Algis NOREIKA, Vidmantas BIŽOKAS, Valdas VAITKUS

SIUVAMOJI MEDŽIAGA IR
SIUVIMO TECHNIKA
VETERINARINĖJE CHIRURGIJOJE

LSMU Leidybos namai

 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Veterinarijos akademija

Algis NOREIKA, Vidmantas BIŽOKAS, Valdas VAITKUS

SIUVAMOJI MEDŽIAGA IR
SIUVIMO TECHNIKA
VETERINARINĖJE CHIRURGIJOJE
Mokomoji knyga

LSMU Leidybos namai

Kaunas, 2019
Aprobavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto taryba ir
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Leidybos komisija 2018-12-21. Protokolas Nr. 24/2018.

Recenzentai:
Brigita Grigalavičienė, LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinika
Indrė Stasiulevičiūtė-Poškienė, LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinika

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno

Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

© Algis Noreika, 2019

© Vidmantas Bižokas, 2019
© Valdas Vaitkus, 2019
eISBN 978–9955–15–626–0 © LSMU, 2019
 TURINYS

PRATARMĖ ................................................................................................................................................................................... 6
SANTRUMPOS ............................................................................................................................................................................ 7
1. ĮVADAS ..................................................................................................................................................................................... 8
2. SIŪLŲ KLASIFIKACIJA ......................................................................................................................................................... 9
2.1. ABSORBUOJAMIEJI SIŪLAI .......................................................................................................................................10
2.1.1. Organiniai absorbuojamieji siūlai..............................................................................................................10
2.1.1.1. Ketguto siūlai ....................................................................................................................................11
2.1.1.2. Kolagenas ...........................................................................................................................................12
2.1.2. Sintetiniai absorbuojamieji siūlai ..............................................................................................................12
2.1.2.1. Poliglikolio rūgšties siūlai .............................................................................................................12
2.1.2.2. Poliglaktino (Poliglikano) 910 siūlai ..........................................................................................12
2.1.2.3. Laktomer 9–1 siūlai .........................................................................................................................13
2.1.2.4. Poliglikonato siūlai ..........................................................................................................................13
2.1.2.5. Glikomer 631 siūlai ..........................................................................................................................14
2.1.2.6. Poliglekaprono 25 siūlai ................................................................................................................14
2.1.2.7. Poliglitono 6211 siūlai ....................................................................................................................14
2.1.2.8. Polidioksanono siūlai ......................................................................................................................14
2.2. NEABSORBUOJAMIEJI SIŪLAI .................................................................................................................................15
2.2.1. Natūralūs neabsorbuojamieji siūlai ..........................................................................................................15
2.2.1.1. Lininiai siūlai ......................................................................................................................................15
2.2.1.2. Šilkiniai siūlai .....................................................................................................................................15
2.2.1.3. Medvilniniai siūlai ............................................................................................................................16
2.2.2. Sintetiniai neabsorbuojamieji siūlai .........................................................................................................16
2.2.2.1. Siūlai iš poliamidinio pluošto ......................................................................................................16
2.2.2.1.1. Nailoniniai siūlai .............................................................................................................16
2.2.2.1.2. Polimerizuoto kaprolaktamo siūlai .........................................................................17
2.2.2.2. Siūlai iš poliesterinio pluošto .......................................................................................................17
2.2.2.2.1. Poliesteriniai siūlai ........................................................................................................17
2.2.2.2.2. Polibutesterio siūlai ......................................................................................................18
2.2.2.3. Siūlai iš poliolefininio pluošto .....................................................................................................18
2.2.2.3.1. Polipropileniniai siūlai .................................................................................................18
2.2.2.3.2. Polietileniniai siūlai .......................................................................................................18
2.2.2.4. Polivinilideno fluorido siūlai (PVDF) ..........................................................................................18
2.3. METALŲ LYDINIŲ VIELA .............................................................................................................................................19
2.3.1. Tantalo viela.......................................................................................................................................................19
2.3.2. Nerūdijančio plieno viela..............................................................................................................................19
2.3.3. Mišelio kabės (gnybtai) .................................................................................................................................19
3. CHIRURGINIŲ SIŪLŲ ATITIKMENYS .............................................................................................................................21
4. MAZGAI ..................................................................................................................................................................................22
5. SIŪLŲ KOKYBĖS REGLAMENTAVIMAS IR STANDARTIZAVIMAS .......................................................................24
6. SIŪLŲ STERILIZAVIMAS IR PAKAVIMAS .....................................................................................................................27

3
7. PAKUOTĖS ŽYMIŲ REIKŠMĖS.........................................................................................................................................29
8. SIŪLŲ ŽYMĖJIMO SIMBOLIAI ........................................................................................................................................32
9. SIUVAMOSIOS MEDŽIAGOS PARINKIMAS IR KLINIKINIS NAUDOJIMAS ......................................................33
10. ŽINIOS APIE CHIRURGINES ADATAS ........................................................................................................................44
11. ADATLAIKIAI ......................................................................................................................................................................51
12. PINCETAI .............................................................................................................................................................................53
13. SIŪLIŲ RŪŠYS (TIPAI) ......................................................................................................................................................54
14. SIŪLIŲ SIUVIMAS .............................................................................................................................................................56
15. MAZGINĖS SIŪLĖS ...........................................................................................................................................................57
15.1. Mazginė paprastoji siūlė ........................................................................................................................................57
15.2. Kilpinės siūlės .............................................................................................................................................................58
15.2.1. Kilpinė vertikalioji siūlė ..............................................................................................................................58
15.2.2. Kilpinė vertikalioji siūlė su voleliais .......................................................................................................59
15.2.3. Kilpinė horizontalioji siūlė ........................................................................................................................59
15.2.4. Kilpinė horizontalioji siūlė su voleliais ..................................................................................................60
15.2.5. Fascijos siūlė ..................................................................................................................................................61
15.2.6. Fascijos sustiprinta siūlė ............................................................................................................................61
15.2.7. Kryžminė siūlė ...............................................................................................................................................62
15.2.8. Modifikuota kryžminė siūlė .......................................................................................................................62
15.2.9. Vertikaliosios aštuoniukės formos siūlė ...............................................................................................63
15.2.10. „Toli–arti–arti–toli“ siūlė ...........................................................................................................................63
15.2.11. „Arti–toli–toli–arti“ siūlė ..........................................................................................................................64
16. IŠTISINĖS SIŪLĖS ..............................................................................................................................................................65
16.1. Ištisinė paprastoji siūlė ...........................................................................................................................................65
16.2. „Bėganti“ siūlė ............................................................................................................................................................66
16.3. Fordo siūlė...................................................................................................................................................................66
16.4. Ištisinė matracinė horizontalioji siūlė................................................................................................................67
16.5. Ištisinė matracinė vertikalioji siūlė .....................................................................................................................68
16.6. Intraderminė siūlė ....................................................................................................................................................69
17. SIŪLIŲ PARINKIMAS ........................................................................................................................................................70
18. SIŪLŲ IŠĖMIMAS ..............................................................................................................................................................71
19. SIŪLĖS ERTMINIŲ VIDAUS ORGANŲ ŽAIZDOMS SIŪTI ....................................................................................72
19.1. Mazginės siūlės .........................................................................................................................................................72
19.1.1. Mazginė paprastoji siūlė ...........................................................................................................................72
19.1.2. Mazginė Lemberto siūlė ............................................................................................................................73
19.1.3. Mazginė Halstedo siūlė ..............................................................................................................................74
19.1.4. Gambio siūlė ..................................................................................................................................................74
19.2. Ištisinės siūlės.............................................................................................................................................................75
19.2.1. Ištisinė paprastoji siūlė ................................................................................................................................75
19.2.2. Šmideno siūlė .................................................................................................................................................76
19.2.3. Ištisinė Lemberto siūlė ................................................................................................................................77

4
 19.2.4. Kušingo siūlė ..................................................................................................................................................77
19.2.5. Konelio siūlė ...................................................................................................................................................78
19.2.6. Plachotino-Sadovskio siūlė ......................................................................................................................78
19.2.7. Tabokmaišio siūlė .........................................................................................................................................79
20. MECHANINĖ SIŪLĖ ..........................................................................................................................................................80
21. ERTMINIŲ ORGANŲ OPERACINĖS ŽAIZDOS SIUVIMO RŪŠINIAI YPATUMAI ...........................................82
21.1. Stemplė ........................................................................................................................................................................82
21.1.1. Arklio stemplės operacinės žaizdos siuvimas. ...................................................................................82
21.1.2. Atrajotojo stemplės operacinės žaizdos siuvimas. ...........................................................................83
21.1.3. Smulkiojo gyvūno stemplės operacinės žaizdos siuvimas. ..........................................................83
21.2. SKRANDIS ....................................................................................................................................................................84
21.2.1. Atrajotojo didžiojo prieskrandžio operacinės žaizdos siuvimas. ................................................84
21.2.2. Smulkiojo gyvūno skrandžio operacinės žaizdos siuvimas. .........................................................84
21.3. PLONOJI ŽARNA ........................................................................................................................................................85
21.3.1. Arklio plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. ...................................................................85
21.3.2. Atrajotojo plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. ...........................................................86
21.3.3. Kiaulės plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. .................................................................86
21.3.4. Smulkiojo gyvūno plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. ..........................................86
21.4. STOROJI ŽARNA ........................................................................................................................................................87
21.4.1. Arklio storosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. .....................................................................87
21.4.2. Atrajotojo storosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. ............................................................88
21.4.3. Smulkiojo gyvūno storosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas. ............................................88
21.5. GIMDA ..........................................................................................................................................................................88
21.5.1. Atrajotojo patelės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas. ........................88
21.5.2. Kalės, katės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas. ....................................89
21.5.3. Kiaulės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas. .............................................90
21.5.4. Kumelės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas. ..........................................90
21.6. ŠLAPIMO PŪSLĖ ........................................................................................................................................................90
21.6.1. Arklio šlapimo pūslės operacinės žaizdos siuvimas. .......................................................................91
21.6.2. Smulkiojo gyvūno šlapimo pūslės operacinės žaizdos siuvimas. ..............................................91
22. SAUSGYSLIŲ IR RAIŠČIŲ SIŪLĖS ................................................................................................................................93
22.1. Trijų kilpų siūlė ...........................................................................................................................................................93
22.2. Bunelio siūlė ...............................................................................................................................................................93
22.3. „Toli–arti“, „arti–toli“ siūlė .......................................................................................................................................94
22.4. Keslerio siūlė ..............................................................................................................................................................94
23. KRAUJAGYSLIŲ SIŪLĖS..................................................................................................................................................95
24. NERVO SIŪLĖS...................................................................................................................................................................97
25. LITERATŪRA .......................................................................................................................................................................98

5
 PRATARMĖ

Šioje papildytoje mokomojoje knygoje pateikta bendrojo pobūdžio fundamentinė informacija apie
siūlus, naudojamus veterinarinėje chirurgijoje: jų kilmę, savybes, klasifikavimą, standartizavimą, siūlų
sterilizavimą, įpakavimą ir pakuotės kodų reikšmes bei siūlų naudojimo indikacijas skirtingų rūšių
gyvūnų įvairiems audiniams siūti, perskirtiems audiniams suartinti naudojamas chirurgines adatas, jų
trumpas charakteristikas ir panaudojimo sritį, adatlaikius, pincetus, veterinarinėje chirurgijoje naudo-
jamų siūlių bei mazgų rūšis, siuvimo techniką atvėrus konkretų atskirą ertminį organą skirtingos rūšies
naminiam gyvūnui. Tai LSMU VA Veterinarijos fakulteto studijų programos „Veterinarinė medicina“
dviejų dalykų / modulių – „Smulkiųjų gyvūnų chirurgija“ ir „Stambiųjų gyvūnų chirurgija“ nedidelė
paskaitų ir praktikos darbų medžiagos dalis. Atskiruose leidinio skyriuose gausu iliustracijų, padedan-
čių geriau suvokti tekstą. Didelės dalies iliustracijų autorė yra veterinarijos gydytoja dr. Renata Balta-
duonytė. Leidinio autoriai yra dėkingi kolegei, prisidėjusiai rengiant mokomąją knygą.
Norėdami išvengti aprašomų dalykų (siūlų, siūlių mazgų ir kt.) terminų painiavos ir siekdami, kad
būtų lengviau studijuoti užsienio veterinarinę chirurginę literatūrą, tekste šalia lietuviškų terminų pa-
teikti terminai anglų kalba. Autoriai tikisi, kad studentai, išstudijavę leidinyje pateiktą medžiagą, pasi-
rengs geriau atlikti praktikos darbus, lengviau supras ir įsisavins paskaitų metu pateikiamą informaciją.
Šis antrasis leidinys papildytas informacija apie žaizdų siuvimui naudojamus įrankius – adatlaikius
ir pincetus su ribotu iliustracijų kiekiu bei konkretaus ertminio organo (stemplės, skrandžio, prieskran-
džių, plonosios žarnos, storosios žarnos, gimdos ir šlapimo pūslės) atvėrimo indikacija ir kiekvieno jų
operacinės žaizdos klinikinėje praktikoje taikomos siuvimo technikos pirmo pasirinkimo siūlais skir-
tingos rūšies naminiam gyvūnui (arkliui, atrajotojui, kiaulei, smulkiajam gyvūnui – augintiniui).
Šis papildytas leidinys skirtas Veterinarijos fakulteto studijų programos „Veterinarinė medicina“
studentams, bet jame pateikta informacija gali būti naudinga ir veterinarine chirurgine praktika dar
planuojantiems verstis ar ją tik pradėjusiems veterinarijos gydytojams magistrams.
Leidinio autoriai bus dėkingi už pastabas ir pasiūlymus, kuriuos prašo siųsti elektroniniu paštu
algis.noreika@lsmuni.lt
Autoriai

6
 SANTRUMPOS

AWG – angl. American wire gauge – amerikietiškas vielos kalibras (storis);

B. mori – lot. Bombyx Mori – naminis šilkverpis;
EP – angl. European Pharmacopoeia – Europos farmakopėja (netikslus Europos farmakopėjos su-
trumpinimas, žymimas ant siūlų pakuočių, pagamintų ne Europos šalyse);
GGP – geros gamybos praktika;
GLP – angl. good laboratory practice – geros gamybos praktika;
graik. – graikiškai, graikų kalba;
PDS (PDO, PDX) – angl. polydioxanone – polidioksanonas (polidioksanono polimeras);
PGA – angl. polyglycolic acid – poliglikolio rūgštis (poliglikolio rūgšties polimeras);
PGC – angl. Poliglecaprone 25 – Poliglekapronas 25;
PGLA – angl. Polyglactin 910 – Poliglaktinas 910;
Ph. Eur. – angl. European Pharmacopoeia – Europos farmakopėja;
PVDF – angl. polyvinylidene fluoride – polivinilideno fluoridas;
U.S. FDA – angl. United States Food and Drug Administration – JAV Maisto ir vaistų administracija;
USP – angl. United States Pharmacopoeia – Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėja.

7
 1. ĮVADAS

Šiuo metu veterinarinėje chirurgijoje naudojama daug įvairių siūlų. Jais siuvamos žaizdos, perriša-
mos pažeistos kraujagyslės, protezuojami trūkę sąnario raiščiai ir kt. Kai kurios senovėje žaizdoms siūti
naudotos medžiagos (arklių uodegos ašutai, žmonių plaukai, kiaulių šeriai, kanapių pluoštas, įvairūs
plaušai ir kitos medžiagos) seniai nebenaudojamos. O štai kitos, anksčiau žaizdoms siūti naudotos,
medžiagos (šilkas, medvilnė, linai, ketgutas) naudojamos ir šiandien, tačiau daug rečiau, nes populia-
resniais, saugesniais, mažiau komplikacijų keliančiais tapo šiuolaikiniai siūlai – XX amžiaus chemijos
mokslo produktas, šio mokslo sparčios plėtotės rezultatas. 1940 metais chirurgijoje buvo pradėti nau-
doti sintetiniai neabsorbuojamieji siūlai iš įvairių polimerinių pluoštų – poliamido (nailoniniai, poli-
merizuoto kaprolaktamo), poliesterio, poliolefinų (polipropileniniai ir polietileniniai siūlai) ir sinteti-
niai absorbuojamieji siūlai iš sintetinių polimerinių pluoštų – poliglikolio rūgšties, poliglikolio rūgšties
ir pieno rūgšties mišinio – PGLA, polidioksanono ir kt.
Kiekvienas chirurgine praktika užsiimantis veterinarijos gydytojas, atlikdamas operaciją, susidu-
ria su chirurginių siūlų pasirinkimo ir naudojimo konkrečiu atveju dilema. Siūlo ir siūlės parinkimas
kraujagyslei perrišti, audinių žaizdos kraštams suartinti, raiščių protezavimui ar kitam tikslui yra reikš-
minga kiekvienos operacijos dalis. Chirurginiai siūlai yra skirti žaizdos kraštams suartinti, suartintiems
audiniams palaikyti žaizdos gijimo laikotarpiu ir turi sudaryti sąlygas gijimui. Ypač svarbu, kad žaizdos
gijimo laikotarpiu visi naudojami siūlai išliktų stiprūs, kol žaizda sugis. Todėl chirurgijoje naudojamų
siūlų kokybei yra keliama daug reikalavimų, vieni iš jų yra skirti idealiems siūlams, kiti – būtini nau-
dojamiems siūlams. Idealūs siūlai turėtų pasižymėti šiomis savybėmis: būti universalūs (galima būtų
naudoti bet kurioje chirurginėje operacijoje), sterilūs, atsparūs užkratui ir tempimo jėgoms, patogūs
naudoti, patikimai laikytų rišamus mazgus, implantuoti nesukeltų jokios audinio reakcijos, tvirtai ir
saugiai fiksuotų audinius, kol jie visiškai sugis, paskui, be žalos organizmui, būtų absorbuoti arba būti
lengvai ištraukti.
Tenka pripažinti, kad kol kas ideali siuvamoji medžiaga dar nesukurta, todėl šiandien naudojamiems
siūlams keliami šie reikalavimai:
a) neturi sukelti vietinės audinių reakcijos, arba ji turi būti nežymi;
b) negali sudaryti palankių sąlygų daugintis ir augti bakterijoms;
c) nepasižymėti kancerogeninėmis, elektrolitinėmis ir kapiliarumo savybėmis;
d) būti standartizuoto vienodo skersmens ir tvirtumo, būdingo tipui ir dydžiui;
e) nekelti alergijos, būti patogūs siuvant, lengvai slysti per audinius, jų netempti ir nepjauti, gerai
laikyti mazgą (neatsirišti) ir būti neatspurusiais galais;
f) būtų lengvai ir pigiai gaminami ir sterilizuojami, ekonomiški (ūkiniams gyvūnams).

8
 2. SIŪLŲ KLASIFIKACIJA

Chirurgijoje naudojami siūlai yra klasifikuojami pagal keletą požymių, tačiau tradiciškai dažniausiai
skirstomi į dvi pagrindines grupes: absorbuojamuosius siūlus (audiniuose ištirpstančius, išnykstan-
čius) ir neabsorbuojamuosius siūlus (audiniuose neištirpstančius, neišnykstančius). Pagal visame pa-
saulyje pripažintą Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėją (USP), absorbuojamais siūlais laikomi to-
kie siūlai, kurie implantuoti organizme per 60 dienų suyra tiek, kad jų atsparumas tempimui sumažėja
50 proc. ir daugiau, palyginti su pradiniu atsparumu tempimui prieš implantavimą. Tokie yra ketguto,
kolageno, poliglikolio rūgšties (PGA), Poliglaktino 910 (PGLA), Poliglekaprono 25, polidioksanono
(PDS) siūlai.
Neabsorbuojamiesiems siūlams priskiriami tokie siūlai, kurių, implantuotų organizme, per 60 die-
nų irimo, atsparumas tempimui būna didesnis nei 50 proc., palyginti su prieš implantavimą buvusiu
atsparumu tempimui. Šiai grupei priklauso siūlai, pagaminti iš lininio, medvilninio, šilkinio, poliami-
dinio (nailoninio ir kaprolaktaminio), poliesterinio, polibutesterinio, polipropileninio, polietileninio,
polivinilidenfluoridinio pluoštų ir mineralų (metalai ir jų lydiniai). Mineraliniai siūlai išskiriami į ats-
kirą grupę, ją sudaro iš metalų pagaminti siūlai: nerūdijančio plieno viela, tantalo, aliuminio ar įvairių
metalų mišinių siūlai. Pagal USP neabsorbuojamieji siūlai skirstomi į tris klases:
1. I klasė – šilkiniai, vienagysliai, padengti siūlai.
2. II klasė – medvilniniai ir lininiai siūlai.
3. III klasė – metaliniai siūlai (viela).
Dauguma šių, neabsorbuojamųjų, siūlų iš tikrųjų organizme yra absorbuojami. Pavyzdžiui, medvil-
niniai siūlai priskiriami neabsorbuojamiesiems siūlams, implantuoti audiniuose per 6 mėn. praranda
50 proc. pradinio atsparumo tempimui. Šilkas, pagal USP normatyvus, po 1 metų po implantavimo
praranda beveik pusę turėto pradinio atsparumo tempimui, po 2 metų atsparumą tempimui praranda
visiškai, o nailonas per 2 metus praranda 25 proc. pradinio atsparumo tempimui.
Absorbuojamieji ir neabsorbuojamieji siūlai gali būti pagaminti iš natūralių, biologinių (gamtinių)
medžiagų, ir iš sintetinių polimerų. Natūraliems arba gamtiniams siūlams priskiriami ketguto, kolage-
no, medvilniniai, lininiai ir šilkiniai siūlai. Ketguto, kolageno ir šilkiniai siūlai yra gyvūniniai, o lininiai
ir medvilniniai – augaliniai.
Sintetiniams siūlams priskiriami PGA, PGLA, PGC, PDS, poliamidiniai (nailoniniai ir kaprolak-
taminiai), poliesteriniai, polibutesteriniai, polipropileniniai, polietileniniai, ir polivinilidenfluoridiniai
(PVDF) siūlai.
Absorbuojamieji ir neabsorbuojamieji, natūralūs ir sintetiniai siūlai, atsižvelgiant į gamybos pro-
cese jiems suteikiamą fizinę formą (konstrukciją), yra skirstomi į vienagyslius (monofilamentinius)
ir daugiagyslius (polifilamentinius). Vienagysliai pagaminti iš vienos gijos (skaidulos), pvz., ketguto,
polidioksanono (PDS II), poliamidiniai (Nylon), polipropileniniai (Prolen), poliesteriniai (Mersilene),
polibutesterio (Novafil), polivinilideno fluorido (Resopren) siūlai ir nerūdijančio plieno viela (Stainless
steel). Daugiagysliai, sudaryti iš kelių gijų (skaidulų), pvz., medvilniniai, šilkiniai, lininiai, poligliko-
lio rūgšties (Dexon), poliamidiniai (Nurolon), poliesteriniai (Ethibond) ir nerūdijančio plieno vielos
(Steelex) bei kiti siūlai. Daugiagyslių siūlų gijos gali būti supintos, susuktos arba suvytos.
Poliamidiniai, poliesteriniai siūlai ir nerūdijančio plieno viela yra siūlų pavyzdžiai, kurie, atsižvel-
giant į gamybos technologiją, gali būti vienagysliai ir daugiagysliai (pinti, sukti, vyti).
Vienagysliai siūlai yra standūs, todėl juos sunkiau valdyti siuvimo metu (sunkiau manipuliuoti pirš-
tais), jie ne tokie tvirti kaip daugiagysliai, prasčiau laiko mazgą, todėl reikia daugiau mazgo metimų,
eilių, dėl to saugus mazgas užima daug vietos – tai vienagyslių siūlų trūkumai. Nepaisant to, šie siūlai

9
turi daug privalumų: jų paviršius yra lygus, glotnus, todėl siuvant lengviau slysta per audinius, mažiau
juos traumuoja, mažiau dirgina ir sukelia mažesnę susiūtų audinių reakciją, nepasižymi kapiliarumo
(skysčių drenavimo) savybėmis, į jų vidų niekada nepatenka užkratas.
Daugiagysliai siūlai (sukti, vyti ar pinti) yra lankstesni už vienagyslius, jais lengviau siūti, yra tvir-
tesni, geriau laiko mazgą – tai šių siūlų privalumai. Tačiau daugiagysliai siūlai prasčiau slysta audiniais,
juos tempia ir labiau dirgina, todėl sukelia sunkesnę vietinę audinių reakciją ir didesnio rando forma-
vimąsi. Tokios konstrukcijos siūlai pasižymi kapiliarumu, į tarpus tarp atskirų siūlo gijų gali patekti
užkratas (bakterijos) ir toks siūlas gali tapti infekcijos židiniu.
Neigiamoms siūlų savybėms panaikinti ar žymiai sumažinti kai kurie siūlai specialiai apdorojami
(impregnuojami, jų paviršiai padengiami specialiomis dangomis).
Absorbuojamieji ir neabsorbuojamieji, natūralūs ir sintetiniai siūlai, vienagysliai ir daugiagysliai
siūlai gali būti dengti specialia danga arba nedengti, dažyti arba nedažyti.
Siūlai dengiami norint pagerinti siūlų savybes: sumažinti trintį ir audinių tempimą traukiant per au-
dinius ir suteikti slidumo, sumažinti kapiliarumą, prailginti absorbcijos laiką, padidinti mazgo patiki-
mumą ir kitais tikslais. Siūlai dengiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis, bet dangos pasirinkimas
labiausiai priklauso, ar siūlai yra absorbuojamieji ar neabsorbuojamieji. Absorbuojamieji siūlai gali būti
dengti tokiomis dangomis: Poloksomeru 188 ir kalcio stearatu su glikolidlaktido kopolimeru ir kitomis.
Neabsorbuojamieji siūlai gali būti dengti vašku, silikonu, teflonu, polibutilatu, fluorokarbonu, poli-
tetrametileno adipatu ir kitomis dangomis.
Siūlų paviršiaus dengimą ir siūlų dažymą JAV reglamentuoja Maisto ir vaistų administracija (FDA).
Siūlai dažomi siekiant pagerinti siūlo matomumą žaizdoje. Siūlus leidžiama dažyti kampešmedžių
ekstraktu, chromo, kobalto ir aliuminio oksidu, geležies amonio citrato pirogaloliu, D ir C mėliu Nr. 9,
D ir C mėliu Nr. 6, D ir C žaliuoju Nr. 6, D ir C žaliuoju Nr. 5 ir kitais dažais. Siūlų dažymas neturi įtakos
siūlų stiprumui arba jų absorbcinėms savybėms.
Susipažinus su daugybe savybių, kuriomis pasižymi ir pagal kurias klasifikuojami siūlai, matyti, kad
chirurgine praktika besiverčiantis veterinarijos gydytojas privalo būti susipažinęs su medžiagomis, iš
kurių gaminami įvairūs siūlai, jų privalumais ir trūkumais, ir kiekvienu konkrečiu atveju pasirinktų
siūlą, remdamasis mokslinėmis žiniomis, o ne įpročiu ar senu papročiu.

2.1. ABSORBUOJAMIEJI SIŪLAI

Absorbuojamieji siūlai skirstomi į dvi kategorijas: organinius (gyvūninius) ir sintetinius. Organiniai
siūlai (ketguto, kolageno) yra vienagysliai sukti siūlai, o sintetiniai siūlai (PGA, PGC, PGLA, PDS ir
kt.) gali būti pagaminti iš vienos gijos – vienagysliai arba iš kelių gijų – daugiagysliai, jų gijos gali būti
susuktos, suvytos arba supintos. Vienagysliai ir daugiagysliai absorbuojamieji siūlai gali būti dengti
specialiąja danga (kapiliarumo savybei sumažinti, absorbcijai prailginti, slidumui per audinius page-
rinti, mazgo patikimumui padidinti ir t. t.) arba nedengti, dažyti (matomumui žaizdoje pagerinti) arba
nedažyti.

2.1.1. Organiniai absorbuojamieji siūlai

Organiniai absorbuojamieji siūlai organizme ištirpdomi. Kadangi šios rūšies siūlai yra pagaminti iš
tam tikrų gyvūnų audinių, jie turi genetinę informaciją, implantuoti į audinius, juose sukelia uždegimi-
nę reakciją. Jų absorbcija (tirpinimas) vyksta dėl fogocitozės ir proteolizės procesų, todėl aplink siūlą
dėl migracijos susikaupia daug makrofagų, kurie išskiriamais fermentais virškina organinius siūlus. Nu-
statyta, jog organinių siūlų absorbcija yra nuolatinės lizosominių fermentų atakos rezultatas. Ardymo
pradžia siejama su šarminės fosfotazės aktyvumu, vėliau prie šio fermento prisideda aminopeptidazė.

10
Manoma, jog kolagenazė taip pat labai svarbi ardant organinius siūlus. Kuo didesnė individuali vietinė
uždegiminė reakcija – tuo greičiau tirpdomas siūlas, todėl organinių siūlų absorbcijos greitis nėra pati-
kimai prognozuojamas. Organiniams absorbuojamiems siūlams priskiriami ketguto ir kolageno siūlai.
2.1.1.1. Ketguto siūlai (angl. Catgut sutures, Surgical Gut; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Softgut, Progut, Catgut Plain, Catgut Cassettes, Catgut Chrom ir kt.). Senovėje ketguto siūlai buvo ga-
minami iš kačių žarnų, iš čia kilęs ir siūlų pavadinimas (Cat gut – katės žarna), tačiau poreikis siūlams
buvo didelis, todėl buvo ieškoma kitų gavimo šaltinių ir jais tapo avių ir galvijų žarnos. Nors tada
gaminami ketguto siūlai pasižymėjo gera savybe ištirpti, išnykti, tačiau būdami nesterilūs, kaip ir kiti
siūlai, sukeldavo daug komplikacijų. Prie ketguto siūlų savybių gerinimo daug prisidėjo anglų gydytojas
Žozefas Listeris (Joseph Lister) 1860 m. pasiūlęs dezinfekavimo metodą. Jis ketguto siūlus pradėjo mir-
kyti fenolyje ir juos padarė sterilius bent iš išorės. Ž. Listeris, su ketgutu eksperimentavęs daugiau nei
10 metų, surado medžiagas, kurios šiems siūlams suteikė stiprumą, elastingumą ir sterilumą, tačiau
saugi ir patikima ketguto siūlų ruošimo technologija sukurta tik XX a. pradžioje.
Natūralūs absorbuojamieji ketguto siūlai gaminami iš išvalyto ir suminkštinto kolageno, išgauto iš
avių žarnų pogleivio arba galvijų žarnų serozinio sluoksnio. Pagaminti ketguto siūlai yra sterilizuojami
gama spinduliais ir laikomi 85 proc. etanoliu užpildytoje pakuotėje. Ketguto siūlus išėmus iš pakuotės,
jų sterilizuoti pakartotinai negalima.
Ketguto siūlai gaminami dviejų rūšių: paprastojo ketguto (plain gut) ir chromuotojo ketguto (Chrom
gut).
Paprastojo ketguto siūlai absorbuojami labai sparčiai, todėl atsparumą tempimui praranda greitai
tad naudojimas kai kuriose srityse bei kai kuriais atvejais yra ribotas ar kontraindikuotinas.
Chromuotojo ketguto siūlai yra gaminami paprastojo ketguto siūlus apdorojant pagrindinėmis
chromo druskomis. Toks gamybos procesas sutvirtina ryšį tarp molekulių ir suteikia siūlams stiprumo,
sumažina uždegiminę audinio reakciją, lėtina siūlų absorbavimą.
Atsižvelgiant į chromatizavimo laipsnį, ketguto siūlai gaminami keleto tipų:
a) A tipo (paprastasis ketgutas) yra neapdoroti, absorbuojami per 10 parų;
b) B tipo yra negausiai apdoroti chromo druskomis, absorbuojami per 20 parų;
c) C tipo yra vidutiniškai apdoroti chromo druskomis, absorbuojami per 30 parų;
d) D tipo (ypatingai chromuotas ketgutas) yra ilgą laiką laikyti chromo druskose, absorbuojami per
40 parų.
Organizmo reakcija į ketguto siūlus yra labai įvairi. Kadangi ketgutas yra baltymas ir turi antigeni-
nių savybių, todėl siūlai, implantuoti į audinius, sukelia uždegiminę reakciją, darančią įtaką absorbcijos
procesams. Ketguto siūlai absorbuojami dėl fagocitozės ir proteolizės. Dažniausiai audinyje paprastojo
ketguto siūlai stiprumą praranda per 3–7 paras, o kai kuriais atvejais – per 2–5 paras. Į audinį im-
plantuoto paprastojo ketguto siūlus palaipsniui ardo uždegimo ląstelių išskiriamos rūgštinės protea-
zės. Taigi tokio ketguto siūlai gali būti naudojami tais atvejais, kai siūlei atrama reikalinga vienai arba
daugiausia dviem savaitėms. Ketguto siūlai greičiau absorbuojami, kai jie implantuojami intensyvesnės
kraujotakos srityje, arba kai juos pasiekia skrandžio sultys ar kitų organų išskiriami fermentai. Ketguto
siūlais galima siūti užterštas žaizdas, tačiau reikia pastebėti, kad dėl padidėjusio fermentų kiekio ir su-
stiprėjusios jų virškinimo galios siūlų absorbcija vyksta greičiau.
Ketguto siūlais patogu siūti, jie pasižymi tam tikru elastingumu, rišant mazgą siūloma daryti tris
eiles (1 = 1 = 1 arba 2 = 1 = 1). Kerpant siūlės galus, rekomenduojama juos palikti šiek tiek ilgesnius
(iki 0,5 cm) nei kitos medžiagos siūlų – tai apsaugo nuo mazgo atsirišimo. Nepaisant sintetinių siūlų
pasirodymo, ketguto siūlai iki šiol dar yra populiarūs, gaminami nuo USP 6–0 (1 metric) iki USP 3
(7 metric) dydžio.

11
 Europoje ir Japonijoje ketguto siūlų naudojimas maistiniams gyvūnams buvo uždraustas įtarus ga-
limybę su šiais siūlais plisti galvijų spongiforminei encefalopatijai, nepaisant patvirtinimo, kad galvijai,
iš kurių imama medžiaga siūlų gamybai, neserga šia liga.
2.1.1.2. Kolagenas (angl. Collagen; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Softcat plain, Softcat chrom
ir kt.). Kolagenas yra daugiapluoštė siuvamoji medžiaga, šiek tiek gimininga ketgutui. Išgaunamas iš
veršelių lenkiamųjų raumenų sausgyslių (kai kur iš kengūrų Achilo sausgyslių) ir apdorojamas for-
maldehidu ar chromo druskomis arba abiem cheminėmis medžiagomis iš karto. Kolageno siūlai turi
mažiau neskaidulinių baltymų, yra švelnesni ir vienalytiškesni nei ketguto siūlai, pasižymi mažesne at-
spurimo tendencija. Absorbcinės savybės yra panašios į ketguto siūlus. Siūlai iš kolageno yra gaminami
ypač ploni ir dažniausiai naudojami akių chirurgijoje.

2.1.2. Sintetiniai absorbuojamieji siūlai

Sintetiniai tirpūs siūlai pasižymi įvairesnėmis absorbcinėmis savybėmis ir siūlės tvirtumu nei na-
tūralūs organiniai siūlai. Jų absorbcijos procesas paremtas hidrolize, tai reiškia, jog organizmo ląstelės
nebūtinos tokių siūlų absorbavimo procese. Šių siūlų nykimą sukelia audinių fermentai, todėl jis vyksta
tolygiu, prognozuojamu greičiu. Šiai siūlų grupei priklauso nemažai sintetinių polimerinių medžiagų.
2.1.2.1. Poliglikolio rūgšties siūlai (angl. Polyglycolic acid (PGA) sutures; prekiniai šio tipo siūlų
pavadinimai – Dexon, Dexon II, Safil, Visorb Cassettes ir kt.). Tai tirpūs daugiagysliai pinti siūlai iš sin-
tetinio kolageno, padengti N-laurinu ir L-lizinu arba polikaprolaktonu ir kalcio stearatu. Danga siūlams
suteikia lankstumo, sumažina kapiliarumo efektą. Poliglikolio rūgštis yra glicino rūgšties polimeras.
PGA siūlai pradėti naudoti apie 1960 m. PGA siūlai yra nebaltyminiai, todėl neturi antigeninio po-
veikio. Nors implantuoti į audinius sukelia pastarųjų reakciją, tačiau jos pobūdis iš esmės skiriasi nuo
ketguto siūlų sukeliamos reakcijos. Jie apsupami makrofagų, tačiau šių siūlų išnykimas nepriklauso nuo
audiniuose kilusios vietinės ląstelinės reakcijos. PGA siūlai yra hidrolizuojami į natūralius kūno meta-
bolitus, kurie greitai suardomi kitais fermentais. Šarminėje aplinkoje PGA siūlų hidrolizė yra aktyves-
nė. Tyrimais in vitro nustatyta, kad PGA skilimo produktai veikia antibakteriškai. Audiniuose implan-
tuotų PGA siūlų atsparumas tempimui mažėja beveik tiesia linija, nepriklauso nuo audinių reakcijos,
todėl yra prognozuojamas ir tai leidžia įvertinti siūlų tinkamumą kiekvienu konkrečiu atveju. Į audinius
implantuoti nepadengti PGA siūlai per pirmąsias dvi savaites išsaugo 73 proc., po trijų savaičių – apie
33 proc. pradinio atsparumo tempimui. PGA siūlai visiškai išnyksta per 60–90 dienų. Priešingai nei
ketguto siūlai, šie siūlai sudrėkę audiniuose nebrinksta. PGA siūlai yra nestandūs ir lankstūs, pasižymi
maža trintimi, gerai slysta, todėl rišant mazgą reikia tai daryti keletą kartų, kad mazgas neatsirištų. PGA
siūlų manipuliavimo pirštais savybės labai artimos šilkiniams siūlams. Vienas iš šių siūlų trūkumų yra
tas, jog jie audiniuose linkę įsitempti ir gali pjauti minkštuosius audinius, tačiau kai siuvama ištisine
siūle, šis siūlų trūkumas tampa jų privalumu, nes siūlas neišslysta iš siuvamų audinių. PGA siūlais
susiūta siūlė yra tvirtesnė nei susiūta ketgutu, bet ji greičiau praranda tamprumą, dėl to šiais siūlais
netinka siūti ilgai gyjančių audinių: raiščių, sausgyslių, fascijų. Šie audiniai siuvami neabsorbuojamai-
siais sintetiniais siūlais. Vieni iš rinkoje esančių šios rūšies siūlų yra Dexon – sintetiniai vienagysliai ir
daugiagysliai (pinti) siūlai iš poliglikolio rūgšties homopolimerų. Audiniuose inertiški, absorbuojami
hidrolizės būdu. Visiškai absorbuojami per 60–90 dienų. Gerai paremia žaizdą kritiniu jos gijimo pe-
riodu. Dexon siūlai atitinka visus USP ir Ph. Eur. sintetiniams absorbuojamiesiems siūlams keliamus
reikalavimus. Naudojami visur, kur reikalingi greitai absorbuojamieji siūlai, dažniausiai minkštiesiems
audiniams suartinti, kraujagyslėms ligatūruoti, akių chirurgijoje, bet netinkami širdies kraujagyslių
chirurgijoje ir neurochirurgijoje, nes daro įtaką rastis pooperacinėms komplikacijoms.
2.1.2.2. Poliglaktino (Poliglikano) 910 siūlai (angl. Polyglactin 910 (Polyglycan 910) sutures, PGLA);
prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Vicryl, Petcryl 910 ir kt.). Poliglaktinas 910 (PGLA) yra poligli-

12
kolio ir pieno rūgščių polimeras. Tai antrieji, 1974 m. sukurti sintetiniai absorbuojamieji siūlai, yra
populiarūs smulkiųjų ir stambiųjų gyvūnų chirurginėje praktikoje. Poliglaktinas 910 yra sintetinis
polimeras, sudarytas iš glikolido (90 proc.) ir L–laktato 10 proc. kopolimerų. Poliglaktino 910 siūlai
yra daugiagysliai pinti siūlai, gaminami nedengtu ir dengtu paviršiumi. Siūlų dangą sudaro lygios da-
lys kalcio stearato ir laktato bei glikolido kopolimerai. Kalcio stearatas yra kalcio ir stearino rūgšties
druska. Šis dangos mišinys yra tirpus, tinkamai limpa prie siūlų paviršiaus, pasižymi geromis tepimo
savybėmis, sumažina audinių skysčių skverbimąsi į siūlus, lėtina siūlų absorbavimą. PGLA siūlai yra
nebaltyminiai, todėl neturi antigeninio poveikio ir pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir PGA siūlai.
Gyvūno organizme PGLA siūlai yra hidrolizuojami į natūralius kūno metabolitus. Audiniuose implan-
tuotų Poliglaktino 910 siūlų atsparumas tempimui mažėja beveik tiesia linija, nepriklauso nuo audinių
reakcijos, todėl šių siūlų atsparumo tempimui praradimas audiniuose gali būti prognozuojamas. PGLA
siūlai absorbuojami šiek tiek greičiau nei PGA siūlai. Į audinius implantuotų PGLA siūlų atsparumas
tempimui per pirmąsias dvi savaites išsaugo apie 50 proc., po trijų savaičių – apie 20 proc. PGLA siūlai
visiškai absorbuojami per 70 dienų. Šie siūlai pasižymi maža trintimi, jie gerai slysta, todėl rišant mazgą
reikia tai daryti keletą kartų, kad mazgas neatsirištų. PGLA siūlų naudojimo indikacijos ir kontraindi-
kacijos tokios kaip ir PGA siūlų. Rinkoje yra Vicryl – sintetiniai daugiagysliai absorbuojamieji siūlai iš
Poliglaktino (poliglikano) 910. Jų savybės panašios į Dexon siūlus iš poliglikolio rūgšties. Vicryl siūlai
atitinka visus USP ir Ph. Eur. sintetiniams absorbuojamiesiems siūlams keliamus reikalavimus. Naudo-
jami visur, kur reikalingi greitai absorbuojamieji siūlai – dažniausiai minkštųjų audinių suartinimui,
kraujagyslėms ligatūruoti, akių chirurgijoje, bet netinkami širdies kraujagyslių chirurgijoje ar neuro-
chirurgijoje, nes daro įtaką rastis tos pačios rūšies pooperacinėms komplikacijoms šiose chirurgijos
srityse.
2.1.2.3. Laktomer 9–1 siūlai (angl. Lactomer 9–1 sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Polysorb ir kt.). Ši siuvamoji medžiaga yra poliesteris, sukurta sujungiant glikolido ir laktato kopoli-
merus santykiu 9:1. Šios dvi sudedamosios medžiagos pasižymi skirtingomis savybėmis, ypač skiriasi
jų hidrolizės procesas po implantavimo į audinius. Glikolidas siūlams suteikia didelį atsparumą tem-
pimui, bet jis sparčiai hidrolizuojamas. Laktatas yra lėtai hidrolizuojama medžiaga, todėl implantuotas
audiniuose ilgesnį laiką išlaiko atsparumą tempimui. Iš Laktomer 9–1 polimero gaminami daugiagys-
liai pinti siūlai su firminiu ženklu Polysorb. Šių siūlų valdymo pirštais savybės geresnės už PGLA siūlų,
saugesnis, mažiau linkęs atsirišti mazgas. Trinčiai sumažinti, siūlų paviršius padengtas sintetiniu absor-
buojamuoju mišiniu iš kaprolaktono-glikolido kopolimero ir kalcio steraroilo laktilato. Praėjus dviem
savaitėms po implantavimo į audinius, siūlai išsaugo apie 80 proc., o po trijų savaičių – apie 30 proc.
turėto pirminio atsparumo tempimui. Siūlai visiškai absorbuojami per 56–70 parų. Jie suskaidomi į
glikolio ir pieno rūgštis, kurios vėliau absorbuojamos ir metabolizuojamos.
Šie siūlai naudojami kraujagyslėms perrišti, minkštiesiems audiniams siūti, akių chirurgijoje. Netin-
kami neurochirurgijoje, kardiochirurgijoje, taip pat kai žaizdos kraštų suartinimą ir parėmimą reikia
užtikrinti ilgesnį laiką.
2.1.2.4. Poliglikonato siūlai (angl. Polyglyconat sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Maxon ir kt.). Poliglikonatas yra poliglikolio rūgšties kopolimero ir trimetileno karbonato sintezės pro-
duktas. Ši siuvamoji medžiaga priklauso poliglikolio rūgšties grupei. Iš šios medžiagos yra gaminami
sintetiniai absorbuojami vienagysliai siūlai ir tiekiami firminiu, patentuotu pavadinimu Maxon, kurie
atitinka visus USP ir Ph.  Eur. keliamus reikalavimus sintetiniams siūlams. Maxon – sintetiniai lėtai
absorbuojamieji vienagysliai siūlai iš poliglikonato, dažyti žaliai ar nedažyti, apirogeniški, sukelia mini-
malią audinių reakciją, pasireiškiančią laipsnišku siūlų inkapsuliavimu jungiamuoju audiniu. Siūlai ab-
sorbuojami palaipsniui, hidrolizės būdu. Tai patys stipriausi iš absorbuojamųjų siūlų. Po 7 parų išlaiko
80 proc., po 14 parų – 75 proc., po 21 paros – 65 proc., po 28 parų – 50 proc., po 42 parų – 25–30 proc.

13
pradinio atsparumo tempimui. Visiškai absorbuojami per 180–210 parų. Siūlai švelniai slysta per audi-
nius, pirmasis mazgas gerai laiko reikalingą tvirtumą, pasižymi geresnėmis manipuliacinėmis savybė-
mis nei Dexon ir Vicryl siūlai. Skiriamas bet kokiems minkštiesiems audiniams suartinti, kraujagyslėms
ligatūruoti, skrandžio, žarnyno žaizdoms užsiūti, darant cezario pjūvio operacijas ir kitur. Šie siūlai
netinka naudoti akių chirurgijoje, mikrochirurgijoje, neurochirurgijoje.
2.1.2.5. Glikomer 631 siūlai (angl. Glycomer 631 sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Biosyn ir kt.). Glikomer 631 yra sintetinis poliesteris, polimerinė medžiaga, susidedanti iš trijų medžia-
gų mišinio skirtingu santykiu: 60 proc. glikolido, 26 proc. trimetileno karbonato ir 14 proc. dioksano-
no. Tai neseniai sukurti sintetiniai vienagysliai siūlai su panašiomis į poliglikonato siūlus savybėmis.
Šie siūlai yra gerokai stipresni už kitus sintetinius daugiagyslius absorbuojamuosius siūlus ir pasižymi
geresnėmis manipuliavimo savybėmis. Nors iš pradžių jie yra stipresni, bet po implantavimo į audinius,
atsparumą tempimui praranda greičiau. Implantuoti į audinius po dviejų savaičių išlaiko apie 75 proc.,
po trijų savaičių – apie 40  proc. pradinio atsparumo tempimui. Visiška siūlų absorbcija įvyksta per
90–110 parų.
2.1.2.6. Poliglekaprono 25 siūlai (angl. Poliglecaprone 25 sutures (PGC, PGCL); prekiniai šio tipo
siūlų pavadinimai – Monocryl, Petcryl Mono ir kt.). Tai vienagysliai sintetiniai absorbuojamieji siūlai,
sudaryti iš chaotiškai sujungtų kaprolaktano ir glikolido kopolimerų (minkštoji siūlo dalis) ir poligli-
kolido (kietoji dalis). Siūlai pasižymi puikiomis valdymo savybėmis: lankstūs, gerai slysta per audinius,
gerai laiko mazgą. Palyginti su kitais sintetiniais vienagysliais absorbuojamaisiais siūlais, pasižymi di-
desniu atsparumu tempimui implantacijos pradžioje, tačiau santykinai greitu jo praradimu. Implan-
tuotas į audinius po savaitės praranda vidutiniškai 55 proc. pradinio atsparumo tempimui, po dviejų
savaičių – 75 proc., o po trijų savaičių atsparumas tempimui pranyksta 100 proc. Poliglekaprono 25
siūlai audinių visiškai absorbuojami per 90–120 dienų. Naudojant šiuos siūlus, dėl jo pirminio didelio
atsparumo tempimui gali būti pasirenkami plonesni siūlai nei įprasta. PGC siūlai gerai tinka poodi-
nei siūlei, minkštiesiems audiniams suartinti ir kraujagyslėms ligatūruoti. PGC siūlų naudojimas yra
kontraindikuotinas kardiochirurgijoje, neurochirurgijoje, akių chirurgijoje, mikrochirurgijoje taip pat
padidinto tempimo vietose. Kompanija Ethicon sukūrė ir patentavo PGC siūlus ir gamina su Monocryl
prekės ženklu. Tai vienagysliai sintetiniai absorbuojamieji siūlai iš Poliglekaprono 25.
2.1.2.7. Poliglitono 6211 siūlai (angl. Polyglytone 6211 sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadini-
mai – Caprosyn ir kt.) yra viena naujai susintetintų siuvamųjų medžiagų: tai sintetinis poliesteris, suda-
rytas iš 4 cheminių medžiagų: glikolido, kaprolaktano, trimetileno karbonato ir laktato. Iš jo gaminami
sintetiniai vienagysliai greito absorbavimo siūlai. Kuriant šią siuvamąją medžiagą buvo siekta, jog siūlai
visiškai pakeis ketguto siūlus. Poliglitono 6211 siūlai, palyginti su chromuoto ketguto siūlais, pasižy-
mi geresnėmis manipuliacinėmis savybėmis, didesniu atsparumu tempimui, sukelia mažesnę reakci-
ją audiniuose. Šių siūlų didžiausias privalumas – greita absorbcija: implantuoti į audinius Poliglitono
6211 siūlai per 5 paras išsaugo 50–60 proc., po 10 parų – 20–30 proc. pradinio atsparumo tempimui,
o 21 parą atsparumą tempimui praranda visiškai. Šiais siūlais siuvami greitai gyjantys audiniai, nes
siūlai saugią paramą žaizdos kraštams užtikrina 10 parų. Poliglitono 6211 siūlai visiškai hidrolizuojami
ir absorbuojami per 56 paras. Nerekomenduojama siūti stambiųjų gyvūnų šlapimo pūslės ir gimdos
žaizdų.
2.1.2.8. Polidioksanono siūlai (angl. Polydioxanone sutures (PDO, PDS, PDX); prekiniai šio tipo
siūlų pavadinimai – MonoPlus, PDSII, Duracryl ir kt.). Polidioksanonas yra polimerinė poliesterinė
medžiaga, gaunama polimerizuojant paradioksanono monomerus. Polidioksanono masė sulydoma ir
suspaudžiama į įvairaus storio vienagyslį siūlą. Taigi PDS yra absorbuojamieji sintetiniai vienagysliai
siūlai. PDS siūlai pradėti naudoti 1982 m. Šių siūlų savybės labai panašios į kitų sintetinių absorbuoja-
mųjų siūlų: audiniai į PDS siūlus reaguoja panašiai kaip ir į PGA bei PGLA siūlus, į audinius implan-

14
tuotų siūlų irimas pagrįstas hidrolize, kurios greitis yra pastovus ir nuspėjamas. PDS siūlų absorbcija
ir atsparumo praradimas audiniuose yra lėtesni nei PGA ir PGLA siūlų, todėl žaizdos sutvirtinimas
trunka iki 50 parų. Į audinius implantuoti PDS siūlai audiniuose po dviejų savaičių išlaiko 74 proc., po
keturių savaičių – 50 proc., po septynių savaičių – 25 proc., po aštuonių savaičių – 14 proc. pradinio
atsparumo tempimui. PDS siūlai visiškai absorbuojami per 160–180 parų po implantavimo, o skilimo
produktai išskiriami su šlapimu. PDS siūlų vienagyslė struktūra suteikia geras manipuliacines savybes,
gerai laiko mazgą, jie lankstesni nei PGA ar PGLA siūlai ir tvirtesni už nailoninius ir polipropileninius
siūlus. Pasižymi panašiomis savybėmis kaip ir siūlai iš poliglikoltrimetileno karbonato (Maxon). Jų
panašus absorbcijos ir atsparumo tempimui praradimo greitis. PDS siūlai yra idealūs vidinei siūlei tais
atvejais, kai reikalingas ilgesnis žaizdos kraštų sutvirtinimas, ypač tinkami virškinimo kanalo, sąnario
kapsulės, sausgyslės makšties žaizdoms siūti, poodinei siūlei ir kitur. PDS II – tai vienagysliai sinteti-
niai absorbuojamieji siūlai iš polidioksanono. Kompanija Ethicon yra polidioksanono siūlų kūrėjas ir
šios rūšies siūlus gamina su PDS prekės ženklu. Naudojami minkštiesiems audiniams suartinti, akių,
virškinimo kanalo chirurgijoje ir kitais atvejais, kai reikalinga ilgesnė parama žaizdai. PDS Plus – an-
tibakteriniai siūlai, naudojami minkštiesiems audiniams siūti, ypač tinka tais atvejais, kai reikalinga
užtikrinti ilgesnės trukmės paramą žaizdai su absorbuojamaisiais siūlais. Šių siūlų nepatariama naudoti
mikrochirurgijoje ir neurochirurgijoje.

2.2. NEABSORBUOJAMIEJI SIŪLAI

Neabsorbuojamieji siūlai turėtą pradinį atsparumą tempimui 50 proc. ir daugiau išlaiko ilgiau nei
60 parų ir in situ gali išlikti neapibrėžtą laiką, tačiau gali šiek tiek pakisti. Chirurginėje praktikoje nau-
dojami įvairių rūšių neabsorbuojamieji siūlai skirstomi į natūralius ir sintetinius siūlus. Veterinarinėje
klinikinėje praktikoje dažniau naudojami sintetiniai neabsorbuojamieji siūlai dėl mažesnės organizmo
reakcijos į juos ir mažesnės tikimybės kilti pooperacinei komplikacijai siūlės vietoje.

2.2.1. Natūralūs neabsorbuojamieji siūlai

Natūralūs neabsorbuojamieji siūlai gaminami iš gamtoje randamų natūralių pluoštų, pritaikius ati-
tinkamą apdirbimo technologiją. Tai lininiai, šilkiniai ir medvilniniai siūlai, pasižymintys panašiomis
savybėmis.
2.2.1.1. Lininiai siūlai (angl. Linen sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Linatrix ir kt.).
Lininiai siūlai yra natūralūs sukti daugiagysliai dramblio kaulo spalvos siūlai, gaunami iš linų stiebą
dengiančio pluošto gijų, jį apdorojus, o gautą pluoštą susukus į plonus siūlus. Lininių siūlų pagrindas
yra ląsteliena. Kapiliarumo savybei sumažinti lininiai siūlai impregnuojami parafinu. Lininiams siū-
lams būdinga nevienodo dydžio skersmuo, tačiau jie gerai laiko mazgą, implantuoti į audinius sukelia
minimalią reakciją, yra stipresni už medvilninius siūlus. Šie siūlai naudoti senovėje ir buvo vertinami
kaip turintys gydomųjų savybių, kurios tyrimais įrodytos vėliau. Šiandien nors ir gaminami, tačiau
veterinarinėje chirurgijoje jų paklausa nedidelė. Jie dažniau naudojami žmonių chirurgijoje, nes įrody-
tas lino pluošto ląstelės suderinamumas (atitikimas) su žmogaus ląstelėmis (žmogaus organizme lino
pluoštas ištirpsta). Lininiai siūlai naudojami kraujagyslėms ligatūruoti, plastinėje, virškinimo kanalo
chirurgijoje. Lininių siūlų negalima naudoti ilgai gyjančioms žaizdoms siūti.
2.2.1.2. Šilkiniai siūlai (angl. Silk sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Silk, Silkam,
Trusilk, Virgin silk ir kt.). Tiekiami sterilūs neabsorbuojamieji šilkiniai chirurginiai siūlai yra sudaryti iš
natūralaus baltymo, vadinamo fibroinu. Šis baltymas yra naminių šilkverpių (lot. Bombyx mori) liaukų
išskiriamas produktas – vientisa baltyminė gija, gauta išsukus kokoną. Tai tradiciniai daugiagysliai ne-
absorbuojamieji siūlai, atitinkantys visus USP keliamus reikalavimus neabsorbuojamiesiems siūlams.

15
Šilkiniai siūlai gali būti sukti ir pinti, dažyti ar nedažyti, padengti vašku, imersiniu aliejumi arba siliko-
nu. Šilkiniai siūlai buvo populiarūs žmonių chirurgijoje, tačiau veterinarinėje praktikoje jie naudojami
retai. Šilkiniai siūlai yra palyginti pigūs, pasižymi labai geromis manipuliacinėmis savybėmis, juos labai
lengva naudoti, jie gerai laiko mazgą, ir tai yra standartas, kurio siekiama gaminant naujus sintetinius
siūlus. Tačiau šilkiniai siūlai implantavimo vietoje sukelia stipresnę audinių reakciją nei kiti neabsor-
buojamieji siūlai. Pasižymi kapiliarumu, tai reiškia, kad šilkiniais siūlais negalima siūti žaizdų, įtarus
bakterinį užterštumą ar jam esant, kadangi į siūlo vidų patekus bakterijų toks siūlas tampa infekcijos ži-
diniu, gali formuotis fistulės. Šilkiniais siūlais negalima siūti ertminių virškinimo kanalo organų, šlapi-
mo pūslės žaizdų, nes jie daro įtaką fistulių formavimuisi. Šilkiniai siūlai priskiriami neabsorbuojamųjų
siūlų grupei, o implantuoti audiniuose atsparumą tempimui praranda labai lėtai (pastovus atsparumas
išlieka vienus metus) ir galiausiai, po 2 metų, audiniuose siūlai išnyksta. Stambiųjų gyvūnų chirurginėje
praktikoje šie siūlai naudojami odos žaizdoms siūti ir akių chirurgijoje. Anksčiau jie buvo naudojami
arklių sąnario kapsulės žaizdai užsiūti po sąnario atvėrimo (artrotomijos) operacijos, išlieka puikia siu-
vamąja medžiaga kraujagyslių anastomozei (retai taikoma stambiesiems gyvūnams).
2.2.1.3. Medvilniniai siūlai (angl. Cotton sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Cotton ir
kt.). Medvilnė, kaip siuvamoji medžiaga, yra iš medvilnės augalo gijų susukti siūlai, tai natūralūs neab-
sorbuojamieji sukti daugiagysliai siūlai. Medvilninių siūlų pagrindas yra ląsteliena. Medvilniniai siūlai
oficialiai pradėti naudoti prieš Antrąjį pasaulinį karą, nuo 1939 m., nes ėmė trūkti šilkinių siūlų. Siūlams
būdingos geros manipuliacinės savybės, juos galima sterilizuoti autoklave, tačiau ilgesnės trukmės au-
toklavavimas sumažina siūlų tvirtumą. Medvilniniai siūlai gerai laiko mazgą. Tačiau medvilniniai siūlai
turi elektrostatinių savybių, todėl gali kibti prie pirštinių ar chirurginių užtiesalų, pasižymi kapiliaru-
mu, implantuoti į audinius, jie, palyginti su šilkiniais siūlais, sukelia didesnę audinių reakciją. Medvilnė
yra palanki terpė bakterijoms, todėl žaizdą susiuvus medvilniniais siūlais gijimas kartais komplikuojasi
fistulės susidarymu, kuri pranyksta tik pašalinus medvilninį siūlą. Nepaisant trūkumų, medvilniniai
siūlai yra pigūs, todėl dažniausiai naudojami produkcijos gyvūnams siuvant žaizdas tarpvietės srityje,
iškritus gimdai, makščiai arba tiesiajai žarnai ir kai kuriais kitais atvejais.

2.2.2. Sintetiniai neabsorbuojamieji siūlai

Sintetiniai neabsorbuojamieji siūlai, pritaikius atitinkamą apdirbimo technologiją, gaminami iš
įvairaus tekstilės pluošto – sintetinių polimerų ar metalų lydinių. Pagrindinės sintetinės medžiagos, iš
kurių gaminami šios grupės siūlai, yra poliamidinis pluoštas (nailoniniai, polimerizuoto kaprolaktamo
siūlai), poliesterinis pluoštas, poliolefininis pluoštas (polipropileno, polietileno, polivinilideno fluorido
pluoštas (PVDF siūlai), polibutesterinis pluoštas ir kt.
2.2.2.1. Siūlai iš poliamidinio pluošto pradėti naudoti apie 1938 m. Iš šio pluošto gaminami dviejų
rūšių chirurginiai siūlai: nailoniniai ir polimerizuoto kaprolaktamo siūlai.
2.2.2.1.1. Nailoniniai siūlai (angl. Nylon sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Ethilon,
Dafilon, Dermalon, Nylon, Nurolon, Supramid, Surgilon ir kt.). Nailonas yra ilgos grandinės polimeras,
termoplastikas, turintis amino, iš kurio gaminami vienagysliai ir daugiagysliai siūlai. Tai biologiškai
inertiški ir kapiliarumo savybės neturintys (vienagysliai) siūlai. Jie dažniausiai naudojami vienagyslio
siūlo forma. Nailoniniai siūlai pasižymi standumu, kietumu, ištraukti iš pakuotės būna ištįsę, priešinasi
lenkimo ar sukimo jėgoms, o atsipalaidavę geba grįžti į pirminę formą. Ši savybė vadinama siūlo at-
mintimi, ji daro neigiamą įtaką mazgo patikimumui. Norint, kad mazgas neatsirištų, reikia kelių eilių
(metimų), todėl vienagyslių nailoninių siūlų saugus mazgas tampa griozdiškas. Audinyje nailoniniai
siūlai per 2 metus praranda apie 30 proc. pradinio atsparumo tempimui. Atsparumo tempimui prara-
dimas yra susijęs su cheminiu nailono irimu. Tyrimais in vitro nustatyta, kad nailono irimo produktai
pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Kadangi audiniuose siūlai pasižymi sąlyginiu inertiškumu, juos

16
apsupa plona jungiamojo audinio kapsulė. Tai yra vienas iš daugelio šių siūlų privalumų juos naudojant
giliai paslėptai siūlei.
Daugiagysliai pinti nailoniniai siūlai (Nurolon) turi grublėtą faktūrą, todėl geriau laiko mazgą ir
pasižymi geresnėmis manipuliacinėmis savybėmis nei vienagysliai.
Nailoniniai siūlai chirurgijoje naudojami daug kur: vienagysliai nailoniniai siūlai ypač tinka odai
siūti, galima siūti infekuotuosius audinius. Nailoniniais siūlais negalima siūti serozinių ir sinovinių
paviršių (ertminių vidaus organų, sąnario kapsulės, sausgyslės makšties, bursos sienelę).
2.2.2.1.2. Polimerizuoto kaprolaktamo siūlai (angl. Polymerized caprolactam sutures; prekiniai
šio tipo siūlų pavadinimai – Vetafil ir kt.). Polimerizuoto kaprolaktamo siūlai priklauso poliamidinių
(nailono) siūlų grupei, nes gaminami iš panašios į nailoną medžiagos. Ši siuvamoji medžiaga pradėta
naudoti nuo 1940 m., naudojama tik veterinarinėje chirurgijoje smulkiųjų ir stambiųjų gyvūnų perskir-
tiems audiniams suartinti. Tai daugiagysliai siūlai: susuktas pluoštas padengtas baltyminizuotu plastiku
siūlo kapiliarumui sumažinti. Šie siūlai tvirtumu prilygsta nailoniniams siūlams ir turi aukštesnę atspa-
rumo tempimui ribą bei sukelia mažesnę ląstelinę reakciją audiniuose, palyginti su ketgutu arba šilku.
Polimerizuoto kaprolaktamo siūlai gaminami tik didesnio skersmens (storesni) ir sterilizuojami au-
toklavuojant arba etileno oksidu, įpakuojami plastikiniuose dozatoriuose. Taip paruoštais siūlais daž-
niausiai siuvamos odos žaizdos. Kadangi siūlo paviršius yra poliruotas ir slidus, todėl dalis mazgų linkę
atsirišti. Mazgo atsirišimo išvengiama rišant sustiprintą mazgą trimis ir daugiau eilių. Polimerizuoto
kaprolaktamo siūlais negalima siūti užterštų žaizdų (esant infekcijai). Gilias žaizdas siūti galima tik siū-
lą autoklavavus, nes kitaip žaizdos gijimas gali komplikuotis fistulių susidarymu, kurios išgydomos tik
pašalinus siūlą. Dėl šių priežasčių šie siūlai pirmiausia naudojami odai susiūti. Dėl pigumo ši siuvamoji
medžiaga naudinga produkcijos gyvūnų chirurginėje praktikoje.
2.2.2.2. Siūlai iš poliesterinio pluošto pradėti naudoti kiek vėliau nei poliamidiniai siūlai. Gamina-
mi dviejų rūšių, tinkami įvairių operacijų metu perskirtiems audiniams suartinti.
2.2.2.2.1. Poliesteriniai siūlai (angl. Polyesters sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Ethibond, Ethiflex, Dacron, Dagrofil, Mersilene, Miralene, Polydek, Surgidac, Synthofil, Tevdek, Ticron ir
kt.). Poliesteriniai siūlai yra etilenglikolio ir tereftalio rūgšties didelio molekulinio svorio, ilgos grandi-
nės su pasikartojančiais aromatiniais žiedais polimerai. Poliesteriniai siūlai pradėti naudoti nuo 1950 m.
Tai sintetiniai neabsorbuojamieji vienagysliai ar pinti daugiagysliai siūlai, gryni (papildomai neapdoro-
ti) arba padengti ar impregnuoti įvairiomis medžiagomis (silikonu, teflonu, polibutilatu ir kt.). Dacron,
Mersilene, Surgidac siūlai yra papildomai neapdoroti, o Dacron siūlus impregnavus teflonu gaunami
Ethiflex ir Tevdek siūlai. Polydek siūlai yra teflonu dengti Dacron siūlai. Ethibond siūlai yra polibutilatu
dengti daugiagysliai poliesteriniai siūlai, o Ticron – silikonu dengti siūlai. Neapdoroti poliesteriniai
siūlai labiau tempia audinius nei padengti ar impregnuotieji siūlai. Siūlo padengimas ar impregnavimas
sumažina audinių tempimą ir nepageidaujamas kapiliarumo savybes, bet sumažina mazgo patikimumą
ir saugumą.
Poliesteriniai siūlai yra vieni tvirčiausių nemetalinių siūlų: net ir ploni siūlai pasižymi ypatingu tvir-
tumu ir labai mažu tvirtumo pakitimu po implantavimo, todėl tinkami ilgai gyjantiems audiniams, kai
reikia ilgai trunkančio tvirtumo.
Šie siūlai turi ir neigiamų savybių: nedengti poliesteriniai siūlai pasižymi didele trintimi, sukelia
didesnę audinių reakciją nei kiti sintetiniai siūlai: ji prilyginama chromuotojo ketguto sukeliamai reak-
cijai, o dengti siūlai blogai laiko mazgą.
Implantuotų pintų daugiagyslių poliesterinių siūlų tarpai užpildomi audinių skysčiais, su kuriais į
siūlo vidų gali patekti bakterijos, tada siūlas tampa infekcijos židiniu – tai daug pavojingiau nei užkrato
išplitimas siuvamosios medžiagos paviršiuje. Vadinasi, tokius siūlus privalu naudoti steriliomis sąlygo-
mis, o tai ne visada įmanoma stambiųjų gyvūnų chirurgijoje.

17
 2.2.2.2.2. Polibutesterio siūlai (angl. Polybutester sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Novafil, Vascufil ir kt.). Polibutesteris yra ypatinga poliesterių rūšis, sudarytas iš kopolimerų grandžių:
politetrametileno eterglikolio (minkštoji dalis) ir polibutileno tereftalato (kietoji dalis). Polibutesterio
siūlai buvo pradėti naudoti 1985 m. pabaigoje. Tai sintetiniai neabsorbuojamieji vienagysliai siūlai.
Technologinio gamybos proceso eigoje polibutesterio siūlams suteikta dauguma privalumų, būdingų
poliesteriniams ir poliolefininiams (polipropileno) siūlams: jie yra slidūs ir lankstūs, turi aukštą atspa-
rumo tempimui ribą ir geras mazgo savybes. Šie siūlai yra beveik dvigubai lankstesni nei polipropi-
leniniai ar nailoniniai siūlai, todėl susiūti audiniai geriau prisitaiko prie siūlo, o siūlas – prie audinių.
Polibutesterio siūlai geba tampriai pailgėti nuo silpno krūvio (pvz., dėl audinių edemos) ir sugrįžti į
pradinę būseną. Šios siūlų savybės daro juos tinkamus pilvo sienos žaizdoms siūti po laparotomijos/
celiotomijos. Novafil – sintetinis neabsorbuojamasis vienagyslis siūlas iš polibutesterio. Jis yra netoksiš-
kas, neirstantis ir nesusilpnėja veikiant audinių fermentams. Turi savybę išsitempti apie 10 proc. ilgio,
vėliau sugrįžta į savo pradinę formą neprarasdamas tvirtumo. Naudojamas minkštiems audiniams siūti,
plastinėje, akių chirurgijoje. Rekomenduotinas, kur reikalinga sumažinta reakcija į siūlę. Vascufil – sin-
tetinis neabsorbuojamas vienagyslis dengtas siūlas iš polibutesterio. Speciali danga (absorbuojamasis
politribolato polimeras) žymiai sumažina pasipriešinimo jėgą, būdingą siūlams iš šio pluošto.
2.2.2.3. Siūlai iš poliolefininio pluošto. Poliolefinai yra nesočiųjų olefinų (etileno, propileno, buti-
leno) polimerai. Šios medžiagos sukelia nedidelę audinių reakciją bei pasižymi ryškiomis hidrofobiš-
komis savybėmis. Polipropilenas ir polietilenas yra pagrindinės medžiagos, iš kurių gaminami chirur-
giniai siūlai.
2.2.2.3.1. Polipropileniniai siūlai (angl. Polypropylene sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadini-
mai – Prolene, Premilene, Surgilene ir kt.). Polipropilenas yra propileno polimeras, išgaunamas iš pro-
pano dujų. Polipropileno siūlai pradėti naudoti apie 1960 m. Jie dažniausiai gaminami vienagyslio siūlo
forma, bespalviai, mėlynos arba rausvai fluorescuojančios spalvos. Siūlai sterilizuojami etileno oksido
dujomis, pasižymi santykinai mažesniu atsparumu tempimo jėgai (išlaikymo riba mažesnė nei polia-
midinių siūlų). Implantuoti į audinius siūlai išlaiko pastovų stiprumą ilgiau nei 2 metus, jų neveikia
audiniuose esantys fermentai, yra biologiškai inertiški (nesukelia audinių reakcijos), elastingi ir tąsūs,
daro mažiausią įtaką trombų formavimuisi. Dėl šių savybių polipropileno siūlai ypač tinkami krauja-
gyslių chirurgijoje, kardiochirurgijoje, odai siūti. Šiais siūlais susiuvus užkrėstą žaizdą, nedaro įtakos
tapti infekuota žaizda.
Polipropileninių siūlų privalumai yra jų stiprumas, inertiškumas, ilgalaikis stiprumo išlaikymas po
implantavimo, minimalus audinių reaktyvumas, atsparumas bakteriniam užkrėtimui. Šių siūlų trūku-
mai: slidumas, prastas mazgo laikymas ir prastos manipuliavimo savybės.
2.2.2.3.2. Polietileniniai siūlai (angl. Polyethylene sutures; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai –
Synthofil ir kt.). Polietileniniai siūlai yra vienagysliai siūlai, pasižymintys puikiu atsparumu tempimo
jėgoms, bet prastomis mazgo tvirtumo ir laikymo savybėmis. Šiuos siūlus galima pakartotinai steri-
lizuoti, tačiau dėl to labai sumažėja siūlų atsparumo tempimui riba. Polietileniniai siūlai, kaip ir pro-
pileniniai, pasižymi tokiomis pat audinių reakcijos savybėmis ir labiau nei pinti sintetiniai siūlai yra
tinkami infekuotų žaizdų siuvimui.
Polipropileniniai ir polietileniniai siūlai yra labiausiai pageidaujami iš vienagyslių siūlų: jie pasižymi
didesniu mazgo saugumu nei nailoniniai siūlai ir šiek tiek geresnėmis siuvimo savybėmis. Vis dėlto
polipropileno ir polietileno siūlai yra standūs, kaip ir nailonas, blogai laiko mazgą, todėl rišant reikia
daryti kelias eiles.
2.2.2.4. Polivinilideno fluorido siūlai (PVDF) (angl. Polyvinylidene fluoride (PVDF) sutures; pre-
kiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Resopren ir kt.). Polividen fluoridas (PVDF) yra fluoropolimerų

18
šeimos specializuota plastiko medžiaga, pasižyminti tvirtumu, atsparumu tirpikliams, rūgštims ir karš-
čiui. Sintetiniai neabsorbuojamieji PVDF siūlai yra vienagysliai, juodos ar mėlynos spalvos, puikiai to-
leruojami audiniuose, bioinertiški, atsparūs vandeniui, neturintys kapiliarumo savybių, gerai laikantys
mazgus. Šie siūlai yra alternatyva polipropileno siūlams su šiek tiek geresnėmis manipuliacinėmis sa-
vybėmis: labiau atsparūs tempimui, lengviau tvarkomi, reikia mažiau eilių (metimų) mazgo saugumui
pasiekti. PVDF siūlų naudojimo sritys yra tokios pačios kaip ir polipropileno siūlų.

2.3. METALŲ LYDINIŲ VIELA

Auksas, sidabras, varis ir bronza yra pirmieji metalai, naudoti žaizdoms siūti. Dėl aukštos savikainos
(brangumo) ir stipraus vietinio audinių dirginimo bei audinių atsakomosios uždegiminės reakcijos, šių
metalų buvo atsisakyta, o vietoje jų naudojamas tantalas ir nerūdijantis plienas.

2.3.1. Tantalo viela

Tantalo viela (lot. Tantalum). Tai metalas, turintis daugumą stiklui būdingų fizinių savybių, o jo
atsparumas tempimui prilyginamas metalinės vielos atsparumui. Tai netoksiškas, nerūdijantis ir in vivo
inertiškas metalas. Juo suartinus odos žaizdos kraštus – beveik nebūna vietinės audinių reakcijos. Ta-
čiau tantalo viela siuvant gilias žaizdas, kai siūlė padengiama kitais audiniais, linkusi fragmentuotis.

2.3.2. Nerūdijančio plieno viela

Nerūdijančio plieno viela (angl. Stainless steel; prekiniai šio tipo siūlų pavadinimai – Surgical steel,
Steelex, Flexon ir kt.). Nerūdijantis plienas (legiruotas plienas) yra geležies (geležies, nikelio ir chro-
mo) lydinys. Nerūdijančio plieno vielą, kaip siuvamąją medžiagą chirurgijoje, pirmasis pradėjo naudoti
Babcock 1934 m. Dažniausiai plieninė chirurginė viela gaminama iš 316L markės plieno lydinio (jo
sudėtyje anglies yra mažai). Iš šio lydinio yra gaminama daugiagyslė ir vienagyslė viela, kuri kol kas
yra pati stipriausia iš visų siūlų, naudojamų žaizdoms siūti ir labiausiai inertiška, mažiausią organiz-
mo audinių reakciją sukelianti siuvamoji medžiaga. Pinta daugiagyslė tetrafluoretilenu dengta plieninė
viela (Flexon) yra lankstesnė už vienagyslę nerūdijančio plieno vielą, praktiškai nesukelianti audinių
reakcijos, nepraranda tvirtumo po implantacijos. Plieninė viela, priešingai nei pinti sintetiniai siūlai,
savyje neslepia bakterijų, todėl gali būti naudojama užterštoms žaizdoms siūti ar esant infekcijai. Plie-
ninę vielą sudėtinga naudoti, nes ji linkusi sulinkti ir susinarplioti. Ją galima sterilizuoti pakartotinai
(resterilizuoti). Nerūdijančio plieno viela gerai išlaiko mazgą, bet mazgai būna labai griozdiški. Plieninė
viela, kaip siuvamoji medžiaga, turi trūkumą – pjauna audinius ir chirurgo pirštines, gali būti audinių
nekrozės priežastis. Stambiųjų gyvūnų chirurgijoje naudojama retai, dažniau įtempimą mažinančioms
siūlėms siūti.

2.3.3. Mišelio kabės (gnybtai)

Mišelio kabės (gnybtai) (angl. Michel suture clips). Tai iš nerūdijančio plieno specialiai pagamin-
tos kabės (gnybtai), skirti žaizdos kraštams suartinti. Jų autorius yra prancūzų chirurgas G. Michelis
(1875–1937). Tai trumpi, lengvai formuojami gnybtai su kilpelėmis galuose, kurios reikalingos gnyb-
tams sulenkti specialiomis Mišelio kabių žnyplėmis (žr. 1 pav.) ir suartinti perskirtus audinius. Jie gami-
nami keturių dydžių: nuo mažų iki labai didelių, naudojami odai suraukti. Gnybtų negalima suspausti
labai stipriai. Kai žaizda yra aseptiška, o žaizdos kraštai kruopščiai suglausti, žaizda sugyja vienodai ge-
rai, kaip ir susiuvus kitais siūlais. Nedidelis trūkumas, jog gyvūnas jaučia didesnį diskomfortą šalinant
Mišelio gnybtą, bet tai yra laikina, nes jautrumas ar skausmas pranyksta pašalinus gnybtus.

19
 A B

C D

1 pav. A – įvairių dydžių Mišelio kabės (gnybtai); B – žnyplės kabėms suspausti bei išimti; C – karvės odos
žaizdos sukabinimas kabėmis po laparotomijos alkio duobėje; D – arklio odos pjūvio kraštų suartinimas
kabėmis po laparotomijos ties baltąja linija (R. Baltaduonytės iliustracijos)

Dauguma veterinarijos gydytojų Mišelio kabes (gnybtus) retai naudoja stambiųjų gyvūnų chirurgi-
joje, bet šį odos žaizdos kraštų suartinimo būdą teigiamai vertina ir renkasi atliekant Kasliko operaciją
(vulvoplastika) kumelėms.
Žaizdos kraštams suartinti dabar naudojamos kabės taip pat gali būti pagamintos iš absorbuojamo-
sios medžiagos.

20
 3. CHIRURGINIŲ SIŪLŲ ATITIKMENYS

Pasaulyje yra daug kompanijų, gaminančių chirurgijoje naudojamus siūlus. Kiekviena jų siūlus ga-
mina iš tos pačios medžiagos, tačiau savo gaminiams suteikia firminį pavadinimą, prekinį ženklą, todėl
būna daug painiavos renkantis siūlą pagal jo prekinį ženklą (pavadinimą). Žemiau pateiktoje lentelėje
(1 lentelė) yra pateikta informacija apie trijų kompanijų gaminamų siūlų atitikmenis.

1 lentelė. Skirtingų kompanijų siūlų atitikmenys

B. BRAUN ETHICON DAVIS & GECK
Siuvamoji medžiaga
kompanijos siūlai kompanijos siūlai kompanijos siūlai
PGA Safil Vicryl Dexon II
Ketgutas, impregnuotas Softcat Chrom Catgun Chromic Chromic Gut Wet
Ketgutas grynas Softcat Plain Catgun Plain Catgun Plain Wet
Polipropileninis pluoštas Premilene Prolene Surgilene
Nailoninis pluoštas Dafilon Ethilon Dermalon
Nailoninis pluoštas Supramid Nurolon Surgilon
Poliesterinis pluoštas Dagrofil Mersilene Dacron
Poliesterinis pluoštas Synthofil Ethibond Ti-Cron
Šilkas, grynas Virgin Silk Mersilk (Virgin) Twisted Silk
Šilkas, apdorotas Silkam Mersilk Coated Braided Silk
Nerūdijantis plienas Steelex Stainless Steel Stainless Steel
Lininis pluoštas Linatrix Linen –

21
 4. MAZGAI

Apibūdinant siūlus, svarbi juos charakterizuojanti savybė yra mazgo patikimumas, jo saugumas –
t. y. kaip siūlas laiko surištą mazgą. Kiekviena mazginė siūlė turi vieną mazgą, o ištisinės siūlės – du:
vieną siūlės pradžioje, kitą mazgą – siūlės pabaigoje.
Chirurginėje praktikoje naudojami kelių tipų mazgai, tačiau rekomenduotina naudoti trijų tipų
mazgus: tikrąjį (jūreivišką), chirurginį ir slystantį.
Tikrasis (jūreiviškas) mazgas (angl. Square knot) (žr. 2 pav.) yra tvirtas ir patikimas, nes siūlai susi-
neria ir sukimba glaudžiai. Rišant šį mazgą, pirmoji jo eilė daroma persukant vieną siūlą apie kitą siūlą
vieną kartą (2 pav. A), toliau daroma antroji eilė ir gaunamas taisyklingas tikrasis mazgas (2 pav. B),
kuris schematiškai žymimas 1 = 1 (tikrasis mazgas iš dviejų eilių). Tačiau praktikoje dažniausiai naudo-
jamas sustiprintas tikrasis mazgas, ypač kai rišami vienagysliai ar daugiagysliai standūs, lygiu ir slidžiu
paviršiumi siūlai. Tada mazgo eilių būna daugiau nei dvi.

A B C D E
1 = 1 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 = 1

2 pav. Tikrojo mazgo rišimo ir žymėjimo schema: A – mazgo rišimo pradžia; B – tikrasis dviejų eilių
mazgas (1 = 1); C – sustiprintas tikrasis trijų eilių mazgas (1 = 1 = 1); D – sustiprintas tikrasis keturių eilių
mazgas (1 = 1 = 1 = 1); E – sustiprintas tikrasis penkių eilių mazgas (1 = 1 = 1 = 1 = 1)
(A. Noreikos nuotraukos)

Schematiškai tai galima nurodyti taip: 1 = 1 = 1 (tikrasis sustiprintas trijų eilių mazgas – 2 pav. C),
1 = 1 = 1 = 1 (tikrasis sustiprintas keturių eilių mazgas – 2 pav. D), arba 1 = 1 = 1 = 1 = 1 (tikrasis su-
stiprintas penkių eilių mazgas – 2 pav. E). Kiekvienai siūlo rūšiai rekomenduojama skirtingas tikrojo
mazgo eilių skaičius (žr. 13–15 lent.).
Šis mazgas yra tinkamas kraujagyslėms ligatūruoti ir kai pirmoji mazgo eilė nelinkusi atsipalaiduoti.
Slystantis mazgas (angl. Slip knot) yra tikrojo (jūreiviško) mazgo modifikacija, arba tikrojo mazgo
rišimo metodas (žr. 3 pav.). Toks mazgas rišamas, kur sunku tinkamai surišti tikruoju mazgu, t. y. giliai
žaizdoje, kai reikia ligatūruoti kraujagyslę arba suartinti žaizdos kraštus giliąja siūle, kai mazgo rišimo
veiksmą (manipuliaciją) apsunkina ir riboja erdvės trūkumas. Tokį mazgą lengviau rišti siuvant viena-
gysliais arba daugiagysliais dengtu slidžiu paviršiumi siūlais.
Chirurginis mazgas (angl. Surgeon’s knot) (žr. 4 pav.) yra patikimesnis už tikrąjį (jūreivišką) mazgą.
Rišant chirurginį mazgą, pirmoji mazgo eilė daroma siūlus persukant vieną apie kitą du kartus, o antro-
ji mazgo eilė ir kitos eilės daromos siūlus apsukant apie vienas kitą po vieną kartą taip, kaip rišant tikrąjį
(jūreivišką) mazgą. Jis naudojamas labai dažnai ir yra ypač indikuotinas, kai reikia suartinti nutolusius
žaizdos kraštus, kai pirmoji mazgo eilė patiria didesnį tempimą, kai naudojami standūs, mažai lankstūs,
lygiu ir slidžiu paviršiumi siūlai. Chirurginis mazgas nenaudotinas kraujagyslėms ligatūruoti.

22
 2
1
1 1

A B C

3 pav. Tikrojo mazgo virtimas slystančiu mazgu: A – tikrasis mazgas; B – slystantis mazgas, kai viena
mazgo kilpa (1) pakeičia vietą; C – sustiprintas slystantis mazgas, mazgo kilpos (1 ir 2) pakeitusios vietas
(A. Noreikos nuotraukos)

Sustiprintas chirurginis mazgas yra rišamas dėl tų pačių priežasčių kaip ir sustiprintas tikrasis (jū-
reiviškas) mazgas. Chirurginio mazgo schematinis vaizdavimas yra toks: 2 = 1 (chirurginis mazgas iš
dviejų eilių), 2 = 1 = 1 (sustiprintas chirurginis mazgas iš trijų eilių), 2 = 1 = 1 = 1 (sustiprintas chirur-
ginis mazgas iš keturių eilių), arba 2 = 1 = 1 = 1 = 1 (sustiprintas chirurginis mazgas iš penkių eilių).
Kiekvienai siūlo rūšiai rekomenduojamas skirtingas chirurginio mazgo eilių skaičius (žr. 12–14 lent.).

A B C D E
2 = 1 2 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 = 1

4 pav. Chirurginio mazgo rišimo ir žymėjimo schema: A – mazgo rišimo pradžia; B – dviejų eilių
chirurginis mazgas (2 = 1); C – sustiprintas trijų eilių chirurginis mazgas (2 = 1 = 1); D – sustiprintas
keturių eilių chirurginis mazgas (2 = 1 = 1 = 1); E – sustiprintas penkių eilių chirurginis mazgas
(2 = 1 = 1 = 1 = 1) (A. Noreikos nuotraukos)

Kartais, nepatyrusio operuojančiojo rišamas vadinamasis močiutės mazgas (šunmazgis) (angl.

Granny knot) (žr. 5 pav.) yra neteisingas mazgas, nes linkęs atsipalaiduoti, atsilaisvinti, yra nepatikimas,
todėl juo rišti siūlų galus nerekomenduojama.

A B

5 pav. Močiutės mazgas arba šunmazgis: A – dviejų eilių; B – sustiprintas, trijų eilių
(A. Noreikos nuotraukos)

23
 5. SIŪLŲ KOKYBĖS REGLAMENTAVIMAS IR STANDARTIZAVIMAS

Pasirenkant siūlą konkrečiu atveju yra svarbu ne tik siūlo tipas (rūšis), struktūra, bet ir jo storis,
kuris iš dalies lemia siūlo stiprumą bei jo tinkamumą. Nepaisant didelės chirurgijoje naudojamų siūlų
įvairovės, jie visi yra standartizuoti, t. y. gaminami tam tikro storio ir ilgio. Tai lengvina chirurgo pa-
sirinkimą. Kadangi chirurgijoje naudojami siūlai priskiriami medicininių priemonių kategorijai, todėl
jų gamybos procesai yra kontroliuojami, pvz., JAV, tai vykdo Maisto ir vaistų administracija. Vienas
iš siūlų gamintojams keliamų reikalavimų – jie privalo atitikti geros gamybos praktiką (GGP) (angl.
GLP) garantuojančius konkrečius reikalavimus ir užtikrinti, kad jų produktai yra kokybiški, saugūs ir
veiksmingi.
Siūlai gali būti standartizuoti pagal šalies, kurioje jie gaminami, taikomą reglamentą ir standartus.
Tačiau pasaulinės firmos, užsiimančios chirurginių siūlų gamyba, naudoja visame pasaulyje vienodai
suprantamas standartizavimo sistemas. Šiuo metu dažniausiai naudojamos trys standartizavimo (kla-
sifikavimo) sistemos:
a) USP sistema (JAV),
b) Ph. Eur. chirurginių siūlų sistema (Europoje),
c) Amerikietiškas plieno vielos kalibras, arba Brauno ir Šarpo kalibras (JAV ir Kanadoje).
USP sistema reiškia Jungtinių Amerikos Valstijų farmakopėjos sistemą, naudojamą JAV ir visame
pasaulyje. Ši sistema į visumą susieja kompleksą ryšių tarp siūlo skersmens (storio), atsparumo tempi-
mui, mazgo saugumo ir kitų savybių; tiksliai apibrėžia skirtingus kriterijus siūlų klasėms, leidžia objek-
tyviai lyginti skirtingo tipo siūlus – tai šios sistemos privalumas.
JAV farmakopėjos istorijos pradžia siekia 1820 metus, kai buvo pakviesti visų JAV valstijų medicinos
draugijų atstovai, bet susirinko tik 11 delegatų, kurie davė pamatus USP kokybės kontrolės ir standartų
sistemai, išleido aprašą su 217 vaistų, geriausiai atitinkančių patvirtintus kriterijus, aprašymu. 1950 m.
Niujorke buvo įkurta pirmoji nuolatinė USP atstovybė, kuri 1968 m. buvo perkelta į Rokvilio miestą
Merilendo valstijoje. JAV farmakopėjos konvencijoje teigiama, jog USP yra mokslinė, nevyriausybinė,
pelno nesiekianti organizacija, turinti tikslą standartizuoti medicinoje ir veterinarijoje naudojamų prie-
monių, maisto ingredientų ir maisto papildų kokybę, grynumą, tapatumą, stiprumą ir kitus rodiklius
bei jų platinimą ir vartojimą visame pasaulyje.
USP sistema siūlams standartizuoti įdiegta 1937 m. Pagal ją standartizuojami visų tipų chirurgijoje
naudojamų siūlų dydžiai, tačiau pagal siuvamąsias medžiagas visi siūlai suskirstyti į tris klases: kola-
geniniai siūlai, absorbuojamieji sintetiniai siūlai ir neabsorbuojamieji siūlai. Siūlo skersmuo pagal šią
sistemą nurodomas nuliais: kuo daugiau nulių – tuo plonesnis siūlas. Vienu nuliu žymimas toks siūlas,
kurio storis (skersmuo) – 0,350–0,399 mm. Visi siūlai, plonesni nei 0,35 mm, yra žymimi atitinkamu
nulių kiekiu, pvz., 00, 000, ar 0000 ir t. t., o siūlai, kurių storis didesnis nei 0,399 mm, yra žymimi svei-
kaisiais skaičiais ir kuo tas skaičius didesnis, tuo siūlas yra storesnis. Suprantama, kad žymint plonus
siūlus, siekiant nurodyti jų storį rašant visą eilę nulių, yra nepatogu, todėl pirmiausia rašomas skaičius,
rodantis, kiek nulių, dedamas brūkšnys ir rašomas nulis, pvz., siūlas, pažymėtas 4–0 arba 0000, yra
storesnis už siūlą, pažymėtą 5–0 arba 00000. Šios sistemos storį nurodančios ribos yra nuo 12–0 iki 10,
o visa skalė atrodo taip: 12–0, 11–0, 10–0, 9–0, 8–0, 7–0, 6–0, 5–0, 4–0, 3–0, 2–0, 0, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8,
9, 10.
Ant pakuotės, prieš nurodant siūlo storį, gali būti dedamas ženklas #. Tokiu atveju, norint pažymėti
antro numerio propileninį siūlą Prolene, kurio gijos skersmuo (storis) yra 0,5–0,599 mm, bus žymima
taip: #2 Prolene, o žymint trijų nulių poliesterinį siūlą Dacron, kurio gijos skersmuo yra 0,2–0,249 mm,
bus žymimas #3–0 Dacron.

24
 Ph. Eur. chirurginių siūlų sistema yra Europos standartas, kurį reglamentuoja Europos farmako-
pėja (Ph. Eur.). 1964 m. liepos 22 d. Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai,
Šveicarija ir Jungtinė Karalystė pasirašė Europos farmakopėjos rengimo konvenciją. Europos farmako-
pėjos sukūrimo tikslas buvo suvienodinti nacionalinius įstatymus ir taisykles bei reikalavimus ir ofi-
cialiai standartizuoti visų medicininių ir veterinarinių priemonių (vaistų, vakcinų, chirurginių siūlų
ir kitų priemonių) gamybą, platinimą ir naudojimą Konvenciją pasirašiusių šalių teritorijoje. Europos
farmakopėjos konvenciją šiuo metu yra pasirašiusios 37 šalys, tarp jų – visos ES šalys. Lietuva tikrąja
Ph. Eur. Konvencijos nare tapo 2004 m.
Ph. Eur. sistema chirurginiams siūlams pradėjo funkcionuoti nuo 1976 m. Ši sistema paremta de-
šimtaine sistema, kai minimalus siūlo skersmuo (siūlo storis), išreikštas milimetrais, dauginamas iš 10,
pvz., tikrasis siūlo storis yra 0,01 mm, jis dauginamas iš 10 ir gaunamas 0,1 – tai yra siūlo storis pagal
Ph. Eur. sistemą. Ant pakuotės siūlo storis pagal Ph. Eur. nurodomas anglišku žodžiu metric ir žymima
taip: 1, 0, 2/0, 3/0, 4/0, 5/0, 6/0 ir 7/0. Remiantis Ph. Eur. sistema, yra sunku lyginti siūlų iš skirtingų
medžiagų atsparumo tempimui skirtumus – tai šios sistemos trūkumas.
Kompanijos, gaminančios chirurginius siūlus ne Europos šalyse, vietoje Ph. Eur. sutrumpinimo daž-
nai naudoja nevisiškai tikslų, bet tą pačią prasmę reiškiantį sutrumpinimą – EP.
Amerikietiškas plieno vielos kalibras arba Brauno ir Šarpo kalibras (angl. American wire gauge
(AWG), Brown & Sharp wire gauge) yra naudojamas nuo 1857 m. daugiausia JAV ir Kanadoje. Šis dy-
dis daugiau siejasi su elektros laidumu, kuris priklauso ir nuo vielos skerspjūvio ploto. Pagal tai įvairių
metalų viela, tarp jų ir plieninė viela, buvo standartizuota ir pritaikytas šis kalibravimas, naudojamas
ir chirurgijoje. Ši mato sistema yra skirta tik metalo vielos dydžiui (storiui) nusakyti ir apima sveikųjų
skaičių skalę nuo 40 iki 18, kur skaičius 40 reiškia ploniausią plieninę vielą, o skaičius 18 reiškia storiau-
sią siūlą. Prieš skaičių, rodantį nerūdijančio plieno vielos storį, dedamas specifinis simbolis #. Simbolio
reikšmė prilygsta žodžio numeris (Nr.) reikšmei. Taigi, 30 kalibro nerūdijančio plieno viela pakuotėje
žymima taip: #30 stainless steel wire (#30 nerūdijančio plieno viela).
2 lentelėje yra duomenys apie JAV farmakopėjos ir Europos farmakopėjos siūlų skersmens (storio)
atitikmenis. Ant siūlų pakuočių, nurodant siūlo standartizavimą pagal JAV farmakopėją (USP), yra
pateikiamas siūlo standartizavimas ir pagal Europos farmakopėją (metric).

25
 2 lentelė. Įvairių rūšių siūlų standartizavimas pagal skirtingas sistemas
JAV Europos
Siūlo skersmuo JAV farmakopėja JAV sistema
farmakopėja farmakopėja
Absorbuojamieji ir Storio intervalas Absorbuojamasis Plieninės vielos
Ketguto siūlai
neabsorbuojamieji siūlai / ribos vienagyslis siūlas kalibras (dydis)
Numeris mm Numeris
12–0 0,01 0,001–0,009
11–0 0,1 0,010–0,019
10–0 0,2 0,020–0,029 10–0
9–0 0,3 0,030–0,039 9–0
8–0 0,4 0,040–0,049 9–0
7–0 0,5 0,050–0,069 0,050–0,094 8–0
6–0 0,7 0,070–0,099 0,095–0,149 7–0 38–40
5–0 1,0 0,100–0,149 0,150–0,199 6–0 35–38
4–0 1,5 0,150–0,199 0,200–0,249 5–0 32–34
3–0 2 0,200–0,249 0,250–0,339 4–0 29–32
– 2,5 0,250–0,299 – 4–0 –
2–0 3 0,300–0,349 0,340–0,399 3–0 28
0 3,5 0,350–0,399 0,400–0,499 2–0 26–27
1 4,0 0,400–0,499 0,500–0,570 0 25–26
2 5,0 0,500–0,599 0,571–0,610 1 23–24
3+4 6,0 0,600–0,699 2 21–22
5 7,0 0,700–0,799 3 20–21
6 8,0 0,800–0,899 4 19–20
7 9,0 0,900–0,999 5 18
8 10,0 1,000–1,099 6
9 11,0 1,100–1,199
10 12,0 1,200–1,299

26
 6. SIŪLŲ STERILIZAVIMAS IR PAKAVIMAS

Šiandien beveik visi gaminami siūlai yra parduodami sterilūs, įpakuoti atitinkamos konstrukcijos
pakuotėje, gebančioje išlaikyti sterilumą neapibrėžtai ilgą laiką, tačiau dėl siūlo medžiagos integralumo
ir su tuo susijusių siūlo standartinių savybių praradimo, kiekvienai pakuotei nustatomas tinkamumo
laikas (kaip ir kiekvienai vaistinei medžiagai).
Siūlus gaminančios kompanijos chirurginius siūlus, atsižvelgus į medžiagą, iš kurios jie gamina-
mi, sterilizuoja įvairiais būdais: autoklavuojant, apšvitinant, β (beta) ar γ (gamma) spinduliais, kuriuos
skleidžia kobaltas 60 ir kiti cheminiai elementai, apdorojant etileno oksidu arba kitomis cheminėmis
medžiagomis.
Autoklavavimu dažniausiai sterilizuojami nerūdijančio plieno viela, taip pat lininiai, poliamidiniai
(Nylon), polipropileniniai (Prolene), poliesteriniai (Dacron) siūlai.
Apšvitinimu γ (gamma) spinduliais sterilizuojami ketguto, šilkiniai, poliamidiniai (Nylon), polies-
teriniai (Dacron) siūlai.
Etileno oksido dujomis sterilizuojami sintetiniai absorbuojamieji siūlai (PGA, PGLA, PDS), neab-
sorbuojamieji natūralūs (lininiai) arba sintetiniai (polipropileniniai (Prolene) siūlai.
Sterilizuoti siūlai pakuojami į įvairias pakuotes arba sterilizuojami jau supakuoti. Atidarytos pakuo-
tės operacijoje nepanaudotų siūlų antrą kartą sterilizuoti negalima.
Siūlų pakuotė yra integrali kiekvieno chirurgijoje naudojamo siūlo dalis. Dažniausiai siūlai pakuo-
jami sausi, tačiau ketguto ir kolageno siūlų pakuotės užpildomos etanoliu siūlų lankstumui palaikyti.
Senesnio tipo pakuočių pavyzdžiai pateikti 6 paveiksle.

A, B C

6 pav. Senos pakuotės pavyzdžiai: A – įvairaus storio ketgutas; B – šilkiniai siūlai stiklinėje vienkartinio
naudojimo pakuotėje; C – poliesteriniai siūlai pusiau skaidrioje polimerinėje daugkartinio naudojimo
pakuotėje (A. Noreikos nuotraukos)

Šiuo metu dažniausiai naudojamos dviejų rūšių pakuotės: kasetės tipo ir paketėlio tipo.
Kasetės tipo pakuotė dažniausiai yra permatoma sienele, todėl galima įžiūrėti ir įvertinti siūlo spal-
vą, storį, tekstūrą (žr. 7 pav.). Joje suvyniotas didesnis siūlo kiekis. Kasetėse pakuojami storesni siūlai
be adatos (nuo USP 4/0 arba 1,5 metric – neabsorbuojamieji ir sintetiniai absorbuojamieji siūlai; nuo
USP 4/0 arba 2,0 metric – ketguto siūlai), dažniausiai naudojami operuojant stambiuosius gyvūnus.
Kasetės konstrukcija užtikrina siūlo sterilumą ilgam laikui ir siūlai naudojami kelioms operacijoms, kol
pasibaigia, tačiau daugeliu atvejų rekomenduojama siūlą sunaudoti per 6 mėnesius nuo kasetės atida-
rymo. Taip supakuotą siūlą yra patogu naudoti, tačiau kiekvieną kartą reikia parinkti tinkamą adatą ir
į ją įverti siūlą.

27
 A B

7 pav. Kasetės tipo pakuotės: A – įvairių siūlų pakuotės; B – nechromuoto ketguto siūlų pakuotė
(A. Noreikos nuotraukos)

Paketėlio tipo pakuotė yra labai populiarus būdas chirurginiams siūlams pakuoti (žr. 8 pav. A).
Didesniosios dalies taip pakuojamų siūlų galuose yra įpresuota adata (gali būti abiejuose galuose), o
specialiai ligatūravimui skirtas siūlas būna susuktas specialios konstrukcijos besisukančioje kasetėje.
Paprastai naudojama dviguba pakuotė: siūlas yra įdėtas aklinai užsandarintoje vidinėje pakuotėje iš
aliumininės folijos, kurios vienas išorinis paviršius gali būti specialiai dengtas įvairiems sutartiniams
ženklams užrašyti. Vidinė pakuotė įdėta užsandarintoje išorinėje pakuotėje, kurios vidus yra sterilus.

1
2

A B

8 pav. Įvairių siūlų pakuotės: A – paketėliai (1 – siūlas ligatūroms kasetėje; 2 – paketėlis su penkiomis
siūlų gijomis po 70 cm ilgio be adatų); B – dėžutė su 12 absorbuojamųjų siūlų paketėlių
(A. Noreikos nuotraukos)

Išorinės pakuotės priekinė dalis gaminama iš skaidraus polietileno, todėl gerai matomi vidinės pa-
kuotės sutartinių ženklų įrašai, o užpakalinė pakuotės dalis gaminama iš specialaus popieriaus. Tokio
tipo pakuotėse gali būti 1, 3, 5 ar 7 siūlų gijos (siūlai). Paketėlio tipo pakuotės yra fasuojamos į įvairaus
dydžio dėžutes po 12, 24, 36 siūlų paketėlių vienetus kiekvienoje (8 pav. B).

28
 7. PAKUOTĖS ŽYMIŲ REIKŠMĖS

Ant kiekvienos pakuotės (paketėlio, dėžutės, kasetės ar kitokios konstrukcijos pakuotės) pateikiama
visa būtina informacija apie siūlą ir ji išdėstoma logine seka, atsižvelgus į siūlo savybes. Svarbiausios
siūlą apibūdinančios savybės yra šios: iš kokios medžiagos pagamintas siūlas, koks siūlo storis ir koks
adatos tipas bei dydis (kai pakuotės siūlai – su adatomis).
Kita siūlą apibūdinanti informacija yra ši: siūlo naudojimo sritis, gaminio kodo numeris, siūlo ilgis,
siūlo gijų kiekis ir spalva, siūlo skersmens metrinė išraiška, adatos forma ir jų kiekis, adatos smaigalio
geometrija, sterilizavimo būdas, tinkamumo laikas ir kita.
Dažniausiai informacija apie siūlus pateikiama vienoje pakuotės pusėje (žr. 9 pav. A), bet gali būti ir
abiejose (žr. 9 pav. B).

A B

9 pav. Paketėlio tipo pakuotės ir siūlų savybių žymėjimas ant jų: A – vienoje pusėje; B – abiejose pusėse
(A. Noreikos nuotraukos)

Siekiant lengviau, geriau ir suprantamiau pateikti informaciją apie siūlą įvairiomis kalbomis, ant siū-
lų pakuočių yra naudojami įvairūs įrašai, žymės ir simboliai siūlo ar siūlo ir adatos savybėms apibūdinti
(žr. 10 pav.).
Ant kasetės tipo pakuotės simbolių ir informacijos būna mažiau, nes nereikalinga informacija apie
adatas – šioje pakuotėje adatų nebūna (žr. 11 pav.).

29
 1

2
14
3
4
5

6 13
7 12
8

9 10 11

10 pav. Paketėlio tipo pakuotės simbolių reikšmės (A. Noreikos nuotrauka):

1 – siūlo prekinis pavadinimas. 2 – siūlo storis pagal JAV Farmakopėją (USP). 3 – siūlo storis pagal
Ph. Eur. (metric) sistemą. 4 – siūlo ilgis centimetrais. 5 – medžiagos, iš kurios pagaminti siūlai, pavadini-
mas. 6 – siūlo savybes apibūdinantis simbolis (šiuo atveju – nedažytas, absorbuojamas, daugiagyslis, pin-
tas, padengtas; daugiau žr. 5 lent.). 7 – CE – žymė rodanti, jog gaminys pagamintas Europoje, atitinka tai-
komų Europos direktyvų reikalavimus ir jam buvo atliktos atitikties įvertinimo procedūros. 8 – simbolis,
nurodantis, jog gaminio pakartotinai naudoti negalima. 9 – adatos aprašas (kodas, adatos ilgis, simbolis ir
profilis, šiuo atveju – adata ⅜ apskritimo, nugarėle pjaunanti, 18 mm ilgio). 10 – kompanijos pavadinimas.
11 – sterilizavimo metodas (šiuo atveju R – Irradiation – apšvitinant spinduliais). 12 – serijos numeris.
13 – tinkamumo laiko pabaiga (pirmieji keturi skaičiai – metai, paskutinieji du – mėnuo). 14 – produkto
(gaminio) kodas

1
2

3
4
7
5 8
6 9
10
11

11 pav. Kasetės tipo pakuotės simbolių reikšmės (A. Noreikos nuotrauka):

1 – siūlo prekinis pavadinimas. 2 – siūlo aprašas (iš kokios medžiagos pagamintas). 3 – siūlo storis pagal
USP ir Ph. Eur. (metric). 4 – siūlo ilgis metrais. 5 – siūlo savybes apibūdinantis simbolis (šiuo atveju – ne-
dažytas, neabsorbuojamas, daugiagyslis, susuktas, padengtas; daugiau žr. 5 lent.). 6 – produkto (gaminio)
kodas. 7 – brūkšninis kodas – žymi kompanijos koduotę, gaminio kodą, serijos numerį, tinkamumo laiką,
gaminio kiekį). 8 – tinkamumo laiko pabaiga (pirmieji keturi skaičiai – metai, paskutinieji du – mėnuo).
9 – sterilizavimo metodas (šiuo atveju R – Irradiation – apšvitinant spinduliais). 10 – serijos numeris.
11 – kompanijos pavadinimas

30
 Siūlų pakuotėse galima aptikti ir kitus, čia neaprašytus simbolius, kuriais nusakomos tam tikros
gaminio savybės (žr. 3 lent.). Apskritai, simbolių, kuriais nusakomos siūlų savybės, standartizavimą
ir naudojimą Europoje reglamentuoja standartas DIN EN 980. Šių normų laikomasi visose Europos
šalyse.

3 lentelė. Standartizuoti simboliai ant chirurgijoje naudojamų siūlų pakuočių,

savybėms ir naudojimui nusakyti
Simboliai Simbolių reikšmės paaiškinimas

Vienkartiniam naudojimui. Nenaudotina pakartotinai.

Prieš naudojant reikia susipažinti su instrukcija.

Serijos numeris.

2022 06 Tinkamumo laikas.

Pirmieji keturi skaičiai rodo metus, o du paskutinieji – mėnesį.

Gaminio kodas.

Gaminys, pagamintas Europoje, atitinka taikomų Europos direktyvų reikalavimus ir jam

1275 buvo atliktos atitikties įvertinimo procedūros.

Nuoroda į gaminio sterilumą ir sterilizavimo būdą:

EO – sterilizuota etileno oksidu,
R – sterilizuota spinduliais.

Laikyti vėsioje vietoje.

Laikyti sausoje vietoje.

Saugoti nuo saulės šviesos.

Gaminys nesterilus, prieš naudojimą reikia sterilizuoti.

Prieš naudojimą reikia susipažinti su instrukcija, esančia šiuo internetiniu adresu.

www.serag-wiesner.de

31
 8. SIŪLŲ ŽYMĖJIMO SIMBOLIAI

Europos chirurginių siūlų gamintojų asociacija (angl. European Association of Surgical Suture Indus-
try) sukūrė simbolių sistemą, skirtą perteikti įvairių rūšių siūlų skirtingas savybes simbolinėmis ilius-
tracijomis. Simbolių naudojimą ant siūlų pakuotės įteisina Medicinos priemonių direktyva, kompani-
joms suteikdama teisę ir galimybę informuoti naudotojus (chirurgus) nenaudojant aprašymo (žodinių
įrašų) daugeliu kalbų. Ethicon kompanija, gaminanti chirurginę įrangą, taip pat ir siūlus, jų savybėms
išreikšti naudoja tokius ženklus, nurodytus 4 lentelėje.

4 lentelė. Ethicon kompanijos simboliai gaminamų siūlų savybėms apibūdinti ir pavyzdžiai

Simbolis Savybių aprašymas Siūlo pavyzdys
Dažytas
Absorbuojamas Padengtas Vicryl*
Daugiagyslis, pintas (dažytas)
Padengtas
Dažytas
Absorbuojamas Monocryl*
Vienagyslis (dažytas)
Nedengtas
Dažytas
Neabsorbuojamas Mersilk*
Daugiagyslis, pintas (dažytas)
Padengtas
Dažytas
Neabsorbuojamas Prolene*
Vienagyslis (dažytas)
Nedengtas
Dažytas
Neabsorbuojamas Virgin Silk
Daugiagyslis, susuktas (dažytas)
Padengtas
Nedažytas
Absorbuojamas Padengtas Vicryl*
Daugiagyslis, pintas (nedažytas)
Padengtas
Nedažytas
PDS II
Absorbuojamas
(šviesus)
Vienagyslis, nedengtas

Nedažytas
Neabsorbuojamas Ethibond* Excel
Daugiagyslis, pintas (nedažytas)
Dengtas
Nedažytas
Neabsorbuojamas Prolene*
Vienagyslis (nedažytas)
Nedengtas
Nedažytas
Neabsorbuojamas Virgin Silk
Daugiagyslis, susuktas (nedažytas)
Dengtas
Nedažytas
Neabsorbuojamas Steel Wire
Daugiagyslis, susuktas (daugiagyslis)
Nedengtas

32
 9. SIUVAMOSIOS MEDŽIAGOS PARINKIMAS IR KLINIKINIS
NAUDOJIMAS

Žaizdos siuvimo tikslas – suartinti nutolusius audinius, juos prilaikyti ir užtikrinti žaizdos gijimą.
Esant didelei siūlų pasirinkimo galimybei, kiekvienu klinikiniu atveju yra svarbu parinkti tinkamiausią
siūlą (atsižvelgus į siūlo tirpumą, tirpumo pobūdį ir greitį, siūlo tekstūrą (vienagyslis ar daugiagyslis,
padengtas apsaugine plėvele ar nepadengtas), siūlo storį). Žinant, jog nėra vieno siūlo, idealiai tinkan-
čio kiekvienai pasitaikančiai situacijai, renkantis siūlą būtina remtis žiniomis apie žaizdų gijimo metu
vykstančius procesus ir siūlo įtaką audiniams, arba audinių (ir viso organizmo) reakciją į implantuotą
siūlą.
Susiūtos odos žaizdos gijimas skirstomas į tris fazes. Pirmoji fazė trunka iki 5 parų. Jos metu žaizda
nepasižymi atsparumu tempimui, šią savybę privalo užtikrinti siūlai ir epidermio ląstelių sulipimas.
Antroji fazė (fibroplazijos) trunka 5–14 parų. Jos metu sparčiai didėja žaizdos kraštus sujungusio gra-
nuliacinio audinio atsparumas tempimui. Trečioji fazė – brendimo fazė, kai jaunas granuliacinis audi-
nys persitvarko į jungiamąjį audinį (prasideda nuo 14 paros ir tęsiasi iki visiško žaizdos sugijimo), ir
tolesniu jungiamojo audinio kitimu, veikiant įvairių krypčių ir kilmės jėgoms. Antrosios fazės pabaigo-
je daugeliu atvejų iš odos išimamos siūlės, tačiau tuo metu žaizdos atsparumas tempimo jėgai tesiekia
3–7 proc. galutinio žaizdos tvirtumo. Po trijų savaičių pasiekiama 20 proc., po vieno mėnesio – 50 proc.
galutinio žaizdos tvirtumo. Žaizdos vieta niekada nepasiekia didesnio nei 80  proc. pradinio sveikos
odos atsparumo tempimui.
Implantuoti siūlai visada sukelia didesnę ar mažesnę audinių reakciją. Nustatyta, jog šios reakcijos
pikas yra 2–7 para po siūlo implantavimo. Taigi pirmųjų 7 parų laikotarpiu į susiūtų audinių sritį plūsta
daugiabranduolės ląstelės, limfocitai ir didieji monocitai. Iki septintos dienos fibroblastai apie siūlą iš-
skiria kolageną. Po septintos paros audinių reakcija į absorbuojamąjį ir neabsorbuojamąjį siūlus skiriasi
iš esmės. Kai žaizda susiūta absorbuojamuoju siūlu, uždegiminės ląstelės žaizdoje lieka iki visiškos siūlo
absorbcijos. Žaizdą susiuvus neabsorbuojamuoju siūlu – reakcija yra ląstelinio pobūdžio, iš subrendu-
sių fibroblastų nuo 10 iki 16 paros formuojasi jungiamojo audinio kapsulė. Vienagyslis siūlas sukelia
mažesnio intensyvumo reakciją, todėl ši kapsulė būna plonesnė.
Siuvamosios medžiagos tipo ir siūlo storio pasirinkimas priklauso nuo siūlės paskirties ir siuvamų
audinių biologinių savybių. Dar stinga informacijos apie stambiųjų gyvūnų įvairių audinių reakciją į
siūlus, pagamintus iš skirtingos medžiagos, todėl, rekomenduojant vieną ar kitą siuvamąją medžiagą,
operuojant arklius, karves, kiaules ar ožkas, remiamasi žiniomis, gautomis analizuojant patirtį, sukaup-
tą operuojant gyvūnus augintinius, eksperimentinius (laboratorinius) gyvūnus ar žmones. Konkrečiu
atveju pasirenkant siūlus svarbu žinoti, kad įvairūs audiniai, juos susiuvus, sugyja ir įgyja pakankamą
stiprumą nevienodai greitai, pavyzdžiui, vidaus organų (žarnų, skrandžio, gimdos ir kt.) žaizdos gyja
greitai kaip ir paviršinės galvos srities žaizdos, o sausgyslių, fascijų žaizdos gyja ilgai. Kita svarbi aplin-
kybė, renkantis siuvamąją medžiagą, yra pažeisto audinio aseptiškumas (užkrato nebuvimas), nes tai
veikia kai kurios siuvamosios medžiagos tvirtumą, pavyzdžiui, infekuotuosiuose audiniuose dėl su-
aktyvėjusios fagocitozės absorbuojamieji organinės kilmės siūlai (ketgutas, kolagenas) suyra greičiau.
Iš kitos pusės, pintas sintetinis siūlas stambiųjų gyvūnų chirurginėje praktikoje gali būti naudojamas
tik esant aseptinėms sąlygoms, kadangi, žaizdoje esant užkratui, toks siūlas tampa infekcijos židiniu.
5 lentelėje pateikiama trumpa informacija apie įvairių siūlų savybes.

33
 5 lentelė. Siūlų pavyzdžiai, jų fizinės ir biologinės savybės
Efektyvi Visiškos ab-
Siūlo firminis Siūlo gijų Manipuliacinės Audinių
Siuvamoji medžiaga žaizdos para- sorbcijos lai-
pavadinimas skaičius savybės reakcija
ma paromis kas paromis
Absorbuojamieji siūlai
Prastas mazgo sau-
Ketgutas Daugiagyslis 8–9 30 gumas, gera siūlo Audringa
atmintis
Kietas, sunku valdyti,
Dexon® Vienagyslis 21 90 bet labai saugus Minimali
PGA mazgas
Geras valdyti, labai
Dexon (pintas) Daugiagyslis 21 90 Minimali
saugus mazgas
Vicryl Daugiagyslis 21 90 Geros Minimali
Polyglactin 910
Vicryl Rapide Daugiagyslis 10 42 Geros Minimali
Poliglecaprone 25 Monocryl Vienagyslis 20 28 Gera atmintis Minimali
Polyglyconate Maxon Vienagyslis 28 180 Kietas, sunku valdyti Minimali
Polydioxanone PDS II Vienagyslis 60 210 Kietas, sunku valdyti Minimali
Palaiko
Poly-
Panacryl Daugiagyslis 60 proc. žaiz- iki 6 mėn. Geros Minimali
(l-lactide / Glycolide)
dos tvirtumo
Neabsorbuojamieji siūlai
Puikus elastin-
Ethilon Vienagyslis – – gumas, bet gera Minimali
Polyamid atmintis
(Nylon) Puikus elastin-
Nurolon Daugiagyslis – – gumas, bet gera Minimali
atmintis
Puikios, bet labai
Mersilene Vienagyslis – – Minimali
tempia audinius
Polyester
Puikios, bet labai
Ethibond Vienagyslis – – Minimali
tempia audinius
Elastingas, audinius
Polybutester Novafil Vienagyslis – – Minimali
tempia nežymiai
PVDF Pronova Vienagyslis – – Geros Minimali
Slidus, plastiškas,
Polypropylene Prolene Vienagyslis – – prastas mazgo Minimali
saugumas
Mersilk Daugiagyslis – – Puikios Audringa
Silk
Virgin Silk Daugiagyslis – – – –

Kai siūlų stiprumas yra reikalingas ilgesniam laikui (pvz., gyjant susiūtai fascijos žaizdai), siuvimas
pintu sintetiniu siūlu gali būti rizikingas. Kai aplinkoje yra kristalinės struktūros medžiagų – į tai taip
pat reikia atsižvelgti ir pasirinkti siūlus iš tinkamos medžiagos, nes siuvant šlapimo pūslės žaizdą ne-
absorbuojamuoju siūlu jis tampa svetimkūniu, inicijuojančiu akmenų formavimąsi šlapimo pūslėje.
Tačiau tokia pati komplikacija gali kilti ir naudojant kai kuriuos absorbuojamuosius siūlus.
Renkantis siuvamąją medžiagą konkrečiai operacijai, būtina atsižvelgti į išdėstytus faktus, taip
pat svarbu, kad siūlą būtų lengva valdyti, jis lengvai slystų per audinius, jų netemptų, būtų atsparus

34
mikroorganizmams, implantuotas į audinius sukeltų minimalią uždegiminę reakciją audiniuose, turėtų
didelį atsparumą tempimo jėgoms, saugų mazgą su kiek galima mažesniu eilių kiekiu. Jeigu tai absor-
buojamasis siūlas, svarbu, kad jis išnyktų kiek galima anksčiau, vos tik siūlė įgyja funkcinį atsparumą
tempimui. Šiuo metu nėra nė vieno siūlo, kuris atitiktų visus reikalavimus, tačiau pripažįstama, jog sin-
tetiniai absorbuojamieji ir neabsorbuojamieji siūlai yra aukštesnės kokybės ir geriau atitinka minėtus
reikalavimus nei natūralūs siūlai.
Pasirinkimo palengvinimui siūlus apibūdinančios savybės yra suskirstytos į keturias grupes:
a) fizinės-mechaninės savybės: siūlo storis (skersmuo), siūlą sudarančių gijų kiekis, atsparumas
tempimui ir siūlo savybė pailgėti, elastingumas, lankstumas, kapiliarumas ir skersmens padidėjimas
siūlui sudrėkus, trinties koeficientas siūlą traukiant per audinius;
b) valdymo (manipuliavimo) savybės: lankstumas, pakavimo formos (atminties) laikymas, mazgo
slydimas, audinio tempimas siūlą traukiant per audinį;
c) suderinamumas su biologiniais audiniais: uždegiminės reakcijos inicijavimas, palankumas infek-
cijai, formuotis trombams, kilti alergijai ir navikiniam procesui;
d) atsparumas biologiniam irimui: atsparumas tempimui ir medžiagos nuostolis, siūlo irimo ypatu-
mai.
Pasirinkus tinkamiausią siuvamosios medžiagos tipą, iškyla būtinybė pasirinkti tinkamą siūlo storį,
kurį dažniausiai lemia audinio, kurį reikia susiūti, atliekama funkcija, jam tenkanti jėga. Kadangi siūlo
storis iš dalies atspindi siūlo atsparumą tempimo jėgai, rekomenduojama laikytis taisyklės, jog žaizdą
reikia siūti siūlu, kurio atsparumas tempimui nėra didesnis už siuvamų audinių atsparumą tempimui.
Storesni siūlai nesuteikia susiūtai žaizdai stiprumo, bet, priešingai, gali jos stiprumą sumažinti, ypač jei
siūlo storis yra pernelyg didelės audinių vietinės reakcijos priežastis. Nors kiekvienas siūlas padidina
galimybę kilti infekcijai, storesni siūlai lėtina žaizdos gijimą, audiniuose sukelia ryškesnę implantuoto
svetimkūnio reakciją nei ploni siūlai.
Svarbus veiksnys yra siūlių skaičius arba tarpų tarp siūlių dydis. Kiekviena nauja siūlė siuvant žaizdą
sumažina tempimo jėgą prieš tai siūtai siūlei. Žaizda gyja geriau, kai ji susiūta didesniu kiekiu plono
siūlo siūlėmis negu siuvant storesniu siūlu ir darant mažiau siūlių. Per stipriai suveržus žaizdos kraštus,
sutrikdoma kraujotaka (sukeliama ischemija), todėl taip susiūtos žaizdos gyja blogai, jų kraštai linkę iš-
siskirti. Kai į siūlę suimama mažas kiekis audinių, siūlas gali įpjauti ar perpjauti audinius, todėl žaizdos
kraštai išsiskirs.
Siuvamosios medžiagos ir konkretaus siūlo pasirinkimas kiekvienu atveju labiausiai priklauso nuo
chirurgo pasirengimo, patyrimo, nuovokumo ir įpročių. Pastebėta, jog praktikuojantys chirurgai nau-
doja ribotą, bet dėl dažno naudojimo gerai įsisavintą siuvamosios medžiagos kiekį, motyvuodami tuo,
jog daugeliu atvejų operacijos sėkmė labiau priklauso nuo naudojamos chirurginės technikos, o ne nuo
naudojamų siūlų.
Lentelėse (6–14 lentelės) yra pateikta apibendrinanti patirtis apie skirtingų audinių savybes, jų siu-
vimui tinkamiausius siūlus ir tinkamiausią siūlo storį.

35
 6 lentelė. Audinių specifinės savybės ir siūlai jiems siūti
Minimalūs reikalavimai siūlų
tvirtumui (dienų skaičius, per Absorbuo-
Audinio žaizdos gijimo ypatybės ir Neabsorbuo-
Audinio tipas kurį siūlai praranda 50 proc. jamieji
patarimai parenkant siūlą. jamieji siūlai
pradinio siūlo atsparumo tem- siūlai
pimui)
Greitas žaizdos gijimas. Reikalingas
Safil Quick
Gleivinė 3–5 trumpas atsparumo tempimui laikas,
Monosyn®
greita absorbcija.
Vienagyslis siūlas, gali būti absorbuo-
Oda 7–12 jamas, vidutiniu greičiu prarandantis Monosyn Dafilon
atsparumą tempimui (nereikia išimti).
Minkšti, elastingi audiniai. Reikalin-
gas audinius tausojantis, vienagyslis, Monosyn
Žarnynas 7–14
nepjaunantis, nekapiliarus, fistulių MonoPlus
neformuojantis siūlas.
Tinka vienagyslis siūlas, kurio irimui, Monosyn
Šlapimo pūslė 7–14
absorbcijai aplinkos pH nedaro įtakos. MonoPlus
Greitai ar vidutiniu greičiu atsparumą
tempimui prarandantys siūlai, pasižy- MonoPlus
Gimda 10–16
mintys geromis mazginėmis savybė- Safil Quick
mis (saugiu mazgu).
Intensyvi kraujo perfuzija, nelabai
MonoPlus
Raumenys > 18 atsparus stresui, reikia perskirti buku
Monosyn
būdu, o susiūti laisvai, nesuveržiant.
Labai prasta kraujotaka. Tinka vie-
nagyslis, ilgai absorbuojamas siūlas,
Pilvo siena /
> 18 negalima į siūlę įtraukti raumeninio MonoPlus
Baltoji linija
audinio (išvengiama galimo siūlės
atsipalaidavimo).
Reikalingi stiprūs siūlai ir ilgalaikė para-
Fascija > 18 MonoPlus Synthofil
ma žaizdos gijimo laikotarpiu.
Pastoviai silpna vieta. Tinka absorbuo-
jamieji ir neabsorbuojamieji siūlai, Premilene
Išvaržos > 35 MonoPlus
gebantys ilgą laiką išlaikyti pradinį Synthofil
atsparumą tempimui.
Lėtas ir ilgas gijimas. Reikalingi siūlai,
Sausgyslės / Premilene
> 35 ilgą laiką išsaugantys pradinį atsparu- MonoPlus
Raiščiai Steelex
mą tempimui.
Sąnario kap- Reikalingi stiprūs siūlai ir ilgalaikė para-
> 35 MonoPlus Premilene
sulė ma žaizdos gijimo laikotarpiu.
Siūlai tik kaip adaptuojanti priemonė,
Kaulai > 35 o daugeliu atvejų sustiprinama atlie- MonoPlus Steelex
kant osteosintezę.

36
 7 lentelė. Rekomendacijos absorbuojamųjų siūlų naudojimui
Catgut Chrom
Safil Quick Catgut Plain Monosyn Safil
Išsaugojimas 50 proc. vienagyslis MonoPlus
daugiagyslis vienagyslis vienagys- daugiagyslis
pradinio atsparumo Natūralus kola- vienagyslis
PGA, dengtas Natūralus lis PGA, deng-
tempimui genas, apdoro- PDS
Mg++ kolagenas glikonatas tas glikonatu
tas chromu
Trumpa absorbcijos
7 dienos 7 dienos
trukmė
Vidutinė
14 dienų 18 dienų 18 dienų
absorbcijos trukmė
Ilga absorbcijos trukmė 35 dienos
Indikacijos
Oda + 0 ++ + 0 ++
Poodis + – +++ ++ 0 0
Gleivinė +++ – ++ + – 0
Plonosios žarnos 0 – +++ + – ++
Storosios žarnos – – +++ + 0 ++
Šlapimo pūslė (infe-
– – +++ 0/– – ++
kuota)
Šlaplė – – +++ 0 – +
Gimda ++ 0 +++ + + 0
Kiaušidės kraujagyslių
– 0 +++ 0 0 ++
perrišimas
Bendroji ligatūra – – +++ 0 0 ++
Raumuo – – ++ ++ 0 +++
Pilvo siena / Baltoji linija – – + ++ 0/– +++
Išvaržos – – – – – +
Fascija – – – 0 – +++
Sausgyslė – – – – – ++
Raištis – – – + – +++
Sąnario kapsulė – – – + – +++
Ortopedija – – – – – ++
Kraujagyslė – – 0 0 0 ++
Nervai – – – – – +
Dantenos ++ 0 ++ + – +
Vokai + 0 +++ ++ – 0
Akys 0 – 0 +++ – 0

Žymėjimo reikšmės:
+++ – pirmo pasirinkimo medžiaga; + + – tinka labai gerai; + – tinka gerai; 0 – tinka, – netinka.

37
 8 lentelė. Rekomendacijos neabsorbuojamųjų siūlų naudojimui
Premilene Supramid Synthofil Dagrofil
Dafilon Silkam Steelex
vienagyslis pseudo- daugiagys- daugiagys-
Siūlai vienagyslis daugiagys- daugiagys-
polipropi- vienagyslis lis polieste- lis polies-
poliamidas lis šilkas lis plienas
lenas poliamidas ris, dengtas teris
Indikacijos
Oda ++ +++ ++ + + 0 ++
Poodis – – – – – – –
Gleivinė ++ ++ ++ + + 0 –
Plonosios žarnos + + + 0 0 0 +
Storosios žarnos + + + 0 0 0 +
Šlapimo pūslė
++ + + + + – +
(infekuota)
Šlaplė ++ + + – – – +
Gimda – – – – – 0 –
Kiaušidės krauja-
++ ++ ++ + + 0 –
gyslių perrišimas
Bendroji ligatūra ++ ++ ++ + + 0 –
Raumuo + + + + + 0 0
Pilvo siena / Balto-
++ + + ++ ++ 0 ++
ji linija
Išvaržos +++ + ++ ++ ++ 0 ++
Fascija ++ + + ++ ++ 0 +
Sausgyslė +++ + - + + 0 ++
Raištis ++ + + + + 0 ++
Sąnario kapsulė ++ + + ++ + 0 +
Ortopedija ++ + + + + 0 +++
Kraujagyslė +++ + – + + 0 –
Nervai +++ + – + + 0 –
Dantenos +++ + + + + ++ –
Vokai ++ ++ 0 0 0 0 –
Akys ++ +++ – – – 0 –

Žymėjimo reikšmės:
+++ – pirmo pasirinkimo medžiaga; + + – tinka labai gerai; + – tinka gerai; 0 – tinka; – netinka.

38
 9 lentelė. Rekomendacijos pasirenkant siūlų storį kačių chirurgijoje
Siūlų storis / dydis
USP
Ph. Eur.
5/0 4/0 3/0 2/0 0 1 2
1 1,5 2 3 3,5 4 5
Indikacijos
Oda
Poodis
Gleivinė +
Plonosios žarnos +
Storosios žarnos +
Šlapimo pūslė (infekuota) +
Šlaplė +
Gimda + +
Kiaušidės kraujagyslių +
perrišimas
Bendroji ligatūra +
Raumuo + +
Pilvo siena / Baltoji linija + +
Išvaržos +
Fascija + +
Sausgyslė + +
Raištis + +
Sąnario kapsulė +
Ortopedija + +
Kraujagyslė +
Nervai +
Dantenos + + +
Vokai + +

+ – rekomenduojamas siūlo storis.

39
 10 lentelė. Rekomendacijos pasirenkant siūlų storį šunų chirurgijoje
Siūlų storis / dydis
USP
Ph. Eur.
5/0 4/0 3/0 2/0 0 1 2
1 1,5 2 3 3,5 4 5
Indikacijos
Oda + +
Poodis + +
Gleivinė + + +
Plonosios žarnos + + +
Storosios žarnos + + +
Šlapimo pūslė (infekuota) + +
Šlaplė + +
Gimda + + +
Kiaušidės kraujagyslių + +
perrišimas
Bendroji ligatūra + +
Raumuo + + +
Pilvo siena / Baltoji linija + + +
Išvaržos + +
Fascija + + + +
Sausgyslė + + +
Raištis + + +
Sąnario kapsulė + + +
Ortopedija + + + + +
Kraujagyslė + + + +
Nervai + +
Dantenos + + + +
Vokai + +

+ – rekomenduojamas siūlo storis

Arklių chirurgijai rekomenduojami siūlai. Dėl arklių aktyvumo, specifinio naudojimo ir eksplo-
atacijos bei laikymo aplinkos, chirurginės intervencijos atvejai yra dažni. Arkliams dažnos įvairaus
pobūdžio atviros traumos ir kitokio pobūdžio arklių ligos, dėl kurių, gydant arklį, neapseinama be
chirurginių veiksmų ir chirurginių siūlų naudojimo. Į audinius implantuoti bet kokios rūšies siūlai yra
svetimkūniai kiekvienam organizmui. Tačiau arklio organizme uždegiminis atsakas į traumą, svetim-
kūnius, taigi ir į siūlus būna specifinis, todėl suartinant arklio žaizdos kraštus ypač svarbu tinkamai pa-
rinkti siūlus pagal absorbavimosi, struktūros ir storio savybes. Teisingai techniškai atlikta operacija gali
baigtis nesėkme dėl netinkamos rūšies ar netinkamai panaudotų siūlų (žaizdos supūliavimo, fistulės
susiformavimo, žaizdos kraštų išsiskyrimo, išvaržos susidarymo, bendrosios infekcijos kilimo ir t. t.).
11 lentelėje yra pateiktos veterinarijos chirurgo iš Šveicarijos J. A. Auerio (Auer, 1992) rekomendacijos,
renkantis siūlo tipą, struktūrą ir storį arklio skirtingos rūšies audiniams siūti.

40
 11 lentelė. J. A. Auerio rekomenduojami siūlai arklių chirurgijoje
Audinio tipas Siūlo storis pagal USP Siūlo tipas
Oda 2–0 iki 2 Neabsorbuojamasis vienagyslis
Poodis 3–0 iki 0 Absorbuojamasis vienagyslis arba daugiagyslis
Fascija 0 iki 2 Absorbuojamasis vienagyslis arba daugiagyslis
Raumuo 2–0 iki 0 Absorbuojamasis vienagyslis arba daugiagyslis
Ertminis organas 3–0 iki 0 Absorbuojamasis vienagyslis arba daugiagyslis
Sausgyslė 2 Neabsorbuojamasis vienagyslis
Kraujagyslė (ligatūravimas) 3–0 iki 2–0 Absorbuojamasis daugiagyslis
Kraujagyslė (susiuvimas) 6–0 iki 5–0 Neabsorbuojamasis vienagyslis
Nervai 7–0 iki 5–0 Neabsorbuojamasis vienagyslis

Pastaba. Absorbuojamasis arba vienagyslis siūlas turėtų būti naudojamas užterštose ar infekuotose žaizdose.

Dauguma siūlų, naudojamų veterinarinėje chirurgijoje, yra tinkami ir arklių chirurgijoje, tačiau kai
kurios firmos, atsižvelgdamos į specifines arklio organizmo atsakomąsias reakcijas į traumą ir į siūlus –
kaip svetimkūnį traumuojantį audinius, gamina specialiai arkliams skirtus siūlus. Tiesa, tokių siūlų
nėra daug (12 lentelė).

12 lentelė. Arklių chirurgijoje rekomenduojamų naudoti siūlų techninės charakteristikos

Charakteristika Safil Equine – set Safil Caesarean – set
Struktūra Daugiagyslis, pintas, dengtas -“ -
PGA 100 proc.
Cheminė sudėtis #
Magnio stearatas (danga)
Spalva Žalia #
Dydis / Storis USP2 – USP6 #
14 dienų – 70 proc.
Mazgo atsparumo tempimui laiky-
18 dienų – 50 proc. #
mas
30 dienų – 0 proc.
Visa absorbcija 60–90 dienų #
Pilvo sienos užsiuvimas, fascijos, raumenys, poodinė siūlė,
Indikacijos #
cezario pjūvis
Atvejai, kur reikalinga ilgesnė parama ilgalaikės trukmės
Kontraindikacija #
absorbuojamaisiais ar neabsorbuojamaisiais siūlais
Rekomenduotina 2 = 1 = 1 = 1
#
mazgo struktūra 1 = 1 = 1 = 1

41
 13 lentelė. Rekomenduojamų naudoti neabsorbuojamųjų siūlų techninės charakteristikos

42
Charakteristikos Premilene Dafilon (Nylon) Supramid Synthofil Dagrofil Silkam® Steelex®
Daugiagyslis Daugiagyslis Daugiagyslis
Daugiagyslis
Struktūra Vienagyslis Vienagyslis Pseudovienagyslis Pintas Pintas Pintas
Vytas
Dengtas Nedengtas Dengtas
Poliesteris Šilkas
Poliamidas 6,6
Cheminė sudėtis Polipropilenas Poliamidas Polietilen/vinil acetatas Poliesteris Vaškas ir silikonas Nerūdijantis plienas
Poliamidas 6 (danga)
(danga) (danga)
Mėlyna Juoda, Balta,
Spalva Mėlyna Žalia Žalia Metalo
Juoda (Nylon) Balta Juoda
Neabsorbuoja- Pseudoabsorbcija Pseudoabsorbcija Neabsorbuo-
Siūlo absorbcija Neabsorbuojamas Pseudoabsorbcija Neabsorbuojamas
mas 2–4 metai 2–4 metai jamas
Oda, Ortopedija,
Kraujagyslės Išvaržos, Sausgyslės,
Išvaržos,
Išvaržos, Oda, Fascijos, Raiščiai,
Oda, Fascijos,
Indikacijos Sausgyslės, Išvaržos Pilvo sienos Dantenos Pilvo sienos siuvimas,
Akių chirurgija Pilvo sienos siuvimas,
Raiščiai, Ligatūravimas siuvimas, Krūtinkaulio siūlei
Oda
Nervai, Oda (po torakotomijos),
Akių chirurgija Oda
Atvejai, kai yra
Atvejai, kai yra būti- Atvejai, kai yra būtinas
būtinas ilgalaikis
Kontraindikacija Nežinoma nas ilgalaikis stabilu- ilgalaikis stabilumo Nežinoma Nežinoma Alergija
stabilumo palai-
mo palaikymas palaikymas
kymas
Rekomenduotina 2 = 1 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1
mazgo struktūra 1 = 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1
 14 lentelė. Rekomenduojamų naudoti absorbuojamųjų siūlų techninės charakteristikos
Charakteris-
Safil Quick Monosyn Safil Violet MonoPlus Catgut® Plain Catgut® Chrom
tikos
Daugiagyslis Daugiagyslis Vienagyslis
Vienagyslis Vienagyslis Vienagyslis
Struktūra Pintas Pintas Susuktas
Nedengtas Nedengtas Susuktas
Padengtas Padengtas Apdorotas
Glikonatas Išgrynintas natūralus
Cheminė PGA 100 proc. Glikonatas Išgrynintas natūralus
PGA (Glikolidas, trimetilen kar- PDS kolagenas
sudėtis (danga) kolagenas
bonatas, ε-kaprolaktonas Apdorotas chromu
Rusvai gelsva, smėlio
Spalva nedažytas Violetinė Violetinė Violetinė Ruda
spalvos
Mazgo atspa- 7 dienos 50 proc. 7 dienos 70 proc. 7 dienos 70 proc. 21 diena 80 proc.
rumas 14 dienų 15 proc. 14 dienų 50 proc. 14 dienų 50 proc. 35 dienų 50 proc. 7–10 dienų 50 proc. 14–18 dienų 50 proc.
tempimui 18 dienų 0 proc. 21 diena 20 proc. 30 dienų 0 proc. 70 dienų 0 proc.
Siūlo absorb-
42 dienos 60–90 dienų 60–90 dienų 180–210 dienų 70–90 dienų 90–120 dienų
cija
Oda,
Gleivinė, Poodis, Pilvo sienos siuvimas,
Poodis, Pilvo sienos siuvimas, Fascijos, Oda Poodis
Gleivinė
Skrandis ir žarnynas, Raumuo, Ortopedija, Kiaušidės kraujagyslių Kiaušidės kraujagyslių
Indikacijos Ginekologija
Šlapimo sistema, Ginekologija, Skrandis ir žarnynas, perrišimas perrišimas
Dantenos
Ligatūros, Skrandis-žarnynas, Išvaržos, Gimda Gimda
Kastracija, Akių chirurgija Kraujagyslės
Raumenys
Atvejai, kai reikalinga Atvejai, kur reikalinga
Atvejai, kai reikalinga nuo- Atvejai, kai reikalinga nuo- Atvejai, kai reikalinga nuo-
nuolatinė parama su nuolatinė parama su
latinė parama su vidutinės latinė parama su ilgalaikės latinė parama su ilgalaikės Atvejai, kai reikalinga nuo-
Kontraindi- vidutinės trukmės ilgalaikės trukmės
trukmės absorbuojamai- trukmės absorbuojamai- trukmės absorbuojamai- latinė parama su neabsor-
kacija absorbuojamaisiais ar absorbuojamaisiais ar
sias ar neabsorbuojamai- siais ar neabsorbuojamai- siais ar neabsorbuojamai- buojamaisiais siūlais
neabsorbuojamaisiais neabsorbuojamaisiais
siais siūlais siais siūlais siais siūlais
siūlais siūlais
Rekomen-
2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1 2 = 1 = 1 = 1
duotina maz-
1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1 1 = 1 = 1 = 1
go struktūra

43
 10. ŽINIOS APIE CHIRURGINES ADATAS

Perskirtiems audiniams sujungti, be siūlų, reikalingos ir chirurginės adatos. Jos, kaip ir siūlai, yra
labai įvairios savo forma, dydžiu, konstrukcija ir kitais aspektais. Chirurgijoje naudojamos adatos turi
pasižymėti tam tikromis savybėmis. Joms keliami tam tikri reikalavimai:
a) turi būti pagamintos iš aukštos kokybės nerūdijančio plieno (pakankamai kietos, kad nelinktų ir
pakankamai lanksčios, bet ne lūžtų);
b) turi būti kiek įmanoma plonesnės, bet ne trapios;
c) turi būti galima stabiliai fiksuoti adatlaikiu;
d) turi būti aštrios, į audinius įsiskverbti su mažiausiu pasipriešinimu ir kuo mažiau traumuoti;
e) turi būti švarios, lengvai sterilizuojamos ir atsparios korozijai, kad į audinius nebūtų įneštas už-
kratas ir pašalinės medžiagos.
Nepriklausomai nuo numatomo naudojimo, kiekvienoje chirurginėje adatoje skiriami trys pagrin-
diniai komponentai: adatos kilpelė, smaigalys ir korpusas.
Adatos kilpelė – tai vienas adatos galas, vieta, pro kurią ar į kurią įveriamas arba įspaudžiamas
chirurginis siūlas. Adatos kilpelė būna trijų tipų: prancūziškojo (išsišakojanti, perskelta), uždarojo ir
aklinojo (be kilpelės – atrauminė).
Prancūziškojo tipo kilpelė labai patogi siūlui įverti (žr. 12 pav. A), tačiau veriant gali būti pažeista
siūlo tekstūra, todėl rekomenduojama į tokio tipo kilpelę siūlą verti kuo arčiau siūlo galo. Iš tokio tipo
adatos kilpelės siūlas linkęs išslysti, todėl, dirbant giliai audiniuose, kyla pavojus adatą pamesti žaizdoje
(būdinga operuojant stambiuosius gyvūnus).

A B C

12 pav. Adatų kilpelių tipai: A – prancūziškojo tipo; B – uždarojo tipo; C – aklinojo tipo (atrauminė adata)
(A. Noreikos nuotraukos)

Uždarojo tipo kilpelė yra panaši į buityje naudojamų siuvimo adatų kilpelę (žr. 12 pav. B). Tokio
tipo adatų kilpelės būna įvairių dydžių ir formų: apvalios, pailgos ar kvadratinės. Į tokią kilpelę siūlą
įverti sunkiau, ypač lankstų daugiagyslį, tačiau įvertas jis gerai laikosi adatoje ir yra saugu siūti giliai
žaizdoje, arba kai siuvama vadovaujantis daugiau apčiuopa, o ne matymu.
Ta pati adata gali turėti abiejų – prancūziškojo ir uždarojo tipų kilpeles (žr. 13 pav.). Prancūziškojo ir
uždarojo tipo kilpelę turinčiomis adatomis siuvant pažeistus audinius, pastarieji traumuojami daugiau,
nes per audinius visada pertraukiamas dvigubas siūlas.

44
 1

A B

13 pav. Adata, turinti tik prancūziškojo (A-1) bei prancūziškojo ir uždarojo (B-1–2) tipo kilpeles
(R. Baltaduonytės iliustracija)

Aklinojo tipo kilpelė – tai vienkartinio naudojimo adata be kilpelės, mažiausiai audinį traumuojan-
ti, dar vadinama atraumine adata (žr. 12 pav. C, 14 pav.). Jos gale, kilpelės vietoje, yra tvirtai įspraustas,
įpresuotas siūlas ir papildomai jo verti nereikia. Siūlas ir adata yra beveik vienodo skersmens (sto-
rio) – tai išskirtinis atrauminės adatos privalumas, nes audiniai patiria mažesnį trauminį poveikį, kai
siūlas yra traukiamas per audinį, nes traukiamas ne dvigubas, o viengubas siūlas. Toks adatos ir siūlo
derinys turi ir daugiau privalumų: minimali priežiūra ir pasiruošimas naudojimui, patogu naudoti,
spartesnis darbas, mažiau manipuliacijų ir t. t., bet yra brangesnė, nes operacijos pabaigoje adata su li-
kusia neišnaudota siūlo dalimi yra išmetama. Reikia pastebėti, jog šiuo metu didesnioji dalis gaminamų
siūlų (ypač plonų siūlų) yra komplektuojami su chirurginėmis atrauminėmis adatomis.

14 pav. Atrauminių adatų pavyzdžiai. Siūlas ir adata yra panašaus storio (skersmens)
(A. Noreikos nuotrauka)

Adatos smaigalys yra priešingas adatos kilpelei galas ir būtinas siuvamam audiniui perdurti. Adatos
smaigalys apima adatos dalį nuo tolimiausio adatos galo (viršūnės) iki maksimalaus adatos kūno skers-
pjūvio. Jis gali būti įvairios formos: bukas, smailas, trikampis ar kitos formos. Kiekviena adatos smaiga-
lio forma suteikia galimybę sklandžiai, mažiausiai traumuojant, skverbtis per skirtingų rūšių audinius.
Adatos korpusas – tai adatos dalis, esanti tarp adatos kilpelės ir adatos smaigalio. Už adatos korpuso
adata suimama adatlaikiu ir laikoma siuvimo metu. Adatos korpusas būna skirtingų formų: apvalios,
ovalios, trikampės, trapecijos ar jų kombinacijų. Trapecijos, trikampio ir mentelės formą turinčių ada-

45
tų korpusai turi pjovimo briaunas, todėl tokios adatos priskiriamos audinius pjaunančių adatų tipui.
Apvalios ar ovalo formos adatos dažnai smailėja nuo mažiausio smaigalio skersmens iki adatos kilpelės
skersmens.
Kiekvieną chirurginę adatą apibūdina tam tikri rodikliai (žr. 15 pav.):
a) stygos ilgis (angl. chord lenght) – tai tiesi linija nuo adatos smaigalio viršūnės iki lenktos adatos
kilpelės arba siūlo įpresavimo vietos;
b) adatos ilgis (angl. needle length) – tai ilgis nuo adatos smaigalio, per adatos korpusą iki adatos
kilpelės;
c) adatos spindulys (angl. needle radius) – tai atstumas nuo apskritimo centro iki adatos kūno, jeigu
pratęsus adatos lenkimą būtų pasiektas pilnas apskritimas;
d) adatos skersmuo (angl. needle diameter) – tai adatos vielos dydis arba storis.
Labai mažos plonos adatos naudojamos mikrochirurgijoje. Labai didelės, storos adatos naudojamos
pilvo sienos žaizdoms siūti dedant įtempimą mažinančias siūles. Tarp šių dviejų kraštutinių adatų dy-
džių yra platus diapazonas dydžių įvairiems atvejams skirtingų gyvūnų skirtingiems audiniams siūti.

1 2
5
6

15 pav. Chirurginę adatą apibūdinantys rodikliai: 1 – stygos ilgis (visada nurodomas pakuotėje); 2 – adatos
spindulys; 3 – adatos skersmuo; 4 – adatos korpusas; 5 – adatos smaigalys; 6 – adatos kilpelė
(A. Noreikos nuotrauka)

Chirurginės adatos gaminamos kelių formų (profilių): tiesios, pusiau lenktos, lenktos ir mišraus,
netaisyklingo, kombinuotojo lenkimo (žr. 16 pav.).

16 pav. Įvairios chirurginės adatos: A – tiesi; B – pusiau lenkta; C – įvairaus lenkimo adatos
(A. Noreikos nuotrauka)

46
 Tiesios adatos (angl. straight body needles) paprastai naudojamos lengvai prieinamiems audiniams
siūti, kai siūti galima be adatlaikio, adatą laikant pirštais, pvz., pilvo srityje odai siūti (tiesi pjaunanti),
skrandžio, žarnų žaizdoms siūti (tiesi kūgio formos), trūkusiai sausgyslei susiūti (Bunelio (BN) tipo
siūle) ir kitur.
Pusiau lenktos adatos (angl. half-curved ski needles) labai tinka atliekant operaciją endoskopijos
būdu, nes dėl žemo adatos profilio ji lengvai praeina endoskopo troakaru. Ja galima siūti odą. Tačiau
tokios formos adata labiau traumuoja audinius, nes lengvai praėjusi lenkta adatos dalis nesudaro tinka-
mų sąlygų taip pat lengvai praeiti adatos tiesiajai daliai, todėl audiniai plėšomi.
Lenktos adatos (angl. curved needles) yra naudojamos dažniausiai. Siuvant tokio tipo adatomis rei-
kia mažiau erdvės siuvimo judesiui nei siuvant tiesia adata, tačiau lenktoms adatoms reikalingas adat-
laikis. Atsižvelgiant į lenkimo laipsnį, t. y. kokią viso apskritimo dalį sudaro lenkta adata, yra skirstomos
į tokius tipus (žr. 17 pav.):
a) 1/4 apskritimo – mažiausio lenkimo adata (17 pav. A). Dažniausiai naudojama akių chirurgijoje,
mikrochirurgijoje;
b) 3/8 apskritimo – tokio lenkimo adata (17 pav. B) sunku siūti giliai kūno ertmėje. Naudojama
akių chirurgijoje, kraujagyslei, smegenų kietajam dangalui, perineurijui, pleurai, skrandžio ir žarnyno,
šlapimo išskyrimo organų, raumens, sausgyslės, odos žaizdoms siūti;
c) 1/2 apskritimo – tokio lenkimo adatos (17 pav. C) skirtos audiniams siūti ribotoje erdvėje, bet
reikalauja didesnio darbo riešu (pronatio, supinatio). Naudojamos akių chirurgijoje, pleurai, pilvaplė-
vei, skrandžio ir žarnyno, šlapimo išskyrimo, kvėpavimo organų, sausgyslės, poodžiui ir odos žaizdoms
siūti;
d) 5/8 apskritimo – tokio lenkimo adatos (17 pav. D) naudotinos tose vietose, kur judesio amplitudę
riboja erdvės trūkumas. Naudojamos šlapimo išskyrimo organų žaizdoms siūti.

A B C D

17 pav. Įvairūs adatų lenkimo tipai: A – 1/4 apskritimo; B – 3/8 apskritimo; C – 1/2 apskritimo;
D – 5/8 apskritimo (A. Noreikos nuotraukos)

Mišraus lenkimo adatos (angl. compound curved needles) viršūnė lenkta 80° kampu, kuris staigiai
pereina į 45° kampą. Tokio lenkimo adatos turi privalumą – jomis daromi dygsniai yra ypač tikslūs,
sugriebia vienodą audinio kiekį (kąsnį). Šios adatos specialiai sukurtos akies priekinio segmento audi-
niams siūti, nes padeda subalansuoti tempimą abiejose siūlės pusėse.
Nors chirurginės adatos yra naudojamos perskirtiems, sužalotiems audiniams sujungti, tačiau ada-
tos vėrimo per audinius metu jos, priklausomai nuo adatos smaigalio ir korpuso formos, didesniu ar
mažesniu laipsniu audinius žaloja. Atsižvelgiant į tai, chirurginės adatos yra skirstomos į keletą tipų:
pjaunančias, standartines (vidine dalimi) pjaunančias, nugarėle pjaunančias, šonais (kraštais) pjaunan-
čias, kūgio formos smaigaliu, troakaro formos pjaunančias ir adatas buku smaigaliu.

47
 Pjaunančios adatos (angl. cutting needles) turi mažiausiai du priešpriešiais esančius pjaunančius
užaštrintus kraštus (briaunas). Priklausomai nuo aštriųjų kraštų (briaunų) išsidėstymo, pjaunančios
adatos audinius pjauna skirtingai. Šio tipo adatos skirtos perpjauti tankų, standų ar kietą ir storą jun-
giamąjį audinį, pvz., siuvant galvijo odos žaizdas.
Standartinė, įprastai pjaunanti adata (angl. conventional cutting needle) turi tris aštrias pjaunančias
briaunas (kampus), iš kurių dvi yra šonuose, o trečioji yra adatos vidiniame, įlinkusiame (konkavinia-
me) paviršiuje. Adatos forma keičiasi iš trikampės į plokščią formą. Tokio tipo adata galima išpjauti
audinius, nes jos vidinė, priekyje esanti aštri briauna pjauna audinius žaizdos ar pjūvio krašto link.
Nugarėle pjaunanti adata (angl. reverse cutting needle) yra panaši į aprašytąjį adatos tipą, tik trečioji
aštri pjaunanti briauna yra ne adatos vidiniame – įlinkusiame paviršiuje, o jos išoriniame – išlinkusia-
me (konveksiniame) paviršiuje. Šis nedidelis skirtumas suteikia daug privalumų: ji yra žymiai stipresnė
už tokio paties dydžio standartiškai pjaunančią adatą, sumažėja pavojus išpjauti žaizdos kraštą.
Šonais (kraštais) pjaunanti adata (angl. side cutting needle) dar vadinama lanceto ar mentelės
(spatula) tipo adata. Šio tipo adatos abu paviršiai yra plokšti, todėl veriant adatą per audinius išven-
giama nepageidaujamo jų pjaustymo, priešingai nei kitomis pjaunančio tipo adatomis. Tokių adatų
ašmenys skirti prasiskverbti ir atidalinti ploną audinio sluoksnį, labiausiai tinkamos akių chirurgijoje.
Modifikuota apvali pjaunanti adata (angl. tapercut surgical needle) tai dviejų adatų tipų (nugarėle
pjaunančios adatos ir adatos su kūgio formos smaigaliu) kombinacija – trikampis pjaunantis smaigalys
(panašus į troakaro smaigalį), pereinantis į apvalų adatos korpusą. Svarbu, kad adatos smaigalys nebūtų
storesnis už siūlą. Tokia adata lengvai įsiskverbia į standų audinį, bet neperrėžia jo. Tokio tipo adatomis
tinka siūti fasciją, antkaulį, sausgyslę.
Adata kūgio formos smaigaliu (angl. taper point needle) dar vadinama apvaliąja adata ir priskiriama
nepjaunančių (atrauminių) adatų kategorijai, nes apvalios adatos neturi pjaunančių briaunų. Tokios
adatos smaigalys yra kūgio formos, o jo viršūnė yra ypač smaili. Tokio tipo adata yra apvali tik smaiga-
lyje, o likusi adatos dalis yra plokščio ovalo ar stačiakampio formos. Tokia adatos korpuso konstrukcija
leidžia adatą geriau fiksuoti adatlaikiu, išvengiama kampinio ar rotacinio adatos poslinkio adatlaikyje.
Šio tipo adatos audinį praduria ir praskečia jų nepjaudamos, todėl jos labiausiai tinka pilvaplėvei, pilvo
ertmės organams, poodiniams audiniams, stuburo smegenų kietajam dangalui, kraujagyslėms ir ki-
tiems silpniems bei trapiems audiniams siūti.
Adata buku smaigaliu (angl. blunt point (BP) needle) yra nupjauto kūgio formos smaigaliu ir apva-
liu korpusu. Ją veriant per trapius audinius adata juos ne pjauna, o tiesiog perskrodžia, perskiria, todėl
tokio tipo adata naudojama parenchiminių organų (inkstų, kepenų, blužnies) žaizdoms siūti, pvz., ap-
siuvant kepenų skilties kraujuojantį plyšimą taukine ir kitais atvejais.
Stambiųjų gyvūnų chirurginėje praktikoje naudojamos ir nestandartinio tipo adatos (žr. 18 pav.):
adatos ilgu kotu yra naudojamos stambiųjų gyvūnų praktikoje, pvz., karvės makšties išsivertimo ir iš-
kritimo atveju, apsiūti arklio apyvarpę parafimozės atveju ir kt.

48
 A B C

18 pav. Nestandartinių adatų pavyzdžiai: A – Dešampo adatos; B – adata odos žaizdai siūti nenaudojant
adatlaikio; C – Gerlacho adata (A. Noreikos nuotrauka)

Didelė adatų formos (profilio), dydžio, konstrukcijos ir kitais aspektais besiskiriančių adatų įvairovė
užtikrina galimybę kiekvienam konkrečiam atvejui, atsižvelgiant į siuvamo audinio tipą, rūšį, vietą,
prieinamumą ir siuvimo medžiagos dydį, pasirinkti labiausiai tinkančią adatą, kadangi skirtingiems
audiniams siūti naudojamos skirtingos adatos.
Tos adatos, kurių kilpelės vietoje yra įpresuotas siūlas (atrauminės) ir jie paruošti naudojimui (yra
sterilūs), yra įpakuoti aliuminio folijos ar kitos nepermatomos medžiagos pakuotėje, todėl tiesiogiai,
neatplėšus pakuotės, adatų apžiūrėti ir įvertinti tinkamumą negalima. Todėl yra sutarta ant pakuotės
pavaizduoti adatos išlenkimą ir dydį, o chirurginės adatos tipą (apvali, pjaunanti ir kt.) žymėti tam tikru
simboliu (grafiniu ženklu). Taigi, ant pakuotės yra du ženklai: adatos profilis ir simbolis (grafinis žen-
klas), nurodantis adatos smaigalio formą ir korpuso tipą skersinio pjūvio projekcijoje ir kelių raidžių ir
skaičiaus kombinacija – adatos koduotė, kurioje kiekviena raidė turi savo eiliškumą ir reikšmę. Kiek-
viena kompanija naudoja savo koduotes, todėl žymės (kodų simboliai) ne visos ir ne visada sutampa.
B. Braun kompanija, gaminanti įvairią medicininę įrangą, naudoja tokią adatų koduotę:
Koduotės pirmoji raidė nurodo adatos lenkimą: H – 1/2 apskritimo, D – 3/8 apskritimo, V – 1/4
apskritimo, P – mišraus (kombinuotojo) lenkimo, G – tiesi adata.
Koduotės antroji raidė nurodo adatos korpuso formą: R – adata apvaliu korpusu, S – adata pjaunan-
čiu korpusu, L – adata lanceto (mentelės) formos korpusu.
Nestandartiniam, specifiškam adatos variantui apibūdinti koduotėje naudojama trečioji raidė: C –
adata su trumpa pjaunančiąja dalimi, M – adata mikrosmaigaliu, MP – adata preciziniu smaigaliu,
T – adata troakaro formos smaigaliu, m – mikroadata.
Skaičius, esantis už raidžių, nurodo adatos ilgį milimetrais. Jeigu už skaičiaus dar yra raidė „s“ – ji
nurodo, jog adata yra tvirtu korpusu.
Koduotės pavyzdys: 2×DLm 6 iššifruojamas taip: pakuotėje yra siūlas, kurio abiejuose galuose yra
įpresuota po adatą 3/8 apskritimo, mikrolanceto formos, 6 mm ilgio. Tokia adata tinka akių chirurgijo-
je, pvz., ragenos žaizdai siūti.
Ethicon kompanija, gaminanti chirurginę įrangą, taip pat ir siūlus bei adatas, pastarųjų žymėjimui
naudoja tokius ženklus (15 lentelė).

49
 15 lentelė. ETHICON kompanijos adatas apibūdinantys simboliai
Simboliai (grafinis
Adatos profilio aprašas
ženklas)

Adata kūgio formos smaigaliu (taper point needles)

Adata modifikuotu kūgio formos smaigaliu (taper point plus needles)

Adata buku smaigaliu (blunt point needles)

Modifikuota buku smaigaliu adata (Ethiguard) (blunt point needles)

Modifikuota apvali pjaunanti adata (tapercut surgical needles)

Troakaro formos adata (trocar point needles)

Įprastai pjaunanti adata (conventional cutting needles)

Nugarėle pjaunanti adata (reverse cutting needles)

Modifikuota įprastai pjaunanti adata (Prime) (conventional cutting needles)

Modifikuota nugarėle pjaunanti adata (Prime) (reverse cutting needles)

Šonais (kraštais) pjaunanti adata (mentelė) (side cutting needles) (spatula)

Modifikuota šonais (kraštais) pjaunanti adata (CS Ultima)
(side cutting needles) (spatula)

50
 11. ADATLAIKIAI

Adatlaikis – tai chirurginis įrankis, skirtas chirurginei adatai fiksuoti į ją veriant siūlą (kai žaizdai
siūti naudojamos trauminės adatos), prilaikyti adatą ja perduriant audinius, fiksuoti siūlą rišant mazgą.
Audinių siuvimo metu lenkta adata prilaikoma adatlaikiu. Svarbu, kad adata adatlaikyje neslystų ir
nesisuktų, o būtų patikimai fiksuota. Adatlaikio dydis turėtų atitikti adatos dydį. Smulkiu adatlaikiu
suspaudžiant ir fiksuojant storą adatą, galima sugadinti adatlaikį, o stambiu adatlaiku suspaudžiant
ploną adatą, galima ją deformuoti ar sulaužyti. Yra taisyklės, kurių privalu laikytis: adatlaikiu adata
suspaudžiama ir fiksuojama ties adatos korpuso plokščiąja dalimi, jeigu tokia yra. Jeigu adatos korpuse
plokščios dalies nėra, tada adata adatlaikiu fiksuojama suspaudžiant adatos korpusą dalyje, atitolusioje
nuo adatos kilpelės per vieną trečdalį adatos ilgio iki pusės adatos ilgio. Negalima – draudžiama adatą
fiksuoti pernelyg arti adatos kilpelės (arti įpresuoto siūlo) ir už adatos smaigalio. Siuvant yra svarbu,
kad siuvantysis adatą per audinius vestų pagal adatos lenkimo kryptį, tada siuvimas sekasi lengvai ir
mažiausiai traumuojami audiniai.
Praktikoje naudojami įvairių tipų adatlaikiai (žr. 19 pav.). Šie adatlaikiai vadinami juos sukonstra-
vusių autorių pavardėmis, pvz.: Gillies adatlaikis, Hegar adatlaikis, Mayo Hegar adatlaikis, Mathieu
adatlaikis, Mathieu Olsen Hegar adatlaikis, Olsen-Hegar adatlaikis, Castroviejo adatlaikis (mikrochi-
rurgijai) ir kt. Šių ir kitų autorių konstrukcijos adatlaikiai yra gaminami iš AISI 410 markės nerūdi-
jančio plieno (standartinė kokybė) arba įterpiant volframo karbidą, darantį įrankį brangesnį, bet taip
užtikrinamas įrankio ilgiau trunkąs kokybiškas funkcionavimas (žymima ženklu TC – pagerintos  /
aukštesnės kokybės).

1
1
1

E
D
2

C
1

19 pav. Įvairaus dydžio ir modelio adatlaikiai: A – Hegar adatlaikis; B – Mayo Hegar adatlaikis;
C– Olsen-Hegar adatlaikis; D – Gillies adatlaikis; E – Mathieu adatlaikis
1 – fiksatorius – reketo mechanizmas; 2 – spyruoklė fiksatoriui atblokuoti (A. Noreikos nuotrauka).

Hegar, Mayo Hegar modelio adatlaikiai yra panašūs į kraujavimui stabdyti skirtus spaustukus
(Crile, Crile-Rankin, Hartmann, Kelly, Rochester Pean ir kitų modelių), bet esminis skirtumas yra
funkcionaliosios arba darbinės dalies – galvos / žnyplių ilgis: adatlaikis yra trumpesnėmis ir storesnė-
mis (tvirtesnėmis) žnyplėmis. Adatlaikio darbinės dalies – galvos / žnyplių susiglaudžiantys darbiniai
paviršiai turi įvairaus rašto dantytumą, užtikrinantį patikimą siūlo fiksavimą įtempiant siūlą mazgo

51
rišimo metu. Visų modelių adatlaikiai gaminami tiesia ir lenkta darbine dalimi įvairaus dydžio, kurį
nustato adatlaikio ilgis milimetrais. Gillies modelio adatlaikiai gaminami kairiarankiams ir dešiniaran-
kiams chirurgams. Dauguma adatlaikių turi automatinį fiksatorių – reketo mechanizmą (Gillies adat-
laikis jo neturi), o Mathieu adatlaikis turi ir fiksatorių, ir spyruoklę fiksatoriui atblokuoti. Adatlaikio
reketo mechanizmas ir spyruoklė palengvina chirurgui darbą.
Kiekvieno tipo adatlaikio kokybę lemia tai, kaip stipriai fiksuojama adata, kaip greitai ją galima
atlaisvinti, iškilus reikalui, kaip stipriai ir patikimai suimamas siūlas rišant mazgą, ar siūlas neišslysta,
koks patiriamas pirštų nuovargis atliekant šias manipuliacijas. Paprastai kiekvienas chirurgas geriausiu
adatlaikiu laiko tą, prie kurio ilgiau dirbant priprantama.
Dažniausiai naudojami Mayo Hegar modifikacijos adatlaikiai gaminami įvairaus dydžio: 130 mm,
140 mm, 160 mm, 180 mm, 200 mm. Operuojant stambųjį gyvūną (siuvant žaizdą snukio ertmėje ar
patelių makštyje), ilgesnis šio modelio adatlaikis yra pranašesnis už kitus modelius.
Gillies, Olsen-Hegar, Mathieu Olsen ir kituose adatlaikių modeliuose įkomponuotos žirklės, todėl
žaizdą siuvant mazginėmis siūlėmis, nesant šalia asistento (teikiant paslaugą ūkyje, pas privatų asmenį),
yra patogūs tuo, jog surišus mazgą adatlaikio nereikia keisti į žirkles siūlui nukirpti – taip trumpinama
operacijos trukmė. Tai ypač svarbu siuvant didelę žaizdą mazginėmis siūlėmis.

52
 12. PINCETAI

Pincetas – chirurginis įrankis skirtas audiniams prilaikyti, per juos veriant adatą su siūlu. Siuvant
žaizdą naudojami dviejų tipų pincetai – chirurginis (žr. 20 pav.) ir anatominis (žr. 21 pav.). Išoriškai
abiejų tipų pincetai yra panašūs, o esminis skirtumas yra aštrūs dantukai, kuriuos turi chirurginis pin-
cetas. Dažniausias chirurginio pinceto modelis – kai viename pinceto gale yra du dantukai, o priešin-
game – vienas. Galimos ir kitokio tipo chirurginių pincetų galų konstrukcijos. Chirurginis pincetas
naudojamas audiniams prilaikyti ir fiksuoti siuvant odą, poodį, fasciją, raumenį.

A B

20 pav. Įvairaus dydžio ir modelio chirurginiai pincetai (A, B – skirtingo tipo dantukai audiniams fiksuoti
(A. Noreikos nuotrauka)

Anatominio tipo pinceto abu darbiniai galai dantukų neturi, todėl audinį fiksuoja prasčiau, bet taip
jį mažiau traumuoja. Patikimam ir saugiam audinio fiksavimui šio tipo pincetų galų susiglaudžiantys
darbiniai paviršiai turi įvairaus rašto šiurkštumas – dantytumą. Anatominio tipo pincetai naudojami
gležnos struktūros audiniams suimti – ertminio organo (siuvant stemplės, skrandžio, žarnos, gimdos,
šlapimo pūslės žaizdą) sienelės kraštui prilaikyti.

21 pav. Anatominių pincetų darbinių galų skirtingi šiurkštumos raštai (A. Noreikos nuotrauka)

Chirurginiai ir anatominiai pincetai yra gaminami įvairių modifikacijų ir įvairių dydžių (kaip ir kiti
chirurginiai įrankiai).

53
 13. SIŪLIŲ RŪŠYS TIPAI

Operacines žaizdas ir daugumą atsitiktinių žaizdų reikia užsiūti – suartinti žaizdos kraštus, kad
greičiau sugytų perskirti audiniai, o gijimas vyktų pirminiu sukibimu, susidarant minimalios apimties
randui. Priklausomai nuo siuvimo būdo, siūlė būna mazginė, ištisinė arba mechaninė. Pagal žaizdos
kraštų padėtį po susiuvimo siūlės skirstomos į žaizdos kraštus suartinančias, žaizdos kraštus išverčian-
čias ir žaizdos kraštus įverčiančias. Atskirą grupę sudaro ertminių vidaus organų kiaurinėms žaizdoms
naudojamos siūlės – daugiausia tai žaizdos kraštus įverčiančios siūlės, inicijuojančios susilietimą sero-
ziniais paviršiais.
Mazginė siūlė yra tokia, kai po vieno arba dviejų adatos su siūlu pervėrimų per abu audinio žaizdos
kraštus siūlo galai įtempiami ir surišami vienu mazgu.
Ištisinė siūlė yra tokia, kai žaizdos kraštai per visą žaizdos ilgį suartinami siūle, turinčia du mazgus:
vieną – viename žaizdos gale (kampe) (siūlės pradžioje), kitą – kitame žaizdos gale (kampe) (siūlės
pabaigoje).
Mechaninė siūlė yra atskira siūlės rūšis, kuriai atlikti (suformuoti) reikalinga specialiai sukurta įranga.
Mazginės siūlės, kuriomis suartinami žaizdos kraštai, atsižvelgiant į jų siuvimo techniką, paskirtį ir
atliekamą funkciją, skirstomos į keletą tipų: paprastoji, kilpinė, kryžminė, situacinė, tempimą mažinan-
ti, apsauginė ir kt.
Siuvant mazgine paprastąja siūle – žaizdos kraštai suartinami vienu adatos su siūlu pervėrimu per
audinius iš kiekvienos pjūvio pusės, paskui siūlo galus įtempus, jie surišami tikruoju (jūreivišku), slys-
tančiu arba chirurginiu mazgu.
Siuvant kilpinėmis, kryžminėmis, fascijų siūlėmis – žaizdos kraštai suartinami dviem adatos su siūlu
pervėrimais per audinius iš kiekvienos pjūvio pusės, paskui siūlo galai surišami vienu iš mazgų.
Mazginė siūlė – paprastoji, kilpinė, kryžminė ir kai kurios kitos siūlės gali būti vadinamos situacine
siūle.
Situacinė siūlė yra ne naujos rūšies (tipo) siūlė ir ją galima įvardyti kaip situacinį žaizdos siuvimo
būdą, kadangi susiuvus žaizdą visiškai – praktiškai nelieka jokių požymių, liudijančių apie situacinę
siūlę. Bet kuri anksčiau minėtų mazginių siūlių gali būti situacine siūle, jeigu žaizda pradedama siūti ne
nuo žaizdos galo (kampo), kaip įprasta, o pirmoji siūlė siuvama žaizdos viduryje ar kitoje žaizdos vie-
toje, kai žaizdos linija yra nelygi, laužyta. Vėliau kiekvienos žaizdos pusėje, per jos vidurį, vėl dedamas
naujos siūlės dygsnis ir taip dygsniuojama, kol žaizda užsiuvama visiškai (žr. 22 pav.). Situacine siūle
siuvamos didelės, nelygiais kraštais žaizdos. Jos privalumas – išvengiama odos raukšlių susidarymo, ji
nežymiai mažina tempimą žaizdos kraštuose.

7 6

2 1
4 3 5

A B

22 pav. Situacinė siūlė: A – plėštinė žaizda nelygiais kraštais; B 1–7 – siūlių siuvimo eiliškumas
(A. Noreikos nuotraukos)

54
 Tempimą mažinanti siūlė – tai ne naujos rūšies ar tipo siūlė, yra įvardytas siūlės atliekamos funk-
cijos pavadinimas. Dažniausiai šiai funkcijai atlikti naudojama kilpinė (vertikalioji arba horizontalioji)
siūlė, bet gali būti ir kitos siūlės. Šios siūlės dygsniai dedami toliau nuo žaizdos kraštų (žr. 23 pav. A-1–2,
B). Ši siūlė nėra skirta žaizdos kraštams suglausti, jos paskirtis – perimti didžiąją dalį tempimo ir suma-
žinti tempimą siūlei, kuria suartinami žaizdos kraštai. Panaudojus įtempimą mažinančią siūlę – mažiau
nukenčia kraujotaka žaizdos aplinkoje, todėl žaizda geriau gyja, greičiau įgyja reikalingą tvirtumą.

2
1

A B

23 pav. Įtempimą mažinanti siūlė: A-1 – mazginė paprastoji siūlė; A-2 – mazginė kilpinė horizontalioji
siūlė; B – mazginė kilpinė horizontalioji siūlė su voleliais (atliekančios įtempimą mažinančios siūlės
vaidmenį (A. Noreikos nuotraukos)

Apsauginė siūlė – siūlės pavadinimas nurodo jos atliekamą funkciją. Tokia siūlė dažniausiai nau-
dojama smulkiųjų gyvūnų žaizdai apsaugoti ir siūlėms atlikus celiotomiją, tačiau gali būti pritaikyta ir
kitose vietose. Apsauginė siūlė siuvama, kai odos žaizda jau būna susiūta bet kuria siūle. Tada imama
servetėlė, ji sulankstoma taip, kad atitiktų susiūtos žaizdos ilgį ir ja uždengiamos žaizdos siūlės. Tada
neabsorbuojamuoju siūlu daromos kelios, dažniausiai netaisyklingos mazginės kilpinės horizontalio-
sios siūlės tik per odą iki poodžio, toliau nuo žaizdos krašto (panašiai kaip įtempimą mažinančios siū-
lės atveju), surišami mazgai (žr. 24 pav.). Kartais sudaroma odos raukšlė ir servetėlė paslepiama odos
raukšle. Kad servetėlė neišslystų iš odos raukšlės, arba gyvūnas jos neištrauktų dantimis ar liežuviu,
rekomenduojama dedant siūles perverti bei į siūlę įtraukti ir servetėlę: tai patartina padaryti abiejuose
galuose. Taip servetėlė fiksuojama patikimiau. Dažniausiai po 5–7 parų apsauginė siūlė ir servetėlė pa-
šalinamos. Kitais atvejais ją galima laikyti, kol bus išimtos odos siūlės – 10–12 dienų.

1 3

24 pav. Apsauginė siūlė: 1 – odos žaizda siūta mazgine paprastąja siūle; 2 – servetėlė; 3 – servetėlė prie
odos fiksuota mazgine kilpine horizontaliąja siūle, ji dengia odos žaizdos siūles (A. Noreikos nuotrauka)

55
 14. SIŪLIŲ SIUVIMAS

Nors visos siūlės yra skirtos pažeistų audinių kraštams suartinti, tačiau daugumos jų siuvimo techni-
ka ir siūlę apibūdinantys rodikliai yra skirtingi: skirtingais atstumais nuo žaizdos krašto duriama adata
su siūlu, skirtingi atstumai tarp siūlės dygsnių ir kt. Šie skirtumai tampa dar ryškesni, kai skirtingų
audinių žaizdos siuvamos skirtingose vietose, skirtingo amžiaus, skirtingos rūšies gyvūnams: arkliams,
galvijams, šunims, katėms ir kt.
Tyrimais nustatyta, jog arkliui netinkamai susiuvus žaizdą, jos kraštai dėl kolageno irimo susilpnėja
ir tampa neatsparūs tempimui. Žaizdos kraštų audinių atsparumas tempimui sumažėja ir dėl uždegi-
mo. Yra pastebėta, jog arkliams žaizdos gyja geriau, kai jos siuvamos adatą duriant nuo žaizdos krašto
per 0,5 cm ir toliau. Manoma, jog toks atstumas nesukelia kolageno irimo žaizdos kraštuose. Tai ypač
svarbu, kai siuvami sunkiai traumuoti audiniai.
Kita svarbi žaizdų siuvimo pusė – optimalus siūlių skaičius žaizdai susiūti (tarpai tarp siūlių). Aki-
vaizdu, jog kuo daugiau siūlių dedama, tuo kiekvienai siūlei tenka mažesnis apkrovimas (tempimas).
Yra nustatyta, jog arkliams tvirčiausia siūlė pasiekiama ir žaizda gyja geriausiai, kai atstumas tarp siūlių
yra ne mažesnis nei 0,5 cm. Kai siūlės siuvamos tankiau – sukeliama pernelyg didelė susiūtų audinių
reakcija, todėl suprastėja kraujo perfuzija žaizdos kraštuose. Ten, kur oda yra stora ir vietose, kur pjūvio
arba plyšimo linija yra lygiagreti odos tempimo linijai, tarpai tarp siūlų gali būti didesni nei čia reko-
menduojami. Priešingai, vietose, kur oda yra plona, kur pjūvio arba plyšimo linija yra statmena arba
įstriža odos tempimo linijai, tarpai tarp siūlių turi būti mažesni.
Priimant už modelį odos žaizdą, ją siuvant mazgine paprastąja siūle, adata duriama ir ištraukiama
vienodu atstumu nuo žaizdos kraštų. Šis atstumas priklauso nuo odos storio, pvz., arkliams ir galvijams
ši siūlė pradedama adatos dūriu 1–2 cm atstumu nuo žaizdos krašto, šuniui 0,5–1 cm, katei 0,3–0,5 cm
nuo žaizdos krašto. Siūlė veriama taip, kad abu žaizdos kraštai nuo viršaus iki dugno susiliestų ir tarp
jų neliktų tuščios ertmės (kišenės). Adata duriama statmenai į odą iki žaizdos dugno, kur perveriama į
kitą žaizdos kraštą, adata su siūlu ištraukiama, įtempiami siūlų galai tiek, kad susiglaustų žaizdos sienos
paviršiai, tada rišamas mazgas.
Mazginės paprastosios siūlės standartinis atstumas tarp dygsnių yra 0,5–2 cm arkliams ir galvijams,
0,3–1,5 cm šunims ir katėms, nors jis gali būti įvairus. Tai priklauso nuo audinių storio, įtempimo laips-
nio, srities judrumo (paslankumo) ir kt.
Siuvant įtempimą mažinančia siūle, adata su siūlu duriama ir ištraukiama arkliams ir galvijams
3–5 cm, o šunims 1,5–2 cm nuo žaizdos krašto. Smulkiesiems gyvūnams tokia siūlė taikoma retai.
Siuvant ištisinėmis siūlėmis, siūlių dygsnių nuo žaizdos krašto ir tarpų tarp dygsnių rodikliai yra
artimi mazginės paprastosios siūlės rodikliams.
Reikalaujama, kad visų siūlių (mazginių ir ištisinių) mazgai būtų rišami ne ties žaizdos (pjūvio) lini-
ja, bet viename žaizdos kraštų ir nesiektų žaizdos linijos.

56
 15. MAZGINĖS SIŪLĖS

Mazginės siūlės yra paprastos sumegzti ir pakankamai veiksmingos. Jos turi daug privalumų: at-
sirišus mazgui, nutrūkus siūlui ir vienai siūlei iširus – žaizdos kraštus prilaiko kitos siūlės. Žaizdai
supūliavus, galima išimti keletą siūlių, sudaryti galimybę nutekėti pūliams (žaizdai drenuotis) ir taip
išsaugoti kitas mazgines siūles. Tačiau žaizdas siuvant mazginėmis siūlėmis užtrunkama daug ilgiau,
reikia daugiau siūlų – tai šios rūšies siūlių trūkumas. Mazginės siūlės yra keleto tipų, vienos iš jų yra
naudojamos dažnai ir pasižymi universalumu, o kitos naudojamos tik tam tikrais atvejais tam tikrose
vietose. Paprastai mazginėmis siūlėmis siuvami perskirti, padidintą tempimą patiriantys audiniai.

15.1. MAZGINĖ PAPRASTOJI SIŪLĖ

Mazginė paprastoji siūlė (angl. Simple interrupted suture) labai dažnai naudojama ir galbūt yra uni-
versaliausia, lanksčiausia iš visų siūlių. Kai teisingai siuvama, ši siūlė gerai suartina audinius, nedaro
įtakos kitoms siūlėms siuvimo linijoje ir sudaro sąlygas audinio paslankumui tarp siūlių. Šios siūlės
siuvimo technika yra tokia: siūlės siuvamos duriant adatą su siūlu per audinius daugiau nei 0,5 cm nuo
žaizdos krašto. Adata su siūlu įvedama statmenai audiniams iš vieno žaizdos krašto, perveriama per
žaizdos dugną, užgriebiama (praduriama) lygus kiekis audinių priešingame žaizdos krašte ir tuo pačiu
atstumu nuo žaizdos linijos adata su siūlu ištraukiama į paviršių kitame žaizdos krašte (žr. 25 pav. B1),
siūlo galai įtempiami tiek, kad susiliestų žaizdos sienų paviršiai ir rišamas mazgas (žr. 25 pav. B2). Siūlės
mazgą reikia rišti vienoje ar kitoje pjūvio linijos pusėje, jo negalima rišti ties pjūvio linija. Siūlo galai
nukerpami arti mazgo (0,3–0,5 cm), kai siūlė yra gilioji, o kai ji yra virš odos, siūlas kerpamas paliekant
0,5–1 cm arba ilgesnius siūlo galus. Kita mazginė paprastoji siūlė siuvama šalia pirmosios tokiu atstu-
mu, kad būtų išvengta žaizdos kraštų žiojėjimo (žr. 25 pav.). Reikia vengti esminės klaidos siuvant šia
ir kitomis siūlėmis – kai adata su siūlu veriama nepakankamai giliai, ne per žaizdos dugną. Neteisingai
siuvant, dėl nesuartintų, nesuglaustų audinių žaizdos dugne, susidaro negyva ertmė, sudaranti sąlygas
rastis žaizdos gijimo komplikacijoms – kauptis eksudatui, užsitęsti gijimui, formuotis didesniam ran-
dui.

1 2 1 3 2

A B C

25 pav. Mazginė paprastoji siūlė: A – mazgai surišti viename šone pjūvio linijos; B-1 – adata su siūlu
perverta per žaizdos dugną; B-2 – teisingai suartinti žaizdos kraštai; C-1 – netaisyklingai darytas siūlės
dygsnis; C-2 – netaisyklingo siuvimo rezultatas; C-3 – negyva ertmė (A. Noreikos nuotraukos)

Siuvant žaizdą, svarbu gerai matyti aplinką, todėl esant horizontalios krypties žaizdai yra patogu, kai
siuvama iš dešinės pusės kairiosios pusės link, jeigu siuvantysis yra dešiniarankis, ir iš kairiosios pu-
sės dešiniosios link, kai siuvantysis yra kairiarankis. Kai siuvama vertikalios krypties žaizda, geriausiai
pradėti siūti nuo labiausiai nutolusio galo artimo galo link. Tinkamai susiuvus (tolygūs tarpai tarp siū-

57
lių ir tolygus siūlių įtempimas), žaizda gyja gerai, formuojantis mažos apimties randui. Jeigu mazgine
paprastąja siūle priešingų pusių žaizdos kraštai suartinami naudojant per didelį tempimą, audiniai gali
išsikreipti, todėl vėliau, žaizdai sugijus, gali susiformuoti į bangą panašus masyvus randas.
Šios siūlės pranašumai yra:
a) galimybė priderinti, pakoreguoti kiekvienos atskiros siūlės tempimą, nepriklausomai nuo kitų
siūlių ir nedarant joms įtakos;
b) minimaliai pakeičia kraujotaką žaizdos kraštų srityje;
c) galima riboti tuščios ertmės apimtį įtraukiant į siūlę giliuosius audinių komponentus ir poodinę
fasciją.
Šios siūlės trūkumai yra:
a) reikia daugiau siuvamosios medžiagos;
b) palyginti su ištisine paprastąja siūle, ilgiau užtrunkama dėl mazgų rišimo ir siūlo kirpimo;
c) kai mazgine paprastąja siūle siuvami gilieji audiniai, mazgai ir likę ilgesni siūlo galai dirgina ap-
linkinius audinius ir sudaro sąlygas mikroorganizmų dauginimuisi ir jų kaupimuisi, susidaro sąlygos
formuotis fistulėms;
d) kai silpnai įtempiamas siūlas rišant mazgą, odos kraštai turi tendenciją šiek tiek įvirsti arba šiek
tiek žiojėti, todėl žaizdai gyjant formuojasi didesnės apimties kietas randas. Šito galima išvengti kaita-
liojant mazginę paprastąją siūlę su mazgine vertikaliąja kilpine siūle.

15.2. KILPINĖS SIŪLĖS

Kilpinė siūlė gali būti kelių tipų: kilpinė vertikalioji, kilpinė vertikalioji su voleliais, kilpinė horizon-
talioji, kilpinė horizontalioji su voleliais. Abi kilpinės su voleliais siūlės naudojamos tik odos žaizdai siū-
ti tose vietose, kur yra didelis žaizdos kraštų tempimas (dažniausiai stambiesiems gyvūnams – arkliams
kojų viršutinėse srityse esant plėštinėms žaizdoms).

15.2.1. Kilpinė vertikalioji siūlė

Kilpinė vertikalioji siūlė (angl. Vertical mattress suture). Siuvant kilpine vertikaliąja siūle užtikrina-
mas tikslus ir tapatus žaizdos kraštų suartinimas, sukeliamas lengvas odos kraštų išsivertimas surišus
mazgą. Šia siūle siuvama taip: pirmasis dūris adata su siūlu daromas toliau nuo žaizdos krašto, perve-
riama per žaizdos dugną ir adata su siūlu ištraukiama kitame žaizdos krašte atitolus nuo jo tokiu pačiu
atstumu kaip ir įduriant. Tada grįžtama atgal, daromas seklesnis siūlės dygsnis, adata įveriama arčiau
žaizdos krašto toje pačioje linijoje ir išveriama kitame žaizdos krašte arti jo, užgriebiant tik tikrąją odą
ir, siūlų galus įtempus, rišamas mazgas. Gaunama dviguba siūlė, kurios viena siūlo eilė įterpta giliau, o
kita sekliau (žr. 26 pav.).

26 pav. Kilpinė vertikalioji siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

58
 Ši siūlė dažniausiai naudojama odos žaizdai susiūti, ypač ten, kur yra didesnis tempimas ir yra po-
linkis odos kraštams įvirsti į vidų ir liestis ne pažeistais paviršiais, o odos epidermiu.
Šiai siūlei būdingi šie privalumai:
a) minimaliai trikdo kraujotaką žaizdos kraštų srityje;
b) galima panaikinti tuščias žaizdos ertmes;
c) derinant kilpinę vertikaliąją siūlę su mazgine paprastąja siūle, galima išvengti žaizdos kraštų len-
gvo įsivertimo ir žaizdos kraštų žiojėjimo dėl silpno siūlės įtempimo;
d) kai ši siūlė siuvama toliau nuo žaizdos kraštų, ji gali atlikti įtempimą mažinančios siūlės vaidmenį
mazginei paprastajai siūlei.
Odos žaizdą susiuvus šia siūle, odos kraštai būna šiek tiek išversti, bet šis nežymus kosmetinis trū-
kumas išnyksta siūles pašalinus.
Kilpinės vertikaliosios siūlės trūkumai:
a) siuvant šia siūle užtrunkama daugiau laiko;
b) dėl greta einančių keturių adatos dūrių, reikalingų siūlei, aplink žaizdą audiniuose kyla ryškesnė
uždegiminė reakcija.

15.2.2. Kilpinė vertikalioji siūlė su voleliais

Kilpinė vertikalioji siūlė su voleliais (angl. Vertical mattress suture using supports) siūlė yra tokia pati
kaip ir kilpinė vertikalioji siūlė, tik į susidariusias kilpas įdedami voleliai (voleliai iš PVC, gumos, susuk-
tos marlės, sagos ar kitokios medžiagos). Volelių paskirtis – amortizuoti tempimą ir sumažinti galimybę
siūlui įpjauti audinius ar siūlui nutrūkti. Volelių gali būti daug – kiekvienai siūlės kilpai (vienai siūlei –
2 voleliai), arba du – po vieną kiekviename žaizdos krašte visoms siūlėms (žr. 27 pav.). Šitokia siūle
siuvama tik odos žaizda esant dideliam tempimui, kai siekiama prikabinti limfos ekstravazato atknotą
odą ar užspausti trūkusią limfagyslę.

A B

27 pav. Kilpinė vertikalioji siūlė su voleliais: A – du voleliai iš guminės žarnos dviem siūlėms; B – du
voleliai iš guminės žarnos visoms siūlėms (R. Baltaduonytės iliustracija)

15.2.3. Kilpinė horizontalioji siūlė

Kilpinė horizontalioji siūlė (angl. Horizontal mattress suture) siūlė, atlikus ją tinkamai, primena to-
bulą kvadratą su abiem siūlo galais toje pačioje žaizdos krašto pusėje. Kilpinės horizontaliosios siūlės
siuvimo technika yra tokia: adata su siūlu duriama viename žaizdos krašte atitolus nuo jo, perveriama
per žaizdos dugną ir išveriama kitame žaizdos krašte tokiu pat atstumu nuo žaizdos krašto, tada lygia-
grečiai žaizdos kraštui į vieną ar kitą pusę adata duriama į to paties žaizdos krašto audinius ir ištrau-
kiama kitame žaizdos krašte, t. y. tame pačiame, kuriame buvo durta pirmą kartą, tokiu pat atstumu

59
nuo žaizdos krašto. Siūlų galai įtempiami tiek, kad žaizdos kraštų sienos susiglaustų, ir rišamas mazgas.
Teisingai siuvant, gaunasi dvi siūlo kilpos, lygiagrečios žaizdos (pjūvio) linijai (žr. 28 pav.) ir nežymus
žaizdos kraštų išsivertimas.

28 pav. Kilpinė horizontalioji siūlė (A. Noreikos nuotrauka)

Kilpine horizontaliąja siūle dažniausiai siuvamos plačiai atsilapojusios žaizdos, esant padidėjusiam
tempimui. Šios siūlės privalumai – žaizdai užsiūti reikia mažiau siūlų ir užsiuvama greičiau (palyginti
su mazgine paprastąja ir kilpine vertikaliąja siūlėmis).
Kilpinės horizontaliosios siūlės trūkumas – kai yra didesnis odos tempimas, ši siūlė blogina krau-
jotaką žaizdos aplinkoje, dėl odos žaizdos kraštų išsivertimo ir žiojėjimo žaizda prasčiau gyja formuo-
jantis didesnės apimties randui.
Modifikuota kilpinė horizontalioji siūlė efektyviai suartina V tipo žaizdos kraštus ir viršūnę bei žy-
miai apsaugo ar sumažina atplėštos odos skiautės trikampio viršūnės nekrozės atvejų.

15.2.4. Kilpinė horizontalioji siūlė su voleliais

Kilpinė horizontalioji siūlė su voleliais (angl. Horizontal mattress suture using supports) yra tokia
pati kaip ir kilpinė horizontalioji siūlė, tik į susidariusias kilpas įdedami voleliai (voleliai iš PVC, gumos,
susuktos marlės, saga ar kitokios medžiagos). Volelių paskirtis yra tokia pati kaip ir kilpinės vertika-
liosios siūlės atveju. Kadangi kilpų kryptis kitokia nei kilpinės vertikaliosios siūlės, todėl kiekvienai
kilpinei horizontaliajai siūlei volelių gali būti du arba vienas (žr. 29 pav.). Šios siūlės indikacija yra kaip
kilpinės vertikaliosios siūlės su voleliais.

A B C D E

29 pav. Kilpinė horizontalioji siūlė su voleliais: A – kai vienai siūlei naudojamas vienas volelis; B ir C – kai
kiekvienai siūlės kilpai naudojamas atskiras volelis; D – plėštinė atsilapojusi žaizda; E – žaizda susiūta
kilpine horizontaliąja siūle su voleliais (A. Noreikos nuotraukos)

60
 15.2.5. Fascijos siūlė
Fascijos siūlė (angl. Fascial suture). Šia siūle siuvama perskirta fascija. Fascijos kraštai ne suglau-
džiami, bet vienas fascijos kraštas užkeliamas ant kito krašto, todėl fascijos žaizdos kraštų suglaudimas
ir gijimas vyksta didesniu plotu. Fascijos siūlės siuvimo technika yra panaši į kilpinės horizontaliosios
siūlės: pirmas dūris adata su siūlu daromas toliau nuo žaizdos krašto, adata su siūlu išveriama į paviršių
nepaliečiant kito žaizdos krašto, tada duriama kitame žaizdos krašte tokiu pat atstumu nuo jo. Adata
su siūlu veriama lygiagrečiai žaizdos kraštui, ištraukiama į paviršių ir veriama į kitą žaizdos kraštą iš
apačios ir ištraukiama į paviršių tokiu pat atstumu nuo žaizdos krašto kaip darant siūlės pirmąjį dygsnį.
Siūlų galai sutraukiami, siuvami audiniai užkyla vienas ant kito ir rišamas mazgas (žr. 30 pav.). Siuvant
fascijos siūle rekomenduojama pirmiausia sudėti visą reikalingą siūlių kiekį (žr. 30 pav. A) ir tik po to
rišti mazgus (žr. 30 pav. C). Tokia siūle siuvama vietose, kur yra didelis tempimas: daugiausia bambos
išvaržos, pooperacinės baltosios linijos išvaržos ar pilvo sienos trauminės išvaržos stambiesiems gyvū-
nams ir jų jaunikliams.
Odos žaizdai siūti ši siūlė netinka.

A B C

30 pav. Fascijos siūlė: A – siūlų sudygsniavimas; B – siuvamų audinių susiglaudimo schema

(R. Baltaduonytės iliustracija); C – siūlės užbaigimas (A ir C nuotraukos A. Noreikos)

15.2.6. Fascijos sustiprinta siūlė

Fascijos sustiprinta siūlė (angl. Fascial reinforced suture) yra labai panaši į fascijos siūlę, skirtumas
tik toks, kad kitame žaizdos krašte daroma po vieną papildomą dygsnį abiejose pusėse. Siūlę sutraukus
ir audinius užkėlus vieną ant kito, gaunama siūlė, labai panaši į kilpinę horizontaliąją siūlę (žr. 31 pav.).
Fascijos sustiprintos siūlės indikacija yra tokia pati kaip ir fascijos siūlės.

A B C

31 pav. Fascijos sustiprinta siūlė A – siūlės siuvimas; B – baltosios linijos imitacija; C – siūles sutraukus
(R. Baltaduonytės iliustracijos)

61
 15.2.7. Kryžminė siūlė
Kryžminė siūlė (angl. Cruciate mattress suture). Ši siūlė yra kilpinės siūlės modifikacija, tačiau ją
galima vertinti ir kaip dvigubą mazginę paprastąją siūlę. Ji gali būti kelių tipų (modifikacijų):
a) kai siūlai kryžiuojasi žaizdos paviršiuje virš žaizdos linijos;
b) kai siūlai kryžiuojasi giliai audiniuose horizontaliojoje plokštumoje (gulinčios aštuoniukės for-
mos siūlė);
c) kai siūlai kryžiuojasi giliai audiniuose vertikaliojoje plokštumoje (vertikalios aštuoniukės formos
siūlė).
Dalis chirurgų kryžminės siūlės modifikacijas vertina kaip atskiras, savarankiškas siūles, įvardydami
jas kaip aštuoniukės siūlės variantus.
Kryžminės siūlės siuvimo technika yra tokia: adata su siūlu duriama per audinius daugiau nei 0,5 cm
nuo žaizdos krašto ir įvedama statmenai audiniams iš vienos žaizdos pusės, perveriama per žaizdos du-
gną. Praduriamas lygus kiekis audinių priešingoje pusėje ir tuo pačiu atstumu nuo žaizdos krašto adata
su siūlu ištraukiama į paviršių kitame žaizdos krašte (taip pat kaip siuvant mazgine paprastąja siūle).
Tada daromas antras toks pat dygsnis, kaip aprašyta anksčiau, o ištraukus adatą su siūlu į paviršių, siūlų
galai įtempiami, suartinami žaizdos kraštai ir surišamas mazgas: gaunama X formos siūlė (žr. 32 pav.).

32 pav. Kryžminė siūlė (R. Baltaduonytės iliustracijos)

Kryžminei siūlei būdingi šie privalumai: beveik netrikdo kraujotakos žaizdos srityje, nebūna audi-
nių išsivertimo, žaizda susiuvama greičiau nei siuvant mazgine paprastąja siūle.
Kryžminės siūlės trūkumas – siuvant odos žaizdą ir siūlę labiau įtempus bei siūlams kryžiuojantis
virš odos, odos kraštai linkę įvirsti į vidų.

15.2.8. Modifikuota kryžminė siūlė

Modifikuota kryžminė siūlė (angl. Modified cruciate matress suture). Kad odos kraštai neįvirstų į
vidų, galimas alternatyvus kryžminės siūlės siuvimo būdas (siūlės modifikacija) – kai siūlės siūlas kry-
žiuojasi ne žaizdos (pvz., odos) paviršiuje, o giliau, audiniuose. Tokia siūlė siuvama taip: adata su siūlu
duriama viename žaizdos krašte per audinius daugiau nei 0,5 cm nuo žaizdos krašto įstrižai žaizdos
(pjūvio) linijos, perveriama per žaizdos dugną ir užgriebiamas lygus kiekis audinių priešingame žaiz-
dos krašte. Tada siūlas skersuojamas žaizdos (pjūvio) linijai ir tuo pačiu atstumu nuo žaizdos krašto
adata su siūlu duriama įstrižai žaizdos (pjūvio) linijai, perveriama per žaizdos dugną ir užgriebiama
audinių kitame žaizdos krašte tiek, kad adata su siūlu išnirtų į žaizdos (odos) paviršių daugiau nei
0,5 cm nuo žaizdos krašto, o linija, jungianti siūlo įvedimo ir išvedimo taškus, būtų statmena žaizdos
(pjūvio) linijai. Tada siūlų galai įtempiami, suartinami žaizdos kraštai ir rišamas mazgas, gaunama X
formos siūlė, kai siūlai kryžiuojasi giliai audiniuose (žr. 33 pav.).

62
 33 pav. Modifikuota kryžminė siūlė: siūlas kryžiuojasi giliai audiniuose, horizontaliojoje plokštumoje
(R. Baltaduonytės iliustracija)

Siuvant modifikuota aštuoniukės formos siūle odos žaizdą, galimas žaizdos kraštų žiojėjimas. Tai
atsitinka, kai žaizda yra gili, o siūlo galai, prieš surišant mazgą, įtempiami ir suveržiami per stipriai.

15.2.9. Vertikaliosios aštuoniukės formos siūlė

Vertikaliosios aštuoniukės formos siūlė (angl. Figure-eight matress suture). Vertikaliosios aštuoniu-
kės formos siūlė naudotina gilioms žaizdoms siūti, kai siekiama išsiversti su viena siūle vietoj dviejų
eilių (aukštų) siūlės. Šios siūlės siuvimo technika yra tokia: adata su siūlu duriama į audinius daugiau
nei 0,5 cm nuo žaizdos krašto ir vedama priešingo žaizdos krašto link, siekiant adatą ištraukti į žaizdos
ertmę pusiaukelėje tarp žaizdos paviršiaus ir žaizdos dugno. Tada žaizdos ertmėje adata su siūlu du-
riama į kito žaizdos krašto audinius pusiaukelėje tarp žaizdos paviršiaus ir žaizdos dugno, perveriama
per žaizdos dugną ir vėl ištraukiama žaizdos ertmėje, viduryje vertikalios linijos, jungiančios žaizdos
paviršių ir dugną. Tada adata žaizdos ertmėje duriama į kito žaizdos krašto audinius žaizdos arba odos
paviršiaus link ir ištraukiamas siūlas. Siūlų galai sutraukiami tiek, kad susiglaustų žaizdos sienų pavir-
šiai ir rišamas mazgas. Gaunama vertikalioji X formos siūlė (žr. 34 pav.).

34 pav. Vertikaliosios aštuoniukės formos siūlė (R. Baltaduonytės iliustracijos)

Siuvant šia siūle reikalingas įgudimas, yra papildomų manipuliacijų keičiant adatos kryptį (adatą
adatlaikyje reikia keisti 3 kartus), todėl siuvimo sparta nėra didelė.

15.2.10. „Toli–arti–arti–toli“ siūlė

„Toli–arti–arti–toli“ siūlė (angl. Far-near-near-far suture) dar vadinama skriemulio, skridinio; suk-
tuvo siūle. Siūlė yra dviguba, todėl dažniausiai naudojama ten, kur audiniams tenka didesnis tempimas

63
nei įprastai, pvz., užsiuvant pilvo sienos audinius bambos išvaržos atveju ir kitur. Šia siūle siuvama taip:
pirmasis dygsnis daromas toliau nuo žaizdos krašto adatą su siūlu duriant iki žaizdos dugno. Adata
ištraukiama į žaizdos paviršių kitame žaizdos krašte, arti jo užgriebiant nedidelį kiekį audinių. Antrasis
siūlės dygsnis daromas toje pačioje linijoje, adatą duriant tame pačiame žaizdos krašte, kur buvo durtas
pirmasis dygsnis, tik arti žaizdos krašto, užgriebiant nedidelį kiekį audinių, perveriama per žaizdos
dugną, užgriebiama daugiau audinių ir ištraukiama kitame žaizdos krašte, toliau nuo jo. Siūlų galai
įtempiami ir rišamas mazgas. Šitaip žaizdos kraštus suartina du siūlės dygsniai: vienas dygsnis yra arti
žaizdos kraštų, kitas tos pačios siūlės dygsnis – toliau žaizdos kraštų, o mazgas yra tolimesnio dygsnio
sudėtyje (žr. 35 pav.).

35 pav. „Toli–arti–arti–toli“ siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

15.2.11. „Arti–toli–toli–arti“ siūlė

„Arti–toli–toli–arti“ siūlė (angl. Near-far-far-near suture). Ši siūlė priskiriama įtempimą mažinančių
siūlių grupei ir dažnai naudojama stambiųjų gyvūnų žaizdoms siūti. Ji labai panaši į aprašytąją siūlę.
Šia siūle siuvama taip: pirmasis dūris adata su siūlu daromas arti vieno žaizdos krašto kito krašto
link, adata duriama iki žaizdos dugno ir ištraukiama į žaizdos paviršių kitame žaizdos krašte, toliau nuo
jo. Antrasis siūlės dygsnis daromas toje pačioje linijoje, adatą duriant tame pačiame žaizdos krašte, kur
buvo daromas pirmasis dygsnis, tik toliau žaizdos krašto, užgriebiant didesnį kiekį audinių, perveria-
ma per žaizdos dugną ir ištraukiama kitame žaizdos krašte arti jo, užgriebiant mažiau audinių. Adatą
su siūlu ištraukus, siūlų galai įtempiami ir rišamas mazgas. Šitaip žaizdos kraštus suartina du vienodo
dydžio siūlės dygsniai. Mazgas rišamas arti žaizdos krašto, menamo trumpojo siūlės dygsnio sudėtyje
(žr. 36 pav.).
Tokios siūlės privalumas yra tas, jog siuvimas atliekamas viena kryptimi, nereikia keisti siūlės dygs-
nių krypčių, todėl siūlė siuvama sparčiai. Ši siūlė yra ypač tinkama arklio baltosios linijos žaizdai siūti
atlikus celiotomiją, kai audiniai patiria padidintą tempimą dėl stipraus žaizdos kraštų atsilapojimo.

36 pav. „Arti–toli–toli–arti“ siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

64
 16. IŠTISINĖS SIŪLĖS

Ištisinėmis siūlėmis audinių žaizdos siuvamos sparčiau, reikia mažiau siūlo ir rišami tik du mazgai
(siūlės pradžioje ir pabaigoje), labiau suartinami perskirti audiniai – tai šios rūšies siūlių privalumas.
Tačiau, atsirišus mazgui, dėl didelio tempimo ar nekokybiško, pažeisto siūlo jam trūkus – išsiardo visa
siūlė – tai šios rūšies siūlių trūkumas. Kai ištisine siūle susiūta žaizda komplikuojasi pūlinga infekci-
ja – siūlės negalima pašalinti, kitaip iširs visa siūlė ir žaizdos kraštai išsiskirs, tenka šalia siūlės daryti
kontrapertūrą (papildomą pjūvį žemiausioje vietoje) pūliams nutekėti – tai irgi didelis ištisinės siūlės
trūkumas.
Siuvant ištisinėmis siūlėmis, į adatą siūlo įsiveriama tiek, kad užtektų visai žaizdai užsiūti. Siuvant
bet kuria ištisine siūle ypač svarbu, kad siuvimo metu siūlas būtų nuolat įtemptas ir siūlė negalėtų at-
sipalaiduoti, kad nesusidarytų tarpas tarp žaizdos kraštų. Nuolatinį siūlo įtempimą gali užtikrinti pats
operuojantysis arba asistentas, prilaikydamas siūlą įtemptą. Paprastai ištisinės siūlės rekomenduojamos
tais atvejais ir ten, kur yra minimalus perskirtų audinių tempimas, bet didesnio judrumo vietose jomis
siūti audinių nerekomenduojama.
Ištisinių siūlių grupę sudaro keletas siūlų, kurių vienos naudojamos dažniau, o kitos tik tam tikrose
vietose ir tam tikrais atvejais.

16.1. IŠTISINĖ PAPRASTOJI SIŪLĖ

Ištisinė paprastoji siūlė (angl. Simple continuous suture) savo išore primena spiralę. Ja, kaip ir maz-
gine paprastąja siūle, perskirti audiniai yra siuvami dažnai. Kai siuvama įveriamąja (su kilpele) ada-
ta – siūlas į adatos kilpelę įveriamas taip, kad vienas jo galas būtų ilgesnis už kitą. Pirmasis ištisinės pa-
prastosios siūlės dygsnis yra toks pat kaip ir mazginės paprastosios siūlės: viename žaizdos gale (kam-
pe) adata su siūlu duriama statmenai pjūvio linijai viename žaizdos krašte atitinkamai atitolus nuo jo.
Tada adata ištraukiama kitame žaizdos krašte tokiu pat atstumu nuo jo, rišamas paprastas, paprastas
sutvirtintas, chirurginis ar sutvirtintas chirurginis mazgas, siūlai nenukerpami, o, atitolus per numato-
mą dygsnio atstumą, duriama taip pat kaip ir pirmuoju atveju, bet nerišamas mazgas. Tokia procedūra
kartojama tol, kol pasiekiamas kitas žaizdos galas (kampas). Tada, siuvant įveriamąja adata, prieš da-
rant paskutinįjį siūlės dygsnį, laisvasis siūlo galas paliekamas ilgesnis už siuvamąjį ir, padarius dygsnį,
viename žaizdos krašte lieka vienas laisvas siūlo galas, o kitame – siūlo kilpa. Siūlo kilpa surišama su
laisvuoju siūlo galu tokiu pat mazgu kaip ir siūlės pradžioje. Siūlas nukerpamas paliekant tokius siūlo
galus kaip ir mazginių siūlių atveju (žr. 37 pav.).

37 pav. Ištisinė paprastoji siūlė (R. Baltaduonytės iliustracijos)

65
 Kai siuvama atraumine adata su įpresuotu siūlu, tai, prieš paskutinįjį siūlės dygsnį viename žaizdos
krašte paliekama ilgesnė kilpa su dvigubu siūlu, perveriama adata su siūlu kitame žaizdos krašte ir siūlų
galai surišami taip, kaip aprašyta anksčiau.
Ištisine paprastąja siūle dažniausiai siuvami maksimalaus suartinimo reikalaujantys, bet mažą tem-
pimą patiriantys audiniai, pvz., perskirti poodiniai audiniai, fascija. Kai šia siūle siuvama kiaurinė pilvo
sienos žaizda – sandariai izoliuojama pilvo ertmė: nei oras, nei maži kiekiai pilvo ertmės skysčio negali
prasisunkti pro šia siūle suartintus audinius.

16.2. „BĖGANTI“ SIŪLĖ

„Bėganti“ siūlė (angl. Running suture). Ši siūlė yra ištisinės paprastosios siūlės modifikacija. Jos siu-
vimo pradžia ir pabaiga yra tokia pati kaip ir ištisinės paprastosios siūlės, skiriasi tik siūlės vidurys.
Skirtumas yra tas, jog dygsniai su adata daromi ne stačiuoju kampu pjūvio linijai (žaizdos išilginei
linijai), o adata su siūlu per audinius veriama įstrižai išilginei žaizdos linijai iš vieno žaizdos krašto kito
krašto link (žr. 38 pav.). Tokia siūle siuvama labai sparčiai, tačiau susiūta žaizda nepasižymi sandaru-
mu. „Bėganti“ siūlė naudotina tempimo nepatiriantiems poodiniams audiniams, riebaliniam audiniui
(taukinei) siūti.

38 pav. „Bėganti“ siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

16.3. FORDO SIŪLĖ

Fordo siūlė (angl. Interlocking suture, Ford suture) yra ištisinės paprastosios siūlės modifikacija. Jos
siuvimo pradžia ir siuvimo technika yra tokia pati kaip ištisinės paprastosios siūlės, tik, darant kiekvie-
ną naują dygsnį, adata su siūlu užkabinama (užmetama) už prieš tai daryto dygsnio siūlo. Darant pas-
kutinįjį dygsnį užmetimo daryti nereikia, ir siūlė baigiama siūti kaip ir ištisinė paprastoji siūlė, surišant
mazgą (žr. 39 pav.).

66
 A B

39 pav. Fordo siūlė: A – siuvimo eiga; B – paskutinysis dygsnis (R. Baltaduonytės iliustracija)

Fordo siūlė pasižymi tokiu privalumu: dėl sumažėjusios galimybės siūlui slysti per audinius, ši siūlė
labiau užtikrina susiūtų audinių stabilumą nesaugaus mazgo atveju ar iš dalies pažeidus siūlo struktūrą.
Fordo siūlės didžiausias trūkumas yra tas, jog siuvant reikia daugiau siūlų, siuvama ilgiau, ir kai siu-
vama su didesniu įtempimu, susiūti audiniai dėl padidėjusio spaudimo gali nekrozuoti.
Fordo siūle rekomenduojama fiksuoti galvijo šliužą jo dislokacijos į kairiąją pusę tuo atveju, kai
priėjimui prie šliužo pasirenkama laparotomija kairiojoje alkiaduobėje. Šiuo atveju, neišleidus dujų iš
šliužo, per jo sienelės serozinį ir raumeninį sluoksnius, nepažeidžiant šliužo gleivinės, uždedama kelių
dygsnių (5–8) Fordo siūlė, paliekant ilgus siūlo galus siūlės pradžioje ir pabaigoje. Jeigu reikia, šliužas
punktuojamas, išleidžiamos dujos arba skysčiai, ir grąžinamas į jo fiziologinę topografinę ventrolatera-
linę padėtį dešiniojoje pusėje. Tada į vieną siūlo galą įveriama adata ir ji duriama iš pilvo ertmės kiaurai
per pilvo sienos audinius, netoli baltosios linijos išorės link – taip ištraukiamas vienas siūlo galas. Tokia
pati procedūra pakartojama ir su kitu siūlo galu, adatą ištraukiant lygiagrečiai baltajai linijai Fordo
siūlės ant šliužo atstumu nuo pirmojo siūlo. Siūlų galai įtempiami tiek, kad šliužo sienelė seroziniu
paviršiumi per siūlės ilgį prisiglaustų prie pilvo sienos parietalinio pilvaplėvės lapelio ir vėliau sukibtų,
suaugtų su juo. Įtempti siūlų galai surišami virš odos. Kad siūlai nepjautų pilvo sienos audinių – tarp jų
dedamas volelis, pvz., susuktas tvarsčio ritinėlis.

16.4. IŠTISINĖ MATRACINĖ HORIZONTALIOJI SIŪLĖ

Ištisinė matracinė horizontalioji siūlė (angl. Continuous mattress horizontal suture). Ši siūlė panaši
į mazginę kilpinę horizontaliąją siūlę. Šia siūle siuvama taip: siūlės pirmasis dygsnis yra toks pat kaip
ištisinės paprastosios siūlės atveju – viename žaizdos gale (kampe) atitinkamu atstumu nuo žaizdos
krašto adata su siūlu duriama statmenai žaizdos linijai, užgriebiant vienodą audinių kiekį viename ir
kitame žaizdos kraštuose. Ištraukus adatą su siūlu – rišamas mazgas. Darant kitą siūlės dygsnį, adata
duriama statmenai pjūvio linijai (žaizdos linijai) iš vieno žaizdos krašto į kitą ir taip dygsniuojama, kol
bus suartinti žaizdos kraštai per visą žaizdos ilgį. Prieš darant paskutinįjį siūlės dygsnį, laisvasis siūlo
galas paliekamas ilgesnis, kad būtų galima surišti antrąjį siūlės mazgą (žr. 40 pav.). Ištisinės matracinės
horizontaliosios siūlės privalumas – greitas žaizdos susiuvimas. Ištisine matracine horizontaliąja siūle
kartais siuvama odos žaizda.

67
 40 pav. Ištisinė matracinė horizontalioji siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

16.5. IŠTISINĖ MATRACINĖ VERTIKALIOJI SIŪLĖ

Ištisinė matracinė vertikalioji siūlė (angl. Continuous mattress vertical suture) panaši į mazginę kil-
pinę vertikaliąją siūlę, o siuvama taip: pirmasis siūlės dygsnis daromas taip pat kaip ir siuvant ištisi-
ne matracine horizontaliąja siūle, paskui rišamas mazgas. Darant antrąjį siūlės dygsnį, adata duriama
dygsnio atstumu lygiagrečiai pjūvio linijai (žaizdos linijai). Ištraukus adatą, dūris ja daromas toliau nuo
žaizdos krašto, statmenai pjūvio linijai (žaizdos linijai), adata perveriama į kitą žaizdos kraštą netoli jo.
Adata ištraukiama ir duriama toliau nuo ištraukimo taško (toliau nuo žaizdos krašto), ją nukreipiant
kito žaizdos krašto link. Taip dygsniuojama, kol bus suartinti žaizdos kraštai per visą žaizdos ilgį. Siūlė
užbaigiama lygiai taip pat, kaip ištisinė matracinė horizontalioji siūlė (žr. 41 pav.). Šia siūle dažniausiai
siuvama odos žaizda.

41 pav. Ištisinė matracinė vertikalioji siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

Šios siūlės privalumas yra tas, jog ji minimaliai trikdo kraujotaką žaizdos aplinkoje. Kai ja siuvama
oda – nesusidaro sąlygos įvirsti žaizdos kraštams ir liestis epidermiu. Siūlės trūkumas – žaizdai užsiūti
reikia daugiau laiko ir daugiau siūlo, ir dėl greta esančių keturių adatos dūrių aplink žaizdą sukeliama
ryškesnė uždegiminė reakcija.

68
 16.6. INTRADERMINĖ SIŪLĖ
Intraderminė siūlė (angl. Intradermal suture). Siūlės pavadinimas nusako jos paskirtį – ja siuvama
tikroji oda (derma), adatą su siūlu įbedant į tikrąją odą iš žaizdos sienelės plokštumos statmenai žaizdos
kraštui. Šia siūle siuvama tik odos žaizda, siūlė būna paslėpta, jos nesimato, o siūlas neturi sąlyčio su
išore. Tokia siūlė užtikrina optimalų odos kraštų suartinimą, todėl žaizdai gyjant formuojasi minima-
laus dydžio randas. Šios siūlės pradžia gali būti padaroma keliais būdais – tai priklauso nuo tikrajai odai
siūti naudojamo siūlo (absorbuojamasis ar neabsorbuojamasis). Kai šia siūle pradedama siūti žaizdos
ertmėje, dažniausiai rekomenduojama naudoti absorbuojamąjį sintetinį ploną siūlą, tada galima rišti
paslėptą mazgą, pastarąjį slepiant poodiniame audinyje. Surišus mazgą, toliau adata su siūlu veriama į
tikrąją odą viename žaizdos krašte, o ištraukus adatą – ji duriama į kito žaizdos krašto tikrąją odą. Siūlė
dygsniuojama horizontaliojoje plokštumoje statmenai pjūvio linijai (žaizdos linijai) iki žaizdos galo.
Siūlė sutraukiama, susiglaudžia odos žaizdos kraštai ir rišamas paslėptas mazgas (žr. 42 pav.).

42 pav. Intraderminė siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

Kai ši siūlė siuvama neabsorbuojamuoju siūlu (pvz., Nylon, Prolene ar kitais), siūlės siuvimo pradžia
ir pabaiga yra šiek tiek kitokia. Tokiu atveju pirmasis siūlės dygsnis daromas toliau nuo žaizdos vieno
galo (kampo) taip, kaip ištisinės paprastosios siūlės atveju. Surišus mazgą, adata su siūlu arti žaizdos
galo (kampo) įveriama į odą ir ištraukiama žaizdos galo (kampo) ertmėje. Toliau dygsniuojama kaip
siuvant absorbuojamuoju siūlu, duriant adata į tikrąją odą stačiu kampu iki kito žaizdos galo (kampo),
tada adata iš žaizdos ertmės išveriama arti žaizdos galo (kampo) į odos paviršių. Siūlė sutraukiama,
suartinami ir suglaudžiami odos žaizdos kraštai, ir kiek toliau nuo žaizdos krašto daromas paskutinis
siūlės dygsnis per sveikus audinius, pasiliekant ilgesnį siūlo galą (kai siuvama su įveriama adata) arba
siūlo kilpą (kai siuvama su atraumine adata) ir rišamas mazgas. Šiuo atveju abiejuose žaizdos galuose
(kampuose) yra po mazgą odos paviršiuje, o siūlas per visą žaizdos ilgį yra paslėptas.
Taip siuvant, kyla problemų išimant siūlus (neabsorbuojamąjį siūlą būtina išimti). Todėl tokiu siūlu
šia siūle rekomenduojama siūti nedideles 2,5–5 cm ilgio pjautines odos žaizdas.

69
 17. SIŪLIŲ PARINKIMAS

Tinkamos siūlės parinkimas yra svarbi ir atsakinga chirurgo pareiga. Nors ištisinės siūlės gali būti
lengvai padaromos, o žaizdos kraštams suteikia vienodą sustiprinimą per visą siūlės ilgį, tačiau vienin-
telis siūlo nutrūkimas gali tapti lemtingas. Be to, ištisinė paprastoji siūlė dėl spiralinės struktūros gali
mažinti mikrocirkuliaciją žaizdos kraštuose. Jeigu tai atsitinka – kyla edema, dėl kurios žaizdos aplin-
koje užsitęsia uždegiminė ir apsivalymo fazės, ilgėja žaizdos gijimas.
Literatūroje pateikiamos nevienodos nuomonės apie siūlės daromą įtaką susiūtos žaizdos tvirtu-
mui. Dalyje eksperimentų nustatyta, jog odos žaizda stiprumą įgyja greičiau ir būna tvirtesnė, kai odos
kraštai suartinami mazgine paprastąja siūle, nei juos suartinus ištisine paprastąja siūle. Nors ištisinė
paprastoji siūlė gali būti stipresnė tik susiuvus, tačiau tokios siūlės žalingas poveikis vietinei kraujotakai
pirmąsias penkias gijimo savaites daro audinius silpnesnius.
Kai kurie tyrėjai teigia, jog siuvimo greitis ištisine siūle patvirtina jos privalumą siuvant žaizdą bal-
tosios linijos srityje. Tačiau ištisinės siūlės dažniausiai pasirodo stipresnės in vitro, o mazginė paprastoji
siūlė yra stipresnė in vivo.
Kita tyrėjų grupė, atlikusi tyrimus, kai arkliui buvo siūta žaizda baltosios linijos srityje ištisine pa-
prastąja ir mazgine paprastąja siūlėmis, žaizdos gijimo pradžioje pastebimo stiprumo skirtumo tarp šių
siūlių nenustatė. Žymių kokybinių gijimo skirtumų nenustatyta ir atlikus histologinį tyrimą.
Apibendrinant reikia pabrėžti, jog mazginės siūlės yra rekomenduojamos tais atvejais ir tose vietose,
kuriose yra didelis audinių tempimas, kur yra judrios kūno vietos, o audiniai paslankūs, kur yra reika-
lingas siūlės tvirtumas.

70
 18. SIŪLŲ IŠĖMIMAS

Siūlai, kuriais siuvami gilieji audiniai, organizme lieka ilgą laiką (kai siuvama neabsorbuojamaisiais
siūlais) arba visą gyvenimą (kai siuvama plienine viela). Kai giliųjų audinių viena arba kelios siūlės
komplikuojasi fistule – jas reikia pašalinti. Priklausomai nuo situacijos, gyvūnui atliekama vietinė anes-
tezija, jis seduojamas arba atliekama bendrinė anestezija ir operacija – didinamas fistulės kanalas ir,
suradus siūlą, jis šalinamas.
Kai gilieji audiniai siuvami absorbuojamaisiais siūlais – tokių siūlių išimti nereikia, tačiau jeigu tokio
siūlo siūlė komplikuojasi fistule – ji turi būti pašalinta kaip ir neabsorbuojamųjų siūlų atveju.
Visi siūlai, kuriais suartinti odos žaizdos kraštai, praėjus 5–14 parų (vidutiniškai 9–10 parų), privalo
būti pašalinti, nepriklausomai nuo to, kokiu siūlu (absorbuojamuoju ar neabsorbuojamuoju) buvo su-
siūti. Siūlų pašalinimo (išėmimo) laikas priklauso nuo žaizdos lokalizacijos ir pobūdžio. Galvos srityje
žaizdos gyja sparčiau, todėl siūlai gali būti šalinami anksčiau. Pilvo, kojų srityje (priklausomai nuo tem-
pimo) gyja kiek lėčiau, todėl siūlai šalinami vėliau. Kiaurinės spenio žaizdos gyja lėtai, todėl šios srities
žaizdų siūlai šalinami vėliausiai (10–14 parą).
Siūlių šalinimo procedūra yra atsakingas momentas, nes ją neteisingai atlikus, galima sukelti kom-
plikacijas – sugijusios žaizdos srities audinių užkrėtimą ir pūliavimą. Šalinant bet kurio tipo siūlę priva-
lu laikytis esminio principo: išorėje buvusios siūlės siūlo dalies negalima įtraukti į susidariusį kanalą
aplink siūlą, ją reikia nukirpti. Taip apsisaugojama nuo užkrato patekimo į audinius ir pūlinio proceso
kilimo.
Siūlų šalinimo eiliškumas yra toks: žaizdos aplinka aseptizuojama kaip operacijai; pincetu suimamas
siūlės siūlo galas ir patraukiama tiek, kad pasirodytų siūlo dalis, buvusi odoje; žirklėmis arba skalpeliu
siūlas prie pat odos nukerpamas (nupjaunamas), paskui pincetu ištraukiama siūlo dalis, buvusi odoje
(žr. 43 pav.), o buvusių siūlių vietos apipurškiamos aseptizuojančiuoju purškalu.

A B

43 pav. Mazginės paprastosios siūlės išėmimas: A – pincetu suimamas siūlo galas ir patraukiama,
kol pasirodys audiniuose buvusi siūlo dalis; B – nukerpamas vienas siūlas ir ištraukiama siūlė
(A. Noreikos nuotraukos)

71
 19. SIŪLĖS ERTMINIŲ VIDAUS ORGANŲ ŽAIZDOMS SIŪTI

Ertminių vidaus organų (prieskrandžių, skrandžio, žarnos, šlapimo pūslės, gimdos) kiaurinės ir gi-
lios žaizdos siuvamos absorbuojamaisiais arba neabsorbuojamaisiais siūlais, kurių nereikia išimti. Ge-
riausiai tam tinka plonos, kūgio formos smaigaliu, apvalaus korpuso atrauminės adatos su įpresuotu
absorbuojamuoju siūlu, paruoštos naudojimui. Siuvant ertminių vidaus organų kiaurines žaizdas reikia
užtikrinti visišką siūlės sandarumą, kad organo ertmėje esantis turinys nepatektų į pilvo ertmę ant
pilvaplėvės parietalinio ar visceralinio lapelių paviršiaus ir nesukeltų jos septinio uždegimo – perito-
nito. Didesnioji dauguma anksčiau aprašytų siūlių yra netinkamos ertminių vidaus organų žaizdoms
siūti, nes neužtikrina žaizdos sandarumo ir žaizdos kraštų susilietimo seroziniais paviršiais. Daugeliu
atvejų ertminiams vidaus organams siūti rekomenduojama dviejų eilių (aukštų) technika: pirmosios
eilės (aukšto) siūle suartinami žaizdos kraštai, o antrosios eilės (aukšto) siūle įverčiami ir sandariai
suglaudžiami ertminio organo sienelės seroziniai paviršiai. Ertminių vidaus organų žaizdos gali būti
siuvamos mazginėmis ir ištisinėmis siūlėmis. Dauguma jų yra specifinės, skirtos tik šių organų žaiz-
doms susiūti, priskiriamos serozinių ir raumeninių siūlių grupei ir yra netinkamos kitiems tikslams.
Serozine ir raumenine siūlėmis yra vadinamos tokios siūlės, kai adata su siūlu perveriama per ertmi-
nio organo sienelės serozinį (išorinį), raumeninį ir pogleivinės (vidurinieji) sluoksnius, nepažeidžiant
gleivinės (ertminio organo vidinio sluoksnio). Kai siuvama mazginėmis siūlėmis, dažniausiai tai būna
vienos eilės (aukšto) siūlės technika. Patyrę chirurgai standartinėse situacijose dažniau naudoja vienos
eilės (vieno aukšto) techniką mazgine arba ištisine siūle (ištisine Lemberto arba Kušingo ar Plachoti-
no-Sadovskio siūle). Pradedantiesiems chirurgams šių organų kiaurines žaizdas rekomenduojama siūti
dviejų eilių (aukštų) technika ištisinėmis siūlėmis (Šmideno, Konelio arba ištisine paprastąja siūlėmis –
pirmajai eilei/aukštui ir ištisinėmis Lemberto, Kušingo arba Plachotino-Sadovskio siūlėmis – antrajai
eilei / aukštui). Galima pirmąją ir antrąją eiles / aukštus siūti tik ištisinėmis Lemberto, Kušingo arba
Plachotino-Sadovskio siūlėmis, arba pirmąją eilę / aukštą – ištisine Lemberto siūle, o antrąją eilę / aukš-
tą – Plachotino-Sadovskio arba atvirkščiai – klaidos nebus.
Nepriklausomai nuo naudotos siūlės tipo, surišus mazgą siūlai nukerpami kiek įmanoma arčiau jo,
siekiant palikti kuo trumpesnius, bet saugius siūlės siūlų galus – apie 0,4–0,5 cm ilgio.

19.1. MAZGINĖS SIŪLĖS

Mazginės siūlės yra tinkamos ertminių organų kiaurinėms arba gilioms žaizdoms siūti. Jomis su-
siuvus ertminio vidaus organo žaizdą mažiau nukenčia to organo motorika, peristaltika, tačiau ilgiau
užtrunkama, sunaudojama daugiau siūlų ir paliekama daugiau mazgų, kurie gali dirginti pilvo ertmės
organų serozinius paviršius, inicijuoti uždegimą ir skatinti sąaugas. Mazginėmis siūlėmis dažniau už-
siuvama plonosios žarnos žaizda po enterotomijos (žarnos ertmės atvėrimo, pvz., žarnų spindyje įstri-
gusiam svetimkūniui pašalinti) arba atlikus žarnos rezekciją, kai formuojama žarnų anastomozė (gr. –
anastomōsis – sujungimas), plonosios žarnos galus jungiant galą su galu. Ertminių organų kiaurinėms
žaizdoms užsiūti yra naudojama keleto tipų mazginės siūlės.

19.1.1. Mazginė paprastoji siūlė

Mazginė paprastoji siūlė (angl. Simple interrupted suture). Šia siūle ertminio organo žaizdą galima su-
siūti dviem būdais. Abu siuvimo būdai užtikrina tapatų žaizdos kraštų suartinimą, minimaliai sutrikdant
kraujotaką žaizdos kraštuose. Mazgine paprastąja siūle dažniausiai siuvama taip: adata su siūlu duriama
per visus ertminio organo sienelės sluoksnius 0,2–0,5 cm nuo žaizdos krašto ir ištraukiama į ertminio or-

72
gano spindį. Tada adata duriama iš gleivinės pusės kitame žaizdos krašte 0,2–0,5 cm nuo jo ir išveriama
seroziniame paviršiuje. Siūlo galai sutraukiami, suveržiami ir rišamas mazgas (žr. 44 pav. A).
Kitas siuvimo būdas – adata duriama tokiu pat atstumu nuo žaizdos krašto per ertminio organo sie-
nelės serozinį, raumeninį ir pogleivinės sluoksnius, nepraduriant gleivinės, adata ištraukiama žaizdos
krašto plokštumoje, pogleivinėje, ir duriama į kito žaizdos krašto pogleivinę serozinio paviršiaus link.
Tokia siūlė priskiriama serozinių ir raumeninių siūlių grupei (žr. 44 pav. B).

Seroza
Raumeninis
sluoksnis
Pogleivinė
Gleivinė

A B

44 pav. Mazginė paprastoji siūlė ertminio organo kiaurinei žaizdai siūti: A – kai perduriami visi ertminio
organo sienelės sluoksniai; B – kai perduriama serozinis dangalas, raumeninis ir pogleivinis sluoksniai
(R. Baltaduonytės iliustracija)

Mazginė paprastoji siūlė ypač tinka žarnų anastomozei suformuoti, kai jungiami skirtingo skers-
mens žarnų galai – galas su galu būdu.

19.1.2. Mazginė Lemberto siūlė

Mazgine Lemberto siūle (angl. Interrupted Lembert suture) dažniausiai siuvamos nedidelės bet ku-
rio ertminio organo kiaurinės žaizdos. Šios siūlės siuvimo technika yra tokia: viename žaizdos gale
(kampe) adata su absorbuojamuoju siūlu duriama per ertminio organo sienelės serozinį, raumeninį
ir pogleivinės sluoksnius 0,5–1  cm nuo žaizdos krašto, nepaliečiant gleivinės, ir išveriama tame pa-
čiame žaizdos krašte 0,2–0,5 cm atstumu nuo jo. Tada adata su siūlu duriama kitame žaizdos krašte
0,2–0,5 cm atstumu nuo jo per serozinį, raumeninį ir pogleivinės ertminio organo sienelės sluoksnius,
o ištraukiama 0,5–1 cm nuo žaizdos krašto. Siūlų galus sutraukus, žaizdos kraštai įsiverčia į vidų ir su-
siglaudžia seroziniais paviršiais, o siūlų galai surišami patikimu mazgu. Kita mazginė Lemberto siūlė
daroma tinkamu (apytikriai 0,3–0,7 cm) atstumu nuo pirmosios. Taip dygsniuojama iki kito žaizdos
galo (kampo), kol žaizda užsiuvama ir užsandarinama visiškai (žr. 45 pav.).

A B C

45 pav. Mazginė Lemberto siūlė: A – siuvimo eiga; B – schema prieš sutraukiant siūlę; C – siūlę sutraukus
(R. Baltaduonytės iliustracijos)

73
 Atsižvelgus į operuojamo gyvūno rūšį, dydį ir ertminio organo sienelės storį, čia pateiktų atstumų ir
tarpų tarp siūlių dydžiai gali būti įvairesni.

19.1.3. Mazginė Halstedo siūlė

Mazginė Halstedo siūlė (angl. Interrupted Halsted suture) yra mazginės Lemberto siūlės modifika-
cija. Iš esmės tai dvi mazginės Lemberto siūlės, lygiagrečios viena kitai, surištos taip, kad mazgai būtų
vienoje žaizdos pusėje, kaip susiuvus kilpine siūle. Ji siuvama taip, kaip mazginė Lemberto siūlė, tik
po pirmojo mazginės Lemberto siūlės dygsnio mazgas nerišamas, o daromas toks pat antrasis dygsnis
(kilpa) tik priešinga kryptimi (atgal), suformuojant kilpą. Adatą su siūlu išvėrus kitame žaizdos krašte,
kuriame buvo pradėta siūlė, sutraukus siūlo galus rišamas mazgas (žr. 46 pav.).

46 pav. Mazginė Halstedo siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

Mazginė Halstedo siūlė yra stipri, patikimai suartina ir suglaudžia ertminio organo žaizdos kraštus
seroziniais paviršiais, tačiau ji žymiai trikdo į siūlę įtrauktų audinių kraujotaką. Tai blogina ir ilgina
žaizdos gijimą. Šia siūle rekomenduojama siūti trapius, greitai plyštančius ertminio organo kiaurinės
žaizdos kraštus. Stambiųjų gyvūnų chirurgijoje ši siūlė beveik nenaudojama.

19.1.4. Gambio siūlė

Gambio siūlė (angl. Gambee suture) yra vienos eilės (aukšto) technikos siūlė, naudojama žarnų anas-
tomozei (galas su galu) suformuoti po žarnos rezekcijos, rečiau naudojama žarnos žaizdai užsiūti po
enterotomijos. Šia siūle siuvama taip: adata su siūlu duriama per visus žarnos sienelės sluoksnius (sero-
zinį, raumeninį, pogleivinę ir gleivinę), apie 0,3–0,5 cm nuo žaizdos krašto, ir adata ištraukiama į žar-
nos spindį. Tada adata iš žarnos spindžio duriama 0,2–0,3 cm atstumu nuo žaizdos krašto per gleivinę
ir pogleivinę iki raumeninio sluoksnio žaizdos krašto link ir ištraukiama. Paskui adata duriama į kitą
žarnos galo žaizdos kraštą, per pogleivinę, arti raumeninio sluoksnio, ir išduriama 0,2–0,3 cm atstumu
nuo žaizdos krašto, per gleivinę, žarnos spindžio link. Atitolus 0,3–0,5 cm nuo žaizdos krašto, adata
iš žarnos spindžio duriama kiaurai per visus žarnos sienelės sluoksnius išorės link. Ištraukus adatą su
siūlu, žarnos seroziniame paviršiuje siūlų galai tvirtai sutraukiami ir rišamas mazgas (žr. 47 pav.).

74
 A B

47 pav. Gambio siūlė: A – siūlės siuvimas; B – siūlės schema (R. Baltaduonytės iliustracija)

Nors šia siūle siuvant užtrunkama ilgiau nei siuvant paprastąja mazgine, tačiau ji daugelio prakti-
kuojančių chirurgų ypač vertinama ir rekomenduojama arklio žarnų žaizdoms siūti ir žarnų anasto-
mozėms formuoti. Atlikti tyrimai ir klinikiniai stebėjimai patvirtino retus sąaugų ir stenozės atvejus
siuvant šia siūle.

19.2. IŠTISINĖS SIŪLĖS

Ertminių vidaus organų (prieskrandžių, skrandžio, gimdos, šlapimo pūslės) žaizdos ištisinėmis siū-
lėmis siuvamos dažniau nei mazginėmis, ypač kai siuvama dviejų eilių / aukštų technika. Ištisinės siūlės
turi keletą privalumų: jomis spartu siūti, reikia mažiau siūlų, tačiau labiau nukenčia susiūto organo
motorika. Siuvant ištisinėmis siūlėmis yra svarbu, kad siuvimo metu siūlę formuojantis siūlas būtų
nuolatos įtemptas ir negalėtų atsipalaiduoti. Nuolatinį siūlo įtempimą turi užtikrinti operuojantysis
arba operuojančiojo asistentas.

19.2.1. Ištisinė paprastoji siūlė

Ištisinė paprastoji siūlė (angl. Simple Continuous Suture) ertminių organų kiaurinei žaizdai siūti nau-
dojama retokai, dažniausiai tik tam tikrame pradiniame etape. Kai ši siūlė naudojama pradedančio
chirurgo, žaizda privalo būti siuvama dviejų eilių / aukštų technika: pirmoji eilė (gilioji eilė / aukštas) –
ištisinė paprastoji siūlė, o antroji siūlė / aukštas – bet kuri serozinė ir raumeninė siūlė, pvz., ištisinė
Lemberto, Kušingo arba Plachotino-Sadovskio siūlės. Ištisine paprastąja siūle ertminio organo sienelės
kiaurinė žaizda siuvama taip: absorbuojamasis siūlas įtvirtinamas viename žaizdos gale (kampe), ati-
tolus nuo jo apie 0,5–1 cm, plona apvalia atrauminė adata su siūlu duriama per visus organo sienelės
sluoksnius skersai žaizdos (pjūvio) išilginei linijai ir, ištraukus adatą, rišamas mazgas. Tada pirmasis ir
kiti siūlės dygsniai daromi duriant per visus ertminio organo sienelės sluoksnius taip pat, kaip šia siūle
siuvant odos žaizdą (žr. 48 pav.).

75
 48 pav. Ištisinė paprastoji siūlė (R. Baltaduonytės iliustracija)

19.2.2. Šmideno siūlė

Šmideno siūlė (angl. Schmieden suture). Ši siūlė lengvai ir sparčiai siuvama, bet jos vienos, kaip ir iš-
tisinės paprastosios siūlės, žaizdai užsiūti nepakanka. Kai suplanuojama naudoti Šmideno siūlę, ši siūlė
yra pirmosios eilės (aukšto) siūlė. Antrajai eilei (aukštui) ši siūlė netinka. Šios siūlės siuvimo technika
yra tokia: pirmiausia viename žaizdos gale (kampe) įtvirtinamas siūlas. Tuo tikslu 0,5–1 cm atstumu
nuo žaizdos galo (kampo) daromas dygsnis kaip siuvant ištisine paprastąja siūle. Adata su absorbuoja-
muoju siūlu duriama tik per serozinį ir raumeninį ertminio organo sienos sluoksnius ir rišamas patiki-
mas mazgas. Įtvirtinant siūlą svarbu neperdurti organo sienelės kiaurai ir į dygsnį neįtraukti gleivinės.
Toliau kiekvienas dygsnis daromas iš ertminio organo gleivinės pusės per visus organo sienelės sluoks-
nius viename žaizdos krašte, 0,3–1 cm atstumu nuo jo, ir adata ištraukiama į organo serozinį paviršių,
tada toks pats veiksmas atkartojamas kitame žaizdos krašte, taip dygsniuojama iki pat kito žaizdos
galo (kampo). Atstumai tarp dygsnių – 0,3–1 cm (priklauso nuo organo sienelės storio). Paskutinysis
dygsnis daromas 0,5–1 cm atstumu nuo žaizdos galo (kampo) per serozinį ir raumeninį sluoksnius ir
rišamas toks pats mazgas (žr. 49 pav.). Siūlo galai nukerpami paliekant ne ilgesnius nei 0,5 cm galus.
Šmideno siūlė ertminio organo kraštus tik suartina, bet neužtikrina siūlės sandarumo ir nesudaro
sąlygų žaizdos kraštams susiliesti seroziniais paviršiais, todėl reikalinga antrosios eilės / aukšto siūlė,
kuri šiuos trūkumus pašalintų. Antrosios eilės / aukšto siūlė dažniausiai daroma ištisinė Lemberto, Ku-
šingo arba Plachotino-Sadovskio siūlė (gali būti mazginės Lemberto arba Halstedo). Pastaruoju metu
smulkiųjų gyvūnų chirurgijos specialistai rekomenduoja Šmideno siūlės nenaudoti ir ją užmiršti – tai
praeities siūlė.

1 2

A B

49 pav. Šmideno siūlė: A-1 – siūlės siuvimo technika; A-2 – žarnos žaizdos kraštų suartinimas Šmideno
siūle (R. Baltaduonytės iliustracijos); B – Šmideno siūle (pirmoji eilė / aukštas) susiūto karvės gimdos
pjūvio vaizdas atliekant cezario pjūvį (A. Noreikos nuotrauka)

76
 19.2.3. Ištisinė Lemberto siūlė
Ištisinė Lemberto siūlė (angl. Continuous Lembert Suture). Ši siūlė yra populiari ir siuvama gerokai
sparčiau nei mazginė Lemberto siūlė. Kartais vienos šios siūlės pakanka patikimai užsandarinti ert-
minio organo kiaurinę žaizdą. Ištisinės Lemberto siūlės siuvimo technika yra tokia: pirmiausia siūlas
įtvirtinamas viename žaizdos gale (kampe) taip, kaip siuvant ištisine Šmideno siūle arba adatą duriant
0,5–1 cm atstumu nuo žaizdos galo (kampo) per serozinį, raumeninį ir pogleivinės ertminio organo
sienelės sluoksnius. Tada daroma nedidelė kilpa ir grįžtama atgal tokiu pat gyliu – gaunama siūlė, pa-
naši į mazginę kilpinę horizontaliąją siūlę. Siūlų galai sutraukiami ir rišamas patikimas mazgas. Tada
daromas pirmasis ištisinės Lemberto siūlės dygsnis: 0,2–0,5 cm atstumu nuo mazgo adata su siūlu du-
riama statmenai žaizdos linijai 0,5–1 cm nuo žaizdos krašto per serozinį, raumeninį ir pogleivinės ert-
minio organo sienelės sluoksnius ir išduriama tame pačiame žaizdos krašte, 0,2–0,5 cm atstumu nuo
jo. Tada adata duriama kitame žaizdos krašte 0,2–0,5 cm atstumu nuo jo per serozinį, raumeninį ir po-
gleivinės ertminio organo sienelės sluoksnius ir ištraukiama tame pačiame žaizdos krašte 0,5–1 cm nuo
jo. Antrasis siūlės dygsnis daromas taip pat, duriant adatą statmenai žaizdos linijai tokiais pat atstumais
tame žaizdos krašte, kuriame pradėtas pirmasis siūlės dygsnis. Siuvimo metu siūlas nuolat turi būti
pakankamai įtemptas, kad žaizdos kraštai nuolat liestųsi seroziniais paviršiais. Taip dygsniuojama iki
kito žaizdos galo (kampo). Darant paskutinįjį dygsnį, adata duriama 0,5–1 cm atstumu už žaizdos galo
(kampo) per serozinį, raumeninį ir pogleivinės ertminio organo sienelės sluoksnius ir rišamas mazgas,
kaip siuvant bet kuria kita ištisine siūle (žr. 50 pav.).

A B C

50 pav. Ištisinė Lemberto siūlė: A – siūlės siuvimas; B – siūlės schema; C – siūlės siuvimas ir schema
(R. Baltaduonytės iliustracija)

19.2.4. Kušingo siūlė

Kušingo siūlė (angl. Cushing suture). Tai siūlė, kai dygsniai viename ir kitame žaizdos krašte da-
romi lygiagrečiai išilginei žaizdos linijai (ašiai). Pirmasis dygsnis, arba siūlo įtvirtinimas, yra toks pat
kaip ir kitų ištisinių (ištisinės paprastosios ar Lemberto) siūlių. Toliau, siuvant Kušingo siūle, adata su
siūlu duriama per serozinį, raumeninį ir pogleivinės ertminio organo sienelės sluoksnius lygiagrečiai
išilginei žaizdos linijai (pjūviui). Ištraukus adatą viename žaizdos krašte, siūlas skersuojamas išilginei
žaizdos linijai (ašiai) ir adata duriama kitame žaizdos krašte ta pačia kryptimi tokiu pat atstumu nuo
žaizdos krašto per tuos pačius ertminio organo sienelės sluoksnius (žr. 51 pav.). Taip dygsniuojama iki
kito žaizdos galo (kampo) ir rišamas mazgas. Siuvant Kušingo siūle, gleivinė neperduriama, todėl adata
ir siūlas su organo spindžio turiniu sąlyčio neturi.

77
 A B

51 pav. Kušingo siūlė: A – žarnos siuvimas; B – siūlės siuvimas ir siūlės schema

(R. Baltaduonytės iliustracija)

Kušingo siūlės privalumas – žaizda siuvama sparčiai, minimaliai įverčiami audiniai. Šios siūlės trū-
kumas – ja siuvant labiau nukenčia į siūlę įtrauktų audinių kraujotaka. Ši siūlė dažniausiai naudojama
antrajai eilei / aukštui, kai žaizda užsiuvama dviejų eilių / aukštų technika, pvz., pirmoji eilė / aukštas
Šmideno arba ištisinė paprastoji siūlė, o antroji eilė / aukštas – Kušingo siūlė.

19.2.5. Konelio siūlė

Konelio siūlė (angl. Connell suture) yra labai panaši į aprašytą Kušingo siūlę: tokia pati siūlės pradžia,
taip pat ji užbaigiama. Skirtumas tas, jog Konelio siūle siuvant ertminio organo kiaurinę žaizdą, adata
su siūlu perveriama per visus ertminio organo sienelės sluoksnius: serozinį, raumeninį, pogleivinę ir
gleivinę (žr. 52 pav.). Šia siūle siuvama retai. Ji tinkama pirmajai siūlės eilei / aukštui, kai žaizdą numa-
toma siūti dviejų eilių / aukštų technika.

A B

52 pav. Konelio siūlė: A – žarnos siuvimas; B – siūlės siuvimas ir siūlės schema (R. Baltaduonytės
iliustracija)

19.2.6. Plachotino-Sadovskio siūlė

Plachotino-Sadovskio siūlė (angl. Plachotin-Sadovskii suture).Tai serozinė ir raumeninė siūlė, savo
esme panaši į Kušingo siūlę, nes adatos dūrių kryptis, siūlės dygsniai yra lygiagretūs žaizdos išilginei
linijai viename ir kitame žaizdos krašte. Siūlo įtvirtinimas žaizdos gale (kampe) yra toks pat ir tokiu ats-
tumu nuo jo kaip ištisinės Lemberto, Kušingo arba Konelio siūlės. Pirmasis Plachotino-Sadovskio siūlės
dygsnis daromas adatą su siūlu duriant 0,2–1 cm atstumu nuo žaizdos krašto lygiagrečiai pjūvio linijai
per serozinį, raumeninį ir pogleivinės ertminio organo sienelės sluoksnius. Adata išveriama 0,5–1 cm
atstumu nuo įdūrimo taško. Tada, atsitraukus per ⅓ dygsnio ilgio surišto mazgo link, adata duriama

78
kitame žaizdos krašte tokiu pat atstumu nuo jo per tuos pačius ertminio organo sienelės sluoksnius,
neperduriant gleivinės. Taip dygsniuojama iki kito žaizdos galo (kampo), o siūlė užbaigiama taip, kaip
užbaigiamos kitos ištisinės siūlės. Taip siuvant, siūlas žaizdos išilginę liniją kerta ne statmenai, bet įstri-
žai (žr. 53 pav.). Toks siuvimo būdas patikimiau užsandarina ertminio organo sienelės kiaurinę žaizdą.

A B

53 pav. Plachotino-Sadovskio siūlė: A-1 – siūlės siuvimo technika; A-2 – vaizdas, sutraukus siūlės siūlą;
B – ertminio organo siuvimas Plachotino-Sadovskio siūle (R. Baltaduonytės iliustracija)

Plachotino-Sadovskio siūle žaizda užsiuvama sparčiau nei siuvant ištisine Lemberto siūle, tačiau ji
labiau trikdo kraujotaką į siūlę įtrauktuose audiniuose.

19.2.7. Tabokmaišio siūlė

Tabokmaišio siūlė (angl. Purse-String suture) yra ištisinė siūlė, tačiau ji, kaip ir mazginė, rišama tik
vienu mazgu. Ji siuvama dygsniuojant ratu aplink apvalios formos angą. Kai sudygsniuojamas visas
angos perimetras, siūlo galai sutraukiami ir surišami. Darant dygsnius, adata su siūlu neturi perforuoti
organo sienelės gleivinės. Kad siūlė būtų graži, užbaigta ir sandari, prieš suveržiant siūlo galus ir suri-
šant mazgą, asistentas, pincetu suėmęs žaizdos kraštus, turėtų įversti į organo spindį ir prilaikyti, kol
bus suveržta ir, pamažu atleidžiant pincetą, surištas mazgas. Ši siūlė yra vienos eilės / aukšto siūlė, bet,
iškilus abejonei dėl siūlės sandarumo, pirmoji tabokmaišio siūlės eilė / aukštas gali būti paslėpta antrąja
tokia pačia siūle, siuvant virš pirmosios siūlės, arba kita siūle, pvz., ištisine arba mazginėmis Lemberto
siūlėmis (žr. 54 pav.).

A B

54 pav. Tabokmaišio siūlė: A – spindį galima reguliuoti; B – vaizdas siūlę suveržus

(A. Noreikos nuotraukos)

Apskrita tabokmaišio siūle rekomenduojama užsiūti plyšius, kurie padaromi adata arba troakaru
išleidžiant dujas iš skrandžio, prieskrandžių arba žarnų, šlapimą iš perpildytos šlapimo pūslės ir kitais
atvejais (kaniulei fistulės kanale fiksuoti, išangės spindžiui sumažinti, esant tiesiosios žarnos iškriti-
mui ir išsivertimui, spenio kanalo angai susiaurinti dėl spenio sutraukiamojo raumens (M. sphincter
papillae) silpnumo ir t. t.).
79
 20. MECHANINĖ SIŪLĖ

Operacinėms žaizdoms siūti šiandien taikomas ir kitoks siuvimo būdas – pasitelkiami specialiai tam
sukurti įrankiai, kuriais suformuojama vadinamoji mechaninė siūlė. Pirmą kartą besiūlė anastomozė su
metaliniais žiedais juos suspaudžiant buvo aprašyta 1800 m. Denanso, tačiau tokio siuvimo pradininku
laikomas vengrų chirurgas Humeras Hultlas (Humer Hultl). 1908 m. Hultlo įrankis svėrė 3,6 kg, o jo
paruošimas eksploatacijai truko dvi valandas. Tobulinant mechaninės siūlės įrangą reikšmingai prisi-
dėjo Von Petzas (von Petz), Fridrichas (Friedrich), Nakajama (Nakayama) ir kiti. Ypač reikšmingi dar-
bai tobulinant šiuos aparatus buvo atlikti po Antrojo pasaulinio karo SSRS, Maskvos eksperimentinių
chirurginių aparatų mokslinių tyrimų institute. JAV tokius aparatus diegė Ravičas (Ravitch) 1950 m., o
1964 m. JAV verslininkas Leonas Hirčas (Leon C. Hirsch) įkūrė Jungtinių Amerikos Valstijų chirurgų
korporaciją (angl. United States Surgical Corporation) pradėjusią gaminti mechaninės siūlės įrangą su
Auto Suture prekės ženklu.
Mechaninės siūlės įranga buvo išbandoma su gyvūnais, tačiau tai buvo daroma neoficialiai ir tik po
1979 m. buvo paskelbti oficialūs duomenys apie šių tyrimų rezultatus. Vėliau įranga mechaninei siūlei
atlikti buvo tobulinama, didinamas dydžio ir formos asortimentas, siekiant pritaikyti įvairiems kliniki-
niams atvejams (žr. 55 pav.). Šiandien įrangą mechaninei siūlei atlikti gamina tiek JAV, tiek ir Europos
šalių firmos.
Įranga mechaninei siūlei suformuoti susideda iš dviejų dalių: specialaus įrankio (segiklio) ir kasetės,
užpildytos metalinėmis sąvaržėlėmis (panašiomis į sąvaržas popieriaus lapams susegti). Pirmieji ko-
merciniai segikliai buvo gaminami iš nerūdijančio plieno, o kasetės užpildytos titano kabėmis. Šiuolai-
kiniai chirurginiai segikliai yra arba vienkartinio naudojimo, pagaminti iš plastiko, arba daugkartinio
naudojimo, pagaminti iš nerūdijančio plieno. Kasetės su sąvaržėlėmis iš plieno, titano, nikelio ir titano
bei kitų metalų lydinių abiejų tipų segikliams yra vienkartinio naudojimo. Kai kurie segikliai turi ir
skalpelio arba žirklių funkciją, todėl vienos operacijos metu audinius ir perpjauna ir susiuva.
Ši siuvimo technika yra naudojama žmonių ir gyvūnų chirurginėje praktikoje. Gyvūnams (arkliams,
šunims) mechaninė siūlė dažniausiai naudojama virškinimo kanalo žaizdoms susiūti, žarnų anastomo-
zei suformuoti, plaučių žaizdai susiūti po dalinės rezekcijos, odos žaizdos kraštams suartinti ir kitur.
Šios siūlės privalumai yra tokie: žymiai trumpesnis žaizdos susiuvimo laikas (tai labai svarbu, kad
gyvūnas ilgai trunkančios operacijos metu nebūtų veikiamas neigiamo anestetikų poveikio, pvz., at-
liekant žarnų rezekciją arkliui dėl dieglių), mažesnė mechaninė trauma, mažesnė žaizdos užteršimo
(užkrėtimo) galimybė operacijos metu, mažiau nukenčia žaizdos kraštų kraujotaka. Tyrimais nustatyta,
jog taip sutvirtintos žaizdos gijimas (gijimo greitis, rando dydis ir kiti vertinimo ir lyginimo kriterijai)
iš esmės nesiskiria nuo žaizdos gijimo, ją siuvus įprastu būdu siūlais. Tačiau po tokio audinių suarti-
nimo kyla problemų, kai reikia daryti rentgeno, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso
tyrimus.
Kitas šio metodo trūkumas – didelė kaina, todėl toks siuvimo būdas rekomenduotinas tokių opera-
cijų metu, kai mechaninės siūlės kaina sudaro nedidelę dalį visos operacijos kainos.
1997 m. tokia siuvimo technika su visais 52 paveiksle nurodytais įrankiais (išskyrus E ir F), buvo iš-
bandyta LVA Stambiųjų gyvulių klinikos Chirurginio skyriaus operacinėje 12-ai arklių atliekant ekspe-
rimentines įvairaus pobūdžio plonosios ir storosios žarnų (enterotomija, žarnų rezekcija, ileocekalinė
anastomozė) operacijas.

80
 A B

C D

2 1

3
1 a
b

E F

55 pav. A, B, C – įvairios konstrukcijos mechaninės siūlės prietaisai; D – žarnų anastomozės technika su

mechaninės siūlės įranga; E – komplektas organams siūti (1 – pildomos kasetės, 2 – siuvimo įrankis;
3 – dėžutė su tantalo kabėmis; F – tantalo kabės (3 a ir b), kuriomis užpildoma kasetė (1)
(A. Noreikos nuotraukos)

81
 21. ERTMINIŲ ORGANŲ OPERACINĖS ŽAIZDOS SIUVIMO RŪŠINIAI
YPATUMAI

Naminiams gyvūnams ertminių organų atvėrimas yra dažnai taikoma operacija gydymo tikslu, ne-
retai – tai vienintelė galimybė apsaugoti gyvūną nuo mirties. Atsižvelgiant į naminių gyvūnų rūšinę
įvairovę (arklys, atrajotojai, katė, kiaulė, šuo), šių gyvūnų ertminių organų anatominę ir histologinę
įvairovę: virškinimo kanalo organai (stemplė, skrandis, prieskrandžiai, plonoji žarna, storoji žarna),
gimda, šlapimo pūslė; gyvūno amžiaus įtaką ertminio organo parametrams, naudojamų siūlų, siūlių ir
siuvimo technikų įvairovę, yra prasminga pateikti konkrečios gyvūno rūšies pavienio ertminio organo
chirurgijos pagrindus, standartines, dažniausiai taikomas ertminio organo operacinės žaizdos siuvimo
technikas. Paprastai kiekvieno ertminio organo žaizdai siūti pirmo pasirinkimo siūlas yra sintetinis
absorbuojamasis vienagyslis plonas su atraumine apvalia, dažniausiai kūgio formos smaigaliu adata.

21.1. STEMPLĖ

21.1.1. Arklio stemplės operacinės žaizdos siuvimas

Arkliui stemplės atvėrimas (ezofagotomija) gali būti atliktas stemplėje diagnozavus pašalinį kūną
(užspringus) ir negalint jo pašalinti kitaip, stemplei užsikimšus pašaru dėl sutrikusios jos motorikos,
stemplės stenozės ar kitos stemplės patologijos. Apskritai, arklio stemplės operacinė susiūta kiaurinė
žaizda gyja prastai dėl objektyvių veiksnių: žaizdos užteršimo, serozinio sluoksnio stemplės sienelėje
nebuvimo, nepakankamo siūlės tvirtumo susiuvus gleivinę ir raumeninį sluoksnius, dėl nuolatinių kvė-
pavimo ir rijimo judesių negalint užtikrinti žaizdai gyti reikalingą ramybę.
Arkliui stemplė atveriama kaklinėje dalyje išilginiu reikiamo ilgio pjūviu. Saugesnių manipuliacijų
tikslu stemplės žaizdos kraštai laikinai prilaikomi ir fiksuojami pervėrus sintetinį vienagyslį neabsor-
buojamąjį siūlą.
Arklio stemplės operacinės žaizdos siuvimo klausimu vyksta diskusija. Dalis praktikuojančių arklių
chirurgijos specialistų nerekomenduoja aklinai siūti arkliui stemplės žaizdą po ezofagotomijos. Tačiau
kai stemplė rezekuojama (iki 5 cm suaugusiam arkliui ir iki 3 cm poniui) dėl naviko, nekrozės ir kitų
priežasčių, reikalinga stemplės anastomozė, kuri turi būti sandari.
Kita dalis arklių chirurgijos specialistų rekomenduoja siūti stemplės žaizdą (kai perpjauti stemplės
sienelės audiniai yra gyvybingi ir sveiki) po ezofagotomijos ir pateikia įvairias siuvimo technikas.
J. A. Auer ir J. A. Stick (2012) ezofagotomijos pjūvį rekomenduoja siūti dviejų eilių / aukštų techni-
ka. Pirmosios eilės / aukšto siūlė yra ištisinė paprastoji siūlė. Ja atskirai siuvama tik stemplės gleivinė
sintetiniu neabsorbuojamuoju vienagysliu siūlu iš polipropileno (pvz., Prolene USP 3-0 storio, o pagal
Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0 metric). Šios siūlės mazgai turi būti paslėpti, t. y. rišami ir pasiliekantys
(paslepiami) stemplės spindyje. Antrosios eilės  / aukšto mazgine paprastąja siūle siuvamas stemplės
perskirtas raumeninis sluoksnis. Šiai siūlei naudotini sintetiniai vienagysliai absorbuojamieji (pvz., iš
polidioksanono, poliglikonato, poliglekaprono 25) arba neabsorbuojamieji (pvz., iš polipropileno) USP
3-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0 metric siūlai. Mazgine paprastąja siūle susiuvami per-
skirti kaklo raumenys, poodis ir oda USP 0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,5 metric storio
siūlu. Į žaizdą privalu įstatyti 0,63 cm skersmens polietileninį kateterį, kuriuo 48 valandų pooperaciniu
laikotarpiu iš operacinės žaizdos siurbiamas kraujas ir serumas. Kateteris tarnauja ir ankstyvam seilių
nutekėjimui diagnozuoti, jeigu buvo netinkamai susiūta stemplės žaizda, išplyšo siūlės arba atsirišo
siūlių mazgai ir stemplės žaizdos siūlės atsilaisvino, siūlė tapo nesandari.

82
 Pasaulinėje praktikoje taikomos ir kitos arklio stemplės žaizdos siuvimo technikos po ezofagotomi-
jos. Stemplės operacinė žaizda po ezofagotomijos siuvama sintetiniu absorbuojamuoju siūlu atraumine
apvalia adata, dviejų eilių / aukštų technika skirtingomis siūlėmis. Pirmosios eilės / aukšto siūle atskirai
siuvama tik stemplės gleivinė viena iš mazginių siūlių: tam tinka mazginė paprastoji arba kilpinė hori-
zontalioji. Siuvimui naudojamas sintetinis absorbuojamasis vienagyslis siūlas iš polidioksanono (pvz.,
PDX) arba poliglikonato (pvz., Maxon) tokio storio USP 3-0 ar 4-0, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
2,0 ar 1,5 metric.
Antrosios eilės / aukšto siūle siuvamas raumeninis stemplės sluoksnis. Tam naudojamos viena iš tų
pačių mazginių siūlių: kilpinė horizontalioji arba mazginė paprastoji. Siuvimui naudojamas sintetinis
absorbuojamasis vienagyslis siūlas (pvz., PDX arba Maxon, USP 3-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę
sistemą 2,0 metric).
Arkliui stemplės žaizdą galima siūti ir vienos eilės / aukšto kilpine horizontaliąja siūle, į ją įkompo-
nuojant stemplės gleivinę ir raumeninį sluoksnį kartu. Siuvimui naudojami to paties storio sintetiniai
absorbuojamieji vienagysliai siūlai.

21.1.2. Atrajotojo stemplės operacinės žaizdos siuvimas

Stambiojo atrajotojo stemplės operacinė žaizda po ezofagotomijos siuvama sintetiniu absorbuoja-
muoju siūlu atraumine apvalia adata, dviejų eilių / aukštų technika skirtingomis siūlėmis. Pirmosios
eilės / aukšto siūlė yra mazginė paprastoji. Ja siuvama stemplės gleivinė, tarp siūlių darant 5 mm tarpą.
Pirmosios eilės / aukšto siūlei pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojamasis vienagyslis
siūlas iš polidioksanono (pvz., PDS, USP 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3 metric).
Antrosios eilės / aukšto siūlė yra ištisinė paprastoji. Ja siuvamas raumeninis stemplės sienelės sluoks-
nis, į siūlę įtraukiant ir stemplę iš išorės dengiančią fasciją siūlės stiprumui užtikrinti. Antrosios eilės /
aukšto siūlei rekomenduojamas sintetinis absorbuojamasis siūlas iš poliglikolio rūgšties (pvz., Dexon,
USP pvz., PDS, USP 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,0 metric).
Avies, ožkos stemplės operacinei žaizdai siūti naudojama tokia pati metodika ir siūlės, tik plones-
niais siūlais.

21.1.3. Smulkiojo gyvūno stemplės operacinės žaizdos siuvimas

Smulkiesiems gyvūnams stemplės atvėrimas (ezofagotomija) indikuotinas dėl įvairių priežasčių: di-
agnozavus įstrigusį pašalinį kūną, kurio nepavyksta endoskopu ištraukti arba zondu nustumti į skrandį,
dėl įvairaus pobūdžio stemplės perforacijos ar divertikulo. Šuniui ezofagotomiją galima atlikti bet ku-
rioje stemplės dalyje (kaklinėje ir krūtininėje). Stemplė atveriama išilginiu pjūviu reikiamu ilgiu. Atvė-
rus stemplę, prieš atliekant reikalingas manipuliacijas, patariama jos pjūvio kraštus fiksuoti per sienelę
pervertu sintetiniu neabsorbuojamuoju siūlu, prilaikomu asistento, saugesnio manipuliacijų atlikimo
tikslu.
Ezofagotomijos pjūviui užsiūti yra išbandyta daugybė technikų taikant skirtingą siūlės eilių / aukštų
kiekį (vienos arba dviejų eilių / aukštų), siuvant skirtingo tipo siūlėmis (mazgine, ištisine, suartinančia,
įverčiančia). Tradiciškai, ezofagotomijos pjūvis siuvamas dviejų eilių / aukštų technika. Stemplės žaizdą
siuvant dviejų eilių / aukštų siuvimo technika, į pirmosios eilės / aukšto siūlę įtraukiama gleivinė ir po-
gleivinė. Jeigu pirmoji eilė / aukštas siuvamas mazgine siūle – siūlių mazgai turi likti stemplės spindyje.
Antrosios eilės / aukšto siūle suartinami stemplės raumeninio sluoksnio ir adventicijos kraštai. Jeigu
antrosios eilės / aukšto siūlė mazginė – siūlių mazgai rišami stemplės išorėje.
Kai ezofagotomijos pjūvis siuvamas vienos eilės / aukšto technika, adata su siūlu veriama per vi-
sus stemplės sienelės sluoksnius, išskyrus gleivinę. Jeigu siuvama mazgine siūle – siūlių mazgai rišami

83
stemplės išorėje. Stemplės žaizdą susiuvus vienos eilės / aukšto ištisine paprastąja siūle, prasčiau suglau-
džiami žaizdos kraštai, ilgiau trunka gijimas, vėliau įgyjamas audinių pradinis stiprumas.
Siekiant reikšmingai nesumažinti stemplės spindžio, adata su siūlu per stemplės audinius veriama
apie 2 mm nuo pjūvio krašto, tarp siūlių ar siūlės dygsnių darant 2–3 mm tarpus. Rekomenduojama
siūti vienagysliu sintetiniu lėtos absorbcijos minimaliu reaktyvumu pasižyminčiu siūlu. Tokiomis savy-
bėmis pasižymi vienagysliai siūlai iš polidioksanono (pvz., PDS Plus nuo USP 3-0 iki USP 5-0 storio, o
pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0–1,0 metric).
Stemplės žaizdai siūti taip pat tinka sintetiniai neabsorbuojamieji vienagysliai siūlai iš polipropileno
(pvz., Prolene, USP 3-0 arba USP 4-0, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0–1,5 metric) arba tokio paties
storio nailoniniai siūlai (pvz., Ethilon, Dermalon, Nylon monofilament) su nugarėle pjaunančia adata.
Žaizdą susiuvus, tikrinamas siūlės integralumas: į stemplę pilama fiziologinio skysčio ir stebimas
siūlės sandarumas. Pasirodžius skysčio pratekėjimui, vietose, kur tai įvyko, dedamos papildomos maz-
ginės siūlės.

21.2. SKRANDIS

21.2.1. Atrajotojo didžiojo prieskrandžio operacinės žaizdos siuvimas

Atrajotojams didysis prieskrandis atveriamas (rumentomija) diagnozavus egzogeninės arba endo-
geninės prigimties pašalinį kūną, persipildžius didžiajam prieskrandžiui greitai rūgstančių pašarų, kitų
rumen patologijų atvejais. Atvėrus didįjį prieskrandį, ranka pro tinklaininę didžiojo prieskrandžio angą
galima ištirti tinklainio ertmę, o jame radus pašalinį kūną – jį ištraukti. Norint atlikti rumentomiją,
reikia atverti pilvo ertmę (laparotomija arba cialiotomija), suimti didžiojo prieskrandžio užpakalinio
viršutinio aklojo maišo sienelės raukšlę ir ją išvesti į išorę už pilvo ertmės ribų. Didysis prieskrandis
atveriamas reikiamu ilgiu darant vertikalų pjūvį užpakalinio viršutinio aklojo maišo sienelėje.
Stambiojo atrajotojo didžiojo prieskrandžio operacinė žaizda po rumentomijos siuvama dviejų ei-
lių / aukštų technika sintetiniu absorbuojamuoju arba neabsorbuojamuoju siūlu. Anksčiau šiam tikslui
sėkmingai buvo naudotas ketgutas. Pirmąją siūlės eilę / aukštą galima siūti viena iš šių ištisinių siūlių:
ištisine paprastąja siūle, Konelio arba Šmideno siūle. Antrąją siūlės eilę / aukštą reikia siūti viena iš šių
ištisinių serozinių ir raumeninių įverčiamų siūlių: Kušingo, Lemberto, Plachotino-Sadovskio siūle.
Racionalus stambiojo atrajotojo rumen sienelės pjūvio siuvimas yra abi siūlės eiles / aukštus siūti
ištisine serozine ir raumenine įverčiama siūle: pirmosios eilės / aukšto siūlė – Kušingo, o antroji – Lem-
berto siūlė. Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojamasis vienagyslis siūlas iš polidioksa-
nono (pvz., PDS, USP 1 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 4,0 metric), tokio paties storio siūlais iš
poliglikonato (pvz., Maxon) arba glikomer 631 medžiagos (pvz., Biosyn).
Aviai arba ožkai rumen žaizdos siuvimo technika yra identiška, tik naudojamas plonesnis siūlas
(pvz., PDS, USP 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,0 metric). Pugh (2002) smulkiųjų atrajo-
tojų didžiojo prieskrandžio žaizdai siūti rekomenduoja vienos eilės / aukšto techniką ištisine serozine
raumenine įverčiama siūle (Kušingo, Lemberto, Plachotino-Sadovskio siūle) ketgutu USP 0 storio, o
pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 4,0 metric.
Kai atrajotojui tenka atverti tinklainį (retikulotomija) arba šliužą (abomazotomija), žaizdos siuvi-
mo technika eilių / aukštų, siūlų ir siūlių požiūriu yra tokia pati kaip didžiojo prieskrandžio.

21.2.2. Smulkiojo gyvūno skrandžio operacinės žaizdos siuvimas

Smulkiajam gyvūnui skrandžio atvėrimas (gastrotomija) indikuotinas ir atliekamas dėl šių prie-
žasčių: diagnozavus pašalinį kūną skrandyje, skrandžiui užsisukus ir išsiplėtus, kai reikia atlikti dalies
skrandžio rezekciją dėl opaligės arba diagnozavus naviką ir ar kito pobūdžio patologiją. Prieš atveriant

84
skrandį, jį, siekiant išvengti skrandžio turinio nutekėjimo į pilvo ertmę, prasminga fiksuoti sintetiniu
absorbuojamuoju siūlu iš dviejų pusių ir taip užtikrinti saugų reikalingų manipuliacijų atlikimą.
Skrandis atveriamas išilginiu pjūviu tarp didžiosios ir mažosios skrandžio kreivių, parenkant ma-
žiausiai kraujagyslių turinčią vietą. Gastrotomijos pjūviui užsiūti yra rekomenduojama dviejų eilių/
aukštų technika panaudojant skirtingo tipo ištisines siūles. Dviejų eilių / aukštų siuvimo technika turi
šiuos privalumus: pirmosios eilės / aukšto siūle užtikrinama patikima hemostazė, o antrosios eilės /
aukšto siūle užtikrinamas patikimas siūlės sandarumas, išvengiama skysto skrandžio turinio nutekė-
jimo per žaizdą į pilvo ertmę. Įprastai gastrotomijos pjūvis smulkiajam gyvūnui siuvamas ištisine se-
rozine raumenine įverčiama siūle taip: pirmoji eilė / aukštas siuvama Kušingo arba ištisine paprastąja
siūle, į siūlę įtraukiant skrandžio serozą, raumeninį sluoksnį ir pogleivinę. Siuvant antrąją eilę / aukštą
Lemberto arba Kušingo siūle, adata su siūlu veriama per skrandžio sienos serozą ir raumeninį sluoksnį,
o siūlą patempus, žaizdos kraštai sandariai suglaudžiami seroziniu paviršiumi.
Kita skrandžio pjūvio siuvimo technika – kai pirmos eilės / aukšto ištisine įverčiama siūle per visus
skrandžio sienos sluoksnius suartinami žaizdos kraštai ir stabdomas kraujavimas iš gleivinės ir po-
gleivinės, o antrosios eilės / aukšto ištisine įverčiama siūle per serozą ir raumeninį skrandžio sienelės
sluoksnį žaizdos kraštai suverčiami ir užtikrinamas siūlės sandarumas.
Praktikoje taikoma ir alternatyvi skrandžio operacinės žaizdos siuvimo technika, kurios eiga yra
tokia: pirmosios eilės / aukšto ištisine paprastąja siūle siuvama atskirai tik skrandžio gleivinė, o antro-
sios eilės / aukšto ištisine serozine ir raumenine įverčiama siūle (Kušingo, Lemberto arba Plachotino-
Sadovskio) siuvami į pirmosios eilės siūlę neįtraukti skrandžio sienelės sluoksniai (seroza, raumeninis
ir pogleivinė).
Smulkiojo gyvūno skrandžio operacinei žaizdai siūti naudojami sintetiniai absorbuojamieji viena-
gysliai siūlai, pasižymintys atsparumu rūgštinei terpei, ypač tai svarbu pirmosios eilės / aukšto siūlei.
Siūlai iš poliglikonato (pvz., Maxon, USP 2-0 arba USP 3-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
3,0-2,0 metric) ir iš poliglekaprono 25 (pvz., Monocryl USP 2-0 arba USP 3-0 storio, o pagal Ph. Eur.
metrinę sistemą 3,0–2,0 metric) yra pirmo pasirinkimo siūlai.
Siūlai iš polidioksanono taip pat gali būti naudojami, tačiau reikia pastebėti, kad iš šios medžiagos
gaminami siūlai rūgštinėje skrandžio terpėje žymiai greičiau praranda pirminį tvirtumą už minėtuo-
sius (Maxon ar Monocryl). Tokio paties storio siūlais iš polidioksanono prasminga siūti antrosios eilės
siūlę, neturinčią kontakto su skrandžio gleivine ir skrandžio išskiriama rūgštimi.

21.3. PLONOJI ŽARNA

Naminių gyvūnų virškinimo kanalo (plonosios ir storosios žarnų) operacinei žaizdai siūti gali būti
pritaikytos kelios technikos – tai lemia chirurgo / operuojančiojo pasirinkimas, jo įgūdžiai. Siuvama
vienos arba dviejų eilių  / aukštų technika sintetiniu absorbuojamuoju vienagysliu arba daugiagysliu
siūlu mazginėmis ir (arba) ištisinėmis siūlėmis. Kai siuvama dviejų eilių / aukštų technika, dažniausiai
pirmoji eilė / aukštas siuvama ištisine paprastąja siūle, adatą su siūlu veriant per visus žarnos sienelės
sluoksnius. Ši siūlė paslepiama antrosios eilės / aukšto ištisine serozine raumenine įverčiančia Kušingo,
Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūle.

21.3.1. Arklio plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas

Arklio plonosios žarnos (dvylikapirštės, tuščiosios, klubinės) atvėrimas (enterotomija) yra indikuo-
tinas diagnozavus šios žarnos obstrukciją pašaru, prarytu pašaliniu kūnu, ypač didelės invazijos Paras-
caris equorum parazitų lervomis, turiniui (skystam, dujoms) pašalinti siekiant palengvinti įstrigusios
žarnos kilpos atstatymą ir kito pobūdžio patologijai. Arklio plonoji žarna atveriama išilginiu pjūviu an-

85
timezenteriniame krašte. Po enterotomijos operacinė žaizda gali būti siuvama įvairiomis technikomis.
Siuvama vienos arba dviejų eilių / aukštų technika. Siuvant svarbu reikšmingai nesumažinti plonosios
žarnos spindžio ir nesukelti žarnos stenozės.
Optimali plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimo technika siuvant vienos eilės / aukšto siūle
yra tokia, kai žaizda siuvama ištisine Lemberto arba Kušingo serozine ir raumenine siūle sintetiniu ab-
sorbuojamuoju vienagysliu siūlu iš polidioksanono (pvz., PDS, USP 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę
sistemą 3,0 metric) su atraumine kūgio formos smaigalio adata.
Kai siuvama dviejų eilių / aukštų technika, rekomenduojama tokia siuvimo eiga: pirmosios eilės /
aukšto siūlė yra ištisinė paprastoji, adatą su siūlu veriant per visus žarnos sienelės sluoksnius, arba tik
per pogleivinę ir gleivinę. Vienaip ar kitaip atlikta pirmosios eilės siūlė yra paslepiama antrosios eilės /
aukšto siūle taip pat ištisine paprastąja, Kušingo, Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūle, atrauminę
kūgio formos smaigalio adatą su siūlu veriant tik per žarnos serozinį ir raumeninį sluoksnius, bet ne-
perveriant žarnos gleivinės. Kušingo siūlė laikoma prioritetine siūle paskutinei – antrajai eilei / aukštui
kaip siūlė, labiausiai paslepianti siūlą žarnos sienelėje, taip mažą dalį siūlo eksponuojanti žarnos sero-
ziniame paviršiuje (peritoninėje ertmėje) ir daranti įtaką mažesnei galimybei atsirasti pooperacinėms
sąaugoms.
Naudojant dviejų eilių techniką, enterotomijos pjūvis siuvamas sintetiniu absorbuojamuoju siūlu.
Pirmojo pasirinkimo siūlas yra iš polidioksanono (pvz., PDS, USP 2-0 arba USP 3-0 storio, o pagal
Ph. Eur. metrinę sistemą 3,0 arba 2,0 metric).
Kad nebūtų reikšmingai sumažintas žarnos spindis ir nesukelta plonosios žarnos stenozė, rekomen-
duojama antimezenterinio žarnos krašto išilginį pjūvį siūti skersai mazginėmis siūlėmis: mazgine pa-
prastąja, mazgine Lemberto, Gambio to paties storio ir struktūros siūlais.

21.3.2. Atrajotojo plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas

Stambiojo atrajotojo plonosios žarnos operacinė žaizda po enterotomijos siuvama sintetiniu absor-
buojamu siūlu vienos eilės / aukšto technika ištisine serozine ir raumenine įverčiama siūle arba maz-
gine siūle. Kai siuvama ištisine serozine ir raumenine įverčiama siūle, dažniausiai naudojama Kušingo,
Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūlė. Kai siuvama mazgine siūle, naudojama Lemberto, rečiau
mazginė paprastoji siūlė. Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojamasis vienagyslis siūlas iš
polidioksanono (pvz., PDS, USP 3-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0 metric).
Avies ir ožkos plonosios žarnos operacinei žaizdai siūti taikoma tokia pati technika tais pačiais tik
plonesniais siūlais.

21.3.3. Kiaulės plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas

Kiaulėms plonosios žarnos enterotomija, kaip gydymo būdas, yra taikoma retai, dažniausiai jau-
niems kastratams po netinkamos kastracinės technikos pritaikymo ir atlikimo esant intravagininei iš-
varžai. Pirmojo pasirinkimo technika kiaulei plonosios žarnos enterotomijos pjūviui siūti yra vienos ei-
lės / aukšto technika tomis pačiomis siūlėmis ir siūlais bei siūlų storio atžvilgiu, kaip smulkiojo gyvūno
plonosios žarnos enterotomijos atveju.

21.3.4. Smulkiojo gyvūno plonosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas

Smulkiųjų gyvūnų plonoji žarna atveriama išilginiu pjūviu antimezenteriniame krašte. Žarnos ope-
racinė žaizda gali būti siuvama vienos arba dviejų eilių / aukštų technika, tačiau pastaraisiais metais
rekomenduojama siūti vienos eilės mazgine paprastąja siūle. Seniai žinoma, jog pogleivinė yra tvir-
čiausias žarnos sienelės sluoksnis, darantis didelę įtaką kiaurinės žaizdos gijimo procesui. Todėl, siu-
vant kiaurinę plonosios žarnos žaizdą, ypač svarbu tapačiai suglausti abu žaizdos pogleivinės kraštus,

86
o to neužtikrinus, kai pogleivinės kraštai suglaudžiami prastai – žarnos žaizda gyja antriniu sukibimu,
formuojantis dideliam jungiamojo audinio randui su iš to kylančiomis pasekmėmis. Tyrimais įrodyta,
jog tinkamam perskirtos pogleivinės kraštų suartinimui labiausiai tinka mazginė paprastoji siūlė, ma-
žiausiu laipsniu mažinanti žarnos spindį ir daranti mažiausią įtaką rastis sąaugoms pooperaciniu laiko-
tarpiu. Siuvant mazgine paprastąja siūle, atrauminė adata su siūlu veriama 2 mm nuo žaizdos krašto, o
tarpai tarp siūlių – 2–3 mm, siūlės mazgai rišami išorėje.
Siuvama sintetiniais absorbuojamaisiais siūlais. Tam tikslui geriausiai tinka vienagyslis siūlas iš po-
lidioksanono (pvz., PDS, USP 3-0 arba USP 4-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0–1,5 metric)
arba poliglikonato (pvz., Maxon, USP 3-0 arba USP 4-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0–1,5
metric) arba tokio paties storio siūlu iš poliglekaprono 25 (pvz., Monocryl).
Plonosios žarnos žaizda siuvama ir sintetiniu neabsorbuojamuoju vienagysliu tokio paties storio
siūlu iš polipropileno (pvz., Prolene), nailono (pvz., Ethilon, Dermalon, Nylon monofilament) arba siūlu
iš polibutesterio (pvz., Novafil, Vascufil).
Plonosios žarnos žaizdą galima siūti to paties storio sintetiniu absorbuojamuoju daugiagysliu siūlu
iš poliglikolio rūgšties (pvz., Dexon) arba poliglaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl), tačiau tai yra
antrojo pasirinkimo siūlai, naudotini tais atvejais, kai pasibaigė vienagyslės struktūros siūlo paskutinė
pakuotė.

21.4. STOROJI ŽARNA

21.4.1. Arklio storosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas.

Arkliams dažniausiai atveriama akloji žarna arti viršūnės, didžioji gaubtinė žarna ties dubens linkiu
ir nusileidžiamoji gaubtinė žarna.
Aklosios žarnos atvėrimas (cekotomija / tiflotomija) indikuotinas diagnozavus šios žarnos persi-
pildymą turiniu. Cekotomijos pjūvis daromas tarp išorinės ir apatinės aklosios žarnos juostų. Žarnos
operacinė žaizda užsiuvama dviejų eilių / aukštų technika. Rekomenduotina, arba pirmojo pasirinkimo
technika – kai pirmoji ir antroji eilės / aukštai yra siuvami ištisine serozine ir raumenine įverčiama siūle
(Kušingo, Lemberto, Plachotino-Sadovskio).
Kita aklosios žarnos operacinės žaizdos siuvimo technika yra tokia: pirmosios eilės / aukšto siūlė yra
ištisinė paprastoji, adatą su siūlu veriant per visus žarnos sienelės sluoksnius. Pirmosios eilės / aukšto
siūlė yra paslepiama antrosios eilės / aukšto ištisine serozine ir raumenine įverčiama Kušingo, Lember-
to arba Plachotino-Sadovskio siūle.
Neatsižvelgiant į taikomą siuvimo techniką, aklosios žarnos žaizda siuvama sintetiniu absorbuoja-
muoju siūlu iš poliglaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl, USP 2-0 arba USP 0 storio, o pagal Ph. Eur.
metrinę sistemą 3,0 metric arba 3,5 metric.
Kai atliekama aklosios žarnos dalinė rezekcija – bigės kraštai užsiuvami dviejų eilių / aukštų tech-
nika ištisinėmis serozinėmis ir raumeninėmis įverčiamomis siūlėmis (Kušingo, Lemberto, Plachotino-
Sadovskio) tuo pačiu sintetiniu absorbuojamuoju USP 0 storio (3,5 metric) siūlu.
Didžioji gaubtinė žarna atveriama (kolonotomija) tikslu pašalinti jos turinį, įstrigusį pašalinį kūną,
susiformavusį enterolitą ir kitais atvejais atliekant įvairaus pobūdžio chirurgines manipuliacijas pilvo
ertmėje. Dažniausiai didžioji gaubtinė žarna atveriama 8–12 cm išilginiu pjūviu antimezenteriniame
žarnos krašte, ties dubens linkiu.
Operacinė žaizda siuvama dviejų eilių / aukštų technika. Rekomenduojama tokia siuvimo eiga: pir-
mosios eilės / aukšto siūlė yra ištisinė paprastoji, adatą su siūlu veriant per visus žarnos sienelės sluoks-
nius. Dalis chirurgų pataria į pirmosios eilės  / aukšto siūlę įtraukti tik žarnos serozinį ir raumeninį

87
sluoksnius. Vienu ar kitu būdu siūta pirmosios eilės / aukšto siūlė yra paslepiama antrosios eilės / aukš-
to ištisine serozine ir raumenine įverčiama Kušingo, Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūle.
Siuvama sintetiniu absorbuojamuoju siūlu, rekomenduojama naudoti siūlą iš poliglaktino (poligli-
kano) 910 (pvz., Vicryl, USP 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,0 metric).
Kai reikia atverti dešiniąją viršutinę arba apatinę gaubtinę žarną, šios srities žaizda siuvama tuo
pačiu siūlu taip pat dviejų eilių / aukštų technika, bet pirmosios eilės / aukšto siūle privaloma perverti
visus žarnos sluoksnius gausiam kraujavimui iš gleivinės ir pogleivinės į žarnos spindį stabdyti. Ištisi-
nė paprastoji arba Konelio siūlė yra pirmojo pasirinkimo siūlės, užtikrinančios patikimą hemostazę.
Antroji eilė / aukštas šioje storosios žarnos srityje siuvama kaip ties dubens linkiu – ištisine serozine ir
raumenine įverčiama Kušingo, Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūle.
Nusileidžiamoji gaubtinė (mažoji gaubtinė) žarna, ją iškėlus iš pilvo ertmės ir patikimai izoliavus,
atveriama išilginiu pjūviu antimezenteriniame paviršiuje. Atlikus numatytas procedūras, žaizda siu-
vama dviejų eilių / aukštų technika. Rekomenduojama siuvimo technika yra tokia pati kaip ir siuvant
didžiosios gaubtinės žarnos ties dubens linkiu operacinę žaizdą: pirmoji eilė / aukštas siuvama ištisine
paprastąja siūle, adatą su siūlu veriant per visus žarnos sienelės sluoksnius. Antrosios eilės  / aukšto
ištisine serozine raumenine įverčiama Kušingo arba Lemberto siūle yra paslepiama pirmosios eilės /
aukšto siūlė.
Siuvama sintetiniu absorbuojamuoju siūlu iš poliglaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl, USP 2-0
storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,0 metric).

21.4.2. Atrajotojo storosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas

Stambiajam atrajotojui dažniausiai atveriama akloji žarna (cekotomija) jai persipildžius turiniu dėl
susidariusio nepraeinamumo po dislokacijos, pasisukimo ir kitų priežasčių. Operacinė aklosios žarnos
žaizda siuvama dviejų eilių / aukštų technika ištisine siūle sintetiniu absorbuojamu siūlu. Pirmąją siūlės
eilę / aukštą galima siūti viena iš šių ištisinių siūlių: ištisine paprastąja siūle, Konelio arba Šmideno siū-
le. Antrąją siūlės eilę / aukštą reikia siūti viena iš šių ištisinių serozinių ir raumeninių įverčiamų siūlių:
Kušingo, Lemberto, Plachotino-Sadovskio siūle.
Racionalus stambiojo atrajotojo aklosios žarnos sienelės pjūvio siuvimas yra pirmąją siūlės eilę /
aukštą siūti Šmideno siūle, o antrąją – ištisine Lemberto siūle. Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sinteti-
nis absorbuojamasis vienagyslis siūlas iš polidioksanono (pvz., MonoPlus, USP 0 ar 2-0 storio, o pagal
Ph. Eur. metrinę sistemą 3,5–3,0 metric).
Aviai arba ožkai aklosios žarnos žaizdos siuvimo technika yra identiška, tik naudojamas plonesnis
siūlas (pvz., PDS, USP 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,0 metric).

21.4.3. Smulkiojo gyvūno storosios žarnos operacinės žaizdos siuvimas

Smulkiojo gyvūno storosios žarnos operacinei žaizdai siūti naudojami siūlai, jų storis ir siuvimo
technika yra tokia pati kaip plonosios žarnos: siuvama vienos eilės / aukšto technika, mazgine papras-
tąja siūle sintetiniais absorbuojamaisiais ir neabsorbuojamaisiais vienagysliais USP 3-0 arba USP 4-0
storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 2,0–1,5 metric storio siūlais.

21.5. GIMDA

21.5.1. Atrajotojo patelės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas
Atrajotojų patelėms gimdos rago sienelė atveriama (histerotomija) atliekant cezario pjūvį, kai natū-
ralus vaisiaus atvedimas yra neįmanomas dėl įvairių priežasčių: patelės santykinai siauro dubens lanko,
jo deformacijos dėl ankstesnio dubens kaulų lūžio, santykinai stambaus vaisiaus, vaisiaus emfizemos,

88
vaisiaus apsigimimo ir kitos patologijos. Gimdos operacinė žaizda po cezario pjūvio siuvama vienos
arba dviejų eilių / aukštų technika ištisine siūle sintetiniu absorbuojamuoju siūlu. Siūlės eilių / aukštų
kiekiui ir tipui reikšmingą įtaką daro ištraukto vaisiaus būklė: kai vaisius gyvas – galima siūti vienos
eilės ištisine serozine ir raumenine įverčiama Kušingo, Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūle, ją
pradedant nuo kaudalinio žaizdos kampo priekinio link.
Kai vaisius negyvas ir įtariama gimdoje esant infekcijai, gimdos rago pjūvis užsandarinamas dviejų
eilių / aukštų technika. Pirmosios eilės / aukšto siūlė pradedama nuo kranialinio žaizdos kampo kauda-
linio link. Pirmoji siūlės eilė / aukštas dažniausiai siuvama ištisine Konelio arba Šmideno siūle, rečiau
ištisine paprastąja siūle. Antrosios eilės / aukšto siūle grįžtama nuo kaudalinio žaizdos kampo kraniali-
nio link. Antrosios eilės / aukšto siūlė yra ištisinė serozinė ir raumeninė įverčiama Kušingo, Lemberto
arba Plachotino-Sadovskio siūlė. Galima abiejų eilių / aukštų siūlėms naudoti ištisines serozines ir rau-
menines įverčiamas Kušingo, Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūles, eiles / aukštus siuvant tomis
pačiomis arba skirtingomis siūlėmis.
Siekiant mažinti pooperacinių sąaugų tarp gimdos ir kitų pilvo ertmės organų radimąsi bei tuo
padidinti operuotų patelių vislumą, gimdos rago pjūvį rekomenduojama siūti Utrechto universiteto
(Olandija) mokslininkų ištobulintu metodu (modifikuota Kušingo siūlė paslepiant siūlės mazgus ir patį
siūlės siūlą darant įstrižinius siūlės dygsnius).
Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojamasis iš poliglikolio rūgšties (pvz., PGA, USP
2 ar USP 3+4 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 5,0–6,0 metric), iš poliglaktino (poliglikano) 910
(pvz., Vicryl, USP 2 ar USP 3+4 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 5,0–6,0 metric). Praktikuojantys
veterinarijos gydytojai atrajotojų patelių gimdos rago žaizdą dažnai siuva chromuotu ketgutu USP 2 ar
USP 3, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 6,0–7,0 metric storio.
Avies ir ožkos gimdos rago operacinei žaizdai užsiūti po cezario pjūvio taikytina ta pati siuvimo
technika siūlių požiūriu tais pačiais, tik plonesniais siūlais. Rekomenduojami tokio storio siūlai: iš po-
liglikolio rūgšties (pvz., PGA, USP 0 ar USP 1 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,5–4,0 metric),
iš poliglaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl, USP 0 ar USP 1 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę siste-
mą 3,5–4,0 metric), taip pat chromuotu ketgutu USP 2-0 ar USP 0, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
3,5–4,0 metric storio. Pugh (2002) smulkiojo atrajotojo patelės gimdos rago pjūvį siūti rekomenduoja
vienos eilės / aukšto technika ištisine serozine ir raumenine įverčiama siūle (patartina Utrechto meto-
du) ketgutu USP 0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 4,0 metric. Antroji eilė / aukštas siuvama tik
nustačius nepakankamą pirmosios eilės aukšto siūlės sandarumą, siuvama ištisine serozine ir raume-
nine įverčiama siūle.

21.5.2. Kalės, katės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas
Smulkiųjų gyvūnų patelėms gimdos pjūvis, priklausomai nuo vaisiaus (vaisių) vietos, gali būti at-
liktas rago srityje arba gimdos kūne, arti ragų išsišakojimo (bifurkacijos). Gimdos operacinė žaizda,
nepaisant pjūvio vietos, gali būti užsiūta vienos arba dviejų eilių / aukštų technika.
Kai pasirenkama vienos eilės / aukšto technika, naudojama ištisinė serozinė ir raumeninė įverčiama
(Kušingo, Lemberto ar Plachotino-Sadovskio) siūlė. Į siūlę privalu įtraukti pogleivinę, bet negalima
perverti gimdos gleivinės, vengti siūlo prasiskverbimo į gimdos ertmę.
Dažniausiai histerotomijos žaizda siuvama dviejų eilių  / aukštų technika. Pirmoji eilė  / aukštas
siuvama ištisine paprastąja siūle, atrauminę kūgio formos smaigaliu adatą su siūlu veriant per visus
gimdos sienelės sluoksnius (anksčiau taikytas siuvimo būdas) arba tokia pačia adata veriant per se-
rozą, raumeninį sluoksnį ir pogleivinę, vengiant gleivinės perforacijos (šiandieną taikomas siuvimo
būdas). Antroji eilė / aukštas siuvama pasirenkant vieną kurią ištisinę serozinę ir raumeninę įverčiamą
(Kušingo, Lemberto arba Plachotino-Sadovskio) siūlę. Siuvama sintetiniu absorbuojamuoju vienagys-

89
liu siūlu. Rekomenduojama naudoti siūlą iš polidioksanono (pvz., PDX), poliglikonato (pvz., Maxon)
arba poliglekaprono 25 (pvz., Monocryl) USP 3-0 ar USP 4-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
2,0–1,5 metric storio.

21.5.3. Kiaulės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas

Kiaulės gimdos operacinė žaizda siuvama panašiai kaip atrajotojų patelių. Kai išimami visi gyvi
paršeliai, paprastai siuvama ištisine serozine ir raumenine įverčiama vienos eilės / aukšto siūle (pvz.,
Kušingo, Lemberto, Plachotino-Sadovskio). Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojama-
sis siūlas iš polidioksanono (pvz., PDSII, USP 0 arba USP 1 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
3,5–4,0 metric), bet galima siūti ir ketgutu. Kai įtariama esant gimdoje infekciniam procesui, rekomen-
duojama žaizdą siūti ištisine įverčiama serozine ir raumenine siūle dviejų eilių / aukštų technika.

21.5.4. Kumelės gimdos operacinės žaizdos (po cezario pjūvio) siuvimas

Prieš užsiuvant gimdos rago pjūvį reikia užtikrinti patikimą kraujavimo stabdymą, pašalinti nukrau-
javimo per gimdos rago pjūvį tikimybę. Tuo tikslu rekomenduojama atskirai perrišti visas stambesnes
kraujuojančias kraujagysles, o gimdos rago pjūvio kraštus apsiūti ištisine paprastąja siūle adatą veriant
per visus gimdos sienelės sluoksnius. Tam rekomenduojama naudoti greitai absorbuojamąjį sintetinį
siūlą iš Poliglitono 6211, pvz., Caprosyn USP 0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3,5.
Gimdos rago pjūvį rekomenduojama užsiūti dviejų eilių / aukštų technika naudojant skirtingas siū-
les. Pirmosios eilės  / aukšto siūlė yra žaizdos kraštus suartinanti ir suglaudžianti siūlė (pvz., ištisinė
paprastoji, Konelio, Šmideno). Pirmosios eilės / aukšto siūlė yra paslepiama ištisine serozine ir raume-
nine antrosios eilės / aukšto siūle, serozinius paviršius įverčiančia ir suglaudžiančia siūle (pvz., Kušingo,
Lemberto, Plachotino-Sadovskio).
Galima pirmosios ir antrosios eilės / aukšto siūlei naudoti tik ištisinę serozinę ir raumeninę Kušingo,
Lemberto arba Plachotino-Sadovskio siūlę.
Kumelės gimdos rago žaizdai užsiūti pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojamasis vie-
nagyslis iš poliglikonato (pvz., Maxon, USP 1 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 4,0 metric), bet
galima siūti ir sintetiniu absorbuojamuoju daugiagysliu siūlu iš laktomer 9–1 medžiagos (pvz., Polysorb
USP 2 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 5,0 metric).
Neturint šių siūlų, kumelės gimdos rago žaizdai siūti galima naudoti tokio paties storio siūlus iš
poliglaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl, USP 1 ar USP 2 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
4,0–5,0 metric l) arba iš poliglikolio rūgšties (pvz., Dexon, USP 2 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
5,0 metric).

21.6. ŠLAPIMO PŪSLĖ

Smulkiesiems gyvūnams atverti šlapimo pūslę (cistotomija) dažniausiai reikia diagnozavus joje su-
sikaupusius šlapimo akmenis (urolitus), dėl navikinės ligos, atliekant biopsiją, ar korekcijos tikslu dėl
įgimto defekto. Suaugusiems stambiesiems gyvūnams akmenligės atvejai Lietuvoje diagnozuojami ypač
retai, bet šlapimo pūslė gali plyšti kumeliukui (dažniausiai eržiliukui) dėl apsunkinto atvedimo, esant
ypač stiprioms stangoms ir sąrėmiams kumelei kumeliuojantis. Nustatyta, jog šlapimo pūslės siena yra
viena silpniausių kūno audinių, o pradinis jos sienelės audinių stiprumas pjūvio vietoje po cistotomijos
pasiekiamas palaipsniui: po 14 parų siekia 80 proc., o po 21 paros – 100 proc. sveikos šlapimo pūslės
sienelės stiprumą. Eksperimentiškai nustatyta, jog sintetiniai absorbuojamieji abiejų rūšių – vienagys-
liai ir daugiagysliai siūlai tinka naudoti šlapimo pūslės žaizdai siūti, o neabsorbuojamieji siūlai (labiau
nei kitokie), daro palankią įtaką formuotis naujiems šlapimo akmenims. Iš absorbuojamųjų siūlų gru-

90
pės vienagysliai siūlai iš polidioksanono, poliglikonato arba poliglekaprono 25 medžiagos yra pirmojo
pasirinkimo siūlai šlapimo pūslės sienos žaizdai susiūti. Tai lemia šiems siūlams būdingos savybės:
kapiliarumo savybių nebuvimas, eliminuota galimybė bakterijoms implantuotis ant siūlo paviršiaus
arba prasiskverbti į siūlo vidų, mažesnis audinių, įtrauktų į siūlę, tempimas, didesnis plonesnio siūlo
stiprumas.
Šlapimo pūslės žaizda gali būti siuvama ir sintetiniu absorbuojamuoju daugiagysliu siūlu dėl jo pa-
lankios savybės būti sparčiau absorbuotam susiūtame audinyje nei vienagyslis siūlas. Geriausiai tam
tinka daugiagysliai siūlai iš poliglaktino (poliglikano) 910 arba poliglikolio rūgšties.

21.6.1. Arklio šlapimo pūslės operacinės žaizdos siuvimas

Šlapinimosi metu arklio šlapimo pūslėje sukeliamas slėgis priklauso nuo arklio masės: didėjant kūno
masei didėja ir slėgis šlapimo pūslėje – ponių ir kumelių jis gali siekti virš 90 mm Hg stulpelio. Į tai rei-
kia atsižvelgti siuvant šlapimo pūslės žaizdą po cistotomijos arba po atsitiktinio pūslės plyšimo. Šlapi-
mas yra specifinė terpė, kurioje gali daugintis specifinės bakterijos. Esant šarminei šlapimo terpei (pvz.,
Proteus infekcijos atveju), dauguma siūlų atsparumą tempimui praranda greičiau nei rūgštinės terpės
šlapime ar esant steriliam šlapimui. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti implantuojamų siūlų kontakto
su šlapimu, siuvant šlapimo pūslės žaizdą rekomenduojama į naudojamą siūlę neįtraukti šlapimo pūslės
gleivinės.
Arkliams šlapimo pūslės žaizda siuvama vienos arba dviejų eilių  / aukštų technika. Kai siuvama
viena eile / aukštu – naudojama ištisinė serozinė raumeninė įverčiama Kušingo, Lemberto, Plachotino-
Sadovskio siūlė, ištisinė paprastoji arba mazginė paprastoji siūlė, siūlą veriant per serozą, raumeninį
sluoksnį ir pogleivinę.
Kai siuvama dviejų eilių / aukštų technika – pirmoji eilė / aukštas siuvama ištisine paprastąja siūle,
o antroji eilė / aukštas – ištisine serozine raumenine įverčiama Lemberto siūle.
Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis absorbuojamasis vienagyslis iš polidioksanono (pvz., PDS
II® 2-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą 3 metric storio), tokio paties storio siūlai iš poliglikonato
(pvz., Maxon) arba poliglekaprono 25 (pvz., Monocryl®).
Kai neturima vienagyslės struktūros sintetinio absorbuojamojo siūlo, šlapimo pūslė siuvama to-
kia pačia technika su sintetiniu absorbuojamuoju daugiagysliu siūlu. Rekomenduojami siūlai iš poli-
glaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl, USP 2-0 arba USP 0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą
3,0–3,5 metric storio), arba poliglikolio rūgšties (pvz., Dexon, USP 2-0 arba USP 0 storio, o pagal Ph. Eur.
metrinę sistemą 3,0–3,5 metric storio).
Dalis praktikuojančių chirurgų nepalankiai atsiliepia apie sintetinio absorbuojamojo daugiagyslio
siūlo naudojimą šlapimo pūslės žaizdai siūti po cistotomijos teigdami, jog tokios struktūros siūlas, kaip
ir sintetinis neabsorbuojamasis siūlas, yra priežastis ir židinys šlapimo pūslėje naujai formuotis šlapimo
akmenims. Chirurgai rekomenduoja šlapimo pūslės žaizdą siūti vienos eilės / aukšto ištisine paprastąja
arba mazgine paprastąja siūle (į siūlę neįtraukiant gleivinės) tik sintetiniu absorbuojamuoju vienagysliu
(geriausia greitos absorbcijos) nuo USP 3-0 iki USP 5-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą nuo
2,0 iki 1,0 metric storio siūlu.

21.6.2. Smulkiojo gyvūno šlapimo pūslės operacinės žaizdos siuvimas

Atliekant įvairaus pobūdžio manipuliacijas su šlapimo pūsle, saugumo sumetimu rekomenduojama
suformuoti laikinas fiksuojančias siūles iš sintetinio neabsorbuojamo vienagyslio siūlo, juo perveriant
pūslės viršūnę. Smulkiajam gyvūnui šlapimo pūslė atveriama dorsaliniame arba ventraliniame pavir-
šiuje, mažiausiai kraujagyslėmis aprūpintoje vietoje.

91
 Siuvant šlapimo pūslės operacinę žaizdą yra svarbu žinoti, jog šlapinimosi metu smulkiojo gyvūno
šlapimo pūslėje sukeliamas slėgis svyruoja nuo 20 iki 40 mm Hg stulpelio, o šlapimo pūslės pirminis
stiprumas po kiaurinio pažeidimo visiškai atsikuria tik po trijų savaičių. Į tai būtina atsižvelgti paren-
kant šlapimo pūslės žaizdos siuvimo techniką ir siuvamosios medžiagos struktūrą bei siūlo storį.
Šlapimo pūslės žaizda po cistotomijos gali būti siuvama vienos arba dviejų eilių / aukštų technika.
Taikant vieną ar kitą techniką, esminis siuvimo momentas yra išvengti gleivinės perforacijos ir į siūlę
įtraukti pakankamą kiekį pogleivinės, kaip esminį garantą, darantį įtaką pūslės sienelės regeneracijai ir
stiprumui.
Vienos eilės / aukšto technika taikoma esant ypač plonai šlapimo pūslės sienelei. Dažniausiai siu-
vama ištisine paprastąja arba ištisine matracine horizontaliąja siūle atraumine kūgio formos smaigaliu
adata, vengiant į siūlę įtraukti pūslės gleivinę. Vienos eilės / aukšto technika galima siūti ir mazgine
paprastąja siūle, taip pat vengiant gleivinės perforacijos.
Kai, tikrinant vienos eilės / aukšto siūlės sandarumą, per kateterį šlapimo pūslę pildant steriliu fizio-
loginiu tirpalu pastebimas jo prasiskverbimas per siūlės dygsnių tarpus – siuvama antroji eilė / aukštas
ištisine serozine ir raumenine siūle (dažniausiai Kušingo arba Lemberto).
Smulkiųjų gyvūnų šlapimo pūslės operacinės žaizdos siuvimas dviejomis eilėmis / aukštais yra stan-
dartinė, tradicinė technika, dažniausiai naudojama kraujavimo iš gleivinės ir pogleivinės atveju. Krau-
juojant iš vidinių pūslės sienos sluoksnių, pirmosios eilės / aukšto ištisine paprastąja siūle siuvama pūs-
lės gleivinė, paskui ištisine serozine ir raumenine siūle (dažniausiai Kušingo arba Lemberto) siuvama
antroji eilė / aukštas.
Šlapimo pūslės žaizdai siūti naudojamas sintetinis absorbuojamasis įvairios struktūros (vienagyslis
ir daugiagyslis) siūlas, tačiau kiekvienu atveju siuvamąją medžiagą renkamasi atsižvelgiant į daugelį
veiksnių: šlapimo pūslės sienelės storį, šlapimo sterilumą, šlapimo ph, infekcijos sukėlėjo savybes, esant
infekcijai šlapimo pūslėje. Sintetinis absorbuojamasis vienagyslis siūlas iš polidioksanono (pvz., PDS
II®), poliglikonato (pvz., Maxon), poliglekaprono 25 (pvz., Monocryl), glikomer 631 (pvz., Biosyn), po-
liglitono 6211 (pvz., Caprosyn) yra dažniausiai naudojami siūlai.
Šlapimo pūslės žaizdą susiuvus sintetiniu absorbuojamuoju daugiagysliu siūlu iš poliglikolio rūgš-
ties (pvz., Dexon) arba poliglaktino (poliglikano) 910 (pvz., Vicryl), kyla šlapimo akmenų formavimosi
pavojus, todėl šiais siūlais siuvama retai.
Vienagyslės ar daugiagyslės struktūros siūlų storis parenkamas atsižvelgiant į konkretaus siūlo ab-
sorbcijos greitį ir smulkiojo gyvūno dydį: pirmojo pasirinkimo siūlai storio požiūriu yra nuo USP 3-0
iki USP 5-0 storio, o pagal Ph. Eur. metrinę sistemą – nuo 2,0 iki 1,0 metric storio.

92
 22. SAUSGYSLIŲ IR RAIŠČIŲ SIŪLĖS

Sausgyslė yra raumens tąsa, todėl labai svarbu ją siūti kuo greičiau po pažeidimo (trūkimo, nupjovi-
mo), nes raumuo ilgainiui trumpėja, atitolindamas sausgyslės galus vieną nuo kito. Tai apsunkina, o po
ilgesnio laiko daro neįmanomą jos tinkamą susiuvimą.
Pagrindinė problema, siuvant pažeistą sausgyslę ar raištį, yra jų išilginis skaidulėtumas, kuris truk-
do tinkamai fiksuoti įterptus siūlus. Tai išskiria sausgyslių ir raiščių siūles iš kitų. Siūlės formuojamos
taip, kad siuvama medžiaga, įterpta į sausgyslę ar raištį, spaustų juose pati save ir neduotų slysti tarp
skaidulų, atpalaiduojant susiūtos sausgyslės galus. Tos pačios siūlės naudojamos tiek dviem pažeistos
sausgyslės galams susiūti, tiek jos sujungimui su kaulu (atitrūkimo nuo kaulo atveju) ar raumeniu (kai
plyšimas yra raumens perėjimo į sausgyslę srityje).
Sausgyslėms ir raiščiams siūti dažniausiai naudojami vienagysliai absorbuojamieji ar neabsorbuoja-
mieji siūlai su atrauminėmis adatomis, rečiau – viela. Siūlų storis priklauso nuo gyvūno rūšies ir saus-
gyslės skersmens bei anatominių ypatumų, lemiančių jos tempimą. Susiuvus sausgyslę ar keletą jų, koja
paprastai fiksuojama mažiausio galimo operuotos sausgyslės tempimo padėtyje.

22.1. TRIJŲ KILPŲ SIŪLĖ

Trijų kilpų siūlė (angl. Three-loop pulley suture) sudaryta iš tris kilpas primenančių dygsnių, išdėstant
juos maždaug 120° vienas kito atžvilgiu. Pirmosios kilpos dygsniai daromi pagal principą „arti–toli“
kiaurai per sausgyslę, statmenai jos galams. Antrosios kilpos dygsniai daromi 120° kampu pirmosios
kilpos plokštumai vidutiniu atstumu nuo sausgyslės galų. Trečia kilpa siuvama 120° kampu antrosios
kilpos plokštumos atžvilgiu, duriant „arti–toli“ atvirkščiai pirmosios kilpos dygsniams (žr. 56 pav. A).

A B C

56 pav. Sausgyslių siūlės: A – trijų kilpų; B – Bunelio; C – „toli–arti“; „arti–toli“.

Skaičiais nurodyta dygsnių seka (R. Baltaduonytės iliustracija)

22.2. BUNELIO SIŪLĖ

Bunelio siūlė (angl. Bunnell suture) dar vadinama aštuoniukės formos siūle (angl. Three eight shaped
suture). Siuvama dygsniuojant aštuoniukės formos dygsniais, pradedant nuo toliausio planuojamos siū-
lės krašto. Dygsniuojama įstrižai sausgyslės, perveriant ją kiaurai ir artėjant prie sausgyslės pažeidimo
vietos, kur siūlas išveriamas per pažeistos sausgyslės galą, taip pat įveriant į kitą. Padaromi analogiški

93
dygsniai kitame sausgyslės gale. Paskui ta pačia tvarka grįžtama atgal taip, kad siūlai kiek galima si-
metriškiau kryžiuotųsi, sudarydami mažiausiai dvi aštuoniukei būdingas kilpas (žr. 56 pav. B). Grįžus
į pradinį tašką, siūlas surišamas, suartinant ir šiek tiek suveržiant sausgyslės galus. Ši siūlė gana tvirtai
sujungia pažeistos sausgyslės galus, tačiau neigiama savybė, kad užspaudžiant vidusausgyslines krau-
jagysles, pastebimai sutrikdo sausgyslėje mikrocirkuliaciją. Todėl dalis sausgyslės audinio, įtraukto į
siūlę, gali būti užpildoma nestruktūruotu fibroziniu audiniu.

22.3. „TOLIARTI“, „ARTITOLI“ SIŪLĖ

„Toli–arti“, „arti–toli“ siūlė (angl. Far-near, near-far suture) dažniausiai naudojama plokščių sausgys-
lių (aponeurozių) pažeidimams siūti. Adata duriama 5–7 mm nuo pažeidimo, išveriant siūlą spindyje
ir taip pat įveriant į kitą pažeistos sausgyslės galą, tačiau išveriant jį 2–3 mm nuo pažeidimo. Dygsnis
pakartojamas ta pačia tvarka, tik pirma duriant arti pažeidimo krašto, o išveriant – toliau. Sausgyslė
suartinama, siūlas surišamas chirurginiu mazgu (žr. 56 pav. C). Ši siūlė minimaliai trikdo vidusausgys-
linę mikrocirkuliaciją, tačiau ji nėra pakankamai stipri, kad būtų taikoma didesnį fiziologinį tempimą
turinčių sausgyslių pažeidimams gydyti.

22.4. KESLERIO SIŪLĖ

Keslerio siūlė (angl. Kessler suture) sėkmingai pritaikoma tiek sausgyslėms, tiek ir raiščiams siūti.
Ją ypač paranku naudoti tais atvejais, kai pažeistos sausgyslės arba raiščio galai yra trumpi ir jų ilgio
nepakanka jiems patikimai susiūti anksčiau aprašytomis siūlėmis.
Siūlė pradedama apie 1 cm nuo sausgyslės ar raiščio pažeidimo skersiniu dygsniu kiaurai per saus-
gyslę, užgriebiant apie trečdalį jos skersmens. Kitas – išilginis dygsnis duriamas taip, kad siūlas sausgys-
lės viduje užsimestų už pirmo dygsnio ir suformuotų save užveržiančią kilpą (žr. 57 pav.).

57 pav. Keslerio siūlė: skaičiais nurodyta dygsnių seka (R. Baltaduonytės iliustracija)

Siūlas veriamas į priešingą sausgyslės galą, išveriant jį reikiamu atstumu nuo pažeidimo. Tada du-
riama skersai visos sausgyslės ir analogiškai kartojamas „užmetimas“, užgriebiant trečdalį sausgyslės
skersmens ir prieš pereinant į grįžtamąjį išilginį dygsnį. Tas pat atliekama kitame sausgyslės krašte.
Suartinti sausgyslės galai papildomai susiuvami mazginėmis paprastosiomis siūlėmis.
Kai kuriais atvejais, kai pažeistoje sausgyslėje tempimas yra didelis ir didelė siūlų įsipjovimo tarp
skaidulų grėsmė, gali būti naudojami papildomi fiksuojantys elementai. Dažniausiai naudojami sagos
formos siūlo fiksatoriai, rečiau – iš ortopedinės vielos pagamintos kilpos.

94
 23. KRAUJAGYSLIŲ SIŪLĖS

Kraujagyslių siuvimas – itin atsakingas chirurginis darbas. Nežymi, palyginti su kitų audinių siuvi-
mu, paklaida gali sukelti rimtas komplikacijas: poopercinį kraujavimą pro siūlę, aneurizmų ar masyvių
trombų susidarymą.
Kraujagyslės smulkiesiems gyvūnams, priklausomai nuo skersmens, siuvamos USP 4/0–8/0 storio, o
pagal EP metrinę sistemą 1,5–0,4 metric storio sintetiniais vienagysliais siūlais su atrauminėmis ir būti-
nai apvaliu korpusu adatomis. Pirmojo pasirinkimo siūlas yra sintetinis neabsorbuojamasis vienagyslis
siūlas iš polipropileno (pvz., Surgilene). Taip pat gerai tinka siūlai iš polidioksanono (pvz., PDS), nes yra
itin slidūs ir, traukiant siūlą, itin mažai tempia audinius, nors dabar yra didelė įvairovė kraujagyslėms
siūti skirtų lėtos absorbcijos arba neabsorbuojamųjų siūlų (žr. 8–11 lent.).
Smulkiųjų kraujagyslių ligatūravimui tinka sintetiniai absorbuojamieji vienagysliai ir daugiagysliai
siūlai USP 3-0 arba 4-0 storio, o pagal EP metrinę sistemą 2,0–1,5 metric storio siūlai. Didesnio skers-
mens kraujagyslėms ligatūruoti naudotinas USP 2-0 arba USP 1 storio, o pagal EP metrinę sistemą
3,0–4,0 metric storio siūlas.
Stambiųjų gyvūnų kraujagyslių anastomozei formuoti pirmojo pasirinkimo siūlas yra iš polipro-
pileno (pvz., Prolene, USP 5-0 arba USP 6-0 storio, o pagal EP metrinę sistemą 1,0–0,7 metric storio).
Kraujagyslei ligatūruoti rekomenduojamas sintetinis absorbuojamasis siūlas iš polidioksanono (pvz.,
PDS, USP 3-0 storio, o pagal EP metrinę sistemą 2,0 metric storio). Patikimam kraujavimui stabdyti iš
didesnio skersmens venų ir arterijų rekomenduojama taikyti papildomą persiuvamą (transfiksuojan-
čią) ligatūrą, dedamą aukščiau paprastos ligatūros.
Anostomozuojamos kraujagyslės siūlė turi būti pakankamai hermetiška ir netrukdyti kraujo tėkmei
(turi nebūti jokio kraujagyslės susiaurėjimo ar raukšlių jos viduje). Siuvama taip, kad kraujagyslės inti-
ma susiglaustų su intima, o spindyje liktų kuo mažiau siūlo. Tuo tikslu naudojamos mazginės – papras-
toji (žr. 59 pav. A) bei kilpinė horizontalioji (žr. 59 pav. B) siūlės, arba ištisinės – paprastoji (žr. 59 pav.
C) bei matracinė horizontalioji (žr. 59 pav. D) siūlės. Taip pat kraujagyslės, ypač didesnio spindžio, gali
būti siuvamos specialiomis kabėmis (žr. 59 pav. E). Jauniems, dar augsiantiems gyvūnams kraujagyslės
siuvamos mazginėmis siūlėmis, tai apsaugo nuo vėlesnio kraujagyslės spindžio susiaurėjimo gyvūnui
augant. Suaugusiesiems – mazginėmis ar ištisinėmis siūlėmis.

A B C D E

58 pav. Kraujagyslių siūlės: A – mazginė paprastoji; B – mazginė kilpinė horizontalioji; C – ištisinė

paprastoji; D – ištisinė matracinė horizontalioji; E – siūlė kabėmis (R. Baltaduonytės iliustracija)

Siuvant ištisine siūle, pasiekiamas tolygus siūlo tempimo audiniuose pasiskirstymas, tačiau labai
svarbu nepertempti siūlės, kad nebūtų sudaromas kraujagyslės susiaurėjimas. Nežymus kraujavimas
pro tokią siūlę gali būti kontroliuojamas papildomomis mazginėmis paprastosiomis siūlėmis.

95
 Mazginės paprastosios siūlės tam tikras trūkumas – sunku pasiekti vienodą tempimą kiekvienoje
siūlėje, todėl kyla labiausiai tempiamų dygsnių išplyšimo grėsmė. Šią riziką šiek tiek sumažina mazgi-
nės kilpinės horizontaliosios siūlės panaudojimas.
Siuvamoje kraujagyslėje būtina sustabdyti kraujo tėkmę. Tam dažniausiai naudojami specialūs
minkštieji spaustukai. Adatos dūrio vieta turi būti ne arčiau kraujagyslės krašto nei yra jos sienelės
storis. Tarpai tarp siūlių neturėtų būti didesni nei 1 mm. Kad būtų išvengta pooperacinio susiūtos krau-
jagyslės trombavimo, rekomenduojama sulašinti į veną 1 mg/kg heparino, atskiesto 100 ml 0,9 proc.
natrio chlorido tirpalo.

96
 24. NERVO SIŪLĖS

Neseniai įvykusių nervo pažeidimų atveju siuvant periferinį nervą naudojami mikrochirurginiai
6/0–10/0 storio vienagysliai siūlai su atrauminėmis adatomis. Mazgine paprastąja siūle siuvamas epi-
neuriumas, bet jei vizualiai ar naudojama optika, gali būti identifikuojamas greta esantis perineuriu-
mas, rekomenduojama į siūlę įtraukti ir jį. Tai leidžia geriau adaptuoti ne tik nervo, bet iš dalies ir jo
vidinių pluoštų galus (žr. 59 pav. A ir B).
Siekiant tiksliau suglausti siuvamus nervo galus, patartina juos prilaikyti papildomomis laikinai fik-
suojančiomis siūlėmis, pervėrus jas per epineuriumą (žr. 59 pav. C). Tai taip pat apsaugo nuo per dide-
lio pirmųjų dygsnių tempimo.

A B C D

59 pav. A, B – epineuriumo ir perineuriumo siuvimas; C – siuvamo nervo prilaikymas fiksuojančiomis

siūlėmis; D – susiūtas nervas (R. Baltaduonytės iliustracija)

Viena svarbiausių nervo siuvimo sąlygų yra ta, kad susiūtas nervas gijimo metu neturi patirti nė
mažiausio tempimo. Tuo tikslu rekomenduojama koją ar kūno sritį fiksuoti atitinkamoje padėtyje, pri-
taikant imobilizuojančius tvarsčius ar įtvarus, tačiau kuo mažiausio nervo tempimo padėtis nenatūra-
lesnė (pvz., maksimaliai sulenkta koja), tuo prognozė susiūto nervo visaverčio sugijimo atžvilgiu yra
abejotinesnė.

97
 25. LITERATŪRA

1. Andraitis A. Veterinarinė operacinė chirurgija. Mintis. V., 1966. P. 30–64.

2. Auer J. A. Equine surgery. W. B. Saunders company. 1992. P. 135–151.
3. Auer J. A., Stick J. A. Equine surgery. Fourt edition. Elsevier Saunders. 2012. P. 367–387; 416–505; 927–
938.
4. Berg P. A. Anleitung für einen chirurgischen Operationskurs. Fortschritte für die Chirurgie. Ethicon
GmbH & Co. 1991. P. 9–46.
5. Bižokas V., Raulinaitis A., Vaitkus V. Veterinarinė operacinė chirurgija. Aldorija. V., P. 65–72.
6. Bojrab M. J. Current techniques in small animal surgery. Third edition. Lea & Febiger. 1990. P. 549–561.
7. Bovine medicine: Diseases and Husbandry of cattle. Second edition. Edited by Andrews A. H., with
Blowey R. W., Boyd H. and Eddy R. G. Blackwell Publishing. 2004. P. 1105–1119.
8. Chirurgische Knotentechnik. Fortschritte für die Chirurgie. Ethicon GmbH & Co. 1992. 48 p.
9. Dupre G. Opening and Closing the Urinary Tract Safely. World Small Animal Veterinary Association
World Congress Proceedings. 2008.
10. Fossum T. W., Hedlund C. S., Johnson A. L., Schulz K. S., Seim H. B., Willard M. D., Bahr A., Carroll G.
L. Small animal surgery. Third edition. Mosby Elsevier. 2007. P. 57–77; 376–381; 411–413; 448–461; 488;
665–668; 718–720.
11. Fossum T. W., Dewey C. W., Horn C. V., Johnson A. L., MacPhail C. M., Rodlinsky M. A., Schulz K. S.,
Willard M. D. Small animal surgery. Fourth edition. Elsevier. 2013. P. 436–548; 735–765.
12. Frank E. R. Veterinary surgery. 6 edition. Burges Publishing company. 1959. P. 16–22.
13. Handbook of small animal practice. Edited by Rhea V. Morgan. Churchill Livingstone. 1988. P. 359.
14. Harvey C. E., Newton C. D., Schwartz A. Small Animal Surgery. J. B. Lippincott Company. 1990. P.
48–63.
15. Hendrickson D. A. Techniques in Large Animal Surgery. Third edition. Blackwell Publishing. 2007. P.
61–91.
16. Hendrickson D. A. Techniques in Large Animal Surgery. Fourt edition. Wiley Blackwell. 2013. P. 33–91;
160–164; 258–265; 317–319.
17. Higuchi T., Nanao Y., Senba H. Repair of urinary bladder rupture through a urethrotomy and urethral
sphincterotomy in four postpartum mares. Vet Surg. 2002 Jul-Aug;31(4):344-8.
18. Hoad J. Minor veterinary surgery. A handbook for veterinary nurses. Elsevier. 2006. P. 91–123.
19. Kersjes A. W., Németh F., Rutgers L. J. E. Atlas de chirurgie des grands animaux. VIGOT. 1986. P. 39–50.
20. Knecht Ch. D., Welser J. R., Allen A. R., Williams D. J., Harris N. N. Fundamental Techniques in Veteri-
nary Surgery. W. B. Saunders company. 1975. P. 19–52.
21. Leaper D. J. Wound closure. Basic techniques. EWMA Journal. 2001. Vol. 1. N. 2. P. 19–24.
22. Mayer K., Lacroix J. V., Hoskins H. P. Canine surgery. Fourt edition. American Veterinary Publications.
1957. P. 105–145.
23. Noreika A., Žymantienė J., Babrauskienė V., Aniulienė A. Arklio akių pokyčiai po žarnos rezekcijos.
Veterinarija ir zootechnika. ISSN 1392–2130. 2007. T. 39 (61). P. 41–45.
24. Orsini J. A., Divers Th. J. Manual of equine emergencies. Treatment and procedures. Second edition.
Saunders. 2003. P. 88–89; 212–248.
25. Pugh D. G. Sheep & goat medicine. First edition. Saunders. 2002. P. 77–78; 165–166; 267–272.
26. Pugh D. G., Baird A. N. Sheep and goat medicine. Second edition. Elsevier. 2012. P. 354–356.
27. Raulinaitis A. Chirurginis gydymas. // Veterinarijos gydytojo vadovas. Sud. A. Matusevičius. V. UAB
Valstiečių laikraštis. 1998. P. 151–152.
28. Reed S. M., Bayly W. M., Sellon D. C. Equine internal medicine. Third edition. Saunders Elsevier. 2010.
P. 799–800.

98
29. Robinson N. E., Sprayberry K. A. Current Therapy in Equine Medicine. Sixth edition. Saunders Elsevier.
2009. P. 358–360.
30. Robinson N. E., Sprayberry K. A. Current Therapy in Equine Medicine. Seventh edition. Elsevier. 2015.
P. 709–712.
31. Schebitz H., Brass W. Operationen an Hund und Katze. Verlag Paul Parey. 1985. P. 35–48.
32. Slatter D. H. Textbook of Small animal surgery. Vol. 1. W. B. Saunders company. 1985. P. 321–343;
654 – 656; 720 - 729.
33. Slatter D. H. Textbook of small animal surgery. Elsevier Science. 2003. P. 235–243.
34. Southwood L. L. Practical guide to equine colic. Wiley-Blackwell. 2013. P. 190–202.
35. Sprayberry K. A, Robinson N. Ed. Robinson´s Current Therapy in Equine Medicine. Seventh edition.
Elsevier Saunders. 2015. P. 274–278; 329–332; 673–675.
36. Stashak T. S. Equine wound management. Lea & Febiger. 1991. P. 52–69.
37. Suture materials. Techniques et knots. Pocket guide. Serag–Wiessner KG. 2010. P. 12–72.
38. Swaim S. F., Henderson R. A. Small animal wound management. Lea & Febiger. 1990. 252 p.
39. Šniukšta T. Veterinarinė chirurgija, oftalmologija, ortopedija. V., Mokslas. 1987. P. 36–40.
40. Tobias K. M., Johnston S. A. Veterinary surgery small animal. Volume 2. Elsevier Saunders. 2012.
P. 1461–1584; 1978–1992.
41. Turner A. S., Mcilwraith C. W. Techniques in large animal surgery. Lea & Febiger. 1982. P. 65–96.
42. Turner A. S., Mcilwraith C. W. Techniques in large animal surgery. Second edition. Lea & Febiger. 1989.
P. 45–108.
43. Weaver A. D., Jean G. St., Steiner A. Bovine surgery and lameness. Second edition. Blackwell Publishing.
2005. P. 75–157.
44. Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai: mokomoji knyga. Daugnora L., Alio-
nienė I., Babrauskienė V. ir kt. Kaunas: LSMU Leidybos namai, 2013. P. 43–59; 139–151.
45. Wite (II) N. A. The equine acute abdomen. Lea & Febiger. 1990. P. 251–307.
46. Zantingh A. J., Gaughan E. M., Bain F. T. Squamous Cell Carcinoma of the urinary Bladder in a Horse.
Compendium: Continuing Education for Veterinarians. Case Report. 2012.
47. Литтман И. Оперативная хирургия. 3 издание на русском языке. Издателъство академии наук
Венгрии Аkadẽmiai kiadỡ. Будапешт, 1985. C. 1024–1026.
48. Макеев А. С., Трефилов А. А., Соколова Л. М., Кочергина А. Ф. Каталог ветеринарных и
зоотехнических инструментов апаратов приборов и оборудования стран – членов СЭВ.
M. Колос. 1972. C. 130–131.
49. Оливков Б. М. Оперативная хирургия. Общая часть. М. Сельхозгиз. 1939. С. 215–243.
50. Паршин А. А., Соболев В. А., Созинов В. А. Хирургические операции у собак и кошек.
M. Аквариум. 2005. C. 134–150.
51. Плахотин M. B. Справочник по ветеринарной хирургии. M. Колос. 1977. С. 221–222.
52. Шебиц Х., Брасс В. Оперативная хирургия собак и кошек. 2 издание. M. Аквариум. 2001. C. 76–95.
53. https://www.researchgate.net/publication/227736217_Suture_materials_composition_and_appli-
cations_in_veternary_wound_repair [žiūrėta 2018-04-25].

99
 Noreika, A.; Bižokas V.; Vaitkus, V.
Siuvamoji medžiaga ir siuvimo technika veterinarinėje chirurgijoje: mokomoji knyga / Algis  Noreika.
Vidmantas Bižokas, Valdas Vaitkus. – Kaunas: LSMU Leidybos namai, 2019. – 100 p. (iliustr., nuotr.)

eISBN 978–9955–15–626–0

Mokomojoje knygoje aptarti veterinarinės chirurgijos pamatiniai klausimai apie žaizdų įvairiose gyvūno kūno
vietose siuvimui naudojamus siūlus, siūles ir tam reikalingas priemones. Pateikti ertminių organų operacinės žaizdos
siuvimo technikos variantai skirtingos rūšies naminiams gyvūnams.
Leidinys skirtas Veterinarijos fakulteto studijų programos „Veterinarinė medicina“ studentams.

Redaktorė Gražina Kuprienė

Korektorė Aida Jakimavičienė
Maketuotoja Rūta Atie

2019 10 02. Užsakymo Nr. 285.

Išleido LSMU Leidybos namai,
A. Mickevičiaus g. 9, LT-44307 Kaunas.
Algis NOREIKA, Vidmantas BIŽOKAS, Valdas VAITKUS

SIUVAMOJI MEDŽIAGA IR
SIUVIMO TECHNIKA
VETERINARINĖJE CHIRURGIJOJE

LSMU Leidybos namai