Psichoterapinis Klausinėjimas Anfrius Kaluginas 2021

Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS
„Giliai išnagrinėta tema, praktinių pavyzdžių gausa. Džiugu, kad turime pirmąją
metodinę knygą skirtą šiai temai. Juk darbo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo
klausinėjimo taikymo kompetencijų“.
Med. dr. Julius Neverauskas,
Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas
Vilnius
2021
1
Knyga maloniai nustebino. Nustebino giliai išnagrinėta svarbia tema, praktiniais pavyzdžiais ir
informacijos tokioje nišinėje temoje gausa.
Knyga skirta psichoterapiniam klausinėjimui. Psichoterapeuto praktikoje klausinėjimas yra labai
svarbus ne tik diagnostinis, bet ir intervencinis įrankis. Terapeuto sėkmė didžiąja dalimi ir priklauso
nuo šio įrankio naudojimo kompetencijų. Džiugu, kad turime pirmąją metodinę knygą, išimtinai
skirtą šiai temai. Net užsienio literatūroje gilesnės psichoterapinio klausinėjimo metodo analizės
tikrai nėra per daug.
Andrius Kaluginas teisingai pastebi, kad klausinėjimo metodas, nors autoriaus pristatytas, kaip
turintis visų pirma psichoterapinių tikslų, gali pasitarnauti ne tik psichoterapeutams, bet
ir psichologams konsultantams, ir ugdomojo vadovavimo specialistams, ir net gydytojams
psichiatrams. Taip pat šių profesijų besimokantiems žmonėms.
Kviečiu psichikos sveikatos specialistus ir konsultacinių profesijų atstovus įsigilinti į knygoje
pateikiamą informaciją, o joje siūlomus metodus kuo dažniau naudoti praktikoje gilinant savo
profesines kompetencijas ir padedant savo klientams.
Julius Neverauskas, medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės

ir elgesio terapijos asociacijos prezidentas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos
prezidentas, Žmogaus instituto įkūrėjas.
2021 m. rugsėjis
TURINYS
KLAUSIMŲ RŪŠYS.......................................................................................................................... 5
KLAUSINĖJIMO TAISYKLĖS IR KLAIDOS.............................................................................. 8
KLAUSINĖJIMO TECHNIKOS ..................................................................................................... 9
KLAUSINĖJIMO PROTOKOLAI ................................................................................................ 23
APIE AUTORIŲ .............................................................................................................................. 33
2
Nori tikrų atsakymų?

Bet ar žinai, kokius klausimus užduoti?
Kaip supranti, kada klausti?
Ko klausti? Apie ką? Kaip?
Kas psichoterapijoje yra svarbiau: klausimai ar atsakymai? Žinoma, viskas yra svarbu ir be
vieno nebūtų kito.
Moderni psichoterapija visgi labiau telkiasi į veiksmų (pratimai, namų darbai, praktikos (įskaitant
kūno, gyvenimo būdo, wellness praktikas), grįžtamojo poveikio formų (interpretavimas, pasisakymai,
edukavimas, instruktavimas, išaiškinimai, įžvalgos, intervencijos, raiška ir pan.) bei technologijų
(neurohacking, neurofeedback, mental wellbeing, mobiliosios programėlės, platformos) plėtojimą.
Sistemiškas klausinėjimas tarsi tūno šešėlyje ir atlieka tik pagalbinę funkciją.
Mano manymu, klausinėjimas yra galinga terapinių interakcijų priemonė. Vaizdžiai tariant, tai –
psichoterapijos klijai, kurie jungia ir sutvirtina visą terapijos konstrukciją1. Psichoterapeuto klausimai
ne visada ir nebūtinai yra keliami dėl atsakymo – jais siekiama paskatinti transformuojančio mąstymo
procesus, sąmoningumą.
Bendras šios mano nedidelės studijos tikslas yra parodyti psichoterapinio klausinėjimo integralumo
galimybes ir perspektyvas.
XX a. klausinėjimas daugiausia buvo naudojamas informacijai rinkti ir kaip diagnostikos įrankis.

XXI a. psichoterapinis klausinėjimas gali būti taikomas kaip stipri, plataus poveikio spektro terapinė
priemonė. Ji padeda:
1) formuluoti psichoterapijos tikslus;

2) taisyti mąstymo klaidas ir formuoti naujus elgesio įgūdžius;
3) vaizduoti norimus ateities įvykius;
4) atrasti veiksmingus būdus dorotis su sunkumais;
5) įveikti ribojančius klaidingus įsitikinimus ir nuostatas;
6) reguliuoti emocijas;
7) priimti sprendimus ir spręsti problemas;
8) siekti mąstymo, įpročių, būdo pokyčių;
9) įsisąmoninti neakivaizdžius procesus.
Klausimai yra privaloma efektyvios psichoterapinės sąveikos dalis. Faktiškai jie – komunikacijos
pagrindas. Vis dėlto, klausinėjimas yra labai sudėtingas terapinio komunikavimo reiškinys.
Priklausomai nuo to, kas klausia (terapeutas, klientas, kiti žmonės, vidinis balsas), kam skirtas
klausimas (terapeuto ar kliento klausimai sau, terapeuto klausimai klientui, kliento klausimai
terapeutui, terapeuto ar kliento klausimai kitiems, kitų klausimai klientui ar terapeutui), kokia forma
(formali apklausa, monologas, dialogas, diskusija, ginčas), kokiu būdu (mintyse, raštu, žodžiu,
mimika, kūryba), yra milžiniškas kiekis įmanomų kombinacijų. Jos visos turi savo ypatumų.
Jeigu verbalinę kalbą papildytume neverbaline ir paraverbaline, o komunikacinę klausinėjimo
funkciją išplėstume iki kognityvinės, metakognityvinės, neuropsichologinės, anticipacinės veiklos
niuansų, temos apimtis priartėtų prie begalybės.
1
James, I.A., Milne, D., Morse, R. savo studijoje klausimus vadina psichoterapijos „pastoliais“. Micro-skills of clinical
supervision: scaffolding skills, 2008
3
Toliau pateikiama medžiaga yra skirta parodyti, kaip įmanomas pats paprasčiausias klausinėjimas:
psichoterapeuto klausimai klientui individualioje terapijoje, pateikiami dialogo žodžiais.
Visa medžiaga atitinka kognityvinės terapijos kompetencijos skalėse išdėstytus principus, susijusius
su kompetentinga terapija2 bei atliepia klausinėjimo tyrimuose pateiktas įžvalgas3.
Teorinis ir praktinis pagrindas:

Kognityvinė elgesio terapija (KET), Priėmimo ir įsipareigojimo terapija, Metakognityvinė
psichoterapija, Trumpalaikė į sprendimą orientuota psichoterapija, Naratyvinė terapija, Problemų
sprendimo terapija.
Kiti moksliniai šaltiniai:

Transteorinis pokyčių modelis (J.O.Prochaska, J.C.Norcross, C.C.DiClemente), Konstruktyvių
klausimų modelis (D.McGee), Motyvacinis konsultavimas (W.Miller, S.Rollnick), Teisingų
klausimų institutas (Right Question Institute. D.Rothstein, L.Santana), Mąstymo klausimais teorija
(Question Thinking Theory, M.Adams).
Atsižvelgta į mokslines studijas:

Arthur C. Graesser, John B. Black The Psychology of Questions, 2019; Ian James, Rachel Morse,
Alan Howarth, The Science and Art of Asking Questions in Cognitive Therapy, 2009; Norbert
Schwarz, Barbel Knauper, Daphna Oyserman The Psychology of Asking Questions, 2008;
Dan McGee, Agustin Del Vento, An interactional model of questions as therapeutic interventions,
2005; Kenneth A. Rasinski, Roger Tourangeau, Lance Rips The psychology of survey response, 2000;
Marilee C. Goldberg, The Art of the Question, 1997. Ir kt., žr. išnašas.
Šiuolaikinėje psichoterapijoje klausinėjimas yra pamatinis terapinio konsultavimo įgūdis

(klausymosi meno dalis4), kuris taikomas siekiant terapijos progreso5.
Mano požiūriu, viena pagrindinių klausinėjimo funkcijų yra pagrįsti į terapiją įpintas kliento ir
terapeuto presupozicijas6. Būtent šis faktorius didina klausinėjimo reikšmę. T. y. dauguma klausimų
dekonstruoja prielaidas, kurios gali būti tiek teisingos ir pagrįstos, tiek klaidingos ir nepagrįstos.
Garsiai keliant klausimą klientui terapeutas turi gerai žinoti, kodėl jis tai daro:
– kokią informaciją jis tikisi gauti ir kaip ją galės panaudoti terapijos procese?
Arba / ir
– kokį kliento minčių, emocijų ar elgesio procesą nori paskatinti?
Klausinėjimo efektyvumas priklauso nuo strategijos ir taktikos suderinimo.

Strategijos:
1 – pokyčių vientisumo modelis (kontinuumo). Aktualu, kokį klausimą paklausti.
2 – terapijos eigos skirstymas į etapus (stadijų). Aktualu, kada paklausti.
Pokyčių modeliai Algoritmas Sistemos
2
James, I.A. et. al. Manual to Cognitive Therapy Scale - Revised, 2001; Blackburn, I.M., et al. The revised cognitive
therapy scale (CTS-R): psychometric properties, 2001
3
James, I. The use of questions in cognitive behaviour therapy, 2007
4
Žr., pavyzdžiui: Effective Counselling Skills arba Sue Culley, Tim Bond Integrative Counselling Skills in Action.
5
Žr., pavyzdžiui J.Koorankot, S.Rajan, F.Shabnam, S.Latheeef. Different Types of Questions in Psychotherapy
6
Presupozicija (lot. praesuppositio) – tam tikra prielaida; tai dažnai tiesiogiai neišsakoma, bet turima omenyje kaip
savaime suprantama ir priimama informacija. Tai, ką kalboje priimame pagal nutylėjimą.
4
Vientisumo, kontinuumo Įsitikinimai, nuostatos Sveikatos įsitikinimų modelis (Health

– pokyčiai vyksta → ketinimai → svarba belief model)
palaipsniui ir savaime → motyvacija → Pagrįstų veiksmų teorija (Theory of
susilieja į visumą. veiksmai → pokyčiai reasoned action)
Galutinis rezultatas Motyvuojantis interviu (Motivational
pasiekiamas natūraliai, interviewing)
paisant esamų aplinkybių. Suplanuoto elgesio teorija (Theory of
planned behavior)
Stadijų – pokyčiai vyksta A → B → C → D ... Probleminės patirties asimiliacijos skalė
tam tikrais atskirais (Assimilation of Problematic Experiences
etapais, kurių seka, Scale)
intensyvumas ir kriterijai Psichoterapinių pokyčių supanašėjimo
yra aiškiai apibrėžti. modelis (The assimilation model of
Kiekvieno etapo rezultatai psychotherapeutic change)
vertinami autonomiškai. Atsargumo priėmimo proceso modelis
Galutinis rezultatas (The precaution adoption process model)
pasiekiamas tik tikslingai Herojaus kelio modelis (The heros
praėjus visus ankstesnius journey model)
etapus. Transteorinis elgesio keitimo stadijų
modelis (The stages of change model;
Transtheoretical model of change)
Taktika. Efektyvūs klausimai:

– Tie, kurie padeda klientui geriau suprasti savo sunkumus, didina įsisąmoninimą, skatina
terapijos progresą bei atskleidžia problemų sprendimo galimybes (jeigu taikote pokyčių
vientisumo modelį)
– Atitinkantys terapijos eigą (jeigu taikote terapijos eigos skirstymą į etapus), t. y. užduoti laiku
ir vietoje.
KLAUSIMŲ RŪŠYS
Teoriškai klausimai dažniausiai skirstomi į atvirus ir uždarus7.
Uždari klausimai numato trumpus, konkrečius atsakymus Taip, Ne arba aiškių faktų konstatavimą
(pvz., vardą, amžių, vietą, „buvau“, „mačiau“ ir pan.), arba trumpą, bet nevienareikšmišką Nežinau,
Negaliu. Terapine prasme labiausiai perspektyvus atsakymas yra „nežinau“, „negaliu“. Po tokio
atsakymo dažniausiai naudojami transformaciniai klausimai (žr. žemiau)
Uždari klausimai gali būti nesunkiai transformuojami į atvirus.
Atviri klausimai skatina atsakyti gerokai plačiau. Jie paprastai prasideda žodeliais – kaip, kas, kada,
kur, kodėl, kas dar, ar, ir. Labai perspektyvus yra atliepiantis atviras klausimas „Nes?“.
Teorija Praktika
Visi uždari klausimai numato trumpą, Į 60% uždarų klausimų atsakoma išplėstinai
konkretų atsakymą
Visi atviri klausimai numato išplėstinį, Į 20 % atvirų klausimų atsakoma trumpai
detalesnį atsakymą
Faktiškai psichoterapijoje dažniausiai būna konstruktyvūs (skatinantys) arba retoriniai klausimai.
7
Hargie, O., Dickson, D. Skilled Interpersonal Communication: Research, Theory and Practice, 2016
5
Konstruktyvūs (skatinantys) – reikalaujantys atsakymo ir diskusijos tęsimo. Tai tikslingi, aiškiai

pagrįsti klausimai, kuriantys terapijos turinį ir įnešantys ką nors nauja.
Techniškai juose dažniausiai yra užkoduotos automatinės mintys, ketinimai, veiksmai.
Konstruktyvus diskursas dažniausiai yra sutelktas į sprendimus, pokyčius, atradimus.
Retoriniai klausimai – nereikalaujantys atsakymo, o tik išreiškiantys emocingą teigimą ar neigimą,
kuriantys terapijos atmosferą. Jie skirti pažadinti mąstymo galimybes, sukurti empatiją, giliai ir
išsamiai aptarti pokalbio temą. Į tokius nereikia atsakyti vienareikšmiškai. Jų tikslas yra atkreipti
dėmesį į neišspręstas problemas ir kelti naujus klausimus. Retoriškai klausdami savo mintį
perteikiame su ryškia emocija, stipraus jausmo išgyvenimu.
Techniškai, juose dažniausiai yra užkoduotos mąstymo klaidos (generalizavimas, katastrofizavimas,
didinimas, menkinimas, personalizavimas, minčių filtras ir pan.) bei metakognityviniai procesai.
Retorinis diskursas dažniausiai yra nukreiptas į prasmės suvokimą (puiki terpė logoterapijai).
Klientai dažniausiai kelia (garsiai arba mintyse):

pseudokonstruktyvius klausimus (pvz.: Ir ką dabar daryti? Kas iš to? Prie ko tai atves? Kam to reikia?
Koks yra viso to tikslas? Kaip išmokti atsiriboti, priimti, pamiršti? Kur gauti jėgų? Viską suprantu,
pastebiu, bet nežinau, ką su tuo daryti? Kodėl man taip nutiko? Kaip išmokti mylėti, priimti, suprasti?
Kodėl aš taip jautriai reaguoju į kritiką? Ir pan.).
ir / arba
neigiamus retorinius klausimus (pvz.: Kodėl man / aš!? Kiek galima!? Kur ribos!? Kodėl manęs
niekas nesupranta, nemyli, negirdi? Kodėl man visada taip nutinka? Kodėl turiu antsvorio? Kodėl
man visada nesiseka? Kodėl man trūksta kantrybės, proto, noro, pinigų? Kodėl niekas nesikeičia?
Kur teisingumas? Kada tai baigsis? Ir pan.)
Psichoterapeuto tikslas – konkretizuoti pseudokonstruktyvius klausimus, mažinti neigiamų

retorinių klausimų ir didinti konstruktyvių.
Taip pat terapijoje naudojami įvairūs siauresnio pobūdžio, specifiniai klausimai.

Analitiniai klausimai Kas? Kodėl? Kam? Kaip? Jie dažniausia nukreipti į vertinimus ar analizę. Kas?
– į faktus; Kodėl? – į priežastis; Kaip? – į žmogų, jo elgesį, vidinį pasaulį; Iš ko (darote tokią išvadą;
taip sprendžiate; supratote)?
Pasirinkimo (alternatyvos) – klausimas, susijęs su pasirinkimu (iš kelių pasiūlytų veiksmų, savybių,
objektų ir pan.). Jį sudaro dvi dalys, kurias jungia jungtukas arba. Yra pateikiamos ir siūlomos kelios
galimybės (ar, ar, arba).
Pasirinkimo klausimai – bene geriausiai žinoma klausimų rūšis, aprašyta įvairiuose studijose apie
bendravimą. Juos dažnai naudojame ir gyvenime. Daugiausia jie skirti svarstyti ir priimti sprendimus.
Pagrindinis šių klausimų tikslas yra parodyti esamą pasirinkimą arba pasirinkimo iliuziją.
• Ką jūs dabar jaučiate: ar pyktį, ar agresiją, ar nuoskaudą?
• Norite tai aptarti, ar jums dar reikia pagalvoti / nukelkime kitai sesijai?
• Jūs ką tik susigraudinote ar man taip pasirodė?
• Norite su tuo susitaikyti ar kažką keisti?
• Jūs iš tikrųjų taip manote ar čia yra kieno nors įtaka?
Transformaciniai klausimai leidžia klientui įveikti ribojančius įsitikinimus ir pažvelgti į savo
situaciją iš kitos pozicijos – iš galimybių pozicijos. Tokie klausimai gali prasidėti taip:
• Įsivaizduokime, kad ...
• Jeigu jūsų neribotų ...
• Kas, jeigu ...
Egzistuoja įvairūs transformacinių klausimų tipai.
Veidrodiniai – kartoja, perfrazuoja tai, ką sakė pašnekovas: Jei teisingai suprantu, jūs siūlote ... ?
Pažintiniai – nukreipti į informacijos apie klientą ir jo situaciją rinkimą.
6
Tikslinamieji – patikslinti detales, paskatinti klientą pokalbiui, įsitikinti, kad teisingai supratote
klientą. Kada, kur, kas, kaip, kiek, ką jums reiškia ...? Ką turite omenyje ...? Gal galite patikslinti ...?
Skatinamieji – klausimai skatinantys susimąstyti. Ką dar tai galėtų reikšti? Kokias išvadas galime iš
to padaryti? Ką dar galėtumėte pasakyti? Kaip jums atrodo, ...?
Kito žingsnio – perėjimas nuo vienos logiškai užbaigtos sesijos dalies, prie kitos.
Hipotetiniai – Kas būtų jeigu ...?
Aplinkybių. Aplinkybių rūšys: vietos (Kur?), laiko (Kada? Kiek ilgai?), būdo (Kaip?), tikslo (Kam?
Ko siekiant?), priežasties (Kodėl?), sąlygos (Kokiu atveju?), kiekybės (Kiek?).
Nukreipiantys – tai po klausimo forma paslėptas teiginys arba patarimas. Ar nemanai, kad ...? Ar
galėtum ...? O gal tau vertėtų ...?
Posūkio. Perkelti dėmesį į kitą lauką. Ar būtinai to reikėjo? Iš kur atsirado ...? Kaip galite įvertinti ...?
Ar jums neatrodo / nepasirodė, kad ...? Šie klausimai gali padėti pereiti į kitus svarstomos problemos
lygius.
Jausminiai. Apie jausmus, išgyvenimus. Kaip jaučiatės? Ką pajautėte?
Racionalūs. Ką norėtumėte pakeisti? Kaip tvarkėtės? Ką reikėtų padaryti?
Atspindintys (sąlyginiai) klausimai. Nukreipti į perspektyvą. Pateikiami kaip kvietimas pagalvoti apie
galimybes. Kas turėtų nutikti, kad ...? Ką reiktų padaryti, kad ...? Kas galėtų padėti?
Ranžuojantys – klausimai su atsakymų skale. Kiek iš 10 įvertinsite savo nuotaiką?
Svarstymui. Ar manote, kad ...? Ar sutinkate su tuo? Ar teisingai supratau, kad ...?
Atskyrimo. Tai klausimai iš dviejų dalių, atskirtų kableliu (intonacija). Pirmoji dalis yra teiginys,
antroji dalis – užtvirtinimas. Klausimo tikslas yra patikrinti pareiškimo autentiškumą: Jūs žaidžiate
krepšinį kiekvieną dieną, ar ne? Jaučiatės pavargęs, ar ne?
Be to, yra dar keletas klausimų rūšių: tiesioginiai, netiesioginiai, pamąstymui, įtaigūs, kontroliniai,
patvirtinantys, palaikantys, įvadiniai, baigiamieji, neutralūs, šališki, provokuojantys, paradoksalūs,
rekursyvūs, scenariniai, korektiški, nekorektiški, paprasti, sudėtingi, analogiški, serijiniai ir kt.
Įvairių rūšių klausimų uždavinėjimas padeda išlaikyti terapijos eigos logiką judant nuo informacijos
rinkimo ir paaiškinimo prie minčių / prielaidų lygio pasikeitimo. Taip prieinama prie teigiamo
rezonanso kūrimo, mąstymo modelių pokyčių ir adaptyvių apibendrinimų.
Praktika ir tyrimai rodo, kad uždari, atviri, konstruktyvūs, retoriniai ir visi „rūšiniai“ klausimai
terapijoje yra labai svarbūs. Juos žinoti ir mokėti tikslingai taikyti bei nagrinėti yra itin naudinga.
Tačiau vien tik atskirų klausimų taikymas supaprastina terapiją ir neleidžia pasiekti gilių, sistemiškų,
tvarių ir, svarbiausia, ilgalaikių rezultatų. Tokie klausimai turi daugybę variacijų ir kombinacijų, o jų
efektyvumas pernelyg priklauso nuo daugybės kintančių faktorių: konteksto, klausiančiojo ir
atsakančiojo intonacijos, nuotaikos, nusiteikimo, gynybos, tarpinių tikslų ir pan.
Didžiausias trūkumas taikant vien tik šiuos klausimus yra jų autonominė vertė. Jie niekaip nesusiję
struktūriškai ir gali būti taikomi tik lokaliai. Todėl didelę riziką terapijai kelia chaotiškas, intuityvus
tokių klausimų tarpusavio derinimas ir seka. Tai gali kelti sumaištį ir painiavą.
Įvairių rūšių klausimai tampa gerokai efektyvesni, kai yra inkorporuojami į struktūrinius protokolus
arba klausinėjimo technikas.
Dauguma tyrėjų prioretizuoja klausimų protokolų (sąrašų), pritaikytų įvairioms situacijoms,
sudarymą ir tikslinimą. Tai svarbu, tačiau, mano manymu, klausinėjimas taikant technikas,
skatinantis klientą pačiam sau kelti teisingus klausimus ir prisiimti atsakomybę dėl atsakymų, didina
terapijos efektyvumą.
7
KLAUSINĖJIMO TAISYKLĖS IR KLAIDOS

Taisyklės.
Kas daro klausimą gerą? Pauzė, susimąstymo tyla po klausimo.
Klausimas skatina klientą sustoti ir susimąstyti. Jeigu klientas greitai atsako į klausimą, tai dažniausiai
reiškia, kad jis puikiai žino atsakymą arba klausimas tik papildo jau žinomą bendrą vaizdą. Taigi,
geras klausimas turi skatinti ne išpyškinti atsakymą, o tyrinėti ir atrasti (pagal vadovaujamo atradimo
principą). Aš dažnai naudoju klausimą: Kaip jums tai pavyko?!
Geras klausimas yra teigiamai trikdantis. Tai reiškia, kad jis klientui netikėtas ir verčia jį kitaip
pažvelgti į situaciją. Tai atveria naujas perspektyvas ir naujus kontekstus. Pagal šį kriterijų, dirbdamas
su klientu, kamuojamu panikos priepuolių, aš dažnai naudoju klausimą: Kaip manote, kokia jums iš
to nauda? (klausimas apie antrinę naudą); dirbdamas su OKS: Kiek stipriai ir kodėl jūs tuo tikite?; su
nerimu ir baimėmis: Kas atsitiks, jei tą padarysite?
Geras klausimas vertas gero atsakymo. Daugelis klientų puikiai moka išvengti atsakyti į jiems
nemalonius, sudėtingus klausimus. Todėl terapeutui yra svarbu įsitikinti, kad į jo klausimą buvo
atsakyta. Gali prireikti kantriai pakartoti arba kitaip suformuluoti klausimą.
Prašykite leidimo paklausti. Kai kurie klausimai klientui gali atrodyti pernelyg intymūs, labai
asmeniški, keisti ar nepriimtini. Kad neišgąsdintumėte kliento, prieš užduodant rizikingą klausimą
pageidautina paklausti leidimo.
Svarbiausias klausimas. Ar aš teisingai supratau / suprantu, kad ... ? Būtų puiku, jei klientas
išmoktų šio klausimo iš terapeuto ir suformuotų įgūdį reguliariai jį sau kelti8.
Pavojingas klausimas. Analitinis klausimas Kodėl? Analitiniai klausimai suteikia terapeutui
informaciją apie įvykių ar problemų priežastis. Nepamirškite, kad analitiniai klausimai gali
suaktyvinti kliento gynybą, tada jam gali kilti pojūtis, kad reikia teisintis arba vengti.
Klausinėjimo tyrėjai ir praktikai daug diskutuoja dėl šių klausimų taikymo tikslingumo, dažnumo,
poreikio ir efektyvumo. Mano manymu, KET praktikoje šie klausimai yra pertekliniai, savotiškas
gelbėjimosi ratas terapeutui, kada nesugalvoji nieko geriau ir nežinai, ko ir kaip dar paklausti. Šie
klausimai gerokai didina terapijos eigos valdymo praradimo riziką, dažnu atveju aktyvina kliento
gynybą ir sujaukia kruopščiai sukurtą terapijos atmosferą. Klausimas Kodėl? – it galingas smūgis
plaktuku juvelyro dirbtuvėse. Todėl jo efektyvumas yra abejotinas ir rekomenduočiau šio klausimo
vengti arba naudotis labai saikingai tik išskirtiniais atvejais.
Blogiausias klausimas. Tai – klausimas dėl klausimo. Neturintis jokios terapinės naudos, jokios
intencijos ir pratesimo. Dažniausiai tai būna klausimas, užduotas ne laiku ir ne vietoje, neatitinkantis
pokalbio konteksto.
Kvailų klausimų nebūna. Būna neteisingi, ne laiku, arba išimti iš konteksto.
Žlugdantis klausimas. Tas, kurio nesupranta net pats jį užduodantis psichoterapeutas.
Dažniausios klausinėjimo klaidos

• po klausimo nedaroma pauzė;
• labai ilgi, sudėtingi klausimai;
• du (ar daugiau) skirtingi klausimai yra užduodami iš karto;
• keli klausimai sujungiami į vieną;
• patys klausiate, patys atsakote;
• neišklausote atsakymo iki galo (manote, kad jau supratote esmę);
• kelti klausimą neužtikrintai;
• nukreipiantys, reikalaujantys ar šališki klausimai;
8
James E. Ryan siūlo kitus penkis svarbiausius klausimus: Palaukite, ką/kas (jūs pasakėte, galvojate, jaučiate / nutiko,
neramina ir pan.)? Įdomi, ar ... ? Ar mes negalėtume bent ... ? Kaip aš galiu padėti? Kas iš tikrųjų svarbu? Ryan, J.E.
Wait, What?: And Life's Other Essential Questions, 2017
8
• gudrūs, klastingi, sukti klausimai su potekste, jei nepaaiškinote jų tikslo;

• neužduoti klausimo, kurį ketinote.
Be pauzės Ilgi Daug Painiava Patys atsakote Neišklausymas Neužtikrintumas Šališkumas Klasta
Neužduotas
Klaidingos ir klaidinančios klausimų formos

Formulavimo klaida Kodėl tai klaida Kaip būtų geriau
Kodėl? Su abejone Paslėptas kaltinimas. Turima Kokie buvo pagrindiniai tokio
Kodėl taip pasirinkote? omenyje: jūsų pasirinkimas man jūsų pasirinkimo argumentai?
neaiškus, todėl prastas. Kokia jūsų pasirinkimo
logika?
Kuo galima pateisinti šį
pasirinkimą?
Kodėl jūs ne ... nustojote ... Paslėptas priekaištas. Turima Kas būtų efektyviau šioje
atsakėte ... padarėte ... omenyje: jūs padarėte blogai situacijoje?
pasakėte? Ir pan. Kokie buvo kiti variantai?
Kaip jūs galėjote sutikti ..., Paslėptas nepasitikėjimas. Kas jūs paskatino taip
atsisakyti ..., taip pasakyti ..., Turima omenyje: esate pasakyti, padaryti, nuspręsti,
taip pagalvoti ... ? ir pan. nepakankamai patyręs sutikti ... ?
(kompetentingas, protingas, Gal galėtumėte paaiškinti tokį
atidus, mandagus ir t. t.) jūsų sprendimą?
Neiginiai. Užduodami tokį klausimą, Pakeisti klausimą, kad jis būtų
Klausimo, su neigimo dalelyte sukuriate sau keletą problemų: be „ne“.
„ne“ ar iš jos kilusiu priešdėliu • faktiškai skatinate Gal galite patikslinti?
„ne“ formulavimas. klientą atsakyti Kaip galėjote kitaip?
Ar negalėtumėte patikslinti? neigiamai;
Nejaugi negalėjote kitaip? • klausimo formuluotė
rodo jūsų
neužtikrintumą, kad
klientas atsakys
teigiamai
KLAUSINĖJIMO TECHNIKOS
Viena pagrindinių klasikinės KET strategijų yra Sokrato klausinėjimas. Sokrato klausimai gali būti
vertinami kaip bendras terminas metodui, kuriame klausimai naudojami prasmei išaiškinti,
emocijoms ir pasekmėms sukelti, taip pat palaipsniui kurti įžvalgą arba ieškoti alternatyvių veiksmų.
Sokrato klausinėjimo metodas remiasi itin svarbia KET koncepcija – vadovaujamu atradimu9.
Šioje studijoje Sokrato klausinėjimo nenagrinėsiu, nes ši tema yra seniai ir gerai žinoma visiems KET
profesionalams. Tiems, kurie norėtų pasigilinti, pateikiu keletą nuorodų10.
9
Padesky, C. A., 1993 https://padesky.com/newpad/wp-content/uploads/2012/11/socquest.pdf ; Overholser, J.
Guided Discovery: a Clinical Strategy Derived from the Socratic Method, 2018
10
LKETA Sokrato klausimai ; Padesky, C. A., 2019 https://padesky.com/pdf_padesky/SocDialogue-2019-
padesky.pdf ; Kazantzis, N., et. al.Unresolved issues regarding the research and practice of cognitive behaviour
therapy: The case of guided discovery using Socratic Questioning ; Socratic Questioning in Psychology:
Examples and Techniques ; What is Socratic Questioning in Counseling? ; Waltman, S. Socratic Questioning for
Therapsts and Counselors, 2020; Overholser, J. The Socratic Method of Psychotherapy, 2018; Paul, R., Elder, L. The Art
of Socratic Questioning, 2016; Clark, G., Egan, S. J. The Socratic method in cognitive behavioural therapy, 2015
9
Technika: BLUMO KOGNITYVINĖS TAKSONOMIJOS MODELIS

Kognityvinių procesų ir tikslų klasifikavimo sistemą (taksonomiją)11. Technika taikoma kliento
kognityvinių kompetencijų ugdymui. Tikslas – kritinio mąstymo lavinimas.
Klausimų sąrašai apimažinių (mąstymo), afektų (emocijų) ir psichomotorikos (elgesio) nagrinėjimą.
Modelyje yra nurodytos šešios kategorijos, skirtos įvairiems klausimų lygmenims klasifikuoti: žinių,
supratimo, taikymo, analizės, sintezės, vertinimo. Terapinį klausinėjimą siūloma taikyti tokia tvarka:
žinojimas → supratimas → pritaikymas → analizė → sintezė → vertinimas.
Šie aspektai yra svarbūs terapijai. Pavyzdžiui, žinių ir supratimo įgijimas yra esminis ir bendras visų
terapinio proceso etapų aspektas. Naujų terapinių įžvalgų pritaikymas realaus gyvenimo situacijose
dažnai pastebimas atliekant namų darbus. Nors informacijos analizė naudojama daugelyje sričių, ji
ypač svarbi padedant klientams iš naujo įvertinti mintis. Sintezė akivaizdi konceptualizavimo ir
grįžtamojo ryšio etapuose, kai klausimai lemia, ar klientas suprato pagrindines sąvokas. Vertinimas
apima klientų prašymą apmąstyti formuluotes ar konkrečių naudojamų metodų vertę.
Kliento kognityvinių įgūdžių ugdymo tikslai.

Žinių apie save, situaciją, kitus, pasaulį lygmuo, kuris yra pasiekiamas remiantis atmintimi,
gebėjimais apibrėžti, išvardyti, pateikti.
Supratimo lygmuo, atpažinimo operacijos, turimų žinių suvokimas, gebėjimas paaiškinti ir išreikšti.
Taikymo lygmuo, gebėjimas pritaikyti žinias (faktus, mintis, prielaidas, hipotezes, taisykles) įvairiose
situacijose.
Analizės lygmuo – tai gebėjimas visumą skaidyti į dalis, elementus, išspręsti, ištirti, išnagrinėti.
Sintezės lygmuo – tai gebėjimas atskirus elementus, dalis, blokus sujungti į visumą, į sistemą, sukurti,
sudaryti, sukonstruoti.
Vertinimo lygmuo – tai gebėjimas palyginti, pasirinkti, nustatyti, pateikti išvadas.
Klausimai pagal Blumo taksonomiją

Lygis Klausimų pavyzdžiai
Žinios (faktiniai klausimai) Kas atsitiko, kai ... ?
Kur yra ... ?
Kada ... ?
Nustatyti .......................
Palyginti .......................
Apibrėžti .......................
Supratimas (rodo, kaip suprantama) Apibūdinti:
Kuris iš šių ... yra pavyzdys ... ?
Kokius teiginius patvirtina ši informacija?
Ar galite paaiškinti plačiau?
Taikymas (rodo, kaip suvokiama Ar galite pasakyti, kaip gali būti naudojamas ... ?
praktinė nauda) Kaip tai veikia jūsų atveju?
Kaip galima paaiškinti šį veiksmą?
Analizė (gebėjimas atskirti Palyginti ...............
komponentus ir parodyti jų ryšį) Kokie yra svarbūs ypatumai?
Kokie skirtumai tarp ... ir ...
Ar galėtumėte klasifikuoti?
Raskite savo klaidas. Koks požiūris būtų tinkamesnis?
Sintezė (gebėjimas logiškai susieti visas Ar galėtumėte apibendrinti?
dalis) Kaip tikrintumėte šią prielaidą, idėją, hipotezę?
Kaip sukurti / išvengti?
Kokios yra svarbiausios temos ir pavyzdžiai?
11
Bloom, B.S. Taxonomy of Educational Objectives, 1956
10
Kokios svarbiausios išvados, pagrįstos

apibendrinimais?
Vertinimas (gebėjimas daryti tinkamas Ar sutinkate, kad galima daryti tokią ... išvadą?
išvadas) Ar ... atitinka kriterijus ... ? Kodėl taip arba ne?
Ar ... yra geras pavyzdys ... ? Kodėl?
Kokie kriterijai nustatyti ... galiojimui?
Iš ko taip sprendžiate? Ar tikrai taip manote?
Dž.Overholseris nagrinėjo Blumo klasifikacijos taikymą Sokrato metodui12. Jis teigia, kad Sokrato
klausimai labiau skatina analizę, sintezę ir vertinimą. Tai rodo, kad Sokrato klausinėjimas naudoja
brandesnius mąstymo procesus ir gali turėti didesnį poveikį pokyčiams.
Technika: VERTIKALIŲ RODYKLIŲ METODAS (nukreiptų žemyn / aukštyn)

Tai klasikinis KET induktyvus metodas skirtas dirbti su mintimis. Forma: pasikartojančių klausimų
serija. Kiekvieną kliento atsakymą terapeutas nuosekliai tikslina tais pačiais arba panašiais
pasikartojančiais klausimais13.
Esminiai klausimai:
• Ką jums tai reiškia / reikštų?
• Ką tai jums sako / rodo apie mintis / situaciją / save?
Adrianas Wellsas, atsižvelgdamas į metakognityvinę perspektyvą, siūlo pridėti dar vieną klausimą
Kuo blogai / gerai taip galvoti?, kad vertikali rodyklė būtų sutelkta į tam tikrų minčių pasekmes14.
Tačiau mano praktika rodo, kad šis iš esmės logiškas papildymas sunkina technikos naudojimą. Dėl
šios priežasties pateikiu klasikinį variantą.
Rodyklė žemyn. Pirmiausia terapeutas nustato svarbiausią neigiamą automatinę mintį (atsižvelgiant į
konkrečią kliento aprašomą situaciją), kuri gali būti tiesiogiai susijusi su disfunkciniu įsitikinimu.
Tada eidamas vis gilyn, klausia dėl neigiamų minčių reikšmių ir atveria vis gilesnius neigiamus
įsitikinimus.
Šis požiūris kvestionuoja katastrofos prasmę, būdingą neigiamai automatinei kliento minčiai.
Rodyklės žemyn klausimai.

Apie situaciją:
• Sakykime, kad taip ir yra – ir kas tada? Kas dėl to jums atsitiks?
• Jei taip iš tikrųjų nutiktų, kas tada? Ką tai jums reikštų?
• Kas blogiausia galėtų įvykti? Ir kas vyktų paskui? O tada?
• Kodėl jums tai yra problema? Kas tame blogo?
• Ir kas iš to? Ką tai jums reikštų, kokios būtų išvados? Taigi ką?
Apie mintį:
• Jeigu ši neigiama mintis būtų teisinga, ką ji jums reikštų?
• Kodėl turėtumėte dėl to jaudintis?
• Ką tai sako apie tai, ko jūs tikitės iš savęs ar kitų žmonių?
• Ką tai sako apie reikalavimus, kuriuos taikote sau?
• Ką tai sako apie tai, ką privalote daryti ar koks būti, kad jums gyvenime sektųsi?
Baigiant:
12
Overholser, J. C. Elements of the Socratic method: 1. systematic questioning.
13
Mano manymu, ši technika yra puiki, specifiškai adaptuota legendinės 5 Kodėl? („Five whys“ Sakichi Toyoda, apie
1920) technikos versija.
14
Wells, A. Cognitive Therapy of Anxiety Disorders: a practice manual and conceptual guide, 1997
11
• Ką tai sako apie jus?

• Ką tai sako apie tai, koks turėtumėte būti?
Terapeutas tęsia klausinėjimą tol, kol atskleidžia vieną ar kelis svarbius įsitikinimus. Klausiant, ką
mintis reiškia klientui, išsiaiškinamas tarpinis įsitikinimas, o teiraujantis, ką mintis sako apie klientą,
atskleidžiamas kertinis įsitikinimas.
Tada neigiamas įsitikinimas yra transformuojamas į teigiamą ir, tokiu pačiu principu, taikomos
rodyklės aukštyn.
Rodyklė aukštyn. Klausia apie teigiamas mintis, aktyvuojant teigiamus ir funkcinius įsitikinimus.
Rodyklės aukštyn klausimai:
• Jei jūsų įrodymai apie jūsų pasiekimus yra teisingi, ką jums tai reiškia?
• Ką gero tai gali sakyti apie jus?
Terapeutas gali įvairiai formuluoti pagalbinius klausimus. Pavyzdžiui:

• Net jei jūsų mintis yra tikroviška, kodėl tai jus neramina?
• Kokios dar mintys ateina į galvą?
• Kas vyks / būtų toliau?
• Kodėl laikote tai problema?
• Kas galiausiai nutiks?
• Prie ko tai atves?
• Ką tai reiškia būtent jums?
• Ir ką tuomet pagalvotumėte?
• Ką manote apie jį / ją / juos / save?
Įvykis: ______________________
Mintis:______________________
Mane neramina, kad tai gali būti tiesa, nes ... Mintis: _______________
O tai reikštų, kad ... :________________________
O tai reikštų, kad ... :________________________
O tai reikštų, kad ... :________________________
O tai reikštų, kad ... :________________________
Įvykis ir mintis Reikšmė, įsitikinimas

Įvykis: Svarstau, ar eiti į vakarėlį.
Mintis: Jaudinuosi, kad reikės kalbinti Ugnę
O kas gali nutikti? Ji mane atstums
Jeigu tai nutiks, vadinasi ... Aš nevykėlis
Jei esu nevykėlis, vadinasi ... Niekada nerasiu žmogaus santykiams
Jei nerasiu tokio žmogaus, vadinasi ... Liksiu vienišas
Jei liksiu vienišas, vadinasi ... Būsiu nelaimingas
Koks kertinis įsitikinimas? Laimę man suteiks tik kitas žmogus
Plačiau apie šią techniką skaitykite čia15.
Žemyn nukreiptų rodyklių modifikacija. Technika SUŽAISKIME SCENARIJŲ IKI GALO
15
D.Burns Geros nuotaikos vadovas, Vilnius 2013; M.Fennell Įveikite menką savigarbą. Vilnius, 2014; De Oliveira, I.R.
Downward/Upward Arrow; How to Use the Downward Arrow Technique in CBT
12
Jos esmė tokia pati, tik dinamiškai klausinėjama apie blogiausią įmanomą scenarijų. Klausimais
klientas raginamas pagalvoti apie tai, kokios būtų pasekmės, jei baimė išsipildytų, tada kokios būtų
tokių pasekmių pasekmės ir t. t.16
Iš pradžių identifikuojama nerimą, įtampą kelianti situacija ir mintis apie ją. Toliau klausiama, kokis
yra įmanomas blogiausias scenarijus. Tada detaliai klausinėjama apie tai, kas nutiks, jei toks
scenarijus išsipildys. Klausimais nagrinėjama, kaip galimi blogi ir dar blogesni scenarijai paveiks
mintis, nuotaikas ir elgesį.
Kas jus neramina? → Jei taip nutiktų, prie ko ši situacija gali atvesti? → Kas gali nutikti blogiausio?
Aukštyn nukreiptų rodyklių modifikacija. Technika GERIAUSIAS SCENARIJUS

Nerimaujantis klientas dažniausiai yra susitelkęs tik į neigiamas pasekmes. Tai didina jo įtampą ir
baimes. Jas kompensuoti gali padėti klausinėjimas apie įmanomus geresnius scenarijus17.
Iš pradžių terapeutas siūlo apibūdinti blogiausią įmanomą scenarijų ir jį panagrinėti. Tada – gerą ir
patį nuostabiausią, galiausiai – labiausiai tikėtiną.
Kliento situacija, mintys → Ar įmanoma kita įvykių eiga? Kokie dar galėtų būti variantai? →
Neutralus? Blogiausias? Geriausias? Realistiškas?
Rezultato, pasekmių variantas Kas turi nutikti? Ką dėl to reikėtų padaryti

man?
Neutralus
Blogiausias
Puikiausias
Realus, labiausiai tikėtinas
Technika KAS, JEIGU?

Klausimas Kas, jeigu ...? yra galingas įrankis stiprinti arba mažinti nerimą. Nuolat ir įvairiais būdais
klausiant savęs šio klausimo, žmogus aktyviną visą klaidingų įsitikinimų ir mąstymo iškraipymų
arsenalą (labiausiai – katastrofizavimą).
Ši technika skirta identifikuoti ir užginčyti „kas būtų, jeigu ...?“. Joje yra psichoedukacijos, grėsmių
identifikavimo ir kognityvinio restruktūrizavimo elementų.
Terapeutas daro prielaidą, kad nerimastingas klausimas „kas būtų, jei…?“ yra šališka mąstymo forma
(sisteminė mąstymo klaida), kurioje klientas selektyviai žiūri į galimybes, turinčias neigiamų
pasekmių. Tai gali būti įrodyta kaip įprasta (bet netiksli) mąstymo forma. Naudodami šią techniką
klientai kviečiami priešintis savo šališkam mąstymui, stebėdami teigiamas ir neigiamas situacijos /
įvykio pasekmes.
Už kiekvieną neigiamą „kas būtų, jei ...“? klientas skatinamas sugalvoti tris teigiamas „kas būtų,
jei…?“ alternatyvas.
Neigiamas „Kas būtų, jeigu ...?“ Teigiamas „Kas būtų, jeigu ... ?“
1)
2)
3)
Technika VEIDRODIS
Esmė: klientas atkartoja terapeuto klausimą, nukreipdamas jį sau. Sesijos metu terapeutas klausia
kliento dėl terapijai svarbių dalykų.
16
Waltman, S., Murphy, E. Play the script till the end, 2016
17
Leahy, R. Cognitive therapy techniques: A practitioner’s guide, 2003
13
Iki taikant šią techniką, terapeutas paaiškina taisykles: išgirdęs klausimą, klientas turi ne tiesiogiai į
jį atsakyti terapeutui, bet iš pradžių pakartoti klausimą, adresuodamas jį sau pačiam. Tada pagalvojęs
(tiek, kiek reikia) garsiai atsako į klausimą sau pačiam. Išgirdęs atsakymą, terapeutas kelia kitą
logiškai susijusį klausimą taip tęsdamas klausinėjimą į plotį arba į gylį. Technika taikoma tol, kol bus
pasiekti jos taikymo tikslai.
Tikslas – sesijos metu formuoti klientui įgūdį kelti sau svarbius, terapinius klausimus bei mokėti į
juos atsakyti. Tokiu būdu didinamas kliento refleksijų ir sąmoningumo lygis.
T. Ar jums atrodo tai svarbu?
K. Ar man atrodo tai svarbu? Nebuvau apie tai susimastęs.
T. Ką jums reiškia ši mintis?
K. Ką man reiškia ši mintis? Ji atrodo labai svarbi.
T. Kuo svarbi? Kas joje slypi?
K. Kuo ji svarbi? Kas joje yra? Man atrodo, ji daug ką paaiškina.
Kita šios technikos versija. Kliento prašoma modifikuoti terapeuto klausimą taip, kad klientui jis
būtų aiškesnis, svarbesnis, įdomesnis arba naudingesnis. Svarbu, kad klausimai verstų klientą
susimąstyti.
Technika KLAUSIMŲ LIETUS

Dažnai būna, kad klientas jaučiasi įstrigęs savo situacijoje ar problemoje. Jį apima savotiškas
stuporas, sąstingis. Neva viskas jau daug kartų apmąstyta ir jokių naujų įžvalgų nėra. Ši technika
skirta pramušti įstrigimą ir rasti sprendimus. „Tai būdas, kuriuo jūs niekaip neribojate, kaip kiti
žmonės mato problemą ar galimybes“18.
Esmė: terapinės sesijos metu, per tam tikrą nustatytą laiką (man pasiteisina nuo 10 iki 20 min.)
klientas kartu su terapeutu duetu turi sugalvoti kuo daugiau klausimų (bet ne mažiau 30) dėl savo
problemos. Pateikiami tik klausimai, be jokių atsakymų.
Klausimo lietus turi dvi taisykles:
• nereikia aiškinti / teisintis, kodėl uždavė būtent tokį klausimą.
• nei klientas, nei terapeutas nėra įpareigoti atsakyti į šiuos klausimus.
Išsakomus klausimus užsirašo ir / arba terapeutas, ir / arba klientas.
Klausimai pateikiami be jokios cenzūros, visais įmanomais žodžiais ir prasmėmis. Jie gali būti labai
rimti, juokingi, naivūs, kvaili, retoriniai, fantastiniai, trumpi, ilgi ir pan. Svarbiausia – greitis be jokių
stabdžių.
Jeigu sugalvojus 15–20 klausimų kažkas (ar terapeutas, ar klientas) pasako: „Viskas, daugiau neturiu
klausimų, nieko nesugalvoju“ (o taip dažniausiai būna), reikia būtinai tęsti toliau nepaisant išsekimo.
Klausimų lietaus sesijai pasibaigus, terapeutas prašo kliento įsivertinti ar procesas padėjo iš naujo ką
nors suprasti, ką jis dabar jaučia, ar yra pokyčių, o tada kartu patikrina klausimus ir nusprendžia, kurie
iš jų verti didesnio dėmesio. Klausia: Kaip manote, kuris iš šių klausimų jums atrodo: a) svarbiausias;
b) įdomiausias; c) baisiausias; d) kvailiausias; e) teisingiausias? Toliau dirbama su šiais penkiais
klausimais.
Ši technika taip pat gerai tinka, jei terapeutas mato, jog terapija buksuoja ir reikia kažkokio proveržio.
Technika 12 HEROJAUS ŽINGSNIŲ19 (kognityvinė kelionė)
18
Gregersen, H. Questions Are the Answer, 2018
19
Šios technikos pagrindas – antropologo Joseph Campbell mokslinė monomito teorija. J.Campbell Herojus su
tūkstančiu veidų, Vilnius, 2015 Atsižvelgta į rekomendacijas M.Adams Change Your Questions, Change Your Life, 2009
14
Pažinimo vertinimas padeda klientui ištirti jo mintis, užduodant klausimus, susijusius su tuo, kaip
klientas suvokia save, kitus, aplinkybes, pasaulį ir ateitį.
Vertinant problemas, reikia ištirti įvykius, elgesį, mintis ar emocijas, kurios sukelia kliento sunkumus.
Ši aiškiai struktūruota technika padės įsivertinti kliento gyvenimo visumą nagrinėjant kasdienybę. Ji
pritaikyta tirti ir keisti ne tik minčių turinį, bet ir metakognityvinius mąstymo procesus bei aktyvias
schemas.
Techniką galima taikyti ne tik terapinės sesijos metu, bet ir užduoti savarankiškam darbui.
Instrukcija klientui namų darbams. Labai svarbu išsamiai užrašyti visus kiekvieno žingsnio
atsakymus. Į bloknotą įrašykite savo apmąstymus bei įžvalgas. Po kurio laiko pastebėsite, kad jūsų
rašomi tekstai daro įtaką jūsų realiam gyvenimui ir tai yra normalu, taip turėtų būti. Juk viskas
sukuriama du kartus – iš pradžių mintyse, vaizduotėje, o paskui realybėje. Jūsų protinis darbas
užsirašant pastabas suformuos vaizdus jūsų sąmonėje, kurie anksčiau ar vėliau bus įkūnyti gyvenime.
Pokyčiai neišvengiami, jie vyksta net tada, kai mums atrodo, kad niekas nesikeičia.
Herojaus kelias yra procesas, srautas, vystymasis. Rezultatas yra svarbus, bet nemažiau svarbus yra
ir kelias į jį. Geriausias rezultatas yra tas, kuris susiformuoja savaime kaip proceso pasekmė.
Herojus yra savo gyvenimo autorius, žmogus, kuris gyvena sąmoningai. Jis supranta, kad jis pats yra
visko, kas nutinka jo gyvenime, priežastis ir turi drąsos prisiimti visą atsakomybę už tai.
1 žingsnis: jūsų kasdienis pasaulis (refleksijos).

Apsidairykite ir apibūdinkite pasaulį, kuriame gyvenate. Jūsų kasdienis pasaulis atspindi jūsų esmę.
Todėl atsakyti reikia rimtai. Mąstymas apie pirmojo žingsnio klausimus dažnai padeda pastebėti
detales, kurių anksčiau nepastebėjote, bet jos yra labai svarbios tolesniam judėjimui. Atsakykite į
šiuos klausimus:
• Kokiomis sąlygomis gyveni?
• Kokie dalykai tave supa? Kokie žmonės tave supa?
• Kokie yra svarbiausi kasdieniai rūpesčiai?
• Kaip trumpai apibūdinsi savo įprastą dieną?
• Ką veiki dieną? Kaip atrodai, kaip rengiesi? Kaip judi?
• Apie ką dažniausiai galvoji?
2 žingsnis: jūsų vidinis kvietimas keistis (konceptualizavimas).
• Ar jauti norą keistis?
• Kokį vidinį nepasitenkinimą jauti?
• Kas tau netinka dabartiniame gyvenime, kuo esi nepatenkintas?
• Į ką norėtum tai pakeisti?
Pageidaujami pokyčiai gali būti susiję tiek su jūsų charakteriu, tiek su išorinėmis aplinkybėmis. Galite
suskirstyti savo norus pagal svarbą, tai yra geras būdas giliai apie juos pagalvoti.
3 žingsnis: atmesti kvietimą keistis (iššūkis).
Pagalvojęs apie pokyčius, mūsų vidinis Aš siekia homeostazės. Atsiranda minčių: Taip, žinoma, būtų
šaunu šį bei tą pakeisti, bet apskritai gyvenu pakenčiamai. Ką nors keisti – daug vargo. Gal vėliau.
Tokios mintys yra normalios, nebarkite savęs dėl jų. Leiskite sau atsisakyti teigiamų pokyčių – juk
niekas neverčia jų imtis nedelsiant.
Tačiau šis žingsnis yra labai svarbus. Jis yra jūsų vidinio tyrinėjimo rezultatas ir formuoja jūsų
geranoriškumą pakeisti esamą situaciją. Šiame etape jūs atsisakote šių minčių, tačiau tai nėra jūsų
istorijos pabaiga. Vis dar laukia daug įdomių atradimų, kurie galiausiai paskatins jus sąmoningai
apsispręsti.
Dabar reikia pagalvoti ir atsakyti į klausimus:
• Dėl ko turi būti tikras prieš išvykdamas pokyčių, herojaus keliu? Kas suteiks tau užtikrintumą?
• Kokio stabilumo tau reikia, kad galėtum ramiai pradėti eksperimentą?
Turėdami omenyje šią mintį, jūs sklandžiai pereinate prie kito žingsnio.
4 žingsnis: kasdieniai stebuklai (dėmesingumas, interakcijos).
15
Tai galima pavadinti „susitikti su sutapimais“ arba „susitikti su sėkme“. Nes aplink jus ima klostytis
atsitiktinumai, kurie visai nėra atsitiktiniai.
Per pirmuosius žingsnius jau gerai padirbėjote su savo sąmoningumu, o dabar pradėsite matyti ir
suvokti tai, kas anksčiau buvo paslėpta. Aplinka užsipildys ženklais ir atsitiktinumais. Kiekvienas iš
jų jums ką nors pasakys: atidžiau pažvelkite ir įsiklausykite į juos, atspėkite jų prasmę, nes jie parodys
jums tolesnį kelią. Tereikia dėmesingai stebėti ir atsakyti į šiuos klausimus:
• Taigi, ką tau šnabžda išorinis pasaulis? Ką jis tau nori pasakyti?
• Ar tu matai, girdi, užuodi, jauti? Kas tai?
Atkreipkite dėmesį į smulkmenas – išgirsta daina gali staiga sutapti su jūsų nuotaika; vanduo
neįprastai malonaus skonio; debesys gali būti panašūs į jūsų mintis ir pan.
Kiekviena tokia situacija gali būti atsakymas į vieną iš jūsų klausimų. Nepraleiskite šių atsakymų ir
netrukdykite sau susitikti su savimi. Su dėkingumu priimkite ženklus ir ženkite kitą žingsnį.
5 žingsnis: peržengti kasdienybės ribas (sąmoningumas).
Kai priimate svarbų sprendimą (pvz., tuoktis, studijuoti, keisti darbą), peržengiate pažįstamo
kasdienio pasaulio slenkstį ir įeinate į naują pasaulį. Tokį žingsnį visada lydi stresas. Tačiau nereikia
bijoti streso: jis sutelkia paslėptas jėgas ir padeda įveikti kliūtį. Tokius stresus vadinsime ugdančiais,
nes jie padeda jūsų vidiniam vystymuisi. Prisimink:
• Kokias sunkias situacijas teko išgyventi, ir tuo pačiu kokias baimes teko įveikti?
• Kas anksčiau trukdė peržengti slenkstį? Kaip susidorojai su baimėmis ir kliūtimis?
• Kokias pastangas teko tam įdėti?
• Kas padėjo įveikti sunkumus?
• Ko tave išmokė kiekviena iš ankstesnių situacijų? Kokių buvo teigiamų emocijų ir minčių,
kai peržengei slenkstį?
Šiame etape jūs jau suprantate, kiek esate pasiruošęs tolesniems žingsniams, kokių jėgų, išteklių ir
patirties turite. Štai čia ir prasideda herojaus kelias – nuo slenksčio peržengimo.
6 žingsnis: tyrinėkite sąjungininkus ir priešininkus (tyrinėjimas).
Visas savo mintis, nuostatas, emocijas, veiksmus, supančius žmones galite suskirstyti į dvi
kategorijas: tie, kurie naudingi ir gali padėti, palaikyti, įkvėpti jūsų kelyje, ir tie, kurie jums trukdo,
traukia žemys, sukuria kliūtis.
Tačiau vadovaukitės taisykle: „Niekas nėra mano draugas ir niekas nėra mano priešas, bet
kiekvienas yra mano mokytojas“. Jūs, pradėję herojaus kelią, turėtumėte suprasti, kad tiek
sąjungininkai, tiek oponentai yra jums naudingi. Iš visko, kas vyksta su jumis ir aplink jus, galite
pasimokyti ir bet kokią patirtį paversti savo naudai. Jūsų stiprybė slypi tame, kad išmokstate bet kokią
energiją paversti teigiama ir panaudoti ją savo pokyčiams, judėjimui į priekį.
• Kokios mintys, interpretacijos (vertinimai), nuostatos, lūkesčiai, emocijos, veiksmai tau
trukdo gyventi? Ar taip yra iš tikrųjų? Nuo ko tai priklauso?
• Kokios mintys, interpretacijos, nuostatos, emocijos, lūkesčiai, veiksmai tau padeda gyventi?
Ar taip yra iš tikrųjų? Nuo ko tai priklauso?
Šis žingsnis reikalauja dėmesio, nešališkumo ir analizės. Tik tokiu atveju galėsite sukurti sau galingą
atraminę ašį, kurios jums reikės kitame žingsnyje.
7 žingsnis: artėjimas prie esmės (įsitikinimai).
Vidinė pertvarka yra daug svarbesnė už išorinę. Pažvelgsime į savo sąmonės gelmes – į įsitikinimus.
Jie yra daug stipresni už norus, ir juos pakeisti nėra lengva.
Apie kokius pokyčius mes kalbame? Jei anksčiau buvote įsitikinęs, jog viskas yra blogai, tai dabar
žinote, kad viskas priklauso nuo tavęs. Jūsų pažintinė veikla klostysis sklandžiai, tik turėsite įveikti
savo senų mąstymo įpročių pasipriešinimą naujiems įsitikinimams. Panagrinėkite šiuos klausimus:
• Kaip įveiksite šį pasipriešinimą?
• Kaip vyks ši vidinė metamorfozė?
• Į ką savyje galite atsiremti? (protas, vertybės, ramybė ir pan.)
• Ko reikia, kad įtvirtintumėte savo įsitikinimus?
• Kaip jūsų baimės ir apribojimai gali virsti stiprybe ir pasitikėjimu?
16
8 žingsnis: didžiausias išbandymas.

Pagrindinis uždavinys yra sukurti savo pergalių strategiją. Ankstesnis etapas buvo pasiruošimas tam,
jūs nugalėjote baimes ir pakeitėte įsitikinimus. Dabar galite atsigręžti atgal, ramiai išanalizuoti, kaip
susidorojote su šiuo iššūkiu, įsisąmoninti savo veiksmus ir mąstymo procesus.
Jūs nugalėjote save. Galvokite apie tai su džiaugsmu ir dėkingumu. Jūs leidote sau tapti tuo, kuris
sugeba nugalėti bet ką.
• Ar suprantate ir vertinate savo pergalę?
• Kas jums padėjo palaužti savo įsisenėjusius įsitikinimus, šablonus, lūkesčius?
• Kaip įveikėte savo vidines kliūtis?
• Kokias išvadas galite padaryti?
• Kaip dabar atrodytų jūsų sunkumų įveikos strategija, kurią galėsite taikyti ateityje?
9 žingsnis: apdovanojimas.
Herojaus apdovanojimas yra jo veiksmuose ir rezultatuose. Apmąstykite klausimus:
• Ką naudingo gavau atliktų žingsnių metu?
• Ar gavau tai, ko tikėjausi?
• Kas dar tau atėjo, ko nesitikėjai?
• Kaip pasikeitė nugalėjus įsitikinimus?
• Koks tu dabar?
Su dėkingumu priimkite viską, ką įgijote. Šis pelnytas atlygis visada bus su jumis.
10 žingsnis: planavimas.
Eidamas herojaus keliu tapote kitoks, ir aplinkinis pasaulis – kitoks. Kelionė namo reiškia judėjimą
kito, aukštesnio lygio ciklo link. Pagrindiniai šio etapo klausimai:
• Kas toliau?
• Kaip susitvarkysiu savo būsimą gyvenimą?
• Ką planuoju veikti pasibaigus šiam ciklui?
• Kokie bus kiti tavo tikslai?
Planavimo horizonto instruktavimas yra itin svarbi šios technikos dalis.
11 žingsnis: prisikėlimas.
Kai jau žinote, ką daryti toliau – atgimstate naujam gyvenimo lygiui. Pagalvokite:
• Kuo tapai?
• Kaip pasikeitei, palyginus su pirmuoju žingsniu?
• Ko išmokė įveiktas kelias?
• Kokie susiformavo nauji įpročiai, įgūdžiai?
• Ko kiti žmonės iš tavęs dabar gali pasimokyti?
• Kaip gali prisidėti prie aplinkinių žmonių evoliucijos?
Pirmą kartą nuėję herojaus keliu, jūs daug sužinojote, o jūsų naujos žinios ir naujas gyvenimo
supratimas gali padėti tiems, kam to reikia.
12 žingsnis: ateities pasaulis.
Ši herojaus kelionė baigta. Jis padarė daug pokyčių.
• Kaip pasikeitė pasaulis per šį laiką?
• Kokią įtaką tu padarei tave supančio pasaulio pokyčiams?
• Kokią naudą, vertę sukūrei?
• Kaip užėmei savo vietą šiame naujame pasaulyje?
• Kokia bus tolesnė sąveika su pasauliu?
Paskutiniais dviem žingsniais laviname ilgalaikę viziją. Šiandienos gyvenimo faktus daugiausia lemia
ateities vizija.
Naujas, pasikeitęs pasaulis jums tapo kasdienybe. Reikia tai dar kartą aprašyti ir judėti į priekį.
Judėjimo modelis bus tas pats, tačiau turinys pasikeitė. Dabar jūsų laukia kiti norai, kitos baimės ir
abejonės, kiti draugai ir priešai, kiti iššūkiai ir apdovanojimai.
17
Technika KONTRKLAUSIMAS
Tai klasikinio atsakymo klausimu į klausimą terapinė versija20. Buitiniame bendravime dažniausiai
taikomi supaprastinti variantai:
– Kaip laikotės? Ką manai?
– Puikiai. O jūs? Aš nežinau. O tu?
Psichoterapinės technikos formate yra savo specifika. Svarbiausias technikos naudojimo principas
yra tas, kad prieš atsakomąjį terapeuto klausimą turi būti pateiktas trumpas, puoselėjantis teiginys –
intarpas. Be rūpestingumo kontrklausimas nieko neduos, o rūpinimasis kartu su tiksliu klausimu bus
labai veiksmingas.
Milda: Andriau, ką man tai duos?
Andrius: Puikus klausimas, Milda, bet iš pradžių, pasakykite man, kokia yra svarbiausia jūsų abejonės
priežastis?
Karolis: Kodėl ji mane nuolat atstumia?
Andrius: Ooo, klausimas į dešimtuką, bet pradėkime iš tolo. Kokia, jūsų manymu, yra pagrindinė
problema, su kuria susiduriate priėmimo – atstūmimo srityje?
Kiti galimi rūpestingi terapeuto intarpai ir kontrklausimai:

• Žinoma, tai gerai apgalvota. Beje, kas jums padėjo ateiti prie šios išvados, minties?
• Mes tikrai turime apie tai pasikalbėti, bet pirmiausia leiskite man paklausti ...
• Įdomu. Labai įdomu. O kokie būtų galimi kiti scenarijai?
• Aš apie tai nepagalvojau. O kokia jums iš to nauda?
• Hmm, labai gerai, bet ar aš nebūsiu ko nors praleidęs? Man kažko trūksta. Ką dar galite man
apie tai pasakyti?
Tinkamus žodžius kiekvienas terapeutas gali atrasti pats, svarbiausia yra suprasti pagrindinį šios
technikos principą ir laikytis jo.
Kiti galimi technikos taikymai (pateikiu be rūpestingumo intarpų).

Jei klientas pernelyg domisi terapeuto asmeniniu gyvenimu:
K: Ar jūs vedęs, turite vaikų, išgyvenote ką nors panašaus?
T: Jūs klausiate todėl, kad norite žinoti, ar aš jus suprasiu?
Klientui rodant pasipriešinimą:
K: Kodėl turėčiau tai daryti, jumis tikėti? Kuo tai man padės?
T: Kodėl gi ne? O ko jūs tikitės?
Klientui siekiant pritarimo:
K: Ar nemanote, kad būtent šis mano sprendimas yra geresnis, kad aš esu teisi?
T: Kuo jis jums atrodo geresnis? Kokiais atvejais jums svarbu jaustis teisiai?
Kai reikia patikslinimų:
K: Kaip galiu susitvarkyti, pagerinti?
T: O ką vadinate susitvarkymu, pagerinimu?
Tiesioginis peradresavimas:
K: Kodėl jis mane žemina?
T: O kaip jums pačiai atrodo?
Kiti galimi kontrklausimai: Ką pats apie tai manai? Kaip reikėtų ... ? O kaip norėtumėte? O kokie
yra variantai? Iš kur toks užtikrintumas? Ar būtent dabar jums tai rūpi, yra svarbu?
Ši technika puikiai tinka reaguoti į kliento retorinius arba transformuoti pseudokonstruktyvius

klausimus (žr. aukščiau). Tai menas elegantiškai grąžinti klientui jo klausimą, jį transformavus ir
pritaikius terapijos tikslams.
20
Yra manoma, kad tai nemandagu, bet psichoterapija nėra etiketo kursai.
18
Technika NAUDINGŲ KLAUSIMŲ ATRADIMAS

Užduoti naudingus klausimus yra būdas organizuoti pokalbį, kiek įmanoma aktyviau įtraukiant
klientą į terapijos procesą. Vienas pagrindinių tikslų – sustabdyti ir keisti kliento diskurso, mąstymo,
naratyvų automatizmus. Yra keli šios technikos įrankiai, juos reikėtų taikyti kombinuotai.
Mąstymo aktyvinimo klausimas (MAK) yra tas, kuriuo galima pradėti pokalbį. Dialogo pradžios
klausimo variantas gali atrodyti taip:
Žinote, svarbi mano darbo dalis yra kelti klausimus, kurie turi būti maksimaliai naudingi, šiuo atveju
jums ... (dažniausiai klientai su tuo sutinka žodžiu ir / arba gestu) ... Kokį, jūsų manymu,
naudingiausią jums klausimą dabar norėtumėte išgirsti iš manęs?
Atliepdamas klientas formuluoja sau naudingą, įdomų, svarbų klausimą (terapeutas gali jam padėti),
ir pasako jį terapeutui, kuris tą klausimą patvirtina ir ragina klientą patį bandyti atsakyti.
Paskutinis klausimas sesijos pabaigoje gali skambėti taip: Prašau, pagalvokite, koks klausimas jums
bus naudingiausias kitos sesijos metu.
MAK suteikia klientams galimybę sugalvoti bet kokį klausimą, kurio jie nori. Tai panašu į laisvąsias
asociacijas, taikomas analitinėje terapijoje. Siūlydamas klientams pagalvoti apie naudingiausią
klausimą, kurį jie gali pateikti, terapeutas nubrėžia jiems griežtos sistemos ribas. Kad galėtų atlikti
šią užduotį savo pačio labui, klientui yra būtina pasinaudoti savo mąstymo kūrybiškumu.
Laiko krypties klausimai. Kitas būdas plėsti kliento galimybes sesijos metu ir pasirinkti dialogo
kryptį yra klausimas Ką, jūsų manymu, jums bus naudingiausia aptarti dabar / šiandien: jūsų praeitį,
ateitį ar tai, kas vyksta dabar? Arba Ar norėtumėte, kad paklausčiau apie jūsų ateitį, apie praeitį ar
apie dabartį?
Toliau, jei klientas pasirenka praeitį, terapeutas gali patikslinti Apie ką iš jūsų praeities būtų
naudingiausia pakalbėti dabar? Arba Kokios praeities patirtys jums labiausiai rūpi? Ką tada
galvojote? Kaip jautėtės?
Jei klientas pasirinko ateitį, tinkamas klausimas bus Koks būtų naudingiausias klausimas apie jūsų
ateitį? Arba užduoti klausimus apie geriausius lūkesčius ir tikslus.
O kai klientas pasirenka dabartį: Ką naudingiausio galiu jūsų paklausti apie jūsų esamą situaciją?
Taip pat čia terapeutas gali naudoti skalės klausimus, klausimus apie aktyvias nuostatas, automatines
mintis iš tradicinio KET rinkinio.
Klausimas apie kelis pasirinkimus yra būdas pateikti klientams paruoštus klausimus, tuo pačiu
užtikrinant jų aktyvų dalyvavimą pokalbyje.
Žinote, kol jūsų klausiausi, man kilo keletas klausimų, bet nesu tikras, kuris iš jų jums tinka geriausiai.
Tada terapeutas išsako klientui kelis savo klausimus (dažniausiai du ar tris) ir ragina išsirinkti jam
tinkamiausią bei į jį atsakyti, bet perspėja: Jei nė vienas iš šių klausimų jums šiuo metu neatrodo
naudingas, prašau, tiesiog pasakykite man apie tai. Jei taip atsitiks, klientui pateikiamas kitas
klausimų rinkinys, kol jis nuspręs, į kokį klausimą norėtų atsakyti.
Klausimas su atidėtu atsakymu. Kai klientas suformuluoja (arba pasirenka) akivaizdžiai jam
naudingą klausimą (pvz., Kuo aš galiu pasikliauti, pasitikėti? Kokios mano tikrosios stiprybės? Kaip
turėčiau vertinti, mąstyti, elgtis?), bet negali, nemoka, nėra pasirengęs iš karto į jį atsakyti, terapeutas
gali atidėti atsakymą: Kadangi tai ypač naudingas ir svarbus klausimas, negalime jo palikti, kol
neturėsime atsakymo. Prašau pagalvokite apie tai, ir mes grįšime prie jo, kai rasite naudingą
(nebūtinai geriausią) atsakymą.
Šios technikos įrankių naudojimas keičia įprastų terapinių pokalbių struktūrą. Tradicinės sąveikos T
(terapeutas) – K (klientas) (arba gydytojas-pacientas) struktūra yra tokia: T užduoda klausimą – K į
jį atsako – T užduoda kitą klausimą (nors iš dalies remdamasis atsakymu į K) – K pateikia kitą
atsakymą – ... T daro išvadas, apibendrinimus ir pateikia juos K.
Naudingų klausimų technikos įrankiai leidžia klientui pačiam nurodyti klausinėjimo kryptį, o tai
keičia pokalbio struktūrą:
T pradeda pirmąjį etapą MAK – K užduoda klausimą – T patvirtina klausimą – K atsako – T patvirtina
atsakymą – K klausia kitą klausimą ... – K daro išvadą – T patvirtina išvadą. Aktyvūs elementai yra
K klausimai ir K atsakymai, kuriuos patvirtino T.
19
Šios transformacijos keičia terapinio dialogo struktūrą ir tvarką.

Dažniausios klientų reakcijos į tokias intervencijas: iš pradžių painiava, sujaukta būsena, vėliau –
juokas ar šypsena, tada – susimąstymas ir atsakymų, geriausiai atitinkančių klientų poreikius, paieška.
Toks procesas išryškina beveik viską, ko teikia efektyviam terapeuto darbui.
Naudingų klausimų kėlimas nagrinėjamas Georgo H. Meado vidinio dialogo koncepcijoje. Jis teigė,
kad klausimų atradimo praktika padeda atskleisti žmogaus įgūdžius ir galimybes ne tik terapijoje, bet
ir per kasdienius vidinius pokalbius.
Plačiąja prasme ši technika atitinka refleksinės praktikos metodo (Donald Shon) prielaidas bei
modernaus konstruktyvizmo koncepciją (E. von Glasersfeld, P. Watzlawick ir kt.).
Technika PROBLEMOS ATSIRADIMAS

Tikslai:
• parodyti, kaip situacija virsta problema;
• pasikartojančių probleminių kognityvinių algoritmų atradimas ir tolesnis transformavimas.
Klientui siūloma kuo detaliau apibūdinti kiekvieną, kad ir nereikšmingą, tikros situacijos niuansą ir
susieti tai su savo tuo metu vykstančiais vidiniais procesais.
Iš pradžių labai atidžiai, iki smulkiausių vingių, preciziškai nagrinėjamos išorinės aplinkybės: įvykiai,
veiksmai, kontekstai, situacijos, dalyviai. Įkyriai, vėl ir vėl klausinėjama kas, ką, kaip pasakė /
nepasakė, padarė / nepadarė ir pan. Pvz.: Kokia buvo aplinka, laikas, apranga, išvaizda? Ką jis jums
sakė, padarė? Ką jūs pasakėte, padarėte? Kiek tai truko?21
Vėliau taip pat smulkiai tiriami vidiniai procesai: kas, ką, kada, kaip, prie kokių aplinkybių pagalvojo,
suprato, pajautė, pamatė, kokių asociacijų kilo ir pan.? Pvz.: Ką išgirdote? Kaip reagavote? Ką
pagalvojote? O ką, jūsų manymu, galvojo jis? Kas buvo vėliau? Ką jums tai priminė?
Kartas nuo karto įterpiant tikslinamuosius klausimus
• Ar teisingai supratau, kad ... ?
• Aš teisingai galvoju, ar ką nors praleidau, neįvertinau?
Išorės įvykiai (situacija) Vidiniai įvykiai (problema)

Kas, ką, kada, kur, kaip, kodėl, kam? Kas, ką, kada, kur, kaip, kodėl, kam?
Atlikus klausinėjimą, siekiama parodyti, kad problema kyla daugiausia dėl vidinių kliento įvykių:
klaidingų ar impulsyvių interpretacijų, vertinimų, reakcijų, išvadų, asociacijų, frustracijų. Tokiu būdu
aiškėja bendras situacijos vaizdas ir galima įžvelgti pasikartojančias schemas.
*Nerekomenduoju taikyti šios technikos nagrinėjant ypatingai traumuojančias situacijas (prievarta,
kėsinimas nužudyti, bandymas nusižudyti, buvimas įkaitu, kankinimai, netektis)
Technika STEBUKLINGAS KLAUSIMAS (SK)22

Į teigiamos ateities konstravimą nukreipta technika. Ji yra bene pagrindinė į sprendimą orientuotos
terapijos priemonė23. Ši įdomi metodika nesunkiai pritaikoma KET ar kitos paradigmos
psichoterapijos tikslams. SK esmė – labai konkrečiai apibūdinti ateities paveikslą.
SK technika leidžia įveikti vidines kliūtis, kurias formuoja ankstesnės patirtys, schemos, baimės,
abejonės, neigiamos emocijos ir kognityviniai iškraipymai. Pašalinus šias kliūtis, klientui atsiveria
didžiulė kūrybinio savo tikrovės dizaino galimybių erdvė.
21
Čia galima būtų naudoti klausinėjimo techniką 5Ws1(2)H (What, Why, When, Where, Who, How (How much), bet
tokia struktūruota apklausa man nepasiteisina
22
Kitas pavadinimas: Tobulos ateities vizija. M.McKergow, P.Z. Jackson Susitelkimas į sprendimus, Kaunas, 2010
23
de Shazer, S. Clues: investigating solutions in brief therapy, 1988; Shilts, L., Gordon, A. Simplifying responses to the
miracle question, 1993; de Shazer, S., Dolan, Y. More Than Miracles: The State of the Art of Solution-Focused Brief
Therapy, 2007
20
SK turi kelias funkcijas: 1) jis identifikuoja kliento tikslus terapijoje; 2) leidžia gauti specifinę
emocinę (nors ir įsivaizduojamą) ir kognityvinę patirtį; 3) padeda identifikuoti „laisvas nuo
problemos“ zonas (išimtis), kurios greičiausiai jau egzistuoja kliento gyvenime; 4) sukuria naują
teigiamą kliento gyvenimo istoriją be problemos.
Klasikinis klausimo variantas

Dabar norėčiau užduoti jums neįprastą (keistą) klausimą (pauzė, reikėtų sulaukti kliento atsakymo
ar reakcijos). Įsivaizduokite, kad šiandien grįžtate namo, atliekate įprastus veiksmus ir vakare
užmiegate. Naktį, kol giliai miegosite, įvyksta stebuklas (pauzė, laukiant kliento reakcijos):
problema ir sunkumai, kurie neramino, išnyksta. Nesvarbu, tikite stebuklais ar ne, bet tas magiškas
įvykis visiškai išsprendė problemą ir labai pagerino kitas jūsų gyvenimo sritis. Bet jūs miegate,
todėl nežinote, kad stebuklas įvyko. Tiesiog ryte kažkas pasikeis. Taigi, ką pirmiausia pastebėsite
pabudę ryte? Iš kokių dalykų suprasite, kad stebuklas įvyko? Kas kitaip? Ką matote? Girdite?
Galvojate, kokios mintys? Iš ko dar suprasite, jog kažkas pasikeitė? Kas, be jūsų, galės pastebėti,
kad įvyko stebuklas? Iš ko aplinkiniai tai supras?
SK modifikacija be stebuklo.
Įsivaizduokite, kad mūsų susitikimai bus itin naudingi sprendžiant jūsų problemą. Ateisite į kitą
konsultaciją po mėnesio ir jūsų problema bus išspręsta, jos nebeliks. Papasakokite man apie tai,
kaip padėjo terapija. Koks jums būtų pirmasis ženklas, jog terapija padėjo? Iš kokių dalykų
suprasite, kad terapija tikrai teigiamai pakeitė jūsų gyvenimą? Kas bus gerai kitaip? Kas, be jūsų,
galės pastebėti, kad problemos nėra? Iš ko aplinkiniai tai supras?
Kai kurie praktikai teigia, kad ši technika yra efektyvesnė, kai pirmiausia taikoma trumpa
atsipalaidavimo technika. Kiti teigia, kad naudoja papildomus ateities vizijos sutvirtinimo klausimus
„po nubudimo“: Ką kužda jūsų jausmai? Kaip jaučiatės? Ką veikiate įvairiuose savo gyvenimo
srityse? Kokie žmonės jus supa? Kur ir su kuo gyvenate, bendraujate? Kiek jums gera? Kokios
pajamos? Ką kasdienybėje darote kitaip?
Mano praktikoje šie papildymai pasitvirtina. Be to, aš dažnai SK kombinuoju su daosų praktika
Tobula diena, bet čia apie tai nesiplėsiu24.
SK modifikacija SIAUBINGAS KLAUSIMAS

Šiame variante klausimas yra priešingas: problema, kuri neramina klientą, yra kiek įmanoma
sutirštinama.
Gerai tinka dirbant su priklausomybėmis. Vis dėlto ją naudoti reikėtų labai atsargiai, įvertinus kliento
jautrumo lygį ir tik tada, jei jokios kitos taikytos technikos nepasiteisino.
Įsivaizduokite, kad šiandien grįžtate namo ir atliekate įprastus veiksmus (pauzė). Vakare
užmiegate. Naktį susapnuojate košmarą (pauzė). Šiame košmare jūsų problema taip pablogėjo, kiek
tik apskritai yra įmanoma (pauzė). Bet pabudę jūs staiga suprantate, kad košmaras yra tikrovė. Ką
pirmiausia pastebėsite rytoj ryte, iš ko suprasite, kad gyvenate košmare?
SK galia slypi emociniame ryšyje, kurį sukuriame išsamiu vaizdu, koks galėtų būti mūsų gyvenimas.
Esame kupini lūkesčių ir galime gauti daug įkvėpimo iš ateities galimybių.
Jūsų stebuklo darbalapis

Atsakę į stebuklingą klausimą, šiame lape galite nupiešti arba trumpai parašyti, kaip iš esmės
atrodo jūsų stebuklas.
Kas jus palaiko?
24
Tobulos dienos aprašymą žr., pavyzdžiui: Anatole, A. The Truth of Tao, Massachusetts, 2005
21
Mintys Emocijos Veiksmai
Piešdami ar rašydami detalizuokite savo stebuklą ir pažymėkite, kaip konkrečiai jūs prie jo galite
prisidėti.
Būna, kad klientas, atsakydamas į SK, ima fantazuoti, įsivaizduoti, kad jis laimėjo daug pinigų, staiga
atsikratė blogų įpročių, įgijo kokių nors talentų ir pan. Nebijokite to. Atidesnis dėmesys tokio
fantastinio vaizdo detalėms leis tiksliai suprasti, kokie tikrieji norai slypi po kliento fantazijomis.
Technika PILTUVĖLIS (Funnelling)

Tai yra įvairių klausimų rūšių kombinavimas tam tikra, aiškiai apibrėžta seka. Vykdoma pagal
dedukcinio samprotavimo logiką, kai iš bendrųjų dalykų ar sąvokų išvedami logiškai pagrįsti vis
labiau siauresni, konkretesni teiginiai. Klausimai kiekviename žingsnyje tampa vis labiau ribojantys.
Tikslai:
• išgauti kuo daugiau informacijos ir per tai ateiti (bei atvesti klientą) prie aiškesnių suvokimų.
• išsiaiškinti situaciją, problemą, procesą, mintį, emociją, kurią klientas dėsto itin atsargiai,
lakoniškai, chaotiškai, abstrakčiai;
• didinti motyvacijos, jausmų, minčių aiškumą.
Klausinėjimas prasideda bendrais, atvirais klausimais, į kuriuos galima atsakyti labai plačiai. Kaip?
Kas? Kada? Kam? Kur? Ir pan. Vėliau kiekviename žingsnyje klausimai tampa vis labiau sutelkti,
atsakymai tampa trumpesni, o pabaigoje lieka tik uždari klausimai. Paprastai tai reiškia, kad
kiekviename lygyje prašoma vis daugiau detalių, į kurias reikia susitelkti.
Psichoterapeutui šie nukreipimo būdai gali būti labai naudinga taktika, siekiant išsiaiškinti kuo
daugiau informacijos ją vis siaurinant ir gilinant.
Klausimų rūšių taikymo schema Eigos schema

Atviri → Zondavimo (Pasirinkimo) Įvykis, situacija, problema, mintis arba jos kontekstas →
→ Tikslinamieji → Uždari Konkretesnės detalės → Dar tikslesnis išgryninimas →
Apibendriname
Kas (tada) atsitiko?
Ką iš tos situacijos įsiminėte T.: Ką jūs tuo metu pagalvojote?
labiausiai? Kas padarė didžiausią K.: Kažką blogo.
įspūdį? T.: Blogo ar galbūt pikto, ar baimingo, o gal nuviliančio?
Ar tai buvo tik jūsų įžvalgos, ar ir K.: Taip, nusivyliau.
kiti tai pastebėjo? T.: Kuo labiau – savimi ar juo?
Kaip tada pasijautėte? K.: Labiau savimi.
Ką pagalvojote? T.: O ką tiksliai pagalvojote?
K.: Kažką panašaus į „o Dieve, kaip viskas neteisinga“.
22
T.: Ką vadinate neteisinga?

Ir t. t.
Atvirkštinė versija
Techniką galima taikyti ir atvirkščiai. Tuomet ji vykdoma pagal indukcinio samprotavimo logiką, kai
iš konkrečių, specifinių dalykų ar sąvokų išvedami logiškai pagrįsti, vis labiau platėjantys teiginiai ir
prieinama apibendrinančio pobūdžio išvados. Klausimai kiekviename žingsnyje tampa vis mažiau
ribojantys. Šiuo atveju reiktų pradėti užduodant uždarus klausimus, laipsniškai pereinant prie
platesnių ir baigiant plačiais, atvirais klausimais.
Tokia modifikacija dažniausiai taikoma nagrinėjant kažką naujo, neįprasto arba klientui itin
skausmingo.
Terapeutas klientui:
Tau skaudėjo?
Koks buvo tas skausmas?
Kiek ilgai jis truko?
Tau skaudėjo ir / ar norėjosi verkti?
O galbūt norėjosi kaukti ar bėgti, ar pasislėpti?
Kaip pavyko atsipalaiduoti?
Kada tu galėjau jau lengviau kvėpuoti?
Ką darei vėliau?
Taikant atvirkštinį „Piltuvėlį“ kliento įtampa laipsniškai silpnės, kol visai atsipalaiduos ir galės laisvai
kalbėti.
Tokios yra klausinėjimo technikos, kurias taikau savo darbe.
Kitos naudingos, bet čia neaprašytos klausinėjimo technikos: „5W“ (5 Kodėl?); „5Ws“; „5Ws1H“;
„Metaklausinėjimas“; „Darbas su teigiama perspektyva“; „Išvados kopėčios“ (The Ladder of
Inference); „SPIN metodas“ (Neil Rekham); „Cirkuliarinis interviu“ (Circular Interviewing);
„Skylėtas veidrodis“; „Išfokusavimas“ (Defocusing); „Klausimas už klausimo“ (QBQ, The Question
Behind the Question. John G. Miller); „Klausimų formulavimo technika“ (QFT, Question
Formulation Technique).
Žinoma, klausinėjimo technikų yra daugiau, bet jos labiau specifinės ir yra pritaikytos kitoms sritims:
pardavimams, deryboms, ugdymui, politiniams debatams, žurnalistikai, tardymui, įtaigai.
Neatmetu galimybės, kad kažkokių įdomių ir efektyvių technikų aš nežinau ir jų nepaminėjau, todėl
būtų labai šaunu, jei specialistai pateiktų savo naudojamas technikas ir papildytų šią apžvalgą.
Nagrinėdamas ir taikydamas klausinėjimą psichoterapijoje vadovaujuosi principu „būk ne griežtas

teisėjas, o smalsus mokinys“. Savo darbe atskiriu „mokinio, naujoko klausimus“ ir „vertinančius
klausimus“. Mokinys klausia smalsiai, jo klausimai yra atviri ir kūrybingi. Jie padeda geriau suprasti
problemą ir jos sprendimą. „Mokinio“ klausimai plečia galimybių erdvę ir padeda judėti į priekį, o
vertinimo klausimai, priešingai, riboja perspektyvą.
Vertinimo klausimas turi savyje daug apribojimų ir kritikos. Jo tikslas yra problema, o ne sprendimas,
todėl jis dažnai skatina kliento gynybą, negatyvumą ir pasyvumą.
Natūralu, kad žmonės, klientai dažniau užduoda vertinamuosius klausimus, tačiau be „mokinio
klausimų“ neįmanoma pasiekti gerų terapijos rezultatų.
KLAUSINĖJIMO PROTOKOLAI
Klasikinius protokolinio klausinėjimo pavyzdžius pateikia J.S.Beck knygoje „Kognityvinės terapijos
pagrindai“ (1995, 2008) bei „Kognityvinė elgesio terapija“ (Cognitive Behavior Therapy, 2011).
23
Autorės yra suformuluoti ir sudėti į aiškią formą įvairūs terapinių situacijų protokolai:
struktūrinio atvejo formulavimo klausimai; darbotvarkės klausimai; automatinių minčių atpažinimo
klausimai (skirstant į kylančias seanso metu, konkrečioje situacijoje, kylančias tarp seansų,
papildomų minčių atpažinimas); Sokrato klausimai, skirti įsitikinimams keisti; klausimai
automatinėms mintims įvertinti; klausimai automatinių minčių naudingumui įvertinti; terapeuto
klausimai sau dėl tarpinių įsitikinimų keitimo.
Ypač įspūdingas yra jos pateiktas klausinėjimas dėl galimų problemų terapijoje. Tai – itin platus
terapeuto sau keliamų protokolinių klausimų sąvadas dėl diagnozės, terapinio aljanso, terapijos
struktūros, tempo, turinio, tikslų ir pan.
Ypatingą dėmesį klausinėjimui skiria žymus JAV psichoterapeutas, Amerikos kognityvinės terapijos
instituto direktorius, buvęs Tarptautinės Kognityvinės terapijos asociacijos prezidentas R.L.Leahy.
Savo klasikinėje knygoje „Kognityvinės terapijos technikos“ (Cognitive Therapy Techniques, 2017)
jis pateikia daugybę protokolinių klausimų taikant visas pagrindines KET technikas.
Protokolinis klausinėjimas yra specifinių klausimų sąvadas, pritaikytas įvairių tipų situacijoms. T. y.
šie klausimai taikomi ne universaliai, o lokaliai – atsižvelgiant į konkrečios terapinės situacijos tikslą.
Protokolai yra sugrupuoti ne pagal nagrinėjamą klinikinę problematiką, o pagal terapines situacijas.
Priminsiu, kad esminė visų klausimų ir protokolinio klausinėjimo intencija – vadovaujančio atradimo
(angl. guiding discovery) koncepcija. Baziniai principai: kliento ir terapeuto mokymasis
bendradarbiaujant bei sąveikavimas tyrinėjant.
Žinoma, visus čia pateiktus protokolinius klausimus terapeutas gali modifikuoti atsižvelgdamas į
terapijos aplinkybes ir kliento asmenybės ypatumus. Pateiktų klausimų kiekis ir seka yra sąlyginiai.
STANDARTINIS PSICHOTERAPIJOS ŠABLONAS25
1) Kaip ši problema išsivystė?

✓ Kokie įvykiai atvedė prie šios problemos?
✓ Kodėl tai yra problema būtent dabar?
2) Kas palaikė problemos egzistavimą?
✓ Kokios mintys bei įsitikinimai prisidėjo prie problemos?
✓ Kokie veiksmai, atsakai bei elgesys prailgino jos buvimą?
✓ Kokius saugumo veiksmus jūs naudojote?
3) Kokie yra svarbiausi terapijoje išmokti dalykai?
✓ Kokių gavote patirčių apie tai, kaip vertinate save? Pasaulį? Kitus žmones? Ateitį?
4) Kokias įveikos strategijas, kurių nenorėtumėte pamiršti, jūs išsiugdėte?
5) Kokie yra jūsų ateities planai?
STANDARTINIAI KLAUSIMAI PAGAL ABCDE MODELĮ

ABCDE modelio taikymas, mano manymu, puikiai atspindi terapinio klausinėjimo tikslus.
A – įvykis (Activating event, Antecedent) → B – įsitikinimų sistema (Belief system) → C – pasekmės,
reakcija į įvykį (Consequence) → D – iracionalių minčių ir įsitikinimų užginčijimas (Disputation) →
E – efektas, kognityvinis ir emocinis atnaujintų įsitikinimų poveikis (Effect)26.
Veiksmas čia – bet kokios mintys, emocijos, žodžiai, elgesys, susiję su situacija.
25
Adaptuota iš: https://www.psychologytools.com/
26
Ellis A., Dryden, W. The Practice of Rational Emotive Behavior Therapy, 1997; Jorn, A. Rational Emotive Behavior
Therapy, 2016
24
Klausimai, padedantys ištirti tam tikro veiksmo atsiradimo priežastis.

✓ Ką jautėte prieš tai darydamas? (Afektinis)
✓ Kas jums atsitinka fiziškai iki darant? Ar jaučiatės blogai? (Somatinis)
✓ Kaip dažniausiai elgiatės iki tam nutikus? (Elgesys)
✓ Kokios mintys sukosi jūsų galvoje iki to? (Pažinimo)
✓ Kur ir kada tai dažniausiai atsitinka? (Kontekstinis)
✓ Tai darote su visais, ar tik būdami šalia tam tikrų žmonių? (Santykiai)
Klausimai, skirti ištirti tam tikrą veiksmą.

✓ Kaip jaučiatės iškart po to? (Afektinis)
✓ Ar po to būna kokių nors kūno pojūčių, pavyzdžiui, drebulys? (Somatinis)
✓ Kaip reaguojate į tokį savo elgesį? Ką darote po nutikimo? (Elgesys)
✓ Apie ką galvojate po to, kai tai atsitiko? (Pažinimo)
✓ Ar pasibaigus šiam veiksmui keičiate vietą? (Kontekstinis)
✓ Ar yra žmonių, kurie blogina šį veiksmą? Gerina? (Santykiai)
Pasekmės yra įvykiai, kurie kyla po veiksmo ir nukreipia klientą tęsti arba nutraukti tam tikrus
veiksmus. Funkcinis vertinimas nagrinėja dviejų rūšių pasekmes: trumpalaikes ir ilgalaikes.
Klausimai, skirti ištirti tam tikro veiksmo pasekmes.

✓ Ar šis veiksmas kažkaip jums rūpi? Patraukia jūsų dėmesį?
✓ Kas gero nutinka dėl tokio veiksmo?
✓ Ar tai jums kažkaip padeda?
✓ Ar jaučiate tam tikrą skubėjimą, poreikį tai padaryti?
✓ Ar toks veiksmas padeda išvengti to, ko nenorite daryti?
Klausimai, kurie gali padėti klientui užginčyti automatines mintis.

✓ Kokių yra įrodymų, kad ši mintis teisinga?
✓ Kokių yra įrodymų, kad ši mintis neteisinga?
✓ Ką pasakyčiau mylimam žmogui, jei jis būtų tokioje situacijoje ir turėtų tokių minčių?
✓ Jei mano automatinė mintis yra tiesa, kas būtų blogiausia, kas gali nutikti?
✓ Jei mano automatinė mintis yra teisinga, kas būtų geriausia, kas gali nutikti?
Surinktus įrodymus reikia sujungti, kad suformuotume labiau subalansuotą mintį. Ši mintis
greičiausiai bus daug ilgesnė ir labiau niuansuota nei pirminė, emociškai įkrauta mintis.
Klausimai, galintys padėti klientui sukurti labiau subalansuotą mintį.

✓ Koks yra labiau subalansuotas požiūris, kuris tiksliau atspindi faktus?
✓ Ar yra alternatyvus požiūris į situaciją? Kaip galėtume pažvelgti į situaciją kitaip?
✓ Ar žmogus, kuriuo pasitikite, gali kitaip suprasti šią situaciją?
KET tikslas yra padėti klientui išsiugdyti labiau subalansuotą mąstymą apie situaciją ir išmokti kovoti
su automatinėmis mintimis bei reakcijomis.
ESMINIAI TERAPINIAI KLAUSIMAI APIE:

• Mintis: Kas jums tuo metu atėjo į galvą? Ką Kaip jūs pagalvojote? Kodėl būtent taip?
• Emocijas: Ką Kokia / koks jūs jaučiatės? Iš ko susideda jūsų tokia nuotaika / emocija /
reakcija?
• Veiksmus (neadaptyvius): Ar galima buvo kitaip? Kaip? Kas trukdė?
• Problemą: Kaip ši problema jus paveikė? Kaip būtų be jos?
• Frustracija: Kuo buvo pagrįsti jūsų lūkesčiai?
25
DAŽNIAUSIAI TERAPIJOS METU KELIAMI KLAUSIMAI

Kokia yra jūsų problema?
✓ Kaip matote problemą?
✓ Kaip apibūdintumėte didžiausią iššūkį, su kuriuo dabar susiduriate?
✓ Kokie dalykai ar žmonės jūsų gyvenime sukelia jums problemų?
Kaip ši problema dažniausia verčia jus jaustis?
✓ Kaip jaučiatės netikėtai iškilus problemai: blogai, gerai, sunkiai, lengvai, slogiai, pakylėtai?
✓ Ką jaučiate netikėtai iškilus problemai: liūdesį, neviltį, pyktį, baimę ar dar ką nors?
✓ Kai sakote, kad tai jaučiate, koks jūs jaučiatės: nusivylęs, beviltiškas, prislėgtas, įskaudintas,
išduotas, sumišęs, įstrigęs, vienišas ar dar kažkoks?
Kaip problema kinta?
✓ Kaip dažnai susiduriate su problema?
✓ Kaip sprendėte, dorojotės su problema, kuri atvedė jus į terapiją? Ką iki šiol išbandėte?
✓ Kas, jūsų nuomone, pablogino situaciją?
✓ Kaip problema daro įtaką jūsų mintims ir jausmams apie save?
✓ Kaip buvo anksčiau, kai šių sunkumų nepatyrėte?
Apskritai, kaip apibūdintumėte savo nuotaiką?
✓ Apibūdinkite savo įprastą kasdienę nuotaiką. Ar jūsų nuotaika panaši į kalnelius, ar stabili?
✓ Kas jus įkvepia ir verčia jaustis geriau?
✓ Kas jus nuvilia ar verčia jaustis nemaloniai?
✓ Ar lengvai „išeinate iš savęs“ (supykstate, susigraudinate, įsitempiate)? Kaip tai pasireiškia?
✓ Kas padeda atsikratyti blogos nuotaikos, pasijausti geriau? Kava, alkoholis, narkotikai,
seksas, apsipirkimas, maistas, internetas, ar kažkas kito?
✓ Ką apie jūsų nuotaikas sako artimi žmonės?
Kaip jaučiate ryšį su aplinkiniais žmonėmis?
✓ Kokie yra svarbūs žmonės ir santykiai jūsų gyvenime? Ką laikote savo šeima?
✓ Ką žmonės nuolat daro, kas jums nepatinka, ir ką norėtumėte, kad jie pakeistų?
✓ Kokių turite nuoskaudų, kurių negalite atleisti?
Kokių teigiamų pokyčių norite savo gyvenime?
✓ Kiek skalėje nuo 0 iki 10 esate patenkintas savo gyvenimu?
✓ Ar reguliariai keliate teigiamus tikslus savo profesiniam gyvenimui, santykiams, sveikatai,
laisvalaikiui?
✓ Koks jūsų požiūris į pokyčius?
✓ Kokie yra jūsų tikslai?
✓ Kas nuolat kartojasi ir neleidžia jų pasiekti?
PIRMINIS POKALBIS
Klausinėjimo tikslas apibūdinti problemą, išsiaiškinti esamą situaciją, pagrindinius įtakos veiksnius
bei norimą sprendimo efektą.
Pokalbis siekiant išsiaiškinti esamą kliento situaciją.

Tiesioginiai klausimai apie situacijos / problemos esmę
✓ Koks jūsų atėjimo tikslas? (o ne priežastis: „kodėl atėjote?“). Svarbu ne tai, kas atsitiko
jūsų gyvenime, o tai kokią įtaka tai turėjo jūsų mintims, jausmams, elgesiui.
✓ Ar galėtume pateikti situacijos pavyzdį, kai elgėtės agresyviai, arba jums taip atrodė? („ką
jums reiškia agresija/pyktis/baimė?“)
✓ Kaip manote, ko jis (ji) siekia tokias savo veiksmais / žodžiais?
✓ Kaip jūs tada jautėtės?
✓ Ką dabar turite omenyje?
✓ Kaip manote, ką tai galėtų reikšti?
✓ Ar jūsų aplinkiniai taip pat pastebi / mato / vertina situaciją?
26
✓ Kaip manote, kuo aš galiu jums padėti?

✓ Pažiūrėkime į situaciją iš šalies. Jeigu tai atsitiktų su jumis kiek anksčiau, kaip tada
pasielgtumėte / ką pagalvotumėte?
Netiesiogiai klausimai
✓ Ar galite prisiminti kitus atvejus, kai jūs taip pat jautėtės / galvojate?
✓ Ar galite išsamiau pasakyti, ką jautėte tada?
✓ Kas atsitiko paskui?
✓ Ką jūs jautėte pasibaigus situacijai?
✓ Kodėl jūs tai pasakėte?
POKALBIS APIE POKYČIUS IKI TERAPIJOS

Tikslas: išsiaiškinti galimus pokyčius, kurie įvyko nuo to momento, kai žmogus nusprendė ateiti ir
užsiregistravo pirmam vizitui. Tokie pokyčiai būna dažnai ir gali tapti atspirties tašku terapijai.
Klausimai taikomi pirmosios sesijos metu.
✓ Apie ką galvojote ir ko tikėjotės, kada nusprendėte su manimi susisiekti?
✓ Kuo tai bus jums naudinga?
✓ Apie ką dažniausiai galvojote laukdami terapijos?
✓ Kas pasikeitė nuo to momento, kai mes susitarėme dėl vizito iki dabar?
✓ Kaip keitėsi mintys, nuotaikos, elgesys?
✓ Kaip tai galėjo nutikti? Kaip jums tai pavyko?
✓ Kaip jus tai paveikė? Ką jums reiškia tokie pokyčiai?
✓ Kaip į pasikeitimus reagavo kiti?
✓ Kas dar?
POKALBIS APIE PROBLEMĄ

Problema yra subjektyvi . Tai ne patys savaime sunkūs išgyvenimai, o žmogaus negebėjimas
27
tvarkytis su sunkumais ir problemą palaikančių faktorių (kognityvinių modelių, ydingų ratų ir pan.)
vykdymas28.
Kiekvienas psichologas ar psichoterapeutas konsultavimo eigoje moko klientą matyti, sąmoningai
vertinti savo problemą ir tam tikru būdu pasakoti apie ją. Priklausomai nuo psichoterapijos krypties,
problemos matymas ir pasakojimo ypatumai bus skirtingi.
KET vertina problemą kaip:
• faktorius, kurie trukdo žmogui gyventi jo norimą visavertį gyvenimą čia ir dabar bei ateityje;
• trukdžius normaliai funkcionuoti tam tikrose, žmogui svarbiose srityse.
Problemų atsiranda dėl mąstymo ypatumų (iškraipymų, klaidingų įsitikinimų, schemų, negatyvių
automatinių minčių, neadaptyvių interpretavimų (išvadų), vertinimų (įskaitant metakognicijas),
frustracijų ir pan.).
Žinoma, siekiant objektyvesnio situacijos suvokimo, pateiktai problemai tyrinėti galima naudoti
standartizuotą anamnezės rinkimo klausimyną, tačiau toks formatas yra paprastas informacijos
rinkimas ir beveik niekaip neprisideda prie kliento sąmoningumo didinimo ar transformacijų.
KET metu klientas turėtų mokytis ne tik spręsti problemas, bet ir kitaip jas vertinti. KET yra sutelkta
į problemos sprendimus per kognityvinių procesų pokyčius ir naujų įgūdžių formavimąsi. Todėl
kalbant apie problemą, pirmiausia orientuojamasi ne į gilų problemos priežasčių tyrinėjimą, o į jos
funkcionavimą ir galimus sprendimus. Telkiamasi ne tiek į problemą, kiek į vykstančius ją
palaikančius procesus, jų transformavimą ir sprendimus.
27
Skirtingai nuo sutrikimo, kuris yra objektyvus ir nustatomas pagal aiškius diagnostinius kriterijus, surinkus visapusišką
paciento ligos, gyvenimo / aplinkos, šeimos anamnezę. Klausinėjimas (apklausa) surenkant anamnezę yra standartizuotas.
28
Čia tinka Epikteto išmintis, kad svarbu ne tai, kas tau nutinka, bet kaip į tai reaguo ji: „Žmones skaudina ne tai, kas
atsitinka, bet jų reakcija į šį įvykį“. Kaip ir mintys tėra tik mintys, o ne faktai. Taigi, kenčiame ne dėl problemos, o dėl
klaidingo jos interpretavimo.
27
Kaip žinia, dauguma klientų ateina į terapiją pakalbėti būtent apie savo problemas ir didžiausią
dėmesį nori skirti jų aptarimui. Kaip į tai reaguoti KET terapeutui? Tam gali padėti specifiniai
klausinėjimo protokolo klausimai.
Šių klausimų tikslas yra kliento probleminių patirčių, įgūdžių, minčių tyrinėjimas. Gilesnės
refleksijos skatinimas. Padėti pačiam klientui atskleisti vykstančius kognityvinius procesus, aktyvias
schemas, elgesio modelius, išmokti juos pastebėti. Įsisąmoninti galimą (antrinę) naudą iš problemos.
Klausimai apie problemines patirtis

✓ Papasakojote apie savo problemą, ačiū. Kas jus labiau neramina: pati problema ar kad negalite
su ja susitvarkyti ir tai jums trukdo būti savimi?
✓ Ką problema sako apie jus?
✓ Kam trukdo (ką stabdo) jūsų problema?
✓ Kokios jūsų savybės labiausiai kenčia nuo šios problemos?
✓ Kokiose gyvenimo srityse jūsų problema jums trukdo labiausiai?
✓ Ko jūs negalite daryti (pasiekti, tenkintis, mėgautis, pasireikšti) dėl problemos?
✓ Kaip atrodytų jūsų gyvenimas be šios problemos?
✓ Jeigu problema būtų jūsų draugas ar mokytojas, ką galėtumėte pasakyti apie tai, ko ji jus
išmokė?
✓ Gal problema parodė jums kažką svarbaus apie jūsų gyvenimą, apie jus ir kitus žmones? Kas
tai buvo?
✓ Gal yra kažkas tokio, ko jūs išmokote iš savo išgyvenimų, kas galėtų padėti dabar išspręsti šią
problemą?
✓ Gal yra panašios problemos, kurias jums teko spręsti anksčiau? Kas padėjo susitvarkyti
(mąstymas, vertybės, elgesys ir pan.)? Gal galėtumėte pagalvoti apie tai, kaip panaudoti
ankstesnius sprendimus dabar?
✓ Kaip manote, ar kokie nors jūsų praeities išgyvenimai, mintys, jausmai, patirtys gali daryti
įtaką jūsų dabarties problemoms?
✓ Kaip manote, kokios jūsų savybės, įgūdžiai anksčiau padėjo ar trukdė tvarkytis su
problemomis?
✓ Problemos nereiškia, kad esate silpnas ar blogas žmogus. Dažnai, mes patiriame išbandymų,
kad pasiruoštume ateičiai. Kokiems naujiems dalykams jūsų gyvenime ši problema sudaro
sąlygas / prielaidas?
✓ Kaip manote, koks gali būti problemų vaidmuo formuojant gyvenimo patirtis?
✓ Kokių galių jūs įgysite, kai ši problema pasibaigs?
Svarbiausios problemos pasirinkimas (išgryninimas).

✓ Panašu, kad vienu metu turite kelias problemas. Ar sutiktumėte, jei iš pradžių susitelksime į
vieną problemą, o kitas nagrinėsime vėliau, jei bus toks poreikis?
✓ Paminėjote kelias problemas. Kurią iš jų norėtumėte spręsti pirmiausia?
✓ Tikėtina, kad išsprendus vieną problemą, kitos pagerės savaime. Kuri, jūsų manymu, būtų
perspektyviausia šiuo atveju?
✓ Yra senas klausimas, kas pirmiau – višta ar kiaušinis. Kaip manote, ar jis tinka jūsų
problemoms?
✓ Įvardinote kelias problemas. Iš kokios jų labiausiai pasimokėte? Ką supratote, išmokote?
✓ Kurioje iš jūsų išvardytų problemų labiausiai atsispindi jūsų asmenybė, mąstymas, elgesys?
Klausimai dėl minčių apie problemą, kitas aplinkybes bei kliento ryšį su savimi
Tikslas – padėti atskleisti kliento įsitikinimus, automatines mintis, nuostatas, mąstymo klaidas arba
klaidingus mąstymo modelius.
Darbas su minčių turiniu problemos kontekste.

✓ Kodėl taip galvojate / manote?
28
✓ Kokių yra įrodymų, kad nesusitvarkysite?

✓ Kokia tikimybė, kad jums viskas pasiseks?
✓ Jums visai nieko nesigauna, ar nors šiek tiek gali pavykti?
✓ Kiek tikite, kad jums nepavyks?
✓ Ar galima kitaip paaiškinti faktus, kuriais jūs vadovaujatės?
Darbas su mąstymo procesu problemos kontekste

Taip pat svarbu atkreipti kliento dėmesį į jo metakognityvinius procesus. Svarbus yra ne tik minčių
turinys, bet ir mąstymo procesas. Šie klausimai rodo kliento metakognityvinį ryšį su savimi.
✓ Kokios mintys jus prie to atvedė?
✓ Apie ką pagalvojote prieš tai?
✓ Koks tikslas taip galvoti?
✓ Ką ši mintis jums duoda?
✓ Kas nutinka po pamąstymų?
✓ Kaip reaguojate į šią mintį?
✓ Kaip ji jus veikia?
✓ Kas nutiks, jei liausitės apie tai galvoti?
Darbas su nenaudingomis gyvenimo taisyklėmis

Gyvenimo taisyklės yra kertinių įsitikinimų apraiška. Tai žmogaus kasdienės strategijos, skirtos jį
apsaugoti nuo problemų. Kiekvieną dieną jos pasireiškia specifiniais sprendimais ir veiksmais. Jos
padeda išlikti ir veikti. Deja, dažnai jose yra užkoduoti klaidingi mąstymo, vertinimo, suvokimo,
išvadų stereotipai ir šablonai.
Gyvenimo taisyklės ne staiga iškyla galvoje (kaip, pavyzdžiui, nerimą skatinančios prognozės ar
automatinės mintys), bet ilgą laiką daro poveikį tam, ką galvojame, jaučiame, kaip elgiamės daugelyje
įvairių situacijų.
Klausimų dėl taisyklių tikslas yra ne kapstytis praeityje, bet suprasti kontekstą, suprasti, kaip taisyklės
prasidėjo ir kas jas palaiko. Tai yra žingsnelis link atsiribojimo nuo jų29.
✓ Iš kur kyla ši taisyklė?
✓ Kaip jūsų praeities patirtys jums padeda suprasti savo taisyklę?
✓ Kaip tai paaiškina jūsų naudojamas strategijas?
✓ Kaip tai jums padeda suprasti, kodėl elgiuosi būtent taip, o ne kitaip?
✓ Kada taisyklė yra nepagrįsta? Kada nepasiteisina?
✓ Kokia yra jūsų taisyklės nauda?
✓ Kokie yra jūsų taisyklės trūkumai?
✓ Kokia alternatyvi taisyklė būtų tikroviškesnė ir naudingesnė?
✓ Ko jums reikia, kad išbandytumėte savo naująją taisyklę? Kaip galėtumėte ją pritaikyti
kasdieniame gyvenime?
DARBAS SU KLIENTO MOTYVACIJA

KET – tai pastangos išmokti tvarkytis su problema, ją įveikti. Šiuolaikinis žmogus norėtų išvengti
pastangų, norėtų, kad viskas būtų lengva, vyktų savaime ir nereikėtų per daug stengtis gyventi. Kaip
motyvuoti klientą dėti pastangas? Juk vartoti tikrovę yra lengviau nei ją suprasti ir kurti.
Įprastai klientas daug galvoja apie savo problemas. Kaip gali pokalbis apie problemas paskatinti
pokyčius? Kaip suprasime, kad klientas pasirengęs pokyčiams?
Į šiuos svarbius klausimus padės atsakyti klausimai apie geriausius lūkesčius, kuriuose atsispindės
kliento viltys, tikslai ir motyvacija.
Tiek kliento, tiek terapeuto viltis ir motyvacija yra ypač svarbūs veiksniai, iš esmės lemiantys
terapijos efektyvumą. Viltis yra tiltas tarp įmanomo ir neįmanomo30. Jeigu mums pavyksta sustiprinti
29
Melanie Fennell. Įveikite menką savigarbą. Vilnius, 2014
30
C.Gwinn, Ch.Hellman. Hope Rising: How the Science of Hope Can Change Your Life, 2018
29
kliento viltį, mes padedame jam praktiškai siekti to, kas anksčiau jam atrodė neįmanoma. O
motyvacija yra tai, kas skatina dėti pastangas dėl geriausio rezultato.
Klausimai apie lūkesčius ir viltį

✓ Kokios buvo jūsų mintys, įžvalgos po mūsų praeitos sesijos?
✓ Kaip jautėtės? Kas pasikeitė / įvyko?
✓ Kokie jūsų lūkesčiai iš mūsų šios dienos susitikimo?
✓ Kas šiandien turėtų nutikti, kad pasakytumėte, jog mūsų susitikimas buvo naudingas?
✓ Jūs tiek daug apie save papasakojote. Ačiū, kad buvote toks nuoširdus ir atviras. Ką jums
svarbaus galime padaryti šiandien?
✓ Kai baigsime šios dienos sesiją, iš ko suprasite, kad gerai padirbėjome?
✓ Kaip jūs galėsite pasakyti, kad iš terapijos gavote naudos?
✓ Jei terapija būtų sėkminga ir norėtumėte apie tai papasakoti savo draugams, ką jiems
pasakytumėte? Apie kokius gyvenimo pokyčius jiems norėtumėte pasakoti?
✓ Kas pirmasis (be jūsų pačio) galės pastebėti, kad situacija keičiasi į gerą pusę?
✓ Kokius jūsų pokyčius artimieji galės pamatyti po 3 mėnesių?
Pokalbis neprobleminėmis temomis

Dažniausiai kliento problema pasireiškia tik tam tikrose jo gyvenimo srityse. Yra sričių, kur
problemos nėra, arba ji pasireiškia menkai. Tokiose neprobleminėse temose galima atrasti svarbių
motyvuojančių veiksnių.
Klausinėjimo tikslas – kliento palaikymas per stipriųjų pusių atskleidimą. Taip pat toks pokalbis
atpalaiduoja, ramina ir padeda išlaikyti geresnį terapinį ryšį su klientu.
✓ Norėčiau užduoti kelis klausimus, kad geriau jus suprasčiau. Papasakokite kiek plačiau apie
save: kuo užsiimate / domitės / leidžiate laisvalaikį ...?
✓ Kas jums sekasi geriausiai?
✓ Kokie yra svarbiausi jūsų pasiekimai?
✓ Kaip jums tai pavyko?
✓ Ką tai gali sakyti apie jūsų įgūdžius ir savybes?
✓ Kokiais klausimais į jus dažniausiai kreipiasi kolegos darbe / draugai / pažįstami?
Išimčių tyrinėjimas31
Klausimai tyrinėjant išimtis turi kelis terapinius tikslus:
• pamatyti situacijas, laisvas nuo probleminio mąstymo, elgesio;
• išsiaiškinti norimų / siekiamų pokyčių detales;
• padirbėti su kliento generalizavimais (jeigu jų yra) ir klaidingais apibendrinimais;
• atrasti ir parodyti klientui jo teisingus (adaptyvius), bet neišnaudotus mąstymo ir elgesio
modelius;
• gerinti kliento galimybių įsisąmoninimą.
Išimčių nagrinėjimo klausimai dažniausiai taikomi nagrinėjant stipriąsias kliento puses, jo adaptyviai
veikiančius mąstymo modelius, kuriuos klientas naudoja natūraliai, bet nėra jų įsisąmoninęs. Taigi,
jie padeda klientui įsisąmoninti savo teigiamas patirtis ir pritaikyti jas sprendžiant esamą problemą.
Be to, gali parodyti problemos ribas ir modifikuoti jos vertinimą iš „totali, beviltiška, begalinė“ į
„siaura, konkreti, įveikiama“.
✓ Ar būna taip, kad panašioje situacijoje problema nepasireiškia?
✓ Ar būna taip, kad panašioje situacijoje vietoj problemos yra kažkas kito? (pvz.: entuziazmas,
drąsa, ramybė). Nuo kokių aplinkybių tai priklauso?
✓ Kas būna kitaip, kai panašioje situacijoje problemos nėra? Kokios mintys, nuotaikos?
✓ Ką jūs darote kitaip, kad panašioje situacijoje problemos nėra?
31
White, M. Maps of Narrative Practice, 2007; Morgan, A. What is narrative therapy?, 2000
30
✓ Ar jūsų problema visada tokia pati, vienodai intensyvi? Ar būna, kad ji mažėja / silpnėja arba
didėja / stiprėja?
✓ Kokiose situacijose aplinkiniai nemato, kad turite problemą?
✓ Kaip galėtume paaiškinti, kad kartais problema dingsta?
✓ Ar galite prisiminti kuo daugiau išimčių, kada situacija buvo panaši, bet vietoj problemos
buvo kažkas kito?
Klausimai apie ateitį (darbas su teigiama perspektyva)

Pokalbis apie norimą ateitį padeda klientui susitelkti į savo siekius. Tai suteikia jam viltį ir stiprina
pasitikėjimą savimi. Toks pokalbis yra savotiškas norimų pokyčių orientyras. Be to, jis leidžia
konkretizuoti ir valdyti kliento lūkesčius (užkeltus arba itin atsargius), atskleisti jų (ne)tikroviškumą
bei kritiškai įvertinti gajas iliuzijas.
Klausimai padeda įžvelgti kliento nuostatas dėl savo ateities bei tyrinėti ir koreguoti jų eigą.
✓ Kokie jūsų ateities planai?
✓ Kaip dabar matote savo ateitį? (kokios mintys, emocijos)
✓ Ar manote, kad slogios mintys ir patirtys formuoja prastą ateitį? Kokie faktai, įvykiai, logika
tai patvirtina?
✓ Ar pagal tą pačią logiką, geros mintys gali daryti įtaką gerai ateičiai?
✓ Ką galvojate apie tai, kad pakeitus dabarties vertinimus, mes galime keisti ateitį?
✓ Kaip matote savo ateitį po terapijos? (mintys, emocijos, veiksmai)
✓ Kokie bus pagrindiniai požymiai, iš kurių suprasite, kad viskas gerai?
✓ Tai jus džiugins? Kaip parodysite savo pasitenkinimą artimiesiems?
✓ Ką darysite / vertinsite kitaip?
✓ Iš ko aplinkiniai supras, kad pasikeitėte?
✓ Gal kas nors panašaus jau yra buvę jūsų gyvenime?
✓ Kokį pirmą mažytį žingsnį galite padaryti šiandien, kad graži ateitis taptų tikrove?
Klausimai apie ateities įžvalgas dabartyje

Pagrindinis šių klausimų tikslas yra stiprinti klientą, jam įkvėpti motyvacijos ir pasitikėjimo savimi,
nuteikti optimistiškai.
Terapeutas siekia atkreipti / sutelkti kliento dėmesį, kad kai kurie norimos ateities momentai vyksta
jau dabar32, tereikia juos identifikuoti, nesumenkinti, priimti ir išmokti valdyti (atkartoti savo
pastangomis).
✓ Ar galite patikėti, kad rytojus prasideda šiandien? Kaip, jūsų manymu, tai nutinka?
✓ Kada per pastarąsias 2–3 savaites jums nutiko kažkas tokio, kad ir nesvarbaus, ką norėtumėte
pakartoti ateityje?
✓ Kokie panašūs į šį „stebuklą“ dalykai vyksta jūsų gyvenime reguliariai?
✓ Kas iš pastarųjų dienų įvykių, minčių nuteikia jus optimistiškai žvelgti į ateitį?
✓ Kas jums suteikia viltį ir ją palaiko?
✓ Kokia gražiausia mintis jus buvo aplankiusi šiandien? Vakar?
✓ Kokias pastarųjų dienų mintis, nuotaikas norėtumėte „pasiimti“ su savimi į ateitį?
✓ Ko ateityje jums trūktų (pasiilgtumėte) iš to, ką turite dabar?
POKALBIS APIE MINTIS

Be klasikinių (pateiktų J.S.Beck) klausimų apie kliento mintis, yra kitų įvairių protokolų šia tema.
Pateikiu Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos pradininko S.C.Hayes siūlomą variantą33.
Jo tikslas – atskirti save nuo minties per jos vizualizavimą.
32
Kaip sakė Jonas Kabat-Zinnas „Kad ir kur eitum, tu jau ten“ (angl. Wherever You Go There You Are).
33
Steven Hayes. Get Out of Your Mind and Into Your Life, 2005
31
Įsivaizduokite, kad jūsų mintis guli ant stalo priešais jus.

✓ Jei ši mintis būtų spalvota, kokios spalvos ji būtų?
✓ Jei ji turėtų formą, kokia ji būtų?
✓ Jei ji turėtų galią, kokio galingumo ji būtų?
✓ Jei ji turėtų greitį, kokiu greičiu skrietų?
✓ Kokia ji būtų, jei galėtume ją paliesti?
POKALBIS DĖL KRIZINIŲ INTERVENCIJŲ

Pagrindinė krizių intervencijų užduotis yra išsiaiškinti kliento problemos įveikos galimybes, jo
stipriąsias puses bei formuoti naujus įgūdžius tvarkytis su problema.
Krizės įveika nėra grįžimas į būseną iki krizės, tai – galimybė stiprinti savo išteklius, keisti vertinimų
strategijas, įsitikinimus, mąstymo ir elgesio modelius, didinti atsparumą.
Įveikos klausimai
✓ Kaip, esant tokiai sudėtingai situacijai, tvarkotės su savo kasdieniais rūpesčiais ir būtinais
reikalais?
✓ Kaip jums pavyksta atlikti paprastus veiksmus (atsikelti ryte iš lovos, nusiprausti, apsirengti,
pavalgyti, bendrauti ir pan.), kaip save skatinate, ką galvojate, kaip nusiteikiate?
✓ Kaip pereinate nuo vieno momento prie kito? (Iš ko suprantate, kad reikia / verta baigti vieną
veiksmą ir pereiti prie kito?)
✓ Atrodo, situacija tikrai sunki. Sakykite, ką darėte, kad ji dar labiau neblogėtų?
✓ Kaip motyvavote save, kad šiandien ateitumėte į sesiją?
✓ Kaip jums pavyko neprarasti viltį ir šiandien vėl ateiti į terapiją, nors situacija negerėja?
✓ Ar pažįstate ką nors, kas išgyveno panašius iššūkius? Kas tam žmogui padėjo susitvarkyti?
✓ Kokį pokytį jumyse pastebės aplinkiniai (žmona / vyras, vaikas, draugas, kolega ir pan.), kai
jausitės šiek tiek geriau?
✓ Kas jūsų gyvenime yra tokio, ko tikrai nenorėtumėte keisti?
✓ Ką ši situacija jums rodo apie save blogo? O gero?
✓ Palaukite, jūs ką tik pasakėte, kad vakar jautėtės truputį geriau. Kaip tai pavyko?
✓ Žmogaus būsena yra mąstymo, emocijų ir veiksmų derinys. Kaip manote, kuri iš šių dalių
jums išsiderino labiausiai? O kuri mažiausiai?
KLAUSIMAI APIE NORUS

Norai yra koncentruotas kertinių įsitikinimų, aktyvių schemų, vertinimų, frustracijų, poreikių ir
lūkesčių psichologinis reiškinys. Juose atsispindi žmogaus praeities patirtys, dabarties trūkumai ir
norimos ateities vizija.
✓ Ar turite svajonę?
✓ Ar galėtumėte atskirti savo svajonę nuo tikslų, o tikslus nuo norų?
✓ Koks noras / norai jus aplanko dažniausiai per pastarąją savaitę? Ką jums tai reiškia?
✓ Koks noras / norai per pastarąją savaitę jums atrodo svarbiausias? Kodėl?
✓ Kaip manote, ko iš jūsų nori kiti? Ar jūs norite tuo paties?
✓ Ko labiausiai norite iš savęs? (ne sau, o būtent iš savęs). Kas trukdo tai pasiekti?
SESIJOS PABAIGA
Paprastai sesijos pabaigoje terapeutas palieka kelias minutes grįžtamajam ryšiui. Aš tai darau pagal
tokią schemą: a) komplimentas klientui už jo pastangas; b) labai trumpai (3–4 sakiniais) apžvelgiu
esminius sesijos momentus; c) kontroliniai klausimai; d) namų darbai.
Kontroliniai klausimai sesijos pabaigoje

✓ Ar yra kažkas, ko pamiršau paklausti, kas jums būtų svarbu šiandien?
✓ Kokį įspūdį paliko ši sesija?
✓ Kiek jautėte, kad esate išgirstas, suprastas?
32
✓ Ar kalbėjome apie tai, kas jums svarbu?

✓ Kuris iš mano klausimų buvo ypač naudingas?
✓ Ką pasiimsite iš šios sesijos?
✓ Ką darysite kitaip po šio užsiėmimo?
✓ Kada norėtumėte atvykti kitą kartą?
TERAPIJOS PABAIGA
✓ Žvelgiant atgal į mūsų bendravimo pradžią, kokį svarbiausią patarimą galėtumėte duoti
žmogui, susidūrusiam su panašia problema?
✓ Jeigu pas mane ateitų klientas su panašia problema, ką jūs patarsite man, kaip terapeutui? Į ką
labiausiai kreipti dėmesį, ką aptarinėti?
✓ Kokius svarbiausius dalykus apie save sužinojote mūsų susitikimu metu?
✓ Kas jums labiausiai padėjo?
✓ Ką pirmiausia darytumėte, jei pasikartotų kas nors panašaus į jūsų problemą?
✓ Kokių perspektyvų dabar turite? Ką darysite toliau?
✓ Kokią užduotį galėčiau jums pasiūlyti pabaigai?
Baigiamosios įžvalgos.
1. Klausinėjime svarbiausia: Kas klausia? – identifikavimas; Ko klausia? – konceptualizavimas;
Kaip klausia? – interpretavimas; Kada klausia? – adaptyvumas; Kam klausia? –
mobilizavimas.
2. Būtent keitimasis klausimais sukuria ir palaiko bendrą semantinę terapinio komunikavimo
erdvę, ją įprasmina. Dėmesys klausimams ir gebėjimas mąstyti klausimais leidžia išlaikyti
tinkamus terapinio bendradarbiavimo kontekstus ir rėmus, greitai pastebėti atsirandančias
problemas, tinkamai identifikuoti abipuses prielaidas, presupozicijas.
3. Terapeutas turėtų skatinti klientą klausti. Mano manymu, iš esmės svarbus yra perėjimas nuo
standartinio vertikaliai organizuoto klausinėjimo modelio, kai terapeutas turi pirmumo teisę
klausinėti, prie simetriško klausinėjimo modelio, kur kiekvienas dalyvis turi teisę (ir pareigą)
kelti savo klausimus bei aptarti kitos pusės klausimus.
BAIGIAMASIS KLAUSIMAS SPECIALISTAMS

Kaip manote, ko šiandien trūksta pokalbių terapijos praktikoje?
Apie autorių.
Andrius Kaluginas – praktikuojantis psichologas psichoterapeutas, darbo
patirtis 18 metų. Dėstytojas, lektorius, knygų autorius, radijo laidų vedėjas,
įmonių ir įstaigų vadovų, politikos lyderių konsultantas.
Lietuvos kognityvinės ir elgesio terapijos asociacijos valdybos narys, Lietuvos
mediatorių rūmų narys.
33

Psichoterapinis Klausinėjimas Anfrius Kaluginas 2021

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Psichoterapinis Klausinėjimas Anfrius Kaluginas 2021

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Andrius Kaluginas PSICHOTERAPINIS KLAUSINĖJIMAS

Julius Neverauskas, medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos kognityvinės

Nori tikrų atsakymų?

XX a. klausinėjimas daugiausia buvo naudojamas informacijai rinkti ir kaip diagnostikos įrankis.

1) formuluoti psichoterapijos tikslus;

Teorinis ir praktinis pagrindas:

Kiti moksliniai šaltiniai:

Atsižvelgta į mokslines studijas:

Šiuolaikinėje psichoterapijoje klausinėjimas yra pamatinis terapinio konsultavimo įgūdis

Klausinėjimo efektyvumas priklauso nuo strategijos ir taktikos suderinimo.

Pokyčių modeliai Algoritmas Sistemos

Vientisumo, kontinuumo Įsitikinimai, nuostatos Sveikatos įsitikinimų modelis (Health

Taktika. Efektyvūs klausimai:

Faktiškai psichoterapijoje dažniausiai būna konstruktyvūs (skatinantys) arba retoriniai klausimai.

Konstruktyvūs (skatinantys) – reikalaujantys atsakymo ir diskusijos tęsimo. Tai tikslingi, aiškiai

Klientai dažniausiai kelia (garsiai arba mintyse):

Psichoterapeuto tikslas – konkretizuoti pseudokonstruktyvius klausimus, mažinti neigiamų

Taip pat terapijoje naudojami įvairūs siauresnio pobūdžio, specifiniai klausimai.

KLAUSINĖJIMO TAISYKLĖS IR KLAIDOS

Dažniausios klausinėjimo klaidos

• gudrūs, klastingi, sukti klausimai su potekste, jei nepaaiškinote jų tikslo;

Klaidingos ir klaidinančios klausimų formos

Technika: BLUMO KOGNITYVINĖS TAKSONOMIJOS MODELIS

Kliento kognityvinių įgūdžių ugdymo tikslai.

Klausimai pagal Blumo taksonomiją

Kokios svarbiausios išvados, pagrįstos

Technika: VERTIKALIŲ RODYKLIŲ METODAS (nukreiptų žemyn / aukštyn)

Rodyklės žemyn klausimai.

• Ką tai sako apie jus?

Terapeutas gali įvairiai formuluoti pagalbinius klausimus. Pavyzdžiui:

Įvykis ir mintis Reikšmė, įsitikinimas

Plačiau apie šią techniką skaitykite čia15.

Žemyn nukreiptų rodyklių modifikacija. Technika SUŽAISKIME SCENARIJŲ IKI GALO

Aukštyn nukreiptų rodyklių modifikacija. Technika GERIAUSIAS SCENARIJUS

Rezultato, pasekmių variantas Kas turi nutikti? Ką dėl to reikėtų padaryti

Technika KAS, JEIGU?

Technika KLAUSIMŲ LIETUS

Technika 12 HEROJAUS ŽINGSNIŲ19 (kognityvinė kelionė)

1 žingsnis: jūsų kasdienis pasaulis (refleksijos).

8 žingsnis: didžiausias išbandymas.

Kiti galimi rūpestingi terapeuto intarpai ir kontrklausimai:

Kiti galimi technikos taikymai (pateikiu be rūpestingumo intarpų).

Ši technika puikiai tinka reaguoti į kliento retorinius arba transformuoti pseudokonstruktyvius

Technika NAUDINGŲ KLAUSIMŲ ATRADIMAS

Šios transformacijos keičia terapinio dialogo struktūrą ir tvarką.

Technika PROBLEMOS ATSIRADIMAS

Išorės įvykiai (situacija) Vidiniai įvykiai (problema)

Technika STEBUKLINGAS KLAUSIMAS (SK)22

Klasikinis klausimo variantas

SK modifikacija SIAUBINGAS KLAUSIMAS

Jūsų stebuklo darbalapis

Kas jus palaiko?

Mintys Emocijos Veiksmai

Technika PILTUVĖLIS (Funnelling)

Klausimų rūšių taikymo schema Eigos schema

T.: Ką vadinate neteisinga?

Tokios yra klausinėjimo technikos, kurias taikau savo darbe.

Nagrinėdamas ir taikydamas klausinėjimą psichoterapijoje vadovaujuosi principu „būk ne griežtas

STANDARTINIS PSICHOTERAPIJOS ŠABLONAS25

1) Kaip ši problema išsivystė?

STANDARTINIAI KLAUSIMAI PAGAL ABCDE MODELĮ

Klausimai, padedantys ištirti tam tikro veiksmo atsiradimo priežastis.

Klausimai, skirti ištirti tam tikrą veiksmą.