Professional Documents
Culture Documents
Atsiskaitymas
Atsiskaitymas
1. Kaip dažnai vaikai, nepažįstantys vieno ar abiejų savo biologinių tėvų yra suinteresuoti
juos identifikuoti? Kokią pagalbą jiems galite pasiūlyti?
Šioje situacijoje susiduria dvi konkuruojančių interesų grupės: tėvų ir lytinių ląstelių donorų teisė į
autonomiją ir privatumą prieš vaiko interesą identifikuoti savo biologinius tėvus. Dauguma donorų
sutinka duoti savo lytines ląsteles tik su sąlyga, kad bus suteiktas anonimiškumas, nes jų tikslas yra
tik padėti nevaisingoms poroms, bet ne būti gimusio vaiko gyvenimo dalimi. Tėvai savo ruožtu
baiminasi, kad tiesos atskleidimas neigiamai paveiks šeimos santykius, ypač nevaisingo partnerio
interesus, vaiko požiūrį į jį, taip pat nenori įskaudinti paties vaiko. Pagrindinis tarptautinis
dokumentas, įtvirtinantis vaiko teisę žinoti savo kilmę, yra Vaiko teisių konvencija ir jos 7
straipsnis, kuris numato, kad „vaikas, kiek tai įmanoma, turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų
globojamas. Valstybės dalyvės užtikrina, kad šios teisės bus įgyvendintos vadovaujantis jų
įstatymais ir jų įsipareigojimais pagal atitinkamus šios srities dokumentus “. Lietuvos Pagalbinio
apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, nustatyta, jog lytinių ląstelių donoro tapatybė, ar vaiko,
gimusio iš donoro lytinių ląstelių, tapatybė gali būti atskleista tik teismo leidimu, jeigu ši
informacija reikalinga dėl šių asmenų sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat, CK
užtikriną išimtį, kad vaikui nuo keturiolikos metu, taip pat buvusiems vaiko artimiesiems
giminaičiams pagal kilmę ar kitiems asmenims teismo, nagrinėjusio įvaikinimo byla, leidimu gali
būti suteikta informacija apie įvaikinimą, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko, jo artimojo
giminaičio ar kitų asmenų sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.” Todėl pasiūlyčiau vaikui, norinčiam
sužinoti savo tėvus, kreiptis į teismą.
2. Su kokiais teisiniais ir socialinias iššūkiais susiduriama, įgyvendinant vaiko teisę žinoti
savo biologinius tėvus ir tuo pačiu įgyvendinti biologinių tėvų teises likti anonimiškais?
Susidūrus konfidencialumo principui ir vaiko teisei žinoti savo biologinių tėvų tapatybę, teismas
turi vadovautis proporcingumo principu ir nustatyti, kuri teisė turi viršenybę. Remiantis pasaulio
akademinės bendruomenės moksliniais šaltiniais bei Europos žmogaus teisių teismo praktika,
pastebima, kad teismo sprendimas priimamas vadovaujantis tam tikrais kriterijais. Pirmiausia,
atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Taip pat siekiama
atrasti balansą tarp visų proceso šalių interesų. Vertinami biologinio tėvo, motinos, biologinės
motinos vyro, įtėvių bei donoro interesai ir teisės. Įvertinama galima žala vaiko sveikatai,
giminingumo rizika ir psichologinės žalos pavojus, jei vaikui nebus užtikrinta teisė žinoti savo
kilmę. Teismai vertina asmens tikruosius motyvus, siekiant išsiaiškinti savo kilmę, atsižvelgiama ir
į laiko aspektą, t.y. nuo kada ir kiek laiko asmuo siekia sužinoti savo kilmę. Galiausiai teismas
atsižvelgia ir į kiekvienos valstybės taikomą teisę ir procesus, padedant asmeniui išsiaiškinti savo
tapatingumą.
3. Kokie šeimos teisės institutai suvaržo vaikų teisę žinoti savo biologinius tėvus ir
kodėl?