Viešoji ir privati nuosavybė, patikėjimo teisė

1. Privati nuosavybė ir privačios nuosavybės teisė (sąvoka ir jos ypatumai)

LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas
privačios nuosavybės teise. Priimti ir kiti įstatymai, įteisinantys valstybės turto didžiosios
dalies perdavimą privačion nuosavybėn, bei nustatantys tokio perdavimo tvarką ir sąlygas.
Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai
asmenys. Privačios nuosavybės teisės objektais gali būti bet koks turtas, neribojant kiekio,
jeigu neuždrausta tą turtą turėti privačios nuosavybės teise.

Ypatumai:
a) vyrauja dispozityviojo teisinių santykių reguliavimo metodas
b) Nuosavybės teisę įgyvendina savininkas
c) privatiniuose santykiuose įgyvendinant nuosavybės teisę savininko motyvacija priimant
sprendimus ar sudarant sandorius nėra svarbi ar reguliuojama teisės normomis.
d) įgyvendinant privačiosios nuosavybės teisę nėra svarbus sudaromų sandorių ūkinis
aspektas, t. y. teisės normomis nereikalaujama, kad priimami sprendimai dėl sandorių
sudarymo atitiktų efektyvumo ar racionalumo kriterijus.

2. Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimas

Privačios NT įgyvendinimui gali būti nustatytos beveik bet kokios, mažiau reglamentuojamos
sąlygos. Galima viskas, kas nedraudžiama.
Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis.
Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės
teisę į turtą. Privati juridinio asmens nuosavybė yra, kai privatus juridinis asmuo yra perduoto
jam turto savininkas, o tą turtą perdavusieji asmenys- steigėjai, akcininkai, pajininkai ir pan.,
yra tik atitinkamai akcijų, pajų savininkai, bet visais atvejais jie išsaugo reikalavimo teisę į
perduotą turtą.

3. Viešoji nuosavybė kaip ekonominė kategorija

Viešosios nuosavybės savininkas – tauta, kuri yra perdavusi savo nuosavybę valdyti,
naudoti, disponuoti atitinkamoms valstybės ar sav. institucijoms.
4. Objektyvioji viešosios nuosavybės teisė
Objektyvioji viešosios nuosavybės teisė - visuma teisės normų, reguliuojančių ekonominius
(nuosavybės) santykius, t.y dėl daiktų valdymo pasisavinimo, naudojimosi bei disponavimo
jais. Nuosavybės teisės objektyviąja prasme, kaip teisės instituto, uždavinys ir yra
reguliuoti visuomenėje egzistuojančius nuosavybės santykius.
5. Subjektinė viešosios nuosavybės teisė ir jos ypatumai
Nuosavybės teisė subjektyviąja prasme – valstybės ir savivaldybės, veikiančios per
atitinkamas institucijas, teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisų
ir interesų, valdyti, naudoti daiktą bei juo disponuoti, siekiant užtikrinti viešąjį interesą.
Šios nuosavybės savininkas yra tauta, kuri yra perdavusi savo nuosavybę valdyti, naudoti ir
disponuoti atitinkamoms valstybėms ar savivaldybių institucijoms. Tauta išsaugo savo, kaip
savininkės teisės ir net tuomet kai ji negali daryti tiesioginio poveikio nuosavybės teisės
objektui.

Viešosios nuosavybės ypatumai:

a) Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimą pirmą reguliuoja ne CK o kiti įstatymai:
žemės, viešųjų pirkimų, valstybių ir savivaldybių turto valdymo ir pan. Tai teisės
aktai kurie įtvirtina imperatyvias teisės normas – imperatyvų reguliavimo metodą.
b) Viešosios nuosavybės teisę įgyvendina ne savininkas, t.y tauta, o teisių delegavimo
būdu išrinkti ypatingi subjektai – valstybė ir savivaldybės, veikiančios per atitinkamas
institucijas. Tarp tautos ir bei valstybės ir savivaldybių vystosi ypatingi patikėjimo
santykiai. Turto savininkas ( tauta) perduoda turtą kitam subjektui ( valst/sav.), jis
privalo naudoti turtą tam tikram tikslui, o iš turto gaunamą naudą perduoti patikėjimo
teisės steigėjui. Valstybės, sav. turi pareigą valdyti, naudoti, disponuoti viešojo turto
patikėjimo objektais. Naudos gavėja - tauta.
c) Įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę subjektų sprendimai turi būti griežtai
motyvuoti užtikrinti viešąjį interesą, tenkinti visuomenės poreikį.
d) Kadangi valstybė bei savivaldybės yra politiniai dariniai, tai jos dalyvaudamos
sandoriuose dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ar disponavimo
juo turi dėl paskirto turto valdymo, naudojimo bei disponavimo įvertinti
makroekonominius bei politinius interesus.
e) Sudarant sandorius ar priimant sprendimus dėl valstybės ar savivaldybių turto
valdymo naudojimo ar disponavimo juo privalu vadovautis efektyvumo, visuomenės
naudos ir racionalumo įgyvendinimo principais.
- Visuomenės naudos principas – valdant valstybių ar sav. turtą siekiama užtikrinti
visuomenės interesų tenkinimą.
- Efektyvumo principas – sprendimais susijusiais su valstybės ir sav. turto valdymu,
naudojimu ir disponavimu turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei,
sandoriai turi būti apgalvojami, analizuojami, svarstomi, kad nebūtų eikvojamos
visuomenės lėšos.
- Racionalumo principas – turtas valdomas protingai, nešvaistomas, tausojamas
- Viešosios teisės principas – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti
sudaromi tik teisės aktų reglamentuojančių disponavimą valstybės ar savivaldybės
turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Įgyvendinant viešosios nuosavybės teisę
negalima peržengti imperatyviose viešosios teisės normose įtvirtintų elgesio
modelių ribų.
- Viešosios nuosavybės teisės subjektai savo veikloje privalo tenkinti viešuosius
interesus.

6. Viešosios nuosavybės teisės subjektai

Viešosios nuosavybės teisę įgyvendina specialūs subjektai, tai – valstybė ir savivaldybės,
veikiančios per savo institucijas. Skirtingai nei privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys,
viešosios nuosavybės teisę įgyvendinantys subjektai privalo naudoti valstybės nuosavybę
pagal tikslinę paskirtį.
Civiliniame kodekse yra nustatyta, kad dalyvaudamos civiliniuose teisiniuose santykiuose
valstybė ir savivaldybės veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip lygiateisiai
tokių santykių dalyviai (2.35 str.) Valstybė ir savivaldybės yra viešieji asmenys, ir toks
teisinis statusas lemia specialų šių subjektų teisnumą – jie gali turėti ir įgyti tik tas teises ir
pareigas, kurios neprieštarauja jų veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.). Valstybė ir
savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per
atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

Valstybės nuosavybės teisės įgyvendinimo subjektas mūsų šalyje yra Lietuvos Respublika,
o jos teises įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė.
Valstybė per savo valdymo institucijas dalyvauja daiktiniuose, paveldėjimo ir prievoliniuose
santykiuose. Valstybė gali įgyti turtą pagal testamentą kaip ir kiti fiziniai ir juridiniai
asmenys.

Valstybės nuosavybę valdančius ir savininko teises įgyvendinančius subjektus galima

suskirstyti į dvi grupes
a) Pirmai grupei priskirtinos valstybinės valdžios institucijos, kurios pagal savo
kompetenciją įgyvendina valstybės joms patikėtas savininko teises. Prie šių institucijų
priskirtini Lietuvos bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos.

b) Antrąją grupę sudaro valstybės subjektai bei juridiniai asmenys, kuriems įstatymais,
Vyriausybės nutarimais, šių subjektų įstatais ar nuostatais ir tam tikrais atvejais turto
patikėjimo sutartimis yra suteikta teisė valstybės vardu vykdyti tam tikras valstybės
nuosavybės savininko funkcijas.

7. Valstybės subjektinės nuosavybės teisės turinys

Kokias teises valstybė turi kaip savininkas, kaip jas įgyvendina - valdymas, naudojimas,
disponavimas, tačiau skiriasi teisių įgyvendinimas. Valstybė kaip savininkas yra tam tikra
fikcija.
Valstybė šituose santykiuose turi veikti per tam tikras institucijas. Pagrindinius sprendimus
turi teisę priimti atstovaujamoji institucija – seimas, savivaldybėse – savivaldybių tarybos.
Nuosavybė įgyjama iš įvairių mokesčių, biudžetinių lėšų.

Valstybė, skirtingai nei kiti juridiniai asmenys, gali pati nustatyti savo teisinį subjektiškumą ir
jo turinį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje teigiama: Valstybė
reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų tautos gerovei.
Valstybei gali būti suteikiama teisė, siekiant viešųjų interesų, įsikišti į privačių FA ir JA
turtinius santykius.
Daiktus, turinčius ypatingą reikšmę LR ūkiui, visuomenės, valstybės saugumui, arba dėl kt/
priežasčių ( ginklai, smarkiai veikiantys nuodai) galima įsigyti tiktai pagal spec leidimus.
Valstybė garantuoja lygią visų savininkų pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybą. Valstybė
tam tikrais atvejais gali paimti turtą iš privačios nuosavybės visuomenės poreikiams arba
tenkindama visuomenės viešąjį interesą, pvz: taikydama daikto paėmimo visuomenės
poreikiams nuostatas.
Valstybės ir sav. turto valdymas, naudojimas ir disponavimas patikėjimo teise

Sav turtą valdo, naudoja, disponuoja – sav. tarybos, sav įmonės, įstaigos ir organizacijos.

8. Viešosios nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai ir jų ypatumai

Ypatingi ( specialieji) ir bendrieji viešosios nuosavybės teisės įgijimo būdai

Bendrieji:
 Bešeimininkio turto įgijimas
 Rasto daikto perėjimas valstybės nuosavybėn
 Valstybės ir sav. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą

Specialieji:
 Paėmimas daikto visuomenės poreikiams
 Vykdant viešuosius pirkimus
 Renkant mokesčius
 Renkant rinkliavas
 Rekvizuojant ir konfiskuojant turtą
(Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo įstatymas)
5 straipsnis. Valstybės turto įgijimo būdai

1. Valstybė turtą įgyja:

1) įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų;
2) gaudama pajamų iš valstybės turto valdymo ir naudojimo;
3) pagal sandorius;
4) paveldėdama turtą;
5) įstatymų nustatyta tvarka paimdama fizinių ir juridinių asmenų, veikiančių Lietuvos
Respublikos teritorijoje, turtą visuomenės poreikiams;
6) pagal Vyriausybės nutarimą perimdama savivaldybės turtą, jeigu šį turtą valstybei
nusprendžia perduoti savivaldybės taryba;
7) paimdama savo nuosavybėn lobį;
8) pagal teismo sprendimą perimdama bešeimininkį turtą ir konfiskuojamą turtą;
9) pagal teismo sprendimą perimdama netinkamai saugomas kultūros vertybes;
10) kitais įstatymų nustatytais būdais.
Bešeimininkio turto įgijimas
Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas
nežinomas. (4.57 str)
Bešeimininkiai daiktai gali būti gyvūnai, negyvi kilnojamieji daiktai, kurių savininkas
atsisakė, išmetė, pametė ir pan.
4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas
1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba
savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos
pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią
daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.
2. Bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė.

Rasto daikto perėjimas valstybės nuosavybėn

Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius.
Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs
asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su
radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja,
daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto
išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu radęs asmuo
nesutinka kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės
nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susiję turėtos išlaidos. (4.62 str.
3d.)
Analogiškai yra vertinama ir valstybės nuosavybėn pereinanti pinigų suma, kurią, pardavus
greitai gendančius bešeimininkius daiktus ir neatsiradus jų savininkui, atitinkama valstybės ar
savivaldybės institucija perveda į valstybės biudžetą.

Valstybės ir savivaldybių nuosavybės teisė į paveldėtą turtą

5.2 straipsnis. Paveldėjimo pagrindai
3. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas
įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo
turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

(išskyrus tuos atvejus, kai paveldimas nekilnojamasis daiktas yra kitoje valstybėje). Taip pat
valstybei arba savivaldybei, kaip viešiesiems juridiniams asmenims, turtas gali būti
paliekamas testamentu. Valstybės paveldėtas turtas tampa viešąja nuosavybe notaro išduoto
paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybei nuosavybės teise
turtas gali pereiti tiek pagal įstatymą, tiek ir pagal testamentą, o savivaldybės gali paveldėti
turtą tik pagal testamentą.

Daikto paėmimas visuomenės poreikiams – tai priverstinis turto paėmimas iš privataus jo

savininko valstybės nuosavybėn už tai tinkamai atlyginant. Toks priverstinis turto paėmimas
gali būti vykdomas tik tuomet, kai tai reikalinga visuomenės labui tenkinant viešuosius
interesus. Turto priverstinis paėmimas yra numatytas ir LR Konstitucijos 23 straipsnyje,
kuriame įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės
poreikiams ir teisingai atlyginama.

4.100 straipsnis. Nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams

1. Paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės
poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to
daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas).
3. Visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl
paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių
įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas.
4. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą)
valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento, išskyrus
atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą
nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame
registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre
galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento, išskyrus atvejus,
kai įstatymai nustato kitaip.

Privati nuosavybė gali būti paimama valstybės, kai tokia galimybė yra aiškiai ir
nedviprasmiškai numatyta nac įst.
Reikalavimai, kurių privaloma laikytis paimant turtą:
 Yra visuomenės poreikis ar viešas interesas
 Teisėtumas ( nuosavybės paėmimas turi būti nustatytas tik įst, sutinkamas ir
nacionalinės ir tarptautinės teisės šaltiniuose).
 Atlygintinumas ( sumokant paimamo daikto ar turto rinkos vertę atitinkančią
pinigų sumą privačiam subjektui – savininkui).

Proporcingumo reikalavimas – nuosavybės teisę ribojanti priemonė proporcinga.

Ypatingas viešosios nuosavybės įgijimo būdas – rekvizicija

Tai priverstinis atlygintinis privataus turto paėmimas, vykdant kompetentingos valstybės

institucijos sprendimus. Taip būna įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.

Viešas pirkimas

Tai ne tik viešosios nuosavybės teisės įgijimo būdas, bet ir valstybės ir savivaldybių turto
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ypatumas.
Tai sandoriai, kuriais valst ar sav. institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos įsigyja prekes
bei parenka Lietuvos ir užsienio subjektus darbams atlikti ir paslaugoms teikti. Tai
visuomeninius interesus tenkinančios organizacijos atliekamas prekių, paslaugų ar
darbų pirkimas.

Mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai

Mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomieji mokėjimai paskirstomi į valstybės ir savivaldybių
biudžetus ir yra laikomi ilgalaikiu finansiniu valstybės ir savivaldybių turtu. Valstybės ir
savivaldybių nuosavybės teisės į surinktus mokesčius, rinkliavas, kitus privalomuosius
mokėjimus atsiradimą sąlygoja įgaliotos institucijos Valstybinei mokesčių inspekcijai
mokesčių teisės aktais pavestų funkcijų surinkti iš privačių ir viešų juridinių ir fizinių
asmenų, mokesčių mokėtojų, mokesčius tinkamas įvykdymas. Mokesčių, rinkliavų bei kitų
privalomųjų mokėjimų nustatymo, surinkimo, paskirstymo į valstybės ir savivaldybių
biudžetus tvarka nustatyta ir kiti susiję klausimai reglamentuojami Mokesčių administravimo
įstatyme.

Netinkamai laikomų kultūros vertybių perėjimas valstybės nuosavybėn

Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybės teise priklausančius daiktus, turinčius
visuomenei didelę istorinę, meninę ar kitokią vertę, tai valstybės institucija, į kurios
uždavinius įeina tokios rūšies daiktų apsauga, įspėja savininką, kad jis nustotų netinkamai
laikyti daiktus. Jeigu savininkas šio reikalavimo neįvykdo, gali šiuos daiktus iš
savininko paimti. Paimti daiktai pereina valstybės nuosavybėn. Asmeniui atlyginama
paimtų daiktų vertė, kurios dydis nustatomas buvusio savininko susitarimu su atitinkama
institucija, o esant ginčui jį nustato teismas. (CK 4.66 str.)

Turto konfiskavimas
Turto konfiskavimas yra išskirtinis valstybės nuosavybės įgijimo pagrindas, kuomet daiktas
ar turtas pereina iš privataus subjekto nuosavybės viešojon dėl pastarojo neteisėtų veikų.
Konfiskuotas turtas – tai priverstinai ir neatlygintinai už padarytus teisės pažeidimus
valstybės nuosavybėn paimtas daiktas ar jo dalis, ar kitas turtas, kuris buvo teisės
pažeidimą padariusio asmens nuosavybė arba kuris turi būti konfiskuotas įstatymų nustatytais
atvejais, nors ir nėra teisės pažeidimą padariusio asmens nuosavybė.
Turto konfiskavimo objektas gali būti tik materialūs daiktai, pavyzdžiui, pinigai, transporto
priemonės, meno kūriniai, brangenybės, tačiau neatmestina, kad kai kurie nematerialūs
objektai taip pat gali būti konfiskuojami. Konfiskuotas turtas pereina valstybės
nuosavybėn pagal teismų nuosprendžius baudžiamosiose bylose ir teismų, ikiteisminio
tyrimo įstaigų, kitų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normų
nustatytų institucijų ar pareigūnų nutarimus administracinėse bylose.

Kiti specialieji savivaldybių nuosavybės teisės įgijimo būdai

Specialiaisiais savivaldybių nuosavybės teisės įgijimo būdais laikytina valstybės turto, kuris
perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymus, dalies perėmimas, gavimas pajamų
iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų, gavimas pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir
naudojimo, perėmimas valstybei nuosavybės teise priklausančių komunalinio ūkio,
inžinerinės infrastruktūros objektų, socialinių objektų, švietimo įstaigų, neprivatizuotų
gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų su priklausiniais, kurios gali būti perduodamos
savivaldybių nuosavybėn. Šis savivaldybės turto įgijimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, todėl
savivaldybė gali įgyti turto ir kitais teisėtais būdais.

Pasibaigimo būdai:
Viešosios nuosavybės teisė prasidėti ir pasibaigti gali spec ir bendrais būdais.
Bendraisiais būdais viešosios nuosavybės teisė gali pasibaigti valstybės ir savivaldybių
subjektams parduodant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, jį nurašant. Tuo tarpu
specialieji viešosios nuosavybės pasibaigimo būdai yra galimi tik įgyvendinant viešosios
nuosavybės teisę. Tokiais būdais laikytinas:
a) valstybės skolos grąžinimas,
b) privatizacija, kuri tuo pat metu yra ir ypatingas savarankiškas privačios nuosavybės
atsiradimo pagrindas.
Gali valstybė parduoti turtą privačiam asmeniui, ne tik vadovaujantis Privatizavimo
įst.
Privatizacija
Privatizacija yra vienas dažniausiai pasitaikančių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto perleidimo būdų.
Privatizacija – tai valstybės ar savivaldybių nuosavybės teise turimo turto perėjimas
privačion, fizinių ar juridinių asmenų, nuosavybėn įstatymais nustatyta tvarka. Privatizavimo
santykių specifika yra ta, kad valstybės ar savivaldybių turtas turi būti parduotas kuo
palankiausiomis sąlygomis. Tai nulemia, kad privatizuojant valstybės ar savivaldybių turtą
turi būti vadovaujamasi ne tik privatizavimą reglamentuojančiais specialiaisiais teisės aktais –
Privatizavimo įstatymu, Privatizavimo nuostatais, bet iš privatizavimo santykių atsiradusioms
pasekmėms turi būti taikomos ir Civilinio kodekso nuostatos.
Privatizavimo sandoris – tai sutartis, pagal kurią privatizavimo objekto valdytojas –
valstybė ar savivaldybė – įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą pirkėjo nuosavybėn, o
galimas pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje numatytą pinigų sumą ir įvykdyti kitus
sutartyje numatytus įsipareigojimus.
Privatizacijos objektas- akcijos ir kitoks turtas, kuris viešosios nuosavybės teise priklauso
valstybei ar sav. ir yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, kurį pateikia Vyriausybė.

9. Viešosios nuosavybės teisės objektai ir jų klasifikavimas

Valstybei bei savivaldybėms gali priklausyti bet kokie civilinių teisių objektai. Tai įvairių
rūšių nekilnojamasis turtas toks kaip: žemė, įmonės ir kitokie turtiniai kompleksai,
gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, gamybinės ir negamybinės paskirties pastatai ir
statiniai, taip pat įvairi įranga, transporto priemonės ir kiti daiktai. Viešosios nuosavybės
objektais taip pat gali būti valstybei arba savivaldybėms priklausantys vertybiniai popieriai,
pavyzdžiui, privatizuotų įmonių, kurios tapo akcinėmis bendrovėmis, akcijos, lėšos ir indėliai
kredito įstaigose, taip pat įvairūs kultūros ir istorijos paminklai. Valstybės nuosavybės teisės
objektų sąrašas nėra baigtinis.

Lietuvos įstatymuose valstybei nuosavybės teise priklausantys objektai skirstomi į

ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą, nematerialųjį turtą ir finansinį turtą.
a) Ilgalaikis materialusis turtas – tai žemė ir jos gelmės, vidaus vandenys, miškai, parkai,
kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės, paminklai ir kita.
b) Trumpalaikis materialusis turtas – tai kitas turtas, kuris naudingai gali būti
eksploatuojamas ne ilgiau negu vienerius metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už
Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.

c) Nematerialusis turtas – tai valstybės vardas, LR heraldikos objektai, teisės į oro erdvę
virš Lietuvos Respublikos teritorijos, jos kontinentinį šelfą bei ekonominę zoną Baltijos
jūroje, radijo dažnių ištekliai ir kita.

d) Finansinis turtas – tai toks turtas kaip: Lietuvos banko kapitalas, iš mokesčių, rinkliavų
ir kitų mokėjimų gaunamos valstybės biudžeto pajamos, valstybei nuosavybės teise
priklausantys vertybiniai popieriai ar valstybės įmonių kapitalas.

Valstybės turtas, nepriskirtas valstybės įmonėms, institucijoms, įstaigoms ar organizacijoms

ir nepriskirtas prie valstybei nuosavybės teise priklausančių išimtų iš apyvartos daiktų, gali
būti išieškomas iš valstybės, kaip skolininko prievoliniuose civiliniuose teisiniuose
santykiuose. Valstybės nuosavybės teisės objektas, į kurį gali būti nukreipti turtiniai valstybės
kreditorių reikalavimai, dažniausiai būna valstybės biudžeto lėšos. Valstybė savo turtą gali
perduoti sav. nuosavybėn.
Savivaldybės nuosavybė gali būti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos
teritorijos administraciniam vienetui ir kuris įstatymų nuostatomis priskiriamas savivaldybių
nuosavybėn.

Savivaldybių, kaip ir valstybės, turtą sudaro ilgalaikis materialusis, nematerialusis,

finansinis ir trumpalaikis materialusis turtas:
a) Ilgalaikis materialusis savivaldybės turtas yra toks, kuris daugelį kartų dalyvauja
gamybos ar aptarnavimo procese ir, išsaugodamas savo natūrinę formą, nenusidėvi per
vienerius metus, o jo įsigijimo vertė yra ne mažesnė nei nustatyta Vyriausybės. Tai gali
būti savivaldybės pastatai ir statiniai, įrenginiai ir kiti nekilnojamojo turto objektai,
nuosavybės teise priklausantys savivaldybei; įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės
nuosavybėn perduoti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypai; vietinės reikšmės
kilnojamosios ir nekilnojamosios kultūros vertybės ir paminklai, nuosavybės teise
priklausantys savivaldybei; kitas kilnojamasis ilgalaikis materialusis turtas.

b) Savivaldybių nematerialusis turtas yra teisė naudotis savivaldybių heraldikos objektais;

savivaldybės įmonių įstaigų ir organizacijų vardu gauti patentai ir licencijos, taip pat
teisės, atsirandančios iš patentų ir licencijų, sertifikavimo ženklai, techniniai projektiniai
dokumentai, informacijos apdorojimo programos ir intelektinės veiklos rezultatai bei kitas
nematerialusis turtas.

c) Savivaldybių finansinis turtas yra gautos ir nepanaudotos savivaldybės biudžeto

pajamos; savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys vertybiniai popieriai ir turtinės
teisės, atsirandančios iš šių vertybinių popierių; grynosios pajamos, gautos valdant,
naudojant savivaldybės ilgalaikį materialųjį turtą ar disponuojant juo, kurios neįskaitytos į
savivaldybės biudžetą; reikalavimo teisė į savivaldybės išduotas paskolas; savivaldybės
įmonių kapitalas ir grynasis šių įmonių pelnas.
d) Trumpalaikis materialusis savivaldybių turtas yra toks, kurį numatoma sunaudoti ar
parduoti per vienerius metus arba kurio įsigijimo vertingais ir įrenginiais, miestų ir
gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių
funkcijoms atlikti, kūno kultūros bei sporto statiniai ir įrenginiai, nebaigti statyti objektai,
reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti. Nuosavybės teisė yra mažesnė už vertę, kurią
ilgalaikiam materialiajam turtui nustatė Vyriausybė.

10. LR išimtinė nuosavybės teisė

Tai gėrybės, kurios priklauso tik visuomenei ir yra naudojamos jos reikmėms arba tenkina
ypatingus valstybės poreikius. Negali nuosavybės teise priklausyti privatiems subjektams.
Visų rūšių objektams, priklausantiems valstybei išimtine teise, yra suteiktas ypatingas
Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas teisinis statusas, kuris yra susijęs su valstybės monopoline
teise į tą turtą ir jo civilinės apyvartos apribojimu, t. y. to turto išėmimu iš civilinės apyvartos.
Valstybė yra teisinis išimtų iš apyvartos daiktų savininkas. Jai yra suteikta kompetencija
tenkinant viešuosius interesus naudoti, valdyti ir disponuoti bei perduoti šias teises kitiems
įstatyme įvardintiems asmenims pagal turto patikėjimo sutartį.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos valstybei išimtine

nuosavybės teise priklauso:
a) žemės gelmės,
b) valstybinės reikšmės vidaus vandenys,
c) miškai,
d) parkai,
e) keliai,
f) istorijos, archeologijos ir kultūros objektai,
g) taip pat oro erdvė virš Lietuvos Respublikos teritorijos,
h) jos kontinentinis šelfas ir ekonominė zona Baltijos jūroje
vidaus vandenys, miškai, keliai, parkai, istorijos, archeologijos, kultūros objektai tik tuomet,
kai jiems yra suteiktas valstybinės reikšmės statusas.
Valstybei nuosavybės teise turi priklausyti ir turtas, būtinas gyvybiškai reikšmingoms
šalies funkcijoms vykdyti: šalies aprūpinimas kuru, energija, vandeniu, kai kuriomis žaliavų
rūšimis; aprūpinimas pašto, telefono, telegrafo, radijo ir kt. komunikacijų rūšimis;
automobilių kelių, geležinkelių, oro ir vandens transporto vystymas; atsilikusių gamybos
šakų, pasižyminčių dideliu kapitalo imlumu ir mažu kapitalo grįžtamumu, modernizavimas,
mažai pelningos socialinės- ekonominės infrastruktūros vystymas ir t.t.

Žemės gelmės –Išimtinės valstybės nuosavybės objektu laikomos tik pačios žemės
gelmės, kaip sudėtinė aplinkos dalis, o iš jų gautos naudingos iškasenos bei kiti žemės
gelmių ištekliai yra prekė ir gali priklausyti nuosavybės teise kitiems subjektams. Žemės
gelmių priklausymas išimtinės nuosavybės teise suteikia valstybei galimybę tinkamai ją tirti,
kaupti ir valdyti informaciją apie ją, šios informacijos pagalba užtikrinti racionalų išteklių
naudojimą.
Žemė yra visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti tautos gerovei. Visuomenei
yra labai svarbu ir reikšminga, kaip žemė yra ir bus naudojama, nes išsaugoti racionalų jos
naudojimą pagal paskirtį yra visuomenės poreikis.
Valstybinės reikšmės vandens telkiniai: Kuršių marios, ežerai, tvenkiniai, upės.

Valstybinės reikšmės miškai – tai miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių

parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrupėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke, miestų
miškai, valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos, miškų mokslinio tyrimo ir
mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina
Vyriausybė, valstybiniai miškai septynių kilometrų pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir
Kuršių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, kiti miškai, kurie Vyriausybės sprendimu yra priskirti
valstybinės reikšmės miškams.

Valstybinės reikšmės keliais yra laikomi tokie keliai, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis,
turistinis ir vietinis intensyvus transporto eismas. Tam, kad kelias būtų pripažintas turinčiu
valstybinę reikšmę, reikia įvertinti transporto priemonių pralaidumą, socialinę ir ekonominę
jo svarbą. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius.

Valstybinę reikšmę turinčios kultūros vertybės yra ypatingai svarbūs objektai tautos
kultūros paveldui etniniu, religiniu, archeologiniu, antropologiniu, istoriniu architektūriniu,
meniniu, moksliniu, techniniu ir kitokiais požiūriais, kurių visuomeninę reikšmę lemia
poreikis juos išsaugoti kaip tautos savastį ir tęstinumą. Lietuvos Respublikoje kol kas
nėra parengto sąrašo kultūros objektų, kurie turėtų būti vertinami, kaip turintys valstybinę
reikšmę.

Rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė
Rezervatams yra suteikiamas išskirtinis teisinis statusas siekiant užtikrinti jų apsaugą ir
išlikimą. Rezervatai yra saugomos teritorijos, įsteigtos išsaugoti bei tirti moksliniu požiūriu
ypač vertingus gamtinius ar kultūrinius teritorinius kompleksus, užtikrinti natūralią gamtinių
procesų eigą arba kultūros vertybių autentiškumo palaikymą, propaguoti gamtos ir kultūros
paveldo teritorinių kompleksų apsaugą.
Savivaldybės išimtų iš apyvartos daiktų savininkėmis būti negali.
11. Viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas
Valstybės ir savivaldybių turto panauda Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti
perduodamas laikinai neatlygintinai naudotis šiems panaudos subjektams:
1) viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš
jų steigėjų yra valstybės ar vietos savivaldos institucija;
2) labdaros ir paramos organizacijoms bei fondams;
3) visuomeninėms organizacijoms ir politinėms partijoms;
4) valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, valstybės (savivaldybių) įstaigoms,
organizacijoms, valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms;
 5) kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose. Sprendimą perduoti valstybės ar
savivaldybės turtą panaudos subjektams, siekdama užtikrinti visuomenės interesus,
priima atitinkamai Vyriausybė ar savivaldybės taryba. Sprendime turi būti nustatytos
panaudos sąlygos ir nurodytas asmuo, įgaliotas pasirašyti panaudos sutartį.
Panaudos sutartis pasibaigia, kai panaudos subjektas nutraukia veiklą, dėl kurios buvo
sudaryta panaudos sutartis ir kurioje jis naudojosi valstybės ar savivaldybės turtu.
Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma Valstybė, įgyvendindama
viešosios nuosavybės teisę, gali išnuomoti ilgalaikį materialųjį turtą. Kartu su ilgalaikiu
materialiuoju turtu gali būti išnuomotas ir trumpalaikis materialusis turtas, jei tuo siekiama
užtikrinti efektyvią ilgalaikio materialiojo turto nuomą.
Valstybinės žemės sklypų nuoma
Sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise
savivaldybėms, priima sav. taryba, o kitą valstybinę žemę- apskrities viršininkas. Žemės
nuomos terminas ne ilgiau kaip 99 m.
Valstybinė žemė gali būti išnuomojama aukciono būdu ar be aukciono.

Valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto investavimas

Valstybės ir savivaldybių turto investavimas – tai valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise
priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas steigiamai viešajai įstaigai, valstybės ar
savivaldybės įmonei, taip pat šio turto perdavimas didinant viešosios įstaigos, valstybės ar
savivaldybės įmonės arba privataus juridinio asmens kapitalą, jei valstybė ar savivaldybė yra
jų dalininkė. Gali būti investuojami pinigai, taip pat ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis
turtas bei nematerialusis turtas.
Sprendimą dėl investavimo priima vyriausybė ar savivaldybės taryba.

Valstybės ir savivaldybių turto įkeitimas. Valstybės ar savivaldybės įmonė, kurios steigėja

yra Vyriausybė ar savivaldybės taryba, siekdama užtikrinti savo prievolių įvykdymą, turi
teisę įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik
valstybės nuosavybė.

Valstybės ir savivaldybių turto pripažinimas nereikalingu, netinkamu ar negalimu

naudoti. Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis turtas pripažįstamas
nereikalingu, netinkamu ar negalimu naudoti, kai:
1) jis fiziškai ar funkciškai (technologiškai) nusidėvi;
2) jis Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas avariniu;
3) jis sugenda ar yra sugadinamas;
4) jis stichinių nelaimių, avarijų metu sunaikinamas (sugadinamas), ir šis faktas
atitinkamai įforminamas;
5) jo negalima naudoti dėl trečiųjų asmenų veikos, jei yra įsiteisėjęs kvotos organo,
tardytojo, prokuroro nutarimas, teismo ar teisėjo nutartis nutraukti baudžiamąją bylą
arba teismo ar teisėjo nutarimai nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą;
 6) jis trukdo statyti naujus statinius arba rekonstruoti esamus statinius ar teritorijas. Ši
nuostata taikoma tik nekilnojamajam turtui, išskyrus nekilnojamąsias kultūros
vertybes, nustatyta tvarka suderinus naujos statybos ar rekonstravimo projektą;
7) nelieka kur jį pritaikyti. Nematerialusis turtas, ilgalaikis ir trumpalaikis materialusis
turtas gali būti pripažintas nereikalingu arba netinkamu ar negalimu naudoti, kai jį
atnaujinti ekonomiškai netikslinga. Laikoma, kad turtą atnaujinti ekonomiškai
netikslinga, kai jo remonto ar rekonstravimo išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties
ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija.

Nereikalingu, netinkamu turtu negali būti pripažįstama žemė, miškai, vidaus vandenys,
finansinis turtas.

Koncesija. Koncesija – tai ilgalaikė sutartis, kuria privatus sektorius teikia tradiciškai viešojo
sektoriaus kompetencijai priskiriamas paslaugas ir plėtoja šių paslaugų teikimui būtiną
infrastruktūrą, o pagrindinės koncesininko pajamos gaunamos iš galutinių vartotojų, kuriems
teikiamos paslaugos. Koncesija yra leidimas vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su
infrastruktūros objektų projektavimu, statyba ir plėtra. Koncesijos sutartys paprastai
sudaromos kelių tiesimo ir priežiūros, komunalinių paslaugų tiekimo, mokyklų, ligoninių, oro
uostų, autobusų ir geležinkelio stočių, kalėjimų, elektrinių, valdžios institucijų pastatų
statybos bei remonto, vandens ir šilumos ūkių pertvarkymo srityse.
Koncesijos objektai gali būti:
1) objektai, į kuriuos pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos valstybė turi
išimtines teises, t. y. kontinentinis šelfas ir ekonominė zona Baltijos jūroje;
2) Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai, t. y. žemės gelmės,
valstybinės reikšmės vidaus vandenys, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai;
3) Lietuvos Respublikos valstybės įmonės, nenumatytos privatizuoti koncesijos galiojimo
laikotarpiu;
4) Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai, įrenginiai, transporto
ir kiti objektai, nenumatyti privatizuoti koncesijos galiojimo laikotarpiu;
5) savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys objektai ir įmonės, nenumatyti privatizuoti
koncesijos galiojimo laikotarpiu;
6) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų turimo turto valdymas ir naudojimas.
Koncesijos sutarties objektas gali būti ir numatomas sukurti objektas. Tokiu atveju
koncesininkas įsipareigoja sukurti tam tikrą objektą ir juo naudotis koncesijos sutartyje
numatytai veiklai vykdyti. Pasibaigus koncesijos galiojimo laikui ar nutraukus sutartį, turtas,
buvęs koncesijos sutarties objektu, koncesijos sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinamas
valstybei ar savivaldybei. Koncesijų suteikimo kontrolę ir koncesijos sutarčių vykdymą
prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
PATIKĖJIMO TEISĖ

12. Patikėjimo teisė kaip ekonominė kategorija

Anksčiau patikėtiniais galėjo būti tik valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos, dabar ne tik valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, bet ir
kitos privačios įmonės.

Iš pateiktos sąvokos matyti, kad patikėtojas (turto savininkas) patikėjimo teise perduoda
patikėtiniui nuosavybės turinį sudarančias valdymo, naudojimo ir disponavimo teises,
nustatydamas šių teisių įgyvendinimo tvarką ir sąlygas.

Išvestinės daiktinės teisės teisė su jai būdingu absoliutumo požymiu. Įstatymas (CK 4.110
str.) suteikia turto patikėtiniui tokias pat gynimo priemones, kokias turi turto savininkas:
vindikacinį ir negatorinį ieškinius (CK 4.95–4.99 str.). Tokiu būdu turto patikėjimo teisės
institutas leidžia turto savininkui įgyvendinti savo teises per kitus asmenis pačia
plačiausia apimtimi, suteikiant šių teisių gynybai daiktines teisines gynybos priemones.
Todėl patikėjimo teisė yra laikoma ir nuosavybės teisės įgyvendinimo būdu.

Turto patikėjimo teisė plačiai taikoma įgyvendinant viešąją nuosavybę. Valstybei ir

savivaldybėms nuosavybės teise priklauso daug ir įvairaus turto, kuris naudojamas įvairioms
valstybės ir savivaldybių reikmėms. Dalis šio turto skiriama valstybinio valdymo ar kitoms
valstybinės valdžios funkcijoms įgyvendinti perduodant jį patikėjimo teise atitinkamoms
institucijoms, įstaigoms ar organizacijoms. Dalį valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo
teise perduoto turto valdo, naudoja ir juo disponuoja ūkinės veiklos subjektai – valstybės ir
savivaldybės įmonės. Ekonominis turto atidalijimas išlaikant nuosavybės teisę leidžia
valstybei ir savivaldybėms įgyvendinti savo funkcijas to turto asmeniškai nenaudojant.

13. Subjektinė patikėjimo teisė

4.106 straipsnis. Turto patikėjimo teisės sąvoka ir tikslas
1. Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis
valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti.
2. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar visuomeninei naudai.

Jei NT apibrėžiama savo nuožiūra, tai čia – patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ši
teisė yra siauresnė.
Turto patikėtiniui suteikiamos tokios pat gynimo priemonės, kurias turi savininkas:
vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Turto patikėjimo teisės institutas leidžia turto savininkui
įgyvendinti savo teises per kitus asmenis pačia plačiausia apimtimi, suteikiant šių teisių
gynybai daiktines teisines gynybos priemones. Todėl patikėjimo teisė laikoma ir nuosavybės
teisės įgyvendinimo būdu.

4.108 straipsnis. Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai

Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti:
a) įstatymas,
b) administracinis aktas,
c) sutartis,
 d) testamentas,
e) teismo sprendimas.

Kartais turto patikėtiniams leidžiama tuo turtu disponuoti tiek, kiek leidžia patikėtojas. Pvz. jį
nurašyt, parduot ar kitaip sunaikint praėjus naudojimo laikotarpiui. Nustato įvairūs įstatymai
ar vyriausybės nutarimai (tvarkos).

14. Patikėjimo teisė kaip valstybinių, savivaldybių organizacijų teisinis turtinio

savarankiškumo pagrindas

15. Patikėjimo teisės turinys

4.109 straipsnis. Turto patikėjimo teisės turinys

1. Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai
valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose),
taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose
norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų
teisių bei interesų.
2. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą bei
disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo
teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme.

Valstybės ir sav. turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo lemia ir patikėtinio –

įmonės, įstaigos veiklos tikslai, nes šiems tikslams prieštaraujantis sandoris gali būti
pripažintas negaliojančiu.

Turinys:
a) Valdyti
b) Naudoti
c) disponuoti

Tačiau šių teisių apimtis yra siauresnė nei nuosavybės teisės, nes tai lemia patikėjimo teisės
kaip išvestinės teisės prigimtis. Nuosavybės teisė į patikėjimo teise perduodamą turtą išlieka
patikėtojui.

16. Patikėjimo teisės ir viešosios nuosavybės teisės turinys

Biudžetas ir kitas turtas įgyvendinamas per patikėjimo teisę. Viešosios NT, dalis jos
įgyvendinama per turto patikėjimo teisę.

Turto patikėjimo teisė plačiai taikoma įgyvendinant viešąją nuosavybę. Dalis valst ar sav.
turto yra skiriama valstybinio valdymo ar kitoms valstybinės valdžios funkcijoms įgyvendinti
perduodant jį patikėjimo teise atitinkamoms institucijoms, įstaigoms ar organizacijoms. Dalį
sav., valst perduoto turto valdo, naudoja ūkinės veiklos subjektai – valst ir sav įmonės.

17. Patikėjimo teisės subjektai

4.107 straipsnis. Turto patikėjimo teisės subjektai

1. Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar
savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai
asmenys.
2. Patikėtojas ar keli patikėtojai gali skirti vieną ar keletą patikėtinių, nustatyti jų skyrimo ar
keitimo tvarką.
Gali būti ir privačiai naudai, ne vien viešai. Tam yra speciali sutartis tarp patikėtojo ir
privataus patikėtinio dėl šios teisės įgyvendinimo (6 knyga).

Subjektais Lietuvos Respublikoje yra:

a) valstybės ar savivaldybių įmonės
b) įstaigos
c) organizacijos
d) kiti juridiniai
e) fiziniai asmenys.

Asmuo, kuris perduoda turtą patikėjimo teise kitam asmeniui, yra vadinamas patikėtoju, o
patikėjimo teisės turėtojas – patikėtiniu.
Turto patikėjimo teise perduotas turtas patikėtojo nurodymu gali būti valdomas, naudojamas
ir disponuojama juo taip pat ir trečiojo asmens – naudos gavėjo – interesais.
Patikėtoju gali būti tik turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis
asmuo. Patikėtojas ar keli patikėtojai gali skirti vieną ar keletą patikėtinių, nustatyti jų
skyrimo bei keitimo tvarką (CK 4.107 str. 2 d.).
Patikėtiniais gali būti valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat kiti
juridiniai ir fiziniai asmenys (CK 4.107 str. 1 d.). Teisės aktuose gali būti numatyta ir tai,
kokie konkretūs asmenys kokį turtą valdo, naudoja ar disponuoja patikėjimo teise, ir
turto perdavimo patikėjimo teise apribojimai. Dažniausiai tokios nuostatos taikomos
patikėjimo teise perduodamam valstybės ir savivaldybių turtui.
Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9
straipsnį valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė
Valstybės turto fondas. Turtą, kuris nėra perduotas šiam fondui, patikėjimo teise valdo,
naudoja ir juo disponuoja valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir
organizacijos. Šio įstatymo numatytais atvejais valstybės turto patikėtiniais gali būti
savivaldybės ir akcinė bendrovė Turto bankas. Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas
patikėjimo teise gali būti perduotas tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines
funkcijas. Pavyzdžiui, pagal Geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą iki bus
įsteigta valstybės įmonė viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti valdytojo funkcijas
atlieka akcinė bendrovė Lietuvos geležinkeliai, viešosios geležinkelių infrastruktūros turtą
valdanti, naudojanti ir disponuojanti juo patikėjimo teise.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto patikėtiniais gali būti savivaldybių
institucijos, savivaldybių įmonė, įstaigos ir organizacijos. Kitiems juridiniams asmenims
savivaldybės turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį
savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai jie pagal įstatymus gali atlikti
savivaldybių funkcijas.
Kai patikėjimo teisė nustatoma sutartimi, patikėtinis negali būti ir naudos gavėju. Nustačius
patikėjimo teisę sutartimi, sandorius, susijusius su jam perduotu turtu, patikėtinis sudaro savo
vardu, tačiau jis privalo nurodyti, kad veikia turto patikėjimo teise. Patikėjimo teisės faktas
turi būti atskleistas tokia pat forma, kokia yra nustatyta sudaromam sandoriui (CK 6.955 str.
1 d.). Patikėjimo teisės objektai gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai
popieriai ar kitoks turtas.

18. Patikėjimo teisės objektai

Patikėjimo teisės objektai gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai
ar kitoks turtas.

Patikėjimo teisės atsiradimas

4.108 straipsnis. Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai
Turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas gali būti: įstatymas, administracinis aktas,
sutartis, testamentas, teismo sprendimas.

Įstatymas gali numatyti, kokį turtą ir koks asmuo valdo patikėjimo teise.
Administraciniu aktu patikėjimo teise perduodamas valstybės ir savivaldybės turtas.
Turto patikėjimo sutartimi gali būti perduodamas ir valstybės ir savivaldybių turtas, ir kitiems
asmenims nuosavybės teise priklausantis turtas.
6.953 straipsnis. Turto patikėjimo sutarties samprata
1. Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui)
savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir
juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais.

6.959 straipsnis. Esminės turto patikėjimo sutarties sąlygos

1. Turto patikėjimo sutartyje privalo būti nurodyta:
1) turtas, perduodamas patikėjimo teise;
2) patikėtojas, patikėtinis, o jeigu sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavėjo)
naudai, – naudos gavėjas;
3) patikėtinio atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka, jeigu atlyginimą nustato sutartis;
4) sutarties galiojimo terminas.
2. Turto patikėjimo sutartis negali būti sudaroma ilgesniam kaip dvidešimties metų
terminui. Įstatymas gali nustatyti ir ilgesnius maksimalius sutarties galiojimo terminus.
3. Jeigu, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nė viena šalis nepareiškia apie jos
nutraukimą, sutartis pripažįstama pratęsta tomis pat sąlygomis naujam tokiam pat terminui.

Testamentu patikėjimo teisę gali nustatyti testatorius.

Teismo sprendimu patikėjimo teisė gali būti nustatyta tik įst. numatytais atvejais
19. Privačios nuosavybės teisės įgyvendinimo patikėjimo teisė ypatumai
Turto patikėjimo teisės gynimo pagrindas yra CK 4.110 str. (Turto patikėjimo teisės
subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95–4.99 straipsniuose.)

4.95 straipsnis. Savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo
Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.

4.96 straipsnis. Daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo

1. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo
perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai
savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar
asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų
pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas. Šiuos reikalavimus savininkas
gali pareikšti per trejus metus nuo daikto praradimo momento.
2. Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus
atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
3. Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti
nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Ši taisyklė taikoma ir
kilnojamiesiems, ir nekilnojamiesiems daiktams.
4. Šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo
sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.

4.97 straipsnis. Atsiskaitymai grąžinant daiktą iš neteisėto valdymo

1. Savininkas, išreikalaudamas daiktą pagal šio kodekso 4.95 straipsnį, turi teisę
reikalauti: iš asmens, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas (nesąžiningo
valdytojo), grąžinti arba atlyginti visas pajamas, kurias tas asmuo gavo arba turėjo gauti per
visą valdymo laiką; iš neteisėto sąžiningo valdytojo – visas pajamas, kurias šis gavo arba
turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba
sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą.
2. Neteisėtas nesąžiningas valdytojas savo ruožtu turi teisę reikalauti iš savininko
atlyginti jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas nuo to laiko, kai savininkui priklauso gautos
iš daikto pajamos.
3. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo
padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos.
4. Neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis
buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių
atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi
teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės
padidėjimas.

4.98 straipsnis. Nuosavybės teisės gynimas nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo

netekimu
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir
nesusijusius su valdymo netekimu.

4.99 straipsnis. Žemės sklypo savininko teisių gynimas nuo galimų pažeidimų,
nesusijusių su valdymo netekimu
 Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose
nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti
esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas
ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą
neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.

Valstybė gali valdyti viešąją nuosavybę, ja naudotis, disponuoti pagal įst.

20. Patikėjimo teisės pasibaigimas
Patikėjimo teisės pabaigos pagrindus nulemia jos atsiradimo pagrindai. Kai patikėjimo teisė
nustatyta sutartimi, ji baigiasi pasibaigus sutarčiai CK 6.967 straipsnyje numatytais atvejais:
1) kai miršta ar likviduojamas naudos gavėjas, jeigu sutartis nenustato ko kita,
2) kai naudos gavėjas atsisako pagal sutartį gaunamos naudos, jeigu sutartis
nenustato ko kita,
3) kai patikėtinis miršta, pripažįstamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur
esančiu ar jis likviduojamas,
4) kai patikėtojui iškeliama bankroto byla,
5) kai patikėtojas ar patikėtinis atsisako sutarties dėl to, kad patikėtinis nebegali pats
vykdyti sutarties,
6) kai patikėtojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir išmoka patikėtiniui sutartyje
nustatytą atlyginimą ir atlygina būtinas išlaidas, padarytas dėl sutarties nutraukimo.
Patikėjimo teisė taip pat pasibaigia patikėtojo ir patikėtinio susitarimu.
CK nenustatyti specialūs turto patikėjimo pabaigos atvejai, kai ši teisė nustatoma ne
sutartimi, o kitais pagrindais. Juos galima išskirti atsižvelgiant į šios teisės prigimtį.
Patikėjimo teisė negali egzistuoti žuvus patikėjimo teise valdomam turtui, mirus patikėtiniui
– fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, sutapus patikėtojui ir patikėtiniui viename
asmenyje, pasibaigus terminui ir kitais atvejais, kai teisės egzistavimas objektyviai nebūtų
pateisinamas arba tai prieštarautų patikėjimo teisės paskirčiai. Patikėjimo teisė pasibaigia ir
įstatyme ar ją nustatančiame akte numatytais pagrindais.

UŽDUOTYS

1 UŽDUOTIS
Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti,
naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. (CK 4.106 str. 1d.).
Kadangi ūkio paskirties pastatas buvo pastatytas iš valstybės biudžeto lėšų, jo savininkė yra
valstybė, o patikėtinis – Valstybinės žemės ūkio mokslų universitetas.
4.57 straipsnis. Bešeimininkis daiktas
1. Bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas
nežinomas.
4.58 straipsnis. Nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas
1. Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba
savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos
pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią
daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

Pastatyto savininkė yra valstybė, tad jis nėra bešeimininkis. Todėl ŽŪB negali reikalauti įgyti
nuosavybės teisės į ūkio paskirties pastatą pagal įgyjamąją senatį, nes remiantis CK 4.69 str 3
d., įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei
priklausančius daiktus<...>.

2 UŽDUOTIS
Turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti,
naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. (CK 4.106 str.)

Valstybės institucija veikia valstybės vardu, jai pavesta įsteigti mokymo įstaigas. Kadangi
viešoji nuosavybės turi būti įgyvendinama siekiant užtikrinti viešąjį interesą, vadovaujantis
efektyvumo, visuomeninės naudos principais ( LR valstybės ir savivaldybės turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įst. 9 str), valstybės institucija gali nuspręsti, kad padidėjus
poreikiui ruošti daugiau statybininkų, reikia perduoti „statybininkų mokyklai“ vieną iš „Šokėjų
mokyklos“ pastatų.
Jeigu tai būtų valstybinės gydymo įstaigos situacija nesikeistų, nes pagal LR sveikatos
priežiūros įst 36 str 2 d. viešųjų sveikatos įst savininkas valstybė, kuri perduoda patikėjimo
teise pagal patikėjimo sutartį kai priklausantį valstybės turtą. Valstybės viešosios įstaigos
negali šio valstybės turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip
suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų
asmenų prievolių įvykdymą. Valstybės turto patikėjimo sutartyje gali būti nustatyta ir kitų
apribojimų.
Lietuvos respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių į s t a t y m a s:
2 straipsnis. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės samprata
1. Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka
valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą
turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

Konstitucinis teismas

Situacija keistųsi kalbant apie Konstitucinį teismą, nes LR Konstitucinio teismo įst. 5 (1) str
nurodyta, kad pastatai ir kitas turtas, kuriuo naudojasi Konstitucinis Teismas, yra
valstybės nuosavybė, perduota Konstituciniam Teismui valdyti, naudotis bei disponuoti
turto patikėjimo teisėmis. Be Konstitucinio Teismo sutikimo šis turtas negali būti
paimtas nei perduotas kitiems subjektams.
Kiti teismai
Pagal LR teismų įst 128 str 5 d, Teismai ir Nacionalinė teismų administracija šį turtą, išskyrus
šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.
Teismams ir Nacionalinei teismų administracijai perduotas turtas negali būti paimtas
be Teisėjų tarybos sutikimo.
3 UŽDUOTIS
Remiantis CK 4.110 str., kuriame sakoma, kad turto patikėjimo teisės subjektas,
gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose. Taigi
Vyriausybė yra teisi, teigdama, kad byloje tinkamas atstovas yra valstybės įmonė, kuri
yra turto patikėtinis. Turto patikėtiniui suteikia tokias pačias gynimo priemones kokias turi
ir turto savininkas.

4 UŽDUOTIS

2.36 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas civiliniuose santykiuose

1. Valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais
pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai.
2. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas
įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas.

4.169 straipsnis. Ilgalaikės nuomos pabaiga

1. Ilgalaikė nuoma baigiasi:
1) pasibaigus terminui;
2) žuvus nuomos objektui;
3) nuomą panaikinus teismo sprendimu;
4) nuomotojui tapus ir nuomininku;
5) nenaudojus nuomos objekto dešimt metų;
6) šalių susitarimu.

Todėl X savivaldybė neturi teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.

KONTROLINIAI KLAUSIMAI
1. Valstybė kaip savininkas įgyvendina savininko teisių turinį sudarančias teises per
atitinkamas valdžios institucijas, kurios pagal savo kompetenciją įgyvendina
valstybės joms patikėtas savininko teises. Prie šių institucijų priskirtini Lietuvos
bankas, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos.

2. FA, JA ir valstybės nuosavybės teisės įgyvendinimo panašumai:

 minėti subjektai savo nuosavybės teisę gali įgyvendinti, t.y naudoti,
disponuoti, valdyti turimą nuosavybės teise turtą nepažeisdami įst. ir kitų
asmenų teisių ir interesų
 Visi šie subjektai gali perleisti savo nuosavybę patikėjimo teise kitam
subjektui

Skirtumai:
 FA ir privatus juridinis asmuo savo nuosavybės teisę įgyvendina, siekdami
privataus intereso tenkinimo, valstybė nuosavybės teisę įgyvendina
siekdama patenkinti viešąjį interesą.
  Nuosavybės teisę paprastai įgyvendina patys FA ar JA, kuriems ta
nuosavybė priklauso, tačiau valstybė, savo nuosavybės teisę įgyvendina
per atitinkamas institucijas.
 Valdant FA ar JA savo nuosavybę, vyrauja dispozityvus reguliavimo
metodas, kai asmenys su savo nuosavybės teisę įgyvendina kaip nori
( žinoma, nepažeidžiant įst. ir kitų asmenų teisių ir interesų), o valstybei
įgyvendinat nuosavybės teisę vyrauja imperatyvus reguliavimo metodas,
kai valstybė gali įgyvendinti nuosavybės teisę tokiu būdu, koks yra
imperatyviai nurodytas įst ar kt. teisės aktų.

3. Vilniaus universitetas ( viešoji įstaiga), disponuoja jam valstybės perduotomis

patalpomis, biudžetu.
Valstybės įmonė ( Lietuvos oro uostai), disponuoja oro uostų žemės sklypais ir pan.
LR Konstitucinis teismas ( biudžetinė įstaiga), disponuoja valstybės jam perduotomis
lėšomis ( disponavimas lėšomis susijęs su LR Konstitucinio teismo tinkamu funkcijų
įgyvendinimu).
4. Savininkai naudoja, disponuoja, valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą
savo nuožiūra, tačiau negali pažeisti įst. ir kitų asmenų teisių ir interesų.

4.109 str:
Valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai
valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose),
taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose
norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų
teisių bei interesų.
2. Kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą bei
disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo
teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme.

Svarbu paminėti, kad nuosavybės teisė į patikėtiniui patikėtą turtą išlieka patikėtojui.
10. Ne tik privatinės teisės normos numatytos CK, bet ir kt. Konstitucijos normos,
baudžiamoji teisė, per negatyvias normas ( turto konfiskavimas, vairavimas išgėrus ir pan)

11. Gali būti perduota turto privačiam asmeniui, tačiau privatus interesas tokiu atveju turi
tarnauti viešajam, o ne privačiam interesui. Turtas gali būti perduotas juridiniams asmenims
pagal turto patikėjimo sutartį. Tačiau JA perduoto turto negali įkeisti, juo laiduoti, jo
išnuomoti, perduoti kitiems ir pan. Jei JA nebegali ar atsisako įgyvendinti valstybines f-jas,
kurioms įgyvendinti buvo perduotas turtas, sutartį sudariusi institucija privalo jos atsisakyti. (
pagal LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą)
Įš LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str
4 d:

Kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal
turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas.
Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima
Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota
sudaryti turto patikėjimo sutartį. Kiti juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas
pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo
įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo
užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais
ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik
įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.