Professional Documents
Culture Documents
7 კლგოგიშვილი
7 კლგოგიშვილი
maTematika
VII klasi
maswavleblis wigni
gamomcemloba inteleqti
don’t copy
Tbilisi
guram gogiSvili, Teimuraz vefxvaZe,
ia mebonia, lamara qurCiSvili
maTematika
VII klasi
maswavleblis wigni
gamomcemloba inteleqti
Tbilisi 2019
ISBN 978-9941-482-92-2
© guram gogiSvili, Teimuraz vefxvaZe, ia mebonia, lamara qurCiSvili, 2019.
© gamomcemloba `inteleqti~, 2019.
gamomcemloba inteleqti
Tbilisi, ilia WavWavaZDis gamz. 5. tel.: 2-25 05 22
www.intelekti.ge info@intelekti.ge
intelekti Publishing
5 Ilia Chavchavadze Ave., Tbilisi, Georgia. Tel.: (995 32) 2-25 05 22
don’t copy
me-7 klasis maTematikis saxelmZRvanelos
koncefc i a
don’t copy 3
sxvadasxva akademiuri donis moswavleebTan. aqvea masala siRrmiseuli swavlebisT-
vis, masala jgufuri da saproeqto aqtivobebisTvis.
aqve aRvniSnavT saxelmZRvanelos maRalmecnierul dones; gadmocemis misawvdo-
mobas, enis sizustesa da simartives. wigni mkafiodaa struqturirebuli da aRweri-
li. calkea gamoyofili saklaso muSaobisTvis gankuTvnili amocanebi.
cxadia, aseTi dayofa pirobiTia da maswavlebels SeuZlia survilisamebr cvlile-
bebi Seitanos davalebaTa moculobasa da SinaarsSi.
masalis mravalferovneba, moculoba da misawvdomoba uTuod Seuwyobs xels pe-
dagogs, raTa man warmatebiT gadaWras saswavlo standartiTa da wliuri programiT
dasaxuli amocanebi.
don’t copy
sarCevi
Sesavali
don’t copy 5
IV Tavi. mravalwevris mamravlebad daSla. gantoleba
don’t copy
Sesavali
don’t copy 7
nado sakiTxebi ise, rom miaRwios standartiT dasaxul miznebs. wignSi moyvanili
saintereso istoriuli faqtebi, amocanebi jgufuri, saproeqto da sxva saxis da-
valebebisTvis, gaamravalferovnebs swavlebis formebs da gazrdis moswavleTa mo-
tivacias. saswavlo procesis dagegmvas maswavlebels gauadvilebs saxelmZRvanelSi
saklaso davalebaTa calke gamoyofa, Tumca maswavlebels SeuZlia maTi moculobis,
Tavad amocanebis Secvlac.
SesaZlebelia maswavlebelma gakveTilis warmarTvis, moswavleTa aqtivobis da
gegmvis Tavisi originaluri xerxebic moifiqros.
yoveli Temis warmodgenas Tan axlavs detaluri komentarebi da masalis
mecnieruli da meTodologiuri safuZvlebis mimoxilva.
Cven mier warmodgenil rekomendaciebSi, romlebic yoveli gakveTilis Catare-
bis sqemas exeba, ZiriTadi aqcenti keTdeba saswavlo procesSi moswavlis aqtiuri
CabmisTvis xelSemwyobi pirobebis Seqmnaze; swavleba Ziebisa da dasabuTebis gziT
unda mimdinareobdes, moswavle Tavad unda aRmoaCendes WeSmaritebas motivirebuli
situaciis dagegmvis Semdeg; mTavaria kvlevis procesi, ara marto pasuxis mosmena
kiTxvaze _ `ra~, aramed _ `rogor~, an _ `kidev rogor~. es yvelaferi aucilebe-
lia moswavleTa momavali profesiuli saqmianobisTvis, sazogadoebriv cxovrebaSi
aqtiuri monawileobisTvis.
don’t copy
sagnis swavla-swavlebis miznebi, Sefasebis indikatorebi pasuxobs standartis
Sedegebs. isini pasuxobs SekiTxvas:^ ra unda SeZlos moswavlem maTematikaSi yoveli
Temis Seswavlis Semdeg. Cven mier Sedgenil cxrilSi warmodgenil yovel Sedegs win
uZRvis indeqsi, romelic miuTiTebs sagans, swavlebis etaps da standartis Sedegs.
es aRniSvna maTematikis standartSi miRebuli aRniSvnis analogiuria.
don’t copy 9
monacemebi, monacemTa raodenobrivi da Tvisebrivi monacemebis Seg-
warmodgenis xerxebi (sia, roveba, mowesrigeba, warmodgena xelsayreli
cxrili, wertilovani, xaz- formiT (maT. sab. 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8) 6 sT
ovani, svetovani diagrame- monacemTa analizi konteqstis gaTvaliswine-
bi, piqtograma) biT (maT. sab. 1, 2, 3, 7, 8, 9)
geometriuli figurebis amocnoba, maTi sa-
xeobebis Sedareba da klasificireba (maT. sab.
oTxkuTxedebi 1, 2, 5, 6, 7) 6 sT
geometriuli obieqtebis warmodgena amocanis
konteqstis Sesabamisad (maT. sab. 4, 5, 6)
cvladiani gamosaxuleba,
gamosaxulebis gamartive-
ba, mravalwevri, moqmede-
bebi mravalwevrebze, verbalurad aRwerili situaciis algebruli
mravalwevris mamaravle- gamosaxulebis saxiT Cawera (maT. sab. 4, 7, 8)
bad daSla (saerTo mam- algebruli gamosaxulebis gamartiveba da 16 sT
ravlis frCxilebs gareT ricxviTi mniSvnelobis gamoTvla cvladTa
gatana, dajgufebis wesi, sxvadasxva mniSvnelobebisTvis (maT. sab. 4)
mamravlebad daSla Semok-
lebuli gamravlebis for-
mulebiT)
gantoleba, gantolebis
fesvi. wrfivi gantolebis amoxsna da amoxsnis geome-
8 sT
wrfivi erTucnobiani gan- triuli interpretacia (maT. sab. 1, 3, 7)
toleba.
koordinatebi wrfesa da koordinatTa meTodis gamoyeneba
sibrtyeze, sakoordinato gantolebebis amosaxsnelad, sibrtyeze ori- 9 sT
meoTxedebi entirebisTvis (maT. sab. 7).
gantolebis Sedgena mocemuli amocanis Sesa-
amocanebis amoxsna sxva
bamisad, gantolebis Sesabamisi amocanis Sed- 6 sT
dasxva xerxiT
gena (maT. sab. 1, 2, 3, 7)
geometriuli gardaqmnebi: geometriuli gardaqmnebis ganxorcieleba da
RerZuli simetria, para- gamoyeneba figuraTa Tvisebebis dasadgenad 10 sT
leluri gadatana. (maT. sab. 1, 2, 3)
Sefardeba. proporcia. sidideebs Soris pirdapirproporciuli
pirdapirproporciuli damokidebuleba, misi amocnoba da gamosaxva 10 sT
sidideebi (maT. sab. 7, 8, 9)
samkuTxedi, samkuTxedebis
geometriuli amocanebis amoxsna samkuTxed-
saxeebi kuTxeebis mixed-
Tan dakavSirebuli cnebebisa da faqtebis ga- 10 sT
viT, samkuTxedebis tolo-
moyenebiT (maT. sab. 1, 2, 3, 7, 8)
bis niSnebi
10
don’t copy
racionaluri ricxvebis Caweris sxvadasxva xe-
procenti, procentze amo- rxisa da racionaluri ricxvebis Tvisebebis
6 sT
canebis amoxsna gamoyeneba praqtikuli amocanebis amosaxsne-
lad (maT. sab. 3, 4)
Tvisebriv da raodenobriv monacemTa inter-
statistikis elementebi.
pretacia da analizisas monacemTa Semajamebe-
monacemTa Semajamebeli 10 sT
li ricxviTi maxasiaTeblebis gamoyeneba (maT.
ricxviTi maxasiaTeblebi
sab. 1, 2, 3, 7, 8, 9)
monakveTis SuamarTobisa
da kuTxis biseqtrisis Tvi-
seba.
geometriuli amocanebis amoxsna samkuTxe-
agebis amocanebi:
debTan dakavSirebuli cnebebisa da faqtebis 6 sT
samkuTxedis toli sam- gamoyenebiT (maT. sab. 1, 2, 3, 7, 8, 9)
kuTxedis ageba, kuTxis bi-
seqtrisis ageba, monakveTis
SuamarTobis ageba
don’t copy
_ am dros mozardebs ukve aqvT hipoTezurad azrovnebis unari. maT SeuZliaT ims-
11
jelon iseT situaciebsa da garemoebebze, rac maT TviTon ar gamoucdiaT. piaJes
azriT, formalur-operaciuli azrovnebis ganviTarebasTan erTad moswavleTa maTe-
matikuri SesaZleblobebi umjobesdeba. maT ukve uadvildebaT abstraqtuli maTe-
matikuri amocanebis amoxsna, SeuZliaT iseTi cnebebis gageba, rogoricaa uaryofi-
Ti ricxvi (axali standartis mixedviT, uaryofiTi ricxvebis Seswavla me-7 klasSi
iwyeba). maT axla ukve esmiT, rom temperaturam SeiZleba nuls qvemoT daiwios,
da rom ori paraleluri wrfe erTmaneTs arasodes `Seexeba, usasrulobamdec rom
gagrZeldes~. am asakSi moswavleebs ukve uCndebaT dasabuTebis moTxovnebi. magram
am mimarTulebiTac vcdilobT davicvaT zomiereba, saxelmZRvanelo ar aris gada-
tvirTuli rTuli damtkicebebiT, aqsiomebze dayrdnobiT geometriis sistemis age-
biT. moswavle unda grZnobdes dasabuTebis aucileblobas. gansakuTrebiT, es mniSv-
nelovania geometriuli masalis gadmocemisas. arsebobs araswori warmodgena, rom
mxolod geometria uwyobs xels logikuri msjelobis unaris ganviTarebas. amasTa-
nave, maTematikuri azrovneba ar daiyvaneba mxolod deduqciur msjelobebze, for-
malur damtkicebebze. cnebis gamoyofa, romelic konkretul situacias esadageba,
dakvirvebis Sedegad konkretuli SemTxvevis ganzogadebiT hipoTezis wamoyeneba, in-
duqciis gamoyenebiT msjelobis Catareba, analogiiTa da intuiciiT daskvnis Zieba
maTematikuri azrovnebis nawilia.
maTematikuri simkacris roli, SeiZleba iTqvas, intuiciiT mopovebulis da-
kanonebaa. Tumca, es ar niSnavs deduqciur msjelobaze uaris Tqmas. `berZnebidan
moyolebuli _ vambobT: `maTematika~, vgulisxmobT `damtkicebas~ [13]. siZneleebi
moswavleebs martividan rTulisken mimaval gzaze unda Sexvdes. me-7 klasidan viwy-
ebT Teoriul-simravluri simbolikis zomier gamoyenebas.
maswavleblebs mniSvnelovnad miaCniaT moswavleTa gawafuloba sxvadasxva alge-
bruli gardaqmnebis Catarebaze. did dros uTmoben aseTi sakiTxebis gavlis dros
erTi da imave tipis savarjiSoebze varjiSs. wignis moculobis Semcirebis mizniT
Cvens wina wlebis sabazo safexuris saxelmZRvaneloebSi mcire iyo aRniSnuli ti-
pis amocanebis wili. amitom maswavleblebi iyenebdnen Tanamedrove saganmanaTle-
blo miznebisTvis miuRebel saxelmZRvaneloebsac ki. amjerad gvaqvs SesaZlebloba
saxelmZRvanelo ramdenime wignad gamovceT, amitom ukve mravlad aris yvela tipis
savarjiSo _ `testebi~, amocanebi jgufuri da individualuri muSaobisTvis, amo-
canebi gameorebisTvis, amocanebi, romlebic sxvadasxva rubrikiTaa warmodgenili
da pasuxobs am rubrikebis moTxovnebs _ `moisazre~, `vip~ (vin iqneba pirveli), amo-
canebi, romlebic moiTxovs gardaqmnebis akuratul Catarebas, amocanebi, romelTa
amoxsnisas SeiZleba gamoviyenoT sinjvisa da amowurvis meTodi, saproeqto amocane-
bi.
12
don’t copy
momdinare TvisebebiTac da iseTi TvisebebiTac, romlebic realur obieqts ara
aqvs).
msjelobebi, ZiriTadad, induqciuria, magram sabazo safexurze ukve viwyebT
deduqciis gamoyenebas. induqciuria gayofadobis niSnebis miReba, Tumca, gvxvdeba
deduqciuri msjelobis magaliTebi _ samkuTxedebis tolobis niSnebze dayrdno-
biT monakveTis SuamarTobis, kuTxis biseqtrisis Tvisebebis dadgena. klasifikaciis
magaliTia samkuTxedebis klasifikacia kuTxeebis mixedviT.
saswavlo-saganmanaTleblo resursebis CamonaTvali, romlebic efeqturs gax-
dis swavlebis miznebis miRwevas (beWduri da eleqtronuli resursebi), darTuli
aqvs maswavleblis wignis boloSi ganTavsebul literaturas.
saxelmZRvaneloSi warmodgenili davalebebi (Semajamebeli amocanebi, amocanebi
TviTSefasebisTvis), testebi, maswavleblis wignSi ganxiluli gakveTilebis scenare-
bi exmareba maswavleblebs Sefasebis orive formis realizaciisas.
don’t copy 13
procesTan mimarTeba, Catarebis dro da maswavleblis roli. miznebis Sesaxeb ukve
visaubreT. amocanebidan gamovyofT moswavlis mier Tavisi Zlieri da susti mxaree-
bis dadgenis unaris Sefasebas, romelic ukavSirdeba moswavleTa rols _ isini Sem-
faseblebis rolSi gvevlinebian. amasTanave, mniSvnelovania urTierTSefasebac. Se-
fasebis procesi uwyvetad mimdinareobs, rogorc axal masalaze gadasvlamde, aseve
misi aTvisebisas, Tanac SesaZlebelia ramdenjerme _ gakveTilis ganmavlobaSi.
moswavlem aqtiuri monawileoba unda miiRos Catarebisa da Sedegebis SejamebaSi.
magaliTad, SeiZleba aseTi forma gamoviyenoT. moswavleebs urigdebaT furcle-
bi, romlebic or nawiladaa gakecili. erT nawilze iwereba moswavlis saxeli, gva-
ri da amocanebis nomrebi, meore nawilze _ mxolod saxelmZRvanelodan SerCeuli
daxurulboloiani amocanebis nomrebi. moswavleebi Seavseben (Seitanen pasuxe-
bs) furclis orive nawilSi da furclis pirvel nawils abareben maswavlebels.
maswavlebeli swrafad kiTxulobs swor pasuxebs. moswavleebs saSualeba aqvT
TviTon Seafason sakuTari Tavi _ daajamon swori pasuxebis raodenoba. am gziT
moswavleebi gaigeben, ramdeni `qula~ miiRes. Semdeg ki CaerTvebian mocemuli amo-
canebis sajaro ganxilvaSi, raTa daadginon, Tu ratom dauSves Secdoma ama Tu im
davalebis Sesrulebis dros. es aqtivoba SeiZleba mxolod daxurulboloani amo-
canebis gamoyenebiT ar Semoifarglos.
moswavleTa miRwevebis, swavlebis procesis gasaumjobeseblad maswavleblisT-
vis sasargebloa aseTi gamokiTxvac: saWiroa furclebze dasmul sam kiTxvaze pa-
suxis gacema; magaliTad, sami ram, rac dRes viswavle; ori ram, rac saintereso
iyo; SekiTxva romelic maqvs. axal masalaze gadasvlamde savaraudo problemebis
winaswari codna axali problemebis prevenciis saSualebaa. amasTanave, ganmaviTare-
beli Sefaseba gvexmareba swavlebis diferencirebaSi.
amrigad, ganmaviTarebeli Sefaseba, faqtobrivad, unda ganvixiloT rogorc
procesi, romelic gulisxmobs sxvadasxva aqtivobiT (e.w. ganmaviTarebeli Sefasebis
instrumentiT) informaciis Segrovebas moswavlis mier sakiTxebis gagebis, gaazre-
bis Sesaxeb da am informaciis gamoyenebas moswavleTa swavla-swavlebaSi progresis
xelSesawyobad.
ganmsazRvreli Sefasebis instrumentic (mag. testi) zogjer SeiZleba ganmavi-
Tarebeli Sefasebis instrumentad vaqcioT, Tu, magaliTad, moswavleebs davyofT
mcire jgufebad da davavalebT miRebuli pasuxebisa da amoxsnis gzebis Sedarebas,
maTi mosazrebebis axsnas.
ganmaviTarebeli Sefasebis mixedviT, maswavlebelma SeiZleba dagegmos swavle-
bis procesi, diferencirebuli midgomebi moswavleebTan _ muSaobis moculoba da
strategia.
maswavleblis komentaric (zepiri, an werilobiTi) ganmaviTarebeli Sefasebis
instrumentad miiCneva, roca es komentari, vTqvaT, mxolod SeqebiT ki ar Semoi-
fargleba, aramed ganmartavs am Seqebis arss. ganmaviTarebeli Sefasebis mZlavr
instrumentad TanatolTa mosazrebebis Sefaseba SeiZleba miviCnioT. davasaxelebT
agreTve Seswavlili cnebebis mixedviT moswavleTa mier amocanebis Sedgenas. kidev
ufro maRal dones am cnebaTa vizualizacia warmoadgens.
14
don’t copy
yoveli aqtivobisas maswavleblis mier warmoebuli dakvirvebac moswavleTa Car-
Tulobaze ganmaviTarebeli Sefasebis instrumentia, rom araferi vTqvaT am dros
gakeTebul rCevebze.
maSasadame, ganmaviTarebeli Sefaseba uwyvetad unda mimdinareobdes _ saSinao
davalebis ganxilvisas (rac, faqtobrivad, TiTqmis yoveli gakveTilis dawyebisas
unda Catardes), axal masalaze gadasvlamde da am masalis aTvisebis procesSic.
moswavleebze dakvirvebisa da maT mier masalis aTvisebaze warmodgenis Sesaqm-
nelad maswavleblebs vexmarebiT saxelmZRvaneloSi mocemuli testebiT, sakontro-
lo kiTxvebiT. isini wliur gegmaSi Camoyalibebuli Tematuri sakvanZo SekiTxvebis
safuZvelzea Sedgenili. standartSi miTiTebulia sxva mniSvnelovani funqciebic.
don’t copy 15
moswavlis saxelmZRvanelo saswavlo procesis dagegmvisa da warmarTvis erT-er-
Ti saSualebaa. moswavleebTan saubari SeiZleba wignis teqstisgan gansxvavebuladac
aagos maswavlebelma. saxelmZRvanelo exmareba maswavlebels _ masSi dafiqsirebu-
lia SemecnebiTi saqmianoba, romelic maswavlebelma unda warmarTos. SevecadeT,
rom ar Seqmniliyo savarjiSoTa sxva krebulebis gamoyenebis saWiroeba. maswavle-
belma unda gaiTvaliswinos, rom im krebulebis umetesoba erovnuli saswavlo geg-
misa da standartis moTxovnis Sesabamisad ar aris organizebuli; maTi saSuale-
biT SeuZlebelia sakvanZo SekiTxvebze pasuxebis moZieba da mkvidri warmodgenebis
Camoyalibeba. Cvens saxelmZRvaneloSi warmodgenili masala (teqstebi, SekiTxvebi)
xels uwyobs moswavlis etapobriv miyvanas axal codnamde, cnebaTa gaazrebamde,
mkvidri warmodgenebis Camoyalibebamde; Semajamebeli davalebebi, romlebic axlavs
yovel Tematur bloks, moiTxovs SeZenil codnaTa integrirebul gamoyenebas. did
yuradRebas vuTmobT saxelmZRvaneloSi warmodgenili masalis sandoobas, obieq-
turobas. amocanebi isea SerCeuli, rom amoxsnis sxvadasxva xerxebis (algebruli,
geometriuli) gamoyenebaa SesaZlebeli, rac xels uwyobs kritikuli azrovnebis gan-
viTarebas. struqturuli erTeulebi (Tema, paragrafi, `moisazre~ da `vip~-is amo-
canebi, jguferi muSaobisTvis gankuTvnili amocanebi, amocanebi klasSi Sesasrule-
blad, amocanebi Sin amosaxsnelad) gamoyofilia saTanado simboloebiT, romlebsac
moswavle wignis dasawyisSive gaecnoba.
16
don’t copy
moswavlis wignSi gamoyenebuli sxvadasxva struqturuli
erTeulis mimaniSnebeli simboloebi da maTi ganmartebebi
!
l
eu
rv
unda gakeTdes!
don’t copy 17
I Tavi
gameoreba. geometriuli figurebi
18
don’t copy
na, aqve sibrtyeTa urTierTganlagebis SemTxvevebicaa warmodgenili. pirveli Tavis
sawyisi paragrafebi naturaluri ricxvebis mwkrivis ganxilviT iwyeba, naturaluri
ricxvebis Caweris xerxebisa da poziciuri sistemis gamoyenebis magaliTebis ganxil-
vas eZRvneba.
maswavleblebs SevaxsenebT, rom naturalur ricxvTa dafuZnebis Teoriis gacno-
bisas, maT, ZiriTadad, or midgomaze miuTiTebdnen _ aqsiomuri midgoma, romelic
peanos saxelTan aris dakavSirebuli da simravluri koncefcia (kantoris mier da-
fuZnebuli).
pirveli midgomisas naturalur ricxvTa mwkrivi esaa {N, 1, F} struqtura, ro-
melic
1. Sedgeba N simravlisgan (am simravlis elementebs naturaluri ricxvebi hqvia);
2. gamoyofilia elementi, romelsac erTi (1) hqvia;
3. gvaqvs mimarTeba F(x; y), y aris x-is momdevno.
garda amisa, mocemuli struqturis Tvisebebia (aqsiomebi):
1) 1 ar aris raime naturaluri ricxvis momdevno;
2) nebismieri naturaluri ricxvisTvis arsebobs erTi da mxolod erTi misi mom-
devno;
3) yoveli naturaluri ricxvi araumetes erTi naturaluri ricxvis momdevnoa;
4) (induqciis aqsioma) N-is yoveli qvesimravle, romelSic Sedis 1 da yovel x-Tan
erTad Sedis misi momdevno naturaluri ricxvi, N-s emTxveva.
aqsiomuri meTodis Tanmimdevruli gatarebisas asec amboben: elementebis bune-
ba, romlebisganac N Sedgeba, araa arsebiTi.
amis Semdeg SeiZleba SemoviRoT naturalur ricxvTa monakveTis cneba, Semdeg
masze dafuZnebiT sasruli simravlisa da sasrul simravleSi elementTa odenobis
(simZlavris) cnebebi.
naturaluri ricxvis cnebis dafuZnebis meore midgoma kantoris saxelTan aris
dakavSirebuli. aq elementebis ricxvi gaigeba, rogorc simravlis simZlavris ker-
Zo SemTxveva. safuZvlad erTi simravlis meore simravleze urTierTcalsaxa Ses-
abamisobis cneba aiReba. am mimarTebiT xdeba simravleTa faqtorizacia, klasebad
dayofa. am koncefciis Sesabamisad TiToeuli klasi xasiaTdeba misi simZlavriT.
aracarieli sasruli simravlis simZlavre, gansazRvrebis Tanaxmad, naturaluri
ricxvia.
aseTi Semotanisas sasruli simravle ganusazRvrelia. kidev erTi daSveba am
dros aris usasrulo simravlis arseboba (magaliTad, mimdevrobis usasrulo gagr-
Zelebadobis daSveba).
cxadia, rom skolaSi ariTmetikis sawyisi Seswavla TvalsaCino unda iyos. igi
ar unda misdevdes arc aqsiomur meTods da arc sxva logikuri agebis sqemas. es
ar niSnavs imas, rom ricxvTa sistemis swavlebas ar unda hqondes Tavisi logikuri
agebuleba.
ricxvis cnebis gafarToebas meTodikur literaturaSi [21] xSirad sqematurad
ase warmoadgenen:
don’t copy 19
(1) arauaryofiTi mTeli ricxvebi
20
don’t copy
1.1. naturaluri ricxvebis Caweris poziciuri da
arapoziciuri sistemebi. Zveli qarTuli numeracia.
don’t copy 21
axali saxelmZRvaneloebis SemoRebis procesSi saswavlo wlis dawyebamde muSao-
baSi igulisxmeba erovnuli saswavlo gegmisa da standartis moTxovnebis kargad
gaazreba. ZiriTadi masala, romelsac unda daeyrdnos maswavlebeli saswavlo
procesSi, erovnuli saswavlo gegmaa. saxelmZRvanelo mxolod damxmare saSua-
lebaa erovnuli saswavlo gegmis moTxovnebis Sesasruleblad. saxelmZRvanelo
erovnuli saswavlo gegmis mixedviT iqmneba, Tumca misi Sinaarsi, sakiTxebis Tana-
mimdevroba xSirad avtoris SexedulebebiTaa Sedgenili da rekomendaciebis doneze
unda aRiqvan maswavleblebma. erovnuli saswavlo gegmis Sesabamisad, maswavle-
bels SeuZlia damoukideblad SearCios sakiTxebi, maTi moculoba da gadace-
mis Tanamimdevroba. moswavlis saxelmZRvanelo, maswavleblis sarekomendacio
wigni exmareba maswavleblebs moswavlesa da Sedegze orientirebuli saswavlo
procesis dagegmvasa da warmarTvaSi.
saswavlo wlis pirveli gakveTilebis specifikidan gamomdinare mocemuli masala
moswavleTaTvis SeiZleba nacnobic iyos, amitom maswavlebels meti saSualeba aqvs
gakveTilebi moswavleTa aqtiuri monawileobiT, interaqtiuli meTodiT warmarTos.
aqcenti unda gakeTdes swavlebis iseT formebze, roca yvela moswavle aqtiurad
erTveba swavlis procesSi. gakveTilebi ise SeiZleba daigegmos, rom yovelma mos-
wavlem ipovos Tavisi adgili, ar darCes pasiuri an gariyuli. maswavlebeli da
moswavleebi aqtiurad urTierToben erTmaneTTan. moxerxebulad SerCeuli kiTx-
vebis dasmis saSualebiT moswavleebi Cabmuli arian saswavlo procesSi. Tumca, ar
igulisxmeba mxolod kiTxva-pasuxis reJimis damkvidreba _ moswavle TviTon monawi-
leobs saganmanaTleblo procesis mimdinareobaSi; monawileobs diskusiaSi _ icavs
sakuTar mosazrebebs da oponirebas uwevs sxvebs. erT-erTi sadiskusio Tema pirvel
paragrafSi SeiZleba iyos naturalur ricxvTa mwkrivis usasrulod gagrZelebado-
bis SesaZlebloba, potenciuri usasrulobis Sesaxeb diskusia; SeiZleba gamoviyenoT
hilbertis magaliTi rubrikidan `sxvadasxva~.
pirveli gakveTilis sawyisi monakveTi (15 wT) SeiZleba axali saswavlo wlis mi-
locvas da saTanado keTil survilebs, agreTve maTematikis sagnis Sesaxeb mokle
saubars davuTmoT, moswavleebisTvis gasageb enaze SeiZleba visaubroT maTematikis
swavla-swavlebis miznebze. gamoviyenoT axali erovnuli saswavlo gegmis maTema-
tikis sabazo safexuris standarti; Tumca, iq mocemuli debulebebi moswavleebs
ufro martivad da gasagebad unda gadavceT. gTavazobT gasaubrebis erT-erT va-
riants:
_ gilocavT axal saswavlo wels. imedi maqvs, erToblivi ZalisxmeviT Cven sak-
maod nayofier da sasargeblo Sedegebs mivaRwevT. maTematikis codna sxva sagne-
bis aTvisebaSic dagexmarebaT, daxvewT msjelobas, SeZlebT mocemuli pirobebidan
swori daskvnebis gamotanas. dainaxavT, rom maTematika realuri, praqtikuli prob-
lemebis gadaWraSic SeiZleba dagexmaroT. amasTanave, Tu zogierTi Tqvengani maTe-
matikis sakiTxebis Seswavlis dros siZneleebs awydeboda, nu SeSindebiT, Cven wina
wlebSi Seswavlil sakiTxebsac davubrundebiT xolme da mjera, rom erToblivad
SevZlebT codnaSi xarvezebis aRmofxvras; dRevandeli gakveTilis Temac TqvenTvis
nacnobi unda iyos: naturaluri ricxvebi, naturaluri ricxvebis Caweris wesebi.
saubari SeiZleba gavagrZeloT interaqtiuli formiT:
22
don’t copy
_ ramden cifrs viyenebT naturaluri ricxvis Casawerad? CamoTvaleT cifrebi.
_ axla ganvixiloT naturaluri ricxvi: 3121. ramdeni cifriT CavwereT es ricx-
vi? ramdenniSnaa es ricxvi? daasaxeleT raime erTniSna ricxvi, daasaxeleT raime
orniSna ricxvi.
_ dasaxelebuli ricxvis CanawerSi cifri 1 or adgilas gvxvdeba. ra Tanrigeb-
Sia es cifrebi Cawerili? gansxvavdeba Tu ara maTi mniSvnelobebi?
saubari SeiZleba gavagrZeloT saxelmZRvanelos teqstis mixedviT. ganvixiloT
meore magaliTi da kvlav mivaqcioT yuradReba poziciuri sistemis Taviseburebebs,
gavaxsenoT moswavleebs Tanrigebis, klasebis saxelwodebebi, damrgvalebis wesi, e.w.
giganturi ricxvebis saxelwodebebi; gavaxsenebT moswavleebs xarisxis cnebas da
10-is xarisxebis gamoyenebiT CavwerT naturalur ricxvebs saTanrigo Sesakrebebis
jamis saxiT (es masala me-6 klasSi aris Seswavlili). aq erT-erTi sakvanZo SekiTxva
SeiZleba iyos _ riTaa mosaxerxebeli naturalmaCvenebliani xarisxis gamoyeneba?
es SekiTxva ukavSirdeba erovnul saswavlo gegmaSi mocemul sakvanZo SekiTxvas:
riTaa sasargeblo naturalurmaCvenebeliani xarisxis Tvisebebis codna maTemati-
kuri da realuri viTarebidan momdinare amocanebis amoxsnisas? es SekiTxva natu-
ralurmaCvenebeliani xarisxis Tvisebebs ukavSirdeba, romlebsac SemdgomSi calke
paragrafi eZRvneba saxelmZRvaneloSi.
pirvel gakveTilze Semdgomi aqtivobebi ukavSirdeba pirvel sam sakontrolo
kiTxvas da klasSi Sesasrulebeli testebidan pirvel 6 tests, romlebsac moswav-
leebi damoukideblad asruleben. am davalebis Sesruleba sxvadasxva formiT Sei-
Zleba. daxurulboloiani amocanebis Tavisebureba isaa, rom isini unda swrafad,
swori pasuxis `erTi Tvalis gadavlebiT~ mignebiT sruldebodes. es procesi avi-
Tarebs sxvadasxva unars _ Sedarebis, gadawyvetilebis swrafad miRebis, dakvirve-
bulobis da sxva.
Tumca, aranakleb mniSvnelovania sakuTari arCevanis argumentirebis unaris
ganviTarebac. am mxriv sasargebloa `testebis~ swrafad moZiebuli pasuxebis WeS-
maritebaSi dasarwmuneblad mcire diskusiebis mowyobac _ SeitaneT eWvi SemoTava-
zebul pasuxSi da mieciT saSualeba moswavleebs, daasabuTon arCevani. am aqtivobiT
testebze muSaoba ganmaviTarebel Sefasebad iqceva.
zeviT warmodgenili iyo gakveTilis ori fazis (`winaswar~, `ganmavlobaSi~) sce-
nari. daskvniT nawils SeiZleba davuTmoT I gakveTilis darCenili monakveTi da meo-
re gakveTilis sawyisi wuTebi. pirvel gakveTilze SeiZleba Sejamdes saubari pozi-
ciuri sistemis Sesaxeb, xolo meore gakveTili davuTmoT saubars arapoziciuri
sistemebis Sesaxeb. maswavlebelma SeiZleba `testebis~ amoxsnac meore gakveTilze
daiwyos.
meore gakveTils davuTmobT Tvlis arapoziciuri sistemebis Sesaxeb saubars.
moswavleebs yoveldRiur cxovrebaSi, sxva sagnebis Seswavlisas xvdebaT xolme ro-
mauli sistemis gamoyenebis magaliTebi. saubari SeiZleba daviwyoT saukuneebis Caw-
erisas romauli sistemis gamoyenebaze:
_ axla romeli saukunea? vin SeZlebs daweros dafaze romauli cifrebiT 21-e
saukune? gasuli saukune?
don’t copy 23
SeiZleba moswavleebma icodnen Cveni saxelovani moRvaweebis, poetebis, mwer-
lebis cxovrebisa da moRvaweobis TariRebi da SeZlon am TariRebis romauli ci-
frebiT Cawera.
moxerxebulad SerCeuli kiTxvebis saSualebiT moswavleebi Cabmulebi arian
saswavlo procesSi. Tumca, mxolod kiTxva-pasuxis reJimis damkvidreba ar aris
sakmarisi _ moswavle TviTon monawileobs saganmanaTleblo procesis mimdin-
areobaSi; monawileobs diskusiaSi _ icavs sakuTar mosazrebebs, oponirebas
uwevs sxvebs. erT-erTi sadiskusio Tema am gakveTilze SeiZleba iyos naturalur
ricxvTa usasrulod gagrZelebadobis SesaZlebloba, potenciuri usasrulobis Ses-
axeb diskusia; SeiZleba gamoviyenoT hilbertis magaliTi rubrikidan `sxvadasxva~.
SeiZleba gaimarTos diskusia poziciuri da arapoziciuri sistemebisa da maTi Ta-
viseburebebis Sesaxeb.
meore gakveTilze moswavle iwafeba arapoziciuri sistemiT, kerZod, romauli
sistemiT ricxvebis warmodgenaSi. maTSi unda gaviTvaliswinoT, rom Tu raime cifri
Cawerilia masze naklebi, an misi toli cifris win, maSin es cifrebi ikribeba.
magaliTad, MMDLI aris 1000 + 1000 + 500 + 50 + 1 = 2551. Tu vxvdebiT inversias, anu
raime cifri masze didi cifris winaa Cawerili, maSin mcire cifri akldeba dids.
magaliTad, MLD = 1000–50 + 500 = 1450. savaraudoa, rom moswavleebi Tavad gaaanalize-
ben Tvlis poziciuri da arapoziciuri sistemebis SedarebiT.
maswavlebeli warmarTavs gakveTils, SearCevs sadiskusio Temas, Tumca diskusia
SeiZleba daugegmavadac _ gakveTilze wamoWrili problemis irgvliv gaimarTos.
moswavleebi monawileoben diskusiaSi, avseben erTmaneTis pasuxebs; magaliTad, nat-
uraluri ricxvebis Tanrigebis saSualebiT Cawerisas, sxvadasxva Tvisebis CamoTv-
lis dros, damrgvalebis wesebis warmodgenisas. maTematikuri faqtebis codnis Ses-
amowmeblad SeiZleba gamoviyenoT amocanebi savaraudo pasuxebiT. maswavleblebi am
tipis davalebebis Sesrulebis sxvadasxva meTods mimarTaven xolme. rac mTavaria,
am davalebebis Sesrulebas SeiZleba drois mcire monakveTi davuTmoT da SeiZleba
garkveuli TanamimdevrobiT yvela moswavle CavrToT am procesSi. araswori pasux-
is miTiTebis SemTxvevaSi SeiZleba gaimarTos msjeloba Secdomis mizezebis Sesaxeb.
meore gakveTilze vamTavrebT `testebis~ pasuxebis SerCevas da gadavdivarT
amocanebis amoxsnaze. SeiZleba am gakveTilze yvela amocanis amoxsna ver mo-
vaswroT. magaliTad, `saklaso~ 26 - 30 amocanebis amoxsna SeiZleba Semdegi ga-
kveTilisTvis gadavdoT. pirvel gakveTilze davalebad micemuli iyo 1 - 9
amocanebi. meore gakveTilze saSinao davaleba 10 - 22 amocanebidan SeirCeva.
amocanebis dayofa `saSinao~ da `klasSi~ Sesasruleblad gamoyenebuli gvqonda daw-
yebiTi safexuris grifminiWebul saxelmZRvaneloebSi. am meTodma maswavlebelTa da
eqspertTa mowoneba daimsaxura, Tumca, zogierTi maswavlebeli SeiZleba am sakiTx-
ebsac SemoqmedebiTad miudges _ mizanSewonilad miiCnios koreqtivebis Setana am
dayofaSi.
klasSi `testebsa~ da sakontrolo kiTxvebze pasuxebis miRebisas uwyvet reJim-
Si mimdinareobs ganmaviTarebeli Sefasebis gamoyeneba; ganmaviTarebeli Sefasebis
ganxorcieleba pirvelive gakveTilebidan unda daviwyoT, rom ukeT gavigoT
Cveni moswavleebis SesaZleblobebi, xarvezebi codnaSi; es dagvexmareba ukeT
davgegmoT diferencirebuli midgoma moswavleebTan, meti dro davuTmoT gam-
24
don’t copy
ovlenili xarvezebis gamosworebas. maswavleblebs SevaxsenebT, rom ganmaviTare-
beli Sefasebis formebi sxvadasxvaa _ zepiri, werilobiTi CaniSvnebis gakeTeba (op-
eratiulobis mizniT SeiZleba simboluri niSnebiTac CainiSnoT sakuTar rveulSi
moswavleebze dakvirvebebis Sedegebi), wamaxalisebeli miTiTebebi. ganmaviTarebeli
Sefaseba Serwymulia saswavlo procesTan da uwyvetad mimdinareobs; moswavlis
roli am dros aqtiuri unda iyos. ganmaviTarebeli Sefasebis ganxorcielebaSi mas-
wavlebels exmareba saxelmZRvaneloSi warodgenili mravalferovani davalebebi _
sakontrolo kiTxvebi, amocanebi klasSi Sesasruleblad, `testebi~. Semajamebeli
werebis dros viyenebT ganmsazRvrel Sefasebas. es Sefaseba SeiZleba ganmaviTareb-
el Sefasebadac aqcioT, Tu moswavleTa naSromebis sajarod ganixilavT.
maSasadame, me-3 gakveTilisTvis SeiZleba klasSi amoxsnili iyos 1 - 25 amocane-
bi, Sin _ 1 - 22 amocanebi. 26 - 30 amocanebis me-3 gakveTilze amovxsnaT. es
gakveTili mieZRvneba moswavleebis mier proeqtebis Sesrulebas, romlebic saxelmZ-
RvaneloSi ori davalebis saxiT aris warmodgenili.
miTiTebebi amocanebis ganxilvis, amoxsnis Sesaxeb qvemoT iqneba warmodgenili.
me-3 gakveTili
don’t copy
da sasurvelia, me-4 gakveTilze erToblivi ZalisxmeviT Sesruldes.
25
pasuxebi da miTiTebebi pirveli paragrafis amocanebis amosaxsnelad:
1 - 4 amocanebis swori pasuxebis miTiTeba SeiZleba, adre Seswavlili sakiTxe-
bis Sesaxeb codnis ganmtkicebisTvis gamoviyenoT.
1 2 3 4
3 2 1 3
5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18
4 3 2 3 1 4 4 3 4 1 2 4 3 2
don’t copy
aq SeiZleba davsvaT damatebiTi kiTxva:
26
_ gamoyaviT aseulebis, aTeulebisa da erTeulebis Tanrigebis cifrebi.
_ 7, 3 da 5. maSasadame, ricxvSi 7 aseuli, kidev 3 aTeuli da 5 erTeulia.
naturaluri ricxvi, romelic Seicavs 41 aseulsa da kidev 15 aTeuls, Seicavs
4 aTaseuls, kidev 2 (1+1=2) aseulsa da 5 aTeuls. maSasadame, es ricxvi ase Caiwe-
reba: 4250. am SemTxvevis ganxilva ufro maRali saazrovno unarebis (analizi, sin-
Tezi) gamoyenebas moiTxovs; saWiroa, daiSalos TiToeuli ricxvi _ aTaseulebad
da aseulebad, aseulebad da aTeulebad, Semdeg unda gamoviyenoT sinTezi (miiReba
4000+100+100+50=4250).
22 g) 97 542.
23 udidesi eqvsniSna ricxvia 999 999. umciresi SvidniSna ricxvia 1 000 000 (mil-
ioni). igi 1-iT aris meti udides eqvsniSna ricxvze.
28 5586<5590<5592.
saZiebeli ricxvis aTeulebis cifri aucileblad aris 9.
29 a) 999 999 999 da 1 000 000 001.
b) trilioni aris 1 000 miliardi. amitom, wina amocanis mixedviT, gveqneba:
999 999 999 999 da 1 000 000 000 001.
don’t copy 27
erovnul saswavlo gegmasTan saxelmZRvanelos Sesabamisoba gulisxmobs winare
codniT codnis etapobrivad konstruirebas; naturaluri ricxvebis Sesaxeb winare
codna dakavSirebuli iyo aTobiTi poziciuri sistemis ricxvebis Caweris, Sedare-
bisa da dalagebis gamoyenebebTan. me-7 klasSi am codnaze dayrdnobiT vecnobiT
naturaluri ricxvebis Caweris axal wesebs, vadarebT maT poziciur, aTobiT siste-
masTan. es saSualebas gvaZlevs kidev ufro Rrmad daveufloT poziciur siste-
mas, davinaxoT misi upiratesobebi da SegveZlos am TemasTan dakavSirebul sakvan-
Zo SekiTxvebze pasuxebis gacema. mkvidri warmodgenebis CamoyalilebiT, winare
codnaze dayrdnobiT codnis samive kategoriaze muSaobis saSualeba gveZleva
_ mravalferovani davalebebi isea SerCeuli, rom orientirebuli iyos naswav-
lis gamoyenebaze (pirobiseul _ funqciur codnaze); swavla-swavleba masalis
siRrmiseul gaazrebasTan iyos dakavSirebuli.
me-4 gakveTili
jgufuri muSaoba
jgufuri muSaoba aris saswavlo procesis organizebis iseTi forma, roca xdeba
moswavleTa jgufebad dayofa da jgufebs eZleva saziaro kompleqsuri davaleba.
davaleba miznad isaxavs moswavleebis CarTvas TanamSromlobaSi. jgufuri davaleba
moswavleebisgan amocanis erToblivad gadaWras, an saerTo produqtis Seqmnas unda
moiTxovdes. jgufSi moswavleTa odenoba davalebis specifikiT unda ganisazRvros.
moswavleebi SeiZleba daiyos sam jgufad. jgufebs erTnairi davaleba eZleva _
Seadginon ricxvebis xarisxebis `bolo cifris~ cxrili. TiToeul jgufSi davale-
bebis ganawileba jgufis wevrebzea damokidebuli. SeiZleba erTma moswavlem cxri-
lis romelime erTi striqonis Sedgenasa da Sesabamisi kanonzomierebis aRmoCenaze
ifiqros; Semdeg es striqonebi `gaerTiandes~ erT cxrilSi da Catardes kanonzom-
ierebebis erToblivi prezentacia. maswavlebeli afasebs mTlianad jgufis muSaobas.
Tumca, is valdebulia Tvali adevnos am muSaobis process da gamorCeviT aRniSnos
yvelaze produqtiuli monawileebi. prezentacias jgufis erT-erTi wevri warmoad-
gens. sxvadasxva jgufis Sedegebi Sedardeba erTmaneTs da imarTeba diskusia mTeli
klasis monawileobiT. mxedvelobaSi SeiZleba miviRoT warmodgenili magaliTebis
odenobac, romlebic kanonzomierebebis gamoyenebiT xarisxebis bolo cifrebis
povnas exeba. gamarTuli diskusiisas deduqciuri dasabuTebis elementebic iqneba
gamoyenebuli, romlebsac maswavlebelma unda yuradReba miaqcios da Sefasebisas
gaiTvaliswinos.
28
don’t copy
Semdegi gakveTilisTvis moswavleebs SeiZleba davalebad mivceT `moisazres~ ru-
brikis amocanebi. Tumca, SeiZleba gamoviyenoT diferencirebuli midgoma. saswav-
lo procesSi SesaZlebelia iseTi elementebis diferencireba, rogoricaa: Sinaarsi,
procesi, davalebebi da garemo. amjerad SeiZleba diferencirebuli davalebebis mi-
cemiTa da Semdegi gakveTilis Catarebis formiT diferencirebuli midgomis ganx-
orcieleba. moswavlis interesebis, miznebis, saWiroebebis, SesaZleblobebis Seswav-
la saswavlo wlis dawyebisTanave unda daiwyos. Tu Tqven ukve gaqvT warmodgenebi
Tqveni moswavleebis SesaZleblobebis Sesaxeb, SegiZliaT SeitanoT diferencirebu-
li davalebebi da Semdegi gakveTilic diferencirebuli formiT CaataroT _ `mois-
azres~ amocanebis garda SearCieT SedarebiT martivi amocanebi gavlili masalidan
da mieciT isini moswavleebs saSinao davalebad. daavaleT agreTve zogierTi maT-
ganis analogiuris Sedgena da amoxsna. amasTanave `moisazres~, amocanebis amoxsna
arasavaldebulod gamovacxadoT.
me-5 gakveTili
don’t copy 29
saZiebeli ricxvi erTniSna ricxvis 5-ze gamravlebiT miiReba. e. i. is SeiZleba
bolovdebodes mxolod 5-iT, an 0-iT. 0-iT daboloebuli ricxvis 5-ze gamravlebiT
kvlav 0 miiReba. 0 ar aris naturaluri ricxvi. 5-ze 5-jer meti ricxvi 25-ia. 25 ak-
mayofilebs amocanis pirobas.
maswavlebelma SeiZleba aseTi msjelobac gamoiyenos (TavisTvis): Tu saZiebeli
ricxvia xy, maSin pirobiT 10x + y = 5y, 10x = 4y, 5x = 2y, radgan 5y naturaluri ricxvia,
amitom y≠0 da viRebT y = 5, x = 2.
5 CamovwerT miTiTebuli Tvisebis mqone orniSna ricxvebs: 21, 42, 63, 84.
maTgan amocanis pirobas akmayofilebs mxolod 21.
30
don’t copy
1.2. naturaluri ricxvebis gayofa. gayofadobis niSnebi.
don’t copy 31
gayofadobis niSnebi SeiZleba ufro dawvrilebiT ganvixiloT, vidre saxelmZR-
vaneloSia warmodgenili. es sakiTxi axali ar aris moswavleebisTvis, magram amjerad
sakiTxis ganxilvisas SeiZleba deduqciuri msjelobis ufro meti doziT gamoyene-
ba, vidre es me-6 klasSi xdeboda _ konkretul magaliTebze viyenebT ricxvebis
poziciur sistemaSi Caweras da ase gamogvyavs gayofadobis niSani. magaliTad, 486
ase Caiwereba: 4⋅100+8⋅10+6=4⋅(99+1)+8⋅(9+1)+6=(4⋅99+8⋅9)+(4+8+6). amis Semdeg, gayofado-
bis Tvisebebis gamoyenebiT, davaskvniT _ radgan 4+8+6 iyofa 9-ze da 4⋅99+8⋅9 iyofa
9-ze, 486-ic iyofa 9-ze.
moswavle eCveva msjelobis xazis ganviTarebas, miRebuli daskvnis dasabuTebas
da, Sesabamisad, gavdivarT maTematikis standartis Sedegebze (maT. sab. 2, 3).
aRsaniSnavia, rom kostruqciuli swavlebis II fazaze SeiZleba ganmaviTarebeli
Sefaseba gamoviyenoT. Cven mier SeTavazebuli praqtikuli amocanebi (magaliTad,
amocanebi, romlebic naSTian gayofas exeba) ganmaviTarebeli Sefasebis ganxor-
cielebis saSualebas iZleva.
me-3 faza gadadis Semdeg or gakveTilze, roca mimdinareobs saxelmZRvanelo-
Si warmodgenil savarjiSoebze muSaoba da saSinao davalebis amocanebis amoxsnebis
Semowmebis procesi. amocanaTa sistemac, Sesabamisad, sami saxisaa: 1. Semamzadebeli,
winaswari, samotivacio, 2. gasaazrebeli, 3. ganmamtkicebeli, ganmaviTarebeli.
648 7
63 92
18
14
4
32
don’t copy
1.2. paragrafis amocanebis pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14
3 2 2 1 4 3 2 3 2 3 1 4 4 1
don’t copy 33
20 amocanis pirobis mixedviT SeiZleba SevadginoT diagrama:
sul gvaqvs 12 ricxvi:
10, 11, 12, 13, 20, 21, 22, 23, 30, 31, 32, 33. Sebrunebuli mimdevrobiT
Cawerisas es ricxvebi klebis mixedviT dalagdeba.
34
don’t copy
me-9 da me-10 gakveTilebi
don’t copy 35
4amocanaSi 4-ze gaiyofa mxolod is ricxvebi, romelTa aTeulebis da er-
Teulebis cifrebiT Sedgenili ricxvebia 12, 52 da 72. aseTia sami ricxvi.
jgufuri amocanebi
36
don’t copy
• 10-is 2-iT SecvliT, miiReba sxva ricxvi: 3⋅24+2⋅23+4⋅2+9=81.
• es ricxvi SeiZleba ase CavweroT:
3⋅24+24+23+23+1=4⋅24+2⋅23+1=26+24+1.
am ricxvis 2-ze gayofisas naSTi aris 1, maSasadame, 81=26+24+20.
SeiZleba asec CavweroT:
81=26+0⋅25+24+0⋅23+0⋅22+0⋅2+20.
don’t copy 37
2 • yoveli ori yuTi, romlebSic 4-4 wignia, mogvcems erT 8-wignian yuTs. ma-
gram SeiZleba gaunawilebeli dagvrCes kidev 4 wigni (1 yuTi) da 1 wigni, an mxolod
1 wigni. e. i. SeiZleba gaunawilebeli dagvrCes 5 an 1 wigni.
• wignebis sami cali oTxeuli (3 yuTis wignebi) Seadgens 12 wigns.
Tu yuTebSi 12-12 wigns CavawyobT, maSin gaunawilebeli SeiZleba dagvrCes, 1 an
1+4 an 1+2⋅4 wigni, anu, 1, 5 an 9 wigni (1 wigni, 1 wigni da kidev erTi yuTis wignebis
oTxeuli, an 1 wigni da kidev ori yuTis wignebi _ 2 oTxeuli).
Semajamebeli wera #1
me-13 gakveTili
don’t copy
a) 4079 b) 9704 g) 9740 d) 9074.
38
2. naturaluri ricxvi, romelic Seicavs 36^ aseulsa da kidev 23 aTeuls, aris
a) 3623 b) 3600230 g) 233600 d) 3830.
amoxseniT amocanebi
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
g d a g b a
don’t copy 39
Sefasebis rubrika
me-7 amocanisTvis
0 qula amocana gaugebari darCa, ar aris raime mcdeloba mis amoxsnasTan daka-
vSirebuli
0,5 qula aris mcdeloba miTiTebuli ricxvis Ziebisa, magram konkretuli Sede-
gebi araa miRweuli
1 qula warmodgenilia raime wesi ricxvis Ziebis da am wesis mixedviT moZebnili
ricxvi ar emTxveva misaRebs.
1,5 qula ricxvi sworadaa napovni, magram arasworadaa damrgvalebuli
2 qula amocana sruladaa gadawyvetili
me-8 amocanisTvis
0 qula amocana gaugebari darCa, ar aris raime mcdeloba mis amoxsnasTan daka-
vSirebuli
0,5 qula aris mcdeloba miTiTebuli ricxvebis odenobis dadgenis, magram kon-
kretuli Sedegebi araa miRweuli
1 qula aRwerilia wesi miTiTebuli ricxvebis odenobis dadgenis, an am aRweris
gareSe miTiTebulia maTi odenoba
1,5 qula sworad eZebs am ricxvebs Soris miTiTebuli naSTis mqone ricxvebs, miu-
TiTebs kidec am odenobas, oRond xarveziT.
2 qula dasaxelebulia sworad miTiTebuli naSTis mqone ricxvebis odenoba, an
Tavad es ricxvebi
40
don’t copy
weris analizi
amocanebi I II III IV
jami
1 1q 2 1q 8 -1 1q 3 1q 4 1q 5 1q 6 1q 8 -2 1q 7 2q
moswavleebi
#1 1 1 0 0 1 1 0 1 2 7
#2 1 0 0 1 0 1 0 0 1 4
#3 0 1 1 0 1 1 1 0 1 6
#4 1 1 1 1 1 1 1 0 2 9
#5 1 0 1 1 1 0 1 1 0 6
jami 4 3 3 3 4 4 3 2 6
% 80% 60% 60% 60% 80% 80% 60% 40% 60%
Temis % ≈67% 70% 60% 60%
weris % 64%
don’t copy 41
`0~ da roca `0~ ar iqneba _ ra msgavsebaa am amocanebs Soris? ra principuli gansx-
vaveba Seaqvs cifr `0~-s? msgavsi aqtivobiT xeli Seewyoba moswavleTa Semoqmedeb-
iTi unarebisa da kritikuli analizis Cvevebis gamomuSavebas.
aseTi gakveTilis logikuri gagrZeleba iqneboda saxlSi me-7 da me-8 davalebebis
msgavsi TiTo amocanis mofiqreba-amoxsna.
don’t copy
muSaobiT ganvixiloT.
42
simravleTa Teoriis sawyisi elementebis swavleba xels uwyobs maTematikis sx-
vadasxva nawilis erTianobis gaazrebas. zogierTi simravlisTvis specialuri aRniS-
vnebi Semogvaqvs. am aRniSvnebis gamoyeneba momavalSi moswavleebs xSirad mouwevT.
maswavlebelma ar unda ifiqros, rom aRniSnuli masaliT moswavleebs simravleTa
Teorias vaswavliT skolaSi _ am Teoriis sawyisi cnebebis gadmocema damxmare sa-
Sualebaa. simravleebTan dakavSirebiT asoebis gamoyeneba maTematikuri niSnebis ga-
moyenebis erT-erTi mniSvnelovani magaliTia _ aso aRniSnavs, gansazRvravs `sagans~
_ konkretul simravles, an am simravlis elements. momavalSi ufro xSirad mogvi-
wevs im SemTxvevebis ganxilva, roca aso simravlis nebismieri elementebis aRsaniS-
navad gamoiyeneba. magaliTad, Canaweri `x nebismieri naturaluri ricxvia~, niSnavs,
rom x SeiZleba iyos 1, 2, 3, an romelime sxva naturaluri ricxvi. erT-erTi yvelaze
gavrcelebuli Secdoma, rac simravleTa swavlebisas gvxvdeba es erTelementiani
simravlis Tavis elementTan gaigivebaa _ xSirad moswavle fiqrobs, rom {a} da a
erTsa da imave obieqts warmogvidgens. saTanado amocanebis ganxilviT mniSvnelova-
nia am sakiTxze moswavleTa yuradReba gansakuTrebiT gaamaxviloT _ a∈{a}. am mo-
mentis aTvisebis xarisxs me-6 testis amoxsniT SeamowmebT.
meore gavrcelebuli Secdomaa simravluri CarTvisa da mikuTvnebis niSnebis
araswori gamoyenebebi _ moswavleebs erTmaneTSi erevaT ⊂ da ∈ niSnebi. am Secdo-
mis prevencias movaxdenT 1-5 davalebebiT.
moswavleTa yuradReba gavamaxviloT imaze, rom yovel aracariel simravles
ori qvesimravle mainc aqvs _ carieli simravle da TviT es simravle. sasurvelia,
TviT moswavleebma, erToblivi ganxilvis kvalobaze, daasaxelon raime simravle,
romelsac mxolod 2 qvesimravle aqvs (erTelementiani simravle). zogierTma maswa-
vlebelma (klasis mzaobis gaTvaliswinebiT) SeiZleba 2-elementiani, 3-elementiani
simravleebis qvesimravleebis raodenobebic daaTvlevinos moswavleebs da miiyva-
nos isini zogad debulebamde sasruli simravlis qvesimravleebis raodenobis Sesa-
xeb. es faqti erTi kompleqsuri davalebis ganxilvis saboloo Sedegic SeiZleba
iyos; roca moswavleebi daadgenen erTelementiani, orelementiani, samelementiani
simravleebis qvesimravleebis raodenobas da Semdeg Seecdebian zogadi debulebis
Sesaxeb hopoTezis gamoTqmas.
teqstis dasrulebis Semdeg warmodgenili sakontrolo kiTxvebic, SeiZleba iT-
qvas, aRniSnul Temebs ukavSirdeba.
pirvel kiTxvaze pasuxis gacema SeiZleba, magaliTad, {1; 2; 3} simravlis yvela
orelementiani qvesimravlis CamoTvlis gamoyenebiT: {1; 2}, {1; 3}, {2; 3}. sakont-
rolo kiTxvebze, saklaso testebze pasuxebis moZieba ganmaviTarebeli Sefasebis
ganxorcielebis kargi saSualebaa _ maTematikuri cnebebis, terminebis, aRniSvne-
bisa da simboloebis koreqtulad gamoyenebis flobisa da gagebis donis Semowmeba;
winare codnasTan SedarebiT ganxorcielebuli winsvlis dadgena. es Sefaseba Ser-
wymulia swavlasTan da masTan erTad uwyvetad mimdinareobs, gansakuTrebiT, axali
masalis aTvisebis procesSi. Cveni roli ki aris koreqtivebis Setana, Sedegebis Se-
jameba, romelic SeiZleba yovel 15 wuTSi xdebodes.
aqve gaviTvaliswinoT isic, rom axal sakiTxze gadasvlamde saWiroa, davadginoT
moswavleTa winare codna da warmodgenebi (magaliTad, jeradebze, gamyofebze, mar-
tiv ricxvebze).
don’t copy 43
pirvel gakveTilze SeiZleba SemovifargloT aqtivobebiT, romlebic winare
codnis, Teoriuli masalis, sakontrolo kiTxvebisa da saklaso `testebis~ ganxil-
vasTan aris dakavSirebuli. analogiuria, saSinao `testebis~ specifika, romelTa
moswavleebi Sin ganixilaven.
meore gakveTilze SeiZleba amoixsnas 9 - 13 amocanebi: maTi nawili kompleqsur
davalebebs Seicavs, romelic moiTxovs moswavleebisgan sxvadasxva aqtivobebs, rom-
lebic dakavSirebulia carieli simravlis, sasruli simravlis, qvesimravlis, sim-
ravlis Caweris wesebTan, jeradis, gamyofis cnebebTan, maTematikuri simboloebis
swor gamoyenebasTan. moswavleebs evropis saxelmwifoebis saxelwodebebis moZiebac
SeiZleba dasWirdeT.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8
2 1 4 3 4 1 4 2
1 2 3 4 5 6 7 8
4 2 4 4 3 2 2 4
44
don’t copy
es `testebi~ SeiZleba CaiTvalos davalebebad, romlebic moiTxovs axali cne-
bebis, aRniSvnebis gageba-gaazrebas.
gaazrebis gareSe moqmedebisas SeiZleba davuSvaT Secdomebi: magaliTad, samniS-
na ricxvad, romlis cifrTa jami aris 26, miviCnioT mxolod 899; A={0} CavTvaloT
cariel simravled da ara erTelementian simravled; martivi ricxvebi CavTvaloT
kenti naturaluri ricxvebis qvesimravled (ar gaviTvaliswinoT, rom 2 martivi
ricxvia).
codnis Sejamebisa da ganmtkicebis process emsaxureba 13 da 14 amocanebSi
miTiTebuli davalebebis Sesruleba; 11 - 12 amocanebis amoxsnebs sWirdeba kon-
tinentebis, qveynebis dasaxelebebis moZieba.
amave gakveTilze moswavleebs eZlevaT proeqtuli davaleba, romlis Sesruleba
moiTxovs sxvadasxva codnaTa integrirebulad gamoyenebas da dakavSirebulia md-
gradi ganviTarebisTvis mowodebul ganaTlebasTan.
me-16 gakveTili
don’t copy 45
ba TiTqmis yvela saskolo disciplinas; moswavleebis mier skolaSi miRebuli
codna da unarebi, rogorc awmyoze, aseve adamianTa momaval keTildReobaze
unda iyos orientirebuli.
maTematikaSi miRebuli codna exmareba moswavleebs gaakeTon raodenobri-
vi Sefasebebi mdgrad ganviTarebasTan dakavSirebuli sakiTxebis ganxilvisas:
sagzao SemTxvevebi, sagzao niSnebi, gamoyofili naxSirorJangis odenobebis Cawera,
wylis danaxarjebis aRricxva, im adamianebis raodenobis Sefaseba, romlebisTvisac
dReisTvis xelmisawvdomia eleqtroenergia; qaris, mzis energiis gamoyenebis rao-
denobrivi Sefasebebi, mdgrad eleqtrosistemasTan dakavSirebuli raodenobrivi
maCveneblebi (tarifebi); narCenebiT garemos dabinZurebis masStabebi.
46
don’t copy
aq SeiZleba aseTi kiTxvac daisvas:
_ rogor SeiZleba Semowmdes, aris Tu ara raime ori simravle toli?
aq sasurvelia aseTi pasuxis miReba (winaaRmdeg SemTxvevaSi, SevecadoT Caver-
ToT msjelobaSi).
_ A=B tolobis Sesamowmeblad vaCvenoT, rom A-s yoveli elementi ekuTvnis B-s
(A⊂B) da B-s yoveli elementi ekuTvnis A-s (B⊂A).
simravleebis, simravleebze operaciebis ganxilvis dros xSirad viyenebT amo-
canebs, romlebic dakavSirebulia naturaluri ricxvis gamyofis, jeradis, udidesi
saerTo gamyofisa da umciresi saerTo jeradis cnebebTan. es masala me-5 da me-6
klasebSi unda yofiliyo Seswavlili. amitom axla maT gameorebas SeiZleba garkveu-
li dro davuTmoT. moswavleebs am cnebebTan dakavSirebiT SevTavazoT amocanebi,
romlebic maTTvis axla ufro misawvdomi iqneba. gTavazobT masalas am sakiTxebis
gasameoreblad:
5) cnobilia, rom ricxvi iyofa 7-ze da mas mxolod 3 gamyofi aqvs. ipoveT es
ricxvi.
6) cnobilia, rom ricxvi 35-ze iyofa, 25-ze ki _ ara. mas sul eqvsi gamyofi
aqvs. ipoveT es ricxvi.
don’t copy 47
simravlis saerTo elementebis arsebobaze, an erT simravleSi iseTi elementebis
arsebobaze, romlebic meore simravleSi ar Sedis.
simravleebis gaerTianebis SesaZlo SemTxvevebis ganxilvisas sayuradReboa saer-
To elementebis arseboba _ isini axal simravleSi, gaerTianebaSi, TiTojer moiaz-
reba. am SemTxvevaze yuradRebis miqceva momavalSi, logikuri amocanebis amoxsnisas,
swori daskvnebis gamotanis sawindaria.
paragrafis amocanebSi, garda ZiriTadi Temisa, mniSvnelovani yuradReba eqceva
gayofadobasa da naSTebs. Tematikis mravalferovneba saSualebas mogcemT gakveTili
ise warmarToT, rom is ar iyos erTferovani, mosawyeni. amasTanave, SeZlebT gaiTval-
iswinoT Tqveni klasis momzadebis specifika, ganamtkicoT gavlili masala da meti
yuradReba miaqcioT im masalas, romelic moswavleebs naklebad aqvT aTvisebuli. mos-
wavleebTan mudmivi kontaqtiT, sakiTxebis erToblivi ganxilvebiT, kidev ufro
daazustebT arsebul xarvezebs moswavleTa codnaSi, codnis gamovlenis unarSi.
es informacia Tqvens samomavlo muSaobas ufro mizanmimarTuls gaxdis.
saxelmZRvaneloSi warmodgenili magaliTis ganxilva saSualebas gvaZlevs kargad
gaviazroT ori simravlis TanakveTiT axali simravlis miReba da venis diagramiT am
operaciis TvalsaCino warmodgena, SeiZleba kiTxvebic gamoviyenoT.
_ ra mimarTeba SeiZleba iyos A da B simravleebs Soris (teqstis pirveli mag-
aliTis SemTxveva)?
_ ra saxiT gamoisaxeba am SemTxvevaSi es simravleebi?
_ ra aris am SemTvevaSi am simravleebis TanakveTa?
simravleebis gaerTianebaze gadasvlac moswavleebis CarTulobiT mimdinareobs.
aq Cven gviwevs `an~ nawilakis gamoyeneba, romelsac maTematikaSi Tavisi, specifiku-
ri datvirTva aqvs: yvela im moswavlis gaerTianebaSi, romlebic oqtomberSi dai-
bada, an misi gvari `g~ asoTi iwyeba Sedis yvela moswavle, romelic oqtomberSi
daibada, an gvari iwyeba `g~ asoTi, an daibada oqtomberSi da gvari `g~ asoTi iwyeba.
venis diagramidanac kargad Cans _ A da B-s gaerTianeba Seicavs elementebs,
romlebic an Sedis A-Si, an Sedis B-Si, an Sedis A-sa da B-Si.
qarTul enaSi `an~ nawilaki macalkevebeli kavSiria. ukve es sityva miuTiTebs,
rom qarTulSi es nawilaki winadadebebis, an sityvebis ganmacalkeveblis rolSi
gvevlineba. amitom roca vityviT: gaerTianeba aris simravle, romlis elementebi
Sedis A-sa an B-Si, sasurvelia davamatoT: an Sedis A-sa da B-Sic, ufro zustad, Sei-
Zleba ase vTqvaT: `gaerTianeba aris simravle yvela im da mxolod im elementebisa,
romlebic ekuTvnis erT-erTs mainc A da B simravlebidan.
pirvel gakveTilze SeiZleba SemovifargloT zemoT aRniSnuli masalis ganxil-
viT. Tumca SesaZlebelia saklaso `testebis~ ganxilvac, saSinao davalebad _ sa-
Sinaos testebis micema.
Semamzadebel, winaswar, samotivacio aqtivobebs pirveli gakveTili eTmoba;
gasaazrebel, ganmamatkicebel-ganmaviTarebel aqtivobebs _ meore gakveTili. sa
xel mZRvaneloSi warmodgenili amocanebi (`testebi~, kompleqsuri davalebebi,
amocanebi) xels uwyobs Sefasebis indikatorebSi warmodgenili moTxovnebis da-
kmayofilebas. amocanebis dayofa saklaso da saSinao davalebebad exmareba mas-
wavlebels dagegmos da ganaxorcielos saklaso samuSaoebi, exmareba moswavles
sakvanZo kiTxvebze pasuxebis moZiebaSi.
48
don’t copy
amasTanave, ar SeiZleba saSinaod mxolod saklaso davalebebis analogiure-
biT SemovifargloT. moswavles unda mieces SesaZlebloba, gamoavlinos saku-
Tari iniciativa da SemoqmedebiTad miudges saSinao davalebis zogierTi amoca-
nis amoxsnas. magaliTad, 12 amocanis msgavsi amocana klasSi ar iyo ganxiluli.
aq warmodgenil kiTxvebs moswavle sakuTari mosazrebis, gamocdilebis safuZvelze
pasuxobs: A∪B aris kenti orniSna ricxvebis simravle da aqve SeiZleba moswavleebma
isic aRmoaCinon, rom A∩B=∅, amasTanave, cxadia, C∩D=∅.
moswavlem unda gamoamJRavnos codna: kenti da luwi ricxvebis cnebebis, sim-
ravleTa gaerTianebis, carieli simravlis, TanakveTis, naSTiT gayofis, naSTiT gay-
ofisas naturalur ricxvTa klasifikaciis. codnaTa `kompleqsuri~ gamoyeneba sa-
Sualebas iZleva amoixsnas srulad es amocana. analogiuria davalebebi, romlebic
warmodgenilia 13 , 14 , 15 , 16 amocanebiT.
pasuxebi da miTiTebebi.
1 2 3 4 5 6 7 8 9
2 3 1 2 2 4 2 3 4
1 2 3 4 5 6 7 8 9
2 2 3 2 1 2 1 3 4
8amocanaSi A∩B aris 15-is jeradi orniSna ricxvebis simravle. maTi raode-
noba aris 6.
don’t copy 49
`3-is jeradi orniSna ricxvebi~ _ 3⋅4; 3⋅5; ...; 3⋅33, sul _ 30.
`5-is jeradi orniSna ricxvebi _ 5⋅2; 5⋅3; ...; 5⋅19, sul _ 18.
`3-is da 5-is jeradebi _ 15⋅1; ... ; 15⋅6, sul _ 6.
saZiebel odenobas ase vipoviT:
24 6 12
30+18-6=42.
an ase: 24+6+12=42.
13 210 2 231 3
105 3 77 7
35 5 11 11
7 7 1
1 TanakveTa: {3; 7}.
50
don’t copy
am formulis mixedviT, is daadgens: gamorCa Tu ara mas romelime gamyofis
dasaxeleba. saerTo gamyofebis simravlea: {1; 2; 4}. am simravlis udidesi elementi
aris 36-isa da 40-is udidesi saerTo gamyofi, romlis povna SeiZleba saerTo mar-
tivi mamravlebis gamravlebiT.
es faqti moswavleebma unda miuTiTon _ unda SeZlon upasuxon kiTxvebs:
_ ras ewodeba ori ricxvis udidesi saerTo gamyofi,
_ udidesi saerTo gamyofis mosaZebnad saWiroa Tu ara yvela saerTo gamyofis
povna?
es amocana ukavSirdeba orniSna ricxvebis sam nawilad (klasad) dayofas, rac Sei-
Zleba CaiTvalos klasifikaciis magaliTad. es miniSneba gamoadgebaT moswavleebs
jgufuri muSaobis Catarebis dros.
16 piroba mokled SeiZleba ase Caiweros: yvela A aris B. Sesabamisi venis dia-
gramebi iqneba:
A an A, B A⊂B, an A=B
B
muli, unda davSaloT es ricxvebi martiv mamravlebad. 12 -is Sesaxeb Cven zemoT
don’t copy 51
me-19 gakveTili
52
don’t copy
• magaliTad, ase: `simravle im naturaluri ricxvebisa, romlebic ar iyofa 5-ze~.
• magaliTad, ase: `5-is jeradi ricxvebi~. aRniSvnis SerCeva naSTis (0-is) mixedviT
SeiZleba _ A0.
• naturalur ricxvTa simravle gamovsaxoT marTkuTxediT:
N A0 A1 A2 A3 A4
don’t copy 53
simboloebis koreqtulad gamoyeneba, maTematikuri obieqtebis, brtyeli da sirvcu-
li geometriuli figurebis naxazebiT warmodgena. geometriis gadmocemisas Teori-
ul-simravluri koncefciis gamoyeneba saSualebas gvaZlevs wertilebis, wrfeebisa
da sibrtyeebis urTierTganlagebis SemTxvevebi simravluri aRniSvnebiTa da ter-
minologiiT gadmovceT. geometriul figuras ganvsazRvravT, rogorc wertilTa
simravles. amitom winare codna ukavSirdeba simravluri cnebebisa da aRniSvnebis
gaxsenebas, maTze dayrdnobiT brtyeli da sivrculi geometriuli figurebis aR-
weras; monakveTi, wrfe, sxivi wertilTa simravleebia. Semodis mimarTeba `Soris~
(hilbertis aqsiomatikaSi erT-erTi sawyisi mimarTeba). wrfeebis saerTo wertili
(gadakveTis wertili) aris am ori simravlis TanakveTa, wrfisadmi mikuTvneba sim-
ravluri simboloebiT CavweroT.
geometriuli figurebis simravle or urTierTaragadamkveT simravled aris
dayofili _ sivrcul da brtyel geometriul figurebad. gamocdil maswavleblebs
kargad axsovT sabWoTa periodis saxelmZRvaneloebi, romliTac calke sagnad iswav-
leboda geometria da ukve me-7 klasSi warmodgenili iyo aqsiomaTa sistema. maTze
dayrdnobiT Sendeboda geometriuli masala; moswavlis SesaZleblobebs aRemate-
boda geometriuli debulebebis gaazreba, miT umetes, iseTi debulebebisa, rom-
lebic naxazis mixedviT moswavlisTvis isedac cxadi iyo. igi xSirad ver xedavda
dasabuTebis saWiroebas. rogor SeiZleba am dros SeZlos moswavlem `msjelobis
xazis ganviTareba~. (maT. sab. 2).
pricnipebi, romlebic safuZvlad daedo Cven mier geometriuli masalis gad-
mocemas eyrdnoba gamoCenili frangi mecnieris Jan dalamberis Tvalsazriss:
masalis martivad da gasagebad gadmocema, gazomvebze, geometriul figuraTa
urTierTganlagebaze yuradRebis gamaxvileba, amasTanave sivrculi da brtyeli
figurebis Tvisebebi erTdroulad ganixileba.
ZiriTadi aqcenti CvenTan keTdeba imaze, rom moswavlem damoukideblad Se-
Zlos masalis aTviseba. es rodi akninebs maswavleblis rols. mas evaleba ga-
kveTilebis dagegmvisa da warmarTvis uaRresad mniSvnelovani misia, romlidanac
unda gamoiricxos gakveTilze Teoriuli masalis `mecnieruli~ damuSaveba.
54
don’t copy
paragrafs mosdevs sakontrolo kiTxvebi, romlebic saSualebas gvaZlevs, gava-
grZeloT ganmaviTarebeli Sefaseba.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7
2 3 3 4 3 3 2
don’t copy
wrfe~. suraTze aseTi wrfe SeiZleba arc iyos gamosaxuli. magaliTad, AC1, A1C, AB1
55
da sxva wrfeebi. AB1, AD1 da sxva wrfeebi kveTs BB1D1D sibrtyes, magram isini sura-
Tze ar aris gavlebuli. es savarjiSoebi moswavleTa warmosaxvis unars aviTarebs.
1 2 3 4 5 6
3 4 1 1 2 2
15
D wertili aris AB monakveTis Siga wertili, B wertili _ AC monakveTis Siga
wertili.
23-e gakveTili
56
don’t copy
moswavleebi, cxadia, SeniSnaven wignSive miTiTebul pasuxebs. maT unda icodnen,
rom maT mouwevT sakuTari Sedegebis Sesaxeb msjeloba, amitom mxolod am pasuxe-
biT, am pasuxebis gadmoweriT isini mocemul davalebas ver Seasruleben.
standartis moTxovnaTa dasafarad, moswavleTa Sefasebisas rekomendebulia
maTematikur davalebaTa mravalgvari formebis gamoyeneba. erT-erTi forma aris
davalebebi TviTSefasebisTvis. am davalebis Sesruleba exmareba moswavles da-
moukideblad gamoavlinos sakuTari Zlieri da susti mxareebi. saxelmZRvanelo-
Si warmodgenili davaleba, romliTac moswavle afasebs sakuTar codnas, SeiZleba
or nawilad daiyos: pirveli xuTi amocana SeiZleba ganvixiloT erT kompleqsur
davalebad, romliTac moswavle afasebs sakuTar codnas amocanebis amoxsnisas sim-
ravluri cnebebis gamoyenebis Sesaxeb (qvesimravlis, sasruli simravlis, usasrulo
simravlis, simravluri operaciebis). Semdegi xuTi amocana (me-5-me-10 amocanebi) sim-
ravleebze operaciebis Tvisebebsa da simravleTa tolobebis dasabuTebas eZRvneba.
es amocanebi maRali akademiuri mzaobis moswavleebisTvis aris gamiznuli. ami-
tom saTanado donis moswavleebs SeiZleba saSinaod misceT amosaxsnelad (Tqven xom
diferencirebulad udgebiT moswavleTa CarTulobas swavlis procesSi!!). nebismier
SemTxvevaSi am amocanebis Sesaxeb komentarebi klasSic unda gakeTdes.
aq moswavles uwevs, imsjelos, rom daasabuTos ori simravlis toloba. gaiTva-
liswinos, rom A=B maSin da mxolod maSin, roca A⊂B da B⊂A. pirveli mimarTebis
dasabuTeba ase mimdinareobs: vTqvaT, raime x∈A, maSin unda dasabuTdes, rom x∈B.
meore _ Tu raime x∈B, maSin unda vaCvenoT, rom x∈A.
magaliTi. SevamowmoT toloba, romelic me-8 amocaniTaa warmodgenili.
A∪(B∩C)=(A∪B)∩(A∪C).
vTqvaT, x∈A∪(B∩C). maSin x∈A an x∈(B∩C); Tu x∈A, maSin x∈A∪B da x∈(A∪C). e. i.
x∈(A∪B)∩(A∪C).
Tu x∈B∩C, maSin x∈B da x∈C, amitom x∈A∪B da x∈A∪C. maSasadame, x∈(A∪B)∩(A∪C).
amis Semdeg unda dasabuTdes: Tu x∈(A∪B)∩(A∪C), maSin x∈A∪(B∩C). Tu x Sedis
mocemul TanakveTaSi, maSin x∈A∪B da x∈A∪C. amitom x∈A, an x∈B da x∈C. aqedan,
x∈A∪(B∩C).
zogierTi moswavle Seecdeba simravleebis tolobebi venis diagramebis gamoy-
enebiT warmoadginos. aq SeiZleba Cveni Careva gaxdes saWiro _ ganxiluli unda
iyos simravleebs Soris mimarTebebis yvela SemTxveva.
magaliTad, ganxilul amocanaSi miTiTebuli simravleebi ase-
Ti diagramiT warmoidgineba, maSin advili dasanaxia, rom daS-
trixuli nawili aris rogorc A∪(B∩C), aseve _ (A∪B)∩(B∪C).
sxva saxis diagramis arsebobisas saTanado suraTic cxadia,
Seicvleba.
amrigad, ZiriTadi aqcenti jobs, rom gakeTdes diagramebis
gareSe Catarebul zogad msjelobaze.
don’t copy 57
me-11-me-14 amocanebis saSualebiT moswavle afasebs sakuTar codnas geometri-
uli masalis Sesaxeb.
12
don’t copy
daimsaxuron (ganmaviTarebeli Sefasebis elementi).
58
Semdeg SeiZleba kuTxis dafaze daxazva da am cnebis aRwera. ramdenime moswavle
gamodis dafasTan da gamosaxavs sxvadasxva kuTxes.
Semdeg gamovsaxavT dafaze gaSlil kuTxes da mivmarTavT moswavleebs.
_ maTematikaSi aseT ucnaur kuTxesac ganvixilavT.
yuradRebas vamaxvileT imaze, rom ori urTierTdamatebiTi sxiviT `SemosazR-
vrulia~ ori gaSlili kuTxe. termini _ `mosazRvre kuTxeebi~ _ SeiZleba moswa-
vleebma TviTon aRmoaCinon, am kuTxeebis dafaze gamosaxvis Semdeg.
sabaziso safexuris standarti moiTxovs, rom moswavlem unda SeZlos geome-
triul figuraTa warmodgena, daxazva, naxazis ageba teqnologiebis, specialuri
grafikuli redaqtoris gamoyenebiT. Cven gTavazobT aqtiurad gamoiyenoT marti-
vad gamosayenebeli da amavdroulad resursebiT mdidari redaqtorebi: geogebra.
org/geometry, an desmos.com/geometry. SedixarT romelime maTganis vebgverdze. ekranis
marcxena mxares warmodgenilia e.w. instrumentebis nakrebi. masze sasurveli obieqtis
(wertilis, sxivis, wrfis da a.S.) moniSvnis Semdeg gadagvaqvs es obieqti ekranis marj-
vena nawilSi da TandaTanobiT vxazavT gakveTilze warmodgenil obieqtebs.
sakontrolo kiTxvebi ganmaviTarebeli SefasebisTvis gamoviyenoT _ vafasebT,
yuradRebiT gvismendnen Tu ara moswavleebi, SeuZliaT Tu ara asoiTi aRniSvnebis
gamoyeneba kuTxeebis miTiTebisa da Caweris dros.
pirvel sam `testSi~ swori pasuxebis SerCevac amave mizans emsaxureba _ mosaz-
Rvre kuTxeebis aRmoCena da miTiTeba, kuTxeebis Semadgeneli nawilebis dasaxeleba.
pirvel gakveTilzeve erToblivi ZalisxmeviT vxsniT 4 - 6 amocanebsac.
pirvel testSi mxolod pirveli Canaweria miTiTebuli swor pasuxad (ra Tqma
unda, es pasuxi sworia); magram damatebiTi SekiTxviT Cven SegviZlia davazustoT _
SeuZlia Tu ara moswavles es kuTxe kidev sxva saxiT Caweros. 2 - 3 testebSi
pasuxebis SerCevac cnebebis swor gaazrebas ukavSirdeba. 4 amocanaSi, faqtob-
rivad simravleebis TanakveTasTan gvaqvs saqme. aqve unda aRiniSnos, rom kuTxis
gansazRvrebis Cveneuli warmodgena kolmogoroviseul koncefcias ukavSirdeba
(geometriuli figura _ wertilTa simravle). magaliTad, pogorelovis saxelmZR-
vaneloSi, romelic sabWoTa periodSi da Semdgomac saqarTveloSic gamoiyeneboda,
kuTxe warmodgenilia rogorc saerTo saTavis mqone sxivebis erToblioba. Cveni
gansazRvreba ufro axlos aris yoveldRiur cxovrebaSi, ganmartebiT leqsikonebSi
kuTxis warmodgenebTan.
gakveTilze erToblivi ZalisxmeviT vxsniT 7 - 10 amocanebs. isini SeiZleba kom-
pleqsuri tipis davalebebad miviCnioT. magaliTad, 7 amocanis amoxsna ukavSirde-
don’t copy
ba mravalmxriv codnaTa urTierTkavSirSi gamoyenebas _ kuTxe, rogorc wertilTa
59
simravle, simravleTa TanakveTa. 8 amocanis amoxsna dakavSirebulia paraleluri
wrfeebis, wertilze gamavali wrfis, wrfeebis TanakveTis, mosazRvre da vertikalu-
ri kuTxeebis cnebebTan, naxazis agebasTan, aRniSvnebis gamoyenebasTan.
9 amocaniT vixsenebT sivrculi figuris dasaxelebas, gamosaxvas, am figuris
elementebis dasaxelebebs da veZebT kuTxeebs, romlebic am figurasTan aris da-
kavSirebuli.
10 amocana ukavSirdeba naxazis mixedviT mosazRvre kuTxeebis, vertikaluri
kuTxeebis, damatebiTi sxivis amocnobasa da dasaxelebas. analogiuria kompleqsuri
davalebebi: 6 - 10 amocanebi, romlebic moswavleebma Sin unda amoxsnan.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3
3 1 2
10 a) ∠CBD, ∠ABE;
b) ∠EBD, g) BE sxivi
1 2 3 4
3 3 1 4
5 a) ∠AMD, ∠AMC (ori gaSlili kuTxe), ∠AMB, ∠DMC, ∠DMB (ori gaSlili
kuTxe), ∠CMB; b) ∠DAC, ∠CAB, ∠DAB; g) ∠MAD da ∠CAD erTi da imave kuTxis sxva-
dasxva aRniSvnaa. A
C
6 a) CD sxivi kveTs mxolod OB gverds.
D
don’t copy
B
60
A
A b O
c a B
7 b||OB
O B N
M
8 a) erTi _ P wvero;
P
b) NB sxivs. A
a B
M b
D
C
A
a) ∠MAD da ∠CAB
9
b)
B ∠DAB
g)
E F ∠ABF da ∠EBN.
N
M
A
10 B
∠MPA, ∠MPB, ∠MPN, ∠APB, ∠APN, ∠BPN.
P
N
kuTxeebis dasaxelebisas avirCieT dasaxelebis `strategia~: jer CamovwereT
yvela kuTxe, romelTa erT-erTi gverdi aris PM sxivi; Semdeg yvela kuTxe, ro-
melTa erTi gverdia PA, da bolos, kuTxe, romlis erT-erTi gverdia PB.
don’t copy
winare codna: sigrZis erTeulebi, kuTxe, mosazRvre da vertikaluri kuTxeebi.
61
gakveTils viwyebT saSinao davalebis SemowmebiT, romelsac Tan sdevs axali
codnis konstruirebisTvis saWiro winare codnis gaaqtiureba. wina paragrafis
6 - 10 amocanebis amoxsnebis Semowmebisas moswavleebs vTxovoT, Camoayalibon
gaSlili kuTxis, mosazRvre kuTxeebis, vertikaluri kuTxeebis, kuTxis elemente-
bis gansazRvrebebi. magaliTad, 9 amocanis amoxsnis Semowmebisas gvixdeba MAC
kuTxis mosazRvre kuTxeebis sworad miTiTeba, aqve mivmarTavT moswavleebs:
_ ratom aris Tqven mier dasaxelebuli MAD kuTxe MAC kuTxis mosazRvre kuT-
xe? CamoayalibebT, ra SemTxvevaSi vambobT, rom ori kuTxe mosazRvre kuTxeebia?
analogiurad ganixileba vertikaluri kuTxeebis, gaSlili kuTxis dasaxelebis
Semdeg maTi gansazRvrebebis formulirebis Semowmeba (maT. sab. 3). ZiriTadi sa-
kiTxi sidideebis (sigrZis, kuTxis) gazomvis sakiTxia _ SeirCeva erTeuli da
masTan Sedarebis procesi iZleva sididis zomis ricxviT gamosaxvas. es sakiTxi
monakveTebis Sesaxeb moswavleebisTvis SeiZleba nacnobic iyos. sigrZis gazomvis
SemTxvevaSi yuradReba gavamaxviloT e.w. samkuTxedis utolobaze. wertilebisTvis
`Soris~ mimarTeba Cven mier intuiciurad ganixileba, amas mosdevs Tviseba: Tu C
wertili aris A da B wertilebs Soris, maSin AC + CB = AB.
zogierT saxelmZRvaneloSi (magaliTad, kolmogorovis redaqciiT daweril geo-
metriis saxelmZRvaneloSi) aRniSnuli mimarTeba moyvanili tolobiT ganisazRvreba.
Cvens saxelmZRvaneloSi intuiciurad aris ganxiluli da TvalsaCinod ilustrire-
buli is SemTxveva, roca C wertili ar aris A da B wertilebs Soris, maSin AC + CB>AB.
Semdeg gadavdivarT kuTxis gazomvis procesis axsnaze, Semogvaqvs zomis erTeu-
li _ gaSlili kuTxis 1/180 nawili. SeiZleba dafaze gamovsaxoT gaSlili kuTxe da
miaxloebiT vuCvenoT 10-iani kuTxe.
sasurvelia, Tu gamoviyenebT transportirs da moswavleebs vTxovT _ aRweron
transportiris gamoyenebiT kuTxis gazomvis procesi. kuTxeebis zomebis tolobiT
Semogvaqvs am geometriuli obieqtebis tolobis, metisa da naklebis cnebebi.
saxelmZRvaneloSi warmodgenilia kiTxvebi, romlebzec pasuxebis gacemis saSua-
lebiT moswavleebi asabuTeben mosazRvre kuTxeebis, vertikaluri kuTxeebis to-
lobebs. am ori debulebis dasabuTebiT moswavleebi, SeiZleba iTqvas, pirvel
sayuradRebo nabijebs dgamen maTematikuri debulebebis Camoyalibebisa da da-
sabuTebis unarebis ganviTarebis saqmeSi (maT. sab. 1, 2, 3).
sakontrolo kiTxvebi ganmaviTarebeli Sefasebis saSualebas iZleva.
kiTxvebi isea SerCeuli, rom moswavlem yuradReba miaqcios cnebebis gasazRv-
rebebis formulirebebs _ kuTxis biseqtrisa aris sxivi ...,^ erTi gradusis sididis
kuTxe ewodeba ... . M
C B
me-4 kiTxvaze pasuxis miRebis Semdeg SeiZleba moviTxovoT misi
dasabuTebac;
vertikaluri kuTxeebis naxevrebis zomaTa jami am vertikaluri O
kuTxeebidan erT-erTis zomis tolia.
maSasadame, ∠MOB + ∠NOD + ∠BOD = ∠COB + ∠BOD = 1800. maSasadame, A D
N
∠MON gaSlili kuTxea.
62
don’t copy
amave gakveTilze gavarCevT 1 - 11 amocanebs. saSinao davalebad SeiZleba
1 - 9 amocanebis micema. agreTve daavaleT moswavleebs, zemoT miTiTebuli
grafikuli redaqtorebis gamoyenebiT aagon vertikaluri kuTxeebi, kuTxis biseq-
trisa (jer mxolod TvalzomiT), rkalebiT moniSnon ganxiluli kuTxeebi, wrfis
raime or wertils Soris moniSnon raime wertili.
meore gakveTils viwyebT saSinao davalebis SemowmebiT, vaxorcielebT ganmavi-
Tarebel Sefasebas. Semdeg gadavdivarT 12 - 19 amocanebze. ramdenime maTgani kom-
pleqsur davalebad SeiZleba miviCnioT.
magaliTad, 12 amocanaSi dasmul kiTxvebze pasuxebis gacema moiTxovs wrfeze
sami wertilis ganlagebis yvela SemTxvevis ganxilvas (kombinatoruli unarebi), `So-
ris~ mimarTebis sworad gaazrebas. 14 amocanis mixedviT warmodgenili suraTis
garCeva, saSualebas iZleva 15 kompleqsuri davaleba amovxsnaT. suraTis mixedviT
_ ∠MNP + ∠PNK = ∠MNK.
15 davalebis amocanebi SeiZleba gantolebebis gamoyenebis gareSec amoixsnas;
a) ∠PNK rom yofiliyo ∠MNP-s toli, maTi jami 600-is toli iqneboda. maSasadame,
∠MNP = 600:2 = 300, ∠PNK = 400;
b) 700 unda davyoT 2 da 3-is proporciul nawilebad; 700 Sedgeba 5 nawilisgan, 1
nawilia 700:5=140, 2 nawilia _ 140⋅2=280, 3 nawili _ 140⋅3=420.
analogiurad, gantolebisa da `x-is~ SemoRebis gareSe SeiZleba amoixsnas 18
davalebis amocanebi. a) pirobis Tanaxmad, 1800 Sedgeba 5 nawilisgan; 1800:5=360. kuTxe,
romlis gradusuli zoma 4-jer metia, aris 4⋅360=1440.
b) 1800-20=1780, 1780:2=890; 890+20=910. pasuxi: 890 da 910.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7
1 2 4 2 3 1 2
10 12,6-2,4=10,2 (m)
19 ∠COB = 700, ∠DOB = 700:2 = 350.
1 2 3 4 5
1 2 4 2 4
7 30 – (2,5+4,2)=23,3 (m)
8 C
BM = MA = 2,3
N
A
AN = NC = 4,9
M
B
MN = 2,3 + 4,9 = 7,2 (m).
don’t copy 63
9 AC = 12, BC = 7,5
AC + CB = 19,5, AC + CB>AB
C wertili ar aris A da B wertilebs Soris.
29-e gakveTili
64
don’t copy
B
12 mosazRvre kuTxeebis jami 1800-ia. BOC kuTxe rom
iyos ∠AOB-s gaormagebulis toli, maSin maTi jami iqnebo-
da 1650, rac 3-jer metia AOB kuTxis zomaze. maSasadame,
∠AOB = 1650:3 = 550. ∠BOC = 2⋅550 + 150 = 1250. A O C
II xerxi: ∠AOB = x
∠BOC = 2x + 150
3x + 150 = 1800
3x = 1650
x = 550, 2x + 150 = 1250.
SeiZleba vcadoT aseTi gziT amoxsnac: NOK kuTxe ∠MON-is naxevarze 3-jer me-
tia, MOK gaSlili kuTxe ki MON kuTxis naxevarze 5-jer metia. e. i. MON kuTxis
naxevari tolia 1800:5=360-is, ∠MON = 2⋅360 = 720, ∠NOK = 3⋅360 = 1080.
A
don’t copy 65
amave gakveTilze vxsniT `vip~-is (vin iqneba pirveli) rubrikiT mocemul amo-
canebs. es aqtivoba SeiZleba Catardes jgufebs Soris Sejibrebis formiT _ jgufe-
bi paeqroben SekiTxvebze swori pasuxebis swrafad SerCevaSi. jgufebi furclebze
gadaitanen swor pasuxebs, maswavlebeli amowmebs da swrafad da sworad Sesrule-
buli samuSaos mixedviT gamoavlens gamarjvebul gunds.
2 d = 720, γ = 1800–720 = 1080,
a b
3 α+β = 1800, 4 = 160, α = 640, β = 1160, 2 = 580,
66
don’t copy
winare codna: kuTxeebi, gaSlili kuTxe, mosazRvre da vertikaluri kuTxeebi
da maTi Tvisebebi.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6
3 1 2 1 3 3
don’t copy 67
kompleqsuri davaleba, romelic 9 -s kiTxvebiT aris warmodgenili, moiTxovs
naxazis mixedviT:
1) vertikaluri kuTxeebis amocnobas;
2) monakveTebis amocnobas da Canaweris wakiTxvas;
3) marTi kuTxeebis amocnobas;
4) sxivebis amocnobas;
5) maxvili da blagvi kuTxeebis cnebebis codnas da maT amocnobas naxazze; ga-
vdivarT standartis Sedegebze: maT. sab. 3, 5, 7.
68
don’t copy
roca wuTebis isari 1800-ian kuTxes `Semowers~ (naxevar saaTSi), maSin saaTebis
maCvenebeli isari Semowers 150-ian kuTxes. 180
15 =12, amrigad, wuTebis isari 12-jer
swrafad moZraobs.
pirvel gakveTilze 1 - 6 testebi ganixileba. saSinao davalebad vaZlevT
1 - 8 amocanebs. meore gakveTilze, klasSi _ 7 - 13 amocanebi, davalebad _
9 - 14 amocanebi.
1 2 3 4 5 6
3 2 2 1 2 4
7
am amocanis amoxsnisas moswavleebma ujriani rveuli unda gamoiyenon _
yoveli ujris oTxive kuTxis zoma 900-ia. ujris mopirdapire wveroebis SeerTebiT
SeiZleba 450-iani, 1350-iani kuTxis daxazva.
P C
8
moswavlem unda gaixsenos sxivis, biseqtrisis, mosaz-
Rvre kuTxis cnebebi, aagos naxazi; naxazis mixedviT ipovis
CAB kuTxis zomas _ 450. misi mosazRvre kuTxe 1350-is tolia. A B
M
A
am amocanis amoxsnisas naxazis sworad gaazrebaa mTavari _ marTobuli wrfeebis
daxazva, ∠AOD-s Siga wertilis _ M wertilis _ aReba, OM sxivis gavleba, AOM
kuTxis migneba; BOM kuTxe aris AOM kuTxis mosazRvre kuTxe. amocanis safexure-
bad, martiv problemebad dayofa da etapobrivad gadaWra maTematikis standartis
_ maT. sab. 8-is mixedviT unda SeZlos moswavlem.
E
B C
aq moswavlem unda warmoidginos, rom ∠BAD aris AB
11
da AD sxivebs Soris kuTxe, misi zoma 900-ia, BAE kuTxe am
kuTxis naxevaria. ∠BAE = 450. A D
don’t copy 69
uli SemTxvevis ganxilva, Semdeg ki gadavideT zogad
SemTxvevaze.
dasabuTeba SeiZleba ase warimarTos: suraTze toli
kuTxeebi erTnairi berZnuli (α da β) asoebiT aris mo-
niSnuli. 2α+2β=1800, saidanac 2(α+β)=1800, α+β=900.
31-e gakveTili
70
don’t copy
SeiZleba asoebisa da wrfis wertilebis gamoyenebis gareSec isaubros moswavlem:^
mariami paataze adre mivida; mariami, paata
nika yvelaze gvian mivida; mariami, paata, nika
mariami yvela danarCenze adre ar misula; kote, mariami, paata, nika.
32-e gakveTili
A C D B A
3. Tu moswavle winaswar ar dafiqrda, maSin aseTi naxa-
B
zis gakeTebis Semdeg darwmundeba, rom am SemTxvevaSi ori- C
ve mosazRvre kuTxe blagvia da maTi jami 500 ver iqneba.
A
amitom Seecdeba, Secvalos kuTxe. ABC kuTxis mosazRvre
kuTxeebi tolia, TiToeuli 250-is toli yofila. amitom C B
∠ABC = 1800–250 = 1550 (moswavlem unda SeZlos, geometriu-
li obieqtebis warmodgena amocanis konteqstis Sesaba-
misad (maT. sab. 4, 5, 6).
don’t copy 71
SeuZlebelia maTze yvela wertilis miTiTeba, CamoTvla (mos- B
wavles unda SeeZlos simravluri cnebebisa da operaciebis
gamoyeneba amocanis amoxsnisas (maT. sab. 7, 8, 9). A C
BAC da DAK simravleebis TanakveTa erTaderTi A werti-
lia _ sasruli simravle, romlis elementi erTi wertilia.
pasuxebSi sxva SemTxvevaa miTiTebuli. D K
don’t copy
gad gaiazros kuTxis cnebis gansazRvreba.
72
10. aq moswavles mouwevs or wrfes Soris kuTxis cnebis gaxseneba da sworad
gamoyeneba. damxmare kiTxva: SeiZleba es ori kuTxe iyos mosazRvre kuTxeebi? (ara,
mosazRvre kuTxeebis jami 1800-ia). e. i. es ori kuTxe vertikaluri kuTxeebia da
TiToeulis zoma 1250-ia. wrfeebs Soris kuTxe _ 1800–1250=550.
don’t copy 73
• sul gveqneba 3 qvesimravle: A0, A1, A2.
A0 Sedgeba yvela im ricxvisgan, romelic iyofa 3-ze (naSTi aris 0). A1 Sedgeba
yvela im ricxvisgan, romelic 3-ze gayofisas naSTSi 1-s gvaZlevs, A2 Sedgeba yvela
im ricxvisgan, romelic 3-ze gayofisas gvaZlevs naSTSi 2-s.
• TiToeuli am qvesimravlis yoveli ori ricxvis sxvaoba iyofa 3-ze. marTlac,
magaliTad, A1-dan SerCeuli ricxvebi iqneba 3k + 1 da 3m + 1 saxis. maTi sxvaoba 3k–3m
iyofa 3-ze.
analogiuri amocana erT-erTi jgufuri muSaobisas iyo ganxiluli.
sasurvelia, es amocana interaqtiul reJimSi, klasSi erToblivi ZalisxmeviT
amoixsnas.
24. sul arsebobs cxra orniSna ricxvi, romlis erTeulebis Tanrigis cifri aris
6. es simravle iyos B. xolo sul aTi orniSna ricxvia, romlebSic aTeulebis Tanri-
gis cifria 6, simravle C. davTvaloT B∪C simravleSi orniSna ricxvebis raodenoba
_ gveqneba 9+10-1=18. (erTi ricxvis, 66-is orive cifri aris 6). yvela danarCeni
orniSna ricxvis Canaweri ar Seicavs 6-s.
90–18=72.
pasuxi: 72.
SeiZleba sxvanairad davTvaloT. ganvixiloT pirvel aTeulSi, meore aTeulSi
da a. S. me-9 aTeulSi im orniSna ricxvebis raodenoba, romlebic ar Seicavs 6-s da
SevkriboT; gveqneba:
10+9+9+9+8+10+9+8=72.
saZiebeli odenoba SeiZleba aseTi daTvliTac davadginoT:
aTeulebis TanrigSi SeiZleba 8 cifris gamoyeneba (0-isa da 6-is garda), am Tan-
rigSi Cawerili nebismieri SesaZlo cifrisTvis erTeulebis TanrigSi SeiZleba
SeirCes 9 cifri (6-is garda nebismieri cifri), sul _ 8⋅9=72.
74
don’t copy
Semajamebeli wera #2
don’t copy 75
amoxseniT amocanebi:
7 vTqvaT, A aris 4-is jeradi orniSna ricxvebis simravle, B _ 8-is jeradi
orniSna ricxvebis simravle, C _ 16-is jeradi ricxvebis simravle.
a) daasaxeleT raime ricxvi, romelic ekuTvnis A-s da ar ekuTvnis B-s,
b) daasaxeleT raime ricxvi, romelic ekuTvnis B-s da ar ekuTvnis C-s,
g) daasaxeleT raime ricxvi, romelic ekuTvnis C-s da ar ekuTvnis A -s,
d) warmoadgineT A, B da C simravleebi venis diagramis saSualebiT.
ki _ AOM kuTxis biseqrisaa. NOM kuTxis zoma MOC kuTxis zomis 47 -ia. warmoadg-
ineT sqematuri suraTi da ipoveT AOB kuTxis gradusuli zoma.
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
d g b a b g
( 47 + 47 + 1)x = 1800
O
15 x = 1800, x = 1800: 15 ; x = 840
7 7
∠AOB = 1800–∠BOC = 1800–2⋅∠MOC = 1800–2⋅840 = 1800–1680 = 120.
Sefasebis rubrika
76
don’t copy
gantolebis Sedgena da amoxsna _ kidev 0,5 qula;
AOB kuTxis zomis povna _ kidev 0,5 qula.
am amocanis amoxsnac maqsimum 2 quliT fasdeba
34-e gakveTili
don’t copy 77
SeiZleba or, an sam gakveTilze gavanawiloT. aRniSnuli muSaoba mTavrdeba davalebiT,
romelic warmodgenilia rubrikiT: amocanebi TviTSefasebisTvis (moswavle Tavadve
afasebs sakuTar codnas miTiTebuli rubrikis mixedviT). es samuSao SeiZleba Sesrul-
des damatebiTi amocanebis Sesrulebamde, an pirveli gakveTilis Semdeg. TviTSefase-
bisTvis gankuTvnili amocanebis pasuxebi wignSivea miTiTebuli. amitom unda ga-
viTvaliswinoT, moswavleTa codnis realuri donis Sefaseba obieqturi rom iyos,
Tqven mogiwevT weris dros maqsimaluri yuradRebis gamoCena. weris dasrulebisa
da naSromebis TviTSefasebis Semdeg, moswavleebs unda daavaloT sajaro komen-
tarebis gakeTeba amocanebis amoxsnis Sesaxeb. unda arsebobdes iseTi jansaRi sas-
wavlo garemo, rom moswavle Tavad iyos dainteresebuli Tavisi codnis xarisxis
dadgenasa da Semdgom gaumjobesebaSi. damatebiT amocanebze muSaobis moculobas
da Catarebis formas maswavlebeli Tavad arCevs.
2 Tu oTxniSna ricxvi iwyeba 1-iT da iyofa 10-ze, maSin misi aTaseulebis cifri
aris 1, erTeulebis _ 0. aTeulebis cifri SeiZleba iyos nebismieri cifri: 0, 1, 2,
3, 4, 5, 6, 7, 8 an 9, analogiurad, aseulebis cifri SeiZleba iyos nebismieri am aTi
cifridan. sul gveqneba aseTi oTxniSna ricxvis agebis 100 SesaZlebloba.
meore
cifri
SeiZleba xisebri diagrama gamoviyenoT: pirveli
cifri
78
don’t copy
5 SeiZleba daviwyoT udidesi eqvsniSna ricxviT _ 999 999. es ricxvi iyofa
3-sa da 9-ze.
a) 999 999–1=999 998 iyofa 2-ze g) 999 999–4=999 995 iyofa 5-ze
e) 999 990 iyofa 10-ze.
6 , 7 1-dan 13-mde ricxvebidan 2-ze iyofa 6 ricxvi, 5-ze iyofa ori ricxvi,
maSasadame, 10-ze iyofa ori ricxvi. amitom 1-dan 13-mde ricxvebis namravlis bolo
ori cifri iqneba nulebi.
analogiuri msjelobiT, 1-dan 15-mde ricxvebis namravli bolovdeba 3 nuliT. am
ricxvebs Soris 5-ze iyofa sami ricxvi; 1-dan 30-mde _ 7 nuliT (am ricxvebs Soris
5-ze iyofa 5, 10, 15, 20, 25, 30 ricxvebi, maT Soris 25 aris 52. amrigad, bolovdeba 7
nuliT). am amocanis amoxsnisas moswavlem unda gamoamJRavnos msjelobis xazis gan-
viTarebis, analogiebis kritikulad aRqmis unari (erT-erTma Tanamamravlma _ 25-ma
ori nuliT uzrunvelyo namravli), ganzogadebis, ganzogadebiT miRebuli daskvnis
dasabuTebis unari (maT. sab. 2).
10 cxadia, a + 1 iyofa 2-ze, 3-ze, 4-ze, 5-sa da 6-ze. umciresi naturaluri ricxvi,
romelic am pirobebs akmayofilebs aris 60 (60=3⋅4⋅5), xolo umciresi aseTi samniSna
ricxvia 120. saZiebeli ricxvebi _ ki Sesabamisad, aris 59 da 119.
15 a = 3x + 2.
x-is 5-ze gayofisas SeiZleba gvqondes naSTi 0, 1, 2, 3 an 4; anu,
x = 5k, 5k + 1, 5k + 2, 5k + 3 an 5k + 4
maSasadame, a = 15k + 2, 15k + 5, 15k + 8, 15k + 11 an 15k + 14. anu 15-ze gayofisas miRe-
buli naSTi SeiZleba iyos 2, 5, 8, 11 an 14.
don’t copy 79
didi diskos 7-jer da patara diskos 15-jer mobrunebis Semdeg orive disko
daubrundeba sawyis mdgomareobas.
18 x = 4k + 3,
x = 5m + 3,
x = 7n + 3,
cxadia, x–3 iyofa 4-ze, 5-sa da 7-ze, x–3 = 140, x = 143.
80
don’t copy
28 • unda Semowmdes toloba:
AM + MB = AB.
• pirobis mixedviT, M wertili arc A da arc B-s ar emTxveva, amitom M wertili
rom AB wrfeze mdebareobdes, A, B da M wertilebidan erT-erTi unda iyos danarCen
ors Soris, e. i. unda gvqondes erT-erTi Semdegi tolobebidan:
AM + MB = AB,
BA + AM = BM,
AB + BM = AM.
29 BC = 8–6 = 2 (sm)
DB = 7–2 = 5 (sm). A D B C
30 1800-240=1560
∠ABC = 1560:2 = 780.
an ase: ∠ABC = x, misi mosazRvris zomaa 1800–x, 1800–x–x = 240, 2x = 1560, x = 780.
∠ABC = 450,
3a a ∠ABD = 1350.
D B C
33 ∠ABC = 800
∠KBC = ∠ABK = 400
ABK da KBC kuTxeebis naxevrebis
jamis zoma 400-ia.
34 ∠BOC = 500
∠AOB = 1300
∠DOB = 650.
36 ∠BAD = 900
∠BAC = 900–340 = 560.
25 - 35
amocanebis amoxsnisas moswavles moeTxoveba maTematikuri obieqtebis
gansazRvrebebis, Tvisebebis codna, maTematikuri terminebis, aRniSvnebisa da simbo-
loebis koreqtulad gamoyeneba, maTematikuri obieqtebis naxazis saxiT warmodgena
(maT. sab. 1, 2, 3).
don’t copy 81
II Tavi
racionaluri ricxvebi. monacemTa analizi da
statistika. zogierTi geometriuli figura.
82
don’t copy
winare codna: naturaluri ricxvebi, naturaluri ricxvebis wakiTxva, Sedareba
da dalageba, ricxviT sxivze gamosaxva.
Sefasebis indikatorebi: moswavlem unda SeZlos mTeli ricxvis wakiTxva, gamo-
saxva, gamoyeneba yoveldRiur cxovrebaSi (maT. sab. 3, 4).
don’t copy 83
magaliTad, Cveulebriv enaze _ temperatura: nuls qvemoT 30, maTematikurad _
temperatura: -30.
Zalze mniSvnelovania ricxviTi wrfis adekvaturi gaazreba, geometriuli war-
modgena. moswavlem unda gaigos, rom wrfeze aTvlis saTavis, mimarTulebisa da
masStabis (erTeulovani monakveTis) arCeva nebismierad SeiZleba. saswavlo masalis
ganxilvisas amas gansakuTrebiT unda gaesvas xazi da kidev erTxel aRiniSnos amo-
canebis amoxsnisas.
axali ricxvebis Semotanis motivaciis procesi ar mTavrdeba am paragrafSi. igi
Semdeg paragrafebSi moqmedebebis (mag. gamoklevis operaciis) warmodgenisas grZel-
deba.
cxadia, maswavlebelma gakveTili ar unda gadaaqcios leqciad mTeli ricxve-
bis Sesaxeb, moyves Teoriuli nawilis Sinaarsi; saWiroa dialogi moswavleebTan
_ Sesabamisi kiTxvebis dasma, pasuxebis mosmena. mniSvnelovania Semajamebeli
sja-baasi mTel ricxvTa zogierTi Tvisebis Sesaxeb.
mniSvnelovania mopirdapire ricxvebis gaazreba da saTanado geometriuli
warmodgenebi.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9
4 4 2 4 2 3 4 3 3
5
13
84
don’t copy
SemTxvevebi:
a) A da B wertilebi saTavidan marjvniv aris ganlagebuli;
b) orive wertili saTavidan marcxniv aris
g) erTi marjvnivaa, meore _ marcxniv.
aq ori qveSemTxveva gveqneba. am SemTxvevebis ganxilva erTi kompleqsuri dava-
lebis sxvadasxva amocanebad SeiZleba miviCnioT. Tumca, umjobesia, rom moswavleebi
TviTon mividnen SemTxvevebis ganxilvis aucileblobamde.
1 2 3 4 5 6 7 8 9
1 3 2 3 4 2 4 2 1
14 b mTeli ricxvi SeiZleba iyos: 0; 1; –1; 2; –2; 3; –3; 4; –4; 5; –5; 6; –6.
don’t copy 85
gakveTils viwyebT saSinao davalebis SemowmebiT, romelic dakavSirebulia axali
sakiTxebisTvis aqtualuri winare codnis gaaqtiurebasTan: mTeli ricxvebis klasi-
fikacia, uaryofiTi mTeli ricxvebi, nuli, dadebiTi mTeli ricxvebi, mTeli ricx-
vebis gamosaxva ricxviT wrfeze (2.1 paragrafis amocanebi: 1 - 12 ), mTeli ricxvis
Sesabamisi wertilis SesaZlo mdebareoba ricxviT wrfeze _ saTavemde manZilisa da
mTeli ricxvis niSnis gaTvaliswineba (amocanebi 14 - 15 ). am process SeiZleba 15-20
wuTi davuTmoT. gadavdivarT axal sakiTxze, romlis ganxilva dafasTan gamoZaxebuli
moswavlisa da masTan erTad mTeli klasis aqtiuri monawileobiT mimdinareobs. Cveni
CarTva, ZiriTadad unda emsaxurebodes sajaro ganxilvis koordinacias.
moswavles vTxovT, gamosaxos dafaze ricxviTi wrfe, masze moniSnos raime ur-
TierTmopirdapire mTel ricxvTa wyvili, magaliTad, 5 da –5.
_ ramdeni erTeuliT aris daSorebuli 5-is gamomsaxveli wertili saTavidan?
_ ramdeni erTeuliT aris daSorebuli (–5)-is gamomsaxveli wertili saTavidan?
_ maSasadame, mopirdapire ricxvebi saTavidan erTi da imave manZiliT aris
daSorebuli.
am manZils vuwodoT am mopirdapire ricxvebidan TiToeulis moduli.
_ maSasadame, risi toli yofila mTeli ricxvis moduli? dadebiTia, Tu uary-
ofiTi es moduli? SeiZleba ricxvis moduli nulis toli iyos? ra SemTxvevaSia
mTeli ricxvis moduli nulis toli?
_ SeiZleba, rom mTeli ricxvi iyos uaryofiTi? SeiZleba, rom uaryofiTi mTeli
ricxvis moduli iyos nulis toli?
rogorc xedavT SekiTxvebis nawili erTsa da imave sakiTxs exeba.
aseTi SekiTxvebis sxvadasxva konteqstSi gamoyeneba xels uwyobs codnis gaaqti-
urebis process.
amave gakveTilze gadavdivarT Sedarebis procesze, romelic kvlav geometri-
uli warmodgenebis, terminebisa da simboloebis koreqtulad gamoyenebiT unda mim-
dinareobdes.
moswavleTa motivaciis gazrdis mizniT mogvyavs mTeli ricxvebis Sedarebis
analogiebi yoveldRiuri cxovrebidan. aqve SeiZleba davamatoT: `yinvis mateba~
dakavSirebulia imasTan, rom temperaturam, romelic uaryofiTi ricxviT gamoisa
xeba, iklo, magram axali ricxvis moduli ufro metia. temperaturis gamomsaxveli
ricxvis modulma imata; iyo –20C, gaxda –50C, iyo 20 yinva da gaxda 50 yinva. aq kidev
erTxel xazs vusvamT ricxvis modulis Sinaars.
sakontrolo kiTxvebi Seicavs sakvanZo kiTxvebs, maTi saSualebiT vafasebT mos-
wavleebis mier axali cnebebis aTvisebas.
es procesi sruldeba 1 - 10 `testebis amoxsniT~; 10 testis garCevisas, kidev
erTxel gavamaxviloT yuradReba imaze, rom `yinva matulobs~ niSnavs _ tempera-
tura mcirdeba, magram temperaturis gamomsaxveli uaryofiTi ricxvis moduli iz-
rdeba.
pasuxebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
3 4 3 4 3 1 3 2 1 2
86
don’t copy
12 unda davalagoT ricxvebi zrdis mixedviT.
_ miTiTebuli uaryofiTi ricxvebidan romelia umciresi? (umciresia –5, radgan
ricxviT wrfeze misi gamomsaxveli wertili yvela sxva ricxvis gamomsaxveli wer-
tilebis marcxnivaa.
_ romeli uaryofiTi ricxvis modulia yvelaze meti (–5-is: |–5|=5).
13 a)-d) kiTxvebze pasuxebi sxvadasxva moswavlisgan moviTxovoT; maTi pasuxebi
sxvebsac gadavamowmebinoT. saWiroebis SemTxvevaSi, CaverToT msjelobis procesSi,
vTxovoT, gamoiyenon ricxviTi wrfe, gamosaxon mocemuli mTeli ricxvebi ricxviT
wrfeze da ipovon saZiebeli ricxvebi.
14 a) 12 da –12, b) –37 da 37, g) 0; d) –1 da 1; e) aseTi ricxvi ar arsebobs.
15 –7; –6; –5; –4; –3; –2; –1.
17 am amocanis amoxsnisas SeiZleba ricxviTi wrfis gamoyeneba; –4; –3; –2; –1; 0;
1; 2; 3; 4.
18 ricxviTi wrfis gamoyenebiT advilad vpoulobT AB monakveTis D Sua wer-
tils _ D(–3) da BC monakveTis E Sua wertils – E(1). SeiZleba zogierTma moswavlem
SemogvTavazos aseTi msjeloba: -8-sa da 10-s Soris 18 erTeulia. saZiebeli wertili
9 erTeuliT unda iyos daSorebuli TiToeuli wertilidan.
SevTavazoT moswavleebs ramdenime analogiuri amocana sxva mocemulobebiT.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6
2 3 4 4 4 3
don’t copy 87
2.3. mTeli ricxvebis Sekreba da gamokleba
88
don’t copy
SevecadeT e.w. dadebiTi da uaryofiTi muxtebis, valisa da qonebis, ricxvi-
Ti wrfis gamoyenebiT, TvalsaCinod warmogvedgina mTeli ricxvebis Sekrebisa da
gamoklebis operaciebi.
nu movTxovT moswavleebs Sekrebisa da gamoklebis wesebis zepirad gameore-
bas _ mTavaria moswavles hqondes wesebis swori gamoyenebis unari, romelic
TvalsaCino warmodgenebiT uyalibdebaT.
SeiZleba maswavlebelma sxva praqtikuli interpretaciebic moiSvelios. magaliT-
ad, dRis ganmavlobaSi temperaturis cvlileba zamTris romelime dRes _ diliT
SeiZleba temperatura nuls qvemoT iyos, Semdeg gaizardos, saRamos isev Semcirdes.
es procesi SeiZleba mTeli ricxvebis SekrebiTa da gamoklebiT warmoadginos mas-
wavlebelma. SeiZleba Sesabamisi plakatic ki moitanos skolaSi (sadac miTiTebuli
iqneba dRis ganmavlobaSi temperaturis cvlileba) da moswavleebTan erTad imsje-
los am cvlilebis Sesaxeb, es cvlilebebi mTel ricxvebze moqmedebebiT aRweros.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
3 3 3 1 3 3 3 2 2 3 3 4 3 3 1 2 1
don’t copy
ricxvebis SemoRebis istoria~. moswavleebs vurCioT, rom referati eleqtronuli
89
formiT warmoadginon. SeiZleba mivuTiToT saitze: silkschool.ge, saSinao gakveTilebi:
me-7 klasis erT-erTi gakveTili exeba mTel ricxvebs. maswavlebeli saubrobs mTel
ricxvebze, ricxvis modulze, mTeli ricxvebis gamosaxvaze, Sedarebaze.
masala Seicavs sando, maTematikurad swor msjelobebs. mTeli ricxvisa da mas-
Tan dakavSirebuli cnebebis koncefciebi emTxveva Cvens axal saxelmZRvaneloSi ga-
moyenebul midgomebs. leqciis procesSi saubaria mTeli ricxvebis warmoSobis is-
toriazec. Tumca, am mimarTulebiT SeiZleba sxva masalis moZiebac da referatis
warmodgena.
referatebze saubari, maTi ganxilva, mimdinareobs meore gakveTilze. moswavlee-
bi msjeloben uaryofiTi ricxvebis `aRiarebis~ (damkvidrebis) dagvianebis (wilad
ricxvebTan SedarebiT) mizezebze. Semdeg gadavdivarT 18 - 22 davalebebis Sesru-
lebaze, maswavlebeli SeiZleba Semoifarglos TiToeuli davalebidan ramdenime
magaliTis micemiT. moswavleebi damoukideblad asruleben davalebas da Sedegebs
acnoben Tanaklaselebs. am davalebis SesrulebiT SeiZleba SevafasoT moswavleebis
mier mTeli ricxvebis Sekrebisa da gamoklebis wesebis aTvisebis done. davalebe-
bis Semowmebis procesi ganmaviTarebeli Sefasebis gansaxorcielebladac unda
gamoviyenoT. amas mivaRwevT Cveni komentarebiT, moswavleTa mier Sedegebis sa-
jaro ganxilviT, xarvezebis acilebis gzebis erToblivi ZiebiT.
saSinao davalebad moswavleebs vavalebT 13 - 20 savarjiSoebis Sesrulebas.
44-e gakveTili
90
don’t copy
aris swori. kontrmagaliTi: dadebiTi _ mTeli ricxvis moduli tolia amave ricx-
vis, nulis modulic tolia nulis. me-12 debuleba _ `Tu a<b, maSin SesaZlebelia,
rom gvqondes: |a|>|b|~, sworia, magaliTad, roca a = –11, b = –7.
Tu raime uaryofiTi ricxvis moduli naklebia meore uaryofiTi ricxvis modul-
ze, maSin pirveli rcxvi metia meore ricxvze: |–7|<|–11|, xolo –7>–11. me-12 amocanaSi
am pasuxis miRebis SemTxvevaSi SeiZleba moviTxovoT iseTi magaliTis dasaxelebac,
roca erTi ricxvi uaryofiTia, xolo meore _ dadebiTi. magaliTad, a = –11, b = 7.
TviTSemowmebis amocanebi Seicavs ganxilul sakiTxebTan dakavSirebul sakvanZo
SekiTxvebs: risi tolia mopirdapire ricxvebis jami? ricxvTa ra simravleebisgan
Sedgeba mTel ricxvTa simravle? (dadebiT mTel ricxvTa simravle, uaryofiT mTel
ricxvTa simravle da erTelementiani simravle _ nulis Semcveli simravle). ra
ricxvebis Sekrebasa da gamoklebaze daiyvaneba mTeli ricxvebis Sekreba da gamok-
leba? (naturaluri ricxvebis da nulis). ra moqmedebas vasrulebT ricxviT wrfeze
mocemuli mTeli ricxvisa da uaryofiTi mTeli ricxvis Sekrebisas?
imisTvis rom momaval gakveTils momzadebulebi Sexvdnen, moswavleebs vTxovT,
gaixsenon naturalur ricxvebze moqmedebaTa Tvisebebi _ gamravlebis gamosaxva
jeradi mimatebiT, gayofis gamosaxva jeradi gamoklebiT, gamravlebis gadanacvle-
badobis Tviseba, gamravlebis ganrigebadobis Tviseba Sekrebis mimarT, nulis Tvise-
bebi. moiyvanon Sesabamisi magaliTebi; magaliTad, 12⋅5=5⋅12, 5(7+3)=5⋅7+5⋅3, 5⋅0=0⋅5=0,
0:5=0, nulze gayofa ar SeiZleba.
4⋅3=3+3+3+3=12
4⋅3=3⋅4=4+4+4=12.
gayofa da gamravleba urTierTSebrunebuli moqmedebebia:
4⋅5=20, 20:4=5, 20:5=4.
es magaliTebi SeiZleba Cven davasaxeloT gakveTilze. moswavleebs vTxovoT,
Semdegi gakveTilisTvis analogiuri magaliTebi warmoadginon rveulSi.
don’t copy 91
gakveTils viwyebT winare codnis gaaqtiurebiT _ mTeli ricxvebis Sekrebis,
gamoklebisa da am moqmedebaTa Tvisebebis Sesaxeb saubari SeiZleba konkretuli
magaliTebis ganxilviT CavataroT. moswavleebi gamoiTvlian ricxviTi gamosaxule-
bebis mniSvnelobebs, adareben mTel ricxvebs. SeiZleba gamoviyenoT wina paragrafis
22 davalebis amocanebi. vixsenebT naturaluri ricxvebis gamravlebasa da gayofas
_ maTi urTierTSebrunebadobis sakiTxs. saxelmZRvaneloSi warmodgenili pirveli
amocanis ganxilvamde (am amocanaSi 4⋅(–3) moqmedeba dakavSirebulia jerad Sekrebas-
Tan) visaubroT 4⋅3-is povnaze jeradi SekrebiTa da geometriuli interpretaciiT:
4⋅3=3+3+3+3. ricxviT wrfeze gadavzomavT marjvniv 3 erTeuls 4-jer. miviRebT wer-
tils, romelic 12-s Seesabameba. analogiurad ganvixilavT 4⋅(–3)-is povnis sakiTxs.
Semdeg vixsenebT naturaluri ricxvebis gamravlebis gadanacvlebadobis wess da am
wesis gamoyenebis SesaZleblobas mTeli ricxvebisTvisac vacxadebT.
naturaluri ricxvebis gayofis ganxilva _ am moqmedebisa da gamravlebis Se-
brunebadobis Tvisebis gamoyenebiT mimdinareobs; Tumca, SesaZlebelia jerad ga-
moklebasTan dakavSireba.
92
don’t copy
ebiT warmodgenas. magaliTad, a da b mTeli ricxvebia, a<0, b<0, maSin ab>0. aq a da
b asoebiT nebismieri uaryofiTi ricxvi SeiZleba iyos aRniSnuli, ab aRniSnavs maT
namravls.
am tipis davalebebis ganxilvisas SeiZleba davexmaroT moswavleebs, SevTavazoT
maT ramdenime konkretuli SemTxvevis dasaxeleba. maswavleblebs SevaxsenebT: `...
simbolos, romliTac SeiZleba aRiniSnos mocemuli simravlis nebismieri elementi,
cvladi ewodeba~ ([11], gv. 3). es cneba sabazo safexuris standartSic aris miTiTe-
buli, iseve, rogorc: gantolebis `ucnobi~, `erTucnobiani gantoleba~, `orucno-
biani gantoleba~.
yuradReba gvaqvs gamaxvilebuli gamravlebisa da gayofis SemTxvevaSi nulis
Tvisebebze. es Tvisebebi Cven mier SeTavazebuli sxvadasxva amocanisa da msjelo-
bebis safuZvelze moswavles unda Camouyalibdes xangrZliv mexsierebaSi, Seeqmnas
mkvidri warmodgenebi mTeli ricxvebis gayofisa da gamravlebis Sesaxeb, nulze gam-
ravlebis, nulis ricxvze (nulis aratolze) gayofis Sesaxeb, nulze gayofis SeuZ-
leblobis Sesaxeb.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9
3 2 2 3 2 1 2 3 1
1 2 3 4 5 6 7 8 9
3 3 2 4 2 1 3 3 2
don’t copy 93
SezRudva, amitom ramdenime sxvadasxva `Sefaseba~ SeiZleba misaReb pasuxad CaiT-
valos. magaliTad, SeiZleba mxolod erTi Tanamamravli warmovadginoT `mrgvali~
mTeli ricxviT, an _ orive Tanamamravli. SeiZleba visargebloT ricxviTi wrfiT
da `mrgvali~ ricxvebi ricxviTi wrfis saSualebiT SevarCioT.
–24⋅35≈-20⋅40=–800
–24⋅35≈-24⋅40=–960
–24⋅35≈-20⋅35=–700.
aq uaryofiTi ricxvebis Sedarebis wesebsac viyenebT ricxviTi wrfis gamoyene-
biT.
15 a) minusi; b) plusi da a. S.
47-e gakveTili
don’t copy
mimdinareobs ariTmetikuli moqmedebebis Catarebis Sesaxeb codnis ganmtkiceba.
94
davalebebi isea SeCeuli, rom maT Sesasruleblad moswavles kargad unda esmodes
ariTmetikuli moqmedebebis Catarebis procesi. faqtobrivad, ariTmetikuli mo-
qmedebebis ucnobi wevris povnasTan gvaqvs saqme, aq moqmedebaTa Sebrunebadobis
sakiTxisa da TviT moqmedebis Catarebis codna Semowmdeba da ganmtkicdeba. sxva-
dasxva codnaTa integrirebul gamoyenebas moiTxovs 3 - 5 davalebebi. magaliTad,
3 davalebebSi ariTmetikul moqmedebaTa Tvisebebisa da ariTmetikuli moqmedebis
Catarebis codnaa saWiro. 4 davalebebSi moiTxoveba ricxviTi wrfis, ricxviT wr-
feze mTeli ricxvebis gamosaxvis, ricxvis modulis, wertilis koordinatis, wrfis
or wertils Soris manZilis ricxviT gamosaxvis Sesaxeb codnaTa integrirebuli
gamoyeneba.
miTiTebebi:
3 g) –80⋅21+80⋅4=80⋅(–21)+80⋅4=80⋅(–21+4)=80⋅(–17)=–1360.
don’t copy 95
5miaqcieT yuradReba _ gamorCenili ar iyos ricxvTa romelime sameuli.
davalebis amocanebis klasSi sajaro garCevis Semdeg moswavleebs SeiZleba
SevTavazoT `vip~-is rubrikiT mocemuli amocanebis swrafad da sworad amoxsna. es
davaleba ajamebs codnis ganmtkicebis process. es gakveTili SeiZleba CaiTvalos
klasSi Sesasrulebeli Semajamebeli werisTvis momzadebis procesad. Semdeg ga-
kveTilze moswavleebs utardebaT Semajamebeli wera, rac saSualebas mogvcems gan-
vaxorcieloT ganmsazRvreli Sefaseba.
amocanebis nimuSebi
4. |–7+12|–|–12–7|=
a) –14 b) 0 g) 24 d) 10.
96
don’t copy
amoxseniT amocanebi:
7. SeavseT cxrili:
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
g b b a d d
8. a) –5–a = 3–(–5), a = –13;
b) b = |–13–(–5)| + |–13–3| = 8 + 16 = 24;
g) c = –3⋅(–13)–(–5)⋅24 = 39–(–120) = 159.
d) –13<24<159, anu a<b<c.
Sefasebis rubrika
don’t copy 97
weris Sedegebis analizi
don’t copy
vmsjelobT dasmul kiTxvebze miRebuli pasuxebis Sesaxeb.
98
_ daasaxeleT naturaluri ricxvebi da yoveldRiur cxovrebaSi maTi gamoyene-
bis magaliTebi.
_ ramdeni cifri gamoiyeneba naturaluri ricxvebis Cawerisas? ras niSnavs, rom
naturalur ricxvTa Caweris aTobiTi sistema aris poziciuri? moiyvaneT saTanrigo
Sesakrebebis jamis saxiT naturaluri ricxvis gaSlis magaliTebi.
_ SeiZleba Tu ara yoveli gazomvis Sedegi gamoisaxos naturaluri ricxviT?
_ ra ricxvebs viyenebT xSirad gazomvis Sedegis gamosasaxavad? moiyvaneT ma-
galiTebi.
_ gaixseneT wiladebis gamoyenebis magaliTebi. SeiZleba Tu ara wiladi ganvixi-
loT, rogorc ori naturaluri ricxvis Sefardeba? moiyvaneT magaliTebi.
_ ra saxiT SeiZleba Caiweros is wiladi, romlis mniSvneli 10-is raime natu-
ralurmaCvenebliani xarisxia?
aq SeiZleba moswavleebs rigrigobiT SevTavazoT sxvadasxva ricxvis aTwiladad
3 , 7 , 23 , 123 .
Cawera: 10 100 1000 10
SeiZleba ganvixiloT is magaliTic, romelic saxelmZRvaneloSia mocemuli (aT
wiladis saxiT Cawera da warmodgena saTanrigo Sesakrebebis jamis saxiT).
sasurvelia, Tu sxva magaliTebsac ganvixilavT _ roca aTwilads warmovadgenT
saTanrigo Sesakrebebis jamis saxiT. amis Semdeg SeiZleba gadavideT im SemTxvevis
ganxilvaze, roca wiladi ar Caiwereba sasruli aTwiladis saxiT. maswavlebelma
unda icodes, rom: a) Tu ukveci wiladis mniSvnels 2-isa da 5-isagan gansxvave-
buli martivi gamyofi aqvs, maSin es wiladi ar Caiwereba sasruli aTwiladis
saxiT; b) amasTanave, Tu mniSvneli Tanamartivia 10-Tan, miiReba wminda perioduli
aTwiladi, winaaRmdeg SemTxvevaSi _ Sereuli perioduli aTwiladi. am debule-
bebidan moswavleebs mxolod a)-s codna moeTxovebaT.
aq SeiZleba magaliTis moyvana da imis axsna, ratom iqneba xsenebuli usasrulo
aTwiladi perioduli. (naSTis Tviseba _ gayofis procesSi miRebuli yoveli naSTi
gamyofze naklebia, amitom gayofis procesis gagrZelebisas naSTi gameordeba. es ki
periodulobas iwvevs).
Zalian mniSvnelovania aTwiladebis damrgvalebis sakiTxi, radgan yoveldRiur
cxovrebaSi, rogorc wesi, aTwiladebi gamoiyeneba da isini SeiZleba miaxloebiTi
mniSvnelobebiT iyos warmodgenili.
mniSvnelovania imis gacnobierebac, rom procentic ricxvis Caweris erT-erTi
formaa, procentis povna ricxvis nawilis (wiladis) povnaa. moswavleebi ixseneben
procentis saxiT ricxvis Caweris wess da asruleben davalebebs am wesis gamoyenebaze.
axali erovnuli saswavlo gegmis mixedviT arauaryofiTi racionaluri ricxve-
bis Seswavla swavlebis dawyebiT safexurze iwyeba. axla ki mimdinareobs am codnis
sistematizacia da gaRrmaveba.
istoriuli aspeqtebis win wamowevis mizniT, SesaZlebelia gakveTilis msvlelo-
bisas CavrToT Semdegi saubari:
SevadaroT erTi da imave ricxvis ori Canaweri:
2 43
100 da 2,43.
pirveli Seicavs 7 niSans, meore _ 4-s. meore Canaweri ufro ekonomiuria. XV
saukuneSi aTwiladebis warmoSoba maTematikaSi aRmoCenad aris miCneuli. zomis aTo-
biTi sistemebis SemoRebis Semdeg aTwiladebma didi gamoyeneba hpova.
don’t copy 99
moswavleebs SeiZleba SevTavazoT referatis dawera Temaze: `aTwiladebisa da
aTwiladebze moqmedebebis warmoSobis istoria~. moswavleebi internetSi advilad
moiZieben masalas aTwiladebis warmoSobis Sesaxeb. im maTematikosis Sesaxeb, rom-
lis SromebSi gaCnda pirvelad ricxvis aTwiladad Caweris magaliTebi. SeiZleba imis
Sesaxebac saubari _ ratom aris mosaxerxebeli aTwiladebis gamoyeneba, aTwilade-
bis Caweris ra gansxvavebuli xerxebi gvxvdeba da a. S.
pirvel gakveTilze SeiZleba SemovifargloT mxolod 1 - 8 `testebisa~ da 9
- 11 amocanebis ganxilviT. `testebidan~ mniSvnelovnad migvaCnia 4 da 5 _ aT-
wiladebis gamoyeneba yoveldRiur cxovrebaSi.
erT-erTi sakvanZo SekiTxva SeiZleba iyos: wiladze gayofisas ratom vamravlebT
wiladis Sebrunebulze? pasuxis axsna moswavlem SeiZleba daukavSiros gamravlebi-
sa da gayofis Sebrunebadobis sakiTxs. veZebT ricxvs, romlis namravli gamyofze
mogvcems gasayofs.
es kiTxva ukavSirdeba wiladebze moqmedebebis gaazrebulad codnas.
sakvanZo SekiTxva SeiZleba iyos sasrul aTwiladad warmodgenis SemTxvevis axs-
nac _ ratom gadaiqceva sasrul aTwiladad ukveci wiladi, romlis mniSvneli ar
Seicavs 2-isa da 5-sgan gansxvavebul raime martiv gamyofs.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8
2 2 3 1 2 1 3 3
9
sasurvelia, rom wiladis saxiT warmodgenis Semdeg miRebuli wiladi ukveci
75 = 3 .
wiladis saxiT Caiweros. magaliTad, 0,75= 100 4
10 yoveli wiladi Caiwereba aTwiladis saxiT, romelic SeiZleba gayofis algo-
riTmiT vipovoT, SeiZleba asec moviqceT:
67 = 67 = 67⋅5 = 335 =3,35,
20 4⋅5 2⋅2⋅5⋅5 100
an
67 7 7⋅5
20 = 3 20 = 3 100 = 3,35 .
5 8
11 vadarebT 13 da 21 wiladebs.
5 13 8 21
50 0,384... 80 0,380...
39 63
110 170
104 168
60 20
52 ...
8 5 > 8 .
aqedanac Cans, rom 13
don’t copy
... 21
100
1 - 11 amocanebi I gakveTilze ixneba. `testebsa~ da miTiTebul amocanebze mu-
Saobis sxvadasxva forma SeiZleba gamoviyenoT; magaliTad, moswavleebi rigrigobiT
kiTxuloben `testebs~ da acxadeben swor pasuxs. SeiZleba yvela SemTxvevaSi ar mo-
viTxovoT pasuxis dasabuTeba, magram sxva moswavleebis mier dadastureba pasuxisa,
sasurvelia. amocanebs moswavleebi damoukideblad xsnian rveulebSi da acxadeben
swor pasuxs. SeiZleba maswavlebelma amocanebis mxolod nawili gaarCevinos gak-
veTilze ( 9 - 11 davalebebidan) moswavleebs.
1 2 3 4 5 6 7 8 9
3 2 3 1 4 3 1 2 3
10
5 = 5⋅4 = 20 .
viyenebT wiladis ZiriTad Tvisebas: 12 4⋅12 48
150 15 1 15 3 5 1
14 b) 150%= 100 = 10 =1 2 , 15%= 100 = 20 , 5%= 100 = 20 , 15%=0,15, 150%=1,5; 5%=0,05.
moswavleebi msjeloben: Tu n = 1, maSin n2 + 4 = 5, 5>1; Tu n = 2, n2 = 4, n2 + 4 = 8, 8>2.
12 4
17 gamuqebulia 30 = 10 =40%.
102
don’t copy
52-e gakveTili
2 • 850-iT.
• 500-iT.
• niniko _ 350:4=87,5;
mariami _ –300:4=-75;
kote _ –500:4=-125;
giorgi _ 200:4=50.
don’t copy
103
• magaliTad, niniko _ 1000+250–750–150;
mariami _ 1000–400–750–150;
kote _ 250-250+250–750;
giorgi _ 250-150+250–150.
• 700-quliani an 1000-quliani. ajobes 700-qulianis SekveTa, radgan mosalod-
nelia, rom is ufro martivi iqneba, vidre 1000-quliani. Tumca, Tavad ninikoc,
SesaZloa kidev moipovebs qulebs, amitom 1000-quliani SekiTxvis SekveTis riskic
gamarTlebulia.
magaliTebi:
13 =1,9013
1) 19 1000 6) –50:(–10)–50⋅(–1)=–45
2) 3,7+2,251=5,951 7) (–3)⋅(–6):(–2)=9
3) 7%=0,7 8) 0⋅(–5)–(–6)(–1)=–11
4) 0,046:10=0,46 9) 40⋅(–50+45⋅1)=–200
5) 0,006⋅100=0,6 10) (–5)⋅3+(–5)⋅7=50.
104
don’t copy
aRmoCenili Secdomebis gasworebis Semdeg mivmarToT klass kiTxvebiT:
_ daasaxeleT ramdenime naturaluri ricxvi. daasaxeleT umciresi naturaluri
ricxvi. ra asoTi aRvniSnavT naturalur ricxvTa simravles? (ajobebs, Tu am asos
specifikurad CavwerT, ase _ N#).
_ kidev ra ricxvebs icnobT naturaluri ricxvebis garda? daasaxeleT am ricx-
vebis praqtikuli gamoyenebis magaliTebi.
temperaturis cvlilebis gamosasaxavad mTeli ricxvebis gamoyenebas SeiZleba
davukavSiroT uaryofiTi racionaluri ricxvebis analogiuri gamoyenebebis ganxil-
vac. saxelmZRvaneloSi ricxvis cnebis gafarToebis sqema: N → Z → Q – algebruli
TanamimdevrobiTaa warmodgenili. am Tanamimdevrobis venis diagramiT warmodgenis
Semdeg ufro advilia Semdeg kiTxvebze swori pasuxebis gacema:
sworia Tu ara:
a) yoveli naturaluri ricxvi aris mTeli ricxvi;
b) yoveli mTeli ricxvi aris racionaluri ricxvi;
g) yoveli naturaluri ricxvi aris racionaluri ricxvi.
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
3 1 2 4 1 3 3 1 1 2 3 3 4
1 2 3 4 5 6 7
1 4 2 3 4 1 1
106
don’t copy
14 - 17 ); ricxviT sistemebs Soris mimarTebebis swor gaazrebas ( 13 ), raciona-
lur ricxvebze codnis praqtikul gamoyenebas ( 25 ), msjelobisa da axsna-ganmarte-
bebis Catarebas, mkafio, zusti da myari mtkicebulebebis warmodgenas sakuTari ms-
jelobis dasasabuTeblad da sxvebis mosazrebebis oponirebisas. ( 20 , 12 , 13 ).
gansakuTrebiT, es ukanaskneli unarebi moiTxoveba moisazres 1 da 2 amocanebis
amosaxsnelad. SeiZleba diferencirebuli swavlebac CavataroT _ SedarebiT maRa-
li mzaobis moswavleebi msjeloben 1 da 2 amocanebze. moswavleebis nawili (Se-
darebiT dabali mzaobis moswavleebi) varjiSoben racionalur ricxvebze moqmede-
bebis SesrulebaSi. sabolood yvela Sedegi moxsendeba sajarod.
15
0 1
16 yoveli dadebiTi ricxvi nulze metia, yoveli uaryofiTi ricxvi nulze na-
klebia.
1 2
17 b) 8; 1,7; 0; – 3 ; – 3 ; –1,7.
2 2
20 cxadia, B = {1,5; 0; 3 ; 0,5; 4; 9 3 }.
miaqcieT yuradReba: |–0,5| = 0,5; 0,5 erTxel unda davasaxeloT, rogorc B-s ele-
menti.
a) C = {1,5; 0; 0,5; 9 23 }; cxadia, C = A∩B, C⊂A.
b) D = A∪B.
D = {1,5; 0; – 23 ; 23 ; –0,5; 0,5; –1,5; 1,5; –4; 4; 9 23 }. D ar aris A-s qvesimravle.
g) E = {– 23 ; –0,5; –1,5; –4}.
don’t copy
es simravleebi venis diagramiT?
107
21 Sekrebis operaciis ucnobi komponenti SeiZleba gamoklebiT vipovoT. maga
liTad, –0,2+...=–0,4.
–0,4–(–0,2)=–0,4+0,2=–0,2
–0,2+(–0,2)=–0,4.
1a) radgan ab>0, amitom an orive ricxvi dadebiTia, an orive ricxvi uaryofi-
Tia. radgan a>b-dan gamomdinareobs, |a|<|b|, amitom orive uaryofiTi ricxvia.
b a 0
b) a b 0
g) ab<0, amitom erT-erTi ricxvi dadebiTia, meore _ uaryofiTi. radgan a>b, a
dadebiTia, b _ uaryofiTi.
b 0 a
d) b 0 a .
2a) radgan a>c da |a|<|c|, amitom c<0, maSin bc>0 pirobidan viRebT, b<0.
radgan bc>0 da abc>0, amitom a>0. amasTanave, a>b>c pirobis gaTvaliswinebiT, mi-
viRebT (suraTze |a|<|c| pirobac gaTvaliswinebulia).
c b 0 a
108
don’t copy
am amocanebis amoxsnas sWirdeba sxvadasxva codnaTa kompleqsuri gamoyeneba _
racionaluri ricxvis moduli, modulis geometriuli azri, racionaluri ricxve-
bis gamravlebis wesi (`niSnebis wesi~). am amocanebidan 1 da 2 -is d) amocanebi
sasurvelia erToblivad _ yvela moswavlis monawileobiT ganvixiloT.
`moisazres~ amocanebis garCevam unda Seajamos Cveni muSaoba racionalur ricx-
vebze. saSinao davalebis amocanebis amoxsna ar unda gauWirdeT moswavleebs.
56-e gakveTili
Tu |m + 1|<5, maSin m + 1-is Sesabamisi mTeli wertili aris -5-sa da 5-s Soris, anu
m-is Sesabamisi `mTeli~ wertili unda iyos -6-sa da 4-s Soris;
110
don’t copy
Tu x = 6, maSin 3–2,61=0,39.
Tu x aris 6-ze naklebi, sxvaoba kidev ufro metia.
12. viyenebT ricxviT wrfes; m SeiZleba iyos: –4; –3; –2; –1; 0; 1; 2; 3; 4. ganayofis
umcires mniSvnelobas veZebT uaryofiT wiladebSi; roca mricxveli umciresi mTeli
ricxvia, mniSvneli _ umciresi naturaluri ricxvi; –4 1 = –4.
15. m SeiZleba iyos nebismieri uaryofiTi ricxvi, an nuli; radgan, roca m = 0,
maSin
|m⋅(–2,3)| = 0, –m⋅2,3 = 0,
xolo Tu m uaryofiTia, maSin m⋅(–2,3) dadebiTi ricxvia da misi moduli TviT
m⋅(–2,3) -is tolia.
57-e gakveTili
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6 7 8
2 3 4 3 2 4 2 4
112
don’t copy
I wesi II wesi
12 100+12⋅100=1300 100⋅1,312=2330
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
4 2 3 1 4 2 4 2 2 3 3 1 2
114
don’t copy
statistika (laTinurad status _ mdgomareoba) aris mecniereba cxovrebis
sxvadasxva movlenis Sesaxeb monacemebis Segrovebis, damuSavebisa da anali-
zis Sesaxeb. magaliTad, ekonomikuri statistika Seiswavlis sxvadasxva saqonelze
moTxovnis sakiTxebs, fasebis cvlilebebs, produqciis warmoebis zrdisa da Sem-
cirebis tendenciebs. samedicino statistika Seiswavlis daavadebaTa gavrcelebis,
wamlebis moqmedebisa da mkurnalobis meTodebis efeqturobis sakiTxebs...
arsebobs kidev demografiuli statistika, finansuri statistika, biologiuri
statistika...
maswavleblisTvis SeiZleba sayuradRebo iyos isic, rom monacemebi oTxi mimar-
Tulebisaa: geografiuli, qronologiuri, Tvisebrivi da raodenobrivi.
paragrafSi moyvanilia monacemTa Segrovebis magaliTebi. maTi ganxilviT ilus-
trirebulia miznobrivi informaciis Segrovebis procesi.
gakveTilze moswavleebTan erTad ganixileT paragrafis teqstis meore da mesame
magaliTebi, xolo pirveli magaliTi saSinao davalebad mieciT.
statistikuri monacemebis odenoba, rogorc wesi, didia. amitom maTi damuSa-
vebisa da analizis gasaadvileblad gamoiyeneba TvalsaCinod warmodgenis xerxebi.
moyvanilia monacemTa warmodgenis ramdenime nimuSi, maT Soris _ cxrilis sa-
SualebiT, svetovani, xazovani diagramebiT.
ganvixilavT piqtogramasac _ sixSireTa cxriliT warmodgenil monacemebs pi-
qtogramis saSualebiTac warmovadgenT.
zogierT xerxs moswavleebi ukve icnoben. amitom axal masalaze gadasvlas win
uZRvis Semzadeba: monacemTa Segroveba da TvalsaCinod warmodgenili cnobili sqe-
mebis gaxseneba; gameoreba moswavleTa aqtiuri monawileobiT mimdinareobs.
internetteqnologiebis gamoyeneba mniSvnelovnad gaamdidrebda saswavlo
resursebis gamoyenebis efeqtianobas. gTavazobT statistikuri monacemebis
diagramebiT warmodgenis martiv da saintereso resurss: www. onlinecharttool.com.
airCevT masSi diagramis saxeobas da SeiyvanT TqvenTvis sasurvel monacemebs.
moswavleebi xalisiT erTvebian xolme aseT aqtivobebSi. davalebaTa nawilic sa-
survelia eleqtronuli formiT Seasrulon moswavleebma.
pasuxebi da miTiTebebi:
1) monacemTa Segroveba
3
da 4 amocanebi ukavSirdeba moswavleTa ganaTlebas mdgradi ganvi-
TarebisaTvis. moswavleebs evalebaT TiToeul sakiTxze, miTiTebuli kiTxvebi-
sa da internetis gamoyenebiT Seadginon referatebi da warmoadginon Semdeg
gakveTilze gansaxilvelad. maTi ganxilva maswavlebels saSualebas aZlevs
ganaxorcielos ganmaviTarebeli Sefaseba _ gaTvaliswinebuli iqneba sakiTxebis
Seswavlis sisrule, moswavlis sakuTari mosazrebebi. SeiZleba im sakiTxebis da-
matebac, romlebic dakavSirebulia saxelmwifos mier maT waxalisebasTan, vinc
garemos dabinZurebis sawinaaRmdegod moqmedebs; dakavSirebulia im saqmianoba-
Ta SezRudvasTan, romlebic garemos abinZureben.
don’t copy
dReSi saSualod 1050:7=150 bileTi iyideboda.
116
4 a) da b) kiTxvebze pasuxebi agebuli svetovani diagramis mixedviT Tvalsa-
Cinod Cans.
adeiSvilis mier miRebuli umaRles SefasebaTa sixSire 18-is tolia. Tu Sesa-
bamisi svetis simaRle 3,6 sm-ia, maSin, SeiZleba vTqvaT: erT Sefasebas 3,6:18=0,2 sm
simaRlis sveti unda Seesabamebodes. 30 Sefasebas _ 30⋅0,2=6 sm simaRlis sveti.
3) piqtograma.
118
don’t copy
codna sakmarisi ar aris. aucilebelia oTxkuTxedebis tipebs Soris kavSiris gage-
bac. magaliTad,
,
tolia
i g v erdi rombi
vel
Tu yo
paralelogrami
Tu or
i raim ar aris rombi
e gver
di to
ar ari li
s,
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5
4 4 2 1 2
1 2 3 4
3 2 2 3
don’t copy
arc erTi trapecia ar aris paralelogrami.
120
7 yoveli paralelogrami aris oTxkuTxedi.
miTiTebebi:
mavTulis badis sigrZe aris 4⋅17=68 (m), meore moednis perimetri _ 68–6=62 (m).
18
meore moednis gverdis sigrZe aris 62:4=15,5 (m).
meore varianti:
perimetri = 2(4+20)=48 (sm),
mesame varianti:
don’t copy
Cevac (mimdinareobs I gakveTilze) da TviTSefasebis testis Sedegebis ganxilva
122
(mimdinareobs II gakveTilze). klasis akademiuri donisa da diferencirebuli swa-
vlebis principis gaTvaliswinebiT maswavlebeli TviTon SearCevs amocanebs, rom-
lebic klasSi unda amoixsnas da amocanebs, romlebic saSinao davalebad eZlevaT
moswavleebs.
miTiTebebi da komentarebi.
1 a) +10 b) +3 g) –3 d) –7 e) –8 v) +5.
a) 6 b) 22 g) 8 d) 2n.
2
am amocanis amoxsnisas kargad xorcieldeba: `msjelobis xazis ganviTareba: gan-
zogadebiT an deduqciiT miRebuli daskvnebis dasabuTeba~ (maT. sab. 2).
3
emsaxureba ricxviTi wrfis gamoyenebis unaris ganviTarebas:
a) 12 b) 6 g) 18 d) 0.
4
aq SeiZleba msjeloba: ramdeni ricxvis gamoTvla mogviwevs? SeiZleba winas-
war am raodenobis dadgenaze vifiqroT; veZebT MN, MK, MS, NK, NS da KS monakve
Tebis sigrZeebs.
pasuxi: 15, 1, 10, 14, 5, 9.
A
5 0 A(2), B(–3).
9SeiZleba ricxviTi wrfe gamoviyenoT. –3-sa da 7-s Soris aris mTeli ricxve-
bi: –2; –1; 0; 1; 2; 3; 4; 5; 6. maT Soris 6 dadebiTi ricxvia, 2 _ uaryofiTi.
don’t copy
moduli, romelic saTavidan ufro meti manZiliTaa daSorebuli, vidre raime dadeb-
123
iTi ricxvi, metia am dadebiTi ricxvis modulze (moduli aris manZili ricxvis ga-
momsaxveli wertilidan saTavemde). sasurvelia es amocana skafoldingis meTodiT
klasSi amovxsnaT.
aqve SeiZleba gavaxsenoT moswavleebs Cveni adrindeli SeTanxmeba, rom ase-
Ti amocanebis ganxilvisas, zogjer ricxviT wrfeze wertilebs Soris manZilis
magier vasaxelebT maT koordinatebs Soris manZils.
15 a) b)
a 0 b a b 0
g) pirobidan viRebT, rom b<0 da |b|>|a|.
b 0 a
d)
b 0 a
radgan a>b, |a|<|b|, a>0, amitom b<0 da b saTavidan ufro meti manZiliT aris daS-
orebuli, vidre a.
a 4 4t
17 b = 11 . vTqvaT, SevkveceT t ricxvze, maSin Sekvecamde wilads hqonda saxe 11t .
4t + 11t = 375, 15t = 375, t = 25; a = 100, b = 275.
1 1 1
18 3 . aviRoT 3 -ze naklebi raime wiladi, magaliTad, 7 , meore Sesakrebi iqneba
124
don’t copy
a) I-dan II-Si unda gadavitanoT 7,2:2=3,6.
don’t copy
6 erTeuli _ 162 t.
125
26 7,5–2,25=5,25 (suraTi)
5,25 (suraTi) _ 525 moswavle
1 (suraTi) _ 525:5,25=100 moswavle.
12 12
27 6⋅12 sm = 72 sm = 7,2 dm.
12 12
12 12
28 4x = 60
x = 15 (dm)
p = 6⋅15 = 90 dm = 9 m.
29 6a = 8,4
a = 1,4 (m)
p = 4a = 5,6 (m).
30 a + c = 24
a + b = 36
a = PQ = 21,5
c = 2,5
b = 14,5
AB = 17
P = 2(17 + 21,5) = 2⋅38,5 = 77 (m).
gamorCeulad SeaqeT is moswavleebi, romlebic amoxsnis aseT mokle gzas Semog-
Tavazeben:
PABCD = PAPQD + PPBCQ–2⋅PQ = 48 + 72–43 = 77 (m).
31 MB + BC + CN + x = 61,
AM + x + ND + AD = 95, saidanac
AB + BC + CD + 2x + AD = 156
AB + BC + CD + AD = 136
2x = 20
x = 10.
gaviTvaliswineT, rom AM + MB = AB da CN + ND = CD. amrigad, MN monakveTi moiZebna
aseTi tolobidan: PAMND + PMBCN–2MN = PABCD.
am amocanis amoxsnisas moswavlem unda SeZlos, gamoavlinos amocanis Sinaarsis
aRqmis, monacemebisa da saZiebeli sidideebis gaazreba-gamijvnis, rTuli davalebis
martiv amocanebad dayofis, aRniSvnebisa da simboloebis koreqtulad gamoyenebis
unarebi (maT. sab. 3, 7, 8).
32 a) 1005=1,005⋅103 b) 37,03=3,703⋅10.
126
don’t copy
n n–5+5 5
34 n–5 = n–5 = 1+ n–5
5 unda iyos mTeli, amitom n–5 = 1, n = 6; n–5 = –1, n = 4; n–5 = 5, n = 10; n–5 = –5, n = 0.
n–5
amocanebi TviTSefasebisTvis:
1 2 3 4
2 3 3 2
65-e gakveTili
Semajamebeli wera #4
Tema: racionaluri ricxvebi (moqmedebebi, naturalurmaCvenebliani xarisxi); mo-
nacemTa Segroveba da warmodgena; oTxkuTxedebi da maTi klasifikacia.
Sefasebis indikatorebi da miznebi: moswavleTa mier gavlili masalis aTvi-
sebis donis Semowmeba-Sefaseba; miRebuli Sedegebis analizis safuZvelze saswavlo
gegmis koreqcia. moswavlem unda SeZlos maTematikuri obieqtebis gansazRvrebebi-
sa da Tvisebebis sworad aRqma, debulebaTa koreqtulad gamoyeneba, maTematikuri
obieqtebis diagramiT, naxazebiT warmodgena, amocanis Sinaarsis aRqma, rTuli (kom-
pleqsuri) problemis safexurebad gadaWra, Sedegis kritikuli Sefaseba (maT. sab.
2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9).
amocanebis nimuSebi
amoxseniT amocanebi:
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
g d g a b Aa
128
don’t copy
Sefasebis rubrika.
66-e gakveTili
130
don’t copy
maswavlebelma unda gaamaxvilos moswavleTa yuradReba, rom meore suraTze ga-
mosaxuli marTkuTxedi 7 sm-is gverdis mqone marTkuTxedebidan nebismierad aRebu-
li marTkuTxedia. misi meore gverdi dadebiT ricxvTa simravlis nebismieri ricx-
viT warmoidgineba. mas x-iT aRvniSnavT, aseT x-s cvladi vuwodoT.
Semdeg gadavdivarT nebismieri gverdebis mqone marTkuTxedebze da viRebT ori
cvladis Semcvel gamosaxulebas.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
3 2 1 1 2 2 2 4 3 4 2 3
komentarebi:
2
19 wina amocanis odnavi garTulebaa. magaliTad, x–9 , azri ara aqvs, roca x = 9,
2 = 2.
roca x = 10, x–9
5 7 5
20 magaliTad, x–2 + x–3 an (x–2)(x–3) .
1 2 3 4 5 6 7 8 9
1 3 3 1 4 2 4 3 1
komentarebi:
klasSi ukve ganvixileT `testi~, romelSic moiTxoveba samuSaos 1 saaTSi Ses-
rulebuli nawilis gamosaxva x-iT, roca x aris mTeli samuSaos Sesrulebis dro.
muSa 1 saaTSi Seasrulebs samuSaos 1x nawils, anu 1:x (testi, 8). sityvieri Canawe-
ris Sesabamisi cvladiani gamosaxulebis kidev erTxel SedgeniT, kvlav gavdivarT
132
don’t copy
standartis Sedegze: verbalurad aRwerili situaciis formulis saxiT Cawera (maT.
sab. 4, 5, 7, 8) (`testi~ 5 ).
17 x, 2x, 2x–20.
don’t copy
gamoyeneba (maT. sab. 4).
133
winare codnis gaaqtiureba da motivaciis amaRleba SeiZleba daviwyoT natu-
ralurmaCvenebliani xarisxis ganmartebis gaxsenebiT, `giganturi~ ricxvebis Cawer-
isas xarisxis gamoyenebisa da naturaluri ricxvebis saTanrigo Sesakrebebis jamad
warmodgenebis gaxsenebiT. Semdeg SeiZleba gavagrZeloT saubari imis Sesaxeb, rom
ricxvebisa da gamosaxulebebis Cawerisas xarisxis gamoyeneba ufro kompaqturs xdis
am Canawerebs, aadvilebs maTze moqmedebebis Catarebas. mogvyavs saxelmZRvaneloSi
ganxiluli magaliTic mzidan dedamiwamde manZilisa da dedamiwis `radiusis~ Se-
darebis Sesaxeb. SeiZleba sxva fizikuri sidideebic ganvixiloT: dedamiwis masa mi-
axloebiT 6 000 000 000 000 000 000 000 tonaa, es ricxvi xarisxis gamoyenebiT ase SeiZle-
ba CavweroT: 6⋅1021, wylis molekulis diametri _ miaxloebiT 0,0000003 milimetria,
rasac wiladis saxiT ase CavwerT: 10 3 milimetri. SeiZleba fizikuri sidideebis sxva
7
pasuxebi da miTiTebebi:
1) tolfuZiani xarisxebis gamravleba da gayofa
1 2 3 4 5 6
3 2 3 2 2 3
10 b) x5:(–x)2⋅x = x5:x2⋅x = x3⋅x = x4.
d) x10:x6⋅x4 = x4⋅x4 = x8.
134
don’t copy
11 g)
(–3)5⋅(–3)3 = (–3)8 =–3.
(–3)7 (–3)7
12 e) (x16:x8):x4⋅x2 = x8:x4⋅x2 = x4⋅x2 = x6.
16 g) xn = x2n:xn d) an + 7 = an + 8:a.
17 a) 3xz⋅4xyz2 = 12x2yz3
b) –0,6x2yz2⋅4xyz3 = –2,4x3y2z5.
aq sxvadasxva codnaTa kompleqsur gamoyenebasTan gvaqvs saqme: sxvadasxvaniSni-
ani racionaluri ricxvebis gamravleba da gayofa, xarisxebis gamravleba da gayofa.
1 2 3 4 5 6
3 3 2 1 3 3
9magaliTad, a) xn + m = xn⋅xm,
xn + m = xn–1⋅xm–1⋅x2;
g) an + 1 = an⋅a, an xn + 1 = xn–1⋅a2; e) an + 2 = an⋅a2, an an + 2 = an⋅a⋅a.
14 b) 25+25+25+25=4⋅25; d) 3⋅34=34+34+34.
5⋅5n 5
15
4⋅5n = 4 =1,25.
17 a) 2x2y⋅16xyz = 32x3y2z, b) (–xz)⋅(–3xy) = 3x2yz,
g) (–1,2z2)⋅(2x3yz) = –2,4x3yz3, d) (–3,6ab3c)⋅(–3b2c) = 10,8ab5c2.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
2 3 2 1 4 1 4 2 2 2 2 4 2
(t3⋅t4)6 t42 2
(t5)8 = t40 = t . 15 b) 7 = 7 , k = 25.
25
14 d) k
1 2 3 4 5 6 7 8 9
4 4 2 1 3 1 2 2 4
(y9)2 y18
10 g) (y6)3 = y18 = 1. 11 b) (5k⋅5k + 1)2 = 510
12 g) (1,6)3⋅(2,5)3 = (1,6⋅2,5)3 = 43 = 64 13 g) (–x3)4 = x12
14 g) (92)3=(34)3=312 15 g) –(–8)⋅25=23⋅25=28=(–2)8
–16⋅83 –24⋅29
d) (813)5=(312)5=360. d) (–2)6 = 26 =–27=(–2)7.
254⋅5 59
g) 2 14 a2= 94 a2=( 32 a)
2
16 17 b)
1253 = 59 = 1
25 1285 (27)5 235
d) 16 x2y4=( 54 xy2) . g) 324⋅642 = (25)4⋅(26)2 = 232 = 23=8.
2
18 g) (an)3 = a3n, d) (a2)n = a2n.
xy4 52⋅540 542
19 g) z3 , x = 25, y = (–5)10, z = 257, ((52)7)3 = 542 =1.
4 2 6 34 22
d) ( 49 ) ⋅ 1,54=( 49 ) ⋅ ( 32 ) = 6 ⋅ 4 = 2 = 49 .
3 3
20
3 2 3
273⋅255 39⋅510
21 g) 2
158 = 38⋅58 =3⋅5 =75.
3 1
g) 2100⋅ ( 12 ) =2100⋅ ( 12 ) ⋅ ( 12 ) = 3 = 1
103 100
22 ,
2 8
d) ( 3
4 ) ⋅ ( 3 ) = ( 4 )⋅ ( 4 ) ⋅ ( 3 ) = 4 =0,75.
50 4 49 3 3 49 4 49 3
136
don’t copy
xarisxis TvisebebTan dakavSirebuli mravalferovan amocanaTa sistema iZleva
saSualebas, rom moswavleebs SeeqmnaT mkvidri warmodgenebi am Tvisebebis gamoyene-
baze. amasTanave, xSirad saWiroa formulebis `wakiTxva marjvnidan marcxniv~, rom
mivaRwioT sasurvel Sedegs. magaliTad, xarisxis Tvisebebi SeiZleba asec CavweroT:
1) an + m = an⋅am 2) Tu n≥m, maSin an–m = an:am;
an
5) bn = ( ab ) , Tu b≠0.
n
3) amn = (am)n 4) an⋅bn = (ab)n
Sefasebis sqema:
pirveli oTxi amocanidan TiToeulSi pasuxis sworad SerCeva fasdeba 1 quliT.
me-5 amocnis a) da b) punqtebidan TiToeuli 0,5 quliT Sefasdeba, g) da d) pun-
qtebidan TiToeuli ki _ 1 quliT.
me-6 amocanis TiToeuli punqti Sefasdes 1 quliT.
pasuxebi da miTiTebebi:
1. g); 2. d); 3. (5–0,1⋅72)2=(5–0,1⋅49)2=(5–4,9)2=0,12=0,01; 4. a); 5. a) a9; b) y8; g) 1; d) x18;
6. a) 0,8a9b8; b) –4xy2; g) 0,9a3b2.
138
don’t copy
moswavlem unda SeZlos, upasuxos sakvanZo SekiTxvebs: rogor SemiZlia gavarkvio,
aris Tu ara ori gamosaxuleba igivurad toli? ra gardaqmnas ewodeba igivi gar-
daqmna? moswavlem unda SeZlos, amoicnos erTwevri da mravalwevri.
vecnobiT igivurad tol gamosaxuleebs, anu gamosaxulebebs, romelTa mniSvne-
lobebi cvladebis nebismieri mniSvnelobebisTvis tolia.
moqmedebaTa ZiriTad Tvisebebze dayrdnobiT miviReT igivurad toli ramdenime
gamosaxuleba. ganvixileT igiveobis cnebac.
gamosaxulebis Secvlas sxva _ igivurad toli gamosaxulebiT igivi gardaqm-
na ewodeba. mocemulia gamosaxulebaTa igivi gardaqmnis (mokled, gardaqmnis)
magaliTebi Sesabamisi komentarebiT, romelTa ganxilva moswavleebs daexmareba
analogiuri gardaqmnebis CatarebaSi.
gamosaxulebaTa Sedgenisa da gamartivebis Cvevebis daufleba mniSvnelovania
ara marto maTematikisTvis, aramed sxva disciplinebisTvisac (magaliTad, qimia,
fizika). mimdinareobs Semzadeba gantolebebis saSualebiT amocanebis amoxs-
nebis, erTwevrebisa da mravalwevrebis Sesaswavlad.
gakveTils viwyebT ricxvebze moqmedebebis ZiriTadi Tvisebebisa da igivurad
toli gamosaxulebebis cnebebis gaxsenebiT (cxadia, moswavleTa aqtiuri monawil-
eobiT).
yoveli magaliTi SeiZleba moswavleebma gakveTilze damoukideblad gaarCion.
cxadia, saWiroebis SemTxvevaSi, maswavlebeli unda Caerios da daasabuTebinos mos-
wavleebs gardaqmnisas Sesrulebuli nabijebi. amisTvis sasurvelia zogierTi ZiriT-
adi Tviseba xelmeored ise amovweroT, rom tolobis marcxena da marjvena mxareebs
adgilebi SevucvaloT. magaliTad, ganrigebadobis Tvisebebi, sasurvelia, asec war-
movadginoT:
ac + bc = (a + b)c, ac–bc = (a–b)c.
moswavleebi unda mivaCvioT, rom yoveli igiveoba orive mxridan `waikiTxon~.
igiveobisa da igivurad toli gamosaxulebebis cnebebi meTodikur literatur-
aSi sxvadasxvanairadaa warmodgenili (viTvaliswinebT maswavleblis wignis fun-
qciebs _ samecniero da zogadi informacia, kvalifikaciis amaRleba) da gTavazobT
im gansazRvrebebs, romlebic Salva fxakaZis wignSia mocemuli (terminologiasa da
winadadebebis dalagebas odnav vcvliT).
`vTqvaT mocemulia ori gamosaxulebis toloba. x1, x2, ..., xn am gamosaxulebebSi
myofi cvladebia, E ki aris am cvladebis mniSvnelobaTa sistemebis raime simravle.
vityviT, rom mocemuli toloba aris igiveoba E simravleze, Tu E-dan aRebul x1,
x2, ..., xn cvladebis mniSvnelobaTa yoveli sistemisTvis igi an WeSmaritia, an mis
rogorc marjvena mxares, ise marcxena mxares azri ara aqvs~.
igivuri toloba da igivi gardaqmna iseve ukavSirdeba igiveobas, rogorc Cvenc
gavakeTeT (ixileT [11], gv. 5. Teorema 1).
saxelmZRvaneloSi mocemul gansazRvrebaSi E-s rolSi cvladebis nebismieri
mniSvnelobebia. amitom vxmarobT termins `igiveoba~. es tolobaa, romelic WeS-
maritia cvladebis mniSvnelobaTa yoveli sistemisTvis. konkretuli magaliTebis
aRweris saSualebiT, SemoRebulia erTwevrisa da mravalwevris cnebebi. yuradReba
miaqcieT imas, rom erTwevri mravalwevris kerZo saxed aris miCneuli, ricxvi ki _
erTwevris kerZo saxed.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14
3 2 4 3 1 1 2 2 3 4 2 1 1 2
15 16 17 18 19 20 21
4 4 1 3 4 3 4
28 b) (–3a3–2)–(3a3–2) = –6a3. 29 d) (m–n) + (n–c)–(m–c) = m–n + n–c–m + c = 0.
33 b) 2c(5a–3c2)–c(a–6c2) + 3a(a–c) = 10ac–6c3–ac + 6c3 + 3a2–3ac = 6ac + 3a2.
34 d) (7z–2)(z–3) = 7z2–21z–2z + 6 = 7z2–23z + 6.
35 d) (1–k)2 = (1–k)(1–k) = 1–k–k + k2 = 1–2k + k2.
36 g) 2k(k–4) + (k + 5)(k + 3) = 2k2–8k + k2 + 3k + 5k + 15 = 3k2 + 15.
don’t copy
exeba. kvlav gvxvdeba amocanebi ( 12 - 14 ), romelTa amoxsniTac miiRweva stand-
140
artiT dasaxuli mizani _ moswavlem unda SeZlos, gasces pasuxi sakvanZo kiTxvebs:
aris Tu ara mocemuli toloba igiveoba? igivurad tolia Tu ara mocemuli ori
gamosaxuleba?
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
3 3 1 3 1 2 3 1 1 3 2
14 ac + bc + 2c2 = (a + b + c)c + c2.
15 g) abc +cab = 100a + 10b + c + 100c + 10a + b = 110a + 11b + 101c.
16 d) (3a2–7b2) + (6b2–2a2) = a2–b2. 17 d) (b–3)–(2b + 2) = b–3–2b–2 = –b–5.
18 d) (b2–5) + (2b–3) = b2 + 2b–8. 19 g) (3a3–2a2 + 1) + (–3a3–a2–1) = –3a2.
20 g) (b + 5)(b + 2) = b2 + 2b + 5b + 10 = b2 + 7b + 10.
21 b) (a + b)(2a + 3b) = 2a2 + 3ab + 2ab + 3b2 = 2a2 + 5ab + 3b2.
22 (a–b)(a–c) + (b–c)(b–a) + (c–a)(c–b) = a2–ac–ab + bc + b2–ab–bc + ac + c2–bc–ac + ab = a2 + b2 + c2–
ab–bc–ac = a2 + b2 + c2–(ab + bc + ac) = a2 + b2 + c2, radgan ab + bc + ac = 0.
74-e gakveTili
142
don’t copy
winare codnis gaaqtiureba mimdinareobs moswavleebis aqtiuri CarTulobiT.
moswavleebi ixseneben mravalwevrisa da erTwevris cnebebs, mohyavT mravalwevri-
sa da erTwevris magaliTebi _ erTwevri SeiZleba iyos ricxvi, cvladi, cvladis
xarisxi, an maTgan Sedgenili namravli; mravalwevri aris erTwevri, an erTwevrebis
jami. maSasadame, erTwevri mravalwevris kerZo SemTxvevaa.
viZaxebT dafasTan moswavles da vTxovT, gaamravlos a + b mravalwevri amave mra-
valwevrze. danarCeni moswavleebi amravleben am mravalwevrebs rveulebSi da ada-
reben Sedegebs.
_ ra saxiT CavweroT (a + b)-is namravli (a + b)-ze?
_ msgavsi erTwevrebis Sekrebis Semdeg ra mravalwevri miviReT?
_ miRebul tolobas SeiZleba vuwodoT ori gamosaxulebis jamis kvadratis
formula; a da b-s nacvlad SeiZleba nebismieri ori gamosaxuleba vigulisxmoT.
_ vin SeZlebs, `waikiTxos~ miRebuli formula?
Cveni daxmarebiT moswavleebi Camoayalilebeben ori gamosaxulebis jamis kvad-
ratSi ayvanis wess;
analogiurad ganvixilavT ori gamosaxulebis sxvaobis kvadratis formulas. mi-
vmarTavT moswavleebs:
_ vin SeZlebs, ori gamosaxulebis jamis kvadratis formulidan miiRos sxvao-
bis kvadratis formula. SeiZleba zogierTma moswavlem miagnos axali formulis
miRebis xerxs: sakmarisia, pirvel formulaSi b-s nacvlad aviRoT –b, maSin miviRebT:
(a + (–b))2 = a2 + 2a(–b) + (–b)2, anu, (a–b)2 = a2–2ab + b2.
Semoklebuli gamravlebis formulebis sityvieri Camoyalilebac mizanSewonilad
migvaCnia. TviT terminis Sesaxebac SeiZleba gamoTqvan mosazrebebi moswavleebma.
ucxour literaturaSi sxva terminebic gamoiyeneba magaliTad, `gansakuTrebuli
namravlebi~.
moswavleebi SeiZleba dainteresdnen am formulebis evklideseuli damtkicebiT.
geometriuli faqtebis gamoyenebiT formulis gamoyvana kidev ufro zrdis moswav-
leTa motivacias. amave mizans emsaxureba jamisa da sxvaobis kvadratebis gamoyene-
ba ricxvis kvadratis miaxloebiTi mniSvnelobis povnis dros (`s~, meore nawili).
ganxiluli magaliTis mixedviT moswavleebi aRmoaCenen, rom rac ufro `mcirediT~
gansxvavdeba ricxvi erTisgan, miT ufro ukeTesi miaxloeba miiReba. moswavleebi am
faqts intuiciurad aRiqvamen; maswavleblebs ki `aramkacri~ formulirebiT Sevax-
senebT, rom roca |a| aris 1-Tan SedarebiT `mcire sidide~, maSin a2 ufro `maRali
rigis mcire sididea~, vidre 2a.
pasuxebi
1 2 3 4 5 6 7
2 2 2 4 3 2 2
8
am amocanis amoxsnisas moswavles mouwevs `verbalurad aRwerili situaciis
formulis saxiT Cawera~ (maT. sab. 4, 5, 7, 8).
d) (a + b + c)2 e) a2 + b2 + c2.
9 d) (3a–2b)2 = (3a)2–2⋅3a⋅2b + (2b)2 = 9a2–12ab + 4b2.
13 (a–b)2 = a2–2b(a–b)–b2
a
(a–b)2 = a2–2ab + 2b2–b2
(a–b)2 = a2–2ab + b2. b2
b
14 (a + b)2–(a–b)2 = 4ab,
(a + b)2–(a–b)2 = a2 + 2ab + b2–(a2–2ab + b2) =
=a2 + 2ab + b2–a2 + 2ab–b2 = 4ab b a
don’t copy
a b
144
15 (a–b)2 = (b–a)2.
–(a–b)2 = –(b–a)2.
16 d) 6(a–2)(a–3)–4(a–3)2 = 6(a2–5a + 6)–4(a2–6a + 9) = 6a2–30a + 36–4a2 + 24a–36 = 2a2–6a.
17 I xerxi: Tu a + b = x,
(a + b + c)2 = (x + c)2 = x2 + 2xc + c2 = (a + b)2 + 2(a + b)c + c2 = a b c
c ac bc c2
=a2 + 2ab + b2 + 2ac + 2bc + c2.
b ab b2 bc b
II xerxi: suraTidan kargad Cans:
c
(a + b + c)2 = 2ac + 2ab + a2 + b2 + c2 + 2bc.
a a2 ab ac
SeiZleba III xerxic gamoviyenoT, gavamravloT mravalwev- a a a
rebi: a b c
(a + b + c)2 = (a + b + c)(a + b + c).
18 a) I xerxi:
(a–b + c)2 = (a + (–b) + c)2 = a2 + (–b)2 + c2 + 2a(–b) + 2(–b)c + 2ac = a2 + b2 + c2–2ab + 2ac–2bc.
II xerxi:
Tu a–b = x, maSin (a–b + c)2 = (x + c)2 = x2 + 2xc + c2 = (a–b)2 + 2(a–b)c + c2 = a2–2ab + b2 + 2ac–2bc + c2.
SeiZleba mravalwevrebis gamravlebis wesic gamoviyenoT.
19 (a + b)3 = (a + b)⋅(a + b)2 = (a + b)(a2 + 2ab + b2) = a3 + 2a2b + ab2 + a2b + 2ab2 + b3 = a3 + 3a2b + 3ab2 + b3.
(a–b)3 = (a + (–b))3 = a3 + 3a2(–b) + 3a(–b)2 + (–b)3 = a3–3a2b + 3ab2–b3.
20 b) 922 + 2⋅92⋅8 + 82 = (92 + 8)2 = 1002 = 10000.
21 a) (3–5x)2–(3x–2)(5x + 1) = 9–30x + 25x2–(15x2 + 3x–10x–2) = 9–30x + 25x2–15x2 + 7x + 2 =
=10x2–23x + 11.
1
22 x + x = 2,5. maSin
7 T) (1–2a)2 = 1–2⋅2a + (2a)2 = 1–4a + 4a2.
8 g) 9n2–12mn + 4m2 9 d) (2a–b)(2a + b)–4a2 = –b2.
vmsjelobT: 9n2 = (3n)2
4m2 = (2m)2
12mn = 2⋅3n⋅2m.
maSasadame, 9n2–12mn + 4m2 = (3n–2m)2.
11 b) I xerxi: II xerxi:
S = ab + 2ac, (b + c)⋅2a–ab.
13 g) m2 + (n–m)(n + m)–n2 = m2 + n2–m2–n2 = 0.
14 g) 4(2–x)2–5(x–5)2 = 4(4–4x + x2)–5(x2–10x + 25) = 16–16x + 4x2–5x2 + 50x–125 = –x2 + 34x–109.
16 (a + 2b)2 + (a–2b)2 = a2 + 4ab + 4b2 + a2–4ab + 4b2 = 2a2 + 8b2 = 2(a2 + 4b2).
18
kompleqsuri davalebebi: formulebis gamoyeneba, gamosaxulebis gamar-
tiveba, gamosaxulebis ricxviTi mniSvnelobis povna cvladis mocemuli mniSvnelo-
bisTvis.
19 e) 1,09⋅0,91 = (1 + 0,09)(1–0,09) = 1–0,0081 = 0,9919.
20 (10a + b) + (10b + a) = 11a + 11b = 11(a + b)
(11(a + b))2 = 121(a + b)2.
146
don’t copy
6), cvladiani gamosaxulebis Sedgena da misi mniSvnelobis povna cvladis miTiTebu-
li mniSvnelobisTvis (maT. sab. 4).
77-e gakveTili
SevamowmoT toloba (srulad aris aRwerili Tu ara mocemul kubSi yvela saxis
kuburebis odenoba):
n3 = 8 + 12(n–2) + 6(n–2)2 + (n–2)3.
marTlac, mravalwevrebze moqmedebebiT Semoklebuli gamravlebis formulebiT
viRebT
8 + 12n–24 + 6n2–24n + 24 + n3–6n2 + 12n–8 = n3.
1 - 5
sityvieri aRweris mixedviT cvladiani gamosaxulebis Sedgenis unaris
ganviTareba mniSvnelovania amocanebSi aRwerili situaciebis maTematikurad aRwe-
risas.
150
3 a–3b. 4 150–30x.
3x
5 12x + 18x + 15x = 45x,
Tu x = 4,2
45x = 189 (lari).
8 16m9n⋅0,5n20 = 8m9n21 = (2m3n7)3.
9 b) 4x–(5x–(x + 12)) = 4x–(5x–x–12) = 4x–(4x–12) = 12.
10 g) (a–3)(a + 3)–(a–3)2 = a2–9–a2 + 6a–9 = 6a–18.
11 x2 + 5y2 = 105. es amocana, cxadia, maRali mzaobis moswavleebs miecemaT. moiTx-
ovs msjelobis xazis ganviTarebas, pirobis gaTvaliswinebas (maT. sab. 2, 7, 8).
cxadia, x2 da maSasadame, x mTeli ricxvi 5-ze unda iyofodes, SeiZleba davweroT:
x = 5t, maSin gveqneba: x2 = 25t2, 25t2 + 5y2 = 105, 5t2 + y2 = 21.
axla ufro advilia mTeli y da t ricxvebis povna (viyenebT sinjvis xerxs). y2 = 1,
t2 = 4. magram moiTxoveba mxolod `raime mTeli arauaryofiTi~ mniSvnelobebis povna.
mocemuli gantolebidan advilad vipoviT: x2 = 100, y2 = 1. x = 10, y = 1.
148
don’t copy
13 1 sT = 60 wT 14 a) 7x b) 10x. 15 7x + 5.
a sT = 60a wT
b sT = 3600b wm 16 a) 0,81a2b6 = (0,9ab3)2
x km = 1000x m. v) 0,1xy2270x5y = 27x6y3 = (3x2y)3.
22 a) 9n2–(3n–2)2 = 9n2–(9n2–12n + 4) = 9n2–9n2 + 12n–4 = 4(3n–1).
nebismeri naturaluri n-isTvis am gamosaxulebis mniSvneloba iyofa 4-ze.
b) (3n + 2)2–(2n + 3)2.
I xerxi: (3n + 2 + 2n + 3)(3n + 2–2n–3) = (5n + 5)(n–1) = 5(n + 1)(n–1).
II xerxi: 9n2 + 12n + 4–4n2–12n–9 = 5n2–5 = 5(n2–1).
23 x2 + (x + 1)2 + (x + 2)2 = x2 + x2 + 2x + 1 + x2 + 4x + 4 = 3x2 + 6x + 5 = 3x2 + 6x + 3 + 2 = 3(x2 + 2x + 1) + 2.
nebismieri mTeli x-isTvis es ricxvi 3-ze gayofisas naSTSi 2-s gvaZlevs. sab-
oloo Sedegamde ufro swrafad migiyvanT am ricxvebis ase warmodgena: x–1, x, x + 1.
maTTvis miviRebdiT: (x–1)2 + x2 + (x + 1)2 = x2–2x + 1 + x2 + x2 + 2x + 1 = 3x2 + 2.
24 18p–(9p–(18p–10)) = 18p–9p + (18p–10) = 18p–9p + 18p–10 = 27p–10.
150
don’t copy
amis Semdeg am formulebs moswavleebi gadaweren `marjvnidan marcxniv~.
a2–b2 = (a + b)(a–b),
a2 + 2ab + b2 = (a + b)2,
a2–2ab + b2 = (a–b)2,
a3 + b3 = (a + b)(a2–ab + b2),
a3–b3 = (a–b)(a2 + ab + b2).
aq warmodgenilia specialuri tipis mravalwevrebis mamravlebad daSlis for-
mulebi, am formulebis gamoyeneba SeiZleba mravalwevrebis mamravlebad daSlis
gansaxorcieleblad.
amis Semdeg mogvyavs magaliTebi aRniSnuli formulebis gamoyenebaze da sxva-
dasxva xerxiT mravalwevris mamravlebad daSlis Sesaxeb.
1 2 3 4 5 6 7 8 9
4 3 3 4 1 2 3 4 4
12 i) 4x + 4y + xz + yz = (4x + 4y) + (xz + yz) = 4(x + y) + z(x + y) = (x + y)(4 + z).
gamoviyeneT: dajgufebis xerxi, saerTo mamravlis frCxilebs gareT gatanis xe-
rxi.
13 d) 5n2–10n + n + z
_ ra xerxi gamoviyenoT? (dajgufebis xerxi)
5n2–10n + n + z = (5n2–10n) + (n + z) = 5n(n–2) + (n + z).
_ ra erTwevrs dawerT z-is nacvlad, rom saerTo mamravli miviRoT? (z = –2).
5n(n–2) + (n–2) = (n–2)(5n + 1).
don’t copy
pasuxi: z = –2.
151
1 1 1 1 1 1 1 1
14 4 a2 – 9 b2=( 2 a)2–( 3 b)2=( 2 a– 3 b)( 2 a+ 3 b).
16 T) 48⋅52 = (50–2)(50 + 2) = 2500–4 = 2496.
17 d) (11a + x)(11a–x) = 121a2–0,04b2
x = ?
(11a + x)(11a–x) = 121a2–x2
0,04b2 = (0,2b)2.
Tu x-is nacvlad CavwerT 0,2b-s miviRebT swor tolobas. magram ar dagvaviwydes
SeniSvna: x-is nacvlad –0,2b-s CasmiTac miiReba swori toloba.
3
n2–2mn+m2 = (n–m)2 = (m–n)2 = m–n , Tu m–n = 3 , gveqneba: 4 = 1 ⋅ 3 = 1 .
20 g) 3m–3n 3(m–n) 3(m–n) 3 4 3 3 4 4
mamravlebad daSlis xerxis gamoyenebiT, gavamartiveT gamosaxuleba da vipoveT
misi mniSvneloba cvladTa miTiTebuli mniSvnelobisTvis (standartis Sedegi, maT.
sab. 4).
22 g) 2x2 + xy–y2 = 2x2 + 2xy–xy–y2 = 2x(x + y)–y(x + y) = (x + y)(2x–y).
152
don’t copy
25 d) m–m2–n + n2 = m(1–m)–n(1–n).
Tu moswavle aRniSnuli xerxiT daiwyebs amocanis amoxsnas, winaaRmdegobas
waawydeba. Cveni `maSveli rgoli~ Semdegi miTiTebaa:
_ iqneb sxvagvari dajgufeba vcadoT?
m–m2–n + n2 = m–n–m2 + n2 = (m–n)–(m2–n2) = (m–n)–(m + n)(m–n) = (m–n)(1–m–n).
1 2 3 4 5 6
3 2 3 2 2 4
9 d) 3c(a–b)–a + b = 3c(a–b)–(a–b) = (a–b)(3c–1).
11 d) ax2 + a2x–ax = ax(x + a–1).
12 d) a(c–1) + b(1–c)–(1–c) = a(c–1)–b(c–1) + (c–1) = (c–1)(a–b + 1).
14 d) 16–x4 = 42–(x2)2 = (4–x2)(4 + x2) = (2–x)(2 + x)(4 + x2).
16 d) 5x3 + 40 = 5(x3 + 8) = 5(x3 + 23) = 5(x + 2)(x2–2x + 4).
17 g) x–y + x2–y2 = (x–y) + (x–y)(x + y) = (x–y)(1 + x + y).
e) b2–bc–a2 + ac = b(b–c)–a(a–c).
am gziT mizans ver mivaRwieT.
amitom dajgufebis wesi SevcvaloT:
b2–a2–bc + ac = (b–a)(b + a)–c(b–a) = (b–a)(b + a–c).
analogiuri msjeloba gamoyenebuli iyo erT-erTi saklaso amocanis amoxsnis
dros.
19 v) (a + 3b)2–(3a + b)2 = (a + 3b + 3a + b)(a + 3b–3a–b) = (4a + 4b)(–2a + 2b) =
=4(a + b)2(b–a) = 8(a + b)(b–a).
20 d) 4(m–2n)2–m2 + 4n2 = 4(m–2n)2–(m2–4n2) = 4(m–2n)2–(m + 2n)(m–2n) =
= (m–2n)(4(m–2n)–(m + 2n)) = (m–2n)(4m–8n–m–2n) = (m–2n)(3m–10n).
amocanebis nimuSebi
4. 1632⋅8
3 4
2 =
a) 2
14
b) 49 g) 218 d) 412.
amoxseniT amocanebi:
5. CawereT namravli mravalwevris saxiT da gaamartiveT gamosaxuleba:
(3a2 + 2a)⋅(1–3a).
6. SearCieT k ise, rom a2 + ka + 81b2 gamosaxuleba Caiweros sxvaobis kvadratis
saxiT.
7. gaamartiveT gamosaxuleba: 4(m–5)(5 + m)–2(m + 3)2.
8. daSaleT mamravlebad: 5(m2–n2)–a(n–m).
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4
d d g aA
154
don’t copy
Sefasebis rubrika
156
don’t copy
ra aris gantoleba? ra gansxvavebaa igiveobasa da gantolebas Soris? gantole-
bac xom cvladis (cvladebis) Semcveli tolobaa? am sakvanZo kiTxvebze pasuxi kar-
gad aris aRwerili saxelmZRvanelos Sesabamisi paragrafis pirvel winadadebebSi.
roca vambobT, rom cvladis (cvladebis) Semcveli ori gamosaxulebis moce-
muli toloba gantolebaa, amiT vafiqsirebT Cvens damokidebulebas am tolo-
bisadmi _ gvainteresebs _ cvladebis ra mniSvnelobebisTvis miiReba swori
(WeSmariti) ricxviTi toloba. maSasadame, am tolobas Tan axlavs amocanis dasma,
vipovoT cvladis (cvladebis) yvela is mniSvneloba, romlebisTvisac WeSmariti
toloba miiReba. magaliTad, Tu (x–1)2 = x2–2x + 1 tolobas ganvixilavT rogorc gan-
tolebas, maSin nebismieri x ricxvi am gantlebis fesvia.
gantolebis Sesaxeb saubrisas SeiZleba gamoviyenoT cnobili maTematikosis
andre fuSes saxelmZRvanelo (ix., [39], gv. 62); `gantoleba aris toloba, romelic
jer kidev ar aris WeSmariti, magram iswrafvis rom iyos WeSmariti, Tumca, winaswar
Znelia Tqma, SeiZleba Tu ara amis miRweva~; `amovxsnaT gantoleba _ niSnavs, gan-
vsazRvroT, Tu es SesaZlebelia, masSi Semavali elementebi ise, rom miviRo swori
toloba~.
saxelmZRvaneloSi maTematikuri sizustiT aris aRwerili moqmedebebi, rogorc
Tvisebebi, romlebsac efuZneba gantolebidan misi tolfasis miReba.
SeiZleba SevTavazoT moswavleebs, rom moiZion cnobebi qarTuli maTematikuri
skolis damfuZneblebisa da maT mier maTematikuri terminologiis Seqmnis Sesax-
eb. bevr termins, romlebic maT mieraa SemoRebuli, moswavleebi ukve icnoben. gan-
tolebis garda SeiZleba visaubroT termini `wrfis~ Sesaxeb. TiTqmis yvela enaSi
SenarCunebulia am terminis sawyisi dasaxelebis fuZe, qarTulSi ki gaCnda axali
lamazi termini _ wrfe.
1 2 3 4 5 6 7
3 4 2 2 1 3 3
12 x(2x + 1)(x + 3)(x–5) = 0.
gantolebis mTeli fesvebia: x = 0, x = –3, x = 5
maTi jami aris 2.
19 a) x2 = 9 g) |x| = 5
(x–3)(x + 3) = 0 x = 5 da x = –5.
x = 3 da x = –3.
20 a) x2 = –1 d) |x| = –16
am gantolebebs, cxadia, fesvi ara aqvs.
22 a) x = 1, 2, 3.
b) nebismieri sami ricxvi; magaliTad, x = 0, 1, 2.
g) sakmarisia SevarCioT ricxvi, romlisTvisac 1–3x uaryofiTia, magaliTad, x = 2,
x = 3, x = 5.
d) gantolebas fesvi ara aqvs _ 0-is namravli nebismier ricxvze 0-ia.
158
don’t copy
mocemuli gantolebis fesvebia mxolod x = 2 da x = –1/3. unda SevarCioT is gan-
toleba, romlis fesvebi mxolod es ori ricxvia. aseTia gantolebebi: g), e), v), z),
T), i).
gasaTvaliswinebulia: namravli nulia, roca erTi Tanamamravli mainc nulia.
|x| + 1, |x–2| + 0,1, |–x| + 1, x2 + 1 gamosaxulebebis mniSvnelobebi nebismieri x-isTvis dade-
biTi ricxvebia.
1 2 3 4 5 6 7
2 2 4 2 3 1 1
miTiTebebi:
16 a) x2–4 = 0
(x + 2)(x–2) = 0. miviReT gantoleba, romlis analogiuri amoxsnili gvaqvs.
moisazre
1
viyenebT naturalurmaCvenebeliani xarisxis Tvisebebs, mravalwevrebze moq-
medebebs (viciT ricxvis nuli xarisxic).
radgan k + 1 = (k–1) + 2, amitom 3k + 1 = 3(k–1) + 2 = 3k–1⋅32,
3k–1⋅9 + 3k–1 + 40 = 3k–1(9 + 1) + 40 = 10⋅3k–1 + 40 = 10(3k–1 + 4);
aq k nebismieri naturaluri ricxvia, Tu k = 1, miviRebT: 30 = 1, 10⋅5 = 50.
160
don’t copy
4 x2–y2 = 3,
(x–y)(x + y) = 3. cxadia, x metia y-ze; x–y da x + y naturaluri ricxvebis namravli
3-ia, amasTanave x–y<x + y.
amrigad, x– y = 1 da x + y = 3.
advilad vipoviT or naturalur ricxvs, romelTa sxvaoba aris 1, jami _ 3. es
ricxvebia 2 da 1.
5 x2–y2 = 3, (x–y)(x + y) = 3.
aq saWiroa Catardes wina amocanaSi moyvanil msjelobasTan erTad damatebiTi
msjeloba da sxva ricxviT wyvilebsac miviRebT.
x–y da x + y ricxvebidan orive SeiZleba uaryofiTi ricxvi iyos;
x–y = –1, x + y = –3. (x–y)-sa da (x+y)-is jami aris 2x = –4, x = –2, y = –1.
Tu x–y = –3 da x + y = –1, maSin 2x = –4
x = –2, y = 1.
Tu x–y = 3 da x + y = 1, maSin 2x = 4
x = 2 da y = –1.
pasuxi: 2 da 1; –2 da –1; –2 da 1; 2 da –1.
1 2 3 4 5 6 7 8
2 3 2 4 3 3 2 2
13 d) 78–10x = 3x
1
14 d) a(– 5 ) = 5
13x = 78 a = –25.
=
x 6. (x-is nacvlad CavsviT – 15 ).
17 g) 40(1,1x–3) = 8(5,5x–15)
5(1,1x–3) = 5,5x–15
5,5x–15 = 5,5x–15.
nebismieri ricxvi gantolebis fesvia.
y 4
19 g) 4 – 5 = 5 .
x x
20 d) 2 – 3 = 4 + 3
162
don’t copy
saSinaos `testebis~ pasuxebi:
1 2 3 4 5 6
4 3 4 2 3 2
a) 3y + 4 = 3–2y
15 d) 15–3x = 2x + 3–2 e) 8x–3 = 4–2x + 10
3y + 2y = 3–4 –3x–2x = 1–15 10x = 3 + 14
15 17
5y = –1 –5x = –14 10x = 17
y = – 15 x = 14
5 x = 1,7.
Sokol. vanil.
x = 2,8
moisazre:
1
Tu raime ricxvis mecxredi udris meore ricxvis meSvideds, maSin, cxadia,
pirveli ricxvi metia meoreze. moswavleebs SeuZliaT es debuleba konkretul mag-
aliTebzec Seamowmon.
don’t copy
amocanebs gamoviyenebT klasSi SedarebiT dabali mzaobis moswavleebTan muSaobis
164
dros. aqac SeiZleba davalebis Semcireba da im amocanebze meti yuradRebis gamax-
vileba, romlebic Tqveni moswavleebisTvis ufro aqtualurad migaCniaT.
88-e gakveTili
7 3x + 4 = 2x⋅2
4x–3x = 4
x = 4.
8 (k + 1)x = k(k + 1) gantolebas aqvs uamravi amonaxsni, roca k = –1.
1 d) (m + 2n)2–m2 + 4n2 = (m + 2n)2–(m2–4n2) = (m + 2n)2–(m + 2n)(m–2n) =
= (m + 2n)(m + 2n–m + 2n) = (m + 2n)⋅4n.
don’t copy
ar aris fesvi.
165
1 - 4
amocanebis gamoyeneba SeiZleba SedarebiT dabali mzaobis moswavleebTan
codnaSi arsebuli xarvezebis gamosasworeblad.
5
moiTxovs gantolebis amoxsnisa da simravleebze moqmedebebis codnas.
Tu A aris pirveli gantolebis fesvebis simravle, B _ meore gantolebis, maSin
A = {– 12 ; 17 ; 6}, B = { 12 ; 17 ; – 12 }.
6 2a–1 = 4a–13
2a = 12
a = 6.
7 a) 5a–1 = 4a–13–12 8 (b–2)(b + 2)x = b + 2
a = –24. a) b = –2 b) b = 2 g) b≠2, b≠–2.
10 a) x(t + 3) + yt
t + 3 t
b) Tu t = 4, x = 50, y = 55, maSin A B
11 g) 5n–1–5n + 1 = 5n–1 – 5n–1 + 2 = 5n–1 – 5n–1⋅52 = 5n–1(1 – 52) = –24⋅5n–1.
d) 7n + 1 + 7n + 7 = 7n⋅7 + 7n–1⋅7 + 7 = 7(7n + 7n–1 + 1).
166
don’t copy
erTaderTi fesvi aqvs, roca a ≠ –2, a≠1.
16 (k + 2)x = 6 gantolebas x-is mimarT ara aqvs fesvi, roca k = –2. fesvi mTeli
ricxvia, roca 6 iyofa (k + 2)-ze. pirobiT, (k + 2) mTelia, e. i. k + 2 = –1, k + 2 = 1, k + 2 = –2,
k + 2 = 2, k + 2 = 3, k + 2 = –3, k + 2 = 6, k + 2 = –6, am tolobebidan vipoviT k-s yvela saZebn
mniSvnelobas, gantolebis fesvi naturaluri ricxvia, Tu k + 2 naturaluria da 6-is
gamyofia, k + 2 = 1, k + 2 = 2, k + 2 = 3 an k + 2 = 6.
18 x-iT aRvniSnoT II bankidan gatanili Tanxa (larebSi), maSin I-dan gautania 2,5x
lari, III-dan (2,5x–125) lari.
amocanis pirobis Tanaxmad
x + 2,5x + (2,5x–125) = 835.
89-e gakveTili
Semajamebeli wera #6
amocanebis nimuSebi
6. cnobilia, rom k⋅x = 3 gantolebas (x-is mimarT) amonaxsni ara aqvs. ipoveT k.
a) k = 0 b) k = –3 g) k = 7 d) aseTi k ar arsebobs.
amoxseniT amocanebi
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
d a b g g a
miuxedavad imisa, rom weris ZiriTadi Temaa gantoleba, amocanebi isea SerCeuli,
rom SesaZlebloba gveZleva adre gavlili masalis codnis gaaqtiureba da Semowme-
ba. mniSvnelovania amis gaTvaliswineba Sedegebis analizis dros, roca daSvebuli
Secdomebis gamomwvev mizezebs SevajamebT da Sesabamis RonisZiebebs davgegmavT.
don’t copy
amiT vaxdenT sayuradRebo ganmaviTrebel Sefasebasac.
168
90-e gakveTili
170
don’t copy
maswavleblebs SevaxsenebT niutonis sityvebs (igi maTematikis saxelmZRvmnelos
avtoric iyo: `... amocanebis amosaxsnelad saWiroa amocanis mSobliuri enidan alge-
brul enaze gadaTargmna~. aseTi gadaTargmnisTvis Semzadebis procesi moswavleebs
gavlili aqvT, roca verbalurad aRweril situaciebs cvladis Semotanis Semdeg
formulis saxiT werdnen.
moswavleebTan saubari SeiZleba daviwyoT paragrafis SesavalSi warmodgeni-
li winadadebebiT, romlebic miuTiTebs, Tu ras niSnavs verbalurad Camoyalibe-
buli amocanis maTematikis enaze Cawera. Tumca, magaliTebis garCevamde SeiZleba
gavimeoroT sakiTxebi, romlebic winadadebebis formulebis saxiT Caweras exeba.
moswavleebs SeiZleba SevaxsenoT 3.1 paragrafSi mocemuli cxrili, romelSic sity-
vieri Canawerebidan gadavdivarT cvladian gamosaxulebaze. 3.5 paragrafi iwyeboda
winadadebiT: davasabuToT, rom nebismieri naturaluri ricxvisa da misi kvadratis
jami luwi ricxvia. amocanis mixedviT SevadgineT cvladiani gamosaxuleba. sityvie-
ri aRweris mixedviT gantolebis SedgeniT ixsneba 3.7 paragrafis 13 , 14 , 15
amocanebic, SeiZleba gavimeoroT am amocanebidan zogierTis amoxsna. analogiuri
amocanebi bevria III Tavis Semajamebel amocanebSi (magaliTad, 16 - 18 ).
zogierTma maswavlebelma SeiZleba ikmaros 4.2 paragrafSi warmodgenili maga-
liTebis ganxilva. SeiZleba am magaliTebis garCeva moswavleebsac ki mivandoT. er-
Toblivi ZalisxmeviT isini daZleven am davalebas. magaliTebis garCevas SeiZleba
mivceT jgufuri muSaobis forma; jgufebis mier Sesrulebuli naSromebis garCevi-
sas gaakeTeT komentarebi, waaxaliseT kargi naSromebis avtorebi. aseTi ndobis ga-
mocxadeba motivacias uzrdis moswavleebs, amaRlebs maT TviTSefasebas. xazi unda
gavusvaT im garemoebas, rom bevri cxovrebiseuli amocana, amocanebi sxva mecniere-
bebidan, gantolebis Sedgenis gamoyenebiT advilad ixsneba. gantoleba sinamdvilis
aRweris erT-erTi mniSvnelovani modelia.
saxelmZRvaneloSi mocemuli magaliTebis garda SeiZleba moswavleebTan erTad
ganvixiloT amocana, romelic adre gantolebis Sedgenis gamoyenebiT ar iyo amoxs-
nili. magaliTisTvis SeiZleba aseTi martivi amocana ganvixiloT.
or yuTSi 23 vaSlia, pirvel yuTSi 3-iT meti vaSlia, ramdeni vaSlia TiToeulSi?
vmsjelobT, Tu pirveli yuTidan sam vaSls amoviRebT, maSin TiToeul yuTSi
vaSlebis raodenoba toli gaxdeba, xolo oriveSi erTad 20 vaSli aRmoCndeba. maSa-
sadame, erT yuTSi aris 20:2=10 vaSli, meoreSi _ 13.
axla es amocana gantolebis SedgeniT amovxsnaT:
vTqvaT, meore yuTSi x vaSlia, maSin I-Si aris x+3 vaSli, amocanis pirobis Tanax-
mad,
x+(x+3)=23.
SevadgineT gantoleba, saidanac martivad miviRebT: x=10, x+3=13.
Tu am orive gzas ganixilavT, maSin saintereso iqneba moswavleebma Seadaron isi-
ni. es analizi siRrmiseulad warmoaCens, sazogadod, am ori gzis arss.
ganxilul magaliTebSi warmodgenili amocanebic SeiZleba amoixsnas gantolebis
Sedgenis gareSe, magram gantolebis SedgeniT amoxsna zogjer amartivebs amocanis
amoxsnis process.
1 2 3 4 5
2 4 1 2 3
172
don’t copy
amocanis Sinaarsis aRqma, monacemebis da saZiebeli sidideebis gaazreba-gami-
jvna~ (maT. sab. 2, 7).
pirvel gakveTilze SeiZleba 11 - 12 amocanebis ganxilvac. me-3 magaliTis sxva-
dasxva xerxiT amoxsnis Semdeg moswavleebi SeZleben am amocanebis amoxsnas sxva-
dasxva xerxiT.
11 a) vTqvaT, Tavdapirvelad motociklistis siCqare x km/sT iyo. maSin manZili
iqneba (2x) km. misi siCqare 25 km/sT-iT naklebi rom yofiliyo, manZils 4 saaTSi dafa-
ravda, maSasadame, manZili SeiZleba am gamosaxulebiTac CavweroT: 4(x–25). amrigad,
SeiZleba davweroT:
2x=4(x–25)
x=2x–50
x=50 manZili: 50⋅2=100 (km)
b) manZili _ x km
siCqare fexiT moZraobisas _ 6x
siCqare velosipediT moZraobisas _ 2x
pirobis Tanaxmad, 2x – 6x = 10.
2x =10
6
2x = 60
x = 30 (km).
10 AB _ x x+x–2+x+2x–2=52
BC _ x–2 5x=56
CD _ x x=11,2 (sm).
DE _ x+(x–2)
gaviTvaliswinoT, rom 5,2 dm = 52 sm
174
don’t copy
pasuxebi da miTiTebebi saSinao `testebsa~ da amocanebze.
1 2 3 4
2 2 3 4
x+6x=98 6 6x+180=420
5
7x=98 6x=240
x=14 (lari), 6x=84 (lari). x=40 (sT).
3x=14 400 l, 14 x=1200 l.
manZili _ x km
9 10 x+x+2,4=17,4
0,25x+0,2x=0,9 2x=15 x+2,4 x
A C B
0,45x=0,9, x=0,9:0,45, x=7,5
x=90:45 BC=7,5 (sm), AC=9,9 (sm).
x=2 (km).
I – 5x
11 (x+5x)⋅3=126 12 x+x+2+x+4=72
II _ x 6x⋅3=126 3x=66
x=7 x=22
5x=35. 22, 24, 26.
14 iyo _ x.
x – 34 x + 1 = 13 x
1 x + 1 = 1 x
4 3
1 x – 1 x = 1
3 4
1
12 x = 1
x=12.
176
don’t copy
pirveli magaliTis samive suraTi dafaze unda iyos warmodgenili; moswavleebi
msjeloben, azusteben monacemebs: pasuxoben Cvens kiTxvebs, romlebic teqstis mixe-
dviT SeiZleba SevadginoT:
_ ras gamosaxavs pirvel suraTze wre? daStrixuli nawili?
_ ra aris gamosaxuli II suraTze? ratom aris gauferadebeli nawili 21 metris
Sesabamisi?
_ ra aris gamosaxuli III suraTze? ratom aris gauferadebeli nawili _ 43 me-
tris Sesabamisi?
moswavleebs SeuZliaT pasuxebi `amoikiTxon~ teqstidan da erToblivi Zalisxme-
viT, ukusvlis meTodis gamoyenebiT, miiyvanon amoxsna bolomde.
meore magaliTSi SekiTxvebi teqstSia mocemuli. saWiroebis SemTxvevaSi, SeiZle-
ba davexmaroT moswavleebs swori pasuxebis moZiebaSi.
amocanis amoxsnis procesi kiTxvebze swori pasuxebis sistemiT aigeba.
• M simravleSi 20 elementia,
• A simravleSi 11 elementia,
• K simravleSi 35 elementia.
am sami pasuxiT vimeorebT amocanis pirobas.
suraTze daStrixulia M da A simravleebis gaerTianeba. radgan mTlianad
K simravleSi 35 elementia, xolo 10 moswavle arc maTematikis wreze dadis da
arc ucxo enis wreze, amitom daStrixuli figuriT warmodgenil simravleSi 25
elementia. Tu am ricxvs 20-s gamovaklebT (M-Si elementebis raodenoba), miviRe-
bT daStrixul nawilSi im elemetebis raodenobas, romlebic ar ekuTvnis M-s:
35–10–20=5. maSasadame, M∩A simravleSi aris 11–5=6 elementi. es TanakveTa SeiZleba
ase davaxasiaToT: moswavleebis simravle, romlebic dadian maTematikisa da ucxo
enebis wreebze. diagramaze dakvirveba gvexmareba daskvnis gakeTebaSi: mxolod maTe-
matikaze dadis 20–6=14 moswavle. mxolod erT wreze dadis 14+5=19 moswavle.
mesame magaliTis ganxilvisas mivyvebiT saxelmZRvanelos teqsts da advilad
vavsebT cxrils `+~ da `_~ simboloebiT. `+~ simbolo aRniSnavs moswavlis mier
gacdenis dRes, `_~ simbolo ki im dRes, romelic gacdenis dRe ar aris.
8 6 3
niJarebis kenWebis
Semgroveblebi Semgroveblebi
sul yofila 17 moswavle.
1 1 sT + 1 3 sT = 3 sT.
4 4
maSasadame, gamosvlis dros ase vipoviT:
19 3 sT – 3 sT = 16 3 sT.
4 4
pasuxi: 16 sT 45 wT.
amocanis amoxsna gantolebis SedgeniTac SeiZleba: gamosvlis dro (saaTebSi) _ x,
x+1 14 + 1 34 = 20 – 14 , x+3=19 34 , x=16 34 .
1 m
gamuqebuli nawili 8 metria, maSasadame, me-
mesame dRes: 4
same dRisTvis gamyidvels hqonda:
1 naw.
(8+ 14 )⋅ 43 =11 (m)
4
178
don’t copy
gasayidi qsovili _ x
I dRes gaiyida: 12 x+ 12 .
III dRes gaiyida: 14 ( 13 x – 23 ) + 14 = 12 1 x – 1 + 1 = 1 x + 1 .
6 4 12 12
1 2 1 1 1
darCa 3 x – 3 – ( 12 x + 12 ) = 4 x – 4 . 3
7 II _ x
I _ 2x
III _ 3x.
x+2x+3x=70
6x=70.
pirobiT, x unda iyos naturaluri ricxvi.
pasuxi: ar SeiZleba.
amrigad, liam airCia daTvi, vanom _ Txa, daviTma _ lomi, Teonam _ vefxvi.
Tavdapirvelad _ 94 kvercxi.
180
don’t copy
7 12 dRis Semdeg samive Tbomavali kvlav erTdroulad gava portidan. (I-s 4
gasvla eqneba Sesrulebuli, II-s _ 3, III-s _ 2). 12 dRis Semdeg iqneba SabaTi.
8 gamoviyenoT cxrili
kalaTburTi ver iqneba verc I da verc IV adgilze (meore pirobiT)
1. dawereT gantoleba, romelic Seesabameba winadadebas: `21 aris 2-iT meti ucnob
ricxvze~.
1) 21=x–2 2) x=21+2 3) 21=x+2 4) 21+x=2.
2. ramdenime 12-larian CanTaSi gadaixades 96 lari. CanTebis odenoba SeiZleba
vipovoT, magaliTad, aseTi gantolebis amoxsniT:
1) 12x=96 2) 96x=12 3) 12+x=96 4) 96–x=12.
3. Tu manqana yovel saaTSi 80 km-s gadis, maSin 90 wuTSi mis mier gavlili man-
Zilia
1) 90⋅80 km 2) 90+80 km 3) 1,5⋅80 km 4) 90–80 km.
4. Tu samkuTxedis gverdebis sigrZeebi sami momdevno naturaluri ricxviT war-
moidgineba, xolo perimetri 12 erTeulia, maSin umciresi gverdis sigrZes warmo-
gvidgens fesvi, magaliTad, aseTi gantolebis
1) 3x=12 2) x+x+1+x+2=12 3) x+2x+3x=12 4) x+x–1+x–2=12.
amoxseniT amocanebi:
5. ipoveT x cvladis is mniSvneloba, romlisTvisac 3x+78 aris 7-iT naklebi
(53+5x)-ze.
6. batoni vaJa maTematikosia. mis biblioTekaSi 185 wignia. es biblioTeka mxo-
lod saxelmZRvaneloebiTa da maTematikuri Sinaarsis wignebiTaa Seqmnili. cnobi-
lia, rom maTematikuri Sinaarsisaa 150 wigni da maT Soris 30 saxelmZRvaneloa. sul
ramdeni saxelmZRvaneloa am biblioTekaSi?
7. Tu mocemul ricxvs SeamcirebT Tavisi 2/5-iT, miiRebT 24-s. ipoveT mocemuli
ricxvi.
pasuxebi da mimiTebebi
1 2 3 4
3 1 3 2
saxelmZRvaneloebis odenobaa
185–150 30 150–30
(185–150)+30=65.
saxelmZRvaneloebi
don’t copy
es amocana gantolebis SedgeniTac iolad ixsneba.
182
Sefasebis sqema
pirveli oTxi amocanis (testuri tipis) yoveli swori pasuxi Sefasdes 1 quliT;
me-5, me-6 da me-7 amocanebidan TiToeulis srulyofili amoxsna _ 2 quliT.
Tu me-5 amocanis Sesabamisi gantolebaa Sedgenili, magram araa amoxsnili, maSin
Sefaseba SeiZleba iyos 1 qula.
analogiurad, nawilobrivi Sefaseba SeiZleba gamoviyenoT me-6 da me-7 amocane-
bSic.
naSromTa Sefasebis Tqven mier dadgenili, SesaZloa ufro detaluri, ru-
brika winaswarve gaacaniT moswavleebs. mis mixedviT moswavleebi sakmaod maRa-
li sizustiT SeZleben TviTSefasebas. ar auaroT gverdi am amocanaTa sajaro
ganxilvasac _ misi ganmaviTarebeli efeqti sakmaod maRalia.
SegaxsenebT, rom Cven mier mowodebuli gakveTilebis gegmarebi atarebs sareko-
mendacio xasiaTs da pedagogs SeuZlia gamoiyenos sxva, misi moswavleebis akademiur
specifikaze morgebuli aqtivoba. magaliTad, Caataros damoukidebeli wera.
95-e gakveTili
184
don’t copy
wrfeze koordinatebis SemoRebis Semdeg moswavleebi sruli induqciis meTo-
dis gamoyenebiT (anu yvela SesaZlo SemTxvevis ganxilviT) iReben or wertils
Soris manZilis formulas; M(x1) da M(x2) wertilebs Soris manZili gamoisaxeba
formuliT: |x2–x1|. mniSvnelovania am formulis gamoyenebiT algebruli gantole-
bis amoxsnis magaliTebis ganxilva. moswavleebSi unda Camoyalibdes azri _ maTema-
tika erTiani mecnierebaa, e.w. algebruli amocanis amoxsnisas SeiZleba gamoviyenoT
geometriuli xerxebi.
`testebze~ pasuxebis SerCeva sxvadasxva xerxiT mimdinareobs. magaliTad, mos
wavle kiTxulobs amocanis pirobas, SearCevs pasuxs da Cveni miTiTebis Semdeg klass
usabuTebs Tavis arCevans.
1) koordinatebi wrfeze
pasuxebi `testebze~
1 2 3 4 5
3 2 1 4 3
misi koordinatia 5,5 (manZilebis Sekrebisas C-mde manZili orjer aiTvleba), an B-s
marcxnivaa da misi koordinatia –4,5.
0 A(4,5)
186
don’t copy
standartis Sedegebis Sesabamisad, Cveni amocanaa saswavlo procesi ise war-
vmarToT, rom SekiTxvebs viZleodeT da ara direqtivebs, interaqcia iyos or-
mxrivi, moswavleebis xmebi metad JRerdes, vidre Cveni, moswavleebi swavlis
procesiT iyvnen motivirebulni. es dagvexmareba, mivaRwioT dasaxul Sedegebs;
moswavlem unda SeZlos: amocanebis ganxilvisas hipoTezis Camoyalileba,
misi marTebulobis dadgena, an uaryofa; msjelobis xazis ganviTareba, daskvne-
bis dasabuTeba, maTematikuri aRniSvnebis, simboloebis, terminebis sworad ga-
moyeneba da saTanado SemTxvevebSi maTematikuri obieqtis grafikuli xerxiT
warmodgena (maT. sab. 1, 2, 3, 5).
SeiZleba gamoviyenoT diferencirebuli swavleba. moswavleebi maTi mzaobis
mixedviT davyoT jgufebad. es procesi ganmaviTarebeli Sefasebis Semdegi etapia.
diferencirebuli swavlebis mizania, davexmaroT moswavleebs Tavisi SesaZleblobe-
bis gamovlenasa da maqsimalur ganviTarebaSi. aseT SemTxvevaSi im jgufs, romel-
sac SedarebiT dabali mzaobis moswavleebisgan Sedgeba, SeiZleba 11 - 13 amocane-
bi SevTavazoT. xolo zemoT ganxiluli amocanebi maRali mzaobis moswavleebisgan
Semdgar jgufSi ganixileba. am amocanebiTac SeiZleba yvela im Sedegze gasvla,
romlebic zemoT iyo CamoTvlili.
am SemTxvevaSi saWiroa sxvadasxva codnaTa kompleqsuri gamoyeneba. mTeli ric
xvis codna, ricxviT wrfeze wertilebis ganlageba maTi koordinatebis gaTva-
liswinebiT, ricxvebis Sedareba.
jgufebSi muSaobis damTavrebas aucileblad unda mosdevdes amoxsnebis er-
Tobliv ganxilva. aq yvela amocanis ganxilvaSi klasis yvela moswavle monawileobs.
1 2 3 4
2 1 2 2
7 d) 2|x+4|+5=21
|x+4|=8, |x–(–4)|=8.
ricxviTi wrfis gamoyenebiT, x= –12, an x=4.
don’t copy
aqvs amonaxsni.
187
9 A(3) da B(21) wertilebdan tolad daSorebul wertils veZebT. ricxviTi
wrfis gamoyenebiT, advilad mivagnebT Sua wertils: C(12). zogierTma SeiZleba gan-
toleba daweros: x–3=21–x, 2x=24, x=12.
es msjeloba ufro migviyvans zogad daskvnamde _ monakveTis Sua wertilis
koordinatis formulamde.
10 aq SeiZleba davweroT:
x+3,4=8,6–x,
radgan mocemulobidan Cans, rom x>0 da C(x)-dan manZili A(–3,4)-mde aris x+3,4.
maSasadame, 2x=8,6–3,4; 2x=5,2; x=2,6.
11
cxadia, saZiebeli wertili aris B(11), is 7 erTeuliT aris daSorebuli C wer-
tilidan.
davalebis Semowmebisa da ricxviTi wrfis, ricxviT wrfeze wertilis koordina-
tis Sesaxeb saubris Semdeg iwyeba axali codnis konstruirebis procesi. SeiZleba
SesavalSi moyvanili magaliTebic moviSvelioT da erToblivi msjelobiT mivideT
im daskvnamde, rom sibrtyeze wertilis mdebareobis gansazRvrisTvis ori ricxvi
(koordinati) iqneba saWiro.
saWirod miviCnieT sakoordinato meoTxedebis gamoyofac da TiToeul sakoor-
dinato meoTxedSi wertilis koordinatebis nulTan Sedareba.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
3 3 1 2 1 1 4 4 2 3
188
don’t copy
miTiTebebi 2) nawilis `saklaso~ amocanebis amosaxsnelad.
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
4 4 3 3 3 4 1 2 2 4 4
98-e gakveTili
190
don’t copy
gameoreba da codnis ganmtkiceba iwyeba saSinao davalebis SemowmebiT, amoxsnis
sxvadasxva xerxis gamoyenebis SesaZleblobebis ganxilviT. mimdinareobs erTobli-
vi msjeloba 17 - 19 amocanebSi asagebi figurebis Tvisebebis gamoyenebiT sibr-
tyeze maTi warmodgenis Sesaxeb. moswavleebi saubroben TviTSemowmebis `testis~
Sesrulebis Sesaxeb. vcdilobT, gamovavlinoT problemuri momentebi moswavleebis
codnaSi koordinatTa meTodis gamoyenebisas.
1. winare codnis safuZvelze (araerTi amocanis amoxsnis kvalobaze) moswavlem
unda icodes, rom A(x) wertilebis daSoreba saTavidan aris |x|. es ricxvis modulis
gansazRvrebaa _ x ricxvis moduli aris ricxviT wrfeze x koordinatis mqone wer-
tilidan saTavemde manZili. ase unda dazustdes moswavlis dadebiTi pasuxi.
2. Tu gvaqvs dro da survili, SeiZleba SedarebiT maRali mzaobis moswavleebs,
romelTa testebs ukve gadavavleT Tvali da xarvezebi ver aRmovaCineT, davavaloT,
ifiqron am debulebis dasabuTebaze. Sesabamisad, gavalT erT-erT mniSvnelovan Se-
degamde: `moswavles SeuZlia hipoTezis Camoyalileba, misi marTebulobis dadgena,
msjelobis xazis ganviTareba, daskvnebis dasabuTeba (maT. sab. 1, 2). es pirobiseuli
codnis gamovlinebis nimuSic iqneba.
3. es debuleba ar aris swori, gantolebas aqvs erTi fesvi. viRebT: x+a=0, x=-a.
4. es debuleba ar aris swori, aq sakmarisia kontrmagaliTis dasaxeleba. Tu
moswavleebs ar aqvT dasabuTebuli TavianTi mosazreba, saWiroa klasSi Sesabamisi
msjelobis Catareba; magaliTad, Tu gvaqvs wertilebi: A(–3) da B(–2), maSin, cxadia,
AB=1, xolo |–3|+|–2|=5.
5. M wertili SeiZleba ar iyos I meoTxedSi. magaliTad, Tu m<0, n<0, maSin mn>0
da M wertili III meoTxedSia.
6. AB=6,4.
7. AB=6, wertilebi abscisaTa RerZis paralelur wrfezea, AB=6.
SeiZleba moviTxovoT naxazis ageba.
8-10 amocanebis ganxilvisas TvalsaCinoebas gazrdida naxazebis gamoyeneba.
11. am amocanis saSualebiT SevamowmebT _ SeuZlia Tu ara moswavles ricxviTi
wrfis gamoyenebiT amoxsnas gantoleba.
|x–2|+6=11,
|x–2|=5.
unda vipovoT im wertilebis koordinatebi, romlebic 2-dan 5 erTeuliTaa da-
Sorebuli, es wertilebia A(7) da B(–3).
pasuxi: –3 da 7.
12. pirobis Tanaxmad, 2,5+|a|=9, aqedan advilad vipovoT a-s; a=6,5 an a=–6,5.
14. Tu xy=6 da x+y>0, maSin x>0, y>0. amitom B(x; y) wertili pirvel meoTxedSia.
192
don’t copy
5. im wertilebs Soris, romelic A(–3,5; 7) da B(9,2; 7) wertilebs Soris Zevs da
romelTa koordinatebi mTeli ricxvebia, B wertilidan yvelaze didi manZiliT da-
Sorebuli wertilia
1) (9; 7) 2) (10; 7) 3) (–3; 7) 4) (–2; 7).
6. romel sakoordinato meoTxedSia M(x; y) wertili, Tu cnobilia, rom xy+1<0
da x2y>0?
1) I 2) II 3) III 4) IV.
amoxseniT amocanebi:
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6
4 4 1 2 3 2
Sefasebis rubrika
don’t copy
velia, winaswar moamzadoT sxvadasxva sirTulis msgavsi davalebebi da garCevisas
193
aucileblad imsjeleT modelis (suraTis) gamoyenebiT. gaarCieT moswavleTa sruli
CarTulobiT.
don’t copy
_ romel figuras ewodeba raime wrfis mimarT Tavisi Tavis simetriuli?
194
_ romel Tqvengans SeuZlia wrewirze aRebuli ori wertilis simetriis RerZis
povna?
zogierTma moswavlem yuradRebiT moismina videogakveTili, zogierTs es masala
me-6 klasis saxelmZRvanelodan axsovs. kiTxvebze pasuxebis miRebiT, am pasuxebis
analiziT mimdinareobs saubari RerZul simetriaze, RerZuli simetriis Tvisebe-
bze. iwyeba axali codnis konstruirebac _ sakoordinato sibrtyeze sakoordinato
RerZebis mimarT simetriuli wertilebis koordinatebs Soris kavSirebis aRmoCenasa
da am kavSirebis formulebis saxiT Caweris Sesaxeb. axal Tvisebebsac moswavleebi
aRmoaCenen. dagexmarebaT kiTxvebis sistema, romelic saxelmZRvaneloSia warmodge-
nili.
am kiTxvebze pasuxebiT moswavleebi aRmoaCenen am martiv SemTxvevebSi koordi-
natTa gardaqmnebis formulebs.
_ suraTze A da A', B da B', C da C' ordinatTa RerZis mimarT simetriuli wer-
tilebia, maTi ordinatebi tolia, abcisebi _ mopirdapire ricxvebi.
_ Tu avagebT ABC samkuTxedis simetriul samkuTxeds OX RerZis mimarT, maSin
miviRebT am samkuTxedis simetriul A''B''C'' samkuTxeds (∆A'B'C' aris Oy RerZis mi-
marT ∆ABC-s simetriuli samkuTxedi), romlis wveroebi: A'', B'' da C'', Sesabamisad,
A, B da C-s simetriuli wertilebia Ox RerZis mimarT, (A; A''), (B; B''), (C, C'') aris
Ox RerZis mimarT simetriul wertilTa wyvilebi. TiToeul am wyvilSi wertilebs
toli abscisebi aqvs, ordinatebi mopirdapire ricxvebia.
umjobesia, aqve Caiweros koordinatTa gardaqmnis formulebi, romelic
saxelmZRvanelSi Sejamebis nawilSia warmodgenili. formulebi SeiZleba sxvadasxva
saxiT CavweroT:
Ox RerZis mimarT simetriisas: M(x; y) → M'(x; –y)
Oy RerZis mimarT simetriisas: N(x; y) → N'(–x; y).
geometriuli gardaqmnebis swavlebis SemoReba maTematikis sxvadasxva nawilis
erTian ideur safuZelze gadmocemis winapirobaa; am geometriuli gardaqmnebis
saerTo Tvisebis win wamoweva me-7 klasSi mxolod intuiciur safuZvelze xdeba.
SemdgomSi es Tvisebebi damtkicebuli iqneba. TvalsaCinoebisa da induqciuri msje-
lobis farTo gamoyenebas xels uwyobs sakoordinato sibrtyisa da koordinatebis
CarTva RerZuli simetriisa da paraleluri gadatanis daxasiaTebisas.
gansazRvrulia wrfis mimarT simetriuli wertilebisa da simetriuli figuris
cnebebi, figuris simetriis RerZis cneba. ganxilulia raime RerZis mimarT mocemu-
li figuris simetriuli figuris agebis amocanebi.
maswavleblebs SevaxsenebT RerZis mimarT simetriul figuraTa ramdenime Tvise-
bas, romelTa swavleba amocanebis Sedegebze dakvirveba-ganzogadebis saSualebiT
ganxorcieldeba:
196
don’t copy
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6 1 2 3 4 5
2 3 4 1 2 4 1 2 3 2 3
103-e gakveTili
198
don’t copy
aqedan kargad Cans, rom samives asaki mariamis asakis toli rom iyos, asakebis
jami 15-iT naklebi iqneboda, maSasadame, mariamis asaki (27–15):3=4 welia, giorgis
_ 10.
Cveni rCevaa, dauTmeT meti dro erTi da imave amocanis sxvadasxva xerxiT
amoxsnas, es procesi xels Seuwyobs maTematikis swavlebis erTi-erTi mniSv-
nelovani miznis ganxorcielebas: moswavle maTematikis meSveobiT daeuflos
abstraqtuli, logikuri da kritikuli azrovnebis xerxebs (maTematika, sabazo
safexuris standarti, Sesavali, sagnis swavla-swavlebis miznebi).
II xerxi:
samive ricxvi rom umciresis toli iyos, jami 6-iT naklebi iqneba: 390–6=384
umciresi _ 384:3=128
momdevno _ 130
Semdegi _ 132.
5. I xerxi:
ucnobi ricxvi _ x
2x–12= 12 x
3 x=12
2
x=8.
II xerxi:
gansxvaveba gaorkecebul ucnob ricxvsa da mis naxevars Soris aris 12. meore
mxriv, es gansxvaveba aris (2– 12 )-jer meti ucnob ricxvze.
ucnobi ricxvi aris 12: 32 = 8.
6. I xerxi:
vTqvaT, Tanabrad ganawilebis SemTxvevaSi dReSi amosaxsnelia x amocana, sul _
7x. Tu 1 dReSi amovxsniT (x+1) amocanas, 6 dReSi yvela amocana amoxsnili gveqneba
_ 6(x+1)
7x=6(x+1)
x=6.
sul _ 42 amocana.
II xerxi:
sul amosaxsnelia x amocana. maSin, amocanis pirobis Tanaxmad,
6x – 7x =1, x =1,
42 x=42.
III xerxi:
yoveldRe 1-iT metis amoxsna niSnavs 6 dReSi 6-iT metis amoxsnas. 7 dRe rom emu-
Sava, es 6 amocana me-7 dRes unda amoexsna anas. sul amosaxsneli iyo 6⋅7=42 amocana.
200
don’t copy
oTxkuTxa magidebi mrgvali magidebi
28 32
3-fexa 4-fexa 3-fexa 4-fexa
50–x x
28–(50–x)=x–22.
9. radgan yvelaze ufrosi ar aris biWi, yvelaze ufrosi erT-erTi gogoa; igi
meore gogoze (SuaTanaze da-Zmebs Soris) ufrosia, maSasadame, am meores unda
hyavdes masze umcrosi ori Zma. amrigad, yvelaze umcrosi yofila biWi.
unda gamoiricxos SemTxvevebi: q+1=9, q+1=8, q+1=6, q+1=4, q+1=3, q+1=2, q+1=1, rad-
gan maSin x>q.
202
don’t copy
5.5. paraleluri gadatana
don’t copy
zemoT (Tu b dadebiTia), an qvemoT (Tu b uaryofiTia). axsnis dros SemovifargloT a
203
da b sidideebis konkretuli ricxviTi mniSvnelobebis ganxilviT. amitom moswavlee-
bs ar unda gauZneldeT sakiTxis aTviseba. Tumca, SeiZleba sasargeblo iyos zogadi
msjeloba da AB mimarTuli monakveTiT paraleluri gadatanis zogadi saxiT Cawera:
M(x; y) → M'(x+a, y+b) (M wertili gadadis M′ wertilSi).
a aris B da A wertilebis abscisebis sxvaoba, b aris B da A wertilebis ordi-
natebis sxvaoba. amasTanave, Tu raime C wertili am paraleluri gadataniT gadadis
D wertilSi, maSin D da C wertilebis koordinatebis sxvaobebic igive ricxvebia,
CD-s sigrZe AB-s sigrZis tolia.
geografiuli ruka am koordinatebisa da paraleluri gadatanis aRweris karg
saSualebas iZleva. moswavleebi intuiciurad warmoidgenen kidev Semdeg faqtebs:
paraleluri gadatanisas yoveli figura (magaliTad, samkuTxedi, oTxkuTxedi) mis
tol figuraze aisaxeba; amasTanave, ganvixilavT SemTxvevas, roca AB mimarTuli
monakveTis A da B wertilebi erTmaneTs ar emTxveva; am sakiTxebze isaubreT sa-
kontrolo kiTxvebze pasuxebis garCevisas.
`testebi~ da amocanebi isea Sedgenili, rom moswavleebi TviT amocanebis ganxil-
viT, maTi gadawyvetiT iyvnen dakavebulebi da, sazogadod swavlis procesiT iyvnen
motivirebulebi.
1 2 3 1 2 3 4
3 4 2 1 2 1 1
5
mxolod a) suraTze gamosaxuli figurebidan I miiReba II figurisgan miTiTe-
buli paraleluri gadataniT.
204
don’t copy
9 es paraleluri gadatana ase Caiwereba: M(x; y) → M′(x+2, y+1).
axla vmsjelobT wina amocanis amoxsnis analogiurad da viRebT: M′(2; 4), N′(2;
1), L′(5; 1).
5 a) b)
9
paraleluri gadatana sruldeba formuliT:
M(x; y) → M′(x+3; y–2). maSasadame, gvaqvs:
B(1; 1) → B1(4; –1),
C(–3; –1) → C1(3; –3).
10. Tu raime paraleluri gadataniT A(–9; –4) gadadis B(3; 7) wertilSi, maSin amave
paraleluri gadataniT C(2; 0) wertilSi gadava wertili
a) (10; 11) b) (–10; 11) g) (–11; –10) d) (–10; –11).
pasuxebi:^
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
a d b b a g b d g Dd
don’t copy
fanjara~ SeiZleba gaaaqtiuroT RilakiT `Cveneba~.
206
proeqti
warmodgenilia proeqtis erT-erTi tipi _ kvleviTi praqtikuli samuSao, rome-
lic optimaluri amoxsnis ZiebasTan aris dakavSirebuli.
proeqtSi monawileTa raodenobis mixedviT, igi SeiZleba iyos individualuri,
or moswavleze gaTvaliswinebuli an jgufuri. amjerad individualuri proeqtia
warmodgenili da praqtikuli xasiaTis davalebis Sesrulebas gulisxmobs.
• umoklesi marSrutia FEDCBAF (an, rac igivea, FABCDEF) texili;
• texilis sigrZea 15+10+14+6+7+8=60 (km). am gzis gavlas avtobusi 1 saaTs moan-
domebs. maSasadame, gaCerebebis gaTvaliswinebiT, saWiroa 1 sT da 25 wT.
• FEDCBAF marSrutisTvis cxrils aqvs saxe:
punqti E D C B A F
misvlis dro 745
800
819
830
842
855
• yoveli saswavlo dRis ganmavlobaSi gasavlelia 120 km, 5 dReSi _ 600 km;
daixarjeba 6⋅15=90 litri sawvavi.
miTiTebebi da komentarebi
208
don’t copy
7 - 8 amocanebi sxvadasxva xerxiT SeiZleba amoixsnas. gantolebis Sedgenis ga-
moyenebiT amocanebi advilad SeiZleba amovxsnaT.
11 Oy RerZis mimarT simetriisas miviRebT A1B1C1 samkuTxeds: A1=(1; –4), B1=(5; 1),
C1=(2; 5).
AA1 wrfe Ox RerZis paraleluria, AA1=2; BB1=10, CC1=4.
am amocanis amoxsna moiTxovs sxvadasxva codnaTa kompleqsur gamoyenebas,
moiTxovs dakvirvebas, amoxsnis procesSi ramdenime metakognituri pauzis gakeTebas
(Semdegi nabijis gasaazreblad).
don’t copy
cieloT. ganmaviTarebeli Sefasebis Semdegi etapi diferencirebuli swavlebis Ca-
209
tarebaa. am aqtivobis CatarebaSi dagvexmareba `moisazres~ rubrikiT warmodgenili
amocanebi da damatebiTi amocanebi. gameorebisa da codnis gaRrmavebisadmi miZR-
vnil me-3 gakveTilze ukve gamokveTilad momdinareobs diferencirebuli swavleba.
am dros gamoyenebuli iqneba sxvadasxva donis (ori an sami donis) moswavleebisTvis
gankuTvnili aqtivobebi.
amocanebi TviTSefasebisTvis.
6 orSabaTs _ x lari
kviras _ 12 x lari
SabaTs _ (x–8) lari
x+ 12 x+x–8=82 (1 qula)
2,5x=90
x=90:2,5
x=36 (lari) (1 qula).
210
don’t copy
wiladebisgan `Tavis aridebas~ uzrunvelyofda kviras daxarjuli Tanxis x-iT
aRniSvna. maSin miviRebdiT gantolebas: 2x+x+2x–8=82
5x=90, x=18.
`moisazre~.
2 (x+x+1+x+2)(x+3+x+4+x+5)=(3x+3)(3x+12)=3(x+1)⋅3(x+4).
es ricxvi iyofa 9-sa da 2-ze (x+1 da x+4 ricxvebidan erT-erTi luwia).
2 moduli ar SeiZleba toli iyos uaryofiTi ricxvis. roca a aris 3-ze naklebi
ricxvi, gantolebas ar aqvs fesvi. Tu a=3, maSin gantolebas aqvs 1 fesvi. Tu a>3,
gantolebas eqneba ori fesvi, erTi iqneba 4-is marjvniv, meore _ 4-is marcxniv.
saxeldobr,^ x=a+1 da x=7–a.
3
wertilebis ganlagebis gaTvaliswinebiT, ricxviTi wrfis, an saTanado for-
mulebis gamoyenebiT, viRebT: AC=15, BD=6.
212
don’t copy
5 wrfeebis agebis Semdeg advilad vipoviT maTi ga-
dakveTis wertilebis koordinatebs. Ox RerZis paralelur
wrfeze wertilebs aqvs toli ordinatebi, Oy RerZis pa-
ralelur wrfeze mdebare wertilebs aqvs toli abscisebi.
pasuxi: (2; –5), (–3; 7).
11 cxadia, B(5; 4)
C=(–5; –4).
cxadia, D=(5; –4).
13 amocanis pirobis mixedviT SeiZleba SevadginoT gantoleba: 60 x – 80 x =2, x-iT
1 1
aRvniSneT qalaqebs Soris manZili.
amocana SeiZleba sxvadasxva xerxiTac amoixsnas.
1 1
10 x + 15 x =5
3 2
30 x + 30 x =5
5 1
30 x =5, 6 x=5
x=30
2x=60 (km).
15 a) magaliTad, erTi ricxvi meoreze 3-jer metia. pirveli ricxvis meeqvsedisa
da meore ricxvis mervedis jami 13-ia. ipoveT es ricxvebi.
x 3x
6 + 8 =13
13 x =13, x=24, 3x=72.
24
16 Teom daxarja 4,75+3,45+7,50=15,70 lari; darCa 14,25. mSoblebisgan 20 laris
miRebamde Teos hqonia 15,70+14,25-20=9,95 lari.
VIIa _ 14 x; VIIb _ 34 x⋅ 13 = 14 x; VIIb-s darCenili 2x -is 16 nawili,
1 x⋅ 1 = x
2 6 12
x = 14 x + 12
1 x + 30
5
12 x=30
x=72.
SeiZleba asec vimsjeloT:
VIIa _ 14 nawili. darCa 34 nawili.
VIIb _ 34 -is 13 = 14 nawili; darCa Tavdapirveli odenobis 1/2 nawili.
VIIg _ 12 -is 16 = 121 nawili.
don’t copy
30 _ 12 sul: 30: 12
214
19 advilad amoixsneba cxrilis gamoyenebiT. gasaTvaliswinebelia, rom levani
ar qomagobs fexburTs (fexburTis qomagis Tanaklaselia). arc kotea fexburTis
qomagi (fexburTis qomagze 3 dRiT ufrosia) e. i. fexburTs nika qomagobs. kotes
arc ragbi itacebs (ragbis moyvarulis mezobelia). am msjelobidan vadgenT: kote
kalaTburTis moyvarulia, levani _ ragbis, nika _ fexburTis. Cven cxrilis ga-
moyenebis gareSe amovxseniT. Tumca, cxrilis Sedgena da TandaTanobiT Sevseba aad-
vilebs amoxsnis process.
b) pirobis gamoyenebiT:
Tu amJamad gia 10 wliT ufrosia merize, maSin 6 wlis Semdegac 10 wliT ufro-
si iqneba. amrigad, b) piroba damatebiT informacias ar gvawvdis _ b) piroba araa
sakmarisi amocanis amosaxsnelad.
1 1 1 1
22 I dRes _ 2 x, II dRes _ 2 x ⋅ 3 = 6 x
I da II dRes _ 23 x
amocanebis nimuSebi
1. qeTim Tavisi Tanxis meoTxediT isauzma da darCenilis naxevriT isadila. amis
Semdeg vaxSmisTvis kidev 6 lari darCa. ra Tanxa hqonda Tavdapirvelad?
1) 48 lari 2) 16 lari 4) 24 lari 4) 32 lari.
216
don’t copy
amoxseniT amocanebi:
pasuxebi da miTiTebi:
1 2 3 4 5 6
2 4 2 4 3 2
Soy
7. A B(2; 5)
Sox
A C(–2; –5)
(x; y–10)
B D(2; –5)
CD=2–(–2)=4 erT.
Sefasebis rubrika
218
don’t copy
VI Tavi
sidideebs Soris damokidebulebebi
6.1. Sefardeba
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6
3 2 2 1 2 3
220
don’t copy
10 9 lari 20 TeTri = 8 lari da 120 TeTri
kalmis fasi aris 1 lari da 15 TeTri. mivaCvioT moswavleebi zepiri angariSis
gamoyenebas. zogierTi moswavle 920-sac zepirad iolad gayofs 8-ze.
3
11 3:8; 8 ; 0,375; ≈0,38 an ≈0,4 (Tu aseTi sizusteebi misaRebia).
12 Sesadarebelia Sefardebebi:
7 da 6 = 3 , anu 14 da 15 . atami ufro Zviria.
5 4 2 10 10
1 2 3 4 5
3 3 2 3 1
7 1,6.
11
5 ; 0,3125; ≈0,31 (Tu Sedegs measedebamde davamrgvalebT).
5:16; 16
9
12 saWiro iqneboda 5-jer naklebi Tanxa; = 1,8 mln lari.
5
13 14:4 = 3,5
perimetrebis Sefardeba _ 3,5
farTobebis Sefardeba _ 3,52 = 12,25.
gverdebis Sefardeba tolia perimetrebis Sefardebis.
222
don’t copy
pasuxebi, miTiTebebi, komentarebi
1 2 3 4 5 6
2 1 3 4 1 3
350
7 1 nawili _ 28 = 12,5 kg.
24 nawili _ 300 kg.
3 nawili _ 3⋅12,5 = 37,5 kg.
am amocanis amoxsnisas, `testebze~ pasuxebis SerCevisas, moswavles uwevs
dafiqrdes, sakvanZo kiTxvaze: rogor aris dakavSirebuli racionaluri ricxvebi,
racionalur ricxvebze moqmedebebi, racionaluri ricxvebis proporciul nawile-
bad dayofa SenadnobebSi, narevebsa da xsnarebSi Semavali nivTierebebis koncentra-
ciasTan. mowodebul dokumentSi gamoyenebulia termini _ koncentracia. SeiZleba
maswavlebelma auxsnas moswavles, rom narevSi Semavali nivTierebis wili aris am
nivTierebis koncentracia. 2 testSi vipoveT spilenZis koncentracia SenadnobSi.
4
13 biWebis raodenoba yvela moswavlis raodenobis 9 -ia, gogonebis _ 9 .
5
14 a) AC:CB = 4:1, b) BC:AB = 1:5
vmsjelobT: AC _ 4 nawili
AB _ 5 nawili.
CB = AB–BC _ 1 nawili.
5 1 nawili _ 6 sm
ori gverdis jami _ 40 sm 6
7 I _ 240
7 nawili _ 4,2 kg 5 ⋅2 = 96 8
9
2,4 ⋅3 = 0,3⋅3 = 0,9 (sT) = 54 wT. 10
126 ⋅6 = 14⋅6 = 84.
8 9
a:b = 5:7
11
b:c = 4:5
a:b = 20:28
b:c = 28:35
a:b:c = 20:28:35
a = 166
83 ⋅20 = 40
166
b = 83 ⋅28 = 56
c = 166
83 ⋅35 = 70.
13
3 ; b) 28 ⋅3 = 12.
a) 10 7
14 AM _ 5 nawili
MB _ 3 nawili
maSasadame,
AB – 8 nawili
AM:AB = 5:8
MB:AB = 3:8
AM = 40 8 ⋅5 = 25 (sm) 8 - 14 amocanebi moswavleebs Semdegi
MB = 40 8 ⋅3 = 15 (sm). gakveTilisTvis miecemaT davalebad.
224
don’t copy
amasTanave, daevalebaT, moiZion monacemebi da imuSaon `proeqtiT~ mocemuli
davalebis referatis saxiT warmosadgenad. moswavleebs ar mouwevT didi mocu-
lobis naSromis momzadeba. amitom sasurvelia misi eleqtronuli formiT war-
modgena. naSromebis mosamzadeblad moswavleebs ordRiani vada ganusazRvreT.
6.3. proporcia
1 2 3 4 5 6 7 8
4 1 2 3 1 1 2 3
226
don’t copy
10 meoTxe ricxvi SeiZleba x-iT aRvniSnoT da yvela SesaZlebeli proporcia
davweroT. TiToeuli proporciis amoxsniT miviRebT saZiebel ricxvs. amocana klas-
Si ganixileba, amitom moswavleebma SeiZleba amoxsnis sxvadasxva varianti SemogvTa-
vazon.
magaliTid 4, 5, 8, x.
vwerT: 45 = 8x , 4x = 40, x = 10. miiReba proporcia: 45 = 10
8.
8 = 10
x 15
10x = 8⋅15
x = 12.
13 60 _ 200 60 _ 200
15 _ x 25 _ x
moswavle mivaCvioT proporciis aseTi saxiT Caweras. gansakuTrebiT, qimiis mas-
wavleblebs uyvarT proporciis aseTi saxiT Cawera. magaliTad, pirveli Canaweri
niSnavs, rom gvaqvs proporcia: 60 200
15 = x .
proporciis Caweris gareSec vwerT:
60x = 200⋅15
meore magaliTSi _ 60x = 25⋅200.
14
AC = 4 , AC = x, x = 4 .
CB 5 CB 5
BC = 45x
x + 5x
4 = 12
9x = 48
x = 16 1 20 2
3 , AC = 5 3 (sm), CB = 3 = 6 3 (sm).
amoxsna SeiZleba asec warimarTos:
x = 4 .
AC = x, CB = 12–x, 12–x 5
Tu movxsniT miTiTebas AC monakveTis x-iT aRniSvnis Sesaxeb, SesaZlebelia, mos-
wavleebma amoxsnis aseTi gzebi SemogvTavazon:
1 2 3 4 5 6 7 8 9
4 1 1 2 3 4 1 4 1
16 b) 20 _ 7 20 _ 7
x _ 14 x _ 35
x = 40 x = 100.
228
don’t copy
warmogidgenT zogierT aucilebel mokle komentars amocanebze, rubrikidan
`SeamowmeT Tqveni codna~:
4. meore kubis wibos sigrZis Sefardeba pirveli kubis wibos sigrZesTan aris 2:1.
15. 5(x–3) = 6(x–4)
5x–15 = 6x–24
x = 9.
P
m = 0,8
P = 0,8m.
am formuliT gamoisaxeba damokidebuleba vaSlis Rirebulebasa da masas Soris.
Sedgenilia Sesabamisi cxrili. am cxrilis mixedviT vsaubrobT pirdapirpro-
porciuli damokidebulebis grafikze _ varaudebs TviT moswavleebi gamoTqvamen,
pirdapirproporciuli damokidebulebis Tvisebaa _ erTi sididis ramdenjerme
gazrdisas, meore sidide imdenjerve izrdeba.
moswavleebi msjeloben am damokidebulebis gamomsaxvel formulaze da ixseneben
analogiuri formuliT warmodgenil damokidebulebebs, magaliTad, Tanabari moZ-
raobisas, Tu siCqare aris v, maSin gavlil manZilsa da dros Soris damokidebuleba
S = vt formuliT gamoisaxeba, St Sefardeba mudmivia da moZraobis siCqaris tolia,
manZili moZraobis drois pirdapirproporciulia, siCqare proporciulobis koefi-
cientia.
aucilebelia, vimsjeloT pirdapirproporciuli sidideebis Sesabamisi er-
Teulebis gamoyenebis Sesaxeb _ Tu siCqare km/sT-ebiTaa gamosaxuli, maSin dro
saaTebiTaa warmodgenili, manZili _ km-ebiT. Tu siCqare m/wm-iTaa warmodgenili,
maSin manZili metrebiTaa warmodgenili, dro _ wamebiT. yuradReba gavamaxviloT
am erTeulebs Soris kavSirze, siCqaris erTi erTeulidan meore erTeulze gaday-
vanis Cvevebis Camoyalibebaze _ siCqaris erTeulebs Sorisac pirdapirproporci-
uli damokidebulebaa _ SeiZleba CavweroT: 1 km/sT = 18 5 m/wm.
paragrafis sakontrolo kiTxvebze pasuxebiT klasi Seajamebs paragrafis masa-
las.
Tu raime ori dadebiTi sididis Sefardeba mudmivia, maT pirdapirproporci-
uli sidideebi ewodeba. y da x sidideebs Soris pirdapirproporciuli damokide-
buleba y = kx formuliT moicema, k proporciulobis koeficientia. moswavleebi
moiyvanen Sesaferis magaliTebs. me-4 kiTxvaSi mocemuli sidideebic (S da t) pird-
apirproporciuli sidideebis magaliTia: S = vt, v proporciulobis koeficientia.
sakoordinato sibrtyeze pirdapirpoporciul damokidebulebas gamosaxavs I
meoTxedSi mdebare sxivi, romlis saTave koordinatTa saTaves emTxveva.
don’t copy
vana, aramed pirdapirproporciulobis aRmoCena da pirdapirproporciulobis Tvi-
230
sebis gamoyenebiT praqtikuli amocanis amoxsna. am unaris ganviTarebas emsaxureba,
magaliTad, amocanebi, 9 , 10 , 11 , 12 .
1 2 3 4 5 6 7 8
3 2 3 3 3 2 2 3
1 2 3 4 5
3 4 2 2 2
1Tu ori dadebiTi ricxvis Sefardeba 1-ze naklebia, maSin pirveli ricxvi
naklebia meoreze. klasSi SeiZleba vimsjeloT gayofisas miRebuli mosalodneli
Sedegebis Sesaxeb: ori dadebiTi ricxvis Sefardebisas SeiZleba miviRoT 1-ze meti
232
don’t copy
ricxvi (roca pirveli ricxvi metia meoreze). amasTanave, Tu meore ricxvi 1-ze nak-
lebi ricxvia, maSin Sedegi gasayofze meti ricxvi iqneba. 1-ze nakleb ricxvze gayo-
fa SeiZleba SevcvaloT 1-ze naklebi ricxvis Sebrunebulze (anu 1-ze met ricxvze)
gamravlebiT. Sedegi, cxadia, iqneba gasayofze meti ricxvi. aq warmodgenili kiTx-
vebi SeiZleba miviCnioT sakvanZo SekiTxvebad, romlebic racionalur ricxvebze
moqmedebebTan aris dakavSirebuli. saWiroa yovel ganxilul SemTxvevaSi konk-
retuli magaliTebis dasaxelebac. magaliTad, 15,5: 12 = 15,5⋅2 = 31, 31>15,5.
meore xerxi:^
• nika _ Tornike _ 3 nawili
viciT: 2 naw _ 18
3 naw _ 18
2 ⋅3 = 27.
8 6,4–4,8 = 1,6
1,6⋅500 000 = 800 000
800 000 sm = 8 km.
amocana mokled amovxseniT. cxadia, Tu warmodgenili iqneba aseTi amoxsna, maSin
punqtobrivi Sefasebac gansxvavebuli iqneba:
mixvda da saWirod CaTvala (0,4-4,8) sxvaobis povna _ 1 qula
1,6⋅500 000 = 800 000 _ 1,5 qula
800 000 sm = 8 km _ 2 qula.
5
kidev erTxel vamowmebT _ SeuZlia Tu ara moswavles sami ricxvidan pir-
veli oris Sefardebisa da meore ori ricxvis Sefardebis mixedviT am samis erTma-
neTTan Sefardeba ipovos. anu a:b da b:c Sefardebebis mixedviT, ipovos a:b:c.
aq sxvadasxva codnaTa kompleqsuri gamoyenebaa saWiro: Sefardebis Secvla misi
toli SefardebiT, ori Sefardebidan erT Sefardebaze gadasvla.
13
a+b = a + b = a + 1 = 3 + 1 = 8 . 14
x–2y = x–2y = x – 2 = 8 – 2 = 2 .
b b b b 5 5 y y y 3 3
234
don’t copy
amocanebis nimuSebi
2. ekas, ninosa da meris 3:5:2 SefardebiT gaunawiles garkveuli Tanxa. ekas Sexvda
120 lari. ramdeni lari SexvdaT ninos da meris erTad?
a) 840 b) 240 g) 360 d) 280.
amoxseniT amocanebi
7. or qalaqs Soris manZili erT rukaze 3,2 sm-ia, meore rukaze _ 4 sm. pirveli
rukis masStabia 1:1000000. ipoveT meore rukis masStabi.
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
a d d d a Gg
1. Tu dadebiTi a da b ricxvebis Sefardeba 1-ze metia, ab = k, k>1, maSin a = bk. am-
rigad, a>b, a aris k-jer meti b-ze.
2. 120 lari aris 3 nawili, 1 nawili 40 laria. ninos da meris erTad aqvT 7 nawili,
anu 7⋅40 = 280 lari.
Sefasebis rubrika
236
don’t copy
VII Tavi
samkuTxedebis tolobis niSnebi. procenti
238
don’t copy
TiToeul kiTxvaze pasuxi unda iyos sruli (SeiZleba mogviwios Careva, dax-
mareba) da warmodgenili unda iyos Sesabamisi naxazebi dafaze, an proeqtoris dax-
marebiT ekranze. moswavlem unda SeZlos ukve Seswavlili maTematikuri obieqtebis
gansazRvrebebisa da Tvisebebis sworad Camoyalileba, maTematikuri terminebis, aR-
niSvnebisa da simboloebis koreqtulad gamoyeneba.
axali codnis konstruireba iwyeba, Cveni miTiTebis pasuxad, moswavlis mier da-
faze samkuTxedis gamosaxviT. SeiZleba moswavleebs samkuTxedis formis obieqtebis
gaxsenebac vTxovoT; magaliTad, arsebobs samkuTxedis formis sagzao niSnebi; sag-
zao niSnebis klasificirebis Semdeg (mafrTxilebeli, prioritetis, amkrZalavi,
mimTiTebeli) isini sxvadasxva geometriuli figuriT gamoisaxeba. magaliTad, sam-
kuTxediT (masze mocemuli sxvadasxva aRniSvnebiT) gamoisaxeba zogierTi mafrTx-
ilebeli da prioritetis niSani. moswavleebs SeiZleba vTxovoT Semdegi gakveTil-
isTvis am niSnebze ufro detalurad isaubron (Seasrulon proeqtuli davaleba).
didi sifrTxile gvmarTebs samkuTxedis kuTxeebis gansazRvrisas. yuradReba
unda gavamaxviloT imaze, rom samkuTxedis kuTxis yvela wertili (kuTxe aris erTi
wertilidan gamosul or sxivs Soris moTavsebuli sibrtyis nawili Tavad sxivebis
wertilebianad, is wertilTa usasrulo simravlea) samkuTxeds ar ekuTvnis; ABC
samkuTxedis A wverosTan mdebare kuTxe ewodeba BAC kuTxes, romelic aris AB da
AC sxivebiT SemosazRvruli sibrtyis nawili. am sxivebis wertilebic BAC kuTxes
ekuTvnis.
axali masalis konstruirebis procesi moswavleebis CarTulobiT mimdinareobs,
magaliTad, samkuTxedis utolobac, SesaZlebelia, TviT moswavleebma aRmoaCinon.
amasTanave, sasurvelia gakveTilis bolos yvelaze aqtiuri moswavleebis waxalise-
bac. moswavleebi unda mieCvion, rom codnis SeZenis procesi gakveTilze yuradRe-
biT mosmeniT, sajaro ganxilviTa da wina masalis daxmarebiT, axali faqtebis aR-
moCeniT mimdinareobs. moswavle axali masalis axsnis Tanamonawilea. maTi Sefasebac
am moments unda iTvaliswinebdes.
paragrafSi mocemulia kuTxeebis mixedviT samkuTxedebis klasifikacia. warmovad-
genT samkuTxedebis klasifikacias kuTxeebis mixedviT _ ganvixilavT marTkuTxa,
maxvilkuTxa da blagvkuTxa samkuTxedebs. vecnobiT samkuTxedis utolobas. Seveca-
doT vimuSaoT swori klasifikaciis Sedgenis Cvevebis gamomuSavebaze (magaliTad,
raime erTi iseTi Tvisebis mixedviT, rom ar gamogvrCes simravlis elementebi kla-
sifikaciis gareSe. sasurvelia CavrToT ricxvTa simravleebis klasifikaciis SemTx-
vevebis ganxilvac _ magaliTad, mTeli dadebiTi ricxvebi, nuli, mTeli uaryofiTi
ricxvebi _ mTel ricxvTa simravlis klasifikacia). maswavlebelma uyuradRebod
ar unda datovos marTkuTxa da blagvkuTxa samkuTxedebis gansazRvrebebTan da-
kavSirebuli kiTxvebi. magaliTad, ratom ganvsazRvravT marTkuTxa samkuTxeds mx-
olod erTi kuTxis mixedviT? xom ar SeiZleba samkuTxeds ori marTi, an ori blagvi
kuTxe hqondes? aseTi kiTxvebis avtorebi maswavlebelma unda Seaqos da auxsnas,
rom es SeuZlebelia, radgan samkuTxedis kuTxeebis sidideebis jami 1800-ia. am faqts
isini momavalSi daamtkiceben.
1 2 3 4 5
3 1 1 2 3
10 AC = 12,4 + 1,8 = 14,2 (sm)
BC = 12,4
4 ⋅ 3 = 9,3 (sm)
P = 12,4 + 14,2 + 9,3 = 35,9 (sm).
11 mesame gverdi ar SeiZleba iyos 3,2 sm, radgan 3,2 + 3,2<6,5. maSasadame, mesame
gverdi aris 6,5 sm.
240
don’t copy
P = 6,5 + 6,5 + 3,2 = 16,2 (sm).
aq samkuTxedis utoloba gaviTvaliwineT. am amocanam Segvaxsena: nebismieri
sami monakveTi ar SeiZleba iyos samkuTxedis gverdebi.
12 BDA da BDC mosazRvre kuTxeebia, maTi jami aris 1800, Tu erT-erTi kuTxe
maxvilia, maSin meore kuTxe blagvia. ar SeiZleba ABD da BDC samkuTxedebidan orive
iyos maxvili.
SeiZleba vTxovoT moswavleebs kidev ufro daazuston _ ra saxis samkuTxedebi
SeiZleba miviRoT: SeiZleba erT-erTi iyos maxvilkuTxa, meore _ blagvkuTxa, SeiZ-
leba orive marTkuTxa samkuTxedi iyos.
1 2 3 4
1 2 3 2
AC<18,2 + 14,6
8
AC naklebi unda iyos 32,8-ze. AC SeiZleba iyos 32-is toli. 32 akmayofilebs da-
narCen utolobebsac.
10AB = 12
5 ⋅3 = 7,2 (sm)
12
BC = 5 ⋅4 = 9,6 (sm)
AC = 12 sm.
11 mesame gverdi SeiZleba iyos 5,1 sm an 6,8 sm.
radgan ∠DAB maxvili kuTxea, amitom ∠DAC blagvi kuTxea. DAC samkuTxedi
12
blagvkuTxa samkuTxedia.
120 + 130 + 130 = 380 (sm).
14
saSinao davalebis amocanebis amoxsna ar unda gauWirdeT moswavleebs. meore
gakveTili SeiZleba diferencirebuli swavlebisTvis gamoviyenoT. ganmaviTarebeli
Sefasebis Sedegebis mixedviT moswavleebs vyofT jgufebad, nawili damoukideblad
asrulebs saklaso amocanebidan 10 - 13 amocanebs, meore nawils evaleba muSaoba
moisazre
4 n2 + n = 90,
n(n + 1) = 90.
vatom amoicno n naturaluri ricxvi, radgan mxolod n = 9-isTvis gvaqvs:
n(n + 1) = 90.
Tu n metia 9-ze, 90-ze met ricxvs miviRebT.
Tu n naklebia 9-ze, maSin 90-ze nakleb ricxvs miviRebT.
242
don’t copy
7.2. samkuTxedis elementebi
1 2 3
3 2 1
don’t copy
0
244
cxadia, AB monakveTis Sua wertili aris D(0; 5); AB mimarTuli monakveTiT para-
leluri gadatanisas A(–3; 5) wertili gadava (3; 5) wertilSi. amrigad, daemTxveva
B wertils, B wertili gadava B′(9; 5) wertilSi, C wertili _ C′(6; 2) wertilSi. es
paraleluri gadatana SeiZleba ase CavweroT:
M(x; y) → M′(x + 6; y)
am paraleluri gadatanisas: BB' gverdis D′ Sua wertilSi, cxadia, gadava D wer-
tili.
D′ wertilia (6; 5).
9 a) b) g) d) .
8 13
10 BC = 33–20 = 13 (sm).
A C
6 D 6
B
11 es amocana SeiZleba Semdegi msjelobiT amovxsnaT
(moswavles unda SeeZlos msjelobis xazis ganviTareba). 18
don’t copy
x x
245
B
12 cxadia, ∠ABC = 2⋅110 + 2⋅90 = 2(110 + 90) = 400. A C
D
1 2 3
2 3 4
4
- 7 amocanebi kompleqsur davalebebs Seicavs; maTi Sesruleba sxvadasx-
va codnaTa integrirebulad gamoyenebas moiTxovs. zogierTi maTganis analogiuri
amocanebi klasSi iyo amoxsnili. zemoT moyvanilia aRniSnuli amocanebis amoxsnebi
da Sesabamisi indikatorebi, romlebic am konkretuli amocanebis amoxsnisas real-
izebul Sedegebs gviCvenebs. 4 - 7 amocanebis SesrulebiT SeiZleba SevafasoT
moswavlis mier Temis farglebSi codnis dauflebis done.
4 a) cxadia, AB = 12,4;
b) C wverodan gavlebuli medianis sigrZe 10 erTeulia.
246
don’t copy
5 am amocanis amoxsnac ar unda gauWirdeT moswavleebs. sakoordinato si-
brtyeze samkuTxedis agebis Semdeg kargad gamoCndeba, rom AB = 8, C wertilidan gav-
lebuli medianis sigrZe ki aris 6 erTeuli. y
B(–4; 7) D A(4; 7)
6 a) D = (0; 7)
b) paraleluri gadatana SeiZleba ase CavweroT:
M(x; y) → M′(x + 8, y)
amitom A′(12; 7), B′ = (4; 7), C′ = (8; 4). C(0; 4)
8 a) b) g)
B
9medianis cnebis codna advilad amogvaxsnevinebs amo-
canas: DC = 7,5.
9 D
P = 13 + 9 + 7,5 = 29,5 (sm).
A
B
13 C
N
M
10 AB = 16 sm, BC = 18 sm. AM da CN medianebia, ami-
A
tom MNB samkuTxedis perimetri P = 8 + 9 + 3 = 20 (sm).
C
11
SevamowmoT _ SeuZliaT Tu ara moswavleebs, gamoiyenon msjeloba, rome-
lic klasSi analogiuri amocanis amoxsnisas iyo gamoyenebuli. miiReben: BC-s sigrZe
4 sm-iT metia AB-s sigrZeze, BC = 21 sm, P = 17 + 20 + 21 = 58 (sm).
14 + 17–2BD = 23
12
2BD = 8
BD = 4 (sm).
248
don’t copy
am samkuTxedebs toli aqvs or-ori gver- y
di da maT Soris mdebare kuTxeebi.
OB = O′B′, ∠BOA = ∠B′O′A′, B B`
O′A′ = OA.
kargad Cans, rom ∆A′O′B′ = ∆AOB;
∆A′O′B′ miiReba ∆AOB-sgan paraleluri ga- 0 A O′ A` x
dataniT:
M(x; y) → M′(x + 6; y)
moswavleebs avuxsniT, rom ar aris aucilebeli am samkuTxedebisaTvis 6 Zir-
iTadi elementis (gverdebisa da kuTxeebis) tolobis Semowmeba, sakmarisia Semow-
mdes 3 ZiriTadi elementis toloba (am samidan erTi mainc gverdi unda iyos);
vayalibebT samkuTxedebis tolobis niSnebs, anu, sakmaris pirobebs, romelTa
Sesrulebis SemTxvevaSi samkuTxedebi tolia; es niSnavs, rom Tu erTis sami
elementi meoris sami elementis tolia, maSin sxva 3 elementic toli eqnebaT.
maSasadame, samkuTxedebi tolia. ZiriTadi yuradReba sakiTxebis gadacemisas moti-
vacias, praqtikul gamoyenebebTan kavSirs eTmoba. moswavleebTan erTad ganvixilavT
praqtikul amocanas, romelic or punqts Soris manZilis povnisas samkuTxedebis
tolobis erT-erTi niSnis gamoyenebas ukavSirdeba. (saxelmZRvanelos 5.7 paragraf-
is 2) nawilSi ganxiluli amocana). am SemTxvevaSi wamyvani roli moswavleebs ekisre-
baT; Cven SekiTxvebiT vexmarebiT.
_ SeuZlebelia A-dan B-mde manZilis gazomva, AB-s sigrZis povna. xom ar avagoT
ABC samkuTxedis toli sxva iseTi samkuTxedi, romlis gverdebis gazomvas SevZleb-
diT?
_ daukvirdiT suraTs, rogor igeba DEC samkuTxedi. aRwereT agebis procesi.
_ samkuTxedebis tolobis romeli niSania gamoyenebuli?
axla mivubrundeT Talesis amocanas. gvsurs, vipovoT AC manZili _ A wertil-
idan xomaldamde manZili.
_ ra mimarTulebiT aris gavlebuli AB wrfe? (AC-s marTobulad).
_ SesaZlebelia ABC samkuTxedis B kuTxis gazomvac.
moswavleebi, ukve amoxsnili amocanis analogiurad, mix- N
vdebian, rom sakmarisia aigos axali MNK samkuTxedi iseTi, rom
∠M =∠B, KM =AB, ∠K =∠A.
_ samkuTxedebis tolobis romeli niSnis Tanaxmad aris
K M
∆ABC = ∆KMN?
amis Semdeg moswavleebi daaskvnian: radgan ∠B =∠M, amitom AC = KN (tol sam-
kuTxedebSi toli kuTxeebis pirdapir toli gverdebia). kargad Cans, rom aqtivobebi,
romlebic zemoT iyo ganxiluli xels uwyobs Sefasebis indikatoriT warmodgenili
moTxovnebis Sesrulebas. imave principiTaa SerCeuli saklaso da saSinao `teste-
bi~ da amocanebi. mimdinareobs moswavlis etapobrivi miyvana axal codnamde, sam-
kuTxedebis tolobis Sesaxeb mkvidri warmodgenebis Camoyalibebamde.
1 2 3 4 5 6 7
1 3 1 1 2 2 1
9 radgan ABC samkuTxedSi ori gverdi tolia, mis tol samkuTxedSic ori gver-
di tolia 7,2 sm-is. es toli gverdebi ar iqneba EF da DF, radgan maTi jami 15,3 sm-is
tolia. amrigad, 7,2 sm-is tolia mesame _ DE gverdi. viRebT: ∆DEF-is gverdebia 7,2
sm, 7,2 sm da 15,3–7,2 = 8,1 sm.
maSasadame, AC = 8,1 sm. P = 7,2 + 7,2 + 8,1 = 22,5 (sm).
10 ABC samkuTxedis umciresi gverdi aris 12,4 sm, misi udidesi gverdi iqneba
MNP samkuTxedis udidesi gverdis toli _ 16 sm; mesame gverdi _ 42–(12,4 + 16) = 13,6
(sm).
A
11 amocana Seicavs kompleqsur davalebebs _ moiTxovs
medianis Tvisebis, samkuTxedebis tolobis niSnebis Sesaxeb
codnaTa integrirebulad gamoyenebas.
C D B
samkuTxedebis tolobis pirveli niSnis Tanaxmad
∆ABD = ∆DEC. am samkuTxedebis tolobidan: AB = CE, AB da CE
toli gverdebis pirdapir toli kuTxeebia.
E
∠EAB = ∠AEC, amitom ∆ABE = ∆ACE.
12
toli kuTxeebi da toli monakveTebi erTnai-
radaa moniSnuli.
amocanis amoxsnisas moswavleebs SeiZleba kiTxvebis
dasmiT davexmaroT. suraTzea miTiTebuli AC-s sigrZe
da DOB samkuTxedis perimetri.
_ romeli samkuTxedebi ganvixiloT? (∆AOC da
∆BOD).
_ CamoTvaleT maTi toli kuTxeebisa da toli gverdebis wyvilebi.
_ samkuTxedebis tolobis romeli niSnis gamoyeneba SeiZleba? (kgk)
_ DOB samkuTxedis romeli gverdis povna SeiZleba AOC da DOB samkuTxedebis
tolobidan (DB = 7,5).
_ ra sigrZisaa OB? (10,8:2 = 5,4).
_ ris tolia OD (15,6–(7,5 + 5,4) = 2,7).
_ ra sigrZisaa OC? CD?
250
don’t copy
15 suraTze toli monakveTebi erTi da imave asos gamoyenebiT SeiZleba aRvniS-
noT.
C
SesaZlebelia, rom toli monakveTebi erTnairad movniS-
noT.
samkuTxedebis tolobis III niSnis Tanaxmad, ∆ACB = ∆ABD.
x x F x
aq pauza gvmarTebs, gaviazroT: tol samkuTxedebSi toli A E
B
1 2 3 4 5
2 2 3 2 1
don’t copy
vlebis procesSi gamoviyenoT.
251
10 naxazze miTiTebulia toli kuTxeebi. viyenebT samkuTxedebis tolobis II
niSans.
amitom DB = 9 sm C
OA = OB = 14:2
AO = OB = 7 sm
O
CO = OD = 8 sm
P = (7 + 8 + 9) sm
P = 24 sm. D
A
saSinao davalebis ramdenime amocanasTan erTad moswavleebs evalebaT TviTSe-
fasebis `testis~ Sesruleba.
252
don’t copy
aris TviTSefasebis testis Sesruleba (moswavle Tavad monawileobs Sefasebis ganx-
orcielebaSi).
TviTSefasebis testi
(komentarebiTa da indikatorebiT)
Q Q`
R` P 0 P` R x
y
11paraleluri gadatana QK mimarTuli
Q K monakveTiT SeiZleba ase CavweroT:
M(x; y) → M′(x + 2; y).
maSasadame, P(–4; 0) → P′(–2; 0),
R(5; 0) → R′(7; 0).
P P` 0 R R` x
saerTo nawili samkuTxedia.
254
don’t copy
`vip~
256
don’t copy
ruseTis mier; am 20%-dan 12,5% afxazeTis teritoriaa. Mme-4 magaliTi fasdaklebas-
Tan dakavSirebuli amocanis amoxsnisas racionaluri ricxvebis gamoyenebas exeba:
400-lariani aparatis Rirebuleba 30%-iT fasdaklebis Semdeg ori xerxiT gamoiT-
vleba:
1) 400–400⋅0,3 = 280
2) 400⋅0,7 = 280.
klasisTvis am amocanebis saTanadod, damainteresebeli formiT wardgenisas,
moswavleebi xalisiT Seasruleben davalebebs, isini swavlis procesiT unda
gaxadoT motivirebulebi; maswavlebeli am process ganmaviTarebeli Sefasebi-
sTvis iyenebs. amasTanave, fasdeba swavlis procesSi moswavleTa SemoqmedebiTi
CarTulobac da ara mxolod swavlis Sedegebi.
1 2 3 4 5 6 7
2 3 4 3 2 3 4
moswavleebs unda SeeqmnaT mkvidri warmodgenebi imis Sesaxeb, rom 50% aris mTe-
lis 12 , 25% _ 14 , 75% _ 34 . 10% _ 10
1 . isini swrafad miagneben pasuxebs 1 - 4
testebze.
5 - 7 testebSi SeiZleba moswavleebs damatebiT SevekiTxoT:
_ TeTri burTulebis odenobis ramdeni procentia wiTeli burTulebis ode-
noba?
_ gazeTebis mTeli odenobis ramdeni procentia gayiduli gazeTebis odenoba?
_ drois ramdeni procenti modis Sesvenebebze?
10
106
106+(106–12) ⋅100%.
11 erT-erTma miiRo 2000⋅0,25 = 500 (lari). Tanabrad gasanawilebelia 2000–500 = 1500
lari.
am Tanxis meoTxedi Sexvdeba danarCeni 4 dizaineridan TiToeuls.
12 480⋅0,03⋅4 + 570⋅0,03.
don’t copy
Tea _ 900⋅0,3 = 270
257
nika _ 270⋅ 23 = 180
Tornike _ 900–(270 + 180) = 450 (lari).
16 I xerxi: 120 + 120⋅0,12
II xeri: 120⋅1,12.
17 didi gverdi _ 20⋅1,15 = 23
mcire gverdi _ 16⋅1,2 = 19,2
P = 2(23 + 19,2) = 2⋅42,2
P = 84,4 (sm).
18 120 + (120 + 120⋅0,15) = 240 + 18 = 258 (nergi)
am amocanis amoxsnisas oriode sityviT SeafaseT moswavleTa aqtivoba qalaq-
is gamwvanebis mxriv. maTac mouwodeT, yvelanairad Seuwyon xeli qalaqis gam-
wvanebas, masSi sisufTavis dacvas.
1 2 3 4 5 6
2 4 2 2 2 4
8
42 ⋅100%.
80
dasaxelebuli nawilis sapovnelad gayofa unda SevasruloT: 37,5
9
169 . ganay-
ofis 100%-ze gamravlebiT ki am nawils procentebSi gamovsaxavT.
10 sakmarisia, vipovoT 340 laris 85%, radgan giorgi saxarjod 85%-s itovebs.
11
SeiZleba ase amovxsnaT: ramdeni procentiT meti dabinavda `firuzSi~? _
75%–25% = 50%
240-is 50% aris 120.
12
I xerxi:
ianvarSi daxarja 40%, TebervalSi _ 60%⋅0,6 = 36%.
martSi _ 100%-(40% + 36%) = 24%,
anu 1500 ⋅ 10024 = 360 (lari)
II xerxi:
ianvarSi _ 1500 ⋅ 100 40 = 600 lari daxarja,
darCa _ 900 lari.
TebervalSi _ 900⋅0,6 = 540
martSi _ 900-540 = 360.
SevcdebiT, Tu vigulisxmebT, rom ivnisSi gaZvirda 40%-iT (!)
15
ivnisSi gaZvirda Tavdapirveli fasis 120%⋅0,2 = 24%-iT;
sul gaZvirda _ 44%-iT
350⋅1,44 = 504 (lari).
II xerxi
aprilSi Rirs _ 350⋅1,2 = 420 (lari)
ivnisSi Rirs _ 420⋅1,2 = 504 (lari).
258
don’t copy
`testebsa~ da amocanebSi mocemuli davalebebis Sesruleba xels uwyobs
sakvanZo SekiTxvebze (rogor vipovoT ricxvis procenti, rogor vipovoT pro-
centiT ricxvi) pasuxebis Ziebas, Sefasebis indikatorebis moTxovnaTa dakmay-
ofilebas, mkvidri warmodgenebis Camoyalilebas. Cven mier warmodgenili in-
struqciebi (magaliTad, 12 , 15 amocanebisTvis) xels uwyobs optimaluri
strategiebis SerCevis unaris ganviTarebas.
16 I avzSi aris Sevsebuli avzis 0,3 nawili, meore avzSi _ 13 = 0,(3). meoreSia
meti.
1 2 3 4 5 6 7
3 2 1 2 1 2 2
7 amocanaSi gvaqvs:
x ricxvi Semcirda 3x 4 -iT.
3x
4 – P%
x – 100% P %= 34 ⋅100% = 75%.
SeiZleba asec amogvexsna: Tu Semcirda 4-jer, gaxda sawyisis 14 . Semcirebula
3 -iT, 3 = 3 ⋅100% = 75%.
4 4 4
8 90% – 63
100% – x x = 63⋅100
90 = 70 (lari).
90% – 90%⋅0,12 = 79,2% (an 90%⋅0,88).
9
237,6 – 79,2%
x – 100% x = 237,6⋅100
79,2 = 300.
II xerxi:
x–0,1x = 0,9x,
0,9x–0,9x⋅0,1 = 0,81x.
x–0,81x = 0,19x
0,19x – P%
x – 100% P = 19%.
12 II marTkuTxedis gverdebi: a, b
I marTkuTxedis gverdebi: 1,1a; 1,1b.
pirvelis farTobi: 1,21ab
meoris farTobi: ab.
ab farTobi gaizarda 0,21ab-iT, anu 21%-iT.
SeiZleba asec vimsjeloT:
ab – 100%
0,21ab – P% P% = 21%.
260
don’t copy
8900
13 6100 _ 100%
6100 2800 _ P%.
2800 P% = 280000 2800
6100 = 61 ≈ 45,9%.
16 3x – P%
300
5x – 100% P% = 5 %= 60%.
17 pirveli xerxi:
I _ 3x, II _ 4x, III _ 4x⋅0,875 = 3,5x.
3x + 4x + 3,5x = 42000
42000
x = 10,5 = 4000
3x = 12000, 4x = 16000, 3,5x = 14000.
meore xerxi:
I:II = 3:4
87,5
III:II = 100 , III:II = 3,5
4 .
I:II:II = 3:4:3,5.
42000 42000 42000
I = 10,5 ⋅3 = 12000 II = 10,5 ⋅4 = 16000 III = 10,5 ⋅3,5 = 14000.
18 I xerxi. saqonlis fasi ganaxevrda. maSasadame, am axal fass amdenive (e. i. misi
100%) unda davumatoT, rom daubrundes sawyis fass.
1 2 3 4 5
1 3 1 1 2
6 I xerxi: II xerxi:
100%–10% = 90% 150⋅0,9 = 135
90%–90%⋅0,15 = 76,5% 135⋅0,85 = 114,75.
150⋅0,765 = 114,75 (lari)
don’t copy
iafebis saboloo procentic vipovoT:
262
20 – 100%
20⋅P
2,9 – P% P% = 290
20 = 14,5% (an ase: 100 = 2,9; P=2,9⋅5=14,5).
moswavleze orientirebuli swavleba niSnavs imas, rom moswavleebma miaR-
wion maRal Sedegebs ise, rom moswavleTa umravlesoba sabazo codnis gareSe
ar darCes. unda mivceT moswavleebs saSualeba, warmogvidginon amoxsnis xerxi,
romlis migneba SeiZleba sxvebisTvis SeuZlebeli iyos. maswavlebelma saSuale-
ba unda misces moswavles, warmoadginos problemis gadawyvetis sakuTari orig-
inaluri gza.
aq kidev erTxel aRvniSnavT winmswrebi metakognituri pauzis mniSvnelobas,
rac davalebis Sesrulebamde dafiqrebasa da msjelobas gulisxmobs gadasadg-
mel nabijebze. aranakleb mniSvnelovania davalebis Semdgomi dafiqreba da ms-
jeloba gadadgmul nabijebze _ Semdgomi metakognituri pauza.
moswavleze orientirebuli swavlebis dros yovelma moswavlem unda da-
Zlios da aiTvisos standartiT gansazRvruli sabazo minimumi skolaSi ise, rom
gamorCeuli SesaZleblobebis moswavleebs xeli ar SeeSaloT sakuTari special-
uri saWiroebebisa da maRali miznebis miRwevaSi.
11 yava _ x
rZiani yava _ x + 0,1x = 1,1x. x 1 10
1,1x = 1,1 = 11 .
12
I xerxi: 100%⋅0,9 = 99%.
99 -ia.
axali fasi naklebia Zvel fasze, misi 100
aq amoxsnis gareSec SeiZleba vikiTxoT:
_ axali fasi meti iqneba Zvelze, Tu naklebi, ratom?
zogierTma moswavlem SeiZleba yovelgvari gamoangariSebebis gareSe upasuxos am
kiTxvas. mivceT saSualeba aseT moswavleebs gamoavlinon sakuTari SesaZleblobebi.
II xerxi: fasi: x.
gazrdis Semdeg: 1,1x
Semcirebis Semdeg: 1,1x–1,1x⋅0,1 = 1,1,x⋅0,9 = 0,99x.
99 _ Zveli fasi sabolood Semcirda 1%-iT.
axali fasi aris Zveli fasis 0,99 = 100
13 mJava _ 2⋅0,6 = 1,2 l.
axali xsnari _ 2 + x _ 100%
1,2 _ 20%
20%(2 + x) = 100%⋅1,2
2 + x = 6
x = 4 (l).
0,3a = 0,4b
17
3a = 4b
a = 4 .
b 3
18 Tavdapirveli fasi _ x,
axali _ fasi 1,25x. is unda Semcirdes 0,25x-iT.
1,25x – 100%
0,25x – P%. P% = 0,25⋅100 2500
1,25 = 125
P% = 20%.
aq SeiZleba mivceT saSualeba zogierT gamorCeul moswavles, amocanis amoxsnam-
de imsjelos _ ivargebda Tu ara fasis kvlav 25%-iT Semcireba? ratom ar ivargeb-
da?
264
don’t copy
19 wina amocanis analogiuri amocanaa
0,8x – 100%
0,2x – P% P% = 20%
0,8 = 25%.
TviTSefasebis testi
5 12 kg _ 5 nawili
x kg _ 4 nawili.
x= 12⋅45 = 9,6 kg.
an SeiZleba amoxsna aseTi saxiT CavweroT:
12 5 12⋅4
x = 4 , x = 5 = 9,6 kg.
6marili iyo _ 480⋅0,025 = 12 (g)
axla aris _ 19,5 g
487,5 _ 100%
19,5 _ P% P% = 19,5⋅100%
487,5 = 4%.
0,3a = 47,4⋅0,4
7
a = 47,4⋅4
3
a = 63,2.
Semajamebeli amocanebi
(miTiTebebi da komentarebi)
1
amocanis amoxsnisas moswavlem unda gamoavlinos samkuTxedis utolobis
codna, proporciuli dayofis, procentisa da proporciis codna.
monakveTebis gverdebis sigrZeebi SeiZleba ase CavweroT: x, 3x, 4x, 5x. cxadia, sam-
kuTxedis ageba SeiZleba mxolod 3x, 4x da 5x sigrZis monakveTebisgan. samkuTxedis
perimetri iqneba 12x. SevadginoT proporcia:
266
don’t copy
12x – 100%
3x – P% P% = 25%.
SeiZleba asec vimsjeloT: 3x aris 12x-is meoTxedi anu 25%.
7 SevadginoT proporcia:
800⋅0,125 + 400⋅0,05 _ P%
1200 _ 100% P% = 10%.
SeiZleba proporciis gareSec gamovTvaloT. marilis wili 1200 gram xsnarSi
aris 800⋅0,125 + 400⋅0,05
1200 . misi mniSvnelobis 100-ze gamravlebiT miviRebT pasuxs.
II varianti: pirvel jerze dacales maragis 0,2 nawili, meored _ 0,2-is 0,8 nawili,
anu 0,16 nawili = 16%. anu daixarja sul 96%.
268
don’t copy
maRali mzaobis jgufs SevTavazebT damatebiT davalebas:
• SeiswavleT damokidebuleba wignebis odenobasa da gadasaxdel Tanxas So-
ris momsaxurebis I formis SemTxvevaSi. ra formuliT SeiZleba Caiweros es
damokidebuleba? gamosaxeT igi sakoordinato sibrtyeze.
• gamosaxeT formuliT damokidebuleba wignebis odenobasa da gadasaxdel
Tanxas Soris momsaxurebis II da II formebis SemTxvevaSi. gamosaxeT formu-
liT es damokidebulebebi.
• SeadareT erTmaneTs am sami formidan yoveli ori forma (romelia ufro xe-
lsayreli?).
• SeecadeT, rom gamosaxoT II da III formis Sesabamisi damokidebulebebi sa-
koordinato sibrtyeze. Tavi rom avaridoT wrfivi funqciis grafikis cnebis
gamoyenebas (es sakiTxebi jer araa ganxiluli moswavleebTan), SeiZleba ga-
moiyenoT paraleluri gadatana, romlis gamoyenebiTac I formis Sesabamisi
grafikuli gamosaxulebidan (pirdapirproporciulobis grafikidan) SeiZle-
ba miviRoT II da III formebis Sesabamisi grafikuli gamosaxulebebi.
miTiTebebi
0 1 2 3 4 80
75
70
y = 60 + 5x damokidebulebis Sesabamisi gamosaxuleba miiReba 65
60
(y = 5x)-is Sesabamisi gamosaxulebidan paraleluri gadataniT: 55
50
M(x; y) → M′(x; y + 60), anu, M(x; y) → M′(x; 5x + 60). 45
40
35
30
25
gamovsaxoT erT sakoordinato sibrtyeze samive formis 20
15
Sesabamisi grafikuli gamosaxulebebi. suraTidan kargad ga- 10
5
moCndeba _ rodis da romeli formaa ufro xelsayreli.
0 1 2 3 4
I
120
II
III
100
95
90
x = 6-is Semdeg III sxivi or sxva sxivze
85
80
`dablaa~, anu am sxivis wertilebi danarCe-
75
70 ni ori sxivis wertilebze dablaa.
65
60 x = 3-mde I sxivia yvelaze `dabla~.
55
50 3-dan 6-mde _ II sxivi.
45
40 `dabla~ niSnavs, rom gadasaxdeli Tanxa
35
30 naklebia da, Sesabamisad gadaxdis es for-
25
20 maa umjobesi.
15
10
5
0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
270
don’t copy
SearCieT swori pasuxi
1. samkuTxedis simaRle
a) sxivia b) wrfea g) monakveTia d) an sxivia, an wrfe.
6. 120 gram 12,5%-ian marilwyals daamates 30 grami wyali, miRebul xsnarSi mari-
li Seadgens
a) 42,5%-s b) 8%-s g) 10%-s d) 12%-s.
amoxseniT amocanebi:
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
g d g b b g
B C
2 (33–52)5 = (27–25)5 = 25 = 32.
272
don’t copy
3 da _ x (x–4) + x–8 = 24
Zma _ x x–4 + 2x–4 = 16 4
Zma _ x–4 2x
=
36
da _ 2x 3x = 24
x = 18 _ da. x = 24:3
x–4 = 14 _ Zma. x = 8.
5 280 _ 21
= 500⋅21
500 _ x x 50⋅3 75
280 = 4 = 2 = 37,5. sakmarisi iqneba.
0,3⋅20 = 6 (l)
6
6 l: 12 l = 12.
11 4x + 3x = 3,5
7x = 3,5
3x
x = 0,5
3x = 1,5 (m)
4x
4x = 2 (m).
4,8 sm _ x
12 I xerxi:
1 _ 500000 x = 2400000.
12 _ 2400000
1 _ y masStabi: 1:200 000.
II xerxi:
SeiZleba asec vimsjeloT: radgan II rukaze manZili 2,5-jer metia, amitom II rukis
masStabi 2,5-jer naklebia (2,5-jer ufro naklebad apataravebs): 500 000:2,5 = 200 000.
14 a) visargebloT proporciiT:
3 wT _ 20
15 wT _ x x = 15⋅20
3 = 100.
SeiZleba asec vimsjeloT: 1 wuTSi _ 20 20
3 , 15 wuTSi _ 3 ⋅15= 100, 30 wuTSi _
2⋅100 = 200.
b) 120 gverds dasWirdeba 6-jer meti dro, vidre 20 gverds; 120 gverds dasWir-
deba 18 wuTi.
16 CD-s sigrZe _ x
AB _ 13 x
MN _ 151 x
1 x
CD:MN = x : 15
CD:MN = 15:1.
B
17 AB:BC = 3:5 AB:BC = 6:10
BC:AC = 2:3 BC:AC = 10:15
AB:BC:AC = 6:10:15
A C
AB = 12,4
31 ⋅6 = 0,4⋅6 = 2,4 (sm)
BC = 12,4
31 ⋅10 = 4 (sm)
AC = 12,4
31 ⋅15 = 6 (sm).
8
18 b:c = 8:7, saidanac b = 7 c.
c a =22
8 c + c>22; 8 c<22
7 7
da b da c mTeli ricxvebia, amitom c = 14 (sm). b
(c = 7 an c = 21 ar ivargebs, radgan maSin 22>b + c, an b>22).
274
don’t copy
19 MN + NP + MK + PK = 86. N
radgan MN = NP da MK = PK, 2MN + 2MK = 86
MN + MK = 43 26
MN + MK + NK = 43 + 26 M P
K
PMNK = 69 (sm).
20 9x–5x = 10
x = 2,5
5x = 12,5 (sm)
5x 9x
7x = 17,5 (sm)
9x = 22,5 (sm)
7x
21x = 52,5 (sm).
21 5 + 7>x x<12
5 + x>7 x>2 5 7
x = 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11
pasuxi: 9. x
B N
22 ABC samkuTxedis gverdebia: a; a + 4,2; a–2.
3a + 2,2 = 38,2
a a a+2,4
3a = 36
a = 12; a–2 = 10; a + 4,2 = 16,2. A C M P
a–2
23 PMNK = 32,5 N
MN:NK = 5:3
NK:MK = 2:3.
MN:NK = 10:6
M K
NK:MK = 6:9
MN:NK:MK = 10:6:9
MN = 32,5
25 ⋅10 = 1,3⋅10 = 13 (sm), NK = 1,3⋅6 = 7,8 (sm), MK = 1,3⋅9 = 11,7 (sm).
24
2x–5 = 10x–5
6 32
visargebloT proporciis TvisebiT:
32(2x–5) = 6(10x–5)
16(2x–5) = 3(10x–5)
32x–80 = 30x–15
2x = 65, x = 32,5.
x–3 5
25 10–x = 2
2x–6 = 50–5x
7x = 56
x = 8.
27 moswavleebis odenoba _ x
inglisurs swavlobs _ 0,85x
rusuls _ 0,4x
150 _ orives
gantoleba: 0,85x + 0,4x–150 = x
1,25x–x = 150
0,25x = 150
x = 15000 25 = 600.
orive enas swavlobs: 150
600 ⋅100% = 25%
mxolod inglisurs: 0,85⋅600–150 = 360 (mosw.).
mxolod rusuls: 0,4⋅600–150 = 90 (mosw.).
28 4,8 _ 40%
xili: x _ 37%
x = 4,8⋅37
40 = 0,12⋅37 = 4,44 (t).
marcvleuli: 4,8 _ 40%
x _ 23%
x = 0,12⋅23 = 2,76 (t).
5x 5x
29 a) amoixsneba: 5x–2x = 12.
2x
30 ⋅100% = 20%;
b) wignebi 150
276
don’t copy
Tavi VIII
statistikis elementebi. geometriuli amocanebi
don’t copy
monacemTa saSualos. am sakiTxebze codnis gasaaqtiureblad sasargebloa Seswavli-
277
lis gaxseneba. moswavleebis umravlesobas VI klasis wignebi Cabarebuli aqvs, ami-
tom wina gakveTilze aRniSnuli sakiTxebis gameorebas saskolo saxelmZRvanelos
mixedviT maT ver movTxovT. aq SeiZleba dagvexmaros saSinao skolis videogakveTi-
li (www.silkschool.ge). VI klasi, monacemTa Semajamebeli ricxviTi maxasiaTeblebi.
aq ganxilulia monacemTa saSualo, amocanebi monacemTa saSualos povnaze. yur-
adReba gamaxvilebulia imazec, rom monacemTa saSualo, zogierT SemTxvevaSi, Sei-
Zleba kargad ar axasiaTebdes monacemebis erTobliobas.
am videogakveTilis naxva SeiZleba skolaSic, Tu amis saSualeba aris. winaaRmdeg
SemTxvevaSi, SeiZleba moswavleebs davavaloT saxlSi moisminon aRniSnuli videoga-
kveTili.
SeiZleba isic vTxovoT, rom Canawerebic gaakeTon _ videogakveTilis Catarebis
tempi amis saSualebas iZleva.
gakveTilze mimovixilavT, am videogakveTilze dasmul amocanebs. amiT davex-
marebiT maTac, vinc ver SeZlo am videogakveTilis naxva.
saSualos povnasTan dakavSirebuli amocanebis ganxilvis Semdeg SeiZleba gada-
videT sxva ricxviTi maxasiaTeblebis ganxilvaze. videogakveTilze ganxilul erT-
erT amocanaSi ricxviT monacemebSi erTi gamorCeuli ricxvi gvaqvs da mxolod sa-
Sualos mixedviT kargad ver vaxasiaTebT monacemTa erTobliobas. am SemTxvevaSi
ganixileba sxva ricxviTi maxasiaTeblebi. moswavleebs, cxadia, gauCndebaT interesi
axali ricxviTi maxasiaTeblebis (moda, gabnevis diapazoni) mimarT.
videogakveTilze warmodgenili magaliTic adasturebs gafantulobis sazomis
SemoRebis mniSvnelobas (videogakveTilze ganxilul magaliTSi saSualo xelfasi
630 lari gacilebiT metia yvela TanamSromlis xelfasze erTis garda, im erTis
xelfasi ki 3000 laria). am Semzadebis Semdeg vubrundebiT saxelmZRvanelos. mas-
Si analogiuri magaliTia ganxiluli. aqvea ganxiluli magaliTi, romlis mixedviT
moswavleebi msjeloben _ romeli maxasiaTeblis gamoTvlisas `monawileobs~ yvela
ricxvi, ras gviCvenebs gabnevis diapazoni, ras axasiaTebs es ricxvi, rogor gvex-
mareba TiToeuli ricxviTi maxasiaTebeli monacemTa analizisas.
1 2 3 4 5
1 4 3 4 2
golebis odenoba 0 1 2 3
matCebis raodenoba 10 5 2 1
fexburTels ufro xSirad ver gaaqvs goli, vidre gaaqvs (moda aris 0). gamon-
aklisi SemTxvevaa, roca fexburTelma 3 goli gaitana. ricxviT monacemTa saSualo
aris 13 , saSualod matCSi fexburTels 13 goli gaaqvs (anu saSualod 3 matCSi gaaqvs
1 goli). 6 goli gaitana 18 matCSi. Tu es fexburTeli Tavdamsxmelia, maSin misi Se-
278
don’t copy
degi araa saxarbielo. zogierTi moswavle SeiZleba gaitacos aRniSnulma sakiTxma
da aRmoaCens, rom msoflios saukeTeso fexburTelebs TiTqmis yovel matCSi gaaqvT
golebi. moiZios monacemebi cnobili Tavdamsxmelebis Sedegebze.
moda _ 3,5
7
11 saSualo _ 21,8,
moda _ 25,
gabnevis diapazoni _ 8.
don’t copy
vel 9 dRes daswreba, daaxloebiT Tanabari iyo.
279
1 2 3 4 5
1 4 3 2 2
8 diapazoni _ 8 lari,
saSualo _ 21,5 lari,
moda _ 25 lari.
280
don’t copy
_ romel geometriul figurebs icnobT? daasaxeleT ramdenime brtyeli da siv-
rculi figura, romlebsac Tqven icnobT.
_ gaixseneT yoveldRiur cxovrebaSi zogierTi brtyeli figuris modelis ni-
muSebi.
_ axla gavixsenoT samkuTxedis kuTxeebis klasifikacia zomebis mixedviT.
aq Cven vixmareT sityva _ klasifikacia, SeiZleba zogierT moswavles am sity-
vis mniSvneloba ufro naklebad axsovdes, vidre is, rom arsebobs maxvili kuTxe,
romlis zoma 900-ze naklebia, arsebobs marTi kuTxe da arsebobs blagvi kuTxe. ami-
tom kiTxvebis dasmis Semdeg zogierT maswavlebels SeiZleba mouwios magaliTebis
ganxilvis gamoyenebiT cnebis Sinaarsis ganmarteba.
_ kuTxeebis mixedviT ra saxis samkuTxedebs icnobT? maSasadame, kuTxeebis mi-
xedviT ra saxisaa samkuTxedebis simravlis klasifikacia?
_ SeiZleba Tu ara samkuTxedi erTdroulad maxvilkuTxac iyos da marTkuTxac?
erTdroulad marTkuTxac iyos da blagvkuTxac? erTdroulad maxvilkuTxac iyos
da blagvkuTxac?
am kiTxvebis mixedviT Cven gvsurs xazi gavusvaT imas, rom samkuTxedebis simra-
vle iyofa sam qvesimravled, romelTa gaerTianeba aris TviT samkuTxedebis simra-
vle da samkuTxedebis am qvesimravleebs saerTo elementi ara aqvs. ar moeridoT
simravluri terminologiis gamoyenebas, moswavleTaTvis gasagebi unda iyos `kla-
sifikaciis~ Sinaarsi.
moswavleebi male darwmundebian, rom samkuTxedebis dayofa gverdebis mi-
xedviT _ tolgverda, tolferda, sxvadasxvagverda _ ar aris samkuTxedebis
klasifikacia, radgan tolferda samkuTxedebisa da tolgverda sakuTxedebis
saerTo elementebi tolgverda samkuTxedebia; yoveli tolgverda samkuTxedi
tolferda samkuTxedic aris. am niSniT samkuTxedebis klasifikacias warmoadgens
samkuTxedebis dayofa tolferda da sxvadasxvagverda samkuTxedebad. SeiZleba ase-
Ti klasifikaciac warmovadginoT: tolgverda, mxolod ori toli gverdis mqone
tolferda da sxvadasxvagverda samkuTxedebi.
kuTxeebis mixedviT samkuTxedebis klasifikaciis ganxilviT mimdinareobs ara
marto winare codnis gaaqtiureba, aramed axali sakiTxis Seswavlisadmi moswavleTa
motivaciis aRZvrac _ gverdebis mixedviT ra saxis samkuTxedebis ganxilva SeiZ-
leba? aq SeiZleba moviSvelioT yoveldRiur cxovrebaSi samkuTxedebis amocnobis
magaliTebic _ xSirad am samkuTxedebs ori gverdi aqvs toli, aseTi samkuTxedebi
simetriulobis gamo ufro lamazadac gamoiyureba, amitom vxvdebiT ase xSirad na-
gebobebSi. tolferda samkuTxedis Tvisebebis ganxilvamde SeiZleba saxelmZRvane-
loSi warmodgenil suraTebze vimsjeloT.
axali masalis ganxilva moswavleTa aqtiuri monawileobiT unda mimdinareobdes.
SeiZleba tolferda samkuTxedis qaRaldis maketi gamoviyenoT, gadavkecoT fuZi-
sadmi gavlebul biseqtrisaze da vimsjeloT figuris simetriulobaze. am proce-
duras mohyveba moswavleebis mier tolferda samkuTxedis Tvisebebis aRmoCena da
Camoyalileba, aRniSnuli Tvisebebis dasabuTebac samkuTxedis tolobis niSnebiT
moswavleebis mier unda mimdinareobdes.
es procesi xels uwyobs Sefasebis indikatorebis moTxovnebis donis miRwevas:
moswavlem unda SeZlos msjelobis xazis ganviTareba; ganzogadebiT an deduqciiT
miRebuli daskvnebis dasabuTeba (maT. sab. 2).
1 2 3 4 5 6 7
4 3 1 1 2 1 1
8
fuZe = 2x–25
2x–25 + 2x = 43
x x
4x = 68
x = 17 (sm)
fuZe = 9 (sm). 2x–25
9 SemTxvevebi:
davukvirdeT:
orive SemTxvevaSi mocemuli sigrZeebis gverdebis mqone samkuTxedi arsebobs.
282
don’t copy
11 DB = AB = AD = 8
AC = 20-2⋅8
AC = 4 sm.
2
13 2x + 3 x = 40
8 x = 40
3
x = 15 (sm).
14 3x = 27
x = 9
3AC = 30
AC = 10
P∆ABC = 18 + 10 = 28 (sm).
1 2 3 4 5 6
2 3 4 4 3 2
7 fuZe _ 84
7 ⋅3 = 36 (sm).
moswavlem unda gaiazros, rom sul 7 nawilia, fuZes 3 nawili Seesabameba.
8 fuZe _ 15 sm
perimetri _ 18 + 18 + 15 = 51 (sm).
12 2x⋅ 14 = 18
x = 36
P = 2x + 2x = 72 + 18 = 90 (sm). 2x⋅ 1
4
13 (3x– 3x
5 ):2 = 96
maSasadame, 6x
5 = 9,6
6x = 5⋅9,6
x = 5⋅1,6
x = 8 (sm).
144-e gakveTili
284
don’t copy
C wertilidan miwaze gavavlebT CM da AN sxivebs ise, rom gvqondes: ∠ACM = ∠BCA,
∠CAN = ∠BAC.
am sxivebis gadakveTis wertili aRvniSnoT B′-iT.
maSin ∆ABC = ∆AB′C (II niSnis Tanamad). amitom AB = AB′, CB = CB′.
amrigad, dedamiwis zedapirze AB′ da CB′ monakveTebis sigrZeebis povnis Semdeg
gvecodineba AB-s da BC-s sigrZeebi.
Semdegi gakveTilisTvis moswavleebs vTxovoT, yuradRebiT moisminon videoga-
kveTili internetis gamoyenebiT. www.silkschool.ge, saSinao skola, maTematika, VI kla-
si, wrewiri, wre.
286
don’t copy
_ a wrfis wrewirTan gadakveTis wertilebis SemaerTebel monakveTs ra ewodeba?
_ iqneb sxva sityvebiT CamoayaliboT _ ra aris wrewiris qorda.
_ daukvirdiT suraTs da daasabuTeT, rom diametri udidesi
qordaa. ra Tvisebas gamoviyenebT?
wrewirTan dakavSirebuli sakiTxebi SeiZleba meore gakveTilze
ganvixiloT. am sakiTxebis ganxilviT iwyeba wrewirTan dakavSirebuli
cnebebis Camoyalibeba.
videogakveTilSi kargad aris warmodgenili wrewiris, radiusis, diametris,
seqtoris cnebebi. samkuTxedis utolobis gamoyenebiT dasabuTebulia: diametri
udidesi qordaa. moswavleebma unda SeZlon am dasabuTebis warmodgena.
calke gakveTili (me-3) davuTmoT praqtikuli amocanebis ganxilvas. maTematikis
praqtikuli gamoyenebebis warmodgena zrdis maTematikis Seswavlisadmi moswavleTa
motivacias.
zogierTma maswavlebelma SeiZleba es praqtikuli amocanebi gakveTilis dasawy-
isSi warmoadginos da daainteresos moswavleebi Semdegi sityvebiT:
_ axla Cven SeviswavliT im maTematikur debulebebs, romlebic dagvexmareba
CamoTvlili praqtikuli amocanebis amoxsnaSi.
am praqtikuli amocanebis amoxsna, cxadia, moswavleTa monawileobiT, me-3 ga-
kveTilze mimdinareobs. magaliTad, moswavle SeiZleba Tavad mixvdes ( a) amocana),
rom A da B punqtebamde tolad daSorebuli wertili AB monakveTis SuamarTobze
unda iyos. amitom aucilebelia AB monakveTis SuamarTobis ageba: SuamarTobis ga-
dakveTa CD wrfesTan (`saavtomobilo gza~) mogvcems saZiebel wertils CD wrfeze.
analogiur mosazrebebs ukavSirdeba b) amocana, romelic samkuTxedze Semoxazuli
wrewiris centris povnis propedevtikad SeiZleba miviCnoT. moswavleebi damatebiT
kiTxvazec advilad upasuxeben: Tu sami saxli erT wrfezea, maSin SuamarTobebi ar
gadaikveTeba. aq maT intuicia daexmareba. momavalSi isini am faqtis dasabuTebasac
SeZleben. g) praqtikuli amocanis amoxsna wertilidan wrfemde manZilis cnebisa da
samkuTxedebis tolobis niSnebis gamoyenebas emsaxureba.
mravalferovani aqtivobebi, romlebic saxelmZRvaneloSi warmodgenil praq-
tikul amocanebTan, sakontrolo kiTxvebTan, `testebsa~ da saSinao/saklaso
davalebebTan aris dakavSirebuli, xels uwyobs, sakvanZo SekiTxvebze pasuxebis
gacemas (magaliTad, rogor gamoiyenebT geometriul figurebsa da maT Tvisebebs
garemomcveli obieqtebis aRwerisas?), Sefasebis indikatorebis moTxovnaTa da-
kmayofilebas.
calke gvinda gamovyoT zemoT miTiTebuli erTi indikatori (maT. sab. 6): moswav-
lem unda SeZlos cxovrebaSi arsebul obieqtebsa da procesebSi maTematikuri obi-
eqtebis modelebisa da mimarTebebis SemCneva da maTi Tvisebebis gamoyeneba modelis
agebisas, praqtikuli amocanis amoxsnisas.
1 2 3 4 5 6
1 3 3 2 2 3
10 A = (6; 0)
P = (3; 0)
cxadia, MP aris OA monakveTis SuamarTobi da
MO = MA = 5. P = 6 + 5 + 5 = 16 (erTeuli).
es amocana Seicavs davalebas, romelic moiTx-
ovs sxvadasxva codnaTa integrirebulad gamoyene-
bas: koordinatebi sibrtyeze da wrfeze, monakve-
Tis SuamarTobis Tviseba, tolferda samkuTxedis
Tvisebebi, orientacia sakoordinato sibrtyeze.
am ukanasknels ukavSirdeba naxazis Sedgena da M
wertilis SerCeva. SeiZleba mogviwios damatebiTi kiTxvebiT sxvadasxva SemTx-
vevis SesaZleblobis gaTvaliswineba.
_ SeiZleba Tu ara, rom M wertili ekuTvnodes II, an III meoTxeds?
_ SeiZleba Tu ara, rom M wertili IV meoTxeds ekuTvnodes?
_ ganixileT is SemTxvevac, roca M wertili IV meoTxeds ekuTvnis.
288
don’t copy
1 2 3 4
2 3 4 2
5 ∠C = 500, OD SuamarTobia
∠OAC = ?
∆AOC tolferdaa, amitom ∠OAC = ∠C = 500.
AC = 8,5 sm
6
BC = 6,5 sm
P∆BOC = ?
7 A = (8; 0)
P = (4; 0).
MP SuamarTobia, amitom ∆MOA tolferdaa,
MO = MA = AO.
P∆MOA = 10 + 10 + 8 = 28 (erTeuli).
am amocanis Semowmebisas, unda vikiTxoT, ganixiles Tu ara moswavleebma M wer-
tilis mdebareobis sxvadasxva SemTxveva. romeli SemTxvevaa kidev SesaZlebeli? es
procesi ganmaviTarebeli Sefasebis ganxorcielebaSi dagvexmareba.
148-e gakveTili
290
don’t copy
10. fuZe : ferdi = 1:3
fuZe : ferdi : ferdi = 1:3:3
ferdi _ 35 7 ⋅ 3 = 15 (sm).
11. romelia fuZe? samkuTxedis utolobis Semowmebis Semdeg davadgenT: fuZe 9,1
sm-ia.
292
don’t copy
aseTi erToblivi ganxilvis Semdgom sasurvelia mimarToT moswavleebs xe-
laxla, mxolod maTi CarTulobiT, daamtkicon es ori debuleba. waaxaliseT
isini am aqtivobis Casatareblad. amiT Tqven miaRwevT maTi codnis pirobiseul
kategorias.
rogorc xedavT, zogierT geometriul faqts (monakveTis SuamarTobis Tviseba,
kuTxis biseqtrisis Tviseba) vasabuTebT; zogierTs _ dasabuTebis gareSe, intuici-
iT, aRweris gamoyenebiT warmovadgenT (magaliTad, samkuTxedebis tolobis niSnebi,
kaTeti da hipotenuziT marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSani).
amasTanave, gasaTvaliswinebelia isic, rom wina wlebTan SedarebiT me-7 klasis
Teoriuli masala Semcirebulia. Cven veTanxmebiT wliuri programebis sarekomen-
dacio CamonaTvals da samkuTxedebis tolobis niSnebi wrfeTa paralelurobis niS-
nebTan erTad VIII klasSi gadagvaqvs.
sakontrolo kiTxvebi, `testebi~, klasSi da Sin Sesasrulebeli amocanebi sa-
Sualebas gvaZlevs yvela is aqtivoba CavataroT, romelic saWiroa Sefasebis ind-
ikatorebis moTxovnebis Sesasruleblad.
1 2
2 3
pirveli `testis~ pasuxi iZebneba pirveli winadadebis mixedviT (Tu wertili bis-
eqtrisas ekuTvnis, maSin am wertilidan gverdebamde manZilebi tolia); meore tes-
tisa _ meore winadadebis mixedviT (Tu wertili toli manZilebiTaa daSorebuli
kuTxis gverdebidan da kuTxes ekuTvnis, maSin es wertili biseqtrisazea).
don’t copy
li cnebebisa da faqtebis gamoyenebiT (maT. sab. 1, 2, 3, 7, 8,^9).
293
4AK da BD biseqtrisebia amitom M wertili toli
manZilebiTaa daSorebuli BC da AC gverdebidan (I wina-
dadeba). M wertili toli manZiliTaa daSorebuli C
kuTxis gverdebidan da am kuTxes ekuTvnis, amitom M wer-
tili C kuTxis biseqtrisas ekuTvnis (II winadadeba). aqve
SeiZleba miRebuli Sedegi asec CamovayaliboT: samkuTxedis samive biseqtrisa
erT wertilSi ikveTeba.
7 MK = MN,
OE aris MK-s SuamarTobi.
∆MON = ∆MOK (I niSani) amitom ON = OK, ∠N = ∠K.
O wertilidan gavavloT OF, romelic marTobulia MN-is.
∆OEK = ∆OFN (hipotenuziT da maxvili kuTxiT).
maSasadame, FN = EK = 12 MK = 12 MN.
1 2
2 1
don’t copy
bebs, wrewiris qordasa da mxebs.
294
151-e da 152-e gakveTilebi
amocanebis nimuSebi
amoxseniT amocanebi
pasuxebi da miTiTebebi:
1 2 3 4 5 6
g b a g a g
7. pirobis gaTvaliswinebiT,
BC = (94–AC):2 = 47–0,5⋅AC
AM = (56–AC):2 = 28–0,5⋅AC
maSasadame, BC–AM = 47–0,5⋅AC–28 + 0,5⋅AC = 19 (sm).
Sefasebis rubrika
pirveli eqvsi amocanidan TiToeulis swori pasuxi Sefasdes 1 quliT.
weris analizi
296
don’t copy
swori analizi saSualebas mogvcems, Temebze muSaobis daskvniTi nawili ufro efe-
qturi gavxadoT.
Sedegebis garCevas, rogorc wesi, erT mecadineobas vuTmobT. Tumca, amjerad,
SesaZlebelia sarezervo gakveTilis gamoyenebac. es garCeva, upirvelesad, moswa-
vleTa aqtiuri, SemoqmedebiTi CarTulobiT unda warimarTos.
298
don’t copy
sxvadasxvas (`s~) rubrikiT gadmocemulia sakiTxis mokle istoria. SeiZleba mov-
ifiqroT am sakiTxze proeqtuli davalebis micemac.
miTiTebebi, komentarebi
Semajamebeli amocanebi
(miTiTebebi, komentarebi)
1 68+x
7 = 11, x = 9.
aq SeiZleba daisvas damatebiTi kiTxvebi:
• SeiZleba Tu ara, rom x-is raime dadebiTi mniSvnelobisTvis saSualo iyos 9,5?
(ar SeiZleba).
• x-is nebismieri mTeli dadebiTi mniSvnelobisTvis ra umciresi mTeli ricxvi
SeiZleba iyos am ricxvebis saSualo? (10; im SemTxvevaSi, roca x = 2).
300
don’t copy
a) saSualo _ 670
2
b) diapazoni _ 1000-450 = 550
g) moda – 450.
34,8:3 = 11,6 (sm).
4 5 ferdebis jami _ 28 sm
ferdi _ 14 sm.
4x–3x = 4,2
11
x = 4,2
3x = 12,6 (dm).
13 A = (–4; 4)
aq saWiroa biseqtrisis Tvisebis, koordinatTa sistemis Sesaxeb codnaTa integ-
rirebuli gamoyeneba.
302
don’t copy
3
wina _ 2 amocanaSi warmodgenili Sedegis gaTvaliswinebiT viRebT:
1 km/sT _ 5/18 m/wm
9 km/sT _ x
5 = 2,5
x = 9⋅ 18 (m/wm).
4
zemoT, 2 amocanaSi warmodgenili Sedegis gaTvaliswinebiT vRebulobT:
1 m/wm _ 3,6 km/sT
12 m/wm _ x
x = 12⋅3,6 = 43,2 (km/sT).
6 a:b = 5:7 a:b = 20:28
b:c = 4:5 b:c = 28:35
a:b:c = 20:28:35.
7 I:II = 5:6 I:II = 10:12
II:III = 4:9 II:III = 12:27
I dRe: 1470
49 ⋅10 = 300;
II dRe: 1470
49 ⋅12 = 360;
III dRe: 1470
49 ⋅27 = 810. 8
1800 ⋅2 = 40,
9
1800 ⋅7 = 1400.
9
a) 10
9 5 ⋅4 = 8 (kg) (spilenZi I-Si)
16
b) 4 ⋅3 = 12 (kg) (TuTia, II-Si)
g) I-Si TuTia: 10–8 = 2 (kg), II-Si spilenZi: 16–12 = 4 (kg).
8+4+x 3
2+12 = 2
saidanac, 24 + 2x = 42
2x = 18
x = 9.
a) ba = 10
3
3
b) ab = 10 g) a+b b 10 13
a =1+ a =1+ 3 = 3 d) a+b = 13 .
b 10
14 rveulebi _ 40
gayiduli nivTebi _ 150
40 ⋅100%≈26,7%
a) 150 30 ⋅100% = 20%
b) 150
g) 20
50 ⋅100% = 40% d) 50
90 ⋅100%≈55,6%.
15 simravleebi warmovadginoT venis diagramiT:
orive enas: 85% + 40%–100% = 25%. 150
16 marcvleuli _ 100%-(20% + 45%) = 35%
bostneuli 45% _ 4,8 t
marcvleuli 35% _ 35⋅4,8
45 ≈ 3,7 (t)
xili 20% _ 20⋅4,8
45 ≈ 2,1 t.
don’t copy
buli rombis Caxazva wrewirSi).
304
160-e da 161-e gakveTilebi
amocanebis nimuSebi
1. cnobilia, rom 42,4; 36,6; x; 72,4 monacemTa erTobliobis modaa 36,6. ipoveT am
erTobliobis saSualo.
a) 42 b) 66 g) 47 d) 72.
8. ABC tolferda samkuTxedia. BAC kuTxis mosazRvre kuTxe 1300-ia. ipoveT ABC
kuTxis zoma (ganixileT SesaZlo SemTxvevebi).
pasuxebi da miTiTebebi
1 2 3 4 5 6
g b d a g a
Sefasebis sqema:
pirveli eqvsi amocanidan TiToeulis swori pasuxi Sefasdes 1 quliT.
7. Tu moswavlem aago naxazi da gaavlo OA monakveTis SuamarTobi an SeniSna,
rom OA sxivi II meoTxedis biseqtrisaa, Sesabamisad, A, O da gadakveTis wertili
marTkuTxa samkuTxedis wveroebia, Sefasebaa 1-1,5 qula; aseve 1-1,5 quliT Sefasdeba
naxazis ageba da BDO samkuTxedis kvleva. amocanis amoxsnaSi iwereba maqsimaluri 2
qula mxolod im SemTxvevaSi, Tu moswavle miuTiTebs swor pasuxs da daasabuTebs
don’t copy
mas.
306
8. Tu moswavlem warmoadgina yvela SesaZlo SemTxvevis Sesabamisi suraTi, magram
ver ipova B kuTxis gradusuli zomebi an ipova SesaZlo mniSvnelobebis mxolod naw-
ili, Sefasebaa 1 qula, an 1,5 qula. maqsimaluri Sefaseba 2 qula daiwereba mxolod
im SemTxvevaSi, Tu miRebuli da dasabuTebulia samive SesaZlo SemTxveva.
308
don’t copy
literatura
310
don’t copy
boloTqma