Professional Documents
Culture Documents
Qimia 9k Moswavlis Nawili 2
Qimia 9k Moswavlis Nawili 2
Qimia 9k Moswavlis Nawili 2
eliso abramiSvili
qimia
9
moswavlis wigni
2 nawili
TinanTin zardiaSvili
eliso abramiSvili
qimia
9 klasi
mosawavlis wigni 1 nawili
© gamomcemloba `triasi~
yvela ufleba daculia
ISBN 978-9941-9623-1-8
II nawili
sarCevi
saxelmZRvaneloSi gamoyenebuli pirobiTi niSnebi .......................................4
2.1. organuli naerTebi Cvens irgvliv .........................................................7
2.1.1. naxSirbadi - saocari elementi .............................................................11
2.1.2. navTobi, bunebrivi airi da naxSirwyalbadebi .....................................13
2.1.3. naxSirwyalbadebis klasifikacia ..........................................................16
2.2. najeri naxSirwyalbadebi .......................................................................22
2.2.1. alkanebi ...................................................................................................23
2.2.2. alkanebis fizikuri da qimiuri Tvisebebi ...........................................28
2.2.3. cikloalkanebi .......................................................................................35
2.3. ujeri naxSirwyalbadebi ........................................................................38
2.3.1. alkenebi ...................................................................................................39
2.3.2. alkinebi ...................................................................................................46
2.3.3. polimerebi da maTi mniSvneloba ..........................................................51
proeqti ....................................................................................................56
2.3.4. biodegradirebadi plastmasa ................................................................60
2.3.5. arenebi ....................................................................................................64
II Temis Semajamebeli ..............................................................................70
danarTebi
mdgradi ganviTarebis miznebi ...............................................................5
qimiur elementTa periodulobis cxrili ..........................................78
3
saxelmZRvaneloSi gamoyenebuli pirobiTi niSnebi
savarjiSoebi davaleba
amocanebi imsjele
SeniSvna
4
mdgradi ganviTarebis miznebi danarTi 1
1 siRaribis
aRmofxvra 2 nulovani
SimSili 3 janmrTeli
cxovreba da
keTildReoba
4 xarisxiani
ganaTleba 5 genderuli
Tanasworoba 6 sufTa wyali
da sanitaria
7 xelmisawvdomi da
mdgradi energia 8 Rirseuli samuSao
ekonomikuri zrda 9 mrewveloba
inovacia da
infrastruqtura
10 Semcirebuli
uTanasworoba 11 mdgradi qalaqebi
da dasaxlebebi 12 mdgradi
moxmareba
da warmoeba
13 klimatis cvlilebis
sawinaaRmdego
qmedebebi
14 okeanisa da zRvis
resursebi 15 dedamiwis
ekosistemebi
16 mSvidoba samarT-
lianoba Zlieri
instituciebi
17 partnioroba
miznebis
misaRwevad
5
2.1 organuli naerTebi Cvens irgvliv
rogor naerTs uwodeben organuls?
eTilis spirti
Sen SeZleb:
● imsjelo organuli naerTebis
rolze cocxal organizmSi;
● imsjelo organul naerTebze,
rogorc saTbobze;
● imsjelo organul naerTebze,
dnm
rogorc sakvebze;
7
cocxali organizmebi bevr naerTs Seicaven. am
leqsikoni
naerTebSi ki qimiuri elementi naxSirbadia warmod-
● karbonati _ naxSirJavas mari- genili. organuli naerTebi naerTTa did jgufs war-
li, is Seicavs naxSirmJavas moadgens, romelSic ZiriTadad ori an meti naxSir-
naSTs =CO3; badis atomi erTmaneTs da sxva atomebs kovalenturi
● karbidi _ metalis naxSirbad- bmiT ukavSirdeba. es elementebia wyalbadi, Jangbadi,
azoti. gamonaklisia meTani, WianWvelaldehidi da Wi-
Tan naerTi Al4C3 _ aluminis
anWvelmJava, romlebic naxSirbadis erTs atoms Sei-
karbidi;
cavs da organuli naerTia. organizmi Seicavs cilebs,
● cianidi _ cianwyalbadmJavas naxSirwylebs, lipidebs da nukleinis mJavebs. zogier-
marili _ KCN _ kaliumis cia- Ti organuli naerTi Zalian did kompleqss warmoad-
nidi. gens. araorganuli naerTebidan naxSirbads Seicavs:
naxSirorJangi, karbidebi, karbonatebi, cianidebi.
glikoproteini
rnm da
proteini
8
nukleinis mJavebis wyalobiT xdeba memkvidreobiT
informacis gadacema;
cilebi
● aSeneben ujredebs, mcire Wrilobis Sexorceba ki
cilebis gareSe warmoudgenelia;
● icven organizms mikrobebisgan _ antisxeulebi
gamalebiT ebrZvian organizmSi SemoWril mters;
● aCqareben qimiur procesebs, maT gareSe zogierT
reaqcias ramdenime saaTi an dRe dasWirdeboda;
● gadaaqvT nivTierebebi, hemoglobini Jangbadisa
da naxSirorJangisTvis satransporto saSualebas
warmoadgens; antisxeuli
naxSirwylebi
● energiis wyaroa; fermenti katalaza
● ujredebis samSeneblo masalaa.
ujredis kedlebi
celulozis
boWkoebi
makrofib-
rilebi
ujredebi
celulozis
jaWvebi
mikrofib-
rilebi
celulozis
molekulebi
boWkoebi
mcenare
9
lipidebi
qolesterini
● aSenebs yvela ujredis membranas;
● energiis wyaroa;
● gicavs organizmSi warmoqmnili siTbos dakargvis-
gan;
● yvela organos irgvliv qmnis garss da asrulebs
amortizatoris funqcias;
● wylis wyaroa aqlemisTvis da msgavs pirobebSi
mcxovrebi organizmebisTvis;
torfi
davaleba
10
2.1.1 naxSirbadi, saocari elementi
dRes cnobilia 118 qimiuri elementi. maTgan nax- Sen SeZleb:
Sirbadi erTaderTia, romlis 20 milionamde naerTi
arsebobs. es misi gansakuTrebuli unariT aixsneba. ● periodulobis cxrilis gamo-
naxSirbads SeuZlia daukavSirdes naxSirbadis atom- yenebiT daaxasiaTo naxSirba-
ebs da bevr sxva elements. SeuZlia warmoqmnas bevri dis atomi;
Zalian gansxvavebuli naerTi. naxSirbadis naerTebis ● axsna naxSirbadis atomis unari,
aseTi mravalferovneba atomis aRnagobas ukavSird- warmoqnas erTmagi, ormagi da
eba. sammagi bmebi;
naxSirbadi arametalia da mdebar- ● nivTierebis Tvisebebi daukav-
obs meToTxmete jgufSi. misi jgufis Siro kovalentur bmas;
sxva elementebis msgavsad, gare ener-
● gaecno pirveli organuli mo-
getikul Sreze aqvs oTxi eleqtroni.
lekulis warmoSobis hipoTe-
naxSirbadis gare Sris oTxive eleqt-
zas.
roni gauwyvilebelia. maTi ganawileba
suraTzea mocemuli.
11
davaleba
1. rogor davadginoT ramdeni qimiuri bmis warmoqmna SeuZlia erT romelime ele-
ments?
2. Seni azriT, ramden kovalentur bmas warmoqmnis azoti da ratom? Seni azriT,
ramden kovalentur bmas warmoqmnis qlori da ratom?
3. ra tipis qimiur bmebs warmoqmnis naxSirbadis atomi?
4. rogor warmoiqmneba erTmagi, ormagi da sammagi bmebi?
5. Seni azriT, arsebobs oTxmagi bma? ratom?
eleqtrodebi
cirkulaciis mimarTuleba
naperwkali airis
H2O, CH4. Sesasvleli
NH3, H2 airebi CH4, NH3
gaciveba
wyali
12
2.1.2 navTobi, bunebrivi airi da naxSirwyalbadebi
nedli navTobi Sen SeZleb:
● daasaxelo navTobis Semadgene-
nedli navTobi ZiriTadad Sedgeba naxSirwyalba-
li qimiuri naerTebi;
debisgan. naxSirwyalbadebi mxolod wyalbadis da nax-
Sirbadis atomebisgan Sedgeba. msoflioSi navTobs ar- ● daadgino navTobis xarisxis
aerTi qveyana moipovebs, Tumca adgilmdebareobasTan ganmsazRvreli faqtorebi;
erTad mopovebuli navTobis xarisxic gansxvavebulia. ● Seadgino is qimiuri reaqciebi,
navTobis klasifikaciisTvis iyeneben mis simkvrives romlebic mimdinareobs navTo-
da masSi gogirdis Semcvelobas. bis gadamuSavebis procesSi;
nedli navTobi
13
maRali xarisxis navTobs miekuTvneba msubuqi da mcire gogirdiani navTobi, radgan
misi gadamuSaveba ar moiTxovs kompleqsur da energiis xarjviT mimdinare proce-
durebs. Sesabamisad masze moTxovnileba metia.
saudis arabeTi msoflioSi navTobis umsxvilesi momwodebelia, Tumca xarisxis mi-
xedviT msoflioSi saSualo poziciebs ikavebs. saudis arabeTSi mopovebuli navTobis
simkvrive saSuloze maRalia, xolo masSi gogirdis Semcveloba 1.5-3%-ia, rac gaci-
lebiT maRalia vidre sxva qveynebis. gogirdis yvelaze mcire SemcvelobiT xasiaTdeba
malaiziaSi mopovebuli navTobi, Tumca misi simkvrive TiTqmis umaRlesia. umdablesi
simkvrive, Tumca gogirdis umaRlesi Semcveloba aqvs meqsikaSi mopovebul navTobs.
dReisTvis ukve cnobilia navTobis qimiuri Sedgeniloba. swored navTobis praqtikuli
gamoyeneba gaxda naxSirwyalbadebis Seswavlis mizezi. qimiuri Sedgenilobis mixedviT
navTobi sami saxis aris:
navTobi
navTobTan erTad moipoveba kidev erTi wiaRiseuli, bunebrivi airi. igi ufero aale-
badi airia, romelic naxSirwyalbadebisgan, umetesad meTanisa da eTanisgan Sedgeba.
igi aseve Seicavs propan-butanis narevs, romelsac Txevad airsac uwodeben. msofli-
oSi bunebrivi airis maragis udides nawils flobs ruseTi, romlis Rirebulebac 75.5
milion aSS dolars aRwevs. rac Seexeba bunebrivi airis xarisxs, igi izrdeba wyalbadis
masis naxSirbadis masasTan fardobis zrdasTan erTad.
navTobi warmoadgens, duRilis temperaturiT gansxvavebuli, Txevadi naxSirwyal-
badebis narevs. misi gadamuSaveba or etaps moicavs. pirvel etapze xdeba misi fraqci-
uli gamoxda.
meore etapze xdeba qimiuri gardaqmna. vinaidan navTobic da bunebrivi airic Sedgeba
naxSirwyalbadebisgan, mniSvnelovania naerTTa am klasebis detaluri Seswavla. maT
momdevno gakveTilebSi gaecnobi.
14
naxSirbadis ufro dabali
atomebis duRilis
raodenoba temperatura
navTobis Tanmxlebi airi
C1—C4 < 40°C
C20—meti >350°C
narCenebi
grZeli ufro maRali
naxSirbaduli duRilis
jaWvi temperatura
davaleba
moiZie informacia
15
2.1.3 naxSirwyalbadebis klasifikacia
Sen SeZleb: naxSirwyalbadebis Sedgeniloba
● zogadi formulis gamoyenebiT naxSirwyalbadebis zogadi formulaa CnHm. sadac
Seadgino naxSirwyalbadis mo- n da m mTeli naturaluri ricxvebia.
lekuluri formula; naxSirwyalbadebis klasifikacia xdeba Sedgenilo-
● Seadaro molekuluri da empir- bis da aRnagobis mixedviT.
iuli formulebi da imsjelo
TiToeulis mniSvnelobaze; ra gansxvavebaa rombsa da texils Soris?
naxSirwyalbadi
RiajaWviani
cikluri
(acikluri)
16
H
H H
H C H C C H C C H
H H H
(sur. 2)
17
cikluri
naxSirwyalbadebi
cikloalkani aromatuli
CnH2n naxSirwyalbadebi Cn H2n-6
naxSirwyalbadebi
cikluri RiajaWviani
naxSirwyalbadebi naxSirwyalbadebi
18
ganvixiloT eTilenis, umartivesi alkenis for-
mula C2H4. Tu indeqsebs SevkvecavT orze, miviRebT
empiriul formulas: CH2. naxSirbadsa da wyalbads So-
ris umartivesi Tanafardobaa 1:2. fardobis saCveneb-
lad arsebobs ori gza. eTilenis erTi molekulis
ganxilvisas davadgenT, rom erT atom naxSirbadze
modis 2 atomi. eTilenis erTi molis ganxilvisas da-
vadgenT, rom naxSirbadis atomebis erT molze mo-
dis wyalbadis atomebis ori moli. e.i. formulaSi
miTiTebuli indeqsebi gamoxataven atomebis raode-
nobriv Tanafardobas, aseve elementebis molur Tana-
fardobas.
molekuluri formula, naerTis erT molekula-
Si Semadgenel elementebsa da maT raodenobebs gvi-
Cvenebs. bevr SemTxvevaSi naerTis empiriuli da mo-
lekuluri formulebi erTmaneTs emTxveva. meTanis
molekuluri da umartivesi formulaa CH4 radgan is
Seicavs mxolod erT naxSirbadis atoms. ZmarmJava
organuli mJavaa, romelic sufris Zmris mTavari kom-
ponentia. misi molekuluri formulaa C2H4O2. gluko-
za umartivesi Saqaria, romelsac ujredi iyenebs ro-
gorc energiis wyaros. misi molekuluri formulaa glukoza
C6H12O6. isini mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTis-
gan molekulis aRnagobiTa da qimiuri da fizikuri
TvisebebiT, Tumca orives umartivesi (empiriuli)
formulaa CH2O.
empiriuli formula gviCvenebs naerTis procen-
tul Sedgenilobas. molekuluri formulis dasad-
genad saWiroa naerTis moluri masis codna. qimikose-
bi iyeneben masspeqtrometrs. empiriuli formulidan
molekuluri formulis dasadgenad, mihyevi CamoT-
vlil naijebs:
● gamoTvale empiriuli formulis moluri masa.
● naerTis moluri masa gayavi empiriuli formulis
ZmarJava
molur masaze. miRebuli ricxvi unda iyos mTeli,
an Zalian axlos mTel ricxvTan. Tu aTwiladi
miiRe, is unda daamrgvalo mTel ricxvamde.
● empiriuli formulis indeqsebi gaamravle gay-
ofis Sedegad miRebul ricxvze.
● Sedegad miiReb molekulur formulas.
19
empiriuli formulisa da moluri masis gamoyenebiT molekuluri formulis dadgena
amocanis amoxsna:
daadgine alkanis molekuluri formula, Tu naerTis moluri masaa 72 g/moli
amoxsna:
nabiji 1: CainiSne amocanis pirobaSi mocemuli monacemebi da Seadgine amoxsnis gegma.
1. radgan pirobaSi saubaria alkanze, CainiSne misi zogadi forula: CnH2n+2.
2. M(CnH2n+2)=70 g/moli
20
nabiji 2: naxSirbadisa da wyalbadis indeqsebis
dasadgenad saWiroa alkanis zogadi formulis mixed-
viT moluri masis dadgena:
M(CnH2n+2)=12×n+1×(2n+2)=12n+2n+2=(14n+2) g/moli
miRebuli moluri masa = amocanis pirobaSi moce-
muli moluri masa
14n +2=72
14n= 72-2
14n = 70
n=5
pasuxi: C5H12
davaleba
21
2.2 najeri naxSirwyalbadebi
Txevadi airi
22
2.2.1 alkanebi
rogoria alkanis zogadi formula? Sen SeZleb:
● Seadgino alkanis homologebis
umartivesi alkani meTania. meTani bunebaSi gavr- molekuluri formulebi;
celebuli airia. igi miiReba mcenareuli narCenebis
● Seadgino da daasaxelo izomer-
uhaero pirobebSi xrwnis procesSi, romelic wyalsa-
ebi;
cavebsa da WaobebSi mimdinareobs, amitom mas Waobis
airsac uwodeben. meTani Sedis planetebis satur- ● imsjelo izomerebs Soris ms-
nis, iupiteris da misi Tanamgzavris titanis atmos- gavseba-gansxvavebaze;
feros SemadgenlobaSi. meTanis miReba SesaZlebelia
cxovelebis fekaluri masidanac, sadac is meTanu-
ri duRilis baqteriebis gavleniT warmoiqmneba. am
gziT nebismier patara fermas SeuZlia e.w. biogaziT
moamaragos sakuTari warmoeba. meTanisa da haeris
narevi 1:10 TanafardobiT Zlier feTqebadia. am mxriv
sagulisxmoa maRaroebSi meTanis dagroveba. sasur-
velia Sromis usafrTxoebis mizniT, sistematurad
xdebodes meTanis raodenobis Semowmeba.
leqsikoni
amis magaliTia saqarTveloSi tyibulis SaxtaSi
momxdari afeTqeba, romelmac adamianebis sicocxle ● parafini _ myari alkanebis na-
Seiwira. revi. pasiuri nivTiereba.
● Tavisufali radikali — mo-
alkanebis homologiuri rigi lekulis an atomis saxeoba,
alkenis zogadi formulaa CnH2n+2 romelsac SeuZlia damouki-
deblad arseboba (anu flobs
ras gamosaxavs n? 2n+2? SedarebiT stabilurobas) da
Seadare sami alkanis formula, romlebSic naxSir- aqvs erTi an ori gauwyvile-
badatomis raodenoba Sesabamisad aris: 1 : 2; da 3. beli eleqtroni.
23
homologebi erTnairi warmoSobis naerTebia.
pirveli alkania meTani, amitom alkanebis homolo-
giur rigs meTanis homologiuri rigi ewodeba. am ri-
gis pirveli oTxi wevris saxelwodeba trivialuria
anu SemTxveviTi, danarCeni homologebis saxelwodeba
warmoqmnilia berZnuli ricxviTi saxelebidan, dabo-
loeba ani-s damatebiT.
meTanis eleqtronuli
formula
24
Seadgine eTanis eleqtronuli formula.
pirveladi naxSirbadatomi
CH3 CH3
CH3 CH2 CH C CH3
meoTxeuli
CH3
naxSirbadatomi
meoreuli mesameuli
naxSirbadatomi naxSirbadatomi
imsjele II
CH3
1. mocemul naxevradstruqturul for- I III IV II I I
mulaSi ipove Secdoma. (sur. a) H3C—CH2—C—CH2-CH2—CH3
25
proeqtze mcire jgufebSi muSaob, merxebis raodeno-
ba klasSi ar icvleba, Tumca icvleba maTi ganlageba.
butans mxolod ori izomeri aqvs. pirvel naerTs
normaluri butani ewodeba (n-butani), meores ki izo-
butani hqvia. naxSirbadatomebis raodenobis zrdas-
Tan erTad, izomerebis ricxvic gaizrdeba da dasa-
xelebac garTuldeba.
alkanebis (zogadad organuli naerTebis) dasaxe-
lebis dros msoflios yvela qveyanaSi sargebloben
IUPAC (Interna�onal Union of Pure and Applied Chemistry)-is
nomenklaturiT.
naerTis saxelwodebis Sedgenisas saWiroa radi-
kalebis dasaxeleba. radikali qimiurad aqtiuri na-
wilakia. meTanis radikali erTi wyalbadis atomis
CamoSorebiT miiReba. mas meTilis radikali ewodeba.
n-pentani
CH3
CH3 CH CH2 CH3
CH3 C CH3
CH3
CH3
26
ra etapis gavlaa saWiro naerTis dasaxelebisTvis?
1. moZebne naxSirbadatomebis yvelaze grZeli jaWvi. mas mTavari jaWvi ewodeba.
radgan pirveli naerTi sam naxSirbadatoms Seicavs, grZeli jaWvis saxelia —
propani.
davaleba
27
2.1.2. alkanebis fizikuri da qimiuri Tvisebebi
Sen SeZleb: alkanebis fizikuri Tvisebebi
● imsjelo alkanebis duRili- yvela nivTiereba xasiaTdeba fizikuri Tvise-
sa da lRobis temperaturis bebiT. fizikuri Tvisebebi gamoiyeneba nivTier-
cvlilebaze maTi aRnagobidan ebebis dasaxasiaTeblad. am Tvisebebis danaxva an
gamomdinare; gazomva SesaZlebelia qimiuri gardaqmnis gareSe.
● naxevradstruqturuli for- fizikuri Tvisebebia: masa, wona, moculoba, sim-
mulis gamoyenebiT Seadaro kvrive, duRilisa da lRobis temperatura, Tbo
naerTebis duRilis tempera- da eleqtrogamtaroba. nivTierebebi fizikuri
tura; TvisebebiT gansxvavdebian erTmaneTisgan. fiziku-
ri Tvisebebi nivTierebis aRnagobas ukavSirdeba,
● imsjelo benzinis xarisxze
aRnagobas ki maTSi arsebuli qimiuri bmebi gana-
oqtanuri ricxvis mixedviT;
pirobeben.
● alkanebis gamoyenebaze imsje-
leb qimiuri Tvisebebis safuZ- naxSirbadatomebis raodenobis zrdasTan er-
velze. Tad, alkanebis duRilisa da lRobis temperatu-
ra izrdeba, radgan ufro meti energia ixarjeba
damatebiTi bmebis gawyvetaze. duRilis tempar-
aturiT gansxvavdebian araganStoebuli da gan-
Stoebuli alkanebic.
leqsikoni
● qimiuri Tvisebebi: Tvisebebi, alkanebis dnobisa da duRilis temperatura
150
temperatura °C
28
alkanebis duRilis temperatura
400
300 СH3 (CH2)n CH3
duRillis °C
200 n-alkani
100
СH3
0 СH (СH2)nCH3
-100 izoalkani СH3
=>
-200
0 5 10 15 20
(grafiki 2)
naxSirbadis atomebis raodenoba
29
monooqsidi. bunebrivi airis srul da arasrul wvaze
SegiZlia imsjelo alze dakvirvebiT.
yviTeli feri
dasaSvebia mxo-
lod praimeris
konusis wverze
a b g
a. bunebrivi airis wva; b. Txevadis gazis wva; g. dareke 112-ze.
imsjele
suraTis mixedviT, daakvirdi propanis wvis tolobebSi
rogor icvleba daxarjuli Jangbadis raodenoba, sruli
da arasruli wvis SemTxvevaSi.
sruli wva
C3H8 + 5 O2 → 3 CO2 + 4 H2O
arasruli wva
7
C3H8 + O → 3 CO + 4 H2O
2 2
C3H8 + 2 O2 → 3 C + 4 H2O
es sainteresoa
Jurnal New Scientist-is mixedviT, naxSirJangi mcire
dozebiT amsubuqebs asTmisa da filtvis qronikuli
daavadebis mimdinareobas. sirTules warmoadgens is
faqti, rom arsebobs mciredi sxvaoba naxSirJangis
momwamvlelsa da samkurnalo dozebs Soris, ris gamoc
Znelia pacientisTvis swori dozis SerCeva. groninge-
nis universitetis samedicino centris mkvlevareb-
ma 18 pacients, filtvis qronikuli obstruqciuli
daavadebiT, oTxi dRe zedized ori saaTis manZilze
misces naxSirJangis dabali doza. Semdeg gansazRvres
30
im imunuri ujredebis done, romelic dakavSirebulia leqsikoni
pacientis filtvebis lorwovani garsis anTebiT pro-
cesTan. gairkva, rom igi Semcirda saSualod samjer. ● rezistentuli _ mdgradi
amiT dadasturda naxSirJangis anTebis sawinaaRmdego
moqmedeba. pacientTa mdgomareoba gaumjobesda, gax-
da qimiuri gamRizianeblis mimarT filtvebi ufro
rezistentuli.
mecnierebi gegmaven ufro didi kvlevis Catarebas,
xolo farmacevtuli kompaniebi eZeben gzebs iseTi
medikamentebis Sesaqmnelad, romelic naxSirJangis
nela gamoyofas uzrunvelyofs.
2. Canacvlebis reaqcia
alkanebi Canacvlebis reaqciaSi Sedis halogen-
ebTan, fTorTan reaqcia sibneleSic afeTqebiT midis.
qlorirebis reaqcia energiulad midis sinaTleze an
maRal temperaturaze sibneleSi. bromTan urTierT-
qmedeba ufro Znelad xorcieldeba.
31
naxSirwyalbadebis romel klasebs miekuT-
vneba reaqciis produqtebi?
4. izomerizacia
najeri naxSirwyalbadi katalizatorisa da maRali
temperaturis gavleniT ganicdis izomerizacias.
AlCl3 400°C
CH3—CH2—CH2—CH2—CH3 CH3—CH—CH2—CH3
n-pentani
CH3
2-meTilbutani
32
ratom Rirs hibriduli an eleqtroenergiaze momuSave manqanis ganbaJeba
ufro iafi, vidre benzinze an dizelze momuSave avtomobilis?
alkanebis gamoyeneba
saTbobad
meTani
benzini,
parafini
dizeli
medicinaSi
sawvavad
alkanebi
halogen-
nawarmebi vazelini
anesTeziisT- medicinaSi
vis
davaleba
33
1. meTanis qlorirebis msgavsad Seadgine meTanis
bromirebis reaqcia, daasaxele TiToeul safexur-
ze miRebuli produqti, moiZie informacia maTi
gamoyenebis sferoebis Sesaxeb.
34
2.2.3. cikloalkanebi
cikloalkanebi (cikloparafinebi) iseTi naerTe- Sen SeZleb:
bia, romlebic Seicaven naxSirbadis da wyalbadis
atomebs, maT molekulaSi gvxvdeba mxolod erTmagi ● axsna cikloalkanebisa da al-
bmebi. naxSirbadi, Tavisi oTxi eleqtroniT, warmoqm- kanebis duRilisa da lRobis
nis oTx erTmag bmas, e.i. misi oTxive valentoba aris temperaturas Soris gansxva-
gajerebuli. amitom cikloalkanebs najer naxSirwy- vebis mizezi;
albadebs miakuTvneben. cikloalkanebSi pirveli da ● Seadgino cikloalkanebis mo-
bolo naxSirbadi ukavSirdeba erTmaneTs da miiReba lekuluri, struqturuli da
romelime geometriuli figuris mqone struqtura. naxevradstruqturuli for-
mulebi;
ra Tanafardobaa cikloalkanebis moleku-
● imsjelo mis gamoyenebaze qimi-
lebSi naxSirbadisa da wyalbadis atomebs
uri Tvisebebidan gamomdinare.
Soris?
klasTaSorisi
izomerebi
H2 C = CH – CH3
propeni ciklopropani
jaWvis
izomerebi
ciklobutani CH3
meTilciklo
propani
35
cikloalkanebs nafTenebsac (cikloparafinebs)
uwodeben, radgan pirvelad navTobSi aRmoaCines. gan-
sakuTrebiT didi raodenobiT aris baqos navTobSi.
ciklopropani propani
+3H2
cikloheqsani benzoli
36
gamoyeneba:
cikloalkani
arenebis
sawvavad
misaRebad
amocanebi
100
duRilis temperatura
temperatura °C
50
-50
dnobis temperatura
-100
-150
ciklopropani ciklobutani ciklopentani cikloheqsani cikloheftani
37
2.3. ujeri naxSirwyalbadebi
metalebis Wrisa da SeduRebisTvis gamoiyeneba
acetilenis wvis reaqcia. am dros alis temperatura
3000°C-s aRwevs. es ki sakmarisia metelebis gaWrisa da
axlidan SeduRebisTvis.
C2H4
C2H4
H H
С С
H H
● eTileni aregulirebs xilis damwifebas, foTlisa
da gvirgvinis furclebis daberebis process.
● akontrolebs mcenareuli ujredebis dayofas da
zrdas;
● zogierT mcenareSi gansazRvravs sqess;
● aregulirebs fesvebis zrdas
● pasuxobs gamRizianeblis zemoqmedebas;
38
2.3.1. alkenebi
alkenebis homologiuri rigi Sen SeZleb:
alkenebis zogadi formulaa CnH2n mis molekulaSi ● Seadgino alkenis homologebis
erTi ormagi bmaa. alkenebis Zveli saxelwodebaa ole- formulebi;
finebi (laT.`zeTis warmomqmneli~), rac ganpirobebu- ● Seadgino da daasaxelo izomer-
lia imiT, rom maTi urTierTqmedebiT qlorTan da ebi;
bromTan, warmoiqmneba zeTis magvari nivTierebebi.
● imsjelo alkenebis duRili-
pirveli alkenia eTeni (eTileni), amitom alkene- sa da lRobis temperaturis
bis homologiur rigs eTilenis homologiuri rigi cvlilebaze maTi aRnagobidan
ewodeba. am rigis pirveli sami wevris saxelwodeba gamomdinare;
trivialuria anu SemTxveviTi. danarCeni homolo-
gebis saxelwodeba warmoqmnilia berZnul ricxviT ● naxevradstruqturuli formu-
saxelebze daboloeba `eni-s~ damatebiT. lis gamoyenebiT Seadaro naer-
Tebis duRilis temperatura;
alkenis alkenis molekuluri ● Seadgino alkenisTvis damax-
saxelwodeba formula asiaTebeli qimiuri reaqciis
tolobebi;
eTeni (eTileni) C2H4
propeni (propileni) C3H6
buteni C4H8 leqsikoni
penteni C5H10 ● dehidrireba — wyalbadis Camo-
Sorebis reaqcia;
heqseni C6H12
hepteni C7H14 ● hidrireba _ wyalbadis mier-
Tebis reaqcia;
oqteni C8H16
● hidratacia — wylis mierTebis
alkenTa molekulidan wyalbadatomis Camocilebis reaqcia;
Sedegad miiReba ujeri radikali. magaliTad eTe-
nis radikalia CH2=CH — vinili. propenis radikali-
CH2=CH-CH2 _ alili.
izomeria da nomenklatura
alkenebSi struqturuli izomerebis ricxvi ufro
metia vidre Sesabamis alkanebSi, rac ganpirobebulia
imiT, rom aq garda naxSirbadovani jaWvis izomeriisa,
gvxvdeba ormagi bmis mdebareobis izomeria.
saerTaSoriso (IUPAC) nomenklaturiT izomerebis
dasaxelebisas unda daicva Semdegi wesebi:
39
● SearCie ormagi bmis Semcveli yvelaze grZeli
leqsikoni
jaWvi;
lokanti _ naxSirbadatomis ri- ● jaWvi danomre im bolodan, romelTanac ufro
giTi nomeri, iwereba arabuli axlosaa ormagi bma;
cifrebiT. ● mTavar jaWvSi Canacvlebul radikalebs asaxeleb
lokantebis im naxSirbadatomTa miTiTebiT, sadac
Canacvlebulia Sesabamisi radikalebi;
● mTavar jaWvSi naxSirwyalbads asaxeleb im lo-
kantis miTiTebiT, romlidanac iwyeba ormagi bma.
lokanti iwereba „en“ sufiqsis win.
H3C CH2
H2C CH2 H3C CH CH2 C
CH3
IUPAC: eTeni IUPAC: propeni IUPAC: meTilpropeni
trivialuri: eTileni trivialuri: propileni trivialuri: izobutileni
1 2 3 4 1 2 3 4 5 6 7
H2C CH — CH2—CH3 H3C — CH2—CH CH — CH2—CH2—CH3
1_buteni 3_hepteni
arasworia 3_buteni arasworia 4_hepteni
geometriuli izomerebi
cis-2-buteni trans-2-buteni
H H H CH3
C C C C
H3C CH3 H3C H
meTilis radikali meTilis radikali
ormagi bmis erT mxaresaa ormagi bmis sxvadasxva mxaresaa
40
alkenebis fizikuri Tvisebebi
alkenebis homologiuri rigis pirveli sami wevri
ufero, usuno airia. meoTxe wevridan meTeqvsmete
wevris CaTvliT Txevadi nivTierebaa, Semdgomi wev-
rebi ki myari nivTierebebia. myar alkenebs suni ar
qvs, Txevadebs ki navTis suni aqvs. isini wyalSi ux-
snadi nivTierebebia, magram kargad ixsnebian organul
gamxsnelebSi. naxSirbadatomebis raodenobis zrdas-
Tan erTad, alkenebis duRilisa da lRobis tempera-
tura izrdeba, radgan ufro meti energia ixarjeba
damatebiTi bmebis gawyvetaze. duRilis temperatu-
riT gansxvavdebian araganStoebuli da ganStoebuli
alkenebic.
maTi duRilis temperatura damokidebulia mole-
kulis struqturaze. rac ufro grZeli jaWvi aqvs
alkens, miT ufro maRalia misi duRilis temperatu-
ra. rac ufro ganStoebulia jaWvi, miT ufro dabalia
maTi duRilis temperatura. trans-butenis duRilis
temperatura ufro metia vidre cis-butenis.
H H H H H H H H
H C C C C H H C C C C H
H H H H
H H H
H C C C H
H
41
alkenebis qimiuri Tvisebebi
alkenebis molekulaSi arsebuli ormagi bma, gana-
pirobebs maT maRal reaqciisunarianobas.
1. wva
yvela alkenis sruli wvis Sedegad miiReba naxSir-
bad (IV)-is oqsidi da wyali. eTeni iwvis mnaTi aliT;
C2H4+O2→CO2+H2O
42
gaaanalize suraTze mocemuli informacia
eTani
bromian
wyalSi
eTeni
bromian
wyalSi
H H H H
C C + Br2 H C C H
H H Br Br
eTileni bromi 1,2-dibromeTani
43
daamzade molekulis modeli
H H
suraTze eTilenis burTul-Rerovani mod-
elia gamosaxuli. plastelinis saSualebiT
daamzade, 2-cisbutenisa da 2-transbute-
C C nis modelebi.
C2H4+I2 C2H4I2
44
es sainteresoa
eTileni janmrTelobisTvis saSiSia, radgan aalebadi da feTqebadia. dabali koncen-
traciiT, eTilens SeuZlia imoqmedos adamianze, ramac SeiZleba gamoiwvios gulis-
reva, Tavbrusxveva, Tavis tkivili, koordinaciis darRveva. ufro maRali koncen-
traciis dros, is moqmedebs rogorc saanesTezio saSualeba, iwvevs cnobierebis
dakargvas.
davaleba
H C H
H H
H
C C C C H
H H H
45
2.3.2. alkinebi
Sen SeZleb: alkinebis pirveli warmomadgenelia
H C
eTini C2H2. mas acetilensac uwodeben.
● Seadgino alkinebis molekulu-
ri, struqturuli da naxevrad-
alkinebis homologiuri rigi
struqturuli formulebi;
● daasaxelo alkinebi saerTaSo- ra Tanafardobaa alkinebis molekulebSi
riso nomenklaturis mixedviT; naxSirbadisa da wyalbadis atomebs Soris?
● axsna alkinis izomerebis du-
Rilsa temperaturas Soris gan- alkinebis homologiuri rigi ornaxSir-
sxvavebis mizezi; badiani naerTiT iwyeba. ratom ar warmo-
qmnis alkins erTi naxSirbadatomi?
izomeria da nomenklatura
46
H H H H
H C C C C H H C C C C H
H H H H
1-butini 2-butini
2 4 6 2 4 6
1 3 5 1 3 5
1-heqsini 2-heqsini
47
imsjele
alkinebs geometriuli izomeria ar axasiaTebT. axseni mizezi.
imsjele
cxrilSi mocemuli informaciis mixedviT gaakeTe daskvna, ra gavlenas ax-
dens sammagi bmis mdebareoba izomerebis fizikur Tvisebebze?
1. wva
acetileni masSi naxSirbadis didi masuri wilis ga-
mo haerze ver aswrebs srul wvas da iwvis Wvartliani
aliT. misi sruli wvisTvis iyeneben Jangbads. Jangbad-
Si wvisas acetileni iwvis ufero aliT. acetilenis
wvisas Jangbadis areSi gamoiyofa didi raodenobiT
siTbo. alis temperatura 3000°C aRwevs.
48
gaaTanabre acetilenis wvis reaqcia:
C2H2+O2→CO2+H2O
Tu reaqcia sworad gaaTanabre _ koeficientebis
jami unda iyos 13.
romeli metalis gaWraa SesaZlebeli acetilenis
gamoyenebiT? es damokidebulia acetilenisa da Jang-
badis moculobebs Soris Tanafardobaze.
H C C H + Br Br H C C H
Br Br
alkinebi alkenebis msgavsad auferuleben bromian
wyals. es maTi aRmomCeni reaqciaa.
g) hidrohalogenirebis pirvel safexurze mii-
Reba dihalogenalkeni, meore safexurze mii-
Reba tetrahalogenalkani.
49
8
H H H Br ნახშირბადი წყალბადი
H C C H C C H C C H
+H Br +H Br
acetileni H Br H Br
2. რა მოცულობის პროპინია საჭირო 8.96 ლ (ნ.პ) ნ
davaleba
wyalbadi
1
1. Seadgine alkinis molekuluri formula. naxSirbadi
masSi naxSirbadis da wyalbadis masuri Tana- 8
fardoba mocemulia sqemaze. naerTis far-
dobiTi simkvrive azotis mimarT 1.93-ia.
2. ra moculobis propinia saWiro 8.96 l (n.p) naxSirorJangis misaRebad?
3. acetilenis wvis Termoqimiuri tolobaa
2C2H2+5O2→4CO2+2H2O+2610 kj
gamoTvale siTbos raodenoba, romelic gamoiyofa 2.6 g acetilenis wvisas.
4. acetileni iwvis Wvartliani aliT. amis mizezad asaxeleben naerTSi naxSirbadis
did masur wils. mizezis dasasabuTeblad daadgine naerTSi naxSirbadis masuri
wili. Sedegi Seadare meTanSi naxSirbadis masur wils da ivaraude, romeli airi
ufro Wvartliani aliT daiwveba.
5. davaleba
50
2.3.3. polimerebi da maTi mniSvneloba
ra analogiis gakeTeba SeiZleba suraTebis Sen SeZleb:
mixedviT? ● ganasxvavo erTmaneTisgan mono-
meri da monomeruli erTeuli;
● Seadgino eTilenisa da propi-
lenis polimerizaciis reaqci-
is tolobebi;
● imsjelo nivTierebis Tvisebe-
bis gansazRvraSi polimeriza-
ciis xarisxis mniSvnelobaze;
● Cawero acetilenis trimeriza-
ciis toloba;
● Seafaso eTilenis, acetilenisa
da polimerebis roli yovel-
dRiur cxovrebaSi.
leqsikoni
● polimeri — polimerizaciis
produqti;
● monomeri — aRebuli ujeri
naerTi;
● polimerizaciis xarisxi — ri-
cxvi, romelic polimeris mo-
rveulic da polieTilenic Sedgeba ganmeorebadi lekulaSi monomeruli erTeu-
monakveTebisgan (rgolebisgan). TiToeul rgols, lebis raodenobas gamosaxavs;
monomeri ewodeba, mTlian molekulas ki polimeri. ● monomeruli erTeuli — atom-
Ta jgufi, romelic mraval-
polimerebs miekuTvneba sicocxlisTvis Zalian
jer meordeba polimeris mo-
mniSvnelovani nivTierebebi: cilebi, dnm, rnm, saxa-
lekulaSi;
mebeli, celuloza, glikogeni.
51
molekulebis ufro did molekulebad SeerTebis
process, polimerizaciis reaqcia ewodeba.
H H
H H
n C C C C
H H
H H
polimerizaciis reaqcia n
imsjele
ra gansxvavebaa monomersa da monomerul
erTeuls Soris?
CH3 n
propileni polipropileni
CH3—CH=CH2 (PP)
52
polipropileni farTod gamoiyeneba civi da cxeli
wylis milebis dasamzadeblad. milebi erTmaneTisgan
gansxvavdeba SedgenilobiT.
minaboWko
CH
polipropileni polipropileni
450 500°C HC CH
3CH CH
HC CH
CH es sainteresoa
benzoli
medicina aris mudmivad ganvi-
alkinebis molekulaSi sammagi bmaa. acetilenis Tarebadi industria, sadac sxva-
trimerizaciiT miiReba benzoli, romelic agebulebi- dasxva masalebi da teqnologiebi
Ta da TvisebebiT gansxvavdeba ukve Seswavlili niv- gamoiyeneba. polimerebma Tavi-
Tierebebisgan. benzols momdevno gakveTilze gaec- anTi adgili ipoves medicinaSi.
nobi. samedicino Spricebi, sisxlis ga-
dasxmis sistemebi da sxva, mzad-
acetilenis dimerizaciiT miiReba vinilacetile-
deba maRali temperaturisadmi
ni. gaixsene vinilis radikalis formula da Seadgine
mdgradi polimerebisgan.
vinilacetilenis struqturuli formula.
53
vinilacetilenis gardaqmnis Sedegad miiRes pir-
veli sinTezuri kauCuki. mas Zalian didi gamoyeneba
aqvs rezinisa da saburavebis dasamzadeblad, aseve
navTobis gadasaqaCi milebis dasamzadeblad.
lak- plastikuri
saRebavebi parkebi da
qsovilebi boTlebi
eTilenis
gamoyeneba
zeTi da
bunebrivi airi
eTileni
sabavSvo safenebi
da saTamaSoebi
farmakologia
xe-tyis damuSaveba
Sampuni
eTilenis
saburavebi da gamoyeneba
kosmetika avtonawilebi
eleqtronika
imsjele
1. rogor fiqrob, polieTilenis analogad
SeiZleba gamodges wigni? isic xom fur-
clebisgan Sedgeba, rogorc rveuli. Seni
pasuxi daasabuTe.
54
des Tu ara bromian wyals polieTileni da
polipropileni?
polivinilacetati
acetileni
C4H8O2
C2H4Cl2
i
el
eTilacetati
sn
mx
ga
diqloreTani
kosmetikuri gamxsnelebi
acetilenis
spirti
kauCukis gamoyeneba
eTilis warmoeba
qlorvinilis
spirti
sadenebi
55
proeqti
polieTileni _ ukvdavi nagavi
Sen SeZleb: literaturul wyaroebSi vkiTxulobT: „ekolo-
gebis mokvleviT, adamiani garemos yvelaze metad
● polieTilenis Tvisebebze msj-
polieTilenis nawarmiT abinZurebs“. polieTilenis
elobas mdgradi ganviTarebis
mimarTulebiT; parki Tavisi qimiuri Sedgenilobis gamo 400-1000 wel-
ze metxans rCeba, radgan ar aris biodegradirebadi
● teqstis gaanalizebas; da rTulad iSleba. rTulia misi reciklireba. ce-
● erTi da imave faqtisa da mov- lofnis parkebis daaxloebiT 96% ar eqvemdebareba
lenis sxvadasxva rakursiT meorad gamoyenebas. daSlis dros, (Tu ki ase xdeba)
gaanalizebas; abinZurebs niadags da miwisqveSa wylebs toqsikuri
● Tavisuflad gamoxato Seni nivTierebebiT da aRwevs kvebiT jaWvSi. misi warmoeba
damokidebuleba teqstSi moce- mniSvnelovan TanxebTan da resursebTan aris dakav-
muli problemis mimarT; Sirebuli, Tumca gamowveuli ziani gacilebiT didia.
warmoebis procesSi gamonabolqvi abinZurebs haers.
leqsikoni
celofnis parkebi realur safrTxes uqmnis co-
● kritikuli azrovneba _ cnobis- cxal bunebas, advilad gadaitaneba qaris mier tye-
moyvareoba, gamokiTxvis stra- ebSi, zRvebSi, okeaneeebSi, mdinareebsa da tbebSi.
tegiebis gamoyeneba, SekiTxvebis daaxloebiT 1 miliardi zRvis frinveli da ZuZum-
Camoyalibeba da maTze pasuxis
wovari iRupeba weliwadSi polieTilenis parkebis
Zieba.
gadaylapvis gamo.“
● reciklireba _ narCenebis ga-
damuSaveba;
● biodegradirebadi — biodegra- qimia da garemo
direbadi plastmasa aris plas-
ganixile zemoT moyvanili amonaridi da
tikis masa, romelic garemoSi
kritikuli TvaliT Sexede. kritikaSi ig-
bunebrivad ixrwneba.
ulisxme polieTilenis rogorc dadebi-
Ti, ise uaryofiTi Tvisebebis Sefaseba.
56
wyalSi xsnad formebs warmoqmnis da uxilavi gzebiT
(mdinareebi, gruntis wylebi da a.S) SeuZlia drois
ufro mcire intervalSi didi arealis mocva, cxa-
dia gruntSi mimofantuli polieTilenis masalebi
Zalian abinZurebs garemos, magram gansazRvreba rom
igi yvelaze didi damabinZurebelia, Zalian gadame-
tebulia.
57
proeqti
polieTileni erT-erTi SedarebiT iafi masalaa
qimiur teqnologiaSi, swored es ganapirobebs mis
farTo da zedmetad xelgaSlil gamoyenebas.
davaleba
polieTilenis nakeToba,
alternatiuli masala komentari
produqcia
58
● gamoxate Seni damokidebuleba teqstSi mocemuli problemis mimarT.
● Seqmeni cifruli resursi: socialuri reklama -polieTilenis mavneblobis
Sesaxeb. sazogadoebis ekologiuri cnobierebis amaRlebis mizniT.
resursi:
h�ps://goo-gl.ru/Ihx66
h�ps://goo-gl.ru/8iVrm
es sainteresoa
molekuluri biologiis mimarTulebiT momuSave iaponelma mecnierebma aRmoa-
Cines baqteria, romelsac SeuZlia polieTilentereftalatis (PET) igive lavsanis
damSleli baqteria `Ideonella sakaiensis~. PET msoflio narCenebis saerTo raodenobis 1/6
-s Seadgens. am baqteriis ZiriTadi sakvebia lavsani. PET-is daSlisas warmoiqmneba
nivTierebebi, romelic sakvebis dasamzadeblad gamoiyeneba. amave dros gamoTavi-
sufldeba naxSirorJangi da wyali. mecnierebi cdiloben Seqmnan aseTi baqteriebis
Stamebi, rac garemos polieTilenisgan gaasufTavebs. did britaneTSi jon makgianim,
sxva mecnierebTan erTad, SemTxveviT aRmoCina e.w. mutanti fermenti, romelic baq-
teriaze swrafad Slis polieTilentereptalats.
polieTilenis
damSleli
baqteria
Ideonella sakaiensis
59
2.3.4. biodegradirebadi plastmasa
60
Cveulebrivi plastmasa biodegradirebadi plastmasa
Seicavs naxSirbads da misi wvisas, daSlisas warmoebis procesSi naxSirbadi ar gamoiyeneba
naxSirbadi atmosferoSi gamoiyofa.
wvisas atmosferoSi gamoiyofa meTani da sxva biodegradirebadi plastmasa Seicavs saTburis
damabinZureblebi airebs, romelic kompostirebisas garemoSi ga-
moiyofa. wvisas garemos damabinZureblebi ar
gamoiyofa garemoSi
aRdgenadi
resursi
warmoeba
nakeli
ekologiurad sufTa
narCenebi produqti
davaleba
ganmarte termini `hidrobiodegradirebadi“.
61
biodegradirebadi parkis etiketze sami piqtogramaa gamosaxuli:
eqsperimenti
SegiZlia daamzado biodegradirebadi antiseptikuri parki bananis qer-
qisgan.
62
masala : ● blenderi.
● banani — 70 g. ● saceri.
● Zmari — 25 ml. ● comis gasabrtyelebeli.
● Tafli — 5 g. ● sacxobi qaRaldi (kalka).
● dariCini — 1.5 g. ● Wiqa — 250 ml
● qondari — 1g (dafxvnili). ● WurWlis sarecxi Rrubeli.
● boTli 1l — 2 cali. ● faifuris jami
eqsperimentis msvleloba:
bananis qerqi daWeri patara naWrebad, daamate 250 ml wyali da daablendere.
miRebuli masa gadaitane cecxlgamZle WiqaSi da dadgi spirtquris alze. ganu-
wyvetliv urie. aduRebuli masa frTxilad gadaitane sacerze wylis mosacileblad.
sacerze darCenili masidan wyali amoaSre WurWlis sarecxi RrubliT. mSrali masa
gadaitane faifuris jamze da daamate Zmari, qondari, dariCini da Tafli. kargad
mourie. miRebuli masa gadaitane sacxob qaRaldze. qaRaldi gadaafare zemodanac da
gaabrtyele sabrtyelebliT. miiReb SesafuT masalas, romelic SegiZlia gamoiyeno.
davaleba
63
2.3.5. arenebi
Sen SeZleb: aromatuli naerTebi, arenebi, ciklur naxSirwy-
albadebs miekuTvneba. maTi zogierTi warmomadgene-
● Seadgino aromatuli naxSirwy- li gamoyves eTerzeTebidan, balzamebidan, bunebrivi
albadebis molekuluri for- fisebidan da aromatuli naerTebi uwodes. mogvi-
mulebi zogadi formulis ga- anebiT gairkva, rom am nivTierebebs safuZvlad udevs
moyenebiT; benzolis birTvi. miuxedavad imisa, rom bevr maT-
● Seadgino benzolis empiriuli gans sulac ar aqvs aromatuli suni, maT saxelwodeba
da molekuluri formula; `aromatuli~ istoriulad SemorCaT.
● imsjelo benzolis Tvisebebze; aromatuli naxSirwyalbadebis zogadi formulaa
CnH2n-6
Sen SegiZlia daadgino aromatuli naxSirwyal-
badebis homologiuri rigis pirveli wevris, benzo-
lis empiriuli da molekuluri formulebi qvemoT
mocemuli cxrilis saSualebiT, Tu misi DH2=39.
64
daesizmra maimunebis ferxuli. zogierTi wyaros
mixedviT ki mas gveli esizmra. da amiT mecnieri
mixvda, rom SesaZloa molekulas cikluri aRnagoba
hqonoda.
+ H2
65
Teoria eqsperimentis winaaRmdeg:
bmis sigrZe nm
66
bmebis sigrZes; ras geubneba aRniSnuli dakvirveba
benzolis struturis Sesaxeb?
pidapiri mtkicebuleba
a b
H
H C H
C C
C C
H C H
H
g d
67
fizikuri Tvisebebi
benzoli Zlier momwamlavi Txevadi nivTierebaa;
wyalSi ar ixsneba, Tumca kargad ixsneba organul
gamxsnelebSi; benzoli saukeTeso organuli gamxs-
nelia, amitom organizmSi moxvedrisas Slis sisxlis
wiTel ujredebs. aseve is warmoadgens kancerogens
da leikemiis gamomwvevia;
qimiuri Tvisebebi
1. wva
benzoli iwvis Wvartliani aliT.
2C6H6 + 15O2 → 12CO2 + 6H2O
2. hidrireba
+ H2
benzoli cikloheqsani
3. benzolis qlorireba
imsjele
ganmarte miRebuli naerTis saxelwodeba.
68
heqsaqlorcikloheqsani pesticidia, Tumca saqa-
rTveloSi 2001 wlidan misi gamoyeneba akrZalulia.
qimia da garemo
davaleba
69
II Temis Semajamebeli
1. Seadgine propanis wvis reaqciis toloba. da ipove ramdeni litri haeria saWiro 2
moli propanis dasawvavad (n.p.);
2. Seadgine misi erT-erTi izomeris formula da daasaxele
H H H H H H H
H C C C C H H C C C H
H H H H H H
H C H
H
4. daasaxele saerTaSoriso nomenklaturiT da aRniSne pirveladi, meoreuli, me-
sameuli da meoTxeuli naxSirbadatomebi. Seadgine am naerTis iseTi izomeris
struqturuli formula, romelic erTi meoTxeuli, erTi meoreuli da oTxi pir-
veladi naxSirbadatomia.
1
5 3
4 2
6. dagegme eqsperimenti, rogor moaSoreb eTans eTilenis minarevs, axseni Seni gada-
wyvetileba.
70
7. 8,6 grami naxSirwyalbadis sruli wvisas warmoiqmna 13.44 l CO2 (n.p) da 12.6 grami
H2O daadgine naxSirwyalbadis formula.
10. mas Txevad airs uwdeben. is saukeTeso arCevania, aqvs maRali oqtanuri ricxvi,
Zravis dazianebis Tavidan asacileblad is iseve iwvis, rogorc benzini an dizeli,
Siga wvis ZravaSic naperwkali ufro swrafad warmoiqmneba, vidre benzinis wvis
dros. Txevad airze momuSave Zrava ufro didxans da gamarTulad muSaobs, vidre
benzinze momuSave Zrava. amis garda, propanis wvis dros gacilebiT mcire raodeno-
biT naxSirorJangi gamoiyofa da haeric naklebad binZurdeba. bevr qveyanaSi kidev
ufro meti avtobusi, taqsi da policiis manqana muSaobs Txevad airze.
3100
3000
temperatura (K)
2900
2800
2700
2600
2500
0
25 50 75 100
brunvis sixSire _ hc.
71
11. romeli alkanis dehidrirebiT miiReba qvemoT mocemuli nivTiereba? Seadgine Se-
sabamisi reaqciis gantoleba.
12. Seadare Sedgenilobis mixedviT acetileni da eTeni. dawere ori reaqcia: romliTac
miiReb acetilenidan eTens da eTenidan acetilens.
15. Seadgine naxSirwyalbadis formula, Tu masSi naxSirbadis masuri wilia 85,7% wy-
albadis 14,3% .naxSirwyalbadis molekuluri masaa 28
a) H H H b) H H
H C C C C H H C C C C H
H H H H H H H
72
18. Seavse cxrili
formula elementebis elementebis TiToeuli
moluri masuri elementis masuri
Tanafardoba Tanafardoba wili
eTani
buteni
propini
2. C2H4+H2O→C2H5OH b) hidrireba
1 2 3
a) CH3-CH-CH2-C≡CH b) CH≡C-CH-CH2-CH3
CH3 CH3
23. daadgine
● alkanis molekuluri formula Tu misi molekuluri masaa 72
● alkenis molekuluri formula Tu misi molekuluri masaa 56
● alkinis molekuluri formula Tu misi molekuluri masaa 40
miRebuli monacemebis safuZvelze Seavse cxrili
73
empiriuli sruli naxevrad
formula struqturuli struqturuli
formula formula
74
30. ra procesia gamosaxuli suraTze.
3HC≡CH→
CH2 CH
H2C CH2 HC CH
Pt an Pd, 300°C
+3H2.
H2C CH2 HC CH
CH2 CH
cikloheqsani benzoli
CH CH2
HC CH H2C CH2
t, Pt
+3H2
HC CH H2C CH2
CH CH2
33. ipove benzolSi da acetilenSi naxSirbadis masuri wili da imsjele ratom iwvis
benzoli da acetileni Wvartliani aliT?
wyalbadi H2 284
grafiti C 394
75
a) ra raodenobis siTbo gamoiyofa 3 moli wyalbadis dawviT?
b) ra raodenobis siTbo gamoiyofa acetilenis wvis dros 2.5 mol JangbadSi?
g) ra raodenobis siTbo gamoiyofa Tu daiwva meTani, acetilenisa da glukozis
TiTo moli?
safrTxe sargebeli
mili
webovani
fena
aluminis
folga
webovani
fena
76
38. ipove Sesabamisoba naerTis molekulur formulasa da Sesabamisi klasis zogad for-
mulas Soris:
C5H12 ა) CnH2n
C6H12 ბ) CnH2n-2
C4H6 გ) CnH2n-6
C7H8 დ) CnH2n+2
1 2 3 4
daadgine alkanis molekuluri formula, Tu misi erTi molis sruli wvis Se-
degad warmoiqmili naxSirorJangisa da wylis orTqlis moculobebs Soris Tana-
fardobaa:
39. Seadgine eqvsnaxSirbadiani alkanis, alkenis, alkinis da arenis wvis reaqciis tolo-
bebi da wvis produqtebis moluri Tanafardoba gamosaxe diagramebis saSualebiT.
77
qimiur elementTa periodulobis cxrili
1
IA
1
2
1 H
wyalbadi IIA
tute
metalebi
gardamavali
metalebi
metaloidebi halogenebi
1.0079
tutemiwa postgardamavali keTilSobili
3 4 arametalebi
Li Be
metalebi metalebi airebi
2
liTiumi beriliumi
6.941 9.012
11 12 3 4 5 6 7 8 9
3 Na
natriumi
Mg
magniumi
IIIB IVB VB VIB VIIB VIIIB
22.990 24.305
19 20 21 22 23 24 25 26 27 28
4 K
kaliumi
Ca
kalciumi
Sc
skandiumi
Ti
titani
V
vanadiumi
Cr
qromi
Mn
manganumi
Fe
rkina
Co
kobalti
39.098 40.078 44.956 47.88 50.941 51.996 54.938 55.847 58.933
37 38 39 40 41 42 43 44 45 46
5 Rb
rubidiumi
Sr
stronciumi
Y
itriumi
Zr
cirkoniumi
Nb
niobiumi
Mo
molibdeni
Tc
teqneciumi
Ru
ruTeniumi
Rh
rodiumi pa
85.468 87.62 88.906 91.224 92.906 95.94 98.907 101.07 102.906
55 56 57 72 73 74 75 76 77 78
6 Cs
ceziumi
Ba
bariumi
La
lanTani
Hf
hafniumi
Ta
tantali
W
volframi
Re
reniumi
Os
osmiumi
Ir
iridiumi p
132.905 137.327 138.906 178.49 180.948 183.85 186.207 190.23 192.22
87 88 89 104 105 106 107 108 109 11
7 Fr
franciumi
Ra
radiumi
Ac
aqtiniumi
Rf
rezerfordiumi
Db
dubniumi
Sg
siborgiumi
Bh
boriumi
Hs
hasiumi
Mt
meitneriumi dar
223.019 226.025 227.028 [261] [262] [266] [264] [269] [268]
58 59 60 61 62 63
lanTanoidebi Ce
ceriumi
Pr
prazeodiumi
Nd
neodiumi
Pm
promeTiumi
Sm
samariumi ev
140.115 140.908 144.24 144.913 150.36
90 91 92 93 94 95
aqtinoidebi Th
Toriumi
Pa
protaqtiniumi
U
urani
Np
neptuniumi
Pu
plutoniumi
A
am
227.028 232.038 238.029 237.048 244.064
78
danarTi 2
18
VIIIA
2
13 14 15 16 17
lanTanoidebi
IIIA IVA VA VIA VIIA He
heliumi
4.00260
aqtinoidebi 5 6 7 8 9 10
B
bori
C
naxSirbadi
N
azoti
O
Jangbadi
F
ftori
Ne
neoni
10.811 12.011 14.007 15.999 18.998 20.180
10 11 12 13 14 15 16 17 18
IB IIB Al
alumini
Si
siliciumi
P
fosfori
S
gogirdi
Cl
qlori
Ar
argoni
26.982 28.086 30.974 32.066 35.453 39.948
28 29 30 31 32 33 34 35 36
oi
Ni
nikeli
Cu
spilenZi
Zn
TuTia
Ga
galiumi
Ge
germaniumi
As
dariSxani
Se
seleni
Br
bromi
Kr
kriptoni
3 58.693 63.546 65.39 69.732 72.64 74.922 78.96 79.904 83.80
46 47 48 49 50 51 52 53 54
h
i
Pd
paladiumi
Ag
vercxli
Cd
kadmiumi
In
indiumi
Sn
kala
Sb
stibiumi
Te
teluri
I
iodi
Xe
qsenoni
6 106.42 107.868 112.411 114.818 118.71 121.760 127.60 126.904 131.29
78 79 80 81 82 83 84 85 86
mi
Pt
platina
Au
oqro
Hg
vercxliswyali
Tl
Taliumi
Pb
tyvia
Bi
bismuti
Po
poloniumi
At
astati
Rn
radoni
2 195.08 196.967 200.59 204.383 207.2 208.980 [209] 209.987 222.018
110 111 112 113 114 115 116 117 118
t
umi
Ds
darmStadiumi
Rg
rentgeniumi
Cn
koperniciumi
Nh
nihoniumi
Fl
fleroviumi
Mc
moskoviumi
Lv
livermoriumi
Ts
tenesini
Og
oganesoni
[269] [272] [277] [286.18] [ 289.19] 289.20 293.204 293.21 294.21
63 64 65 66 67 68 69 70 71
m
mi
Eu
evropiumi
Gd
gadoliniumi
Tb
terbiumi
Dy
disproziumi
Ho
holmiumi
Er
erbiumi
Tm
Tuliumi
Yb
iterbiumi
Lu
luteciumi
6 151.966 157.25 158.925 162.50 164.930 167.26 166.934 173.04 174.967
95 96 97 98 99 100 101 102 103
u
umi
Am Cm
americiumi kiuriumi
Bk
berkliumi
Cf
kaliforniumi
Es
einSteiniumi
Fm
fermiumi
Md
mendeleeviumi
No
nobeliumi
Lr
lourensiumi
4 243.061 247.070 247.070 251.079 [254] 257.095 258.1 259.101 [262]
79
marilebis, mJavebisa da fuZeebis wyalSi xsnadoba
80
danarTi 2
81
82