Žmogaus virškinimo sistema

Organas Priedai Sandaros ypatybės Funkcija Atsiveriančios Veikiantys pH

virškinimui fermentai
padedančios liaukos
Burna Burnos ertmė Virškinimo Dėl skonio burnos ertmę amilazės 7,4-7,6
sistemos dalis receptorių atsiveria didžiosios (ptialino), suaugusiam
esanti už dantų. juntamas maisto (poausinė, skaidančio žmogui, o vaikui
Priekinėje dalyje ji skonis, jis požandinė, angliavandenius, – 7,6-7,8 pH.
pereina į burnos kramtomas, poliežuvinė) ir liovimo,
prieangį, kurį supa suvilgomas seilėmis mažosios dalyvaujančio
lūpos, o ir pradedamas (išsidėsčiusios visoje apsauginėse
užpakalinėje dalyje virškinti. Burnos gleivinėje) seilių organizmo
susiekia su rykle; jos ertmė formuoja liaukos reakcijose ir
riboje yra tam tikra kalbos garsus, pro kitokių medžiagų.
anga – žiotys ją galima kvėpuoti.
Liežuvis Liežuvį sudaro Liežuviu galima
skersaruožiai pagriebti maistą,
raumenys, kurių maišyti jį burnoje,
skaidulos nustumti į ryklę,
išsidėsčiusios įvertinti kokybę
įvairiomis kryptimis. (skonį,
Raumenys yra konsistenciją).
prisitvirtinę prie
aplinkinių kaulų
(apatinio
žandikaulio,
smilkinkaulio,
poliežuvinio kaulo),
todėl liežuvis gali
lengvai keisti savo
formą ir padėtį
burnoje. Liežuvį
dengia gleivinė,
kuriai šiurkštumo
suteikia speneliai:
Žmogaus virškinimo sistema

bendrojo jutimo
receptorių turintys
siūliniai ir skonio
svogūnėlių turintys
grybiniai, lapiniai
bei pyliminiai.
Liežuvio gleivinėje ir
gilesniuose
sluoksniuose yra
daug įvairaus dydžio
seilių liaukų,
užpakalinėje
liežuvio dalyje
(šaknyje) yra
liežuvio migdolas
(limfoidinio audinio
sankaupa, liežuvio
tonzilė).
Dantys Dantis susideda iš griebiamas,
danties vainiko ir laikomas ir
kaklelio. Danties kramtomas maistas
ertmę ir danties
šaknų kanalus
užpildo danties
minkštimas – pulpa,
pro kurią į kitus
danties audinius
patenka maisto
medžiagos, šalinami
medžiagų apykaitos
produktai. Didžiąją
danties masės dalį
sudaro dentinas –
kietas kaulinis
Žmogaus virškinimo sistema

audinys
Gomurys susideda iš Skiria burnos ertmę
viršutinio nuo nosies ertmės.
žandikaulio
gomurinės ataugos
ir gomurikaulių
gulsčiosios
plokštelės,
dengiamų gleivinės,
suaugusios su
antkauliu.
Užpakalinė gomurio
dalis vadinama
minkštuoju
gomuriu, kurį
sudaro aponeurozė
ir ruožuotieji
raumenys, padengti
gleivine. Nuo
užpakalinio gomurio
krašto žemyn
nutįsusi atauga –
liežuvėlis. Kalbant,
ryjant minkštasis
gomurys juda ir
atskiria nosiaryklę
nuo ryklės burninės
dalies.
Ryklė Susideda iš 3 dalių: padeda nuryti
- nosinės maistą.
(nosiaryklės),
burninės ir
gerklinės. Ryklės
vidus išklotas
Žmogaus virškinimo sistema

gleivinės su
gausiomis gleivinių
liaukomis. Po
gleivine yra
retikulinio audinio
telkiniai – tonzilės,
kurios žiedu supa
ryklės įeigas. Ryklę
supa raumenys.
Stemplė - Tai raumeninis Abu sluoksniai
vamzdelis, susitraukia vienu
susidedantis iš trijų metu ir
dangalų: gleivinės peristaltiniais
(tunica mucosa), judesiais stumia
raumeninio (tunica maistą skrandžio
muscularis) ir link.
išorinio dangalo –
adventicijos (tunica
adventitia).
Raumeninis
dangalas sudarytas
iš dviejų skaidulų
sluoksnių: išorinio
(išilginių skaidulų) ir
vidinio (žiedinių
lygiųjų (nevalingų)
raumenų skaidulų).
Skrandis radinė skrandžio aikina maisto pepsimas 2
- dalis, kur atsiveria talpykla, kurioje
stemplė, vadinama chemiškai ir
įskrandžiu. Kairiau mechaniškai
nuo įskrandžio virškinamas
esanti į viršų maistas.
išsigaubusi dalis
Žmogaus virškinimo sistema

vadinama skrandžio
dugnu. Vidurinė
skrandžio dalis,
vadinamasis
skrandžio kūnas,
siaurėdama pereina
į kūno dešinėje
esantį skrandžio
prievartį, kurio anga
jungiasi su plonąja
žarna. Priekinę ir
užpakalinę
skrandžio sienas
viršuje jungia mažoji
kreivė, apačioje –
didžioji kreivė.
Skrandžio siena
susideda iš
gleivinės, pogleivio,
raumeninio ir
serozinio dangalų.
Gleivinė yra rausva,
raukšlėta įv.
kryptimis, ją dengia
vienasluoksnis
stulpinis epitelis.
Joje yra limfoidinio
audinio sankaupų ir
daug liaukų,
gaminančių druskos
rūgštį, pepsinogeną,
lipazę, gleives,
virškinimo
hormonus, vidinį
Žmogaus virškinimo sistema

faktorių, padedantį
įsiurbti vitaminą B12.
Dvylikapirštė žarna kiriamos Dvylikapirštėje Kasos amilazė, 7,5-8,0
3 dvylikapirštės žarnoje toliau tripsinas, lipazė
žarnos dalys: virškinamas iš
viršutinė, skrandžio patekęs
nusileidžiančioji ir maistas (čia jį
apatinė (ši dar skaido kasos ir
skirstoma į žarnų sulčių
horizontaliąją ir fermentai).
kylančiąją). Tarp Suvirškintas maistas
pirmųjų dviejų dalių pro gaurelius
yra viršutinis įsiurbiamas į limfą ir
dvylikapirštės kraują.
žarnos linkis, o tarp Dvylikapirštėje
nusileidžiančiosios žarnoje gaminami
ir apatinės hormonai, kurie
horizontaliosios skatina virškinimą
dalies – apatinis (sekretinas,
linkis. Pilvaplėvė cholecistokininas).
dengia tik dalį
dvylikapirštės
žarnos (daugiausia
iš priekio).
Dvylikapirštės
žarnos gleivinė
(išskyrus viršutinę
dalį – stormenį)
skersai žiediškai
raukšlėta.
Nusileidžiančiojoje
dvylikapirštės
žarnos dalyje dar
yra išilginė klostė su
Žmogaus virškinimo sistema

speneliu, į kurį
atsiveria kasos ir
bendrasis tulžies
latakas.

Plonoji žarna Prasideda nuo Reguliuoja

skrandžio prievarčio raumeninio dangalo
ir, vingiuodama veiklą ir skatina
kilpomis, žarnų peristaltiką,
dešiniajame neleidžia plonosios
apatiniame pilvo žarnos turiniui
kampe įeina į akląją slinkti atgal, joje
žarną. Yra 3 įsiurbiama didžioji
plonosios žarnos dalis maisto
dalys: dvylikapirštė medžiagų, kurios
žarna (trumpiausia patenka į kūną.
plonosios žarnos Plonąją žarną
dalis), tuščioji žarna pasiekęs kraujas
ir klubinė žarna vėliau po kūną
(ilgiausia plonosios išnešioja
žarnos dalis). Dalių aminorūgštis,
ribos neryškios. gliukozę, glicerolį,
Klubinę ir akląją riebiąsias rūgštis.
žarnas skiria Elektrolitai,
aklosios žarnos vitaminai,
klubinis vožtuvas, mineralai,
kuris neleidžia medikamentai bei
plonosios žarnos vanduo į kraują
turiniui slinkti atgal. patenka iš storųjų
Prie užpakalinės žarnų
pilvo sienos plonoji
žarna yra
prisitvirtinusi 13–
19 cm ilgio pasaitu,
Žmogaus virškinimo sistema

todėl gali laisvai

judėti pilvo ertmėje.
Pro pasaito šaknį į
plonąją žarną eina
ją maitinanti
arterija, limfagyslės
ir nervai. Plonosios
žarnos siena
susideda iš 3
dangalų: gleivinės,
raumeninio ir
išorinio (serozinio)
dangalo.
Kirmėlinė atauga Prasideda aklosios Svarbus organizmo
žarnos gale; su jos imuniniam atsakui
ertme jungiasi anga,
kurią dengia
gleivinės raukšlė.
Kirmėlinę ataugą iš
visų pusių dengia
pilvaplėvė, per visą
kirmėlinę ataugą
eina pasaitas, kuris
pritvirtina ją prie
užpakalinės pilvo
sienelės.

Storoji žarna Prasideda nuo Storoji žarna atlieka

plonosios žarnos 4 funkcijas:
pabaigos ir tęsiasi rezorbcija,
iki išangės. Yra 3 virškinimas,
dalys: akloji žarna motorika ir
(su kirmėline šalinimas.
atauga), gaubtinė
Žmogaus virškinimo sistema

žarna (ji dar

skirstoma į
kylančiąją, skersinę,
nusileidžiančiąją ir
riestinę) ir tiesioji
žarna. Storoji žarna
būna 1,3–1,5 m
ilgio. Storosios
žarnos sieną sudaro
3 sluoksniai:
serozinis dangalas
(dengia žarną iš visų
arba iš 3 pusių),
raumeninė
(susideda iš lygiųjų
raumenų 2
sluoksnių) ir gleivinė
(be gaurelių,
raukšlėta). Sienoje
yra 3 išilginės
juostos, kurios
prasideda nuo
aklosios žarnos
kirmėlinės ataugos
ir tęsiasi iki
tiesiosios žarnos.
Storąją žarną dengia
pilvaplėvė, turinti
riebalinius
pasaitėlius (daugiau
jų susitelkę palei
riestinę žarną)

Tiesioji žarna Prasideda nuo sukaupia ir į išorę

Žmogaus virškinimo sistema

riestinės žarnos galo pašalina išmatas

ir baigiasi išange.
Pradinė dalis su
išplatėjimu
(ampule) yra
mažajame
dubenyje, tarp
tarpvietės raumenų
yra išeinamasis
kanalas.
Išeinamoji anga - sulaikantys tam
tai tiesiosios žarnos tikrą laiką išmatas
galinė dalis, kurioje
yra išorinis ir vidinis
išangės raukai
(sulaikantys tam
tikrą laiką išmatas)