Bureika Andrius BD2021

VILNIAUS UNIVERSITETAS
MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

PROGRAMŲ SISTEMŲ BAKALAURO STUDIJŲ PROGRAMA
Elektroninio dienyno „Tamo“

programėlės panaudojamumas
Usability of the Mobile Electronic Diary ”Tamo”
Bakalauro baigiamasis darbas
Atliko: Andrius Bureika (parašas)
Darbo vadovas: doc. dr. Kristina Lapin (parašas)
Darbo recenzentas: lekt. Vasilij Savin (parašas)
Vilnius – 2021
Santrauka
Darbe tiriamas elektroninio dienyno „Tamo“ sistemos panaudojamumas. Darbo tikslas – pa-
gerinti mokytojų potyrį naudojantis „Tamo“ elektroniniu dienynu, sukuriant jiems pritaikytą šios
sistemos mobiliąją versiją.
Šiuo metu esanti sistema nėra pritaikyta mobiliesiems įrenginiams, tad tai sukelia daugybę
nepatogumų mokytojams ir pažeidžia daugelį panaudojamumo principų. Darbe apžvelgiamas da-
bartinis mobiliųjų įrenginių naudojimas mokymosi procese, mokytojų amžiaus kitimo tendencijos,
išskiriamos svarbiausios panaudojamumo ir projektavimo gairės mobiliesiems įrenginiams ir vy-
resnio amžiaus naudotojams. Apžvelgiamas panaudojamumo vertinimas Nielseno euristikomis bei
pažintine peržvalga. Darbe atliekama sistemos naudotojų poreikių analizė, esamos sistemos anali-
tinis panaudojamumo vertinimas bei būsimos sistemos panaudos konteksto analizė. Šie žingsniai
leidžia apibrėžti mokytojų reikalavimus sistemai, į kuriuos atsižvelgiant sukurti sistemos alter-
natyvieji prototipai, po kurių testavimo įgyvendinamas programėlės sukūrimas ir atliekamas jos
validavimas.
Raktiniai žodžiai: panaudojamumas, elektroninis dienynas, euristinis vertinimas, Nielseno

euristikos, mobilieji įrenginiai mokymosi procese
1
Summary
In this bachelor work the investigation of the usage of the electronic diary ”Tamo” is analysed.
The aim of this work is to ameliorate teachers’ usage of electronic diary ”Tamo” by creating a mobile
version of this system.
The current system is not adapted for mobile devices, which causes a lot of inconvenience
to teachers and violates many usability principles. The current usage of mobile devices in the
learning process, trends of teachers age, the most important usability and design guidelines for
mobile devices and older users are looked over in this paper. The evaluation of usability by Nielsen
heuristics and cognitive review is analysed. The analysis of the needs of the system users, the
analytical evaluation of the usability of the current system and the analysis of the future system
context are presented in the work. These aspects help to define the requirements of teachers for the
system. Considering all the requirements, alternative prototypes of the system are developed and
tested, which leads to creation and validation of the app.
Keywords: usability, electronic diary, heuristic evaluation, Nielsen’s heuristics, mobile devi-
ces in learning process
2
TURINYS
ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
1. MOBILIŲJŲ ĮRENGINIŲ PANAUDOJAMUMO PRINCIPŲ BEI NAUDOJIMO MOKYME
ANALIZĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
1.1. Mobiliųjų įrenginių naudojimas mokymosi procese bei mokytojų amžiaus pasiskirstymas 9
1.2. Panaudojamumo bei projektavimo gairės mobiliesiems įrenginiams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10
1.3. Sistemų panaudojamumo vertinimo metodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
1.3.1. Euristinis vertinimas – Nielseno euristikos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13
1.3.2. Pažintinė peržvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 14
2. NAUDOTOJŲ POREIKIŲ ANALIZĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
2.1. Sistemos įtakojamų asmenų kategorijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
2.2. Sistemos naudotojų pagrindiniai lūkesčiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15
2.3. Mokytojų stebėjimas darbo vietoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
2.4. Mokytojų apklausa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 17
2.4.1. Apklausos tikslas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
2.4.2. Apklausos eiga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
2.4.3. Apklausos rezultatai ir išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
3. ESAMOS SISTEMOS ANALITINIS PANAUDOJAMUMO VERTINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.1. Pažintinė peržvalga. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.1.1. Privalumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.1.2. Identifikuoti defektai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.2. Euristinis tikrinimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.2.1. Elektroninio dienyno euristinis tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
3.2.2. Pranešimų modulio euristinis tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
3.2.3. Privalumai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
3.2.4. Identifikuoti defektai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22
4. BŪSIMOS SISTEMOS PANAUDOS KONTEKSTO ANALIZĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.1. Mokytojų charakteristikos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.1.1. Pagrindinė demografinė informacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.1.2. Naudojamos informacinės technologijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.1.3. Įgūdžiai ir motyvacija naudotis informacinėmis technologijomis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.1.4. Veiklų kontekstai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.2. Kompiuterizuojamų veiklų analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.2.1. Mokytojas veda pamoką lauke . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24
4.2.2. Pamokos metu dingsta interneto ryšys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
4.2.3. Mokytojai su mokiniais išvyksta į ekskursiją . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
4.2.4. Mokytojas siunčia pranešimą mokinio tėvams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
4.2.5. Mokytojas tikrina namų darbus . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
4.2.6. Mokytojas siunčia pranešimą klasės mokiniams . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27
4.2.7. Mokytojas ieško informacijos apie mokinį. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
4.2.8. Mokytojas nori padėti sunkiai besimokančiam mokiniui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
4.3. Apibendrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
5. MOKYTOJŲ REIKALAVIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
5.1. Funkciniai reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
5.1.1. Reikalavimai dienyno daliai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
5.1.2. Reikalavimai pranešimų daliai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
5.1.3. Bendri reikalavimai sistemai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32
3
5.2. Nefunkciniai reikalavimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
6. MOKYTOJO SĄSAJOS ALTERNATYVIEJI PROTOTIPAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
6.1. Navigacijų tipai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
6.2. Įgyvendinti funkciniai reikalavimai ir ištaisyti defektai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
7. ALTERNATYVIŲJŲ PROTOTIPŲ PANAUDOJAMUMO TESTAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
7.1. Testuojamos užduotys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
7.2. Testavimo metodas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
7.3. Testavimo aplinka . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
7.4. Testavimo dalyviai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
7.5. Testavimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
7.6. Mokytojų komentarai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
7.7. Rekomendacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
8. PROGRAMĖLĖS ĮGYVENDINIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
8.1. Technologijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
8.2. Funkciniai komponentai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
8.3. Navigacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
8.4. Testavimo metu rastų defektų ištaisymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
8.5. Reikalavimų susiejimas su programėlės langais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
9. PROGRAMĖLĖS VALIDAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
9.1. Panaudojamumo bei projektavimo gairių pritaikymas programėlėje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
9.2. Empirinis programėlės panaudojamumo vertinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
9.2.1. Vertinamos užduotys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
9.2.2. Programėlės vertinimo dalyviai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
9.2.3. Užduočių vykdymo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
9.2.4. Mokytojų komentarai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
9.2.5. Panaudojamumo vertinimo išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
REZULTATAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 60
IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
LITERATŪRA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62
PRIEDAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 63
1 priedas. Mokytojų apklausos anketa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
2 priedas. Esamos sistemos pažintinė peržvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
3 priedas. Esamos sistemos elektroninio dienyno dalies euristinis tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
4 priedas. Esamos sistemos pranešimų modulio dalies euristinis tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
5 priedas. Prototipai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77
6 priedas. Alternatyviųjų prototipų užduočių vykdymo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
7 priedas. Programėlė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 97
8 priedas. Programėlės užduočių vykdymo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
4
Įvadas
Tyrimo objektas
Šio darbo tyrimo objektas yra elektroninio dienyno sistemos panaudojamumas. Pagal ISO-
9241-11:2018 standartą panaudojamumas tai „naudotojo veiklos efektyvumas, našumas ir jaučia-
mas malonumas, su kuriuo konkretus naudotojas gali pasiekti konkrečių tikslų konkrečiame nau-
dojimo kontekste.“1 [ISO18]
Pagal šį standartą išskiriami trys pagrindiniai panaudojamumo aspektai [JIM+ 03]
• Efektyvumas (angl. Effectiveness) – kokiu tikslumu ir išbaigtumu vartotojai pasiekia konk-

rečius tikslus.
• Našumas (angl. Efficiency) – vartotojo išleisti ištekliai (pastangos) palyginti su tikslumu ir

išbaigtumu, kuriuo vartotojas pasiekia tikslus.
• Pasitenkinimas (angl. Satisfaction) – vartotojo laisvė nuo diskomforto ir teigiamas požiūris

į produkto naudojimą.
Temos aktualumas
Elektroninių dienynų naudojimas Lietuvos mokyklose jau tapo įprasta praktika ir netgi būti-
nybe [Čes12]. Jie pakeitė ne tokius patogius popierinius dienynus. Elektroniniai dienynai suteikia
daug privalumų – galimybę pasiekti informaciją iš bet kurios vietos (reikia išmaniojo įrenginio ar
kompiuterio bei interneto ryšio). Mokytojai gali greitai siųsti informaciją, o mokiniai šią informa-
ciją ir visus pasikeitimus matyti realiu metu. Ypatingai elektroninių dienynų privalumai išryškėjo
pandemijos akivaizdoje, kuomet visas mokymosi procesas persikėlė į virtualią erdvę [BK20].
Mokytojai kasdien praleidžia didelę savo darbo laiko dalį naudodamiesi elektroniniu dieny-
nu. Kadangi tai yra vienas iš pagrindinių darbo įrankių, būtina užtikrinti kuo efektyvesnį tokios
sistemos veikimą bei patogumą esamiems jos naudotojams.
Elektroniniai dienynai tobulėja kartu su informacinėmis technologijomis, tačiau ir šiomis die-
nomis juose yra įvairių klaidų ir trūkumų.
Šiame bakalauro darbe bus aptariama konkretaus projekto „Tavo Mokykla“ sukurta elekt-
roninio dienyno „Tamo“ sistema. Pagrindinė šio dienyno problema yra sistemos nepritaikymas
mobiliesiems įrenginiams – mobiliuosiuose įrenginiuose yra atvaizduojama kompiuteriams skirta
sistemos versija, tad mažesnis ekranas sukelia daug nepatogumų, kurie trukdo mokytojams tokiu
būdu naudotis šia sistema. Mokymosi procese išmaniųjų įrenginių naudojimas tampa vis dažnes-
nė praktika [Bar14]. Mokytojai į mokymosi procesą dažnai yra integravę interaktyviąsias lentas,
įvairias internetines programas. Taip pat, vystantis technologijoms, mokytojai į mokymosi procesą
vis dažniau bando įtraukti ir mobiliuosius įrenginius [POF13], tad dienyno nepritaikymas tokiems
įrenginiams tampa vis opesne problema mokytojų darbe.
1
the extent to which a product can be used by specified users to achieve specified goals with effectiveness, efficiency
and satisfaction in a specified context of use.
5
Šiuo metu yra sukurta mobilioji programėlė „TAMO Išmaniems“, tačiau ši programėlė yra
skirta tik mokiniams ir jų tėvams. Programėlė turi vos 2,1 balo įvertinimą (įvertinimą yra pateikę
daugiau nei 6000 vartotojų)2 (1 pav.), o pačios programėlės naudojimas yra mokamas – taikomas
abonementinis mokestis3 .
1 pav. „TAMO Išmaniems“ programėlės įvertinimas. Šaltinis: „Google Play“ parduotuvė
Esminės problemos
Šios problemos buvo identifikuotos naudojantis esama sistema, išanalizavus „TAMO Išma-
niems“ programėlės naudotojų atsiliepimus bei išbandžius programėlę (prieiga prie jos suteikė vie-
nas iš mokinių).
• Sistema nepritaikyta mobiliesiems įrenginiams.
• Sistema nepritaikyta patyrusiam naudotojui.
• Nepatogi komunikacijos (pranešimų) sistema.
• Nėra galimybės atlikti jokių pakeitimų bei peržiūrėti esamos informacijos be interneto priei-
gos.
• Nenuoseklus dizainas.
• Egzistuojanti programėlė nėra skirta mokytojams.
• Kadangi mokytojams nėra pritaikytos mobiliosios versijos, dienyno naudojimas yra susietas
su sėdima darbo vieta.
Darbo tikslas
Pagerinti mokytojų potyrį naudojantis „Tamo“ elektroniniu dienynu, sukuriant jiems pritai-
kytą šios sistemos mobiliąją versiją. Tai leis mokytojams patogiau naudotis elektroniniu dienynu,
taip pat dienyno naudojimas nebebus susietas su sėdima darbo vieta – mokytojai galės sistema
naudotis judant, išvykose ar kitose nestandartinėse darbo aplinkose.
2
Nuoroda: https://play.google.com/store/apps/details?id=lt.zet.tamo&hl=lt
3
Nuoroda: https://www.tamo.lt/ismaniems/
6
Uždaviniai
1. Atlikti naudotojų poreikių analizę.
2. Atlikti esamos sistemos analitinį panaudojamumo vertinimą siekiant identifikuoti sistemos

privalumus ir defektus.
2.1. Atlikti pažintinę peržvalgą siekiant identifikuoti išmokstamumo defektus.

2.2. Atlikti euristinį vertinimą siekiant identifikuoti sistemos neatitikimą gerosioms prakti-
koms.
3. Atlikti būsimos sistemos panaudos konteksto analizę siekiant identifikuoti naudotojo reika-
lavimus.
4. Paruošti alternatyviuosius prototipus ir atlikti jų panaudojamumo testavimą siekiant nustatyti

tinkamą prototipo variantą ir rastus defektus.
5. Suprojektuoti mobiliajam įrenginiui skirtą elektroninio dienyno sistemos versiją.
6. Įgyvendinti sistemą pasirinkta technologija ir įvertinti jos panaudojamumą.
Darbo atlikimo eiga

1. Išanalizuojamas mobiliųjų įrenginių naudojimas mokymosi procese bei mokytojų amžiaus
pasiskirstymas. Surenkamos panaudojamumo bei projektavimo gairės mobiliesiems įrengi-
niams, pasirenkami panaudojamumo vertinimo metodai, atliekama jų apžvalga.
2. Atliekama naudotojų poreikių analizė, naudotojų grupės skirstomos į kategorijas remiantis

„tobulos sąveikos modeliu“ [TR15].
3. Atliekant esamos sistemos panaudojamumo vertinimą identifikuojami defektai ir neatitiki-

mas gerosioms praktikoms.
4. Remiantis PACT (angl. People, Activities, Contexts, Technologies) karkasu atliekama būsi-
mos sistemos panaudos konteksto analizė, identifikuojami nauji naudotojų poreikiai.
5. Atsižvelgiant į atliktus žingsnius sudaromas naudotojų (mokytojų) reikalavimų sąrašas.
6. Remiantis sudarytais reikalavimais sukuriami alternatyvieji prototipai ir atliekamas šių pro-

totipų testavimas ir vertinimas su naudotojais. Testavimo metu atsižvelgiama į programėlių
panaudojamumo testavimo metu kylančius iššūkius.
7. Pasirinktomis technologijomis sukuriama programėlė. Programėlės kūrimo metu atsižvel-

giama į panaudojamumo ir projektavimo gaires, esamoje sistemoje rastus defektus bei gautas
prototipų testavimo rekomendacijas.
8. Atliekamas programėlės validavimas patikrinant gairių pritaikymą programėlėje bei atliekant

empirinį panaudojamumo vertinimą.
7
Taikomi metodai
• Literatūros analizė.
• Dalykinės srities analizė
• Naudotojų poreikių analizė.
• Naudotojų konteksto analizė – PACT karkasas.
• Analitinis ir empirinis panaudojamumo vertinimas.
Nagrinėjama literatūra
• Atliekant mobiliųjų įrenginių naudojimo mokymosi procese analizę nagrinėjami šaltiniai –
[Bar14; CK18; OT14].
• Analizuojant panaudojamumo bei projektavimo gaires mobiliesiems įrenginiams nagrinėja-

mi šaltiniai – [GT+ 04; Nil08; Nil09; SHH+ 15].
• Renkant papildomas panaudojamumo ir projektavimo gaires, orientuotas į vyresnius naudo-

tojus, nagrinėjami šaltiniai – [AAA+ 12; AAA14].
• Panaudojamumo vertinimo metodų analizės metu nagrinėjami šaltiniai – [HAW03; Mor06;

Nie94; Spe00; WBJ+ 92].
Surinktos panaudojamumo ir projektavimo gairės naudojamos kuriant programėlę. Išskirtos

gairės, skirtos vyresnio amžiaus naudotojams, leidžia tikėtis, jog sukurta programėle patogiai galės
naudotis ir vyresnio amžiaus mokytojai. Panaudojamumo vertinimo metodų analizės metu apibrėž-
ti vertinimo metodai naudojami atliekant esamos sistemos analitinį panaudojamumo vertinimą.
Naudojami instrumentai ir technologijos

Alternatyviųjų prototipų kūrimui naudojamas „Axure RP 9“ prototipų kūrimo įrankis. Prog-
ramėlės įgyvendinimui naudojamas „Visual Studio Code“ kodo redaktorius, „React Native“ karka-
sas, „JavaScript“ programavimo kalba bei „Firebase“ platformos duomenų bazė „Firestore“. Prog-
ramėlės testavimui naudojamas „Android“ virtualusis įrenginys (angl. virtual device) bei keli mo-
bilieji įrenginiai su „Android“ operacine sistema. Taip pat darbo metu naudojama „Diagrams.net“
– internetinė schemų ir diagramų kūrimo programinė įranga bei „Google Forms“ – internetinė ap-
klausų administravimo programinė įranga.
8
1. Mobiliųjų įrenginių panaudojamumo principų bei naudoji-
mo mokyme analizė
Šiame skyriuje nagrinėjamas mokytojų pasiruošimas ir motyvacija naudoti mobiliuosius
įrenginius mokymosi procese. Aptartos mokytojų amžiaus grupės bei vidutinio amžiaus kitimo
tendencijos. Atsižvelgiant į tai buvo surinktos 46 panaudojamumo bei projektavimo gairės mobi-
liesiems įrenginiams (14 gairių yra išskirtinai orientuotos į vyresniojo amžiaus naudotojus).
Taip pat aptariamos ir apibrėžiamos šiame darbe naudojamos Nielseno euristikos bei pažin-
tinės peržvalgos etapai.
1.1. Mobiliųjų įrenginių naudojimas mokymosi procese bei mokytojų am-

žiaus pasiskirstymas
Mobiliųjų įrenginių naudojimas mokymosi procese įgauna vis svarbesnį vaidmenį [Bar14].
Atlikti tyrimai rodo, kad mokytojai jau yra pasiruošę integruoti „mobilų“ mokymą pamokų metu
[CK18]. Didžiausią iššūkį šiam perėjimui kelia vyresnio amžiaus mokytojai, kurie dirba šioje pro-
fesijoje ilgą laiką. Šie mokytojai turi prastesnę regą, storesnius pirštus, jų judesiai nėra tokie tikslūs,
tad jiems kyla didžiausi iššūkiai mobiliajame mokymosi pasirengime. Tokie mokytojai yra linkę į
tradicinį mokymo procesą, neįtraukiant išmaniųjų technologijų. Didesnį technologinį raštingumą
turintys mokytojai yra labiau linkę įtraukti mobiliuosius įrenginius į mokymosi procesą [CK18].
Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog vyresni nei 50 metų mokytojai yra mažiau linkę turėti
išmanųjį įrenginį ir tuo pačiu naudoti jį pamokų metu. Taip pat šie mokytojai sunkiau įveikia
problemas, su kuriomis susiduria naudodami mobiliuosius įrenginius [OT14].
Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos pateiktais duomenimis4 2018 metais
41,81% visų mokytojų Lietuvoje buvo 30–49 metų amžiaus, o vidutinis mokytojų amžius siekė
apie 50 metų (1 lentelė). 2019–2020 metais 7,42% mokytojų Lietuvoje buvo pensijinio amžiaus (2
lentelė).
1 lentelė. Vidutinis mokytojų amžius 2018 metais. Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė
sistema
Kaime Mieste Iš viso

49,13 49,75 49,66
2 lentelė. Pensinio amžiaus mokytojų dalis (proc.) 2019–2020 metais. Šaltinis: Švietimo
valdymo informacinė sistema
Mokytojų skaičius Pensijinio amžiaus pedagogų sk. Dalis

28245 2097 7,42%
Iš šių duomenų matyti, kad nemaža dalis mokytojų neturėtų susidurti su dideliais iššūkiais
4
Nuoroda: http://www.svis.smm.lt/pedagogai/
9
naudojantis mobiliuoju įrenginiu pamokos metu. Jauni mokytojai turi gerą regą, plonesnius pirš-
tus, tikslesnius judesius ir geresnę atmintį, todėl jiems ši technologija yra patogi. Tačiau remiantis
2018 metais tuometinės švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pristatyme pateiktais
duomenimis5 – vyresniojo amžiaus mokytojų skaičius bei vidutinis mokytojos amžius turėtų di-
dėti. Lyginant 2009 ir 2018 metų statistiką matoma, jog mokytojų iki 25 metų amžiaus skaičius
sumažėjo net 71%, o mokytojų, kurių amžius siekia 55 metus ir daugiau – skaičius išaugo 48%
(3 lentelė). Taigi kuriant programėlę būtina atsižvelgti į panaudojamumo ir projektavimo gaires
skirtas vyresnio amžiaus mokytojams. Tinkamas būsimos programėlės pritaikymas vyresniems
naudotojams palengvins bei motyvuos šios grupės mokytojus taip pat pradėti naudotis elektroniniu
dienynu mobiliajame įrenginyje.
3 lentelė. Mokytojų pokytis pagal amžiaus grupes 2009–2018 metais. Šaltinis: Švietimo ir
mokslo ministerija
2009 m. 2018 m. Pokytis

Mokytojai iki 25 metų 828 237 -71%
Mokytojai nuo 55 metų 7903 11708 48%
Svarbus faktorius taip pat yra 2020 metais prasidėjusi pasaulinė pandemija, dėl kurios visi
mokytojai buvo priversti pradėti dirbti nuotoliniu būdu. Susidariusi situacija įpareigojo mokyto-
jus įvaldyti pagrindinius nuotolinio darbo procesus bei tam reikalingas išmaniąsias technologijas.
Šie įgyti įgūdžiai dar labiau palengvins mobiliųjų įrenginių adaptaciją mokymosi procese [KJG20;
TCP+ 20].
Iš viso to galima spręsti, kad mobiliųjų įrenginių naudojimas ir integraciją į mokymo proce-
są ir toliau didės, tad ir tokio darbo įrankio kaip elektroninis dienynas tinkamas pritaikymas yra
būtinybė.
1.2. Panaudojamumo bei projektavimo gairės mobiliesiems įrenginiams

Sistemos projektavimas mobiliajam įrenginiui smarkiai skiriasi nuo projektavimo kompiu-
terinei versijai. Iš nagrinėtos literatūros buvo atrinktos gairės į kurias bus atsižvelgiama kuriant
alternatyviuosius prototipus [GT+ 04; Nil08; Nil09; SHH+ 15]. Taip pat 1.1 literatūros skyriuje bu-
vo nustatyta, jog vyresnio amžiaus mokytojų skaičius turėtų augti, tad atskiras dėmesys turi būti
skiriamas gairėms, skirtoms vyresniojo amžiaus naudotojams [AAA+ 12; AAA14]. Svarbu paste-
bėti, jog iš pirmųjų šaltinių surinktos gairės padengia didžiąją dalį gairių, skirtų vyresnio amžiaus
naudotojams. Papildomai surinktos gairės, skirtos vyresnio amžiaus naudotojams, yra išskirtos
pusjuodžiu šriftu.
PG1. Išdėstymas:
PG1.1. Dalykinis puslapio turinys turi būti dedamas centrinėje ekrano dalyje.
PG1.2. Vengti horizontalaus slinkimo.
5
Nuoroda: https://www.etatinis.lt/wp-content/uploads/2018/09/Etatinio-ir-finansavimo-pranesimas-LRS.pdf
10
PG1.3. Dėstyti turinį vertikaliai žemyn, vengti skirtukų naudojimo.
PG1.4. Paieška turi būti matoma ir naudojama.
PG1.5. Mygtukai turi būti išdėstyti dešinėje ekrano pusėje.
PG2. Navigacija:
PG2.1. Navigacijos pasirinkimai turi būti kuo paprastesni ir aiškesni.

PG2.2. Svarbiausi langai turi būti pasiekiami iš pagrindinio lango.
PG2.3. Užtikrinti galimybę greitai grįžti į pagrindinį langą.
PG2.4. Minimalizuoti paspaudimų kiekį norint pasiekti kiekvieną langą.
PG2.5. Užtikrinti lengvą perėjimą į dažniausiai naudojamus tarpinius langus.
PG2.6. Visuose languose užtikrinti aiškų esamos vietos sistemoje matomumą.
PG2.7. Pavadinimai, nuorodos bei navigacija turi būti vienareikšmiška, tekstai – save paaiški-
nantys.
PG3. Dizainas:
PG3.1. Dizainas turi būti paprastas, nuoseklus, vienodas ir aiškus.

PG3.2. Svarbi informacija turi būti pabrėžta / paryškinta.
PG3.3. Piktogramos turi būti aiškiai matomos ir lengvai atpažįstamos.
PG3.4. Naudojamas šriftas turi būti kompaktiškas.
PG3.5. Užtikrinti reikiamos informacijos matomumą vartotojui įjungus klaviatūrą.
PG3.6. Priderinti klaviatūros stilių (rodomi skaičiai ir specialūs ženklai arba raidės) priklauso-
mai nuo prašomo įvesti informacijos tipo.
PG3.7. Visi dizaino elementai turi tinkamai prisitaikyti prie skirtingų mobiliųjų įrenginių ek-
ranų dydžių.
PG3.8. Mygtukai turi būti pakankamai dideli, jog informacija juose būtų lengvai įžiūrima
ir juos būtų lengva paspausti.
PG3.9. Tarp mygtukų turi būti pakankamo dydžio tarpai, taip apsaugant naudotoją nuo
neteisingo ar kelių mygtukų paspaudimo vienu metu.
PG3.10. Naudojamos piktogramos turi turėti paaiškinimus.
PG3.11. Visi elementai turi būti lengvai įskaitomi.
PG3.12. Teksto ir fono spalvos turi turėti gerą kontrastą.
PG3.13. Naudotojui turi būti užtikrinta personalizacijos galimybė – teksto dydžio keitimas,
elementų spalvų keitimas.
PG3.14. Naudotojui pakeitus teksto dydį taip pat turi pasikeisti mygtukų bei piktogramų
dydžiai.
11
PG3.15. Naudotojui turi būti lengvai suprantama, kurie elementai yra interaktyvūs (pa-
vyzdžiui juos galima paspausti).
PG3.16. Vengti kelių gestų vieno veiksmo atlikimui. Daugeliui veiksmų naudoti paspaudi-
mo gestą.
PG3.17. Užtikrinti pagalbą, kuri padėtų lengvai įsiminti funkcijas bei sumažintų pagyve-
nusių žmonių atminties apkrovą.
PG3.18. Kurį laiką neatliekant jokio veiksmo ekranas neturi išsijungti.
PG4. Turinys (angl. Content):
PG4.1. Mobiliojoje versijoje naudoti panašų išdėstymą ir funkcionalumą, kaip ir darbalaukio

versijoje.
PG4.2. Vengti ilgų tekstų, naudoti nesudėtingus sakinius.
PG4.3. „Neapkrauti“ pagrindinio lango dideliu informacijos kiekiu.
PG4.4. Mažinti neišnaudoto ekrano ploto kiekį, tačiau taip pat vengti per didelio lango apkro-
vimo informacija.
PG4.5. Užtikrinti vartotojui galimybę atšaukti atliktą veiksmą.
PG4.6. Rodyti patvirtinimo langus informacijos pakeitimo patvirtinimui.
PG4.7. Užkirsti kelią duomenų praradimui primenant vartotojams apie neišsaugotus pakeiti-
mus.
PG4.8. Minimalizuoti teksto įvedimo poreikį. Esant galimybei vietoje to leisti vartotojui pasi-
rinkti reikiamą įvestį iš sąrašo.
PG4.9. Užtikrinti alternatyvius įvesties mechanizmus (pavyzdžiui datos pasirinkimas kalendo-
riuje).
PG4.10. Esant galimybei pateikti iš anksto nustatytas įvesties reikšmes.
PG4.11. Esant ilgiems sąrašams suteikti duomenų filtravimo galimybę.
PG4.12. Išsaugoti esamą programėlės būseną ją sumažinus ir atkurti vartotojui vėl atsidarius
programėlę.
PG4.13. Vengti vyresnio amžiaus žmonėms nesuprantamų techninių terminų.
PG4.14. Klaidų pranešimai turi būti išsamūs ir pateikiantys informaciją, kaip ištaisyti įvy-
kusią klaidą.
PG4.15. Turi būti aiški atsakomoji reakcija į naudotojo veiksmus (vibracija, garsas, aiškūs
pranešimai ir pan.).
PG5. Našumas (angl. Performance):
PG5.1. Kuo labiau sumažinti informacijos krovimosi ir išsaugojimo laiką.
12
1.3. Sistemų panaudojamumo vertinimo metodai
Norint sukurti tinkamą programėlę, būtina identifikuoti esamos sistemos panaudojamumo
privalumus ir defektus (trūkumus). Šiame darbe atliekamas esamos sistemos euristinis vertinimas
bei pažintinė peržvalga (angl. cognitive walkthrough).
1.3.1. Euristinis vertinimas – Nielseno euristikos
Euristinis vertinimas – tai vienas iš panaudojamumo vertinimo metodų, skirtas nustatyti pa-
naudojamumo problemas. Atliekant euristinį vertinimą yra tikrinamas vartotojo sąsajos atitikimas
panaudojamumo euristikomis.
Atliktų tyrimų metu buvo palyginti skirtingi panaudojamumo vertinimo metodai. Šešiais iš
septynių atvejų (apie 86%) buvo nustatyta, jog euristinio vertinimo metodo būdu (lyginant su kitais
būdais) buvo surasta daugiausiai panaudojamumo klaidų [HAW03].
Šiame darbe bus naudojamas Jacob Nielsen 1990 metais apibrėžtas ir nuolatos tobulinimas
bei atnaujinamas naudotojo sąsajos dizaino euristikų rinkinys6 , kuris buvo patobulintas atsižvel-
giant į nagrinėtame straipsnyje išskirtus euristikų patikslinimus [Nie94].
1. Sistemos statuso matomumas (angl. Visibility of system status) – sistema turi visada infor-
muoti naudotoją apie tai, kas vyksta.
2. Sistemos atitikimas realiame pasaulyje (angl. Match between system and real world) –
informacija sistemoje turi būti rodoma aiškiai išreikštais ir vartotojui žinomais žodžiais, fra-
zėmis ir sąvokomis. Šiuo atveju sistemoje gali būti naudojami specifiniai mokytojų darbe
sutinkami terminai ir sąvokos.
3. Naudotojo valdymas ir laisvė (angl. User control and freedom) – sistema turi suteikti nau-
dotojui galimybę atšaukti pasirinkimą ir grįžti prie ankstesnio žingsnio išvengiant neplanuotų
padarinių. Taip pat sistema turi leisti atlikti veiksmą iš naujo.
4. Nuoseklumas ir standartai (angl. Consistency and standarts) – naudotojams neturi kilti

klausimas, ar skirtingi žodžiai, situacijos ar veiksmai reiškia tą patį. Skirtinguose languose
pasikartojantys objektai turi būti išdėstyti tose pačiose lango vietose.
5. Apsauga nuo klaidų (angl. Error prevention) – sistema turi būti projektuojama taip, kad
apsaugotų nuo galimų klaidų atsiradimo. Prieš sistemai įvykdant svarbius veiksmus / pakei-
timus naudotojas turi juos patvirtinti.
6. Atpažinimas geriau nei atsiminimas (angl. Recognition rather than recall) – naudotojas
neturi įsiminti informacijos pereinant iš vieno sistemos lango į kitą. Sistemos naudojimo
instrukcijos turi būti matomos arba lengvai surandamos.
6
Nuoroda https://www.nngroup.com/articles/ten-usability-heuristics/
13
7. Naudojimo lankstumas ir efektyvumas (angl. Flexibility and efficiency of use) – sistemoje
turi būti naudojami greitintuvai (angl. accelerators), kurie galėtų pagreitinti ekspertų dar-
bą sistemoje. Greitintuvas tai vartotojo sąsajos funkcija, paspartinanti sąveiką ar procesą.
Mobiliuose įrenginiuose tai gali būti ilgas paspaudimas, paspaudimas du kartus ir panašiai.
Taip pat sistema turėtų leisti atlikti modifikacijas, kurios padėtų paspartinti įvairių veiksmų
atlikimą programėlėje7 .
8. Estetinis ir minimalistinis dizainas (angl. Aestheic and minimalist design) – naudotojui

neturi būti rodoma neaktuali informacija, nes kiekvienas papildomas pranešimas ar pertekli-
nis objektas trukdo matyti svarbią informaciją bei blaško naudotojo dėmesį. Visa reikalinga
informacija turi būti pateikiama natūralia ir logiška tvarka.
9. Pagalba naudotojams atpažinti, diagnozuoti, išsigelbėti nuo klaidų (angl. Help users
recognize, diagnose, and recover from errors) – klaidų pranešimai turi būti išreikšti paprasta
kalba (be kodų) bei tiksliai nurodyti problemą ir pasiūlyti sprendimą.
10. Pagalba ir dokumentacija (angl. Help and documentation) – reikalinga informacija do-
kumentacijoje turi būti lengvai randama. Dokumentacijoje turi būti konkretūs, tame lange
naudojamų trumpinių, piktogramų paaiškinimai ir / ar veiksmų sąrašas, kuris padėtų naudo-
tojui sėkmingai įvykdyti užduotį.
1.3.2. Pažintinė peržvalga
Pažintinė peržvalga yra skirta išmokstamumo defektams nustatyti bei patikrinti, ar sistema
yra aiški ir suprantama sistemos naudotojams [Mor06; Spe00; WBJ+ 92].
Pažintinė peržvalga susideda iš trijų žingsnių:
1. Užduoties apibrėžimo – užduotis turi būti konkreti ir aiški. Kompleksinės užduotys turėtų
būti suskaidytos į atskiras užduotis.
2. Stebėjimo, ar aiškiai matoma, ka reikia daryti – stebima, ar naudotojui yra aiškus kelias
nuo pagrindinio lango iki sėkmingo užduoties įvykdymo. Tikrinama, ar užduoties atlikimo
eigoje pateikiama informacija nėra klaidinanti ar dviprasmiška.
3. Tikrinimo, ar suprantamas sistemos atsakas – atlikus užduotį sistemą turi suteikti aiškų
atsaką į įvykdytą veiksmą. Tikrinama, ar suteiktas atsakas yra suprantamas ir aiškus sistemos
naudotojui.
7
Nuoroda: https://www.nngroup.com/articles/ui-accelerators/
14
2. Naudotojų poreikių analizė
Poreikių analizė yra vienas iš naudotojui palankaus projektavimo etapų [CRC07]. Šiame
skyriuje aptariamos visos sistemos naudotojų grupės ir bendri lūkesčiai.
Sistemos naudotojai skirstomi į tris informacinių technologijų naudojimo įgūdžių lygmenis
1. Naujokus.
Sistema naudojasi retai, su jos funkcionalumu yra susipažinę minimaliai.
2. Vidutiniškai patyrusius.
Sistema naudojasi tik kai reikia, dažniausiai siekiant atlikti konkretų veiksmą, reikalingą
tai situacijai.
3. Patyrusius.
Sistema naudojasi dažnai, atlieka tuos pačius veiksmus daug kartų.
Šios sistemos naudotojai į atitinkamus lygmenis buvo suskirstyti pagal sistemos naudojimo
dažnumą.
2.1. Sistemos įtakojamų asmenų kategorijos

Asmenų grupės paimtos iš projekto „Tavo mokykla“ detaliojo sistemos aprašymo8 . Šios gru-
pės suskirstytos į atitinkamas kategorijas remiantis „tobulos sąveikos modeliu“ [TR15].
• Pirminiai naudotojai – mokytojai ir mokiniai.
• Antriniai naudotojai – mokinių tėvai, sveikatos specialistas, mokyklos vadovai.
• Tretiniai naudotojai – mokyklos vadovai.
• Aptarnaujantieji naudotojai – dienyno administratoriai.
2.2. Sistemos naudotojų pagrindiniai lūkesčiai

Nuo vartotojo įgūdžių lygmens priklauso jo keliami lūkesčiai, tad prie kiekvienos naudotojų
grupės skliaustuose nurodomas įgūdžių lygmuo.
Naudotojų lūkesčiai sudaryti remiantis [CRC07].
Mokytojai (patyrę)
1. Minimalistinis interfeisas – pateikiama tik aktuali informacija.
2. Minimalizuotas žingsnių skaičius, reikalingas tikslo pasiekimui.
3. Greitas ir patogus perėjimas tarp sistemos langų.

8
Nuoroda: https://www.smm.lt/uploads/documents/dienynai-ir-zurnalai/el_dienynas_vertinimas_rekomendacijos.pdf
15
4. Lankstumas ir efektyvumas.
4.1. Galimybė modifikuoti navigaciją.

4.2. Galimybė kurti tiesiogines nuorodas.
4.3. Reikalingos informacijos įvesties alternatyvos.
5. Robastiškumas
5.1. Visuomet matoma indikacija apie esamus neperskaitytus pranešimus.

5.2. Galimybė atšaukti klaidingą veiksmą.
5.3. Greitas sistemos atsakas.
Mokiniai (patyrę)
1. Minimalistinis interfeisas – pateikiama tik aktuali informacija.
2. Minimalizuotas žingsnių skaičius, reikalingas tikslo pasiekimui.
3. Greitas ir patogus perėjimas tarp sistemos langų.
4. Robastiškumas

4.3. Greitas sistemos atsakas.
Mokinių tėvai (vidutiniškai patyrę)
1. Minimalistinis interfeisas – pateikiama svarbiausia informacija.
2. Sistemoje išskiriami svarbiausi pasikeitimai apie vaiką.
3. Esminiai tekstai lengvai suprantami ir vienareikšmiški.

Mokyklos vadovai (vidutiniškai patyrę)
1. Panašūs veiksmai įvairiose sistemos vietose atliekami vienodai.
2. Galimybė greitai pereiti iš vienos užduoties į kitą susijusią užduotį.
3. Sistema suteikia pagalbą ir dokumentaciją rečiau atliekamoms funkcijoms.
4. Užtikrinta klaidų prevencija.
Sveikatos specialistas (naujokai)

16
1. Sistema leidžia atšaukti ar nutraukti veiksmą.
2. Sistema suteikia pagalbą ir dokumentaciją rečiau atliekamoms funkcijoms.
3. Aiški navigacija, leidžianti paprastai rasti reikiamą informaciją.
4. Užtikrinta klaidų prevencija.
Dienyno administratoriai (patyrę)
1. Sistemos gebėjimas remti naudotojo sąveiką su keliomis lygiagrečiai vykdomomis užduoti-

mis.
2. Dažnai atliekamų veiksmų individualizavimas.
3. Puiki sistemos dokumentacija, padedanti sumažinti kitų naudotojų kreipimųsi kiekį į admi-
nistratorių.
Kituose skyriuose nagrinėjami tik mokytojų lūkesčiai, kadangi projektuojama sistema bus
skirta tik jiems.
2.3. Mokytojų stebėjimas darbo vietoje

Mokytojų stebėjimas vyko pamokų metu.
Pagrindinės problemos pastebėtos atliekant stebėjimus
SD1. Sistemos priklausomybė nuo interneto ryšio.

Dingus interneto ryšiui mokytojas nebeturi jokio priėjimo prie elektroninio dienyno. Tai
ypatingai sutrikdo pamokos darbą, nes mokytojas negali dienyne užpildyti pamokos infor-
macijos bei peržiūrėti jau įvestą ir pamokos metu reikalingą informaciją.
SD2. Mokytojo prisirišimas prie stacionarios darbo vietos.

Mokytojas priėjęs prie mokinio ir įvertinęs darbą kiekvieną kartą turi grįžti prie kompiu-
terio ir įvesti informaciją. Taip pat mokytojas negali priėjęs mokiniui parodyti informacijos
esančios dienyne – mokinys turi prieiti prie mokytojo darbo vietos.
SD3. Kompiuterio būtinybė kiekvienoje klasėje.

Jei klasėje nėra kompiuterio mokytojas negali patogiai ir sklandžiai naudotis esamu
elektroniniu dienynu. Tokiais atvejais mokytojai informaciją priversti pildyti pertraukų metu
arba po pamokų.
2.4. Mokytojų apklausa

Visi apklausos rezultatai pasiekiami „Google Drive“ patalpintame faile9 . Apklausos anketa
pateikiama priede (žr. 1 priedą).
9
Nuoroda: http://bit.ly/mokytojuApklausaB
17
2.4.1. Apklausos tikslas
Išsiaiškinti kiek laiko mokytojai praleidžia naudodamiesi esama sistema, kokiu funkcionalu-
mu naudojasi dažniausiai, kokius trūkumus įžvelgia sistemoje. Taip pat išsiaiškinti, ar mokytojai
esama sistema naudojasi savo mobiliuosiuose įrenginiuose ir kas lemia tokį jų pasirinkimą.
2.4.2. Apklausos eiga
Apklausa buvo atlikta 2020 metų gruodžio mėnesį. Apklausoje iš viso dalyvavo 33 Vilniaus
Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytojai (tai sudaro apie 61% šios gimnazijos mokytojų).
Apklausa vyko internetinėje erdvėje naudojant „Google Forms“ įrankį.
Bendra informacija
• Mokytojų amžius 20–65 metai, iš kurių daugiau nei 50% mokytojų yra vyresni nei 45 metai.
• Beveik 60% mokytojų šia sistema naudojasi bent 7 metus, 20% mokytojų tai yra pirmieji
metai naudojantis „Tamo“.
• Mokytojai per darbo dieną vidutiniškai šioje sistemoje praleidžia tarp 20% ir 40% savo darbo
laiko.
• Bendrai savo patirtį naudojantis sistema didžioji dauguma mokytojų įvertino 8 arba 9 balais
iš 10, o sistemos aiškumą ir paprastumą 7 arba 8 balais. Blogiausiai savo patirtį įvertino mo-
kytojai, kurie šia sistema naudojasi pirmus metus, kadangi dienynas jiems atrodo sudėtingas
ir vietomis nelabai aiškus.
• Tik 2 mokytojai reguliariai naudojasi „Tamo“ savo mobiliuosiuose įrenginiuose.
2.4.3. Apklausos rezultatai ir išvados
Dalykai, kuriuos mokytojai išskyrė kaip apsunkinančius darbą bei gadinančius patirtį naudo-
jantis šia sistema
AD1. Nėra galimybės rašant pranešimą, jį išsaugoti juodraščiuose.
AD2. Nėra galimybės persiųsti pranešimą.
AD3. Nauja pašto sistema neleidžia pažiūrėti daugiau kaip 3 kontaktų, kuriems buvo išsiųstas pra-
nešimas.
AD4. Nepatogu rašyti pranešimą, konkrečiam žmogui.
AD5. Įvesti pažymiai išsisaugo automatiškai, o tame pačiame puslapyje esanti pamokos informacija
– ne.
AD6. Sunku susigaudyti, kokios informacijos kur galima ieškoti. Pavyzdžiui, nėra aišku, kur gali-
ma peržiūrėti visus mokinių pažymius.
18
AD7. Skirtingas informacijos išdėstymas. Pavyzdžiui skiltyje „Pamokos“ informacija išdėstyta to-
kia tvarka: tema, namų darbai, klasės darbas, o pildant pamokos informaciją: tema, klasės
darbas, namų darbai.
AD8. Dažnai stringanti ir / ar ilgai besikraunanti sistema.
AD9. Labai nepatogu naudotis sistema mobiliajame įrenginyje.
Dažniausiai naudojamos funkcijos
DNF1. Pamokos informacijos (temos, namų darbų ir pan.) pildymas.
DNF2. Įvertinimų įvedimas.
DNF3. Lankomumo žymėjimas.
DNF4. Namų darbų skyrimas.
DNF5. Atsiskaitomųjų darbų apskaitos pildymas.
DNF6. Pastabų, komentarų, pagyrimų rašymas.
DNF7. Praleistų pamokų teisinimas.
DNF8. Pranešimų mokiniams ir jų tėvams rašymas.
Sudėtingiausiai atliekamos, įsimenamos funkcijos
1. Ataskaitų rengimas ir jų peržiūra.
2. Grupių ir tvarkaraščio sudarymas.
3. Kitos, rečiau naudojamos funkcijos.
Labiausiai trūkstamas funkcionalumas
LTF1. Individualių užduočių skyrimas.
LTF2. Galimybė siųsti pranešimą mokiniui ir / ar jo tėvams pildant pamokos informaciją.
LTF3. Komentaro įvedimas prie įrašyto pažymio.
LTF4. Vartotojo prisijungimo statuso matomumas.
LTF5. Kaupiamasis balas.
LTF6. Galimybė matyti kurie pranešimo gavėjai jau perskaitė pranešimą.
LTF7. Paprastesnis mokinio ir tėvų pasirinkimas siunčiant naują pranešimą.
LTF8. Galimybė sukurti pranešimų šablonus.
19
LTF9. Galimybė persiųsti pranešimą.
Pagrindinės priežastys dėl kurių mokytojai nesinaudoja sistema savo mobiliuosiuose įrengi-
niuose
1. Nėra tam skirtos programėlės.
2. Esama sistema nepritaikyta mobiliesiems įrenginiams (viskas labai smulku, nepatogu atlikti
veiksmus).
3. Apie 20% mokytojų (vyresnio amžiaus) išvis nesvarsto apie galimybę naudotis elektroniniu
dienynu mobiliuosiuose įrenginiuose.
Apklausa leido identifikuoti nemažai sistemoje esančių defektų. Taip pat buvo išskirtos daž-
niausiai naudojamos funkcijos, kurios privalo būti ir mobiliojoje versijoje.
Sudėtingiausiai atliekamos ir įsimenamos funkcijos yra vykdomos tik vieną arba du kartus
per metus, tad jos į programėlę nebus įtrauktos. Tačiau iš gautų atsakymų matyti, kad ir dažniau
atliekamoms funkcijoms reikia sukurti dokumentaciją ir pagalbą naudotojui, tokiu būdų pagerinant
naujų mokytojų naudojimosi sistema patirtį.
Mokytojų išskirtos priežastys, dėl kurių jie nesinaudoja dienynu savo mobiliuosiuose įrengi-
niuose, leidžia nuspėti, jog sukurta patogi mobilioji programėlė bus naudojama ir praplės mokytojų
laisvę ir galimybes, naudojantis šia sistema.
20
3. Esamos sistemos analitinis panaudojamumo vertinimas
Visas sistemos vertinimas ir analizė atliekama iš mokytojo perspektyvos.
3.1. Pažintinė peržvalga

Tikslas – patikrinti ar esama sistema yra aiški ir suprantama sistemos naudotojams. Identifi-
kuoti sistemos privalumus bei defektus.
Pažintinė peržvalga buvo atlikta dažniausiai sistemoje atliekamoms funkcijoms (žr. 2 priedą,
12 lentelė).
3.1.1. Privalumai
1. Sistema iškart atvaizduoja vartotojo atliktus pakeitimus.
2. Paprastas minimalistinis dizainas.
3. Pateikiama esminė ir reikalinga informacija.
3.1.2. Identifikuoti defektai
PD1. Klaidinantys arba neaiškūs navigacijos punktai.
PD2. Nėra papildomos informacijos, ypač prie tekstų trumpinių.
PD3. Sudėtingas pranešimo gavėjo pasirinkimas.
PD4. Trūksta pagalbos ir dokumentacijos langų.
3.2. Euristinis tikrinimas

Šiuo metu „Tamo“ sistema susideda iš dviejų dalių: elektroninio dienyno bei pranešimų mo-
dulio „Bendrauk TAMO“, skirto komunikacijai tarp sistemos naudotojų. Pranešimų skiltis buvo
perkurta ir pristatyta vartotojams šių mokslo metų lapkričio mėnesį. Kadangi pranešimų skiltis yra
pristatoma kaip atskiras sistemos modulis bei turi geresnį pritaikymą mobiliesiems įrenginiams,
atliekant euristinį vertinimą ši sistemos dalis yra vertinama atskirai.
Kiekvienoje euristikoje rastiems defektams yra priskiriamas sunkumo lygmuo10
• 0 – problemos nėra.
• 1 – kosmetinė problema. Nebūtina taisyti, nebent projekto kūrimo procese yra papildomo
laisvo laiko.
• 2 – smulki problema. Reikėtų ištaisyti, tačiau suteikiant žemą prioriteto laipsnį.

10
Nuoroda: https://www.nngroup.com/articles/how-to-rate-the-severity-of-usability-problems/
21
• 3 – rimta problema. Svarbu ištaisyti. Teikiamas aukštesnis prioritetas nei smulkioms prob-
lemoms.
• 4 – katastrofinė problema. Privaloma ištaisyti.
3.2.1. Elektroninio dienyno euristinis tikrinimas
Tikrinimas buvo atliktas remiantis literatūros apžvalgoje apibrėžtomis Nielseno euristikomis.

(žr. 3 priedą, 13 lentelė)
3.2.2. Pranešimų modulio euristinis tikrinimas
Tikrinimas buvo atliktas remiantis literatūros apžvalgoje apibrėžtomis Nielseno euristikomis.

(žr. 4 priedą, 14 lentelė).
3.2.3. Privalumai
1. Aiškus mygtukų išdėstymas.
2. Pranešimų modulyje informacija pateikiama panašiai kaip ir kitose komunikacijos platfor-

mose.
3. Puslapiuose yra pateikiama tik reikalinga informacija.
3.2.4. Identifikuoti defektai
Klaidų prevencija
ED1. Mygtukai išdėstyti per arti vienas kito.
ED2. Vietomis mygtukai persidengia vienas su kitu.
ED3. Nėra perspėjimų dėl informacijos praradimo paliekant puslapį.
ED4. Klaidų pranešimai nerodomi arba rodomi per vėlai.
ED5. Neimplementuota pagalba ir dokumentacija.
Dizainas
ED6. Dizainas vietomis nenuoseklus.
ED7. Visiškai skirtingas dienyno ir pranešimų modulio dizainas.
ED8. Sudėtingas ir nepatogus pranešimo gavėjų pasirinkimas.
ED9. Ribota pranešimo gavėjų peržiūra.
ED10. Tuščios neišnaudotos puslapių dalys.
22
ED11. Nėra matomas atsijungimo mygtukas.
ED12. Rodomos tuščios ir / ar nereikalingos kategorijos bei pasirinkimai.
ED13. Dienyno dalyje visa informacija vos įžiūrima, o priartinus didžioji dalis reikiamos informa-
cijos netelpa ekrane.
Navigacija
ED14. Dalis navigacijos punktų netikslūs arba klaidinantys.
ED15. Pertekliniai navigacijos punktai.
ED16. Navigacija rodoma visą laiką bei užima didelę ekrano dalį.
ED17. Nėra rodomas nukeliautas kelias.
ED18. Nėra navigacijos šuolių.
ED19. Nėra galimybės susikurti tiesioginių nuorodų į puslapius.
Trūkstamas funkcionalumas
ED20. Nėra galimybės pažymėti pranešimą neskaitytu.
ED21. Nėra galimybės pažymėti pranešimą žvaigždute (svarbiu).
ED22. Nėra galimybės atlikti paieškos renkantis pranešimo gavėjus.
ED23. Nėra galimybės atlikti išsiųstų pranešimų paieškos esant keliems pranešimo gavėjams.
Apibendrinant pažintinė peržvalga ir euristinis tikrinimas patvirtino bei papildė apklausoje

išsakytas sistemos problemas bei trūkumus.
Buvo identifikuoti pagrindiniai sistemos privalumai bei defektai, reikalingi būsimų alterna-
tyviųjų prototipų kūrimui.
23
4. Būsimos sistemos panaudos konteksto analizė
Ši analizė atlikta siekiant išgryninti naujus bei patobulinti esamus mokytojų poreikius.
4.1. Mokytojų charakteristikos

4.1.1. Pagrindinė demografinė informacija
Naudotojai patyrę arba vidutiniškai patyrę. Pilnamečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei
pedagogo kvalifikaciją. Lytis nesvarbi.
4.1.2. Naudojamos informacinės technologijos
Išmaniųjų technologijų programėlės, interneto naršyklės bei interneto naudojimas.
4.1.3. Įgūdžiai ir motyvacija naudotis informacinėmis technologijomis
Asmenys, turintys pradinius arba pagrindinius įgūdžius naudotis išmanaus įrenginio progra-
mėlėmis bei funkcijomis. Turintys pagrindinius įgūdžius naudotis interneto naršykle. Naudotojai
yra motyvuoti.
4.1.4. Veiklų kontekstai
Mokytojai įrašo mokinių darbų įvertinimus, žymi lankomumą, žinutėmis komunikuoja su

mokiniais, jų tėvais bei kitais suinteresuotais asmenimis. Rašo pastabas bei pagyrimus. Taip pat
mokytojai įveda atsiskaitomuosius darbus, teisina pamokas bei atlieka kitus ne taip dažnai pasikar-
tojančius veiksmus.
Šiuos veiksmus mokytojai atlieka bet kuriuo paros metu prie darbastalio naudodami kompiu-
terį arba judėdami / sėdėdami ir naudodami mobiliąją programėlę. Veiksmai atliekami savarankiš-
kai.
4.2. Kompiuterizuojamų veiklų analizė

4.2.1. Mokytojas veda pamoką lauke
Esamos veiklos scenarijus

Kūno kultūros mokytojas veda pamoką lauke. Pamokos metu jis nori sužymėti mokinių lan-
komumą bei surašyti įvertinimus už pamokoje atliekamas užduotis. Mokytojas naudojasi savo iš-
maniuoju įrenginiu. Įvedant pažymius mokytojui dažnai nepavyksta paspausti reikiamo įvertinimo,
todėl visas procesas užtrunka ilgiau nei turėtų.
Problemos ir neišnaudotos galimybės
1. Reikiamus veiksmus nepatogu atlikti mobiliajame įrenginyje.
2. Veiksmų atlikimas užtrunka ilgiau nei turėtų.
24
Veiklos charakteristika
• Dažnis – dažniausiai kiekvieną mokytojo vedamą pamoką.
• Trukmė – kelios minutės, priklauso nuo mokinių kiekio klasėje.
Būsimasis patobulintas scenarijus
1. Mokytojas atsidaro mobiliąją programėlę.
2. Joje pasirenka reikiamą grupę.
3. Pasirinkus grupę patogiai sužymi mokinių lankomumą bei įrašo pažymius.
4.2.2. Pamokos metu dingsta interneto ryšys

Kūno kultūros mokytojas veda pamoką lauke. Pamokos metu jis nori sužymėti mokinių
lankomumą bei surašyti įvertinimus už pamokoje atliekamas užduotis. Mokytojas naudojasi sa-
vo išmaniuoju įrenginiu, tačiau pastebi, jog įrenginyje dingo interneto ryšys. Mokytojas negali
prisijungti prie sistemos, tad turi viską žymėtis popieriaus lape. Mokytojas įvertinimus perkelia į
sistemą tik sugrįžęs į klasę, kurioje yra interneto ryšys.
1. Esama sistema neįmanoma naudotis neturint pastovaus interneto ryšio.
• Dažnis – dažniausiai kiekvieną mokytojo vedamą pamoką.
• Trukmė – nuo kelių iki keliolikos minučių, priklauso nuo to, ar mokytojas iškart turi kur
užsirašyti reikiamą informaciją.
1. Mokytojas atsidaro mobiliąją programėlę.
2. Joje pasirenka reikiamą grupę.
3. Pasirinkus grupę patogiai sužymi mokinių lankomumą bei įrašo įvertinimus.
4. Mokytojui grįžus į klasę, kurioje yra interneto ryšys, programėlė sinchronizuoja duomenis
ir įrašo atliktus pakeitimus.
25
4.2.3. Mokytojai su mokiniais išvyksta į ekskursiją

Mokytojai su klase išvyksta į ekskursiją. Mokytojas nori išsiųsti vieno mokinio tėvams pra-
nešimą apie vaiko elgesį. Tačiau to negali atlikti, nes mokytojas mokiniui mokykloje nedėsto, tad
sistema jo tėvų nerodo gavėjų sąraše.
1. Mokytojas gali siųsti pranešimus tik tiems mokiniams, kurie yra įtraukti į bent vieną moky-
tojo sukurtą grupę.
• Dažnis – priklauso nuo organizuojamų ekskursijų kiekio.
• Trukmė – negalima nustatyti, kadangi veiklos neįmanoma įvykdyti.

1. Mokytojas atsidaro pranešimų skiltį ir pasirenka siųsti naują pranešimą.
2. Gavėjų sąraše mokytojas pasirenka visus mokyklos mokinių tėvus ir susiranda reikiamą pra-
nešimo gavėją.
4.2.4. Mokytojas siunčia pranešimą mokinio tėvams

Mokytojas pertraukos metu pamato taisyklių nesilaikantį mokinį. Mokytojas jį sudrausmi-
na ir paklausia vaiko vardo ir pavardės. Mokytojas nori išsiųsti tėvams pranešimą apie įvykusį
incidentą, tačiau neprisimena kurioje grupėje yra mokinys. Kadangi sistema neleidžia atlikti pa-
ieškos pagal vaiko vardą ir pavardę mokytojas tikrina visas esamas mokinių grupes, kol vienoje iš
jų suranda reikiamą mokinį.
1. Mokytojas privalo prisiminti kurioje grupėje yra konkretus mokinys.
2. Mokytojas sugaišta daug laiko laiško gavėjo paieškai.
3. Sistemoje nėra galimybės atlikti konkretaus gavėjo paieškos.

• Dažnis – keli kartai per savaitę.
• Trukmė – nuo kelių iki keliolikos minučių, priklauso nuo to, kaip greitai mokytojas esamose
grupėse sugeba surasti reikiamą mokinį.
1. Mokytojas atsidaro pranešimų skiltį ir pasirenka siųsti naują pranešimą.
2. Pranešimo gavėjų paieškoje įveda mokinio vardą ir / ar pavardę ir pasirenka reikiamą mokinį.
26
4.2.5. Mokytojas tikrina namų darbus

Mokytojas pildo pamokos informaciją ir mato, kad vienas mokinys neatsiuntė namų darbų,
tad nori jam ir jo tėvams išsiųsti pranešimą ir priminti apie skolą. Mokytojas išsaugo pamokos
informaciją ir atsidaro pranešimus. Grupėse atskirai susiranda mokinį ir mokinio tėvus. Išsiuntęs
pranešimą mokytojas grįžta pildyti pamokos informacijos.
1. Mokytojas negali pildydamas pamokos informaciją iškart siųsti pranešimo pasirinktam mo-
kiniui ir jo tėvams.
2. Pasirinkus grupę, mokytojas negali iškart vienu kartu įtraukti mokinio ir jo tėvų (tiek moki-
nio, tiek tėvų pasirinkimui turi kartoti tuos pačius žingsnius).
• Trukmė – kelios minutės.
1. Mokytojas pildo pamokos informaciją.
2. Prie mokinio paspaudžia pranešimo mygtuką ir automatiškai yra perkeliamas į naujo prane-
šimo pasirinktam mokiniui siuntimą.
3. Mokytojas pasirenka ar pranešimą taip pat išsiųsti ir mokinio tėvams.
4. Išsiuntus pranešimą mokytojas yra gražinamas į pamokos pildymo langą.
4.2.6. Mokytojas siunčia pranešimą klasės mokiniams

Mokytojas išsiunčia klasės mokiniams pranešimą, jog rytojaus pamoka yra paankstinama 30
minučių. Prieš pamoką mokytojas mato, kad pranešimo neperskaitė vienas mokinys, bet į pamoką
neprisijungia du mokiniai. Kitą dieną abu mokiniai teisinasi, kad nematė pranešimo. Mokytojas
žino, kad iš tiesų pranešimo nematė tik vienas mokinys, bet negali patikrinti kuris.
1. Mokytojas nemato, kurie konkretūs asmenys jau perskaitė siųstą pranešimą.
2. Mokytojas nemato, kada konkretūs asmenys perskaitė pranešimą.

27
• Trukmė – kelios minutės.
1. Mokytojas išsiunčia pranešimą visai klasei.
2. Kai reikia mokytojas atsidaro išsiųstą pranešimą ir peržiūri kas ir kokiu laiku jau perskaitė
pranešimą.
4.2.7. Mokytojas ieško informacijos apie mokinį

Rugsėjo pabaigoje mokytojas gauna pranešimą iš mokinio tėvų su prašymu atsiųsti pasku-
tinį mokinio ištaisytą darbą. Kadangi praėjo tik kelios savaitės, o mokytojas turi daug grupių, jis
neprisimena, kurioje grupėje yra mokinys. Mokytojui tenka tikrinti visas grupes, kol vienoje iš jų
suranda reikiamą mokinį ir pagal tai gali surasti reikiamą darbą.
1. Sistemoje neegzistuoja paieška pagal mokinio vardą ir / ar pavardę.
2. Sistemoje nėra atskirai pateikiama informaciją pagal konkretų mokinį (jo grupė, įvertinimai,
lankomumas ir taip toliau).
• Trukmė – nuo kelių iki keliolikos minučių.
1. Mokytojas perskaito pranešimą ir atsidaro visų mokinių sąrašą.
2. Paieškoje įveda mokinio vardą ir pavardę.
3. Mokytojas pasirenka reikiamą mokinį ir peržiūri reikalingą informaciją.
4.2.8. Mokytojas nori padėti sunkiai besimokančiam mokiniui

Vienas klasės mokinys dažnai neatlieka namų darbų. Mokytojas kiekvieną savaitę apie tai
rašo pranešimą tėvams. Kadangi tarp gausybės laiškų mokytojas neranda jau siųsto pranešimo, jį
kiekvieną kartą rašo iš naujo. Taip pat mokytojas nusprendžia mokiniui skirti individualias užduo-
tis. Kadangi dienyne tokios opcijos nėra – darbus siunčia žinute. Mokinys neperskaito žinutės ir
atlieka tik bendrus visai klasei prisikirtus namų darbus.
1. Sistemoje nėra galimybės susikurti dažnai siunčiamų pranešimų šablonų.

28
2. Sistemoje mokytojas neturi galimybės priskirti individualių užduočių mokiniams.
• Trukmė – nuo kelių iki keliolikos minučių.
1. Mokytojas susikuria tėvams kas savaitę siunčiamo pranešimo šabloną, kurį vėliau naudoja
siųsdamas pranešimą.
2. Įvedęs bendrus namų darbus mokytojas taip pat įveda papildomas individualias užduotis pa-
sirinktam mokiniui.
4.3. Apibendrinimas
Atlikus panaudos konteksto analizę buvo identifikuoti dar keli nauji mokytojų poreikiai bū-
simai programėlei:
KAF1. Programėlė turi laikinai veikti be interneto ryšio.
KAF2. Galimybė siųsti pranešimus bet kuriam mokyklos mokiniui.
KAF3. Galimybė į pranešimo gavėjus vienu paspaudimu įtraukti pasirinkto mokinio tėvus ir atvirkš-
čiai.
KAF4. Galimybė peržiūrėti kada ir kokie asmenys perskaitė pranešimą.
KAF5. Galimybė vienoje vietoje peržiūrėti kiekvieno mokinio informaciją (įvertinimus, lankomu-
mą, grupę ir pan.).
29
5. Mokytojų reikalavimai
Reikalavimai sistemai suskirstyti į funkcinius reikalavimus (mokytojų reikalavimus – ką sis-
tema turi daryti) bei nefunkcinius reikalavimus (kaip sistema turi veikti).
Sudarant mokytojų reikalavimus buvo užtikrinta, jog į juos būtų įtrauktos visos apklausoje
(2.4. skyrius) nurodytos mokytojų dažniausiai naudojamos funkcijos (DNF1–DNF8)
Funkciniai reikalavimai suskirstyti į tris kategorijas.
1. Reikalavimus dienyno daliai.
2. Reikalavimus pranešimo daliai.
3. Bendrus sistemos reikalavimus.
Kategorijose esantys reikalavimai sugrupuoti pagal atlikimo dažnį, remiantis mokytojų ste-
bėjimu darbo vietoje bei dviejų metų darbo patirtimi, naudojantis esama sistema.
1. Dažna operacija – atliekama kiekvieną darbo dieną.
2. Vidutinio dažnumo operacija – atliekama bent kartą per darbo savaitę.
3. Reta operacija – atliekama rečiau nei kartą per darbo savaitę.
Šioms grupėms buvo iškelti sėkmės kriterijai ir matai:
1. Dažnos operacijos – atliekamos 1–5 paspaudimais per mažiau nei 20 sekundžių. Pirmu kartu
jas suranda bent 90% naudotojų.
2. Vidutinio dažnumo operacijos – atliekamos 1–6 paspaudimais per mažiau nei 30 sekundžių.
Pirmu kartu jas suranda bent 80% naudotojų.
3. Retos operacijos – atliekamos 1–6 paspaudimais per mažiau nei minutę. Pirmu kartu jas
suranda bent 70% naudotojų.
Pusjuodžiu šriftu išskirti reikalavimai yra nauji – jie esamoje sistemos versijoje neegzistuoja.
Buvo užtikrinta, jog į reikalavimus būtų įtrauktas mokytojų apklausoje (2.4. skyrius) išskirtas
labiausiai trūkstamas funkcionalumas (LTF1–LTF9) bei konteksto analizės metu identifikuoti (4.3.
skyrius) nauji reikalavimai (KAF1–KAF5).
5.1. Funkciniai reikalavimai

5.1.1. Reikalavimai dienyno daliai
Dažnos operacijos
D1. Mokytojas, pasirinkęs grupę ir pamoką, gali konkrečiam mokiniui arba pasirinktiems moki-
niams įrašyti įvertinimus bei nustatyti įvertinimo tipą.
30
niams pažymėti lankomumą (nedalyvavimą arba pavėlavimą).
D3. Mokytojas, pasirinkęs grupę ir pamoką, gali įvesti pamokos temą, klasės darbą bei namų
darbus.
D4. Mokytojas, įvedęs namų darbus, gali pasirinkti jų atlikimo datą.
Vidutinio dažnumo operacijos
D5. Mokytojas, pasirinkęs grupę ir pamoką, gali įkelti failus, kurie bus matomi visiems arba
pasirinktiems grupės mokiniams.
niams parašyti atsiliepimą (pagyrimą arba pastabą).
D7. Mokytojas, pasirinkęs grupę ir pamoką, gali konkrečiam mokiniui arba pasirinktiems
mokiniams prie įvesto įvertinimo parašyti komentarą.
mokiniams įrašyti kaupiamąjį balą.
mokiniams išsiųsti pranešimą.
mokiniams priskirti individualias užduotis.
D11. Mokytojas, pasirinkęs grupę ir pamoką, gali pakeisti pamokos tipą į atsiskaitomąjį darbą
(kontrolinis darbas, testas ir pan.), jei tos pamokos metu bus vykdomas atsiskaitomasis dar-
bas.
D12. Mokytojas gali sukurti atsiskaitomąjį darbą pasirinkęs grupę, pamokos datą bei atsi-
skaitomojo darbo tipą.
D13. Mokytojas, pasirinkęs grupę ir pamoką, gali peržiūrėti pasirinkto mokinio bendrąją
informaciją.
D14. Mokytojas, jei jis yra klasės auklėtojas, gali pateisinti savo klasės mokinių pamokas.
D15. Mokytojas, jei jis yra klasės auklėtojas, prie pateisintos pamokos gali nurodyti pateisinimo
priežastį.
D16. Mokytojas gali peržiūrėti visų mokinių bendrąją informaciją (grupę, pažymius, lanko-
mumą ir prisijungimo statusą) bei išsiųsti pranešimą pasirinktam mokiniui.
D17. Mokytojas gali peržiūrėti visas savaitės pamokas, suskirstytas pagal dienas.
Retos operacijos
Nėra.
31
5.1.2. Reikalavimai pranešimų daliai
Dažnos operacijos
P1. Mokytojas gali peržiūrėti gautus pranešimus ir į juos atsakyti.
P2. Mokytojas gali išsiųsti pranešimą vienam arba keliems sistemos naudotojams.
P3. Mokytojas gali peržiūrėti visus išsiųsto pranešimo gavėjus bei matyti, kurie gavėjai jau
perskaitė pranešimą.
P4. Mokytojas gali pasirinktą pranešimą persiųsti kitiems sistemos naudotojams.
P5. Mokytojas gali pažymėti pranešimą svarbiu, kad vėliau galėtų jį peržiūrėti atskiroje katego-
rijoje.
P6. Mokytojas rinkdamasis laiško gavėju mokinį vienu paspaudimu gali įtraukti pasirinkto
mokinio tėvus ir atvirkščiai.
P7. Mokytojas gali ištrinti pasirinktą pranešimą.
P8. Mokytojas gali atsisiųsti prie pranešimo pridėtus failus.
P9. Mokytojas, rašydamas pranešimą, gali pridėti failus.
P10. Mokytojas gali vienu kartu ištrinti, pažymėti neskaitytais arba pažymėti svarbiais visus
pasirinktus pranešimus
Retos operacijos
P11. Mokytojas, rašydamas pranešimą, gali jį išsaugoti kaip šabloną, kad galėtų jį perpa-
naudoti vėlesniems pranešimų siuntimams.
P12. Mokytojas, neužbaigęs pranešimo rašymo, gali jį išsaugoti kaip juodraštį, kad galėtų jį
užbaigti ir išsiųsti kitu, mokytojui patogiu metu.
P13. Mokytojas gali perskaitytą pranešimą pažymėti neskaitytu, kad vieną kartą atidarius
pranešimą nepamirštų jo vėliau vėl peržiūrėti.
5.1.3. Bendri reikalavimai sistemai
Dažnos operacijos
B1. Mokytojas gali prisijungti prie sistemos.
B2. Mokytojas gali atsijungti nuo sistemos iš bet kurio lango pasinaudodamas lango viršuje esan-
čia atsijungimo piktograma.
32
B3. Mokytojas gali visuose languose matyti neperskaitytų pranešimų kiekį ir pereiti į gautųjų
pranešimų langą pasinaudodamas lango viršuje esančia pranešimų piktograma.
B4. Mokytojas pagrindiniame lange gali matyti tos dienos pamokų sąrašą ir iš jo atidaryti reikia-
mą pamoką.
B5. Mokytojas iš visų langų gali pasiekti pagrindinį langą paspausdamas lango viršuje esantį
programėlės logotipą.
B6. Mokytojas gali matyti mokinių prisijungimo statusą.
B7. Mokytojas gali matyti sistemos apkrovimo lygį.
B8. Mokytojas yra informuojamas, jei naudojasi sistema be interneto ryšio.
B9. Languose su daug informacijos mokytojas gali atlikti paiešką.
B10. Languose su daug informacijos mokytojas gali keisti informacijos rodinio tvarką (pa-
vyzdžiui pagal datą, svarbumą ir pan.).
B11. Languose su daug informacijos, mokytojas gali atlikti informacijos filtravimą (pavyz-
džiui pagal grupę).
B12. Mokytojui įsijungus klaviatūrą ekrane esanti informacija turi prisitaikyti taip, jog visa
reikalinga informacija būtų matoma.
B13. Mokytojui turi būti rodomi įspėjamieji pranešimai, kai bandoma išeiti iš esamo lango
neišsaugojus informacijos.

Nėra.
Retos operacijos
B14. Nustatymuose mokytojas gali keisti pagrindinio lango mygtukų išdėliojimo tvarką.
B15. Nustatymuose mokytojas gali keisti šrifto dydį.
B16. Nustatymuose mokytojas gali keisti objektų ir fono spalvą.
B17. Nustatymuose mokytojas gali susikurti tiesiogines nuorodas (mygtukų forma) į pasi-
rinktus programėlės langus (daugiausiai 5), kurios bus pasiekiamos pagrindiniame lan-
ge.
B18. Visuose languose mokytojui turi būti suteikiama papildoma informacija su piktogramų
bei sudėtingesnių veiksmų paaiškinimais.
33
5.2. Nefunkciniai reikalavimai
NF1. Programėlė turi veikti mobiliuose įrenginiuose su „Android“ arba „iOS“ operacine sistema.
NF2. Programėlė turi saugoti duomenis interneto dingimo atveju ir juos sinchronizuoti su duomenų
baze atsiradus interneto ryšiui.
NF3. Sistemos atnaujinimai įdiegiami tik atlikus pilną jų testavimą.
NF4. Programėlės kūrimo metu negali būti naudojama nelegali programinė įranga.
Apibendrinant iš viso buvo identifikuoti 48 funkciniai ir 4 nefunkciniai reikalavimai. Iš 48

funkcinių reikalavimų 26 (54%) yra nauji.
34
6. Mokytojo sąsajos alternatyvieji prototipai
Alternatyvieji prototipai buvo kuriami norint pavaizduoti būsimos programėlės reikalavimų
sistemai įgyvendinimą bei nustatyti tinkamesnį navigacijos tipą. Prototipų kūrime buvo panaudota
informacija iš praeituose skyriuose atliktų analizių. Kuriant prototipus buvo vadovaujamasi 1.2
literatūros apžvalgos skyriuje surinktomis PG1–PG5 projektavimo gairėmis.
6.1. Navigacijų tipai

Prototipuose buvo įgyvendintos skirtingos navigacijos.
• Pirmajame prototipe buvo panaudota kairinė stalčių tipo navigacija (angl. drawer navigation)
bei duonos trupinių navigacija, rodanti nueitą kelią nuo pagrindinio lango bei esamą vietą
programėlėje (2 pav.).
• Antrajame prototipe buvo įgyvendinta langų apačioje esanti skirtukų juostos (angl. tab bar)
navigacija. Pranešimų dalyje ją papildė kairinė stalčių tipo navigacija (3 pav.).
2 pav. Pirmojo prototipo navigacija

35
3 pav. Antrojo prototipo navigacija 36
6.2. Įgyvendinti funkciniai reikalavimai ir ištaisyti defektai
Kadangi alternatyviuosiuose prototipuose pateikiama ta pati informacija ir įgyvendinti tie
patys reikalavimai (skiriasi tik navigacija), lentelėje pateikiami pirmajame prototipe įgyvendinti
reikalavimai ir ištaisyti defektai (4 lentelė). Paskutinėje lentelės eilutėje nurodyti reikalavimai bei
defektai yra aktualūs visiems arba daugeliui langų (pavyzdžiui defekto ED6 „dizainas vietomis
nenuoseklus“ priskirti konkrečiam langui nėra įmanoma).
Pirmojo alternatyviojo prototipo langai pateikiami priede (žr. 5 priedą).
4 lentelė. Prototipe įgyvendinti funkciniai reikalavai ir ištaisyti defektai
Alternatyvaus pro- Įgyvendinti reikalavimai Ištaisyti defektai

totipo numeris
AP1 B1 PD4, ED5
AP2 B4 PD1, ED14, ED15
AP3 – PD1, ED14, ED15,
ED17, ED18
AP4 D16, B6, B9, B10, B11 AD6
AP5 D17, B9, B11 –
AP6 D3, D4, D11 –
AP7 D1, D2, D5, D6, D7, D8, D9, AD4
D10, D13, B6
AP8 B13 ED3
AP9 D12, B9, B10 –
AP10 P1, B9, B10 –
AP11 P3, B9, B10 ED23
AP12 B18 PD2, PD4, ED5
AP13 P2, P6, P9, P11, P12 AD1
AP14 P2 AD4, PD3, ED8, ED22
AP15 B12 –
AP16 P1, P4, P5, P7, P8, P13 AD2, ED20, ED21
AP17 P3, P4, P5 AD3, ED9
AP18 P10
AP1–AP18 B2, B3, B5, B7 AD7, AD9, ED1, ED2,
ED4, ED6, ED7, ED10,
ED11, ED12, ED13,
ED16, ED17, ED18
Šiame alternatyviajame prototipe buvo neįgyvendinti D14–D15, B8, B14–B17 funkciniai

reikalavimai ir neištaisyti AD5, AD8 ir AD19 defektai.
D14–D15 reikalavimai nebuvo įgyvendinti, kadangi prototipų kūrimo etape nebuvo galimy-
bės peržiūrėti kaip šis funkcionalumas atrodo esamoje sistemoje. Kadangi šios funkcijos yra aktu-
37
alios tik klasių auklėtojoms, jų įgyvendinimas yra nukeltas vėlesniems etapams. Kuriant pamokų
pateisinimo langą bus atsižvelgiama į jau esamų langų dizainą.
B8, B14–B17 funkciniai reikalavimai bei AD5, AD8, AD19 defektai nebuvo įgyvendinti ir
ištaisyti, kadangi jie yra aktualūs pilnai veikiančiai programėlei, tad šių reikalavimų implementacija
bei defektų taisymas prototipų kūrimo etape nebuvo prasmingas.
38
7. Alternatyviųjų prototipų panaudojamumo testavimas
Testavimas buvo atliktas siekiant nustatyti geresnį alternatyvųjį prototipą bei identifikuoti
prototipuose esančius defektus, mokytojų atsiliepimus ir pastebėjimus.
Siekiant tikslesnių rezultatų pusė testuotojų pradėjo testavimą naudodami pirmąjį prototipą,
o likusi pusė – antrąjį prototipą.
7.1. Testuojamos užduotys

Testuojamos užduotys buvo skirstomos į du užduočių paketus (kiekvieną paketą sudarė 5
užduotys):
1. Konkreti užduotis, konkrečiam rezultatui pasiekti.
PU1. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, pažymi pirmam mokiniui pavėlavi-
mą.
PU2. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, parašo žodį pamokos temoje ir išsau-
go pakeitimus.
PU3. Mokytojas sukuria atsiskaitomąjį darbą (tipas – kontrolinis darbas), pasirinkęs nurodytą
grupę ir pamokos datą.
PU4. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, pasirenka parašyti pastabą pirmam
mokiniui.
PU5. Mokytojas perskaito pirmą gautą pranešimą.
2. Kompleksinės užduotys, susidedančios iš daugiau žingsnių.
KU1. Mokytojas peržiūri bendrą mokinių informaciją, tuomet nueina į grupes ir pasirenka
nurodytą grupę ir pamoką. Tuomet parašo pažymį pirmam mokiniui ir pasirenka rašyti
komentarą prie pažymio.
KU2. Mokytojas perskaito pirmą pranešimą, grįžta į pranešimus ir nueina į išsiųstus prane-
šimus.
KU3. Mokytojas sukuria naują pranešimą ir atšaukia jo siuntimą. Tuomet nueina į bendrą
mokinių informaciją ir vėl iš naujo nueina siųsti naują pranešimą.
KU4. Mokytojas peržiūri bendrą mokinių informaciją, tuomet nueina į grupes ir pasirenka
nurodytą grupę ir pamoką. Pažiūri įvestus namų darbus ir grįžta atgal į bendrą mokinių
informaciją.
KU5. Mokytojas peržiūri bendrą mokinių informaciją, tuomet sukuria atsiskaitomąjį darbą
(tipas – kontrolinis darbas), pasirinkęs nurodytą grupę ir pamokos datą, ir išsaugo pa-
keitimus. Tai atlikęs nueina į sukurto atsiskaitomojo darbo pamokos informacijos pil-
dymą.
39
Pirmasis užduočių paketas buvo skirtas patikrinti ar mokytojams yra aiškus informacijos iš-
dėstymas, ar jie sugeba surasti reikiamą informaciją. Šioje testavimo dalyje buvo sekamas užduočių
atlikimo laikas bei faktas, ar mokytojas sugebėjo įvykdyti užduotį.
Šį užduočių paketą sudarė dažnos arba vidutinio dažnumo operacijos. Kiekvienai užduočiai
buvo iškeltas sėkmės kriterijus ir matas: 80% mokytojų suranda šią funkciją per mažiau nei 30
sekundžių.
Antrasis užduočių paketas buvo skirtas nustatyti, kuri navigacijos forma prototipe leidžia
greičiau ir patogiau mokytojui atlikti kompleksinius veiksmus. Šioje testavimo dalyje buvo stebi-
mas užduoties atlikimo laikas bei paspaudimų kiekis, reikalingas jos įvykdymui.
7.2. Testavimo metodas

Testavimui buvo parinktas hibridinis vertinimo metodas, kuris leidžia tiek naudotojui, tiek
projektuotojui veikti kartu ir esant reikalui komunikuoti, pasitikslinti informaciją bei sužinoti vienas
kito emocinę būseną. Po testo buvo užduodami keli natūralūs klausimai siekiant sužinoti kaip sekėsi
ir kaip mokytojas jaučiasi.
1. Su kiekvienu testavimo dalyviu buvo susitikta atskirai jam patogiu metu „Zoom“ platformo-
je. Pradžioje buvo trumpai papasakojama, kas tai per projektas ir ką šiuo etapu yra norima
pasiekti.
2. Visiems mokytojams užduotys buvo pateikiamos ta pačia eilės tvarka. Prieš pradedant testa-
vimą, mokytojui buvo perskaitomas visų užduočių sąrašas, atsakoma į iškilusius klausimus.
Testavimo metu vertintojas žymėjosi mokytojo emocinę būseną, garsiai išreikštas mintis bei
komentarus. Taip pat sėkmingą užduoties atlikimo faktą ir / arba užduočių įveikimo laikus,
atliktų paspaudimų kiekį bei dažniausius nukrypimus nuo sėkmingo užduoties scenarijaus.
3. Po testavimo mokytojų buvo paklausta, ką jie mano apie sistemą.
7.3. Testavimo aplinka

Programėlių panaudojamumo testavimas kelia iššūkius į kuriuos būtinai reikia atkreipti dė-
mesį. Vienas jų – programėlės naudojimo kontekstas. Mobilieji įrenginiai gali būti naudojami
įvairiose situacijoje ir vietose, tad ruošiantis panaudojamumo testavimui reikia identifikuoti kuo
daugiau įmanomų situacijų [ZA05].
Į tai buvo atsižvelgiama ruošiant testavimo aplinką. Su mokytojais buvo aptarta, kur jie įsi-
vaizduoja save naudojant programėlę darbo metu.
Tad mokytojai testavimo metu buvo šiose aplinkose:
• Namie.
• Vaikščiojant lauke.
• Automobilyje.
Testavimo metu mokytojai naudojo savo mobiliuosius įrenginius.
40
7.4. Testavimo dalyviai
Testavime dalyvavo Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytojai, kurie naudojasi
esama elektroninio dienyno sistema. Atliktų tyrimų metu nustatyta, jog mažos sistemos panaudoja-
mumo įvertinimui užtenka 4–5 testavimo dalyvių [NL93]. Kadangi šiame prototipų testavimo etape
reikalingas lyginis dalyvių skaičius, sistemos testavimui buvo pakviesti keturi mokytojai. Renkan-
tis testavimo dalyvius buvo atsižvelgta į jų amžių – visi mokytojai parinkti iš skirtingų amžiaus
grupių (5 lentelė).
5 lentelė. Testavimo dalyviai
Mokytojo Amžius Darbo stažas Kiek laiko naudoja- Ar naudojasi esama

kodas si esama sistema (me- sistema mobiliajame
tais) įrenginyje?
TD1 21 2 2 Taip
TD2 62 35 8 Ne
TD3 35 12 5 Ne
TD4 50 4 1 Ne
7.5. Testavimo rezultatai

Mokytojai abiejuose prototipuose sėkmingai įvykdė pirmus užduočių paketus. Tai reiškia
pagrindinė informacija programėlėje yra pateikiama pakankamai aiškiai, mokytojai sugeba surasti
reikiamus langus. Visi užduočių vykdymo vykdymo rezultatai pateikiami priede (žr. 6 priedą).
Atliekant antrą užduočių paketą buvo pastebėta, kad antrajame prototipe esanti navigacija
mokytojams leido greičiau atlikti kompleksines užduotis (4 pav.), taip pat tam tikrom užduotims
atlikti užteko mažiau paspaudimų (5 pav.).
Pirmajame prototipe mokytojai dažniau buvo linkę naudoti piktogramą, gražinančią į pradinį
langą, nei navigacijos punktus. Antrajame prototipe mokytojai dažniau naudojo apačioje esančią
navigaciją. Taip pat pirmajame prototipe mokytojai nenaudojo duonos trupinių navigacijos – no-
rėdami grįžti į tėvinį langą jie naudojo tam dedikuotus mygtukus.
Atlikus visas antro paketo užduotis nustatyta, kad mokytojai, naudodami antrąjį prototipą,
visas užduotis atliko vidutiniškai 25,5% greičiau bei jiems užtekdavo 1 paspaudimu mažiau tikslo
pasiekimui.
41
4 pav. Užduočių atlikimo trukmės prototipuose palyginimas
5 pav. Paspaudimų skaičiaus, atliekant užduotis prototipuose, palyginimas
7.6. Mokytojų komentarai

Mokytojai dalyvaudami sistemos testavime pastebėjo šiuos privalumus ir trūkumus.
Privalumai
1. Skirtinguose languose panašus informacijos išdėstymas.
2. Antrajame prototipe esanti navigacija patogioje vietoje, lengva paspausti joje esančius pasi-
rinkimus naudojant mobilųjį įrenginį viena ranka.
3. Visur aiškiai matoma paieška, kai jos reikia.
4. Tekstas aiškus ir lengvai įskaitomas.

42
5. Pridėtos naujos funkcijos turėtų palengvinti mokytojo darbą.
Trūkumai
1. Pagrindiniame lange yra punktas „Mokinių informacija“ bei atsidarius pamoką yra skiltis
tokiu pačiu pavadinimu. Tai šiek tiek klaidina.
2. Pagrindiniame lange yra punktas „Dokumentacija“, kuris asocijuojasi su mokyklos doku-

mentais. Iškart nėra aišku, kad ten pateikiama informacija ir pagalba kaip naudotis sistema.
3. Lange esant daug informacijos reikia ilgai slinkti į apačią norint pasiekti antrojo prototipo
navigaciją.
4. Lange „Mokinių informacija“ apačioje esantys mygtukai galėtų būti ir viršuje. Nes įvedus
informaciją pirmiems mokiniams reikia slinkti iki apačios norint ją išsaugoti.
5. Sukūrus atsiskaitomąjį darbą norėtųsi galimybės iškart pereiti į tos pamokos pildymą.
7.7. Rekomendacijos
Atsižvelgiant į prototipų palyginimų rezultatus ir mokytojų atsiliepimus rekomenduojama
naudotis antruoju prototipu. Pateikiami šio prototipo nustatyti defektai bei rekomenduojami spren-
dimai (6 lentelė).
Trūkumų klasifikacijos
• 1 – kosmetinis trūkumas. Neturi įtakos mokytojo darbui.
• 2 – minimalus trūkumas. Funkcionalumas randamas, tačiau darbas sulėtėja.
• 3 – rimtas trūkumas. Itin svarbus trūkumas, sulėtinantis naudotojo darbą. Funkcionalumas

sunkiai randamas.
Į šias rekomendacijas bus atsižvelgiama vykdant kitus programėlės kūrimo etapus.
6 lentelė. Atlikto testavimo rekomendacijos
Nr. Defektas Trūkumo klasifi- Trūkumą radęs Sprendimas

kacija mokytojas
R1 Skirtinguose scenari- 1 TD1, TD2, TD4 Pakeisti šiuos tekstus,
juose pasikartojantis kad nekiltų galimų
tekstas „Mokinių dviprasmybių
informacija“
R2 Neaiškus mygtukas 1 TD3 Pervadinti šį mygtuką
„Dokumentacija“
43
R3 Apačioje esanti naviga- 2 TD1, TD2, TD3, Nustatyti, kad navigaci-
cija matoma tik pasie- TD4 ja būtų visada matoma
kus lango apačią mobiliojo įrenginio ek-
rano apačioje
R4 Lange „Mokinių infor- 2 TD3, TD4 Padaryti mygtukus
macija“ mygtukai patei- visada matomus lango
kiami tik nuslinkus į pa- apačioje
čią lango apačią
R5 Sukūrus atsiskaitomąjį 2 TD2 Pridėti galimybę išsau-
darbą nėra galimybės gojus atsiskaitomąjį
iškart pereiti į tos pamo- darbą iškart pereiti į
kos pildymą pamokos pildymą
R6 Pamokos lange, „Mo- 2 TD1 Po pasirinkimu „Siųsti
kinių informacija“ pranešimą“ pridėti pa-
skiltyje nėra aišku, jog pildomą mygtuką „Per-
paspaudus ant mokinio žiūrėti mokinio infor-
vardo galima pamatyti maciją“
daugiau informacijos
apie mokinį
R7 Pamokos lange, „Moki- 2 TD2 Pridėti galimybę ieškoti
nių informacija“ skilty- konkretaus mokinio šia-
je nėra galimybės atlikti me lange taip pat kaip
konkretaus mokinio pa- tai yra įgyvendinta ki-
ieškos tuose languose
44
8. Programėlės įgyvendinimas
Trumpai aprašomos pasirinktos technologijos reikalingos sistemos įgyvendinimui. Pateikia-
mas galutinis navigacijos išdėstymas, testavimo metu rastų defektų ištaisymas bei reikalavimų su-
siejimas su programėlės langais.
Programėlė pateikiama priede (žr. 7 priedą).
8.1. Technologijos
Remiantis NF1 reikalavimu programėlė turi veikti mobiliuosiuose įrenginiuose su „Android“
arba „iOS“ operacine sistema. Atsižvelgiant į tai, programėlės kūrimui buvo pasirinktas „React
Native“ karkasas (angl. framework), kuris leidžia kurti universalias savąsias programėles (angl.
universal native applications) „Android“ ir „iOS“ operacinei sistemai.
Kadangi šiame programėlės kūrimo etape svarbiausia buvo ištirti programėlės panaudojamu-
mą, kartu su „React Native“ buvo panaudota atvirojo kodo platforma „Expo“. Pagrindiniai „Expo“
suteikti privalumai:
1. Greitas ir paprastas naujo projekto pradėjimas.
2. „Expo Go“ programėlė, kuri leido lengvai paleisti kuriamą programėlę skirtinguose įrengi-
niuose jos kūrimo metu bei matyti atliekamus pakeitimus realiu laiku. Ši „Expo“ programėlė
buvo labai patogi ir naudinga atliekant empirinį programėlės panaudojamumo vertinimą, ka-
dangi mokytojams užteko į savo mobiliuosius įrenginius atsisiųsti „Expo Go“ programėlę ir
tuomet nuskaityti jiems parodytą QR kodą.
Esami apribojimai – kuriant programėlę buvo naudojamas kompiuteris su „Windows“ operacine

sistema bei mobilusis įrenginys su „Android“ operacine sistema, tad dėl šių priežasčių nebuvo ga-
limybės testuoti programėlę mobiliuosiuose įrenginiuose su „iOS“ operacine sistema. Taip pat dėl
šių priežasčių šiuo metu esanti programėlė pasileidžia tik įrenginiuose su „Android“ operacine sis-
tema (norint išleisti versiją, kuri pasileistų įrenginiuose su „iOS“ sistema reikalinga „Apple“ kūrėjo
paskyra (angl. developer account), kuri yra prieinama tik kompiuteriuose su „MacOS“ operacine
sistema). Svarbu paminėti, jog kompiuteriuose su „MacOS“ operacine sistema yra galimybė įdiegti
„Android Studio“, kurio pagalba sukūrus „Android“ virtualų įrenginį galima išbandyti programėlę
ir neturint mobiliojo įrenginio su „Android“ operacine sistema.
8.2. Funkciniai komponentai

Kuriant programėlę daug dėmesio buvo skiriama įvairių sistemos elementų perpanaudoja-
mumui. Daug kartų pasikartojantys objektai (mygtukai, programėlės antrašės zona ir pan.) buvo
naudojami skirtinguose languose, tad jų sukūrimui buvo naudojami „React“ funkciniai komponen-
tai (angl. functional components). Tokiu būdu buvo užtikrintas programos kodo perpanaudojimas
bei lengvas skirtingų objektų redagavimas.
45
Funkcinis komponentas susideda iš dviejų dalių – index.js failo, kuriame yra aprašytas pats
komponentas ir jo funkcionalumas (6 pav.) bei styles.js, kuriame aprašyti komponento stiliai (7
pav.). Stilių faile buvo naudojama „react-native-size-matters“ biblioteka (angl. library), kuri pa-
dėjo užtikrinti dinaminį komponento dydžio prisitaikymą prie skirtingų mobiliųjų įrenginių ekranų
dydžių.
Kūrimo metu programėlė buvo testuojama penkiuose skirtinguose įrenginiuose – OnePlus 7t
pro, Huawei P30 Pro, Samsung Galaxy S8, Samsung Galaxy s10 ir Pixel 4. Pateiktame pavyzdyje
galima matyti pagrindinio lango komponentų prisitaikymą prie skirtingų ekrano dydžių (8 pav.).
Pavyzdžio kairėje pusėje yra ekrano nuotrauka padaryta OnePlus 7t pro įrenginyje, kurio ekrano
dydis yra 6,67 colio, o dešinėje – Pixel 4, kurio ekrano dydis yra 5,7 colio (dalį šio ploto užima
apačioje esantys navigacijos mygtukai, nepriklausantys programėlei).
Šiame programėlės įgyvendinimo etape buvo sukurta virš 25 funkcinių komponentų.
6 pav. Mygtuko su piktograma funkcinis komponentas
46
7 pav. Mygtuko su piktograma funkcinio komponento stilius
47
8 pav. Pagrindinis langas skirtingų ekrano dydžių įrenginiuose
8.3. Navigacija
Po alternatyviųjų prototipų testavimo buvo pasirinkta dviejų navigacijų kombinacija. Visų
programėlės langų apačioje matoma meniu skirtukų navigacija (10 pav.) bei pranešimų skiltyje ją
papildanti kairinė stalčių tipo navigacija (11 pav.). Prieš pradedant programėlės įgyvendinimą buvo
sudarytas visų langų ir tarp jų galimų perėjimų brėžinys (9 pav.).
48
Paaiškinimai:
• Melsva spalva nuspalvinti langai yra pasiekiami iš bet kurio programėlės lango. Patekimą
į langus „Gautieji“, „Mokiniai“, „Grupės“ ir „Atsiskaitymai“ užtikrina meniu skirtukų na-
vigacija. Patekimą į langą „Pagrindinis“ užtikrina viršuje kairėje pusėje esantis logotipas.
Patekimą į langą „Prisijungimas“ užtikrina viršuje dešinėje pusėje esanti atsijungimo pikto-
grama (10 pav.).
• Patogų perėjimą tarp pranešimų langų (esančių rausvame fone) užtikrina kairinė stalčių tipo
navigacija (11 pav.).
• Žaliai pažymėti langai nėra rodomi kairinėje stalčių tipo navigacijoje, bet esant šiuose lan-
guose ši navigacija yra pasiekiama.
• Tamsiai mėlyna spalva nuspalvinti langai yra integruoti skirtukai lange „Pamoka“.
• Raudona spalva nuspalvinti langai nėra įgyvendinti šioje programėlės stadijoje.
• Linijos vaizduoja galimus papildomus perėjimus tarp skirtingų langų (į abi puses).
9 pav. Navigacija sistemoje
49
10 pav. Navigacija programėlės pagrindiniame lange 50
11 pav. Navigacija programėlės pranešimų skiltyje 51
8.4. Testavimo metu rastų defektų ištaisymas
Kuriant programėlę buvo atsižvelgta į 7 skyriuje atlikto testavimo rekomendacijas ir joje pa-
teiktus R1–R7 defektus. Programėlėje buvo pervadinti identifikuoti klaidinantys tekstai, pridėti
trūkstami mygtukai. Taip pat ištaisytos kelios dizaino klaidos, kurios turėtų pagreitinti naudotojų
darbą sistemoje.
8.5. Reikalavimų susiejimas su programėlės langais

Pateikiama informacija su šiuo metu programėle esančiais langais ir juose įgyvendintais rei-
kalavimais (7 lentelė).
7 lentelė. Reikalavimų susiejimas su programėlės langais
Programėlės langas Reikalavimai

Prisijungimas B1, B12
Pagrindinis B2, B3, B4, B5, B7
Grupės D17, B2, B3, B5, B7, B12
Pamoka D1, D2, D3, D4, D6, D7, D9, D11, D13, B2,
B3, B5, B6, B7, B9, B12
Atsiskaitymai D12, B2, B3, B5, B7, B9, B10, B12
Mokiniai D16, B2, B3, B5, B6, B7, B9, B10, B11, B12
Gautieji P1, P4, P5, B2, B3, B5, B7, B9, B10, B11, B12,
B17
Svarbūs B2, B3, B5, B7, B9, B10, B11, B12
Išsiųstieji P3, B2, B3, B5, B7, B9, B10, B11, B12
Juodraščiai B2, B3, B5, B7, B9, B10, B12
Šablonai B2, B3, B5, B7, B9, B10, B12
Pašalinti B2, B3, B5, B7, B9, B10, B12
Rašyti naują P2, P6, P11, P12, P13, B2, B3, B5, B7, B12,
B13
Gautas pranešimas P1, P7, B2, B3, B5, B7
Išsiųstas pranešimas P3, P7, B2, B3, B5, B7
Šioje programėlės stadijoje neįgyvendintas funkcionalumas:
• D5 – programėlėje yra mygtukas „Įkelti failą“, tačiau šiuo metu nėra įgyvendintas failo pa-
sirinkimas iš mobilaus įrenginio failų saugyklos.
• D8 – programėlėje yra mygtukas „Peržiūrėti / įvesti kaupiamąjį balą“. Kaupiamojo balo

įvedimas bus įgyvendintas remiantis esamu pažymio įvedimu.
• D10 – programėlėje yra mygtukas „Priskirti individualias užduotis“, tačiau pats užduočių
priskyrimas nėra įgyvendintas, kadangi tam reikėtų pilnai įgyvendinto D5 reikalavimo.
52
• D14–D15 – šie reikalavimai nėra įgyvendinti, kadangi dabartinėje programėlėje neimple-
mentuotas langas „Pamokų teisinimas“.
• P8–P9 – taip pat kaip ir su D5 reikalavimu.
• P8–P9 – pranešimuose galima pažymėti kelis pranešimus, tačiau patys masiniai veiksmai su
pranešimais nėra įgyvendinti.
• B8 – kadangi programėlė nėra išleista ir šiuo metu jos paleidimas vyksta kitos programėlės
viduje šio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti.
• B14–17 – taip pat kaip ir su D14–D15 reikalavimais.
53
9. Programėlės validavimas
9.1. Panaudojamumo bei projektavimo gairių pritaikymas programėlėje

Prieš atliekant empirinį programėlės panaudojamumo vertinimą buvo patikrintas programė-
lės atitikimas literatūros apžvalgoje (1.2. skyrius) surastoms panaudojamumo bei projektavimo
gairėms mobiliesiems įrenginiams (8 lentelė).
Žymėjimas
• (+) – gairė realizuota.
• (+/-) – gairė dalinai realizuota.
• (-) – gairė nerealizuota (realizavimas numatytas ateityje).
8 lentelė. Panaudojamumo bei projektavimo gairių pritaikymas
Išdėstymas PG1.1 PG1.2 PG1.3 PG1.4 PG1.5

+ + +/- + +
Navigacija PG2.1 PG2.2 PG2.3 PG2.4 PG2.5 PG2.6 PG2.7
+ + + + + + +
Dizainas PG3.1 PG3.2 PG3.3 PG3.4 PG3.5 PG3.6 PG3.7 PG3.8 PG3.9
+ + + +/- + + + + +
Dizainas PG3.10 PG3.11 PG3.12 PG3.13 PG3.14 PG3.15 PG3.16 PG3.17 PG3.18
+ +/- +/- +/- +/- + + + +
Turinys PG4.1 PG4.2 PG4.3 PG4.4 PG4.5 PG4.6 PG4.7 PG4.8 PG4.9
+/- + + + +/- + + + +
Turinys PG4.10 PG4.11 PG4.12 PG4.13 PG4.14 PG4.15
+ + - + + +/-
Našumas PG5.1
+/-
• PG1.3 – programėlės lange „Pamoka“ yra naudojami skirtukai siekiant atskirti pamokos in-
formaciją (pamokos tema, klasės darbas ir pan.) nuo mokinių informacijos (įvertinimai, lan-
komumas ir pan.). Kadangi šios dvi dalys yra atskirtos ir darbalaukio versijoje, skirtukų
naudojimas yra geresnė išeitis nei viso turinio išdėstymas vertikaliai žemyn.
• PG3.4 – šiuo metu programėlė yra naudojamas numatytasis operacinės sistemos šriftas.
• PG3.11–12 – visas tekstas yra pakankamai gerai įskaitomas, o spalvos suderintos. Pilną šių
gairių realizaciją užtikrins pilnas PG3.13–14 gairių realizavimas.
• PG3.13–14 – programėlėje esantys objektai ir tekstai automatiškai prisitaiko prie mobiliojo

įrenginio dydžio, tačiau nustatymų dalis, leidžianti tai keisti naudotojui šiame etape nėra
implementuota.
54
• PG4.1 – programėlėje stengiamasi išlaikyti panašų išdėstymą kaip ir darbalaukio versijo-
je, tačiau kadangi programėlėje 48% yra naujo – nėra įmanoma išlaikyti identiško esamo
funkcionalumo išdėstymo.
• PG4.5 – naudotojas veiksmo atlikimo metu gali atlikti atšaukimą, tačiau patvirtinus pakeiti-
mą, jo automatiškai atšaukti šiuo metu galimybės nėra.
• PG4.12 – kadangi programėlė nėra išleista ir šiuo metu jos paleidimas vyksta kitos progra-
mėlės viduje šios gairės neįmanoma įgyvendinti.
• PG4.15 – šioje programėlės stadijoje yra rodomi pranešimai (pavyzdžiui informacijos išsau-
gojimo atveju), tačiau nėra jutiminio bei garsinio atsako į paspaudimus ir kitus atliekamus
veiksmus.
• PG5.1 – ta pati priežastis kaip ir su PG4.12 gaire.
9.2. Empirinis programėlės panaudojamumo vertinimas

Vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ar ankstesniuose etapuose priimti sprendimai pa-
siteisino ir esama programėlės versija neturi panaudojamumo problemų. Šiame vertinime buvo
taikomas toks pat metodas bei aplinka kaip ir 7 skyriuje aprašyto testavimo metu.
9.2.1. Vertinamos užduotys
Vertinamos užduotys buvo skirstomos į du užduočių paketus (iš viso 10 užduočių). Pirmąjį
paketą sudarė užduotys iš reikalavimuose apibrėžtų dažnų operacijų, antrąjį paketą – iš vidutinio
dažnumo operacijų.
Dažnos užduotys
DU1. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, pažymi pirmam mokiniui pavėlavimą.
DU2. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, parašo žodį pamokos temoje ir išsaugo
pakeitimus.
DU3. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, parašo žodį prie namų darbų ir pasirenka
nurodytą atlikimo datą.
DU4. Mokytojas perskaito nurodyto žmogaus gautą pranešimą ir pasirenka į jį atsakyti.
Vidutinio dažnumo užduotys
VU1. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, pasirenka nurodytam mokiniui parašyti
atsiliepimą.
VU2. Mokytojas, pasirinkęs nurodytą grupę ir pamoką, pasirenka nurodytam mokiniui išsiųsti pra-
nešimą.
55
VU3. Mokytojas susiranda nurodyto mokinio bendrą informaciją ir pasirenka jam išsiųsti praneši-
mą.
VU4. Mokytojas sukuria atsiskaitomąjį darbą (tipas – testas), pasirinkęs nurodytą grupę ir pamokos
datą.
VU5. Mokytojas susiranda nurodytą išsiųstą pranešimą ir peržiūri jo gavėjus.
VU6. Mokytojas susiranda nurodytą gautą pranešimą ir jį ištrina.
Sėkmės kriterijai ir matai buvo sudaryti atsižvelgiant į 5 skyriuje skirtingoms reikalavimų

grupėms iškeltus sėkmės kriterijus. Pirmojo paketo sėkmės kriterijus ir matas: 90% mokytojų
įvykdo šią užduotį per mažiau nei 20 sekundžių, 1–5 paspaudimais. Antrojo paketo – 80%
mokytojų įvykdo šią užduotį per mažiau nei 30 sekundžių, 1–6 paspaudimais. Taip pat buvo
fiksuojamas pagalbos prašymų bei klaidų skaičius atliekant užduotis. Prieš pradedant vertinimą
mokytojams buvo leidžiama keletą minučių išsibandyti programėlę. Visi mokytojai naudojo įren-
ginius su „Android“ operacine sistema.
9.2.2. Programėlės vertinimo dalyviai
Testavime dalyvavo penki Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytojai. Du mokytojai

dalyvavo 7 skyriuje aprašytame testavime. Renkantis testavimo dalyvius buvo atsižvelgta į jų amžių
– visi mokytojai parinkti iš skirtingų amžiaus grupių. (9 lentelė).
9 lentelė. Programėlės vertinimo dalyviai
Mokytojo Amžius Darbo stažas Kiek laiko naudoja- Ar naudojasi esama

kodas si esama sistema (me- sistema mobiliajame
tais) įrenginyje?
TD1 21 2 2 Taip
TD2 62 35 8 Ne
TD3 40 13 6 Ne
TD4 32 6 6 Retai
TD5 56 29 4 Ne
9.2.3. Užduočių vykdymo rezultatai
Lentelėje pateikti apibendrinti užduočių vykdymo rezultatai (10 lentelė). Atskiri kiekvieno
mokytojo užduočių vykdymo rezultatai pateikiami priede (žr. 8 priedą).
Mokytojai programėlėje sėkmingai įvykdė visas užduotis neviršydami atlikimo trukmės (12
pav.) bei paspaudimų skaičiaus (13 pav.). Nei vienoje užduotyje mokytojai nesuklydo bei nei
karto nesikreipė pagalbos. Netgi įvykus klaidai tikėtina, jog mokytojai vis tiek užduotį įvykdytų
per numatytą laiką, kadangi šio vertinimo metu buvo pastebėta, jog iki maksimalios atlikimo laiko
ribos buvo likę pakankamai daug laiko. Prie to ženkliai prisidėjo pirmojo testavimo metu nustatytų
56
defektų ištaisymas.
10 lentelė. Užduočių vykdymo rezultatai
Užduoties Sėkmingai atli- Vidutinis atli- Vidutinis Vidutinis Vidutinis

numeris kusių mokytojų kimo laikas, s paspaudimų klaidų pagalbos pra-
skaičius skaičius skaičius šymų skaičius
DU1 100% 11,1 4,4 0 0
DU2 100% 12,0 5 0 0
DU3 100% 13,8 5 0 0
DU4 100% 8,5 3,6 0 0
VU1 100% 12,6 4,8 0 0
VU2 100% 11,9 4,2 0 0
VU3 100% 11,3 2,6 0 0
VU4 100% 14,5 5,2 0 0
VU5 100% 19,2 4,0 0 0
VU6 100% 9,4 3,2 0 0
12 pav. Vidutinio užduočių atlikimo trukmės ir maksimalaus leistino laiko palyginimas
57
13 pav. Vidutinio paspaudimų skaičiaus ir maksimalaus leistinų paspaudimų skaičiaus palyginimas
9.2.4. Mokytojų komentarai
Po užduočių vykdymo programėlė buvo aptarta su mokytojais. Mokytojai atsakė į kelis klau-
simus, kurių atsakymai pateikiami lentelėje.
11 lentelė. Mokytojų komentarai
Mokytojo Kas patiko programėlėje? Kas nepatiko, ką Ar naudotumėte

kodas reikėtų tobulin- tokią programė-
ti? lę darbe?
TD1 Viskas išdėliota aiškiai ir Viskas patiko Taip
patogiai, patogi visų moki-
nių peržiūra
TD2 Patiko, jog visos piktogra- Viskas tinka Tikrai bandyčiau
mos turi paaiškinimus, tad
lengva viską suprasti
TD3 Patogus išdėstymas, labai Galbūt norėčiau Taip
reikalingas langas su visų žaismingesnių
mokinių informacija spalvų
TD4 Palyginus su esama sistema Viskas tinka Pradėčiau naudoti
čia yra tikra atgaiva, labai dažniau
patiko
TD5 Patogu, jog daug kur galima Norėtųsi šiek tiek Taip
atlikti paiešką, tai labai pa- didesnio teksto
lengvintų dabartinį darbą
58
9.2.5. Panaudojamumo vertinimo išvados
Atlikus programėlės vertinimą su mokytojais galima daryti išvadą, jog programėlės kūrimas
pagal surinktas panaudojamumo bei projektavimo gaires, panaudojamumo defektų nustatymas ir
pašalinimas leido išspręsti esamas sistemos panaudojamumo klaidas ir padėjo sukurti patogią ir
patobulintą esamos sistemos versiją mobiliesiems įrenginiams.
Mokytojų teigimu programėlė su joje esančiu nauju funkcionalumu, papildomais langais ir
patogiu išdėstymu tikrai palengvintų darbą ir būtų aktyviai naudojama. Taip pat mokytojai išskyrė
kelis tobulintus dalykus (11 lentelė). Tačiau abu paminėti trūkumai (spalvų ir šrifto dydžio keitimo
galimybė) buvo apibrėžti reikalavimuose, tik neįgyvendinti dabartinėje programėlės stadijoje, tad
vis dar nenustatytų ir papildomų reikalavimų nebuvo rasta.
Gauti rezultatai leidžia teigti, jog išbaigus programėlės funkcionalumą ir realizavus likusias
panaudojamumo bei projektavimo gaires ši programėlė taptų patrauklus ir darbą lengvinantis įran-
kis daugelio mokytojų kasdieniniame darbe.
59
Rezultatai
1. Atlikus literatūros apžvalgą rastos panaudojamumo ir projektavimo gairės mobiliesiems įren-
giniams. Taip pat išskirtos gairės vyresnio amžiaus naudotojams.
2. Identifikuoti esamos sistemos privalumai ir defektai.
3. Suformuluoti mokytojų reikalavimai remiantis būsimos sistemos panaudos kontekstais.
4. Sukurta programėlė (žr. 7 priedą) ir atliktas jos panaudojamumo vertinimas.
60
Išvados
Darbe buvo atlikta esamos sistemos analizė, nustatyti jos privalumai ir trūkumai. Identifikuo-
tos naudotojų grupės, atlikta mokytojų poreikių analizė bei būsimos sistemos panaudos konteksto
analizė. Šios dvi analizės leido identifikuoti reikalingus esamus bei naujus mokytojų reikalavimus,
pagal kuriuos buvo kuriami alternatyvieji prototipai ir atliekamas jų testavimas. Prototipų testavi-
mas leido identifikuoti papildomus defektus ir nustatyti patogesnę navigaciją. Atsižvelgiant į visus
šiuos aspektus buvo sukurta ir įvertinta programėlė. Visi šie žingsniai leido padaryti šias išvadas:
1. Atlikus esamos sistemos tikrinimą nustatyta, kad esama sistema nepritaikyta mobiliesiems
įrenginiams.
1.1. Pateikta informacija labai smulki.

1.2. Priartinus ekrane telpa tik maža dalis svarbios puslapio informacijos.
1.3. Arti esantys mygtukai kelia didelę galimos klaidos riziką.
1.4. Daug tuščių išnaudotų puslapio dalių.
1.5. Ne visas funkcionalumas internetinėje versijoje yra prieinamas sistemą atsidarius mo-
biliojo įrenginio naršyklėje.
2. Nustatyta, jog esamoje sistemoje trūksta daug mokytojams reikalingo funkcionalumo (api-
brėžiant mokytojų reikalavimus – 53% reikalavimų buvo nauji).
3. Palyginus prototipų testavimo rezultatus nustatyta, kad apačioje esančios meniu skirtukų na-
vigacijos ir pranešimų dalyje esančios kairinės stalčių tipo navigacijos kombinacija yra tin-
kamesnė, kadangi:
3.1. Mokytojai užduotis atliko vidutiniškai 25,5% greičiau.

3.2. Mokytojai vidutiniškai atliko 1 paspaudimu mažiau.
4. Programėlės vertinimo rezultatai parodė, jog programėlė, sukurta vadovaujantis panaudo-

jamumo ir projektavimo gairėmis bei atsižvelgiant į esamoje sistemoje rastus defektus, yra
patogi mokytojams bei leidžia greitai atlikti įvairias užduotis.
5. Atsižvelgiant į mokytojų komentarus galima manyti, jog išbaigus programėlės funkcionalu-

mą ir realizavus likusias panaudojamumo bei projektavimo gaires ši programėlė taptų pa-
trauklus ir darbą lengvinantis įrankis daugelio mokytojų kasdieniniame darbe.
6. Programėlės kūrimas išskirtinai atsižvelgiant į panaudojamumo ir projektavimo gaires vyres-

niems naudotojas bei iš vyresnių mokytojų gauti atsiliepimai leidžia tikėtis, jog programėlė
būtų naudojama ir tarp vyresnio amžiaus mokytojų.
61
Literatūra
[AAA+ 12] Muna S Al-Razgan, Hend S Al-Khalifa, Mona D Al-Shahrani ir Hessah H AlAjmi.
Touch-based mobile phone interface guidelines and design recommendations for el-
derly people: a survey of the literature. International Conference on Neural Informa-
tion Processing, p. 568–574. Springer, 2012.
[AAA14] Muna S Al-Razgan, Hend S Al-Khalifa ir Mona D Al-Shahrani. Heuristics for evalu-
ating the usability of mobile launchers for elderly people. International Conference of
Design, User Experience, and Usability, p. 415–424. Springer, 2014.
[Bar14] Evrim Baran. A review of research on mobile learning in teacher education. Journal
of Educational Technology & Society, 17(4):17–32, 2014.
[BK20] Giorgi Basilaia ir David Kvavadze. Transition to online education in schools du-
ring a sars-cov-2 coronavirus (covid-19) pandemic in georgia. Pedagogical Research,
5(4):1–9, 2020.
[CK18] Rhonda Christensen ir Gerald Knezek. Reprint of readiness for integrating mobile
learning in the classroom: challenges, preferences and possibilities. Computers in hu-
man Behavior, 78:379–388, 2018.
[CRC07] Alan Cooper, Robert Reimann ir David Cronin. About face 3: the essentials of inte-
raction design. John Wiley & Sons, 2007. Skyr. 3.
[Čes12] G. Česonytė. Elektroninio dienyno vaidmuo mokykloje: „technologija-įstaiga“ san-
daros efektyvumo tyrimas. https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.
12259/121804/1/giedre_cesonyte_md.pdf, 2012. Tikrinta 2020-12-20.
[GT+ 04] Jun Gong, Peter Tarasewich ir k.t. Guidelines for handheld mobile device interface
design. Proceedings of DSI 2004 Annual Meeting, p. 3751–3756, 2004.
[HAW03] H Rex Hartson, Terence S Andre ir Robert C Williges. Criteria for evaluating usa-
bility evaluation methods. International Journal of Human-Computer Interaction,
15(1):145–181, 2003.
[ISO18] IO ISO. Ergonomics of human-system interaction—part 11: usability: definitions and
concepts (iso 9241-11: 2018), 2018.
[JIM+ 03] Timo Jokela, Netta Iivari, Juha Matero ir Minna Karukka. The standard of user-
centered design and the standard definition of usability: analyzing iso 13407 against
iso 9241-11. Proceedings of the Latin American conference on Human-computer in-
teraction, p. 53–60, 2003.
[KJG20] Johannes König, Daniela J Jäger-Biela ir Nina Glutsch. Adapting to online teaching
during covid-19 school closure: teacher education and teacher competence effects
among early career teachers in germany. European Journal of Teacher Education,
43(4):608–622, 2020.
62
[Mor06] K. Moroz-Lapin. Žmogaus ir kompiuterio sąveika. http://klevas.mif.vu.lt/
~moroz/priemone/hci.pdf, 2006. Tikrinta 2021-01-07.
[Nie94] Jakob Nielsen. Enhancing the explanatory power of usability heuristics. Proceedings
of the SIGCHI conference on Human Factors in Computing Systems, p. 152–158,
1994.
[Nil08] Erik G Nilsson. Design guidelines for mobile applications. SINTEF ICT, Jun, 2008.
[Nil09] Erik G Nilsson. Design patterns for user interface for mobile applications. Advances
in engineering software, 40(12):1318–1328, 2009.
[NL93] Jakob Nielsen ir Thomas K Landauer. A mathematical model of the finding of usabi-
lity problems. Proceedings of the INTERACT’93 and CHI’93 conference on Human
factors in computing systems, p. 206–213, 1993.
[OT14] Blanche W O’bannon ir Kevin Thomas. Teacher perceptions of using mobile phones
in the classroom: age matters! Computers & Education, 74:15–25, 2014.
[POF13] Mark Pegrum, Grace Oakley ir Robert Faulkner. Schools going mobile: a study of the
adoption of mobile handheld technologies in western australian independent schools.
Australasian Journal of Educational Technology, 29(1), 2013.
[SHH+ 15] Maria Shitkova, Justus Holler, Tobias Heide, Nico Clever ir Jörg Becker. Towards usa-
bility guidelines for mobile websites and applications. Wirtschaftsinformatik, p. 1603–
1617. Citeseer, 2015.
[Spe00] Rick Spencer. The streamlined cognitive walkthrough method, working around so-
cial constraints encountered in a software development company. Proceedings of the
SIGCHI conference on Human Factors in Computing Systems, p. 353–359, 2000.
[TCP+ 20] Santiago Tejedor, Laura Cervi, Ana Pérez-Escoda ir Fernanda Tusa Jumbo. Digital
literacy and higher education during covid-19 lockdown: spain, italy, and ecuador.
Publications, 8(4):48, 2020.
[TR15] Stefano Triberti ir Giuseppe Riva. Engaging users to design positive technologies
for patient engagement: the perfect interaction model. Patient Engagement, p. 56–65.
Sciendo Migration, 2015.
[WBJ+ 92] Cathleen Wharton, Janice Bradford, Robin Jeffries ir Marita Franzke. Applying cog-
nitive walkthroughs to more complex user interfaces: experiences, issues, and recom-
mendations. Proceedings of the SIGCHI conference on Human factors in computing
systems, p. 381–388, 1992.
[ZA05] Dongsong Zhang ir Boonlit Adipat. Challenges, methodologies, and issues in the usa-
bility testing of mobile applications. International journal of human-computer inte-
raction, 18(3):293–308, 2005.
63
Priedas
Lentelių sąrašas
1 Vidutinis mokytojų amžius 2018 metais. Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė sistema . . . . . . 9
2 Pensinio amžiaus mokytojų dalis (proc.) 2019–2020 metais. Šaltinis: Švietimo valdymo informacinė
sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9
3 Mokytojų pokytis pagal amžiaus grupes 2009–2018 metais. Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija 10
4 Prototipe įgyvendinti funkciniai reikalavai ir ištaisyti defektai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
5 Testavimo dalyviai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41
6 Atlikto testavimo rekomendacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
7 Reikalavimų susiejimas su programėlės langais . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
8 Panaudojamumo bei projektavimo gairių pritaikymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
9 Programėlės vertinimo dalyviai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 56
10 Užduočių vykdymo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
11 Mokytojų komentarai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
12 Pažintinė peržvalga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
13 Elektroninio dienyno euristinis tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
14 Pranešimų modulio euristinis tikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
15 Pirmojo prototipo pirmo užduočių paketo testavimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
16 Antrojo prototipo pirmo užduočių paketo testavimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
17 Pirmojo prototipo antro užduočių paketo testavimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
18 Antrojo prototipo antro užduočių paketo testavimo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 96
19 TD1 dalyvio užduočių vykdymo rezultatai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 98
64
Priedas
Iliustracijų sąrašas
1 „TAMO Išmaniems“ programėlės įvertinimas. Šaltinis: „Google Play“ parduotuvė . . . . . . . . . 6

2 Pirmojo prototipo navigacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35
3 Antrojo prototipo navigacija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36
4 Užduočių atlikimo trukmės prototipuose palyginimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
5 Paspaudimų skaičiaus, atliekant užduotis prototipuose, palyginimas . . . . . . . . . . . . . . . . . 42
6 Mygtuko su piktograma funkcinis komponentas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
7 Mygtuko su piktograma funkcinio komponento stilius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
8 Pagrindinis langas skirtingų ekrano dydžių įrenginiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48
9 Navigacija sistemoje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 49
10 Navigacija programėlės pagrindiniame lange . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
11 Navigacija programėlės pranešimų skiltyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
12 Vidutinio užduočių atlikimo trukmės ir maksimalaus leistino laiko palyginimas . . . . . . . . . . . 57
13 Vidutinio paspaudimų skaičiaus ir maksimalaus leistinų paspaudimų skaičiaus palyginimas . . . . . 58
14 Mokytojų apklausos anketa (1 dalis) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
17 Sistemos apkrovos atvaizdavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
18 Neaktualios informacijos pateikimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
19 Klaidinantis navigacijos dizainas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
20 Pavėluotas klaidos rodymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
21 Puslapio fragmentas mobiliajame įrenginyje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
22 Mygtukų persidengimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
23 Išsiųsto pranešimo gavėjų atvaizdavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
24 Tuščios pranešimo gavėjų grupės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
25 Neišnaudota puslapio erdvė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 76
26 Prototipų langų palyginimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77
27 Prijungimas (AP1) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 78
28 Pagrindinis langas (AP2) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
29 Navigacija (AP3) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 80
30 Bendra mokinių informacija (AP4) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81
31 Grupių informacija (AP5) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 82
32 Pamokos informacija (AP6) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 83
33 Mokinių informacija pamokoje (AP7) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84
34 Įspėjamasis pranešimas (AP8) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 85
35 Atsiskaitomieji darbai (AP9) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86
36 Gautieji pranešimai (AP10) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87
37 Išsiųstieji pranešimai (AP11) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 88
38 Papildoma informacija (AP12) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89
39 Naujas pranešimas (AP13) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 90
40 Pranešimo gavėjų pasirinkimas (AP14) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91
41 Prisitaikymas prie klaviatūros (AP15) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 92
42 Gauto pranešimo peržiūra (AP16) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 93
43 Išsiųsto pranešimo peržiūra (AP17) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 94
44 Masiniai veiksmai pranešimuose (AP18) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 95
65
Priedas nr. 1
Mokytojų apklausos anketa
14 pav. Mokytojų apklausos anketa (1 dalis)
66
67
68
Priedas nr. 2
Esamos sistemos pažintinė peržvalga
12 lentelė. Pažintinė peržvalga
Užduotis Ar aiškiai matoma, ką daryti? Ar suprantamas atsakas?

Pažymio įrašymas Ne. Kelias nuo pagrindinio puslapio iki pažymio įvedi- Taip, puslapyje iškart atvaiz-
mo nėra aiškus. Norint patekti į pamoką, kurioje norima duojamas įrašytas pažymys.
įrašyti pažymį meniu juostoje reikia rinktis punktą „Tvar-
karaštis“, o ne „Pamokos“, kadangi skiltyje „Pamokos“
galima peržiūrėti tik jau užpildytas pamokas. Pats pažy-
mio įrašymas yra aiškus.
Komentaro įrašymas Ne. Pasirinkus reikiamą pamoką joje yra meniu punktas Taip, įrašius komentarą jis
„Pagyrimai / pastabos“. Vartotojui nėra aišku, kad prie iškart atvaizduojamas pusla-
pagyrimų ir pastabų taip pat galima rašyti ir komentarus. pyje.
Atsiskaitomojo darbo Ne. Puslapyje „Atsiskaitomieji darbai“ yra rodomi pasi- Ne. Vartotojui pakeitus pa-
skyrimas rinkto termino visų mokomųjų dalykų atsiskaitomieji dar- mokos tipą pakeitimas yra
bai, tačiau jei atsiskaitomųjų darbų nėra, rašomas tekstas iškart matomas, tačiau var-
„Nėra nė vienos pravestos pamokos.“, kuris klaidina vartotojas nėra informuojamas,
totoją. Paspaudus sukurti atsiskaitomąjį darbą atsiranda kad tokiu būdu yra sukuria-
neaiškūs trumpiniai, tokie kaip „Leistinas kont. sk.“, nė- mas atsiskaitomasis darbas.
ra jokių paaiškinimų. Pasirinkus pamoką mokytojas turi
suprasti, kad pamokos tipo pakeitimas reiškia atsiskaito-
mojo darbo sukūrimą. Iš meniu skilties „Atsiskaitomieji
darbai“ vartotojas yra perkeliamas į skiltį „Pamokos“, tai
dar labiau klaidina vartotoją.
Pranešimo siuntimas Taip, tačiau vartotojo pasirinkimas yra labai sudėtingas, o Taip, prie laiško gavėjų iš-
konkrečiam sistemos kai kuriais atvejais netgi neįmanomas. kart yra atvaizduojamas pa-
vartotojui sirinktas vartotojas.
Konkretaus praneši- Taip. Taip, atidarius pranešimą ro-
mo perskaitymas doma reikalinga informacija.
Grįžus į pranešimus atidary-
tas pranešimas rodomas kaip
perskaitytas.
69
Priedas nr. 3
Esamos sistemos elektroninio dienyno dalies euristinis tikrinimas
13 lentelė. Elektroninio dienyno euristinis tikrinimas
Euristika Defekto sun- Komentaras

kumas
Sistemos statuso matomumas 2 Sistemoje viršutinėje juostoje visuomet matomas siste-
mos apkrovimo lygis (17 pav.). Tai padeda vartotojui ži-
noti ar procesai gali užtrukti ilgiau nei įprastai. Proce-
sui užtrukus, atsiranda speciali ikona puslapio viduryje,
kuri nurodo, kad puslapis vis dar yra kraunamas. Tuo
metu sistemoje jokių papildomų veiksmų atlikti nėra lei-
džiama. Esant įprastai sistemos apkrovai, procesų trukmė
pagrinde priklauso nuo vartotojo interneto greičio. Tačiau
trumpam dingus interneto ryšiui, puslapio krovimosi iko-
na užstringa ir nepranyksta. Tokiu atveju vartotojas yra
priverstas perkrauti puslapį ir visi neišsaugoti pakeitimai
pradingsta.
Sistemos atitikimas realiame pasau- 2 Dalis navigacijos punktų yra netikslūs arba klaidinantys.
lyje Prie teksto trumpinių nėra pateikiama papildoma infor-
macija.
Naudotojo valdymas ir laisvė 3 Kairiame šone esanti navigacijos juosta bet kuriuo metu
leidžia pereiti į kitą meniu pasirinkimą. Nėra rodomas
nukeliautas kelias. Vartotojui nuėjus bent vienu žings-
niu daugiau nuo pagrindinio meniu, kairinėje navigaci-
joje nebėra paryškinamas pradinis pasirinkimas. Pavyz-
džiui pasirinktus meniu punktą „Atsiskaitomieji darbai“
ir paspaudus mygtuką „Sukurti“ kairiame šone esančioje
navigacijoje punktas „Atsiskaitomieji darbai“ nebėra pa-
ryškintas. Todėl tam tikrais atvejais vartotojas gali nebe-
suprasti, kuriame meniu punkte jis šiuo metu yra. Taip
pat vartotojui yra rodomi ir tie meniu punktai, kurie nė-
ra aktualūs. Pavyzdžiui mokytojui, neturinčiam pradinių
klasių, yra rodomi meniu punktai, kurie yra skirti tik mo-
kytojams, dirbantiems su pradinėmis klasėmis (18 pav.).
Atsijungimo nuo sistemos mygtukas nėra matomas, var-
totojui sunku suprasti kur jį rasti.
Atliekant daugelį veiksmų nėra veiksmo atšaukimo myg-
tuko.
70
Nuoseklumas ir standartai 2 Kairiame šone esančios navigacijos punktų „Naujienos“
ir „Mano dienynas“ dizainas yra identiškas, tačiau „Nau-
jienos“ yra meniu punktas, kurį galima pasirinkti, o „Ma-
no dienynas“ nėra mygtukas, tik apačioje esančių mygtu-
kų grupės pavadinimas (19 pav.).
Pereinant į kitus puslapius navigacija lieka toje pačioje
vietoje. Pasirinkimo mygtukų išdėstymas visur toks pat.
Tačiau skirtingais būdais nuėjus į tą patį puslapį, navigaci-
jos atvaizdavimas skiriasi (vienu atveju navigacijos punk-
tas būna paryškintas, kitu atveju – ne).
Apsauga nuo klaidų 3 Dalis mygtukų (tokių kaip pažymio įvedimas, lankomu-
mo žymėjimas) yra arti vienas kito. Mažame ekrane yra
didelė tikimybė paspausti neteisingą mygtuką. Taip pat
įvedus pamokos temą ir / ar namų darbus ir paspaudus bet
kurį kitą navigacijos punktą visa įvesta informacija nėra
išsaugoma. Vartotojas nėra perspėjamas apie informaci-
jos praradimą palikus esamą puslapį.
Kuriant grupę sistema leidžia atlikti tolimesnius žingsnius
neįvedus grupės pavadinimo. Paskutiniame žingsnyje no-
rint išsaugoti grupę parodomas klaidos pranešimas apie
neįvestą pavadinimą (20 pav.). Tokiu atveju naudotojas
yra priverstas grįžti į pirmąjį žingsnį ir viską pildyti iš
naujo.
Atpažinimas geriau nei atsiminimas 0 Suvedama informacija ir pasirinkti pasirinkimai iš karto
matomi bei atvaizduojami kituose žingsniuose. Nereikia
prisiminti perteklinės informacijos.
Naudojimo lankstumas ir efektyvu- 3 Nėra navigacijos šuolių kurie padėtų patogiai pasiekti rei-
mas kiamus puslapius praleidžiant tarpinius veiksmus. Nėra
galimybės susikurti tiesioginių nuorodų į dažnai naudoja-
mus puslapius. Vartotojas po valandos neveiksnumo yra
automatiškai atjungiamas nuo sistemos. Vartotojas negali
pakeisti šio nustatymo, tad ir asmeniniame įrenginyje turi
dažnai prisijungti iš naujo.
Estetinis bei minimalistinis dizainas 4 Nepriartinus vaizdo beveik neįmanoma įskaityti jokios in-
formacijos. Kairiame šone esanti navigacija visada mato-
ma, tačiau ji užima apie 20% ekrano (21 pav.). Puslapiai
neperkrauti, visur laikomasi panašaus dizaino.
Pagalba naudotojams atpažinti, dia- 4 Sistemoje pagalba nėra implementuota.
gnozuoti, išsigelbėti nuo klaidų
Pagalba ir dokumentacija 4 Sistemoje dokumentacija nėra implementuota.
17 pav. Sistemos apkrovos atvaizdavimas
71
18 pav. Neaktualios informacijos pateikimas
19 pav. Klaidinantis navigacijos dizainas
20 pav. Pavėluotas klaidos rodymas
72
21 pav. Puslapio fragmentas mobiliajame įrenginyje
73
Priedas nr. 4
Esamos sistemos pranešimų modulio dalies euristinis tikrinimas
14 lentelė. Pranešimų modulio euristinis tikrinimas
Euristika Defekto sun- Komentaras

kumas
Sistemos statuso matomumas 3 Nėra rodomas sistemos apkrovimo lygis. Pranešimų mo-
dulis dažnai stringa, net kai pats dienynas veikia sklan-
džiai. Sistemai stringant atlikus paiešką gaunami tušti už-
klausos rezultatai, vartotojui nėra pranešama, kad įvyko
klaida.
Sistemos atitikimas realiame pasau- 0 Mygtukų tekstas ir išdėstymas aiškus. Aiškūs žingsniai,
lyje kuriuos reikia atlikti tikslo pasiekimui.
Naudotojo valdymas ir laisvė 3 Perskaičius pranešimą nebėra galimybės jį pažymėti ne-
skaitytu. Mobiliajame įrenginyje nėra galimybės pažy-
mėti pranešimo žvaigždute (svarbiu), nors yra tokia pra-
nešimų kategorija.
Nuoseklumas ir standartai 1 Pranešimų modulis mygtukų išdėstymu ir pagrindiniu
funkcionalumu yra panašus į kitas bendravimo platfor-
mas. Atsijungimo mygtukas yra kitoje vietoje nei elekt-
roninio dienyno dalyje.
Apsauga nuo klaidų 1 Renkantis pranešimo gavėjus viršuje dešinėje esantis iš-
jungimo mygtukas visuomet yra matomas, tačiau paslin-
kus puslapiu žemyn jis persidengia su po juo atsirandan-
čiais mygtukais. Tuomet bandant paspausti išjungimo
mygtuką visuomet pasispaudžia po juo esantis mygtukas
(22 pav.).
Atpažinimas geriau nei atsiminimas 3 Mokinių pasirinkimas galimas tik pagal grupes. Tad mo-
kytojas privalo prisiminti kurioje grupėje yra mokinys,
kad galėtų jį pasirinkti. Taip pat yra ir su mokinių tė-
vais. Išsiuntus pranešimą daugiau nei keturiems varto-
tojams nėra rodomas gavėjų sąrašas, tad vėliau nėra jo-
kios galimybės pažiūrėti kam buvo išsiųstas pranešimas
(23 pav.).
Naudojimo lankstumas ir efektyvu- 4 Visų puslapių viršuje yra milžiniškas baltas laukas, vi-
mas sa informacija yra žemiau matomos puslapio klostės (25
pav.). Vartotojui reikia slinkti į puslapio apačią, kad pa-
matytų informaciją. Pranešimų paieška neveikia, jei pra-
nešimas buvo siunčiamas daugiau nei vienam vartotojui.
Jei pranešimas išsiųstas daugiau nei vienam vartotojui yra
rodoma kiek procentų gavėjų jį perskaitė, bet nėra galimy-
bės peržiūrėti kurie konkrečiai vartotojai pranešimą jau
skaitė. Nėra lengvo būdo iškart pasirinkti mokinio bei jo
tėvų pranešimo siuntimui. Prie pranešimo nėra galimybės
pridėti daugiau nei vieną failą, jei failai yra skirtinguose
aplankuose.
74
Estetinis bei minimalistinis dizainas 2 Puslapiai neperkrauti, juose yra tik susijusi ir reikalinga
informacija. Visur laikomasi panašaus dizaino, tačiau di-
zainas skiriasi nuo elektroninio dienyno dalies. Prie pra-
nešimo gavėjų pasirinkimo yra grupės, kuriose nėra jokių
gavėjų (24 pav.). Taip yra nereikalingai apkraunamas pa-
sirinkimų kategorijų kiekis.
Pagalba naudotojams atpažinti, dia- 4 Sistemoje pagalba nėra implementuota.
gnozuoti, išsigelbėti nuo klaidų
Pagalba ir dokumentacija 4 Sistemoje dokumentacija nėra implementuota.
22 pav. Mygtukų persidengimas
23 pav. Išsiųsto pranešimo gavėjų atvaizdavimas
24 pav. Tuščios pranešimo gavėjų grupės
75
25 pav. Neišnaudota puslapio erdvė
76
Priedas nr. 5
Prototipai
Prototipų palyginimas.
Abiejuose prototipuose yra įgyvendinti identiški reikalavimai, tai pat išlaikytas vienodas dizainas ir išdėstymas.
Vienintelis dizaino skirtumas – navigacijų zonos. Kairėje pusėje pateikiamas pirmasis prototipas, kuriame visų langų
viršuje matoma kairinės stalčių tipo navigacijos piktograma, o po ja eilutė su duonos trupinių navigacija. Dešinėje
esančio antrojo prototipo apačioje matoma skirtukų juostos navigacija (8 pav.). Platesnis navigacijų aprašymas pa-
teikiamas 6 skyriuje. Kadangi visa kita prototipuose yra identiška, šiame priede yra pateikiami tik pirmojo prototipo
langai.
26 pav. Prototipų langų palyginimas
77
Pirmojo prototipo langai
27 pav. Prijungimas (AP1)
78
28 pav. Pagrindinis langas (AP2) 79
29 pav. Navigacija (AP3) 80
30 pav. Bendra mokinių informacija (AP4) 81
31 pav. Grupių informacija (AP5) 82
32 pav. Pamokos informacija (AP6) 83
33 pav. Mokinių informacija pamokoje (AP7) 84
34 pav. Įspėjamasis pranešimas (AP8) 85
35 pav. Atsiskaitomieji darbai (AP9) 86
36 pav. Gautieji pranešimai (AP10) 87
37 pav. Išsiųstieji pranešimai (AP11) 88
38 pav. Papildoma informacija (AP12) 89
39 pav. Naujas pranešimas (AP13) 90
40 pav. Pranešimo gavėjų pasirinkimas (AP14) 91
41 pav. Prisitaikymas prie klaviatūros (AP15) 92
42 pav. Gauto pranešimo peržiūra (AP16) 93
43 pav. Išsiųsto pranešimo peržiūra (AP17) 94
44 pav. Masiniai veiksmai pranešimuose (AP18) 95
Priedas nr. 6
Alternatyviųjų prototipų užduočių vykdymo rezultatai
15 lentelė. Pirmojo prototipo pirmo užduočių paketo testavimo rezultatai
Užduoties Sėkmingai įvykdžiusių mokytojų Vidutinė atlikimo trukmė (sekun- Baigtis

kodas skaičius (proc.) dėmis)
PU1 100% 20 Sėkminga
16 lentelė. Antrojo prototipo pirmo užduočių paketo testavimo rezultatai
Užduoties Sėkmingai įvykdžiusių mokytojų Vidutinė atlikimo trukmė (sekun- Baigtis

kodas skaičius (proc.) dėmis)
17 lentelė. Pirmojo prototipo antro užduočių paketo testavimo rezultatai
Užduoties Vidutinė atlikimo trukmė (sekun- Vidutinis paspaudimų skaičius Baigtis

kodas dėmis)
KU1 29 8 Sėkminga
KU2 20 5 Sėkminga
KU3 35 8 Sėkminga
KU4 22 6 Sėkminga
KU5 47 11 Sėkminga
18 lentelė. Antrojo prototipo antro užduočių paketo testavimo rezultatai
Užduoties Vidutinė atlikimo trukmė (sekun- Vidutinis paspaudimų skaičius Baigtis

kodas dėmis)
KU1 44 8 Sėkminga
KU2 18 5 Sėkminga
KU3 23 6 Sėkminga
KU4 15 4 Sėkminga
KU5 34 9 Sėkminga
96
Priedas nr. 7
Programėlė
Kataloge pateikiama:
1. Programėlės kodas.
2. Paleidimo instrukcija.
3. Demonstracinis programėlės filmukas.
Nuoroda į katalogą: http://bit.ly/bakalauras2021
97
Priedas nr. 8
Programėlės užduočių vykdymo rezultatai
19 lentelė. TD1 dalyvio užduočių vykdymo rezultatai
Užduoties Įvykdymo Atlikimo Paspaudimų Klaidų Pagalbos prašymų

numeris statusas laikas, s skaičius skaičius skaičius
DU1 Sėkmingas 8,2 4 0 0
VU1 Sėkmingas 9,7 5 0 0


98


99

Bureika Andrius BD2021

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Bureika Andrius BD2021

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VILNIAUS UNIVERSITETAS

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

Elektroninio dienyno „Tamo“

Bakalauro baigiamasis darbas

Atliko: Andrius Bureika (parašas)

Darbo vadovas: doc. dr. Kristina Lapin (parašas)

Darbo recenzentas: lekt. Vasilij Savin (parašas)

Raktiniai žodžiai: panaudojamumas, elektroninis dienynas, euristinis vertinimas, Nielseno

• Efektyvumas (angl. Effectiveness) – kokiu tikslumu ir išbaigtumu vartotojai pasiekia konk-

• Našumas (angl. Eﬀiciency) – vartotojo išleisti ištekliai (pastangos) palyginti su tikslumu ir

• Pasitenkinimas (angl. Satisfaction) – vartotojo laisvė nuo diskomforto ir teigiamas požiūris

1 pav. „TAMO Išmaniems“ programėlės įvertinimas. Šaltinis: „Google Play“ parduotuvė

• Sistema nepritaikyta mobiliesiems įrenginiams.

• Sistema nepritaikyta patyrusiam naudotojui.

• Nepatogi komunikacijos (pranešimų) sistema.

• Egzistuojanti programėlė nėra skirta mokytojams.

2. Atlikti esamos sistemos analitinį panaudojamumo vertinimą siekiant identifikuoti sistemos

2.1. Atlikti pažintinę peržvalgą siekiant identifikuoti išmokstamumo defektus.

4. Paruošti alternatyviuosius prototipus ir atlikti jų panaudojamumo testavimą siekiant nustatyti

5. Suprojektuoti mobiliajam įrenginiui skirtą elektroninio dienyno sistemos versiją.

6. Įgyvendinti sistemą pasirinkta technologija ir įvertinti jos panaudojamumą.

Darbo atlikimo eiga

2. Atliekama naudotojų poreikių analizė, naudotojų grupės skirstomos į kategorijas remiantis

3. Atliekant esamos sistemos panaudojamumo vertinimą identifikuojami defektai ir neatitiki-

5. Atsižvelgiant į atliktus žingsnius sudaromas naudotojų (mokytojų) reikalavimų sąrašas.

6. Remiantis sudarytais reikalavimais sukuriami alternatyvieji prototipai ir atliekamas šių pro-

7. Pasirinktomis technologijomis sukuriama programėlė. Programėlės kūrimo metu atsižvel-

8. Atliekamas programėlės validavimas patikrinant gairių pritaikymą programėlėje bei atliekant

• Dalykinės srities analizė

• Naudotojų poreikių analizė.

• Naudotojų konteksto analizė – PACT karkasas.

• Analitinis ir empirinis panaudojamumo vertinimas.

• Analizuojant panaudojamumo bei projektavimo gaires mobiliesiems įrenginiams nagrinėja-

• Renkant papildomas panaudojamumo ir projektavimo gaires, orientuotas į vyresnius naudo-

• Panaudojamumo vertinimo metodų analizės metu nagrinėjami šaltiniai – [HAW03; Mor06;

Surinktos panaudojamumo ir projektavimo gairės naudojamos kuriant programėlę. Išskirtos

Naudojami instrumentai ir technologijos

1.1. Mobiliųjų įrenginių naudojimas mokymosi procese bei mokytojų am-

Kaime Mieste Iš viso

Mokytojų skaičius Pensijinio amžiaus pedagogų sk. Dalis

2009 m. 2018 m. Pokytis

1.2. Panaudojamumo bei projektavimo gairės mobiliesiems įrenginiams

PG2.1. Navigacijos pasirinkimai turi būti kuo paprastesni ir aiškesni.

PG3.1. Dizainas turi būti paprastas, nuoseklus, vienodas ir aiškus.

PG4. Turinys (angl. Content):

PG4.1. Mobiliojoje versijoje naudoti panašų išdėstymą ir funkcionalumą, kaip ir darbalaukio

PG5. Našumas (angl. Performance):

PG5.1. Kuo labiau sumažinti informacijos krovimosi ir išsaugojimo laiką.

1.3.1. Euristinis vertinimas – Nielseno euristikos

4. Nuoseklumas ir standartai (angl. Consistency and standarts) – naudotojams neturi kilti

8. Estetinis ir minimalistinis dizainas (angl. Aestheic and minimalist design) – naudotojui

1.3.2. Pažintinė peržvalga

2.1. Sistemos įtakojamų asmenų kategorijos

• Pirminiai naudotojai – mokytojai ir mokiniai.

• Antriniai naudotojai – mokinių tėvai, sveikatos specialistas, mokyklos vadovai.

• Tretiniai naudotojai – mokyklos vadovai.

• Aptarnaujantieji naudotojai – dienyno administratoriai.

2.2. Sistemos naudotojų pagrindiniai lūkesčiai

1. Minimalistinis interfeisas – pateikiama tik aktuali informacija.

2. Minimalizuotas žingsnių skaičius, reikalingas tikslo pasiekimui.

3. Greitas ir patogus perėjimas tarp sistemos langų.

4.1. Galimybė modifikuoti navigaciją.

5.1. Visuomet matoma indikacija apie esamus neperskaitytus pranešimus.