1. Ką Faustas sakosi supratęs apie pasaulį, kol klajojo anapusybėje? Kodėl jis dėl nieko nesigraužia?

2. Už ką Faustas apakinamas? Kas dėl to pasikeičia jo gyvenime? Kokia simbolinė šio veiksmo
reikšmė?
3. Dėl ko ir kokiomis aplinkybėmis Faustas ištaria lemtingus žodžius?
4. Kodėl Mefistofelis negauna Fausto sielos?

Jis nesigraužia, nes supranta, kad graužatis bando jį sužlugdyti, jis ją mato kaip priešą. Jis
galvoja, kad viską darė teisingai. Jis graužačiai neskyrė dėmesio gyvenime. Pasikeitė jo požiūris
į metafizinį pasaulį. Faustas mano, jog žmogaus vieta yra žemė. Faustas laimę susieja su
bendruomeniškumu. Mefistofelis negauna Fausto, nes:

a) Vienas iš jo tikslų buvo sužinoti viską, tačiau jis supranta, kad niekada nesužinosi visko
b) Meilė iš Dievo. Margaritos siela
c) Faustas stabo ne šitą akimirką, jis žino kaip ateityje galės būti laimingas.
d) Pažadas neišpildomas: jis nėra laimingas, jis žino, kaip žmogus gali būti laimingas.

Kokia Fausto kelionės prasmė – ką jis atranda, kaip suvokia žmogaus paskirtį? (250 ž.)