Psichologijos ir teisės mokslų santykis.

Psichologinių žinių svarba teisininko

darbe.
Bendroji ir teisės psichologija
Andrius Šmitas | 2020-05-12
Kas yra psichologija?
Kas yra teisė?
 Psichologijos ir teisės santykis
• Ar psichologija yra teisė yra dvi, nelabai
susijusios disciplinos?
• Ar visgi psichologijos ir teisės ryšys yra
daugiau nei vien tik socialiniai mokslai?
 Psichologijos ir teisės santykis
• Gali kilti klausimas, o kam šio kurso čia
išvis reikia?
• Atsakymas paprastas: Anot V. Justickio
(2004) taikant teisę psichologijos žinios
yra būtinos – santuokos nutraukimas,
konfliktas dėl nuosavybės tarp kaimynų,
ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio – tai tik
keli pavyzdžiai kur teisininkui yra būtinos
psichologijos žinios.
 Kodėl tų žinių reikia?
• Teisiniame procese dalyvauja žmonės, o
ten kur žmonės – ten ir psichologija.
• Geresnis žmonių supratimas – didesnės
galimybės laimėti arba jei pergalė nesvarbi
– galimybės pasiekti geresnį
(objektyvesnį) teisingumą.
Ar psichologija pasireiškia teisinėje
praktikoje?
• Galima sakyti, kad taip.
• Pavyzdžiui: psichologinės ekspertizės yra
nustatoma, kad vaikas nėra linkęs meluoti
ar fantazuoti arba kaip tik yra linkęs į
fantazijas. Priklausomai nuo šio fakto
konstatavimo vaiko išsakyta nuomonė bus
vertinama skirtingai, o tai savo ruožtu gali
paveikti ir teisinio ginčo baigtį.
 Ar teisė pasireiškia psichologijos
praktikoje?
• Taip.
• Psichologijoje teisinių žinių neturėjimas
geriausiu atveju gali baigtis neapsigintu
baigiamuoju darbu, o blogesniu atveju
galima ir būti nuteistam ir pvz., atlyginti
žalą, dėl savo veiklos. Tai pavyzdžiui, gali
būt tiriant nepilnamečius vaikus neturėti
raštiško informuoto tėvų susitikimo.
Tai teisė ir psichologija yra susiję?
• Iš anksčiau pateiktų pavyzdžių mes galime
suprasti, kad teisininkams yra reikalingos
psichologinės žinios, o psichologams irgi
visai praverčia teisinės žinios.
O ką manote Jūs?
 Pavyzdys
• Advokatas siekiantis, kad jo ginamasis
gautų mažesnę bausmę už dalyvavimą
grupiniame apiplėšime galima bandyti
įrodyti (su psichologo pagalba), kad
ginamasis nėra linkęs nusikalsti, bet yra
labai linkęs pasiduoti aplinkos įtakai. Tai jo
suprantama to asmens neišteisins dėl
nusikaltimo, bet tikėtina, kad bausmė būtų
menkesnė nei neturint tokios informacijos.
 Teisė ir kiti mokslai
• Teisininkui gali būti svarbu žinoti, kad
greitis yra tiesiogiai susijęs su stabdymo
distancija, bet jam vargu ar reikia žinoti
kaip modifikuoti kelio dangą, kad esant
tam pačiam greičiui automobilis sustotų
greičiau.
 Psichologijos skirtumas nuo kitų
mokslų.
• Fizikai, chemikai ir panašių profesijų
žmonės į teismui aktualius klausimus
atsakys daugiau mažiau vienodai.
• Kita vertus gali užtekti vos dviejų
psichologų, kad į tą patį klausimą jie galėtų
atsakyti kone priešingai.
 Kaip tai paaiškinti?
• Psichologijoje yra labai daug teorijų, kurios
aiškina įvairius reiškinius
• tikslių vertinimo metodų trūkumu
(psichologinius reiškinius įvertinti tikslia
technine įranga dažnai yra neįmanoma),
tad labai svarbi ir asmeninė psichologo
patirtis.
• Šiais savo ypatumais psichologija yra
panaši į teisę.
 Ar teisininkui reikalingos visos
psichologijos žinios?
• Veikiausiai, kad ne.
• V. Justickis (2004) siūlo remtis verslo
teisės pavyzdžiu – verslo teisėje vargu ar
labai svarbus civilinėje teisėje apibrėžtos
tėvų pareigos dėl mažamečių vaikų, bet
straipsniai apibrėžiantys įmonių
organizavimą ir veikimą ir įmonės narių
teisinius santykius – sudaro verslo
organizavimo šerdį, o tai yra svarbus
dalykas verslo teisėje.
Psichologijos žinių taikymas teisėje
• Nors iš principo psichologinės žinios gali
būti taikomos praktiškai visose teisės
srityse realybėje psichologijos žinių
taikymas teisėje yra nulemiamas tiek
teisės tiek psichologijos mokslo
išsivystymu vienoje ar kitoje srityje, teismų
praktika ir dar daugelis kitų veiksnių.
 Pavyzdys
• V. Justickis (2004) pateikia pavyzdį, kad
JAV yra normalu paskirti psichologinę
ekspertizę vien dėl to, kad išsiaiškinti ar
įtariamasis tinkamai suprato savo teises
(tiek JAV, tiek Lietuvoje įtariamajam turi
būti išaiškintos jo teisės), o Lietuvoje
tokios ekspertizės nėra atliekamos.
 Kodėl psichologija nėra paplitusi
teisėje?
• Tai galima aiškinti ir mūsų istorine patirtimi
– ilgą laiką gyvenome autoritarinėje
valdžioje, kurioje psichologija yra
nereikalinga, egzistuoja ir tiesiog
psichologijos žinių trūkumas, bet yra ir
daugiau svarbių dalykų, kurie stabdo
psichologijos ir teisės suartėjimą.
 Skirtingas asmens supratimas
• Teisėje yra manoma, kad asmuo laisva
valia pasirenka kaip elgtis ir už šį
pasirinkimą yra atsakingas (laisvos valios
ir atsakomybės prezumpcija).
Psichologijoje yra kiek kitaip – daugelyje
psichologijos teorijų (pvz., biheiviorizmas,
psichoanalizė, kognityvinė psichologija)
nėra manoma, kad žmogus iš esmės yra
laisvas ir atsakingas.
Absoliučios ir sąlyginės išvados
• Iš esmės teisėje yra bandoma atsakyti į
klausimą ar asmuo yra kaltas ar nekaltas.
• Psichologiniai reiškiniai dažniausiai nėra
skirstomi į absoliučias kategorijas (100%
ekstravertas įmanomas teorijoje, bet ne
gyvenime).
• Psichologijoje yra įprasta, kad vienas ar kitas
reiškinys konkrečiu atveju pasireiškia tam tikru
laipsniu – t.y. psichologijoje galima kalbėti apie
tai, kad, pavyzdžiui, asmuo yra labiau linkęs į
asocialų elgesį nei į socialų
 Sunkumai atliekant tyrimus.
• Teisėje yra nemažai sričių į kurias psichologas
kaip toks nelabai gali patekti.
• Anot V. Justickio (2004) įstatymais yra apsaugota
tardytojo ir kvotėjo veikla ir jos tirti psichologai
negali. Taip pat sunku tirti procesus, kurie vyksta
teismo pasitarimo kambaryje, o taip pat egzistuoja
ir ne tik formalūs ir žinomi procesai, bet ir
ganėtinai užslėpti procesai (pvz., neviešos
derybos). Minėtieji sunkumai irgi apsunkina
psichologijos taikymą teisėje.
Klausimai?
 Literatūros šaltiniai*
• Justickis, V. (2004). Bendroji ir teisės psichologija. Lietuvos
teisės universitetas: Justitia.
• * - autorius rengdamas medžiagą naudojosi literatūros
šaltiniuose nurodytais šaltiniais ir savo profesine patirtimi,
žiniomis.