KOLIOKVIUMAS(sandoriai, terminai)

1. Kokie požymiai leidžia sandorius atriboti nuo kitų juridinių faktų?

Įvykių, techninių (ūkinių) veiksmų, juridinių poelgių, teisės pažeidimų.

2. Kokia yra sandorio sudarymo vietos ir sandorių teisinės registracijos

reikšmė?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios
nuostatos

1.69 straipsnis. Sandorio sudarymo vieta

1. Vienašalio sandorio sudarymo vieta laikoma sandorio šalies valios išreiškimo vieta
(įgaliojimo sudarymo, testamento patvirtinimo vieta ir t. t.).

Sandorių teisinės registracijos reikšmė-

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios
nuostatos
1.75 straipsnis. Teisinė sandorių registracija
2. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš
trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis
remdamosi kitais įrodymais.

3. Kuo skiriasi konsensualiniai ir realiniai sandoriai?

Sandoriai į šias rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis
skirstymo kriterijus nulemia momentą, nuo kurio sandoris laikomas
sudarytu.
Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento,
kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įstatymo
nustatyta forma reiškia suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka
tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos formos. Tokių
sandorių yra dauguma.
 Realiniu vadiname sandorį, kuris sudaromas, kai viena šalis perduoda kitai
šaliai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtinta šalims savo suderintą
valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios išreiškimo, o
reikalinga perduoti daiktą.
4. Apibūdinkite įprastinius ir sąlyginius sandorius (galite tai daryti
pateikdami po vieną pavyzdį).
Įprastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose paprastai teisės ir pareigos
atsiranda sandorio sudarymo momentu arba per numatytą laikotarpį.

Sąlyginiais sandoriais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos

atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatytų aplinkybių, sąlygų
ateityje įvykimo ar neįvykimo. Aplinkybė, kuri numatoma kaip sandorio sąlyga, gali būti įvykis
(mirtis) ir veiksmas (pirkimo – pardavimo sutartis). Jis gali būti nevalingas – nepriklausantis nuo
sandorio dalyvių valios (įvykis, trečiojo asmens veiksmai), ir valingas – priklausantis nuo
sandorio dalyvių valios. Sąlygos yra juridiniai faktai, kurie gali būti išreikšti teigiama forma
( jeigu gausiu kelialapį į sanatoriją) arba neigiama forma (jeigu sūnus nevažiuos atostogų).
Sąlyginio sandorio sąlygomis gali būti aplinkybė, kuri turi šiuos požymius:

1) aplinkybė turi atsirasti ateityje. Jeigu aplinkybė, esanti sandorio sąlyga, sandorio
momentu jau yra įvykusi arba apskritai negali įvykti, ši sąlyga neturi teisinės reikšmės ir
sąlyginis sandoris negalioja;

2) sudarant sandorį, šalims ir kitiems asmenims turi būti nežinoma, ar ši sąlyga įvyks ar
ne. Jeigu aplinkybė, esanti sandorio sąlyga, neišvengiamai turi įvykti, sandoris iš sąlyginio tampa
terminuotu. Sąlyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali įvykti ir gali neįvykti. Tuo tarpu terminas,
nežiūrint kaip jis apibrėžtas (kalendorine data, įvykiu),visada sueina.

Kiekvienam sandoriui terminas yra būtinas jo turinio elementas. Jis gali būti šalių
numatytas sandoryje arba nustatomas pagal įstatymo taisykles. Tuo tarpu sąlyga nėra bet kurio
sandorio būtinas elementas, nes gali būti sąlyginiai ir nesąlyginiai sandoriai. Dauguma sandorių
yra nesąlyginiai.
Jeigu sudaromas toks sandoris, kuriam sąlyga yra būtinas elementas ir jo sudaryti be
sąlygos neįmanoma (gyvybės draudimo sutartis), toks sandoris nelaikomas sąlyginiu. Tai
nesąlyginis sandoris, nes nesant šios sąlygos, sandorio apskritai neįmanoma sudaryti;

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos

1.66 straipsnis. Sąlyginis sandoris
1. Teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti
priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo.
2. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų
teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tokios aplinkybės, kurios buvimas ar
nebuvimas nežinomas.
3. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų
teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas
nežinomas.
 4. Jeigu teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą šalys padarė priklausomus
nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo arba
nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, tai toks sandoris yra niekinis.

5. Kaip skirstomi sandoriai, atsižvelgiant į sandorio elementų ydingumą?

(nurodykite 4 grupes)
1) sandorius, turinčius subjektų sudėties trūkumų;
2) sandorius, turinčius subjektų valios trūkumų;
3) sandorius, turinčius turinio trūkumų;
4) sandorius, turinčius formos trūkumų;

6. Kokie asmenys turi teisę kreiptis dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo

negaliojančiu?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos
1.78 straipsnis. Niekiniai ir nuginčijami sandoriai
Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik
įstatymų nurodyti asmenys.

7. Kokie yra bendrieji ir kokie specialieji ieškinio senaties termino

nutraukimo pagrindai?
Bendrieji: Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo
dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba
turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios
nuostatos
1.130 straipsnis. Ieškinio senaties termino nutraukimas

1. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta

tvarka.
 2. Ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai,
kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

3. Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento,

kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą
nutraukti. Jeigu ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, tai
ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos, jeigu iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų
reikalavimą. Iki senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą
neįskaičiuojamas.

4. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties

termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo
kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo
atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė.

5. Jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai

prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo
nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos.
8. Kuo skiriasi garantinis terminas nuo ieškinio senaties termino?
Pasibaigus garantiniam terminui baigiasi ir subjektinė pirkėjo, užsakovo, kitais
pagrindais prekę ar paslaugą gavusio asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti
sumažinti prekės kainą, pakeisti ją gera ar atlyginti trūkumų šalinimui turėtas
išlaidas.
Garantinis terminas skiriasi nuo ieškinio senaties – ieškinio senačiai
pasibaigus asmuo netenka teisės kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Šeštoji knyga. Prievolių teisė
6.667 straipsnis. Senaties terminas
 3. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus
buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda
nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.
9. Kokia tvarka stabdomas ieškinio senaties terminas?
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos
1.129 straipsnis. Ieškinio senaties termino sustabdymas

1. Ieškinio senaties terminas sustabdomas:

1) jeigu pareikšti ieškinį kliudė nepaprastas įvykis, kuriam tomis sąlygomis
nebuvo galima užkirsti kelio (nenugalima jėga);
2) jeigu Vyriausybė nustato, kad prievolių vykdymas atidedamas
(moratoriumas);
3) jeigu ieškovas arba atsakovas tarnauja Lietuvos Respublikos krašto
apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis;
4) jeigu neveiksniam tam tikroje srityje ar ribotai veiksniam tam tikroje srityje
asmeniui nepaskirtas globėjas ar rūpintojas;
5) jeigu prievolės šalys yra sutuoktiniai;
6) jeigu prievolės šalys yra globėjas ir globotinis, rūpintojas ir rūpintinis;
7) jeigu prievolės šalys yra tėvai ir nepilnamečiai jų vaikai;
8) jeigu sustabdomas įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio ginčo
santykius, veikimas.
2. Ieškinio senaties terminas sustabdomas tik tuo atveju, jeigu šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsirado arba buvo paskutiniais
šešiais ieškinio senaties termino mėnesiais, o kai tas terminas yra
trumpesnis negu šeši mėnesiai, – visą ieškinio senaties laiką.
3. Nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybė, buvusi pagrindas ieškinio senaties
terminą sustabdyti, senaties terminas tęsiasi toliau. Šiuo atveju likusi termino
dalis prailginama iki šešių mėnesių, o jeigu ieškinio senaties terminas buvo
trumpesnis negu šeši mėnesiai, – iki viso ieškinio senaties termino.
10.Paaiškinkite teisines pasekmes, kylančias pasibaigus ieškinio senaties
terminui?
Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės
prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta.
Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių
santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams
garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės
teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra
pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie
savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su
ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga
teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo
savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios
nuostatos
1.131 straipsnis. Ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės
1. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas
ieškinį atmesti.
2. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl
svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio
senaties terminas atnaujinamas.
3. Nuosavybės teisės klausimai dėl turto, kuriam išreikalauti praleisti ieškinio
senaties terminai, sprendžiami pagal šio kodekso ketvirtosios knygos normas.