Langas
L ANGAS
2002 123456789012345678
m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
123456789012345678
„MOKSLO LIETUVOS“ PRIEDAS
2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)
Balandþio 19-20 d. Lietuvos teisës
universitete vyko UNESCO Taikos kul-
tûros ir demokratijos katedros surengta
tarptautinë mokslinë konferencijaTaikos
kultûra, þmogaus teisës ir pilietinës vi-
suomenës ugdymas (praneðimus skaitë
55 mokslininkai ið Lietuvos ir dar 9 pa-
saulio ðaliø).
Buvo kalbama apie þiniø visuome-
næ ir kultûrø polilogà, tolerancijos ir pi-
lietiðkumo sàsajas, globalizacijos iððû-
kius, taikingumo ir neagresyvumo etni-
nëse kultûrose bruoþus, ieðkoma þmo-
gaus teisiø filosofiniø pamatø, aptaria-
ma teisës paveldo svarba sprendþiant
ðiuolaikines teisines problemas.
Konferencijai globalumo skambesá
suteikë vieðnia – Jungtiniø Tautø Vys-
tymo programos atstovë Lietuvoje Ci-
han Sultanoglu, Europos organizacijos
Taika per kultûrà prezidentas Wilhelm
Augustat, JAV Edukologiniø tyrimø
asociacijos (ERA) prezidentas dr. James
E. Fischer.
Nuo karo kultûros
á taikos kultûrà
Kultûrai reikalinga tik taika – ðiuo
vëliau daugelyje praneðimø skambëjusiu
leitmotyvu pradëjo konferencijà dr. Ar-
vydas Juozaitis. Dar daugiau: karas yra
kultûros antipodas. Pasauliui reikalinga
masinës taikos bûsena. Tik ta prasme ga-
lima sutikti bûti masës þmogumi, nes at-
ëjo laikas rinktis gyvybæ, o ne kovà uþ
gyvybæ, – teigë A. Juozaitis.
Ar karas yra universalybë, visuoti-
nis dësnis? Ar þmogus biologiðkai yra
pasmerktas kariauti? Ðiuolaikinis moks-
las jau atsakë neigiamai á ðiuos klausimus,
– kalbëjo ðio straipsnio autorë. Jei karai
prasideda þmoniø protuose, kaip raðo-
ma UNESCO Konstitucijos preambu-
lëje, tai þmoniø protuose prasideda ir tai-
kos kultûra. Nori taikos – kurk taikà. Ka-
ro kaina yra didelë, bet þmonija yra ápra-
tusi jà mokëti. Taikos kaina taip pat di-
delë, taèiau jos nenorima mokëti ir net
þinoti, kas tai yra. Todël pirmiausia rei-
kia kurti taikos kultûros modelá. O tai
yra mokslininkø darbas.
Taikos kultûros pamatus kuria tva-
ri ekonominë plëtra. Tuo ásitikinæs prof.
Povilas Gylys. Daþnai nesuvokiama, kas
yra ekonomika, turtas. Visuomenë daþ-
nai nesupranta, jog ðalia daiktø, maðinø,
pinigø, darbo jëgos ðiuo metu dominuo-
jantis turtas yra informacija. Ekonomi-
koje iðkeliama tik kokia nors viena reið-
kinio forma ir absoliutinama, o kitos –
ignoruojamos, ir tai yra fundamentaliz-
mas. Ryðkus ekonominio fundamenta-
lizmo pavyzdys buvo tarybinis ekspe-
rimentas arba neribotø iðtekliø funda-
mentalizmas. Ðiuo metu ekonomika daþ-
niausiai sutapatinama su rinka, ir todël
procesas tampa nesubalansuotas, netva-
rus, pavojingas ateities taikiai plëtrai.
Kaip visada giliai susirûpinæs pilie-
tinës visuomenës ugdymu kalbëjo prof.
Kæstutis Makariûnas. Kas yra pilietis
globalëjanèiame ir kosmopolitëjanèiame
pasaulyje? Ar pilietiðkumas – bûtina ir
siektina vertybë? Kad tauta iðliktø, rei-
kia realizuoti pilietinius iðteklius, ugdy-
ti pilietinæ sàmonæ. Kiek tampame Lie-
tuvos pilieèiais, tiek tampame pasaulio
pilieèiais. Globalioje visuomenëje prof.
K. Makariûnas mato tik tø tautø ateitá,
kurios turi gerà ðvietimo sistemà, ir tø
TAIKOS KULTÛRA – NAUJOJO
MÀSTYMO BÛTINYBË
Taikos kultûra – pilietinës visuomenës uþduotis
Áþangos þodá tarë Jungtiniø Tautø Vystymo programos ágaliotoji atstovë Lietuvoje p. Cihan Sultanoglu;
prezidiume – konferencijos organizatorë doc. Jûratë Morkûnienë ir prof. Bronislovas Kuzmickas
tautø, kurios puoselëja savo kultûrà.
Stipri Lietuvos mokslininkø pilietinës
pozicijos iðraiðka – þmonës dirba univer-
sitetuose ir mokslo ástaigose be ypatin-
gø, papildomø iðtekliø, ne meta mokslà,
o, prieðingai, já plëtoja.
Þiniø visuomenë:
laimëjimai ir (ar)
praradimai?
Konferencijoje gilintasi á esminá vi-
so pasaulio bendruomenei informaciniø
technologijø raidos ir jos galimø pasek-
miø klausimà. Aptartas naujø technolo-
gijø ánaðas á globalià kultûrà ir su tuo su-
sijusi kultûrø destrukcijos grësmë (dr. J.
Morkûnienë), diskutuota dël neviena-
reikðmiðkai suvokiamo santykio tarp in-
formaciniø technologijø visuomenës ir þi-
niø visuomenës. Atkreiptas dëmesys á
elektroninës valdþios naudà visuomenei
(prof. Rimantas Petrauskas, doc. Anta-
nas Keras). Turint omenyje praktinæ
problemos svarbà Lietuvai, dëmesá pa-
traukë Romualdo Krukausko ir Eugeni-
Konferencijos dalyviai (ið kairës): religijotyrininkas ið Didþiosios Britanijos dr. Michael York, dr. Algirdas Kanauka
LIETUVOS TEISËS
UNIVERSITETAS
JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM
jos Krukauskienës praneðimas apie in-
formacinës visuomenës kûrimo strategi-
jà, doc. Gedimino Mesonio mintys apie
informacinës ir teisinës visuomenës Lie-
tuvoje vienovæ ir prieðtaras.
Taèiau mokslininkus labiausiai jau-
dino mintis apie naujos visuomenës na-
riø ugdymà, nes tik pasiruoðæs ir iðsila-
vinæs þmogus gali dalyvauti informaci-
nës kultûros plëtroje.
Tolerancijos ribos
Kas yra taikus kosmopolitizmas,
kaip ámanoma pripaþinti ávairovæ, kito-
niðkumà? Konferencijos dalyviai ið ketu-
riø ðaliø (Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir
JAV) teoriðkai, taip pat ir praktiðkai de-
monstravo tolerancijos galimybes. Taip
pat atskleidë svarbias fundamentiniø te-
oriniø bei taikomøjø mokslø sàsajas.
Sekcijos darbo pradþià paskelbæs dr.
James E. Fischer ypaè akcentavo edu-
kacinës patirties refleksijos svarbà ir
kvietë ðvietimo srityje besidarbuojanèius
mokslininkus siekti naujai suprastos
Senovës romënai
kompetencijos, kurios esminë prielaida
– nuolat atnaujinamas ugdomosios veik-
los ir jos visuminio konteksto ryðys. Ádo-
mu, kad ðis sveèias ið JAV pakvietë ver-
tinti Vakarø ðaliø, taip pat ir JAV, demo-
kratijø pasiekimus ne kaip galutiná idea-
là, o kaip vienà ið galimø ir toliau
plëtojamø modeliø.
Net keletas mokslininkø siekë
apibrëþti esmines postmodernios vi-
suomenës vystymosi gaires. Tarp jø
ir prof. W. Sztumski ið Lenkijos Sile-
zijos universiteto, kurio nuomone,
Vakarø civilizacija priëjo kryþkelæ: se-
noji etika liko praeityje, o naujoji, vis
dar apimta reliatyvizmo, nepajëgia
kompensuoti sparèios technologijø
kaitos sukeltos sumaiðties. Moksli-
ninko poþiûriu, iðgyvename etinës
kaitos laikmetá ir netenkame aiðkiø
normø, taèiau galime remtis tais da-
lykais, kurie iðlieka nepakitæ. Pir-
miausia tai kai kurios filosofinës ka-
tegorijos: egzistencija, vienybë ir ávai-
rovë, harmonijos siekimas.
ir prof. Vygandas Paulikas
1
Mokslininko mintis pratæsë kolega ið
Vokietijos Wilhelm Augustat (Europos
Taikos per kultûràorganizacijos preziden-
tas), aptaræs taikos ir visuomeninës har-
monijos sàsajas bei Jungtiniø Tautø pa-
stangas ðias vertybes realizuoti, kuriant
taikøjá kosmopolitizmà. Ði sàvoka, auto-
riaus poþiûriu, turëtø reikðti ne ðablonið-
kumà ir niveliacijà, bet visuotinai priim-
tas teisingumo ir teisëtumo normas.
Konferencijoje svarstyta apie kitonið-
kumo problemà ir kaip svarbu atpaþinti
ir priimti svetima, kitoniðka savyje (dr.
Andrius Sprindþiûnas), be to, ugdyti
funkcionaløjá intersubjektyvumà (dr. To-
masz Kitlinski). Nuskambëjo kvietimas
siekti atleidimo kultûros, pasiremti Toros,
Talmudo ir Naujojo Testamento iðminti-
mi, alsuojanèia pagarba ir meile þmogui.
Globalizacija: átampa
tarp tamsos ir ðviesos
Globalizacija – neiðvengiamas pro-
cesas, – teigë Romualdas Ozolas. Jis pa-
brëþë, jog globalizacijai bûdinga átampa
tarp teigiamos ir neigiamos pusës. Svars-
tymams, kaip iðvengti globalizacijos ne-
ðamø blogybiø, kaip ðá procesà padary-
ti palankø Lietuvai ir kaip neskausmin-
gai ásitraukti á pasaulio bendrijà, ir buvo
skirtas sekcijos darbas.
Nauji iððûkiai valstybiø saugumui
(Edvardas Ðpokas), bûtinybë duoti ag-
resoriui deramà atkirtá (Romualdas Ka-
cevièius), lietuviø tautos perspektyvos
globalizacijos procese (dr. Saulius Kani-
ðauskas), ekologinës grësmës, demogra-
finës problemos (prof. Vygandas Pauli-
kas) – gilintasi á ðias ir kitas grësmes bei
ieðkota galimybiø jas suðvelninti. Todël
optimistiðkai skambëjo sveèio ið Ðvedi-
jos dr. Andrew Blasko ir dr. Algirdo Ka-
naukos praneðimai, kuriuose pabrëþia-
mos teigiamos globalizacijos pasekmës
ið totalitarizmo sistemos iðsivadavu-
sioms valstybëms: globalizacinës verty-
bës gali bûti vertesnës negu izoliavima-
sis nuo pasaulio.
Ar senoji kultûra
gali bûti taikinga?
Jonas Trinkûnas, Lietuvos Ramuvø
sàjungos pirmininkas, kvietë sutelkti dë-
mesá á etninës kultûros tradicijas, á jos ne-
agresyvumà.
Kalbëta apie lietuviø etninës kultû-
ros taikingumo bruoþus. Liaudies sutar-
tinëse (dr. Daiva Vyèinienë), apeigø ðo-
kiuose ir veiksmuose (dr. Dalia Urbona-
vièienë), bendruomenës solidarumo idë-
jose (dr. Daiva Vaitkevièienë) matome ir
suvokiame turtingà priemoniø arsenalà,
padedantá stiprinti ir gilinti taikingumà
lietuviø tradicinëje kultûroje. Kalbant
apie lietuviø senosios kultûros taikingu-
mà (Jonas Trinkûnas), kilo diskusija, ar
gali senoji kultûra bûti taikinga. Juk is-
torija rodo ir jos karingumà.
Anglø religijotyrininkas dr. Micha-
el York apþvelgë religijø tipus ir jø vietà
pasaulinës taikos procese. Á visas religi-
jas turi bûti atsiþvelgiama, visos patei-
kia taikos kultûros sprendimo variantø.
Þmogaus teisës –
burtaþodis ar realybë?
Atsakymas buvo: taip, þmogaus
teisiø ágyvendinimas Lietuvoje – rea-
lybë (prof. Saulius Katuoka),
Nukelta á Lango 4 p.
2 Langas
Teisinës minties ðventë – kelias doktorantûros link
Lietuvos teisës universite-
tas – vienas jauniausiø ðalyje,
taèiau jau turi savo tradicijas.
Viena jø – Teisinës minties
ðventë, ðiemet surengta jau
treèià kartà. Ði ðventë suburia
Teisës universitetà á vieningà
bendruomenæ, vadinasi, tai jau
daugiau negu tik ðventë. Tad
kà ji reiðkia Universitetui ir
ðios Alma mater bièiuliams,
kuriø daug yra ir kitose ðalyse,
ir jie, pasirodo, taip pat nekan-
triai laukia ðios ðventës.
Apie visa tai prie apskrito-
jo stalo diskutuojame su Lie-
tuvos teisës universiteto pro-
rektoriumi mokslui prof. Vid-
mantu Egidijumi Kurapka bei
studentais: LTU Studentø
mokslinës draugijos preziden-
te, Teisës fakulteto I k. ma-
gistrante Jurga Maciulevièiû-
te, taip pat I k. magistrantu
Vidu Urbonavièiumi, to pa-
ties fakulteto II k. studente
Neringa Ðukyte, Valstybinio
valdymo fakulteto I k. stu-
dente Karolina Karpova ir I k.
magistrantu Remigijumi Bie-
liniu. Su prorektoriumi ir stu-
dentais bendrauja Mokslo
Lietuvos vyriausiasis redak-
torius Gediminas Zemlickas.
Pavasará,
kai pabunda mintis
Gediminas Zemlickas. Teisinës
minties ðventës jaunatviðkas þavesys,
ko gero, kyla dël dviejø veiksniø. Pir-
masis – pavasaris, atgyja gamta, ir
antras, kad ðià ðventæ savanoriðkai
rengia patys studentai. Jeigu tiksliau,
tai keturios Teisës universiteto stu-
dentø organizacijos. Tad gal nuo to ir
pradëkime.
Jurga Maciulevièiûtë. Iðties Tei-
sinës minties ðventë vyksta kiekvienà
pavasará, kai pabunda mintis. Jai ne-
sutrukdo jokios sesijos ar egzaminai,
nes ðventës noras didþiulis, nes visi jos
labai laukiame.
Teisës universitete turime keturias
studentø organizacijas. Tai Studentø
atstovybë, Studentø mokslinë draugi-
ja, Vieðojo administravimo studentø
asociacija ir Europos studentø teisinin-
kø asociacija. Taip pat turime Debatø
klubà – Studentø atstovybës padaliná.
Nesvarbu, kokie tø organizacijø tiks-
lai, bet visi dalyvavo organizuojant Tei-
sinës minties ðventæ.
Rûpi studijuoti,
o ne studentauti
G. Zemlickas. Kas vienija visas
ðias studentø organizacijas, kad jos ði-
taip vieningai ir entuziastingai dalyvau-
ja jà organizuojant? Þinoma, bûtø svar-
bu suþinoti, kokius tikslus keliate reng-
dami Teisinës minties ðventæ.
J. Maciulevièiûtë. Mes turime
bendrà teisinës minties vizijà, o ðven-
të – tai kelias teisinës minties link. La-
bai puiku, kad tai ne tik ke-
turiø studentiðkø organizacijø
bendra vizija, bet
sutampa ir su Tei-
sës universiteto
vadovybës vizi-
ja. Mums suda-
rytos puikios sà-
lygos ðià ðventæ
organizuoti, tad
lieka tik pasinau-
doti esamomis
galimybëmis.
Rimantas
Bielinis. Man
tenka dalyvauti
Studentø atsto-
vybës veikloje,
vadinasi, atsto-
vauti studentams
akademinëje ben-
druomenëje,
sprendþiant buiti-
nes problemas,
skatinant studen-
tø uþimtumà ir
pan. Tai nëra ta
veikla, kurià bûtø galima apibendrinti
vienu sakiniu. Þodþiu, mums tenka at-
stovauti studentams savo Universite-
te, taip pat ir uþ jo ribø. Savo lobistinæ
veiklà (pvz., ástatymø kûrimo srityje)
vykdome ir per Lietuvos studentø sà-
jungà. Kiekvienas fakultetas turi savo
studentø atstovybes, kurios sprendþia
savo fakultetø problemas, dalyvauja
fakultetø tarybø, dekanatø, studijø ge-
rinimo komitetø veikloje.
Studentø atstovybë stengiasi ávai-
riomis priemonëmis suartinti studen-
tus ir Universiteto mokslinæ bendruo-
menæ, Rektorato, dekanatø narius, kad
vieni kitus geriau suprastume ir leng-
viau pavyktø spræsti problemas. Tei-
sinës minties ðventë kaip tik mums ir
padeda savo tikslus ágyvendinti.
Vidas Urbonavièius. Jûs klausë-
te, kas vienija studentø organizacijas.
Per ðias organizacijas studentai gali
glaudþiau bendrauti su kolegomis ir
profesûra. Tai galimybë gauti daugiau
þiniø, t. y. to, dël ko á Universitetà ir
atëjome.
J. Maciulevièiûtë. Teisinës min-
ties ðventë – tai konkretus árodymas,
kad mes renkamës studijavimà, o ne
studentavimà. Pagaliau tai jau tampa
tradicine, didþiausia ir masiðkiausia stu-
dentø tarptautine moksline konferen-
cija. Ji tæsiasi tris dienas, visà renginá
organizuojame taip, kad studentai bû-
tø uþimti nuo ryto iki vakaro. Numa-
tytos ir vakaro programos. Pagaliau ið-
leidome konferencijai skirtà leidiná, ku-
riame sudëti geriausi studentø prane-
ðimai. Ið tiesø Teisinës minties ðven-
të – tai mûsø kelias doktorantûros link.
Kartu tai mûsø Universiteto ir jo stu-
dentø veidas.
Neringa Ðukytë. Rengti moksli-
nes konferencijas – tai tik vienas ið Eu-
ropos studentø teisininkø organizaci-
jos uþdaviniø. Dþiaugiuosi, kad galiu
tæsti ðios organizacijos, kuriai priklau-
sau, tradicijas dalyvaudama rengiant
Teisinës minties ðventes. Visos mûsø
studentø organizacijos vienijasi tam,
kad paþadintume teisinæ mintá.
J. Maciulevièiûtë. Dþiugu, kad
studentai apie ðià artëjanèià ðventæ gal-
Teisinës minties ðventëje Lietuvos teisës universiteto SMD prezidentë Jurga
Maciulevièiûtë, prof. Vidmantas Egidijus Kurapka ir prof. Vytautas Landsbergis
voja, kone visus metus jai rengiasi. Jei-
gu po ðventës pirmakursiams kyla no-
ras mokytis, gilintis á teisës mokslo da-
lykus, tai argi ne puiku?
G. Zemlickas. Kadangi èia turime
pirmakursæ, tai jos ir paklauskime: ar
tikrai taip?
Karolina Karpova. Ið pradþiø tei-
së man atrodë sausas mokslas. Egzami-
nus iðlaikiau, á Teisës universitetà ásto-
jau, paskaitas lankiau, bet á teisës moks-
Ðventës atidarymo akimirka
2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)
Ðventës organizatoriai ir aktoriai
lo esmæ dar nebuvau spëjusi ásigilinti.
Pradëjau lankyti teisës filosofijos bû-
relá, pamaèiau, kaip kiti studentai ren-
giasi Teisinës minties ðventei. Kilo ûpas
ir man. Paraðiau darbà ið teisës teorijos,
analizavome kitus praneðimus. Pradë-
jau suvokti, kad ðis mokslas man ið tie-
sø patinka, kad vis labiau noriu gilintis
á teisës dalykus. Panorau prisidëti ir or-
ganizuojant ðventæ. Þinoma, skaièiau
ir savo parengtà praneðimà.
Kai ðventë baigësi, mano nuomo-
në apie Universitetà labai pasikeitë.
Dabar ið tiesø noriu èia studijuoti, no-
riu geriau paþinti teisæ, gilintis á kodek-
sus. Dabar net ir mano bendramoks-
liai pastebi, kaip pasikeitë mano po-
þiûris á mokslà. Laukiu kitos ðventës,
jau dabar galvoju, koká naujà praneði-
mà galëèiau parengti.
Knyga – paskutiniosios
ðventës rezultatas
Prof. Vidmantas Egidijus Ku-
rapka. Kad tà ðventæ pavyktø sureng-
ti, tenka visus metus intensyviai dirb-
ti, plëtoti ðventës idëjà. Juk kas paga-
liau yra ðventë? Tai apibendrinimas
veiklos, kuri visus tuos metus vyksta
bûreliuose. Juose ir atrenkama maþdaug
60 geriausiø studentø moksliniø pra-
neðimø, kuriuos ðtai ir matome iðleis-
tus atskira knyga. Tai 300 puslapiø
jaunatviðkai brandþios teisinës minties
telkinys. Ðtai koks yra tos mûsø pas-
kutiniosios Teisinës minties ðventës re-
zultatas. Ðventæ reikia uþsitarnauti, ir
mûsø studentai tikrai jà uþsitarnavo.
Man labai patiko ðios ðventës forma,
kaip teisinës minties idëjø kova. Ma-
nau, jog didelis malonumas parodyti,
kad visus metus dirbta ir metai nenuë-
jo veltui.
G. Zemlickas. Koks yra Rekto-
rato indëlis rengiant Teisinës minties
ðventes?
V. E. Kurapka. Jeigu nebûtø stu-
dentiðkos mokslinës minties, tai abe-
jotina bûtø Universiteto ateities per-
spektyva. Siekiame, kad nuo pirmo
kurso studentas pratintøsi prie moks-
linio darbo, nes visa tai studentams pa-
deda geriau suprasti, kà jie ið tiesø stu-
dijuoja. Net jei studentas ir nestos á
doktorantûrà, netaps mokslininku, tai
vis vien pradës analizuoti ir vertinti
teisinæ mintá. Jeigu studentas tik ið-
moks ástatymo tekstà, tai ið jo gero tei-
sininko nebus. Reikia iðmokti anali-
zuoti, vertinti, suprasti turiná. Tada jis
iðmoks suprasti ir visus þmogiðkus rei-
kalus ir skirs tiesà nuo neteisybës. Èia
glûdi didþiulë prasmë.
Taèiau pagrindinis kelias gali vesti
á doktorantûrà, nes atranka darosi
kryptinga. Þmogus á doktorantûrà pa-
prastai ateina turëdamas aiðkø tikslà ir
tam tikrà ádirbá. Jam jau ne tas pat, ko-
kià teisës ðakà toliau gvildenti. Pasiren-
kant teisës studijas, tuo labiau dokto-
rantûrà, pagrindinis dalykas yra stu-
dento interesas ir motyvacija, o mûsø
rûpestis – uþtikrinti, kad materialinës
sàlygos netrukdytø studijoms.
Ðventë vienija
studentus ir dëstytojus
J. Maciulevièiûtë. Universitete
sudarytos visos saviraiðkos galimy-
bës, skatinama studentø iniciatyva.
Studentø mokslinëje draugijoje (SMD)
veikia 12 moksliniø sekcijø: teisës fi-
losofijos, teisës psichologijos, ávairiø
teisës ðakø – civilinës, darbo, baudþia-
mosios, tarptautinës, ES, konstituci-
nës teisës. Ðiame leidinyje pristatytos
visos 12 sekcijø.
Suprantama, siekiant mokslinës
veiklos daug priklauso nuo mokslinio
vadovo, nuo ryðio su dëstytojais. Mû-
sø darbai aptarti sekcijose, analizuoti,
dël jø diskutuota. Ðtai ir atsakymas,
kodël iðtisus metus rengiamës Teisinës
minties ðventei. O kad toks leidinys
pasirodo ðventës dienà – tai tikras ste-
buklas, visi studentai nori á já patekti,
jame spausdinti savo darbus. Leidinyje
rasime net ir pirmakursiø moksliniø
darbø. Jie pasirenka temà, nagrinëja tei-
sës filosofijos ir kitø autoritetingø as-
menø kûrybà, pradeda nuo fundamen-
tiniø mokslø. Tai kelias á paþinimà.
Man atrodo, jog tai svarbu. Teisinës
minties ðventë vienija ne tik studentus,
bet ir dëstytojus. Pagaliau tai ir gali-
mybë pabendrauti su rektoriumi, pro-
rektoriais ir profesûra.
V. E. Kurapka. Nuo 1990 m. ir sie-
këme, kad studentai bûtø aktyvûs. Di-
dþiuojamës, kad mûsø dëstytojø am-
þiaus vidurkis gal net maþiausias ða-
lyje. Jauname universitete neturi kada
pasenti ir vyresni profesoriai. Mato-
me didelæ bendravimo su studentais
prasmæ. Galime kalbëti apie tikrà Uni-
versiteto bendruomenæ, kur nëra pasi-
skirstymo á kastas. Studentas yra pa-
grindinis tos bendruomenës narys. Jei-
gu jø nebûtø, tai kam tø universiteto
sienø reikëtø.
V. Urbonavièius. Noriu paaiðkin-
ti, kodël, anot Jurgos, ðis leidinys yra
stebuklas. Jame yra ne visi darbai, bet
patys geriausi, iðsamiai dëstytojø
recenzuoti, todël ðio leidinio verte abe-
joti netenka.
K. Karpova. Savo darbà raðiau ke-
letà mënesiø. Jis skirtas anglø pozity-
viosios teisës filosofui Hansui Kelze-
nui. Jokiø jo darbø vertimø á lietuviø
Nukelta á Lango 4 p.
2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)
Seminaru Lietuvos integracija á
Europos Sàjungà prisistato vienas ið
naujøjø institutø, kurio direktore nese-
niai tapo dr. Laima Liucija Andrikienë.
Tokiø renginiø reikia, nes þmonës
stokoja informacijos apie Europos Sà-
jungà, – sako vienas ið ðio seminaro or-
ganizatoriø prof. Vygandas Paulikas. –
Visuomenëje apstu þmoniø, kuriems rei-
kia kuo daugiau informacijos apie in-
tegracijos procesus ir perspektyvas.
Kviesdami akademinæ ir miesto vi-
suomenæ, mes tikim, kad ateis ávairiø
þmoniø: kurie iðmano apie ES, kurie
menkiau iðmano, tikimës, kad tarp eu-
roskeptikø ir euroentuziastø kils disku-
sija, ir maþiau iðmanantys tuos reika-
lus ágis daugiau informacijos apie ES
bei pasitikëjimo.
Tos informacijos stokoja ne tik
naujai stojanèiø á ES ðaliø þmonës, bet
ir jau esanèiø ES nariø. Manome, jog
svarbu, kad universitetai, akademinë
bendruomenë dalyvautø tokiose disku-
sijose, seminaruose. Reikia diskutuoti
ir dël mûsø ðalies branduolinës ener-
getikos, dël þemës ûkio ateities.
Mûsø universitete yra daug specia-
listø, gerai iðmananèiø ES teisæ, ES po-
litikà, pasaulines politikos tendencijas
kitose iðsivysèiusiose valstybëse, glo-
balizacijos procesus. Pasitelkæ tarp-
tautinës politikos ir administravimo
specialistus, galime bûti naudingi vi-
projekto, inicijuoto Lietuvos teisës uni-
versiteto, finansavimas.
Ðio projekto vadovà Teisinës infor-
matikos katedros vedëjà prof. Rimantà
Petrauskà labiausiai nudþiugino ið Briu-
selio pasiekæs puikus projekto vertini-
mas: 23 balai ið 24 galimø.
Lietuvos teisës universitetas jau
3 metai dalyvauja europiniame EU-
LISP – CDA projekte, skirtame in-
formatikos teisës studijø bei magist-
rø rengimui tobulinti, kurio koordi-
natorius yra Saragosos universiteto
prof. F. Galindo. Ðis universitetas jau
keleri metai dalyvauja ávairiuose
projektuose, skirtuose pasikeitimui
juridiniais dokumentais saugiu inter-
netu tarp oficialiø institucijø, naudo-
Nemaþai Lietuvos teisës universiteto absolventø pasiryþæ siekti tolesniø studijø jant elektroniná paraðà. Nuo 2001 m.
Yra daug doktorantø, kurie artimiausiu valdymo mokslo kryptims bûtina liepos 1 d. tarptautinis konsorciu-
laiku ginsis disertacijas, tiesiogiai susi- naudotis naujomis informacinëmis mas, kuriame buvo ir Saragosos uni-
jusias ne tik su tarptautinës teisës, bet komunikacijos technologijomis. Nuo- versitetas, pradëjo europiniø moks-
ir su ES teisës tolesne plëtra, o stiprë- latinës informaciniø komunikacijos liniø tyrimø programos Framework
jant moksliniam potencialui akivaizdu, technologijø plëtros veikiamos orga- 5 projektà, skirtà pasikeitimui juri-
kad gali subræsti ir solidi tarptautinës nizacijos privalo tapti lankstesnës, diniais dokumentais saugiu interne-
teisës katedra. Juo labiau kad instituto svarbiausia jose darbuotojø kompe- tu tarp Ispanijos, Prancûzijos, Por-
direktoriumi tapo prof. Saulius Katuo- tencija ir þinios bei informacinës tech- tugalijos ástaigø.
ka, Teisës universitete pripaþintas kaip nologijos ir sistemos. Iðsivysèiusio- Mûsø universiteto Teisinës infor-
þmogus, turintis tikrai gerà rankà – jo se ðalyse vis didesnë bendrojo vidaus matikos katedros specialistai Rytis
ugdomi, vadovaujami jauni mokslinin- produkto dalis sukuriama naudojant Èësna, Darius Ðtitilis, Tadas Limba,
kai sëkmingai rengia mokslo darbus, gi- mokslo þinias ir naujas informacines staþavæsi Saragosos universitete, ir
nasi disertacijas, dirba moksliná ir pe- technologijas. kiti katedros darbuotojai taip pat ne-
dagoginá darbà. Prof. Sauliaus Katuokos Europoje, kuri ðioje srityje atsilie- maþai dirba ðioje srityje: rengia moks-
Langas 3
torantas Irmantas Rotomskas. Su-
prasdami tø dalykø svarbà Lietuvai,
bendradarbiaudami su autoritetingais
ispanø partneriais, mes parengëme
paraiðkà minëto Framework 5 pro-
gramos projekto pratæsimui, iðpleèiant
mokslinius tyrimus á Lietuvà.
Nors rengëme ne pirmàjà projek-
to paraiðkà, pirmà kartà reikëjo pri-
statyti neáprastus motyvus. Teko áro-
dyti, kuo mûsø dalyvavimas projekte
bus naudingas Europai. Bendra Eu-
ropos moksliniø tyrimø erdvë reika-
lauja kompleksiniø sprendimø ir ðiuo-
laikiniø argumentø.
Konsultuojantis su kolegomis ið Is-
panijos mums pavyko pateikti tinkamà
projekto paraiðkà ir ypaè dþiugu, kad
mûsø projektas taip puikiai ávertintas
Briuselyje, iðvadoje paþymint, jog já bû-
tina ágyvendinti.
Ði Framework 5 pasikeitimø juri-
diniais dokumentais programa yra vi-
sai nauja Europoje, galima sakyti, jog
tai – bandomasis tyrimas, ateities mo-
deliavimas. Turëdami tam tikrà ádirbá,
ispanai kurs ir diegs tam reikalingà
naujà árangà, bandys ávairius pasikei-
timo dokumentais ir jø pripaþinimo teis-
me variantus, nagrinës ávairiø ðaliø tei-
sës aktø skirtumus. Dabar, tarkime,
Prancûzijoje ir Ispanijoje nevienodai
traktuojami dokumentai, patvirtinti
elektroniniu paraðu, nevienodai tai ver-

NAUJI LIETUVOS TEISËS

suomenei ir valstybei. Mûsø pagrindi- tinama ir teismuose. Turësime aiðkin-
nis tikslas – ne agituoti, o aiðkintis, tis, kaip klostysis situacija ir ðiø naujo-
konsultuoti, diskutuoti, nes tik taip, viø diegimo galimybës Lietuvoje ir ki-

esame ásitikinæ, gimsta tiesa ir iðsi-
sklaido baimës.
Kodël labai turtingos valstybës,
tokios kaip Ðveicarija, Norvegija, ku-
rios ilgà laikà laikësi skeptiðkai, taip
pat pereina prie teigiamø nuostatø ES
atþvilgiu?
Kaip visa þmonija patiria tam tik-
rus virsmus, tarkime, kaip prieð porà
ðimtmeèiø industrializacijà, taip ðiuo
metu – dël informaciniø technologijø
poveikio – virsmà á informacinæ visuo-
menæ. Globalizacija – neiðvengiamas ir
dësningas procesas, kuriam paklûsta
visos ðalys.
Esama kai kuriø tautø, kurios ne-
pasidavë industrializacijos procesui ir
tebegyvena þemdirbiø visuomenëje
netgi dabar, kai vyksta globalus tre-
èiasis virsmas – á þiniø visuomenæ. Tie,
kurie prie to virsmo nepritaps, liks
kaip tebegyvenantys dar pirmykðtëje
visuomenëje arba neperëjæ á industri-
næ visuomenæ.
Lietuva, jei nenorës pasilikti kaip
tie dþiungliø gyventojai pirmykðtëje vi-
suomenëje, taip pat turës iðgyventi vir-
smà á informacinæ visuomenæ. Pasau-
lis globalizuojasi, vargu ar yra laimin-
gi tie, kurie to proceso ðalinasi. Pasau-
lio bendruomenë ieðko sàjungø ne tik
kaip naujø rinkø, bet ir kaip saugumo
garantijø visuose lygiuose. Viena tau-
ta, net ir pati didþiausia valstybë, netgi
visa ES negali iðspræsti daugelio ðiuo-
laikiniø problemø: ekologijos, gamto-
saugos, kariniø, pagaliau – kovos su
terorizmu. Tas problemas gali spræsti
tik visos valstybës drauge.
Nûdienos reikalavimas –
integracija
Suvokiant bûtinybæ Lietuvos teisë-
saugai ásitraukti á bendras Europos
struktûras, jau kurá laikà buvo galvoja-
ma apie tarptautinës teisës ir Europos
Sàjungos teisës instituto kûrimà. Pasak
Teisës fakulteto dekano doc. Juozo Þi-
lio, ðis institutas iðsirutuliojo ið Lietu-
vos teisës universitete sparèiai besiple-
èianèiø tarptautinës teisës ir ES teisës
studijø ir moksliniø tyrimø. Tarptauti-
nës teisës ir ES teisës katedra jau ðiuo
metu apima apie 30 dëstomø dalykø.
Taip sparèiai dirbant atsirado galimybë
ásteigti atskirà organizaciná padaliná.
UNIVERSITETO INSTITUTAI
EUROPOS DIENAI – POKALBIS APIE EUROPOS SÀJUNGOS ATEITÁ
vadovaujamos katedros ilgainiui iðauga
ir iðsipleèia, kaip ir ðiuo atveju – Tarp-
tautinës teisës ir Europos Sàjungos tei-
sës katedra. Subûræ mokslo darbuoto-
jø grupæ, tikimës, kad ir tarptautinës tei-
sës, ir Europos Sàjungos teisës tyrimai
turëtø suintensyvëti ir suaktyvëti. Insti-
tutas vienytø ne tik dviejø katedrø pa-
stangas moksliniuose tyrimuose, bet ir
uþtikrintø atitinkamø dalykø dëstymà
universiteto studentams, – sako deka-
nas. – Jau dabar yra dvi Teisës fakulte-
to magistrantûros specializacijos: tarp-
tautinës teisës studijø programa ir ES
teisës studijø programa. Dviejø kated-
rø susiformavimas – logiðkas ir su-
prantamas ðio instituto pagrindas.
Kodël atsiranda ði nauja struktû-
ra ir pleèiasi ðios srities moksliniai ty-
rimai ir studijos? Kà ið to turës stu-
dentai?
Jau dabar aiðku, kad Lietuvai ne-
tolimoje ateityje reikës ne vieno ðimto
ES institucijose ir Lietuvoje dirbanèiø
specialistø, iðmananèiø tarptautinæ tei-
sæ, teorinius ES teisës pagrindus ir
praktiðkà jos taikymà, – sako Lietuvos
teisës universiteto Studentø atstovybës
prezidentas Deividas Velkas. – Mes
rengiamës tapti specialistais, dirbsian-
èiais ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sà-
jungos ðalyse. Dalyvaudami tarptauti-
niuose projektuose, dalá studijø praleis-
dami Europos ðaliø universitetuose, tu-
rime galimybiø pasitikrinti ir daugelis
esame ásitikinæ, jog studijos Teisës uni-
versitete mûsø lûkesèiams suteikia re-
alø pagrindà.
Kas valdo þinias,
tas valdo visuomenæ
Naujausi mokslo pasiekimai ir
spartus skaitmeniniø interneto tech-
nologijø progresas formuoja naujà þi-
niø ekonomikà, elektroniná verslà,
elektroninæ komercijà, pagaliau – þi-
niø visuomenæ. Plëtojantis naujoms
tarpdisciplininëms þiniø kûrimo ir
tose ðalyse – kandidatëse á ES.
Mûsø projekto privalumas – iðple-
èiama jo taikymo sritis ne tik ðalyse kan-
didatëse á ES, bet ir Europos Ðiaurës ða-
lyse. Mûsø partneris – Lietuvos þemës
ir nekilnojamojo turto kadastras, kuris
turi iðvystytà interneto infrastruktûrà ir
dalyvauja projektuose su Ðvedija, Da-
ka nuo JAV ir Japonijos, pleèiami linius darbus apie elektroninio para- nija, Olandija, Austrija ir Suomija. Tai-
moksliniai tyrimai, kuriamos ávairios ðo, elektroniniø dokumentø teisiná reg- gi gerai parinkta komanda: Lietuvos tei-
programos, diegiamos regionø ir globa- lamentavimà, elektroninës valdþios sës universiteto specialistai, galintys at-
lios informaciniø technologijø koordi- problemas. Dalyvauta rengiant elek- likti informatikos teisës mokslinius tyri-
navimo programos, tokios kaip ES troninës prekybos Lietuvoje ástatymo mus, ir Lietuvos þemës ir nekilnojamo-
Framework 5, 6 ir kt., kuriomis sie- projektà, kuriant elektroninio paraðo, jo turto kadastras, turintis technines ga-
kiama dalá valdymo ir administravimo telekomunikacijø ástatymus, paskelb- limybes tuos tyrimus realizuoti, nulëmë
funkcijø perkelti á elektroninæ erdvæ. ta moksliniø straipsniø, publikacijø. projekto, kuris bus vykdomas ðiais ir at-
Ðie dalykai labai svarbûs Lietuvai, be- Ðiuo metu Saragosos universitete sta- einanèiais metais, sëkmæ.
sirengianèiai tapti Europos Sàjungos þuojasi mûsø informatikos teisës dok- Valentina Daunoraitë
nare. Ðiuos klausimus rengiasi spræsti
Lietuvos teisës universitete neseniai
ásteigtas Þiniø visuomenës valdymo
institutas, kuriam vadovauja doc. dr.
Arûnas Augustinaitis.
Þiniø ekonomikos, valdymo ir þi-
niø panaudojimo valdymo, apskritai þi-
niø fenomenas dar ne visai suvoktas.
Beje, neretai þinios, kurios nëra palan-
kios priimant neracionalius, grupinio
intereso padiktuotus sprendimus, gali
bûti netgi ignoruojamos, – kalba prof.
Alvydas Pumputis. – Kaip rodo Ðvei-
carijos, su kurios mokslininkais mus
sieja graþûs ir perspektyvûs kontaktai,
pavyzdys, tik didelë pagarba vadybai,
valstybës valdymui lemia racionalius ir
toliaregiðkus sprendimus. Sprendimai
ðioje senas demokratijos tradicijas puo-
selëjanèioje valstybëje priimami tik la-
bai gerai ir visapusiðkai iðanalizavus
visà ámanomà informacijà. Spræsti bet
kaip yra labai brangu, todël itin verti-
nama mokslininkø nuomonë. Tarkime,
Berno universiteto Valdymo institute la-
bai rimtai uþsiimama þiniø administra-
vimo, valdymo problematika. Ðveica-
rijoje yra visos socialinës administra-
cinës formos, per ðimtmeèius susiklos-
èiusios demokratijos tradicijos. Reikia
tik atpaþinti ir iðmokti jas pritaikyti.
Ðveicarai sutinka mums padëti.
Ir dar viena gera naujiena
Patvirtintas vienintelio 2002 m.
Lietuvoje Europos Sàjungos moksliniø
tyrimø programos Framework 5 pra-
tæsimo, skirto ðalims kandidatëms,
4 Langas 2002 m. geguþës 9 d. Nr. 9 (255)

Teisinës minties ðventë – Lietuvà, bet ir kitas daug labiau ekonomið-

kai iðsivysèiusias ðalis, kadangi joms gali

kelias doktorantûros link

bûti padaroma daug didesnë þala. Naujos
informacinës technologijos pasaulá pada-
rë be sienø, t. y. praktiðkai neámanoma su-
kontroliuoti informaciniais tinklais per-
duodamos informacijos, todël elektroni-

J. Maciulevièiûtë. mokslinæ veiklà. Be abejonës, viskas pra-

Vyko 12 konferencijø – sidëjo nuo teisës teorijos paskaitø, nes tik
tiek, kiek SMD sekcijø. turint tvirtus teisës teorijos, teisës filoso-
Visos turëjo savo temà. fijos pagrindus galima kalbëti apie kon-
Pvz., Konstitucinës tei- kreèià teisës kryptá, kurioje galima toliau
sës mokslinës sekcijos gilinti savo þinias. Kadangi ðiuo metu ku-
tema buvo Asmens sta- riasi ne viena ir ne dvi naujos teisës ðakos,
Vytenis Andriukaitis buvo aktyvus Teisinës minties tusas ðiuolaikinëje vals- tai labai ádomu bûtø prisidëti prie jø kûri-
ðventës dalyvis tybëje. Praneðimø temos mo. Pvz., mane ypaè domina teisinë in-
turëjo atitikti bendrà vi- formatika, teisës átaka technologijoms,
Atkelta ið Lango 2 p. sos konferencijos temà. Bûtent Konsti- naujø technologijø teisinis reglamentavi-
kalbà nëra. Paèiai teko versti, daug ter- tucinës teisës sekcija ir pradëjo tà kon- mas ir kiti su tuo susijæ dalykai.
minø man buvo visiðkai nauji. Bet su ferencijø ciklà, kuris tæsësi dvi dienas. G.Zemlickas. Kuriame informa-
ðia tema susidorojau. 2001 m. H. Kel- Antai Teisës filosofijos sekcijoje buvo cinæ visuomenæ, vis dràsiau kalbame
zenas – mûsø Teisinës minties ðventës 17 praneðëjø, o Filosofijos sekcijoje te- apie þiniø visuomenæ ir, aiðku, teisinis
personaþas buvo priimtas á Teisës uni- buvo vienas. ðiø procesø reguliavimas – laiko padik-
versiteto bendruomenæ. Praneðëjai ið uþsienio taip pat skaitë tuota bûtinybë. Kokia dabar padëtis?
praneðimus, ðiemet tai buvo sveèiai ið Pvz., kaip baudþiami elektroniniai ási- Kolegø moksliniai praneðimai susilaukë didelio susidomëjimo
Atidarymo metu
nestinga siurprizø dþiamasis kodeksas turi skyriø Nusi- niø nusikaltimø prevencija neámanoma be
J. Maciulevièiûtë. Mes jau kalba- kaltimai informatikai, kuriame, deja, visø ðaliø tarpusavio sàveikos. Tø ðaliø
me apie ðventës atidarymo iðkilmes. tëra numatytos tik 3 veikos, uþ kurias teisinës sistemos, teisësaugos institucijos
Kasmet sulaukiame garbingø sveèiø. Ðie- traukiama baudþiamojon atsakomy- turi veikti bendrai, integruotai. Manyti-
met sulaukëme LR Seimo pirmininko bën. Tai tikrai neatitinka dabartiniø rei- na, kad nepaisant ðaliø ekonominio iðsi-
Artûro Paulausko, o Pirmininko pava- kalavimø, ir tai reiðkia, kad ðis kodek- vystymo skirtumø turëtø bûti sukurta
duotojas Vytenis Andriukaitis buvo ðios sas jau pasmerktas bûti taisomas. At- bendra teisësaugos institucinë sistema.
ðventës globëjas. Visados sulaukiame ir sakant á klausimà, kas grëstø asmeniui, Ðioms problemoms ir yra skirtas mano
netikëtø sveèiø. Pernai sulaukëme pozi- ásibrovusiam á svetimas duomenø ba- diplominis darbas, kuriam vadovauja Tei-
tyviosios teisës atstovø ið Anglijos, mi- zes ar sukèiaujanèiam elektroninëje sinës informatikos katedros vedëjas prof.
nëtojo H. Kelzeno, Dþ. Austino ir prekyboje, reikëtø pasakyti, kad bau- Rimantas Petrauskas.
H. L. A. Harto. Jie ásiverþë á salæ ir pa- dþiamàja teisine prasme – nieko, t. y. V. E. Kurapka. Apie tai su Moks-
reiðkë protestà, kodël be pozityviosios jis yra nebaudþiamas. Aiðku, jei ta vei- lo Lietuva turbût reikëtø surengti atskirà
teisës atstovø drástame pradëti ðventæ ir ka jis padarytø materialià þalà ir bûtø susitikimà, tuo labiau kad su Saragosos
plëtoti teisinæ mintá. nustatyta jo asmenybë, nukentëjusy- universitetu Ispanijoje dalyvaujame
V. Urbonavièius. Organizatoriai pa- sis civiline tvarka galëtø pareikðti ieð- kuriant europinæ informatikos teisës
gal scenarijø nebuvo numatæ jokiø sve- kiná, taèiau tai daugiau teorinë galimy- magistro programà. Kad ir kokie bûtø
èiø. Taigi sveèiams teko remtis mûsø rek- bë. Aukðèiausiasis Teismas spræsda- ðaliø iðsivystymo skirtumai, bet vis
toriaus ir katedrø vedëjø uþtarimu. mas bylà dël magnetiniø korteliø (tai dëlto reikia siekti bendrø standartø. Jei-
J. Maciulevièiûtë. Dabar pozity- jau elektroninis nusikaltimas) priëmë gu nauji reiðkiniai ateina á gyvenimà, tai
Bandymai uþfiksuoti ádomiausius Teisinës minties ðventës momentus
viosios teisës atstovai jau yra mûsø Uni- sprendimà faktiðkai taikydamas kità jie turi ásitvirtinti ir teisëje. Labai gerai,
versiteto bendruomenës visateisiai nariai Lenkijos, Latvijos, Vokietijos. Lenkai brovëliai á svetimas duomenø bazes, normà (sukèiavimà). Tai suprantama, kad studentai tuos dalykus stebi ir turi
ir ðiemet buvo kviesti á ðventæ, sëdëjo pir- buvo atvykæ ir praëjusiais metais. Jie pagaliau kas gresia tam, kuris bandys kadangi nëra normos, kriminalizuojan- minèiø, kaip prie viso to prisidëti.
mose eilëse. Ðventës globëjas V. Andriu- tvirtino laukæ ðios mûsø ðventës. Atsi- sukèiauti elektroninëje prekyboje. èios minëtà veikà, taèiau tokia prakti- G. Zemlickas. Dëkoju diskusijos
kaitis atvyko pavëlavæs ir be uþuolankø sveikindami sakë: Iki pasimatymo. Vi- V. Urbonavièius. Deja, dabar Lie- ka nëra teigiamas reiðkinys, nes tai pa- dalyviams uþ iðsakytas mintis. Tegu
pareiðkë, jog negalima apsiriboti tik po- siems skaitovams áteikëme paþymëji- tuvos Respublikos baudþiamieji ásta- naðu á ástatymo analogijà, kurios nega- ir ateityje Jûsø Universiteto ðventës
zityviàja teise, nes juk yra prigimtinë tei- mus, kiti jau gavo ne pirmà. Jeigu Bau- tymai baudþiamosios atsakomybës uþ lima taikyti baudþiamojoje teisëje. þadina mintá, studentus skatina kelti
së. V. Andriukaitis atsivedë ir tris prigim- dþiamosios teisës sekcijos praneðëjas ið tokias veikas nenumato, naujasis bau- Tokios problemos kamuoja ne tik kvalifikacijà.
tinës teisës atstovus – P. Malakauská, uþsienio laimi pirmà vietà, vadinasi, taip
Dþ. Finá ir A. P. d' Entreves. Tai XIX-
XX a. teisës filosofai, klasikai.
Þinoma, kilo baisi sumaiðtis, bar-
pat rengësi mûsø konferencijai, dëjo
daug pastangø. Tai ir poþiûris á mûsø
studentiðkà renginá. Argi nemalonu, kai
TAIKOS KULTÛRA –
nis, pozityviosios teisës atstovai puo-
lë á akis „klasikams“ – ávyko konflik-
tas, á kurá ásitraukë ir daugelis kitø veikë-
jø. Sumaiðtis tæsësi tol, kol staiga iðgir-
sveèias ið Vokietijos daro Lietuvos ir sa-
vo ðalies teisinës sistemos lyginamàjà
analizæ? Dar maloniau iðgirsti gerà mû-
sø teisinës sistemos vertinimà. Vokie-
NAUJOJO MÀSTYMO BÛTINYBË
Atkelta ið Lango 1 p. tis istorinës atminties keliu á naujà tai- jø uþdavinys. Karta po kartos moks-
dome sàþinës balsà. Nors bylojo vaiko èiams pernai taip patiko, kad ðiemet no- turime ir þmogaus teisiø ágyvendinimo kos kultûros amþiø. liðkai pagrástai turi bûti átikinta taikos
balsu, iðgirdo visi. Nieko nuostabaus, rëjo atsiveþti deðimt praneðëjø. Ádo- priemoniø (Saulë Vidrinskaitë). Vis dël- 2001-2010 m. Jungtiniø Tautø yra kultûros kaip gyvenimo bûdo raciona-
kad ir prigimtinës, ir pozityviosios tei- miausia, kad ðiemet ne mes juos kvietë- to mokslininkø nerimui pagrindo esama: paskelbti Tarptautiniu taikos kultûros ir lumu. Todël rengiant naujojo ðimtme-
sës atstovai su visomis savo idëjomis bu- me, o jie patys mus susirado ir pareið- klausimas apie realø þmogaus teisiø ágy- neprievartos pasaulio vaikams deðimt- èio specialistus privalu ugdyti ne tik jø
vo priimti á Universiteto bendruomenæ. kë norá atvaþiuoti, skaityti praneðimus. vendinimà liko ateities diskusijoms. meèiu. Suprasdami savo atsakomybæ humanistinæ nuostatà, bet ir suteikti pa-
Ðitaip parodëme savo atvirumà pasau- V. E. Kurapka. Plaèiai kalbame prieð visuomenæ ir ateities kartas, kadan- þangiausias visuomenës ir þmogaus pa-
liui, o kartu ir studentiðkà smalsumà. apie studentø mainus per Socrates/ Teisës paveldas – gi, poeto þodþiais tariant, vaikas yra þinimo priemones, iðmokyti naudotis
N. Ðukytë. Tà problemà iðsprendë- Erasmus programà, bet prasideda dar istorinë tautos atmintis þmogaus tëvas, konferencijos dalyviai, ðiuolaikinëmis paþinimo priemonëmis.
me labai graþiai: negalëjo padëti nei Lie- vienas naujas dalykas – studentø Lietuvos Statutai – pirmojo ryðku- ávairiø srièiø mokslininkai vieningai su- Kyla vis didesnis filosofijos, kaip vie-
tuvos teisës þinovai, nei praðymai, nei au- moksliniai mainai. Mûsø studentai siû- mo ðvyturys partikuliarinës teisës jûro- tarë, jog taikos kultûra yra neatsiejama nos galingiausiø dvasinio ugdymo prie-
toritetai. Tik vaiko lûpomis prabilæs sà- lo: gal tikrai akademiniai studentø mai- je. Caro potvarkiu Lietuvos Statuto nor- nuo demokratinës visuomenës pamatø moniø, poreikis.
þinës balsas, kurá vienu metu visi iðgirdo, nai galëtø iðaugti á studentø mokslinius mos buvo panaikintos, bet iðliko civili- kûrimo, þmogaus teisiø paisymo. Pirma Bûkime mûsø laiko þmonës, drà-
nuramino, visi galëjo dalyvauti ðventëje. mainus? Juk studentø mokslinë veikla nëje teisëje. Prof. Mindaugas Maksimai- taikos kultûros prielaida – ðvietimas. Tai- siai ir pasiruoðæ sutikime globalizaci-
V. E. Kurapka. Kad sàþinë prabi- gyvuoja ir ji labai reikalinga. Manau, tis aptarë Lietuvos Statutus dabartinës gi þiniø visuomenës ir taikos kultûros vi- jos, naujø technologijø keliamus iððû-
lo vaiko balsu, tai juk taip pat svarbi kad á ðá pasiûlymà turëtø atsiþvelgti teisës poþiûriu. Jis mano, kad dabartinë suomenës esmë ta pati. kius. UNESCO Konstitucija teigia, kad
idëja. Sàþinës balsas ið tiesø visus su- Erasmus programos koordinatoriai. Lietuvos teisë negali sustoti ir turi lygiuo- Mokslininkai vieningai sutarë, jog taika, jei norime jà iðsaugoti, turi bûti
taikë, suvienijo ir tik tada galëjo prasi- tis á savo garbingà praeitá. taikos kultûros samprata, kaip nauja grindþiama þmonijos intelektine ir mo-
dëti normalios mokslinës diskusijos. Dar ne visos sàvokos Praneðimai apie Lietuvos Statutø màstymo paradigma, þmoniø sàmonë- raline vienybe.
Sàþinë – tarsi objektyvi tiesa. yra mûsø teisëje reikðmæ, iðsaugant Lietuvos valstybin- je neatsiranda savaime. Tam reikia ir Konferencija priminë ir atgaivi-
G. Zemlickas. Norëèiau pateikti gumà (Vytautas Raudeliûnas), apie mokslinës analizës, ir publikacijø, ir no primirðtas vertybes, jos daly-
Pageidauja studentø klausimà Vidui Urbonavièiui. Kà Jums LDK teismø sistemos tobulinimà praktinës veiklos programø. Taikos viams ir sveèiams suteikdama dþiu-
moksliniø mainø davë Teisinës minties ðventë, vykusi XVII-XVIII a. (prof. Stasys Vansevi- già ir jausmingà bendrumo, brolybës,
kultûros, tolerancijos principø, svarbiø
G. Zemlickas. Bûtø ádomu ið- Jûsø universitete? èius), apie LDK pavietø teismø ir atskirai ðaliai, ir visai planetai Þemei, dieviðkosios ryðio tarp þmoniø ki-
girsti ir apie patá mokslinës konfe- V. Urbonavièius. Teisinës minties (ne)priklausomybës klausimà (Darius ágyvendinimas – svarbus humanistiniø birkðties pajautà.
rencijos darbà. ðventë man padëjo ásitraukti á studentø Vilimas) bei kiti ir buvo tiltas, vedan- ir socialiniø mokslø ir studijø instituci- Dr. Jûratë Morkûnienë
Langà rengë Mokslo Lietuvos redakcija kartu su LTU Vieðøjø ryðiø skyriumi; Vidûno Gelumbausko ir Vaido Patecko nuotraukos

Mokslo Lietuvos priedà remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas