Professional Documents
Culture Documents
Psichoterapinis Klausinėjimas Anfrius Kaluginas 2021
Psichoterapinis Klausinėjimas Anfrius Kaluginas 2021
„Giliai išnagrinėta tema, praktinių pavyzdžių gausa. Džiugu, kad turime pirmąją
metodinę knygą skirtą šiai temai. Juk darbo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo
klausinėjimo taikymo kompetencijų“.
Med. dr. Julius Neverauskas,
Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas
Vilnius
2021
1
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Knyga maloniai nustebino. Nustebino giliai išnagrinėta svarbia tema, praktiniais pavyzdžiais ir
informacijos tokioje nišinėje temoje gausa.
Knyga skirta psichoterapiniam klausinėjimui. Psichoterapeuto praktikoje klausinėjimas yra labai
svarbus ne tik diagnostinis, bet ir intervencinis įrankis. Terapeuto sėkmė didžiąja dalimi ir priklauso
nuo šio įrankio naudojimo kompetencijų. Džiugu, kad turime pirmąją metodinę knygą, išimtinai
skirtą šiai temai. Net užsienio literatūroje gilesnės psichoterapinio klausinėjimo metodo analizės
tikrai nėra per daug.
Andrius Kaluginas teisingai pastebi, kad klausinėjimo metodas, nors autoriaus pristatytas, kaip
turintis visų pirma psichoterapinių tikslų, gali pasitarnauti ne tik psichoterapeutams, bet
ir psichologams konsultantams, ir ugdomojo vadovavimo specialistams, ir net gydytojams
psichiatrams. Taip pat šių profesijų besimokantiems žmonėms.
Kviečiu psichikos sveikatos specialistus ir konsultacinių profesijų atstovus įsigilinti į knygoje
pateikiamą informaciją, o joje siūlomus metodus kuo dažniau naudoti praktikoje gilinant savo
profesines kompetencijas ir padedant savo klientams.
TURINYS
KLAUSIMŲ RŪŠYS.......................................................................................................................... 5
KLAUSINĖJIMO TAISYKLĖS IR KLAIDOS.............................................................................. 8
KLAUSINĖJIMO TECHNIKOS ..................................................................................................... 9
KLAUSINĖJIMO PROTOKOLAI ................................................................................................ 23
APIE AUTORIŲ .............................................................................................................................. 33
2
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Kas psichoterapijoje yra svarbiau: klausimai ar atsakymai? Žinoma, viskas yra svarbu ir be
vieno nebūtų kito.
Moderni psichoterapija visgi labiau telkiasi į veiksmų (pratimai, namų darbai, praktikos (įskaitant
kūno, gyvenimo būdo, wellness praktikas), grįžtamojo poveikio formų (interpretavimas, pasisakymai,
edukavimas, instruktavimas, išaiškinimai, įžvalgos, intervencijos, raiška ir pan.) bei technologijų
(neurohacking, neurofeedback, mental wellbeing, mobiliosios programėlės, platformos) plėtojimą.
Sistemiškas klausinėjimas tarsi tūno šešėlyje ir atlieka tik pagalbinę funkciją.
Mano manymu, klausinėjimas yra galinga terapinių interakcijų priemonė. Vaizdžiai tariant, tai –
psichoterapijos klijai, kurie jungia ir sutvirtina visą terapijos konstrukciją1. Psichoterapeuto klausimai
ne visada ir nebūtinai yra keliami dėl atsakymo – jais siekiama paskatinti transformuojančio mąstymo
procesus, sąmoningumą.
Bendras šios mano nedidelės studijos tikslas yra parodyti psichoterapinio klausinėjimo integralumo
galimybes ir perspektyvas.
Klausimai yra privaloma efektyvios psichoterapinės sąveikos dalis. Faktiškai jie – komunikacijos
pagrindas. Vis dėlto, klausinėjimas yra labai sudėtingas terapinio komunikavimo reiškinys.
Priklausomai nuo to, kas klausia (terapeutas, klientas, kiti žmonės, vidinis balsas), kam skirtas
klausimas (terapeuto ar kliento klausimai sau, terapeuto klausimai klientui, kliento klausimai
terapeutui, terapeuto ar kliento klausimai kitiems, kitų klausimai klientui ar terapeutui), kokia forma
(formali apklausa, monologas, dialogas, diskusija, ginčas), kokiu būdu (mintyse, raštu, žodžiu,
mimika, kūryba), yra milžiniškas kiekis įmanomų kombinacijų. Jos visos turi savo ypatumų.
Jeigu verbalinę kalbą papildytume neverbaline ir paraverbaline, o komunikacinę klausinėjimo
funkciją išplėstume iki kognityvinės, metakognityvinės, neuropsichologinės, anticipacinės veiklos
niuansų, temos apimtis priartėtų prie begalybės.
1
James, I.A., Milne, D., Morse, R. savo studijoje klausimus vadina psichoterapijos „pastoliais“. Micro-skills of clinical
supervision: scaffolding skills, 2008
3
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Toliau pateikiama medžiaga yra skirta parodyti, kaip įmanomas pats paprasčiausias klausinėjimas:
psichoterapeuto klausimai klientui individualioje terapijoje, pateikiami dialogo žodžiais.
Visa medžiaga atitinka kognityvinės terapijos kompetencijos skalėse išdėstytus principus, susijusius
su kompetentinga terapija2 bei atliepia klausinėjimo tyrimuose pateiktas įžvalgas3.
Garsiai keliant klausimą klientui terapeutas turi gerai žinoti, kodėl jis tai daro:
– kokią informaciją jis tikisi gauti ir kaip ją galės panaudoti terapijos procese?
Arba / ir
– kokį kliento minčių, emocijų ar elgesio procesą nori paskatinti?
2
James, I.A. et. al. Manual to Cognitive Therapy Scale - Revised, 2001; Blackburn, I.M., et al. The revised cognitive
therapy scale (CTS-R): psychometric properties, 2001
3
James, I. The use of questions in cognitive behaviour therapy, 2007
4
Žr., pavyzdžiui: Effective Counselling Skills arba Sue Culley, Tim Bond Integrative Counselling Skills in Action.
5
Žr., pavyzdžiui J.Koorankot, S.Rajan, F.Shabnam, S.Latheeef. Different Types of Questions in Psychotherapy
6
Presupozicija (lot. praesuppositio) – tam tikra prielaida; tai dažnai tiesiogiai neišsakoma, bet turima omenyje kaip
savaime suprantama ir priimama informacija. Tai, ką kalboje priimame pagal nutylėjimą.
4
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
KLAUSIMŲ RŪŠYS
Teoriškai klausimai dažniausiai skirstomi į atvirus ir uždarus7.
Uždari klausimai numato trumpus, konkrečius atsakymus Taip, Ne arba aiškių faktų konstatavimą
(pvz., vardą, amžių, vietą, „buvau“, „mačiau“ ir pan.), arba trumpą, bet nevienareikšmišką Nežinau,
Negaliu. Terapine prasme labiausiai perspektyvus atsakymas yra „nežinau“, „negaliu“. Po tokio
atsakymo dažniausiai naudojami transformaciniai klausimai (žr. žemiau)
Uždari klausimai gali būti nesunkiai transformuojami į atvirus.
Atviri klausimai skatina atsakyti gerokai plačiau. Jie paprastai prasideda žodeliais – kaip, kas, kada,
kur, kodėl, kas dar, ar, ir. Labai perspektyvus yra atliepiantis atviras klausimas „Nes?“.
Teorija Praktika
Visi uždari klausimai numato trumpą, Į 60% uždarų klausimų atsakoma išplėstinai
konkretų atsakymą
Visi atviri klausimai numato išplėstinį, Į 20 % atvirų klausimų atsakoma trumpai
detalesnį atsakymą
7
Hargie, O., Dickson, D. Skilled Interpersonal Communication: Research, Theory and Practice, 2016
5
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
6
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Tikslinamieji – patikslinti detales, paskatinti klientą pokalbiui, įsitikinti, kad teisingai supratote
klientą. Kada, kur, kas, kaip, kiek, ką jums reiškia ...? Ką turite omenyje ...? Gal galite patikslinti ...?
Skatinamieji – klausimai skatinantys susimąstyti. Ką dar tai galėtų reikšti? Kokias išvadas galime iš
to padaryti? Ką dar galėtumėte pasakyti? Kaip jums atrodo, ...?
Kito žingsnio – perėjimas nuo vienos logiškai užbaigtos sesijos dalies, prie kitos.
Hipotetiniai – Kas būtų jeigu ...?
Aplinkybių. Aplinkybių rūšys: vietos (Kur?), laiko (Kada? Kiek ilgai?), būdo (Kaip?), tikslo (Kam?
Ko siekiant?), priežasties (Kodėl?), sąlygos (Kokiu atveju?), kiekybės (Kiek?).
Nukreipiantys – tai po klausimo forma paslėptas teiginys arba patarimas. Ar nemanai, kad ...? Ar
galėtum ...? O gal tau vertėtų ...?
Posūkio. Perkelti dėmesį į kitą lauką. Ar būtinai to reikėjo? Iš kur atsirado ...? Kaip galite įvertinti ...?
Ar jums neatrodo / nepasirodė, kad ...? Šie klausimai gali padėti pereiti į kitus svarstomos problemos
lygius.
Jausminiai. Apie jausmus, išgyvenimus. Kaip jaučiatės? Ką pajautėte?
Racionalūs. Ką norėtumėte pakeisti? Kaip tvarkėtės? Ką reikėtų padaryti?
Atspindintys (sąlyginiai) klausimai. Nukreipti į perspektyvą. Pateikiami kaip kvietimas pagalvoti apie
galimybes. Kas turėtų nutikti, kad ...? Ką reiktų padaryti, kad ...? Kas galėtų padėti?
Ranžuojantys – klausimai su atsakymų skale. Kiek iš 10 įvertinsite savo nuotaiką?
Svarstymui. Ar manote, kad ...? Ar sutinkate su tuo? Ar teisingai supratau, kad ...?
Atskyrimo. Tai klausimai iš dviejų dalių, atskirtų kableliu (intonacija). Pirmoji dalis yra teiginys,
antroji dalis – užtvirtinimas. Klausimo tikslas yra patikrinti pareiškimo autentiškumą: Jūs žaidžiate
krepšinį kiekvieną dieną, ar ne? Jaučiatės pavargęs, ar ne?
Be to, yra dar keletas klausimų rūšių: tiesioginiai, netiesioginiai, pamąstymui, įtaigūs, kontroliniai,
patvirtinantys, palaikantys, įvadiniai, baigiamieji, neutralūs, šališki, provokuojantys, paradoksalūs,
rekursyvūs, scenariniai, korektiški, nekorektiški, paprasti, sudėtingi, analogiški, serijiniai ir kt.
Įvairių rūšių klausimų uždavinėjimas padeda išlaikyti terapijos eigos logiką judant nuo informacijos
rinkimo ir paaiškinimo prie minčių / prielaidų lygio pasikeitimo. Taip prieinama prie teigiamo
rezonanso kūrimo, mąstymo modelių pokyčių ir adaptyvių apibendrinimų.
Praktika ir tyrimai rodo, kad uždari, atviri, konstruktyvūs, retoriniai ir visi „rūšiniai“ klausimai
terapijoje yra labai svarbūs. Juos žinoti ir mokėti tikslingai taikyti bei nagrinėti yra itin naudinga.
Tačiau vien tik atskirų klausimų taikymas supaprastina terapiją ir neleidžia pasiekti gilių, sistemiškų,
tvarių ir, svarbiausia, ilgalaikių rezultatų. Tokie klausimai turi daugybę variacijų ir kombinacijų, o jų
efektyvumas pernelyg priklauso nuo daugybės kintančių faktorių: konteksto, klausiančiojo ir
atsakančiojo intonacijos, nuotaikos, nusiteikimo, gynybos, tarpinių tikslų ir pan.
Didžiausias trūkumas taikant vien tik šiuos klausimus yra jų autonominė vertė. Jie niekaip nesusiję
struktūriškai ir gali būti taikomi tik lokaliai. Todėl didelę riziką terapijai kelia chaotiškas, intuityvus
tokių klausimų tarpusavio derinimas ir seka. Tai gali kelti sumaištį ir painiavą.
Įvairių rūšių klausimai tampa gerokai efektyvesni, kai yra inkorporuojami į struktūrinius protokolus
arba klausinėjimo technikas.
Dauguma tyrėjų prioretizuoja klausimų protokolų (sąrašų), pritaikytų įvairioms situacijoms,
sudarymą ir tikslinimą. Tai svarbu, tačiau, mano manymu, klausinėjimas taikant technikas,
skatinantis klientą pačiam sau kelti teisingus klausimus ir prisiimti atsakomybę dėl atsakymų, didina
terapijos efektyvumą.
7
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
8
James E. Ryan siūlo kitus penkis svarbiausius klausimus: Palaukite, ką/kas (jūs pasakėte, galvojate, jaučiate / nutiko,
neramina ir pan.)? Įdomi, ar ... ? Ar mes negalėtume bent ... ? Kaip aš galiu padėti? Kas iš tikrųjų svarbu? Ryan, J.E.
Wait, What?: And Life's Other Essential Questions, 2017
8
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
KLAUSINĖJIMO TECHNIKOS
Viena pagrindinių klasikinės KET strategijų yra Sokrato klausinėjimas. Sokrato klausimai gali būti
vertinami kaip bendras terminas metodui, kuriame klausimai naudojami prasmei išaiškinti,
emocijoms ir pasekmėms sukelti, taip pat palaipsniui kurti įžvalgą arba ieškoti alternatyvių veiksmų.
Sokrato klausinėjimo metodas remiasi itin svarbia KET koncepcija – vadovaujamu atradimu9.
Šioje studijoje Sokrato klausinėjimo nenagrinėsiu, nes ši tema yra seniai ir gerai žinoma visiems KET
profesionalams. Tiems, kurie norėtų pasigilinti, pateikiu keletą nuorodų10.
9
Padesky, C. A., 1993 https://padesky.com/newpad/wp-content/uploads/2012/11/socquest.pdf ; Overholser, J.
Guided Discovery: a Clinical Strategy Derived from the Socratic Method, 2018
10
LKETA Sokrato klausimai ; Padesky, C. A., 2019 https://padesky.com/pdf_padesky/SocDialogue-2019-
padesky.pdf ; Kazantzis, N., et. al.Unresolved issues regarding the research and practice of cognitive behaviour
therapy: The case of guided discovery using Socratic Questioning ; Socratic Questioning in Psychology:
Examples and Techniques ; What is Socratic Questioning in Counseling? ; Waltman, S. Socratic Questioning for
Therapsts and Counselors, 2020; Overholser, J. The Socratic Method of Psychotherapy, 2018; Paul, R., Elder, L. The Art
of Socratic Questioning, 2016; Clark, G., Egan, S. J. The Socratic method in cognitive behavioural therapy, 2015
9
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
11
Bloom, B.S. Taxonomy of Educational Objectives, 1956
10
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Dž.Overholseris nagrinėjo Blumo klasifikacijos taikymą Sokrato metodui12. Jis teigia, kad Sokrato
klausimai labiau skatina analizę, sintezę ir vertinimą. Tai rodo, kad Sokrato klausinėjimas naudoja
brandesnius mąstymo procesus ir gali turėti didesnį poveikį pokyčiams.
Adrianas Wellsas, atsižvelgdamas į metakognityvinę perspektyvą, siūlo pridėti dar vieną klausimą
Kuo blogai / gerai taip galvoti?, kad vertikali rodyklė būtų sutelkta į tam tikrų minčių pasekmes14.
Tačiau mano praktika rodo, kad šis iš esmės logiškas papildymas sunkina technikos naudojimą. Dėl
šios priežasties pateikiu klasikinį variantą.
Rodyklė žemyn. Pirmiausia terapeutas nustato svarbiausią neigiamą automatinę mintį (atsižvelgiant į
konkrečią kliento aprašomą situaciją), kuri gali būti tiesiogiai susijusi su disfunkciniu įsitikinimu.
Tada eidamas vis gilyn, klausia dėl neigiamų minčių reikšmių ir atveria vis gilesnius neigiamus
įsitikinimus.
Šis požiūris kvestionuoja katastrofos prasmę, būdingą neigiamai automatinei kliento minčiai.
12
Overholser, J. C. Elements of the Socratic method: 1. systematic questioning.
13
Mano manymu, ši technika yra puiki, specifiškai adaptuota legendinės 5 Kodėl? („Five whys“ Sakichi Toyoda, apie
1920) technikos versija.
14
Wells, A. Cognitive Therapy of Anxiety Disorders: a practice manual and conceptual guide, 1997
11
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Terapeutas tęsia klausinėjimą tol, kol atskleidžia vieną ar kelis svarbius įsitikinimus. Klausiant, ką
mintis reiškia klientui, išsiaiškinamas tarpinis įsitikinimas, o teiraujantis, ką mintis sako apie klientą,
atskleidžiamas kertinis įsitikinimas.
Tada neigiamas įsitikinimas yra transformuojamas į teigiamą ir, tokiu pačiu principu, taikomos
rodyklės aukštyn.
Rodyklė aukštyn. Klausia apie teigiamas mintis, aktyvuojant teigiamus ir funkcinius įsitikinimus.
Rodyklės aukštyn klausimai:
• Jei jūsų įrodymai apie jūsų pasiekimus yra teisingi, ką jums tai reiškia?
• Ką gero tai gali sakyti apie jus?
Įvykis: ______________________
Mintis:______________________
Mane neramina, kad tai gali būti tiesa, nes ... Mintis: _______________
O tai reikštų, kad ... :________________________
O tai reikštų, kad ... :________________________
O tai reikštų, kad ... :________________________
O tai reikštų, kad ... :________________________
15
D.Burns Geros nuotaikos vadovas, Vilnius 2013; M.Fennell Įveikite menką savigarbą. Vilnius, 2014; De Oliveira, I.R.
Downward/Upward Arrow; How to Use the Downward Arrow Technique in CBT
12
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Jos esmė tokia pati, tik dinamiškai klausinėjama apie blogiausią įmanomą scenarijų. Klausimais
klientas raginamas pagalvoti apie tai, kokios būtų pasekmės, jei baimė išsipildytų, tada kokios būtų
tokių pasekmių pasekmės ir t. t.16
Iš pradžių identifikuojama nerimą, įtampą kelianti situacija ir mintis apie ją. Toliau klausiama, kokis
yra įmanomas blogiausias scenarijus. Tada detaliai klausinėjama apie tai, kas nutiks, jei toks
scenarijus išsipildys. Klausimais nagrinėjama, kaip galimi blogi ir dar blogesni scenarijai paveiks
mintis, nuotaikas ir elgesį.
Kas jus neramina? → Jei taip nutiktų, prie ko ši situacija gali atvesti? → Kas gali nutikti blogiausio?
Neigiamas „Kas būtų, jeigu ...?“ Teigiamas „Kas būtų, jeigu ... ?“
1)
2)
3)
Technika VEIDRODIS
Esmė: klientas atkartoja terapeuto klausimą, nukreipdamas jį sau. Sesijos metu terapeutas klausia
kliento dėl terapijai svarbių dalykų.
16
Waltman, S., Murphy, E. Play the script till the end, 2016
17
Leahy, R. Cognitive therapy techniques: A practitioner’s guide, 2003
13
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Iki taikant šią techniką, terapeutas paaiškina taisykles: išgirdęs klausimą, klientas turi ne tiesiogiai į
jį atsakyti terapeutui, bet iš pradžių pakartoti klausimą, adresuodamas jį sau pačiam. Tada pagalvojęs
(tiek, kiek reikia) garsiai atsako į klausimą sau pačiam. Išgirdęs atsakymą, terapeutas kelia kitą
logiškai susijusį klausimą taip tęsdamas klausinėjimą į plotį arba į gylį. Technika taikoma tol, kol bus
pasiekti jos taikymo tikslai.
Tikslas – sesijos metu formuoti klientui įgūdį kelti sau svarbius, terapinius klausimus bei mokėti į
juos atsakyti. Tokiu būdu didinamas kliento refleksijų ir sąmoningumo lygis.
T. Ar jums atrodo tai svarbu?
K. Ar man atrodo tai svarbu? Nebuvau apie tai susimastęs.
T. Ką jums reiškia ši mintis?
K. Ką man reiškia ši mintis? Ji atrodo labai svarbi.
T. Kuo svarbi? Kas joje slypi?
K. Kuo ji svarbi? Kas joje yra? Man atrodo, ji daug ką paaiškina.
Kita šios technikos versija. Kliento prašoma modifikuoti terapeuto klausimą taip, kad klientui jis
būtų aiškesnis, svarbesnis, įdomesnis arba naudingesnis. Svarbu, kad klausimai verstų klientą
susimąstyti.
Ši technika taip pat gerai tinka, jei terapeutas mato, jog terapija buksuoja ir reikia kažkokio proveržio.
18
Gregersen, H. Questions Are the Answer, 2018
19
Šios technikos pagrindas – antropologo Joseph Campbell mokslinė monomito teorija. J.Campbell Herojus su
tūkstančiu veidų, Vilnius, 2015 Atsižvelgta į rekomendacijas M.Adams Change Your Questions, Change Your Life, 2009
14
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Pažinimo vertinimas padeda klientui ištirti jo mintis, užduodant klausimus, susijusius su tuo, kaip
klientas suvokia save, kitus, aplinkybes, pasaulį ir ateitį.
Vertinant problemas, reikia ištirti įvykius, elgesį, mintis ar emocijas, kurios sukelia kliento sunkumus.
Ši aiškiai struktūruota technika padės įsivertinti kliento gyvenimo visumą nagrinėjant kasdienybę. Ji
pritaikyta tirti ir keisti ne tik minčių turinį, bet ir metakognityvinius mąstymo procesus bei aktyvias
schemas.
Techniką galima taikyti ne tik terapinės sesijos metu, bet ir užduoti savarankiškam darbui.
Instrukcija klientui namų darbams. Labai svarbu išsamiai užrašyti visus kiekvieno žingsnio
atsakymus. Į bloknotą įrašykite savo apmąstymus bei įžvalgas. Po kurio laiko pastebėsite, kad jūsų
rašomi tekstai daro įtaką jūsų realiam gyvenimui ir tai yra normalu, taip turėtų būti. Juk viskas
sukuriama du kartus – iš pradžių mintyse, vaizduotėje, o paskui realybėje. Jūsų protinis darbas
užsirašant pastabas suformuos vaizdus jūsų sąmonėje, kurie anksčiau ar vėliau bus įkūnyti gyvenime.
Pokyčiai neišvengiami, jie vyksta net tada, kai mums atrodo, kad niekas nesikeičia.
Herojaus kelias yra procesas, srautas, vystymasis. Rezultatas yra svarbus, bet nemažiau svarbus yra
ir kelias į jį. Geriausias rezultatas yra tas, kuris susiformuoja savaime kaip proceso pasekmė.
Herojus yra savo gyvenimo autorius, žmogus, kuris gyvena sąmoningai. Jis supranta, kad jis pats yra
visko, kas nutinka jo gyvenime, priežastis ir turi drąsos prisiimti visą atsakomybę už tai.
Tai galima pavadinti „susitikti su sutapimais“ arba „susitikti su sėkme“. Nes aplink jus ima klostytis
atsitiktinumai, kurie visai nėra atsitiktiniai.
Per pirmuosius žingsnius jau gerai padirbėjote su savo sąmoningumu, o dabar pradėsite matyti ir
suvokti tai, kas anksčiau buvo paslėpta. Aplinka užsipildys ženklais ir atsitiktinumais. Kiekvienas iš
jų jums ką nors pasakys: atidžiau pažvelkite ir įsiklausykite į juos, atspėkite jų prasmę, nes jie parodys
jums tolesnį kelią. Tereikia dėmesingai stebėti ir atsakyti į šiuos klausimus:
• Taigi, ką tau šnabžda išorinis pasaulis? Ką jis tau nori pasakyti?
• Ar tu matai, girdi, užuodi, jauti? Kas tai?
Atkreipkite dėmesį į smulkmenas – išgirsta daina gali staiga sutapti su jūsų nuotaika; vanduo
neįprastai malonaus skonio; debesys gali būti panašūs į jūsų mintis ir pan.
Kiekviena tokia situacija gali būti atsakymas į vieną iš jūsų klausimų. Nepraleiskite šių atsakymų ir
netrukdykite sau susitikti su savimi. Su dėkingumu priimkite ženklus ir ženkite kitą žingsnį.
5 žingsnis: peržengti kasdienybės ribas (sąmoningumas).
Kai priimate svarbų sprendimą (pvz., tuoktis, studijuoti, keisti darbą), peržengiate pažįstamo
kasdienio pasaulio slenkstį ir įeinate į naują pasaulį. Tokį žingsnį visada lydi stresas. Tačiau nereikia
bijoti streso: jis sutelkia paslėptas jėgas ir padeda įveikti kliūtį. Tokius stresus vadinsime ugdančiais,
nes jie padeda jūsų vidiniam vystymuisi. Prisimink:
• Kokias sunkias situacijas teko išgyventi, ir tuo pačiu kokias baimes teko įveikti?
• Kas anksčiau trukdė peržengti slenkstį? Kaip susidorojai su baimėmis ir kliūtimis?
• Kokias pastangas teko tam įdėti?
• Kas padėjo įveikti sunkumus?
• Ko tave išmokė kiekviena iš ankstesnių situacijų? Kokių buvo teigiamų emocijų ir minčių,
kai peržengei slenkstį?
Šiame etape jūs jau suprantate, kiek esate pasiruošęs tolesniems žingsniams, kokių jėgų, išteklių ir
patirties turite. Štai čia ir prasideda herojaus kelias – nuo slenksčio peržengimo.
6 žingsnis: tyrinėkite sąjungininkus ir priešininkus (tyrinėjimas).
Visas savo mintis, nuostatas, emocijas, veiksmus, supančius žmones galite suskirstyti į dvi
kategorijas: tie, kurie naudingi ir gali padėti, palaikyti, įkvėpti jūsų kelyje, ir tie, kurie jums trukdo,
traukia žemys, sukuria kliūtis.
Tačiau vadovaukitės taisykle: „Niekas nėra mano draugas ir niekas nėra mano priešas, bet
kiekvienas yra mano mokytojas“. Jūs, pradėję herojaus kelią, turėtumėte suprasti, kad tiek
sąjungininkai, tiek oponentai yra jums naudingi. Iš visko, kas vyksta su jumis ir aplink jus, galite
pasimokyti ir bet kokią patirtį paversti savo naudai. Jūsų stiprybė slypi tame, kad išmokstate bet kokią
energiją paversti teigiama ir panaudoti ją savo pokyčiams, judėjimui į priekį.
• Kokios mintys, interpretacijos (vertinimai), nuostatos, lūkesčiai, emocijos, veiksmai tau
trukdo gyventi? Ar taip yra iš tikrųjų? Nuo ko tai priklauso?
• Kokios mintys, interpretacijos, nuostatos, emocijos, lūkesčiai, veiksmai tau padeda gyventi?
Ar taip yra iš tikrųjų? Nuo ko tai priklauso?
Šis žingsnis reikalauja dėmesio, nešališkumo ir analizės. Tik tokiu atveju galėsite sukurti sau galingą
atraminę ašį, kurios jums reikės kitame žingsnyje.
7 žingsnis: artėjimas prie esmės (įsitikinimai).
Vidinė pertvarka yra daug svarbesnė už išorinę. Pažvelgsime į savo sąmonės gelmes – į įsitikinimus.
Jie yra daug stipresni už norus, ir juos pakeisti nėra lengva.
Apie kokius pokyčius mes kalbame? Jei anksčiau buvote įsitikinęs, jog viskas yra blogai, tai dabar
žinote, kad viskas priklauso nuo tavęs. Jūsų pažintinė veikla klostysis sklandžiai, tik turėsite įveikti
savo senų mąstymo įpročių pasipriešinimą naujiems įsitikinimams. Panagrinėkite šiuos klausimus:
• Kaip įveiksite šį pasipriešinimą?
• Kaip vyks ši vidinė metamorfozė?
• Į ką savyje galite atsiremti? (protas, vertybės, ramybė ir pan.)
• Ko reikia, kad įtvirtintumėte savo įsitikinimus?
• Kaip jūsų baimės ir apribojimai gali virsti stiprybe ir pasitikėjimu?
16
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
17
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Technika KONTRKLAUSIMAS
Tai klasikinio atsakymo klausimu į klausimą terapinė versija20. Buitiniame bendravime dažniausiai
taikomi supaprastinti variantai:
– Kaip laikotės? Ką manai?
– Puikiai. O jūs? Aš nežinau. O tu?
Psichoterapinės technikos formate yra savo specifika. Svarbiausias technikos naudojimo principas
yra tas, kad prieš atsakomąjį terapeuto klausimą turi būti pateiktas trumpas, puoselėjantis teiginys –
intarpas. Be rūpestingumo kontrklausimas nieko neduos, o rūpinimasis kartu su tiksliu klausimu bus
labai veiksmingas.
Milda: Andriau, ką man tai duos?
Andrius: Puikus klausimas, Milda, bet iš pradžių, pasakykite man, kokia yra svarbiausia jūsų abejonės
priežastis?
Karolis: Kodėl ji mane nuolat atstumia?
Andrius: Ooo, klausimas į dešimtuką, bet pradėkime iš tolo. Kokia, jūsų manymu, yra pagrindinė
problema, su kuria susiduriate priėmimo – atstūmimo srityje?
Kiti galimi kontrklausimai: Ką pats apie tai manai? Kaip reikėtų ... ? O kaip norėtumėte? O kokie
yra variantai? Iš kur toks užtikrintumas? Ar būtent dabar jums tai rūpi, yra svarbu?
20
Yra manoma, kad tai nemandagu, bet psichoterapija nėra etiketo kursai.
18
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Šios technikos įrankių naudojimas keičia įprastų terapinių pokalbių struktūrą. Tradicinės sąveikos T
(terapeutas) – K (klientas) (arba gydytojas-pacientas) struktūra yra tokia: T užduoda klausimą – K į
jį atsako – T užduoda kitą klausimą (nors iš dalies remdamasis atsakymu į K) – K pateikia kitą
atsakymą – ... T daro išvadas, apibendrinimus ir pateikia juos K.
Naudingų klausimų technikos įrankiai leidžia klientui pačiam nurodyti klausinėjimo kryptį, o tai
keičia pokalbio struktūrą:
T pradeda pirmąjį etapą MAK – K užduoda klausimą – T patvirtina klausimą – K atsako – T patvirtina
atsakymą – K klausia kitą klausimą ... – K daro išvadą – T patvirtina išvadą. Aktyvūs elementai yra
K klausimai ir K atsakymai, kuriuos patvirtino T.
19
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Naudingų klausimų kėlimas nagrinėjamas Georgo H. Meado vidinio dialogo koncepcijoje. Jis teigė,
kad klausimų atradimo praktika padeda atskleisti žmogaus įgūdžius ir galimybes ne tik terapijoje, bet
ir per kasdienius vidinius pokalbius.
Plačiąja prasme ši technika atitinka refleksinės praktikos metodo (Donald Shon) prielaidas bei
modernaus konstruktyvizmo koncepciją (E. von Glasersfeld, P. Watzlawick ir kt.).
Atlikus klausinėjimą, siekiama parodyti, kad problema kyla daugiausia dėl vidinių kliento įvykių:
klaidingų ar impulsyvių interpretacijų, vertinimų, reakcijų, išvadų, asociacijų, frustracijų. Tokiu būdu
aiškėja bendras situacijos vaizdas ir galima įžvelgti pasikartojančias schemas.
*Nerekomenduoju taikyti šios technikos nagrinėjant ypatingai traumuojančias situacijas (prievarta,
kėsinimas nužudyti, bandymas nusižudyti, buvimas įkaitu, kankinimai, netektis)
21
Čia galima būtų naudoti klausinėjimo techniką 5Ws1(2)H (What, Why, When, Where, Who, How (How much), bet
tokia struktūruota apklausa man nepasiteisina
22
Kitas pavadinimas: Tobulos ateities vizija. M.McKergow, P.Z. Jackson Susitelkimas į sprendimus, Kaunas, 2010
23
de Shazer, S. Clues: investigating solutions in brief therapy, 1988; Shilts, L., Gordon, A. Simplifying responses to the
miracle question, 1993; de Shazer, S., Dolan, Y. More Than Miracles: The State of the Art of Solution-Focused Brief
Therapy, 2007
20
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
SK turi kelias funkcijas: 1) jis identifikuoja kliento tikslus terapijoje; 2) leidžia gauti specifinę
emocinę (nors ir įsivaizduojamą) ir kognityvinę patirtį; 3) padeda identifikuoti „laisvas nuo
problemos“ zonas (išimtis), kurios greičiausiai jau egzistuoja kliento gyvenime; 4) sukuria naują
teigiamą kliento gyvenimo istoriją be problemos.
SK modifikacija be stebuklo.
Įsivaizduokite, kad mūsų susitikimai bus itin naudingi sprendžiant jūsų problemą. Ateisite į kitą
konsultaciją po mėnesio ir jūsų problema bus išspręsta, jos nebeliks. Papasakokite man apie tai,
kaip padėjo terapija. Koks jums būtų pirmasis ženklas, jog terapija padėjo? Iš kokių dalykų
suprasite, kad terapija tikrai teigiamai pakeitė jūsų gyvenimą? Kas bus gerai kitaip? Kas, be jūsų,
galės pastebėti, kad problemos nėra? Iš ko aplinkiniai tai supras?
Kai kurie praktikai teigia, kad ši technika yra efektyvesnė, kai pirmiausia taikoma trumpa
atsipalaidavimo technika. Kiti teigia, kad naudoja papildomus ateities vizijos sutvirtinimo klausimus
„po nubudimo“: Ką kužda jūsų jausmai? Kaip jaučiatės? Ką veikiate įvairiuose savo gyvenimo
srityse? Kokie žmonės jus supa? Kur ir su kuo gyvenate, bendraujate? Kiek jums gera? Kokios
pajamos? Ką kasdienybėje darote kitaip?
Mano praktikoje šie papildymai pasitvirtina. Be to, aš dažnai SK kombinuoju su daosų praktika
Tobula diena, bet čia apie tai nesiplėsiu24.
SK galia slypi emociniame ryšyje, kurį sukuriame išsamiu vaizdu, koks galėtų būti mūsų gyvenimas.
Esame kupini lūkesčių ir galime gauti daug įkvėpimo iš ateities galimybių.
24
Tobulos dienos aprašymą žr., pavyzdžiui: Anatole, A. The Truth of Tao, Massachusetts, 2005
21
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Piešdami ar rašydami detalizuokite savo stebuklą ir pažymėkite, kaip konkrečiai jūs prie jo galite
prisidėti.
Būna, kad klientas, atsakydamas į SK, ima fantazuoti, įsivaizduoti, kad jis laimėjo daug pinigų, staiga
atsikratė blogų įpročių, įgijo kokių nors talentų ir pan. Nebijokite to. Atidesnis dėmesys tokio
fantastinio vaizdo detalėms leis tiksliai suprasti, kokie tikrieji norai slypi po kliento fantazijomis.
Klausinėjimas prasideda bendrais, atvirais klausimais, į kuriuos galima atsakyti labai plačiai. Kaip?
Kas? Kada? Kam? Kur? Ir pan. Vėliau kiekviename žingsnyje klausimai tampa vis labiau sutelkti,
atsakymai tampa trumpesni, o pabaigoje lieka tik uždari klausimai. Paprastai tai reiškia, kad
kiekviename lygyje prašoma vis daugiau detalių, į kurias reikia susitelkti.
Psichoterapeutui šie nukreipimo būdai gali būti labai naudinga taktika, siekiant išsiaiškinti kuo
daugiau informacijos ją vis siaurinant ir gilinant.
Atvirkštinė versija
Techniką galima taikyti ir atvirkščiai. Tuomet ji vykdoma pagal indukcinio samprotavimo logiką, kai
iš konkrečių, specifinių dalykų ar sąvokų išvedami logiškai pagrįsti, vis labiau platėjantys teiginiai ir
prieinama apibendrinančio pobūdžio išvados. Klausimai kiekviename žingsnyje tampa vis mažiau
ribojantys. Šiuo atveju reiktų pradėti užduodant uždarus klausimus, laipsniškai pereinant prie
platesnių ir baigiant plačiais, atvirais klausimais.
Tokia modifikacija dažniausiai taikoma nagrinėjant kažką naujo, neįprasto arba klientui itin
skausmingo.
Terapeutas klientui:
Tau skaudėjo?
Koks buvo tas skausmas?
Kiek ilgai jis truko?
Tau skaudėjo ir / ar norėjosi verkti?
O galbūt norėjosi kaukti ar bėgti, ar pasislėpti?
Kaip pavyko atsipalaiduoti?
Kada tu galėjau jau lengviau kvėpuoti?
Ką darei vėliau?
Taikant atvirkštinį „Piltuvėlį“ kliento įtampa laipsniškai silpnės, kol visai atsipalaiduos ir galės laisvai
kalbėti.
Kitos naudingos, bet čia neaprašytos klausinėjimo technikos: „5W“ (5 Kodėl?); „5Ws“; „5Ws1H“;
„Metaklausinėjimas“; „Darbas su teigiama perspektyva“; „Išvados kopėčios“ (The Ladder of
Inference); „SPIN metodas“ (Neil Rekham); „Cirkuliarinis interviu“ (Circular Interviewing);
„Skylėtas veidrodis“; „Išfokusavimas“ (Defocusing); „Klausimas už klausimo“ (QBQ, The Question
Behind the Question. John G. Miller); „Klausimų formulavimo technika“ (QFT, Question
Formulation Technique).
Žinoma, klausinėjimo technikų yra daugiau, bet jos labiau specifinės ir yra pritaikytos kitoms sritims:
pardavimams, deryboms, ugdymui, politiniams debatams, žurnalistikai, tardymui, įtaigai.
Neatmetu galimybės, kad kažkokių įdomių ir efektyvių technikų aš nežinau ir jų nepaminėjau, todėl
būtų labai šaunu, jei specialistai pateiktų savo naudojamas technikas ir papildytų šią apžvalgą.
KLAUSINĖJIMO PROTOKOLAI
Klasikinius protokolinio klausinėjimo pavyzdžius pateikia J.S.Beck knygoje „Kognityvinės terapijos
pagrindai“ (1995, 2008) bei „Kognityvinė elgesio terapija“ (Cognitive Behavior Therapy, 2011).
23
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Autorės yra suformuluoti ir sudėti į aiškią formą įvairūs terapinių situacijų protokolai:
struktūrinio atvejo formulavimo klausimai; darbotvarkės klausimai; automatinių minčių atpažinimo
klausimai (skirstant į kylančias seanso metu, konkrečioje situacijoje, kylančias tarp seansų,
papildomų minčių atpažinimas); Sokrato klausimai, skirti įsitikinimams keisti; klausimai
automatinėms mintims įvertinti; klausimai automatinių minčių naudingumui įvertinti; terapeuto
klausimai sau dėl tarpinių įsitikinimų keitimo.
Ypač įspūdingas yra jos pateiktas klausinėjimas dėl galimų problemų terapijoje. Tai – itin platus
terapeuto sau keliamų protokolinių klausimų sąvadas dėl diagnozės, terapinio aljanso, terapijos
struktūros, tempo, turinio, tikslų ir pan.
Ypatingą dėmesį klausinėjimui skiria žymus JAV psichoterapeutas, Amerikos kognityvinės terapijos
instituto direktorius, buvęs Tarptautinės Kognityvinės terapijos asociacijos prezidentas R.L.Leahy.
Savo klasikinėje knygoje „Kognityvinės terapijos technikos“ (Cognitive Therapy Techniques, 2017)
jis pateikia daugybę protokolinių klausimų taikant visas pagrindines KET technikas.
Protokolinis klausinėjimas yra specifinių klausimų sąvadas, pritaikytas įvairių tipų situacijoms. T. y.
šie klausimai taikomi ne universaliai, o lokaliai – atsižvelgiant į konkrečios terapinės situacijos tikslą.
Protokolai yra sugrupuoti ne pagal nagrinėjamą klinikinę problematiką, o pagal terapines situacijas.
Priminsiu, kad esminė visų klausimų ir protokolinio klausinėjimo intencija – vadovaujančio atradimo
(angl. guiding discovery) koncepcija. Baziniai principai: kliento ir terapeuto mokymasis
bendradarbiaujant bei sąveikavimas tyrinėjant.
Žinoma, visus čia pateiktus protokolinius klausimus terapeutas gali modifikuoti atsižvelgdamas į
terapijos aplinkybes ir kliento asmenybės ypatumus. Pateiktų klausimų kiekis ir seka yra sąlyginiai.
Veiksmas čia – bet kokios mintys, emocijos, žodžiai, elgesys, susiję su situacija.
25
Adaptuota iš: https://www.psychologytools.com/
26
Ellis A., Dryden, W. The Practice of Rational Emotive Behavior Therapy, 1997; Jorn, A. Rational Emotive Behavior
Therapy, 2016
24
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Pasekmės yra įvykiai, kurie kyla po veiksmo ir nukreipia klientą tęsti arba nutraukti tam tikrus
veiksmus. Funkcinis vertinimas nagrinėja dviejų rūšių pasekmes: trumpalaikes ir ilgalaikes.
Surinktus įrodymus reikia sujungti, kad suformuotume labiau subalansuotą mintį. Ši mintis
greičiausiai bus daug ilgesnė ir labiau niuansuota nei pirminė, emociškai įkrauta mintis.
KET tikslas yra padėti klientui išsiugdyti labiau subalansuotą mąstymą apie situaciją ir išmokti kovoti
su automatinėmis mintimis bei reakcijomis.
PIRMINIS POKALBIS
Klausinėjimo tikslas apibūdinti problemą, išsiaiškinti esamą situaciją, pagrindinius įtakos veiksnius
bei norimą sprendimo efektą.
Netiesiogiai klausimai
✓ Ar galite prisiminti kitus atvejus, kai jūs taip pat jautėtės / galvojate?
✓ Ar galite išsamiau pasakyti, ką jautėte tada?
✓ Kas atsitiko paskui?
✓ Ką jūs jautėte pasibaigus situacijai?
✓ Kodėl jūs tai pasakėte?
tvarkytis su sunkumais ir problemą palaikančių faktorių (kognityvinių modelių, ydingų ratų ir pan.)
vykdymas28.
Kiekvienas psichologas ar psichoterapeutas konsultavimo eigoje moko klientą matyti, sąmoningai
vertinti savo problemą ir tam tikru būdu pasakoti apie ją. Priklausomai nuo psichoterapijos krypties,
problemos matymas ir pasakojimo ypatumai bus skirtingi.
KET vertina problemą kaip:
• faktorius, kurie trukdo žmogui gyventi jo norimą visavertį gyvenimą čia ir dabar bei ateityje;
• trukdžius normaliai funkcionuoti tam tikrose, žmogui svarbiose srityse.
Problemų atsiranda dėl mąstymo ypatumų (iškraipymų, klaidingų įsitikinimų, schemų, negatyvių
automatinių minčių, neadaptyvių interpretavimų (išvadų), vertinimų (įskaitant metakognicijas),
frustracijų ir pan.).
Žinoma, siekiant objektyvesnio situacijos suvokimo, pateiktai problemai tyrinėti galima naudoti
standartizuotą anamnezės rinkimo klausimyną, tačiau toks formatas yra paprastas informacijos
rinkimas ir beveik niekaip neprisideda prie kliento sąmoningumo didinimo ar transformacijų.
KET metu klientas turėtų mokytis ne tik spręsti problemas, bet ir kitaip jas vertinti. KET yra sutelkta
į problemos sprendimus per kognityvinių procesų pokyčius ir naujų įgūdžių formavimąsi. Todėl
kalbant apie problemą, pirmiausia orientuojamasi ne į gilų problemos priežasčių tyrinėjimą, o į jos
funkcionavimą ir galimus sprendimus. Telkiamasi ne tiek į problemą, kiek į vykstančius ją
palaikančius procesus, jų transformavimą ir sprendimus.
27
Skirtingai nuo sutrikimo, kuris yra objektyvus ir nustatomas pagal aiškius diagnostinius kriterijus, surinkus visapusišką
paciento ligos, gyvenimo / aplinkos, šeimos anamnezę. Klausinėjimas (apklausa) surenkant anamnezę yra standartizuotas.
28
Čia tinka Epikteto išmintis, kad svarbu ne tai, kas tau nutinka, bet kaip į tai reaguo ji: „Žmones skaudina ne tai, kas
atsitinka, bet jų reakcija į šį įvykį“. Kaip ir mintys tėra tik mintys, o ne faktai. Taigi, kenčiame ne dėl problemos, o dėl
klaidingo jos interpretavimo.
27
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Kaip žinia, dauguma klientų ateina į terapiją pakalbėti būtent apie savo problemas ir didžiausią
dėmesį nori skirti jų aptarimui. Kaip į tai reaguoti KET terapeutui? Tam gali padėti specifiniai
klausinėjimo protokolo klausimai.
Šių klausimų tikslas yra kliento probleminių patirčių, įgūdžių, minčių tyrinėjimas. Gilesnės
refleksijos skatinimas. Padėti pačiam klientui atskleisti vykstančius kognityvinius procesus, aktyvias
schemas, elgesio modelius, išmokti juos pastebėti. Įsisąmoninti galimą (antrinę) naudą iš problemos.
Klausimai dėl minčių apie problemą, kitas aplinkybes bei kliento ryšį su savimi
Tikslas – padėti atskleisti kliento įsitikinimus, automatines mintis, nuostatas, mąstymo klaidas arba
klaidingus mąstymo modelius.
29
Melanie Fennell. Įveikite menką savigarbą. Vilnius, 2014
30
C.Gwinn, Ch.Hellman. Hope Rising: How the Science of Hope Can Change Your Life, 2018
29
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
kliento viltį, mes padedame jam praktiškai siekti to, kas anksčiau jam atrodė neįmanoma. O
motyvacija yra tai, kas skatina dėti pastangas dėl geriausio rezultato.
Išimčių tyrinėjimas31
Klausimai tyrinėjant išimtis turi kelis terapinius tikslus:
• pamatyti situacijas, laisvas nuo probleminio mąstymo, elgesio;
• išsiaiškinti norimų / siekiamų pokyčių detales;
• padirbėti su kliento generalizavimais (jeigu jų yra) ir klaidingais apibendrinimais;
• atrasti ir parodyti klientui jo teisingus (adaptyvius), bet neišnaudotus mąstymo ir elgesio
modelius;
• gerinti kliento galimybių įsisąmoninimą.
Išimčių nagrinėjimo klausimai dažniausiai taikomi nagrinėjant stipriąsias kliento puses, jo adaptyviai
veikiančius mąstymo modelius, kuriuos klientas naudoja natūraliai, bet nėra jų įsisąmoninęs. Taigi,
jie padeda klientui įsisąmoninti savo teigiamas patirtis ir pritaikyti jas sprendžiant esamą problemą.
Be to, gali parodyti problemos ribas ir modifikuoti jos vertinimą iš „totali, beviltiška, begalinė“ į
„siaura, konkreti, įveikiama“.
✓ Ar būna taip, kad panašioje situacijoje problema nepasireiškia?
✓ Ar būna taip, kad panašioje situacijoje vietoj problemos yra kažkas kito? (pvz.: entuziazmas,
drąsa, ramybė). Nuo kokių aplinkybių tai priklauso?
✓ Kas būna kitaip, kai panašioje situacijoje problemos nėra? Kokios mintys, nuotaikos?
✓ Ką jūs darote kitaip, kad panašioje situacijoje problemos nėra?
31
White, M. Maps of Narrative Practice, 2007; Morgan, A. What is narrative therapy?, 2000
30
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
✓ Ar jūsų problema visada tokia pati, vienodai intensyvi? Ar būna, kad ji mažėja / silpnėja arba
didėja / stiprėja?
✓ Kokiose situacijose aplinkiniai nemato, kad turite problemą?
✓ Kaip galėtume paaiškinti, kad kartais problema dingsta?
✓ Ar galite prisiminti kuo daugiau išimčių, kada situacija buvo panaši, bet vietoj problemos
buvo kažkas kito?
32
Kaip sakė Jonas Kabat-Zinnas „Kad ir kur eitum, tu jau ten“ (angl. Wherever You Go There You Are).
33
Steven Hayes. Get Out of Your Mind and Into Your Life, 2005
31
Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
Įveikos klausimai
✓ Kaip, esant tokiai sudėtingai situacijai, tvarkotės su savo kasdieniais rūpesčiais ir būtinais
reikalais?
✓ Kaip jums pavyksta atlikti paprastus veiksmus (atsikelti ryte iš lovos, nusiprausti, apsirengti,
pavalgyti, bendrauti ir pan.), kaip save skatinate, ką galvojate, kaip nusiteikiate?
✓ Kaip pereinate nuo vieno momento prie kito? (Iš ko suprantate, kad reikia / verta baigti vieną
veiksmą ir pereiti prie kito?)
✓ Atrodo, situacija tikrai sunki. Sakykite, ką darėte, kad ji dar labiau neblogėtų?
✓ Kaip motyvavote save, kad šiandien ateitumėte į sesiją?
✓ Kaip jums pavyko neprarasti viltį ir šiandien vėl ateiti į terapiją, nors situacija negerėja?
✓ Ar pažįstate ką nors, kas išgyveno panašius iššūkius? Kas tam žmogui padėjo susitvarkyti?
✓ Kokį pokytį jumyse pastebės aplinkiniai (žmona / vyras, vaikas, draugas, kolega ir pan.), kai
jausitės šiek tiek geriau?
✓ Kas jūsų gyvenime yra tokio, ko tikrai nenorėtumėte keisti?
✓ Ką ši situacija jums rodo apie save blogo? O gero?
✓ Palaukite, jūs ką tik pasakėte, kad vakar jautėtės truputį geriau. Kaip tai pavyko?
✓ Žmogaus būsena yra mąstymo, emocijų ir veiksmų derinys. Kaip manote, kuri iš šių dalių
jums išsiderino labiausiai? O kuri mažiausiai?
SESIJOS PABAIGA
Paprastai sesijos pabaigoje terapeutas palieka kelias minutes grįžtamajam ryšiui. Aš tai darau pagal
tokią schemą: a) komplimentas klientui už jo pastangas; b) labai trumpai (3–4 sakiniais) apžvelgiu
esminius sesijos momentus; c) kontroliniai klausimai; d) namų darbai.
TERAPIJOS PABAIGA
✓ Žvelgiant atgal į mūsų bendravimo pradžią, kokį svarbiausią patarimą galėtumėte duoti
žmogui, susidūrusiam su panašia problema?
✓ Jeigu pas mane ateitų klientas su panašia problema, ką jūs patarsite man, kaip terapeutui? Į ką
labiausiai kreipti dėmesį, ką aptarinėti?
✓ Kokius svarbiausius dalykus apie save sužinojote mūsų susitikimu metu?
✓ Kas jums labiausiai padėjo?
✓ Ką pirmiausia darytumėte, jei pasikartotų kas nors panašaus į jūsų problemą?
✓ Kokių perspektyvų dabar turite? Ką darysite toliau?
✓ Kokią užduotį galėčiau jums pasiūlyti pabaigai?
Baigiamosios įžvalgos.
1. Klausinėjime svarbiausia: Kas klausia? – identifikavimas; Ko klausia? – konceptualizavimas;
Kaip klausia? – interpretavimas; Kada klausia? – adaptyvumas; Kam klausia? –
mobilizavimas.
2. Būtent keitimasis klausimais sukuria ir palaiko bendrą semantinę terapinio komunikavimo
erdvę, ją įprasmina. Dėmesys klausimams ir gebėjimas mąstyti klausimais leidžia išlaikyti
tinkamus terapinio bendradarbiavimo kontekstus ir rėmus, greitai pastebėti atsirandančias
problemas, tinkamai identifikuoti abipuses prielaidas, presupozicijas.
3. Terapeutas turėtų skatinti klientą klausti. Mano manymu, iš esmės svarbus yra perėjimas nuo
standartinio vertikaliai organizuoto klausinėjimo modelio, kai terapeutas turi pirmumo teisę
klausinėti, prie simetriško klausinėjimo modelio, kur kiekvienas dalyvis turi teisę (ir pareigą)
kelti savo klausimus bei aptarti kitos pusės klausimus.
Apie autorių.
Andrius Kaluginas – praktikuojantis psichologas psichoterapeutas, darbo
patirtis 18 metų. Dėstytojas, lektorius, knygų autorius, radijo laidų vedėjas,
įmonių ir įstaigų vadovų, politikos lyderių konsultantas.
Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos valdybos narys, Lietuvos
mediatorių rūmų narys.
33