J.

Kopelovičiui-Jozefenui už išradimą „Plytų

sujungimo lietuviškoji sistema“

1925 m. Lietuvoje buvo sukurta pirma praktinė inovacija, greitai pritaikyta plačiai ne tik
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai buvo Lietuvos universiteto Technikos fakulteto,
įsikūrusio Kaune, studento Alfonso Mažonio išrastas elektrinis skambutis, kuris galėjo
skambėti keliose vietose iš anksto nustatytu laiku. Išradimas netrukus buvo pritaikytas
pačiame universitete ir pasigirsdavo prasidėjus ir pasibaigus paskaitai. Iki to laiko sargas
skambindavo varpeliu. Antrasis šio jauno Lietuvos inovatoriaus išradimas buvo ranka
sukama dinamo mašina, kuri galėjo būti pritaikyta paprastam kino aparatui. Šis išradimas
galėjo būti naudojamas kino filmų demonstravimui tose vietose, kur nebuvo elektros.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/mokslas-it/silkiu-valymo-
masinele-viena-pirmuju-lietuvisku-inovaciju-1290-929064?utm_medium=copied

Baliui Vaiciekauskui už „Įrengimą kaip išgelbėti nuo vandens

žmones ir daiktus

1926 m. spaudoje aprašyta istorija, kaip pilietis Rinkevičius

išrado prietaisą, su kuriuo galima ištraukti nuskendusius laivus.
Išrastasis aparatas buvo sudarytas iš „perduotuvo ir priimtumo“.
Mechanizmas padėdavęs aptikti ir iš bet kokio gylio iškelti bet ko-
kio dydžio skenduolį. Laikraštyje skelbta, kad išradimas sėkmingai
išbandytas Nemune

932 m. pasirodė žinutė apie šiaulietį me-

chaniką, išradusį vasarines čiūžes, kurios, išnaudodamos žmogaus
žingsnius ir perduodamos jų jėgą čiūžės ratukams, galėjo lengvai
pasiekti 30–40 km/h greitį

aip pat skelbta apie šiaulietį J. Petrylą,

išradusį spyruoklinius batus, kuriais galima šuoliuoti 20 km/h greičiu
ir peršokti aukštesnę tvorą ar kitą kliūtį. Prognozuota, kad šis išra-
dimas ateityje pakeis daugelį transporto priemonių – autobusus ir
automobilius. Minėtas išradėjas pranešė ir apie savo konstruojamą
oro dviratį – žmogaus jėga varomą skraidyklę, kuri galės išvystyti iki
60 km/h greitį.
Petrylos kolega S. Petruitis 1937 m. skelbėsi išradęs

hermetišką langą, itin tinkantį kiekvieniems namams priešcheminei

apsaugai karo metu, „kaip priešas pradeda mėtyti dujines bom-

bas“24. Spaudoje aprašytas Petruičio ir jo kolegos išrastas „herme-

tiškas langas“ išties egzistavo ir patentų registracijos knygoje buvo

įvardytas kaip „Priešcheminis patalpų įrengimas ir slėptuvių bei

blindažų uždarymas su automatinių prietaisų komplektais“

Tuo tar-

pu Raseiniuose dirbęs mokytojas B. Sipavičius apsiskelbė perpra-

tęs paukščių skraidymo paslaptį ir kad pasinaudodamas šiuo prin-

cipu konstruoja lėktuvą, kuris galės pakilti bei nusileisti bet kurioje

vietoje. Manyta, kad įgyvendinus šį išradimą sumažės aerodromų

reikšmė

1931 m. Diena rašė, kad šalia Radviliškio gyvenęs keis-

tuolis išradęs kažkokius paslaptingus spindulius, galėjusius geolo-

giniu būdu fotografuoti žemės sluoksnius, kuriuose atsispindi visa,

kas buvo atsitikę žemės paviršiuje nuo Cezario ir Kleopatros meilės

nuotykių iki Napoleono žygių

Tuo tarpu 1939 m. šaltkalvis-me-

chanikas iš Kauno pasiskelbė išradęs tanką, kuris gali užsikasti

žemėje iki šešių metrų gylyje ir veikdamas kurmio principu šliaužti

požemiais 8 km/h greičiu. Rašyta, kad išradėjui belikę įtikinti poten-

cialius investuotojus ir surinkti reikiamą sumą pirmojo „kurmio“ ga-

mybai
1938 m. spaudoje pasirodė istorija apie Kauno Šančiuose

gyvenusį šaltkalvį Juozą Šalkauską, kuris išrado prietaisą motociklo

skleidžiamam ūžesiui bei pliaukšėjimams sumažinti. Skelbta, kad iš-

radimas jau išbandytas ir jo veikimas įvertintas teigiamai. Taip pat

rašyta, kad minėtas šaltkalvis „daro žygius“, siekdamas savo išra-

dimu sudominti pramonininkus

Tuo tarpu klaipėdietis prekybinin-

kas Žygas sukonstravo „paslepiamąją lovą“, parankią mažų butų

savininkams, ypač viengungiams. Išradimo paslaptis – lovos išsi-

lankstymas iš knygų spintos. Nors straipsnyje rašoma, kad panašų

principą naudoja daugelis baldininkų, tačiau pats Žygas teigė, kad

jo išradimas žymiai tobulesnis. Autorius savo kūrinį užpatentavo ir

jau buvo sulaukęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio gamintojų dėmesio

1938 m. spaudoje pasirodė žinia, kad garsus Šiaulių išradė-

jas Vaiciekauskas, kuris jau buvo užpatentavęs ne vieną išradimų,

paskutiniu savo kūriniu sudominęs net užsieniečius: jis išradęs ir

pats praktiškai išbandęs kostiumą, kuriuo apsirengus galima žy-

giuoti per upes ir ežerus „be jokios baimės“. Spaudoje skelbta, kad

šiuo išradimu susidomėjo net Japonijos kariuomenė30. Informacijos

apie Japonijos interesus dėl Vaiciekausko išrasto kostiumo patvir-

tinti nepavyks, tačiau patentų biuro registracijos žurnale užfiksuo-

tas įrašas, kad 1938 m. pabaigoje šiauliečiui iš tiesų buvo išduotas

patentas „gelbėjimosi“ kostiumui, su kuriuo „galima eiti vandeniu“

1932 m. Karyje pranešama, kad Lietuvos kariuomenės Min-

daugo pulke karys išrado ir vadovybei pristatė žieminį dviratį, kurį

siekė užpatentuoti

1938 m. Amatininke skelbta apie kalvį Juozą

Bendolių, kuris Karo veterinarijos valdybos Arklių kaustymo mokyk-

los vedėjui pademonstravo savo išradimą – naują ir žymiai pato-

gesnį pasagų gaminimo būdą33. Publikacijoje minima, kad kalvio

patobulinimas padarė įspūdį karo veterinarams, siūlyta jį pritaikyti

pavienei ar masinei pasagų gamybai.

Tuo tarpu 1940-aisiais, Lie-

tuvoje vyraujant neįprastai dideliems šalčiams, spaudoje džiaugta-

si, kad Karmėlavos žemės ūkio mokyklos mokinės išrado tam tikrą

maišelį ant nosies, kuris puikiai apsaugo nuo nušalimų. Skelbta,

kad išradimas nešiojamas panašiu principu kaip akiniai, yra pigus

ir praktiškas3
 91

10 pav. Jono Zenono Kurausko išradimo

„Tolumo matuojamasis aparatas“ schema, 1933

Tuo tarpu šalia Žagarės gyvenęs „pagarsėjęs“ 43 metų

meistras Petras Kunkis žodžiu išradimas reklamavo pats save – virš

jo dirbtuvių puikavosi užrašas: „Petras Kunkis nevedęs išradėjas“39.

Nors aptartų publikacijų tonas gana sensacingas, o provinci-

jos išradėjų istorijos skamba ironiškai, vargu ar visi šie pasakojimai

tebuvo keistuolių vaizduotės vaisius ir šmaikščių žurnalistų prama-

93

nai. Juk dalis minimų išradimų iš tiesų egzistavo ir net buvo valsty-

bės patvirtinti. Be to, šios istorijos byloja apie didėjusį profesiona-

lų susidomėjimą technikos ir mokslo naujovėmis ir vis platesnius

jų atgarsius visuomenėje. Techninė vaizduotė bei kūryba pamažu

tapo ne tik diplomuotų specialistų reikalu, bet ir paprastų piliečių,

amatininkų ir nagingesnių meistrų ambicija. Siekis keisti savo gyve-

namąją aplinką ir savotiškai ją modernizuoti pasiekė net atokiausius

Lietuvos kampeliu

1933 m. data netikėtai

pasirodo ir Lietuva – „technikai svarbiųjų išradimų“ eilėje atsiduria

Lietuviškojo Edisono paieškos (1918–1940)

IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės94

„Dariaus-Girėno Atlanto perskridimas“40. Transatlantinio skrydžio

įtraukimas į šį sąrašą tik parodo kaip intensyviai ir desperatiškai Lie-

tuvoje ieškota išradėjų ir išradimų, kurie liudytų lygiavertį, pasaulinį

Lietuvos technologinį potencialą. Tačiau koks buvo mokslo inovaty-

vumo lygis Lietuvoje, palyginus su tarptautine situacija? Puikia pro-

ga pasitikrinti ir sykiu pademonstruoti savo pažangą platesniame

kontekste tapo 4 dešimtmečio pabaigoje pradėtos rengti Pasauli-

nės parodos, kuriose dalyvavo ir Lietuva

1939 m. Niujorko parodos

tema skelbė apie ateities pasaulį, ypač daug dėmesio skirta įvai-

riems išradimams, net robotams. Šįkart Lietuvos ekspozicija pabrė-

žė savo pasiekimus pramonėje bei žemės ūkyje, tačiau apskritai

modernus gyvenimas atskleistas paviršutiniškai ir kukliai41 – ką ir

kalbėti apie bandymus pristatyti išradimus ar šalies ateities vizijas.

Nors tarptautinėse parodose Lietuva „tylėjo“ apie savo išra-

dimus ir sensacijas, viename Prekybos ir pramonės departamento

ankštame kabinete dirbęs referentas Gerasimas Radiukas kasdien

priimdavo interesantus ir iki pat 1940-ųjų registravo prekės ženklus

(iki okupacijos įregistruoti 5 588 ženklai) bei lietuvių ar užsieniečių

atliktus išradimus (žr. lenteles nr. 1 ir nr. 2). Daugiausiai jų susiję su

elementariais buities modernizavimo poreikiais ir tuo metu paplitu-

siomis statybomis. Per kiek daugiau nei dešimtmetį užregistruota

daugiau kaip 130 lietuviškų išradimų, o 1940-ųjų pradžioje dienraš-

tis XX amžius pripažino, kad ir Lietuvoje esama „savų edisonų“, ku-

rių išradimai gali būti plačiai pritaikomi praktiniame gyvenime, kaip

antai „kelmų rovimo mašina“ ar „silkių valymo prietaisas“42. Nors

daugelis vyriausybės patentuotų išradimų vienaip ar kitaip atkar-

tojo panašius pasaulinius analogus, tačiau pats autentiškas siekis

pasigaminti, atnaujinti ir patobulinti daiktą rodė brendusias jaunos

visuomenės ambicijas, kurios skatino rūpintis savų unikalių išradėjų

ugdymu.
Jurgio Rugulio išradimo „Virimo katilas“ schema, 1937
1935 m. bendrovė „Inkaras“

užpatentavo kambarines šlepetes. Anot įmonės, „po ilgų bandy-

mų mums pavyko pagaminti kambarines šliures, kurių viršus yra iš

minkštos vilnonės medžiagos ir padas iš dviejų sluoksnių gumos“.

Išradimo apraše sakoma, kad šios šlepetės turinčios daug privalu-

mų – jos minkštos, patvarios, šiltos ir nepraleidžia drėgmės43. Šis

išradimas tikriausiai itin pasiteisino praktikoje, nes jo patentas buvo

kasmet pratęsiamas.

13 pav. Akcinės bendrovės „Inkaras“ išradimo

„Kambarinės šliūrės su guminiais padais“ schema, 1935

IŠRASTA LIETUVOJE: daiktai, idėjos, žmonės96

13 pav. Akcinės bendrovės „Inkaras“ išradimo

„Kambarinės šliūrės su guminiais padais“ schema, 1935.

1939 m. pradžioje Pranas Sakalauskas gavo patentą už iš-

rastą „muilo preparatą rankoms plauti“. Išradėjas teigė, kad su jo

pagamintu preparatu galima lengvai, greitai ir švariai nuplauti kad

ir degutu, tepalais, dažais, metalo nuotrinomis ar kitomis medžia-

gomis suteptas rankas ir drabužius. Sakalauskas džiaugėsi, kad jo

preparatas sulaukė daug pagyrų ir Lietuvoje, ir užsienyje

Tuo tar-

pu išradėjas Vaclovas Narbutavičius savo atradimą padarė siekda-

mas palengvinti kasdienę buitį. Jo sukurto „apverčiamojo matraco“

aprašyme pasakojama, kad idėja kilusi norint patobulinti „patogų

guolį“ ir padaryti jį prieinamesnį platesnėms masėms

Vaclovo Narbutavičiaus išradimo projekto

„Apverčiamojo matraco, pritaikinto prie sofų arba lovų“ schema, 1939.

1937 m. Antanas Pundžius sukūrė specialų prietaisą van-

dens sportui. Išradėjas teigė, kad paprastą dviratį ar motociklą per

5–10 minučių įmanoma praktiškai paruošti vandens sportui pritvirti-

nant jį prie specialiai sukonstruotos platformos

Antano Pundžiaus išradimo „Vandens sportui kombinacija

dviračio arba motociklo su valtimi“ schema, 1937.

1940 m. Petras Narutavičius, aprašydamas savo sukurtą jo-

gurto aparatą, teigė, kad masinėje jogurto gamyboje naudojami įvai-

rūs aparatai, kuriuose pieno fermentavimui reikalinga temperatūra

palaikoma iš išorinių šilumos šaltinių, kas itin apsunkina patį proce-

są. O štai Narutavičiaus sukonstruotas aparatas nereikalaująs paša-

linio šilumos šaltinio – jo optimali fermentavimuisi temperatūra palai-

koma specialiu vidiniu termostatiniu principu46

Rokiškietis Antanas

Diržis 1933 m. išsamiai aprašydamas paties išrastą ūkišką automati-

nį vėjo malūną teigė, kad jis padarytas labai paprastai ir pigiai, nes jo

cilindrinės formos karuselinio tipo vėjo variklis veikia nepriklausomai

nuo vėjo krypties. Išradėjas pabrėžė, kad jo išradimas yra 50 proc.

galingesnis už jau pripažintą suomišką tokio tipo analogą

Antano Diržio išradimo

„Karuselinio tipo vėjo varyklis“ schema, 1933

Apskritai tuo metu daugiausiai įvairių išradimų, susijusių su

statybų bei statybinių medžiagų industrija, buvo užpatentavęs So-

lomonas Gudinskis – žinomas tarpukario Lietuvos statybų verslo

atstovas, kuris garsėjo įvairiomis statybinių medžiagų gamybos bei

praktinio taikymo inovacijomis. Šis pramoninkas 4 dešimtmečio

pradžioje prie Kauno įsteigė plytų ir blokelių bei gatvių grindimui

naudojamų bituko plytų gamyklas. Gudinskio atliktus išradimus bei

jų pritaikymą galima pavadinti pavyzdine verslo ir mokslo bedradar-

biavimo sėkmės istorija. 1935 m. jis sėkmingai užpatentavo ugniai

atsparių plytų gamybos būdą, kuris, anot autoriaus, turėjo pakeisti

panašaus pobūdžio importinę produkciją48. Panašiu metu užpaten-

tuotas ir gatvėms grįsti reikalingų medžiagų gamybos būdas, kuris

turėjo spręsti tuo metu aktualias Kauno gatvių tvarkymo proble-

mas49. 1939 m. Tautos ūkis rašė, kad pramoninkas Gudinskis ar-

timiausiu metu planavo statyti du fabrikus, kurie gamintų lengva-

15 pav. Antano Pundžiaus išradimo „Vandens sportui kombinacija

dviračio arba motociklo su valtimi“ schema, 1937.

99

plytes – penkis kartus lengvesnes ir šiltesnes plytas už tradicines

molines50. Planai buvo įgyvendinti, nes 1939 m. pabaigoje gautas

prašymas užpatentuoti tuščiavidurių koringo molio blokelių gamy-

bos būdą, turėjusį prisidėti prie Lietuvos „mūro statybos“ plėtros

ir naujausių statybinių „madų“. Pats išradėjas turbūt ne be reikalo

didžiavosi, kad jam pavykę išrasti naują plytų tipą, dėl kurio stati-

nio sienų svoris tampa lengvesnis, sunaudojama mažiau skiedinio ir

galima greičiau dirbti51. Be to, beveik visi Gudinskio vardu užregis-

truoti išradimų patentai, skirtingai negu daugelis kitų lietuviškų išra-dimų, buvo nuolatos pratęsiami
– taigi, populiarūs ir pelningi. Turbūt

neatsitiktinai Gudinskis kaip statybų rangovas dalyvavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei
Kauno klinikų ir kituose didesniuose

statybos projektuose