Sv Ukini!

Ieškoti žodį, fzę, teorij, kūrinį, utorių

← Litetū

Mceijus Mrtinitis
Eiėščių rinktinė „Kukučio
bdės“
XX . II p. - XXI . pr. (1-201 m.) moderniosios pozos kūėjs. Poets iš
Žemitijos, šęs pie psuio sudėtingum.

 min (781 ž.)

12k poz poezij modernizms

N   Ieški koepetitorius? Susipžink su mūsų koegomis!

Supsti Štinii

A

Biogfij

 Poets iš Žemitijos, Pserbenčio kimo, Rseinių jono.

 Jis žemdirbių kutūos tstovs, išgyvenęs šios kutūos žugim sovietmečiu.

 Aktyvii dyvvo LPS (Lietucos Pesitvrkymo Sjūdžio) veikoje ir buvo Sjūdžio

Seimo trybos nrys

 1 m. Ncioninės pemijos uets

 Ne tik poets, bet ir itetūos, tutoskos tyrinėtojs, eseists, ktyvii eiškisi

kip pubicists

 Iš nugriutų gimtųjų nmų stų prie Vinius, Vnginėjė, psisttė nm. Psk
poeto, tikėjosi pmtyti po ngus Serbentos upeį, Piknį… imtoji sodyb
poetui tpo psto ojus vizdiniu.

Kūryb ir jos bruoži

 Svo kūryboje bndo tkurti žemdirbio gyvenim, jo vertybių sistem.

 Miests jm buvo svetims. imtoji sodyb poetui tpo psto ojus vizdiniu.

 Pnudodms tutoskinius motyvus, pskos pesonžų kukes poets kb

pie gyvenimo psmę ir vertę, tskeidži gyvenimo eiškinių sudėtingum.

 Onutės, Severiutės, Kukučio ūpomis kb išmintis ir gerums.

 Kukučio bdėsė ryški ezopinė kb . Sovietinės okupcijos ikis eikėjo

išsugoti kbėjimo isvę neisvėje.

 Psitekdms pdoks, ionij, gotesk, poets tskeidži psuio

sudėtingum .

„Kviutės Onuės ud“

Y tutoskos motyvų:

Rud – peiginės tutoskos žns, kurime eiškims sievrts netekus rtimo

žmogus r kuriuo kitu tgišku, skusmingu gyvenimo momentu (per idotuves,
vestuves, ėmim į ekrutus, sudegus nmms). Ruds ppsti tiek moterys.

Onuė pibūdinm kviute, mžybinė form (demunityvs), į j žvegim švenii

su užuojut, nes ji ud, verki, tutoskoje kviiusis y juniusis. Per
idotuves, išeidžint keivius, tokiis sunkiis momentis skom ud.

Onuei nuiūdin siūi iš vikystės kojinės, nes pbėgo vikystė ir nebegrįš. Fkts,
kd ji suvoki, kip geiti bėg iks, neišku, r ji bi sen. Viki svjoj, o t
kūrybingum gi sudyti gyvenimo iššūkii.

Antme posme gvidenm nmų psmė, kd iks kžks nmie nuskriusts. Bitės
motyvs: ji nepskris nmo, t.y. uki grįžtnčio, bet nesuuki (utovrijos, ki).

Visų skusms tmp jos skusmu, Onuės bejėgiškums j ir priveči verkti.

Liko ir ikinumo tem, negiestingos tikovės tem: kip eiki išgyventi ti, ks
įvykst? Ar Onuė iš tikrųjų kvi? būt ji kvi, kd verki dė kitų pobemų? O
gbūt ne, r svrbiu gyventi či ir dbr, vertinti kiekvien gyvenimo etp?

Ji tip verkė, / yg būtų sudegę nmi. Nmuose gūdi dvsi (prisiminimi, juki
tmosfe). Nmi tuėtų būti šventovė, kur ptogu ir ge.

mt visų nmi.

„Kukučio bdės“

Bdė – poezijos žns. Trumps eiiuots istorinio rb egendinio turinio kūrinys,
kurime susiieję epinii, yrinii, dminii pdi. Ti intriguojntis, neeti niūrių,
šiurpių nuotykių pskojims pie neppstus įvykius. Per juos tskeidžims
psuio psptingums, tgiškos gyvenimo pespektyvos.

„Kukutis nori pmtyti tėvynę“

Skityti kūrinį Edukmento štiniuose

Ks siej žmogų už ng su tvimi? Tikriusii, tėvynė.

Drbštums y didžiuė vertybė, tčiu dirbntis žmogus nebemto kitų svrbų
dykų gyvenime, pvyzdžiui, gmt, tutos istorij, tdicijos.

Žmogus gv visd pin rūpesčių, yrinį subjekt segi buitis (gyvenimo
horizontė, fiziooginii poeikii). Žmogus būtis (dvsinii pokyčii), t vertikė
neky į višų.

Univesus eiėštiss, gi tikti ir sovietmečio gyvenimui ir šiuoikinim. Sovietmečiu,

kip žini, žmonės dirbo  diens per svitę, tik sekmdienį tuėjo ik susitvrkyti
eikus, nebuvo iko eii pisėti. Reiki iko tguti vidinę mybę, pmstyti, k
pdei per svitę, ppmoguti, kurti teities pnus, kvestinuoti būtį.

Lyriniui subjektu noėtųsi vien dien pmtyti tėvynę, ki tidirbs. Tėvynė

„Kukutis vžiuoj pinu toeibusu“

Skityti kūrinį Edukmento štiniuose

Kukutis kięs iš ponvincijos, tsiduri mieste ir vžiuojnt pinu toeibusu jučisi

gei, ptogii. Bet iškeim ir susvetimėjimo pobem: nes juo nesirūpin kiti
žmonės, nesvrbu, r esi gyvs. Bendvims su kimo žmonėmis skirtings: visi
pžįst viens kit, ti gi būti ir ges, ir bogs dyks. Dideime mieste ti tiesiog
neįmnom.

Pdokss, kd vžiuoj suspusts žmonių, bet jo nieks nemto, visi, kip šėte,
žiūri, bet neįsižiūri, gvos užimtos eikis, žmogus ši nemto. Kbėdms pie
ptogum, jog niekm nerūpi, nori pskyti, kd bogi, kd ti susvetimėjims.
Sovietmečiu žmonės stengėsi nieko nemtyti ir negidėti, nes bijojo — ti išeiškim
ezopine kb.

Ju pts bdės pvdinims Kukutis vžiuoj pinu toeibusu intriguoj. Tigi
Kukutis (iudies šnekmojoje kboje kukutis – bugus, tsgus pukštis)
tsiduri mieste. K ems i situcij – suspusts i visų pusių? Kukutis stebi
pinkinius ( tuo pčiu stebi psuį), pmsto svo gyvenim ir pjunt žmonių
susvetimėjim. Psuis beginiu geičiu eki po šį, td Nieks
nepsižiūri,/kiek tu metų, / koki tvo kių spv… O giusii – koks
pdokss (kks netikėt, netitink įpstų normų): i viso: / r tu gyvs, / r
šiip su vžiuoji? Būtent Kukučio mintijims (gvojims, svstyms) pded
išsiiškinti gyvenimo pdoksus, bsudo priežstis. Dvsios psuis
sujukts: nieks nepstebės,/ jei kuri dien visi nevžiuosi. K gi – minties
išk primityvi, bet ti neeiki, kd pti mintis primityvi. šios pdoksios
situcijos esmė – ne šmikštvims, o giesnis žvigsnis į žmogų. Juk iudišks
mstymo pds gūdi ir mumyse. Estetinį įspūdį bdėje sustiprin
sintksinii pkrtojimi ( nieks nepsižiūri, nieks nepstebės, nieks
netėks). Tigi, ks nutiko Kukučiui vžiuojnt suspustme toeibuse, y
ogik. Vids

Ks sypi po pdoksu? Kokios šindieninio psuio pobemos

netiesiogii tskeidžimos?

Įodykite, jog eiėštyje y ionijos.

Nmi – ojus držeio modeis

Siejsi su R. nusko, B. Viimitės nmų temomis.

Skityti tekst Edukmento štiniuose

Nusiųskite žinis dugms!

Dugiu tokio turinio

Tik itetū →

Henriks Rdusks Mrius Ktiiškis. Romns „Miškis

tein ruduo“
Sigits ed Česovs Miošs (Czesw Miosz)
Aids Mčėns Abes Kmiu. Esė „Sizifo miti“ ir
omns „Ms“
Abes Kmiu. Romns „Svetims“ Bys Sruog. Romns „Dievų mišks“
Fncs Kfk. Noveė „Metmorfozė“ Jons Aistis - Aeksndvičius

Visos pmokos ir konspekti →

Dyki

    Litetū

    Ršinims

    Istorij

    Bioogij

    Mtemtik

    eogfij

Informcij

Apie pojekt
Finnsi
Svnoriuti
Privtumo poitik
Kontkti

Žymės

Tik per „Contribee“

Apibendrinimi
 ksė
10 ksė
11 ksė
12 ksė
Poz
Poezij

↑   Į višų   |   ☀   Išvizdos nusttymi

Rekmos prtnerių turinys pžymėts N ženkeiu.

  © 201 - 2022 IV, Mnts Vičinsks. Visos teisės sugomos.