SUROGATINĖ MOTINYSTĖ

SITUACIJA:
56 metų moteris tapo surogate savo sūnaus vaikui, nes jo žmonai dėl gimdymo komplikacijų
buvo atlikta histerektomija – gimdos pašalinimas. Gestacinės surogacijos būdu ji tapo nėščia ir
pagimdė mergaitę.
„Baby M“ byla : Viskas prasidėjo 1985 m. , kai William Stern ir jo žmona Elizabeth Stern
nusprendė sukurti šeimą pasinaudodami surogatine motinyste. Elizabeth Stern buvo
diagnozuota išsėtinė sklerozė, todėl pora baiminosi dėl Elizabeth ir kūdikio sveikatos, jei ji
nuspręstų išnešioti vaiką.
Sternai sudarė surogatinės motinystės sutartį su Mary Beth Whitehead, ištekėjusia moterimi,
turinčia du savo vaikus. Sutartyje buvo numatyta, kad Mary Beth bus ir kiaušialąsčių donorė, ir
surogatinė motina, dirbtinai apvaisinta Williamo Sterno.
Tada Mary Beth išnešiotų nėštumą iki galo ir atsisakytų visų tėvystės teisių mainais už 10 000
JAV dolerių. Vienintelis jos prašymas - retkarčiais siųsti nuotraukas ir laiškus su naujausia
informacija apie kūdikį.
Nėštumo metu Mary Beth pagimdė mergaitę ,tačiau netrukus kilo problemų. Pamačiusi kūdikį,
Mary Beth ėmė abejoti, ar ją atiduoti. Sternams kūdikį prižiūrint tik kelias dienas, Mary Beth
pareikalavo grąžinti kūdikį ir norėjo nutraukti sutartį.
Prasidėjo įnirtinga teisminė kova dėl surogatinės motinystės sutarties teisėtumo ir dėl to, kas
turi globos teises. Galiausiai teismas suteikė globos teises Sternams ir paliko galioti sutartį po to,
kai buvo atskleistas surogatės ir William Stern pokalbis, kuriame ji grasino fiziškai sužaloti kūdikį.
SUROGATINĖ MOTINYSTĖ:
Surogatinė motinystė - donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti vaisių ir
pagimdytą naujagimį atiduoti jo norinčiai porai atsisakydama į jį motinystės teisių.
Yra skiriami du surogacijos būdai pagal lytinių ląstelių kilmę. Pirmasis – tradicinė surogacija. Jos
metu kiaušialąstė yra surogatės, kur ir išnešios vaiką, o spermatozoidas yra vyro, iš poros, kuri
norėjo susilaukti vaiko, arba iš donoro. Dėl keliamų tėvystės klausimų šis surogacijos būdas yra
rečiau naudojamas.
Gestacinė surogacija – surogacijos būdas, kai abi lytinės ląstelės yra poros, kuri nori vaiko.
Pirmasis surogatinės motinystės etapas - būsimųjų tėvų pasirinkimas surogatinės motinos.
Surogatinė motina ir numatomi tėvai patikrinami, kad būtų įsitikinta, jog jie yra sveiki (tiek
fiziškai, tiek emociškai) ir gali dalyvauti surogatinės motinystės procese. Kai surogatinė motina
suderinama su numatomais tėvais, jie kartu su atskirais advokatais parengia, peržiūri, patikslina
ir pasirašo surogatinės motinystės sutartį. Tai įvyksta prieš pradedant bet kokias medicinines
procedūras (išskyrus atrankinius tyrimus).
Surogatinės motinystės sutartyje aprašomos surogatinės motinos ir būsimų tėvų teisės ir
pareigos, taip pat susitarimas, kuriuos šalys duoda viena kitai. Surogatinės motinystės derinimo
programos ir surogatinės motinos ir numatomo (-ų) tėvo (-ų) advokatas turi užtikrinti, kad būtų
laikomasi visų įstatymų reikalavimų, kad susitarimas būtų teisiškai privalomas ir vykdytinas ir kad
būtų kuo geriau apsaugoti visų susitarimo šalių interesai ir teisės.
Pasirašius surogatinės motinystės sutartį, embrionas gali būti perkeltas į surogatinę motiną
atliekant dirbtinį apvaisinimą. IVF yra medicininė procedūra, kurios metu kiaušialąstė
laboratorijoje apvaisinama spermatozoidu. Taip sukuriamas embrionas, kuris perkeliamas į
surogatinės motinos gimdą. Prieš perkeliant embrioną surogatinė motina paprastai vartoja
vaistus. Dėl to yra didesnė tikimybė, kad po IVF procedūros bus pastota.
SUROGATINĖ MOTINYSTĖ LIETUVOJE:
Lietuvoje surogatinė motinystė yra nelegali. Pagal Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo
įstatymo 11 straipsnyje yra įtvirtintas surogacijos draudimas: civiliniai sandoriai, kai viena
moteris įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kitam asmeniui ar asmenims kūdikį,
atsisakydama savo motinystės teisių į pagimdytą vaiką (surogacija), yra niekiniai ir negalioja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnyje nustatyta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio
teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo
dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Vaiko
kilmė yra patvirtinama Civilinio kodekso 3.138-3.140 straipsniuose nustatyta tvarka.
Gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime, kurį sudaro
sveikatos priežiūros įstaiga. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios
nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba
kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko
motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos
institucijos ieškinį (Civilinio kodekso 3.139 straipsnis).
KODĖL TAI YRA BIOETINĖ PROBLEMA:
1. Moters kūno pardavinėjimas – prieš surogacija nusistatę žmonės surogatinę motinystę
lygina su prostitucija. Teigiama, kad moterys parduoda savo gimdą, ir atleidžia savo kūno
kontrolę.
2. Moters tapimas reprodukciniu įrankiu - pinigų poreikis yra veiksnys, skatinantis moteris
pastoti ir leisti, kad jų kūnai būtų naudojami už pinigus, ir dėl to patirtų bet kokius su tuo
susijusius rūpesčius ir (arba) skausmus. Dėl šios priežasties nerimaujama, kad laikui
bėgant moterys virsta "kūdikių mašina“.
3. Ką daryti, jei suroginė motina norėtų pasilikti vaiką? - Psichodinaminiu požiūriu, po
gimdymo surogatinės motinos atskyrimas nuo naujagimio sukeltų gedulo reakciją. Kai
kuriais atvejais surogatinė motina gali jaustis emociškai įsitraukusi į kūdikį nėštumo
laikotarpiu ir net jam pasibaigus ir atsisakyti kūdikio atsiėmimo. Todėl labai svarbu
pasirengti ir suteikti psichologinę pagalbą abiem šalims prieš nėštumo procesą ir po jo. Ką
 daryti, jei pasikeičia surogatinė motina savo nuomonę ir atsisako gimdyti naujagimį
savanoriškai porai?
4. Motinystės klausimas – gestacinės surogacijos metu tėvystės klausimo nekyla, bet
tradicinės surogacijos metu, kuomet kiaušialąstė yra surogatės, gali kilti ginčų dėl
motinystės.
5. Neturtingų ir mažas pajamas gaunančių moterų, desperatiškai ieškančių pinigų,
išnaudojimas – surogacija kelia klausimą, ar jei ji būtų įteisinta, netaptų išnaudojimo
pretekstu. Už šias paslaugas dažnai yra mokamos didžiulės sumos. Surogacija galėtų taptų
juodosios rinkos verslu.
6. Surogatinės motinos psichologinis ir fizinis ryšis su vaiku.
7. Vaikų pardavinėjimas - Surogatinės motinystės ir surogatinės motinystės sutarties
priešininkai teigia, kad tokia praktika vaikus paverčia preke, kurią galima pirkti ir parduoti.
Be to, vaikas traktuojamas kaip įrankis kitų žmonių poreikiams tenkinti, todėl
pažeidžiamos vaiko teisės. Dėl to žmonėms surogatinės motinos samdymas prilygsta
kūdikio pirkimui už pinigus.
SPRENDIMO BŪDAI:
1. Taikyti tik gestacinę surogacija, kurios metu nekyla klausimų dėl tėvystės, nes abi lytinės
ląstelės yra iš būsimų tėvų, o surogatė tik išnešioja vaiką.
2. Įvesti įstatymus, kurie reglamentuotų visą surogatinės motinystės procesą. Kitose
šalyse, kad taptų moteris surogate, jau turi turėti bent vieną vaiką, taip pat nėštumą be
komplikacijų arba cezario pjūvių. Taip pat turi būti praėjusi psichologinį patikrinimą, kurį
atliko psichikos sveikatos specialistas, kad būtų atskleistos visos problemos, susijusios su
kūdikio atsisakymu po gimimo. Pavyzdžiui, ar po buvusių nėštumu nebuvo pogimdyvinės
depresijos. Taip pat sutartys, sudaromos tarp tėvų ir surogatės, turi būti reglamentuotos.
3. Keisti surogatinę motinystę įvaikinimu. Pasaulyje yra skaičiuojama apie 153 milijonai
našlaičių. Būtina keisti ir supaprastinti įvaikinimo procedūrą. Tai sumažins surogatinės
motinystės atvejų skaičių.
4. Skatinti altruistinę, o ne komercinę surogatinę motinystę. Tai gali išspręsti mokėjimo už
vaiką problemą, bei būtų paprasčiau patiems būsimiems tėvams. Pavyzdžiui, surogate
galėtų tapti artima draugė ar šeimos narė.
ASMENINĖ NUOMONĖ:
UŽ : tai suteikia galimybę susilaukti vaikų to padaryti negalinčioms poroms. Moteris, tapusi
surogate gali užsidirbti pinigų. Surogatinė motinystė gydant nevaisingumą nėra pirmasis
pasirinkimas, bet tai turi būti taikoma kraštutiniu atveju. Kiekvienas atvejis yra skirtingas, todėl
negalima teigti, kad surogatinė motinystė yra blogai.
PRIEŠ : surogatinę motinystę galima keisti įvaikinimu ir tai išsprendžia daugiau problemų.
Surogatinė motinystė nėra įteisinta, todėl svarbu, kad prieš tai būtų labai gerai sutvarkyti šalies
įstatymai.