Laboratorinis darbas Nr.

MIKROBANGŲ ABSORBCIJOS ĮVAIRIUOSE MEDŽIAGOSE TYRIMAS

Užduotys
1. Susipažinti su mikrobangų sklidimo ypatumais atviroje erdvėje ir jų sąveika su medžiaga.
2. Nustatyti įvairių medžiagų mikrobangų absorbcijos koeficientą, apskaičiuoti mikrobangų
dažnį ir bangos ilgį.

Eksperimento teorinis pagrindimas

Bet kokio dažnių ruožo virpesių stiprinimas arba generavimas yra maitinimo šaltinio
nuolatinės srovės (įtampos) energijos transformavimas į aukšto dažnio virpesius. Ši transformacija
įgyvendinama elektronų pluošteliui sąveikaujant su pastoviuoju ir kintamuoju elektromagnetiniais
laukais. Maitinimo šaltinis suteikia elektronams tam tikrą kinetinės ar potencinės energijos kiekį.
Elektronams sąveikaujant su kintamuoju elektromagnetiniu lauku, pradžioje gauta energija keičiasi:
mažėja arba didėja. Elektronų energijos mažėjimas susietas su energijos perdavimu kintamajam
elektromagnetiniam laukui. Dėl to didėja ir elektromagnetinio lauko amplitudė. Šis reiškinys
taikomas elektromagnetinių virpesių stiprintuvuose ir generatoriuose. Šiame stende viena
pagrindinių dalių yra generatorius, kuris ir generuoja centimetrinės elektromagnetines bangas.
Generatorius susideda iš bangolaidžio ir jame patalpinto puslaidininkinio elemento su neigiama
diferencialinę varža, kuris vadinamas Gano diodu. Bangolaidyje generuojama H 10 modos banga.
Prie bangolaidžio galo pritvirtinta ruporinė antena, padidina spinduliavimo intensyvumą ir
kryptingumą. Nesant ruporinei antenai, bangolaidžio galas spinduliuotų ne visą energija, nes bangų
sklidimo sąlygos išėjime staigiai pasikeistų, dalis energijos atsispindėtų nuo jo galo ir sklistų
generatoriaus link. Šioms elektromagnetinėms bangoms užfiksuoti yra naudojama antena, kuri
susideda iš detektorinio diodo ir dipolinės antenos. Detektoriniu diodu vadinamas elektroninis
įtaisas su vienu elektriniu perėjimu ir dviem išvadais, moduliuotų aukštadažnių virpesių nustatymui.
Tokiu būdu mikrobangų signalas konvertuojamas į nuolatinę srovę, arba žemo dažnio srovę. Toliau
šis signalas yra sustiprinamas stiprintuve, kad galima būtų užfiksuoti silpnus signalus. Šioje
antenoje panaudotas silicio žemo barjero Šotkio diodas.
Mikrobangų šaltinio dažnį galima nustatyti iš konstrukcinių matmenų. Žinodami ertmės
aukštį ir ilgį, nesunkiai galima apskaičiuoti šaltinio dažnį.

1
Dažnis apskaičiuojamas pagal (1) formulę, kur c - šviesos greitis (c = 3·108 m/s), b - bangolaidžio
ertmės plotis, s - ertmės ilgis, nuo diafragmos iki
gano diodo; s = 22mm, b = 23mm.

(1)

1 pav. Mikrobangų šaltinis su Gano diodu

Mikrobangų stendo sandaros (funkcinė) schema ir jos veikimo principas

Pagrindinė šio stendo dalis yra, Gano generatorius, kuris generuoja elektromagnetines
bangas centimetrinių bangų ruože. Generatorius turi atskirą maitinimo šaltinį, kurie tarpusavyje
sujungti koaksialiniu kabeliu. Taip pat prie generatoriaus jungiama ruporinė antena skirta
elektromagnetinių bangų kryptingumui padidinti.

2 pav. Mikrobangų stendo sandaros schema

Darbo priemonės

2
 1) Gano generatoriaus maitinimo šaltinis su stiprintuvu
2) Gano generatorius su ruporine antena
3) Detektorius
4) Maitinimo adapteris
5) Voltmetras
6) Jungiamieji laidai
7) Dielektrinės plokštelės
8) Porolonas

Darbo schema

3 pav. Mikrobangų absorbcijos tyrimo eksperimentinis stendas

Darbo eiga
Pasiruošimas darbui
Mikrobangų stendo dalis būtina statyti ant lygaus paviršiaus, kitu atveju matavimo
parodymai bus netikslingi. Metalinis strypas prisukamas prie generatoriaus, o kitas galas prie
laikiklio. Laikiklį su generatoriumi pastatome ant matavimo liniuotės. Prie generatoriaus
prijungiame koaksialinį kabelį ir prie maitinimo šaltinio išėjimo (OUT), BNC jungtis. Detektorinė
antena yra kartu su laikikliu, kuris pastatomas ant matavimo liniuotės. Kabėlį prijungiame prie
stiprintuvo įėjimo (IN). Atliekant visus matavimus, detektorinė antena turi būti vienoje linijoje su
ruporinės antenos centru. Priešingu atveju, jei ruporinė antena bus nukreipta nuo detektoriaus, ar
detektorius pastatytas ne vienoje linijoje, matavimo rezultatai gali labai skirtis. Matavimo rezultatai

3
gali būti iškreipti mikrobangoms atsispindėjus nuo vertikalių paviršių. Siekiant išvengti šio
poveikio, stendas izoliuojamas mikrobangų absorbavimo ekranais. Matavimo rezultatams fiksuoti
naudojamas analoginis voltmetras, kuris jungiamas prie stiprintuvo nuolatinės įtampos išėjimo.
Pastačius detektorių nedideliu atstumu nuo mikrobangų šaltinio, dažnių reguliatoriaus pagalba,
nustatomas moduliacijos dažnis atitinkantis didžiausią įtampą.
Pastaba: Mikrobangų galia nėra didelė, apie 10-15 mW, ir ji nėra pavojinga
eksperimentatoriui, tačiau vis tiek būtina laikytis saugumo taisyklių: nežiūrėti į ruporinę anteną,
bangos sklidimo kryptimi, išjungti generatorių, keičiant tiriamąjį objektą.

Eksperimento vykdymas
 Pastatykite stovą su laikikliu 100 mm atstumu nuo antenos. Po stovu patieskite servetėlę ar
popieriaus lapą. Detektorių pastatykite tokiu atstumu, kad detektuojamos įtampos vertė
būtų lygi 2V (U0 = 2V).
 Atremkite sausą poroloną į laikiklį ir prilaikykite jį iš viršaus; išmatuokite detektuotą
įtampą.
 Kruopščiai sudrėkinkite poroloną vandeniu, atremkite poroloną į laikiklį, prilaikant
poroloną iš viršaus, išmatuokite detektuotą įtampą.
 Gerai sušlapinkite poroloną vandeniu, ir pakartokite matavimus.
 Pakartokite bandymą, naudojant dielektrines plokšteles.
 Pagal pateiktą formulę (2) apskaičiuokite santykinę mikrobangų absorbciją.
Nepaisant atspindžio, mikrobangų absorbciją medžiagoje skaičiuojame pagal sekančią
išraišką:
Medžiaga U, V A, %
Dielektrinė plokštelė (4 mm)
Dielektrinė plokštelė (20 mm)
Sausas porolonas
Drėgnas porolonas
Šlapias porolonas

(2)

čia U0 - detektuota įtampa, esant fiksuotam atstumui tarp antenos ir detektoriaus; U - detektuota
įtampa, kai tarp antenos ir detektoriaus įterpta tiriamoji medžiaga.

Matavimų rezultatai

1lentelė. Mikrobangų absorbcijos įvairiuose medžiagose tyrimų rezultatai