Professional Documents
Culture Documents
Kaip Rasyti Samprotavimo Rasini Lankstinukas
Kaip Rasyti Samprotavimo Rasini Lankstinukas
1. Įžanga
2. Dvi (arba daugiau) dėstymo pastraipos
3. Pabaiga/apibendrinimas
Pasidaryk lenteles (ar kaip tau patogiau) UŽ ir PRIEŠ. Čia surašyk argumentus, kodėl
pritari arba nepritari duotai temai.
Sugalvok, kurioj pastraipoj kokį argumentą pateiksi. Pastraipos turi būti atskiros, bet
tarpusavy susijusios.
Tada parašyk pastraipas. Pradėk nuo tos, kuriai turi daugiausiai argumentų. Rašydamas
pastraipas dar jų nejunk tarpusavy. Paprastai pirma pastraipa būna stipri, antra -
silpniausia, trečia - stipriausia, bandoma paveikti skaitytoją emociškai.
Tuomet rašoma įžanga. Įžangos pirmas sakinys turėtų kažkaip sudominti skaitytoją.
Svarbiausias įžangos sakinys paskutinis - čia reikia konkrečiai parodyti savo poziciją.
Pirmi dėstymo pastraipų sakiniai turi pagrįsti tavo poziciją. Paėmus rašinį ir perskaičius
tik paskutinį įžangos sakinį ir pirmus dėstymo pastraipų sakinius, išeis maždaug toks
sakinys: <MANO POZICIJA TOKIA> (mintyse: nes) <1-os DĖSTYMO PASTRAIPOS
SAKINYS>, (nes) <2-os DĖSTYMO PASTRAIPOS SAKINYS>, (nes) <3-os DĖSTYMO
PASTRAIPOS SAKINYS>.
Dėstymo pastraipoje turi būti teiginys (pirmas sakinys, pagrindžiantis pozicija), teiginį
taip pat reikia pagrįsti. Tam naudojami kontekstai.
Galiausiai, kai turėsi visas pastraipas juodraštyje, galėsi išrinkti, kuri iš dėstymo
pastraipu bus pirma/antra/trečia ir jas sujungti tarpusavy, ir turėsi savo rašinį .
Argumentų parėmimas pavyzdžiais:
Norint sukurti įtikinamą pastraipą, privalu remtis kultūrine arba bent jau
socialine patirtimi. Kultūrinė patirtis – tai rėmimasis
1) vertingais grožinės literatūros ir kitų meno rūšių (dailės, muzikos,
teatro, kino klasikos, fotografijos ir kt.) kūriniais, tačiau jei kūrinys
minimas be autoriaus – tai tik socialinė patirtis; 2) kultūros istorijos
faktais ir reiškiniais (mokslo, religijos žiniomis, tradicijomis; iškili ų
asmenybių biografijomis ir pan.); 3) šiuolaikinės kultūros formų ir
reiškinių (muziejų, festivalių ir pan.) vertinimu; 4) kultūros autoritetų
mintimis.
Socialinė patirtis – tai rėmimasis 1) socialinio gyvenimo realijomis
(visuomeninės akcijos, organizacijų veikla, pilietinės akcijos; poelgiai,
sulaukę atgarsio visuomenėje ir pan.); 2) politikos realijomis; 3)
visuomenės, mokslo, politikos autoritetų mintimis; 4) autentiškais
liudijimais; 5) savo, šeimos narių, kitų artimųjų, draugų patyrimu;
6) populiariosios masinės kultūros (žiniasklaidos, filmų ir pan.)
pavyzdžiais.
Rašydami pabaigą