Professional Documents
Culture Documents
Istorijos Brandos Ezamino Programa
Istorijos Brandos Ezamino Programa
priedas
ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI
1. Istorijos brandos egzamino (toliau – egzaminas) reikalavimai mokinių žinių ir supratimo, taikymo ir problemų sprendimo gebėjimams priklauso
nuo pasiekimų, įgytų mokantis istorijos pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programas.
2. Egzamino reikalavimai pateikiami šio priedo 1 lentelėje, kurioje pagal lygius nurodomi gebėjimai, reikalingi norint sėkmingai išlaikyti
egzaminą. Lentelės minimalių reikalavimų stulpelyje pateikiami minimalūs reikalavimai žinioms ir gebėjimams, reikalingi tik išlaikyti brandos
egzaminą. Reikalavimai mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą, apima ir minimalius reikalavimus išlaikyti egzaminą. Reikalavimai
mokiniams, kurie mokėsi pagal išplėstinio kurso programą, apima reikalavimus mokiniams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą. Todėl
lentelės išplėstinio kurso stulpelyje įrašyta žinios ir gebėjimai, viršijantys atitinkamos temos bendrojo kurso žinias ir gebėjimus
4.1. Nurodyti svarbiausius nagrinėtus 4.1. Nurodyti svarbiausius Lietuvos ir Europos 4.1. Pagrįsti, kodėl vienas ar kitas istorijos įvykis,
Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijos (pasaulio) istorijos laikotarpius ir paaiškinti jų reiškinys yra laikomas istorijos laikotarpio
laikotarpius, pvz., viduriniai amžiai, naujieji ribas. skiriamąja riba (pvz.,Vakarų Romos imperijos
amžiai, naujausieji laikai, Renesansas, 4.2. Susieti svarbius praeities įvykius ar reiškinius subyrėjimas – viduramžių pradžia ir pan.).
Apšvieta. su konkrečia epocha / laikotarpiu (pvz., 4.2. Pagrįsti svarbius praeities įvykius ar
4.2. Atpažinti svarbius praeities įvykius ar Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir pan.). reiškinius kaip konkrečios epochos atspindžius
reiškinius kaip konkrečios epochos 4.3. Susieti svarbiausius įvykius ir reiškinius (pvz., Holokaustą kaip Antrojo pasaulinio karo ir
atspindžius (pvz. Holokaustą kaip Antrojo Lietuvos ir Europos (pasaulio) istorijoje ir įrodyti pan.).
pasaulinio karo ir pan.). jų tarpusavio ryšius. 4.3. Vertinti vienos ar kitos epochos visuomenės
4.4. Paaiškinti vienos ar kitos epochos visuomenės palikimo poveikį vėlesnės visuomenės raidai.
palikimo poveikį vėlesnės visuomenės raidai.
4.4. Atpažinti nagrinėjamus objektus 4.5. Nagrinėti istorijos žemėlapio teikiamą 4.4. Pagal istorijos žemėlapį paaiškinti įvykių
istorijos žemėlapyje. tiesioginę ir netiesioginę informaciją. priežastis ir pasekmes, aplinkos sąlygų poveikį
4.5. Nustatyti to paties reiškinio, proceso 4.6. Nustatyti to paties reiškinio, proceso pokyčius visuomenės raidai.
pokyčius laike, vaizduojamus viename laike skirtingų laikotarpių istorijos žemėlapiuose. 4.5. Įvertinti istorijos žemėlapį kaip žinių apie
istorijos žemėlapyje. 5.1. Rasti istorijos rašytiniame ar vaizdiniame visuomenės raidą praeityje šaltinį.
5.1. Rasti istorijos rašytiniame ar šaltinyje, istoriniame tekste netiesiogiai pranešamą 5.1. Vertinti informaciją, gautą iš įvairių
vaizdiniame šaltinyje, istoriniame tekste istorijos informaciją. informacijos šaltinių (pirminių istorijos šaltinių,
tiesiogiai pranešamą istorijos informaciją. 5.2. Palyginti reikalingą istorijos informaciją istorikų tekstų).
5.2. Atpažinti skirtingus to paties įvykio, keliuose istorijos rašytiniuose ar vaizdiniuose 5.2. Vertinti istorinio šaltinio tinkamumą atsakant
reiškinio bei proceso aprašymus istorinės šaltiniuose. į klausimus apie praeitį.
informacijos šaltinyje. 5.3. Paaiškinti skirtingus to paties įvykio, reiškinio 5.3. Įrodyti šališkumą istorijos šaltiniuose ir
bei proceso aprašymus istorinės informacijos tekstuose.
šaltinyje. 5.4. Pagrįsti istorijos šaltinio ir istorijos teksto
5.4. Vertinti istorinio šaltinio tinkamumą atsakant teikiamos informacijos priklausomybę nuo
į klausimus apie praeitį. autoriaus pažiūrų, įsitikinimų.
5.5. Rasti šališkumą istorijos šaltiniuose ir
tekstuose.
5.6. Paaiškinti istorijos šaltinio ir teksto teikiamos
informacijos priklausomybę nuo autoriaus
pažiūrų, įsitikinimų.
6.1. Trumpai atsakyti į klausimus apie 6.1. Trumpu atsakymu / keliais sakiniais 6.1. Pagal savo turimą ir šaltiniuose surastą
svarbiausius nagrinėjamus istorijos įvykius, apibendrinti savo turimą ir šaltiniuose surastą informaciją sukurti trumpą pasakojimą apie
reiškinius ir procesus. informaciją apie visuomenės raidą praeityje. visuomenės raidą praeityje.
3
1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos Respubliką XVIII a. antroje pusėje ir Ketverių Respubliką XVIII a. antroje pusėje ir Ketverių
nuostatos apie valstybės valdymą ir metų seimo reformos. Stanislovo Augusto metų seimo reformos. Stanislovo Augusto
visuomenę. Poniatovskio veikla valstybės žlugimo išvakarėse.
Poniatovskio veikla valstybės žlugimo išvakarėse.
1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos nuostatos1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos nuostatos
apie valstybės valdymą ir visuomenę. Targovicos apie valstybės valdymą ir visuomenę. Targovicos
konfederacijos siekiai ir veiklos rezultatai. konfederacijos siekiai ir veiklos rezultatai.
3.11. Valstybės padalijimai (1795 m.) ir jų 3.11. Valstybės padalijimai (1772, 1793, 1795) ir
3.11. Valstybės padalijimai (1772, 1793, 1795) ir
pasekmės. jų reikšmė. jų reikšmė.
1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai. 3.12. 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai.3.12. 1794 m. sukilimo tikslai ir jo rezultatai.
Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio vaidmuo Tado Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio vaidmuo
sukilime. sukilime.
3.13. Svarbiausių klasicizmo kultūros bruožų
Lietuvoje apibūdinimas remiantis pasirinktais
architektūros, dailės, literatūros pavyzdžiais.
3.14. Edukacinės komisijos veikla.
4. LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ XIX–XX A. PR. APLINKOJE
4.1. Pramonės perversmo esmė ir raida. 4.1. Pramonės perversmo esmė ir raida.
Pramonės perversmo sukelti pokyčiai gamybos Pramonės perversmo sukelti pokyčiai gamybos
organizavime. Naujų transporto ir komunikavimo organizavime. Naujų transporto ir komunikavimo
priemonių atsiradimas. priemonių atsiradimas.
4.2. Pramonės perversmo nulemti visuomenės 4.2. Pramonės perversmo nulemti visuomenės
struktūros pasikeitimai, gyventojų skaičiaus struktūros pasikeitimai, gyventojų skaičiaus
augimas, urbanizacija. augimas, urbanizacija.
4.3. XIX a. politinių srovių (liberalizmo, 4.3. XIX a. politinių srovių (liberalizmo,
socializmo, konservatizmo) skirtumai ir jų socializmo, konservatizmo) skirtumai ir jų
vaidmuo visuomeniniame gyvenime. vaidmuo visuomeniniame gyvenime.
4.4. Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir 4.4. Nacionalizmo idėjų plitimas Europoje ir
tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant tautinės valstybės idėjos realizavimas kuriant
Vokietijos imperiją. Vokietijos imperiją.
4.5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją. 4.5. O. Bismarko vaidmuo vienijant Vokietiją.
4.6. Mažosios Lietuvos likimas Vokietijos 4.6. Mažosios Lietuvos likimas Vokietijos
imperijoje. imperijoje.
4.7. I pasaulinio karo (1914–1918 m.) priežastys 4.7. I pasaulinio karo (1914–1918 m.) priežastys
ir rezultatai. ir rezultatai.
9
4.8. Politiniai pokyčiai Rusijoje 1917 metais. 4.8. Politiniai pokyčiai Rusijoje 1917 metais.
Bolševikų diktatūros įvedimas. Bolševikų diktatūros įvedimas.
4.9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje. 4.9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje: „lenkų 4.9. Rusijos valdžios politika Lietuvoje: „lenkų
pradų naikinimas“ ir „rusų pradų atkūrimas“. pradų naikinimas“ ir „rusų pradų atkūrimas“.
4.10. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos 4.10. Lietuvos tautinio atgimimo užuomazgos
Vilniaus universitete. Vilniaus universitete.
4.11. 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje 4.11. 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje 4.11. 1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje
priežastys ir padariniai. priežastys ir padariniai. priežastys ir padariniai.
4.12. 1861 m. baudžiavos panaikinimo 4.12. 1861 m. baudžiavos panaikinimo Lietuvoje 4.12. 1861 m. baudžiavos panaikinimo Lietuvoje
Lietuvoje reikšmė. reikšmė. reikšmė.
4.13. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje 4.13. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje 4.13. 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje
priežastys ir padariniai. priežastys ir padariniai. priežastys ir padariniai.
4.14. Zigmanto Sierakausko, Konstantino 4.14. Zigmanto Sierakausko, Konstantino
Kalinausko, Antano Mackevičiaus vaidmuo Kalinausko, Antano Mackevičiaus vaidmuo
sukilime. sukilime.
4.15. Nelegalios lietuviškos spaudos – 4.15. Nelegalios lietuviškos spaudos platinimas 4.15. Nelegalios lietuviškos spaudos platinimas
„Aušros“ ir „Varpo“ – platinimas. Lietuvių ir lietuvių švietimas spaudos draudimo ir lietuvių švietimas spaudos draudimo
švietimas spaudos draudimo laikotarpiu laikotarpiu (1864–1904 m.). laikotarpiu (1864–1904 m.).
(1864–1904 m.).
4.16. Jurgio Bielinio veikla platinant nelegalią 4.16. Jurgio Bielinio veikla platinant nelegalią
spaudą. spaudą.
4.17. Lietuvių moderniosios tautos formavimosi 4.17. Lietuvių moderniosios tautos formavimosi
aplinkybės. aplinkybės.
4.18. Jono Basanavičiaus, Vinco Kudirkos 4.18. „Aušros“ (1883 m.) ir „Varpo“ (1889 m.), 4.18. „Aušros“ (1883 m.) ir „Varpo“ (1889 m.),
nuopelnai tautinam sąjūdžiui. „Tėvynės sargo“, Jono Basanavičiaus, Vinco „Tėvynės sargo“, Jono Basanavičiaus, Vinco
Kudirkos ir Juozo Tumo Vaižganto nuopelnai Kudirkos ir Juozo Tumo Vaižganto nuopelnai
tautinam sąjūdžiui. tautinam sąjūdžiui.
4.19. Politinių partijų (Lietuvos 4.19. Politinių partijų (Lietuvos socialdemokratų,
socialdemokratų, Lietuvos demokratų ir Lietuvos demokratų ir Lietuvos krikščionių
Lietuvos krikščionių demokratų) kūrimasis. demokratų) kūrimasis.
4.20. Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 m.) 4.20. Didžiojo Vilniaus Seimo (1905 m.)
nutarimai ir jų reikšmė. nutarimai ir jų reikšmė.
4.21. Vokiečių okupacinio režimo (1915– 4.21. Vokiečių okupacinio režimo (1915–1918 4.21. Vokiečių okupacinio režimo (1915–1918
1918 m.) Lietuvoje poveikis visuomenės m.) Lietuvoje poveikis visuomenės politinei m.) Lietuvoje poveikis visuomenės politinei,
10
socialinės raidos 8–9 dešimtmetį ypatybės. socialinės raidos 8–9 dešimtmetį ypatybės.
6.27. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 6.27. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo 6.27. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimo
įkūrimo 1988 m. aplinkybės ir siekiai. 1988 m. aplinkybės ir siekiai. 1988 m. aplinkybės ir siekiai.
6.28. 1989 08 23 Baltijos kelio reikšmė. 6.28. 1989 08 23 Baltijos kelio reikšmė. 6.28. 1989 08 23 Baltijos kelio reikšmė.
6.29. Vytauto Landsbergio ir Algirdo 6.29. Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko 6.29. Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko
Brazausko skirtingi požiūriai į Lietuvos skirtingi požiūriai į Lietuvos valstybės atkūrimą. skirtingi požiūriai į Lietuvos valstybės atkūrimą.
valstybės atkūrimą.
6.30. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos 6.30. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos 6.30. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo aplinkybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybės ir jos nepriklausomybės atkūrimo aplinkybės ir jos
įgyvendinimo sunkumai. įgyvendinimo sunkumai. įgyvendinimo sunkumai.
6.31. 1991 m. sausio 13 d. įvykių reikšmė 6.31. 1991 m. sausio 13 d. įvykių reikšmė 6.31. 1991 m. sausio 13 d. įvykių reikšmė
Lietuvos istorijai. Lietuvos istorijai. Lietuvos istorijai.
6.32. Lietuvos XX a. antros pusės kultūra:
sovietinis „liaudies“ meno propagavimas,
religijos suvaržymas, inteligentijos veiklos
sąlygos, cenzūra, Dainų šventės, kultūros
paminklų griovimas, sovietinei sistemai
priimtinų kultūros objektų statybos, dvigubos
moralės egzistavimas, ezopinė kalba literatūroje,
menininkų kolaboravimas su sovietine sistema,
naujo tipo žmogaus (homo sovieticus)
formavimas.
6.33. Svarbiausių pasiekimų literatūroje, dailėje,
muzikoje, teatre, kine ir architektūroje
apibūdinimas remiantis pasirinktais pavyzdžiais.
6.34. Pasaulio lietuvių bendruomenės veiklos
pagrindiniai bruožai: Vyriausiojo Lietuvos
išlaisvinimo komiteto (VLIK) pagrindiniai
siekiai, Lietuvių chartijos idėjos, Baltų laisvės
dienos paskelbimo reikšmė, radijo laidų
transliacijų iš užsienio svarba sovietinei Lietuvos
visuomenei.
Išeivijos kultūrinės ir politinės veiklos reikšmė
Lietuvai.
17
7.3. NATO ir Europos Sąjungos plėtra pasibaigus 7.3. NATO ir Europos Sąjungos plėtra pasibaigus
Šaltajam karui. Šaltajam karui.
7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenės 7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenės 7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos visuomenės
raidoje po Nepriklausomybės atstatymo: raidoje po Nepriklausomybės atstatymo: raidoje po Nepriklausomybės atstatymo:
sovietinio ūkio modelio atsisakymas, sovietinio ūkio modelio atsisakymas, visuomenės sovietinio ūkio modelio atsisakymas, visuomenės
visuomenės socialinės ir tautinės struktūros socialinės ir tautinės struktūros kaita, emigracijos socialinės ir tautinės struktūros kaita, emigracijos
kaita, emigracijos priežastys ir imigracija. priežastys ir imigracija. priežastys ir imigracija.
7.5. Lietuvos integracija į tarptautines 7.5. Lietuvos integracija į tarptautines 7.5. Lietuvos integracija į tarptautines
organizacijas: JTO (1991), NATO (2004) ir organizacijas: JTO (1991), NATO (2004) ir organizacijas: JTO (1991), NATO (2004) ir
Europos Sąjungą (2004). Europos Sąjungą (2004). Europos Sąjungą (2004).
7.6. Su integracija susiję pokyčiai visuomenės 7.6. Su integracija susiję pokyčiai visuomenės
politiniame, ekonominiame ir socialiniame politiniame, ekonominiame ir socialiniame
gyvenime. gyvenime.
7.7. Pagrindinės demokratijos formos (tiesioginė 7.7. Pagrindinės demokratijos formos (tiesioginė
ir atstovaujamoji) ir jų raiška šiuolaikinės ir atstovaujamoji) ir jų raiška šiuolaikinės
valstybės ir visuomenės gyvenime. valstybės ir visuomenės gyvenime.
7.8. Pagrindiniai šiuolaikinės demokratijos 7.8. Pagrindiniai šiuolaikinės demokratijos
principai. principai.
7.9. Svarbiausieji politinės partijos bruožai: 7.9. Svarbiausieji politinės partijos bruožai:
organizacija, tikslai ir veikimo priemonės. organizacija, tikslai ir veikimo priemonės.
Rinkimų sistemos (daugumos ir proporcingo Rinkimų sistemos (daugumos ir proporcingo
atstovavimo). atstovavimo).
7.10. Jų tarpusavio ryšys su valstybėje 7.10. Jų tarpusavio ryšys su valstybėje
nusistovėjusia partine sistema. nusistovėjusia partine sistema.
18
7.11. Lietuvos politinės raidos bruožai 7.11. Lietuvos politinės raidos bruožai atkūrus 7.11. Lietuvos politinės raidos bruožai atkūrus
atkūrus nepriklausomybę. nepriklausomybę. nepriklausomybę.
7.12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992 7.12. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992
m.) įtvirtinti Lietuvos valstybės ir visuomenės m.) įtvirtinti Lietuvos valstybės ir visuomenės
pamatiniai principai, piliečių teisės ir pareigos. pamatiniai principai, piliečių teisės ir pareigos.
7.13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 7.13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 7.13. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
įtvirtinta valstybės valdžios sistema, valdžios įtvirtinta valstybės valdžios sistema, valdžios įtvirtinta valstybės valdžios sistema, valdžios
institucijų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) institucijų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) institucijų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento)
formavimo būdai ir valdžios galių (valdymo formavimo būdai ir valdžios galių (valdymo formavimo būdai ir valdžios galių (valdymo
funkcijų) pasiskirstymas. funkcijų) pasiskirstymas. funkcijų) pasiskirstymas.
7.14. Naujos sąlygos mokslininkams ir meno
kūrėjams po Nepriklausomybės atstatymo.
7.15. Dabartinės Lietuvos švietimo sistemos
skirtumai nuo sovietinių laikų švietimo sistemos.
________________________________