DAIKTINĖ TEISĖ

Kontroliniai klausimai
POTEMĖS:
Valdymas: atsiradimas, įgyvendinimas.
Valdymo pabaigos pagrindai.
Valdymo gynimas.
Nuosavybės teisė: įgijimo ir praradimo pagrindai.
Įgyjamoji senatis
Savininko teisių apsauga.
Turto patikėjimo teisė.
Servitutas.
Uzufruktas.
Užstatymo teisė.
Hipoteka.
Įkeitimas.
Daikto sulaikymas.

Vadovėlis:
Baranauskas E. Laurinavičius K., Pakalniškis V., Vasarienė D. Daiktinė teisė: Vadovėlis.-
Vilnius: Mykolo Romerio universiteto leidykla, 2010, 307 p.

1. Kokie esminiai daiktinės teisės požymiai? Pagrįskite. Absoliutinių subjektinių

turtinių teisių įgyvendiinimas kaip viešpatavimas ne tik daiktui, bet ir jo vertei;
poveikio darymas daiktui, siekiant gauti naudos ir panašiai. Daiktinė teisė taip
pat turi savyje 3 teises – valdymo, naudojimo ir disponavimo. Daiktinės teisės
turėtojas yra aktyvus, kitas asmuo turi elgtis pasyviai, kad jų nepažeistų.
Būdinga sekimo teisė. Daiktinių santykių absoliutumas ir su tuo siejamas
viešpatavimas daiktui yra šių santykių prigimtiniai požymiai, kurie savo ruožtu
yra prielaida šių santykių specifiniam teisiniam reglamentavimui sukurti.
2. Kuo skiriasi turto valdymas nuo disponavimo juo? Valdymo teisė yra
svarbiausia iš daiktinių teisių, kadangi tai yra pagrindas nuosavybės teisei pagal
įgyjamąją senatį. Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui
fizinį bei ūkinį poveikį.

Disponavimas leidžia nustatyti daikto teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę

būklę. Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti,
įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę.
3. Paaiškinkite naudojimosi turtu sąvoką. Turto naudojimas – naudingųjų turto
savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti.
4. Kokia yra turto patikėjimo samprata, turinys, subjektai, objektai, patikėjimo
teisės atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai? Turto patikėjimo teisė – patikėtinio
teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei
juo disponuoti. Patikėjimo teisė nustatoma asmeniniais tikslais, privačiai ar
visuomeninei naudai. Patikėtojas (-ai) gali skirti vieną ar keletą patikėtinių,
nustatyti jų skyrimo ar keitimo tvarką. Valstybės ar savivaldybės įmonės,
įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės
joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat
valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą
reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis,
nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai ir
fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą bei disponuoja
juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo
teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme.
Subjektai – valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, kiti JA ar
fiziniai asmenys.
Objektai – (ne)kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, kitas turtas.
Atsiradimo pagrindas – įstatymas, admin aktas, sutartis, testamentas, teismo
sprendimas (CK 4.108 str.).
Pabaiga – miršta/likviduojamas naudos gavėjas, naudos gavėjas atsisako pagal
sutartį gaunamos naudos, miršta patikėtinis/pripažįstamas neveiksniu/ribotai
veiksniu/nežinia kur esančiu/likviduojamas, patikėtojui iškeliama bankroto
byla, patikėtojas/patikėtinis atsisako sutarties dėl to, kad patikėtinis nebegali
pats vykdyti sutarties, patikėtojas atsisako sutarties kitais pagrindais ir išmoka
patikėtiniui nustatytą atlyginimą ir atlygina būtinas išlaidas padarytas dėl
sutarties nutraukimo.
5. Kokia yra servituto samprata, turinys, rūšys, servituto nustatymo tvarka ir
pasibaigimo pagrindai? Servitutas – teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą,
suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu, arba to daikto savininko teisės
naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas
servitutas, tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui
konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš
tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Kilus
abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma,
kad servitutas yra mažiausias. Jeigu nustatant servitutą ar vėliau nebuvo
 konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto
naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Servituto nustatymas neatima iš
tarnaujančiojo daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto
turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui.
Viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą
ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės
pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto
suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga.
Rūšys – skirstomi pagal objektą į žemės ir statinių servitutus; pagal turinį į
teigiamus ir neigiamus; pagal teisių įgyvendinimo būdą į tęstinius ir
nenuolatinius; akivaizdžius ir neakivaizdžius; pagal nustatymo tikslus į
privačius ir viešuosius.
Nustatymo pagrindai – gali nustatyti įstatymais, sandoriais, teismo sprendimu
ir, įstatyme numatytais atvejais, admin aktu. Sandoriais nustatyti servitutus turi
teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas.
Pabaiga – baigiasi jo atsisakius, tam pačiam asmeniui tapus ir tarnaujančiojo, ir
viešpataujančiojo daikto savininku, viešpataujančiam ar tarnaujančiajam daiktui
žuvus, pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei.
6. Kokia yra uzufrukto samprata, uzufruktoriaus teisės ir pareigos, uzufrukto
nustatymo tvarka ir pasibaigimo pagrindai? Uzufruktas – asmens gyvenimo
trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo
trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir
pajamas.
Uzufruktorius turi teisę naudoti svetimą daiktą, gauti iš daikto vaisius,
produkciją ir pajamas, reikalauti įvykdyti dėl uzufrukto atsiradusias prievoles ir
priimti įmokas. Uzufruktorius neturi teisės perduoti uzufrukto kitam asmeniui,
nesuteikia teisės jam į uzufrukto objekte rastą lobį ar jo dalį, negali objekto
teritorijoje kirsti augančių medžių. Uzufrkutorius privalo naudoti daiktą kaip
bonus pater familias, privalo išlaikyti ir remontuoti uzufrukto objektą, gali būti
numatyta, kad uzufruktorius privalo apdrausti objektą, jam tenka su naudojamu
daiktu susijusių išlaidų našta, kasmet privalo teikti objekto savininkui ataskaitą
apie naudojimąsi objektu.
Nustatymo pagrindai – įstatymai, teismo sprendimas, sandoriai.
Pabaiga – jo atsisakius, uzufruktoriui mirus, likvidavus uzufruktorių JA ar
praėjuis 30 metų nuo uzufrukto nustatymo JA, pasibaigus terminui ar įvykus
naikinančiojoje sąlygoje numatytam juridiniam faktui tuo atveju, jei nustatant
uzufruktą buvo numatytas jo pabaigos terminas ar uzufrukto pabaiga buvo
 susieta su naikinačiąja sąlyga, uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku,
uzufrukto objektui žuvus/pablogėjus jo būklei, suėjus senaties terminui (jei
uzufruktorius nepertraukiamai savanoriškai 10 metų pats ar per kitus asmenis
nesinaudojo uzufrukto teisėmis, panaikinus teismo sprendimu.
7. Kuo skiriasi servitutas nuo uzufrukto? Uzufruktas gali būti nustatytas tiek
vieno, tiek kelių asmenų naudai. Uzufrukto terminas ribojamas asmens
gyvenimo trukme, uzufruktas nustatomas siekiant uzufruktoriui naudos ir
uzufruktu suteikiama tiek teisių, kiek jų turėtų rūpestinas faiktą pagal ppaskirtį
naudojantis savininkas.
8. Kokia yra užstatymo teisės samprata, turinys, užstatymo teisės atsiradimo ir
pasibaigimo pagrindai? Užstatymo teisė – teisė naudotis kitam asmeniui
priklausančia žeme statiniams statyti ar įsigyti bei valdyti nuosavybės teisse ar
žemės gelmėms naudoti. Užstatymo teisės turėtojas turi teisę ant kitam
asmeniui priklausančios nuosavybės teise žemės įsigyti nuosavybėn ar turėti
nuosavybės teise staatinius bei daugiamečius sodinius; nustatant užstatymo
teisę, gali būti apribota užstatymo teisės turėtojo teisė statyti, naudoti ar griauti
statinius bei sodinti ar naikinti sodinius; užstatymo teisė gali būti
(ne)terminuota.
Nustatymo pagrindai – žemės savininko ir užstatymo teisės turėtoju tampančio
asmens susitarimu arba žemės savininko testamentu.
Pabaiga – kai užstatymo tiesės turėtojas tampa ir žemės savininku, pasibaigus
terminui, dėl senaties (jei užstatymo teisės turėtojas 10 metų nesinaudoja
objektu), užstatymo teisės turėtojui daugiau kaip už 2 metus nesumokėjus
užstatymo teisė nustatančiame akte nustatyto mokesčio.
9. Kokia yra ilgalaikės nuomos samprata, turinys, ilgalaikės nuomos atsiradimo ir
pasibaigimo pagrindai? Ilgalaikė nuoma – teisė naudotis kitam asmeniui
priklausančiu žemės sklyou ar kitu nekilnojamuoju daiktu nebloginant jo
kokybės, nestatant statinių, nesodinant daugiamečių sodinių ir neatliekant kitų
darbų, kurie iš esmės padidintų naudojamos žemės ar kito nekilnojamo daikto
vertę, išskyrus atvejus, kai yra nuomotojo sutikimas. Jeigu ilgalaikę nuomą
nustatantis aktas nenustato kitaip, tai nuomininkas naudojasi išnuomotu
nekilnojamuoju daiktu kaip savininkas, tik iš esmės nedidina jo vertės, taip pat
neturi teisės keisti jo tikslinės paskirties be savininko sutikimo. Jeigu nuomos
objektas yra žemės sklypas, ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti
numatyta nuomininko teisė statyti statinius ar sodinti sodinius, reikalingus
žemei naudoti pagal paskirtį. Nuomininkas savo lėšomis privalo išlaikyti
išnuomotą nekilnojamąjį daiktą ir jį remontuoti. Jeigu nenustatyta kitaip,
 nuomininkui priklauso išnuomoto nekilnojamojo daikto duodami vaisiai.
Ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti nurodyta, kad nuomininkas be
nuomotojo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui arba padalyti
ilgalaikės nuomos teisės. Jeigu ilgalaikę nuomą nustatančiame akte nenumatyta
kitaip, nuomininkas turi teisę subnuomoti. Subnuomininkas neturi daugiau
teisių už nuomininką. Ilgalaikei nuomai pasibaigus, baigiasi ir subnuoma.
Nustatymo pagrindai – sutartis tarp nuomininko ir nuomotojo.
Pabaiga – pasibaigus terminui, žuvus nuomos objektui, nuomą panaikinus
teismo sprendimui, nuomotojui tapus nuomininku, nenaudojus nuomos objekto
10 metų ar šalių susitarimu.
10. Kokia yra hipotekos samprata, turinys, subjektai, objektai, rūšys, hipoteka
užtikrinami reikalavimai, hipotekos atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai?
Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, kuria užtikrinamas
esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas
neperduodamas kreditoriui.
Subjektai – fiziniai ir JA
Objektai – bet kokie nekilnojamieji daiktai (gali būti ir kilnojamas turtas/turtinės
teisės, jei šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamais
daiktais).
Rūšys – priverstinė ir sutartinė. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymo arba
teismo sprendimo pagrindu valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių
bei valstybinio soc. draudimo teisinių santykių užtikrinimui, statinių statybos ar
rekonstrukcijoms užtikrinti ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Sutartinė
hipoteka gali būti paprastoji, juntinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji ir
sąlyginė.
Paprastoji – vieno konkretaus nuosavybės teise priklausančio daikto įkeitimas
siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą;
Jungtinė – kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamų daiktų įkeitimas
siekiant apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą;
Svetimo turto – kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio daikto įkeitimas
esant to asmens sutikimui, kai siekiama apsaugoti skolinio įsipareigojim
vykdymą;
Maksimalioji – nekilnojamo daikto įkeitimas siekiant apsaugoti skolinių
įsipareigojimų vykdymą. Registruojama ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui,
kai susitariama tik dėl maksimalios įsipareigojimų apsaugojimo įkeičiamu
daiktu sumos ir dėl paskolos naudojimo srities;
 Bendroji – keleto atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamų daiktų
įkeitimas siekiant apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą;
Sąlyginė – nekilnojamo turto įkeitimas siekiant apsaugoti skolinio įsipareigojimo
vykdymą, jeigu susitariama, jog hipoteka įsigalios nuo to momento, kai sutartyje
numatyta sąlyga bus įvykdyta/jei susitariam, kad hipoteka galios iki to
momento, kol bus vykdomoa sutartyje numatyta sąlyga.
Užtikrinami reikalavimai – siaurąja prasme – piniginiai reikalavimai. Plačiąja
prasme – bet kokie reikalavimai, dėl kurių neįvykdymo kreditorius patiria
nuostolių. Tokiais atvejais hipoteka užtikrinamas pagrindinis reikalavimas bus
reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.
Atsiradimas – teismo sprendimu, įstatymais, sutartimis.
Pabaiga – išregistravus iš registro. Įkeisto daikto savininkas ar skolininkas gali
reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas,
daiktui panaikinama hipoteka ar hipotekos kreditorius/jo buvimo vieta
nežinoma 10 metų nuo skolos mokėjimo termino pabaigos.
11. Kokia yra įkeitimo samprata, turinys, subjektai, objektai, rūšys, įkeitimu
užtikrinami reikalavimai, įkeitimo atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai?
Įkeitimas – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis
kilnojamo daikto ar turtinių teisių įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas
kreditoriui, trečiajam asmeniui ar paliekamas įkaito davėjui. Įkeitimo
sandoryje turi būti nurodyta: sandorio sudarymo vieta ir data, įkaito davėjas,
skolininkas, kreditorius, asmuo, kuriam perduotas įkeitimo objektas, jų
gyvenamoji vieta (buveinė), įkeitimo objekto aprašymas, įkeitimu užtikrinta
prievolė (prievolės) ir jos (jų) konkretus ar maksimalus dydis, įvykdymo
terminas. Sąlyginio įkeitimo ir maksimaliojo įkeitimo sandoriuose privalo būti
nurodyta įkeitimo rūšis. Sąlyginio įkeitimo sandoryje nurodoma sąlyga, su
kuria siejamas įkeitimo galiojimas. Jeigu įkeitimo objektas įkeičiamas
pakartotinai, skolininkas privalo tai nurodyti įkeitimo sandoryje. Įkeitimo
sandoriams netaikomi specialūs sandorių turinio reikalavimai, išskyrus
įstatymų nustatytus atvejus. Tais atvejais, kai keliems kreditoriams atstovauja
vienas atstovas, kreditorių susitarimu arba įkeičiamo daikto savininko
vienašaliu pareiškimu įkeitimo sandoryje gali būti nustatyta, kad viešame
registre kaip kreditorius nurodomas tik kreditorių atstovas. Šiuo atveju viešame
registre turi būti nurodytas atstovavimo pagrindas. Įkeitimo sandoryje, kurį
vienašališkai surašo įkeičiamo daikto savininkas, kreditorius gali būti
nenurodytas. Prieš sąžiningus trečiuosius asmenis pareikštinį įkeitimą galima
naudoti nuo kreditoriaus nurodymo viešame registre momento.
 Subjektai – fiziniai ir JA. Dalyvauja įkaito davėjas (gali būti tretysis asmuo) ir
įkaito turėtojas.
Objektai – kilnojamieji daiktai ir turtinės teisės. Gali būti ir visas nuo įkaito
davėjo asmens atskiriamas turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą.
Rūšys – sutartinis arba priverstinis. Suatrtinis atsiranda sutarties arba vienašalio
sandorio pagrindu (pareikštinis). Priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda
įstatymų, teismo sprendimo ar įgaliotos institucijos sprendimo pagrindais,
taikomos CK 4 knygos nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką.
Užtikrinami reikalavimai – bet kurios piniginės prievolės įvykdymas.
Užtikrinamas toks reikalavimas, koks yra jo patenkinimo momentu, įskaitant
palūkanas, netesybas, nuostolius, padarytus dėl prievolės įvykdymo termino
praleidimo, būtinos išieškojimo išlaidos.
Atsiradimas – sandoris, teismo sprendimas, įgaliotų institucijų sprendimas,
įstatymai.
Pabaiga – pasibaigus įkeitimu užtikrintai prievolei, žuvus įkeistam daiktui,
įkaito turėtojui įgijus nuosavybės teisę į įkeistą daiktą ar įkeistoms teisėms
perėjus įkaito turėtojui, pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo
terminui, kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo iš įkeitimo dalyko
dėl ieškinio senaties termino ir šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius
įkeitimo.

12. Ar gali būti įkeistas nekilnojamasis turtas? Pagrįskite. Ne. Įkeitimo objektais gali
būti laikomi visi kiti civilinių teisių objektai, kurie nepriskiriami
nekilnojamiesiems daiktams.
13. Kokia yra daikto sulaikymo samprata, reikšmė, turinys, sąlygos ir pasibaigimo
pagrindai? Daikto sulaikymas – kreditoriaus teisė sulaikyti skolininko jam
perduotą daiktą tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę. Kitam asmeniui
priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto
savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas.
Sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jei nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo
terminas. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles.
Sąlygos – sulaikantis daiktą asmuo turi būti teisėtas jo valdytojas; asmuo turi
turėti reikalavimo teisę į daikto savininką; turi būti suėjęs reikalavimo
įvykdymo terminas.
Pabaiga – kai valdytojas praranda valdymo teisę (išskyrus atvejus, kai daikto
savininkui sutikus daiktas išnuomojamas arba įkeičiamas kitiems asmenims).
14. Kokia yra kito asmens turto administravimo samprata, rūšys, atsiradimo ir
pasibaigimo pagrindai? Kito asmens turto administravimas yra nuosavybės
teisės įgyvendinimo būdas suteikiant daiktinę teisę paskirtam daikto valdytojui.
Rūšys – paprastasis ir visiškas administravimas. Paprastasis atlieka visus
veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį
užtikrinti. Visiškas ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti ir
tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų ir naudoti tokiam tikslui, kuris yra
palankiausias naudos gavėjui.
Atsiradimas – nustatomas teismo nutartimi, įstatymu, sandoriu. CK numatytais
atvejais administravimas gali būti nustatomas admin aktu.
Pabaiga – pasibaigus naudos gavėjo teisėms į administruojamą turtą, pasibaigus
administraciniam terminui ar įvykus sąlygai, numatytai admin nustatymo akte,
išnykus priežastims dėl kurių buvo nustatytas administravimas arba pasiekus
tikslą, kuriam buvo nustatytas administravimas, taip pat panaikinus turto
administravimą.
15. Kokios yra turto administratoriaus teisės pareigos ir atsakomybė? Privalo
priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš
administruojamo turto, nekeisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai
tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas, įgyvdentinti kitas teises, susijusias
su turto valdymu ir naudojimu.
Turi teisę iš administruojamo turto gaunamas lėšas saugiai investuoti pagal CK
4 knygos XIV skyriaus normų reikalavimus, jei administruojami vertybiniai
popieriai, administratorius turi teisę balsuoti, taip pat kitas suvertybiniais
popieriais susijusias teises ir pareigas, esant teismo leidimui perleisti
administruojamą turtą kitiems asmenims atlygintinai ar jį įkeisti, jei tai yra
būtina skoloms apmokėti ar turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą galima
realizuoti be teismo leidimo. Turi teisę į atlyginimą, išskyrus atvejus, kai pagal
įstatymą atlyginimas nemokamas.
Draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniam labui, apie kiekvieną
konfliktą privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui, neturi teisės sujungti ar
sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti admin turto ar
informacijos, susijusios su turto admin, savo interesams tenkinti, išskyrus
atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas. Adminas neturi teisės perleisti
admin turto neatlygintinai kitiems asmenims, negali atsisakyti teisių, kurias
naudos gavėjas turi į admin turtą. Adminas neturi teisės admin turto įsigyti
nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas ar jis tą
turtą paveldi.
16. Turto administravimo atribojimas nuo patikėjimo teisės? Adminas paprastai
veikia turto savininko vardu ir privalo nurodyti, kad veikia kaip adminas.
Sudarydamas sandorius, susijusius su jam patikėjimo teise perduotu turtu,
patikėtinis veikia savo vardu ir nurodo, kad veikia turto patikėjimo teise.
17. Kodėl negalima išreikalauti turto iš sąžiningo įgijėjo? Sąžiningas daikto įgijėjas
turėtų būti laikomas įgijusiu nuosavybės teisę iš karto (nuo to momento, kada
pradinis savininkas praranda teisę susigrąžinti daiktą), nes atsirado juridiniai
faktai, kurių pagrindu neginamos pradinio savininko teisės ir suteikiamas
pirmumas sąžiningo įgijėjo teisėms.
18. Kam priklauso lobis, rastas žemės sklype, nepriklausančiame lobį radusiam
asmeniui nuosavybės teise? Žemės savininkui (pvz., uzufrukto atveju, lobis
priklausytų ne uzufruktoriui, o uzufrukto objekto savininkui).