Neigiamą požiūrį šiuo klausimu yra išsakiusi Lietuvos katalikų bažnyčia, ir kitų religijų atstovai,

kurie nepritaria dirbtiniam apvaisinimui, ypač netekėjusių moterų, motyvuodami tuo, kad žmogus
turi žinoti savo tėvus. Atrodo, tokia nekalta procedūra, tačiau tiek daug kritikos ji susilaukia.
Kaltinimai įvairūs: nuo kišimosi į “natūralią” eigą, apsimetinėjimu Dievu, iki eugenikos. Katalikų
kunigai aiškina, kad neva taip neleidžiama gimti “silpniausiems”. Bet juk ar jie neprisimena
mokyklos laikų, kai biologijos mokytoja aiškino, jog tik stipriausias spermatozoidas pasiekia
kiaušinėlį? Be to, mokslininkai atrado, kad kiaušinėlis “atsirenka” tinkamiausią spermatozoidą
apvaisinimui. Argi čia jau ne “eugenikos” pradžia? Ne – ji prasideda dar tada, kai renkamės
partnerį tiems vaikams užraugti. Ne veltui žmones traukia fizinis grožis – tai sveikatos, gerų genų,
sėkmingų palikuonių požymis. krikščionys priešinosi ir tebesipriešina visai mokslo pažangai. Bet
kokiu atveju, katalikų ar jokia kita bažnyčia neturi jokios teisės daryti įtakos sekuliarios valstybės
teisiniams ir įstatyminiams sprendimams. Visiems tiems, kuriems dirbtinis apvaisinimas yra
paskutinis šansas susilaukti atžalų, jis privalo būti prieinamas.
https://alkas.lt/2010/12/18/dirbtinis-apvaisinimas-%E2%80%93-krikscioniskos-morales-nuopolis-
ar-siaudas-skestanciam/