Bruce Lee

Sudarė John Little

Iš anglų kalbos vertė

ANDRIUS PUKSAS
 DEDIKACIJA
Visiems vyrams ir moterims, neatsižvelgiant į jų kultū-
rą ir kilmę, sutinkantiems su Briuso Li idėja, kad „po dan-
gumi gyvena tik viena šeima“, ir nebijantiems keisti kitaip
manančiųjų nuomonės. Tik jūsų drąsa ir „drakono mintys“
sukurs mums šviesią ateitį.
 PRISIMINIMAI APIE BRIUSĄ LI
„Pirmiausia, jis buvo mokytojas. Jis mokė filosofijos,
stengėsi skleisti žinias ir išmintį... Briuso Li gyvenimas – pa-
vyzdys, kaip reikia gyventi sąžiningai ir atvirai bei laikytis
to, kas, manai, yra teisinga. Nesvarbu, ką veikiate, sąžiningai
atsiduokite savo veiklai. Be jokios abejonės, jis mane pavei-
kė“, – Karimas Abdulas Džabaras (Kareem Abdul-Jabbar).

„Visada atrodė, kad Briuso filosofija grįžta prie dzenbu-

dizmo, kurio kanonai teigia pačią paprasčiausią tiesą. Briu-
so mokymas buvo mokslas be pamokų – jis nebuvo mo-
kytojas tiesiogine to žodžio prasme, tačiau buvo geriausias
mano pažintas mokytojas“, – Stirlingas Silifantas (Stirling
Silliphant).

„Į kiekvieną užduotą klausimą jis be apmąstymų turėjo

atsakymą. Briusas trumpais atsakymais apibrėždavo esmę.
Jei matydavo, kad turite kažkokių problemų, jis visada ži-
8 Bruce Lee

nodavo ką pasakyti. Atrodė, kad visada buvo pasiruošęs

išvaryti jūsų „baimes“. Jei jūs kažko bijote, Briusas tą pa-
stebėtų ir tada patartų: „Nustokit bijoti, geriau pažvelkit
į tai kitaip“. Jis keisdavo jūsų požiūrį. Briusas buvo viskam
parengęs apibūdinimus“, – Briuso Li mokinys Bobas Bre-
meris (Bob Bremer).

„Manau, kad Briusas buvo nuostabus, puikus kasdienio

gyvenimo filosofas. Jis stengėsi pažinti save ir ragino žmo-
nes tą daryti. Minties aiškumą formavo gilindamasis į save.
Mes ilgai diskutuodavome apie tai. Nesvarbu, ką veiki gy-
venime, jei nepažįsti savęs, niekada nesugebėsi nieko įver-
tinti. Manau, kad gero dabarties žmogaus požymis – savęs
pažinimas“, – Styvas Makvinas (Steve McQeen).

„Valandą mankštindavomės, vėliau valandą kalbėdavo-

mės. Jam vienas judesys buvo tiek pat svarbus kaip visas gy-
venimas, o gyvenimo esmė tilpo viename judesyje. Iš visų,
kuriuos pažįstu, jis vienintelis pasiekė tokių aukštumų“, –
Džeimsas Koburnas ( James Coburn).
 PRATARMĖ
BRIUSO LI FILOSOFIJA
Briusas Li įkvėpė daugumą žmonių. Filmų gerbėjai ste-
bėjosi jo puikia fizine forma, besimokantieji kovos menų
buvo priblokšti gilaus kovos menų supratimo, kiti atrado
filosofijos vadovą, kuris mokė gyventi atskleisdamas dva-
sinius ir fizinius kovos menų aspektus ir integruoti juos į
kasdienį gyvenimą.
Filosofijos studijos jam tapo išsamaus pasaulio mąstytojų
darbų tyrinėjimo pagrindu. Jis neprisiskirdavo kokiai nors
konkrečiai kultūros ar filosofinės minties tradicijai. Siekda-
mas atrasti dvasiniam augimui galinčius padėti principus,
surinko ir ištyrinėjo tūkstančius knygų apie visas filosofijos
rūšis – Vakarų, Rytų, antikos, moderniąją.
Nuolat studijuodamas Briusas sukūrė asmeninę filosofi-
ją, kurios pagrindą sudaro dvasios išsilaisvinimas per dides-
nį savęs pažinimą. Norint atsikratyti išankstinio nusiteiki-
mo, standartinių tvirtinimų, sąlygotumų, reikia suprasti,
kas yra tiesa ir kas yra realybė. Kovos menai leido Briusui Li
10 Bruce Lee

atskleisti savo sugebėjimus ir pasidalyti žiniomis su kitais.

Kaip kovos menų mokytojas, jis turėjo nepaprastą talentą.
Briusas Li dažnai kartodavo: „Tikrasis mokytojas niekad
nepasako, kas yra tiesa, jis tik nukreipia, nurodo kelią link
tiesos, kurią kiekvienas studentas turi surasti pats. Geras
mokytojas – tik katalizatorius“. Savo naujiems studentams
jis mėgdavo pasakoti istoriją apie „tuščią kavos puodelį“.

Mokytas žmogus aplankė dzenbudizmo mokytoją ir

pasiteiravo apie dzenbudizmą. Kol mokytojas kalbėjo, mo-
kytas asmuo dažnai įsiterpdavo, kad galėtų pareikšti savo
nuomonę vienu ar kitu klausimu.
Pagaliau dzenbudizmo mokytojas nutilo ir pradėjo pilti
svečiui arbatą. Jis pripildė pilną puodelį ir pylė, kol vanduo
pradėjo lietis per kraštus.
„Gana, puodelis pilnas, daugiau nebėra vietos“, – per-
spėjo mokytas žmogus.
„Jūs kaip ir šis puodelis esate kupinas įvairiausių nuo-
monių. Kol neištuštinsite savojo puodelio, negalėsite para-
gauti arbatos iš manojo“, – paaiškino mokytojas.

Briusas Li nesilaikydavo konkrečios kovos menų ar filo-

sofijos krypties, jis skatindavo savo mokinius nepriimti jokio
mokymo aklai. Jo pagrindinis tikslas buvo ugdyti supratin-
gumą ir gebėjimą kritiškai mąstyti. Abejonių, ginčių ir prak-
tinių užsiėmimų metu atsiskleidžia ne tik stipriosios ir silp-
 Stulbinančios mintys 11

nosios asmenybės pusės, bet ir atsiveria pagrindinės tiesos,

nurodančios kelius kūno, proto ir dvasios harmonijos link.
Briuso mokymas skirtingai veikdavo žmones. Jo paska-
tinti kovos menų atstovai pradėdavo abejoti klasikinėmis
sistemomis, nustodavo aklai vadovautis filosofiniais moky-
mais. Jis įkvėpdavo tuos, kurie asmeniškai mokėsi su Briusu
arba pažinojo jį iš knygų, kad išdrįstų sulaužyti nustatytus
galimybių rėmus. Jis mokė taip koordinuoti mintis ir kūną,
kad pasitikėjimas įveiktų baimę.
Briuso gyvenimas jo mokymo sekėjams buvo pavyzdys.
„Aplinkybės? – tą žodį jis ištardavo šypsodamasis. – Aš
pats sukuriu aplinkybes!“ Norėdamas pasiekti užsibrėžtų
tikslų, Briusas nepaisydavo nemalonumų. Kritiniu atveju
pati kliūtis jam tapdavo tikslo siekimo priemone. Pavyz-
džiui, kai dėl stuburo traumos jam šešis mėnesius nebuvo
leidžiama keltis iš lovos, jis pasinaudojo šia galimybe ir savo
treniruočių metodus bei filosofines mintis išdėstė keliuose
tomuose.
Briusas Li gimė turėdamas tikslą ir jo siekė kur kas stip-
riau nei pats įsivaizdavo. Briuso Li dvasia įkvepia jaunuolius
rūpintis savo kūnu ir dvasia, atskleisti geruosius bruožus.
Dauguma jo gerbėjų tvirtino: „Briusas Li pakeitė mano gy-
venimą“.

Linda Li Kadvel (Linda Lee Cadwell)

 ĮVADAS
KNYGA LAISVIEMS DVASIA
 Saviaktualizacija – svarbus dalykas. No-
riu įrodyti žmonėms, kad visų žmogaus su-
gebėjimų ir potencijų realizacija yra svarbi
ne vien dėl įvaizdžio. Tikiuosi, kad sąži-
ninga saviraiška taps vidiniu pažinimu.
Briusas Li

Briusas Li pakeitė kovos menus, Azijos ir Amerikos kiną,

galybės mokinių ir jo talento gerbėjų pasaulį. Tačiau šis po-
veikis nėra laikinas – Briusas Li iki šiol įkvepia ir jaudina
skirtingus visuomenės sluoksnius. Susidomėjimas jo asme-
nybe nuolat auga, dauguma jį laiko šiuolaikiniu filosofu ir
net pranašu, nes jo žodžiai padeda atrasti nūdienos proble-
mų sprendimus. Jis laikomas disciplinos, jėgos ir išminties
pavyzdžiu. Li filosofija formuoja tobulesnio pasaulio vaiz-
dą – pasaulio be kančios, prietarų, korupcijos, neišmany-
mo. Li žodžiais, „meilės, taikos ir brolybės“ pasaulį.
Briusui Li filosofija buvo ne mokslinė disciplina, o kiek-
vieno žmogaus vartai į nuostabius dvasios nuotykius, kurie
sulaužo žmogaus galimybių ribas ir naikina abejonių ar ne-
16 Bruce Lee

saugumo šešėlius. Briusas Li tvirtino, kad būtina pasirinkti

savo tiesos kelią, jis skatino tuos, kurie palaikydavo jo po-
žiūrį. Li buvo asmeninių teisių ir asmeninės saviraiškos,
kuri pabrėžia individo suverenumą, čempionas. Jis taip pat
kalbėjo apie rimtesnius tikslus, apie visų žmonių vienybę
ir dirbtinių barjerų link brolybės – tautybės, etniškumo,
skirstymo į klases, kurie trukdo gyventi nepriklausomų ir
vienas kitam lygių žmonių pasaulyje – pašalinimą.
Briusas Li atmetė aklą paklusimą išorinei valdžiai. Jis
įtikinėjo žmones, kad šie vertintų savo gyvenimą kaip di-
džiausią vertybę, jis garbino „gyvenimo menininkus“, puo-
selėjančius savo įsitikinimus ir besipriešinančius tradicijoms
bei visuomenės nuomonei. Li teigė, kad „mes dažniau tiki-
me tuo, ką siekiame pamėgdžioti, nei tuo, kas yra iš tikrųjų“.
Todėl skatindavo ieškoti atsakymų į sudėtingiausius klausi-
mus savyje. Dauguma žmonių nežino, kuo galima pasitikėti,
jie nepasikliauja savo impulsais ir bijo ateities nežinomybės.
Nesirūpinama dvasia, sustingo protas – leidžiama kitiems
„imti viršų“ ir spręsti iškilusias „tikrąsias“ problemas.
Knyga „Stulbinančios mintys“ skirta laisvos valios žmo-
nėms, kurie patys kuria savo gyvenimą ir nesivadovauja
peršamais požiūriais ar patarimais. Knygą sudaro aštuoni
skyriai, 72 temos ir 825 aforizmai. „Stulbinančios min-
tys“ – visiems, kurie ieškojo tikrojo kelio, bet dar nesurado
jo tarp banalybių ar dogmų. „Stulbinančių minčių“ auto-
rius ne tik siūlo daugybę parengtų atsakymų, bet ir nuro-
do priemones, leidžiančias žengti savo keliu. Jei kenčiate,
 Stulbinančios mintys 17

patiriate dvasinių problemų, nerimaujate ar jaudinatės, jo

žodžiuose surasite įžvalgų, kurios jus sustiprins ir nuramins
jūsų sudirgusią sielą.
Ar galiu drąsiai teigti tokius dalykus? Žinoma, nes Briu-
so Li žodžiai padėjo man ir tūkstančiams žmonių iš skir-
tingų visuomenės sluoksnių ir įvairių pasaulio kampelių.
Visi tvirtina tą patį, jie parašė ir išsiuntė elektroniniu paštu
Briuso Li švietimo organizacijai. Todėl nesunku pastebė-
ti Briuso Li poveikį kitų žmonių mąstymui, nes jis nebijo
sakyti to, apie ką kiti leidžia sau tik pagalvoti. Juo atviru-
mas nuginkluoja mūsų nerimą ir baimę. Li sugeba vienam
sakiniui suteikti tiek išminties, kad kitiems prireiktų ištiso
skyriaus. Kiekvienas jo aforizmas yra kaip kalno viršūnė,
leidžianti iš aukštai nužvelgti atsiveriančias gyvenimo tie-
sas ir paslaptis. Ironiška, kad jo gilios mintys yra gyvenimo,
kuris tetruko 32 metus, vaisius.
Reikia paminėti, kad įprotis užrašinėti ant popieriaus (o
vėliau į garsajuostę) aforizmus gimė dar Li jaunystėje, kai
gyveno Honkonge. Į šią knygą buvo įtrauktos tos mintys,
kuriomis Briusas Li dalijosi su žurnalistais, draugais ir ko-
legomis pokalbių, interviu ir susirašinėjimo metu. Kai ku-
riuos aforizmus Li galbūt užrašydavo tam, kad vėliau juos
galėtų pritaikyti, o kai kuriuos skubėdavo pasižymėti, kol
nepamiršo. Kartais jis net užsirašydavo skaitomos knygos
paraštėse. „Stulbinančių minčių“ atsiradimo priežastimi
tapo nuodugni tam tikro rašytojo ar filosofo idėjų analizė.
18 Bruce Lee

Asmeninėje Li bibliotekoje buvo sukaupti daugelio didžių-

jų filosofų, atstovavusių skirtingoms kultūroms, darbai. Briu-
sas Li sėmėsi iš knygų gyvenimo patirties, mokėsi vertinti ten-
kančius džiaugsmus ir kančias. Skirtingų autorių darbai padėjo
pažinti įvairias filosofines teorijas ir suformuoti savo požiūrį, o
ne vien daryti išvadas, kad gyvenimas yra netobulas. Be to, Li
tikėjo, kad kategoriškos išvados užgožia vėją minties burėms.
Mėgstamiausia Briuso Li švietimo ir literatūros forma –
aforizmas, šią poetinę priemonę jis pasitelkė ir šiam veika-
lui. Knygą galima skaityti kaip Bartleto (Bartlett) Familiar
Quotations, tačiau iš Briuso Li jūs pasisemsite idėjų, o ne vien
versite puslapius. Rašydamas Li visada kreipdavosi į asmenį.
Pirmiausia jis visada išreikšdavo savo požiūrį į gyvenimą, bet
nenorėjo, kad jo teiginiai būtų laikomi dogma. Li suprato,
kad filosofija turi vadovautis principu „mažiau yra daugiau“, ir
dėl šios priežasties jo knygos, ypač aforizmai, rafinuotai išky-
la virš sunkiasvorės tradicinės filosofijos ir tampa šviežio oro
gurkšniu tiems, kurie priprato ryti dideles dozes metafizikos
ir epistemologijos vaistų. Aforizmo tikslas – skatinti nuošir-
dų norą „panaudoti ginklą“ prieš intelektualinę abstrakciją,
nors ji gali būti pagrįsta. Vienas Li aforizmas skelbia:

„Žmogus užbaigiamas veiksmu, o ne mintimi, nesvarbu,

kokia kilni ji būtų.“

Briusas Li aforizmo pradžioje iškeldavo įprastą ir svarbų

gyvenimo klausimą, o vėliau paneigdavo visuotinai priimtą
 Stulbinančios mintys 19

požiūrį. Li teiginių rezultatas – skaitytojui pačiam reikia

gilintis į problemą ir ieškoti savo individualaus atsakymo.
Jis visada reikalavo (tą patvirtindavo ne tik per pamokas,
bet ir savo veikaluose), kad mokiniai ne paprasčiausiai su-
tiktų ar prieštarautų jo teiginiams, o patys tobulėtų.
Li nuolat abejojo savimi ir nustatyta tiesa, o visuomenės
nusistovėjusiame požiūryje dažnai atrado prieštarų. Abejo-
jimas leidžia įvertinti tikrąją padėtį. Li manė, kad tik „lygi-
nant išaiškėja naujų dalykų“. Jis buvo tvirtai įsitikinęs, jei
žinotų atsakymus ir jais pasidalytų su mumis, šie nebūtų
naudingi. Kitais žodžiais, jo teiginių prigimtis – abejoti jų
teisingumu. Anot Li, joks atsakymas negali būti vertingas,
kol jo nesuformuluos pats nepriklausomai mąstantis as-
muo. Todėl Briuso Li filosofijos knygos verčia savarankiš-
kai mąstyti, pasinerti į filosofijos sugestijas.
Paieškų ir tyrimų procesai yra svarbūs, tačiau jie turi
remtis supratimu, – juk mūsų pažiūromis reikia nuolat
abejoti, – kad mūsų išvados neturi jokio specialaus ar pri-
vilegijuoto statuso. Jie – tik tolesnių tyrimų etapai, kuriuos
turime atlikti visą gyvenimą. Suprasdamas, kad jo požiūris
į šiuos dalykus lengvai gali virsti dogmomis, Li pasirinko
Sokrato metodą ir skatino studentus (o dabar ir skaityto-
jus) iš vidaus pažvelgti į jaudinančią egzistencijos proble-
mą. Li manė, kad jei egzistuoja „kelias“, jis greičiausiai pri-
klauso kažkam kitam, todėl veda tolyn nuo tiesos, kuri yra
kiekvieno viduje. Todėl Li pabrėžia, kad svarbu, jog laisva
dvasia nebūtų suklaidinta jokios knygos, taip pat ir šios, kad