1

I. PAPRASIAUSI FINANSINIAI SKAIIAVIMAI

Procentai

Procentu yra vadinama imtoji tam tikro dydio dalis. Procentai ymimi
%. Vienas procentas yra
1
100
skaiiaus dalis:
1
1% 0, 01
100
= = , todl %
100
p
p = .
Procentai daniausiai naudojami rasti skaiiaus daliai. Jeigu reikia rasti
skaiiaus G dal, kuri sudaryt jo p%, tai procent dalis P bus randama pagal
formul:
100
p
P G = .

Pavyzdiai
1. Automobilis kainuoja 32 000 Lt. Kokia bus jo nauja kaina, jei bus taikyta 5%
nuolaida?
Sprendimas
Kai kaina sumas 5%, automobilis kainuos
5
32000 32000 32000 1600 30400
100
= = Lt.
2. Preks kaina 455 Lt. Kokia bus preks kaina su PVM?
Pastaba: Lietuvoje PVM (pridtins verts mokestis) yra 19%.
Sprendimas
Preks kaina su PVM bus
19
455 455 455 86, 45 541, 45
100
+ = + = Lt;
arba galime skaiiuoti ir taip: 455 1,19 541, 45 = Lt.
3. Jei i eils du kartus prek pabranginsime po 10%, kiek procent prek bus
pabrangusi?
Sprendimas
Tarkime, kad prek kainuoja a Lt. Du kartus po 10% pabranginus prek,
ji kainuos

10 10
1 1 1, 21
100 100
a a
| | | |
+ + =
| |
\ . \ .
Lt.
Preks galutinis pabrangimas sudaro
1, 21
100% 21%
a a
a

= .
Kartais ir
1
100
yra per didel dalis. Tada naudojama
1
1000
dalis, kuri
vadinama promile ir ymima , t. y. 1
1
= 0, 001
1000
= .
2
Pavyzdys
Baltijos jros vandenyje yra 6 drusk. Kiek drusk yra kibire (10kg)
jros vandens?
Sprendimas
Randame
6
1000
dal viso vandens:
6
10 0, 06
1000
= kg 60 = g.

Palkanos

Palkanos tai mokestis u paskolintus pinigus. Palkan norma
mokestis u paskolint pinig sum tam tikram laikotarpiui. Bankai skelbia metin
palkan procent, t.y. kiek procent palkan gautume, jei indl laikytume
vienerius metus.
Paprastosios palkanos

Paprastosios palkanos tai palkanos, kai mokestis skaiiuojamas tik
nuo paskolintos sumos.
Naudosime ymjimus:
K
0
pradin vert;
K sukaupta vert;
p% - palkan norma per vienerius metus;
t laikas.

Kai palkanos skaiiuojamos tam tikrais vienodo ilgio laiko tarpais, jie
vadinami laiko periodais arba tiesiog periodais. Period skaii ymsime n.
Padjus K
0
Lt pinig sum bank, kuris moka p% palkan, po vieneri
met bus gauta
0
100
K p
Lt, o po n met
0
100
K p
n

Lt palkan. Indlis po n met

banke bus
0
0 0
1
100 100
K p p n
K n K

| |
+ = +
|
\ .
Lt.
Jeigu laikas reikiamas dienomis, tai galima skaiiuoti arba tikslias
paprastsias palkanas, imant, kad metuose yra 365 dienos (nepriklausomai nuo
keltini met), tada
365
dien skaiius
t = ; arba apytiksles paprastsias palkanas,
imant, kad metuose yra 360 dien, tuomet
360
dien skaiius
t = .
Pavyzdys

Investuota 2000 Lt su 8% paprastj palkan. Kokia susikaups pinig
suma po pusantr met?
Sprendimas
3
iame udavinyje
0
540
2000 , 8%, 1, 5
360
K Lt p t = = = = .
Skaiiuojame sukaupt pinig sum:
8
2000 1 1, 5 2240
100
K Lt
| |
= + =
|
\ .
.

Sudtins palkanos

Tai palkanos, priaugusios per palkan period, pridtos prie
pagrindins (pradins) sumos, nuo kurios jos buvo skaiiuotos, o kit palkan
period palkanos skaiiuojamos nuo sukauptosios sumos. Tai ir yra sudtins
palkanos.
Naudosime ymjimus:
K
0
pradin vert;
K sukaupta vert;
p% palkan norma per vienerius metus;
palkan periodas;
i palkan norma per palkan period;
m palkan period skaiius per vienerius metus;
n bendras palkan skaiiavimo period skaiius;
t laikas.
Palkan norma per period i skaiiuojama pagal formul:
100
p
i
m
=

.
Pavyzdiui, jeigu indliui nustatyta metin palkan norma yra 12% ir
palkan periodas 12 t = , vadinasi, palkanos skaiiuojamos 12 kart per metus,
tai palkan norma per palkan period (vien mnes), bus lygi
12
0, 01
100 12
i = =

, tai yra 1%.

Tarkime, kad pirmojo palkan periodo pradioje pradin indlio vert
yra K
0
, o i yra palkan norma per period . Skaiiuojame sukauptas vertes
kiekvieno nuoseklaus palkan periodo pabaigoje, jei period yra n.
Pirmojo periodo pabaigoje:
priskaiiuotos palkanos K
0
i,
sukaupta vert ( )
0 0 0
1 K K i K i + = + .
Antrojo periodo pabaigoje:
priskaiiuotos palkanos ( ) ( )
0
1 K i i + ,
sukaupta vert ( ) ( ) ( ) ( )( ) ( )
2
0 0 0 0
1 1 1 1 1 K i K i i K i i K i + + + = + + = + .
Treiojo periodo pabaigoje:
4
priskaiiuotos palkanos
( )
( )
2
0
1 K i i + ,
sukaupta vert
( ) ( )
( )
( ) ( ) ( )
2 2 2 3
0 0 0 0
1 1 1 1 1 K i K i i K i i K i + + + = + + = + .
Taip tsiant toliau, pastebima, kad n-tasis narys yra:
( )
0
1
n
n
K K i = + ,
ia K
n
yra sukaupta vert nuo K po n palkan period. i formul yra pagrindin
sudtini palkan skaiiavimo formul.
Sukaupta vert per t met nuo pagrindins verts K su p% palkan
norma ir m palkan period skaii per vienerius metus skaiiuojama pagal
formul:
( )
0 0
1 1
100
m t
n
n
p
K K i K
m

| |
= + = +
|

\ .
.

Pavyzdiai

1. 2000 Lt indliui nustatyta sudtini palkan norma 10% p = . Kokia suma
susikaups po 3 met, jeigu palkanos skaiiuojamos kas 3 mnesiai?
Sprendimas
Skaiiuojame palkan norm per period
10
0, 025
100 4
i = =

.
Sukauptoji vert po 3 met bus:
( )
12
2000 1 0, 025 2689, 77 K Lt = + = .

2. Banko metini palkan norma lygi 12%, o indlis perskaiiuojamas kas du
mnesiai. Po kiek laiko 1200 Lt indlis bus didesnis u 1500 Lt?
Sprendimas
Vieno periodo palkan norma
12
0, 02
100 6
i = =

.
Tuomet sukauptoji vert bus lygi:
( )
1500 1200 1 0, 02 .
n
= +
I ia ( )
1500
1 0, 02
1200
n
+ = ir
( )
1, 02 1, 25.
n
=
Lygt logaritmuojame ir gauname
lg1, 25
11, 27
lg1, 02
n = ~ period.
Taigi, po 2 met (12 period) indlis bus didesnis kaip 1500 Lt.



5
Kapitalo kaupimo udaviniai

Nordami sukaupti l ar grinti paskol, periodikai mokame mokas.
mokas ymsime R, sukauptj vert ymsime S.
Tarkime, esame numat vienodais laiko tarpais periodo pabaigoje mokti
n vienodo dydio mok R, o palkan norma u kiekvien period yra i.
Skaiiuojame sukauptas vertes per n period.
mok R per n period sukaupta vert bus:
pirmoji moka
( )
1
1
n
R i

+ ,
antroji moka bus
( )
2
1
n
R i

+ ,
treioji moka
( )
3
1
n
R i

+ ir t.t., o nuo paskutins mokos palkan
nebepriklauso.
Taigi, jeigu mokos mokamos periodo pabaigoje, per n period susikaups:
( ) ( ) ( )
1 2 3
1 1 1 ...
n n n
S R i R i R i R

= + + + + + + + .
Pastebime, kad sukauptajai vertei S skaiiuoti galime naudoti geometrins
progresijos nari sumos formul. Gauname:
( )
1 1
n
i
S R
i
| |
+
| =
|
\ .
.
i formul naudojama, kai vienodo dydio mokos R mokamos n period
kiekvieno periodo pabaigoje ir palkan norma u kiekvien period yra i.

Jeigu mokos mokamos kiekvieno periodo pradioje, tai:
( ) ( ) ( ) ( )
1 2
1 1 1 ... 1
n n n
S R i R i R i R i

= + + + + + + + + .
Tuomet sukauptoji vert, kai vienodo dydio mokos mokamos kiekvieno
periodo pradioje bus:
( )
1
1 1
1
n
i
S R
i
+
| |
+
| =
|
\ .
.


Jeigu pradinis indlis
0
S po kiekvieno palkan periodo papildomas
vienodu nau R (periodo pabaigoje), tai po n period, jei kiekvieno periodo
palkan norma nekintama ir lygi i , sukaupto indlio suma
n
S bus skaiiuojama
pagal formul:
( )
( )
0
1
1
n
n
R i
R
S S i
i i
+
| |
= + +
|
\ .
.

6

Pavyzdiai

1. eima taupo pinigus automobiliui pirkti. Kiekvieno ketvirio pabaigoje banko
sskait pervedama po 500 Lt. Sskaitai bankas taiko 10% sudtini metini
palkan norm. Kiek pinig bus sutaupyta po 5 met?
Sprendimas
iame udavinyje 500 R Lt = , 3 t = mnesiai, 4 m = , 10% p = ,
5 t = metai.
Apskaiiuojame palkan norm per period
10
0, 025
100 4
i = =

, period skaii
4 5 20 n = = .
Kadangi mokos mokamos kiekvieno periodo pabaigoje, sukauptoji vert bus:

20
1, 025 1
500 12772, 32
0, 025
S Lt
| |
= =
|
\ .
.

2. Per kiek laiko bt sutaupyta daugiau kaip 5400 Lt, jeigu kiekvieno pusmeio
pabaigoje 8% sudtini palkan kaupiamj sskait bt pervedama po 600 Lt?
Sprendimas
iame udavinyje 5400 S Lt = , 600 R Lt = , 6 t = mnesiai, 2 m = ,
8% p = .
Apskaiiuojame palkan norm per period
8
0, 04
100 2
i = =

.
Kadangi mokos mokamos kiekvieno periodo pabaigoje, sukauptoji vert bus:
1, 04 1
5400 600
0, 04
n
| |
=
|
\ .
.
I ia:
5400
1, 04 1 0, 04
600
n
= ir gauname lygt 1, 04 1, 36
n
= .

Logaritmuojame:
( )
lg 1, 04 lg1, 36
n
= ; lg1, 04 lg1, 36 n =
ir gauname
lg1, 36
7,84
lg1, 04
n = ~ period.
Taigi, po 4 met (8 period) bus sutaupyta daugiau kaip 5 400 Lt.

7
3. Emilis nori per metus susitaupyti 2 000 Lt kompiuteriui pirkti. Kokio didumo
mokos turt bti mokamos kiekvieno mnesio pradioje, jeigu kaupiamajam
indliui nustatyta 7,8% sudtini palkan norma?
Sprendimas
iame udavinyje 2000 S Lt = , 1 t = mnuo, 12 m = , 1 t = metai,
7,8% p = .
Apskaiiuojame palkan norm per period
7,8
0, 0065
100 12
i = =

,
period skaii 12 1 12 n = = .
Kadangi mokos mokamos kiekvieno periodo pradioje, sukauptoji vert bus:

( )
13
1 0, 0065 1
2000 1
0, 0065
R
| |
+
| =
|
\ .
.
I ia:
( )
13
2000 2000
159, 75
12, 51928
1, 0065 1
1
0, 0065
R Lt = = =
| |

|
|
\ .
.

4. Gimus snui tvai atidar kaupiamj sskait, kuri perved 1200 Lt pradin
sum. Kiekvieno pusmeio pabaigoje sskait papildydavo 200 Lt suma. Kokia
suma sskaitoje bus po 18 met, jei bankas moka 6,8% palkan?
Sprendimas
iame udavinyje
0
1200 S = Lt, 200 R = Lt, 6 t = mnesiai, 2 m = ,
18 t = met, 6,8% p = .
Apskaiiuojame palkan norm per period
6,8
0, 034
100 2
i = =

, period
skaii 2 18 36 n = = .
Indlio didumas po 18 met bus skaiiuojama pagal formul:
( )
( )
0
1
1
n
n
R i
R
S S i
i i
+
| |
= + +
|
\ .
.
Taigi
36
200 200 1, 034
1200 1, 034 17501,87
0, 034 0, 034
n
S
| |
= + =
|
\ .
Lt.

Ilgalaikio kredito grinimo udaviniai

Kreditas yra pinig ar preki suteikimas laikinam naudojimui. U kredit
yra atlyginama mokamos palkanos. Jeigu kreditas suteikiamas laikotarpiui,
ilgesniam negu vieneri metai, jis vadinamas ilgalaikiu kreditu. Daniausiai u
8
ilgalaik kredit mokamos sudtins palkanos.
Kredit ymsime B. Yra vairi bd kreditui grinti. Kredito
grinimas periodinmis mokomis R vadinamas laipsniku kredito grinimu.
Tarkime, jog kreditas B grinamas kiekvieno periodo pabaigoje mokant
vienodas periodines mokas R. Tegu palkan norma u kiekvien period yra i,
grinti kredit reikia per n period.
Tuomet per n period kredito B sukauptoji vert bus:
( )
1
n
B i + .
Jeigu kiekvieno periodo pabaigoje moksime vienodas mokas R, tai po n
mokjim sukaupsime sum S:
( )
1 1
n
i
S R
i
| |
+
| =
|
\ .
.
Kreditas bus grintas, kai sukauptoji suma S bus lygi kredito B
sukauptajai vertei:
( )
( )
1 1
1
n
n
i
B i R
i
| |
+
| + =
|
\ .
.
I ia
( )
1
1
1
n
Bi
R
i
=

+
.
i formul naudojama, kai grinant kredit B vienodo dydio mokos R
mokamos n period kiekvieno periodo pabaigoje ir palkan norma u kiekvien
period yra i.
Jeigu mokos mokamos kiekvieno periodo pradioje, tai analogikai
samprotaujant gauname:

( )
( )
1
1
1 1
1
n
n
B i
R
i
i
+
+
=
+

.

Pavyzdiai

1. 40000 Lt kredit monei reikia grinti per 15 met, kiekvieno pusmeio
pabaigoje mokant vienod pinig sum. Kokio didumo bus apskaiiuotos mokos,
jeigu sudtini palkan norma yra 8,8% ?
Sprendimas
iame udavinyje 40000 B Lt = , 6 t = mnesiai, 2 m = , 15 t = met,
8,8% p = .
9
Apskaiiuojame palkan norm per period
8,8
0, 044
100 2
i = =

, period
skaii 2 15 30 n = = .
Kadangi mokos mokamos kiekvieno periodo pabaigoje, mokos dydis
bus:
30
40000 0, 044 1760
2426,85
1
0, 72522
1
1, 044
R Lt

= = =

.

2. Jauna eima ruoiasi paimti 200 000 Lt paskol bstui pirkti. Bankas nustat
iam kreditui 7,5% sudtini palkan. Kredit reikt grinti mokant mokas
kiekvieno mnesio pradioje. Kokios bt apskaiiuotos mokos, jeigu kreditas
bt paimtas 25 metams?
Sprendimas
iame udavinyje 200000 B Lt = , 1 t = mnuo, 25 t = metai, 12 m = ,
7,5% p = .
Apskaiiuojame palkan norm per period
7, 5
0, 00625
100 12
i = =

,
period skaii 12 25 300 n = = .
Kadangi mokos mokamos kiekvieno periodo pradioje, mokos dydis
bus:
300
301
200000 1, 00625
1468,80
1, 00625 1
1
0, 00625
R Lt

= =

.

3. Per kiek laiko bus atiduotas 10000 Lt kreditas, jeigu jam taikytos tokios slygos:
palkan norma yra 8% ir kiekvieno ketvirio pradioje reikia mokti po 1000 Lt?
Sprendimas
iame udavinyje 10000 B Lt = , 3 t = mnesiai, 4 m = , 8% p = .
Apskaiiuojame palkan norm per period
8
0, 02
100 4
i = =

.
Kadangi mokos turi bti mokamos kiekvieno periodo pradioje,
skaiiuosime pagal formul:
( )
( )
1
1
1 1
1
n
n
B i
R
i
i
+
+
=
+

.
Sprendiame:
10
1
10000 1, 02
1000
1, 02 1
1
0, 02
n
n+

=

;
1
1, 02 1
1 10 1, 02
0, 02
n
n
+

= ;
1
1, 02 1 0, 02 0, 2 1, 02
n n +
= ;
1
1, 02 1, 02 0, 2 1, 02
n n +
= ; 1, 02 1, 02 0, 2 1, 02 1, 02
n n
= ;
( )
1, 02 1, 02 0, 2 1, 02
n
= ; 1, 02 0,82 1, 02
n
= ir 1, 02 1, 2439
n
= .
Gaut lygt 1, 02 1, 2439
n
= logaritmuojame ir gauname:
lg1, 2439
11
lg1, 02
n = ~ period.
Taigi, po 2 met ir 9 mnesi kreditas bus grintas.