UTENOS KOLEGIJOS

MEDICINOS FAKULTETO
SOCIALINĖS GEROVĖS KATEDROS
SOCIALINIO DARBO STUDIJŲ PROGRAMA

Socialinio darbuotojo etikos kodeksas. Analizė,

interpretacija ir kylantys klausimai.

Darbą atliko
SD-22I-(N) gr. Studentė
Ramunė Apolskaitė
2023-04-21

Darbą tikrino
Doc. Dr.
Edita Budrytė
2023-04-21

Utena 2023
 Uolumas, darštumas, atjauta – nuo seno yra būdinga lietuviams. Jiems šios savybės ir
vertybės padėjo atlaikyti sunkius išmėginimus, įtvirtinti tautiškumą. Socialinis darbuotojas tai gan
nauja specialybė Lietuvoje. Jie pasišventę tarnauja Lietuvos žmonėms, stengiasi ugdyti jų
saviraišką, gerina savo profesinį pasirengimą, savo veikla siekia intensyvinti visuomenės raidą.
Tai darbuotojai padedantys socialinių problemų patiriantiems žmonėms ar žmonių
grupėms. Pagrindinė socialinio darbo idėja – ginti žmogų kaip individualybę ir vertybę, puoselėti jo
teisę į apsisprendimą ir savirealizaciją. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu siekiama
įtvirtinti bendrąsias socialinio darbo nuostatas. Kodeksas vertintinas socialinio darbuotojo elgsenos
savireguliacijos požiūriu.
Socialinio darbuotojo etikos kodekso 6 straipsnyje kalbama apie tai, kad Socialinis
darbas pagrįstas vertybių sistema, kai laikomasi tam tikrų principų. 8 straipsnyje sakoma: socialinis
darbuotojas gerbia visų žmonių orumą ir vertę, jų teisę į laisvą apsisprendimą. Tad aptarsiu kas yra
vertyvės?
Vertybės– viena svarbiausių socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos sričių.
Socialiniai darbuotojai dirba su labiausiai pažeidžiamais visuomenės nariais, labai svarbu, kad jie
pakankamai dėmesio skirtų profesinėms vertybėms ir profesiniam ir pavyzdiniam asmeniniam
elgesiui. Socialinio darbo vertybės pripažįstamos ir priimamos vertingomis ir svarbiomis socialinio
darbo praktikai ir pagalbos klientams procesui.
Kaip teigia R. L. Barker (1995), vertybės – tai papročiai, elgesio standartai bei
principai, kuriuos laiko pageidaujamais tam tikra kultūra, individas ar žmonių grupė. B. R.
Compton ir B. Galaway (1999) vertybes apibūdina kaip neįrodytus ir, ko gero, neįrodomus
įsitikinimus dėl žmogaus prigimties. Šie įsitikinimai nurodo socialinio darbuotojo praktiko
kasdienio darbo kryptį. Kaip teigia šie autoriai, profesijos vertybės nėra išskirtinės. Socialinio darbo
profesija egzistuoja platesniame kultūriniame kontekste ir identifikuoja bei operacionalizuoja jau
egzistuojančias visuomenėje vertybines nuostatas. Mūsų visuomenėje egzistuojančios vertybės
kartais prieštarauja ir konfliktuoja tarpusavyje, todėl socialiniame darbe vertėtų pasirinkti vertybes,
kurios padėtų tinkamai dirbti šį darbą.
J. Hefferman, G. Shuttlesworth ir R. Ambrosino (1992), kalbėdami apie socialinių
darbuotojų vertybes, teigia, kad socialiniai darbuotojai tiki visų žmonių orumu, vertybėmis bei
vertingumu, nepaisant socialinės klasės, lyties, religijos, rasės, spalvos ar amžiaus. Žmogaus
gyvybės vertybė yra aukščiau visų kitų vertybių. Žmonės, kurie turi problemų, nepaisant tų
problemų priežasties, neturėtų būti žeminami, smerkiami ar teisiami. Klientai ar klientų grupės turi
teisę į savarankiškumą, tai yra teisę priimti sprendimus, kurie paveiks jų gyvenimą, patys.
Pagrindinės vertybės yra tos, kurios turi ką nors bendra su žmogaus orumu ir verte.
Socialiniai darbuotojai dirba su žmonėmis, turinčiais įvairių problemų, ir dažnai mato žmonių
silpnybes. Tai ypač verčia atkreipti dėmesį į humanistines vertybes. Pavyzdžiui apsvaigęs, nešvarus,
visiškai nuskurdęs, neaiškiai ir neracionaliai mąstantis, nebendradarbiaujantis asmuo yra žmogus ir
turi būti vertinamas. Socialinio darbuotojo profesinės vertybės pripažįsta žmogaus trūkus ir
stiprybes.
Nors socialiniai darbuotojai turi Etikos kodeksą, yra su juo susipažinę ir turėtų juo
remtis, tačiau savo praktiką grįsti šiomis vertybėmis nėra lengva ir paprasta, susiduriama su kai
kuriomis problemomis:
Neaiškūs vertybiniai teiginiai sukelia prieštaringas interpretacijas. Įgyvendinant
abstrakčią vertybę reikia turėti omenyje ne vieną, bet keletą vertybių. Dažnai sunku nuspręsti, kokie
veiksmai patvirtina tą vertybę.
Sunku išlaikyti individo teisių ir visuomenės atsakomybės pusiausvyrą.
Nuolatinis socialinio darbuotojo praktikoje keliamas klausimas, kaip padėti
kenčiančiam žmogui nežeminant jo orumo?
Kaip savo darbe kartu laikytis mokslinio ir humanistinio požiūrio? (Johnson L. C,
2001).
Socialinis darbuotojas turi atsižvelgti ne tik į kliento ar visuomenės, bet ir į savo
asmenines vertybes. Jis negalės gerai atlikti darbo, jei ignoruos savo asmenines vertybes ir
principus. Toks ignoravimas gali sukelti blogą psichologinę ir emocinę socialinio darbuotojo
savijautą, o tai gali turėti įtakos atliekant tiesiogines pareigas. Tačiau atsižvelgdamas į savo
asmenines vertybes ir principus, profesionalas neturėtų pamiršti apie vertybių skirtumus ir
tolerantiškai priimti kitokias asmenines vertybes turinčius žmones ar žmonių grupes.
Socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos glaudžiai susijusios su vertybėmis ir etika.
Socialinis darbuotojas, prieš akis turėdamas absoliučią asmens vertę, turi puoselėti nustatytą
vertybių sistemą, laikytis etinių principų. Etinis sąmoningumas - būtina socialinio darbuotojo
profesinės etikos dalis.
 ŠALTINIAI

1. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas

2. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1998)
3. https://etalpykla.lituanistikadb.lt/object/LT-LDB-
0001:J.04~2018~1573476233867/
J.04~2018~1573476233867.pdf