Vilniaus universitetas

Istorijos fakultetas

Gabija Kavolėlytė
I kursas

Referatas

Įžymios asmenybės XIX amžiaus Vilniaus universitete.

Darbo vadovas: dr. Loreta Skurvydienė

Vilnius 2022

1
 Įvadas

XXI amžiuje Vilniaus universitetas yra itin gerai žinomas ne tik Lietuvos mastu, bet ir
pasaulio. 2022 metais, jis pateko į geriausių pasaulio universitetų 400 – tuką 1, todėl tenka
svarstyti kuo šis universitetas yra patrauklus ir kodėl studentai iš visos Lietuvos ir daugelio kitų
pasaulio valstybių svajoja studijuoti būtent jame? Be abejonės, įdomiausiu studentų mokslo kelio
ieškojimo aspektu tampa Vilniaus universiteto istoriografija. Ji ypatinga ne tik ilgaamžiškumu,
bet ir unikalia istorija. Neįtikėta, jog universitetas, kuris buvo įkurtas 1579 metais ne tik puikiai
veikia iki šių dienų, bet yra įvertintas pasaulio. Tačiau verta paminėti ir tai, jog Vilniaus
universto gyvavimas buvo išties nelengvas. 1570 metais Jėzuitų ordinas Vilniuje įsteigė kolegiją,
kuri 1579 metais balandžio 1 dieną, patvirtinta karaliaus Stepono Batoro ir Grigaliaus XIII bule,
tapo Vilniaus universitetu. Universitetas klestėjo ir mokymosi lygis prilygo kitiems Europos
universitetams: dėstoma lotynų kalba bei išleista pirmoji ,,Lietuvos istorija‘‘ (profesoriaus
Alberto Vijūko – Kojelavičiaus). Vėliau universiteto lygis nusmuko, kai kotrreformacijos
ideologija pranoko reformaciją. Tačiau jau nuo 1773 m., panaikinus jėzuitų ordiną, universitetas
atiteko Edukacinei komisijai ir buvo pavadintas LDK vyriausiąja mokykla. 1795 m. Lietuvą
prijungus prie Rusijos LDK vyriausioji mokykla buvo pavadinta Vilniaus vyriausiąja mokykla, o
1803 metais – Vilniaus imperatoriškuoju universitetu.

Stabtelėdami šiame laikotarpyje, galime atrasti įžymių asmenybių, kurios studijavo

Vilniaus universitete, tačiau geriausiai žinomos to laikotarpio asmenybės buvo dvi: Simonas
Daukantas ir Adomas Mickevičius. Jie ne tik išgarsino Vilniaus universiteto vardą, bet ir yra
patrauklūs savo kūrybiniais polinkiais bei išsilavinimo kelio paieškomis. 1816 metais Lietuvos
istorikas, rašytojas, tautinio atgimimo ideologas Simonas Daukantas pradėjo studijuoti Vilniaus
universitete. Tais pačiais metais Vilniaus universitetą pasirinko ir poetas, publicistas, politinis
aktyvistas Adomas Mickevičius. Analizės, straipsniai ir literatūriniai šaltiniai, liudijantys apie šių
istorinių asmenybių studijavimą Vilniaus universitete, yra plataus spektro, leidžiantys perprasti
tuometinę universiteto ir visuomeninę tvarką, studijų pasirinkimo praktiškumą bei pačių, dar
būsimųjų, autorių tikslus bei siekius.

Tyrimo objektas. Įžymios Lietuvos asmenybės, kurios studijavo Vilniaus universitete:

Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius.

1
Žr. QS World University Rankings 2022: Top Global Universities | Top Universities nuorodą.

2
 Tyrimo tikslas. Atskleisti įžymių istorinių veikėjų atėjimo į Vilniaus universitą sėkmę
bei jų studijų patirtis. Taip pat nurodyti kaip Vilniaus universitetas paskatino juos imtis tam tikrų
veiklų, kurias šią dieną mes vadiname istoriniais įvykiais.

Tyrimo uždaviniai.

 Aptarti prielaidas, dėl kurių Simonas Daukantas ir Adomas Mickevičius pradėjo

studijuoti Vilniaus universitete.
 Atskleisti Simono Daukanto ir Adomo Mickevičiaus studijų kelią Vilniaus
universitete.
 Nurodyti, kuo pasirinktos įžymios asmenybės išgarsino Vilniaus universitetą ir
kokius tikslus joms pavyko pasiekti.

Literatūros aptarimas. Darbe panaudota literatūra, kurioje vyrauja Simono Daukanto ir

Adomo Mickevičiaus biografija. Iš šių asmenybių biografijų sužinome ir jų studijavimo
laikotarpį Vilniaus universitete bei kaip tuo metu atrodė pats universitetas (kokia tvarka ir
taisyklės jame vyravo). Simono Daukanto biografiją ir jo kelią Vilniaus universitete aprašė
Vytautas Merkys, todėl šiame darbe pasiremta jo dviejų skirtingų leidyklų ir metų knygomis:
Vytautas Merkys ,,Simonas Daukantas“, Vilnius: ,,Vyturys“ leidykla 1991 ir Vytautas
Merkys ,,Simonas Daukantas“, Vilnius: ,,Vagos“ leidykla 1972. Vytauto Merkio literatūroje
užsimenama ir apie Adomo Mickevičiaus studijas Vilniaus universitete, o plačiau apie tai
sužinome iš Doc. Fedorovič Irenos straipsnio ,,Adomas Mickevičius Vilniaus universitete“. O
apie Adomo Mickevičiaus kūrybinį potraukį rašo Vytautas Kubilius ,,Adomas Mickevičius:
poetas ir Lietuva“.

1. Simonas Daukantas Vilniaus universitete

Kaip buvo minėta, XIX amžiuje Vilniaus universitetui buvo suteiktas ,,Vilniaus
imperatoriškojo universiteto‘‘ vardas, nes jau po 1795 metų trečiojo Lietuvos - Lenkijos
padalijimo, Vilniaus universitetas, kartu su visa Lietuva, atiteko carinės Rusijos įtakai. Tačiau
nors ir universitetas nebuvo laisvas, vis dėlto jį pasiekė švietėjų idėjos, kaip ir visą Europą, todėl
ugdymo procesas Vilniaus universitete įgavo pagreitį. 1802 – 1804 metais, įvykus švietimo
reformai, Vilniaus universitetas tapo švietimo apygardos centru2.

2
Žr. Vilniaus universitetas - Wikiwand nuorodą.

3
 ,,1816 metais buvau Imperatiškojo Vilniaus universiteto literatūros ir laisvųjų menų
fakulteto mokinys, dvejus metus klausiau lotynų, rusų bei lenkų literatūros kursų ir laikiau šių
disciplinų pusmetinius egzaminus3‘‘, - taip savo paskaitas Simonas Daukantas išvardijo prašyme
universiteto vadovybei. Tačiau natūraliai kyla klausimas, kokios priežastys lėmė, jog Simonas
Daukantas galėjo didžiuotis esąs Vilniaus universiteto studentas? Atsigręždami į Simono
Daukanto gimimo laikotarpį galime atrasti luominės kilmės sampratą, kuri iš tiesų buvo itin gaji
XIX amžiaus Lietuvoje. Luominė sistema veikė paprastu pricipu: bajorišoji kilmė arba
valstietiškoji. Simonas Daukantas šeimoje buvo vyriausias vaikas iš šešių. Iš ko galime susidaryti
jau pirmąją išankstinę nuostatą, jog Simono Daukanto tėvai (Kotryna Odinaitė – Daukantienė ir
Jurgis Daukantas) buvo bajorai, mums sufleruoja geneologinis šeimos medis. Daukantų duktė
Anastazija ir jos vyras Kauneckis savo sūnų Leoną Kauneckį išleido į mokslus. Vėliau,
Anastazijos anūkams taip pat teko įgyti išsimokslinimą. Du moters anūkai baigė medicinos
mokslus ir vienas anūkas – agronomiją. Dukteriai Onai, Daukantai paliko ūkį, o jauniausias
sūnus, remiamas Simono Daukanto, baigė medicinos studijas Vilniaus universitete 4. Kitas
Daukantų bajoriškos kilmės aspektas, remiantis šaltiniais, yra labiau tikslesnis, patvirtinantis
išankstinę nuostatą, jog Daukantų šeima buvo bajorai. Motiejus Valančius, ,,istorikas, rašytojas,
politikas, blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės organizatorius‘‘, - taip apibūdinamas šaltiniuose
esama informacija, yra pradininkas iškėltos minties, jog Simonas Daukantas buvo bajoras.
Vėliau šios idėjos pasekėjai buvo Prahos ir Zagrebo universitetų dėstytojas Leopoldas Geitleris ir
Jonas Šliūpas. Tikrąją tiesą pavyko išaiškinti tik M. Davainiui – Silvestravičiui, kuris pasirėmęs
Daukanto giminėmis paskelbė, jog S. Daukantas gimė iš ,,karališkų ūkininkų‘‘, tačiau verčiamas
sąlygų pasidarė bajoriškos kilmės dokumentus5. Tačiau šaltiniai atskleidžia ir racionalios bei
subjektyvios nuomonės išraišką, kuria pasidalino A. Janulaitis, teigdamas, kad: ,,Metrikuose ir
vėliau dokumentuose jisai užrašytas bajorų kilimo. Vėliau jisai save taip ir vadino. Nėra reikalo
tuo tikėti. Juk tai buvo tokie laikai, kuomet mužikas niekur negalėdavo eiti: visur būdavo
suvaržytas ir sodžiuje, ir mieste, amate ir mokykloje, seminarijoje, ir vienuolyne <...> Bene bus
labiau pamatuotas tvirtinimas, užsilikęs tarp Daukanto giminių, jog Daukantas bus buvęs mužikų
kilimo, jog jo tėvai – buvę karališki žmonės‘‘. Kiti šaltiniai tvirtina, jog valstietiška Simono

3
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vyturys’’ leidykla 1991, p. 32
4
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 10 (Apie Daukantų dukterų:
Kotrynos ir Konstancijos išsilavinimą ar kitus suteiktus titulus informacija neatskleidžiama).
5
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 11

4
Daukanto kilmė buvo kur kas patrauklesnė tuo laikotarpiu, dėl vykusio bajorų sulenkėjimo ir
tautos reikalų išdavimo teorija, todėl ši kilmės versija yra plačiau įsigalėjusi. Iš tiesų, per visą
laikotarpį nebuvo prieita prie vieningos išvados, todėl teigti, jog Simonas Daukantas buvo
bajoras, mes negalime, nes tai yra tik vienašališka nuomonė. Tačiu negalime paneigti fakto, kad
Simono Daukanto tėvai visgi išgalėjo savo vyriausiąjį sūnų išleisti į mokyklą, todėl S. Daukantas
lankė Kretingos pradinę mokyklą, Žemaičių Kalvariją bei Vilniaus gimnaziją. Būtent Kalvarijos
mokykla ir Vilniaus gimnazija padarė didelę įtaką būsimai istorinei asmenybei. Šios mokyklos
išmokė Daukantą mylėti senovės Graikijos ir Romos kalbą bei literatūrą, todėl jis jautėsi, lyg tai
būtų jo tėvynės kalba ir kultūra6. Sužavėtas antikos laikotarpio, Simonas Daukantas 1816 metais
įstojo į Vilniaus universitetą, kuriame studijavo literatūros ir laisvųjų menų fakultete. Ir nors
universitete jis jautėsi subrendusiu, jau suaugusiu asmeniu, tuo laikotarpiu Vilniaus universitete
buvo gausu ir fizionomiškai matomų vyresnių žmonių už įstojusius jaunuolius, kuriuos domino
šėliojimai. Bene įdomiausiu tuomeniu universiteto tvarkos bruožu buvo tai, kad studentų šėlimas
turėjo ne tik tam tikras ribas, bet ir patys studentai buvo griežtai prižiūrimi universiteto policijos.
Be to, valdžios pareigūnai manė, jog uniformų devėjimas padės sudrausminti studentus. Iš tiesų,
uniformų devėjimo klausimas buvo vertinamas kontraversiškai, nes gimnazistai nešiodavo lygiai
tokias pačias uniformas kaip ir studentai, todėl studentai šį reiškinį suvokė kaip negarbingą.
Universitete išliko ir luominis susiskirstymas į turtinguosius ir vargšus, nes pasiturintys studentai
į paskaitas galėjo atkeliauti su karietomis, jų tėvai visados buvo laukiami svečiai universitete.
Prastesnį socialinį statusą turintys studentai nesimėgavo pramogomis, nes jų tėvai turėjo menkas
santaupas, todėl jiems svarbiausias aspektas buvo maistas (šioje studentų grupėje, pagal
žmogiškuosius poreikius, buvo ir pats Simonas Daukantas).

Kalbėdami apie Simono Daukanto studijas, galime įžvelgti priežastį, dėl kurios jo
darbuose atsispindi klasicizmo idėjos. Tokią sampratą jam suformavo antikinės filosofijos
profesorius Grodeskas, kuris propagavo klasicizmo ideologiją, pritarė romantizmo krypčiai.
Pasisėmęs žinių ir pastudijavęs literatūros ir laisvųjų menų fakultete, Simonas Daukantas visgi
nusprendė pakeisti fakultetą. Todėl 1818 metais jį sutinkame jau moralinių ir politinių mokslų
fakultete. Manoma, jog senajame fakultete girdėtos žinios apie teisę (literatūros ir laisvųjų menų
fakultete), Simoną Daukantą paskatino imtis permainos 7. Kadangi tuo metu Vilniaus

6
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 49.
7
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 54

5
universitetas nepasižymo istorijos mokslo svarba (dėl rektoriaus Jono Sniadeckio, kuriam
istorijos mokslas svarbus atrodė tik gimnazijos lygmeniui, bet nebe universiteto), todėl
pertvarkos ėmėsi istorikas Ignas Onacevičius8, kuris kaupė medžiagas, norėdamas išaiškinti
Lietuvos istoriją. Vilniaus universitete Onacevičius dėstė Lietuvos istorijos kursą, o Simonui
Daukantui dėstytojas išliko istorijos autoritetas.9.

Apskritai, Simono Daukanto studijavimas Vilniaus universitete buvo fundamentalus tuo,

jog jam teko klausyti įžymiausių universiteto literatūros žinovų, kalbininkų, teisininkų, istorikų.
Tačiau jo, kaip rašytojo, istoriko asmenybei, didžiausią įtaką padarė Lietuvos istorija. Simonas
Daukantas atėjęs į universitetą domėjosi antikiniu pasauliu, tačiau Vilniaus universitetas išugdė
jo meilę ir atsidavimą tėvynės praeities istorijai10.

2. Adomas Mickevičius Vilniaus universitete

Jau nuo pat XIX amžiaus egzistavo ir šiomis dienomis aktuali problema – netinkamų
studijų pasirinkimas. Daugiausiai studentų rinkdavosi fizikos ir matematikos, medicinos,
moralinių ir politinių mokslų studijas, tačiau pasimokę suprasdavo, jog tai nėra jų sfera.
Netinkamų studijų pasirinkimo keliu klaidžiojo ir Adomas Mickevičius. Iš fizikos ir matematikos
fakulteto būsimasis poetas perėjo į literatūros ir laivųjų menų fakultetą, kuriame tapo Simono
Daukanto kurso bičiuliu (kaip buvo minėta, vėliau Simonas Daukantas pasirinko kitą fakultetą) 11.
Kadangi Adomo Mickevičiaus šeima kilusi iš bajorų giminės, tėvas buvo advokatas, dalyvęs
1794 m. sukilime, o motina dvaro ekonomo duktė, todėl natūralu, jog šeima išgalėjo sūnų išleisti
studijuoti į kitą miestą. Tačiau jų šeima nebuvo turtinga, bet garsėjo atsidavimu savo tėvynei.
Būtent šis faktas sufleruoja apie Adomo Mickevičiaus užgimusią meilę Lietuvos kraštui. Mirus
tėvui, A. Mickevičius į Vilnių atvyko iš nedidelio miestelio – Naugarduko (kiti šaltiniai liudija,
jog Adomas Mickevičius gimė ir augo Zaosėje, todėl vieningos išvados neprieita). Todėl verta
paminėti, jog poeto kultūrinį požiūrį pirmiausiai suformavo Vilniaus architektūra, o ne Vilniaus
universitetas. Adomui Mickevičiui įspūdį sukėlė Vilniaus senamiesčio architektūros elementai:
Aušros vartai, baroko bei gotikos statiniai. Taip pat Gedimino pilis, liudijanti apie valdovo
heroizmą, sužadino meilę praeičiai. Visa tai atvėrė kelią Adomo Mickevičiaus romantinėms

8
Ignas Onacevičius - Vilniaus universiteto profesorius, pedagogas.
9
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 57.
10
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 60.
11
Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972, p. 49.

6
pažiūroms. Vėliau romantizmo ideologiją Adomui Mickevičiui plėtoti padėjo Vilniaus
universitetas ir jame dirbantys profesoriai bei rektoriai. Bene didžiausią įtaką Adomo
Mickevičiaus kūryboje Vilniaus universiteto profesorius Leonas Borovskis, kuris įžvelgė jame
poetą, todėl skatino rašyti. O profesoriui Joachimui Leveliui, Adomas Mickevičius paskyrė
eilėraštį - ,,Joahimui Leveliui‘‘ (1822). Eilėraštyje galime įžvelgti pagarbą bei padėką
profesoriui, paskatinusiam jį eiti poeto keliu12.

Vėliau universitetas pradėjo formuoti ne tik poetą, bet ir aktyvistą. 1817 metais Adomas
Mickevičius ir jo studijų bičiuliai Tomas Zanas, Juzefas Ježovskis, Pranciškus Jeronimas
Malevckis įsteigė nelegalią slaptą grupuotę – Filomatų draugiją, kurios tiklsais tapo šviestis,
mokytis, atkurti Abiejų Tautų Respubliką ir panaikinti baudžiavą. Taip pat buvo iškeltas tikslas
įkurti atskiras organizacijas, kurios bus vadovaujamos filomatų draugijos. Organizacijos turėjo
dar labiau plėsti filomatų pasaulėžiūros ypatybes tarp studijuojančio jaunimo. Viena iš jų buvo
įkurta T. Zano – filaretų draugija. Vilniaus universitete užgimusią sąjunga sustabdė įsikišusi
carinė valdžia ir suemė jos aktyvistus. Trumpesnę kalėjimo bausmę gavo filomatų draugijos
organizacijos, o pačios filomatų draugijos nariai buvo tremiami (tarp jų ir Adomas Mickevičius).
Už manomą Vilniaus universiteto profesorių palaikymą grupuotės susidarymui ir jų užsibrėžtų
tikslų siekimo pagalbą, iš darbo atleisti ir dalis profesorių, tarp kurių ir paties Adomo
Mickevičiaus įkvėpėjas J. Levelis.

Adomas Mickevičius pusė metų buvo įkalintas Vilniaus Bazilijonų vienuolyne, o vėliau
emigravo į Vakarų Europą. Pabuvojęs Berlyne, aplankė Čekijos miestą – Karlsbadą, o atvykęs į
Veimarą bendravo su Johanu Volfgangu fon Gėte. Savo didžiąją gyvenimo dalį praleido
Paryžiuje, tačiau vis vien buvo aktyvus politinis dalyvis visuomenėje: įsitraukė į politinę lenkų
egzodo veiklą, tapo pirmuoju svetimšaliu, kuris vadovavo Prancūzijos aukštosios mokyklos -
College de France – katendrai. Verta paminėti ir tai, kad Adomas Mickevičius padarė didelę
įtaką Vilniaus universitetui, kadangi iki šių dienų universitete pasakojama apie Filomatų
draugijos veiklą, jo vardu pavadintas universiteto kiemelis, atminimui padaryta memorialinė
lenta Didžiajame kieme, nagrinėjami Mickevičiaus eilėraščiai 13. Taip pat, Adomo Mickevičiaus
sugalvotas vardas ,,Gražina‘‘ paplito Lietuvoje ir Lenkijoje. Be to, Adomo Mickevičiaus kūryba
12
Doc. Fedorovič Irena, Adomas Mickevičius Vilniaus universitete, in: Vilniaus universitetas: laisvalaikis,
2010, 3 klausimas.
13
Doc. Fedorovič Irena, Adomas Mickevičius Vilniaus universitete, in: Vilniaus universitetas: laisvalaikis,
2010, 5 klausimas.

7
padarė įtakos ne tik Vilniaus universitetui, bet ir visai Lietuvai. Jo eilėraščiai formavo Lietuvos
nacionalinę kultūrą, poemose išaukštinami kovotojai už Lietuvos laisvę, verčia didžiuotis
lietuvius savo krašto istorija ir didvyriais.

3. Išvada

Galime daryti prielaidą, jog Vilniaus universitetas, gyvuodamas nuo 1579 metų, patyrė
tiek sudėtingus laikus, tiek klestėjimo, ir nors XIX amžius nebuvo itin paprastas laikotarpis
universitetui, tačiau jis subrandino dvi žymias Lietuvoje asmenybes: Simoną Daukantą bei
Adomą Mickevičių. Jų studijavimo metu buvo būdinga luomų struktūra, Lietuvos, kaip
vieningos kultūriniu atžvilgiu, susiformavimas, tuometinių Vilniaus universiteto profesorių drąsa
ir ryžtas skatinti jaunuolius imtis tam tikrų veiklų ir skleisti tautiškumo sampratą visuomenei. Iš
tiesų, XIX amžiuje Vilniaus universitetas pasižymėjo tuo, kad studentų siekis atgaivinti lietuvybę
yra mums gerai žinomas iki šių laikų. Universitete buvusi tvarka, veiklos ir pačios studijos, iš
esmės, atsispindi ir šiuo laikotarpiu, todėl galime teigti, jog XIX amžiuje Vilniaus universitetas
klestėjo.

Naudota literatūra

1. Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vyturys’’ leidykla 1991.

2. Vytautas Merkys, Simonas Daukantas, Vilnius: ,,Vagos’’ leidykla 1972.

8
3. Doc. Fedorovič Irena, Adomas Mickevičius Vilniaus universitete, in: Vilniaus
universitetas: laisvalaikis, 2010.

4. Vytautas Kubilius, Adomas Mickevičius: poetas ir Lietuva, Vilnius: Lietuvos rašytojų

sąjungos leidykla, 1988.

Internetiniai šaltiniai

1. Žr. QS World University Rankings 2022: Top Global Universities | Top Universities
nuorodą.



9
10