Vaikų ir tėvų santykiai literatūroje

Šeima - didžiausias ir brangiausias turtas kiekvienam žmogui. Tai aplinka, kurioje jis,
mažas ar suaugęs, gyvena bei mokosi mylėti ir atleisti. Šeimoje ugdoma pagarba artimui,
tarpusavio sutarimas, pasitikėjimas ir kitos svarbios žmogui vertybės. Tai tarsi uostas, į kurį
visada norisi sugrįžti, apkabinti artimą ir nusiraminti. Nuo tėvų rodomo pavyzdžio ir
diegiamų vertybių neretai priklauso asmenybės brandumas ateityje, todėl stiprinti tarpusavio
ryšį reikia nuolat. Deja, užaugę vaikai ne visada prisimena tėvų pastangas juos auginant,
todėl kartais vertybės, kurias diegė tėvai, yra sutrypiamos. Šeimos vidinių gyvenimų ir
išgyvenimų tema visada buvo aktuali ir lietuvių literatūroje. Rašytojas humanistas Jonas
Biliūnas novelėse „Ubagas“ ir „Lazda“ atskleidžia skirtingus santykius šeimoje, skirtingus
tėvų ir vaikų tarpusavio ryšius, ugdomas vertybes, išgyvenimus.