Ar žmogus gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus?

Žmogus- tai nepakartojamas kūrinys, kuris yra unikalus. Jis geba prisitaikyti prie įvairių gamtos ir gyvenimo
sąlygų, kurios jam gali būti pražūtingos. Bet jau nuo pat mažų dienų, nuo to laiko, kai pirmą kartą
pamatome savo kūrėjų veidus, mes privalome rinktis! Ar mes galime ką nors pakeisti? Ar kas nors gali
įtakoti mūsų pasirinkimus? Ar tai priklauso tik nuo pačių mūsų?

Teologijos mokslas teigia, jog žmogaus likimas yra nulemtas Dievo, kad būtent jis žino kas bus teisingiausia
jo kūriniui- žmogui. Tačiau Čarlzas Darvinas naujausiais laikais bandė įrodyti, jog tai ne Dievo, kaip
viduramžiais įrodinėjo bažnyčia, bet gamtos kūrinys. Jis iškėlę teoriją, kad mes kilę iš beždžionių. Kas mūsų
protėviai?! Paklaustų koks nors anglų bajoras ar lordas. Tikriausiai, jei Čarlzas Darvinas tuo metu būtų grįžęs
namo iš egzotinių salų, ispanų armados jūreiviai būtų jį apmėtę dar genetiškai nemodifikuotais pomidorais,
o anglai desertui paliktų iš grynaveislių vištų kiaušinių iškeptą omletą ir puodelį arbatos su pienu. Bet
mokslininkas apie tai negalvojo, nes žinojo kokie europiečiai yra konservatyvūs. Taigi bėgant amžiams
Darvino teorija susilaukė vis daugiau šalininkų. Kodėl?! Nes užsispyręs anglas jautė ir žinojo, kad jis gali
rinktis. Jis pasirinkęs tikrai nesuklydo.

Mikalojus Kopernikas, lenkų mokslininkas, teigęs, jog Žemė sukasi aplink Saulę, o neatvirkščiai, kaip teigė
bažnyčia. Bet kodėl ji nežlugo?! Nes bažnyčia tai Dievo namai, jo kūrinys, teigtų auksu apsikarstęs,
indulgencijas pardavinėjąs Vatikano vyskupas. Tai liberalius žmones priverstų išsišiepti nuo ausies lygi
ausies, bet tik ne davatkas, kurios tiki kiekvienu kunigėlio ištartu žodžiu.

Tai bando parodyti ir Vincas Mykolaitis- Putinas savo intelektualiame, psichologiniame romane ,,Altorių
šešėlis“. Rašytojas teigia, jog bažnyčia yra per daug korumpuota ir konservatyvi. Romane atskleidžiamas
Liudo Vasario apsisprendimas, kuris jį kuriam laikui padarė monotoniška būtybe. Tokiam jo apsisprendimui
įtakos turėjo tėvai, kurie nematė kitos išeities sūnui. ,,Bus Liūdas kunigu“. Jo apsisprendimui įtakos turėjo ir
autoritetu buvęs dėdė, taip pat kunigas. Tačiau Vasaris pabūvęs uždarytas seminarijoje pradėjo suprasti kas
yra kalėjimas. Bet negalima teigti, jog Liudas pasirinko blogai, nes jis ugdė savo literatūrinį talentą tuo
metu. Pasirinkęs tokį gyvenimą jis prarado jaunystės meilę Liuciją, bet susirado kitą- Auksę.

Todėl manau puikus įrodymas yra prieš keturiasdešimt tūkstančių metų pradėję kraustytis mūsų protėviai iš
rytinių Afrikos teritorijų po visą pasaulį. Jie nežinojo kur keliauja, nežinojo, kad pakeis istoriją, nežinojo, kad
kas per daiktas bus kompiuteris, bet vis dėl to, ačiū jiems! Jie siekė naudos sau, bet suteikė ją visai žmonijai.

Gaila, kad viduramžiais bažnyčia to nežinojo, galbūt dabar gertume limonadą ir valgytume ledus kitoje
visatos planetoje.

Taigi mums patiems reiktų apsispręsti ar reikia eiti kitų žmonių nurodytu keliu, rinktis panašų, ar plaukti
prieš srovę. Žinoma atsisakyti pagalbos [400 ž.] nereiktų, bet užsimerkus jos priimti irgi nereikėtų. Kartais
reikia veikti ir rinktis staigiai nepagalvojant apie pasekmes.

Tačiau žmogui visada turi būti galimybė rinktis pačiam, neverčiamam kitų, nes tik jis pats turėtų pagalvoti ir
atsakyti už padarytus veiksmus. Tik taip žmogus gali tobulėti- mokydamasis iš savo klaidų ir žinoma stengtis
nedaryti jų ateityje, žinant apie pasekmes.