kalėdaičiai, kisielius, gira, silkės, grybų, žirnių, pupų,
kviečių patiekalai.
Kalendorinės žiemos šventės :
Pastovios šventės – tai šventės, švenčiamos
kiekvienais metais tuo pačią dieną.
Kilnojamosios šventės – tai šventės, neturinčios
nuolatinės datos.
Švenčių laikotarpiai :
Žiemos šventės;
Pavasario šventės;
Vasaros šventės;
Rudens šventės.
Žiemos kalendorinės šventės :
ADVENTAS (kilnojamoji šventė) – prasideda 30 d.,
iki Šv.Kalėdų. Tradiciniai valgiai : laikomasi
paprasto ar sauso pasninko. Valgomas augalinis
maistas, žuvis, grybų patiekalai, atsisakoma mėsos,
riebių patiekalų. Trunka 4 savaites.
Tradicijos, papročiai : jo metu nesilinksmindavo,
neruošdavo vaišių, nekeldavo vestuvių, kaimo
žmonės daugiausiai dirbdavo nesunkius darbus. Tai
rimties laikotarpis, pasiruošimas Kalėdoms.
KŪČIOS (X.II. 24 d. pastovioji šventė).
Tradiciniai valgiai : aguonpienis (tai medumi
pasaldintas vanduo su trintomis aguonomis),
Kūčių vakarienė susideda iš 12 patiekalų, kurie turėtų
būti neaštrūs, neriebūs ir be mėsos.
Tradicijos ir papročiai :
Tai šeimos santarvės diena, pasiruošimas
Šv.Kalėdoms. Šią dieną žmonės tvarkosi, gamina
valgius šventei. Vakare visa šeima, susėdusi prie
stalo, sukalbėdavo maldą ir vakarieniaudavo.
Po vakarienės prasidėdavo būrimų metas. Merginos
mėgindavo sužinoti, ar ištekės kitais metais
(traukdavo šiaudus). Sakyta, kad nakčia kalba
gyvuliai ir bitės.
Šiais laikais Šv.Kūčių vakarą puošiama eglutė.
Nakčia, užmigus vaikams, po ja sudedamos dovanos.
ŠV.KALĖDOS (X.II 25 – 26 d.) pastovioji šventė.
Tradiciniai valgiai : kepamas kalakutas, žąsis, antis
ar višta, dešros ar paršelis. Valgomas šiupininis,
naminis sūris, kepami pyragai, meduoliai, riestainiai.
Tradicijos ir papročiai : pirmąją dieną švęsdavo su
namiškiais, o antrąją – keliaudavo ar priimdavo
svečius.
Kalėdų simboliai : eglutė, žvakės, varpeliai, Kalėdų KALENDORINĖS ŽIEMOS ŠVENTĖS
žvaigždė, Kalėdų gėlė, angelas, kojinės, Kalėdų
senelis, Advento vainikas. Ankstų rytą visa šeima
eidavo į bažnyčią, o grįžusi sėsdavo prie vaišių stalo. Dovydas Senkus
Šv.Kalėdos – tai metų užbaigimas ir spėjimai kokie 8A
bus ateinantieji metai.
Kalėdotojai kartu su Kalėda aplankydavo visas
trobas, dalindavo dovanas, barstydavo grūdus.
NAUJIEJI METAI (I. 1 d.) –pastovioji šventė. Tradicijos : per Užgavėnes dirbami tik lengvi darbai,
sočiai valgoma, pramogaujama.
Tradiciniai valgiai : šventei tinka visi valgiai, kurie
gaminami ir kitoms šventėms. Simboliai : persirengėliai, žydai, Lašininis,
Kanapinis, kaukės, giltinės, ožiai, velniai, raganos,
Tradicijos : ryte žmonės turėdavo atsikelti kuo
Morė. Šventės paprotys – persirengėlių vaikštynės, jų
anksčiau, kad visus metus netektų tinginiauti, gerai
krečiami pokštai, šokiai, dainuškos, vaišinimasis
pasilinksminti, pabendrauti su artimaisiais,
blynais. Šventės pabaigoje deginama Morė. Ji
pasveikinti Naujųjų metų proga, užbaigti visus
padaryta iš šiaudų ir skudurų. Taipišvaromas blogis ir
nebaigtus darbus, susitaikyti su artimaisiais.
įkyrėjusi žiema. Vėliau prasideda Pelenų diena.
TRYS KARALIAI (I. 6 d.) - pastovioji šventė.
Tradiciniai valgiai : šventė tradicinių valgių neturi,
tačiau Tris Karalius visi kviesdavo prie vaišių stalo ir
vaišindavo.
Papročiai : tai žiemos švenčių pabaigtuvės. Trys
Karaliai, nešdami saulės atvaizdą, aplankydavo visas
sodybas, pažymėdami duris 3 kryželiais ir raidėmis
+K+M+B, taip apsaugodavo nuo piktų dvasių.
Sakoma, kad po Trijų Karalių diena pailgėja 15
minučių.
MĖSĖDIS (trunka nuo Kalėdų iki vasario ar kovo
mėn.) – kilnojamoji šventė.
Tradiciniai valgiai: gausiai valgomi patiekalai iš
šviežios mėsos.
Tradicijos : tai piršlybų laikotarpis. Ketvirtadienio ar
šeštadienio pavakarę visas kaimas laukdavo pas ką
važiuos piršliai. Mėsėdžio metu daugiausia buvo
dirbama namuose.
UŽGAVĖNĖS (švenčiamos paskutinį Mėsėdžio
laikotarpio antradienį) – kilnojamoji šventė.
Tradiciniai valgiai : riebi kiauliena, šiupinys,
troškinti kopūstai, blynai, spurgos, šaltiena.