4 4t
Vai daug jū - roj ban - gų, o dan-gu-
gom sak - mę se - ku ko - pų ša-
Akordeonas
Melodika
Ksilofonas ir t.t.
b
4
4 4t
(pritariamoji partija)

Vargonai
(harmoninė partija) b
4
4 4t

Bet koks pasirinktas

instrumentas b
4
4 4t
(bosinė partija)

F Dm Gm C 3 F Dm Gm C 7

b
je daug žy-dru - mos.
ly aš kaip na - muos. Ban-

Vai daug jūroj bangų,

O danguje – daug žydrumos.
Bangom sakmę seku
Kopų šaly – aš kaip namuos.

Vai daug naktį žvaigždžių,

O širdyje – daug vienumos.
Svajom naktį lydžiu,
Kol man liepsnom aušra pamos.
Kūrinėlio tema atliekama keletą kartų: pirmą ir ketvirtą kartą groja
tik orkestras, o antrą ir trečią – dainuoja solistas/-ai.
Partijų pavyzdžiuose pateikti du bosinės partijos variantai.

45
 „DUOK JĖGŲ“
Spiričiuelsas
Įžanga

Sintezatoriai 4
(melodija) 4
Duok jė-gų man vi-sam gy-ve-ni-mui duok jė - gų man

Gitara 4
Sintezatoriai 4
(harmoninė partija)

Kontrabosas 4
Bosinė gitara 4
(bosinė partija)

Melodika 4
Akordeonas 4
(pritariamoji partija) ( )

Metalofonas 4
Ksilofonas 4
(pritariamoji partija)

Lūpinė armonikėlė 4
(pritariamoji partija) 4

vi-sam gy-ve-ni-mui duok jė - gų man vi-sam gy-ve-ni-mui o duok man jė - gų

( ) ( ) ( )

46
Duok jėgų man visam gyvenimui, } 3 kartus
O duok man jėgų.

Mes laimingi visą gyvenimą, } 3kartus

O mes laimingi.

Rock my soul of the Bosom of Abraom, } 3 kartus

O rock my soul.

Dainelės tekstas dainuojamas grojant greitu tempu.

Temą kartojant greitu tempu melodika ir akardeonas groja tik

skliausteliuose ( ) esančias natas.

Visas kūrinėlis atliekamas keletą kartų, pirmą ir paskutinį kartą

lėtu tempu.

47
 „ŠVILPAVIMAI““
Airių liaudies daina

„C“ derinimo
lūpinė armonikėlė
Sintezatoriai
(melodija)
Lia lia lia... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ... ...

Melodika
Ksilofonas
(pritariamoji partija)

Akardeonas
(pritariamoji partija)

Gitara
Sintezatoriai
(harmoninė partija)

Kontrabosas
Bosinė gitara
Elektriniai vargonai
(bosinė partija)

Lia lia lia... Dul-dul dul-dul dū-de-lė gra-ži mer-ge-lė

Lia lia lia lia lia lia lia

Lia lia lia lia lia 4 kartus

Lia lia lia lia lia lia lia

Lia lia lia lia lia
2 kartus
Dul dul dul dul dūdelė
Graži mergelė.

48
 „BORUŽĖLĖ“
G. Karaliūnaitė

Sintezatoriai
4
(melodija)
4
Bo-ru - žė-lė sep-tyn - taš - kė, lia-lia-lia - lia. Pa-na - ši į ma - žą braš-kę, lia-lia-lia lia.

Akardeonas 4
Melodika 4
Metalofonas
(pritariamoji partija)
Gitara 4
Sintezatoriai 4
(harmoninė partija)

Kontrabosas 4
Bosinė gitara 4
Sintezatoriai
(bosinė partija)

Lia-lia - lia - lia lia-lia-lia lia - lia Lia-lia lia - lia - lia - a

Boružėlė septintaškė, lia lia lia lia.

Panaši į mažą braškę, lia lia lia lia.
Lia lia lia ...
Lia lia lia ...

Boružėlė lipa delnu, lia lia lia lia.

Jai atrodo lipa kalnu, lia lia lia lia.
Lia lia lia ...
Lia lia lia ...

Boružėlė valgo blyną, lia lia lia lia.

Jai atrodo cepeliną, lia lia lia lia.
Lia lia lia ...
Lia lia lia ...

49
 „KUKARAČA“
Meksikiečių liaudies daina
A
Sintezatoriai 2
(melodija) 4

Melodika 2
Akordeonas 4
(pritariamoji partija)

Gitara 2
Sintezatoriai 4
(harmoninė partija)

Metalofonas 2
Ksilofonas 4
(pritariamoji partija)

Bet koks pasirinktas 2

instrumentas 4
(bosinė partija)

2
4

2
4

2
4

2
4

2
4

Ritminis pritarimas pagal muzikantų galimybes:

galima groti ketvirtinėmis, aštuntinėmis arba šešioliktinėmis nato-
mis, įvairiais mušamaisiais instrumentais.
Kūrinio pradžioje pučiamas švilpukas.
Siūlomose A ir B kūrinėlio dalyse naudojami skirtingi mušamieji.

50
B

1. 2. Pabaiga
3

B dalyje galima šūkauti, pvz.: - tr..., - br..., - rrr..., ir sinkopuotai

stuksenti lazdelėmis (sukurti chaoso įvaizdį, primenantį
šurmulingą, džiugią, karnavalinę miesto šventę...).

51
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

7. KŪRINĖLIŲ PARTIJOS

7.1. Pagaliau spalvotos natos...

Nuo čia ir rekomenduotume pradėti. Atsiprašome, kad to neparašėme įžangoje.
Pabandykite, o paskui skaitykite (nors galima ir atvirkščiai). Juk muzika – garsų
menas, o ne koks „poezijos pavasaris“ (atsiprašome poetų). Gal Jūs grosite visai
kitaip ir sukursite savo sistemą, ko Jums ir linkime. Bet prieš Jums pradedant dar
norėtume „palaiminti“ ir pasakyti, kad adaptuojant muzikinį raštą neįgaliesiems
rekomenduotume:
• padidintą penklinę, nes ji yra aiškesnė;
• metro žymėjimą penklinės pradžioje;
• taktų ir kartojimo ženklų žymėjimą;
• skirtingų kūrinėlių dalių žymėjimą raidėmis A ir B;
• apytikslį ritminio piešinio žymėjimą, nes paprastai mokiniai ritmą išmoksta
iš klausos. Tad ir Jūs turite visišką laisvę: galite ritmą žymėti tiksliai arba
visai jo nežymėti. Kaip elgtis, Jums „pasufleruos“ patys mokiniai;
• bosinių ir ritminių partijų ritminio piešinio žymėjimą natomis (pvz., ket-
virtinės natos) arba, atsižvelgiant į muzikanto suvokimo lygį ir siekiant ge-
resnės dėmesio koncentracijos, – simboliais virš natų (pvz., );
• skirtingų tonacijų kūriniams naudoti atitinkamai suderintas lūpines armo-
nikėles (C, D, G, A);
• naudoti šiuos sutartinius ženklus:
– pūsti orą (skambės tonikos ir subdominantės akordų garsai);
– traukti orą (skambės dominantės ir dominantseptakordo garsai);
– groti tremolo su dviem metalofono ar ksilofono lazdelėmis.

52
 M. Novikas
AK M E Ė I I
N L A
Pritariamoji partija

b4
4

Bosinė partija

b4
4

53
 Palengvinta bosinė partija

b4
4

Harmoninė partija

b4
4

Partija individualiam grojimui dviem rankom

b4
4

55
Daug �
gom �
 DU K Ė Ų
O J G
„Spiričiuelsas“

Pritariamoji partija
Įžanga
= +

4
4 ( )
( ) ( )
( )
Kartojant greitu tempu grojamos natos skliausteliuse.

Pritariamoji partija
Įžanga

4
4

57
 Ritminė partija
Įžanga

4
4

Bosinė partija
Įžanga

4
4

„C“ derinimo Pritariamoji partija

lūpinė armonikėlė
Įžanga

4
4

59
 Partija individualiam grojimui 2 rankom
Įžanga

4
4

Duok jė - gų man vi - sam gy - ve - ni - mui

Duok jė - gų man vi - sam gy - ve - ni - mui Duok jė - gų man vi - sam gy - ve - ni - mui

61
o duok man jė - gų
 ŠV MAI
I L P AV I
Airių liaudies daina

Pritariamoji partija

4
4

Pritariamoji partija

4
4

63
 Bosinė partija

4
4

Harmoninė partija

4
4

„C“ derinimo Pritariamoji partija

lūpinė armonikėlė

4
4

65
 Partija individualiam grojimui 2 rankom pianinu, sintezatoriumi, akordeonu

4
4

Lia lia lia lia ... ... ... ... ... ... ... ... ...

... ... lia lia lia lia ... ... ... ... ... ... ... ... ...

67
Dul dul dul dul dū - de - lė gra - ži mer - ge - lė
 G. Karaliūnaitė
B O R UŽĖ Ė
L

Pritariamoji partija 9.
= +
4
4

Pritariamoji partija

4
4

69
 Bosinė partija 9.
= +
4
4

Partija individualiam grojimui 2 rankom

4
4

Bo - ru - žė - lė sep - tyn - taš - kė lia - lia - lia - lia pa - na - ši į ma - žą braš-

71
kę lia - lia - lş
 Harmoninė partija

4
4

C G C Am Dm G C Am Dm G C Am Dm G C

73
 KUKAR AČ
A
Meksikiečių liaudies daina

A
Pritariamoji partija

2
4
Pabaiga

3
B

75
 A
Pritariamoji partija

2
4

Pabaiga

77
 A
Bosinė partija

2
4

B
1. Pabaiga

79
 A
Ritminė partija

4
2

B
1. Pabaiga
3

81
 8. SPALVŲ
MUZIKA IR
TERAPIJA

8. SPALVŲ
Ų MUZIKA IR TERAPI
TERAPIJA
JA

Šis skirsnis skirtas tiems skaitytojams, kuriems įdomus terapinis spalvų muzi-
kos kelias. Kadangi muzikos ir jos paveikio negalima nei pasverti, nei išmatuoti,
šiame skirsnyje pateikiamos idėjos dar nėra oficialaus mokslo pripažįstamos.
Muzikos terapijos specialistai Lietuvoje irgi dar nerengiami. Gydomasis muzi-
kos poveikis – tai veikiau tikėjimo dalykas. Ar prieš šimtą metų tikėjome, kad
žmogus vaikščios Mėnulyje? Į Dievą irgi galima tikėti arba ne. Aš tikiu. Tikiu, kad
muzikos įtaka žmogaus organizmui bus oficialiai pripažinta, o muzikos terapijos
specialybė įteisinta. Mokslininkų galvose šiandien sukasi fantastiškiausios idėjos,
kurios ateityje gali pakeisti visų mūsų gyvenimą.
Jau minėjome, kad bet koks muzikavimas turi terapinį poveikį, kuris pasireiškia
tarsi savaime, be didesnio išankstinio planavimo. Jei spalvų muziką norėtume
naudoti specialiai terapiniams tikslams, tektų gilintis į kiekvieno paslaugų varto-
tojo negalios pobūdį ir tikslingai veikti pažeistas organizmo sistemas.
Šiame skirsnyje pateiksime tik keletą plikų įžvalgų, liudijančių spalvų muzikos
poveikį žmogaus organizmui, o tikslesnių duomenų ir išvadų Jums teks ieškoti
patiems.

Leonardas da Vinčis piešinyje „Žmogaus kanonas“ pavaizdavo mūsų trimačio

pasaulio proporcijų ryšį su žmogaus kūno proporcijomis (1pieš.).

1 pieš.

83
 SPALVŲ Amerikiečių fizikos mokslų daktaras ir mistikas Drunvalas Melchisedekas
MUZIKA
Alternatyvaus
perėmė ir išplėtojo Leonardo da Vinčio mintį. Jis sujungė piešinį „Žmogaus
adaptuoto kanonas“ su matematiko Platono geometrine figūra tetraedru ir pavadino naująjį
muzikinio
piešinį „Žvaigždžių tetraedras“ (2 a ir 2 b pieš.).
rašto
pradžiamokslis
NASA laboratorijose elektroniniu molekuliniu skaitytuvu buvo užfiksuoti
švytėjimai „Žvaigždžių tetraedro“ trikampių viršūnėse, kurie patvirtino žmogaus
energetinės sistemos „Žvaigždžių tetraedras“ pagrįstumą ir skatino mokslininką
tęsti ieškojimus. Taip gimė kita idėja – sujungti žmogaus kūno energetines siste-
mas su vibracinių dėsnių mokslu, kitaip sakant, su garsu ir spalva.

Muzikinė gama (3 pieš.) buvo sugretinta su „Žvaigždžių tetradru“ ir gauta nau-

ja schema (4 pieš.).

8 Do - C

7 Si -H
6 La - A

5 Sol - G
4 Fa - F
3 Mi - E
2 Re - D
1 Do - C

2 a pieš. 2 b pieš. 3 pieš.

do
8
Vyriškasis tetraedras

re fa
2 4

si
3 mi
7

sol lia
5 6

Moteriškasis tetraedras
do
1
4 pieš.

84
 8. SPALVŲ
D. Melchisedekas atkreipė dėmesį į pustonių padėtį gamoje tarp 3-4 ir 7-8 MUZIKA IR
TERAPIJA
gamos garsų ir įrodė, kad energija „Žvaigždžių tetraedre“ teka iš apačios į viršų.
Kylančios energijos dažnių augimą galima lyginti su aukštėjančiais gamos garsų
tonais. O pustoniai gamoje atitinka energijos perėjimą „Žvaigždžių tetraedre“ iš
vieno tetraedro (moteriškojo) į kitą (vyriškąjį) ir atvirkščiai. Mokslininkas mano,
kad „Žvaigždžių tetraedras“ yra vienas visatos kūrybos elementų. Taigi bet koks
garsas, spalva ar žodis, tai yra vibracija, daro įtaką visai kūrinijai. Energetiniai
centrai, išdėstyti „Žvaigždžių tetraedro“ viršūnėse, fokusuojami į vertikaliai iš-
dėstytus žmogaus kūno energetinius centrus (5 pieš.). O sugretinus žmogaus
kūno energetinių centrų (čakrų) schemą su muzikinę gama, buvo gauta dar viena
nauja schema (6 pieš.).
8 Dieviškumo centras

7 Viršugalvio centras Dieviškumo centras 8 Do - C

1 2
/
6 Viršugalvio centras 7 Si -H
Kaktos centras
Kaktos centras 6 La - A
5 Gerklės centras
Gerklės centras 5 Sol - G

Širdies centras 4 Fa - F
4 Širdies centras 1 2
/
Saulės rezginio centras 3 Mi - E

3 Saulės rezginio centras

Sakralinis centras 2 Re - D
Bazinis centras 1 Do - C
2 Sakralinis centras

1 Bazinis centras 6 pieš.

5 pieš.

Amerikiečių psichoterapeutė ir mokslininkė Barbara Ann Brennan sujungė

žmogaus energetinio kūno centrus su spalvomis (7 pieš.) ir pateikė spalvų
vibracinių dažnių lentelę (8 pieš.).

Žydra ― 250 - 275 Hz;

1200 Hz;
Žalia ― 250 - 475 Hz;
Geltona ― 500 - 700 Hz;
Oranžinė ― 950 - 1050 Hz;
Raudona ― 1000 - 1200 Hz;
Violetinė ― 300 - 400 Hz;
600 - 800 Hz;
1000 - 2000 Hz;
Balta ― 1100 - 2000 Hz

7 pieš. 8 pieš.

85
 SPALVŲ Minėta mokslininkė Barbara Ann Brennan nurodė, koks energetinis centras
MUZIKA
Alternatyvaus
(čakra) valdo kokį žmogaus organą.
adaptuoto
muzikinio
rašto Pagrindiniai energetiniai centrai ir jų valdomos kūno dalys
pradžiamokslis
Čakra Spalva Endokrininė Valdoma kūno zona
liauka
7 ― Viršugalvio Violetiškai balta Konkorėžinė Viršutinės smegenys,
dešinioji akis.
6 ― Galvos Indigo Hipofizė Apatinės smegenys,
kairioji akis, ausys, nosis,
nervų sistema.
5 ― Gerklės Žydra Skydliaukė Bronchai ir kalbos
padargai, plaučiai,
virškinamasis traktas.
4 ― Širdies Žalia Lytinės liaukos Širdis, kraujas, klajoklis
nervas, apytakos sistema.
3 ― Saulės rezginio Geltona Kasa Skrandis, kepenys, tulžis,
nervų sistema.
2 ― Sakralinė Oranžinė Lytinės liaukos Lytinė sistema.
1 ― Atraminė Raudona Antinksčiai Stuburas, inkstai.

JAV mokslininkas Jonathanas Goldmanas, vadovaujantis Gydymo garsu

specialistų asociacijai, daug metų studijavo vokalinio meno apraiškas Tibeto
vienuolynuose, domėjosi tuvių ir čiukčių obertoninio dainavimo tradicijomis,
Australijos, Afrikos ir Amerikos čiabuvių bei Grigališkojo giedojimo palikimu.
Apibendrinęs minėtų tyrinėjimų rezultatus, J. Goldmanas padarė prielaidą, kad
galima gydyti garsu, ir įkūrė gydymo garsu centrus daugelyje pasaulio šalių. Be
to, šis mokslininkas sudarė muzikinės gamos garsų vibracinių dažnių lentelę.

Gamos garsai pirmoje oktavoje virpa tokiu dažniu:

Do – 256 Hz, Re – 293 Hz, Mi – 330 Hz, Fa – 349 Hz,
Sol – 392 Hz, Lia – 410 Hz, Si – 494 Hz, Do – 512 Hz.

Netradicinės medicinos specialistė, Kinijos ir Tibeto natūrfilosofijos bei sveika-

tinimo sistemų žinovė Ema Gonikman sudarė spalvų, skaičių ir raidžių atitikmenų
lentelę. Lentelė parodo, kad galime pasirinkti terapinį metodą. Pvz., jei norime
veikti energetinį centrą, vibruojantį 1000-2000 Hz dažniu – raudonai (atraminę
čakrą, valdančią stuburą ir inkstus), galime rašyti skaičių kombinacijas 1.1.1.1
arba žiūrėti į raudoną spalvą, arba tęsti raides „a, i, s, j“, arba raidžių junginius
„ai, aisi, jai, jis“ ir t.t.

86
 8. SPALVŲ
Pagrindinių spektro spalvų, skaičių ir raidžių koreliatai MUZIKA IR
TERAPIJA

Spalva Skaičius Raidės

Raudona 1 A I S J
Oranžinė 2 B J T Y
Geltona 3 K U V
Žalia 4 G L F E
Mėlyna 5 D M H
Melsva (indigo) 6 E N C
Violetinė 7 O Č
Rausva 8 Ž P Š
Auksinė 9 Z R

Iš pateiktų pavyzdžių reikėtų suprasti, kad norint gydyti pažeistą žmogaus or-
ganizmo sistemą, reikia atstatyti normalų minėtos sistemos vibracinį dažnį. Tai
galima daryti daug kartų kartojant atitinkamą garsą, rodant atitinkamą spalvą
ar tariant reikiamą žodį. Iš šiame skirsnyje pateiktų ir savo pačių atrastų žinių
galėtumėte susikurti puikią sistemą, kuri per spalvas, muziką ir žodį kryptingai
veiktų žmogaus kūną bei sielą.

Kaip teigia Ema Gonikman: „Garsas turi nepaprastą galią (...); urologijos kliniko-
se garsas naudojamas šalinant akmenis iš inkstų (...); garsas veikia trimis lygiais–
daro įtaką žmogaus kūnui, sielai ir dvasiai. Mūsų epochoje negalima pagydyti
kūno, neišvalius sielos ir dvasios, nes daugelio ligų priežastys yra asmenybės
moralinės deformacijos, pažeidžiančios Pasaulio būties įstatymus (...). Linkime
visiems, einantiems kentėjimo, kūrybos, Šviesos keliu, pasveikti ir surasti savo
kelią (ir savo metodą – R.B.). Sėkmės ir laimės. Amen.“

Rekomenduojama literatūra:
1. Drunvalo Melchizedek „The Ancient Secret of the Flower of Life“ („Sofija“ 2001)
2. Barbara Ann Brennan „Šviesos rankos“ („Spindulys“ 2001)
3. Jonathan Goldman „Gydomieji garsai“ („Fajisarus“ 2004)
4. Ema Gonikman „Gydomieji Dao garsai“ („Asveja“ 2001)
5. Don Campbell „Mozarto muzikos poveikis“ („Vilties oazė“ 2005)
6. Don Campbell „Mozarto muzikos poveikis vaikams“ (Kalendorius 2005)

87
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

9. EPILOGAS

Baigdamas pasinaudosiu vizualinės įtaigos metodu (tera-

pija) ir pasakysiu:

Mylimas mokiny, TU GALI GROTI!

Mielas mokytojau, TU GALI PADĖTI!

88
 Neužmirškime „Trijų M” taisyklės! 2. SPALVŲ
MUZIKOS
METODIKA

AS

MO
J
TO

KIN
KY

YS
MO
M M
MES

Neužmirškime „Trijų P” taisyklės!

PATIKĖJAU
P P
PA

U
ČIA
ĖM
IA

MA
U

P
PA

Mielieji, MES GALIME DŽIAUGTIS MUZIKA!

M
P P

M M
P

Todėl sakau – TIKĖKITE! MES VISKĄ GALIME!

89
 SANTRAUKA 2. SPALVŲ
MUZIKOS
METODIKA
Šiame leidinyje pristatoma unikali Spalvų muzikos metodika, prieš dešimtmetį
pasiekusi Lietuvą iš Danijos. Pagrindinė jos idėja – muzikinių garsų aukščio
žymėjimas skirtingomis spalvomis.
Plačiai žinomam neįgaliųjų muzikiniam kolektyvui „Spalvų orkestras“ ši meto-
dika atvėrė duris į muziką ir... pasaulį.
Tad suprantamas jo įkūrėjo ir vadovo Romualdo Brūzgos troškimas dalytis pa-
tirtimi bei skatinti kitus neformalaus ugdymo specialistus drauge su ugdytiniais
ieškoti SAVOJO KELIO MUZIKOS PASAULYJE.

SUMMARY
This edition presents an unique method of Colour Music that was developed in
Denmark. Ten years ago this method was introduced in Lithuania. The main idea
of this method is based on musical notation in colours. For the famous Lithua-
nian musical collective of disabled children and young adults Spalvų orkestras
(the Colours Orchestra) this method opened the door to Music as well as to the
World. Therefore it is understandable the desire of this orchestra’s founder and
conductor R. Brūzga to share his experience with other special education special-
ists and to encourage them for searching of THEIR OWN MUSICAL WAY.

РЕЗЮМЕ
В настоящем издании представлена уникальная методика Музыки
красок, которая пришла в Литву из Дании десять лет назад. Основная ее
идея – обозначение высоты музыкальных звуков различными красками.
Эта методика открыла двери в музыку и в ... мир широко известному
музыкальному коллективу людей с недугом Spalvų orkestras («Оркестр
красок»).
Поэтому понятно стремление создателя и руководителя этого коллекти-
ва делиться опытом и поощрять других специалистов неформального
воспитания и их воспитанников к поискам СВОЕГО ПУТИ В МИРЕ
МУЗЫКИ.

91
 1. ĮVADAS

UŽRAŠAMS

93
 SPALVŲ
MUZIKA
Alternatyvaus
adaptuoto
muzikinio
rašto
pradžiamokslis

UŽRAŠAMS

94
 Leidinyje panaudotos
Druskininkų dienos užimtumo centro,
Vilniaus vaikų ugdymo centro „Viltis”
ir muzikinio kolektyvo „Spalvų orkestras”
archyvų nuotraukos

Romualdas Brūzga

SPALVŲ MUZIKA
Alternatyvaus adaptuoto muzikinio rašto pradžiamokslis

Atsakinga už parengimą spaudai – Janina Butkuvienė

Redagavo, korektūrą skaitė – Jūratė Žeimantienė

ISBN 9955-421-06-1

Tiražas 500 egz.

Išleido Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“
Spaudai parengė UAB „Progretus“
Vilnius, 2005
 ROMUALDAS BRŪZGA
(g. 1959 m.)

1982 m. Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetuose

įgijo muzikos mokytojo-choro dirigento diplomą.

1993 m. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre įkūrė neįgalių vaikų

liaudiškos muzikos ansamblį „Pliauškutis“, o 1996 m. – neįgalių
vaikų ir jaunuolių kolektyvą „Spalvų muzikos orkestras“. 1998
m. R. Brūzgos pastangomis buvo suburtas „Nacionalinis spalvų
muzikos orkestras“, kuriame groja neįgalieji iš septynių Lietuvos
miestų, o po metų – tarptautinis neįgaliųjų orkestras „FECO“
(angl. First European Colour Orchestra), suvedęs draugėn
neįgalius muzikantus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos,
Belgijos ir Olandijos.

2004 m. R. Brūzgai buvo suteikta mokytojo-metodininko

kvalifikacija. 2005 m. R. Brūzgos vadovaujama „Spalvų muzi-
kos orkestro“ grupė laimėjo nacionalinį atrankos konkursą ir
sėkmingai atstovavo Lietuvai Europos dainų festivalyje sutriku-
sio intelekto žmonėms Grace (Austrija).

2006 m. sausio mėn. 10 d. R. Brūzga buvo apdovanotas ordino

„UŽ NUOPELNUS LIETUVAI“ medaliu.

R. Brūzga yra aktyvus „Lietuvos ugdomosios muzikos terapi-

jos“ asociacijos narys ir muzikos terapijos idėjų propaguoto-
jas, už savo aktyvią veiklą ne kartą pelnęs valstybės institucijų
apdovanojimų.