VIDURAMŽIŲ VALSTYBĖ: TARP ANKSTYVOSIOS IR LUOMINĖS

MONARCHIJOS
Ankstyvoji monarchija — pirmasis Viduramžių valstybės raidos tarpsnis. Tai kūrimosi
laikotarpis, kai viena iškilusi giminė, asmuo pradeda plėsti domeną.
Žemės valdų tipai:
1. Beneficija — feodalo žemė be paveldėjimo teisės;
2. Feodas — feodalo žemė su paveldėjimo teise;
3. Alodas — valstiečio žemė;
4. Domenas — karaliaus (kilmingojo) žemė.
Kaip pradėjo kurtis valstybės (monarchijos)?
Dariniuose iškildavo viena didinga giminė, kuri aukština savo domeną, ir vedybų ar kitu atveju
pradeda prijungti žemes prie domeno.
Feodalizmas — santvarka, kurios pagrindas yra silpnesniojo pasidavimas stipresniojo globai.
Feodalizmo bruožai:
1. Imunitetinės teisės;
2. Vasaliniai ryšiai / santykiai (vasalitetas);
3. Valstiečių įbaudžiavinimas;
4. Stambios feodalinės žemės valdos susidarymas;
5. Luominė visuomenė.
Vasalitetas (vasaliniai santykiai) — Viduramžių visuomenei būdingas priklausomybės ryšys tarp
feodalų.
Viduramžiais būdingas bažnyčios įsigalėjimas.
Teokratinė teorija — kai bažnytinė valdžia aukščiau pasaulietinės valdžios.
Kliuni reforma — katalikų bažnyčios pertvarkymas, kai iškeliama teokratinė teorija.
Konklava — kardinolų kolegija, renkanti popiežių.
Celibatas — santuokų draudimas dvasininkams.
Ekskomunikacija — valdžios atskyrimas nuo bažnyčios.
Inkvizicija — bažnytinis teismas, skirtas kovai su eretikais ir bažnyčios priešininkais.

Santykis Tarp ko ir kaip vyko

ĮBAUDŽIAVINIMAS Vyko tarp valstiečio ir feodalo. Feodalas turėjo

mokėti duoklę ir eiti lažą.

VASALITETAS (vasaliniai santykiai) Vyko tarp dviejų feodalų (senjoro ir vasalo).

Senjoras įsipareigoja globoti vasalą ir duoda jam
žemės, o vasalas — remti savo poną ir jam padėti.

LUOMINĖ MONARCHIJA
Luominė monarchija — valdymo forma Viduramžiais, kai karaliaus valdžiai turi įtakos
kilmingieji.
Kilmingieji siekė apriboti karaliaus valdžią ir norėjau daugiau galių sau.
XIII a. Anglijos karaliaus JONO BEŽEMIO, po nesėkmių karuose, įtaka ir valdžia labai nusmuko.
Kad išliktų karaliumi, jis buvo priverstas apriboti savo valdžią ir aristokratijai suteikti daugiau
politinių laisvių ir galių valstybės valdyme.
Jonas Bežemis (1166):
1. Anglijos karalius;
2. 1215 m. paskelbė Didžiąją laisvių chartiją;
3. Suteikė daugiau teisių aristokratijai.
Didžioji laisvių chartija: 1215 m. Jono Bežemio paskelbtas raštas, kuris šalyje (Anglijoje) įtvirtino
parlamentą — instituciją, sudarytą iš galingiausių anglijos kilmingųjų. Su šiuo raštu apribota
karaliaus valdžia, jo sprendimams turėjo pritarti ir parlamentas, kitaip tai nebus įvykdyta.
Parlamentas tapo reguliariai šaukiama institucija.