Professional Documents
Culture Documents
Rita Talitavi Ien BD PDF Formatu
Rita Talitavi Ien BD PDF Formatu
STUDIJŲ PROGRAMA
MAITINIMO IR VIEŠBUČIŲ VERSLO VADYBA
Darbo autorius
Rita Talitavičienė
Darbo vadovas
Doc. dr. Regina Navickienė
Kaunas 2023
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO BAIGIAMOJO DARBO
SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas baigiamasis darbas „“Timeshare“ naujos atostogų apgyvendinimo
1. Atliktas savarankiškai ir nėra pateiktas Kolegijos kitų studijų programų bei kursų
studentams.
Rita Talitavičienė
TURINYS
SANTRAUKA ................................................................................................................. 5
SUMMARY ..................................................................................................................... 6
ĮVADAS ........................................................................................................................... 7
1. „TIMESHARE“ SAMPRATOS APŽVALGA TEORINIU ASPEKTU ............ 9
1.1. „Timeshare“ atsiradimo istorija ........................................................................... 9
1.3. „Timeshare“ veikimo etapų nustatymas ......................................................... 13
1.4 „Timeshare“ statistikos ir tyrimų apžvalga“...................................................... 15
2. APGYVENDINIMO SEKTORIAUS SISTEMA IR JOS SANTYKIS SU
“TIMESHARE” ............................................................................................................ 17
2.1 Apgyvendinamų paslaugų rūšys ..................................................................... 17
2.2 Apgyvendinimo vietų klasifikacija ir klasifikavimo sistema ......................... 18
2.2.1 Tinkliniai viešbučiai........................................................................................ 20
2.3 Apgyvendinimo paslaugų apžvalga ir statistika Lietuvoje ............................. 21
3. LIETUVOJE VYSTOMŲ „TIMESHARE“ PROJEKTŲ APŽVALGA ......... 24
3.1 Vykdomi „timeshare“ projektai ...................................................................... 24
4. „TIMESHARE“ VERSLO MODELIO ĮSITVIRTINIMO LIETUVOS
RINKOJE TYRIMO METODIKA ............................................................................ 25
4.1 Tyrimo tipai, duomenų rinkimo metodai ........................................................ 25
4.2 Tyrimo organizavimas ir etika ........................................................................ 27
5. NAUJOS APGYVENDINIMO FORMOS „TIMESHARE“ ĮVERTINIMO
LIETUVOS RINKOJE TYRIMŲ REZULTATAI ................................................... 29
TYRIMO APIBENDRINIMAS .................................................................................. 42
IŠVADOS....................................................................................................................... 43
REKOMENDACIJOS.................................................................................................. 44
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................ 45
PRIEDAI ....................................................................................................................... 50
3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
LENTELIŲ SĄRAŠAS
SANTRAUKA
SUMMARY
Relevance of the topic. There are numerous types of accommodation available in the market, and
the demand for them in the accommodation sector continues to rise. As a result, developers are seeking
new forms of accommodation, and one option that has emerged is timeshare. This type of
accommodation is prevalent in countries with booming tourism industries worldwide. Although
timeshare as a form of holiday accommodation has been available since 1970, it remains relatively
unknown in Lithuania.
Problem of the research. The opportunities for timeshare as a new form of accommodation to be
established in the Lithuanian market.
Tasks of the research: to reveal the concept of timeshare, to identify the role of timeshares within
the accommodation sector, to present the timeshare projects being developed in Lithuania, to assess the
opportunities for the establishment of timeshare as a new form of accommodation in the Lithuanian
market.
Research methods. Analysis of scientific literature and other sources, quantitative research -
questionnaire survey, qualitative research - expert interview,analysis of obtained research data,
systematization and graphical representation, formulation of conclusions and recommendations.
Research results: The study provided an understanding of the concept of timeshare, its operating
principles,and statistical indicators. The accommodation system was analysed, and the role of timeshare
in the accommodation sector was determined. The research also introduced the timeshare projects being
developed in Lithuania. In the methodological section, the research types and data collection methods
were presented.
Main conclusions of the thesis. Qualitative and quantitave research shows that, in Lithuania
„timeshare“ as a new holiday accommodation form would be very attractive for those who are willing
to have their own holiday home and majority would like to know more about this from a professional. It
is also known that „timeshare“ development is being stopped by legislative framework which does not
provide opportunity to register any property. In order to promote this holiday accomodation form
significant investment should be made to social media advertsiements, business daily newspaper „verslo
žinios“ and real estate websites. Research also showed that „timeshare“ would be successful in
Lithuanian market.
Keywords: timeshare, holiday homes, weekly use.
7
ĮVADAS
Tyrimo problema. Kokios yra „timeshare“ naujos apgyvendinimo formos įsitvirtinimo Lietuvos
rinkoje galimybės.
Tyrimo tikslas. Įvertinti „timeshare“ naujos atostogų apgyvendinimo formos įsitvirtinimo Lietuvos
rinkoje galimybes.
Tyrimo uždaviniai:
Tyrimo metodai. Bakalauro darbe naudoti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir kitų šaltinių
analizė, kiekybinis tyrimas - anketinė apklausa, kokybinis tyrimas – iš dalies struktūrizuotas interviu,
gautų tyrimų duomenų analizė, sisteminimas ir grafinis atvaizdavimas, išvadų ir rekomendacijų
formulavimas.
Tyrimo struktūra. Darbą sudaro šios dalys: turinys, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, įvadas,
teorinė ir empirinio tyrimo skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas, kuriame yra 44 šaltiniai,
17 priedų. Darbe yra 12 lentelių, 19 paveikslų.
9
Norint išsiaiškinti „timeshare“ sampratą teoriniu aspektu, pirmiausia reikia išsiaiškinti jos
atsiradimo istoriją, išnagrinėti veikimo etapus, sužinoti jos trūkumus ir apžvelgti „timeshare“ statistiką.
Tai leis pilnai suvokti „timeshare“ atostogų apgyvendinimo formos sampratą.
Norint gerai suprasti istoriją, pirmiausia reikia išsiaiškinti „timeshare“ žodžio sampratą. Pagal
„timeshare“ vartotojų asociaciją (angl. TCA), „timeshare“, kaip atostogų apgyvendinimo formą,
atspindi šie žodžiai: atostogų klubas (angl. Holiday club), atostogų nuosavybė (angl. vacation
ownership), dalinė atostogų nuosavybė (angl. fractional holiday ownership), (Powanga, Powanga,
2008). Norint tiksliai išversti „timeshare“ sąvoką ir rasti lietuvišką jo atitikmenį, buvo kreiptasi į
Lietuvos valstybinę kalbos inspekciją (VLKL), kuri savo ruoštu atrašė, kad šiam žodžiui lietuviškas
atitikmuo yra „pakaitinis naudojimasis“, kuris teikiamas Europos terminų bazėje. Taip pat, Lietuvių
kalbos komisija nenurodė, kad yra draudžiama naudoti „timeshare“ sąvoka, todėl šiame darbe bus
naudojami „timeshare“ sąvokos, kaip sinonimai (priedas 1).
Pagal Woods (2001, p. 71), „timeshare“ pakaitinio naudojimosi, bendra nuosavybė, „gimė“
septintojo dešimtmečio pradžioje, kai vokietis Nette sukūrė koncepciją viešbutyje, kuriame vadovavo
Ticino mieste, Šveicarijos Alpėse. Ši mintis gimė draugų rate, kai norėjo įsigyti butą slidinėjimo kurorte,
Prancūzijos Alpėse, bet šis noras jiems buvo per brangus. Ir tuomet Nettė suprato, kad jei jie visi sudės
savo pinigus, ir nusipirkę butą juo dalinsis, tuomet jų noras, turėti butą, būtų įgyvendintas. Draugai
nusprendė, butu dalintis savaitiniais laiko intervalais. Kiekvienam draugui, savaičių kiekis priklausė
nuo indėlio į buto pirkimą. Taip atsirado „Hapimag“ kompanija, kuri iki šiol užima svarbią padėtį,
pakaitinio naudojimosi industrijoje, o veiklos ataskaitos - stulbinančios. Nepaisant užblokavimų ir
kelionių apribojimų 2021 metais, rugpjūčio mėn. vidutinis užimtumo pikas siekė 87.5 proc., o tuo tarpu,
spalio mėnesį – 75.6 proc. „Hapimag“ kurortuose, paklausos vidurkis siekė daugiau nei 80 proc.
Nepaisant kelionių apribojimų, rezultatas buvo solidus – 8,9 mln. Bendras metinis pelnas - 4.8 mln.
eurų.
Kaip įvardija ARDA (American Resort Development Association, 2022) organizacija, pakaitinio
naudojimosi bendra nuosavybe pramonė, buvo įkurta siekiant sudaryti sąlygas savininkams apsistoti
pasaulinės klasės būstuose. Pakaitinio naudojimosi kurortuose, galima įrengti vilas su visais įmanomais
patogumais. Daugiau nei keturiasdešimt metų ši pramonė vystėsi ir diegė naujoves. Šiandien šis
10
produktas yra daugiau nei erdvūs namai, savininkai gali panaudoti savo narystes kruizams, automobilių
nuomai, viešnagei visame pasaulyje, išskirtiniams kulinariniams potyriams, trokštamiems koncertams
ir net sporto renginiams. Dėl begalinio lankstumo šis produktas ypač vertinamas. Pagal RDO (angl.
Resort Development Organisation) duomenis, 2022 metais patenkintų pakaitinio naudojimosi bendra
nuosavybe yra 6.7 ml. šeimų iš viso pasaulio.
Spoulding (2022) , moksliniame straipsnyje atskleidžia, kad 2021 metais, Amerikoje pakaitinio
naudojimosi bendra nuosavybe užimtumas buvo 80.2 procentai. Tuo tarpu viešbučių užimtumas 66.2
procentų. Galima daryti prielaidą, kad ši atostogų apgyvendinimo forma, Amerikoje, labai paklausi.
Įsivaizduokime žmogų, kuris nori nusipirkti namą poilsiui, tam tikroje vietoje, kur nors kalnuose,
ar prie jūros, kur galėtų kiekvienais metais nuvykti pailsėti. Suprantame, kad tai didžiulės išlaidos, juk
reikia tuos namus išlaikyti ir visai nesvarbu, kad juose gyvens tik kelias savaites. Taigi, užuot pirkęs
visus namus, poilsiautojui yra duodama galimybė įsigyti pakaitinio naudojimosi nuosavybės teisės
produktą - „timeshare“. Tokiu atveju bus padalintos metinės išlaidos, į kurias įeina draudimas,
nekilnojamo turto mokestis, priežiūros mokesčiai su kitais pakaitinio naudojimosi nuosavybės teise
turinčiais savininkais. Taip poilsiautojas išleis tik dalį kainos, atostogų namams (Chi, 2009).
Pakaitinė nuosavybė įsigyjama savaitėmis arba taškais. Savaitėmis, kada suteikiama pirkėjui
nuosavybė, pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe, savaitiniais intervalais. Pavyzdžiui, pagal
fiksuotą savaitės sistemą buto savininkas, kasmet tą pačią savaitę suteikia teisę apsistoti bute.
Egzistuoja dar “plaukiojanti savaitė”, kai savininkas gali pasilikti vieną savaitę , bet kuriuo metų laiku,
paprastai pirmenybė, pirmiems atėjusiems.
Pakaitinio naudojimosi bendroje nuosavybėje egzistuoja mainų sistema su galimybe iškeisti
pakaitinio naudojimosi savaitėmis savo namus su kitais pakaitinio naudojimosi nuosavybės savininkais,
kitoje vietoje per mainų programą. Dvi didžiausios biržos bendrovės yra Resort Condominium
International (RCI) ir Interval International. Taškų sistemos savininkai savo pakaitinio naudojimosi
taškus dar gali iškeisti į automobilio nuomą, lėktuvo bilietus ar netgi kruizus. Taškų sistema suteikia
daugiau lankstumo naudotis pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe.
Viena iš atostogų mainų lyderių visame pasaulyje, RCI turi savo taškų paketą, (žiūrėti 1 pav.).
11
Kaip matyti iš 1.1 paveikslo, RCI taškų paketas leidžia rinktis poilsio vietą bei atostogų trukmę,
taip pat galimybę pasirinkti, kuriuo metų laiku bus poilsiaujama. Taškai gali būti taupomi arba
skolinami, taip pat RCI sistema suteikia galimybę, naudojant taškus, užsisakyti aviabilietus ar
išsinuomoti automobilį.
Pagal Europos vartotojų centrą (ECC-Net, 2022) šios apgyvendinimo formos pobūdis yra skirtas
tiems, kas nori įsigyti teisę naudotis apgyvendinimu tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje. Galimi du
įsigijimo variantai: tai „fiksuotas“, kai apgyvendinimo laikas lieka nepakitęs ir „plaukiojantis“, kada
rezervuojamas norimas laikas iš anksto. Beje, pastarojo rezervacijos atlikimas priklauso nuo užimtumo,
o jo kaina nuo metų laiko t. y., sezono metu išlieka brangiausia. Mes paprastai galvojame apie sezonus,
kaip apie vasaros, bet „timeshare“ kurortai į metų sezonus žvelgia kitaip. Pagal „timeshare calendar“
internetinį puslapį, sezonas atsidaro tuo laikotarpiu, kuriuo yra paklausiausias laikotarpis, pavyzdžiui,
„timeshare“ slidinėjimo kurortas paklausiausias bus vasario mėnesį, o Mirtl Byčo – balandžio ir gegužės
mėnesiais. Norėdami atskirti „timeshare“ naudojimosi sezonus, kurortai juos pažymėjo spalvomis.
Svarbu paminėti, kad kurortai ir biržų bendrovės naudoja skirtingas savaitės spalvas, pavyzdžiui, RCI
populiariausią sezoną žymi raudona spalva, o jau mėlyna bus, kaip mažos paklausos sezonas. Interval
International, taip pat populiariausią sezoną žymi raudonai, bet jau mažai paklausus sezonas – žaliai, o
vidutinę paklausą žymi geltonai.
„Timeshare“ pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybė yra išskiriama į dvi rūšis, tai registruotą
nuosavybės teisę ir naudojimosi teisę (Powanga, Powanga, 2008 m).
Įregistruota nuosavybės teisė, nuosavybės teise pagrįsta nuosabybės teisė, panaši į įprasto būsto
nuosavybę. Kai atostogų savininkas perka savaitę tam tikrame vienete, pirkėjas turi nuosavybės teisę į
12
tą savaitę, kurią užregistravo žemės teismas arba atitinkamos institucijos, suteikiant pirkėjui teisę visam
laikui parduoti, išnuomoti, perleisti ar keisti.
Naudojimosi nuosavybe teisė, tai panašu į nekilnojamo turto teisę išskyrus tai, kad naudojimo ar
nuomos teisės galiojimo laikas gali būti pratęstas. Investiciniu vienetu pirkėjai turi teisę naudotis tam
tikrą laikotarpį arba iki amžinybės nepateikdami jų į nuosavybės poziciją. Naudojimosi sutartis turi dvi
pagrindines galimybes:
Vienas jų yra taškai. Vienetai yra suskirstyti į savaites arba intervalus, o reikalingi taškai skiriasi
priklausomai nuo vieneto dydžio (namas iki keturių miegamųjų) ir buvimo trukmė (nuo per dieną į
kelias atostogas skirtingose vietose kiekvienais metais). Taškai gali būti keičiami į apgyvendinimą
viešbutyje ar lėktuvo bilietą ar kitą veiklą.
Kita galimybė reikalauja, kad pirkėjas išsinuomotų , licencijuotų arba įgytų narystę kurortų tinkle.
Nustatytu laiku tam tikrą laikotarpį savininkas turi teisę užimti vienetą, bet kuriame tinklo viešbutyje ir
(arba) namo (buto) nuosavybėje, neturėdamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, turtą valdo
vystytojas.
Išsiaiškinome „timeshare“ įsigijimo variantus ir jų privalumus, dabar apžvelkime, kokie būtų
„timeshare“ trūkumai.
1.2. „Timeshare“ naudojimosi trūkumai
Nors „timeshare“ turi daug privalumų negalime neatsižvelgti į tai, kad ši apgyvendinimo forma turi
ir trūkumų. Anot Spoulding (2022), pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybė nėra investicija.
Turėtojui ji visada kainuos brangiau nei jį perparduodant. Dar vienas trūkumas, tai nenumatyti
mokesčiai. Be jau numatytų mokesčių egzistuoja „specialaus įvertinimo“ mokestis ir kuriuo dažnai
pasinaudoja savininkai. Pavyzdžiui, jūs gyvenate netoli paplūdimio ar kitoj stichinių nelaimių
pažeidžiamoje vietovėje ir tai greičiausiai turės atitinkamą mokestį už turto remontą po nelaimės.
Iki šiol didžiausias trūkumas pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe yra perpardavimas
antrinėje rinkoje. Taip yra dėl to, kad pirkėjai yra linkę įsigyti naują pakaitinio naudojimosi bendrą
nuosavybę, o ne vienkartinį naudojamasi antrinėje rinkoje. Todėl perpardavimo rinka tiesiog užpildyta,
net jei savininkas gali jį perparduoti, ji bus nuostolinga.
Kaip teigia University of the Western cape vyresnysis dėstytojas Mupangavanhu (2021), pakaitinio
naudojimosi bendra nuosavybe pramonėje egzistuoja nesąžiningos sutarties sąlygos, kada esi
įtraukiamas visam gyvenimui. Taip pat būsto nebuvimas pageidautinu laikotarpiu ir nuolat kylantys
metiniai mokesčiai. Naudojantis šia sistema, jūs kaip savininkas savo pakaitinio naudojimosi bendra
13
nuosavybe esate tik griežtai apibrėžtą laikotarpį, po kurio savininkas tampa kitas asmuo (Alisher,
Abdulaziz, 2021). Tai reiškia, kad norint prasitęsti atostogas, tokios galimybės nelieka.
Išsiaiškinome „timeshare“ privalumus bei trūkumus, laikas sužinoti kaip veikia „timeshare“
sistema, kiekvienu veikimo etapu.
Jeigu nagrinėsime RDO (Resort Development Organisation, 2022), pakaitinio naudojimosi bendra
nuosavybe schemą, matysime, kad teisinė sistema, įsigyjant bendro naudojimo produktą, skiriasi pagal
tai, kurioje šalyje yra produktas. Kai kurortas paruoštas parduoti, vystytojas pasirūpina teisine sistema,
pagal kurią yra apsaugojamos pakaitinio naudojimosi savininkų teisės, pagal tos šalies teisinę sistemą.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kūrėjo įdiegtame pakete yra dvi pagrindinės dalys:
1. valdymo sutartis, kuri numato sklandžią kurorto veiklą narių vardu. Jame nustatomos biudžeto
patvirtinimo priemonės bei valdymo įmonės santykiai;
2. nubrėžiami santykiai tarp pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų ir kūrėjų.
Pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkai turi teisę naudotis savo butu, bet ne teisė į patį
butą. Teisinė nuosavybė priklauso patikos bendrovei. Kūrėjas visas teises perduoda patikėtiniui,
mainais už narystę. Tokiu atveju, patikėtinis valdo turtą, bei saugo jį savininkų vardu.
Tačiau, kitose Europos šalyse pagrindinis teisių perdavimas vyksta per notarą, kuris sudaro sutartį
su “timeshare” vartotoju. Notaras tikrina teisinį sutarties galiojimą. Pavyzdžiui, Ispanijoje buvo sukurta
patobulinta teisinė sistema. Rotacinė teisių shema paremta daiktinių, o nenuosavybės teisių pardavimu.
Valdymas ir priežiūra. Baigus įrengti kurortą, jo valdymas atitenka specializuotai valdymo
įmonei arba pačiam vystytojui. Kad ir kaip susitariama, valdymo organizacija iš pakaitinio naudojimosi
nuosavybės teisės savininkų ims metinius mokesčius, kurie apima valymą ir priežiūrą, mokesčius už
komunalines paslaugas, draudimą, bendro naudojimo objektų (pvz. baseinų ar teniso kortų)
eksploatavimą. Paprastai dar būna “nuskendimo” fondas (angl. “sinking fund”), skirtas dideliam
remontui ar atnaujinimui. Kurorto konstitucijoje yra pateikiama detali informacija apie savininkų teises
bei pareigas, susijusias su jų naudojimosi teisėmis.
Mainų vaidmuo. Keitimasis pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe tapo svarbia dalimi.
Tarpininkai tarp vartotojų yra biržos bendrovės. Jos suteikia galimybę, iškeisti savo pakaitinio
naudojimosi bendrą nuosavybę į kitą – kitu laiku, kitoje vietoje. Yra dvi pagrindinės mainų bendrovės,
tai “Resort Condominiums International” (RCI) ir “Interval international” (II). Beveik visi pakaitinio
naudojimosi bendra nuosavybe kurortai pasirenka vieną iš šių įmonių. Tuomet jų mainų įmonė veikia
14
kaip bankas. Jei vartotojas neišnaudoja įsigytos savaitės, tuomet jis ją įneša į mainų įmonę ir vėliau gali
atsiimti lygiavertes savaites – kitu laiku ir (arba) kituose kurortuose – kurias įnešė kiti nariai. Tam, kad
suderintų pasiūlą ir paklausą, biržos įmonės naudoja sudėtingas kompiuterines programas. Savaitės
vertinamos pagal sezoniškumą, trukmę, vietą ir pan., nustatant pagal minėtus veiksnius jos gali būti
matuojamos “taškais”. Tai simbolinis matas susijęs su pakaitinio naudojimosi nuosavybe. Biržos
įmonės naudoja taškus, kad supaprastintų mainus.
Perpardavimas. Pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkai turi teisę perparduoti arba
išnuomoti savo pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teisę. Visa tai turėtų būti aiškiai nurodyta
schemos dokumentuose. Tačiau pirkėjai turi suprasti, kad pakaitinis naudojimasis bendra nuosavybe
nėra investicija į nekilnojamąjį turtą. Tai gali turėti perpardavimo vertę, tačiau tai panašiau į narystę
įsigytą naudotis ir mėgautis. Perpardavimui šiuo metu taikoma ta pati direktyva, kaip ir pakaitinio
naudojimosi bendra nuosavybe, taip pat yra keturiolikos dienų apsisprendimo laikotarpis, kurį įmonė
turi numatyti. Indėlius perpardavimui imti draudžiama (Parengta pagal Kurortų Plėtros Organizaciją
RDO (angl. Resort Develolopmen Organisation, 2022). Kad būtų paprasčiau suprasti, kaip sistema
veikia galima ją pavaizduoti vizualiai, sukuriant ilgalaikį atostogų produktą, (žr. 1.2 pav).
teisiniai bei finansiniai klausimai. Taigi, “timeshare” steigėjams neužtenka vien norėti sukurti šį verslą,
privalu būti kompetetingiems šios sistemos žinovams.
Dabar norėdami išsiaiškinti, kiek yra populiari „timeshare“ apgyvendinimo forma, apžvelgsime
statistinius duomenis.
Pagal naujausią “Back – to – Normal Barometer” tyrimą, kurį atliko 2021m. Amerikos kurortų
plėtros asocijacija (angl. American Resort Development Association), spalio viduryje, 2021 m.
pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų, šia paslauga naudojosi 88 proc. Be to, 9 procentai,
pakaitinio naudojimosi bandra nuosavybe savininkų pakeitė savo 2021 m. pakaitinio naudojimosi
bendra nuosavybe atostogas į kitokio tipo atostogų produktą ir juo pasinaudojo.
Jungtinių Valstijų ataskaitoje (United States Owners Report, 2022m.), kur duomenys buvo renkami
naudojant internetinę metodiką nuo 2022m. kovo 13 d. iki 2022 kovo 31 d. buvo apklausti 1600
pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkai. Maždaug trys ketvirtadaliai (73 proc.) apklaustų
pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų turi savaitinį produktą, o kiek daugiau nei pusė (51
proc.), atostogų taškų. Apytiksliai 24 procentai apklaustų savininkų turi abu produktus, savaites ir
taškus. Iš viso per trejus metus, pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe teisę įgijo 73 proc.
respondentų.
Remiantis 2021 m. “Pulse” ataskaita, grynasis pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe
pardavimas (atėmus pardavimo paskatas ir nutraukimus), įskaitant pardavimą telefonu, padidėjo 82.7
proc. nuo 2020 m. antrojo ketvirčio iki 2021 m. antrojo ketvirčio (QTD) ir padidėjo nuo 155.5 mln. Iki
1442.3 mnl dolerių (USD). Didelis pardavimų padidėjimas rodo, kad pakaitinio naudojimosi bendra
nuosavybe pramonė atsigauna po COVID- 19 poveikio, kuris pirmiausia buvo pastebėtas nuo 2020 m.
antrojo ketvirčio (priedas 2).
Pagal RDO (angl. Resort Development Organisation), statistinius duomenis, kurie paskelbti 2022
kovą. Europoje, artmiausiuose rytuose ir Afrikoje, daugiau nei 1300 pakaitinio naudojimosi bendra
nuosavybe kurortų, iš kurių 175 yra JK ir Airijoje, o 260 – Ispanijoje. Šių kurortų užimtumas ištisus
metus viršija 75 proc. ir suteikia daugiau nei 90 000 žmonių būstus pagal pakaitinio naudojimosi bendrą
nuosavybę. Vidutiniškai yra šešiasdešimt devynios nakvynės vietos kiekviename kurorte. Pramonėje
dirba daugiau nei 53 500 tūkst. Žmonių, dažnai atokesnėse Europos vietose, kur ji labai prisideda prie
vietos ekonomikos. Visame pasaulyje, pagal pakaitinio naudojimosi bendrą nuosavybę yra 5 357
16
tūkstančiai kurortų iš 121-nos šalies su 527 000 tūkst. vienetų, sukuriančių 18 mln. nakvynių. Su
daugiau nei 2 480 tūkst. kurortų sudaro Amerika, tai 46 proc. viso pasaulio kurortų. Po to seka EMEA,
ji sudaro 25 proc.
Apžvelgėmė “timeshare” atsiradimo istoriją, kuomet draugų kompanijoje pristigus pinigų poilsiui,
buvo sumanyta koncepcija, pagal kurią buvo išspręstas klausimas, kaip visiems pasinaudoti
atostogomis, nepermokant. Stebėtina, kaip greitai ši idėja tapo verslu, kurio modulis nuolat tobulinamas.
Atsiradusi taškų sistema supaprastino “timeshare” naudojimasi ji tapo lankstesnė ir labiau priimtinesnė,
nes taškų sistemoje yra daugiau pasirinkimo galimybių. Didžiausiu tūkumu įvardijamas perpardavimas
antrinėje rinkoje, nes perpardavinėtojų rinka perpildyta ir beveik visada nuostolinga. Šiandien,
matydami statistinius duomenis, galime spręsti, kad tai vis labiau populiarėjanti apgyvendinimo forma.
17
Susipažinus su “timeshare” samprata, bei jos veikimo principais, tolimesniais etapais apželgsime
apgyvendinimo paslaugų rūšis, išsiaiškinsime apgyvendinimo vietų klasifikaciją, apžvelgsime
viežbučių klasifikavimo sistemą ir susipažinsime su statistika, tai leis paprasčiau suvokti, kas yra
“timeshare” ir kokią vietą ji užima apgyvendinimo sektoriaus sistemoje.
Pagal apgyvendinimo paslaugas jų teikimą ir organizavimą, taip pat naudojimo paskirtį bei
apgyvendinimą, pagal LR turizmo įstatymą, turi būti skirstomi į “kolektyvinio apgyvendinimo”
paslaugų teikėjus ir “privataus apgyvendinimo” paslaugų teikėjus, kur apibrėžti reikalavimai, pagal
paslaugų teikimą, kambarių skaičių ir paskirtį (priedas 6).
Remiantis Jarmantavičiūtės (2010), apgyvendinimo vietų klasifikacija, galima matyti išsamesnį
apgyvendinimo paslaugų suskirstymą, kuriame matyti „timeshare“ vieta turistų apgyvendinimo
sistemoje (žr. 2.2 pav.).
Kaip matome iš 2.2 paveikslėlio mūsų nagrinėjamas „timeshare“ yra priskiriamas privačioms
apgyvendinimo vietoms, kurios dar klasifikuojamos į nenuomojamas privačias vietas, kurios skirtos
atostogoms.
Kaip teigia „Keliauk Lietuvoje“ (2023) portalas ir jų atliktas tyrimas (2022) parodė, kad
pasirenkant nakvynės tipą tendencijos išlieka panašios, Lietuvoje populiariausia apsistoti viešbučiuose,
19
privačiuose būstuose ar poilsio namuose. Kiek didesnis žmonių kiekis rinkosi ilsėtis sanatorijose, SPA
centruose, o mažesnė – kempinge, palapinėje.
Viešbučių siūlomos paslaugos ir viešnagės kokybė priklauso nuo viešbučio klasifikavimo sistemos,
kurią dabar nagrinėsime, tai leis suprasti šios sistemos naudą ir galimybę palyginti su mūsų nagrinėjama
„timeshare“, apgyvendinimo forma.
Siekiant informuoti turistus apie apgyvendinimo paslaugas ir jų kokybę, taip sudarant galimybę
jiems rinktis ir gauti pageidaujamo lygio paslaugas, viešbučiai yra klasifikuojami.
Klasifikuojant viešbučius įvairiose pasaulio šalyse, galime pastebėti, kad naudojamos skirtingos
sistemos. Pagal Klaipėdos valstybinės kolegijos metodinę medžiagą, 2014 metais, jų galime
suskaičiuoti per trisdešimt, bet labiausiai paplitusios yra šios:
žvaigždučių sistema, raidžių sistema, karūna arba raktų sistema, klasių (kategorijų) sistema.
Kiekvienos šių sistemų atitikmenį pateikiau lentelėje (žr. 2.1 lentelę).
2.1 lentelėje matome viešbučių klasifikaciją, kuri leidžia vartotojui nuspręsti, kokių paslaugų ir
kokią kokybę jis gaus apsistojęs tam tikrame viešbutyje. Pvz., norėdami apsistoti geriausiame viešbutyje,
mes rinksimės penkias žvaigždutes, jei tai raidės - De Luxe, o kategorija bus aukščiausios klasės. Tiesa,
apsistoję viešbutyje su penkiomis karūnomis, jis atitiks tik keturias žvaigždutes, nes Didžiojoje
Britanijoje geriausios klasės viešbutis yra tik keturių žvaigždučių.
Nuo 2013 metų gegužės 1 dienos, Lietuvoje įsigaliojo nauji klasifikavimo reikalavimai
viešbučiams ir moteliams ( LR valstybinio turizmo departamentas, 2018). Nuo to laiko, viešbučiai
klasifikuojami vadovaujantis bendrais klasifikavimo kriterijai, pagal HotelStars Union sistemą, kuri
apima 270 įvairių kriterijų (Kripaitis, 2016). Viešbučio paslaugų klasifikavimo reikalavimai yra
parengti vadovaujantis Europos viešbučių asociacijos „Hotelstars Union“ patvirtintais harmonizuotų
20
viešbučių klasifikavimo 2020-2025 m. reikalavimais. Klasifikaciją turi ir kempingai, svečių namai bei
moteliai (priedas 7), (priedas 8).
Kai kurie viešbučiai, neišsilaikantys rinkoje buvo priversti jungtis. Laikui bėgant jungimosi
procesas tapo internacionalizuota veikla, tai nutiko, kai šis procesas peržengė sienas. Taip viešbučių
globalizacija nulėmė tarptautinių viešbučių tinklų atsiradimą. Pirmasis viešbučių tinklas atsirado
Europoje, tai buvo C. Ritz viešbučiai. Sėkmingai tinklai kūrėsi ir JAV. Pirmieji buvo Hilton ir Sheraton
viešbučių tinklai, vėliau atsirado Holiday Inn, Marriot, Radison ir kt. Praktika rodo, kad bendrai
susijungus viešbučiams į tinklus, lengviau išgyvena konkurencingomis sąlygomis, nes tinklo vardas
kelia pasitikėjimą vartotojams ir didina žinomumą (Klaipėdos valstybinė kolegija, 2014).
Remiantis Klaipėdos valstybinės kolegijos, metodine medžiaga (2014), galime išskirti tinklinių
viešbučių privalumus, tai;
• Mažėjančios eksploatacijos išlaidos. Pirkdami įrangą ir baldus dideliais kiekiais visiems
tinklo nariams, daromos nuolaidos, todėl viešbučiai išleidžia mažiau.
• Pasidalydami išlaidas tarpusavy, jie gali rinktis geresnius reikiamų sričių ekspertus.
• Bendra rinkodara leidžia sudalyvauti brangiose reklamose.
• Kuriama bendra centralizuota kambarių užsakymų sistema.
• Gaunamos finansinės lėšos greičiau sukaupiamos ir efektyviau panaudojamos.
Tinklinių viešbučių valdymo formos gali būti įvairios (žr. 2.2 lentelę).
Kaip matome 2.2 lentelėje valdymo formos yra keturios, tai konsorciumai, tiesiogiai valdančios
įmonės, veikiančios frančizės pagrindu ir valdymo sutartimi. Papildydama informaciją apie
konsorciumus pabrėšiu, kad šios valdymo formos narystė griežtai reglamentuota ir kontroliuojama, kas
reikalavimų nesilaiko, tie yra pašalinami.
Kad išsiaiškintumėme, kuri poilsio vietovė ir apgyvendinimo forma Lietuvoje populiariausia,
apžvelgsime statistiką.
Kaip matome 2.3 lentelėje, 2016 metais Lietuvos Respublikoje, vietų skaičius apgyvendinimo
įstaigose buvo 77 024 tūkstančiai, o 2021 metais skaičius išaugo iki 129 924 tūkstančius. Nedidelį
sumažėjimą matome tik 2020 metais, bet tą galėjo įtakoti Covid – 19 pandemija, dėl visų suvaržymų
bei kelionių apribojimų. O jau 2021 metais skaičius vėl išaugo.
Pagal naujausią „Keliauk Lietuvoje“ atliktą tyrimą, kur respondentams buvo užduotas klausimas
„Kur paprastai apsistojate kelionių Lietuvoje metu?“, pateikiama atsakymų rezultatų suvestinė,
procentais (priedas 10).
Dar vienas portalo „Keliauk Lietuvoje“ atliktas tyrimas (2021), kuris buvo parengtas, norint
nustatyti vietovę, pagal miestus, kuriuose dažniausiai atostogaujama (su nakvyne). Pagal gautus
duomenis, lankytina vieta Lietuvoje yra Palanga, čia per kasmetines atostogas (ne mažiau 5 nakvynių)
vyksta 33 % turistų (korespondentų), Šventąją renkasi 17 proc., ir Klaipėdą 11 proc. Ilgojo
savaitgalio išvykos (3-4 nakvynės) kryptis, dažniausiai pasirenkama, taip pat Palanga 23 proc., po jo
seka Šventoji 11 proc. ir Klaipėda 7 proc.
Apžvelgę apgyvendinimo statistiką mūsų šalyje, matome, vis su kiekvienais metais paklausesnį
turizmą, kuris nulemia apgyvendinimo sektoriaus plėtrą. Populiariausios apgyvendinimo formos yra
viešbučiai ir nuomojami privačių asmenų būstai.
23
Populiariausia kelionių kryptis Lietuvoje yra pajūris. Labiausiai lankytinas pajūrio miestas –
Palanga. Būtent Palangoje, šiuo metu vykdomas „timeshare“ projektas, kurį vykdo įmonė „In Rento“
platforma .
Taigi, apgyvendinimo sektorius platus ir pritaikytas kiekvienam, nuo pažintinės kelionės
automobiliu (kemperiu) iki poilsinės kelionės sanatorijose ar SPA viešbučiuose. Kokio poilsio lygio
norite, padės išsirinkti žvaigždučių skaičius. Tinkliniai viešbučiai padės nesuklysti renkantis nakvynę
bet kurioje pasaulio vietoje.
Tam, kad suprastumėme kaip veikia NT įmonė „InRento“, kuri yra pirmoji Lietuvoje vykdanti
„timeshare“ projektą, išanalizuosime jos vykdomus „timeshare“ projektus.
24
Vienas iš „timeshare“ projektų yra Biržuose, naujai atrenovuotame „Avanti Hotel“ viešbutyje. Ši
apgyvendinimo sistema siūloma investuotojams, kurie be investavimo grąžos dar gali nemokamai
apsistoti nekilnojame turte. Viešėjimo laikas priklauso nuo investuotos sumos (priedas 11).
Šiuo metu, vis dar vykdomi du projektai Palangoje. Tai V3 - Palanga I ir V3 - Palanga II. Šie
įrenginėjami apartamentai, bus orientuoti į trumpalaikę atostogų nuomą. Investuojant 10 tūkst. ir
daugiau, bus galimybė apsistoti dvi nakvynes sezono metu arba keturias nakvynes ne sezono metu.
Pagal jau turimą informaciją, galime sudaryti palyginimo lentelę, kurioje atsispindės „timeshare“
skirtumai tarp užsienio ir lietuviško „timeshare“ (žr. 3.1 lentelę).
Iš 3.1 lentelės matome, kad Lietuvoje vykdomas „timeshare“ projektas skiriasi nuo tikrojo
„timeshare“. Lietuvoje projektu naudosis tik investuotojai. Nakvynių skaičius Lietuvoje nuo vienos iki
penkių naktų, tuo tarpu užsienyje nuo savaitės iki kelių savaičių. Kas liečia teisinę sistemą, užsienyje
įsigijus „timeshare“ pirkėjas turi nuosavybės teisę į tą savaitę, kurią išsipirko, jis gali ją perparduoti,
išnuomoti, keisti, Lietuvoje tokios teisinės sistemos nėra.
25
Atlikus mokslinės literatūros ir kitų šaltinių analizę ir norint įvertinti „timeshare“, kaip naujos
atostogų apgyvendinimo formos įsitvirtinimą Lietuvos rinkoje, reikia atlikti empirinį tyrimą.
Išsiaiškinsime, kokie bus tyrimo metodai ir kokie skirtumai tarp jų, taip pat nustatinėsime tyrimo imtis,
kokiu būdu bus sudaromi klausimynai. Šiame darbe, svarbu tyrimo etika, todėl išsiaiškinsime, kas tai
yra ir kodėl ji svarbi tyrimui.
kokybinius tyrimus - interviu dažniausiai taikomas duomenų rinkimo metodas. Jis kuo puikiausiai
atspindi kokybinės metodologijos prielaidas, įsigilinama į dalyvių perspektyvas, surenkamos
gyvenimiškos detalės ir unikalūs duomenys.
Kaip teigia Poteliūnienė (2017), kokybiniai tyrimai pasikliauja ne skaičiais, bet interpretacine
prielaida. Taigi, kokybinis tyrimas leis tyrinėti tam tikrus įvykius, bei situacijas natūralioje aplinkoje
atskleidžiant pojūčius, patirtis, išgyvenimus, kurie nesusiję su skaitmenimis.
Interviu puikus būdas papildyti ir palyginti apklausos rezultatų duomenis. Kokybinio tyrimo
klausimai ekspertams buvo sudaromi pagal kiekybinio tyrimo gautus rezultatus (priedas 13), (priedas
14).
Šiam tyrimui buvo pasirinkta apklausti ekspertus, vienas iš jų, turi savo „timeshare“ atostogų
namus Maljorkoje Nr.1 (priedas 15), antras ekspertas yra vienas iš „timeshare“ vystytojų Lietuvoje Nr.2
(priedas 16). „Ekspertas, tai kokios nors srities profesionalas, žinovas, turintis išskirtinių (specifinių)
žinių ir patirties savo srityje“ (Gaižauskaitė, Valavičienė, 2016, p. 212). Todėl šiam tyrimui buvo
pasirinkti šie ekspertai, kurie yra susipažinęs su „timeshare“ verslo modeliu ir turi pakankamai žinių
apie nagrinėjamą tyrimo problemą.
Atliekant kiekybinį tyrimą buvo pasirinkti respondentai, kurie investuoja ar planuoja investuoti į
nuomos (atostogų) nekilnojamą turtą ir ateityje žada turėti savo atostogų namus. Populiacija buvo
nustatyta pagal Oficialiosios statistikos portalą. Lietuvoje 2022 metais, Palangos mieste buvo įsigyta
351 butai, kaip antras ar trečias nekilnojamasis turtas, kurių paskirtis trumpalaikė atostogų nuoma.
Palangos miestas pasirinktas dėl jame vystomo „timeshare“ projekto. Remiantis Valackiene (2004),
reikalingą respondentų skaičių, galima apskaičiuoti Paniotto formule n= 1/(Δ2 +1/N), kai:
n - reikiamas respondentų skaičius,
Δ – paklaidos dydis (Δ=0,05),
N – populiacijos dydis (N=351).
1/(0,05²+1/351)=1(0,0025+0.0028)=1/0.0053=189
Taip pat, imtis buvo apskaičiuojama internetine imties skaičiuokle, kur patikimumas buvo 95 proc.
ir 5 proc. paklaida, rezultatas buvo toks pat, 351 populiacijai reikia apklausti 184 respondentus.
Pagal Tidikį (2003), kokybinis ir kiekybinis tyrimas veiksmingai papildo vienas kitą, jų sąveika
duoda išsamesnių, objektyvesnių ir patikimesnių rezultatų. Todėl šie du tyrimo metodai pasirinkti tam,
kad galėtume geriau ir giliau prisiliesti prie tyrimo problemos.
Tyrimo problema – neaišku, kokios yra „timeshare“ naujos atostogų apgyvendinimo formos
įsitvirtinimo Lietuvos rinkoje galimybės.
27
Kiekybinis tyrimas buvo atliktas kovo mėnesį (2023-03-01/31), šioje apklausoje dalyvavo 189
respondentai, kadangi buvo pakankamas respondentų skaičius atlikti tyrimui, anketos apklausa buvo
baigta. Anketa sukurta ir pateikta internetiniame puslapyje „www.apklausa.lt“, kur respondentai buvo
kviečiami jas pildyti. Taip pat papildomai buvo išdalintos anketos NT įmonėje, kur buvo prašoma jas
užpildyti (priedas 17). Tinkamai pateikiant kiekybinio tyrimo organizavimą, jis suskirstytas į procesus
(žr. 4.1 pav.).
4.1 paveiksle matome tyrimo procesą jo eiga prasidėjo nuo anketų pateikimo. Pateikiant anketą
buvo paminėta apie respondento konfidencialumą. Duomenys buvo analizuojami. Pasirinkta tyrimo
vieta, internetinis apklausų puslapis www.apklausa.lt., likusios anketos buvo išdalintos NT įmonėje. Šis
tyrimas atliktas per kovo mėnesį ir jame bendrai dalyvavo 189 respondentai.
Iš dalies struktūrizuotas interviu buvo atliekamas balandžio mėn. (2023-04-29). Apklausti du
ekspertai. Prieš imant interviu, jam buvo pasiruošta, tai yra apmąstyti klausimai, kurie buvo pateikti
interviu metu, taip pat, sutartas interviu laikas ir vieta bei aptartas konfidencialumas. Šis tyrimas buvo
suskirstytas į kelis etapus, tam, kad viskas vyktų sklandžiai bei tinkamai atskleista kokybinio tyrimo
tema. (žr. 4.1 lentelę).
28
4.1 lentelėje matome kokybinio tyrimo etapus, kuriais vadovaujantis tyrimą atliksime nuosekliai,
laikantis tyrimo metodikos. Pirmuoju etapu yra sudaromi klausimai, kurie bus naudojami apklausos
metu. Vėliau yra suderinamas laikas su savo srities ekspertu ir aptariamas patogiausias apklausos
metodas. Sutartu laiku atliekamas interviu telefonu, tai buvo patogiausias apklausos metodas abiem
ekspertams. Apklausus ekspertus, buvo sisteminami duomenys ir daromos išvados.
Tyrimų etika. Kiekybinis tyrimas buvo atliktas laikantis etikos principų: respondentams vykdant
anketinę apklausą nebuvo jokio spaudimo atsakymų pasirinkimui, taip pat dalyvavimas anketinėje
apklausoje vyko laisva valia. Buvo garantuojamas anonimiškumas bei duomenų konfidencialumas.
Prieš atliekant tyrimą respondentai informuoti apie tyrimo tikslą ir gautų duomenų panaudojimą. Buvo
supažindinti su „timeshare“ žodžio samprata.
Kokybinis tyrimas, taip pat, buvo atliekamas remiantis etikos principais: pirmiausia buvo sutartas
interviu metodas ir laikas, sutartu laiku pradedant interviu telefonu, buvo paminėta apie
konfidencialumą. Interviu pabaigoje buvo padėkota už atsakymus.
Šio baigiamojo darbo empiriniame tyrime, respondentų bei eksperto dalyvavimas buvo
savanoriškas.
Taigi, susipažinus su tyrimo metodika, dabar galime išanalizuoti gautus tyrimo rezultatus.
29
5.1 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar žinote „timeshare“ terminą?“ pasiskirstymas,
proc.
5.1 pav. matome, kad didžioji dauguma respondentų, t.y. 80 proc. teigia, kad apie „timeshare“
terminą jie sužinojo perskaitę jo apibrėžimą ir 20 proc. atsakė, jog „timeshare“ terminą jie žino jau
seniai. „Timeshare“ terminas egzistuoja nuo 1970m. ir didžioji dauguma respondentų su „timeshare“
terminu nėra susipažinę, tad galima teigti, kad Lietuvoje trūksta informacijos šia tema. Kodėl Lietuvoje
„timeshare“ termino nežino didžioji dauguma respondentų, buvo paklausta ir ekspertų (žr. 5.1 lentelė).
5.1 lentelėje matome ekspertų įžvalgas, dėl mažo „timeshare“ žinomumo Lietuvoje. Kategorijoje
mažas „timeshare“ žinomumas išskiriamos penkios subkategorijos, tokios kaip: nepopuliarina, nevysto,
nėra teisinės bazės, mažai žinoma šalis, nesaugi šalis. Pirmo eksperto teigimu, Lietuvoje „timeshare“
žemas žinomumas, nes kol nepradedame populiarinti, tol ir neįsitvirtina. Antrasis ekspertas teigia, kad
Lietuvoje tikrasis „timeshare“ net nevystomas, todėl ir žinomumas jo žemas ir dar papildo, kad šiai
atostogų apgyvendinimo formai vystyti, pirmiausia reikia keisti statybų reglamentą ir registrų centro
įregistravimą. Mažą „timeshare“ žinomumą, taip pat lemia kaimynai agresoriai, dėl kurių Lietuva
užsieniečiams atrodo nepatikima šalis. Šią mintį išsako pirmasis ekspertas.
Sekančiu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti ar respondentai žino kaip veikia viena iš atostogų
apgyvendinimo formų „timeshare“ (žr. 5.2 pav).
5.2 pav. Respondentų atsakant į klausimą „Ar žinote, kaip veikia „timeshare“ atostogų
namai?“ pasiskirstymas, proc.
Iš 5.2 pav. matome, kad didžioji dalis respondentų 54,4 proc. nežino, kaip veikia „timeshare“
atostogų namai. Iš dalies žinančių 33,3 proc. respondentų, o žinančių „timeshare“ veikimo principą tik
12,2 proc. respondentų. „Timeshare“ plačiai praktikuojamas Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose turizmo
aktyviai vystančiose pasaulio šalyse ir jo veikimo principas, tose šalyse gerai žinomas. Galima daryti
prielaidą, kad Lietuvoje pradėjus vystyti „timeshare“ projektus, žinių lygis šia tema, išaugs.
Sekančiu klausimu norima išsiaiškinti, kiek respondentų yra pasinaudoję „timeshare“ paslaugomis.
31
Dauguma 96,7 proc. respondentų nėra naudojęsi „timeshare“ paslaugomis ir tik 3,3 proc.
respondentų „timeshare“ paslaugomis yra pasinaudoję. Spoulding (2022), savo moksliniame straipsnyje
atskleidžia, kad 2021 metais Amerikoje, „timeshare“ užimtumas buvo 80,2 proc., kai tuo tarpu
viešbučiuose užimtumas siekė 66,2 proc. Taigi, Amerikoje „timeshare“ paklausa didžiulė, nes yra šios
apgyvendinimo formos atitinkama pasiūla. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje pradėjus vystyti
„timeshare“ projektus, atsiras atitinkama žmonių grupė, kuri užpildys šią pasiūlą.
Sekančiu klausimu siekiama išsiaiškinti, kiek respondentų planuoja įsigyti savo „timeshare“
atostogų namus (žr. 5.3 pav.).
5.3 pav. Respondentų atsakant į klausimą „ Ar jūs planuojate įsigyti „timeshare“ terminuotą
atostogų būstą?“ pasiskirstymas, proc.
Iš 5.3 pav. matome, kad didžioji dauguma respondentų 56,7 proc. dar nėra apsisprendę dėl
„timeshare“ terminuoto atostogų būsto pirkimo. Kita respondentų dalis 36,7 proc. neplanuoja įsigyti
atostogų būsto ir planuojančių respondentų, kurie žada įsigyti yra 6,7 proc. Galima manyti, kad
neapsisprendusių respondentų grupė, neturi pakankamai žinių apie „timeshare“ veikimo principą, kas
įtakojo jų neapsisprendimą, dėl atostogų būsto įsigijimo. Interviu metu su pirmuoju ekspertu buvo
kalbama apie „timeshare“ įsigijimą (žr. 5.2 lentelė).
32
5.2 lentelėje matome eksperto įžvalgas, dėl „timeshare“ įsigijimo. Eksperto nuomone „timeshare“
įsigijimas yra finansiškai naudingas ir kaip pavyzdys buvo apskaičiuota buto kaina Palangoje, kurio
įprasta kaina 300 000 Eurų, bet įsigijus to buto „timeshare“ nuosavybę savaitei laiko, jo kaina bus apie
5 400 Eur. Antra subkategorija yra pastovumas, tiems kas nemėgsta iššūkių iš naujo mokytis ir ieškoti,
tai įsigydami „timeshare“, atostogauti vyks vis į tą pačią vietą, nestresuodami ir viską žinodami.
Sekančiu klausimu siekiama išsiaiškinti respondentų susidomėjimą „timeshare“ atostogų
apgyvendinimo forma (žr. 5.4 pav.)
5.4 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Ar norėtumėte sužinoti daugiau iš specialistų
apie „timeshare“ atostogų būstą?“ pasiskirstymas, proc.
Iš 5.4 pav. matome, kad didžioji dauguma 62,2 proc. respondentų dar nežino ar norėtų išgirsti
daugiau apie „timeshare“ atostogų namus, bet kategoriškai neatsisako. Apie „timeshare“ atostogų
namus norėtų sužinoti 25,6 proc. respondentų ir nesusidomėjusių šia apgyvendinimo forma yra 12,2
proc. respondentų.
Sekančiu klausimu siekiama sužinoti respondentų nuomonę apie „timeshare“ projektą, kuris yra
pradėtas vykdyti Lietuvoje (žr. 5.5 pav.)
33
5.5 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Jūsų nuomone ar „timeshare“ projektas Lietuvoje
būtų patrauklus norintiems turėti savo atostogų namus?“ pasiskirstymas, proc.
5.5 pav. matome, kad didžioji dauguma respondentų 63,3 proc. mano, kad „timeshare‘ projektas
Lietuvoje būtų sėkmingas. Be nuomonės 31,1 proc. respondentų, o mažuma respondentų 5,6 proc.
galvoja, kad Lietuvoje „timeshare“ projektas nebus patrauklus. Svarbu sužinoti, ką mano ekspertas,
kokios jo įžvalgos būtų šiuo klausimu (žr. 5.3 lentelė).
5.3 lentelė. Ekspertų įžvalgos dėl “timeshare” projekto patrauklumo Lietuvoje
Kategorija Subkategorija Citata
„Timeshare“ Informacijos „..jeigu į lietuvių rinką, tai aš išsivaizduoju, kad pasisektų, bet reikia išaiškinti
patrauklumas suteikimas žmonėms, kas tas „timeshare“ per daiktas..(2)“
Mažas „..yra žmonių, kurie nenori nusipirkti savo nekilnojamo turto..(1)“
susidomėjimas
Atsiperkamumas „..du, trys metai ir jam atsiperka atostogų vieta..(1)“
5.3 lentelėje matome ekspertų nuomonę apie „timeshare“ projektą Lietuvoje. Kategorijoje
„timeshare“ patrauklumas išskiriamos trys subkategorijos, tai informacijos suteikimas, mažas
susidomėjimas ir atsiperkamumas. Pirmasis ekspertas mano, kad yra žmonių grupė, kuri aplamai nenori
savo nekilnojamo turto, tad jie nesidomėtų ir „timeshare“ įsigijimo galimybėmis, bet „timeshare“
patrauklumą lemia jo atsiperkamumas. Antro eksperto teigimu, Lietuvoje „timeshare“ projektas
pasisektų, jei žmonėms būtų išaiškintas „timeshare“ veikimo principas.
Kitu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti respondentų nuomonę apie tinkamiausią „timeshare“
reklamos kanalą (žr. 5.6 pav.).
34
5.6 pav. Respondentų atsakymų į klausimą „Kaip reikėtų reklamuoti „timeshare“ atostogų
namus, kad jis būtų patrauklus pasiūlymas jums?“ pasiskirstymas, proc.
5.6 pav. matome, kad didžioji dauguma 74,4 proc. respondentų siūlytų „timeshare“ reklamuoti
socialiniuose tinkluose („facebook“, Instagram“, „tiktok“). Tie, kurie mano, kad reklama tiktų
televizijoje, viešuose pokalbiuose – paskaitose ir reklama spaudoje, pasiskirstė po lygiai 7,8 proc.
respondentų. Pasirinkusių atsakyti „Kita“ - 2,2 proc. respondentų, jie įrašė, kad reikėtų reklamuoti visur,
kur tik galima, o reklamos radijuje nepasirinko nei vienas respondentas. Kadangi, didžioji dauguma
respondentų mano, kad „timeshare“ atostogų namus efektyviausia reklamuoti socialiniuose tinkluose,
ekspertams buvo užduotas klausimas, kuriuo buvo siekiama sužinoti jų įžvalgas apie tinkamus reklamos
kanalus (žr. 5.4 lentelė).
Ekspertų buvo paprašyta pakomentuoti kiekybinio tyrimo duomenis apie tinkamiausius reklamos
kanalus, tad 5.4 lentelėje matome ekspertų įžvalgas šiuo klausimu. Kategorijoje „timeshare“ rinkodara
išskiriamos penkios subkategorijos, tokios kaip soc. tinklai (FB, TikTok, Instagram), internetinis
35
portalas, reklama spaudoje, iš lūpų į lūpas ir NT agentūros. Ekspertų vertinimu šios subkategorijos
tinkamiausios „timeshare“ reklamai. Antrasis ekspertas savo vystomiems „timeshare“ projektams
pasirinko tokius reklamos kanalus, kaip socialiniai tinklai ir dienraštyje „Verslo žinios“ jų projektas
buvo paskelbtas, kaip naujiena ir kaip jie teigia, šios reklamos jiems pakako.
Kitu klausimu norima sužinoti, kiek respondentų nuomotųsi „timeshare“ iš kitų savininkų (žr. 5.7
pav.).
5.7 pav. Respondentų atsakymų į klausimą “Ar norėtumėte išsinuomoti „timeshare“ savo
atostogų metu iš kitų savininkų?“ pasiskirstymas, proc.
5.7 pav. matome, kad didžioji dauguma 50 proc. respondentų šiuo klausimu nėra apsisprendę, ir
nežino ar nuomotųsi „timeshare“ iš kitų savininkų. Dalis 34,4 proc. respondentų norėtų išsinuomoti
„timeshare“ savo atostogoms ir mažuma 15,6 proc. respondentų išsinuomoti atsisakytų. Anot Spoulding
(2022), „timeshare“ atostogų namai nėra investicija, jei perkama tik perparduoti investicijos
neatsiperka. Šiam teiginiui antrina ir RDO (kurortų plėtros organizacija), kuri papildo, kad įsigytais
„timeshare“ atostogų namais reikia naudotis ir mėgautis.
Sekančiame klausime respondentų klausiama kuriuo metų laiku norėtų įsigyti „timeshare“, kaip
atostogų būstą. Šiuo klausimu norime sužinoti respondentų nuomonę, ar „timeshare“ atostogų būstas
būtų naudojamas ištisus metus ar tik atostogų sezono metu (žr. 5.8 pav.).
36
5.8 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas atsakant į klausimą „Kuriuo metų laiku
pirktumėte/nuomotumėtės „timeshare“, kaip atostogų būstą?“, proc.
Iš 5.8 pav. matome, kad daugiausiai 57,8 proc. respondentų renkasi vasaros laiką, norėdami pirkti
ar nuomotis „timeshare“, kaip atostogų būstą. Pavasarį pasirinktų 20 proc. respondentų, žiemą 13,3
proc. respondentų ir mažiausiai 8,9 proc. respondentų norėtų savo atostogų „timeshare“ būste, rudens
mėnesį. Mokslinėje literatūroje „timeshare“ populiariausias sezono metu, taip pat šiuo laiku „timeshare“
įsigijimas yra brangiausias.
Penktu klausimu buvo siekiama išsiaiškinti, kurioje Lietuvos vietovėje „timeshare“ projektas būtų
sėkmingiausias (žr. 5.5 lentelė).
5.5 lentelė. Respondentų atsakant į klausimą „Kurioje Lietuvos vietoje „timeshare“ projektas
galėtų būti sėkmingiausias ir kodėl?“ pasiskirstymas, vnt.
Respondentų sk. Vietovė
41 Kurortiniame mieste (Druskininkai, Birštonas, Palanga)
41 Prie jūros
27 Ramioje kaimo vietovėje, prie ežerų
8 Ispanija
7 Didmiestyje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda)
Kaip matome iš 5.5 lentelės į užduotą atviro tipo klausimą atsakė 124 respondentai iš 189
dalyvavusių šioje apklausoje. Daugiausia respondentų yra manančių, kad sėkmingiausias „timeshare“
projektas būtų kurortiniame mieste arba prie jūros, čia balsai pasiskirstė po lygiai, tai yra po 41
respondentus. Ramioje kaimo vietovėje ar šalia ežerų, pasisakė 27 respondentai. Kad „timeshare“
37
projektas būtų sėkmingas didmiesčiuose iš kurių buvo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje pasisakė 7
respondentai ir tai rodo, kad yra grupė respondentų, kurie poilsį laiko didmiestį. O 8 respondentai mano,
kad Ispanija puiki vieta „timeshare“ projektui, nors buvo klausiama apie Lietuvos vietoves. Ekspertų
buvo prašoma pasidalinti įžvalgomis, kurioje Lietuvos vietoje „timeshare“ projektas būtų sėkmingas
(žr. 5.6 lentelė).
5.6 lentelėje matome ekspertų įžvalgas, kurioje Lietuvos vietovėje „timeshare“ projektas būtų
sėkmingas. Kategorijoje „timeshare“ lokacija yra išskiriamos šešios subkategorijos, tai pajūrys,
kurortinės teritorijos, Pakruojo dvaras, didmiestis, vienkiemiai ir Anykščiai. Ekspertų įžvalgos atitinka
respondentų pasirinkimus, dėl „timeshare“ vietovės, Lietuvoje.
Sekančiu klausimu norima sužinoti respondentų susidomėjimą „timeshare“ projektu, Lietuvoje (žr.
5.9 pav.).
5.9 pav. Respondentų atsakymų atsakant į klausimą „Ar norėtumėte investuoti į „timeshare“
atostogų namus, Lietuvoje?“ pasiskirstymas, proc.
38
5.9 pav. matome respondentų pasiskirstymą, atsakant į klausimą. Didžioji dalis 41,1 proc.
respondentų šiuo klausimu neturi nuomonės. Į „timeshare“ projektą Lietuvoje nenorėtų investuoti 32,2
proc. respondentų ir 24,4 proc. respondentų, visgi norėtų į projektą investuoti. Į šį klausimą 2,2 proc.
respondentų, neatsakė.
Sekančiame klausime, respondentų klausiama apie tai, ką jie darytų su savo „ timeshare“ atostogų
namais. Šiuo klausimu norime sužinoti respondentų tikslus įsigijus „timeshare“ (žr. 5.10 pav.).
5.10 pav. Respondentų atsakymų atsakant į klausimą „Jeigu įsigytumėte „timeshare“ atostogų
namus ir nesinaudotumėte juo?“ pasiskirstymas, proc.
Kaip matome iš 5.10 pav. dauguma respondentų 42,2 proc. savo „timeshare“ atostogų namus
išnuomotų už atitinkamą mokestį su tikslu užsidirbti. Kad tai būtų investicija į nekilnojamą turtą mano
21,1 proc. respondentų. Leistų atostogauti draugams už savikainos mokestį 17,8 proc. respondentų.
Nemokamai draugams leistų atostogauti 8,9 proc. respondentų. Norėtų pasikeisti savo „timeshare“ su
kitu turėtoju, bet kitoje šalyje 6,7 proc. respondentų. Į šį klausimą neatsakė 2,2 proc. respondentų ir 1,1
proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Daugiausiai respondentų norėtų savo „timeshare“
atostogų namus išnuomoti su tikslu užsidirbti, bet mokslinėje literatūroje didžiausiu „timeshare“
trūkumu įvardijamas perpardavimas antrinėje rinkoje, nes perpardavinėtojų rinka perpildyta ir beveik
visada nuostolinga. Kadangi dauguma respondentų norėtų įsigyti „timeshare“ su tikslu užsidirbti, todėl
klausėme vieno iš ekspertų ar turint „timeshare“, būtų tokia galimybė (žr. 5.7 lentelė).
5.7 lentelė. Eksperto įžvalgos dėl uždarbio turint „timeshare“
Kategorija Subkategorija Citata
„Timeshare“ Galimybė „..žiūrint, kuriam laikui nusipirktų, jeigu vienai savaitei, vieną kartą per metus, tai
kaip verslo turėti pelną kaip sakoma atsipirktų, bet neužsidirbtų. O jeigu nusipirktų daugiau savaičių, tai
planas tikimybė po kokių 7-10 metų atsipirkus investicijai, būtų galimybė užsidirbti“(1).
Šaltinis: sudaryta darbo autorės, remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, 2023
39
Matome iš 5.7 lentelės, kad ekspertas pritaria idėjai užsidirbti iš „timeshare“, tik reikia pirkti
daugiau savaičių ir po kelerių metų atsipirkus investicijai, eis pelnas.
Sekančiame klausime klausiama respondentų, kas juos skatintų įsigyti „timeshare“ atostogų būstą.
Šiuo klausimu norime sužinoti respondentų nuomonę, kokiu tikslu jie įsigytų savo „timeshare“ atostogų
būstą (žr. 5.11 pav.).
5.11 pav. Respondentų atsakymų atsakant į klausimą „Kas skatintų Jus įsigyti „timeshare“
atostogų būstą?“ pasiskirstymas, proc.
5.11 pav. matome, kad didžioji dauguma 44,4 proc. respondentų įsigyti „timeshare“ atostogų būstą,
norėtų su galimybe užsidirbti. Kita respondentų dalis, tai yra 33,3 proc. mano, kad „timeshare“ įsigytų,
jei tai būtų investicija į nekilnojamą turtą. Ir tik 14,4 proc. respondentų paskata į savo atostogų būstą,
būtų reguliarios/pastovios atostogos (tuo pačiu laikotarpiu kiekvienais metais, toje pat vietoje). Į šį
klausimą neatsakė 4,4 proc. respondentų ir 4,4 proc. respondentų įrašė, kad neturi nuomonės.
Sekančiu klausimu respondentų klausiama apie „timeshare“ vietą, šiuo klausimu norime sužinoti,
kurioje vietovėje respondentai norėtų įsigyti savo „timeshare“ atostogų namus (žr. 5.12 pav.).
Kaip matome iš 5.12 pav. po lygiai 33,3 proc. respondentų išreiškė norą savo „timeshare“ atostogų
namus įsigyti mieste, kita respondentų dalis, vienkiemyje. Kaime savo „timeshare“ norėtų turėti 25,6
proc. respondentų, kita (įrašykite) 5,6 proc. respondentų ir į šį klausimą neatsakė 2,2 proc. respondentų.
Sekančiu klausimu norima sužinoti respondentų įžvalgas, dėl „timeshare“patrauklumo Lietuvoje.
Klausimas sudarytas „Likerto“ skale, pagal penkiabalę skalę nurodant savo sutikimo ar nesutikimo
teiginiu laipsnį. Atsakymai vertinami taip, kad atitiktų kryptingumą, kiekvieno teiginio vertinimas
gerėja, augant respondento sutikimo laipsniui, nuo „Ne, nepritariu/ Nei taip, nei ne/ Taip, pritariu“.
Vieno respondento atsakymas sumuojamas ir skaičiuojamas vidurkis (žr.5.13 pav.).
5.13 pav. matome, kad „timeshare“, kaip atostogų būstas Lietuvoje, būtų patraukliausias, nes čia
tinkamiausia vieta šeimoms su vaikas, šį teiginį patvirtino daugiausia respondentų, jų vidurkis siekia
90. Toliau seka teiginys, kad Lietuva turi žalią gamtą (miškai, parkai, pušynai, ežerai, upės ir netgi
pelkės), jo vidurkis 86. Tai, kad esame ES narė ir nėra problemos dėl sienų kirtimo reikalavimų, nemaža
dalis respondentų pritaria šiam teiginiui, čia vidurkis siekia 80. Tai, kad Lietuva tinkama vieta
senjorams, pritariančių respondentų vidurkis 75. Kad Lietuvoje yra patrauklios kainos, dėl mažo jo
žinomumo, šio teiginio vidurkis 74. Tai, kad esame ES narė, kas suteikia saugumo, respondentai taip
pat linkę sutikti, čia vidurkis 68. Ir su paskutiniuoju teiginiu, kad Lietuvoje turėti „timeshare“ atostogų
būstą patrauklu, nes saulės stygius tampa teigiamu kriterijumi, respondentai linkę prie neapsisprendimo
(nei taip, nei ne), nes čia vidurkis 53.
Sekančiu klausimu norima sužinoti priežastis, dėl ko „timeshare“ projektas gali atrodyti
nepatrauklus. Klausimas sudarytas Likerto skale, pagal penkiabalę skalę, nurodant savo sutikimo ar
nesutikimo su kiekvienu teiginiu laipsnį. Atsakymai vertinami taip, kad atitiktų kryptingumą, kiekvieno
41
teiginio vertinimas gerėja, augant respondento sutikimo laipsniui, nuo „Ne, nepritariu/ Nei taip, nei ne/
Taip, pritariu“ .Vieno respondento atsakymas sumuojamas ir skaičiuojamas vidurkis (žr.5.14 pav.).
Kaip matome iš 5.14 pav. daugiausia respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvoje negalime
garantuoti gero oro ir yra mažai pasilinksminimo vietų rajonuose, šių teiginių vidurkis siekia 74. Taip
pat pritariama teiginiui, jog vietos gyventojams trūksta kalbų mokėjimo, čia respondentų vidurkis 67.
Teiginiui, kad sąlyginai nėra išvystyta infrastruktūra ir šalis yra mažai žinoma pasauliui, respondentai
nėra linkę visiškai pritarti, čia vidurkis siekia 58. Tai, kad Lietuvoje vietiniai gyventojai nesusipažinę
su svetingumu, respondentai nesutika, čia vidurkis 44.
Sekančiu klausimu norima sužinoti ar respondentai turi galimybę įsigyti „timeshare“ atostogų
namus (žr. 5.15 pav.).
5.15 pav. Respondentų atsakymų atsakant į klausimą „Kokios Jūsų mėnesinės pajamos?“
pasiskirstymas
Iš 5.15 pav. matome respondentų pajamas, Didžioji dauguma respondentų 30 proc. gauna iki 850
Eur. per mėnesį. Nuo 1001 iki 1500 Eur. mėnesinių pajamų gauna 23,3 proc. respondentų. Gaunančių
nuo 851 iki 1000 Eur. per mėnesį 15,6 proc. respondentų, tiek pat 15,6 proc. respondentų mėnesinės
pajamos 1501 iki 2000 Eur. Respondentai, kurių gaunamos pajamos per mėnesį 2001 Eur. ir daugiau
yra 8,9 proc. Į šį klausimą neatsakė 6,7 proc. respondentų.
42
TYRIMO APIBENDRINIMAS
IŠVADOS
1. Išnagrinėjus „timeshare“, kaip vieną iš apgyvendinimo formų galime teigti, kad tai yra bendros
nuosavybės teisė, pagal kurią, tam tikru laiku gali naudotis nekilnojamu turtu atostogoms. „Timeshare“,
kaip atostogų namai pardavinėjami savaitėmis, todėl pirkėjas jau turi nustatytą savaitę, todėl kiekvienais
metais, tą pačią savaitę ir toje pačioje vietoje jis gali naudotis turtu. Šis verslo modelis nuolatos
tobulinamas ir jos sąlygos vis lankstesnės, todėl šiai dienai egzistuoja mainų programa, per kurią jis gali
savo savaitę išsikeisti su kitu „timeshare“ turėtoju kitoje šalyje.
2. „Timeshare“ priskiriama privačiai apgyvendinimo vietai, kuri nėra klasifikuojama
žvaigždutėmis ar kitais simboliais ir yra skirta naudotis ne tik asmeninėms atostogoms, bet būti
pernuomojama arba keičiamasi į kitą „timeshare“. Apibendrinant galima teigti, kad „timeshare“ užima
tarpinę vietą tarp viešbučių, motelių, hostelių ir privačių būstų nuomos atostogoms.
3. Išanalizavus Lietuvoje vystomus „timeshare“ projektus galima teigti, kad Lietuvoj vystoma
„timeshare“ forma skiriasi nuo mūsų nagrinėjamo, užsienyje sėkmingai įsitvirtinusio „timeshare“
modulio. Tie skirtumai yra nakvynių skaičiuje, apsistojimo periode bei nuosavybės formoje.
4. Norint įvertinti „timeshare“ naujos atostogų formos įsitvirtinimo Lietuvos rinkoje galimybes,
buvo nustatyta, kad ši atostogų apgyvendinimo forma Lietuvoje būtų patraukli ir respondentai pasiruošę
investuoti į atostogų namus pajūry, didmiesčiuose ir net kaimo vietovėse, bet norėtų tai įsigyti sezono
metu.
44
REKOMENDACIJOS
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Alisher, E., Abdulaziz, A. (2021). Timeshare or Club rest as a lever for the development of
tourism in the Republic of Uzbekistan [žiūrėta 2023-01-25]. Prieiga per internetą:
https://www.cibgp.com/article_11962_bbfce0d5371c33b10952b2de963824c4.pdf
2. Apklausa.lt [žiūrėta 2023-03-01]. Prieiga per internetą: https://apklausa.lt/private/forms/-
timeshare-kaip-naujos-apgyvendinimo-formos-isitvirtinimo-lietuvos-rinkoje-eqc9988
3. ARDA (2022). Timeshares – Delivering Memories and Vacation Experiences for Decades.
Žiūrėta [2022-12-28]. Prieiga per internetą: https://www-arda-org.translate.goog/news-
communications/timeshare-industry-basics/timeshare-industry-
focus?xtrsl=auto&xtrtl=lt&xtrhl=lt
4. Back – to – Normal Barometer, ARDA (2021). Timeshare usage during the pandemic [žiūrėta
2023-01-02]. Prieiga per internetą: https://www.arda.org/timeshare-usage-during-pandemic
5. Bulotaitė, Ž. (2007), 84 (7). Mykolo Romerio universiteto viešojo administravimo fakulteto
valdymo teorijos katedra. Anketavimo problemų analizė valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos [žiūrėta 2023-02-15]. Prieiga per internetą:
file:///C:/Users/Akvil/OneDrive/S,talinis%20kompiuteris/1960488.pdf
6. Cabrera, A. (2020). Prerspectie on timeshare ownership: operation and market analysis.
European Journal of Hospotality an Tourism Resarch, 31-39. ISSN 2054-6424.
7. Chi, K. (2009). UNLV university libraries [žiūrėta 2022-12-20]. Prieiga per internetą:
https://digitalscholarship.unlv.edu/cgi/viewcontent.cgi?article=1147&context=thesesdissertati
ons
8. Gaižauskienė, I., Valavičienė, N. (2016). SOCIALINIŲ TYRIMŲ METODAI: KOKYBINIS
INTERVIU [žiūrėta 2023-02-15]. Prieiga per internetą:
https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/16724/9789955302056.pdf?sequence
9. Gaižauskaitė, I., Valavičienė, N. (2016). Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. Vilnius:
Mykolo Romerio universiteto leidyba.
10. Hapimag reports [žiūrėta 2022-12-29]. Prieiga per internetą: https://www.hapimag.com/en-
gb/articles/results-of-the-annual-survey-2022/
11. InRento, Mano pinigai [žiūrėta 2023-02-03]. Prieiga per internetą:
https://www.vz.lt/manopinigai/2022/05/26/lietuviai-jau-gali-apsistoti-nt-nuomos-projektuose-
i-kuriuos-investuoja--ka-reiketu-zinoti-apie-timeshare
46
12. InRento projektas (2022), Apsistokite Avanti Hotel, Biržuose [žiūrėta 2023]. Prieiga per
internetą: https://inrento.lt/blog/stay-at-avanti-hotel-in-birzai
13. InRento, Mūsų požiūris į riziką [žiūrėta 2023-02-06]. Prieiga per internetą:
https://inrento.lt/blog/our-approach-to-risk
14. InRento, Žemaitijos 1, Vilnius [žiūrėta 2023-02-08]. Prieiga per internetą:
https://inrento.lt/project/399/zemaitijos-1-vilnius-i/r
15. InRento, Žvilgsnis į 2021 – uosius: metų apžvalga [žiūrėta 2023-02-07]. Prieiga per internetą:
https://inrento.lt/blog/looking-back-on-2021-a-year-in-review-new
16. InRento, Žvilgsnis į 2022 – uosius: metų apžvalga [žiūrėta 2023-02-05]. Prieiga per internetą:
https://inrento.lt/blog/year-in-review-looking-back-on-2022
17. Spoulding (2022). Timescaming: Curbing Predatory Timeshare Sales Tactics [žiūrėta 2023-01-
24]. Prieiga per internetą:
https://content.ebscohost.com/cds/retrieve?content=AQICAHioQh6vaQ1f_660avHqehX5LESt
xh3GpqBCg7yJ_AGctQFq0-
AllYZUcTRDxsn4nJEiAAAA4zCB4AYJKoZIhvcNAQcGoIHSMIHPAgEAMIHJBgkqhkiG9
w0BBwEwHgYJYIZIAWUDBAEuMBEEDIKtXPpRPbCnjnS92wIBEICBmysNEfPPuzQdsP
emgoYPtiAPtRVxFqOyVH6tobtod_j53sMa-
7L3ap5kRbKUnIiwhdohAPY6Dv_RmEJQtY33Ztl5PHxPgFoRA5omFvKWOxyHlfc2bE0NC
2K5qCiilpyNauVwIAtw-1CJKnega7LLtYD5SvUBwmMLsqAd3DGI_0ci0ar-
USxXS57laWIdR6dKDKSx_R2_-gpXHbHs
18. Jarmantavičiūtė, A. (2010). Timeshare sistemos dalyviai [žiūtėta 2023-01-10]. Prieiga per
internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-
0001:J.04~2010~1367173628916/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content
19. Jarmantavičiūtė, A. (2010). Ilgalaikio atostogų produkto panaudojimas Lietuvoje [žiūrėta 2023-
01-23]. Prieiga per internetą: https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-
0001:J.04~2010~1367173628916/J.04~2010~1367173628916.pdf
20. Kazlauskytės, I. (2010). Šiaulių apskrities apgyvendinimo įmonių teikiamų paslaugų kokybės
tyrimas, [žiūrėta 2023-01-28]. Prieiga per internetą:
file:///C:/Users/Akvil/OneDrive/Stalinis%20kompiuteris/2047740.pdf
21 .Keliauk Lietuvoje. Vietinių turistų apklausos (2022) [žiūrėta 2023-01-29]. Prieiga per internetą:
https://www.lithuania.travel/dokumentai/Vietinio%20turizmo%20tyrimas_ataskaita_2022.pdf
47
42. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (2023) [žiūrėta 2023-01-20]. Prieiga per internetą:
https://www.vvtat.lt/vartojimo-paslaugos/turizmo-paslaugos/apgyvendinimo-paslaugu-
teikimas/603
43. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (2023) [žiūrėta 2023-01-26]. Prieiga per internetą:
https://www.vvtat.lt/vartojimo-paslaugos/turizmo-paslaugos/apgyvendinimo-paslaugu-
teikimas/603
49
44. Žukauskienė, R. (2008). Evaluation of leisure and Labour Quality Indication. Laisvalaikio
tyrimai, 1(2) [žiūrėta 2023-02-15]. Prieiga per internetą: https://journals.lsu.lt/laisvalaikio-
tyrimai/article/view/197/194.
50
PRIEDAI
Kempingų klasifikacija priklauso nuo aikštelių, kurios būtų tinkamos ir skirtos palapinėms bei
automobiliams pasistatyti. Maksimalus žvaigždučių skaičius – 4. Jei kempingai turi bent vieną
žvaigždutę, ten privalomi konteineriai atliekoms, o jei turi keturias žvaigždutes, atliekos turi būti
rūšiuojamos. Turi būti elektros instaliacija, įvadai, o aukštesnės kategorijos kempinge ir spec. įranga,
kuri leistų prisijungti prie vandens tiekimo, kanalizacijų sistemų. Kiti reikalavimai klasifikuojant yra
dušai, prausyklos, karšto vandens tiekimas, poilsio aikštelės (Kripaitis R. 2016)
Svečių namų klasifikavimo aukščiausias įvertinimas yra keturios žvaigždutės. Klasifikavimo
sistemą sudaro atitinkami reikalavimai, patalpų suplanavimui, priėmimo sąlygoms, svečių kambariams,
higienos ir bendro naudojimo patalpoms, įrangos kiekiui ir kokybei. Pagal turimas žvaigždutes,
reikalavimuose nustatomos paslaugos, kurios turi būti tiekiamos svečių namuose ( LR Valstybinis
turizmo departamentas, 2014).
Motelių klasifikacija atitinka viešbučių klasifikavimo reikalavimus ir vertinimo skalę.
2 klausimas Kaip manote ar „timeshare“ sėkmę gali nulemti vieta, kurioje vykdoma ši veikla?
3 klausimas Atlikto kiekybinio tyrimo metu, atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. respondentų, net nežino
„timeshare“ termino. Jūsų, kaip eksperto įžvalgos, kodėl šis terminas Lietuvoje mažai žinomas?
5 klausimas Išanalizavus „timeshare“ BD medžiagą, toks, kaip „timeshare“ perpardavimas laikomas trūkumu,
nes uždirbti iš to neina, o dažnu atveju ir nuostolinga. Kokia būtų Jūsų, kaip eksperto nuomonė apie
tai?
6 klausimas Respondentų buvo klausiama, apie geriausią kanalą reklamai. Didžioji dauguma respondentų buvo
už socialinius tinklus („facebook“, „Instagram“, „tiktok“), koks Jūsų požiūris į „timeshare“
reklamą?
7 klausimas Respondentams buvo užduotas atviras klausimas, „kurioje vietovėje „timeshare“ projektas galėtų
būti sėkmingiausias ir kodėl? Daugiausia respondentų pasirinko prie jūros ir kurortiniame mieste.
Koks jūsų požiūris į tai?
8 klausimas Ar girdėjote, kad vystomas kitoks „timeshare“ variantas, Palangoje ir Biržuose? Kaip jūs jį
vertinate?
14 priedas. Kokybinio tyrimo klausimų sudarymas vienam iš „timeshare“ vystytojų
Klausimai Klausimų formulavimas
1 klausimas Pirmieji Lietuvoje pradėjote vystyti „timeshare“ projektą. Užsienyje, tai plačiai paplitusi
apgyvendinimo forma, bet čia Lietuvoje-nauja. Kokios priežastys lėmė pasirinkti „timeshare“ verslo
modelį ir kokios patirtys pradėjus jį taikyti?
3 klausimas Atlikto kiekybinio tyrimo metu, daugiau nei 63 proc. respondentų mano, kad Lietuvoje „timeshare“
projektas taptų sėkmingu. Kaip Jūs žiūrite į ateitį su šiuo projektu, ar neketinate plėstis?
4 klausimas Jeigu pradėtumėte plačiau vystyti „timeshare“ verslo modelį, kokias vietoves pasirinktumėte? Ir
kodėl dabartiniame Jūsų „timeshare“ projekte yra pasirinkta Biržai?
6 klausimas Atlikto kiekybinio tyrimo metu, paaiškėjo, kad 80 proc. respondentų „timeshare“ termino net
nežino. Kaip Jums atrodo, kodėl?
7 klausimas Kiekybinis tyrimas parodė, kad didžioji dauguma respondentų, norėtų įsigyti „timeshare“ atostogų
namus dėl galimybės užsidirbti. Kokios būtų Jūsų įžvalgos, kaip eksperto, šiuo klausimu?
15 priedas
2023-04-29
10 val. 30 min.
„Timeshare“ ekspertas
Buvo apklausta „timeshare“ turėtoja, kuri turi nekilnojamą turtą Maljorkoje ir turi
išsipirkusi dvi savaites. „Timeshare“ atostogų namais naudojasi 26 metus, tad galime tokį žmogų
vadinti „timeshare“ ekspertu. Interviu duotas telefonu, sutartu laiku.
Dėkoju, kad sutikote atsakyti į keletą klausimų. Interviu metu pateikta informacija bus
naudojama tik mano baigiamajam darbe, „timeshare“ tema. Jūsų vardas bei pavardė nebus
viešinama, Jūs būsite įvardintas, kaip ekspertas.
Pradėsiu interviu nuo klausimo, kuris susijęs su mano baigiamojo darbo tyrimo klausimu. Kaip
manote, ar „timeshare“ verslo modelis gali tapti sėkmingu ir Lietuvoje?
„Manyčiau, kad tikrai taip, ypač per covid‘ą pamatėme, kad žmonės nori išvažiuoti savanoriškai
arba priverstiniu būdu dėl saviizoliacijos iš pastovių savo gyvenamų patalpų, tai „timeshare“
galėtų būti puiki forma ir dabar pabandysiu paaiškinti kodėl? Todėl, kad, kokia yra pagrinde
problema, jeigu žmogus turi antrą, trečią ar ketvirtą būstą, kuriuo naudojasi tik atostogoms. Tai
jis nusiperka, pvz. sodybą ar butą, kurortinėj gamtinėj poilsiui tinkamoj teritorijoj, bet juo
naudojasi vieną ar du kartus per metus. Per savo atostogas ir viskas. Visą kitą laiką tas objektas
stovi tuščias, bet jį reikia išlaikyti, apsauga turi būti ar žolė turi būti nupjauta, medžiai apkarpyti,
gėlytės pasodintos ir t.t. Tai vadinasi „timeshare“ yra galimybė, tą nekilnojamą turtą įdarbinti
visus metus, o rezultatą turėti tokį pat, kaip ir tu turėtum jį, nu kaip sakykim tik dvi savaites pats
naudotumeisi, bet jis dirba visus metus ir nestovi tusčias. Nežinau ar supratot?“
Taip, ačiū supratau puikiai. „Timeshare“ turėtojams susitaupo laikas ir pinigai, kada priežiūrai
skirtos lėšos dalijamos ant visų „timeshare“ naudotojų.
„Objektų priežiūra išsiskirsto visiems savininkams ir per visus metus, o ne vienam savininkui per
visus metus. Ir dar atkrenta rūpestis visą laiką prižiūrėti, nes tuo jau užsiima pasamdytas asmuo
ir kurio atlyginimo sąnaudos vėl pasiskirsto ant visų savininkų ir jos tampa nedidelės“.
O kaip manote, ar „timeshare“ sėkmę gali nulemti vieta, kurioje jie vykdo šią veiklą?
„Manyčiau, kad gali nulemti, nes tos vietos turi būti patrauklios ir mano patirtis rodo, kad žmonės
nori skirtingų vietų, bet vis tiek tai yra tokios, kurios yra tinkamos atostogoms. Tai gali būti
kurortinės teritorijos, tai sakykim tokios, kaip pasaulyje priimtinos Ispanijos pakrantės, Italijos
salynai, Havajai ir t.t., Lietuvoje tada alternatyva būtų sakykim Nida, Palanga, visa Juodkrantė
galbūt net Klaipėda, bet tai turėtų būti prie jūros, Giruliai ir t.t. Tai viena kategorija, antra
kategorija, tai žmonės, kurie nori labai didelio privatumo. Tai pvz. yra „timeshare“, kur saloj ir
tai yra vienintelis namas arba tik du namai visoj saloj. Tai va, vadinasi Lietuvoj tai atitiktų
vienkiemius arba labai nedideles gyvenvietes tarp kurių atstumas būtų didesni, bet jie vis tiek
turėtų būti prie vandens telkinio ar tai turėtų būti upelis ar tai ežeras. Užsienyje tą problemą
sprendžia įrengdami labai kokybiškus, puikiai funkcionuojančius baseinus. Tai va, tai vis tiek
turėtų būti vanduo, tai arba baseinas arba ežerėlis ar kitoks vandens telkinys. Tai antra kategorija,
tai pirma prie jūros kažkur, kurortinėse teritorijose. Toliau vienkiemiai su vandens telkiniu, trečia
kategorija, aš vis dėl to išsivaizduočiau , kad....na, pati nesu susidūrusi, kad būtent didmiesčiuose
būtų „timeshare“ pardavinėjami, na man neteko turėti draugų, kurie „timeshare“ turėtų
didmiesčiuose, tačiau aš išsivaizduoju , kad didmiestyje irgi turėtų būti smagu turėti „timeshare“,
ypač jeigu esi renginių, kažkokių aktyvių veiklų mėgėjas, ar tai būtų muziejai ar parodos ar tai
būtų koncertai ar tai būtų kulinarinių išskirtinybių pabandymas ir taip toliau. Tai aš galvoju, kad
„timeshare“ galėtų persikraustyti netgi į didmiesčius. Tai trys kategorijos, pajūris, vienkiemiai su
kažkokiu vandens telkiniu ir didmiesčiai“.
Ačiū, labai išsamiai atsakėte. Taip, dabar mes susiduriame su tokia problema, kad kiekybinio
tyrimo metu atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. respondentų, net nežino „timeshare“ termino.
Kaip manote, kas nulemia tą nežinojimą?
„Sudėtinga atsakyti, tai tikriausiai, mūsų tas... Į Lietuvą ateina daug visokių gerų dalykų ir kol
kažkas jo neišpopuliarina, tol jisai ir neįsitvirtina. Tai kodėl jis neįsitvirtino Lietuvoje iki šiol, tai
vienas dalykas tas, kad „timeshare“ iš principo buvo toksai, nu jau subrendusių, tų vadinamų šalių,
turinčių ten tą sakykime, didelę nekilnojamo turto nuomos, pernuomos įsigijimo... net sunku man
pasakyti, tad bandysiu paaiškinti. Na sakykim imkim Ispaniją ar Portugaliją ar salynus, ten
Maljorką ar ten kitas salas, tai yra šalys, kurios yra visos „pastatytos“ ant taip vadinamo turizmo.
Ir atsirado principas, aiškumas, kad žmonės nori atvažiuoti pastoviai į tas pačias vietas, kur jiems
viskas labai, labai aišku ir va būtent čia pasiteisina „timeshare“. Lietuva sąlyginai neseniai
išsivadavo iš sovietinio priklausomumo ir mes nenorim, dar ir dabar, labai daug žmonių, jeigu jūs
apklaustumėt, nenori važiuoti į tas pačias vietas. Jie sako, aš dar daug pasaulio nemačiau, aš dar
daug noriu išbandyti ir važiuoti į tą patį miestą, tą pačią vietovę, nu nesąmonė, reik į kitą, kad
kažkuo praturtėčiau. Tai va, mūsų dar nėra tradicijos važiuoti atostogauti, pailsėti į tą pačią vietą,
Lietuvių. Toliau, antras dalykas yra, kad „timeshare“ įsigyja, jeigu dėl savęs, vyresnio amžiaus
žmonės, kurie mėgsta, na, kaip čia pasakyti... pastovumą. Jie nebenori iššūkių, iš naujo mokytis,
ieškoti, jie žino, aš čia ateisiu, čia mano, vat ta laiptinė, tas butas ir jis labai gerai jaučiasi,
parvažiuoja, kaip į namus. Tai va, mūsų pensininkai arba taip vadinamas „sidabrinis jaunimas“ ,
neturi noro keliauti, jie dar turi kažkokias tėvų sodybas ar dar kažką ir to pasekoje, jie nenori
keliauti. Tai va, kodėl lietuviai Lietuvoje neturi „timeshare“. Dar vienas klausimas, kodėl
užsieniečiai Lietuvoje neturi „timeshare“? Todėl, kad dabar pakeliauk, nu, kad ir po Belgiją,
Ispaniją, Portugaliją, pasakysi iš Lietuvos, tai arba jie nežino kur tai yra, arba jie išsivaizduoja,
kad tai yra Rusija. Kai kas žino, nieko nesakau, žino Sabonį, žino Meilutytę, žino krepšinį bet...
čia tie žmonės, kurie domisi sportu, bet yra milijonai žmonių, kurie nesidomi. Tai va, Lietuva,
kaip šalis nėra patraukli teritorija užsieniečiams, investuoti į „timeshare“ ir susiduriam su tokia
problema, Lietuviai dar nenori, o užsieniečiai nežino arba bijo. Dabar pvz. lygiai taip pat, kaip
pas mus rekomenduoja kažkur neinvestuoti, užsieniečiams rekomenduoja į Lietuvą nevykti, nes
mes šalia Ukrainos, čia karas gali būti. Ir vat tas didelis artumas prie Sovietų Sąjungos, Rusijos,
Baltarusijos giminystės sienos, nu mes nesam patrauklūs, dėl to, kad nėra patikimumo“.
Taip, sutinku su Jumis, ačiū už atsakymą. O sakykite, Jūs pati savo užsieniečiams draugams,
rekomenduotumėte įsigyti „timeshare“ atostogų namus, Lietuvoje?
„Aš rekomenduočiau ir Lietuviams ir užsieniečiams, jeigu kas nors vystytų tokį modelį, labai
rekomenduočiau, todėl, kad pavyzdžiui, ypač jeigu žmonės, na... gyvena nuomojame bute,
pavyzdžiui, jis jo nesitiki nusipirkti, bet ir nenori dėl tam tikrų priežasčių, dėl ateities planų, sako
aš dabar gyvenu mieste, bet paskui norėčiau gyventi rajone, kaime, gamtoj. Vieni dabar vedę, bet
neturi vaikų, bet planuoja pakeisti butą, dėl to, kad planuoja didesnę šeimą ir t.t... Yra žmonių, kurie
nenori nusipirkti savo nekilnojamo turto, bet kiekvienais metais važiuoja atostogauti. Nu
pavyzdžiui į Palangą. „Timeshare“ įsigijimas, kas yra didžiulis pliusas, tai kaina. Grubiai sakykim,
dabar Palangoj, ten sakykim dviejų kambarių butas, apartamentas, nu sakykime galima gauti už, na
aš išsivaizduoju, kad tikrai galima gauti už tris šimtus tūkstančių. Jeigu mes tris šimtus tūkstančių
padalinsim iš 56 savaičių, galima paimti kalkuliatorių ir tuoj pat padalinti....tris šimtus tūkstančių,
nes mes perkam vieną savaitę, taip? Tris šimtus tūkstančių dalinam iš 56 savaičių, tai savaitė
kainuoja, penki tūstančiai keturi šimtai, visam gyvenimui. Tai, jeigu jis atvažiuos su šeima, jis
Palangoj, sezono metu, dviejų kambarių, jeigu ten viešbutį ar ką, jis vis tiek mokės po kokius tris
šimtus Eurų, tai vadinasi, jis per savaitę sumoka apie du tūkstančius. Tai du, trys metai ir jam
atsiperka atostogų vieta. Aš kalbu apie šeimą, ten du tėvai, du vaikai ima viešbuty du kambarius,
prie jūros ir t.t... , tai jiems sakykim per penkis metus atsiperka šitas „timeshare“. Bet jis dar gali
šimtą metų naudotis šituo „timeshare“ ir vaikams, kaip turtą palikti. O kaip pats nenori važiuoti, jis
gali jį išnuomoti, pvz. aš jums išnuomoju savaitei už tris šimtus, tai jūs bėgsite griūdama, nes dienai
kainuos aštuoniasdešimt Eurų ir galit apsistoti keturiese, penkiese“.
„Viskas eina į minusą, jeigu tu nedirbi. Jeigu tu išsivaizduoji, kad nusipirkus turto jis tau iškart
pradės nešti pinigus, Lietuvoj nusipirkit butą ir nieko nedarykit. Tai jisai stovės ir tau eis į minusą,
nebent kils turto vertė, bet tu iš jo neuždirbsi. Tai vadinasi, jeigu tu turi „timeshare“ ir nori uždirbti,
tai lygiai taip pat, turi dėti skelbimus, turi ieškoti, kas norėtų ten važiuoti, turi reklamuoti. Tai va.
Bet dabar tose kurortinėse teritorijoje, pvz. Ispanija, Portugalija ir ten kiti, yra jau atsiradęs verslo
modelis, kai nekilnojamo turto agentūros išnuomoja tavo nekilnojama turtą ir už tai, ima, sakykime
35 procentus. Jie suranda klientą, jie apgyvendina ir jie rūpinasi, kad tas klientas būtų mokus,
neišdaužytų ir visa kita. Tai tau, jau netgi atidavus, faktiškai pasyviai nuomojant, tau lieka 65 proc.
išnuomotos kainos“.
„Įmanoma, tik reikia pačiam būti nepasyviam ir nesitikėti, kad ten visi puls tavęs ieškoti, tu turi
ieškoti klientų, jeigu nori išnuomoti. Ką aš noriu pasakyti, su viena savaite „biznio“ nepadarysi, ten
tik tiek, kad nemokamai atsipirks ir pats nemokamai atostogausi. Tai aš tada siūlyčiau, kad jei jau
pirkti, tai pirkti kokiam mėnesiui ir jeigu tu nusiperki keturioms savaitėms, tada savaitę gali pats
pailsėti, pabūti ten normaliai ir gali tada dar tris savaites išnuomoti klientams. Kodėl tai yra geriau,
todėl, kad tada labiau pasijustų ir tavo tas darbas nebūtų vienkartinis. Bet dabar reikia vėl pagalvoti
kokiems klientams tu nori nuomoti? Jeigu ne sezono metu perki, „timeshare“ yra pigesnis, bet tada,
jau tu turi ieškoti žmonių, kurie mėgsta atostogauti ne sezono metu, tai reiškia, kai oras šiek tiek
šaltesnis, kai žmonių srautai mažesni, kai renginių mažiau ir taip toliau. Yra tam tikra kategorija
žmonių, kurie nemėgsta „zerzelynių“ ir karščių, o jeigu tu nusiperki brangiau karštojo sezono metu,
tai vėl gi...reikia žinoti į kokią auditoriją tu pretenduoji, ar į vyresnius ar vienišius, kūrybininkus ar
šeimas ir taip toliau....ir nuomoti, tikrai galimas verslo modelis“.
Respondentų buvo klausiama, apie geriausią kanalą reklamai. Didžioji dauguma respondentų
buvo už socialinius tinklus („facebook“, „Instagram“, „tiktok“), koks Jūsų požiūris į „timeshare“
reklamą?
„ Pritariu, socialiniai tinklai veikia, bet suprantat, dabartinė situacija rodo, kad socialiniais tinklais
nebegali pasitikėti ir vat paskutiniai įvykiai, atsiprašinėja „atsiprašau melavau, ne taip pasakojau“,
kadangi tai nėra kremo indelis, kuris kainuoja, ten keturiasdešimt penkis Eurus ir tai nėra suknelė,
kurią nusipirkęs gali grąžinti, tai yra nekilnojamas turtas. Tai pasidalinti įspūdžiais, patirtimis, kaip
faina buvo „timeshare“ , tikėtina, kad veiktų, bet aš išsivaizduoju, kad tai turėtų reklamuoti
nekilnojamo turto agentūros, kurios tai ir vystytų. Nes yra sudaromi notariniai sandoriai ir taip
toliau. Ir dar ką noriu pasakyti, Lietuvoj reikėtų keisti įstatymą, nes pas mus nėra įstatymų bazės,
kaip lygiai taip pat, kaip nėra įstatymo, kad darbuotojas gali oficialiai dirbti keturias dienas, nes
jam tada yra mažinamas ne etatas, 0,85 pavyzdžiui. Nėra įstatymo tiesiog, kad jis gali dirbti mažiau,
jeigu jis dirba mažiau, jis dirba nepilnu etatu. Ir viskas, tada mes turim kažką „maklevoti“ , kad jis
dirba lyg ir visą dieną, bet...ir taip toliau, tai mes pažeidinėjam įstatymus. Didžiulė problema
Lietuvoje, kodėl, galbūt jis ir nevystomas, pavyzdžiui, jei namas su penkiasdešimt šešiais butais,
tai penkiasdešimt šeši savininkai gali būti ir jis tampa daugiabučiu. Bet namas, kur yra vienas butas,
ir būti penkiasdešimt šeši savininkai negali būti, pagal įstatymą, pas mus registrų centras to
neregistruotų. Tai va, pirmiausia, aš išsivaizduoju tai turėtų vystyti nekilnojamo turto agentūros,
kurios turėtų pasirūpinti įstatymų pakeitimu, kad vieno objekto savininkai gali būti, kaip pavyzdys
penkiasdešimt šeši savininkai ar ten trisdešimt šeši ar dešimt. Socialiniai tinklai, kaip emocijų
pasidalijimai, nuomonėms, tai kurie pasinaudojo ar nusipirko, bet oficialiai reklamuoti turėtų,
pavyzdžiui „Aruodas“ , kaip pardavinėja butus, namus, tai galėtų pardavinėti „timeshare“, vieną
savaitę. Ir jam nieko čia nekainuotų, būtų tiesiog idealu“
Respondentams buvo užduotas atviras klausimas, „kurioje vietovėje „timeshare“ projektas
galėtų būti sėkmingiausias ir kodėl? Daugiausia respondentų pasirinko prie jūros ir kurortiniame
mieste. Koks jūsų požiūris į tai?
„Taip, pritariu. Tai populiariausia ir visame pasaulyje ir šitos tendencijos atitinka pasaulines
tendencijas.
O girdėjote, kad vystomas kitoks „timeshare“ variantas, Palangoje ir Biržuose? Kaip jūs jį
vertinate?
„Manau, vertinu teigiamai, bet tai nėra „timeshare“, nors jie taip įvardija. Tai daugiau kitokia
palūkanų forma. Verslininkus sveikinu, kad jie ieško naujų būdų vystyti nekilnojamą turtą ir tegul
tik vysto... Bendrai, vertinu teigiamai ir spaudžiu ranką“.
Ačiū Jums už skirtą laiką ir naudingą informaciją, pokalbis buvo tikrai įdomus ir informatyvu
16 priedas
Interviu protokolas Nr. 2
2023-04-30
13 val. 45 min.
„Turiu iš karto pasakyti, kad tai nėra mums įprastas „timeshare“, jis skiriasi nuo standartinio ir kad
tai buvo sugalvota dėl to, kad tikslas buvo gauti beprocentines paskolas“.
„Mums tai labai geros patirtys, esame labai patenkinti, nes galėtume vystyti ir dar daugiau, nes
žmonės su malonumu davė paskolas, jiems tai atrodė patikima, šitas mūsų sprendimas pasiteisino“.
Atlikto kiekybinio tyrimo metu, daugiau nei 63 proc. respondentų mano, kad Lietuvoje
„timeshare“ projektas taptų sėkmingu. Kaip Jūs žiūrite į ateitį su šiuo projektu, ar neketinate
plėstis?
„Su šiuo projektu dar nežinome, nes yra daug visokių kitų sudedamųjų dalių, nes mes esam NT
vystytojai, tai yra ir kiti dalykai toki, kaip projektai, žemė, derinimai ir t.t., bet pats konseptas
pasiteisino. Jeigu kitos sudedamosios dalys nestabdys, tai gali būti, kad ir toliau vystysim“.
Atlikto kiekybinio tyrimo metu, paaiškėjo, kad 80 proc. respondentų „timeshare“ termino net
nežino. Kaip Jums atrodo, kodėl?
„Todėl, kad tikrasis „timeshare“ Lietuvoje nėra vystomas. Lietuviai turi tokį konseptą, kad turėti
savo, bet niekas tokių projektų nevysto ir va čia atsiduriam į vieną dalyką, kažkas turi prastumti
įstatyminę bazę, nes pas mus nėra tokios įstatyminės bazės. Tam, kad pradėtume vystyti tikrą
„timeshare“ reik sutvarkyti statybų reglamentą ir registrų centro įregistravimo. Lietuviai nori turėti
nuosavybę visą gyvenimą ir visą ir ne savaitę visam gyvenimui, bet visiems metams ir visą laiką,
kad tai būtų jau jo. Tai toks mentalitetas yra. Ir ką dar pasakyti noriu, „timeshare“ dažniausiai yra
skirti užsieniečiams, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, tai faktiškai užsieniečiams Lietuva nėra
patraukli šalis, kaip atostogų kryptis, nes mažai žinoma ir artumas su tokiais pavojingais kaimynais,
kaip Baltarusija ir Rusija, užsieniečiai bijo šių šalių.
Bet jeigu atsirastų, kad pradėtų vystyti tą tikrąjį „timeshare“ , kaip manote ar būtų pasisekimas?
„Dabar mes į kokią rinką orientuosimės? Jeigu į lietuvių rinką, tai aš išsivaizduoju, kad pasisektų,
bet reikia išaiškinti žmonėms, kas tas „timeshare“ per daiktas. O jeigu orientuotumėmės į
užsieniečius, tai jiems mes esame agresyvūs, nes žiūrėkit, kas darosi, kaip atšaukia visus
užsakymus. Mes patys labai reklamuojam, kaip dabar pas mus pavojinga, kaip mums reikia NATO
ir t.t., tai šiuo atveju nelabai patrauklus, tai šiai dienai politinė situacija rodo, kad su klaustuku
tikrasis „timeshare“ būtų patrauklus užsieniečiams“.
Kiekybinis tyrimas parodė, kad didžioji dauguma respondentų, norėtų įsigyti „timeshare“
atostogų namus dėl galimybės užsidirbti. Kokios būtų Jūsų įžvalgos, kaip eksperto, šiuo
klausimu?
„Žiūrint kuriam laikui nusipirktų, jeigu vienai savaitei, vieną kartą per metus, tai kaip sakoma,
atsipirktų investicija, bet neužsidirbtų. O jeigu nusipirktų daugiau savaičių, tai tikimybė po kokių
7-10 metų atsipirkus investicijai, būtų galimybė užsidirbti“.
Ačiū Jums už skirtą laiką ir naudingą informaciją.
17 priedas. Tyrimo anketa
Gerbiami respondentai, esu SMK aukštosios mokyklos III kurso studentė, atlieku baigiamojo darbo
tyrimą, kurio tikslas – įvertinti „timeshare“ naujos apgyvendinimo formos įsitvirtinimo Lietuvos
rinkoje galimybes. Šią anketąprašau pildyti tiems, kurie investuoja ar planuoja investuoti į
nekilnojamąjį turtą ir ateityje planuoja turėti savo atostogų namus.
„Timeshare“, tai pakaitinis naudojimasis bendra nuosavybe, kada yra suteikiama teisė, tam tikru
laiku naudotis nekilnojamu turtu. Tai panašu į įprasto būsto nuosavybę, tik atostogų savininkas perka
savaitę tam tikrame vienete. Ir kiekvienais metais, tą pačią savaitę, tame pačiame būste, turi teisę
apsistoti.
Visi šios anketos pagalba gauti duomenys išliks anonimiški ir bus naudojami tik tyrimo tikslais,
bakalauro baigiamajam darbui parengti.
1. Ar žinote "timeshare" terminą?
Taip, žinojau jau seniai Taip, sužinojau perskaitęs "timeshare" apibrėžimą
6. Jūsų nuomone ar "timeshare" projektas Lietuvoje būtų patrauklus norintiems turėti savo atostogų namus?
Taip Ne Galbūt
7. Kaip reikėtų reklamuoti "timeshare" atostogų namus, kad jis būtų patrauklus pasiūlymas Jums?
Reklamos televizijoje Reklamos socialiniuose tinkluose ("facebook", "Instagram", "tiktok")
Reklama radijuje Reklama spaudoje
Susitikimai - pokalbiai - viešos paskaitos Kita (įrašykite)
10. Kurioje Lietuvos vietoje "timeshare" projektas galėtų būti sėkmingiausias ir kodėl?
15. "Timeshare", kaip atostogų būstas Lietuvoje būtų patrauklus, nes? Ne, nepritariu / Nei taip, nei ne / Taip, pritariu
Turime žalią gamtą (miškai, parkai, pušynai, ežerai, upės, ir netgi pelkės)
Saulės stygius tampa teigiamu kriterijumi, nes vis daugiau kalbama apie jos neigiamą poveikį