Pratybos 1 - Šeimos sampratos kiekybinis tyrimas

Šaltinis: Juozeliūnienė, I. (2003). Janas Trostas ir šeimos sociologija. - V.: VU leidykla.

Šeimos Samprata
Šeimos sociologija, sociologijos sritis, tirianti šeiminį gyvenimą – šeiminius darinius, jų kaitą ir ryšį su
socialiniu, ekonominiu, kultūriniu gyvenimu, santykius šeimoje, šeiminius procesus, šeimos ideologiją.
20 a. pradžioje susiformavusios modernios šeimos sociologijos pradininkai siekė kurti mokslo teorijas ir
atsisakyti 19 a. išpopuliarėjusio šeimų istorinės analizės aprašomojo stiliaus. Iki 20 a. 9 dešimtmečio
šeimos sociologai kūrė vadinamąsias tiesos siekiančias, vertybių nepripažįstančias, prognozuojančias
teorijas, kurios remiasi empirinių duomenų objektyvia analize. Moksliškumas sietas su pozityvizmu ir
kiekybine tyrimų metodologija. Didelį poveikį šeimos sociologinei sampratai turėjo šeimos ryšių
natūralumo ir universalumo antropologinės idėjos (G. P. Murdockas, Jungtinės Amerikos Valstijos).
Susidomėjimas šeimos studijomis kyla „bangomis“ ir jos yra susijusios su naujais socialiniais,
ekonominiais ir pokyčiais visuomenės, su kuria neišvengiamai susietas šeimos gyvenimas, ideologinės
sferos. Šiais laikais mes susiduriame su tam tikrais gyvenimo būdo pokyčiais šeimoje ir santuokos
modeliuose, dėl kurių atsiranda poreikis paaiškinimams. Viena iš svarbiausių konceptualizacijų yra
išvesta G.P.Murdock‘o, kur jis vartoja terminą šeima su priešdėliu branduolys. Kiek negalima pridėti
priešdėlio, kad atskirti branduolinę šeimą nuo kitų formų. Jo tikslas buvo parodyti, kad branduolinė
šeima kaip sąvoka socialinėje tikrovėje susijungė į sudėtingesnes formas; daug branduolių būtų
reikšmingi poligamiškoms šeimoms. Sąvokos šeima painiavos ar reikšmių įvairovė su įvairiomis
sąvokomis reikalauja tam tikros sistemos paaiškinimui. Visos šios daugybės šeimos sąvokos gali lengvai
tapti neišspręstomis, nebent naudojama kiekvienos rūšies analizės sistema. J.Trostas pasiūlė naudoti
teorinį diadinės analizės metodą. Jan Eugen Trost, Švedijos sociologijos pedagogas, (1999) teigė, kad
diadinis požiūris į šeimos narių apibrėžimą ir identifikavimą yra naudingas metodas šeimos
apibrėžimams ir struktūroms matuoti. Pasak J.Trost galima teigti, kad bet kuri šeimos samprata apima
bent du narius. Taigi mažiausią šeimos vienetą sudarytų viena diada. Pirmiausia norima apipabrėžti, kad
tai vienintelė ir vienintelė būtina sąlyga; buitis, santuoka dar neturi jokios reikšmės, taip pat visi nariai
neturi būti gyvi ar būti žmonėmis. Taip pat visi tam tikros šeimos nariai neprivalo savęs apibrėžti kaip
tos pačios ir šeimos nariai. Panašiai, gali būti branduolinės šeimos sujungtos į sudėtingesnius vienetus,
pavyzdžiui, tėvų ir vaikų vienetai ir sutuoktinių vienetai gali būti jungiami įvairiais būdais. Vadinasi,
mažiausia vienišų tėvų šeima būtų apibrėžiama kaip šeima, susidedanti tik iš vienos diados: tėvų ir vaikų
diada arba vaiko ir tėvų diada. Mažiausią „branduolinę“ šeimą sudarytų trys diados: viena sutuoktinių
diada, viena motinos diada ir viena tėvo-vaiko diada. Mažiausia trijų kartų šeima, jei konceptualizuota iš
vaiko perspektyvos, sudarytų iš 1. senelių ir tėvų diada, 2. vaikų ir tėvų diada ir 3. anūkų ir senelių diada
. Panašiai susituokusi pora su dviem vaikais gali būti laikoma vienu sutuoktinių vienetu (vyru ir žmona)
ir keturiais tėvų ir vaikų vienetais (motina su kiekvienu vaikas ir tėvas su kiekvienu vaiku). Kasdienine
kalba šie šeimos komponentai sudaro dviejų tėvų, dviejų vaikų šeimą ir, kai visi gyvena kartu,sudaromas
namų ūkis.Vienas namų ūkis padalijamas į du namų ūkius, kai susituokusi pora ar sugyventinių pora
išsiskiria. Šeima, pagal J.Trost apibrėžimą, susiformuoja tada, kai pora (t. y. Du asmenys) arba tuokiasi,
arba bendro gyvenimo atveju apsigyvena kartu. Kiti šeimos formavimo būdai atsiranda gimus vaikui ir
juo rūpinamasi vienišų tėvų ar sugyventinių poros. Jei sutuoktiniai turi vaiką, šeima nesukuriama. Tokia
jau šeima egzistuoja, o vaiko ar vėlesnių vaikų pridėjimas reiškia tiesiog tai šeima reformuojama arba
kitaip, pertvarkoma. Panašiai, kai vienas moteris su vaiku išteka arba pradeda gyventi kartu su vyru ar
moterimi (ar vaiko tėvas, ar kas nors kitas), esama šeima gali pereiti iš dviejų narių į trijų narių šeimą.
Pakartotinės santuokos ir apsigyvenimai gali būti naujų šeimų kūrimas, tačiau dauguma yra tiesiog
reformacijos. Net jei išsiskyręs ar našlys turi tik pilnamečių vaikų, kurie negyvena namuose ir asmuo
tuokiasi antrą kartą, jų šeima nėra naujai susifomavusi. Tačiau, didelė dalis formavimosi ir reformacijos
prasmės, priklauso nuo to, iš kieno, perspektyvos žiūrima.Diadinė analizė taip pat gali būti naudojama
labiau praktinėse srityse, pavyzdžiui, kai terapeutas nori išsiaiškinti, ką klientui reiškia kliento šeima.
Emocijos, galia, piktnaudžiavimas ir tt ir kiti mechanizmai gali būti svarbūs terapijai, nes diadinė
sistema gali būti naudojama siekiant geriau suprasti ir palaikyti klientą. Panašiai, diadinė analizė gali
būti naudojama tiriant tinklus, o ne tik šeimas. Ieškant, kokią diadinę struktūrą individas sąmoningai ar
nesąmoningai suvokia tinkle, galima nustatyti konkretaus individo tinklo reikšmę ir galimybes. Šeimos
sąrašas ir žemėlapis pateikia geras vaizdinį supratimą apie individo šeimos supratimą. Tai suteikia
puikią galimybę įvadui norint aptarti šeimos klausimą. Kitas klausimas yra tai, ką žmogui reiškia šeimos
samprata apskritai. Norėdami tai suprasti, autorius siūlo užduoti vieną klausimą užrašytą viename lape.
Klausimas susijęs su šeimos samprata ir syra abstraktus suteikia mokiniams erdvę patiems įvertinti savo
pespektyvą.
Apibendrinant, diadinių vienetų sistema, naudojama apibrėžiant ir konceptualizuojant šeimą taip pat
suteikia, kaip šalutinį poveikį, kitą perspektyvą. Ne tik verta nerimauti dėl tokių terminų kaip
formavimąsi ir reformaciją, tačiau ši perspektyva praplečia mąstymą ir kokią šeimą gali būti laikoma. Be
to, greitai ir beveik automatiškai kyla susirūpinimas dėl to, kas apibrėžia – teoretikas, tyrėjas, vadovas,
terapeutas, asmuo ir pan. Vadinasi, „turėtume netaikyti jokios perspektyvos savaime suprantamu dalyku,
kai žinome, kad tai didžiulė įvairovė perspektyvų egzistuoja“ (Trost, 1995). Kitas diadinio požiūrio
šalutinis poveikis yra susijęs su šeimos apibrėžimu. Daugelis sutinka, kad neturėtume apibrėžti šeimos ir
pripažinti, kad galime apibrėžti tik šeimų grupes.