Professional Documents
Culture Documents
Histologija Reprodukcija
Histologija Reprodukcija
Sėklidė (lot. testis, gr. orchis ) – porinis parenchiminis organas, apgaubtas makštinio dangalo (tunica
vaginalis), yra kapšelyje (scrotum).
Lytiniai latakai (ducti genitales) Juos sudaro: (1) tiesieji sėkliniai vamzdeliai, (2) sėklidės tinklas, (3)
ištekamieji latakėliai, (4) antsėklidžio latakas, (5) sėklinis latakas (sėklatakis) (6) sėklos išmetamasis
latakas (Ru, eq). Jais spermatozoidai pernešami iš vingiuotųjų sėklinių vamzdelių į antsėklidį, o iš jo
ejakuliacijos metu į šlaplę.
Tiesieji sėkliniai vamzdeliai (tubuli seminiferi recti) ir sėklidės tinklas (rete testis)
Sudaryta iš dviejų dalių: (1) priešinės liaukos kūno (corpus prostatae) (2) išsėtinės priešinės liaukos
dalies (pars disseminata prostatae).
Liaukos kūnas guli ant šlaplės priešinės dalies, o išsėtinė liaukos dalis įeina į šlaplės priešinės dalies
gleivinės sudėtį. Visų naminių gyvūnų abi šios liaukos dalys yra išsivysčiusios nevienodai.
Liaukos kūną gaubia glaudaus netaisyklingo kolageninio jungiamojo audinio kapsulė. Iš kapsulės
atsišakojančios pertvaros padalija priešinės liaukos parenchimą į skiltis. Kiekvienoje skiltyje galines
dalis supa gausiai vaskuliarizuota raumeninė elastinė stroma. Vamzdinės pūslinės liaukos galinės
dalys išklotos gleiviniais egzokrinocitais.
Išsėtinės dalies liaukinis audinys koncentriškais sluoksniais išsidėstęs per visą šlaplės priešinės dalies
ilgį. Jis sudarytas iš vamzdinių pūslinių galinių dalių ir ištekamųjų priešinės liaukos latakėlių, kurie
atsiveria į šlaplę.
Varpa
Varpos kūną sudaro du tarpusavyje suaugę varpos akytkūniai (corpora cavernosa penis) ir šlaplės
kempinkūnis (corpus spongiosum).
Pagal akytkūnio sandarą varpa skirstoma į 1) kraujagyslinio tipo – eržilų – gerai išsivystęs erektilinis
audinys, sudarytas iš ertmių, išklotų endotelio ir apgaubtų netaisyklingojo glaudžiojo jungiamojo
audinio su lygiaisiais miocitais; 2) skaidulinio-elastinio tipo – atrajotojų ir kuilių – gerai išsivystęs
pertvarų tinklas, kuriame daug elastinių skaidulų, bet mažai miocitų; 3) tarpinio tipo – mėsėdžių.
Patinų šlaplės sienelę sudaro gleivinė, raumeninis dangalas ir adventicija. Šlaplės priešinės dalies
epitelis yra pereinamasis, plėvinės ir kempininės dalies – tariamasis daugiasluoksnis stulpiškasis. Ir tik
patį šlaplės galą iškloja daugiasluoksnis plokščiasis epitelis. Šunų šlaplės gleivinės savojoje plokštelėje
yra limfinių mazgelių, o eržilo ir katino paprastos vamzdinės gleivinės liaukos (glandulae urethrales).
Raumeninis dangalas šalia šlapimo pūslės sudarytas iš lygiųjų miocitų, o likusioje šlaplės dalyje – iš
griaučių skersaruožių miocitų
Sėklatakis