HOMERAS.

ODISĖJA (glaustas turinys) I GIESMĖ Dievų taryboje Atėnė klausia savo tėvą Dzeusą, kodėl šis
užmiršęs Odisėją. Dzeusas atsako, kad Poseidono pyktis neleidžia Odisėjui grįžti į Itakę, tačiau dabar , kai
jūrų dievas išvykęs viešnagėn pas etiopus, Odisėjas gali keliauti namo. Atėnė pasiverčia Odisėjo draugu,
Tafo salos vadu Mentu, ir aplanko Odisėjo sūnų Telemachą Itakėje. Ji pataria Telemachui pasiteirauti apie
tėvą Pilo karaliaus Nestoro ir Spartos karaliaus Menelajo. II GIESMĖ Odisėjo sūnus Telemachas Itakėje
sušaukia tarybą, kurioje pasmerkia jo motinos Penelopės rankos siekiančius jaunikius, tačiau jaunikiai turi
persvarą, ir taryba neįpareigoja jų liautis eikvoti Odisėjo turtą. Vėliau, lydimas Atėnės, šį kartą
apsimetančios Odisėjo draugu Mentu, Telemachas išvyksta į Pilą. III GIESMĖ Pilo karalius Nestoras
papasakoja Telemachui apie tai, kaip namo grįžo kiti graikų herojai, kovoję Trojoje – Menelajas ir
Agamemnonas. Tačiau jis negali jam nieko pasakyti apie Odisėją. Nestoras liepia sūnui Peisistratui
palydėti Telemachą į Spartą pas karalių Menelają. IV GIESMĖ Telemachą ir jo bendrakeleivius priima
karalius Menelajas su žmona Helene, po Trojos karo grąžinta į sostą. Menelajas pasakoja jiems, kad
grįžtant iš Trojos, Jūros senis pranešė jam, kad Odisėjas – nifos Kalipsės belaisvis. Tuo metu Itakėje
jaunikiai ir Penelopė sužino apie Telemacho išvykimą. Jaunikiai rezga planus, kaip grįžtančiam Telemachui
surengti pasalą ir jį nužudyti. V GIESMĖ Dievų tarnyba siunčia Hermėją, pasakyti Kalipsei, kad ši paleistų
Odisėją. Kalipsė sielvartaudama leidžia Odisėjui prisikirsti medžių ir pasistatyti laivą. Odisėjas išplaukia,
bet vos po 17 dienų Poseidonas jį suranda, sukelia audrą ir sudaužo laivą. Labai išvargusiam Odisėjui
pavyksta pasiekti dosniųjų fajakų kraštą. VI GIESMĖ Į fajakų žemę išmestą Odisėją suranda karalaitė
Nausikaja ir jos tarnaitės, skalbiančios ir žaidžiančios sviediniu krante. Odisėjas prašo svetingumo.
Nausikaja duoda jam drabužių ir pakviečia į savo tėvo, fajakų karaliaus Alkinojo, rūmus. VII GIESMĖ
Odisėjas prašo Nausikajos tėvų, karaliaus Alkinojo ir karalienės Aretės jam padėti. Neatskleisdamas, kas
esąs, jis papasakoja tik dalį savo istorijos. Karalius pasiūlo likti ir vesti jo dukrą Nausikają. 2 VIII GIESMĖ
Karalius Alkinojas iškelia svečiui prašmatnią puotą. Aklasis dainius Demodokas gieda apie Trojos karą:
primena Odisėjo ginčą su Achilu ir gudrybę su mediniu arkliu. Odisėjas klausydamasis giesmės apsiverkia.
Atletų varžybų metu iš Odisėjo pasišaipoma ir jis priverstas parodyti jėgą. IX GIESMĖ Odisėjas pasisako
fajakams, kas esąs, ir papasakoja visą savo klajonių istoriją: kaip jis su bendražygiais išvyko iš Trojos
dvylika laivų, apiplėšė Trojėnų sąjungininkus Trakijoje. Vėliau jis pasiekė lotofagų – žmonių, mintančių
lotosų žiedais – žemę, kurioje kiekvienas, paragavęs lotoso lapų, praranda atmintį ir pamiršta tėvynę.
Galiausiai Odisėjas su draugais atsidūrė kiklopų – vienaakių žmogėdrų milžinų – saloje. Čia juos sugavo
dievo Poseidono sūnus Polifemas ir įkalino savo oloje. Kasdien jis rijo Odisėjo bendražygius. Polifemą
Odisėjas apgavo pasivadindamas Nieko vardu, apakino ir paspruko iš urvo, įsikibęs į avino papilvę.
Išeidamas herojus atskleidė Kiklopui savo tikrąjį vardą. Polifemas prisiekė prašysiąs savo tėvo Poseidono
Odisėjui atkeršyti. X GIESMĖ Odisėjas tęsia fajakams savo pasakojimą: jis su bendražygiais pasiekė
plaukiojančią dievo Ajolo salą. Dievas davė jiems maišą, kuriame visi vėjai, išskyrus vakarį, kad padėtų
jiems pasiekti savo kelionės tikslą. Padedami vienintelio laisvo vakario vėjo, graikai sėkmingai keliavo į
tėvynę. Tačiau Odisėjui užmigus, bendrakeleiviai atrišo maišus. Paleisti vėjai jų laivus nubloškė atgal į
dievo Ajolo salą. Ajolas jiems atsisakė dar kartą padėti. Graikai pasiekė žemę, kurioje gyveno laistrigonai
– milžinai žmogėdros. Jie sunaikino 11 Odisėjo laivų. Išlikusiu laivu graikai atvyko į piktos burtininkės
Kirkės salą: dalį Odisėjo vyrų ji pavertė kiaulėmis, o Odisėjas tapo jos meilužiu. Metus praleidęs Kirkės
saloje, Odisėjas paprašė, kad ši leistų jam iškeliauti. Kirkė paaiškino, kad pirmiausia jis turi nuvykti į
požemių pasaulį ir ten paklausti mirusio aklo žynio Teiresijo patarimo. XI GIESMĖ Odisėjas toliau pasakoja
fajakams apie savo kelionę į požemių pasaulį: nuvykęs su bendražygiais, jis išsikvietė mirusiųjų vėles.
Įveikęs baimę, kalbėjosi su Achilu, kitais žuvusiais draugais, mirusia motina. Kartu su kitomis vėlėmis
atvykęs žynys Teiresijas Odisėjui pasakė, kad, net sugrįžęs į Itakę, jis nesiliaus keliavęs. XII GIESMĖ
Odisėjas baigia pasakojimą: netekęs dalies savo vyrų, kuriuos suėdė pabaisa Skilė, įveikęs Charibdės
sūkurį ir atsispyręs seirėnių – didelių paukščių su moterų galvomis – viliojančiomis giesmėmis, jis pasiekė
salą, kurioje saulės dievas Helijas ganė savo bandą. Nors graikams buvo liepta neliesti bandos, iš alkio
Odisėjo vyrai užmušė ir suvalgė kelis galvijus. Helijas pasiskundė Dzeusui ir šis nubaudė graikus,
sunaikindamas jų laivus žaibu. Išsigelbėjo tik Odisėjas. Ant savo laivo stiebo jis plūduriavo devynias
dienas, kol galiausiai pasiekė nimfos Kalipsės salą. 3 XIII GIESMĖ Fajakų karalius Alkinojas išlydi Odisėją ir
nepagaili jam dosnių dovanų. Odisėjas laive užmiega ir fajakų jūreiviai iškelia jį miegantį į Itakės krantą.
Apsimetusi jaunuoliu, pasirodo Atėnė. Odisėjas bando nuslėpti, kas esąs, tačiau deivė pasako žinanti, kas
jis, ir pažada pagalbą prieš Itakę siaubiančius jaunikius. Atėnė paverčia Odisėją senu elgeta. XIV GIESMĖ
Atėnės elgeta paverstas Odisėjas užeina į kiauliaganio Eumajo namus ir gauna čia prieglobstį. Norėdamas
palinksminti namų šeimininką, Odisėjas pasakoja jam apie save išgalvotas istorijas. XV GIESMĖ Odisėjo
sūnus Telemachas grįžta iš Spartos namo į Itakę. Kartu su juo parkeliauja aiškiaregys Teoklimenas . Tuo
metu Itakėje Eumajas pasakoja Odisėjui savo gyvenimo istoriją. Telemachui Itakėje pavyksta išvengti jį
ketinusių nužudyti jaunikių pinklių. XVI GIESMĖ Telemachas atvyksta į kiauliaganio Eumajo trobelę ir čia
susitinka su tėvu Odisėju. Sūnus perspėja tėvą, kad norėdami nugalėti jaunikius, jie turi būti atsargūs.
Nesugavę Telemacho, jaunikiai išplaukia iš Itakės ir tariasi, ką daryti toliau. XVII GIESMĖ Telemachas grįžta
į rūmus pasakoja motinai Penelopei apie savo kelionę į Spartą. Tuo metu jaunikių sąjungininkas piemuo
Melantėjas išplūsta ir apspardo kelyje sutiktą elgeta apsimetusį Odisėją. Šiam priartėjus prie rūmų, senas
jo augintas šuo Argas atpažįsta šeimininką ir nugaišta. Odisėjas prašo jaunikių valgio, tačiau vienas jų,
Antinojas, sviedžia į jį kėdę. XVIII GIESMĖ Jaunikių pasiuntinys elgeta Iras tyčiojasi iš Odisėjo ir veja jį iš
rūmų. Tarp Odisėjo ir Iro kyla kumštynės, kurias laimi Odisėjas. Penelopė priima į Itakę sugrįžusių jaunikių
dovanas. Penelopės tarnaitė Melantė ir jaunikiai vis skaudžiau įžeidinėja Odisėją. XIX GIESMĖ Atėnės
padedami, Odisėjas ir Telemachas išneša iš menės ir paslepia senuosius Odisėjo ginklus. Tarnaitė
Melantė dar kartą išplūsta Odisėją. Neatpažintas Odisėjas pasakoja žmonai Penelopei, kad pas jį
svečiavęsis į Itakę grįžtantis jos vyras ir kad šis jau esąs netoli. Senoji auklė Euriklėja, plaudama elgetos
kojas, iš rando atpažįsta Odisėją. Jis paprašo, kad auklė niekam neatskleistų, kas jis esąs. Penelopė
praneša, kad jau kitą vakarą jaunikiai varžysis, kuris iššaus iš Odisėjo lanko ir ją ves. XX GIESMĖ Nerimo
apimtas Odisėjas naktį neužmiega. Ištikimas piemuo Filoitijas atgena jaunikių puotai galvijų bandą. Elgeta
vis dar apsimetęs Odisėjas piemeniui pasako, kad jis greit sulauksiąs senojo rūmų šeimininko ir
pamatysiąs jo kerštą jaunikiams. Vienas jaunikių, Ktesipas, norėdamas pasityčioti iš Odisėjo, meta į jį
jaučio koją. Žynys Teoklimenas pašėlusio juoko apimtus jaunikius perspėja, kad jų visų laukia mirtis. 4 XXI
GIESMĖ Atėnės paskatinta, Penelopė atneša į menę senąjį Odisėjo lanką ir paskelbia jaunikių varžybas.
Odisėjas atskleidžia kiauliaganiui Eumajui ir piemeniui Filoitijui, kas esąs. Jaunikiai vienas po kito bando
įtempti Odisėjo lanką, bet nė vienam to padaryti nepavyksta. Telemachui išprašius motiną Penelopę iš
menės, Odisėjas įvykdo varžybų užduotį – įtempia lanką ir strėle peršauna dvylikos įsmeigtų kirvių ąsas.
Odisėjas su Telemachu pasirengia kerštui. XXII GIESMĖ Odisėjas nušauna jaunikį Antinoją ir atskleidžia
kitiems jaunikiams, kas esąs. Telemacho, Eumajo, Filoitijo padedamas, jis pradeda žudyti likusius
jaunikius. Klastingasis piemuo Melantėjas sučiumpamas nešantis jaunikiams šarvus. Iššaudęs visas
strėles, Odisėjas pribaigia jaunikius ietimi. Odisėją įžeidęs Melantėjas žiauriai nukankinamas, o dvylika
tarnaičių, kurios iš šeimininko tyčiojasi, pakariamos. XXIII GIESMĖ Kai senoji auklė Euriklėja praneša
Penelopei, kad Odisėjas sugrįžo, ši negali tuo patikėti. Penelopė išbando Odisėją, kalbėdama apie jo
kadaise padarytą ir tik jiems dviem žinomą lovos paslaptį. Odisėjui dėl tokio žmonos nepaitikėjimo
įsiskaudinus, Penelopė pagaliau atpažįsta savo vyrą. Abu apsikabinę apsiverkia. Odisėjas ir Penelopė
sugulę, išsipasakoja vienas kitam, ką per daugelį metų jiems teko patirti. XXIV GIESMĖ Hermėjas, arba
Hermis, nuveda nužudytų jaunikių vėles į požemių pasaulį. Ten jos susitinka su Agamemnono, Ajanto,
Patroklo ir Achilo vėlėmis. Tuo metu Odisėjas aplanko savo seną tėvą Laertą. Jaunikių giminaičiai
planuoja kerštą. Atėnė, pasivertusi Odisėjo draugu Mentoru, suteikia senajam Laertui jėgų nužudyti
vieną iš jaunikių giminaičių. Deivė sustabdo ir Odisėjo norą keršyti ir įveda Itakėje ilgalaikę taiką.