Hiromi - Shinya. .Fermentu - faktorius.2009.LT

Knyga Fermentų faktorius privertė pakeisti supra
timą apie žmogaus organizmą, mitybą, mediciną ir

sveikatą.
Medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya,
labai gerbiamas Jungtinių Amerikos Valstijų ir
Japonijos medicinos įstaigų narys, siūlo mums -
vis labiau veikiamiems šiuolaikinės su medicina
pernelyg susijusios kultūros ir mūsų nacionalinės
medicinos trūkumų - būdą gydytis patiems. Šis
būdas - tai fermentų faktorius.
Fermentai - mikroskopiški energijos paketai,
skatinantys veikti visas mūsų organizmo funkcijas.
Dr. Shinya rašo, kaip aprūpinti organizmą ste
buklingais fermentais ir paskatinti sveikimą, aiški
na, kodėl nė vienam iš kelių tūkstančių jo gydytų
vėžiu sergančių žmonių, kurie rūpestingai laikėsi jo
rekomendacijų, liga neatsinaujino. Jis ragina mus
padėti savo kūnams išgyti nuo ligų, kurios jau ilgus
dešimtmečius kamuoja žmones. Tai:
• vėžys
• išeminė širdies liga
• nutukimas
• fibromos
• vidurių užkietėjimas
• dirglaus žarnyno sindromas
• Krono liga
• apnėja
• autoimuninės ligos
Fermentų faktorius atskleis jums, kaip nepristigti

nuolatinių fermentų ir senatvėje džiaugtis sveikata
bei gyvybingumu.
FERMENTŲ
FAKTORIUS
Hiromi Shinya, MD
FERMENTŲ
FAKTORIUS
Iš anglų kalbos vertė
Laima Gylienė
VERSUS AUREUS
U D K 613.2 Versta iš:
Sh-13 T H EE N Z Y M E FACTOR
by Hiromi Shinya, M D
Council Oak Books, 2007
Viršelio dailininkas
Saulius Bajorinas
"BYOKINI N A R A N A I IKI KATA"

by Hiromi Shinya
Copyright © 2005 by Hiromi Shinya
Original Japanese edition published by
Sunmark Publishing, Inc., Tokyo, Japan
Translation is based on English edition
by the title: T H E E N Z Y M E F A C T O R ,
published by Council Oak Books,
Tulsa, Oklahoma, U S A
www.counciloakbooks.com
© Vertimas į lietuvių kalbą,
Laima Gylienė, 2009
ISBN 978-9955-34-170-3 © „Versus aureus" leidykla, 2009
v
Turinys
Leidėjo žodis VII

Pratarmė IX
|žanga
Fermentų faktorius - raktas į mūsų gyvenimą i
1 skyrius
Fermentai ir jūsų sveikata - klaidingi požiūriai ir pagrindinės
tiesos 7
2 skyrius
Fermentais grindžiama dieta 45
3 skyrius
Turtingų ir sveikų žmonių įpročiai 75
4 skyrius
Neignoruokite savo gyvenimo scenarijaus 103
Baigiamasis žodis
Fermentų faktorius: nuo entropijos prie sintropijos 123
Priedai
Dr. Shinyaos septynios būtinos geros sveikatos sąlygos 127
Daugiau rekomendacijų dėl mitybos 133
Gydomieji maisto produktai 145
Rodyklė 147
VII
Leidėjo žodis
Kiekvienas gydytojas ir chirurgas, gydantis virškinimo sis

temos organus, kad ir kur pasaulyje dirbtų, gerai žino, kas yra
dr. Hiromi Shinya. Tai - kolonoskopinės chirurgijos pradininkas,
padėjęs ištobulinti šioms operacijoms atlikti reikalingą instru
mentą (dėl to ši operacinė technika vadinama jo vardu).
Dr. Shinya gydytoju dirba daugiau kaip keturis dešimtmečius -
jam teko gydyti prezidentus, premjerus, kino žvaigždes, garsius
muzikantus ir daugybę ne taip gerai žinomų pacientų. Daugiau
kaip 300 000 žmonių jis tyrė skrandį ir žarnyną. Šiuo metu
Shinya dirba klinikinės chirurgijos profesoriumi Alberto Einš
teino medicinos koledže Niujorke ir Chirurginės endoskopijos
skyriaus vedėju „Beth Israel" medicinos centre.
Remdamasis patirtimi, kurią sukaupė gydydamas šimtus tūks
tančių pacientų, dr. Shinya sukūrė ir kliniškai išbandė sveikatos
gerinimo būdą, grindžiamą nuostata, kad organizmui būtini gy
vybiškai svarbūs fermentai, kuriuos jis vadina „nuolatiniais"*, o
kai kada „stebuklingais". Stingant fermentų ilgas ir sveikas gyve
nimas neįmanomas.
Fermentams ir skiriama knyga Fermentų faktorius. Shinya ją
laiko darbo, kuriam paskyrė visą savo gyvenimą, kulminacija. Tai
galimybė pranešti milijonams žmonių - tiems, kurie niekada ne
turėjo ir neturės galimybės gydytis pas jį asmeniškai - apie savo
atradimus, geresnę sveikatą užtikrinantį gyvenimo būdą ir tai, kur
slypi jo veiksmingumas.
Gimęs Japonijoje ir kasmet šešis mėnesius dirbęs Tokijuje,
dr. Shinya šioje knygoje sujungė Rytų ir Vakarų medicinos prak
tiką. Parašyta japoniškai, ji sukėlė sensaciją - netrukus po to, kai
buvo išleista, knygos parduota daugiau kaip du milijonai egzem-
* Angl, source enzyme\ čia - nuolatiniai fermentai (vert. pastaba).

VIII
pliorių. Leidykla Council Oak didžiuojasi išleidusi Fermentų fak

torių angliškai ir kartu su dr. Hiromi Shinya tikisi, kad ši knyga
paskatins jus rinktis sveikesnį ir laimingesnį gyvenimo būdą.
IX
Pratarmė
Augau pokario Japonijoje. Tuo metu mano tėvynę pasiekė ame

rikietiškos technologijos ir gyvenimo būdas. Svajojau studijuoti
mediciną Amerikoje. Todėl 1963 metais, įgijęs medicinos mokslų
daktaro laipsnį, kartu su sužadėtine persikėliau į Jungtines Valsti
jas, kad galėčiau kaip chirurgas rezidentas dirbti „Beth Israel" me
dicinos centre.
Atvykęs į Jungtines Valstijas supratau privalėsiantis labai daug
dirbti - juk norėjau tapti geru ir gerbiamu chirurgu šioje šalyje. Pa
auglystėje užsiiminėjau kovos menais, dėl to buvau gerai išmokęs
naudotis kiekviena palankia situacija. Be to, buvau abirankis, todėl
man puikiai sekėsi operuoti.
Mokydamasis rezidentūroje dirbau dr. Leono Ginsburgo, kuris
kartu su daktarais Burrillu Bernardu Crohnu ir Gordonu Oppen-
heimeriu atrado Krono ligą, asistentu. Kartą, kai iki tol dr. Ginsbur-
gui visada talkinęs asistentas negalėjo būti operacinėje, medicinos
seselė, kuri matė, kaip aš dirbu, rekomendavo mane. Vienodai gerai
dirbau ir kaire, ir dešine ranka, tad susitvarkiau labai operatyviai. Iš
pradžių dr. Ginsburgas negalėjo patikėti, kad dirbdamas viską atli
kau puikiai, bet pamatęs, jog ligonis nekraujuoja, nėra jokių tinimų,
kurie neišvengiami atliekant ilgai trunkančias operacijas, buvo tie
siog apstulbintas. Nuo tada pradėjau dirbti su juo reguliariai.
Tačiau mano sutuoktinė ir dukrytė nesijautė Jungtinėse Valsti
jose gerai. Žmona negalavo ir negalėjo žindyti kūdikio, dėl to vai
kelį maitinome karvės pieno mišiniais. Aš visą dieną praleisdavau
ligoninėje ir negalėjau padėti žmonai, kuri vėl tapo nėščia. Žinoma,
kai būdavau namuose, keisdavau vystyklus ir maitindavau kūdikį
iš buteliuko, bet mergytė daug verkė, galiausiai buvo išberta, jai
baisiai niežėjo visas kūnelis.
Tada mums gimė sūnus. Mūsų džiaugsmą ilgainiui užtemdė ne
rimas - vaikelio išmatose ėmė rastis kraujo. Tuo metu jau dirbau
X
pirmuoju gana primityviu kolonoskopu, kuriuo ir ištyriau sūnų.

Jam diagnozavau gaubtinės žarnos uždegimą (kolitą).
Buvau priblokštas. Aš, gydytojas, negalėjau padėti jaunai my
limai žmonai, sūnui ir dukrelei. Studijuodamas mediciną neįgijau
žinių, kuriomis remdamasis būčiau galėjęs atsakyti į klausimą, ko
dėl sunegalavo mano artimieji. To, kad mokėjau daryti operacijas
ir šalinti simptomus vaistais, nepakako. Reikėjo išsiaiškinti, dėl ko
žmonės suserga.
Japonijoje man niekada nebuvo tekę susidurti su atopiniu der
matitu, kuriuo sirgo mano duktė. Sukau galvą, kas jai galėjo pa
kenkti Jungtinėse Valstijose. Japonai vartoja mažai pieno produktų,
todėl man kilo įtarimas, kad jai netiko mišiniuose esantis karvės
pienas. Ir iš tikrųjų vos liovėmės tuos mišinius vartoti, dukry
tė greitai pasitaisė. Supratau, kad ji buvo alergiška karvės pienui.
Dukters organizmas pieno nevirškino - iš žarnyno į kraują pate
kusios nesuvirškinto pieno dalelės sukeldavo tokią imuninės siste
mos reakciją, kokią sukelia į organizmą patekę svetimkūniai. Dėl
to paties buvo susirgęs ir mūsų sūnus. Kai tik liovėmės jį maitinti
karvės pienu, jis pasveiko.
Žmonai buvo diagnozuota vilkligė. Jos kraujo tyrimų duome
nys kaskart vis blogėjo, oda buvo išblyškusi. Ji dažnai gulėdavo li
goninėje. Kad ir kaip kovojome dėl jos gyvybės, ji mirė anksčiau,
negu aš sužinojau, kaip būtų buvę galima jai padėti.
Net šiandien negaliu pasakyti, kodėl ji susirgo vilklige, tik ži
nau, kad imuninė jos sistema iš prigimties buvo jautri. Nors ji augo
Japonijoje, lankė vakarietiško tipo vienuolyno mokyklą, kur vai
kams buvo duodama daug pieno. Esu tikras, kad ji buvo alergiška
pienui, kaip ir jos vaikai. Kadangi buvo nuolat maitinama maistu,
kuris organizme sukeldavo alerginę reakciją, imuninė sistema išse
ko ir atsirado autoimuninė liga - vilkligė.
Ši asmeninė patirtis padėjo man suvokti, kokia svarbi mūsų
sveikatai yra mityba. Nuo tada (t. y. jau maždaug 50 metų), tirda-
XI
mas savo pacientų skrandį ir žarnyną, klausinėju jų, ką jie valgo, ir

registruoju atsakymus. Taip surinkau 300 000 pacientų duomenis.
Visą gyvenimą aiškinausi, kas vyksta žmogaus organizme, kas
jam yra sveika ir kas jį susargdina. Savo praktikos pradžioje, gydy
damas ligonį, susitelkdavau į konkrečią ligą - į tai, kas ją sukelia ir
kaip ją gydyti. Bet kuo toliau, tuo labiau man rūpėjo pažinti žmo
gaus organizmą kaip visumą. Tai vertė keisti požiūrį į ligą. Supra
tau, kad ir gydytojai, ir pacientai turi daugiau dėmesio skirti tam,
kad išsiaiškintų, kas žmogui yra sveika. Tada jie žinos, kaip reikia
gyventi, norint išsaugoti sveikatą.
Ateiname į šį pasaulį turėdami teisę būti sveiki. Kai pradėjau su
prasti, kas žmogui sveika, stengiausi šias žinias populiarinti ir taip
padėti ligoniams patiems atsikratyti ligų. Kūnas gali išsigydyti pats. O
aš kaip gydytojas privalau šiam išgijimui sukurti tinkamas sąlygas.
Pradėjęs aiškintis, kodėl žmonės suserga, galiausiai priėjau iš
vadą, kad svarbiausias mūsų sveikatą lemiantis veiksnys yra ne kas
kita kaip organizmo fermentail
Jų organizme yra apie 5000, jie lemia beveik 25 000 reakcijų.
Nors fermentai kontroliuoja kiekvieną mūsų organizme vykstantį
procesą, apie juos žinome labai mažai. Mano įsitikinimu, visi or
ganizmui būtini fermentai - jie, beje, yra labai įvairūs - susidaro iš
tam tikrų nuolatinių fermentų, kurių, jei be paliovos juos eikvosi
me, anksčiau ar vėliau ims stigti. Tada ląstelės nebegalės normaliai
atsikurti, padidės vėžio ir kitų degeneracinių ligų rizika.
Kaip tik apie šiuos nuolatinius fermentus aš daug kalbu knygoje.
Ne veltui ją pavadinau Fermentų faktoriumi.
Kai gydau gaubtinės žarnos vėžiu sergančius žmones, pirmiau
sia pašalinu auglį, o paskui skiriu dietą, kurią sudaro fermentų
gausus ir netoksiškas maistas bei daug vandens, nes tai padeda
atsikurti organizmo ląstelėms. Nepasitikiu labai stipriais vaistais -
jie silpnina imuninę sistemą. Iš patirties žinau, kad storosios žar
nos vėžys neatsiranda atsitiktinai kaip izoliuotas įvykis. Tai, kad
XII
žmogus susirgo šios rūšies vėžiu, rodo, jog sutrikęs organizmo ap
rūpinimas nuolatiniais fermentais, o kartu pažeistas ląstelių atsi
kūrimo procesas.
Kadangi žmogaus organizme nuolatinių fermentų kiekis ribo
tas, neeikvokite jų be reikalo, kaip antai, blogai maitindamiesi, var
todami toksiškas medžiagas, nesirūpindami reguliariai išsituštinti
ir gyvendami apimti nuolatinės įtampos.
Tais atvejais, kai fermentų organizme yra pakankamai, galima
spontaniškai išgyti arba sustabdyti ligą. Kadangi tai patyriau ne
kartą savo praktikoje, šiuos fermentus dar vadinu „stebuklingais".
Nors DNR atrasta jau seniai, mes daug ko apie ją nežinome. Mūsų
DNR molekulėse glūdi daug paslapčių. Mano tyrimai rodo, kad pozi
tyvi emocinė energija, kuri generuojasi tada, kai mes mylime, juokia
mės, džiaugiamės, skatina DNR molekules gaminti šias stebuklingas
medžiagas - nuolatinius fermentus, kurios veikia kaip mūsų ląste
lių atsikūrimo procesų biokatalizatoriai. Taigi meilė ir džiaugsmas
mums gali duoti daug daugiau, negu iki šiol įsivaizdavome.
Knygoje sužinosite, ką kasdien reikia daryti, ką valgyti ir ko
kius papildus ir fermentus vartoti, kad šių stebuklingų nuolatinių
fermentų nepristigtume ir galėtumėte likti sveiki. Čia taip pat suži
nosite, kad svarbiausia ilgo ir laimingo gyvenimo sąlyga yra daryti
tai, kas teikia jums laimės (net jei retsykiais nesilaikytumėte kitų
mano rekomendacijų).
Klausykitės muzikos. Mylėkite. Juokaukite. Džiaukitės papras
čiausiais dalykais. Mėgaukitės gyvenimo skoniu. Laimingas ir pras
mingas žmogaus gyvenimas - tai natūralus kelias būti sveikiems.
Džiaugsmas ir entuziazmas geriau negu tobuliausia dieta skatins
reikalingų nuolatinių fermentų gamybą.
Dr. Hiromi Shinya

2007 m. birželis
1
Įžanga
Fermentų f aktorius - raktas į mūsų gyvenimą
Organizmas pasižymi stebuklingu gebėjimu pats gydytis.

Tiesą sakant, sistema, kuri gali mums suteikti pusiausvyrą, kai
susergame, yra ne kas kita kaip mūsų organizmas. Žinoma, medi
kai padeda (atlieka operacijas), bet jie būtų bejėgiai, jei žmogaus
organizmas nesugebėtų pats gydytis.
Tą aš nuolat matau per savo praktiką. Prieš trisdešimt penke
rius metus pirmasis pasaulyje sėkmingai atlikau polipų šalinimo
kolonoskopu ir neperpjaunant pilvo sienelės operaciją. Tada tai
buvo svarbus įvykis, nes šalinant polipą, kai neperpjaunama pil
vo sienelė, galima išvengti pašalinių atvirajai chirurgijai būdingų
reiškinių. Tuo metu buvau vienintelis chirurgas, atliekantis tokias
operacijas, todėl greitai išgarsėjau. Tada vien tik Amerikoje buvo
daugiau kaip ю milijonų žmonių, kuriems reikėjo šalinti polipus.
Pradėjo plaukti pacientai, norintys, kad procedūra būtų atlikta
mano atrastu neinvaziniu metodu. Taigi vos peržengęs trisdešimt
metų, tapau „Beth Israel" medicinos centro (Niujorke) Chirurgi
nės endoskopijos skyriaus vadovu. Dieną dirbdavau ligoninėje, va
karais privačioje savo klinikoje - taigi nuo ryto iki vakaro tyriau
pacientus. Per kelis klinikinės praktikos dešimtmečius endoskopu
ištyriau šimtus tūkstančių pacientų ir padariau išvadą, kad tada,
kai žmogaus virškinimo sistema yra sveika, jam lengviau įveikti
ligas. Ir atvirkščiai, kai sistema pažeista, atsparumas tam tikroms
ligoms yra mažesnis.
Kitaip sakant, virškinimo sutrikimų neturintis žmogus yra
psichiškai ir fiziškai sveikas, o jų turintis dažnai kenčia nuo psi
chinių ir fizinių negalavimų. Galima pasakyti ir atvirkščiai: sveikų
žmonių virškinimo sistema veikia gerai, ligotų - blogai. Vadinasi,
2 FERMENTŲ FAKTORIUS
skrandžio ir žarnyno veikla yra tiesiogiai susijusi su bendra žmo

gaus sveikatos būkle.
Ką konkrečiai galėtų žmogus daryti (ar vengti daryti), kad iš
saugotų sveiką skrandį ir žarnyną? Norėdamas į tai atsakyti, aš
daug metų prašiau savo pacientų pateikti atsakymus į klausimus,
susijusius su mityba ir kitais gyvenimo aspektais. Jų atsakymai lei
do nustatyti aiškų ryšį tarp žmogaus sveikatos būklės ir mitybos
bei gyvenimo būdo.
Šioje knygoje pateikiu ilgo ir sveiko gyvenimo pagrindų teori
ją, paremtą duomenimis, surinktais per ilgus medicinos praktikos
dešimtmečius. Šie duomenys atskleidė, kad žmogaus organizmui ir
daugybei jo funkcijų suprasti pakanka vienintelio rakto.
TAS RAKTAS, ATVERIANTIS MUMS ILGO IR LAIMINGO GYVENIMO

PERSPEKTYVĄ, GALI BŪTI PAVADINTAS ŽODŽIU: FERMENTAI
Fermentai - baltyminiai biologiniai katalizatoriai, kurie sinteti

nami visose gyvose ląstelėse. Taigi visuose gyvuose organizmuose -
augalų ir gyvūnų pasaulyje - visada yra fermentų. Fermentai daly
vauja gyvybei palaikyti būtinuose procesuose, kaip antai sintezės ir
skaidymo, pernešimo, šalinimo, detoksikacijos ir energijos tiekimo.
Negaudami fermentų gyvi organizmai negalėtų egzistuoti.
Mūsų organizmo ląstelėse sintetinama daugiau kaip 5000 rūšių
gyvybiškai svarbių fermentų; be to, mes gaminame fermentus var
todami kasdienius maisto produktus. Daug įvairių fermentų reikia
dėl to, kad kiekvienas jų turi specifinių savybių ir atlieka specifi
nes funkcijas. Pavyzdžiui, virškinimo fermentas amilazė, kurio yra
seilėse, reaguoja tik su angliavandeniais. Riebalams ir baltymams
virškinti reikia kitų specifinių fermentų.
Manoma, kad dauguma fermentų rūšių sintetinama pagal mūsų
organizmo poreikius. Bet iki šiol neaišku, kaip jie ląstelėse pasiga
mina. Mano teorija šiek tiek praskleidžia šios paslapties šydą. Ma-
RAKTAS I MŪSŲ GYVENIMĄ 3
паи, egzistuoja tam tikri nuolatiniai fermentai - nespecializuoti

fermentų prototipai. Tol, kol toks fermentas dar nėra tapęs kon
krečiu tam tikrą organizmo poreikį tenkinančiu fermentu, jame
užkoduota galimybė virsti bet kurios rūšies fermentu.
Mano tezė - ji suformuluota remiantis ilgalaike klinikine prak
tika ir stebėjimais - yra tokia: jūsų sveikatą lems tai, kaip jums pa
vyks organizme išsaugoti, užuot išeikvojus, nuolatinius fermentus.
Šiuos katalizatorius „nuolatiniais fermentais" vadinu dėl to, kad iš
jų gali pasigaminti daugiau kaip 5000 rūšių organizmui reikalin
gų fermentų, be kurių būtų neįmanoma daugybė mūsų organizme
vykstančių procesų. Kaip minėjau, juos vadinu „stebuklingais" fer
mentais ir manau, kad neklystu, nes būtent jie leidžia organizmui
pačiam gydytis.
Šią teoriją sukūriau pastebėjęs, kad jeigu tam tikra organizmo
dalis reikalauja ir suvartoja palyginti daug kokio nors fermento,
jo gali stokoti kitas organas. Pavyzdžiui, jei žmogus geria daug
alkoholio, kepenyse suvartojama daug alkoholiui skaidyti būtino
fermento ir atsiranda fermentų stoka skrandyje ir žarnyne (dėl to
sutrinka virškinimas ir maistingųjų medžiagų absorbcija).
Manau, organizme kiekvienu paimtu atskiru momentu nėra
visų jam kada nors galinčių prireikti maždaug kelių tūkstančių
rūšių fermentų, bet - atsiradus konkrečiam poreikiui - nuolati
niai fermentai pagamina reikalingą fermentą ir jis vartojamas ten,
kur reikia.
Dabar susidomėjimas fermentais, kaip pagrindiniais mūsų
sveikatą lemiančiais elementais, labai išaugo, bet nors tyrimų
daug atlikta, vis dar yra nemažai dalykų, kurių nesuprantame.
Dr. Edwardas Howellas, pirmasis pradėjęs tirti fermentus, pasiūlė
labai įdomią teoriją. Anot jo, fermentų kiekis, kurį gyvas organiz
mas gali per savo gyvenimą pagaminti, yra iš anksto nulemtas. Šį
kūno fermentų kiekį jis vadina „fermentų potencialu". Ir kai šis
potencialas išsenka, organizmo gyvenimas baigiasi.
Dr. Howello teorija yra artima mano nuolatinių fermentų te

orijai, ir tikiuosi, kad tolesni mokslininkų tyrimai nuolatinių fer
mentų buvimą patvirtins. Nors fermentų tyrimai dar tik įsibėgėja,
o nuolatinių fermentų egzistavimas kol kas hipotezė, gausūs šiuo
metu atliekami klinikiniai tyrimai rodo, kad mes galime sustiprin
ti virškinimo traktą - taigi ir savo sveikatą - valgydami fermentų
turinčius produktus ir pasirinkdami tokį gyvenimo būdą, kuris ne
sekina nuolatinių fermentų šaltinio.
Sveika gyvensena, apie kurią kalbu šioje knygoje, grindžiama
dalykais, kuriuos aš daug metų siūliau savo pacientams. Buvau
liudytojas - mačiau, kaip pacientai išgyja taikydami tai, ką dabar
siūlau jums. Nenustebkite, jei kai kurie mano siūlymai atrodys
prieštaraujantys vyraujančioms su sveikata ir dieta susijusioms
nuostatoms. Užtikrinu, kad viskas, apie ką rašau šioje knygoje, yra
patikrinta. Tik tada, kai esu ramus dėl savo rekomenduojamo gy
venimo būdo saugumo, siūlau jį pacientams ir rezultatai visada
yra geri.
Pats laikausi šio sveiko gyvenimo būdo ir per visus savo medi
cinos praktikos metus nesu nė karto sirgęs. Vienintelį sykį sirgau
gripu būdamas devyniolikos. Dabar, kai jau esu įžengęs į aštuntą
dešimtį, tebedirbu Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos medi
cinos įstaigose. Nors mediko profesija yra labai sunki ir fizine, ir
psichine prasme, sugebėjau išsaugoti sveikatą, nes pasirinkau svei
ką gyvenimo būdą, apie kurį kalbu knygoje.
Pats patyręs teigiamą tokios gyvensenos poveikį, per visus savo
praktikos metus raginau ir pacientus taip gyventi. Gauti rezultatai
buvo puikūs - geresni negu mano paties. Pavyzdžiui, tarp buvusių
mano ligonių yra tokių, kuriems po vėžio gydymo ši liga niekada
nebeatsinaujino.
Šiuolaikinė medicina žvelgia į žmogų taip, tarsi jis būtų iš ne
priklausomų dalių sudaryta mašina. O žmogaus kūnas - vieninga
sistema, kurios viena dalis susijusi su kita. Pavyzdžiui, neužplom-
RAKTAS I MŪSŲ GYVENIMĄ 5
bavus vieno danties, gali nukentėti visas kūnas. Arba blogai su
kramtytas maistas sunkina skrandžio ir žarnyno veiklą, sutrinka
virškinimas ir gyvybiškai svarbių medžiagų pasisavinimas, dėl to
nukenčia visas organizmas. Menkas sutrikimas, iš pradžių atrodęs
nereikšmingas, ilgainiui tampa rimtų ligų priežastimi.
Savo sveikatą stipriname įvairiais kasdieniais veiksmais - val
gydami, miegodami, mankštindamiesi, ilsėdamiesi, rūpindamie
si sveika psichine būkle. Mano galva, žmogaus organizme viskas
tarpusavyje susiję, todėl nuolatiniai fermentai atlieka organizmo
homeostazės - sveikai gyvensenai būtinos pusiausvyros - palai
kymo funkciją.
Mūsų nelaimei, daugybė dalykų, kurie lydi mūsų gyvenimą -
alkoholis, tabakas, narkotikai, maisto priedai, žemės ūkyje nau
dojamų chemikalų likučiai maisto produktuose, užteršta aplinka,
elektromagnetinė spinduliuote ir emocinė įtampa - skatina eikvo
ti nuolatinius fermentus. Kad šiais laikais išliktume sveiki, turi
me suprasti, kaip veikia mūsų organizmas, ir turėti valios rūpintis
savo sveikata.
Laimė, tai daryti nėra sunku. Kai sužinosite, kaip nuolatiniai
fermentai išsieikvoja ir kaip juos galima papildyti, - tam reikia šiek
tiek pastangų ir reguliarumo, - likusį natūralų gyvenimo tarpsnį
galėsite nugyventi nesirgdami.
Užuot gyvenus pagal seną patarlę „valgyk, gerk ir linksminkis,
nes rytoj mirsi", siūlau jums protingai valgyti, gerti ir linksmai gy
venti šiandien ir rytoj. Toliau papasakosiu, kaip tai daroma.
7
1 skyrius
Fermentai ir jūsų sveikata -

klaidingi požiūriai ir pagrindines tiesos
Jau praėjo keturiasdešimt metų nuo tada, kai atlikau virški

nimo trakto endoskopiją. Visą tą laiką dirbau glaudžiai bendra
darbiaudamas su savo pacientais, ir tai padėjo išsiaiškinti, koks
gyvenimo būdas yra sveikas. Esu įsitikinęs, kad ir kaip stengtųsi
gydytojas, jis negali užtikrinti pacientui sveikatos, net jei regulia
riai jį tikrins ir gydys aptiktas ligas. Ilgalaikę sveikatą lemia svei
kos nuostatos ir įpročiai. Kasdien tobulinti savo gyvenimo būdą
daug svarbiau, negu manyti, kad sveikatos bėdas galima išspręsti
operacijomis ir vaistais.
Dieta ir gyvenimo būdu - jei jie pasirenkami atsižvelgiant į fer
mentų faktorių - galima pasiekti, kaip šioje knygoje sužinosite, kad
vėžys visiškai neatsinaujintų.
Noriu pabrėžti, jog nė vienam iš mano pacientų vėžys neatsinau
jino. Kodėl? Todėl, kad vėžiu sirgę ligoniai rimtai žiūri į savo svei
katos būklę, labai tiki, jog jie gali padėti savo organizmui sveikti, ir
praktikuoja mano dieta grindžiamą gyvenimo būdą. Šio sveiko gy
venimo būdo aš mokysiu ir jus šioje knygoje. Tai bus rinkinys naujų
įpročių, leisiančių jums džiaugtis gera sveikata iki žilos senatvės.
Kai sužinosite, kas rašoma knygoje, tik nuo jūsų priklausys, ką
rinksitės - ligas ar sveikatą. Anksčiau žmonės manė, kad ligas gali
ir turi gydyti tik gydytojai. Pacientai buvo pasyvūs stebėtojai - jie
klausė gydytojų nurodymų ir vartojo vaistus. Dabar gyvename to
kiu metu, kai už savo sveikatą atsakingi ir vieni, ir kiti.
Kiekvienas iš mūsų tikimės, kad niekada nesusirgsime, arba,
jei susergame, trokštame kuo greičiau pasveikti. Galbūt jums tai
atrodo neįmanoma, bet patikėkite manimi, taip nėra. Šioje kny-
goje sužinosite, ką daryti, kad likusią gyvenimo dalį nugyventu

mėte nesirgdami.
Žinoma, jums gali tekti iš esmės pakeisti valgymo įpročius ir
gyvenseną. Neleiskite sau abejoti ir liautis laikytis mano rekomen
dacijų. Skaitykite šią knygą atvira širdimi. Esu tikras, kad ją per
skaitę būsite įkvėpti imtis pokyčių.
Susirgę žmonės dažnai klausia, kodėl taip atsitiko. Liga nėra
jums skirtas išbandymas ar Dievo bausmė. Dažniausiai ji nėra
nulemta paveldėjimo. Priešingai, beveik visos ligos yra rezultatas
žmogaus įpročių, kurių padariniai ilgai kaupėsi ir pagaliau žmogų
susargdino.
GALITE BŪTI SVEIKI NET SULAUKĘ ŠIMTO METŲ
Ar laikote save sveiku žmogumi? Nedaug kas gali atsakyti į šį

klausimą tvirtu „taip". Nedaug todėl, kad nesirgti dar nereiškia būti
sveikam. Rytų medicinoje yra terminas „mieganti liga". Tai būsena,
kai žmogus nėra nei ligonis, nei visiškai sveikas. Kitaip tariant, tai
būsena, kai žmogus yra vos per žingsnį nuo ligos. Tokios būsenos
faktiškai yra beveik visi amerikiečiai.
Net save sveikais laikančius žmones dažnai vargina viduriavi
mas, nemiga, kaklo ar pečių sąstingis. Tai ne kas kita, kaip jums
siunčiami SOS signalai. Jei į juos reaguosite žodžiais „tai normalu"
arba „aš visada taip jaučiuosi", didės rimtos ligos rizika.
Jungtinėse Valstijose vidutinė gyvenimo trukmė nuo 47 metų
1900 metais pailgėjo iki beveik 78 metų 2006 metais. Kadangi kiek
vienas žmogus nori gyventi kuo ilgiau, galima sakyti, kad tai dide
lis laimėjimas.
Tačiau šis vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis neturėtų mūsų
per daug raminti - jis neatspindi tikrosios žmogaus sveikatos
būklės. Pavyzdžiui, sveikai gyvenantis šimtametis ir ligotas šim
tametis, nors jų amžius toks pat, gyvenimo kokybės požiūriu yra
FERMENTAI IR JŪSŲ SVEIKATA 9
skirtingi. Ligotas žmogus negali džiaugtis paskutiniuoju savo ilgo

gyvenimo etapu. Labai mažai yra tokių, kurie norėtų ilgai gyventi
prirakinti prie lovos ir kentėdami. Dauguma ilgai gyventi norėtų
tik tada, jei yra sveiki.
Pamėginkite prisiminti, kaip atrodo pagyvenęs giminaitis ar ki
tas jums artimas žmogus. Jei jis blogai jaučiasi, ar norėtumėte toks
būti sulaukęs jo amžiaus? Dauguma žmonių į šį klausimą atsakytų
neigiamai.
Žinoma, sendami silpsta net ir visai sveiki žmonės. Tačiau liga
ir natūralus senstančio organizmo silpnėjimas yra du skirtingi
dalykai. Mano devyniasdešimt šešerių metų motina, kuri sveikai
maitinasi, yra sveika ir gana aktyvi.
Dėl ko serga vyresnio amžiaus žmonės?
Įsivaizduokite sveiką ir bejėgį šimtamečius. Jų amžius toks pat,
bet valgymo ir gyvenimo įpročiai, kurių nuo jaunystės laikėsi, skir
tingi. Trumpai tariant, žmogus yra sveikas ar ne, priklauso nuo to,
ką jis valgo ir kaip gyvena (kiek jis kasdien valgo, geria vandens,
mankštinasi, miega, dirba, patiria įtampos).
Jei tai tiesa, mums reikia gauti atsakymą į klausimą, kokį gyve
nimo būdą pasirinkti, kad gyventume ilgai ir būtume sveiki.
Šiais laikais sveikatos ir žvalumo industrija turi didžiulę rinką ir
sveikų produktų parduotuvėse nestinga. Daug žmonių perka svei
ko maisto papildus, kurių etiketėse rašoma, kad pakanka kasdien
vartoti vieną ar kitą papildą ir sveikatos bėdos išsispręs. Todėl tele
vizijai ir spaudai paskelbus, kad „X produktas yra labai naudingas
žmogaus organizmui", jau kitą dieną jis būna išpirktas. Tai rodo,
kad dauguma žmonių nesupranta, kas jų organizmui naudinga iš
tikrųjų, ir žiniasklaida gali lengvai jais manipuliuoti.
PLAČIAI PAPLITĘ MITAI APIE MAISTĄ
Ar yra dalykų, kuriems skiriate daug dėmesio stengdamiesi

išsaugoti sveikatą? Ar reguliariai mankštinatės, valgote tinkamus
produktus, vartojate papildus ir žoleles?
Aš neketinu kritikuoti dabartinės jūsų dietos ir gyvenimo būdo,
bet rekomenduoju, kad bent kartą per dieną įvertintumėte savo
sveikatos būklę ir pagalvotumėte, ar jūsų įpročiai ir gyvensena iš
tikrųjų gali išsaugoti sveikatą.
Tai sakau todėl, kad daugybė produktų, kuriuos tikriausiai lai
kote „jums tinkamais", iš tikrųjų turi kenksmingų medžiagų.
Iš labiausiai paplitusių su maistu susijusių mitų norėčiau pami

nėti šiuos:
• Virškinimą gerina kasdien geriamas jogurtas.

• Kasdien geriant pieną, organizmas gauna pakankamai kalcio.
• Vitaminų paros normą geriau gauti vartojant papildus, nes
vaisiai turi daug angliavandenių ir kalorijų.
• Tokie angliavandenių šaltiniai, kaip ryžiai ir duona, priau
gina svorio.
• Reikia valgyti daug baltymų.
• Labai sveika organizmo skysčius papildyti geriant daug ža
liosios arbatos, nes joje gausu antioksidantų.
• Vandenį iš čiaupo reikia virinti, kad pasišalintų chloro likučiai.
Kad tai mitai, liudija mano patirtis. Esu sutikęs žmonių, kurie
kasdien valgo jogurtą, bet vis tiek skundžiasi prasta žarnyno veikla.
Daugybė amerikiečių, kurie vaikystėje gėrė pieną ir valgė pieno
produktus, vis tiek susirgo osteoporoze, nors laikoma, kad su pie
nu gaunamas kalcis apsaugo nuo šios ligos. Kadangi dirbu ne tik
Amerikoje, bet ir kasmet kelis mėnesius Tokijuje, turėjau pacientų,
kurie skundėsi skrandžio veiklos sutrikimais, nors reguliariai gėrė

antioksidantų turinčią žaliąją arbatą. Pavyzdžiui, asmenys, kurių
darbas yra supažindinti visus norinčius su arbatos gėrimo ceremo
nijomis ir kurie dėl to kasdien išgeria nemažai arbatos, dažnai ser
ga atrofiniu gastritu, didinančiu skrandžio vėžio riziką.
Nepamirškite to, ką parodė 300 000 mano atliktų klinikinių
stebėjimų: žmonės, kurių skrandis blogai dirba, nėra sveiki.
Tada kyla klausimas, kodėl produktai, kurie kenkia skrandžiui
ir žarnynui, išpopuliarėja kaip sveikatai tinkami? Dažniausiai taip
atsitinka dėl to, kad žmonės mato tik vieną konkretaus produkto ar
gėrimo pusę, o ne visumą.
Pavyzdžiui, žalioji arbata. Niekas neabejoja, kad joje yra daug
antioksidantų, kurie naikina bakterijas ir pasižymi antioksidaciniu
poveikiu. Dėl to paplito nuomonė, jog, geriant daug japoniškos ar
batos, galima pailginti gyvenimą ir išvengti vėžio. Jau seniai abejo
ju šiuo mitu ir mano klinikiniai tyrimai iš tiesų jį galutinai nuvai
nikavo. Tarp mano pacientų nemažai buvo tokių, kurie nors ir gėrė
daug žaliosios arbatos, skundėsi skrandžio veiklos sutrikimais.
Įrodyta, kad žalioji arbata veikia kaip antioksidantas todėl, kad
joje yra tam tikros rūšies polifenolio, kuris apsaugo nuo žalingo
laisvųjų radikalų poveikio arba juos neutralizuoja. Tačiau jei pro
dukte tokių antioksidantų yra ne vienas, bet keli, atsiranda medžia
gų, kurios vadinamos taninais.
Kaip tik dėl taninų kai kurie augalai ir vaisiai pasižymi karčiai
sutraukiančiu skoniu, pavyzdžiui, taninų turintys kartieji persimo-
nai. Taninai lengvai oksiduojasi, dėl to - atsižvelgiant į sąlyčio su
karštu vandeniu ir oru trukmę - jie gali virsti tanino rūgštimi, kuri
koaguliuoja baltymus. Pagal mano teoriją tanino rūgšties turinti
arbata neigiamai veikia skrandžio gleivinę, dėl to yra didesnis pa
vojus susirgti skrandžio ligomis, pavyzdžiui, opa.
Kai endoskopu tiriu reguliariai arbatą (žaliąją, kinišką arba
anglišką juodąją) ar kavą, kuriose gausu tanino rūgšties, gerian-
čių žmonių skrandį, matau, kad jų gleivinė dėl atrofinių pokyčių

būna suplonėjusi. Galima sakyti, kad tada skrandžio gleivinė, nuo
kurios priklauso virškinimo kokybė, tiesiog nyksta (lėtiniai atrofi
niai pokyčiai arba lėtinis gastritas didina skrandžio vėžio riziką).
Ne aš vienas iš gydytojų pastebėjau neigiamą kavos ir arbatos
poveikį. Per 2003 m. rugsėjį Japonijoje vykusią vėžio konferen
ciją Mie universiteto Higienos fakulteto profesorius Masayuki
Kawanishi skaitė pranešimą apie antioksidantų gebėjimų pažeisti
DNR. Be to, nevalia pamiršti, kad didžiuosiuose prekybos cent
ruose parduodamos arbatžolės daugiausia užaugintos naudojant
chemikalus.
Kai suvoksite, kas atsitinka, kai mūsų organizme prasideda ta-
nino rūgšties, žemės ūkyje naudojamų chemikalų likučių ir kofei
no sąveika, suprasite, kodėl vietoj arbatžolių rekomenduoju gerti
arbatos vandenį. Tiems, kas pripratę prie arbatos ir negali jos at
sisakyti, patariu vartoti ekologiškai užaugintas arbatžoles, arbatą
gerti tik po valgio, kad mažiau būtų dirginama skrandžio gleivinė,
ir ne daugiau kaip 2-3 puodelius per dieną.
Daug žmonių laikosi įsikibę klaidingų nuostatų apie savo svei
katą dėl to, kad šiuolaikinė medicina nemato žmogaus kūno kaip
visumos. Daug metų gydytojai specializavosi tam tikroje srityje -
kiekvienas gydė tik jo specializaciją atitinkančią paciento kūno
dalį. Bet tiriant atskirus medžius nematyti miško. Žmogaus orga
nizme viskas yra susiję. Jei viename maisto produkte esantis kom
ponentas lengvina kurio nors organo darbą, dar nereiškia, kad jis
teigiamai veikia visą kūną. Todėl rinkdamiesi maistą ir gėrimus,
galvokite apie visą savo organizmą. Negalima spręsti, maisto pro
duktas geras ar blogas, žvelgiant tik į vieną to produkto sudeda
mąją dalį.
MĖSA NĖRA IŠTVERMĖS ŠALTINIS
1977 m. Amerikoje buvo paskelbta vadinamoji McGoverno atas

kaita, kurioje daug įdomios informacijos apie maistą ir sveikatą.
Šios ataskaitos atsiradimą lėmė labai sparčiai augančios ir sun
kia našta Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikai tampančios
šios šalies medicinos išlaidos. Nors medicina sparčiai žengė į prie
kį, kasmet vėžiu ir širdies ligomis šalyje susirgdavo vis daugiau
žmonių. Buvo aišku, kad nenustačius priežasties, kodėl tiek daug
žmonių suserga, nesiėmus reikiamų priemonių, bus susidurta su
dideliais finansiniais sunkumais. Būtent tai paskatino sudary
ti Senate specialią komisiją, kuriai vadovavo senatorius Georgas
S. McGovernas.
Pasitelkę geriausius to meto medikus ir mitybos specialistus,
komisijos nariai surinko duomenis apie maistą ir sveikatą iš viso
pasaulio ir išnagrinėjo sergamumo didėjimo priežastis. Rezultatai
paskelbti 5000 puslapių McGoverno ataskaitoje. Joje daroma išva
da, kad daugelio ligų priežastis yra blogi mitybos įpročiai. Atas
kaita padėjo amerikiečiams suvokti, kad jie netaps sveikesni, kol
nepradės kitaip maitintis.
Tuo metu Jungtinėse Valstijose buvo populiarūs daug baltymų
ir riebalų turintys valgiai: didkepsniai, mėsainiai su riebia mėsa.
Baltymų žmogaus organizmui iš tikrųjų reikia, nes tai pagrindinė
„statybinė" organizmo medžiaga. Todėl daug gyvūninių baltymų
turinčio maisto vartojo ne tik sportininkai ir augantys vaikai, bet
ir fiziškai mažai dirbantys bei vyresnio amžiaus žmonės. Šie ame
rikiečių mitybos įpročiai darė įtaką net japonams (plito nuomonė,
kad „mėsa yra ištvermės šaltinis").
McGoverno ataskaita ne tik paneigė šias populiarias nuostatas,
bet ir pasiūlė idealią mitybos formulę, beveik identišką Japonijos
„Genroku periodo" (1688-1703) dietai. Pasiūlyta valgyti grūdinių
kultūrų, sezoninių daržovių, jūrų augalų ir šiek tiek žuvies, kad
organizmas gautų baltymų. Nuo tada japonų mityba ėmė domė

tis visas pasaulis.
Įsitikinimas, kad jei nevalgysime mėsos, nesivystys raumenys,
yra klaidingas. Atidžiau pažvelkite į gamtą. Galima būtų manyti,
kad labai stiprius raumenis turi liūtai, nes jie yra mėsėdžiai. Tačiau
daug geriau nei liūtų yra išsivystę arklių ir elnių raumenys, nors
jie ir žolėdžiai. Liūtai ir tigrai nėra labai ištvermingi ir negali ilgai
persekioti grobio. Patykoję jie staiga puola ir nužudo auką, nes iš
tverme neprilygsta stipresnius raumenis turintiems žolėdžiams.
Klysta ir tie, kurie mano, kad mėsos nevalgantys vaikai bus
mažo ūgio. Vėl pažvelkime į gyvūnų pasaulį. Drambliai ir žirafos
daug aukštesni nei liūtai ir tigrai, nors yra žolėdžiai.
Antra vertus, reikia pripažinti, kad mėsa tikrai spartina augimą,
ir paspartėjęs vaikų augimas ir branda paskutiniaisiais dešimtme
čiais gali būti aiškinamas gausesniu gyvūninių baltymų vartojimu.
Deja, čia yra ir blogoji pusė. Pasibaigus žmogaus augimo periodui,
gali paspartėti senėjimo procesas.
Jei ir toliau valgysite daug mėsos, ji gali bloginti jūsų sveikatą
ir spartinti senėjimą. Todėl norėčiau, kad prieš atmesdami mano
idėjas ir padėję šią knygą į šalį skaitytumėte ją toliau.
ŠEŠIOS PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ

BALTYMŲ TURINTIS MAISTAS KENKIA SVEIKATAI
i. Toksinais, kurių yra mėsoje, minta vėžio ląstelės.
Kiekvienoje ląstelėje yra DNR (nukleorūgšties) - cheminės

medžiagos, saugančios visą su organizmu ir jo funkcijomis
susijusią informaciją. Kai organizmui tenka virškinti daug
gyvūninės kilmės baltymų ir riebalų, atsiranda toksinų, ku
rie gali pažeisti DNR ir sukelti vėžį. Vėžio ląstelės toliau dau
ginasi pačios. Mūsų kraujyje yra raudonųjų ir baltųjų kraujo
kūnelių bei limfocitų. Baltieji kraujo kūneliai ir limfocitai

atakuoja „priešus", tokius kaip bakterijos ir virusai, juos su
ardo arba padaro nekenksmingus. Jei šios ląstelės pažeidžia
mos, sutrinka svarbiausio organizmo gynybos mechanizmo
veikla, dėl to organizme gali kilti infekcija ir atsirasti nenor
malių, vėžio, ląstelių.
2. Baltymai lemia alergines reakcijas.
Jei baltymai organizme iki galo nesuskaidomi į maistingą

sias medžiagas, pro žarnyno sieneles jie patenka į kraują kaip
svetimkūniai. Taip dažnai atsitinka mažiems vaikams. Orga
nizmui reaguojant į svetimkūnius, sukeliama alerginė reak
cija. Dažniausias alergizuojantis baltymas - pienas ir kiauši
niai. Per gausiai vartojant gyvūninių baltymų, kurie sukelia
alergines reakcijas, didėja rizika susirgti atopiniu dermatitu,
dilgėline, kolagenoze, opiniu kolitu ir Krono liga.
3. Per daug baltymų kenkia inkstams ir kepenims.
Nereikalingi baltymai turi būti suskaidyti ir pašalinti iš or

ganizmo su šlapimu. Tai atlieka kepenys ir inkstai.
4. Per daug baltymų lemia kalcio stoką ir osteoporozę.
Kai organizme susidaro daug aminorūgščių, kraujas tampa

rūgštine terpe. Kad būtų neutralizuotos nereikalingos rūgštys,
organizmas suvartoja daugiau kalcio. Taigi, valgant per daug
baltymų, organizmas praranda kalcį. Be to, mėsoje yra daug
fosforo - geriausias kalcio ir fosforo santykis kraujyje yra
nuo 1:1 iki 1:2. Jei organizme fosforo per daug, kad išlaikytų
šį santykį, jis ima kalcį iš dantų ir kaulų audinių. Tais atvejais,
kai organizme kalcio daug ir dar jis gauna nemažai fosforo,

susidaro kalcio fosfatų, kurių organizmas nesugeba pasiimti,
todėl juos šalina. Taip mažinamas kalcio kiekis organizme ir
didinama osteoporozės rizika. Todėl nenuostabu, kad šalyse,
kuriose žmonės vartoja daug gyvūninių baltymų, osteoporo
zė yra dažna liga; kai trūksta kalcio, kaulai tampa porėti.
5. Per d a u g b a l t y m ų l e m i a energijos stoką.
Maistui suvirškinti reikia daug energijos. Jei organizmas gau

na per daug baltymų, medžiagų apykaitos procese jie nėra
visiškai suskaidomi ir absorbuojami, dėl to žarnyne vyksta
puvimo procesas ir susidaro toksiškų pašalinių produktų.
Kad šios medžiagos taptų nekenksmingos, reikia daug ener
gijos. Kai organizmas naudoja daug energijos, susidaro daug
laisvųjų radikalų, kurie spartina senėjimą, didina vėžio, iše
minės širdies ligos ir aterosklerozės riziką.
6. Per d a u g b a l t y m ų gali būti vaikų a k t y v u m o ir d ė m e s i o s u

t r i k i m o priežastis.
Šių dienų tyrimai parodė, kad daugėja vaikų, kurie nesuge

ba ilgiau susikaupti ir yra linkę į pykčio protrūkius. Pasiro
do, vaiko elgesiui ir socialinei adaptacijai didelės įtakos turi
maistas. Dabar vaikai - namie ir mokyklose - vis daugiau
valgo pusgaminių. Juose yra netinkamų priedų, be to, jie
rūgština organizmo terpę. Vaikai vartoja per daug gyvū
ninių baltymų ir rafinuoto cukraus, o daržovių per mažai.
Virškinant gyvūninius baltymus ir cukrų suvartojama dau
giau kalcio ir magnio. Trūkstant kalcio papildomai dirgina
ma nervų sistema, dėl to vaikai būna nervingesni ir irzlesni.
KĄ GALIMA SUŽINOTI IŠTYRUS ŽARNYNĄ IR SKRANDĮ
Japonijoje plačiai paplitusi nuostata, kad žmogaus veido bruožai

daug pasako apie jo gyvenimo kokybę. Jungtinėse Valstijose taip
pat dažnai teigiama: „Tai parašyta jo veide." Kaip veidas atspindi
žmogaus išgyvenimus ir psichikos būseną, taip žmogaus skrandis
ir žarnynas gali daug pasakyti apie asmens sveikatą.
Sveiko žmogaus virškinimo traktas yra sveikas. Tokio skran
džio gleivinė tolygiai rausva, joje nėra jokių išaugų ir nelygumų,
nematyti kraujagyslių. Sveiko žmogaus skrandžio gleivės skaidrios,
todėl gleivinė, atspindinti iš endoskopo sklindančią šviesą, atro
do blizganti. Sveiko asmens žarnyno sienelės yra rožinės spalvos,
minkštos, su didelėmis lygiomis klostėmis.
Kiekvieno žmogaus virškinimo traktas galėtų būti sveikas, koks,
pavyzdžiui, yra vaiko virškinimo traktas, bet dažnai metams bė
gant jis blogėja dėl netinkamos mitybos ir gyvensenos.
Nesveiko žmogaus skrandžio gleivinė nelygi ir kai kur paraudu
si arba patinusi. Be to, kai susergama lėtiniu arba ūmiu skrandžio
gleivinės uždegimu - o juo vienodai serga ir amerikiečiai, ir japo
nai - skrandžio gleivinė plonėja, galima matyti po ja išsiraizgiusias
kraujagysles.
Kai skrandžio gleivinė ima atrofuotis arba raukšlėtis, jos pavir
šiaus ląstelės mėgina tai kompensuoti daugindamosi, dėl to kai kur
atsiranda iškilimų. Tokios ląstelės gali greitai suvėžėti. Jei žarnynas
nesveikas, storėja ir kietėja žarnų sienelių gleivinė, atsiranda nely
gių raukšlių, dėl to kai kur sumažėja žarnų spindis, tarsi jos būtų
spaudžiamos guminių raiščių.
„Miegančiomis ligomis" sergantys žmonės, kurie dar nejaučia
fizinio skausmo, gali nenorėti atsisakyti valgyti mažiau mėsos.
Manau, mano patarimai bus labai nepopuliarūs tarp indėnų kil
mės amerikiečių. Kodėl? Todėl, kad jiems sunku atsisakyti mėsos
dėl didelio socialinio spaudime Gali būti ir taip, kad jie, visą gy-
venimą valgę mėsą, tiesiog nežino, ką dar galėtų valgyti. O gal jie
netiki tuo, ką sakau, nes neturi galimybės pamatyti, kaip atrodo jų
žarnų vidinės sienelės.
Kai kūnas keičiasi iš išorės, žmonės j tuos pokyčius reaguoja
greičiau. Juos liūdina slenkantys plaukai, raukšlės, nutukimas ar
sudribusi oda, dėl to negailima nei laiko, nei pinigų šiems nema
loniems reiškiniams pašalinti. Bet kai pokyčiai vyksta virškinimo
trakte, mes jų nematome, todėl nesusimąstome. Žmonės linkę gal
voti, kad jei pilvo neskauda, virškinimo sistema veikia gerai. Jiems
net j galvą neateina pasirūpinti skrandžio ir žarnų vidinių sienelių
būkle, dėl to ji toliau blogėja. Tik susirgę ima gailėtis, kad nekeitė
gyvenimo būdo ir neužkirto kelio ligai.
Man, kaip gydytojui, labiau rūpi organizmo vidaus, o ne išorės
pokyčiai. Iš dalies dėl to, kad kolonoskopu galiu matyti skrandžio
ir žarnų vidų. Bet svarbiausia dėl to, jog suprantu, kad šie vidiniai
pokyčiai yra tiesiogiai susiję su bendra žmogaus sveikatos būkle.
Tie pacientai, kurie nuolat laikosi mano siūlomos fermentų
dietos ir gyvensenos, žino, kad nuo to priklauso jų sveikata, ypač
vėžiu sirgę žmonės (sveika gyvensena užkerta kelią vėžiui atsinau
jinti). Jei sveikai gyventų ir tie, kurių ligos dar „miega", labai suma
žėtų vėžio ligų pavojus.
Pakeisti gyvenseną jums bus lengviau, jei žinosite, kas vyksta
nuolat daug mėsos valgančių žmonių žarnyne. O vyksta štai kas.
Mėsa mūsų žarnynui pirmiausia kenkia todėl, kad joje yra daug
riebalų ir cholesterolio, bet ne skaidulinių medžiagų. Dėl šių me
džiagų stokos storosios žarnos sienelės storėja ir kietėja, joje tel
pa mažiau išmatų, kurios peristaltikos metu sunkiau pasišalina.
Kitaip sakant, išmatoms pašalinti reikia stipresnių žarnų judesių,
dėl to žarnyno sienelių raumenys storėja ir stambėja, storoji žarna
standėja ir trumpėja.
Storėjant storosios žarnos sienelei, mažėja šios žarnos spindis ir
atitinkamai didėja spaudimas į sienelę. Tais atvejais, kai žarnynas
šalia gyvūninių baltymų absorbuoja ir daug riebalų, spaudimas į

žarnos sienelę būna dar didesnis, nes storėja storąją žarną gaubian
tis riebalų sluoksnis. Dėl padidėjusio spaudimo vidinėje storosios
žarnos sienelėje susidaro maišelio formos išgaubų, kurios vadina
mos divertikulais (liga - divertikulioze).
Taip atsitikus storojoje žarnoje kaupiasi ir ilgai užsilaiko daug
išmatų. Jei storojoje žarnoje yra divertikulų, užsistovėjusios išma
tos patenka ir į jas, dėl to dar sunkiau pasišalina.
Divertikuluose arba tarp žarnos klosčių įstrigusiose išmatose
atsiranda toksinų, divertikulų pažeistose žarnos atkarpose ląstelės
mutuoja, susidaro polipų, kurie auga ir gali suvėžėti.
KUO SKIRIASI AMERIKIEČIŲ IR JAPONŲ ŽARNYNAS
Pirmą kartą į Niujorką atvykau 1963 metais kaip chirurgas rezi

dentas. Tuo metu storoji žarna buvo tiriama naudojant bario klizmą -
į storąją žarną buvo įleidžiama bario ir ji tiriama rentgeno spindu
liais. Šiuo metodu buvo galima aptikti tik didelius polipus. Pamatyti
storosios žarnos smulkias detales ar vidines sieneles nebuvo galima.
Aptiktą polipą gydytojas šalindavo laparotomija - atlikdamas pilvo
ertmės atvėrimo operaciją. Pacientui laparotomija buvo didelis iš
bandymas - ir psichinis, ir fizinis. Be to, tyrimas rentgeno spindu
liais neatskleisdavo, ar polipas gerybinis, ar piktybinis. Chirurgas tai
sužinodavo tik per operaciją pamatęs storosios žarnos vidų.
Tuo metu jau buvo išrastas ir endoskopas (tada vadintas prok-
toskopu), kurio pagrindinė sudedamoji dalis - ilgas metalinis
vamzdelis. Tačiau juo, kad ir kaip stengdamasis, gydytojas galėjo
matyti ne ilgesnę kaip 20 centimetrų (matuojant nuo išeinamosios
angos) storosios žarnos atkarpą.
1967 metais nusipirkau Japonijoje sukurtą prietaisą stemplei tir
ti - ezofagoskopą, kuris padėjo man sukonstruoti panašų prietaisą
tiesiajai žarnai tirti. Tai buvo pirmasis mano kolonoskopas.
Dar šiek tiek vėliau pradėtas gaminti ilgas (185 cm) storajai
žarnai skirtas endoskopas. Jį nusipirkęs ir pradėjęs tirti pacientus,
pirmą kartą pamačiau visos storosios žarnos vidų. Tada labai nu
stebau išvydęs, kaip dažnai jos gleivinė būna blogos būklės.
Amerikiečiai valgė daug mėsos, todėl storoji jų žarna buvo aiš
kiai kietesnė ir trumpesnė negu japonų. Be to, jos spindis dažnai
būdavo sumažėjęs, kai kur būdavo matyti žiedo formos išgaubų,
tarsi žarna būtų spaudžiama guminių žiedų. Dažnai aptikdavau di-
vertikulų ir užsilaikiusių išmatų sankaupų.
Tokie žarnyno pažeidimai pirmiausia didina storosios žarnos
vėžio, polipų, divertikuliozės, fibromų, hipertenzijos (aukšto krau
jospūdžio), išeminės širdies ligos, nutukimo, krūties vėžio, prosta
tos vėžio ir diabeto riziką. Kai žarnynas nesveikas, žmogaus orga
nizmas pamažu silpsta iš vidaus.
Daug amerikiečių turi bėdų dėl storosios žarnos (vieno iš de
šimties amerikiečių storojoje žarnoje yra polipų). Kai dirbau rezi
dentu chirurgijos skyriuje, storosios žarnos polipų šalinimas suda
rė trečdalį visų operacijų. Kasdien buvo atliekamos laparotomijos
(šiuo metodu šalinami net maži 1-2 cm skersmens polipai). Norė
jau atrasti ne taip pacientus varginantį polipų šalinimo būdą.
Kaip tik tuo metu Japonijoje buvo pradėtas naudoti iš silanono
gaminamas fibrogastroskopas, kurio gale yra kamera. 1968 metų
birželį šio prietaiso gamintojui pateikiau savo prašymą. Prašiau
pagaminti vielą, kurią būtų galima įkišti į kolonoskopą ir naudo
ti polipams nudeginti neperpjaunant pilvo sienelės. 1969 metų po
daugkartinių konsultacijų su tos įmonės biuro Niujorke darbuoto
jais ir daugybės bandymų pirmasis pasaulyje sėkmingai atlikau po
lipo šalinimo operaciją be atviro pilvo ertmės pjūvio, naudodamas
pro kolonoskopą perkištą kilpinę vielą.
Ši naujovė buvo pritaikyta skrandžio, stemplės ir plonųjų žarnų
polipams šalinti. 1971 metus, kai Niujorko chirurgijos asociacijos
organizuotoje konferencijoje buvo pranešta apie mano atliekamas
polipų šalinimo kolonoskopu operacijas, galima laikyti naujos chi

rurgijos šakos - chirurginės endoskopijos - atsiradimo pradžia.
Nuo to laiko praėjo daugiau kaip 30 metų. Toliau dirbdamas
ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Japonijoje, stebėjau šių šalių
gyventojų virškinimo trakto ypatumus.
Kai dvidešimtojo amžiaus 7-ajame dešimtmetyje Japonijos ūkis
ėmė sparčiai augti, joje vis labiau plito ir Amerikos gyventojų įpro
čiai. Maždaug nuo 1961 metų Japonijos mokyklose per priešpiečius
vaikams buvo pradėtas duoti pienas, o žmonės pieno produktus,
pavyzdžiui, sūrį ir jogurtą, ėmė vartoti kasdien. Taigi iki tol dau
giausia valgę daržoves ir žuvį, japonai pradėjo vartoti vis daugiau
gyvūninių baltymų ir riebalų (vis dažniau valgė mėsainius, did-
kepsnius, keptas vištas). Ši tendencija vyrauja iki šiol.
O Amerikoje priešingai - kai 1977 metais buvo paskelbta McGo-
verno ataskaita, žmonių mityba darėsi vis kokybiškesnė. Šios ten
dencijos atsispindėjo ir šių dviejų valstybių (Jungtinių Amerikos
Valstijų ir Japonijos) gyventojų žarnyno tyrimo rezultatuose.
Kadangi japonai vis labiau tolsta nuo tradicinių mitybos įpro
čių, keičiasi ir jų žarnynas. Kadaise sveikumu išsiskyręs japonų žar
nynas dabar darosi vis panašesnis į amerikiečių, kurie pirmą vietą
ilgą laiką atidavė ir dabar atiduoda mėsai. Kita vertus, tų amerikie
čių, kurie rūpinosi savo sveikata ir atsisakė pernelyg baltymingo
ir riebaus maisto (jų vis daugėja), žarnyno būklė pagerėjo. Dėl to
nuo 1990 metų Amerikoje ėmė mažėti žmonių, sergančių storosios
žarnos polipais ir vėžiu. Tai aiškiai rodo, kaip tobulinant mitybą
galima pagerinti žarnyno sveikatos būklę.
JAPONIJOJE SKRANDŽIO VĖŽIU SERGA

DEŠIMT KARTŲ DAUGIAU ŽMONIŲ NEGU AMERIKOJE
Dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių amerikiečiai vis dar valgo

gana daug mėsos ir jų žarnyno būklė yra blogesnė negu japonų. Bet,
palyginti su amerikiečiais, japonų skrandis daug blogesnis. Tirda

mas amerikiečių ir japonų skrandį nustačiau, kad rizika susirgti at
rofiniu gastritu - liga, kuria sergant suplonėja skrandžio gleivinė -
japonams yra net dvidešimt kartų didesnė negu amerikiečiams.
Kadangi atrofinis gastritas didina skrandžio vėžio riziką, šia liga
Japonijoje serga dešimt kartų daugiau žmonių negu Amerikoje.
Šiuo metu ir Japonijoje, ir Amerikoje yra daug nutukusių žmo
nių. Tačiau nedaug japonų yra taip nutukę kaip amerikiečiai. Ko
dėl? Todėl, kad japonai tiesiog negali labai nutukti. Tai matome
ir tarp sumą praktikuojančių žmonių (sumo imtynininkui reikia
priaugti kuo daugiau svorio). Nė vienas japonų sumo imtyninin
kas nesveria tiek, kiek sveria Havajuose gimęs sumo imtynininkas
Konishiki (jis sveria daugiau kaip 272 kg ir turi antrąjį japoniškojo
sumo rangą - ozelį).
Japonai negali kaip amerikiečiai nutukti todėl, kad dar nespėję
per daug priaugti svorio jie ima jausti skrandžio negalavimus, dėl
kurių nebegali daug valgyti. Kitaip sakant, amerikiečiai gali pri
augti daugiau svorio, palyginti su japonais, nes amerikiečių skran
dis yra stipresnis.
Tirdamas pacientų skrandį endoskopu pamačiau, kad japonai ir
amerikiečiai kitaip jaučia simptomus. Pas mane apsilankę pacien
tai japonai, net jei jų virškinimo sistemos būklė yra gana neblo
ga, skundžiasi skausmais ir sunkumu skrandžio srityje, rėmeniu.
O amerikiečiai, net kai yra stiprus skrandžio ar stemplės gleivinės
uždegimas, rėmeniu ir panašiais simptomais skundžiasi rečiau.
Viena šio skirtumo priežasčių ta, kad amerikiečiai su maistu
gauna daugiau vitamino A. Šis vitaminas gerai veikia ne tik skran
džio, bet ir visas kitas gleivines, pavyzdžiui, akių, trachėjos. Vita
mino A gausu aliejuje. Nors japonų mityba darosi vis panašesnė
į vakariečių, aliejaus, sviesto ir kiaušinių jie suvartoja mažiau nei
amerikiečiai. Jei turėsime omenyje visą žmogaus kūną, tokia mity
ba nėra gera. Bet viso organizmo gleivinę ji veikia teigiamai.
Šį skirtumą gali lemti ir tai, kad amerikiečio virškinimo siste

moje yra daugiau fermentų negu japono. Virškinimo fermentai
skaido maistą ir padeda organizmui pasiimti maistingąsias medžia
gas. Kuo daugiau virškinimo fermentų, tuo geriau suvirškinamas
maistas ir absorbuojamos maistingosios medžiagos. Virškinimo ir
pasisavinimo procesas vyksta palengva, išsiskiriant atitinkamiems
būtiniems fermentams. Pirmiausia ima veikti seilių liaukų išskiria
mi fermentai, vėliau skrandžio, dvylikapirštės žarnos, kasos ir plo
nųjų žarnų. Jei kiekvienas šių organų išskiria pakankamai virškinti
reikalingų fermentų, virškinimo ir pasisavinimo procesas vyksta
normaliai. O jei kurių nors fermentų stinga, maistas suvirškina
mas blogai ir tai atsiliepia kitiems organams.
Kyla natūralus klausimas, kodėl japonų organizme fermentų
yra mažiau nei amerikiečių? Atrodo, kad tai nulemta prigimties.
Be to, japonai - bent kiek sutrikus skrandžio veiklai - skuba
vartoti antacidus. Amerikiečiai labiau linkę griebtis fermentų pa
pildų (Japonijoje fermentų papildai parduodami tik pagal gydytojo
skirtus receptus, o Amerikoje jų galima laisvai nusipirkti sveiko
maisto parduotuvėse ir prekybos centruose).
Kai skrandžio sulčių sekrecija slopinama vaistais, skrandžio
gleivinė ir toliau žalojama. Antacidai ir kiti skrandžiui gydyti skirti
vaistai, kaip antai, H receptorių antagonistai ir protonų siurblio
2
inhibitoriai, gana veiksmingai slopinantys skrandžio sulčių sekre

ciją, tuo pat metu spartina skrandžio gleivinės atrofiją, dėl to, kaip
anksčiau minėjau, didėja pavojus susirgti skrandžio vėžiu.
Jei jaučiate skausmą ar diskomfortą skrandžio srityje, tiksliai
apibūdinkite gydytojui fizinę savo būklę, kad jis galėtų skirti jums
tinkamų fermentų papildų. Arba nusipirkite jų sveiko maisto par
duotuvėje atidžiai perskaitę etiketes. Vartojant virškinimo fermen
tų papildus, skrandžio būklė pagerėja.
KUO DAUGIAU ANTACIDŲ VARTOSITE,

TUO BLOGESNIS BUS JŪSŲ SKRANDIS
Dviejų žmogaus organizmo vietų gana stipri rūgštinė terpė vei

kia kaip apsaugos priemonė. Skrandžio ir moters makšties terpė
(1,5-3 pH) padeda naikinti bakterijas.
Moteriai maudantis ar per lytinę sueitį į makštį patenka bakte
rijų, kurias sunaikina makštyje išsiskiriančios gana stiprios rūgštys
(tai lemia makšties bakterijos lactobacilli).
Į skrandį bakterijos patenka su maistu. Manoma, kad per kiek
vieną valgymą į skrandį patenka nuo 300 iki 400 milijardų bakteri
jų. Didžiumą jų sunaikina skrandžio sultyse esanti stipri rūgštis.
Taigi kadangi į skrandį ir makštį tiesiogiai patenka bakterijos,
šie organai gamina gana stiprią rūgštį, kad jas sunaikintų. Dažnai
kai skrandžio rūgštis, kuri būtina bakterijoms naikinti, neutrali
zuojama vaistais, stiprių toksinų turinčios bakterijos iš skrandžio
patenka į žarnyną ir sukelia viduriavimą bei kitas ligas.
Vaistais neutralizuojant rūgštį skrandžio sultyse kartu veikiami
natūralūs pepsino ir druskos rūgšties išsiskyrimo procesai, taip pat
ir virškinimas. Be to, trūkstant rūgšties, blogiau paimama geležis
ir mineralai, pavyzdžiui, kalcis ir magnis. Todėl žmonės, kuriems
dėl skrandžio opos ar skrandžio vėžio operuojant pašalinta dalis
arba visas skrandis, yra anemiški; kai nėra skrandžio, nesigamina
skrandžio rūgštis ir nepasisavinama geležis.
Be to, neutralizuojant rūgštį vaistais, sutrinka žarnyno bakteri
jų pusiausvyra ir silpsta imuninė sistema. Manoma, kad žmogaus
žarnyne yra apie 100 milijardų 300 rūšių bakterijų: tarp jų gerųjų
bakterijų, pavyzdžiui, lactobacillus bifidus, ir blogųjų, kaip antai
Welsh. Tačiau dauguma žarnyno bakterijų nėra nei geros, nei blo
gos, todėl jos vadinamos tarpinėmis. Šios bakterijos įdomios tuo,
kad tada, kai žarnyne daugėja gerųjų bakterijų, tarpinės taip pat
virsta gerosiomis, o kai žarnyne daugėja blogųjų, tarpinės tampa
blogosiomis. Nuo to, kurioms - gerosioms ar blogosioms - bakte

rijoms jos dirba, labai priklauso žarnyno terpės būklė.
Sutrikus skrandžio rūgšties sekrecijai, sutrinka ir virškinimo
fermentų aktyvumas, dėl to iš skrandžio į žarnyną pereina nepa
kankamai suvirškintas maistas. Maistas, kuris turėtų būti suvirš
kintas ir žarnyne pasisavintas, net storąją žarną pasiekia nesuvirš
kintas. Temperatūra žmogaus storojoje žarnoje yra 36,7 °C (tokia
oro temperatūra būna labai karštą vasaros dieną). Taigi nesuvirš
kintas maistas storojoje žarnoje skyla ir nenormaliai fermentuojasi,
dėl to daugėja blogųjų bakterijų ir silpsta imuninė sistema.
Kuo daugiau antacidų vartosite, tuo labiau pakenksite savo or
ganizmui. Kad taip neatsitiktų, būtina išvengti rėmens ir vidurių
pūtimo, t. y. tų nemalonių simptomų, kurie verčia jus griebtis rūgš
tis neutralizuojančių preparatų. Bet tam pirmiausia reikia žinoti,
kodėl atsiranda rėmuo ir ima pūsti vidurius.
Rėmuo graužia tada, kai skrandžio rūgštis patenka j stemplę.
Stemplė yra labai jautri rūgštims, nes jos aplinka šarminė. Kai
stemplėje atsiranda skrandžio rūgšties, žmogus nesąmoningai pra
deda ryti seiles (jos yra šarminės), kad nustumtų skrandžio rūgštis
žemyn. Jei žmogus persivalgo arba jo skrandis blogai virškina ir
į stemplę skrandžio rūgštis patenka dažnai ir su seilėmis nenusi
plauna, stemplės gleivinėje gali atsirasti įtrūkimų ir prasidėti ero
zija. Tada kaskart, skrandžio rūgščiai patekus į stemplę, skauda
(panašiai kaip pavilgius spiritu žaizdą) arba vargina stiprus rėmuo.
Išgėrus antacidų palengvėja.
Kad negraužtų rėmuo, jums reikia elgtis taip, kad skrandžio
rūgštis nepatektų į stemplę. Vadinasi, turite valgyti ir gerti po ne
daug, nerūkyti, nevartoti alkoholio ir mažiau gerti kavos. Paskutinį
kartą turite valgyti ne vėliau kaip likus 4-5 valandoms iki eidami
miegoti, kad skrandis būtų tuščias.
Skrandžio rūgštį išskiria skrandžio gleivinėje esantys smulkūs
gaureliai. Nuolat vartojant antacidus šie gaureliai trumpėja ir vis
blogiau atlieka savo darbą. Tada sakoma, kad prasideda gleivinės

atrofija. Atrofijai progresuojant gleivinė plonėja, susergama atrofi
niu gastritu. Tokiu gastritu sergančio žmogaus skrandyje aptinka
ma Helicobacter pylori ir kitų bakterijų, kurioms esant skrandžio
uždegimas stiprėja ir galiausiai žmogus suserga skrandžio vėžiu.
Jungtinėse Valstijose H. pylori infekcija labai paplitusi; ja užsi
krėtusių žmonių rizika susirgti skrandžio vėžiu yra 2-6 kartus di
desnė negu neužsikrėtusių. H. pylori bakterijos slepiasi skrandžio
gleivinės ląstelėse arba gleivėse, saugančiose gleivinę nuo skran
džio rūgšties. Kadangi H. pylori į skrandį patenka pro burną, pavo
jus užsikrėsti didėja senstant: manoma, kad šių bakterijų yra pusės
vyresnių nei 50 metų žmonių skrandyje.
Ne visi H. pylori bakterijomis užsikrėtę žmonės suserga skran
džio vėžiu. Norint sustabdyti H. pylori dauginimąsi, reikia vengti
antacidų ir panašių vaistų.
KIEKVIENAS VAISTAS YRA SVETIMAS ORGANIZMUI
Amerikiečiai vaistus vartoja sporadiškai. Nors ir receptiniais, ir

nereceptiniais vaistais gydomos ligos, manau, ilgainiui jie kenkia
organizmui. Žmonės, kurie mano, kad pašalinio poveikio neturi
gydomieji augalai ir iš jų gaminami vaistai, klysta. Ir sintetinės, ir
iš gydomųjų augalų gautos medžiagos yra svetimos žmogaus or
ganizmui.
Paskutinį kartą sirgau gripu 19 metų, taigi, galima sakyti, visą
gyvenimą nesu gydęsis vaistais. Kadangi kelis dešimtmečius nesi
gydžiau vaistais, negeriu alkoholio, nerūkau, valgau tik tokį maistą,
kuriame nėra chemikalų likučių ir priedų, mano organizmas stip
riai reaguos net į mažai vaistų, jei kada nors teks jų gerti. Pavyzdžiui,
pakanka suvalgyti dubenėlį miso sriubos su cheminiais prieskoniais,
kad pulsas padidėtų dvidešimčia punktų ir išpiltų raudonis. O nuo
vieno puodelio kavos kraujospūdis pakyla 10-20 vienetų.
Šiais laikais žmonės, kurie kaip ir aš reaguoja net į mažai vaistų,

yra vadinami perdėtai jautriais, bet tai neteisinga, nes kaip tik ši
žmogaus organizmo būsena atitinka natūralią. Dauguma vartoja
alkoholį, tabaką, kofeiną, produktus su įvairiais maisto priedais ir
cheminiais prieskoniais, todėl jų organizmas ima toleruoti chemi
nes medžiagas, tampa nejautrus pašaliniams dirgikliams.
Vis dėlto kadangi esu gydytojas, kartais, kai reikia, skiriu pa
cientams vaistų. Skirdamas vaistus gydytojas privalo parinkti to
kius, kurie mažiausiai kenktų organizmui. Todėl prieš skirdamas
naują vaistą laikausi tokios taktikos: pats išbandau, kaip jis veikia
X
vaistams jautrų mano organizmą. Paprastai imu U arba Vs dalį tos
dozės, kurią ketinu skirti, ir stebiu savo kūno reakciją. Taigi vaistų
saugumą aš tikrinu eksperimentuodamas su savimi.
Be abejo, Amerikoje pašalinis vaistų poveikis visada yra išsa
miai aprašytas. Bet jei vaisto nepabandysi pats, niekada nežinosi
tikro jo poveikio. Pasirodo, nemažai vaistų sukelia reakcijas, ku
rios instrukcijoje nepaminėtos. Išbandęs vaistą, paaiškinu pacien
tui, kaip į vaistą reaguoja mano organizmas ir koks yra visuotinai
žinomas pašalinis poveikis, ir tik tada jį skiriu.
Šios praktikos atsisakiau tik paskutiniaisiais metais. Priežastis
ta, kad bandydamas vieną vaistą, pasijutau taip blogai, kad ma
niau mirsiąs. Tai buvo vaistas, kuriuo dažnai gydomi vyrų erekci
jos sutrikimai.
Iš pradžių 50 mikrogramų tabletę (tai mažiausiai rekomen
duojama dozė) mėginau padalyti į keturias dalis, bet man ne
pavyko, nes tabletė buvo labai kieta. Tada nuskutau šiek tiek
miltelių, užsidėjau jų ant piršto ir palaižiau. Nors į organizmą jų
l
pateko labai mažai - gal kokia h rekomenduojamos dozės - re
akcija buvo stipri. Kai tai prisimenu, labai džiaugiuosi, kad nepa
ragavau daugiau.
Pirmieji simptomai atsirado po dešimties minučių. Pirmiausia
užgulė nosis, paskui pasidarė sunku kvėpuoti, atsirado jausmas,
kad tinsta veidas. Kvėpuoti darėsi vis sunkiau - maniau, uždu

siu. Tiesą sakant, man visai neberūpėjo, kaip tai paveiks erekciją.
Mane buvo apėmęs baisus nerimas ir tyliai meldžiau Dievo pa
likti mane gyvą.
Tada sužinojau, kad kuo greičiau pasireiškia poveikis, tuo vais
tas toksiškesnis. Kai renkatės vaistus, žinokite, kad tie, kurie veikia
itin greitai, organizmui padarys daug daugiau žalos negu kiti.
Net virškinimo traktui skirti vaistai gali sukelti kai kurias neti
kėtas reakcijas. Pavyzdžiui, vyriškiui, reguliariai vartojančiam H 2
receptorių antagonistus, gali sutrikti erekcija. Yra duomenų, liudi

jančių apie galimą spermatozoidų kiekio sumažėjimą. Manau, aš
ne be reikalo kalbu apie tai, jog paskutiniaisiais metais daugėja
nevaisingų vyrų. Tai gali būti susiję su rinkoje siūlomais stipriais
antacidais.
Tarp žmonių, įpratusių prie receptinių vaistų, yra ir tokių, kurie
net nežino, kokius vaistus vartoja ir koks pašalinis jų poveikis. Kad
ir koks būtų vaistas, jį gaunantis organizmas patiria įtampą, todėl
svarbu tiksliai žinoti, kokia yra rizika.
RĖMUO JSPĖJA JŪSŲ ORGANIZMĄ:

NEIGNORUOKITE ŠIO ĮSPĖJIMO
Metams bėgant pastebėjau, kad tarp krūties vėžiu sergančių pa

cienčių dažnai pasitaikydavo tokių, kurias vargino divertikuliozė
ir vidurių užkietėjimas. Vyrauja nuomonė, kad krūties ir storosios
žarnos vėžys nėra susiję. Bet mano praktika parodė, kad šios ligos
yra susijusios, ir net glaudžiai.
Mokslininkai desperatiškai bando nustatyti vėžio priežastį,
nors iš tikrųjų vėžį sukelia ne vienas veiksnys. Tai pasakytina ir
apie kitas ligas, nes viskas, kas mus supa - maistas, vanduo, vaistai,
judėjimo stoka, įtampa, gyvenamoji aplinka, veikia mūsų organiz
mą ir ilgainiui jį susargdina.
Kadangi iki šiol medicinoje labai daug dėmesio skiriama spe

cializacijai, gydytojai dažniausiai susitelkia tik į vieną kūno dalį -
tą, kurią sutrikdo liga. Pacientams, kurie skundžiasi rėmeniu, gy
dytojai skiria skrandžio sulčių išsiskyrimą slopinančių vaistų, nes
mano, kad rėmuo atsiranda dėl per didelio rūgštingumo. Kitaip
sakant, jų nuomone, gaminama per daug skrandžio sulčių, todėl šį
procesą reikia slopinti vaistais.
Ir iš tiesų nuslopinus skrandžio rūgšties sekreciją, rėmuo liau
jasi varginęs. Bet, kaip jau minėta, toks gydymas yra kenksmingas
ir neigiamai veikia visą organizmą. Mano nuomone, neteisinga
manyti, kad rėmens, rūgšties refliukso ir nevirškinimo, kai rūgš
tingumas padidėjęs, priežastis yra rūgšties perteklius skrandyje.
Faktiškai skrandžio rūgščių negali būti per daug. Skrandžio rūgš
tis gaminasi dėl to, kad jos reikia pusiausvyrai ir viso organizmo
sveikatai palaikyti. Vaistais trikdydami šiuos natūralius organizmo
procesus, trumpinate gyvenimo trukmę. Žmogaus organizmas -
savita, darniai veikianti sistema, kaip ir kiekviena iš 60 milijonų
jį sudarančių ląstelių. Jei jums rūpi sveikata, apie savo organizmą
galvokite pradėdami nuo ląstelių.
Mūsų ląstelės nuolat atsinaujina. Kai kur organizme jos visiškai
atsinaujina per kelias dienas, kitur per kelerius metus. Galiausiai
senas ląsteles keičia naujos. Jų susiformuoja mums kasdien valgant
ir geriant. Taigi galima sakyti, kad mūsų sveikatą lemia maisto ir
vandens kokybė.
Maistą ir vandenį absorbuoja virškinimo sistema, todėl ją ga
lima laikyti organizmo pagrindu. Jei maistas ir vanduo yra blogos
kokybės, pirmiausia nukenčia virškinimo sistema. Kenksmingi
elementai su krauju pasiekia ir visas kūno ląsteles, taigi kenčia vi
sas organizmas.
Kai nustačiau, kad virškinimo sistema atspindi viso kūno svei
katos būklę, pradėjau prašyti pacientų užpildyti anketą su klausi
mais apie mitybą ir gyvenimo būdą. Taip rinkau informaciją apie
tai, kas organizmui yra gera ir kas bloga, atsiribodamas nuo bet
kokių iki tol savo turėtų „įprastų žinių". Iš savo surinktų klinikinių
stebėjimų padariau išvadą: tai, kas vyksta mūsų organizme, skiria
si nuo to, kas vyksta laboratorijoje, kai atliekamas eksperimentas.
Vienintelis kelias sužinoti tiesą yra tiesiogiai kreiptis į savo kūną.
JŪSŲ SVEIKATA PRIKLAUSO NUO FERMENTŲ
Kai pacientų atsakymus palyginau su klinikiniais duomenimis,

pamačiau, kad žmogaus sveikatą iš esmės lemia fermentai.
Kaip anksčiau minėta, „fermentai - tai baltyminiai biologiniai
katalizatoriai, kurie sintetinami visose gyvose ląstelėse". Paprastai
tariant, tai elementai, kurie būtini, kad gyvas organizmas gyventų.
Fermentų yra ir gyvūnuose, ir augaluose, t. y. gyvuose organiz
muose. Pavyzdžiui, augalo pumpuras išsprogsta todėl, kad savo
darbą atlieka fermentai. Jie dirba ir tada, kai pumpuras skleidžia
lapus. Mūsų organizmo procesai taip pat vyksta veikiami įvairių
fermentų. Virškinimas ir pasisavinimas, senų ląstelių keitimas
naujomis, toksinų skaldymas ir šalinimas - viskas yra fermentų
veiklos rezultatas.
Daugiau kaip 5000 fermentų rūšių, esančių žmogaus organiz
me, galima suskirstyti į dvi dideles kategorijas: į fermentus, kurie
susidaro žmogaus organizme, ir fermentus, kurie į organizmą pa
tenka iš išorės su maistu. Tarp organizme susidarančių fermentų
apie 3000 rūšių išskiriami žarnyno bakterijų.
Žmonėms, kurių virškinimo sistema gera, būdingas vienas
bendras bruožas: jie valgo daug šviežio, fermentų gausaus mais
to. Tiksliau, teikia savo organizmui fermentų iš išorės, nors kartu
stengiasi kurti tokią žarnyno terpę, kuri būtų palanki fermentus
išskiriančioms bakterijoms.
Žmonėms, kurių virškinimo sistema bloga, taip pat būdingas
bendras bruožas. Savo gyvenimo būdu jie sparčiai eikvoja fermen-
tus, t. y. geria alkoholį, rūko, valgo maisto priedų turinčius produk

tus, gyvena apimti nuolatinės įtampos, vartoja vaistus. Fermentų
sparčiai mažėja ir tada, kai valgomas blogas, toksinus žarnyne
išskiriantis maistas, kai būnama tiesioginiuose ultravioletiniuose
spinduliuose arba elektromagnetinių bangų aplinkoje, kai nuolat
patiriama emocinė įtampa, nes tada susidaro laisvųjų radikalų ir
reikia daugiau fermentų intoksikacijai šalinti.
Tai rodo, jog turime taip gyventi, kad fermentų organizme ne
mažėtų, bet daugėtų. Aš siūlau jums taip gyventi, kad fermentais
grindžiama mityba būtų jūsų gyvenimo pagrindas.
Jei organizme yra daug fermentų, jis gyvybingas, imuninė siste
ma stipri. Taigi neeikvokite savo organizmo fermentų be reikalo -
rūpinkitės, kad jų būtų pakankamai - ir būsite sveiki.
Kol kas fermentus išskiria tik gyvi organizmai. Nors žmogus
moka gaminti fermentų turintį maistą, pavyzdžiui, fermentinį sūrį,
juose esantys fermentai faktiškai yra išskirti mikroorganizmų, tar
kime, bakterijų. Žmogus tik sukuria terpę, kurioje mikroorganiz
mai išskiria fermentus.
Kodėl fermentais grindžiama dieta ir gyvenimo būdas yra labai
svarbūs? Todėl, kad, kaip anksčiau minėta, vartodami fermentų
turintį maistą, žarnyne sukuriame aplinką, kurioje bakterijos gali
išskirti fermentus. Jei kiekvieno gyvo organizmo fermentų poten
cialas yra iš anksto nulemtas, tuomet šiuolaikinis žmogus, gyve
nantis įtampos ir teršalų pažeistoje aplinkoje, būtinai turi pasirū
pinti, kad su maistu gautų ir taupiai vartotų kitų gyvų organizmų
gaminamus fermentus.
VISKĄ GALIMA PAAIŠKINTI NUOLATINIAIS FERMENTAIS
Kad žmogaus organizmas normaliai funkcionuotų, reikia 5000

rūšių fermentų, nes kiekvienas fermentas atlieka tik tam tikrą kon
krečią funkciją.
Pavyzdžiui, seilėse esantis virškinimo fermentas amilazė skaido

tik krakmolą, o skrandžio sultyse esantis pepsinas - tik baltymus.
Tai žinant kyla natūralus klausimas: net jei mūsų organizmas
gauna fermentų su maistu ir fermentus išskiriančių žarnyno bakte
rijų, kaip galime būti užtikrinti, kad gauname kaip tik tuos fermen
tus, kurių reikia mūsų organizmui?
Iš tikrųjų net jei valgome fermentų gausų maistą, mūsų orga
nizmas jame esančius fermentus ne visada tiesiogiai absorbuoja.
Kai kurie fermentai, pavyzdžiui, esantys japoniniuose ridikuose ir
dioskorėjose, iš karto atlieka savo funkcijas, kai tik patenka į virš
kinimo organus, pavyzdžiui, burną ar skrandį. Bet taip būna retai.
Dauguma su maistu gaunamų fermentų yra virškinimo metu skai
domi ir žarnyno pasiimami peptidų ar aminorūgščių pavidalu.
Tada kyla natūralus klausimas, kodėl šie fermentai yra tokie
svarbūs, jei žmogaus organizmo jie tiesiogiai neveikia. Bet jie iš
tikrųjų labai svarbūs. Kaip rodo mano surinkti klinikiniai duome
nys, jei žmogus gauna daug fermentų su maistu, jam nestinga ir
atitinkamų organizmo procesus tiesiogiai palaikančių fermentų.
Iš ko šie fermentai organizme pasigamina? Tam reiškiniui pa
aiškinti esu sukūręs savo teoriją, kuri grindžiama duomenimis,
surinktais per daugiau kaip keturiasdešimt medicinos praktikos
metų, ištyrus šimtų tūkstančių pacientų virškinimo traktą. Rem
damasis klinikiniais duomenimis, padariau išvadą, kad egzistuoja
tam tikri fermentų prototipai - nuolatiniai fermentai, kurie yra to
kie svarbūs, kad dažnai juos vadinu „stebuklingais".
Kad tokie fermentų prototipai egzistuoja, mano nuomone,
rodo ir toks mano nustatytas faktas. Esu pastebėjęs, kad kai tam
tikra kūno dalis suvartoja daug fermentų, jų stoka atsiranda kitose
organizmo vietose. Vieną pavyzdį jau minėjau: kai žmogus vartoja
daug alkoholio, organizmas suvartoja daug fermento, reikalingo
alkoholiui skaidyti, ir tada kitose vietose ima stigti virškinti ir pa
sisavinti reikalingų fermentų.
Tai leido daryti išvadą, kad daugybės įvairių rūšių organizmui

būtinų fermentų šaltiniu gali būti vienas ar keli prototipai, kurie
vėliau, atsižvelgiant į konkretų poreikį, paverčiami atitinkamu
konkrečiu fermentu.
Fermentai atsako už visas gyvo organizmo funkcijas. Kai ju
diname pirštus, kvėpuojame, kai plaka mūsų širdis - visur veikia
fermentai. Ši sistema nebūtų efektyvi, jei kiekvienas specifinei
funkcijai atlikti reikalingas fermentas iš pat pradžių egzistuotų
organizme galutiniu pavidalu, neatsižvelgiant į nuolat kintančius
organizmo poreikius.
Jei mano teorija teisinga, tada, kai vienas kūno organas ar dalis
suvartoja nenormaliai daug tam tikro fermento, organizmui būna
sunku palaikyti homeostazę, atkurti ląsteles, skatinti normalų ner
vų, endokrininės ir imuninės sistemų darbą (dėl labai sumažėjusio
nuolatinių fermentų kiekio nebepasigamina tiek, kiek reikia šiems
organams būtinų specifinių fermentų).
Norėdamas pagrįsti teoriją, mėgstu pateikti ir tą faktą, kad or
ganizmas žmogaus, kuris nuolat vartoja alkoholį, tabaką ar narko
tikus, ilgainiui ima šias medžiagas toleruoti.
Pavyzdžiui, jei geriate alkoholį, jis absorbuojasi skrandyje ir
žarnyne, kaupiasi kepenyse, kur skaidomas specialių fermentų (ke
penyse alkoholį skaido keli fermentai). Tačiau alkoholio skaidymo
fermentais sparta kiekvienam žmogui vis kitokia. Žmonių, kurių
alkoholio apykaita greita, kepenyse yra daug alkoholį skaidančių
fermentų. Tokie žmonės gerai toleruoja alkoholį. Antra vertus, al
koholį blogai toleruojančių žmonių organizme yra mažai jį skai
dančių fermentų.
Vis dėlto alkoholį blogai toleruojantys žmonės ilgainiui gali imti
jį toleruoti ir gerti daug. Kai kepenims reikia daug alkoholį skai
dančių fermentų, organizmas prisitaiko kaupdamas jose alkoholio
apytakai reikalingus fermentus.
Taigi fermentų kiekis atitinkamoje organizmo vietoje kinta pa

gal reikalą. Kodėl tai yra įmanoma? Todėl, kad egzistuoja nuola
tiniai fermentai, galintys virsti bet kuriuo fermentu. Kai žmogus
vartoja fermentų gausų maistą, organizme nuolatinių fermentų yra
pakankamai, kad atsiradus poreikiui iš jų būtų gauti reikalingi spe
cialūs fermentai.
Kol kas neįrodyta, kad egzistuoja nuolatiniai fermentai. Tai tik
teorija. Bet mano surinkti klinikiniai duomenys šią teoriją remia.
KODĖL VAISTAI NUO VĖŽIO NEGYDO VĖŽIO
Jau kalbėjau apie žalą, kurią organizmui gali daryti vaistai. Pa
grindinė bėda ta, kad vartojant vaistus išeikvojama daug nuolati
nių fermentų. Daugiausia nuolatinių fermentų išeikvojama gydan
tis vaistais nuo vėžio.
Pagal dabartinę praktiką išoperavus piktybinį auglį ligoniui ski
riama chemoterapija - kad vėžys neplistų, net jei nėra metastazių
požymių. Šiais vaistais nuodijamos kūno ląstelės - ir sveikos, ir
piktybinės - viliantis, kad normalios ląstelės regeneruosis, o pik
tybinės visiškai žus.
Kadangi chemoterapiniai medikamentai yra baisūs nuodai,
juos skiriu tik ypatingais atvejais. Kai vėžio ląstelių aptinku limf-
mazgiuose už storosios žarnos ribų, chemoterapijos neskiriu. Pir
miausia chirurginiu būdu pašalinu auglio pažeistus audinius, ir
kai nebelieka matomų vėžio židinių, šalinu tai, kas, mano ma
nymu, sukelia vėžį. Taigi pirmiausia prašau paciento atsisakyti
tabako ir alkoholio, taip pat mėsos, pieno ir pieno produktų. Pa
cientas turi laikytis fermentais grindžiamos mitybos ir gyvense
nos, kiek įmanoma pozityviau galvoti ir jaustis laimingas. Tokiu
gydymo planu - siekdamas geresnės fizinės ir psichinės paciento
sveikatos - stiprinu imuninę sistemą ir mažinu vėžio atsinaujini
mo riziką.
Fermentai būtini ląstelėms atsikurti, imuninei sistemai palai

kyti ir kitiems gyvybiniams procesams. Nuo to, kiek organizme
yra nuolatinių fermentų, priklauso, ar imuninė sistema veikia ge
rai, ar ne.
Vaistus nuo vėžio nuodais laikau pirmiausia dėl to, kad patekę į
organizmą jie atpalaiduoja daug laisvųjų radikalų. Žinoma, jie nai
kina vėžio ląsteles, bet ne tik vėžio. Žūva ir daug normalių ląstelių.
Kaip byloja patarlė: „Su ugnimi kovok ugnimi." Be to, patys che
moterapiniai vaistai gali veikti kaip kancerogenai.
Mūsų organizmas visada stengiasi palaikyti homeostazę. Todėl
kai jame ima kauptis toksiškų laisvųjų radikalų, visi nuolatiniai
fermentai transformuojasi į fermentus, kurie padaro laisvuosius
radikalus nekenksmingus. Organizmas iš visų jėgų stengiasi neut
ralizuoti didžiausią laisvųjų radikalų sukeliamą žalą.
Žinoma, yra asmenų, įveikusių vėžį cheminiais vaistais. Dau
giausia tai jauni žmonės, kuriems pavyko išsaugoti būtinas nuo
latinių fermentų atsargas. Senstant nuolatinių fermentų mažėja.
Savaime suprantama, gali būti individų, kuriems tai negalioja. Bet
vis dėlto cheminiai vaistai labiau padeda jauniems žmonėms, nes
jų organizme po chemoterapijos nuolatinių fermentų lieka pakan
kamai, kad organizmas atsigautų.
Pagrindinėmis pašalinėmis chemoterapijos reakcijomis nuro
domas dingęs apetitas, pykinimas, plaukų slinkimas. Bet manau,
tai lemia per didelis nuolatinių fermentų išeikvojimas, atsirandan
tis vykstant detoksikacijai.
Kai stinga virškinimo fermentų, žmogus neturi apetito. Tuo pat
metu - dėl medžiagų apykaitos fermentų stokos - sulėtėjus ląstelių
medžiagų apykaitai, prastėja skrandžio ir žarnyno gleivinių būklė
(ima pykinti), pleiskanoja oda, lūžinėja nagai, slenka plaukai. (Pa
našiai organizmą veikia ir kiti vaistai.)
Vaistai neturėtų būti pagrindinė ligų gydymo priemonė. Svar
biau už vaistus yra sveikas gyvenimo būdas.
KODĖL VĖŽYS NEATSINAUJINA ŽMONĖMS, KURIE LAIKOSI

FERMENTAIS GRINDŽIAMOS MITYBOS IR GYVENSENOS
Augliai (navikai) yra pakitusių, neribotai besidauginančių ląs

telių dariniai su žalingomis organizmui biologinėmis savybėmis.
Jie būna nepiktybiniai (auga lėtai, nekenkdami aplinkiniams audi
niams, nemetastazuoja) ir piktybiniai (auga greitai ardydami ap
linkinius audinius, metastazuoja), dar vadinami vėžiu.
Kai žmogui diagnozuojamas vėžys, pirmiausia jam rūpi, ar jau
yra metastazių. Kai jų yra, sunku jas chirurginiu būdu pašalinti ir
pasiekti, kad žmogus visiškai pasveiktų.
Metastazė - tai naujas patologinis židinys, susidaręs piktybinio
auglio ląstelėms per kraują ar limfą patekus iš pirminio ligos ži
dinio į kitą vietą, kur jos toliau dauginasi. Aš kiek kitaip galvoju
apie tai. Mano nuomone, vienoje vietoje prasidėjęs vėžio ląstelių
dauginimosi procesas turi įtakos kitiems organams, kurie pasidaro
ne tokie atsparūs vėžiui.
Diagnozuoti vėžį pirmą kartą galima tada, kai navikas yra
bent centimetro skersmens. Navikas ima formuotis iš vienos ląs
telės, kuri dauginasi. Kad jis atsirastų, reikia kelių šimtų milijonų
ląstelių.
Taigi navikui susiformuoti.reikia laiko. Vėžys - liga, susijusi su
gyvensena. Kai kurioje nors vietoje jis aptinkamas, tikėtina, kad vė
žio ląstelių yra ir kituose organuose, bet juose dar nėra susiforma
vusio auglio. Tai tarsi uždelsto veikimo bombos, išdėstytos įvairiose
kūno vietose. Kur jos sprogs, pirmiausia priklauso nuo paveldėji
mo ir gyvenimo būdo. Žmonėms, kurie valgo chemikalų ir įvairių
maisto priedų turintį maistą, šiuo požiūriu silpna vieta yra kepenys,
kurios kontroliuoja detoksikacijos procesus. O tiems, kas neregu
liariai maitinasi, geria daug arbatos ir reguliariai vartoja antacidus, -
skrandis. Jei gyvenimo būdas nesiskiria, vieta, kurioje sprogs tokia
uždelsto veikimo bomba, pirmiausia gali priklausyti nuo paveldėji-
mo. Kitaip sakant, vėžys nėra lokalizuota liga, pažeidžianti tik vieną
organą. Tai - liga, pažeidžianti visą žmogaus kūną.
Vėžio arba metastazių radimosi bet kurioje kūno vietoje ga
limybė (dėl to, kad mūsų kūne yra nemažai sprogti galinčių už
delsto veikimo bombų) verčia manyti, kad vargu, ar tikslinga chi
rurginiu būdu šalinti pirminį ligos židinį kartu su limfmazgiais ir
kraujagyslėmis.
Laikoma, kad pirminio piktybinio auglio šalinimas paliekant
nepašalintas metastazes yra pavojingas, nes tokia operacija sparti
na auglio susiformavimą tuose organuose, kur yra metastazių. Ta
čiau tai tinka tik tada, jei į vėžį žvelgiama kaip į viso kūno ligą. Juk
pašalinus nusilpusio organizmo limfmazgius, kraujagysles ar kitus
organus, imuninė sistema veiks dar blogiau.
Storosios žarnos vėžiu sergantiems pacientams nešalinu storo
sios žarnos pasaitų*, kad sustabdyčiau vėžio plitimą į kitas sritis.
Esu įsitikinęs, jog šalinti limfmazgius pavojingiau, negu palikti
šiek tiek nepaliesto vėžio.
Šiuolaikinėje medicinoje paplitusi nuomonė, kad nepašalinus
viso vėžio susirgęs organas pats pasveikti negali. Bet mano patirtis
kitokia. Žmogaus imuninė sistema ir natūralios gydančios jėgos
yra stipresnės, negu įprasta manyti. Kaip įrodymą galiu papasakoti
istorijas savo pacientų, kurių limfmazgiai, nors juose buvo meta
stazių, liko nepašalinti, bet jie laikosi mano rekomenduojamos di
etos ir vėžys neatsinaujina.
Jei pereisite prie fermentais grindžiamos mitybos ir gyvensenos,
kuri nesekina nuolatinių fermentų išteklių, organizme nuolatinių
fermentų atsargos bus nuolat papildomos.
Tada imuninė sistema vėžio atsinaujinimą slopins veiksmingiau.
Žinoma, toks gydymas nėra visagalis. Jei diagnozuojama pa
skutinė vėžio stadija, vargu ar įmanoma atkurti normalias orga-
* Bet kuri iš kelių pilvaplėvės klosčių, kuria žarna yra prisitvirtinusi prie užpa
kalinės pilvo sienos.
nizmo funkcijas, kad ir kaip būtų pagerinta mityba ir gyvensena,

kad ir kokie imuninę sistemą stiprinantys papildai būtų vartojami.
Nuolatiniai fermentai jau būna išeikvoti.
Ir vis dėlto klinikinėje mano praktikoje yra buvę atvejų, kai
ligoniai, kuriems storosios žarnos vėžys jau buvo apėmęs vieną
trečdalį arba pusę perimetro, atgavo sveikatą ir išvengė vėžio at
sinaujinimo, nes, pašalinus pirminį naviką, jie tinkamai maitinosi,
vartojo papildus vietoj chemoterapijos, taip suaktyvindami nuola
tinių fermentų veiklą.
Dauguma mano pacientų reguliariai tikrinasi sveikatą, todėl
man retai tenka susidurti su vėlyvų stadijų vėžiu. Tačiau nė vienam
šių pacientų, kurie po operacijos laikosi fermentais grindžiamos
dietos ir gyvensenos, vėžys neatsinaujino ir nemetastazavo. Šis fak
tas tikrai vertas dėmesio.
RIBOTA VAISTŲ VERTĖ
Kaip sakyta, dauguma vaistų iš esmės ligų negydo. Jie gali būti
naudingi, kai reikia malšinti stiprų skausmą, stabdyti kraujavimą arba,
esant kritiškai padėčiai, slopinti kitokius simptomus. Net aš kartais
skiriu pacientams H receptorių antagonistų - kaip laisvą skrandžio
2
rūgštį neutralizuojančių vaistų, kai jie skundžiasi skrandžio opų su

keliamais skausmais ar kraujavimu. Bet rekomenduoju tokių vaistų
nevartoti ilgiau kaip 2-3 savaites. Per tą laiką, kol skausmas malšina
mas vaistais, reikia šalinti opų priežastį. Jos gali būti įvairios: įtampa,
nereguliari mityba, netinkamas maisto kiekis ir kokybė. Jei nebus
pašalinta priežastis, jokie vaistai nepadės. Net jei pasirodys, kad var
tojant vaistus opa tarsi užgijo, būkite tikri, kad liga vėl paūmės.
Pagrindinis dalykas gydant bet kokias ligas yra kasdienė mūsų
gyvensena. Kai ji tinkama, skrandžio opos užgyja. Kad opų vėl
neatsirastų, reikia nuolat laikytis sveiko gyvenimo būdo, įskaitant
tinkamą mitybą.
Nuolatinių fermentų savaime nepasigamina. Reikia rūpestingai

rinktis maistą ir sveikai gyventi - kad fermentai nebūtų eikvojami
be reikalo. Tada organizmas turės tiek energijos, kiek jam reikia.
Taigi sveiko ir ilgo gyvenimo paslaptis yra žinojimas, kaip išvengti
nereikalingo nuolatinių fermentų eikvojimo.
JŪSŲ SUPRATIMAS APIE DIETĄ GALI KENKTI ORGANIZMUI
Jei mėgintumėte prisiminti, koks anksčiau buvo jūsų suprati

mas apie maistą ir virškinimą, pamatytumėte, kad daug dalykų,
kuriuos jūs laikote gerais, iš tikrųjų neigiamai veikia natūralius
organizmo procesus.
Imkime valgius, kurie visuotinai laikomi itin tinkamais ligoniams.
Jungtinėse Valstijose vienas geriausių valgių ligoniams yra vištienos
sultinys. Sergantiems skrandžio opa siūloma prėskaus maisto, pa
vyzdžiui, baltos duonos ir pudingų. Patekę į Japonijos ligoninę, ne
svarbu, kokia būtų jūsų būklė, gautumėte ryžių košės. Pacientams po
operacijos ten sakoma: „Pradėkime nuo ryžių košės, kad per daug
neapkrautumėme skrandžio ir žarnyno." Bet tai didelė klaida.
Aš nuo pat pradžių skiriu pacientams normalų maistą, net po
skrandžio operacijos. Jei žinote, kaip veikia fermentai, jums bus
nesunku suprasti, kodėl neperdirbtas maistas yra geresnis negu
košė. Pirmiausia todėl, kad jį valgant reikia gerai kramtyti. Kram
tant išsiskiria seilių. Jose esantys virškinimo fermentai kramtant
susimaišo su maistu, dėl to maistas gerai suskaidomas, suvirškina
mas ir pasisavinimas. Košė praryjama nekramtant. Ji nėra lengvai
virškinama, nes valgoma beveik nekramtant, dėl to košė nesusi
maišo su seilių fermentais.
Praėjus trims dienoms po skrandžio operacijos, mano paci
entai per priešpiečius gaudavo sušio. Bet liepdavau jį labai gerai
sukramtyti, „net po 70 kartų kiekvieną kąsnį". Gerai sukramtyti
maistą be galo svarbu, ypač kai žmogus serga. Kad maistas būtų ge-
rai virškinamas ir pasisavinamas, rekomenduoju pacientams, net

tiems, kurių virškinimo traktas sveikas, valgant sąmoningai kram
tyti kiekvieną kąsnį 30-50 kartų.
Kitas netinkamas ligoninėse duodamas valgis yra pienas. Pa
grindinės pieno sudedamosios dalys - baltymai, riebalai, gliukozė,
kalcis ir vitaminai. Pienas populiarus dėl jame esančio kalcio, kuris,
kaip manoma, saugo nuo osteoporozės.
Bet pienas labai sunkiai virškinamas - sunkiau negu bet kuris
kitas produktas. Pienas yra skystis, todėl kai kurie žmonės jį var
toja vietoj vandens troškuliui malšinti. Tai didelė klaida. Kazeino,
kuris sudaro 80 procentų piene esančių baltymų, dalelės, pateku
sios į skrandį, tuoj pat susiklijuoja, dėl to jį labai sunku suvirškinti.
Parduotuvėse parduodamas pienas yra homogenizuotas. Vadinasi,
naudojant maišiklį riebalai lygiai paskirstomi visame tūryje. Pieną
maišant, patenka daug oro, dėl to jo riebalai oksiduojasi iki riebali
nių medžiagų, kurių oksidacijos laipsnis didesnis. Vadinasi, homo
genizuotas pienas gamina laisvuosius radikalus ir neigiamai veikia
organizmą.
Oksiduotų riebalų turintis pienas pasterizuojamas aukštoje
temperatūroje (daugiau kaip 100 °C). Fermentai nepakelia karščio
ir jau 93 °C temperatūroje ima irti. Kitaip tariant, prekybos cent
ruose parduodamas pienas ne tik stokoja fermentų, bet ir turi ok
siduotų riebalų, o jo baltymų kokybė dėl aukštos temperatūros taip
pat yra pablogėjusi. Dėl to pienas - pats blogiausias maistas.
Teko girdėti, kad jei veršelius maitintume prekybos centruose
pirktu pienu, jie nugaištų po 4-5 dienų. Gyvybės neįmanoma pa
laikyti maistu, kuriame nėra fermentų.
PIENAS SUKELIA UŽDEGIMĄ
Kad pienas kenkia organizmui, pirmą kartą sužinojau daugiau

kaip prieš trisdešimt penkerius metus, kai mano vaikai, būdami
6-7 mėnesių, susirgo atopiniu dermatitu*. Jų motina griežtai laikėsi

pediatro nurodymų, bet joks jų siūlomas gydymas nuo atopinio
dermatito vaikams nepadėjo. O sulaukęs 3 ar 4 metų sūnus pradėjo
stipriai viduriuoti, ir galiausiai atsirado kraujo išmatose. Ištyręs vai
ką endoskopu nustačiau ankstyvuosius opinio kolito požymius**.
Žinojau, kad opinis kolitas susijęs su maistu, tad ėmiau stebėti,
ką vaikai valgo. Paaiškėjo, kad kaip tik tuo metu buvo prasidėjęs
atopinis dermatitas, ir mano žmona, pediatrui patarus, liovėsi kū
dikį žindyti ir ėmė maitinti pienu. Kai paprašiau nebeduoti vaikui
nei pieno, nei jo produktų, vaikas liovėsi viduriuoti, išmatose ne
beliko kraujo, dingo ir atopinis dermatitas.
Nuo tada pradėjau reguliariai registruoti, kiek pieno ir pieno pro
duktų vartoja mano pacientai. Klinikiniai tyrimai rodė, kad vartojant
pieną ir pieno produktus atsiranda polinkis į alergiją. Šį ryšį patvirtina
neseniai atlikti alergijos tyrimai, parodę, kad pieną geriančių nėščių mo
terų vaikai yra labiau linkę į atopinį dermatitą nei pieno negeriančių.
Per paskutiniuosius trisdešimt metų Japonijoje neregėtai spar
čiai daugėjo žmonių, sergančių atopiniu dermatitu ir šienlige. Da
bar tokių žmonių yra vienas iš penkių. Sukurta įvairių šį spartų
alergija sergančių žmonių augimą aiškinančių teorijų, bet manau,
kad tam didžiausios įtakos turėjo tai, jog praėjusio šimtmečio sep
tintajame dešimtmetyje Japonijos mokyklose vaikams priešpiečių
buvo pradėtas duoti pienas.
Pienas, kuriame yra daug oksiduotų riebalų, kenkia žarnyno ter
pei, nes daugėja blogųjų bakterijų, sutrinka žarnyno bakterijų floros
pusiausvyra. Dėl to žarnyne ima atsirasti toksinų - laisvųjų radikalų,
vandenilio sulfidų ir amoniako. Dabar atliekami tyrimai siekiant iš
siaiškinti, kokiems procesams vykstant šie toksinai susidaro ir ko
kias ligas sukelia. Jau yra straipsnių, rodančių, kad pienas vaikams
ne tik sukelia įvairias alergijas, bet ir yra susijęs su diabetu.
* Stiprus odos uždegimas.
** Stiprus žarnos gleivinės uždegimas (su opomis).
KODĖL GERIANT PER DAUG PIENO VYSTOSI OSTEOPOROZĖ
Kalbant apie pieną, labai dažnai klaidingai manoma, kad jis ap
saugo nuo osteoporozės. Kadangi senstant kalcio mūsų organizme
mažėja, patariama gerti pieną, kad išvengtume osteoporozės. Tai
didelė klaida. Iš tikrųjų rezultatas yra priešingas - gausus pieno
vartojimas skatina osteoporozės vystymąsi.
Kodėl siūloma gerti būtent pieną? Ogi todėl, kad manoma, jog
piene esantis kalcis pasisavinamas geriau nei esantis kituose pro
duktuose, pavyzdžiui, krabuose ar dvigeldžiuose moliuskuose.
Kalcio koncentracija žmogaus kraujyje paprastai yra 9-10 mik-
rogramų. Kai išgeriame pieno, kalcio mūsų kraujyje staiga padau
gėja. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad organizmas pasi
ėmė nemažai kalcio, nustačius kalcio kiekį kraujyje, jo randama ne
daugiau, bet net mažiau. Pasirodo, staiga padidėjusio kalcio kiekio
kraujyje organizmas tuoj pat atsikrato - kad grįžtų į normalią bū
seną - išskirdamas kalcį per inkstus su šlapimu. Kitaip tariant, jei
kalcio kiekį didinsite gerdami pieną, bendras kalcio kiekis orga
nizme - kad ir kaip keista būtų - mažės. Visose keturiose šalyse,
kur reguliariai kasdien geriama daug pieno - Amerikoje, Švedijoje,
Danijoje ir Suomijoje - nustatoma daugiau nei kitur šlaunikaulio
kaklelio lūžio ir osteoporozės atvejų.
Ir priešingai, dvigeldžiai moliuskai ir jūrų dumbliai, kuriuos
nuo seno gausiai vartoja japonai ir kurie anksčiau laikyti turinčiais
nepakankamai kalcio, jo turi užtektinai ir tokiu pavidalu, kad yra
ne taip greitai organizmo absorbuojami, dėl to kalcio lygis kraujyje
taip staigiai nepadidėja. Tuo metu, kai japonai gėrė mažai pieno,
osteoporozė buvo reta liga. Ir dabar ja retai serga tie, kurie visai
negeria ar mažai geria pieno. Reikalingą kalcio ir mineralų kiekį
organizmas gali gauti virškindamas smulkias krevetes, dvigeldžius
moliuskus, jūrų dumblius.
KODĖL ABEJOJU „MITU" APIE JOGURTĄ
Neseniai Japonijoje kaip labai naudingas sveikatai pradėtas pla

čiai reklamuoti jogurtas. Mano nuomone, taip klaidinami žmonės.
Jogurtą valgantys žmonės man dažnai sako, kad jis gerina jų
virškinimo trakto būklę, viduriai tampa laisvesni, sumažėja kūno
masė. Jie įsitikinę, kad šį pagerėjimą lemia jogurte esančios lacto-
bacilli bakterijos.
Tai netiesa. Lactobacilli yra ir jogurto nevalgančių žmonių žar
nyne. Šios bakterijos gyvena žarnyne. Kadangi natūrali žmogaus
organizmo gynybinė sistema kovoja su bet kokiomis iš išorės pa
tenkančiomis bakterijomis ir virusais, ji atakuoja ir organizmui
naudingas bakterijas, kaip antai lactobacilli, jei jos gyvena ne žar
nyne, bet patenka į jį iš išorės.
Pirma organizmo gynybos linija yra skrandis. Kai jogurte esan
čios lactobacilli bakterijos patenka į skrandį, daugumą jų neveik
liomis padaro skrandžio rūgštis. Kaip tik dėl to gamintojai nese
niai pradėjo siūlyti patobulintą jogurtą, kurio, kaip reklamuojama,
Lactobacilli bakterijos pasiekia žarnyną gyvos".
Tačiau abejotina, kad net „pasiekusios žarnyną gyvos" lactoba
cilli bakterijos gali čia sėkmingai veikti kartu su žarnyne gyvenan
čiomis lactobacilli.
Kodėl keliu šį klausimą? Dėl to, kad klinikiniai duomenys rodo,
jog jogurtą nuolat valgančių žmonių žarnyno būklė niekada nėra
gera. Įtariu, kad jogurto lactobacilli bakterijos, net jei pasiekia žar
nyną gyvos, jo veiklos nepagerina, tik sutrikdo žarnyno florą.
Tuomet kyla klausimas, kodėl žmonėms atrodo, kad jogurtas
gerina jų sveikatą. Dažnas jų sako, kad gerdamas jogurtą „išsigydė"
vidurių užkietėjimą. Bet dažniausiai tokį „išsigydymą" lydi nestip
rus viduriavimas. Manau, vyksta šie procesai. Suaugusiems žmo
nėms trūksta laktozę - pieno produkte esantį cukrų - skaidančio
fermento laktazės. Senstant laktazės yra vis mažiau. Tai natūralu
tuo požiūriu, kad pienas yra augančių, o ne suaugusių žmonių gė

rimas. Laktazė yra tas fermentas, kurio suaugusiesiems nereikia.
Jogurte, kaip ir piene, gausu laktozės. Ji negali būti gerai suvirš
kinta, kai stinga laktazės. Dėl to daugelis jogurtą valgančių žmonių
šiek tiek viduriuoja. Sakyti, kad jie „išsigydė" nuo vidurių užkietė
jimo, būtų neteisinga, nes iš tikrųjų pašalinamos storojoje žarnoje
susikaupusios išmatos.
Jei kasdien valgysite jogurtą, jūsų žarnyno būklė blogės. Tai
sakau remdamasis klinikiniais savo stebėjimais. Kasdien valgant
jogurtą, išmatos ir vidurių dujos įgyja aštrų kvapą. Tai blogėjan
čios žarnyno būklės požymis. Toks kvapas atsiranda dėl storojoje
žarnoje besigaminančių toksinų. Taigi nors žmonės jogurtą laiko
sveiku produktu (jogurto gamybos įmonės, žinoma, yra tuo labai
patenkintos), iš tikrųjų jogurtas gali būti žmogaus organizmui ne
naudingų procesų priežastis.
Kaip minėjau šios knygos pradžioje, įžengėme į epochą, kurioje
turime rūpintis savo sveikata. Užuot priėmus kažkieno pateiktą in
formaciją už gryną pinigą, reikia patiems įsitikinti jos teisingumu.
Turiu omenyje ne paprastą vieno ar kito produkto išmėginimą
tiesiog jį kurį laiką vartojant. Taip galima suklysti, kaip klysta ir tie
jogurtą valgantys žmonės, kurie mano, kad „išsigydė" nuo vidurių
užkietėjimo (atsiradus lengvam viduriavimui). Jie nemato bendro
vaizdo. Gavus gerą patarimą, reikėtų jį praktikuoti ir periodiškai
tikrintis virškinimo trakto būklę pas patikimą gydytoją. Tik tada
galėsite patvirtinti arba atmesti rezultatus, kuriuos gavote naudo
damiesi kitų žmonių patarimu. Jei nutarsite pereiti prie šioje kny
goje rekomenduojamos fermentais grindžiamos dietos ir gyvenimo
būdo, pasirūpinkite, kad jums būtų atliktas endoskopinis tyrimas -
prieš pereinant prie naujos mitybos ir gyvensenos ir po 2-3 mėne
sių. Neabejoju, kad rezultatai, gauti po 2-3 mėnesių, bus geresni.
Ilgo ir sveiko gyvenimo gali tikėtis tie, kurie ne aklai pasitiki
aplink skleidžiama informacija, bet įsiklauso, ką sako jų organizmas.
45
2 skyrius
Fermentais grindžiama dieta
Jūsų gyvenimas ir sveikatos būklė priklauso nuo to, ką kasdien

valgote.
1996 metais Japonijos sveikatos, darbo ir socialinių reikalų
ministerija, paveikta Jungtinėse Valstijose atliktos McGoverno
ataskaitos, priėmė sprendimą vėžį, išeminę širdies ir kepenų ligas,
diabetą, smegenų kraujagyslių ligas, hipertenziją ir hiperlipidemiją
(kai yra per daug cholesterolio) vadinti ne „vyresnio amžiaus žmo
nių ligomis", bet „gyvenimo būdo nulemtomis ligomis", nes ryšio
tarp mitybos ir sveikatos tyrimų rezultatai rodė, kad jų priežastis
yra gyvenimo įpročiai, o ne amžius.
Tačiau šiuolaikinė Vakarų medicina mažai domisi tuo, ką pa
cientai valgo. Manau, opinis kolitas, Krono ir jungiamojo audinio
ligos bei leukemija vadinamos „neišgydomomis ligomis, kurių
priežastis nežinoma", dėl to, kad stinga informacijos apie pacien
tų mitybą. Jei ryšys tarp mitybos ir ligų būtų intensyviau tiriamas,
„nežinomos priežastys" greitai paaiškėtų.
Akivaizdu, kad žmonės, kurie tam tikrame gyvenimo etape su
serga gyvenimo būdo nulemtomis ligomis, rūko, kasdien vartoja
alkoholį, valgo mažai vaisių ir daržovių, bet daug mėsos ir pieno,
jogurto ir sviesto, ypač jei tai daro nuo ankstyvos vaikystės. Kuria
šių ligų jie susirgs, priklauso nuo paveldėjimo ir aplinkos. Pavyz
džiui, asmenys, paveldėję silpnas arterines kraujagysles, suserga
hipertenzija, ateroskleroze arba išemine širdies liga, o asmenys,
kurių inkstai iš prigimties silpni, - cukriniu diabetu. Moterys su
serga vėžiu, kai kiaušidžių cistos ar gerybiniai krūtų augliai supik-
tybėja, o vyrams, sergantiems prostatos hiperplazija, gali atsirasti
prostatos vėžys. Nors ligos rūšis priklauso ir nuo genetinių, ir nuo
aplinkos veiksnių, faktas, kad šių įpročių turintys žmonės sveika

tos požiūriu patys sau kenkia, yra neginčijamas.
Praėjus maždaug dvejiems metams nuo tada, kai gastroskopu
pradėjau tirti pacientų skrandį, o proktoskopu - žarnas, nuspren
džiau užrašinėti jų mitybos istorijas. Tirdami ar konsultuodami
pacientus ligoninėje, gydytojai kartais pasiteirauja apie jų gyve
nimo įpročius, bet paprastai tenkinasi dabartimi, o ne praeitimi.
Tokie duomenys nėra vertingi. Kad išsiaiškintum, kodėl žmogus
susirgo, reikia žinoti viso jo gyvenimo mitybos istoriją, kitaip sa
kant, kada jis valgė, ką valgė ir kaip dažnai valgė. Žinoma, būna
pacientų, kurie neprisimena detalių, bet aš vis tiek kantriai klausi
nėju ir sužinau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, žmonių, geriančių pie
ną - kad ir stiklinę kasdien - sveikatos būklė dar priklauso nuo to,
kada jie pradėjo pieną gerti - nuo kūdikystės ar suaugę.
Vėžiu sergančių žmonių mitybos istorijos rodo, kad pagrin
dinis jų maistas buvo gyvūninės kilmės baltymai - mėsa, žuvis,
kiaušiniai, pienas. Be to, nustačiau, kad yra tiesioginis ryšys tarp
to, kada žmogus susirgo, ir to, kada šiuos produktus ėmė vartoti,
kaip dažnai juos valgė. Padariau išvadą, kad kuo anksčiau asmuo
ima vartoti gyvūninius produktus ir kuo dažniau juos valgo (ypač
mėsą ir pieną), tuo anksčiau suserga. Tai gali būti krūties, storo
sios žarnos, prostatos ar plaučių vėžys, - nesvarbu koks, tokio
paciento žarnyno būklė visada būna bloga. Dėl to vėžiu susirgu
sius pacientus raginu pasirūpinti, kad kolonoskopu būtų ištirtas
jų žarnynas, nes yra tikimybė storojoje žarnoje rasti polipų arba
piktybinių navikų.
Tai patvirtino mano atlikti tyrimai. Iš praktikos žinau, kad krū
ties vėžiu sergančioms moterims ir prostatos vėžiu sergantiems vy
rams yra didesnė storosios žarnos ligų rizika.
Vis daugiau Amerikos gydytojų rekomenduoja krūties, prosta
tos ir kitų organų vėžiu sergantiems pacientams pasirūpinti, kad
kolonoskopu būtų ištirta storoji žarna (jei esate vienas šios knygos
FERMENTAIS GRINDŽIAMA DIETA 47
skaitytojų, kurie dabar serga ar anksčiau sirgo vėžiu, tuo pasirū

pinkite kuo greičiau).
Nesakau, kad žmogus suserga tuoj pat, kai pradeda vartoti vie
nokį ar kitokį maistą. Tačiau mitybos įpročių padariniai organiz
me kaupiasi ir ilgainiui iškyla į paviršių. Per daug nenusiraminkite,
jei kol kas jokių simptomų nejaučiate. Jeigu metams bėgant neatsi
sakysite blogų įpročių, tikimybė susirgti vis didės.
Šiais laikais mes turime galimybę rinktis - yra daugybė įvai
rių maisto produktų. Jei norite ilgai ir sveikai gyventi, rinkdamiesi
maistą nesivadovaukite skoniu. Kokiais kriterijais reikia vadovau
tis pasirenkant kasdienį maistą, sužinosite toliau.
VALGYKITE FERMENTŲ GAUSŲ MAISTĄ
Jau vaikystėje išmokau greitai susidraugauti su šunimis. Tai la

bai paprasta. Reikia tik įsispjauti į delną šiek tiek seilių ir duoti
šuniui palaižyti. Šuo kaipmat taps jūsų draugas.
Nuo vaikystės auginu šunis, todėl pastebėjau, kad šunys mėgsta
laižyti žmogui veidą. Nors labai didžiavausi, kad vienintelis iš mo
kinių moku taip greitai susidraugauti su kaimynų šunimis, nemo
kėjau paaiškinti, kodėl mano metodas toks veiksmingas. Priežastį
sužinojau tik tapęs gydytoju ir ėmęs domėtis fermentais.
O ji labai paprasta. Šunis traukia seilėse esantys fermentai!
Nuo tada atkreipiau dėmesį į tai, kad fermentų geidžia visi
gyvūnai.
Kai mėsėdis gyvūnas, pavyzdžiui, liūtas, pagauna grobį, jį ėsti
pradeda nuo vidaus organų, kur fermentų daugiausia. Eskimai,
gyvenantys šaltuose kraštuose, kur beveik niekas neauga, pagavę
banginį taip pat pirmiausia suvalgo jo vidaus organus. Triušiai ėda
savo išmatas, kad pasisavintų nesuvirškintą maistą ir fermentus.
Paskutiniaisiais metais dažniau ėmė sirgti naminiai gyvūnai, ir
to priežastis dabar turbūt aiški net ir jums. Jie maitinami specia-
Hai jiems pramoniniu būdu pagamintu maistu. Nors reklamuoja

ma, kad tame maiste yra visų reikalingų medžiagų, tai netiesa. Mat
ši reklama grindžiama šiuolaikinėmis mitybos teorijomis, kurios
ignoruoja fermentus. Net jei maiste yra pakankamai kalorijų ir
maistingųjų medžiagų, kaip antai, vitaminų, mineralų, baltymų
ir riebalų, jeigu stinga fermentų, gyvam organizmui jis netinka.
Fermentai yra jautrūs karščiui ir skyla 48-115 °C temperatūroje.
Nepaisant to, gyvūnams skirto maisto - ir konservuoto, ir sauso -
gamybos procese naudojama aukšta temperatūra. Taigi fermentai
prarandami gamybos procese.
Panašiai yra ir su žmonių maistu.
Laukiniai gyvūnai neėda maisto, kuris buvo kaitintas. Manau,
netrukus visiems bus aišku, kad daugelis naminių gyvūnų, kaip ir
žmonių, ligų yra susiję su jų gyvenimo būdu.
Šiuo metu mitybos specialistai ypač domisi kalorijomis ir mais
tingosiomis medžiagomis.
Jų šūkis: „Stenkitės valgyti nekaloringą maistą, kuris aprūpina
gerai subalansuotomis maistingosiomis medžiagomis." Tai tapo
šiuolaikinių dietologų mantra. Vyrams rekomenduojama kasdien
gauti 2000, moterims - 1600 kalorijų, atitinkamai pasirenkant
maistą iš keturių produktų grupių. Pirmajai grupei priklauso pie
no produktai ir kiaušiniai, kuriuose yra baltymų, riebalų, kalcio
ir ypač reikalingų vitaminų A ir B . Antrajai grupei priskiriami
2
produktai, stiprinantys raumenis ir kraują (mėsa, žuvis, daržovės/

ankštinės, kuriuose gausu baltymų, riebalų, vitaminų B ir B bei
{ 2
kalcio), trečiajai - daržovės ir vaisiai, kurie turi sveikatai palai

kyti būtinų vitaminų, mineralų ir ląstelienos, ketvirtajai - grūdai,
cukrus, aliejus ir riebalai, kuriais palaikoma kūno temperatūra ir
energija (juose yra angliavandenių, riebalų, baltymų).
Kaip matote, žodžio „fermentas" čia nėra.
Tiesą sakant, išsiaiškinti fermentų kiekį maiste nėra lengva. Jų
kiekis skiriasi ne tik kiekvieno iš mūsų organizmuose, bet ir mais-
to produktuose, net atskiruose to paties produkto dalyse. Pavyz

džiui, dviejuose tos pačios veislės obuoliuose gali būti nevienodai
fermentų, nelygu, kokioje aplinkoje jie augo ir prieš kiek dienų jie
skinti. Propaguodamas savo gyvenimo būdą, „geru maistu" lai
kau tą, kuris turi daug fermentų, „blogu maistu" tokį, kuris jų turi
mažai arba apskritai neturi. Todėl labiausiai vertinu produktus,
užaugintus derlingoje, mineralų gausioje dirvoje, nenaudojant
chemikalų ir mineralinių trąšų, ir šviežius (vartojamus netrukus
nuėmus derlių).
Kuo šviežesnės daržovės, vaisiai, mėsa ir žuvis, tuo daugiau
juose fermentų. Šviežias maistas yra skanus dėl jame esančių fer
mentų. Bet žmonės nuo kitų gyvūnų skiriasi tuo, kad valgo virtą
maistą. Maistą mes verdame, kepame, troškiname įvairiais būdais.
Fermentai yra jautrūs karščiui, todėl kuo ilgiau verdame, tuo dau
giau jų prarandame. Bet tiesa yra tokia, kad dauguma žmonių ne
gali maitintis tik nevirtu maistu.
Todėl labai svarbu žinoti, kaip pasirinkti maistą, kaip jį gaminti
ir kaip valgyti. Skaitykite toliau ir viską sužinosite.
JŪSŲ ORGANIZMO AUDINIAI OKSIDUOSIS,

JEI VALGYSITE OKSIDUOTĄ MAISTĄ
Šviežias maistas yra vertingas ne tik dėl fermentų gausos, bet ir

dėl to, kad yra neoksiduotas.
Oksidacija vyksta, kai medžiaga jungiasi su deguonimi (kitaip
tai gali būti vadinama „rūdijimu"). Galbūt nustebsite, kaip maistas,
kuris nėra metalas, gali rūdyti. Deja, su maistu tai vyksta kasdien.
Pavyzdžiui, kai ką nors kepame, aliejus praranda spalvą ir pa
tamsėja. Nulupti obuoliai ir bulvės, ilgiau laikomi, pajuoduoja.
Tai ne kas kita, kaip oksidacijos proceso padarinys. Patekę į orga
nizmą oksiduoti maisto produktai skatina susidaryti laisvuosius
radikalus.
Paskutiniaisiais metais šiomis temomis televizijos programose

ir žiniasklaidoje daug diskutuojama, todėl tikriausiai jau žinote,
kad laisvieji radikalai ardo ląstelių DNR, sukeldami vėžį ir kitas
ligas. Žmonės visaip kovoja su laisvaisiais radikalais. Sakoma, yra
sveika gerti raudonąjį vyną (jame yra antioksidanto polifenolio)
ir valgyti sojų pupeles (yra antioksidanto izoflavino). Laisvieji ra
dikalai pavojingi todėl, kad veikia kaip stiprūs oksidatoriai, daug
stipriau negu deguonis.
Laisvųjų radikalų šaltinis yra ne tik oksiduoti produktai. Šie
radikalai žmogaus organizme taip pat susidaro veikiant alkoho
liui, tabakui ir kitiems veiksniams. Net kvėpuojant. Kai įkvepiame
deguonį, mūsų energiją gaminančiose ląstelėse vyksta gliukozės ir
riebalų degimo procesas; 2 procentai į organizmą patenkančio de
guonies yra laisvųjų radikalų pavidalu.
Laisvieji radikalai dažniausiai vadinami „blogaisiais", nors jie
atlieka ir kai kurias naudingas funkcijas: naikina virusus, bakteri
jas, pelėsius, slopina infekcijas. Bet kai laisvųjų radikalų per daug,
jie iš tikrųjų pradeda kenkti organizmui - ardo normalių ląstelių
membranas ir DNR.
Kad galėtų kovoti su nereikalingais laisvaisiais radikalais, mūsų
organizmas yra aprūpintas medžiagomis, neutralizuojančiomis
laisvuosius radikalus. Tai antioksidaciniai fermentai, kurie dėl savo
specifinės paskirties vadinami superoksidų dismutazėmis (SOD).
Kai peržengiame keturiasdešimties metų slenkstį, SOD orga
nizme staigiai mažėja. Yra teorijų, tvirtinančių, kad daugelis su
gyvenimo būdu susijusių ligų keturiasdešimties metų ribą perko
pusius žmones apninka dėl šio fermento stokos.
Kai žmogui senstant SOD mažėja, kovojant su laisvaisiais ra
dikalais, vis svarbesni tampa nuolatiniai fermentai. Jei, žinoma,
organizme jų nestinga. Jei nuolatinių fermentų bus per mažai, jie
nepajėgs apsaugoti mūsų nuo laisvųjų radikalų sukeliamų sveika
tos sutrikimų.
Ta kova bus dar tuo sunkesnė, kuo daugiau valgysite oksiduotų

maisto produktų. Pirmiausia dėl to, kad jie didina laisvųjų radika
lų kiekį organizme. Antra vertus, dėl to, jog oksiduotuose maisto
produktuose nėra arba yra labai mažai fermentų; todėl organizmui
trūksta nuolatinių fermentų. Taip susidaro ydingas ratas: kenks
mingi laisvieji radikalai sukelia ligas.
Ir priešingai, jei valgysite šviežią, fermentų gausų maistą, nauda
bus dviguba - ir laisvųjų radikalų susidarys mažiau, ir nuolatinių
fermentų atsargos ne tik nuolat pasipildys, bet ir eikvosis lėčiau.
Visa tai didins gyvybinės energijos atsargas.
NĖRA RIEBALŲ, KURIE KENKTŲ ORGANIZMUI LABIAU KAIP

MARGARINAS
Iš visų produktų lengviausiai oksiduojasi aliejus.

Natūralioje gamtoje aliejaus yra įvairių augalų sėklose. Taip pat
ir ryžių (rudųjų). Iš augalų sėklų spaudžiamas valgomasis aliejus.
Jo būna įvairių rūšių: rapsų, alyvų, sezamų, medvilnės, kukurūzų,
vynuogių sėklų.
Anksčiau valgomasis aliejus buvo gaunamas mechaniškai spau
džiant sėklas specialiais įrenginiais, bet šiais laikais tokią techno
logiją naudoja vos saujelė gamintojų. Kodėl? Todėl, kad šis proce
sas reikalauja daug laiko ir darbo, o išeiga maža. Be to, šiuo būdu
gaunamo aliejaus technologija nereikalauja kaitinti, jo stabilumas
(patvarumas oksidacijai) mažesnis nei gauto kitais būdais.
Dabar daugiausia aliejaus gaunama cheminiu būdu. Žaliava
maišoma su cheminiu tirpikliu heksanu ir gaunama drumzlina
masė šildoma. Vėliau tirpiklis garinamas naudojant aukštą slė
gį ir temperatūrą. Šiuo metodu gaunama didesnė aliejaus išei
ga. Kadangi mišinys kaitinamas, aliejus yra stabilesnis. Bet jame
gausu trans riebalų rūgščių, arba trans riebalų, kurie labai kenkia
organizmui.
Trans riebalų rūgštys gyvojoje gamtoje neegzistuoja. Nustatyta,

k a d jos d i d i n a blogojo cholesterolio ir m a ž i n a gerojo cholesterolio
kiekį o r g a n i z m e , d i d i n a vėžio, hipertenzijos ir išeminės širdies li
gos riziką. Vakarų šalyse nustatytas leistinas t r a n s riebalų rūgščių
kiekis maisto p r o d u k t u o s e . 2006 m e t a i s Niujorko m i e s t o sveikatos
t a r y b a b a l s u o d a m a n u t a r ė u ž d r a u s t i n u o 2008 m e t ų t r a n s riebalų
rūgščių t u r i n č i u s valgius visuose m i e s t o r e s t o r a n u o s e .
Daugiausia t r a n s riebalų rūgščių y r a m a r g a r i n e . Šiuo m e t u p a
plitusi n u o m o n ė , k a d m a r g a r i n a s , k u r i o p a g r i n d i n ė s u d e d a m o j i da
lis y r a aliejus, n e t u r i cholesterolio, dėl t o y r a sveikesnis p r o d u k t a s
n e g u g y v ū n i n i a i riebalai, pavyzdžiui, sviestas. Bet tai didelė klaida.
Nėra labiau jūsų organizmui kenkiančių riebalų kaip margarinas.
Kai savo p a c i e n t a m s d u o d u rekomendacijas dėl m i t y b o s , visada
prašau: „Jei n a m u o s e turite m a r g a r i n o , išmeskite jį k u o greičiau."
Aliejus k a m b a r i o t e m p e r a t ū r o j e y r a skystis, nes j a m e gausu n e -
sočiųjų riebalų rūgščių. O g y v ū n i n i a i riebalai k a m b a r i o t e m p e r a
tūroje y r a kieti, n e s t u r i d a u g sočiųjų riebalų rūgščių. Kyla n a t ū r a
lus klausimas, k o d ė l m a r g a r i n a s - n o r s g a m i n a m a s iš aliejaus - yra
kieta medžiaga.
Taip y r a dėl to, k a d g a m y b o s procese aliejus y r a h i d r i n a m a s ir
jo nesočiosios riebalų rūgštys virsta sočiosiomis. A n t r a b ė d a ta,
k a d gamintojai m a r g a r i n ą d a r o iš c h e m i n i u b ū d u gauto ir dėl t o
t r a n s riebalų t u r i n č i o aliejaus. Taigi m a r g a r i n o sudėtyje yra n e t dvi
m ū s ų o r g a n i z m u i k e n k i a n č i o s m e d ž i a g o s : sočiosios riebalų r ū g š
tys (tuo m a r g a r i n a s p a n a š u s į g y v ū n i n ė s kilmės riebalus) ir t r a n s
riebalai (patys k e n k s m i n g i a u s i ž m o g u i riebalai).
N e m a ž i a u t r a n s riebalų rūgščių y r a ir v a d i n a m u o s i u o s e kuli
n a r i n i u o s e riebaluose. N a m u o s e j u o s d a b a r m a ž a i kas vartoja, b e t
p a r d u o t u v ė s e p a r d u o d a m u o s e k e p i n i u o s e ir u ž k a n d ž i u o s e kaip
ir greitojo m a i s t o u ž k a n d i n ė s e siūlomose g r u z d i n t u v ė s e keptose
prancūziškose bulvytėse jų gausu. Būtent dėl t o valgyti šiuos g a m i
nius labai nesveika.
JEI JUMS KARTAIS TENKA VALGYTI KEPTĄ MAISTĄ...
Kaip keptas maistas veikia jūsų organizmą, priklauso n u o to, iš

k u r kilę jūsų protėviai ir ar ilgai maistui g a m i n t i jie vartojo karš
tą aliejų. Ž m o n ė s , gyvenantys V i d u r ž e m i o j ū r o s pakrantėse, pa
vyzdžiui, graikai, italai, alyvuoges ir alyvuogių aliejų vartojo jau
prieš 6000 metų. O j a p o n a i keptą maistą pradėjo valgyti tik prieš
150-200 metų.
Šie maisto kultūros s k i r t u m a i galėjo turėti įtakos m ū s ų genams,
taigi ir m ū s ų v i r š k i n i m o sistemos gebėjimui virškinti aliejų. Alie
jus s k a i d o m a s ir v i r š k i n a m a s kasos fermentais. Į d o m u , kad, kaip
r o d o m a n o klinikiniai d u o m e n y s , j a p o n ų kasa yra silpnesnė nei
ž m o n i ų , kilusių iš šalių, k u r jau n u o senų senovės valgomas aliejuje
keptas maistas.
D a u g j a p o n ų skundžiasi s k a u s m u e p i g a s t r i u m o (viršutinės
s k r a n d ž i o dalies) srityje, bet atliekant e n d o s k o p i n į tyrimą nei gas
trito, nei o p ų (skrandžio ar dvylikapirštės žarnos) n e r a n d a m a . Šių
pacientų kraujo t y r i m a i r o d o padidėjusį amilazės kiekį kasoje. Kai
jų teiraujuosi apie mitybą, dažnai g a u n u atsakymą, k a d jie mėgs
ta keptą maistą. O d a u g u m a i vakariečių, valgančių tiek pat ar net
daugiau k e p t o maisto, tokių kasos b ė d ų nekyla.
Jei keptą maistą valgote 2-3 k a r t u s p e r savaitę ir jaučiate skaus
mą viršutinėje s k r a n d ž i o srityje, gali būti, k a d sergate pankreatitu
ir j u m s reikia k u o greičiau pasitikrinti kasą.
Vyraujant n u o m o n e i , kad augaliniai riebalai yra saugesni, ž m o
nės šiais laikais jų vartoja daug (vietoj gyvūninių riebalų). Bet kad
negalima be saiko valgyti kepto maisto, žino n e visi. Ypač kai kepti
vartojamas c h e m i n i u b ū d u gautas aliejus. Jei nepajėgiate visiškai atsi
sakyti keptų valgių, lepinkitės jais ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Aš k e p t o m a i s t o beveik nevalgau. O jei kartais susigundau, ne
valgau p e r d a u g a p s k r u d u s i ų ir riebių dalių. Jeigu j u m s tai nepri
imtina, b e n t jau gerai s u k r a m t y k i t e k e p t u s patiekalus. K r a m t a n t
riebus maistas geriau susimaišo su seilėmis, dėl to d a u g i a u t r a n s

riebalų rūgščių t a m p a n e k e n k s m i n g o s . Bet n e t ir taip valgant, išei-
kvojama d a u g o r g a n i z m o fermentų.
D a r labiau sveikatai k e n k i a aliejuje virti valgiai (jie labai greitai
oksiduojasi). Ką kalbėti apie iš a n k s t o p a r u o š t u s aliejuje virtus p a
tiekalus, k u r i u o s siūlo greitojo m a i s t o u ž k a n d i n ė s .
KAIP APRŪPINTI ORGANIZMĄ RIEBALAIS,

KURIE YRA GYVYBIŠKAI SVARBŪS
P a g r i n d i n ė aliejaus s u d e d a m o j i dalis - riebalų rūgštys. Jos

skirstomos į sočiąsias ir nesočiąsias. Nesočiosios riebalų rūgštys -
tai vadinamieji gerieji riebalai. Jie b ū t i n i n o r m a l i a i širdies, k r a u
jo apytakos organų, s m e g e n ų ir o d o s veiklai. Kai k u r i o s ž m o g u i
reikalingos nesočiosios riebalų rūgštys o r g a n i z m e n e p a s i g a m i n a ir
turi būti g a u n a m o s su maistu. Jas v a d i n u gyvybiškai svarbiomis.
Pagrindinės jų - linoleno, linolo ir a r a c h i d o n o rūgštys.
Prieš kelerius m e t u s A m e r i k o j e ž m o n ė m s b u v o r e k o m e n d u o j a
m a kasdien išgerti arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus, k a d orga
n i z m a s gautų nesočiųjų riebalų rūgščių. Tai b u v o gana p o p u l i a r u .
Bet n e t r u k u s p a s i r o d ė p r a n e š i m ų , k a d k a s d i e n vartojant alyvuogių
aliejų galima susirgti kiaušidžių vėžiu. Ž m o n ė s liovėsi jį gėrę.
Dėl to, k a d alyvuogių aliejuje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių,
jis lengvai oksiduojasi. N e t p a g a m i n t a s m e c h a n i n i o spaudimo
b ū d u . O ką kalbėti apie c h e m i n i u b ū d u gautą aliejų.
Saugiausios yra žuvyse esančios nesočiosios riebalų rūgštys.
V a d i n a m o s i o s e „mėlynosiose žuvyse", kaip antai sardinėse ir
skumbrėje, yra d o k o z a h e k s a n e n o rūgšties ( D H R ) ir eikozapenta-
n e n o rūgšties (EPR). D H R ir E P R d a r gausu riebiosiose t u n ų daly
se ( m a n o m a , k a d šios m e d ž i a g o s gerina s m e g e n ų funkciją).
Taigi kaip nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinį n e b ū t i n a rinktis
aliejų. Nesočiosiomis riebalų r ū g š t i m i s galime apsirūpinti ir rink-
damiesi atitinkamą maistą. Jei vartosite aliejų, nepamirškite, kad

vos susilietęs su o r u jis i m a oksiduotis. Tai viena priežasčių, kodėl
jo nereikėtų vartoti v e r d a n t ir kepant.
Sakoma, k a d v i t a m i n a s A geriau pasisavinamas, jei maistas ver
d a m a s su aliejumi. Todėl visur r e k o m e n d u o j a m a verdant p r o d u k
tus, t u r i n č i u s v i t a m i n o A, įpilti aliejaus ( m a t vitaminas A tirpsta
riebaluose).
N o r s v i t a m i n a s A iš tikrųjų tirpsta riebaluose, organizmas gali
jo p a k a n k a m a i pasisavinti ir neįpylus aliejaus, nes vitaminui A
pasisavinti aliejaus reikia labai mažai. Taigi n e b ū t i n a pilti aliejaus
v e r d a n t maistą. Pakaks, k a d suvalgysite šiek tiek aliejaus turinčių
p r o d u k t ų , pavyzdžiui, sojų pupelių ar sezamų sėklų.
P a t e n k a n t i s į o r g a n i z m ą n a t ū r a l i u pavidalu aliejus yra daug
n a u d i n g e s n i s o r g a n i z m u i n e g u iš aliejingų augalų gautas. Kai sa
k a u „ n a t ū r a l i u pavidalu", t u r i u o m e n y j e aliejų, esantį g r ū d u o s e ,
pupelėse, r i e š u t u o s e ir augalų sėklose. Valgykite j u o s . Tai saugiau
sias ir sveikiausias b ū d a s a p r ū p i n t i o r g a n i z m ą gyvybiškai svar
biais riebalais.
PARDUOTUVĖSE PARDUODAMAME PIENE

GAUSU OKSIDUOTŲ RIEBALŲ
Šalia aliejaus, antras labiausiai oksiduotis linkęs p r o d u k t a s yra

p a r d u o t u v ė s e p a r d u o d a m a s pienas. Tai visai kas kita nei šviežias
pienas. Šviežiame piene yra d a u g n a u d i n g ų medžiagų, pirmiausia
d a u g y b ė fermentų, t a r p jų laktazės (skaido laktozę), lipazės (skai
d o riebalus), proteazės (skaido b a l t y m u s ) . Taip pat laktoferino, ku
ris veikia kaip antioksidantas, slopina uždegimą, yra antivirusinė
ir i m u n i n ė medžiaga.
Tačiau šias geras savybes pienas p r a r a n d a , kai yra perdirba
mas. Šis procesas, galima sakyti, p r a s i d e d a jau n u o melžimo, kai
ant spenių u ž d e d a m a s m e l ž i m o aparatas. Paskui pienas laikinai
s a u g o m a s rezervuare. Surinktas iš ū k i n i n k ų pienas jau didesnėje

talpoje g a b e n a m a s į p e r d i r b i m o į m o n ę , k u r m a i š o m a s ir h o m o g e -
nizuojamas. Tiksliau sakant, h o m o g e n i z u o j a m i žaliaviniame piene
esantys riebalų lašeliai.
Žaliavinio p i e n o r i e b u m a s yra apie 4 procentai. D a u g u m a pie
n o riebalų yra s m u l k i ų lašelių pavidalu. Jei žaliavinis pienas b ū t ų
paliktas ramiai stovėti, viršuje susidarytų grietinėlės sluoksnis. Tą
nusistovėjusį grietinėlės sluoksnį gerai p r i s i m e n u iš vaikystės, kai
kartą ar d u k a r t u s p e r dieną gerdavau buteliuose pirktą pieną (tada
pienas d a r n e b u v o h o m o g e n i z u o j a m a s ) .
D a b a r pienas h o m o g e n i z u o j a m a s specialia įranga, k u r i rieba
lų daleles m e c h a n i š k a i suskaido į s m u l k e s n e s , dėl to p i e n o riebalų
lašeliai n e b e p a k y l a į paviršių. Be to, h o m o g e n i z u o j a n t žaliavinia
m e piene esantys p i e n o riebalai sąveikauja su d e g u o n i m i ir virsta
oksiduotais, t. y. įgiję tokią formą, k u r i o r g a n i z m u i n ė r a n a u d i n g a ,
riebalais.
Bet t u o p i e n o a p d i r b i m o procesas d a r nesibaigia. Prieš tiekiant
į rinką, pienas pasterizuojamas, k a d b ū t ų sunaikinti m i k r o o r g a
nizmai. Pagrindiniai p a s t e r i z a v i m o b ū d a i yra šie:
1. Ilgai p a s t e r i z u o j a m a žemoje t e m p e r a t ū r o j e . Pienas kaitina

m a s 62-65 °C t e m p e r a t ū r o j e 30 m i n u č i ų .
2. Ilgai p a s t e r i z u o j a m a aukštoje t e m p e r a t ū r o j e . Pienas kaitina

m a s aukštesnėje nei 75 °C t e m p e r a t ū r o j e 15 m i n u č i ų .
3. T r u m p a i p a s t e r i z u o j a m a aukštoje t e m p e r a t ū r o j e . Pienas
k a i t i n a m a s aukštesnėje nei 71 °C t e m p e r a t ū r o j e 15 sekundžių.
4. T r u m p a i p a s t e r i z u o j a m a labai aukštoje t e m p e r a t ū r o j e . Pie

nas k a i t i n a m a s 120-130 °C t e m p e r a t ū r o j e 2 s e k u n d e s (arba
150 °C t e m p e r a t ū r o j e s e k u n d ę ) .
Labiausiai paplitę pasaulyje yra pasterizavimas t r u m p a i aukšto

je arba labai aukštoje t e m p e r a t ū r o j e . D a r kartą kartoju: fermentai
n e a t s p a r ū s karščiui - jie i m a skilti 48 °C temperatūroje, o 115 °C
t e m p e r a t ū r o j e visiškai suyra. Taigi t e m p e r a t ū r a i pakilus iki 130 °C
fermentai, galima sakyti, visiškai prarandami.
Be to, labai aukštoje t e m p e r a t ū r o j e piene daugėja oksiduotų
riebalų, blogėja p i e n o b a l t y m ų kokybė. Baltymų pokyčius galima
palyginti su tais, kurie vyksta ilgai v e r d a m o kiaušinio trynyje (jis
sukietėja tiek, k a d lengvai subyra į trupinėlius). P r a r a n d a m a s ir
laktoferinas (jis irgi nepakelia karščio).
Taigi k a d a n g i yra h o m o g e n i z u o t a s ir pasterizuotas, prekybos
c e n t r u o s e p a r d u o d a m a s pienas n ė r a geras p r o d u k t a s .
KARVĖS PIENAS PIRMIAUSIA SKIRTAS VERŠELIAMS
Karvės p i e n e esančios maistingosios m e d ž i a g o s labai reikalin

gos veršeliams. Tai, k o reikia a u g a n č i a m veršeliui, nebūtinai nau
d i n g a ž m o g u i . Beje, natūralioje gamtoje pieną geria tik naujagi
miai. Kai užauga, g y v ū n a i p i e n o negeria (išskyrus H o m o sapiens).
Štai tokia tvarka yra gamtoje. Tik ž m o n ė s melžia kitų gyvūnų rū
šių pieną, jį oksiduoja, geria ir taip s ą m o n i n g a i priešinasi gamtos
dėsniams.
Japonijoje ir Jungtinėse Valstijose vaikams d u o d a m a gerti pie
n o m o k y k l o s e (per priešpiečius), nes m a n o m a , k a d j a m e gausu au
g a n č i a m vaikui reikalingų maistingųjų medžiagų. Deja, tie, kurie
m a n o , k a d karvės ir m o t e r s pienas lygiaverčiai, labai klysta.
Jei s u r a š y t u m e karvės p i e n e ir m o t e r s piene esančias maistingą
sias medžiagas, g a u t u m e labai p a n a š ų sąrašą. Ir karvės, ir moters
p i e n e yra baltymų, riebalų, laktozės, geležies, kalcio, fosforo, natrio,
kalio ir vitaminų. Bet labai skiriasi jų kiekis.
P a g r i n d i n i s karvės p i e n o b a l t y m a s yra kazeinas. Jau minėjau,
k a d šį baltymą ž m o g a u s v i r š k i n i m o sistema labai sunkiai virškina.
N o r s karvės piene yra i m u n i n ę sistemą stiprinančio a n t i o k s i d a n t o

laktoferino (0,01 p r o c ) , m o t e r s p i e n e j o yra nepalyginti daugiau
(0,15 p r o c ) . Tai r o d o , k a d naujagimiui reikia kitokio maistingųjų
medžiagų kiekio ir jų santykio n e g u veršeliui.
O d a b a r pasižiūrėkime, ar suaugę ž m o n ė s gerai pasisavina tai,
kas piene yra n a u d i n g o .
Vėl pavyzdžiu i m k i m e laktoferiną. Laktoferinas, k u r i o yra karvės
piene, vos patekęs į suaugusio ž m o g a u s skrandį, suskyla (jį suskai
d o skrandžio rūgštis). Todėl net g e r d a m a s šviežią ir visai nekaitintą
pieną suaugęs ž m o g u s o r g a n i z m o laktoferinu n e a p r ū p i n a . Beje, kū
dikio skrandyje ši medžiaga nesuskyla (kūdikio skrandis dar nėra
gerai išsivystęs, jo sekrecija silpna ir rūgšties yra labai mažai). Ta
čiau karvės pienas, kaip anksčiau minėta, naujagimiui nėra geras
maistas (ne tik dėl m a ž o laktoferino kiekio, bet ir dėl kitų savybių).
Tačiau karvės pienas, net šviežias, n ė r a geras maistas ir suau
gusiesiems. O ką kalbėti apie h o m o g e n i z u o t ą ir aukštoje t e m p e
ratūroje pasterizuotą pieną. Ir tokį pieną m e s p r i m y g t i n a i siūlome
vaikams!
D a r viena b ė d a ta, k a d kai k u r i ų e t n i n i ų grupių ž m o n i ų orga
n i z m e t r ū k s t a laktozę skaidančio f e r m e n t o laktazės. Yra n e m a ž a i ir
tokių, k u r i e m s vaikystėje laktazės nestigo, b e t ė m ė t r ū k t i senstant.
Išgėrus p i e n o t o k i e m s ž m o n ė m s gurgia pilvas, paleidžia v i d u r i u s
arba atsiranda kitų laktozės n e v i r š k i n i m o s i m p t o m ų . Ž m o n ė s , ku
rių o r g a n i z m e laktazės visai n ė r a a r b a yra labai mažai, v a d i n a m i
netoleruojančiais laktozės. Tokių, kurių o r g a n i z m e visiškai n ė r a
laktazės, pasaulyje n e d a u g . Bet šio f e r m e n t o stokojančių yra labai
d a u g - 90 p r o c . azijiečių; 75 p r o c . ispaniškos kilmės amerikiečių,
indėniškos kilmės amerikiečių ir afrikietiškos kilmės amerikiečių;
60 proc. V i d u r ž e m i o j ū r o s p a k r a n č i ų gyventojų ir 15 p r o c . Šiaurės
E u r o p o s gyventojų.
Laktozė - tai c u k r u s , k u r i o yra tik žinduolių piene. Į d o m u , k a d
laktazės stinga tik s u a u g u s i e m s ž m o n ė m s . Kūdikystėje j i e m s vi-
šiems, jei b u v o sveiki, laktazės p a k a k o . Beje, m o t e r s piene laktozės

yra daugiau (net 7 proc.) n e g u karvės piene (4,5 p r o c ) .
Iš to, k a d kūdikystėje ž m o n ė s gali gerti laktozės turintį m o t i n o s
pieną, bet a u g d a m i i m a stokoti laktozę skaidančio fermento, da
rau išvadą, k a d taip g a m t a m u m s sako, jog pienas n ė r a tas maistas,
kurį turėtų vartoti suaugusieji.
Net jei labai mėgstate pieną, siūlau jį gerti retai ( n e h o m o g e n i -
zuotą, pasterizuotą žemoje t e m p e r a t ū r o j e ) . Pieno n e m ė g s t a n t i e m s
vaikams ir suaugusiesiems nereikia j o primygtinai siūlyti.
Pienas nieko gero o r g a n i z m u i n e d u o d a .
KODĖL VALGANT PER DAUG GYVŪNINIŲ BALTYMŲ

SUSIDARO TOKSINŲ
Kaip m i n ė t a , p a c i e n t a m s siūlau fermentais grindžiamą dietą ir

g y v e n i m o būdą. Tie, kurie n u t a r i a laikytis šios dietos, daugiausia
valgo g r ū d i n i u s p r o d u k t u s ir daržoves, m a ž i a u valgo gyvūninės kil
m ė s p r o d u k t ų (mėsos, žuvies, p i e n o p r o d u k t ų ir kiaušinių). Iš pas
tarųjų kasdien turi būti g a u n a m a n e daugiau kaip 15 proc. kalorijų.
Šiais laikais d a u g m i t y b o s specialistų įkyriai perša gyvūninius
b a l t y m u s , neva t u r i n č i u s idealių elementų, ž a r n y n e suskaidytų iki
a m i n o r ū g š č i ų , kurias, su krauju patekusias į audinius ir organus,
o r g a n i z m a s n a u d o j a savo b a l t y m ų sintezei. Tačiau k a d ir koks ge
ras b ū t ų maistas, jis nuodija organizmą, kai valgome daugiau negu
reikia. Pirmiausia tai pasakytina apie g y v ū n i n i u s baltymus. Tie
baltymai, k u r i e v i r š k i n i m o sistemos n e iki galo suskaidomi ir pa
sisavinami, ž a r n y n e skyla, išskirdami toksinus (vandenilio sulfidą,
indolą, m e t a n o dujas, amoniaką, h i s t a m i n ą ir n i t r o z o a m i n ą ) , lais
vuosius radikalus. Kad p a d a r y t ų šiuos toksinus n e k e n k s m i n g u s ,
o r g a n i z m a s išeikvoja d a u g ž a r n y n o ir k e p e n ų fermentų.
Ž m o g u i b a l t y m ų reikia m a ž d a u g vieno g r a m o v i e n a m k ū n o
m a s ė s kilogramui. Vadinasi, 60 kg sveriančiam ž m o g u i p a k a n k a
60 g g y v ū n i n ė s kilmės b a l t y m ų p e r dieną. O Jungtinėse Valstijose

vyrai suvartoja 88-92, m o t e r y s 63-66 g r a m u s g y v ū n i n i ų b a l t y m ų
p e r dieną. Tai p e r d a u g .
Ta perteklinių b a l t y m ų dalis, k u r i o s o r g a n i z m a s n e p a n a u d o j a
baltymų biosintezei, galiausiai išsiskiria su šlapimu, b e t iki tol p a
d a r o didelę žalą. Pertekliniai baltymai, veikiant v i r š k i n i m o fermen
t a m s , virsta a m i n o r ū g š t i m i s , šios y r a toliau s k a i d o m o s kepenyse ir
p a t e n k a į kraują. Kadangi dėl t o kraujas parūgštėja, šiai rūgščiai
neutralizuoti iš kaulų ir d a n t ų a u d i n i ų i š t r a u k i a m a d a u g kalcio.
Šis kalcis k a r t u su o k s i d u o t u krauju filtruojamas p r o inkstus (taip
pertekliniai b a l t y m a i pasišalina k a r t u su dideliu kiekiu v a n d e n s ir
kalcio). Savaime aišku, k a d t a m v a r t o j a m a d a u g fermentų.
Jei jūsų suvalgyti pertekliniai b a l t y m a i b u s gauti iš m ė s o s
(įskaitant m ė s o s t u r i n č i u s p e r d i r b t u s p r o d u k t u s ) ir p i e n o (įskai
tant visus p i e n o p r o d u k t u s ) , žala sveikatai b u s d a r d i d e s n ė . Kodėl?
Todėl, k a d g y v ū n i n i a m e maiste n ė r a ląstelienos, k u r i o s labai reikia
žarnynui.
Ž m o g a u s v i r š k i n i m o fermentai suskaidyti ląstelienos negali.
Tipiškas pavyzdys y r a augaluose esanti celiuliozė ir pektinai bei
krabų ir krevečių k i a u t u o s e r a n d a m a s chitinas.
Jei valgysite d a u g m ė s o s ir m a ž a i ląstelienos, išmatų mažės, dėl
to užkietės viduriai. Jei taip b u s dažnai, ž a r n y n o sienelėse atsiras
divertikulų (kišenės formos e r t m i ų ) , k u r i u o s e kaupsis toksinai ir
užsilaikiusios išmatos, o ilgainiui atsiras polipų arba vėžys.
KODĖL ŽUVŲ RIEBALAI NEUŽKEMŠA ŽMOGAUS ARTERIJŲ
K a l b ė d a m a s apie g y v ū n i n ė s kilmės b a l t y m u s , m i n ė j a u tik mėsą.

Tačiau ir žuvis, jei jos v a l g o m a p e r d a u g , k e n k i a m ū s ų o r g a n i z m u i .
Tačiau, kaip r o d o klinikiniai d u o m e n y s , y r a vienas svarbus
„ m ė s o s dietos" ir „žuvies dietos" s k i r t u m a s . D a u g žuvies vartoju
sių m a n o p a c i e n t ų ž a r n o s e n e b u v o divertikulų, k a d ir kokie blogi
b u v o kiti ž a r n y n o p o ž y m i a i . Šiuolaikinėje m e d i c i n o s literatūroje

r a š o m a , k a d divertikuliozė a t s i r a n d a tada, kai v a l g o m a d a u g ląste
lienos stokojančio maisto, nesvarbu, tai mėsa, žuvis ar p i e n o p r o
duktai. M a n o p r a k t i k a r o d o , k a d m a ž a i m ė s o s , bet d a u g žuvies
vartojusių ž m o n i ų ž a r n o s e divertikulų beveik n e b ū n a , bet jų žar
nynas taip pat n ė r a geros b ū k l ė s (jo sienelės linkusios s p a z m u o t i
ir sukietėti).
Kas lemia šiuos ž a r n y n o s k i r t u m u s ? M a n a u , tai, jog m ė s o s rie
balai labai skiriasi n u o žuvų riebalų.
Sakoma, k a d didžiausias m ė s o s ir žuvų riebalų s k i r t u m a s yra
tas, k a d mėsoje gausu o r g a n i z m u i kenkiančių sočiųjų riebalų rūgš
čių, o žuvų riebaluose - labai n a u d i n g ų , cholesterolio lygį maži
nančių nesočiųjų riebalų rūgščių. Bet šį s k i r t u m ą galima sieti ir su
gyvūnų, kurių mėsą vartojame, k ū n o t e m p e r a t ū r a . Gyvūnų, kurių
k ū n o t e m p e r a t ū r a aukštesnė nei ž m o g a u s , riebalai yra blogi, o gy
vūnų, k u r i ų k ū n o t e m p e r a t ū r a m a ž e s n ė nei ž m o g a u s , geri.
Galvijų, kiaulių ir paukščių n o r m a l i k ū n o t e m p e r a t ū r a yra 38,5-
40 °C, taigi aukštesnė už normalią ž m o g a u s k ū n o temperatūrą
(37 °C). Vištų k ū n o t e m p e r a t ū r a d a r aukštesnė (41,5 °C). Šių gyvū
nų riebalai stabiliausi yra tokioje aplinkoje, kurios t e m p e r a t ū r a ati
tinka g y v ū n o temperatūrą. Patekę į žemesnės t e m p e r a t ū r o s aplinką
(žmogaus o r g a n i z m ą ) , jie t a m p a k l a m p e s n i ir kietėja, dėl to lėtėja
kraujo t ė k m ė , didėja t r o m b ų s u s i d a r y m o kraujagyslėse rizika.
Kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, n o r m a l i o m i s sąlygo
mis jų k ū n o t e m p e r a t ū r a d a u g ž e m e s n ė nei ž m o g a u s . Kas vyksta,
kai į ž m o g a u s o r g a n i z m ą p a t e n k a žuvų riebalai? Panašiai kaip kep
tuvėje šildomi riebalai, jie išsileidžia ir t a m p a takūs. Dėl to skystėja
kraujas, mažėja blogojo cholesterolio lygis.
Net tais atvejais kai - skaičiuojant g r a m a i s - b e n d r a s į m ū s ų or
ganizmą patekusių riebalų kiekis yra toks pat, žuvų riebalai m u m s
sveikesni nei šiltakraujų g y v ū n ų riebalai jau vien dėl to, kad į krau
ją p a t e n k a skystesni.
ŽUVĮ, KURIOS MĖSA RAUDONA,

VALGYKITE ŠVIEŽIAI PARUOŠTĄ
Vienų žuvų m ė s a r a u d o n a (rausva), kitų - balta.

Laikoma, k a d sveikiau valgyti tą žuvį, k u r i o s m ė s a balta, nes
r a u d o n a žuvies m ė s a greičiau oksiduojasi - pastarojoje yra d a u g
geležies.
Rausva yra t u n ų ir p e l a m i d ž i ų m ė s a (tiksliau sakant, r a u m e n i
m s jų audinys yra rausvos spalvos, nes turi specialių b a l t y m ų m i o -
globinų).
M i o g l o b i n a s - d e g u o n į d e p o n u o j a n t i s r a u m e n ų b a l t y m a s . Jį
s u d a r o v i e n a iš įvairių a m i n o r ū g š č i ų sudaryta polipeptidinė
g r a n d i n ė ir poliferinas (geležies j u n g i n y s ) . M i o g l o b i n ų yra r a u
m e n y s e g y v ū n ų , k u r i e ilgai plaukioja p o v a n d e n i u (delfinų, b a n
ginių, r u o n i ų ) . M i o g l o b i n a i leidžia ląstelėse s u s i d a r y t i d e g u o n i e s
rezervui, s k i r t a m n e n u t r ū k s t a m a m j o n a u d o j i m u i m e d ž i a g ų apy
kaitos p r o c e s e . Gyvulių r a u m e n y s taip p a t yra r a u d o n o s spalvos
dėl m i o g l o b i n o .
Tunų ir p e l a m i d ž i ų r a u m e n y s e m i o g l o b i n o gausu dėl to, k a d
šios žuvys v a n d e n y n e plaukioja labai greitai, dėl to jų r a u m e n i m s
nuolat reikia d a u g d e g u o n i e s . Kaip tik dėl to šių žuvų m ė s a yra
linkusi oksiduotis (ypač jei l a i k o m a gabaliukais supjaustyta filė).
N e n u o s t a b u , k a d valgyti d a u g žuvies, k u r i o s m ė s a r a u d o n a , n ė r a
labai sveika. O balta žuvies m ė s a analogiškomis sąlygomis taip
greitai nesioksiduoja.
Kita vertus, r a u d o n o j e žuvies mėsoje yra d a u g i a u antioksidantų,
tokių kaip D H R ir EPR. Be to, m i o g l o b i n a s gali būti geras geležies
šaltinis a n e m i š k i e m s ž m o n ė m s , nes j a m e geležis yra g a m t i n i o j u n
ginio pavidalu. Bet yra ir kita m e d a l i o pusė: ta geležis lengvai oksi
duojasi ir virsta geležies oksidu, kuris o r g a n i z m u i gali p a d a r y t i tiek
žalos, k a d n e b u s k o m p e n s u o t a s su h e m o g l o b i n o lygio p a d i d ė j i m u
susijęs sveikatos pagerėjimas.
Taigi išvada tokia: jei valgote r a u d o n ą žuvies mėsą, rinkitės kuo

šviežesnę.
Aš m ė g s t u sušį su tunais. Bet kai kartais šį patiekalą valgau, pa
prašau, k a d prieš jį r u o š i a n t b ū t ų n u i m t a s m a ž d a u g 5 m m žuvies
sluoksnis (t. y. b ū t ų pašalinta ta dalis, k u r i ilgai b u v o veikiama oro
ir oksidavosi).
Jei negailima laiko ir energijos, iš r a u d o n o s žuvies m ė s o s galima
p a g a m i n t i labai sveikų valgių. Pavyzdžiui, Japonijoje, Kocio pre
fektūroje, g a m i n a m a s vietinis firminis patiekalas katsuo no tataki
(vytinta žalia p e l a m i d ė ) . Jį r u o š i a n t žuvies paviršius greitai apvy
t i n a m a s . Kadangi v y t i n i m a s t r u n k a neilgai, dėl pakitusių baltymų
susidaręs viršutinis žuvies sluoksnis apsaugo likusius audinius n u o
oksidacijos net tada, kai yra sąlytis su oru. Tarp kitko, šis žuvies ap
d o r o j i m o b ū d a s yra geras ir tuo, k a d s u n a i k i n a m i parazitai, kurie
linkę kauptis žuvies odoje.
Jau anksčiau minėjau, k a d žuvies, kaip ir m ė s o s , negalima val
gyti daug. Juolab k a d g a u n a m a p r a n e š i m ų , jog t u n u o s e a p t i n k a m a
vis d a u g i a u gyvsidabrio. Buvo atvejų, kai pacientų kraujyje nusta
tyta gana d a u g gyvsidabrio. Jei esate iš tų žmonių, kurie dažnai
valgo tuną, pasirūpinkite, k a d b ū t ų nustatytas gyvsidabrio kiekis
jūsų kraujyje. Privalome pripažinti, k a d žemės ir j ū r ų tarša daro
tiesioginę įtaką kiekvieno m ū s ų sveikatai. Negalime t o nepaisyti.
MŪSŲ MITYBA BUS IDEALI, JEI 85 PROCENTAI MAISTO BUS

AUGALINĖS IR 15 PROCENTŲ - GYVŪNINĖS KILMĖS
Siūlydamas fermentais g r i n d ž i a m ą dietą ir g y v e n i m o būdą, re

k o m e n d u o j u , kad vaisiai, daržovės ir g r ū d a i s u d a r y t ų 85 procentus,
o m ė s a 15 p r o c e n t ų s u v a l g o m o maisto. Ž m o n ė s dažnai klausia: „Jei
mažiau valgysiu m ė s o s , ar o r g a n i z m u i nestigs gyvybiškai svarbių
b a l t y m ų ? " Tokių ž m o n i ų p r a š a u nesijaudinti. Net veganai baltymų
gauna p a k a n k a m a i .
Baltymai yra ž m o g a u s , kaip ir d a u g u m o s g y v ū n ų ir augalų, or

g a n i z m o ląstelių s t r u k t ū r o s p a g r i n d a s . Bet net valgydami d a u g bal
t y m i n g o maisto (mėsos, žuvies) n e g a l i m e būti tikri, k a d visi balty
m a i b u s tiesiogiai suvartoti kaip o r g a n i z m o „statybinė medžiaga".
Taip yra todėl, k a d b a l t y m a i s u d a r y t i iš a m i n o r ū g š č i ų , k u r i o s labai
skiriasi savo s a n d a r a .
Ž m o g a u s o r g a n i z m e b a l t y m a i p i r m a yra v i r š k i n i m o fermentų
skaidomi iki a m i n o r ū g š č i ų , k u r i o s p r o ž a r n y n o sieneles p a i m a m o s
ir n a u d o j a m o s o r g a n i z m o b a l t y m ų sintezei.
Ž m o g a u s baltymai yra s u d a r y t i m a ž d a u g iš 20 a m i n o r ū g š č i ų .
Iš jų a š t u o n i o s negali būti ž m o g a u s o r g a n i z m o susintetintos. Tai
lizinas, m e t i o n i n a s , triptofanas, valinas, t r e o n i n a s , leucinas, izo-
leucinas ir fenilalaninas (jie v a d i n a m i gyvybiškai svarbiomis a m i -
n o r ū g š t i m i s ) . Tai labai svarbios m e d ž i a g o s , nes kai b e n t vienos iš
a m i n o r ū g š č i ų stinga, gali sutrikti o r g a n i z m o a p r ū p i n i m a s b ū t i n o
mis m a i s t i n g o s i o m i s m e d ž i a g o m i s . Todėl jų t u r i m e k a s d i e n gauti
su maistu.
G y v ū n i n i a i b a l t y m a i labai geru b a l t y m ų šaltiniu laikomi dėl
to, k a d j u o s e yra visų gyvybiškai svarbių a m i n o r ū g š č i ų . Šiuolaiki
niai m i t y b o s specialistai r e k o m e n d u o j a k a s d i e n valgyti g y v ū n i n i ų
baltymų. Bet augaluose taip pat yra d a u g gyvybiškai svarbių a m i
norūgščių, n o r s n ė r a tokio augalo, k u r i a m e b ū t ų jų visų. N e m a ž a i
b a l t y m ų yra g r ū d u o s e , daržovėse (ypač a n k š t i n i u o s e augaluose),
g r y b u o s e , vaisiuose ir j ū r ų augaluose. D a u g u m a ž m o n i ų n u s t e m
ba, kai pasakau, k a d džiovintuose d u m b l i u o s e nori yra net 37 p r o
centai baltymų. Bet užtat d a u g kas žino, k a d a m i n o r ū g š č i ų šaltinis
yra j ū r ų kopūstai.
Iš visų augalinių p r o d u k t ų daugiausia a m i n o r ū g š č i ų t u r i sojų
pupelės (ne veltui sojos l a i k o m o s m ė s o s pakaitalu). Pagal gyvy
biškai svarbių a m i n o r ū g š č i ų kiekį sojos v a r g u ar nusileidžia mėsai
(tik t r e o n i n o jose m a ž o k a ) . Be to, sojos d a u g lengviau v i r š k i n a m o s
(jas v i r š k i n a n t išsieikvoja m a ž i a u nuolatinių fermentų).
Vartoti p e r d a u g augalinės kilmės b a l t y m ų taip pat nėra gerai.

Į v e r t i n d a m a s tai, k a d augaluose yra d a u g ląstelienos ir nėra gy
v ū n i n i ų riebalų, r e k o m e n d u o j u didžiąją o r g a n i z m u i reikalingų
b a l t y m ų dalį gauti iš augalų, o kitą dalį - iš g y v ū n i n i ų produktų,
geriausiai žuvies.
Jei augalinius p r o d u k t u s i m t u m e kiekvieną atskirai, pamatytu
me, k a d n ė r a tokio augalo, k u r i a m e b ū t ų visų gyvybiškai svarbių
aminorūgščių. Bet jei maistas įvairus, galima - s u m a n i a i derinant
g r ū d u s kaip p a g r i n d i n į produktą, daržoves, vaisius ir sriubą - ap
rūpinti o r g a n i z m ą visomis gyvybiškai svarbiomis aminorūgštimis,
kurios g a u n a m o s tik iš augalų.
BALTIEJI RYŽIAI - „NEGYVAS MAISTAS"
D a b a r ž m o n ė s valgo m a ž i a u ryžių, nes bijo, k a d dėl didelio

angliavandenių kiekio gali priaugti svorio. Tačiau tai netiesa. Net
40-50 p r o c e n t o m a n o s u v a l g o m o m a i s t o s u d a r o grūdai, bet m a n o
k ū n o m a s ė pastovi, nes m a i t i n u o s i sveikai.
Ryžius labai mėgstu, bet tai nėra baltieji poliruoti ryžiai. Perku
tik ruduosius ryžius, į kuriuos įdedu bent penkis kitus grūdinius
p r o d u k t u s - valcuotų miežių, sorų, grikių, kvinojos, amarantų, avižų
kruopų, bulgaro (termiškai apdorotų kviečių g r ū d ų k r u o p ų ) . Sumai
šyti su šiais grūdais, rudieji ryžiai yra pagrindinis m a n o maistas. Per
ku nerafinuotus, šviežius, neskaldytus grūdus, būtinai ekologiškus.
Kadangi gauti šviežiai u ž a u g i n t ų ryžių s u n k u , p e r k u ruduosius
ryžius, įpakuotus į v a k u u m i n i u s maišelius. Kai maišelį praplėsiu,
ryžius stengiuosi suvartoti p e r 10 dienų, k a d nesioksiduotų. Baltų
jų ryžių sėklų pašalinta n e tik luobelė, bet ir išorinis g r ū d o sluoks
nis, todėl jie oksiduojasi d a u g greičiau nei rudieji. Lygiai kaip tuoj
pat oksiduojasi ir p a r u d u o j a n u l u p t i obuoliai.
M ū s ų valgomi ryžiai yra augalo, kuris v a d i n a m a s ryžiu, sėklos.
N a t ū r a l ū s ryžiai turi luobelę. Rudieji ryžiai - tai ryžio sėklos, kurių
luobelė pašalinta. G a m i n a n t baltuosius ryžius p a š a l i n a m a n e tik

luobelė, bet ir visas išorinis g r ū d o sluoksnis ir net gemalas.
D a u g u m a ž m o n i ų m ė g s t a baltuosius ryžius dėl to, k a d jie balti,
m i n k š t i , m a l o n a u s kvapo, gražiau a t r o d o . Bet iš tikrųjų viskas, kas
ryžio sėkloje n a u d i n g i a u s i a , yra pašalinta. Tai negyvas maistas.
Jei paliksite stovėti n u l u p t ą obuolį ar bulvę, jie oksiduosis ir pa
r u d u o s . Taip ir rafinuoti ryžiai (nors stovint jų spalva nekinta) ok
siduojasi greičiau nei rudieji, nes n u i m t a s išorinis g r ū d o sluoksnis.
Beje, šviežiai p a g a m i n t i baltieji ryžiai yra d a u g skanesni n e g u ilgai
stovėję, nes d a r n ė r a susioksidavę.
Kadangi n ė r a viršutinio g r ū d o sluoksnio ir gemalo, baltieji ry
žiai, m i r k o m i vandenyje, nesudygsta (jie tik išbrinksta). O tinka
moje t e m p e r a t ū r o j e m i r k o m i rudieji ryžiai sudygsta. Tai - gyvas
maistas, kuris gali s u b r a n d i n t i gyvybę. Taigi n e g y v u m a i s t u bal
tuosius ryžius v a d i n u n e b e p a g r i n d o .
Augalo sėklose yra d a u g fermentų, b ū t i n ų t a m , k a d esant tin
k a m o m s sąlygoms sėkla galėtų sudygti. Bet sėklose yra ir tokios
medžiagos (ji v a d i n a m a t r i p s i n o i n h i b i t o r i u m i ) , k u r i apsaugo sėk
lą n u o s u d y g i m o n e t i n k a m o m i s sąlygomis. Štai kodėl negalima
valgyti nevirtų g r ū d ų , pupelių ar bulvių, nes j u o s e esančiam tripsi
n o inhibitoriui n e u t r a l i z u o t i reikia d a u g v i r š k i n i m o fermentų. Kai
šiuos p r o d u k t u s v e r d a m e , t r i p s i n o inhibitoriai n u o karščio suskyla,
todėl patiekalai t a m p a lengviau virškinami.
Mažai a p d o r o t u o s e g r ū d u o s e gausu m ū s ų o r g a n i z m u i n a u d i n g ų
gerai s u b a l a n s u o t ų maistingųjų m e d ž i a g ų - baltymų, angliavande
nių, riebalų, v i t a m i n ų B ir E, m i n e r a l ų (geležies ir fosforo) - ir n e
Y
m a ž i a u reikalingos ląstelienos.
Kad ir kokios geros k o k y b ė s b ū t ų baltieji ryžiai, j u o s e yra tik
vienas ketvirtadalis r u d u o s i u o s e ryžiuose esančių maistingųjų
medžiagų. D a u g maistingųjų m e d ž i a g ų yra g r ū d o gemale, todėl
iš rafinuotų ryžių geresni tie, k u r i u o s a p d o r o j a n t nepaliečiamas
gemalas.
D a u g kas sako, k a d r u d u o s i u s ryžius s u n k u išvirti, bet šiais lai

kais galima nusipirkti aparatų, kurie p a l e n g v i n a šį darbą. Parduo
tuvėse galima rasti v a d i n a m ų j ų hatsuga rudųjų ryžių (jie šiek tiek
sudaiginti), k u r i e išverda greičiau n e i paprasti rudieji ryžiai.
Sveika valgyti ir nerafinuotus kviečius. Kuo labiau kviečių grūdai
apdoroti, t u o m a ž e s n ė maistinė jų vertė. Jei mėgstate duoną ir m a
karonus, pirkite tuos, kurie p a g a m i n t i iš n e a p d o r o t ų g r ū d ų miltų.
KODĖL MĖSĖDŽIAI ĖDA ŽOLĖDŽIUS
Geriausias y r a šviežias maistas.

Kuo maistas šviežesnis, t u o d a u g i a u j a m e fermentų, kurie vėliau
gali t r a n s f o r m u o t i s į t u o s 3000 o r g a n i z m u i reikalingų fermentų.
Žemėje y r a d a u g y b ė g y v ū n ų rūšių ir kiekviena rūšis m i n t a
savitai. Bet y r a ir kai kas b e n d r a - visi g y v ū n a i p i r m e n y b ę teikia
fermentų t u r i n č i a m maistui. T i k ž m o n ė s , a t r o d o , j a u p a m i r š o šį
p a g r i n d i n į g a m t o s dėsnį. Jie sugalvojo d a u g y b ę m i t y b o s teorijų, iš
tyrė ir suklasifikavo maiste esančias maistingąsias medžiagas bei
nustatė, kiek kuri d u o d a kalorijų. Bet, regis, ignoravo fermentus,
n o r s jie patys svarbiausi. Dėl t o jie valgo negyvą maistą, k u r i a m e
fermentų nėra.
Tas pats pasakytina apie n a m i n i ų gyvūnėlių ėdalą. Jame nėra
fermentų. Dėl t o n a m i n i a i gyvūnėliai d a ž n a i serga. Aš savo š u n i m s
n e d u o d u š u n ų ėdalo. Šeriu j u o s rudaisiais ryžiais, k u r i u o s pats
valgau. Jums galbūt keista girdėti, k a d šunys ė d a r u d u o s i u s ryžius,
bet manieji iš tikrųjų labai džiaugiasi, kai g a u n a rudųjų ryžių, api
barstytų t r u p u č i u j ū r ų d u m b l i ų . Jie m ė g s t a ir daržoves, ir vaisius.
Tiesiog ryte ryja šiek tiek apvirtus brokolių stiebus.
Jei m a n o t e , k a d m ė s ė d ž i a m s reikia tik m ė s o s , klystate. Jiems
taip p a t reikia augalinio maisto. Tad kodėl jie m i n t a tik kitais gy
vūnais? Todėl, k a d jų o r g a n i z m e n ė r a augalus skaidančių fermentų.
Bet tai nereiškia, k a d jie n e g a u n a augalinio maisto.
Kad tai suprastumėte, atkreipkite dėmesį į tai, jog laukinėje g a m t o

je mėsėdžiai ėda tik žolėdžius. Kai jie pagauna žolėdį grobį, pirmiau
sia suryja jo vidurius, k u r tik ką buvo virškinami, veikiant fermen
tams, žolėdžio g y v ū n o suėsti augalai. Taigi mėsėdis gyvūnas gauna
suvirškintų ir d a r n e visai suvirškintų žolėdžio skrandyje ir žarnyne
esančių augalų. Mėsėdžiai ėda tik žolėdžius, o žolėdžiai - tik augalus.
Toks gamtos dėsnis. Jei jūs tą dėsnį ignoruojate, galite sulaukti n e m a
lonių padarinių. Tipiškas pavyzdys yra karvių kempinligė.
Šios ligos priežastis d a r n ė r a visiškai atskleista, tačiau ž i n o m a ,
kad ja susirgusio gyvulio smegenys įgyja k e m p i n ė s pavidalą, nes
atsiranda n e n o r m a l i ų p r i o n ų - ypatingų, n e t u r i n č i ų n u k l e o r ū g š -
čių, infekcinių b a l t y m i n i ų dalelių. Kodėl jų atsiranda? Kaip r o d o
tyrimai, jų atsiradimą gali lemti tai, k a d karvės b u v o š e r i a m o s pa
šarais, k u r i ų sudėtyje yra miltelių, g a m i n a m ų iš m ė s o s atliekų, kau
lų ir o d o s . Jungtinių Valstijų ir kitų šalių vyriausybinės institucijos
paskelbė, k a d karvių kempinligės priežastis yra genetiškai užteršti
m ė s o s kaulų milteliai. Tačiau aš priežastį f o r m u l u o č i a u kitaip: tai
visiškas g a m t o s dėsnių n e p a i s y m a s .
Kaipgi kitaip g a l ė t u m e įvardyti s u m a n y m ą šerti karves - žolė
džius g y v ū n u s - m ė s o s kaulų milteliais?
Tai r o d o baisų ž m o n i ų s a v a n a u d i š k u m ą ir aroganciją. M a t še-
riant karves pašarais, k u r i u o s e yra m ė s o s kaulų miltelių, g a u n a
m a s pienas, k u r yra d a u g i a u b a l t y m ų ir kalcio. O tokį pieną galima
brangiau parduoti.
A p i b e n d r i n d a m a s šį skirsnį, n o r i u d a r kartą pabrėžti: kokį ir
kiek maisto t u r i gauti gyvūnai, t a r p jų ir ž m o g u s , nustatyta g a m t o s
dėsnių. Negalite b ū t i sveiki, jei šių dėsnių nepaisote.
KODĖL ŽMOGUS TURI TRISDEŠIMT DU DANTIS
Kaip jau sakiau, geriausia yra tokia mityba, kai 85 p r o c e n t ų

maisto s u d a r o augalinės kilmės p r o d u k t a i ir 15 p r o c e n t ų - gyvu-
n i n ė s kilmės. Tokį santykį gavau r e m d a m a s i s ž m o g a u s dantų skai

čiumi. D a n t y s r o d o , kokios rūšies m a i s t u turėtų misti kiekviena
g y v ū n ų rūšis. Pavyzdžiui, mėsėdžių d a n t y s yra labai aštrūs, pana
šūs į iltinius. Jais lengva plėšti mėsą n u o grobio kaulų. Žolėdžių
dantys, atvirkščiai, p a n a š ū s į priešakinius, ploni ir kvadratiniai,
t i n k a m i a u g a l a m s atkasti. Be to, jie turi k r ū m i n i u s dantis, kuriais
s m u l k i n a atkastus augalus.
Kai k a m gali atrodyti kvaila iš g y v ū n o d a n t ų spręsti, koks mais
tas j a m tinkamiausias, bet ši idėja yra sena - jau anksčiau buvo
ž m o n i ų , tvirtinusių, k a d b ū t e n t dantys r o d o , koks maistas gyvūnui
labiausiai tinka.
Ž m o g u s t u r i trisdešimt d u dantis (įskaitant protinius): dvi poras
k a n d ž i ų (priekinių d a n t ų ) ir p e n k i a s p o r a s k r ū m i n i ų d a n t ų viršuje
ir apačioje. Taigi vienas iltinis dantis (iltiniais d a n t i m i s valgoma
m ė s a ) d v i e m p r i e k i n i a m s ir p e n k i e m s k r ū m i n i a m s d a n t i m s (kan
džiais ir k r ū m i n i a i s d a n t i m i s valgomas augalinis maistas). Vadi
nasi, augalinio m a i s t o ir m ė s o s santykis ž m o g a u s mityboje turėtų
būti 1:7. Išreiškęs šį santykį procentais r e k o m e n d u o j u mitybą, ku
rioje 85 p r o c e n t u s s u d a r o augalinės kilmės p r o d u k t a i ir 15 procentų
g y v ū n i n ė s kilmės p r o d u k t a i .
Jei k a l b ė t u m e tiksliau:
• augalinės kilmės p r o d u k t a i turėtų sudaryti 85-90 procentų,

o g y v ū n i n ė s kilmės p r o d u k t a i 10-15 p r o c e n t ų viso žmogaus
s u v a l g o m o maisto;
• 50 p r o c e n t ų maisto turėtų sudaryti grūdai, 35-40 procentų
daržovės ir vaisiai bei 10-15 p r o c e n t ų mėsa;
• t i n k a m i a u s i yra k u o m a ž i a u a p d o r o t i g r ū d a i (tai m a n o siū
lomos mitybos pagrindas).
J u m s galbūt atrodys, k a d p e r didelė dalis t e n k a daržovėms. Bet

p r i s i m i n k i m e š i m p a n z e s - g y v ū n u s , kurių genai yra panašiausi į
ž m o g a u s (98,7 p r o c e n t o tų pačių genų). Jų m a i s t o racionas - 95,6

p r o c e n t o augalai (50 p r o c . vaisiai ir 45,6 p r o c . riešutai, bulvės, šak
nys) ir tik 4,5 p r o c e n t o g y v ū n i n i s maistas (daugiausia vabzdžiai,
pavyzdžiui, skruzdėlės). Jos n e ė d a n e t žuvies.
E n d o s k o p u esu tyręs š i m p a n z i ų v i r š k i n i m o traktą. Jis toks p a
našus į ž m o g a u s , k a d vien iš vaizdo s u n k u atskirti. O labiausiai
m a n e stebino p u i k ū s š i m p a n z i ų v i r š k i n i m o sistemos rodikliai.
Laukiniai gyvūnai, n e taip kaip ž m o n ė s , jei suserga, tuoj pat
miršta. Jie instinktyviai jaučia, k a d kaip tik maistas palaiko jų gy
vybę, ir saugo savo sveikatą.
M a n a u , ž m o n ė s turėtų m o k y t i s iš g a m t o s ir grįžti prie p a g r i n
dinių m i t y b o s taisyklių.
KODĖL REIKIA GERAI SUKRAMTYTI MAISTĄ IR LAIKYTIS SAIKO
P i r m a m e skyriuje minėjau, k a d maistas, kurį reikia k r a m t y t i ,

yra lengviau s u v i r š k i n a m a s n e g u košė, kurią e s a m e linkę valgyti
beveik n e k r a m t ę . K r a m t y t i n a u d i n g a ir kitais požiūriais, o svar
biausia, k a d jis p a d e d a išsaugoti n u o l a t i n i u s fermentus.
Aš pats stengiuosi k r a m t y t i kiekvieną kąsnį 30-50 kartų. Jei
k r a m t a u apykietį maistą, jis virsta vientisa m a s e , k u r i lengvai slen
ka gerkle ž e m y n . Kai valgau kietą ar sunkiai virškinamą maistą,
kiekvieną kąsnį k r a m t a u 70-75 k a r t u s . Ž m o g a u s seilių liaukos iš
skiria t u o d a u g i a u seilių, k u o d a u g i a u jis k r a m t o , ir kai ta m a s ė
susimaišo su s k r a n d ž i o sultimis ir tulžimi, maistas v i r š k i n a m a s
sklandžiai.
Ž m o g a u s ž a r n y n o sienelės gali a b s o r b u o t i iki 15 m i k r o n ų
(0,015 m m ) dydžio daleles. Tai, k a s neatitinka šių m a t m e n ų , žar
nynas pašalina. Taigi jei valgio gerai nesukramtysite, d i d ž i u m a b u s
pašalinta su i š m a t o m i s .
Kai tai kalbu, j a u n o s m o t e r y s d a ž n a i klausia: „Jei maistas n e
b u s pasisavintas, aš n e p r i a u g s i u svorio. Argi tai blogai?" Iš tikrųjų
viskas yra n e taip paprasta. Kai maistas n ė r a suvirškinamas ir pasi

savinamas, ž a r n y n e vyksta skilimo procesas ir n e n o r m a l i fermen
tacija, panašiai kaip ir persivalgius. Dėl skilimo atsiranda įvairių
toksinų, k u r i u o s š a l i n d a m a s o r g a n i z m a s išeikvoja d a u g nuolatinių
fermentų.
Be to, jeigu maistas b u s blogai v i r š k i n a m a s ir pasisavinamas,
net sveikai m a i t i n a n t i s o r g a n i z m u i gali stigti kai kurių maistingųjų
medžiagų, ypač tų, kurių b ū n a labai n e d a u g .
D a b a r r a n d a s i vis d a u g i a u n u t u k u s i ų ž m o n i ų - jie priauga
svorio, nes g a u n a d a u g kalorijų, o stokoja maistingųjų medžiagų.
Priežastis - nesveika m i t y b a ir k a r t u dėl blogo k r a m t y m o sutrikęs
virškinimas ir pasisavinimas.
N o r i n t i e m s n u m e s t i svorio reikėtų ypač stengtis gerai s u k r a m
tyti maistą. Tada valgyti t e n k a ilgiau. Valgant padaugėja cukraus
kraujyje, dėl to mažėja apetitas, išvengiama persivalgymo. Kai ge
rai k r a m t o t e , greičiau pasisotinate, t a d a nereikia prisiversti mažiau
valgyti; jūs tiesiog natūraliai n o r i t e valgyti mažiau.
Kitas k r a m t y m o p r i v a l u m a s tas, k a d k r a m t a n t sunaikinami
parazitai. Šiais laikais m e s n e m a t o m e parazitų ant daržovių, bet
pelamidėse, k a l m a r u o s e ir gėlavandenėse žuvyse jų vis dar būna.
Jie labai maži, ir, jei gerai n e k r a m t y t u m e maisto, juos p r a r y t u m e
nepažeistus ir jie apsigyventų m ū s ų vidaus organuose. Laimė, yra
ž i n o m a , k a d k r a m t y d a m i kiekvieną kąsnį 50-70 kartų parazitus
s u n a i k i n a m e tiesiog b u r n o j e .
Kai p r a d ė s i t e r ū p i n t i s savo m i t y b a , t a d a n a t ū r a l i a i rinksitės
ekologiškas d a r ž o v e s ir n a t ū r a l i u o s e v a n d e n y s e , o n e žuvinin
kystės ū k i u o s e sugautą žuvį. T i k i m y b ė , k a d šiuose p r o d u k t u o s e
yra v a b z d ž i ų ir parazitų, yra d i d e s n ė , b e t jų nebijosite, jei žino
site, k a d n u o žalos, kurią jie galėtų p a d a r y t i , j u s apsaugos geras
kramtymas.
Kai kas m a n o , k a d k u o d a u g i a u k r a m t o m e , t u o daugiau sei
lių išsiskiria b u r n o j e ir išsieikvoja fermentų. Bet taip nėra. Gerai
k r a m t a n t maistą f e r m e n t ų išeikvojama d a u g m a ž i a u n e g u tada,

kai gerai n e s u k r a m t y t a s m a i s t a s p a t e n k a į skrandį. Gerai k r a m
t a n t maistą natūraliai slopsta apetitas. Kai s u v a l g o m e m a ž i a u , fer
m e n t a m s virškinti ir p a s i i m t i taip pat reikia j o m a ž i a u . Taigi gerai
k r a m t a n t saugojami n u o išeikvojimo fermentai.
Kai v i r š k i n i m u i v a r t o j a m a m a ž i a u nuolatinių fermentų, jų d a u
giau lieka o r g a n i z m o h o m e o s t a z e i išsaugoti, t o k s i n a m s neutrali
zuoti, energijos t i e k i m u i pagerinti, o tai savo r u o ž t u gerina i m u n i
n ę sistemą ir ilgina gyvenimą.
Jei jūs nepersivalgote, d i d ž i u m a m a i s t o yra gerai s u v i r š k i n a m a
ir visiškai pasisavinama; t a d a m a ž i a u tikėtina, k a d ž a r n y n e n e p a
sisavintas maistas p u s ir susidarys toksinų bei atitinkamai reikės
d a u g i a u nuolatinių fermentų jų detoksikacijai. Jei laikysitės m a n o
s i ū l o m o s fermentais g r i n d ž i a m o s dietos ir g y v e n i m o b ū d o , p e r še
šis m ė n e s i u s pagerės jūsų s k r a n d ž i o ir ž a r n y n o rodikliai, nebekels
rūpesčių itin n e m a l o n u s ž a r n y n o dujų ir išmatų kvapas.
Kad ir kokios geros kokybės b ū t ų maistas, k a d ir kaip reikėtų
jūsų o r g a n i z m u i maistingųjų medžiagų, maisto perteklius k e n k i a
sveikatai. Todėl reikia labai gerai subalansuoti mitybą, vartoti n a
tūralius ir šviežius m a i s t o p r o d u k t u s , gerai s u k r a m t y t i kiekvieną
kąsnį. Laikydamiesi šių trijų taisyklių, nepristigsite nuolatinių fer
m e n t ų ir džiaugsitės ilgu bei sveiku g y v e n i m u .
NEGALITE BŪTI SVEIKI VALGYDAMI NESKANŲ MAISTĄ
Šiame skyriuje pasakojau apie gyvenimą ilginantį maistą ir svei

katai žalingą maistą. G e r a s maistas n u o blogo skiriasi p i r m i a u s i a
tuo, k a d yra šviežias ir t u r i fermentų. Be to, kalbėjau apie t i n k a m ą
maisto subalansavimą ir kaip jį reikia valgyti.
E v o l i u c i o n u o d a m a s ž m o g u s i š m o k o maistą virti, įvairiai jį p a
ruošti ir k o n s e r v u o t i . Bet v i r d a m i maistą p r a r a n d a m e m u m s labai
reikalingų fermentų.
Laukinėje gamtoje jokie g y v ū n a i n e m i n t a virtu maistu. Taip pat

jie n e ė d a rafinuotų ir p e r d i r b t ų p r o d u k t ų . Beje, kai kurie mitybos
specialistai ž m o n ė m s r e k o m e n d u o j a visiškai atsisakyti apdorotų
p r o d u k t ų ir valgyti j u o s n e v i r t u s ir n e k e p t u s .
Bet n e m a n a u , k a d tai teisingas s p r e n d i m a s . Ž m o g u s nebus
sveikas, jei vers save valgyti n e s k a n ų maistą. K a d b ū t ų sveikas ir
laimingas, ž m o g u s t u r i patirti m a l o n u m ų . O skanus maistas yra
vienas g y v e n i m o m a l o n u m ų .
Todėl m a n o r e k o m e n d u o j a m a fermentais g r i n d ž i a m a mityba ir
g y v e n i m o b ū d a s a p i m a ir mėgavimąsi m a i s t u bei sveikus produk
tus. P a g r i n d i n ė s m a n o s i ū l o m o s m i t y b o s ir gyvensenos taisyklės
yra šios:
• Tegul jūsų racione b ū n a 85-90 p r o c e n t ų augalinio ir 10-15

p r o c e n t ų g y v ū n i n i o maisto.
• G r ū d a i , daržovės ir g y v ū n i n i s maistas turėtų atitinkamai

sudaryti 50 procentų, daržovės ir vaisiai 35-40 procentų ir
g y v ū n i n i s maistas 10-15 p r o c e n t o viso maisto.
• Valgykite nerafinuotus g r ū d u s .
• Labai geras g y v ū n i n i s maistas y r a žuvis (žuvų k ū n o t e m p e

ratūra yra žemesnė negu žmogaus).
• Valgykite k u o d a u g i a u šviežių natūralių ir n e p e r d i r b t ų p r o

duktų.
• Venkite m a r g a r i n o ir keptų valgių.
• Maistą gerai s u k r a m t y k i t e (40-70 kartų kiekvieną kąsnį) ir

nepersivalgykite.
Jei suprasite ž m o g a u s o r g a n i z m e vykstančių procesų visumą ir

g a m t o s dėsnius, j u m s n e b u s s u n k u laikytis šių taisyklių, o valgy
m a s teiks m a l o n u m ą .
Ž i n o m a , nieko blogo neatsitiks, jei retsykiais suvalgysite did-

kepsnį, pasimėgausite sūriu ar išgersite stiklą alkoholio, bet tai n e
turėtų būti d a r o m a dažnai. Jei 5 p r o c e n t u s laiko nusižengsite m a n o
r e k o m e n d u o j a m a i dietai, b e t kitus 95 p r o c e n t u s laiko jos laikysitės,
nuolatiniai fermentai neišseks ir toliau saugos jūsų sveikatą, nes ją
lemia ilgalaikiai m ū s ų įpročiai.
Taigi linkiu j u m s pereiti prie sveiko ir ilgą gyvenimą žadančio
gyvenimo b ū d o , kuris teiks jums džiaugsmą.
75
3 skyrius
Turtingų ir sveikų žmonių įpročiai
Jokia liga n e a t s i r a n d a b e priežasties. Ją gali sukelti žalingi valgy

m o įpročiai, g y v e n i m o b ū d a s arba ir viena, ir kita.
Praėjusio š i m t m e č i o dešimtajame dešimtmetyje Amerikoje
m a ž i a u ž m o n i ų ė m ė sirgti vėžiu ir m i r t i n u o šios ligos. M a n a u , t a m
įtakos turėjo 1977 metais paskelbta M c G o v e r n o ataskaita - A m e
rikos vyriausybė ė m ė aktyviai p r o p a g u o t i sveiką mitybą, ir tuo pa
m a ž u užsikrėtė A m e r i k o s v i s u o m e n ė .
Šiuolaikinėje A m e r i k o j e k u o aukštesnę socialinę-ekonominę
padėtį ž m o g u s u ž i m a , t u o labiau jis stengiasi tobulinti savo val
g y m o įpročius. D a b a r A m e r i k o s vadinamųjų „aukštesniųjų klasių"
atstovų v a l g y m o įpročiai yra labai geri. Jie valgo daugiau vaisių,
daržovių ir m a ž i a u riebių kepsnių. Todėl t a r p šios socialinės klasės
ž m o n i ų m a ž a i nutukusių, n o r s visoje Amerikoje n u t u k u s i ų asme
n ų yra labai daug. Nutukėliui A m e r i k o j e s u n k u tapti kompanijos
prezidentu. M a n o m a , k a d a s m u o , negalintis išspręsti savo sveika
tos bėdų, nesugebės tvarkyti ir į m o n ė s reikalų.
Kodėl taip stipriai skiriasi aukštesnei socialinei-ekonominei
klasei priklausančių a s m e n ų ir visų kitų v a l g y m o įpročiai?
Viena iš priežasčių yra kainos. Kuo p r o d u k t a i šviežesni, pvz.,
vaisiai ir daržovės, k u o jie ekologiškesni (užauginti be chemikalų
ir m i n e r a l i n i ų trąšų), t u o brangesni. Aukštos kokybės produktai
kartais b ū n a labai b r a n g ū s . Dėl to A m e r i k o s v i s u o m e n ė yra pada
lyta į dvi dalis: sveika turtingųjų klasė ir sveika nelaikytina likusi
d a u g u m a . M a n a u , ši tendencija išliks, nes vaikai p e r i m a tėvų val
g y m o įpročius.
DAUGUMOS LIGŲ PRIEŽASTIS

VEIKIAU YRA ĮPROČIAI, O NE GENAI
Daugelis vidutinio amžiaus ir vyresnių ž m o n i ų suserga tomis

pačiomis ligomis, k u r i o m i s sirgo jų tėvai: c u k r i n i u diabetu, hiper
tenzija, išemine širdies liga, vėžiu. Kai taip atsitinka, jie sako: „Kitaip
ir negalėjo būti. Tai m ū s ų šeimos liga." Bet taip nederėtų galvoti. Ži
n o m a , n e a t m e t u p a v e l d i m u m o svarbos, tačiau stengiuosi atkreipti
dėmesį į tai, k a d m ū s ų sveikatai įtakos turi n e tik paveldėti genai,
bet ir įpročiai, kurie, beje, taip pat p e r d u o d a m i iš kartos į kartą.
N a m ų aplinkos įpročiai - maistas ir jo g a m i n i m o m e t o d a i , gy
v e n i m o b ū d a s ir vertybės - įsitvirtina augančių vaikų pasąmonėje,
todėl užaugę jie elgiasi panašiai. Tėvų ligomis d a ž n a i s e r g a m a n e
tiek dėl paveldėtų genų, kiek dėl iš tėvų p e r i m t o g y v e n i m o b ū d o .
T i e m s v a i k a m s , k u r i e m s n u o vaikystės u g d o m i geri įpročiai -
jie p r a t i n a m i valgyti šviežią maistą ir gerti gerą vandenį, rinktis
sveiką g y v e n i m o b ū d ą ir vartoti k u o m a ž i a u vaistų - b u s lengviau
išlikti sveikiems n e g u tiems, k u r i ų n a m u o s e valgomi oksiduoti
maisto p r o d u k t a i , p e r d a u g pasikliaujama vaistais, i g n o r u o j a m a
sveika gyvensena. Šie vaikai gali sirgti labiau n e g u jų tėvai.
Taigi vaikai p e r i m a tėvų g y v e n i m o būdą. Tie suaugusieji, ku
riems n u o vaikystės tėvai sakė, k a d labai sveika k a s d i e n išgerti p o
stiklinę pieno, galbūt ir d a b a r jį geria. Tik gerai a p m ą s t ę savo įpro
čius, palyginę j u o s su geriausiomis šiuolaikinėmis m i t y b o s reko
m e n d a c i j o m i s ir p r i s i ė m ę a t s a k o m y b ę už jaunąją kartą, u ž a u g i n
site sveikus vaikus.
ĮPROČIAI GALI DARYTI DIDESNĘ ĮTAKĄ

NEGU PAVELDĖTI GENAI
Kuo vyresni esame, t u o s u n k i a u keisti įpročius. Ypač tuos, ku

rie b u v o m u m s skiepijami n u o pat vaikystės. Todėl p r i v a l o m e k u o
TURTINGŲ IR SVEIKŲ ŽMONIŲ ĮPROČIAI 77
anksčiau p r a d ė t i ugdyti gerus vaikų įpročius. Atlikta d a u g tyrimų

apie vaikų - net tokių, k u r i e yra p e r maži, k a d ką n o r s atsimintų -
mokymą, j ų gebėjimo mąstyti ir sutelkti dėmesį ugdymą, bet per
m e n k a i r ū p i n a m a s i vaiko žiniomis apie sveikatą. Suprantu, rūpin
tis intelektine vaiko raida yra labai svarbu švietimo ir socialiniais
požiūriais, bet diegti sveiką gyvenseną n u o vaikystės taip pat būti
na. Kad ir kokioje geroje mokykloje mokysis jūsų vaikas, jo gyve
n i m a s n e b u s visavertis, jeigu jis skųsis silpna sveikata.
D a u g u m a amerikiečių pietauja m ė g s t a m u o s e savo restoranuo
se ar greitojo m a i s t o u ž k a n d i n ė s e , o sveikatą patiki m e d i k a m s , gy
d a n t i e m s vaistais, apie k u r i u o s pacientai mažai ką žino. Ž m o g a u s
sveikatą iš esmės lemia d u veiksniai: genai ir n u o vaikystės susifor
mavę įpročiai.
Pavyzdžiui, jei jūsų tėvų o r g a n i z m e yra mažai alkoholį skaidan
čių fermentų, didelė tikimybė, k a d jų b u s mažai ir jūsų organizme.
Tačiau jei palengva vartosite vis d a u g i a u alkoholio, jūsų kepenys
šių fermentų g a m i n s vis daugiau ir galiausiai o r g a n i z m a s ims tole
ruoti didesnį alkoholio kiekį.
Taip gali nutikti tiems, k u r i ų tėvai vartojo d a u g alkoholio, dėl
to jų o r g a n i z m e taip pat b u v o mažai alkoholį skaidančių fermentų.
Bet jei tėvai negėrė, šansai, k a d jūs negersite, b u s didesni.
Štai kitas pavyzdys. Sakykime, jūsų tėvai turėjo vėžio genų, bet
jūs rūpinotės savo sveikata ir praktikavote sveiką gyvenimo būdą,
dėl to sulaukėte ilgo amžiaus. Tai b u s pavyzdys vaikams, kad vėžio
genai nebūtinai lemia šią ligą ir verta praktikuoti sveiką gyvenseną.
P e r d u o d a m i sveiko g y v e n i m o įpročius iš kartos į kartą, „vėžio genus"
vis labiau susilpniname arba, galima sakyti, juos „perdirbame".
Vaikai, k u r i e n u o vaikystės g i r d o m i p r e k y b o s c e n t r u o s e par
d u o d a m u p i e n u dėl to, k a d tėvai yra įsitikinę, jog tai sveika, pa
s m e r k t i sirgti užaugę. Tie kūdikiai, k u r i e n e b u v o ž i n d o m i , labiau
linkę į alergijas. Taigi reikėtų stengtis vaikus arba, jei tai nebu
vo p a d a r y t a vaikystėje, j a u n u s s u a u g u s i u s ž m o n e s atpratinti n u o
prekybos c e n t r u o s e p a r d u o d a m o p i e n o ir m o k y t i sveikos m i t y b o s
bei g y v e n i m o b ū d o . Tada jie išvengs su neigiamais įpročiais susi
jusių ligų senatvėje.
N ė r a gerai ir p e r ilgai vaikus žindyti. Užaugę tokie ž m o n ė s val
go d a u g m ė s o s ir p i e n o p r o d u k t ų bei o k s i d u o t ų valgių su maisto
priedais ir n ė r a atsparūs ligoms.
Jei genus g a u n a m e g i m d a m i , įpročius susiformuojame gyven
d a m i . Įpročiai gali keisti p a v e l d i m u s veiksnius į gerą arba į blogą
pusę. G e r i įpročiai gali išgelbėti n e tik jus, bet ir p o jūsų gyvensian
čias kartas.
BLOGIAUSI ĮPROČIAI - VARTOTI ALKOHOLI IR RŪKYTI
Gydytojai vis d a r pasikliauja g y d y m u operacija ir vaistais. Toli

gražu n e visi stengiasi įskiepyti savo p a c i e n t a m s supratimą apie
m i t y b o s svarbą, n o r s plačiai pripažinta, k a d vėžio, išeminės širdies
ligos, c u k r i n i o d i a b e t o rizika iš e s m ė s p r i k l a u s o n u o m i t y b o s .
Vis dėlto vien sveikos m i t y b o s p e r m a ž a , k a d visiškai u ž k i r s -
t u m ė t e kelią š i o m s ligoms. Yra d a u g kitų veiksnių, k u r i e išsekina
f e r m e n t ų atsargas. Todėl s ą m o n i n g a i kovokite su visais blogais
įpročiais.
Pirmiausia su alkoholiu ir r ū k y m u . Blogiausia, k a d prie jų ž m o
gus prisiriša. Tada negali n ė d i e n o s ištverti negėręs arba n e r ū k ę s .
A r ž m o g u s r ū k o ar ne, aš m a t a u pasižiūrėjęs j a m į veidą. Rū
kančių ž m o n i ų veido o d a yra pilkšva, nes n i k o t i n u i veikiant su
sitraukia kapiliarai, ląstelės g a u n a m a ž i a u d e g u o n i e s bei maisto ir
blogiau pasišalina toksinai (jie kaupiasi o d o s ląstelėse).
Kai k a l b a m a apie r ū k y m o žalą, paprastai p a b r ė ž i a m a s d e r v ų
kaupimasis o r g a n i z m e , o kapiliarų s u s i t r a u k i m a s p a m i r š t a m a s .
Bet j u k susitraukus kapiliarams s u t r i n k a skysčių apykaita organiz
me, dėl to m a i s t o m e d ž i a g o s s u n k i a u pasiekia kai k u r i u o s o r g a n u s ,
o atliekos s u n k i a u pasišalina. Joms p ū v a n t , susidaro toksinų. Mes
m a t o m e tik papilkėjusią veido odą, bet tas pats vyksta ir organiz

m o viduje, y p a č tose vietose, k u r i o s yra m a i t i n a m o s kapiliarų.
Panašiai kaip rūkalių, susitraukia ir alkoholį vartojančių ž m o
nių kraujagyslės. D a ž n a i g i r d i m e sakant, k a d n e d a u g alkoholio
kraujagysles išplečia, dėl to pagerėja kraujotaka. Deja, tik 2-3 va
l a n d o m s . Paskui kraujagyslės susitraukia taip pat staigiai, kaip iš
gėrus alkoholio išsiplėtė. Tada o r g a n i z m a s blogiau a p r ū p i n a m a s
m a i s t o m e d ž i a g o m i s ir blogiau pasišalina atliekos.
Be to, n u o alkoholio ir t a b a k o o r g a n i z m e daugėja laisvųjų radi
kalų. Juos d a r o n e k e n k s m i n g u s S O D ir fermentai, tokie kaip kata-
lazė, glutationas ir peroksidazė. Visi žino, k a d r ū k a n t suyra daug
v i t a m i n o C, kuris yra vienas svarbiausių antioksidantų.
Laisviesiems r a d i k a l a m s n e u t r a l i z u o t i o r g a n i z m a s suvartoja
d a u g a n t i o k s i d a n t ų - fermentų. Tenka apgailestauti, kad šalia tų
laisvųjų radikalų, ž m o g a u s o r g a n i z m e atsirandančių dėl veiksnių,
k u r i ų ž m o g u s k o n t r o l i u o t i negali, d a r ir s ą m o n i n g a i - vartojant
alkoholį ir r ū k a n t - d i d i n a m a s laisvųjų radikalų kiekis. Kuo dau
giau laisvųjų radikalų o r g a n i z m e , t u o d a u g i a u suvartojama svar
bių nuolatinių fermentų.
F e r m e n t a i išsieikvos, jei nuolat b u s n a u d o j a m i sparčiau nei tu
rėtų, panašiai kaip ištirpsta pinigai kredito kortelėje, jei jos nepa-
pildote. Sveika m i t y b a ir geri įpročiai prilygsta pinigų taupymui.
Jei pinigus kasdien švaistysite, n e t r u k u s įlįsite į skolas. Tada teks
turėti reikalų su kreditoriais. O išeikvoję fermentų atsargas susirg-
site. Jei nesistengsite skolų grąžinti, b a n k r u t u o s i t e . Jeigu n e a p r ū
pinsite o r g a n i z m o fermentais, prarasite sveikatą. Tai d a u g blogiau
nei finansinis b a n k r o t a s . Tai gali baigtis m i r t i m i .
ĮPROČIAI, GALINTYS IŠGYDYTI NUO APNĖJOS
M ū s ų įpročiai sukelia įvairių ligų. Kai kurias jų galime išsigy

dyti šiek tiek pakeitę savo įpročius. Viena tokių ligų yra apnėja;
paskutiniuoju m e t u šiam s i n d r o m u i skiriama d a u g dėmesio.
Esant apnėjos s i n d r o m u i , m i e g a n č i a m ž m o g u i kelis k a r t u s p e r

naktį laikinai n u t r ū k s t a k v ė p a v i m a s . Jei ž m o g u s miega ant n u g a r o s ,
liežuvio p a g r i n d a s atsipalaiduoja ( m i e g a n t atsipalaiduoja visi rau
m e n y s ) , dėl to susiaurėja k v ė p a v i m o takai. Jei jie susiaurėja stipriai,
kvėpavimas t r u m p a m sustoja. Ž m o g u s pasijunta taip, tarsi dustų,
dėl to staiga n u b u n d a . Kai tai kartojasi kelis k a r t u s , jis neišsimiega
ir dieną j a m b ū n a s u n k u susikaupti.
Šio s i n d r o m o v a r g i n a m a s ž m o g u s m i e g o d a m a s n i e k a d a n e u ž -
dūsta. Bet dėl to, k a d nuolat neišsimiegama, silpsta i m u n i n ė siste
m a , blogėja m e d ž i a g ų apykaita ir kraujotaka, 3-4 k a r t u s padidėja
rizika susirgti i š e m i n e širdies liga ar insultu. O tai jau gyvybei pa
vojingos ligos.
Tarp apnėja sergančių ž m o n i ų 70-80 p r o c e n t ų yra n u t u k ę . Iš
pradžių b u v o m a n o m a , k a d apnėjos priežastis yra n u t u k i m a s , nes
n u t u k ė l i a m s susiaurėja k v ė p a v i m o takai. Bet tolesni tyrimai p a r o
dė, kad čia n ė r a tiesioginio ryšio.
Išskiriamos trys apnėjos rūšys: o b s t r u k c i n ė apnėja - fizinė kvė
p a v i m o takų obstrukcija; su c e n t r i n e n e r v ų sistema susijusi a p
nėja - susilpnėja s m e g e n ų k v ė p a v i m o c e n t r o veikla; mišri apnėja
a p i m a šias abi rūšis. Dažniausiai pasitaikanti o b s t r u k c i n ė apnėja
išgydoma lengviausiai. Ž m o g u i reikia prieš einant miegoti 4-5 va
landas nieko nevalgyti ir negerti. Kitaip sakant, eiti miegoti tuščiu
skrandžiu.
Ž m o g a u s trachėja yra taip s u d a r y t a , k a d į ją negalėtų patekti
niekas, išskyrus orą. Jei prieš miegą pavalgysite, atsigulus skran
džio turinys kils į gerklę. Dėl to susiaurės k v ė p a v i m o takai ir laiki
nai sustos kvėpavimas ( o r g a n i z m a s taip apsisaugo, k a d s k r a n d ž i o
turinys nepatektų į trachėją).
Šią m a n o hipotezę patvirtina faktas, k a d vis dėlto d a u g u m a a p
nėjos v a r g i n a m ų ž m o n i ų yra n u t u k ę . Jie valgo prieš miegą, dėl to
išsiskiria d a u g insulino. Nesvarbu, jie valgo b a l t y m u s ar angliavan
denius, insulinas maistą paverčia riebalais (nesvarbu, ką valgytų
prieš miegą - k a d ir neriebų maistą - ž m o g u s t u n k a ) . Bet tikroji

apnėjos s i n d r o m o priežastis yra n e n u t u k i m a s , o įprotis valgyti
prieš miegą, kuris d i d i n a ir n u t u k i m o riziką.
Išvada tokia, k a d prieš pat miegą valgyti iš tikrųjų yra blogas
įprotis.
Yra ž m o n i ų , k u r i e prieš miegą išlenkia stiklelį alkoholio, ma
n y d a m i , k a d tai geriau n e g u m i g d o m ų j ų tabletė. Kai k a m atrodo,
kad išgėręs šiek tiek alkoholio jis greičiau užmiega, bet ši p r i e m o n ė
d i d i n a apnėjos riziką, t. y. didėja tikimybė, k a d laikinai sustos kvė
pavimas, dėl to s u m a ž ė s d e g u o n i e s kiekis kraujyje, širdies r a u m e
n i m p r a d ė s stigti d e g u o n i e s . Tokie reiškiniai ž m o g u i , sergančiam
ateroskleroze, arba t a m , k u r i a m d i a g n o z u o t a s vainikinių arterijų
susiaurėjimas, gali sukelti mirtį.
Tai gali būti viena priežasčių, kodėl d a u g ž m o n i ų n u o širdies
s m ū g i o ir m i o k a r d o infarkto m i r š t a auštant, kai dėl vėlyvos va
karienės ar vaišių įvyksta refliuksas. Dėl to susiaurėja kvėpavimo
takai, s u t r i n k a kvėpavimas, kraujas ir širdies r a u m u o blogiau ap
rūpinami deguonimi.
D a r blogiau, kai p e r vėlyvą v a k a r i e n ę geriama alkoholio, kuris
slopina s m e g e n ų k v ė p a v i m o c e n t r o veiklą, dėl to deguonies krau
jyje d a r labiau sumažėja. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurių or
g a n i z m e yra mažai alkoholį skaidančių fermentų, dėl to alkoholio
kraujyje išlieka ilgiau.
N e p a t a r t i n a d u o t i v a i k a m s prieš miegą gerti šilto p i e n o (ma
n o m a , k a d jis p a d e d a u ž m i g t i ) . Jei vaikas vakarieniauja šeštą va
landą vakaro, atsigulus (vaikai eina gulti anksčiau nei suaugusieji)
skrandyje d a r b ū n a maisto, o jei j a m s u g i r d o m a stiklinė šilto pieno,
refliukso t i k i m y b ė labai padidėja. Dėl refliukso gali sutrikti arba
laikinai išnykti kvėpavimas. Tokiu m o m e n t u vaikui stipriai įkvė
pus, į k v ė p a v i m o t a k u s p a t e n k a šiek tiek p i e n o , kuris virsta alerge
nu. M a n a u , tai viena iš vaikų a s t m o s priežasčių.
N o r s d a r n ė r a įrodyta, d u o m e n y s , k u r i u o s s u r i n k a u d i r b d a m a s
su pacientais, atskleidė, k a d d a u g u m a vaikystėje a s t m a sirgusių
ž m o n i ų b u v o g u l d o m i miegoti tuoj pavalgę arba prieš miegą jiems
b u v o s u g i r d o m a stiklinė šilto pieno.
Vaikai m a ž i a u sirgtų a s t m a , o suaugusiesiems s u m a ž ė t ų m i o
k a r d o infarkto ar širdies s m ū g i o rizika, jeigu jie įprastų eiti gulti
tuščiu skrandžiu.
Jei esate tas, k u r i a m naktį užeina baisus n o r a s valgyti, likus va
landai iki tol, kol eisite miegoti, suvalgykite šviežią vaisių, k u r i a m e
yra fermentų. Dėl f e r m e n t ų gausos jis iš s k r a n d ž i o į žarnyną pereis
p o 30-40 m i n u č i ų ir refliukso pavojaus n e b u s .
VALANDĄ PRIEŠ VALGĮ IŠGERKITE STIKLINĘ VANDENS
Vienas gerų m a n o įpročių yra išgerti apie 500 mililitrų v a n d e n s

valandą prieš kiekvieną valgį.
Kad sveika nuolat gerti d a u g v a n d e n s , patvirtina n e vienas. Bet
yra t i n k a m i a u s i a s laikas valgyti ir t i n k a m i a u s i a s laikas gerti v a n
denį. M a n a u , geriausiai tai supras tie, k a s augina augalus. Jie žino,
k a d p e r gausiai laistant augalą supūva j o šaknys ir augalas žūva.
Taigi kaip p r i v a l o m e žinoti, k a d a ir kiek laistyti augalą, t u r i m e ži
noti, kiek ir k a d a m u m s gerti v a n d e n s .
Vanduo yra pagrindinė žmogaus organizmo sudedamoji da
lis. K ū d i k i ų ir m a ž ų vaikų o r g a n i z m e jis s u d a r o apie 80, s u a u g u
siųjų - 60-70, s e n ų ž m o n i ų o r g a n i z m e 50-60 p r o c e n t ų . K ū d i k i ų
ir vaikų o d a y r a lygi ir gaivi d ė l t o , k a d ląstelėse g a u s u v a n d e n s .
Labai s v a r b u , k a d ž m o g a u s o r g a n i z m u i n e s t i g t ų šviežio g e r o s
k o k y b ė s v a n d e n s . Iš b u r n o s v a n d u o p a t e n k a į v i r š k i n i m o siste
mą, k u r y r a a b s o r b u o j a m a s ir k r a u j a g y s l ė m i s i š n e š i o j a m a s į viso
o r g a n i z m o ląsteles. Jei g e r i a m e d a u g i a u v a n d e n s , g e r e s n ė b ū n a
k r a u j o t a k a ir m e d ž i a g ų apykaita. Be t o , geras v a n d u o m a ž i n a
cholesterolio ir t r i g l i c e r i d ų kiekį kraujyje. Todėl suaugusieji k a s -
TURTINGŲ IR SVEIKŲ ŽMONIŲ jPROČIAI 83
d i e n t u r ė t ų išgerti b e n t 6-8 p u o d e l i u s , seni ž m o n ė s - 5 p u o d e

lius v a n d e n s .
Kada geriausia gerti v a n d e n į ?
Jei gersite v a n d e n į prieš pat valgį, jis pripildys skrandį ir s u m a
žins apetitą. Jei gersite d a u g v a n d e n s valgydami, v a n d u o praskies
v i r š k i n i m o f e r m e n t u s , dėl to b u s s u n k i a u v i r š k i n a m a s ir pasisavi
n a m a s maistas. Jei geriate v a n d e n į valgydami, tenkinkitės vienu
puodeliu.
Yra gydytojų, kurie r e k o m e n d u o j a gerti v a n d e n į prieš einant
miegoti arba naktį p r a b u d u s - netgi neištroškus - kad netirštėtų
kraujas. Aš t a m nepritariu. Jei n o r i t e išvengti refliukso, negerkite
v a n d e n s prieš miegą, nes v a n d u o , susimaišęs su skrandžio sultimis,
gali patekti į trachėją ar net į plaučius ir sukelti plaučių uždegimą.
Geriausia v a n d e n į gerti iš ryto, tik ką atsikėlus, paskui valandą
palaukti ir tik t a d a pusryčiauti. Taip pat elkitės prieš priešpiečius ir
prieš pietus. V a n d u o iš s k r a n d ž i o į žarnyną pateks p e r 30 minučių
(kitas skystis taip greitai iš s k r a n d ž i o į žarnyną n e p a t e n k a ) . Taigi
jis n e t r u k d y s nei virškinti, nei pasisavinti maisto medžiagas.
Štai kaip v a n d e n į geriu aš pats:
• 1-3 p u o d e l i u s iš ryto,
• 2-3 p u o d e l i u s likus valandai iki pietų,
• 2-3 p u o d e l i u s likus valandai iki vakarienės.
Ž i n o m a , tai yra tik vienas galimų p a s i r i n k i m ų . Vasarą kiekvie

n a m m ū s ų reikia d a u g i a u v a n d e n s , y p a č jei smarkiai prakaituoja
m e . Tačiau jei p e r d a u g v a n d e n s gers ž m o g u s , k u r i o v i r š k i n i m o
sistema silpna, jis gali s u v i d u r i u o t i . Kiek v a n d e n s reikia žmogui,
p r i k l a u s o n u o jo k ū n o svorio ir individualių o r g a n i z m o ypatybių.
Jei g e r d a m i p o 6 p u o d e l i u s v a n d e n s p e r dieną i m a t e viduriuoti,
išgerkite 4,5 p u o d e l i o (3 k a r t u s p e r dieną p o 1,5 p u o d e l i o ) ir pa
lengva gerkite daugiau.
Kai oras šaltas, v a n d e n į reikia gerti šiek tiek pašildytą ir lėtai. Jei
gersite šaltą vandenį, atvės k ū n a s . Sakoma, k a d fermentai yra ak
tyviausi 35,8-40 °C t e m p e r a t ū r o j e . Jei t e m p e r a t ū r a b u s b e n t 0,5 °C
aukštesnė u ž šią, i m u n i n ė s sistemos v e i k s m i n g u m a s p a d i d ė s 35
procentais. Tai, k a d ž m o g u i susirgus padidėja k ū n o t e m p e r a t ū r a ,
yra natūralios o r g a n i z m o gynybinės reakcijos dalis - pakilus k ū n o
t e m p e r a t ū r a i aktyvesni t a m p a fermentai.
VANDUO IR NUOLATINIAI FERMENTAI

YRA GERI PARTNERIAI
V a n d e n s ž m o g a u s o r g a n i z m e reikia d a u g k a m , bet p i r m i a u s i a
n o r m a l i a i kraujo cirkuliacijai ir m e d ž i a g ų apytakai. Be to, jis ak
tyvina ž a r n y n o bakterijų florą ir f e r m e n t u s bei šalina atliekas ir
toksinus. G e r a s v a n d u o išplauna iš o r g a n i z m o dioksinus, maisto
priedus, k a n c e r o g e n u s ir kitokius teršalus.
Ž m o n ė s , k u r i e geria m a ž a i v a n d e n s , labiau rizikuoja susirgti.
Tie, kas geria d a u g v a n d e n s , t u r i d a u g i a u šansų likti sveiki. Kai
tos o r g a n i z m o sritys, į kurias bakterijoms ir v i r u s a m s patekti leng
viausia - p i r m i a u s i a b r o n c h ų ir v i r š k i n i m o t r a k t o gleivinės, yra
n o r m a l i a i s u d r ė k i n a m o s , aktyviau funkcionuoja i m u n i n ė sistema
ir v i r u s a m s s u n k i a u pasiekti gleivinę.
Ir priešingai, jei v a n d e n s v a r t o j a m a mažai, b r o n c h ų gleivinės
išdžiūsta ( b r o n c h ų gleivės g a m i n a s i natūraliai, bet stingant van
d e n s jos p r i l i m p a prie b r o n c h ų vidinių sienelių ir t a m p a gera t e r p e
bakterijoms ir v i r u s a m s daugintis).
V a n d e n s reikia n e tik kraujagyslėms, b e t ir limfagyslėms.
Kraujagysles g a l i m e palyginti su u p ė m i s , limfagysles - su n u o t e
kų v a m z d ž i a i s . Jos atlieka p e r t e k l i n i o v a n d e n s , b a l t y m ų ir atliekų
g r y n i n i m o , filtravimo ir išnešiojimo p o visą k r a u j o t a k o s sistemą
funkciją. Limfagyslėse yra a n t i k ū n ų , g a m a g l o b u l i n ų , k u r i e atlieka
i m u n i n e s funkcijas, ir f e r m e n t ų lizocimų, p a s i ž y m i n č i ų a n t i b a k -
TURTINGŲ IR SVEIKŲ ŽMONIŲ JPROČIAI 85
t e r i n i u poveikiu. Kad i m u n i n ė sistema galėtų gerai veikti, v a n d u o

yra b ū t i n a s .
V a n d u o gyvybiškai svarbus visam o r g a n i z m u i . Negavęs reikia
m o kiekio v a n d e n s , o r g a n i z m a s negali išgyventi. Kaip ir augalai,
kurie negali augti d y k u m o s e . Kad augalas augtų, j a m reikia saulės
šviesos, dirvos ir v a n d e n s . Vien dirvos ir saulės šviesos nepakanka,
nes b e v a n d e n s augalas negali įsiurbti m a i s t o medžiagų. Jis nuvysta
ir nebeatsigauna.
Jei ž m o g a u s o r g a n i z m e v a n d u o pasiskirsto n e t i n k a m a i , ne tik
stinga maistingųjų medžiagų, bet ir blogai šalinamos atliekos bei
toksinai. Jie kaupiasi ląstelėse, o blogiausiu atveju pažeidžia ląstelių
genus ir lemia kai k u r i ų ląstelių suvėžėjimą.
Nesvarbu, kalbėsime apie v i r š k i n i m o sistemos skysčius, kraują
ar limfą, b ū t i n a rūpintis t i n k a m a jų t ė k m e .
Kalbant apie v a n d e n s mikrofunkcijas, reikia p r i m i n t i , kad be
jo b ū t ų n e į m a n o m a m a i t i n t i 60 trilijonų o r g a n i z m o ląstelių, ša
linti atliekų, skaidyti laisvųjų radikalų. T a m n e m a ž a i p a d e d a ir
įvairūs fermentai.
Kitaip sakant, jei v a n d u o n e b u s tiksliai p a s k i r s t o m a s kiekvienai
iš 60 trilijonų ląstelių, fermentai negalės gerai atlikti savo funkcijų.
Kad jie t i n k a m a i funkcionuotų, reikia n e tik įvairių maistingųjų
medžiagų, pavyzdžiui, v i t a m i n ų ir mineralų, bet ir terpės šiems
e l e m e n t a m s pernešti. Ta t e r p ė yra v a n d u o .
Ž m o g a u s o r g a n i z m a s k a r t u su prakaitu p e r parą išskiria apie 10
p u o d e l i ų v a n d e n s . Todėl šalia to v a n d e n s , kurį o r g a n i z m a s gauna
su maistu, d a r reikia išgerti b e n t 6-7 p u o d e l i u s g r y n o v a n d e n s .
Kai p a t a r i u ž m o n ė m s vartoti d a u g skysčių, kartais sulaukiu
a t s a k y m o : „Aš d a u g v a n d e n s negeriu, bet užtat geriu kavos ir ar
batos." Tačiau o r g a n i z m u i v a n d u o svarbus. Kai g e r i a m e arbatos,
kavos, angliarūgštės p r i s o t i n t ų gaiviųjų g ė r i m ų ar alaus, u ž u o t
a p r ū p i n ę o r g a n i z m ą taip reikalingu v a n d e n i u , sukeliame dehidra-
ciją. Šiuose g ė r i m u o s e esantis c u k r u s , m a i s t o priedai, kofeinas ir
alkoholis siurbia skysčius iš o r g a n i z m o ląstelių, taip pat ir iš k r a u

jo, dėl to šis tirštėja.
D a u g y b ė ž m o n i ų m ė g s t a išgerti bokalą alaus karštą vasaros
dieną ar p o pirties. N o r s a t r o d o , k a d ištroškusį ž m o g ų alus atgai
vina, v i d u t i n i o ir vyresnio a m ž i a u s ž m o n ė s , k u r i ų cholesterolio ly
gis aukštas, k u r i e serga hipertenzija ar c u k r i n i u diabetu, n e t u r ė t ų
v a n d e n s keisti a l u m i , kai o r g a n i z m a s n e t e n k a d a u g skysčių dėl pra
kaitavimo. Tada taip tik p a d i d i n t ų širdies infarkto arba s m e g e n ų
infarkto (insulto) riziką.
Užuot gėrę alų, arbatą ar kavą, kai jaučiatės ištroškę, įpraski
te p i r m a atsigerti g r y n o v a n d e n s - t a d a o r g a n i z m a s greičiau gaus
taip reikalingo v a n d e n s .
„GERAS" - TAS VANDUO, KURIS YRA ANTIOKSIDANTAS
Tikiuosi, d a b a r jūs jau neabejojate, k a d gerti gerą v a n d e n į yra

labai svarbu. Bet j u m s gali b ū t i neaišku, k o k s v a n d u o laikytinas
geru.
Kai sakau „geras vanduo", n e m a n y k i t e , k a d t u r i u omenyje v a n
denį iš čiaupo. Šiame vandenyje yra n e tik chloro (jis n a u d o j a m a s
v a n d e n i u i dezinfekuoti), bet ir d i o k s i n u bei k a n c e r o g e n ų (trich-
loroetileno ir t r i f e n i l m e t a n o ) . Šių m e d ž i a g ų p r i d e d a m a siekiant
p a d a r y t i v a n d e n į saugesnį, bet k a r t u jis t a m tikra p r a s m e t a m p a
blogesnis dėl toksinų.
C e n t r a l i z u o t a v a n d e n t i e k i o sistema tiekiamas geriamasis v a n
d u o yra a p d o r o t a s chloru, k a d j a m e n e b ū t ų bakterijų. Kadangi m i
k r o o r g a n i z m a i t o k i a m e vandenyje žūva, ž m o n ė s jį laiko „švariu".
Bet yra ir n e i g i a m a s chloro poveikis - dėl jo susidaro d a u g y b ė lais
vųjų radikalų. Be to, v a n d u o iš č i a u p o yra oksiduotas.
V a n d e n s oksidacijos lygis gali b ū t i įvertintas išmatavus „elekt
rinį oksidacijos ir redukcijos potencialą". Oksidacija (dėl jos v a n
d e n s k o k y b ė blogėja) yra n e kas kita kaip procesas, k u r i o m e t u m o -
lekulės n e t e n k a elektronų, o redukcija, atvirkščiai, yra pozityvus

procesas, kai molekulės elektronus prisijungia. Matuojant elektro
n ų fluktuacijas galima nustatyti, ar v a n d u o kitas medžiagas oksi
d u o s , ar r e d u k u o s . Kuo m a ž e s n i s oksidacijos ir redukcijos potenci
alas, t u o stipresnė v a n d e n s r e d u k c i n ė galia (t. y. t u o geriau v a n d u o
redukuoja kitas medžiagas), o k u o didesnis elektrinis potencialas,
t u o labiau v a n d u o kitas m e d ž i a g a s oksiduoja. Natūralu, kad dabar
j u m s iškils klausimas, k u r to „gero" v a n d e n s (tokio, k u r i o didelė
r e d u k c i n ė galia) gauti?
Vandens, k u r i o stipri r e d u k c i n ė galia, galima pasigaminti spe
cialiu elektros prietaisu ( v a n d e n s j o n i z a t o r i u m i ) . Šiuo prietaisu
v a n d u o j o n i z u o j a m a s elektrolizės b ū d u . Tada g a u n a m a s dviejų rū
šių j o n i z u o t a s v a n d u o (Japonijoje j o n i z u o t a s v a n d u o v a d i n a m a s
Kangen v a n d e n i u ) - š a r m i n i s (jo r e d u k c i n ė galia stipri) ir rūgštinis
(galia stipri).
Yra s u k u r t a v a n d e n s g r y n i n i m o prietaisų, k u r i e v a n d e n į ir valo,
ir jonizuoja. Jais didelės r e d u k c i n ė s galios v a n d u o g a u n a m a s pagal
tą patį m e c h a n i z m ą . (Bet v y k s t a n t elektrolizei ant k a t o d ų skiriasi
kalcis ir m a g n i s , todėl v a n d u o gali turėti d a u g i a u mineralų.) Be to,
vykstant elektrolizei susidaro aktyvusis vandenilis, kuris p a d e d a
šalinti iš o r g a n i z m o laisvuosius radikalus. Taigi „geru" v a n d e n i u
v a d i n u gryną, švarų š a r m i n į vandenį, k u r i a m e yra p a k a n k a m a i
mineralų.
D a b a r vis d a ž n i a u k a l b a m a apie tai, k a d geras v a n d u o yra toks,
k u r i o molekuliniai dariniai (telkiniai) sudaryti iš n e d a u g v a n d e n s
molekulių. Bet tai d a r n ė r a visiškai išaiškinta.
„Gerą" v a n d e n į d a r galima apibrėžti kaip vandenį, k u r i o reduk
cinė galia stipri ir kuris neužterštas c h e m i n ė m i s medžiagomis.
T i n k a vartoti ir p a r d u o t u v ė s e p a r d u o d a m ą mineralinį vande
nį (vietinį ir i m p o r t u o t ą ) , k u r i a m e yra ž m o g u i svarbių m i n e r a
lų - kalcio ir m a g n i o . Be to, svarbus yra ir jų santykis. Į organizmą
p a t e n k a n t i s kalcis kaupiasi ląstelių viduje. Dėl to vystosi ateroskle-
rozė, didėja kraujospūdis. Tačiau jeigu t u o pat m e t u o r g a n i z m a s

g a u n a reikiamą kiekį m a g n i o , kalcio k a u p i m o s i ląstelėse galima iš
vengti. T i n k a m i a u s i a s kalcio ir m a g n i o santykis yra 2:1. G i l u m i n i s
v a n d e n y n ų v a n d u o , k u r i a m e gausu m a g n i o , taip pat kietas v a n d u o
laikytini g e r u v a n d e n i u , nes, b e kalcio ir m a g n i o , turi n e m a ž a i ge
ležies, vario, fluoro ir kitų mineralų.
V a n d e n s kietį galima apskaičiuoti pagal šią formulę:
(kalcio kiekis x 2,5) + ( m a g n i o kiekis x 4,1) = kietis.
V a n d u o , k u r i a m e m i n e r a l ų lygis nesiekia 100, laikomas m i n k š

tu, o tas, k u r i a m e m i n e r a l ų lygis didesnis nei 100, - kietu. Be to,
labai svarbu žinoti, k a d ilgai plastikiniuose buteliuose l a i k o m o m i
neralinio v a n d e n s r e d u k c i n ė galia b ū n a sumažėjusi.
Jei gersite tik buteliais p a r d u o d a m ą mineralinį vandenį, išleisite
d a u g pinigų. Todėl k a d g a l ė t u m ė t e gerą v a n d e n į n e tik gerti, bet ir
virti j a m e maistą, reikėtų įsigyti v a n d e n s v a l y m o įrangą, leidžian
čią p a s i g a m i n t i stiprios r e d u k c i n ė s galios v a n d e n s .
Kai vartojate šaltą vandenį, jūsų k ū n a s visaip stengiasi jį sušil
dyti iki k ū n o t e m p e r a t ū r o s . Išgėrus šalto v a n d e n s , s t i m u l i u o j a m a
n e r v ų sistema ir taip g a u n a m a energija k ū n o t e m p e r a t ū r a i pakelti.
Bet n e r e k o m e n d u o j a m a gerti labai šaltą vandenį, nes jis kūną
atvėsina p e r d a u g staigiai, dėl to gali prasidėti v i d u r i a v i m a s ir atsi
rasti kitų n e p a g e i d a u t i n ų fiziologinių bėdų.
D a b a r daugėja ž m o n i ų , y p a č j a u n ų , k u r i u o s v a r g i n a „ ž e m o s
k ū n o t e m p e r a t ū r o s s i n d r o m a s " . V i d u t i n ė jų k ū n o t e m p e r a t ū r a
yra apie 36,6 °C. Tai l e m i a s u m a ž ė j ę s f e r m e n t ų a k t y v u m a s , nusil
pusi i m u n i n ė sistema. Sveikų ž m o n i ų n o r m a l i k ū n o t e m p e r a t ū r a
yra apie 37 °C. Jeigu ji n u k r i n t a , m e d ž i a g ų a p y t a k o s p r o c e s a s gali
sulėtėti iki 50 p r o c e n t ų . K ū n o t e m p e r a t ū r a , k u r i p a l a n k i vėžio
ląstelėms d a u g i n t i s , y r a apie 35 °C. Taip y r a todėl, k a d ž e m e s n ė j e
t e m p e r a t ū r o j e m a ž ė j a f e r m e n t ų a k t y v u m a s , b l o g i a u veikia i m u
n i n ė sistema. F e r m e n t a i a k t y v e s n i t a d a , kai k ū n o t e m p e r a t ū r a
a u k š t e s n ė . Ž m o g u s sukarščiuoja k a i p tik dėl to, k a d suaktyvintų

i m u n i n ę sistemą.
Saugiausia gerti m a ž d a u g 20 °C v a n d e n į (vasarą jis gali būti
šiek tiek vėsesnis).
VANDUO PADEDA NUMESTI SVORIO
Niujorke galima sutikti n u t u k u s i ų ž m o n i ų , vaikštančių su bute

liu geriamojo v a n d e n s rankoje. M a t m a n o m a , k a d jiems naudinga
gerti d a u g v a n d e n s . Mintis, j o g geriant d a u g v a n d e n s galima n u
mesti svorio, kai k a m a t r o d o keista, bet čia yra ir tiesos.
Kai geriame vandenį, stimuliuojame simpatinius nervus, spar
t i n a m e m e d ž i a g ų apykaitą, suvartojame daugiau kalorijų, dėl to
mažėja k ū n o masė. Stimuliuojant simpatinius nervus, išsiskiriantis
adrenalinas aktyvina riebaliniuose a u d i n i u o s e esančią h o r m o n a m s
jautrią lipazę, o ši skaldo trigliceridus į riebalų rūgštį ir glicerolį. Taip
o r g a n i z m a s sudegina daugiau j a m e susikaupusių riebalų atsargų.
Yra d u o m e n ų , rodančių, k a d geriant v a n d e n į suvartojama dau
giau kalorijų. Pasirodo, reguliariai geriant d u p u o d u k u s v a n d e n s
tris k a r t u s p e r dieną o r g a n i z m a s s u d e g i n a m a ž d a u g 30 procentų
d a u g i a u kalorijų. Šis procesas intensyviausiai vyksta praėjus p u s
valandžiui p o to, kai v a n d u o išgeriamas.
Taigi n u t u k ę ž m o n ė s t u r ė t ų k a s d i e n išgerti b e n t 6-7 puodelius
gero v a n d e n s . Ypač t i n k a v a n d u o , k u r i o t e m p e r a t ū r a žemesnė nei
k ū n o , bet n e toks šaltas kaip ledas. E k s p e r i m e n t a i p a r o d ė , kad
m a ž d a u g 21 °C v a n d u o d i d i n a kalorijų suvartojimą. Šaltas v a n d u o
laikomas geru dėl to, k a d s i e k d a m a s sušildyti jį iki k ū n o t e m p e r a
t ū r o s o r g a n i z m a s suvartoja d a u g energijos.
Ž m o g a u s o r g a n i z m a s gali įvairiais b ū d a i s stabilizuoti k ū n o
t e m p e r a t ū r ą . Pavyzdžiui, jei šaltą rytą nueisite į tualetą nusišlapin
ti, k ū n u pereis drebulys. Iš šlapimo pūslės išbėgus šiltam šlapimui
o r g a n i z m a s stengiasi atgauti b e n t šiek tiek šilumos.
FERMENTAI PADEDA IŠVENGTI PERSIVALGYMO
N o r s ir d a u g g e r t u m ė t e gero v a n d e n s , d a u g svorio n e n u m e s i t e ,
jei nepakeisite v a l g y m o įpročių. Keisti v a l g y m o įpročius n e b ū t i n a i
reiškia m a ž i a u valgyti. N o r i n t i e m s sulieknėti labai svarbu valgyti
d a u g fermentų turintį maistą.
Valgant maistą, k u r i a m e d a u g fermentų, o r g a n i z m a s natūraliai
sureguliuoja k ū n o m a s ę pagal savo poreikius. Antsvoris d a ž n i a u
siai atsiranda valgant oksiduotą ir smarkiai apdorotą maistą, ku
r i a m e n e b ė r a fermentų. Taip m i n t a n č i u s ž m o n e s nuolat k a n k i n a
alkis, nes jų o r g a n i z m a s n e g a u n a b ū t i n ų maistingųjų m e d ž i a g ų -
vitaminų, m i n e r a l ų ir fermentų. Nuolatinis alkio j a u s m a s išnyks,
jei pradėsite valgyti gerą maistą, kuris turi fermentų.
Yra žmonių, kurie jaučia alkį, n o r s fermentų jiems nestinga. Prie
žastis - m i k r o e l e m e n t ų stoka. Paprastai m i k r o e l e m e n t a i s laikome
vitaminus ir m i n e r a l u s , p a m i r š d a m i v a d i n a m u o s i u s „kofermentus",
kurie užtikrina t i n k a m ą fermentų aktyvumą organizme.
Kaip sveikatą ir figūrą gerinanti p r i e m o n ė neseniai p r a d ė t a s
r e k o m e n d u o t i k o f e r m e n t a s Q . Bet ž m o g u i reikia ir kitokių k o -
1Q
fermentų.
M ū s ų o r g a n i z m u i reikia n e d a u g kofermentų. A n k s č i a u ž m o n ė s ,
kurie sveikai maitindavosi, su m a i s t u g a u d a v o p a k a n k a m a i visų
o r g a n i z m u i reikalingų m i k r o e l e m e n t ų . Deja, šiais laikais užaugi
n a m u o s e vaisiuose ir daržovėse jų yra vis mažiau. Jei jaučiatės alka
nas net tada, kai gerai subalansuojate m a i s t o p r o d u k t u s , vartokite
m i k r o e l e m e n t ų papildų.
N o r i n t y s n u m e s t i svorio turėtų žiūrėti, kiek, kaip ir k a d a val
go. Daugelis n u t u k u s i ų ž m o n i ų nelabai gerai s u k r a m t o maistą. Jie
patiekalą suvalgo greitai, dėl to padidėja c u k r a u s kiekis kraujyje ir
s o t u m o j a u s m a s ateina tik tada, kai jau b ū n a persivalgę. Jei kiek
vienas kąsnis b ū t ų k r a m t o m a s 30-50 kartų, natūraliai b ū t ų suval
g o m a m a ž i a u maisto.
Jei e i n a m a m i e g o t i prisivalgius, k a d ir k o k s b ū t ų maistas -

g a u s u s a n g l i a v a n d e n i ų ar b a l t y m ų , d i d ž i u m ą jo insulinas pavers
riebalais.
A m e r i k o j e p o p u l i a r ė j a dietos, siūlančios n e d a u g angliavan
d e n i ų . Ž m o n ė m s r e k o m e n d u o j a m a valgyti m a ž a i a r b a visai n e
valgyti a n g l i a v a n d e n i ų , y p a č vėlai v a k a r e . Bet t y r i m a i p a r o d ė ,
k a d b a l t y m a i , suvalgyti vėlai v a k a r e , t u k i n a n e m a ž i a u kaip an
gliavandeniai. Priežastis ta, k a d prieš miegą valgančio ž m o g a u s
o r g a n i z m a s išskiria d a u g i n s u l i n o , k u r i a m veikiant maistas or
g a n i z m e virsta riebalais. Kitaip s a k a n t , n e p a k e i t u s v a l g y m o įpro
čių, b a l t y m i n g a dieta n e tik k a d n e p a d e d a n u m e s t i svorio, bet ir
d i d i n a o r g a n i z m o t e r p ė s r ū g š t i n g u m ą , k a r t u o s t e o p o r o z ė s ir kitų
ligų riziką.
Ž m o n i ų , kurių k ū n o m a s ė p e r m a ž a , o r g a n i z m a s išskiria per
m a ž a i insulino, dėl to maistas iš o r g a n i z m o p a š a l i n a m a s n e p a k a n
k a m a i suvirškintas ir pasisavintas. Taigi ir nutukusių, ir p e r daug
liesų ž m o n i ų b ė d o s priežastis yra ta pati - insulinas.
Jei t i n k a m a i ir t i n k a m u laiku valgysite maistą, k u r i a m e gausu
fermentų, ir gersite tiek, kiek reikia, gero v a n d e n s , neturėsite rū
pesčių dėl k ū n o masės. Ji n e b u s nei p e r didelė, nei p e r maža. Jūsų
o r g a n i z m a s pats pasirinks tokią k ū n o masę, kuri j a m tinkamiausia.
Taigi nuolat laikykitės fermentais g r i n d ž i a m o s dietos bei gy
v e n s e n o s ir neturėsite b ė d ų nei dėl antsvorio, nei dėl pernelyg di
delio liesumo.
PUIKUS BŪDAS PAGERINTI ŽARNYNO VEIKLĄ
Vienas d a ž n i a u s i ų m o t e r ų s k u n d ų yra v i d u r i ų užkietėjimas.

G a n a d a u g ž m o n i ų beveik k a s d i e n vartoja v i d u r i ų l a i s v i n a m u o
sius vaistus.
M a n o n u o m o n e , v a r t o d a m i vaistus nuodijate organizmą. Kuo
d a ž n i a u stimuliuosite ž a r n y n o veiklą vaistais, t u o daugiau vaistų
reikės. Vidurių laisvinamuosius vaistus n u o l a t vartojantys ž m o n ė s

puikiai žino, k a d iš p r a d ž i ų p a k a n k a vienos tabletės, vėliau reikia
dviejų, paskui trijų a r b a t e n k a vaistus keisti kitais, tikintis, k a d jie
bus veiksmingesni.
Užkietėję viduriai r o d o , k a d ž a r n y n a s d i r b a blogai. Taigi šį su
trikimą reikia k u o greičiau pašalinti. Kad ir kokį gerą maistą val-
g y t u m ė t e , jei reguliariai nesituštinate, maistas i m a ž a r n y n e p ū t i ir
išsiskiria toksinų. Tada s u t r i n k a ž a r n y n o floros pusiausvyra, atsi
r a n d a o d o s spuogelių, i m a berti.
Ž i n o m a , kiekvienas ž m o g u s n o r ė t ų reguliariai tuštintis b e jokių
vaistų. T a m reikia valgyti f e r m e n t ų t u r i n č i u s p r o d u k t u s , rūpintis,
kad maiste nestigtų ląstelienos, gerti d a u g gero v a n d e n s , m a s a ž u o
ti pilvą ž a r n ų t u r i n i o j u d ė j i m o k r y p t i m i , stiprinti pilvo r a u m e n i s .
Jei visa tai d a r a n t t u š t i n i m a s i s negerėja, r e k o m e n d u o č i a u kliz
mą, tiksliau sakant, kavos klizmą ( ž a r n y n a s išvalomas v a n d e n i u ,
k u r i a m e y r a kavos, m i n e r a l ų ir lactobacilli s u s i d a r y m ą s k a t i n a n
čių e k s t r a k t ų ) .
Japonijoje d a u g ž m o n i ų m a n o , k a d ž a r n y n a s prie klizmos p r i
pras ir vėliau visiškai nebegalės n o r m a l i a i dirbti. Bet klinikiniai
m a n o d u o m e n y s r o d o , k a d n ė r a p a g r i n d o jaudintis. Ž m o n i ų , kurie
valo organizmą su klizma, ž a r n y n a s funkcionuoja geriau (jame n ė r a
susilaikiusių išmatų) n e g u vartojančių laisvinamuosius vaistus.
Kai nuolat vartojami laisvinamieji vaistai, - nesvarbu, tai b ū t ų
cheminiai preparatai, žolelių tabletės ar žolelių arbatos, - pajuo
duoja vidinės ž a r n ų sienelės. Ir k u o d a u g i a u tokių vaistų ž m o g u s
vartoja, t u o blogesnė t a m p a ž a r n y n o būklė, kol galiausiai visiškai
sutrinka ž a r n ų peristaltika.
Vienas m a n o d r a u g a s gydytojas reguliariai d u k a r t u s p e r dieną
darosi kavos klizmą, n o r s y r a visai sveikas ir j o ž a r n y n o peristalti
ka n o r m a l i . Bet jis n o r i , k a d ž a r n y n a s b ū t ų k u o d a ž n i a u ištuština
mas, y p a č kairiajame š o n e esanti storosios ž a r n o s dalis, k u r i š m a
tos m ė g s t a užsilikti ( ž a r n o s e k i e k v i e n u m o m e n t u n e i š v e n g i a m a i
TURTINGŲ IR SVEIKŲ ŽMONIŲ jPROČIAI 93
yra šiek tiek n e p a k a n k a m a i susifermentavusio ar nesuvirškinto

m a i s t o ) . Jis tai d a r o jau d a u g i a u kaip 20 m e t ų ir džiaugiasi rezul
tatais.
Aš taip pat darausi kavos klizmą. Klizma išvalo tik kairiojoje
pusėje esančią storosios ž a r n o s atkarpą, todėl visai n e s u t r i k d o plo
nosios žarnos, kurioje maistas v i r š k i n a m a s ir įsiurbiamas, funkcijų.
Taigi klizma j u m s n e p a k e n k s .
KAIP APSAUGOTI ORGANIZMĄ

NUO FERMENTŲ IŠEIKVOJIMO
F e r m e n t a i lemia ž m o g a u s gyvenimą ir gyvybinę energiją. Net

u ž m i g t i ir atsibusti j u m s p a d e d a fermentai. Jei atsigulsite galvo
d a m i apie tai, k a d a rytoj norite pabusti, didelė tikimybė, kad tuo
laiku ir pabusite. Tai lemia fermentų veikla smegenyse. Viskas, ką
ž m o g u s daro, - j u d i n a ranką, žvalgosi ar mąsto, - priklauso n u o
fermentų veiklos.
Ž m o g a u s o r g a n i z m a s yra taip sutvarkytas, k a d nuolat būtų
p a l a i k o m a h o m e o s t a z ė . Kaip g r į ž t a m a į h o m e o s t a z ę , galima pa
iliustruoti tokiu pavyzdžiu: sakykime, jūs įsipjaunate pirštą, žaizda
p a m a ž u gyja ir ilgainiui o d a t a m p a n o r m a l i o s spalvos. Kad ir kas
atsitiktų, į sutrikimą o r g a n i z m a s reaguoja labai jautriai ir stengiasi
grįžti į n o r m a l i ą būseną. Štai kodėl j u m s stipriai p a s i m a n k š t i n u s
arba nuėjus miegoti d a u g vėliau n e g u esate įpratę, pavyzdžiui, tre
čią valandą nakties, arba p a b u d u s ketvirtą valandą ryte, o n e šeštą,
kaip j u m s įprasta, o r g a n i z m a s b a n d o prie to prisitaikyti. Palaikyti
h o m e o s t a z ę j a m p a d e d a n e kas kitas, o fermentai.
Jei neįprasti dalykai atsitiktiniai, o r g a n i z m a s prisitaiko lengvai.
Bet jei jie n u o l a t kartojasi arba užsitęsia, h o m e o s t a z e i palaikyti
išeikvojama d a u g nuolatinių fermentų ir s u t r i n k a o r g a n i z m o fer
m e n t ų pusiausvyra. Štai kodėl įprastas d i e n o s r i t m a s apsaugo m u s
n u o p e r greito nuolatinių fermentų išeikvojimo.
Ž m o n ė s , k u r i e ilgai vakaroja a r b a d a r o tai, kas n e s u d e r i n a m a

su sveika gyvensena, sparčiau n e g u n o r m a l i o m i s sąlygomis eikvo
ja nuolatinius f e r m e n t u s . M a n a u , tikroji m i r t i e s n u o p e r s i d i r b i m o
priežastis yra visiškas nuolatinių fermentų išeikvojimas.
Gydytojo d a r b a s s u n k u s , b e t n o r s jau d i r b u šį darbą daugiau
kaip 45 m e t u s , n e b u v o atsitikę taip, k a d b ū č i a u neatėjęs į darbą dėl
ligos. Griežtai laikydamasis dienotvarkės, b e reikalo neišeikvoju
nuolatinių fermentų. Tačiau nesakau, k a d ir jūs taip t u r ė t u m ė t e
elgtis. Kiekvienas ž m o g u s t u r i individualų g y v e n i m o ritmą ir m a
nasis n e b ū t i n a i b ū t ų j u m s t i n k a m i a u s i a s .
Svarbu tik tai, k a d t u r ė t u m ė t e savo dienotvarkę, k u r i p a d e d a iš
saugoti sveikatą. Jei ką n o r s n a u d i n g o paimsite iš m a n o s i o s , būsiu
patenkintas.
RYTAS
P a b u n d u šeštą valandą ryte. D a r g u l ė d a m a s lovoje atlieku ke

lis paprastus p r a t i m u s p l a š t a k o m i s ir kojų p ė d o m i s . Tada atsikeliu,
atidarau langą ir įkvepiu šviežio r y t o oro. Jis pakeičia tą, k u r i u o
m a n o plaučiai kvėpavo p e r naktį. Grįžtu į lovą. G u l ė d a m a s ant n u
garos, atlieku keletą lengvų p r a t i m ų , p a k a i t o m i s k i l n o d a m a s deši
n ę ir kairę r a n k a s , paskui kojas ir galiausiai abi r a n k a s ir abi kojas.
P a d a r a u kelis pasirąžymą imituojančius p r a t i m u s , stimuliuojan
čius kraujotaką ir limfos tekėjimą.
Tada keliuosi, atlieku 100 karatė s m ū g i ų į kairę ir į dešinę ir
penkias minutes darau tempimo pratimus.
Baigęs r y t i n ę mankštą, einu į virtuvę ir lėtai išgeriu 2-3 p u o d e
lius gero 21 °C t e m p e r a t ū r o s v a n d e n s . Po 20 m i n u č i ų , kai v a n d u o
jau p a t e n k a į žarnyną, valgau šviežių fermentų turinčių vaisių, o
d a r p o 30-40 m i n u č i ų pusryčiauju.
Pagrindinis m a n o pusryčių patiekalas yra rudieji ryžiai, s u m a i
šyti su penkių, šešių ar septynių kitų g r ū d ų mišiniu. P a p i l d o m i
patiekalai: troškintos daržovės, natto (fermentuotos sojos pupelės),

поп (džiovinti j ū r ų d u m b l i a i ) ir saujelė j ū r ų dumblių.
DIENA
Po vienuoliktos v a l a n d o s aš vėl geriu 2-3 puodelius v a n d e n s , o

p o p u s v a l a n d ž i o valgau vaisių, jei turiu.
D a u g kas vaisius valgo desertui, bet aš siūlau jais mėgautis prieš
valgį (likus pusvalandžiui iki jo). Švieži, fermentų turintys vaisiai
v i r š k i n a m i lengvai ir, suvalgę jų likus pusvalandžiui iki pagrindi
n i o valgio, p a l e n g v i n a m e v i r š k i n i m o sistemos darbą ir padidina
m e c u k r a u s lygį kraujyje taip neleisdami sau persivalgyti.
Suvalgę ką n o r s nevirto, pavyzdžiui, salotų, p e r pietus taip pat
p a l e n g v i n a m e virškinimą. Dėl to jei pietūs yra kelių patiekalų, sa
lotos dažnai p a t i e k i a m o s p i r m o s , tik paskui valgomas pagrindinis,
b a l t y m ų turintis patiekalas iš g y v ū n i n i ų p r o d u k t ų (mėsos ar žu
vies). Bet m e s negalime suvalgyti d a u g nevirtų daržovių, todėl dar
žoves valgau apvirtas (garuose ar b l a n š i r u o t a s dvi m i n u t e s ) . Ilgai
v e r d a n t daržoves žūva fermentai.
Pietus į darbą atsinešu iš n a m ų (juos r u o š i u pats). Dažniausiai
tai b ū n a rudieji ryžiai su įvairiais kitais grūdais. Kartais einu pie
tauti su draugais, bet tai b ū n a retai.
Papietavęs 20-30 m i n u č i ų p a m i e g u . Rytinis nuovargis dingsta,
ir vėl galiu dirbti blaivia galva.
VAKARAS
Po pietų stengiuosi susilaikyti n u o bet kokių užkandžių. Pusę

p e n k i ų geriu d u p u o d e l i u s v a n d e n s , p a l a u k i u pusvalandį ir valgau
vaisių. D a r p o 30 m i n u č i ų vakarieniauju.
Kasdien valgau d a u g vaisių. Jų galite valgyti tiek, kiek norite.
Vakare valgau šviežiai p a g a m i n t u s patiekalus ir gerai s u k r a m -

tau kiekvieną kąsnį. Patiekalai b ū n a beveik tokie patys kaip ir p e r
pusryčius bei pietus.
Valgydami n i e k a d a n e k a l b a m e su kąsniu b u r n o j e . Taip elgia
m ė s n e t i k dėl m a n d a g u m o , b e t ir dėl a t s a r g u m o . Maistui patekus
į k v ė p a v i m o t a k u s galima užspringti. Be to, kai v a l g y d a m a s kalba,
ž m o g u s prisiryja d a u g o r o .
Jei pavalgę m ė g s t a t e išgerti k a v o s ar a r b a t ž o l i ų a r b a t o s , n i e k o
bloga. Aš k a v o s ir a r b a t ž o l i ų a r b a t o s a p s k r i t a i n e g e r i u . R e n k u o s i
žolelių arbatą a r b a iš s p r a g i n t ų m i e ž i ų ar g r i k i ų p a g a m i n t ą a r b a
tą. S p r a g i n t i m i e ž i a i ir grikiai t u r i b ū t i l a i k o m i u ž d a r a m e i n d e , o
užplikyta arbata geriama nedelsiant, k a d nesioksiduotų. Geriau
sia b ū t ų k a s k a r t ą p a č i a m s p r a g i n t i g r i k i u s ar m i e ž i u s , b e t t a m
gaila laiko.
Vakarieniauti baigiu šeštą a r b a p u s ę septynių. Paskui nieko n e
bevalgau ir nebegeriu, miegoti einu praėjus m a ž d a u g p e n k i o m s
v a l a n d o m s p o vakarienės. Vasarą, jei jaučiuosi ištroškęs, likus va
landai iki miego, išgeriu puodelį gero v a n d e n s . Bet r e k o m e n d u o j u
vakare nieko nebegerti.
LABAI SVEIKA REGULIARIAI

BENT PENKIAS MINUTES NUSNAUSTI
Kaip j a u minėjau, papietavęs 20-30 m i n u č i ų n u s n ū s t u . Be to,

jei jaučiuosi pavargęs, retsykiais p o p e n k i a s m i n u t e s p a s n a u d ž i u ir
kitu d i e n o s m e t u .
Kad toks poilsis d u o t ų n a u d o s , b ū t i n a atsipalaiduoti. M a n p a
tinka gulėti a n t pilvo, b e t galima atsipalaidavus sėdėti kėdėje a u k š
čiau pakeltomis kojomis.
Jei 20-30 m i n u č i ų pietų pogulis n e a t r o d o galįs b ū t i n a u d i n g a s ,
nes y r a p e r t r u m p a s , k a d pailsėtumėte, j ū s klystate. Toks p o g u
lis, taip p a t p e n k i ų m i n u č i ų n u s n a u d i m a s y r a labai n a u d i n g i , tai
p a d e d a o r g a n i z m u i atgauti pusiausvyrą, nes p e r tą laiką s u n o r m a -

lėja dėl n u o v a r g i o nusilpusios viso o r g a n i z m o - n e r v ų sistemos,
kraujagyslių ir limfagyslių sistemų - funkcijos.
Kodėl poilsis teigiamai veikia o r g a n i z m o homeostazę? M a n at
r o d o , priežastys yra šios:
Kai ž m o g u s n e m i e g a ir yra aktyvus, jis vartoja gerokai daugiau
fermentų. O kai jis atsipalaidavęs - nieko neveikia ir yra ramybės
b ū s e n o s - ilsisi visi o r g a n i z m o organai, fermentai n ė r a eikvojami
(jiems t u o m e t u nereikia atlikti savo prievolės, t. y. nereikia stengtis
atkurti h o m e o s t a z ė s pavargusiose o r g a n i z m o vietose).
N e t kai jus a p i m a miegas, pasijuntate pavargę ir nusnūstate 5-10
m i n u č i ų , jūs atsigaunate. Jei to n e d a r y t u m ė t e ir toliau dirbtumėte,
d a r b i n g u m a s b ū t ų prastas. Darbdaviai i m a suprasti, k a d n a u d i n g a
įrengti tokią vietą, k u r pavaldiniai galėtų t r u m p a i prisnūsti.
M a n o m e d i c i n o s klinikoje d a r b u o t o j a m s leidžiama ( n u o 12 iki
13 valandos) keliolika m i n u č i ų pasnausti. Ž i n o m a , kadangi tai yra
klinika, ž m o n ė s ilsisi skirtingu m e t u (jie pavalgo pietus ir p a m a i
n o m i s p a s n a u d ž i a ) . Tuo m e t u , kai snaudžia, jie nekviečiami net
prie telefono (jei reikalas n ė r a skubus). Taigi jei t u r ė t u m ė t e gali
m y b ę pažvelgti į m a n o klinikos užkulisius, p a m a t y t u m ė t e gydyto
jus ir slaugytojas s n a u d ž i a n č i u s įvairiomis p o z o m i s .
Miegas yra svarbus ž m o g a u s o r g a n i z m o r i t m u i išsaugoti. Su
p r a n t a m a , gerai sureguliuotu g y v e n i m u laikytinas tik toks, kai ei
n a m e anksti miegoti ir anksti keliamės. Jei taip elgsitės, be to, re
guliariai valgysite ir dieną nusnūsite, o r g a n i z m o h o m e o s t a z ė bus
s u b a l a n s u o t a ir apsaugos n u o p e r greito nuolatinių fermentų eik
vojimo.
Šiuo m e t u didžiausia m a n o b ė d a yra laiko juostų skirtumas.
G y v e n u Niujorke, bet d u k a r t u s p e r m e t u s vykstu dviem m ė n e
siams dirbti į Japoniją. M a n labai n e p a t i n k a laiko s k i r t u m a s (13-14
v a l a n d ų ) t a r p Niujorko ir Tokijo.
Kadangi m a n o k ū n o r i t m a s dieną ir naktį labai skiriasi, m a n

visada reikia dviejų savaičių, kol p r i p r a n t u prie naujo r i t m o , kol
visiškai susitvarko inkstų, k e p e n ų veikla ir v i r š k i n i m o sistema.
Geriausia eiti miegoti, kai natūraliai a p s n ū s t a m e . Kai k u r i e
ž m o n ė s vartoja m i g d o m u o s i u s vaistus, bet šie vaistai tiesiogiai
veikia smegenis, dėl to yra pavojingi. M i g d o m o s i o s tabletės spar
tina s m e g e n ų f e r m e n t ų suvartojimą, o tai gali didinti senatvinės
demencijos arba A l z h e i m e r i o ligos riziką. Jei vartojate m i g d o m u o
sius ir pastebėjote padidėjusį u ž m a r š u m ą , tai pavojingas signalas.
Kad ir kaip būtų, vaistų nevalia vartoti kaip papuola.
Jei gerai sureguliuosite d i e n o t v a r k ę ir a p ė m u s m i e g u i dieną p r i -
snūsite, vaistų nereikės. Jūsų o r g a n i z m o h o m e o s t a z ė b u s n o r m a l i
ir užmigsite natūraliai.
PER DAUG INTENSYVI MANKŠTA

NETIK NEDUODA NAUDOS, BET YRA ŽALINGA
Sveikas g y v e n i m o b ū d a s yra n e a t s k i r i a m a s n u o m a n k š t o s , bet ji

turi būti saikinga. Aš m a n k š t i n u o s i kas rytą.
Ž m o g a u s k ū n e galima išskirti p e n k i s „srautus": kraujo ir lim
fos, v i r š k i n i m o sistemos, šlapimo, o r o ir vidinės energijos („chi").
Svarbu, k a d šie „srautai" galėtų laisvai cirkuliuoti. Ir to galima pa
siekti m a n k š t i n a n t i s .
Kai j u d a visas k ū n a s , geriau teka kraujas ir limfa. Taip pat gerėja
m e d ž i a g ų apykaita, todėl visas k ū n a s geriau a p r ū p i n a m a s reika
lingais vitaminais ir mineralais, k a r t u s u k u r i a m a fermentų veiklai
p a l a n k e s n ė terpė. Visa tai gerina o r g a n i z m o funkcijas.
Tačiau ši n a u d a g a u n a m a tik tada, kai m a n k š t a saikinga.
Per d a u g intensyvi m a n k š t a gali k e n k t i sveikatai, nes k u o d a u
giau m a n k š t i n a m ė s , t u o d a u g i a u laisvųjų radikalų g a m i n a s i m ū s ų
organizme. M a n a u , dėl to kartais n u o širdies s m ū g i o m i r š t a riste
le bėgiojantys ž m o n ė s . D a u g m o t e r ų k a s d i e n bėgioja ristele. Tarp
j a u n ų m o t e r ų (iki 20 m e t ų ) , k a s d i e n n u b ė g a n č i ų 10 kilometrų,
n e m a ž a i pernelyg liesų, k u r i ų k r ū t i n ė plokščia, o s ė d m e n y s maži.
Kartais j o m s išnyksta m ė n e s i n ė s ( o r g a n i z m a s g a m i n a n e p a k a n k a
m i moteriškųjų h o r m o n ų ) .
Kai p e r s i s t e n g i a m e m a n k š t i n d a m i e s i , s u t r i n k a homeostazė.
Geriausias b ū d a s išsaugoti sveikatą yra saikas. Jei n e tik vengiate
p e r didelio krūvio, bet ir p a r e n k a t e tokius p r a t i m u s , kurie atitinka
g y v e n i m o būdą, fizinę ir psichinę būklę, elgiatės t i n k a m a i . M a n k š
ta turi būti p a r i n k t a individualiai. Manoji m a n k š t a p a r e m t a m a n o
paties p a t i r t i m i . Jei anksčiau n i e k a d a n e s i m a n k š t i n ę s ž m o g u s imtų
s p o r t u o t i taip kaip aš, r a u m e n i m s ir sąnariams tektų p e r didelis
krūvis. Kadangi n u o į t a m p o s o r g a n i z m e daugėja laisvųjų radikalų,
tokia m a n k š t a n e b ū t ų n a u d i n g a .
Kaip jau m i n ė t a , saiką kiekvienas ž m o g u s suvokia savaip. Api
b e n d r i n d a m a s galėčiau pasakyti, k a d b ū t ų idealu kasdien savo
t e m p u nueiti 1,5-3 k i l o m e t r u s . M a n k š t a p i r m i a u s i a gerina oro
cirkuliaciją plaučiuose. Kai cirkuliacija gera, į organizmą patenka
d a u g i a u šviežio oro, aktyvesnė b ū n a m e d ž i a g ų apykaita, geriau cir
kuliuoja kraujas, limfa ir s k r a n d ž i o bei ž a r n y n o skystis.
Taip pat r e k o m e n d u o j u , kai turite laisvo laiko, užsimerkus kelis
k a r t u s giliai įkvėpti. Tai p a d e d a a p r ū p i n t i organizmą reikiamu de
g u o n i e s kiekiu net t i e m s ž m o n ė m s , kurie intensyviai n e s i m a n k š -
tina. Be to, giliai įkvepiant, stimuliuojami parasimpatiniai nervai,
gerėja n e r v ų ir i m u n i n ė s sistemų būklė.
Ž i n o m a , geriausia m a n k š t i n t i s kasdien, bet saikingai.
KODĖL SEPTYNIASDEŠIMT TREJŲ METŲ

CHAPLINUI PAVYKO SUSILAUKTI VAIKO
S v a r b u s sveikos g y v e n s e n o s e l e m e n t a s - s e k s u a l i n i s g y v e
nimas.
Kartais n e t j a u n i sutuoktiniai skundžiasi lytinių santykių koky
b e (jų stoka, erekcijos sutrikimais), n e v a i s i n g u m u .
M a n o m a n y m u , sveikas tikrąja to ž o d ž i o p r a s m e yra tik tas
ž m o g u s , k u r i o o r g a n i z m e aktyvūs yra visi organai, t a r p jų ir lyties.
Deja, d a u g y b ė sveikų į septintą dešimtį įkopusių ž m o n i ų , pa
klausti apie seksualinį gyvenimą, atsako: „Aš t a m jau n e t i n k u " arba
„ M a n ę s tai n e b e d o m i n a . " Bet m e d i c i n o s p o ž i ū r i u labai n e n a t ū r a l u
atsisakyti seksualinio g y v e n i m o . M a n o m a n y m u , n o r m a l u s sveiko
ž m o g a u s lytinis g y v e n i m a s baigiasi su m i r t i m i . Jei vyriškis visiškai
sveikas, n e t jei j a m septyniasdešimt p e n k e r i , erekcija turėtų vykti
kiekvieną rytą. Sveika m o t e r i s m e n s t r u a c i j o m i s t u r ė t ų reguliariai
sirgti iki p e n k i a s d e š i m t p e n k e r i ų m e t ų .
Kodėl m o t e r i m s išnyksta m ė n e s i n ė s , kai j o m s tik p e n k i a s d e š i m t
p e n k e r i ar mažiau? Tai p i r m i a u s i a susiję su g i m d y m u . Nėščios m o
ters o r g a n i z m a s , k a d a n g i j a m e yra užsimezgusi nauja gyvybė, pa
tiria didelę fizinę įtampą. G i m d y m a s yra gyvybei g r ė s m ę keliantis
įvykis, ir k u o m o t e r i s vyresnė, t u o rizika didesnė. Nėščios m o t e r s
o r g a n i z m e greičiau s e n k a kalcio atsargos, o fermentų jis vartoja
už du. Senstant o r g a n i z m o gebėjimas atkurti nuolatinių fermentų
atsargas taip pat s u m e n k s t a .
Laikui b ė g a n t silpsta visos m ū s ų o r g a n i z m o funkcijos. Bet gali
būti ir taip, k a d v i d u t i n i o a m ž i a u s ž m o g a u s h o r m o n ų pusiausvyra
p a k i n t a dėl to, k a d jis galėtų pasidžiaugti g y v e n i m u . Įsivaizduo
k i m e , k a d m o t e r i a i skirta gyventi 100 metų. Kai ji n u g y v e n a p u s ę
g y v e n i m o , t. y. p e r ž e n g i a p e n k i a s d e š i m t i e s m e t ų slenkstį, p a k i n t a
jos h o r m o n ų pusiausvyra ir baigiasi r e p r o d u k c i n i s p e r i o d a s . M a n
atrodo, tai yra vienas o r g a n i z m o g y n y b o s m e c h a n i z m ų .
Vyrų reprodukcijos p e r i o d a s ilgesnis n e g u m o t e r ų , nes jie ne

susiduria su tokiais didesnės rizikos laikotarpiais kaip n ė š t u m a s ir
g i m d y m a s . Sveiko vyro s p e r m a gali būti t i n k a m a reprodukcijai iki
pat g y v e n i m o pabaigos.
Dailininkas Pablo Picasso b u v o aktyvus net b ū d a m a s devynias
dešimties. Jis susilaukė vaiko, kai j a m b u v o 67 metai. Garsus kino
aktorius k o m i k a s Charlie C h a p l i n a s b u v o vedęs keturis kartus ir
paskutinis vaikas j a m gimė, kai b u v o 73 metų. Japonų aktorius Ue-
hara Kenas tėvu t a p o b ū d a m a s 71, o k a b u k i o aktorius N a k a m u r a
Tomijyuro - b ū d a m a s 74 metų.
N o r i u , k a d s u p r a s t u m ė t e m a n e teisingai - p a t e i k d a m a s šiuos
pavyzdžius n e r a g i n u senų ž m o n i ų susilaukti vaikų. Siekiu p a r o
dyti, k a d r e p r o d u k c i n i a i k ū n o gebėjimai priklauso n u o sveikatos.
Visiems šiems k e t u r i e m s v y r a m s b u v o b e n d r a sveikas k ū n a s ir ak
tyvus g y v e n i m a s .
Be abejo, s e k s u a l i n i a m s s a n t y k i a m s s v a r b ū s yra fermentai.
Ž m o n ė s , k u r i e n u o l a t i n i ų f e r m e n t ų neeikvoja b e reikalo, t u r i
d a u g i a u nei kiti š a n s ų išsaugoti s e k s u a l i n ę funkciją.
SULAUKUSIOS MENOPAUZĖS
GALITE DŽIAUGTIS SEKSUALINIU GYVENIMU
G e r a žinia m e n o p a u z ė s s u l a u k u s i o m s m o t e r i m s ta, kad vaisin

g u m a s ir lytinis p o t r a u k i s yra d u skirtingi dalykai.
Tiesa, kai nebelieka menstruacijų, m o t e r s o r g a n i z m a s g a m i n a
m a ž i a u moteriškųjų h o r m o n ų , dėl to b ū n a m a ž i a u makšties išsky
rų, slenka gaktos plaukai. Bet u ž u o t nuolat galvojusi apie šiuos nei
g i a m u s reiškinius, m o t e r i s t u r ė t ų džiaugtis, k a d pagaliau nebėra
m ė n e s i n i ų ir nebereikia bijoti pastoti. Sulaukus m e n o p a u z ė s gali
m a kaip n i e k a d a anksčiau m ė g a u t i s seksu - ir psichiniu, ir fiziniu
požiūriais.
Ir v y r a m s , ir m o t e r i m s atėjus laikui, kai p a k i n t a h o r m o n ų

p u s i a u s v y r a , seksualinis p o t r a u k i s mažėja. Tačiau ir v i e n i e m s , ir
k i t i e m s s v a r b u toliau d ž i a u g t i s s e k s u a l i n i u g y v e n i m u , n o r s ir re
tesniu.
Šiek tiek pasistengę vyrai gali n e v a r t o d a m i vaistų pagerinti sek
sualinę savo funkciją. Lengviausias b ū d a s - išgerti d u p u o d e l i u s
v a n d e n s m a ž d a u g valandą prieš sueitį. Šlapimo pūslėje susirinkę
skysčiai stimuliuoja prostatą ir lengvina erekciją. Bet šio efekto n e
bus, jei gersite alų arba arbatą, nes n u o kofeino ir alkoholio susi
traukia kraujagyslės.
D a u g vyresnio a m ž i a u s vyrų sako: „ M a n tai yra labiausiai var
ginantis darbas", tačiau vienas kitą m y l i n t i e m s s u t u o k t i n i a m s ir
p o r o m s taip nėra. M e d i k a i įrodė, k a d ž m o n i ų , k u r i e džiaugiasi
psichine ir fizine laime, i m u n i n ė sistema veikia geriau. Kiekvie
nas vyras n o r ė t ų b ū t i m o t e r s t r o k š t a m a s ir m y l i m a s ir k a r t u jaustis
j a u n e s n i s ir labiau savimi pasitikintis. Kiekviena m o t e r i s n o r i būti
graži ir vyro m y l i m a bei geidžiama. Siekiant ilgo ir sveiko gyveni
m o , išsaugoti šiuos j a u s m u s labai svarbu.
Yra toks p a s a k y m a s : p i r m a s p r a l a i m i tas, kas p a s i d u o d a . Jei m a
nysite, k a d pralaimėjote, k ū n a s sens greičiau. N i e k a d a n e p a s i d u o
kite. Tokia yra ilgo ir sveiko g y v e n i m o paslaptis.
103
4 skyrius
Neignoruokite savo gyvenimo scenarijaus
Praėjusiame šimtmetyje m e d i c i n o j e p a d a r y t a d a u g atradimų.

Ironiška, b e t sergančiųjų k a s m e t daugėja. Jei m e d i c i n a iš tikrųjų
žengia į priekį, kodėl nemažėja sergančių ž m o n i ų ?
A r n ė r a klaidinga šiuolaikinės m e d i c i n o s bazinė prielaida? M a
nau, k a d taip. D a b a r vadovaujamasi m e d i c i n o s teorija, kuri skelbia,
k a d infekcinių ligų priežastis y r a bakterijos ir virusai. Bet tai tik
viena reikalo pusė. N e t u r i m e p a m i r š t i , k a d infekcine liga suserga
m e tik tada, kai m ū s ų o r g a n i z m a s leidžia bakterijoms ir virusams
įsigalėti. Todėl iš dviejų m e d i c i n o s tikslų - gydyti ligas ir užkirsti
j o m s kelią, t. y. išsaugoti sveikatą, svarbesnis turėtų būti antrasis.
Koks m i t y b o s ir sveikatos ryšys, aš r i m t a i susidomėjau m a ž d a u g
prieš k e t u r i a s d e š i m t metų. T u o m e t ė m i a u tirti daugybės A m e r i
kos ž m o n i ų skrandį ir žarnyną. Tada ir pastebėjau, k a d virškinimo
sistemos o r g a n ų b ū k l ė labai d a u g sako apie sveikatą ir k a d svei
ki galime būti t i k tada, kai t i n k a m a i m a i t i n a m ė s . N o r s t u o m e t u
t o b u l i n a u polipų š a l i n i m o k o l o n o s k o p u metodą, t. y. ieškojau t o
b u l e s n i o ir m a ž i a u kančių ž m o n ė m s suteikiančio g y d y m o m e t o d o ,
nesilioviau ieškojęs ir ligų priežasčių.
Skaičiau m o k s l i n i u s straipsnius ir ataskaitas, r i n k a u - glaudžiai
b e n d r a u d a m a s su pacientais - klinikinius d u o m e n i s , pats savo
k ū n u t i k r i n a u vaistų poveikį ir n e t tyriau laukinius gyvūnus. Pri
ėjau išvadą, k a d ž m o g u s suserga dėl to, k a d nesilaiko gamtos dės
nių, kurie yra svarbiau u ž viską šiame pasaulyje (kai kas pasakytų -
p r i k l a u s o n u o Dievo). Ž m o g u s yra n e a t s k i r i a m a g a m t o s dalis, ir be
g a m t o s m e s n e g a l i m e būti n e i sveiki, n e i toliau egzistuoti. Kaip ir
kiti gyvūnijos atstovai, ž m o n ė s turi vartoti jų rūšiai ir aplinkai tin
k a m ą maistą. Pagrindinis dalykas, kurį a s m u o privalo daryti, yra:
misti tais augalais ir gyvūnais, k u r i e natūraliai egzistuoja ten, k u r

jis gyvena. Ž m o g a u s , kuris yra įpratęs prie g r ū d ų , daržovių, j ū r o s
augalų, vaisių ir žuvies, v i r š k i n i m o sistema negali suvirškinti d a u g
m ė s o s ir p i e n o p r o d u k t ų ( t u o labiau jeigu jie užteršti chemikalais)
ir apskritai s m a r k i a i p e r d i r b t o , m a ž a i fermentų t u r i n č i o maisto.
Tikiu, k a d kiekvienas iš m ū s ų galime gyventi visavertį sveiką gy
venimą. Ž i n o m a , yra žmonių, kurie dėl įgimtų ligų priversti didžiąją
g y v e n i m o dalį kovoti su negaliomis. Vienos įgimtos ligos - tai pa
v e l d i m u m o arba aplinkos poveikio vaisiui padarinys, kitų priežastys
dar n e ž i n o m o s . Bet m a n a u , k a d net lėtinėmis paveldėtomis ligomis
sergantis ž m o g u s gali savo sveikatą pagerinti sveikai g y v e n d a m a s .
ŽMOGUS YRA SUKURTAS ILGAI GYVENTI
Ž m o g a u s , k a i p ir g y v ū n ų , g y v e n i m o scenarijuje numatytas
sveikas g y v e n i m a s . G y v ū n a i instinktyviai žino, ką t u r i d a r y t i , k a d
išgyventų. L a u k i n i a i g y v ū n a i stengiasi n e n u k r y p t i n u o savo sce
narijaus. M ė s ė d ž i a i ir žolėdžiai t u r i s k i r t i n g u s d a n t i s - taip g a m t a
j i e m s p a s a k o , k u o jie t u r i misti.
Tai, kaip yra išsidėstę m ū s ų d a n t y s ir k o k s jų rūšių santykis,
r o d o , k a d ir m u m s galioja g a m t o s dėsniai, k a d m ū s ų - ž m o n i ų -
g y v e n i m o scenarijus taip p a t n u m a t o sveiką gyvenimą. Deja, dėl
savo arogancijos m e s scenarijų d a ž n a i i g n o r u o j a m e . P i r m i a u s i a
dėl savo g o d u m o . Ž m o g u i D i e v o suteiktas gebėjimas mąstyti d a u
gelio iš m ū s ų yra neteisingai s u p r a n t a m a s ta p r a s m e , k a d save
m e s l a i k o m e a u k š t e s n ė s n e g u g y v ū n a i klasės b ū t y b e . Veisiame ir
v a l d o m e g y v ū n u s taip, kaip m u m s p a t o g u . M ū s ų p o t r a u k i s gar
d u m y n a m s verčia m u s valgyti „maistą", k u r i o gamtoje nėra. Dėl
k o m f o r t o ir p a t o g u m ų n i o k o j a m e natūralią aplinką. Dėl d i d e s n i o
derliaus ž e m ė s ūkyje n a u d o j a m e c h e m i k a l u s . Ž e m i ų ir pinigų
t r o š k i m a s d i d i n a nesantaiką ir g i n č u s . Galiausiai yra taip, k a d u ž
begalinį g o b š u m ą e s a m e b a u d ž i a m i ligomis.
NEIGNORUOKITE SAVO GYVENIMO SCENARIJAUS 105
Laimė, šiuolaikinė m e d i c i n a p r a d e d a suvokti savo klaidas. Juk

mes, ž m o n ė s , taip pat e s a m e g a m t o s dalis. Ir jei n o r i m e būti svei
ki, p r i v a l o m e paisyti g a m t o s dėsnių, įsiklausyti į savo gyvenimo
scenarijų. N u t u k i m ą lemia tai, k a d ž m o n ė m s stinga maistingųjų
medžiagų, viduriavimą arba vidurių užkietėjimą - ž m o g a u s polin
kis maitintis jo v i r š k i n i m o sistemai n e t i n k a m u maistu. A r gali būti
kitaip, kai i g n o r u o j a m i g a m t o s dėsniai.
M e d i c i n a t u r ė t ų skirti d a u g i a u d ė m e s i o g a m t o s dėsniams, lai
kytis to scenarijaus, kurį g a m t a ž m o n ė m s parengė. Privalome pa
žadinti savo įgimtą gebėjimą gydytis, d a u g i a u d o m ė t i s ligų profi
laktika (dabar ž m o n ė m s labiausiai rūpi, kaip gydyti ligas).
SPECIALIZACIJA GRIAUNA MEDICINĄ
P i r m a s žingsnis, kurį reikėtų žengti siekiant h a r m o n i j o s su

g a m t o s dėsniais, yra atsisakyti pernelyg griežtos m e d i k ų speciali
zacijos. Specializacija t r u k d o m a t y t i visumą. Gamtoje n ė r a dalykų,
kurie n e b ū t ų tarpusavyje susiję ir n e d a r y t ų įtakos vienas kitam.
Neseniai Japonijoje susikūręs judėjimas p a s i r i n k o šūkį: „So
d i n k mišką, ir b u s gausus v a n d e n y n a s . " Šį projektą inicijavo žvejai,
k u r i e s u n e r i m o , k a d v a n d e n y n e staiga ė m ė mažėti žuvų. Jie išsiaiš
kino, k a d yra ryšys t a r p žuvų populiacijos m a ž ė j i m o ir prieš ke
lerius m e t u s iškirstų didelių kalnų m i š k ų plotų. Žvejai n u s p r e n d ė
atsodinti m e d ž i u s k a l n u o s e ir taip „susigrąžinti" žuvis. Iš pradžių
gali atrodyti, k a d t a r p m e d ž i ų k a l n u o s e ir žuvų v a n d e n y n e ryšio
nėra, bet, žvelgiant plačiau ir t u r i n t galvoje visą g a m t o s ratą, t a m p a
aišku, k a d šie dalykai tarpusavyje susiję.
Panašiai glaudžiai yra susipynusi veikla 60 trilijonų ląstelių,
lemiančių p e n k i ų ž m o g a u s o r g a n i z m o srautų - kraujo ir limfos,
v i r š k i n i m o sistemos skysčių, šlapimo, o r o ir energijos - cirkulia
ciją. Sutrikimai vienoje vietoje atsiliepia visur. Jei šių tarpusavio
ryšių n e p a i s o m a ir m ė g i n a m a gydyti tik atskirus organus, visuma
lieka n e m a t o m a . Jei specializacija ir toliau b u s tokia p o p u l i a r i kaip

dabar, greitai n e b e t u r ė s i m e tikrų gydytojų. Liks tik specialistai,
kurie ž i n o savo sritį, b e t n e s u g e b a įvertinti b e n d r o s p a c i e n t o svei
katos būklės.
Kad pacientas serga kai k u r i o m i s ligomis, geras gydytojas gali
pasakyti vien pažvelgęs j a m į akis arba tiesiog įvertinęs k ū n o su
dėjimą. O siauros srities m e d i k a s , sakykime, v i r š k i n i m o sistemos,
atlikęs kolonoskopiją ir n e r a d ę s polipų, gali b e p a g r i n d o n u r a m i n
ti pacientą s a k y d a m a s : „Sveikinu jus. Viskas gerai. N ė r a nei polipų,
nei vėžio." Tai b ū t ų neatsakinga, nes vien tik k o l o n o s k o p i n i o tyri
m o rezultatų n e p a k a n k a , k a d b ū t ų galima įvertinti b e n d r ą pacien
to sveikatos būklę.
Kai kurie ž m o n ė s m a n e v a d i n a „geriausiu v i r š k i n i m o sistemos
specialistu Amerikoje, kuris užsiima c h i r u r g i n e endoskopija", bet
aš nelaikau savęs t u r i n č i u kokį n o r s išskirtinį talentą. Stengiuosi
savo p a c i e n t u s gydyti kasdien, rūpestingai t i r d a m a s jų organizmą.
D a b a r A m e r i k o j e t a p o įprasta k r ū t i e s vėžiu s e r g a n č i o m s m o
t e r i m s k o l o n o s k o p u ištirti žarnyną. Aš p i r m a s i s iškėliau tą idėją.
M a n e už tai gyrė, bet, atvirai kalbant, kiekvienas gydytojas b ū t ų
taip pasielgęs, jeigu tik b ū t ų i š m o k y t a s žvelgti į ž m o g a u s k ū n ą
kaip į visumą.
Kai s u t i n k u vėžiu sergantį ž m o g ų , net neatlikęs jokių tyrimų,
galiu tai pasakyti. Negaliu pasakyti kodėl, bet t a d a patiriu tokį
jausmą, tarsi kažkas t r a u k t ų iš m a n ę s energiją („chi"). Kai aš tai
sakau kitiems gydytojams, jie kreivai šypsosi. Atpažinti vėžiu ser
gančius ž m o n e s m a n p a d e d a n e vaizduotė, kaip jie galbūt m a n o ,
bet ilgalaike klinikine praktika p a r e m t a fizinė nuojauta.
Trisdešimt a š t u o n e r i ų m e t ų pacientė, r o d y d a m a sau į pilvo
apačią, skundėsi: „Gydytojau, m a n čia yra vėžys." M a n o nuojauta
sakė tą patį. Bet gydytojai, pas k u r i u o s ji lankėsi prieš a t e i d a m a pas
m a n e ir kurie b u v o atlikę d a u g y b ę tyrimų, jai b u v o sakę, k a d rezul
tatai „normalūs". Atlikęs e n d o s k o p i n į tyrimą aš taip pat n e r a d a u
vėžio p o ž y m i ų . Ji b u v o j a u n a , todėl n e m a č i a u p a g r i n d o jaudintis,

bet ji vis skundėsi, k a d kažkas yra negerai. Panaudojęs kontrasti
nius dažus ištyriau tulžies lataką r e n t g e n o aparatu. (Tirti tulžies
lataką e n d o s k o p u negalima, nes jis labai siauras.) Kontrastiniais
dažais tulžies latakas t i r i a m a s retai.
Tyrimas p a r o d ė , k a d tulžies latake yra s m e i g t u k o galvutės dy
džio piktybinis augliukas.
Panašiai b u v o ir su vyriškiu, kuris atėjęs pas m a n e konsultuotis
pareiškė sergąs s k r a n d ž i o vėžiu. Visi jo ankstesnių endoskopinių
t y r i m ų rezultatai b u v o geri. Bet šį kartą - jis skundėsi, o m a n o
nuojauta taip pat sakė, k a d gali būti kažkas negero - aš paskyriau
e n d o s k o p i n į tyrimą p o dviejų mėnesių. Kai ištyriau, dvylikapirš
tėje žarnoje r a d a u m a ž y t ę opą. Padarius biopsiją ir ištyrus audi
n i o mėginį paaiškėjo, k a d dvylikapirštėje žarnoje b u v o skaidulinio
a u d i n i o k a r c i n o m a , jau išplitusi į s k r a n d ž i o gleivinę. Toks vėžys
n e tik labai greitai progresuoja, bet ir yra sunkiai aptinkamas. Jis
vystosi p o gleivine, todėl e n d o s k o p u jį aptikti labai sunku. Jeigu
b ū č i a u pasitikėjęs ankstesnio t y r i m o rezultatais ir šio paciento ne
ištyręs p a p i l d o m a i , g y d y m a s b ū t ų pavėluotas.
Gydytojas ir pacientas, šiam apsilankius, k a r t u b ū n a neilgai. Per
tą laiką gydytojas turi įdėmiai stebėti, ar paciento k ū n a s nesiunčia
kokių n o r s ligą i š d u o d a n č i ų signalų. Gaila, k a d labai mažai yra gy
dytojų, kurie taip elgiasi, nes m e d i c i n a p e r d a u g specializuota.
Prieš e i d a m i pas gydytoją konsultuotis, nuspręskite, pas kokį
lankysitės. Yra gydytojų, k u r i e pacientui atėjus konsultuotis iš kar
to klausia: „Kokios b ė d o s jus čia atvedė?" Jei pacientas pasiskun
džia, k a d j a m s k a u d a skrandį, gydytojas paskiria skrandžio tyrimą.
Jei skrandyje nieko įtartina n e r a n d a , pacientas išgirsta, kad viskas
gerai, ir s i u n č i a m a s n a m o . Tuo baigiasi gydytojo d a r b a s su pacien
tu, n e b e n t šis prašytų atlikti d a u g i a u tyrimų. Beje, blogi gydytojai
tokius pacientų p r a š y m u s tiesiog ignoruoja sakydami: „Tai jūsų
vaizduotės p a d a r i n y s . Jums nereikia jokių kitų tyrimų."
Bet, kaip minėjau, gydytojai t u r ė t ų įsiklausyti ir r i m t a i reaguoti

į pacientų žodžius. Šiuolaikinė specializuota sveikatos priežiūros
sistema m a n e labai liūdina - esu įsitikinęs, k a d ji neleidžia ž m o
n ė m s tapti gerais gydytojais. Jie n e t u r i galimybių susipažinti su ki
t o m i s k ū n o dalimis n e g u tos, k u r i o s susijusios su jų specializacija.
D a r blogiau yra tai, k a d gydytojams - prieš r e n k a n t i s specializaci
ją - nereikia atlikti vienerių m e t ų i n t e r n a t ū r o s .
Savo klinikoje Niujorke, prieš a t l i k d a m a s stemplės, s k r a n d ž i o
ir dvylikapirštės ž a r n o s endoskopiją a r b a kolonoskopiją, t i k r i n u
o d o s būklę, kraujospūdį, pulsą, kraujo p r i s o t i n i m o d e g u o n i m i lygį,
skydliaukę, limfmazgius, sąnarių ir r a u m e n ų anomalijas.
Be to, m o t e r i m s , jei p a p r a š y t o s sutinka, tikrinu, ar n ė r a g i m d o s
kaklelio vėžio. G i m d o s kaklelį tiriu k o l o n o s k o p u . Tai t r u n k a labai
neilgai, ir m a n o pacientės yra labai p a t e n k i n t o s , k a d nebereikia eiti
pas ginekologą.
N o r s esu v i r š k i n i m o sistemos specialistas, t i k r i n u prostatą (vy
r a m s ) ir k r ū t i s ( m o t e r i m s ) . Tuo p a t e n k i n t i ir m a n o pacientai, ir aš
pats, nes m a n tai gera praktika.
UŽUOT ŠĮ VAKARĄ VALGĘ DIDKEPSNĮ,

SUSIPLANUOKITE DEŠIMT SVEIKO GYVENIMO METŲ
T i r d a m a s vieną ligą, galiu sužinoti d a u g dalykų.

Pavyzdžiui, t i k r i n d a m a s , ar m o t e r s krūtyse n ė r a piktybinio
auglio, klausinėju jos apie mitybą. M a n labai r ū p i priežastinis
m i t y b o s ir ligos ryšys. Nustačiau, k a d k r ū t i e s vėžiu d a ž n i a u ser
ga tos m o t e r y s , k u r i o s vartoja d a u g kavos, p i e n o p r o d u k t ų (pieno,
sūrio, j o g u r t o ) ir m ė s o s . Daugelio taip valgančių m o t e r ų krūtyse,
jei krūties vėžio d a r nėra, b ū n a skaidulinių navikų. Jų a t s i r a d i m o
priežastis - p i e n o ir m ė s o s p r o d u k t a i s g r i n d ž i a m a mityba. Jei t o
kia m o t e r i s nepakeis m i t y b o s , yra gana didelis pavojus, k a d atsiras
krūties vėžys.
Todėl m o t e r i m s , kurių k r ū t y s e yra fibromų, rekomenduoju

nedelsiant pagerinti mitybą. Kai j o m s u ž d u o d u klausimą, ar jos
m ė g s t a kavą, p i e n o ir m ė s o s p r o d u k t u s , jos labai n u s t e m b a . Kai
s u p a ž i n d i n u p a c i e n t u s su klinikiniais d u o m e n i m i s , r e k o m e n d u o
j a m a dieta ir n u o s t a t o m i s , k u r i o m i s ji g r i n d ž i a m a , d a u g u m a ryžta
si keisti m i t y b o s įpročius.
M a n o g y d y m o m e t o d a s remiasi dalykais, k u r i u o s išsiaiškinau
t i r d a m a s d a u g y b ę pacientų. Tai p i r m i a u s i a rekomendacijos dėl gy
vensenos. Pavyzdžiui, išvengti krūties vėžio m o t e r i m s gali padėti
n e tik t i n k a m a s maistas, bet ir kasdienis k r ū t ų masažavimas (maž
d a u g p o 5 m i n u t e s ) . Tai p a r e m t a klinikiniais stebėjimais.
Aš nežinau, ar k r ū t ų specialistai šias prevencines p r i e m o n e s
siūlo savo p a c i e n t a m s , bet kai s u t i n k u m a n o p a t a r i m ų paisančių
pacienčių, praėjus m e t a m s n u o tada, kai pateikiu tokią r e k o m e n
daciją, jų krūtyse n e tik n ė r a vėžio, bet kas d a r svarbiau, krūtų au
diniai b ū n a d a u g minkštesnį, o fibromos išnykusios.
Labiausiai m a n e kaip gydytoją džiugina n e tiek m a n o prakti
kuojamais g y d y m o m e t o d a i s pagydyti pacientai ar gero gydytojo
reputacija, kiek n u o „miegančių ligų" pasveikstantys - dėl to, kad
laikėsi m a n o p a t a r i m ų - ž m o n ė s .
N e n u o s t a b u , k a d gerai s u p r a n t u k a s d i e n ė s m i t y b o s svarbą. Juk
šioje srityje d i r b u labai d a u g m e t ų . Tenka apgailestauti, kad dabar
pirkėjams s i ū l o m a d a u g y b ė p r o d u k t ų , k u r i e laikomi „gerais", bet
iš tikrųjų k e n k i a sveikatai. Jau t r i s d e š i m t metų, kai aš nuolat skai
t y d a m a s paskaitas ir d a l y v a u d a m a s viešuose f o r u m u o s e , pasakoju
ž m o n ė m s - Jungtinėse Valstijose ir Japonijoje - apie m i t y b o s ir
sveikatos ryšį, apie pavojingus m a i s t o p r o d u k t u s , bet pakeisti vi
s u o m e n ė j e įsitvirtinusių n o r m ų n ė r a lengva. Jei aš šia k r y p t i m i
n e d i r b č i a u ir m e d i c i n o j e toliau b ū t ų e i n a m a specializacijos link,
j a u n i e m s gydytojams b ū t ų s u n k u sužinoti t u o s dalykus, kuriuos
aš ir d a u g kitų senesnės k a r t o s gydytojų s u k a u p ė m e p e r ilgą klini
k i n ę savo patirtį.
Būtina tobulinti profilaktinę mediciną. Ir t a m p i r m i a u s i a rei

kia žinių apie mitybą. Tačiau keisti p e r ilgą laiką susiformavusias
suaugusių ž m o n i ų n u o s t a t a s yra labai s u n k u . Kol ž m o g a u s liga pa
sislėpusi ir jis jaučiasi sveikas, a s m u o n o r i skaniau pavalgyti, j a m
n e r ū p i , kaip b ū t i sveikam p e r ateinančius d e š i m t m e t ų . Tikiuosi,
b e n t tie iš jūsų, k u r i e šią knygą perskaitė, rinksis šį kelią.
M a n o tikslas - šviesti ateinančią kartą. D a ž n a i g i r d i m e apie
ž m o n i ų švietimą intelektine, fizine ir dvasine p r a s m ė m i s . Aš sie
kiu į tai įtraukti ir žinias apie mitybą. Juk d a b a r pavojų kelia net
m o k y k l o s e v a i k a m s d u o d a m i priešpiečiai ( r u o š i a m i r e m i a n t i s n e
teisingomis n u o s t a t o m i s ir kalorijų skaičiavimais)! M a n a u , vaikų
m a i t i n i m o m o k y k l o s e reforma ir žinių apie sveiką mitybą p r o p a
gavimas šiuo m e t u yra pats svarbiausiais uždavinys.
ŽMOGUS NEGALI GYVENTI BE MIKROORGANIZMŲ
A r k a d a n o r s pagalvojote apie tai, k u r d i n g s t a v a n d e n y n ų žuvų

griaučiai? V a n d e n y n ų d u g n e n ė r a jokių žuvų griaučių s a n k a u p ų .
Kas su jais atsitinka? Juos s u n a i k i n a v a n d e n y n u o s e gyvenantys
m i k r o o r g a n i z m a i . S u n a i k i n a taip, k a d beveik nelieka p ė d s a k ų .
M u s s u p a n č i a m e pasaulyje m i k r o o r g a n i z m ų yra gausybė, bet
plika a k i m i jų n e m a t o m e . Sakoma, k a d n e t švariame ore i c m spin
duliu n u o d u o t o taško b ū n a apie 100 m i k r o o r g a n i z m ų . Jų yra ir
dešimties k i l o m e t r ų aukštyje ore, ir dešimties k i l o m e t r ų gylyje
p o žeme. Be abejo, ir jūroje. N e išimtis ž m o g a u s ž a r n y n a s - j a m e
esančius m i k r o o r g a n i z m u s v a d i n a m e ž a r n y n o mikroflora. Taigi
m e s g y v e n a m e m i k r o o r g a n i z m ų terpėje.
Kiekvieno ž m o g a u s ž a r n y n e t a r p s t a m a ž d a u g 300 rūšių b a k t e
rijų ( b e n d r a s jų skaičius apie 1000 trilijonų). N u o jų priklauso d a u
gybė svarbių m ū s ų o r g a n i z m o procesų. Bakterijos išskiria nuolati
nius f e r m e n t u s - m ū s ų g y v e n i m o energijos šaltinį. M a n o m a , k a d
ž a r n y n o bakterijos g a m i n a apie 3000 fermentų rūšių.
Ž a r n y n o bakterijos s k i r s t o m o s į gerąsias ir blogąsias. Tas bakte

rijas, k u r i o s o r g a n i z m u i n a u d i n g o s , kaip antai lactobacilli, laikome
„gerosiomis," tas, k u r i o s o r g a n i z m u i kenkia, - „blogosiomis".
Tiksliau s a k a n t , gerosios bakterijos y r a t o s , k u r i o s g a m i n a
a n t i o k s i d a c i n i u s f e r m e n t u s . Ž a r n y n e a t s i r a d u s laisvųjų radikalų,
šios bakterijos išskiria a n t i o k s i d a c i n i u s f e r m e n t u s : š i a m e procese
bakterijos žūva, o o k s i d a c i n i a i f e r m e n t a i n e u t r a l i z u o j a laisvuo
sius r a d i k a l u s .
Ž a r n y n e yra nesuskaičiuojama d a u g y b ė mažyčių gaurelių. Ert
m ė s t a r p jų - puiki vieta lactobacilli bakterijoms tarpti. Čia jos ga
m i n a n o r m a l i a i i m u n i n ė s sistemos veiklai b ū t i n a s ląsteles, limfo-
citus ir limfocitus žudikus. Limfocitų ir limfocitų žudikų kovoje su
svetimkūniais, pavyzdžiui, baltymais, bakterijomis, virusais, vėžio
ląstelėmis, atsiranda d a u g laisvųjų radikalų, k u r i u o s šalinti p a d e d a
lactobacilli bakterijos.
Esu tikras, k a d tie laisvieji radikalai, kurie lieka k e n k s m i n g i dėl
gerųjų bakterijų stokos ar kokios n o r s kitokios priežasties, sukelia
gaurelių, kurie y r a labai gležni, uždegimą, dėl to gaureliai nyksta ir
atsiranda opinis kolitas arba K r o n o liga.
Veikiant blogosioms bakterijoms a r d o m o s nesuvirškinamos
m e d ž i a g o s (dėl to susidaro toksinų). Beje, tokia nesuvirškinamų
m e d ž i a g ų fermentacija ir n u o d i n g ų dujų išsiskyrimas y r a n a u d i n
gi, n e s stimuliuoja žarnyną. Dėl t o lengviau pasišalina dujos ir iš
m a t o s , o su j o m i s ir nesuvirškintos medžiagos. Kuo greičiau šis
procesas vyksta, t u o geriau. Taigi griežtai skirstyti ž a r n y n o bakte
rijų į gerąsias ir blogąsias nereikėtų. Blogosios taip p a t atlieka j o m s
skirtą darbą, kuris n e b ū t i n a i y r a blogas.
Be gerųjų ir blogųjų bakterijų, ž a r n y n e y r a tokių, kurios nėra
nei toksiškos, nei n a u d i n g o s . Tai tarpinės, arba neutralios, bakteri
jos. Tiksliai klasifikuoti jas s u n k u .
Labai svarbu palaikyti visų šių skirtingų bakterijų pusiausvyrą.
Panašiai kaip vartojant p e r d a u g b a l t y m ų - n o r s jie kaip maistingo-
ji m e d ž i a g a o r g a n i z m u i yra b ū t i n i - o r g a n i z m a s n u o d i j a m a s , p e r
d a u g blogųjų bakterijų gali p a k e n k t i , n o r s t a m tikras jų kiekis yra
reikalingas o r g a n i z m o sveikatai palaikyti.
Taigi visur reikia pusiausvyros. O ž a r n y n o bakterijų pusiausvy
ra, kaip minėjau, yra labai lengvai s u t r i k d o m a . M i k r o o r g a n i z m a i
pasižymi t r a p u m u , dėl to j u o s stipriai veikia aplinka. Jei t e r p ė pa
lanki, jie dauginasi labai sparčiai ir jų gali p a d a u g ė t i tūkstančius ar
net milijonus kartų, jei n e p a l a n k i , jie labai greitai žūva.
Tarpinių bakterijų b r u o ž a i d a r n ė r a gerai išaiškinti. Tačiau ži
n o m a , k a d s u p a m o s gerųjų bakterijų, jos irgi g a m i n a antioksida-
cinius fermentus, o s u p a m o s blogųjų bakterijų, išskiria o k s i d u o t u s
fermentus, taigi virsta b l o g o s i o m i s bakterijomis. T r u m p a i tariant,
jų veikla labai p r i k l a u s o n u o to, kokios bakterijos vyrauja jas su
pančioje aplinkoje.
Ž m o n ė s - n o r s blogųjų bakterijų ir n e m ė g s t a - patys k u r i a j o m s
palankias sąlygas. O r g a n i z m a s nekaltas, k a d m e s n e s i r ū p i n a m e
m i t y b a ir sveika gyvensena. Tik n u o m ū s ų veiksmų priklauso, tar
pinės bakterijos m ū s ų o r g a n i z m e virs gerosiomis ar blogosiomis.
KAIP KURTI GEROSIOMS BAKTERIJOMS

PALANKIĄ ŽARNYNO TERPĘ
F e r m e n t ų , k u r i e ž m o g a u s o r g a n i z m u i b ū t i n i ir k u r i u o s jis gali
pasigaminti, kiekis labai p r i k l a u s o n u o paties ž m o g a u s . M a n a u ,
ž m o g a u s g y v e n i m a s baigiasi tada, kai suvartojami visi o r g a n i z m o
fermentai, taigi galima sakyti, k a d m ū s ų g y v e n i m o t r u k m ę iš es
m ė s lemia nuolatiniai fermentai.
Šių m u m s labai b r a n g i ų f e r m e n t ų atsargas d a u g i a u n e g u kas
n o r s kita išsekina laisvieji radikalai. T u o labiau k a d šiuolaikinis
ž m o g u s g y v e n a d a u g laisvųjų r a d i k a l ų s u k u r i a n č i o j e aplinkoje.
Į t a m p a , užterštas oras, ultravioletiniai spinduliai, e l e k t r o m a g n e
tinės b a n g o s , b a k t e r i n ė s ir v i r u s i n ė s infekcijos, r e n t g e n o spin-
dūliai ir radiacija - tai išoriniai veiksniai, s p a r t i n a n t y s laisvųjų

radikalų susidarymą.
Be jų, d a r yra veiksnių, kurie p r i k l a u s o n u o m ū s ų pačių. Mes
galime jų išvengti, jei tik n o r i m e s veikesnio g y v e n i m o . Pirmiausia
reikėtų liautis rūkyti, n e b e v a r t o t i alkoholio, maisto priedų, oksi
d u o t ų maisto p r o d u k t ų , n e b ū t i n ų vaistų. Ž e n g u s šį žingsnį, orga
n i z m a s lėčiau eikvos fermentus, gerės sveikata. Taigi sąmoningai
ženkite jį.
M ū s ų sveikata p r i k l a u s o n u o to, kiek p a p i l d o m ų fermentų gali
p a g a m i n t i ž a r n y n o bakterijos. Kad p a g e r i n t u m e šį rodiklį, t u r i m e
k u r t i gerosioms bakterijoms, taigi ir antioksidacinių fermentų ga
mybai, palankią ž a r n y n o aplinką.
Kai patariu ž m o n ė m s valgyti fermentų turintį maistą, darau tai
todėl, k a d jis p a d e d a daugintis gerosioms bakterijoms. Taigi jį ga
lima laikyti fermentų žaliava.
T u r b ū t jau esate pastebėję, k a d gerų dalykų kaupimasis galiau
siai suformuoja pozityvų ciklą. Jei valgote gerą maistą, geriate gerą
v a n d e n į ir apskritai sveikai gyvenate, ž a r n y n o t e r p ė yra gerai regu
liuojama, j u m s nestinga fermentų ir esate gyvybingas.
Bet p a k a n k a v i e n o blogo įpročio, k a d geras ciklas virstų blogu.
Jei, pavyzdžiui, valgysite d a u g g y v ū n i n i o maisto - m ė s o s ir pie
n o - blogės v i r š k i n i m a s ir maistingųjų m e d ž i a g ų pasavinimas, o
galiausiai ir ž a r n y n o terpė. Blogėjant ž a r n y n o aplinkai, nyks ge
rosios bakterijos, o t a r p i n e s bakterijas keis blogos. Tokioje aplin
koje o r g a n i z m a s nebegalės n e u t r a l i z u o t i laisvųjų radikalų. Be to,
pablogėjus virškinimui, ž a r n y n e i m s p ū t i nesuvirškintos medžia
gos. Šiuo y r a n č i u m a i s t u m i n t a n č i o s blogosios bakterijos gamins
d a u g i a u n u o d i n g ų dujų.
Jei ž a r n y n o dujos stipriai dvokia, tai r o d o , k a d žarnyne susi
formavo ydingas ciklas. Ž i n d o m ų kūdikių išmatos n e t u r i tokio
aitraus k v a p o kaip vaikų, m a i t i n a m ų karvės pienu. Taip yra todėl,
k a d pirmieji m i n t a gyvu maistu.
N o r s i m u n i n ė sistema stoja j kovą su ž a r n y n o toksinais, jai s u n

k u su šia u ž d u o t i m i susidoroti, nes stinga gerųjų bakterijų šioje
kovoje s u s i d a r a n t i e m s laisviesiems r a d i k a l a m s neutralizuoti. Lais
vieji radikalai i m a ardyti ž a r n y n o sieneles, dėl to auga polipai, vys
tosi vėžys.
Bet jūs galite apgręžti šį ciklą ir k u r t i gerą ž a r n y n o terpę. Reikia
tik p r a d ė t i sveikiau maitintis ir gyventi. D u o k i t e impulsą gerajam
ciklui, rūpinkitės, k a d jis n e n u t r ū k t ų , o kai ciklas įsibėgės, - net jei
kokį kartą p e r mėnesį suvalgysite m ė s o s kepsnį ar išgersite a l k o h o
lio, - šiems atsitiktiniams n u o p u o l i a m s k o m p e n s u o t i jūsų organiz
m u i nuolatinių f e r m e n t ų tikrai nepristigs.
GLAUDUS MŪSŲ ORGANIZMO IR DIRVOŽEMIO RYŠYS
Amerikiečiai g y v ū n i n i u m a i s t u m i n t a d a u g ilgiau n e g u japonai,

todėl mėsą vis d a r gausiai vartojančių amerikiečių ž a r n y n o bak
terijų pusiausvyra n e s u t r i n k a taip greitai kaip japonų. M a n seniai
rūpėjo, kodėl yra toks didelis s k i r t u m a s t a r p šių dviejų grupių. Iš
skirčiau dvi priežastis.
P i r m a , kiekviena šalis t u r i savitą p e r ilgą laiką susiformavusią
m i t y b o s kultūrą.
Vakariečiai mėsą vartoja jau n u o seno, o j a p o n a i ją gausiau
valgyti ė m ė tik Meidži laikotarpiu (1868-1912). Japonų, kurie il
gus š i m t m e č i u s kaip p a g r i n d i n į maistą vartojo g r ū d u s ir daržoves,
ž a r n o s yra 1,2 k a r t o ilgesnės n e g u vakariečių ( p r o p o r c i n g a i k ū n o
m a t m e n i m s ) . Dėl to reikia d a u g i a u laiko, kol maistas iš j a p o n o žar
n y n o yra p a š a l i n a m a s . Kadangi m ė s a ilgiau pasilieka j a p o n o orga
n i z m e , jos poveikis ž a r n y n u i taip pat didesnis.
Kitas skirtumas, m a n o n u o m o n e , yra dirvožemis. Ž m o g a u s or
ganizmas ir dirvožemis priklauso vienas n u o kito. Šiais laikais turi
m e galimybę valgyti visame pasaulyje užaugintus p r o d u k t u s , bet vis
dar daugiausia suvartojame gyvenamojoje vietoje užauginto maisto.
Jau praėjo d a u g laiko n u o tada, kai p i r m ą kartą p a m a č i a u A m e

rikoje p a r d u o d a m a s daržoves. M a n e labai n u s t e b i n o jų dydis. Ja
ponijoje daržovės - tai b ū t ų b a k l a ž a n a s ar agurkas - yra d a u g m a
žesnės. Iš pradžių m a n i a u , k a d šį s k i r t u m ą lemia skirtingos veislės.
Bet jei japoniškas daržovių sėklas pasėsite Amerikoje, čia jos už
augs d a u g didesnės n e g u Japonijoje. Taip yra dėl to, kad A m e r i k o s
dirvožemyje, palyginti su Japonijos, yra daugiau kalcio, mineralų ir
vitaminų. Pavyzdžiui, lyginant A m e r i k o j e ir Japonijoje užaugintus
špinatus, kalcio p i r m u o s i u o s e yra 3-5 k a r t u s daugiau.
Kitas pavyzdys - brokoliai. Yra d u o m e n ų , rodančių, kad 100
g r a m ų brokolių, u ž a u g i n t ų Amerikoje, kalcio yra 178 miligramai,
o užaugintų Japonijoje - tik 57 miligramai.
M a n a u , n o r s amerikiečiai valgo d a u g m ė s o s , ji m a ž i a u kenkia
jų o r g a n i z m u i , palyginti su japonais. Priežastis ta, k a d amerikiečiai
valgo d a u g daržovių, išaugintų maistingųjų m e d ž i a g ų t u r i n č i a m e
dirvožemyje, k u r i o s šiek tiek p a d e d a neutralizuoti rūgščią dėl m ė
sos v a r t o j i m o o r g a n i z m o terpę.
A n k s č i a u amerikiečiai ir j a p o n a i labai skyrėsi fiziniu kūno
sudėjimu. Tačiau paskutiniaisiais metais j a p o n a i užauga gerokai
aukštesni nei anksčiau ir m a n o m a , k a d priežastis - vis labiau į va
karietišką panėšėjanti m i t y b a . D a b a r jie valgo daugiau m ė s o s , sū
rio ir sviesto.
J a p o n a m s n ė r a s u n k u p e r i m t i vakarietišką mitybą, bet pakeisti
savo šalies d i r v o ž e m i o jie negali. G a l i m a sakyti, k a d d i r v o ž e m i o
d e r l i n g u m ą daugiausia lemia j a m e gyvenančių smulkių gyvių ir
m i k r o o r g a n i z m ų kiekis. Kadangi Japonijoje daugelyje vietų dirvo
žemis yra v u l k a n i n ė s kilmės, jis stokoja d i r v o ž e m i o bakterijoms
reikalingų maistingųjų medžiagų.
N e p a i s a n t to, praeityje Japonijos ž m o n ė s sveikai maitinosi. Jie
valgė savo žemėje išaugintus g r ū d u s ir daržoves, jų valstybės k r a n
tus skalaujančiame vandenyje sugautą žuvį ir išaugusias jūržoles.
Taigi jie n e p a ž e i d ė g a m t o s pusiausvyros.
GRŪDAI, IŠAUGINTI NAUDOJANT CHEMIKALUS,

STOKOJA GYVYBINĖS ENERGIJOS
N a t ū r a l i o j e g a m t o j e viskas y r a t a r p u s a v y j e susiję. N o r s vie

n i dalykai veikia k i t u s , a p s k r i t a i i š l a i k o m a subtili p u s i a u s v y r a .
N e t g i tai, kas m u m s a t r o d o n e r e i k a l i n g a , n a t ū r a l i o j e g a m t o j e y r a
būtina.
Auginant javus, dažnai naudojami vabzdžius kenkėjus naiki
n a n t y s c h e m i k a l a i . Tačiau p a v a d i n i m ą „vabzdys k e n k ė j a s " sugal
vojo ž m o g u s . N a t ū r a l i o j e g a m t o j e k e n k s m i n g ų v a b z d ž i ų n ė r a .
Ž m o n ė m s n e p a t i n k a , kai vabzdžiai a p n i n k a jų javus, bet jeigu
n o r i m e būti teisingi, t u r i m e pripažinti, k a d vabzdžiai, - n a u d i n g i
jie ar žalingi, - patekę į pasėlius, p a s p a r t i n a kai k u r i ų maistingųjų
m e d ž i a g ų atsiradimą g r ū d u o s e . Viena tų m e d ž i a g ų yra chitinas-
chitozanas.
Chitinas-chitozanas a p t i n k a m a s k r a b ų ir krevečių kriauklėse,
bet vabzdžių k ū n ų kiaukutas taip pat sudarytas iš chitino-chitozano.
Kai vabzdžiai n u t u p i a ant pasėlių lapų, pastarieji išskiria fermentus,
kurie p a d e d a augalams iš vabzdžio k ū n o ir kojų a b s o r b u o t i šiek tiek
chitino (apie n a n o g r a m ą ) ir vartoti jį kaip maistingąją medžiagą.
Šios augalo iš vabzdžių a b s o r b u o t o s maistingosios m e d ž i a g o s
vėliau p a d e d a g y v ū n a m s , k u r i e tais augalais m i n t a .
Deja, šią m i t y b o s g r a n d i n ę p a ž e i d ž i a ž e m ė s ūkyje n a u d o j a m i
c h e m i k a l a i . U ž u o t a b s o r b a v ę iš v a b z d ž i ų k ū n o c h i t i n ą - c h i t o z a -
ną, augalai ( t a r p jų ir d a r ž o v ė s ) a b s o r b u o j a kovai su vabzdžiais
n a u d o j a m u s c h e m i k a l u s , k u r i e labai k e n k i a t u o s a u g a l u s v a l g a n -
tiems žmonėms.
Be to, ž e m ė s ūkyje n a u d o j a m i c h e m i k a l a i n a i k i n a d i r v o ž e m i o
gyvius, k u r i e y r a energijos šaltinis ž e m ė s ū k i o k u l t ū r o m s . Ūkių,
kuriuose nuolat naudojami žemės ūkio chemikalai, dirvose nėra
nei k i r m i n ų , n e i gerųjų d i r v o ž e m i o bakterijų. Sterilioje, gyvy
b i n ė s energijos n e t u r i n č i o j e ž e m ė j e javai n e a u g a , t o d ė l ū k i n i n -
NEIGNORUOKITE SAVO GYVENIMO SCENARIJAUS 11 7
kai priversti n a u d o t i c h e m i n e s trąšas. Tada javai auga, b e t j i e m s

stinga k v a p o , jų m i t y b i n ė v e r t ė m a ž e s n ė (maistingųjų m e d ž i a g ų
j u o s e k a s m e t vis m a ž i a u ) .
Kita p r o b l e m a - kaip laistyti ž e m ė s ū k i o kultūras. Vanduo, ku
r i u o jos laistomos, n ė r a sterilizuotas chloru, kaip v a n d u o iš čiaupo.
Bet jis užterštas ž e m ė s ū k i o chemikalais, taip pat ir į upes su n u o
t e k o m i s patenkančiais teršalais. A u g a l a m s užauginti reikia labai
d a u g v a n d e n s . Panašiai kaip į ž m o g a u s organizmą patekę toksinai
(tiksliau sakant, jų dalis) iš o r g a n i z m o šalinami m u m s geriant van
denį, iš augalų toksinai gali būti išplauti taip pat v a n d e n i u . Deja,
augalus m e s laistome užterštu v a n d e n i u , dėl to toksinų derliuje
susikaupia d a r daugiau.
Trečia p r o b l e m a y r a š i l t n a m i a i . Juos s t a t o m e t a m , k a d auga
lus m a ž i a u p u l t ų k e n k s m i n g i v a b z d ž i a i ir g a l ė t u m e k o n t r o l i u o t i
t e m p e r a t ū r ą . Bet - n o r s tai d a r n ė r a gerai ištirta - vinilo plėvele
d e n g t u o s e š i l t n a m i u o s e (jie p r a l e i d ž i a u l t r a v i o l e t i n i u s s p i n d u
lius) augalai v e i k i a m i u l t r a v i o l e t i n i ų spindulių, dėl k u r i ų augalų,
k a i p ir g y v ū n ų , a u d i n i u o s e s u s i d a r o j u o s o k s i d u o j a n č i ų laisvų
jų r a d i k a l ų ( g y v ū n a i b e n t j a u gali n u o saulės pasislėpti pavėsyje,
o š i l t n a m i ų augalai to p a d a r y t i negali). L a i m ė , k a d augalai t u r i
m e c h a n i z m ą , leidžiantį j i e m s p a s i g a m i n t i d a u g a n t i o k s i d a c i n i ų
medžiagų.
P a g r i n d i n ė s augaluose esančios antioksidacinės medžiagos yra
v i t a m i n a i A, C ir E bei polifenolis (flavanoidai, izoflavonas ir ka-
techinas). Augaluose jų gausu (antioksidacinės medžiagos gami
nasi tada, kai augalas veikiamas ultravioletinių spindulių). Vinilo
plėvele d e n g t u s augalus pasiekia m a ž i a u ultravioletinių spindulių,
todėl šiuose augaluose p a s i g a m i n a m a ž i a u antioksidacinių m e
džiagų - v i t a m i n ų ir polifenolio.
Šiais laikais ū k i n i n k a i stengiasi užauginti k u o gražiau atrodan
čius vaisius ir daržoves, u ž u o t rūpinęsi m i t y b i n e jų verte. Daržovių,
k u r i o s a u g i n a m o s n e šiltnamiuose, lapuose galima d a ž n i a u aptikti
vabzdžių p r a g r a u ž t ų skylučių, jos yra n e tokios taisyklingos for

m o s , bet jose d a u g i a u gyvybinės energijos.
Gyvybinę energiją g a u n a t e iš maisto, kurį valgote. Jei tas m a i s
tas tokios energijos n e t u r i , nebūsite sveiki, k a d ir kiek daržovių
valgysite. Ž m o g u s , nevalgantis natūraliai u ž a u g i n t o maisto, negali
būti sveikas. M ū s ų k a s d i e n valgomi m a i s t o p r o d u k t a i , skirti k ū n u i
palaikyti, todėl jei n o r i m e b ū t i sveiki, t u r i m e žinoti, pagal kokius
kriterijus rinktis maistą.
Smagu, k a d vis d a u g i a u ž m o n i ų renkasi o r g a n i n e s trąšas ir
ekologinius ū k i n i n k a v i m o m e t o d u s . Ž i n o m a , tokie p r o d u k t a i yra
brangesni, bet jie p a d e d a išsaugoti sveikatą, t a d a m a ž i a u pinigų iš
leidžiame gydydamiesi.
Gyvybę galime palaikyti tik tokiu maistu, kuris nestokoja gy
vybinės energijos. Tokie p r o d u k t a i užauga p a k a n k a m a i gyvybinės
energijos t u r i n č i o s e dirvose. Jei dirvoje b u s d a u g sveikų bakterijų,
joje augs sveikos daržovės ir vaisiai. Jei jūs valgysite sveikas d a r ž o
ves, b u s sveikos ir jūsų ž a r n y n o bakterijos.
VISKAS SURAŠYTA KIEKVIENO IŠ MŪSŲ GYVENIMO SCENARIJUJE
D a ž n a i p e r d a u g d ė m e s i o skiriame atskiriems d a l y k a m s ir n e
pastebime j u o s sujungiančių svarbių ryšių. Pavyzdžiui, jei m u m s
r ū p ė s tik atskiri m ū s ų k ū n o organai, n e ž i n o s i m e , kaip jie t a r p u s a
vyje susiję. Ir jei r ū p ė s tik k ū n a s , neįvertinsime, koks svarbus yra
k ū n o , psichikos ir dvasios ryšys.
Kai j a u č i a m e psichologinį spaudimą, suaktyvėja s i m p a t i n ė ner
vų sistema, o kai p a t i r i a m e psichologinį komfortą ir laimę, - p a r a -
simpatiniai nervai. Naktį, kai m i e g a m e , k ū n a s atsigauna, nes t a d a
vyrauja p a r a s i m p a t i n ė n e r v ų sistema.
Ž m o g u s , k u r i o psichika k a s d i e n įtempta ir kuris nespėja laiku ir
ramiai pavalgyti, stokoja fizinės pusiausvyros. Kiekviena liga b ū n a
sukelta d a u g i a u n e g u v i e n o veiksnio. Viskas yra susiję. Psichiniai,
fiziniai, aplinkos veiksniai... Ž m o g u s suserga, kai visi šie veiksniai

i m a veikti k a r t u ir susiformuoja blogasis ciklas.
N e t i n k a m a m i t y b a lemia laisvųjų radikalų daugėjimą orga
n i z m e . Taip veikia ir neigiami jausmai: neapykanta, n u o s k a u d a ir
pavydas. Jie n e m a ž i a u žaloja sveikatą n e g u n e t i n k a m a s maistas.
Jūs galite atsisakyti alkoholio ir r ū k y m o ir valgyti k u o sveikiausią
maistą, bet jei sveiko m a i s t o negaus jūsų psichika, t. y. jei siela bus
pilna pykčio, į t a m p o s ir b a i m ė s , jūs susirgsite. Sveika gyvensena
n e į m a n o m a b e sielos h a r m o n i j o s .
Tarp vėžiu sergančių ž m o n i ų yra tokių, k u r i e m s ši liga sparčiai
progresuoja, ir tokių, k a m ši liga vystosi p a m a ž u . M a n o n u o m o n e ,
tai priklauso n u o „šeimininko", t. y. n u o paties ligonio, konkrečiai
kalbant, n u o jo ištvermės. Metastazės ir ligos atkrytis d a u g labiau
tikėtini tada, kai ligonio i m u n i n ė sistema yra silpna.
M a n a u , gebėjimas įveikti vėžį (ar bet kurią kitą ligą) priklauso
n u o to, kiek nuolatinių fermentų yra susirgusio ž m o g a u s organiz
me. Jei jų p a k a n k a m a i , šansai kovoti su vėžiu geresni. Jei daug n u o
latinių fermentų „išeikvota", vėžys b ū n a „agresyvesnis" - nusilpu-
siame o r g a n i z m e liga plinta lengviau.
Lyginant su pasaulio a m ž i u m i , ž m o g a u s g y v e n i m o t r u k m ė la
bai t r u m p a , t r u m p e s n ė nei virusų. Ž m o g a u s gyvenimas yra tarsi
akimirksnis. Net jei gyvenčiau šimtą dvidešimt metų, savo gyveni
m ą suvokčiau kaip t r u m p ą . Yra tiek d a u g dalykų, k u r i u o s norėčiau
p e r tą laiką nuveikti. T a m reikia nuolatinės motyvacijos ir energi
jos. Tikiuosi, jūs jaučiate tą patį ir kaip tik dėl to skaitote šią knygą.
Ž m o g a u s g y v e n i m a s yra toks t r u m p a s , todėl siekime, k a d jis būtų
sveikas, laimingas ir gyvybingas. Savo p a c i e n t a m s (ir kiekvienam
pašnekovui) nuolat sakau, k a d jie t u r i galimybę ilgai išlikti jauni,
sveiki, gerai nusiteikę ir smalsūs.
Ž m o n i ų g y v e n i m u s , taip pat ir savąjį, suvokiu kaip šio begali
n i o pasaulio m i k r o k o s m o s ą . Jame yra m a ž y t ė vietelė kiekvienam
mūsų. Pripažinkite, k a d negalite sau leisti gadinti b r a n g a u s ir to-
kio t r u m p o g y v e n i m o a p i m t i n u o s k a u d ų ir b a i m ė s , ž a l o d a m i savo
sveikatą ir s l o p i n d a m i gyvybingumą.
Kodėl t u r ė t u m e sirgti ir kentėti, jei kiekvienas galime įsiklau
syti, ką m u m s sako m ū s ų o r g a n i z m a s . Jei n e s u g e b a t e j o balso iš
girsti, m o k y k i t ė s iš g a m t o s . G e r i a u įsižiūrėkite į g a m t o s d ė s n i u s ir
pamatysite, k a d ji siūlo m u m s tai, k o reikia. Pasikliaukite g a m t o s
dėsniais ir savo g y v e n i m o s c e n a r i j u m i - ir jūsų o r g a n i z m e p a k a k s
ilgą, visavertį ir laimingą g y v e n i m ą galinčių u ž t i k r i n t i n u o l a t i n i ų
fermentų.
KAI MYLIME, STEBUKLINGI FERMENTAI VEIKIA AKTYVIAU
Biblijoje parašyta: „ Ž m o g u s gyvas n e tik d u o n a . " Iš savo pacien

tų sužinojau, k a d tai, galima sakyti, yra vienas g a m t o s dėsnių.
Pasitaikė atvejų, kai labai s u n k i a i s e r g a n t y s ž m o n ė s pasvei
k o - jie b u v o u ž s i b r ė ž ę t a m t i k r u s tikslus. B u v o atvejų, kai vėžiu
s u s i r g u s i u s ž m o n e s - a t s i t i k t i n a i a r b a dėl kitų d a l y k ų - a p ė m ė
s t i p r u s d ė k i n g u m o j a u s m a s . Jie ė m ė sveikti, kai t i k šis j a u s m a s
atsirado.
K i e k v i e n a m e m ū s ų y r a b e g a l i n ė potencija, deja, d a ž n a i p a
slėpta. Kai tik a t s i r a n d a e r d v ė t o m s g a l i o m s realizuotis, i m a akty
viau veikti o r g a n i z m o f e r m e n t a i , k a u p d a m i tokią stiprią energiją,
k u r i k a r t a i s ž m o g ų pakelia v o s n e iš m i r t i e s p a t a l o . Kad ir k o k s
sveikas b ū t ų j ū s ų o r g a n i z m a s , jei gyvensite vieniši, susitelkę į n e
gatyvius d a l y k u s ir savęs g a i l ė d a m i , o r g a n i z m o f e r m e n t a i p r a r a s
savo jėgą.
N e s u iš tų ž m o n i ų , k u r i e m a n o , k a d gydyti vėžį meile yra neį
m a n o m a . Jei ž m o g u s tikrai tiki, k a d b u s išgydytas, ir visa š i r d i m i
myli, jis gali šią ligą įveikti. Jei n u o š i r d ž i a i trokštate gyventi, n e
svarbu, dėl k o - m y l i m ų m a ž a m e č i ų vaikų ar j a u suaugusių vaikai
čių, yra šansų, k a d gyvensite. Jūsų t r o š k i m o jėga gali atverti d u r i s
g a l i m y b ė m s , k u r i o s iš p a ž i ū r o s a t r o d o n e į m a n o m o s .
Kad išgydytų ligą, gydytojui n e p a k a n k a išpjauti paciento k ū n o

dalį arba d u o t i j a m vaistų. Gydyti - tai m o t y v u o t i žmogų, kad jis
b ū t ų tikrai laimingas. Didis yra tik ligonį m o t y v u o t i gebantis gy
dytojas. Visada norėjau toks būti.
Taigi kokia galėtų būti geriausia motyvacija t o k i e m s pacien
tams? M a n a u , geresnės motyvacijos už meilę nėra.
Visi ž i n o m e , kokios įvairios gali b ū t i meilės formos. Tai vyro
ir m o t e r s , tėvų ir vaikų, p a r t n e r i ų ir draugų, m ū s ų ir vargstančių
ž m o n i ų meilė. Kad ir kokia b ū t ų meilė, ji yra motyvacijos, laimės
ir gerovės šaltinis. N o r ė d a m a s pasveikti, turi ką n o r s mylėti. Labai
m a ž a i ž m o n i ų gali jaustis laimingi b ū d a m i vieniši. Laimingas yra
tik toks g y v e n i m a s , k u r i a m e apstu meilės - kai ž m o g u s mylimas,
kai jis k a r t u su kitais meilę k u r i a ir dovanoja.
Kai ž m o g u s laimingas, jo kraujo t y r i m a i r o d o labai didelį imu
n i n ė s sistemos aktyvumą. Kuo jis laimingesnis, t u o daugiau jo or
g a n i z m e nuolatinių fermentų, t u o geriau veikia i m u n i n ė sistema.
Be to, k u o laimingesni jaučiamės, t u o aktyviau veikia parasim-
p a t i n ė n e r v ų sistema, t u o m a ž i a u e s a m e įsitempę, m a ž i a u gamina
si laisvųjų radikalų, d a u g i a u gerųjų bakterijų ž a r n y n o floroje. Kai
ž a r n y n o aplinka pagerėja, šią informaciją parasimpatiniai nervai
p e r d u o d a h i p o t a l i a m u i (tarpinių s m e g e n ų apatinei daliai), o kai ši
informacija pasiekia smegenis, laimės pojūtis d a r labiau sustiprėja.
Tai vyksta taip: laimės pojūtis -> p a r a s i m p a t i n i ų n e r v ų prana

š u m a s -• sumažėjusi į t a m p a -+ pagerėjusi ž a r n y n o aplinkos pu
siausvyra •> informacijos p a r a s i m p a t i n i a i s nervais perdavimas
h i p o t a l i a m u i -> padidėjęs laimės pojūtis.
Ž m o g a u s o r g a n i z m o dalys, k a d ir k a m priklausytų - imuninei,

e n d o k r i n i n e i ar n e r v ų sistemai, nefunkcionuoja atskirai n u o kitų.
Jos visos veikia viena kitą. Bet kurioje vietoje prasidėjęs gerasis cik
las teigiamai veikia visą organizmą.
Prasidėjus laimės ciklui, g a m i n a s i d a u g i a u fermentų. Šie teigia

m a i veikia viso k ū n o ląsteles. Taigi n e kas kita, o šiame laimės cikle
atsiradę fermentai yra tikrieji užkulisiniai veikėjai, kurie suaktyvi
n a mylinčio ir l a i m i n g o ž m o g a u s savęs g y d y m o galias.
Tikiuosi, k a d d a b a r jau suvokiate, kaip svarbu, k a d jūsų gyveni
m o scenarijuje b ū t ų žodis meilė.
123
Baigiamasis žodis
Fermentų faktorius: nuo entropijos prie sintropijos
2007 m e t ų kovą m a n suėjo septyniasdešimt dveji. Kai retsykiais

sutinku savo klasės d r a u g u s , galiu pasakyti, kaip jie gyveno n u o
praėjusio m ū s ų susitikimo. Vieni a t r o d o taip, kaip ir d a u g u m a senų
žmonių, kiti d a u g jaunesni. Šį skirtumą lemia įvairūs veiksniai: m i
tyba, g y v e n i m o b ū d a s , m i e g o ir geriamojo v a n d e n s kokybė, gyve
namoji aplinka ir motyvacija. Pagyvenusio ž m o g a u s k ū n a s niekada
nemeluoja. Jis iš tikrųjų atspindi nugyventą ž m o g a u s gyvenimą.
D a ž n a i ž m o n ė s sako, k a d n u o tada, kai g i m s t a m e , visi einame
t u o pačiu keliu, t. y. m i r t i e s link. Tai - tiesa. Mirties n ė vienas neiš
vengsime. Tai - g a m t o s dėsnis.
Tačiau labai skiriasi laikas, p e r kurį a s m u o tą kelią nueina. N u o
latinę fizinę ir psichinę įtampą patiriantis ž m o g u s finišą galbūt pa
sieks vos sulaukęs keturiasdešimties metų, kitiems ši kelionė t r u n
ka šimtą ir d a u g i a u metų. Ž i n o m a , jeigu jie rūpinasi savo k ū n u bei
psichika ir k a r t u su p a r t n e r i u ar draugais džiaugiasi tuo, ką m a t o
t u o keliu eidami.
Tai priklauso n u o m ū s ų valios. N o r s galutinis rezultatas toks
pat, argi n e geriau k u r t i ilgą, vaisingą ir džiaugsmingą gyvenimą?
P a i m k i m e , pavyzdžiui, vinį. Įkalta vinis vieną dieną surūdys ir
galiausiai s u t r u p ė s . Tai įvyks greičiau, jei ji b u s nuolat skalaujama
sūraus, t a r k i m e , j ū r o s v a n d e n s . O jei vinies galvutę reguliariai da
žysite arba tepsite alyva, ji ilgiau išliks nesurūdijusi.
Procesas, k u r i u o gyvas p a d a r a s arba negyvas daiktas eina suiri
m o link, v a d i n a m a s entropija. Bet entropijos sparta labai priklauso
n u o aplinkos. Tais m o m e n t a i s , kai entropija įgyja priešingą kryptį,
t. y. kas n o r s p a t a i s o m a , r e g e n e r u o j a m a , atgaivinama, sakoma, kad
vyksta sintropija.
Kiekvienam ž m o g u i yra skirta m i r t i , todėl galima sakyti, k a d

g y v e n i m o t ė k m ė - tai entropijos u p ė . Bet g a m t a n e a t ė m ė iš m ū s ų
ir sintropijos patirties - gyvas o r g a n i z m a s kiekvieną kartą, kai jis
priverčia atgimti kurią n o r s iš savo o r g a n i z m o dalių, dalyvauja
sintropijoje. G y v ū n ų pasaulyje, pavyzdžiui, m o t i n o s kiaušinėlis ir
tėvo s p e r m a t o z o i d a s susilieja t a m , k a d b ū t ų s u k u r t a nauja gyvy
bė. Augalų pasaulyje, net m e d ž i o k a m i e n u i s u p u v u s , iš jo sėklos
ar šaknies v i r š ū n ė s išauga naujas p u m p u r a s . Kai k u r i o s žuvys, pa
vyzdžiui, lašišos, k a d s u k u r t ų naują gyvybę, plaukia toli prieš srovę,
ten išleidžia ikrus ir miršta. Tai vis m o m e n t a i , kai vyksta n e e n t r o
pija, o sintropija.
Entropija ir sintropija gamtoje egzistuoja k a r t u .
Ž m o g a u s k ū n a s atsinaujina k a s d i e n vykstant m e d ž i a g ų apykai
tai. Net m u m s susirgus veikia natūralios g y d o m o s i o s galios. Visa
tai yra sintropija. Ji n o r m a l i a i vyksta tik tada, kai laikomasi g a m t o s
dėsnių (šios k n y g o s tikslas ir yra siekti d a r n o s su g a m t o s dėsniais,
pirmiausia p e r mitybą ir gyvenseną).
Ž m o g u s iš viso gyvojo pasaulio išsiskiria tuo, k a d yra apdova
notas d v a s i n ė m i s galiomis, k u r i o s gali j a m p a d ė t i entropiją keisti
sintropija. Jau kalbėjau apie tai, kiek d a u g jėgų ž m o g u i gali suteikti
motyvacija ir laimės pojūtis. Kalbant paprasčiau, m ū s ų dvasinės
galios turi įtakos fiziniam m ū s ų k ū n u i .
Šiuo m e t u dėl didelės specializacijos m e d i c i n a skiria p e r m a ž a i
d ė m e s i o psichikos v e i k s n i a m s . Tarp jų ir motyvacijai, k u r i labai
stipriai veikia k ū n ą ir yra b ū t i n a siekiant e n e r g i n g o ir sveiko gy
venimo.
Ž m o n ė s , k u r i e yra visų m a t o m i , kaip antai aktoriai, politikai,
verslininkai, d a ž n a i spinduliuoja g y v u m u . Jų motyvaciją ž a d i n a
žinojimas, k a d jie m a t o m i . Taip pat d a ž n a i g i r d i m e apie ž m o n e s ,
kurie staiga p a s e n s t a ir i m a skųstis sveikata, vos tik išeina į p e n
siją, n o r s iki tol b u v o e n e r g i n g i ir d a r b i n g i . Priežastis, b e abejo,
p r a r a s t a motyvacija. Vyrai ir m o t e r y s , k u r i e p e r d a u g d ė m e s i o ski-
NUO ENTROPIJOS PRIE S I N T R 0 P I J 0 S 125
ria d a r b u i ir n i e k u o kitu n e s i d o m i , nesugebės rasti veiklos išėję į

pensiją. Kuo g y v e n i m a s d a r n e s n i s , t u o lengviau ž m o g u i išgyventi
išėjus į pensiją.
Jei perskaitę šią knygą imsite laikytis m a n o p a t a r i m ų - vengsite
oksiduotų p r o d u k t ų ir pieniškų valgių, gersite gerą vandenį, steng
sitės k a s d i e n b ū t i dėkingi ir laimingi - jūsų o r g a n i z m e vis dažniau
vyks sintropijos procesas.
Labai svarbu, jog motyvaciją lydėtų atitinkami veiksmai. Kad ir
kokie r i m t i b ū t ų jūsų ketinimai valgyti geresnius maisto p r o d u k
tus, gerti gerą vandenį, n e b e v a r t o t i alkoholio ir neberūkyti, jei tų
m i n č i ų neįrodysite veiksmais, rezultatas b u s neigiamas - kaltės
j a u s m a s , apgailestavimas dėl neištesėto p a s i r y ž i m o ir kitokios nei
g i a m o s emocijos, k u r i o s n e g e r i n a sveikatos.
D a u g ligų, k u r i o s ž i n o m o s kaip „suaugusiųjų ligos", anksčiau
b u v o v a d i n a m o s „ g y v e n i m o b ū d o l e m t o m i s ligomis". Aš n u o
lat kartoju ž m o n ė m s , k a d šias ligas lemia arba nežinojimas, arba
negebėjimas savęs kontroliuoti. Žinau, k a d tai n e m a l o n ū s žodžiai
tiems, kas jau serga. Kadangi dėl tokio n e ž i n o j i m o jau yra susirgę
d a u g y b ė ž m o n i ų , laikau, k a d tai didelė gydytojų kaltė arba netikę
m ū s ų v i s u o m e n ė s modeliai.
Šių ligų atsiradimą ir ž m o g a u s negebėjimą valdyti save sieju ne
šiaip sau. M a n o tikslas - išaiškinti ž m o n ė m s , k a d išmokę susival
dyti jie galėtų išvengti daugelio ligų.
Žinių šia t e m a d a ž n a i stinga n e t p a t i e m s gydytojams. Todėl
n e n u o s t a b u , k a d s e r g a m u m a s t a r p gydytojų yra vos n e didžiau
sias, palyginti su kitais ž m o n ė m i s . D a u g m a n o pažįstamų gydytojų
serga vėžiu arba cukralige. Prieš kelerius m e t u s teko skaityti, kad
v i d u t i n ė A m e r i k o s gydytojų g y v e n i m o t r u k m ė yra penkiasdešimt
a š t u o n e r i metai. Tai r o d o , k a d gydytojai, k u r i u o s laikome „ligų
specialistais", n e p a k a n k a m a i žino apie maistą ir sveikatą.
N o r s šią knygą parašiau r e m d a m a s i s d a u g y b e m a n o ištirtų kli
nikinių atvejų, vien perskaityti ją, k a d t a p t u m ė t e sveikesni, neuž-
tenka. Sveikesni tapsite tik tada, jei k a s d i e n t i n k a m a i elgsitės. G e r ų

įpročių f o r m a v i m a s , n o r s iš p r a d ž i ų ir b u s nelengva, ilgainiui pa
gerins jūsų sveikatą. P r a d ė t i kažką gero niekada nevėlu.
N o r s atskiros m ū s ų o r g a n i z m o sritys viena n u o kitos skiriasi,
d a u g u m a k ū n o ląstelių regeneruojasi p e r 120 dienų. Todėl n o r i n
tiems išbandyti m a n o r e k o m e n d u o j a m ą fermentais g r i n d ž i a m ą
mitybą ir gyvenseną p a t a r i u pradėjus n e n u t r a u k t i jų b e n t keturis
m ė n e s i u s . Jei sugebėsite entropijos srautą p e r o r i e n t u o t i į sintropiją
ir ją išlaikyti, jūsų o r g a n i z m a s net p e r t u o s keturis m ė n e s i u s pasi
keis į gerą pusę.
Pasirinkite t i n k a m ą maistą ir gyvenseną, gerkite gerą vandenį,
d a u g ilsėkitės, saikingai m a n k š t i n k i t ė s , užsiimkite jus m o t y v u o
jančia veikla, ir jūsų k ū n a s tikrai reaguos į tai teigiamai. Kad ir
koks nesveikas b ū t ų jūsų o r g a n i z m a s , d a b a r jis stengsis pasveikti.
Aš kaip gydytojas labai džiaugsiuosi, jei jūs perskaitę šią knygą pa
sinaudosite m a n o siūlymais ir pajusite sveikatos pagerėjimą.
127
Dr. Shinydos septynios būtinos geros sveikatos sąlygos
JEI JŲ LAIKYSITĖS, ORGANIZMUI NESTIGS „STEBUKLINGŲ

FERMENTŲ" ir JŪS DŽIAUGSITĖS ILGU IR SVEIKU GYVENIMU
1. TINKAMA MITYBA
1. 85-90 p r o c e n t ų a u g a l i n i ų p r o d u k t ų :
a) 50 p r o c e n t ų turi sudaryti mažai a p d o r o t i grūdai, rudieji

ryžiai, m a k a r o n a i iš rupių kviečių miltų, miežių ir kito
kios k r u o p o s , rupių miltų d u o n a arba d u o n a su grūdais,
ankštiniai augalai, t a r p jų sojų pupelės, paprastos, mar
gosios ir r a u d o n o s i o s pupelės, lęšiai, avinžirniai, kajanai;
b) 30 p r o c e n t ų turi s u d a r y t i žalios ir geltonos spalvos dar
žovės ir šakniavaisiai, t a r p jų bulvės, m o r k o s , batatai, bu
rokai, ir jūržolės;
c) 5-10 p r o c e n t ų - vaisiai, sėklos, riešutai.
2. 1 0 - 1 5 p r o c e n t ų gyvūninės k i l m ė s b a l t y m ų (ne d a u g i a u
k a i p 85-110 g p e r dieną):
a) žuvis (bet kokia, bet geriau nedidelė, nes didelėje yra

gyvsidabrio);
b) paukštiena: vištiena, kalakutiena, a n t i e n a (nedaug);
c) jautiena, veršiena, aviena - vartoti labai mažai arba aps
kritai nevartoti;
d) kiaušiniai;
e) vietoj karvės p i e n o vartoti sojų pieną, sojų sūrį, ryžių
pieną, m i g d o l ų pieną.
Kiti vartotini produktai:

1) žolelių arbatos;
2) j ū r ų d u m b l i ų ( r u d a d u m b l i ų ) tabletės;
3) alaus m i e l ė s (geras B g r u p ė s v i t a m i n ų ir m i n e r a l ų šal
tinis);
4) bičių s u r i n k t o s žiedadulkės ir pikis;
5) fermentų papildai;
6) m u l t i v i t a m i n ų ir m i n e r a l ų papildai.
Vengtini produktai ir medžiagos:

1) p i e n o p r o d u k t a i (karvės pienas, sūris, j o g u r t a s , kiti p r o
duktai);
2) j a p o n i š k a žalioji arbata, kiniška arbata, angliška arbata
(tenkinkitės 1-2 puodeliais p e r dieną);
3) kava;
4) s a l d u m y n a i ir c u k r u s ;
5) nikotinas;
6) alkoholis;
7) šokoladas;
8) riebalai ir aliejus;
9) įprasta stalo druska (vartokite jūros druską su mineralais).
Papildomos su mityba susijusios rekomendacijos:

1. Nevalgykite ir negerkite likus 4-5 v a l a n d o m s iki nakties
poilsio.
2. Kiekvieną kąsnį k r a m t y k i t e 30-50 kartų.
3. Nevalgykite t a r p p a g r i n d i n i o valgio, n e b e n t tai b ū t ų
žali vaisiai (žalią vaisių g a l i m a suvalgyti, jei k a n k i n a al-
DR. SHINYA'OS SEPTYNIOS BŪTINOS GEROS SVEIKATOS SĄLYGOS 129
kis, n e t likus v a l a n d a i iki n a k t i e s m i e g o , nes jis greitai

suvirškinamas).
4. Vaisius valgykite ir sultis gerkite 30-60 m i n u č i ų prieš
valgį.
5. P i r m e n y b ę teikite k u o m a ž i a u a p d o r o t i e m s g r ū d a m s .
6. D a u g i a u valgykite n e v i r t o arba šiek tiek patroškinto
maisto. Aukštesnė nei 118 °C s u n a i k i n a fermentus.
7. Nevartokite o k s i d u o t ų p r o d u k t ų (jei vaisius yra p a r u d a
vęs, vadinasi, jo audiniai pradėjo oksiduotis).
8. Valgykite f e r m e n t u o t u s p r o d u k t u s .
9. Žiūrėkite, ką valgote. N u o to labai priklauso, koks jūs
esate.
2. GERAS VANDUO
V a n d u o o r g a n i z m u i yra labai svarbus. Gerkite stipria redukcine

galia pasižymintį vandenį, neužterštą c h e m i n ė m i s medžiagomis.
G e r d a m i gerą vandenį, mineralinį arba kietą, k u r i a m e gausu kal
cio ir m a g n i o , palaikysite o p t i m a l ų šarminį o r g a n i z m o terpės p H .
• Suaugusieji turėtų išgerti b e n t 6-10 p u o d e l i ų v a n d e n s p e r

dieną.
• Išgerkite 1-3 p u o d e l i u s v a n d e n s tuoj pat, kai atsikeliate p o

nakties miego.
• Išgerkite 2-3 p u o d e l i u s v a n d e n s likus valandai iki kiekvieno

valgio.
3. REGULIARUS TUŠTINIMASIS
• Įpraskite k a s d i e n išsituštinti ir reguliariai išvalyti žarnyną.
• Nevartokite laisvinamųjų vaistų.
• Jei ž a r n y n a s yra v a n g u s arba reikalinga k e p e n ų detoksikaci

ja, pagalvokite, ar nevertėtų d a r y t i kavos klizmos. Ši klizma
storosios ž a r n o s ir apskritai viso o r g a n i z m o detoksikacijai
yra t i n k a m e s n ė dėl to, k a d ją d a r a n t į kraują neišsiskiria lais
vųjų radikalų, kaip k a d atsitinka n a u d o j a n t kai k u r i u o s dieta
g r i n d ž i a m u s detoksikacijos m e t o d u s .
4. SAIKINGA MANKŠTA
• D a r y k i t e jūsų a m ž i ų ir fizinę b ū k l ę atitinkančią mankštą.

Per d a u g intensyvi m a n k š t a gali skatinti laisvųjų radikalų
s u s i d a r y m ą ir p a k e n k t i o r g a n i z m u i .
• R e k o m e n d u o j a m a pasivaikščioti (4 k m ) , plaukti, žaisti teni
są ir golfą, važinėtis dviračiu, atlikti r a u m e n i s stiprinančius
p r a t i m u s , jogą, p r a k t i k u o t i kovos m e n u s , aerobiką.
5. ADEKVATUS POILSIS
• Kiekvieną vakarą eikite miegoti t u o pačiu m e t u ir miegokite

b e p e r t r a u k o s 6 - 8 valandas.
• Likus 4-5 v a l a n d o m s iki tol, kol eisite miegoti, nieko n e b e -
valgykite ir nebegerkite (jei k a n k i n a alkis ar troškulys, galite
suvalgyti likus valandai iki nakties poilsio gabaliuką vaisiaus,
kuris greitai s u v i r š k i n a m a s ) .
• Po pietų pasnauskite (apie pusvalandį).
DR. SHINYA'OS S E P T Y N I O S BŪTINOS GEROS SVEIKATOS SĄLYGOS 131
6. KVĖPAVIMAS IR MEDITACIJA
• Medituokite.
• Stenkitės, k a d jūsų m i n t y s b ū t ų pozityvios.
• Kiekvieną valandą 4-5 k a r t u s giliai pilvu įkvėpkite ir iškvėp
kite. Iškvėpimas turi b ū t i d u k a r t u s ilgesnis nei įkvėpimas.
Tai labai svarbu, nes gilus kvėpavimas p a d e d a organizmui
atsikratyti toksinų ir laisvųjų radikalų.
• Dėvėkite laisvus k v ė p a v i m o nevaržančius drabužius.
• Įsiklausykite, ką sako jūsų k ū n a s . Būkite j a m dėmesingi.
7. DŽIAUGSMAS IR MEILĖ
• D ž i a u g s m a s ir meilė p a g a u s i n a fermentų kartais tiesiog ste

buklingu būdu.
• Kiekvieną dieną n e p a m i r š k i t e d ė k i n g u m o .
• Juokitės.
• Dainuokite.
• Šokite.
• Nuoširdžiai mylėkite gyvenimą, darbą, artimuosius.
133
Daugiau rekomendacijų dėl mitybos
GERAI SUKRAMTYKITE MAISTĄ
Kiekvieną kąsnį kramtykite 30-70 kartų. K r a m t y m a s skatina

seilių išsiskyrimą, o jose yra fermentų, sąveikaujančių su skrandžio
sultimis ir tulžimi, dėl to jie gerina virškinimą. Rūpestingai k r a m
tant maistą, kraujyje padaugėja gliukozės, kuri slopina apetitą ir sau
go n u o persivalgymo. Tada gerai pasisavinama net n e d a u g maisto.
VALGYKITE KUO MAŽIAU APDOROTUS GRŪDUS,

JEI GALITE - EKOLOGIŠKAI UŽAUGINTUS
Rudieji ryžiai, kiti m a ž a i a p d o r o t i g r ū d a i turi d a u g fermentų ir

yra labai geras maistas. Kasdien suvalgykite saują p u p ų ar pupelių.
Baltymų jose d a u g i a u n e g u mėsoje, b e to, yra vitaminų, mineralų
ir seleno.
VALGYKITE MĖSĄ TIK TOKIŲ GYVŪNŲ,

KURIŲ KŪNO TEMPERATŪRA YRA ŽEMESNĖ NEGU ŽMOGAUS
N e p a t a r t i n a valgyti mėsą gyvūnų, kurių k ū n o temperatūra

aukšta (pavyzdžiui, jautieną, paukštieną), nes jų riebalai ž m o g a u s
kraujyje kietėja. G e r i a u valgyti ž e m o s k ū n o t e m p e r a t ū r o s gyvūnų
mėsą, pavyzdžiui, žuvų, nes jų riebalai m ū s ų o r g a n i z m e skystėja ir,
u ž u o t u ž k i m š ę arterijas, jas p r a p l a u n a .
NEVALGYKITE IR NEGERKITE PRIEŠ EIDAMI MIEGOTI
Stenkitės paskutinį kartą pavalgyti ir atsigerti iki nakties poilsio

likus 4-5 v a l a n d o m s . Kai s k r a n d i s tuščias, j a m e p a k a n k a rūgšties
Helicobacter pylori ir k i t o m s b l o g o s i o m s bakterijoms sunaikinti, o

ž a r n y n e susidaro t i n k a m a aplinka, p a d e d a n t i sveikti ir didinti at
s p a r u m ą b e i imunitetą. Be to, išvengiama refliukso ir apnėjos.
KASDIEN IŠGERKITE 8-10 PUODUKŲ GERO VANDENS
Vandenį gerkite t a m t i k r u m e t u , k a d išlaikytumėte ritmą. Išger

kite 2-3 p u o d e l i u s v a n d e n s rytą atsikėlę ir tiek pat likus valandai iki
kiekvieno valgio. G e r t i prieš valgį reikia todėl, k a d geriant valgio
m e t u ar p o valgio p r a s k i e d ž i a m i v i r š k i n i m o fermentai. Jei t e n k a
gerti valgant, tenkinkitės p u s e p u o d u k o v a n d e n s (išgerto mažais
gurkšneliais). G e r a s v a n d u o y r a tas, k u r i a m e n ė r a o r g a n i z m u i p a
vojingų medžiagų, t a r p jų ir chloro. G e r a m e vandenyje v a n d e n s
molekulių telkiniai nedideli, m i n e r a l ų (kalcio, m a g n i o , natrio, ka
lio ir geležies) kiekis s u b a l a n s u o t a s . Toks v a n d u o y r a š a r m i n i s ( p H
šiek tiek didesnis n e g u 7,5). Jame n e t u r i būti d a u g o k s i d u o t o kalcio.
T r u m p a i tariant, geras v a n d u o tas, kuris kaip a n t i o k s i d a n t a s gali
naikinti laisvuosius radikalus.
VARTOKITE AUKŠTOS KOKYBĖS ANGLIAVANDENIUS
Angliavandeniai y r a lengvai v i r š k i n a m i ir a b s o r b u o j a m i . A n g
liavandenių t u r i n č i u o s e p r o d u k t u o s e gausu skaidulų, v i t a m i n ų
ir m i n e r a l ų - visi tie elementai gerina ląstelių m e d ž i a g ų apykai
tą, kraujotaką, šalina atliekas. V i r š k i n i m o ir p a s i s a v i n i m o procese
geros kokybės angliavandeniai virsta v a n d e n i u ir anglies dioksidu.
Jie n e s u d a r o toksinų ir atliekų, k u r i e susidaro vykstant b a l t y m ų ir
riebalų m e d ž i a g ų apytakai, kraujas n ė r a užteršiamas atliekomis,
jiems suvirškinti ir pasisavinti nereikia d a u g energijos. Todėl ang
liavandeniai yra p u i k u s energijos šaltinis, kuris palaiko m ū s ų ak
tyvumą ir ištvermę.
DAUGIAU REKOMENDACIJŲ DĖL MITYBOS 135
Produktai, kuriuose gausu kokybiškų angliavandenių:

• Mažai a p d o r o t i (rudieji) ryžiai
• Mažai a p d o r o t i miežiai
• Grikiai
• Soros
• Kukurūzai
• Burnočiai
• Kvinoja
• Rupių miltų d u o n a
• Tamsios m a l t o s j a p o n i š k o s grikių k r u o p o s , p a g a m i n
tos iš m a ž a i a p d o r o t ų grikių
VALGYKITE TIK KOKYBIŠKUS RIEBALUS
Riebalai b ū n a g y v ū n i n ė s ir augalinės kilmės.
Aliejus:
• Alyvuogių
• Sojų
• Kukurūzų
• Sezamų
• Vynuogių sėklų
• Krokų
• Ryžių sėlenų
Gyvūniniai riebalai:
• Sviestas
• Lajus
• Taukai
• Žuvų taukai
Riebalai d a r yra v e r t i n a m i pagal tai, kiek j u o s e yra sočiųjų ir

nesočiųjų riebalų rūgščių. G y v ū n i n ė s k i l m ė s r i e b a l u o s e g a u s u so
čiųjų riebalų rūgščių - s t e a r i n o a r b a p a l m i t i n o rūgšties. Nesočiųjų
riebalų rūgščių yra aliejuje - linolo, linoleno, oleino ir a r a c h i d o n o
riebalų rūgščių pavidalu. Linolo ir a r a c h i d o n o riebalų rūgštys lai
k o m o s gyvybiškai svarbiais riebalais a r b a v i t a m i n u F, k u r i ų orga
n i z m a s p a t s p a s i g a m i n t i n e s u g e b a , t a d b ū t i n a jų gauti su m a i s t u .
G y v ū n i n i ų riebalų apykaitos p r o c e s e s u s i d a r o atliekų, s p a r t i n a n
čių aterosklerozę, hipertenziją ir n u t u k i m ą . N a t ū r a l i u o s e p r o d u k
t u o s e ( r u d u o s i u o s e ryžiuose, s e z a m ų sėklose, k u k u r ū z u o s e , sojų
pupelėse) yra apie 30 p r o c e n t ų riebalų, todėl jie yra d a u g geresnis
riebalų šaltinis n e g u iš jų gautas aliejus (jų apykaitos p r o c e s a s n e
a p s u n k i n a kasos ir k e p e n ų ) . N e p a m i r š k i t e , k a d aliejus išplauna iš
o r g a n i z m o atliekas, kaip antai blogąjį cholesterolį, ir saugo n u o
aterosklerozės (ląstelės ir kraujagyslių sienelės lieka elastingos). Iš
daržovių s p a u d ž i a m a s aliejus, k u r i s p a r d u o d a m a s kaip aliejus sa
l o t o m s , yra c h e m i š k a i a p d o r o t a s ir n e r e k o m e n d u o j a m a s .
VARTOKITE ŽUVŲ RIEBALUS
Žuvų riebalai n a u d i n g i m ū s ų s m e g e n i m s . Nustatytas ryšys t a r p

aukšto D H R lygio kraujyje ir m a t e m a t i n i ų bei kitokių protinių ge
bėjimų. N o r s D H R poveikis s m e g e n ų / n e r v ų sistemai n ė r a tiksliai
išaiškintas, teigiama, k a d D H R m a ž i n a A l z h e i m e r i o ligos riziką.
Kai kurie t y r i m a i r o d o , k a d o m e g a 3 riebalų rūgštys m a ž i n a trigli-
ceridų kiekį kraujyje, taigi ir t r o m b ų s u s i d a r y m o riziką.
VENKITE PRIKLAUSOMYBĖS NUO VAISTŲ

RINKDAMIESI MAISTĄ IR MANKŠTĄ
P r i k l a u s o m y b ė n u o vaistų, net jei j u o s p e r k a t e pagal paskirtus

receptus, yra pavojinga, nes vaistai a p s u n k i n a k e p e n ų ir inkstų
darbą. N e m a ž a i lėtinių ligų - artritas, p o d a g r a , cukraligė ir osteo
p o r o z ė - gali būti k o n t r o l i u o j a m o s dieta ir m a n k š t a .
VALGYDAMI SKAIDULŲ TURINČIUS PRODUKTUS NORMALIAU

TUŠTINSITĖS IR IŠVENGSITE SENATVEI BŪDINGŲ LIGŲ
Skaidulų yra įvairiuose p r o d u k t u o s e , ypač augaliniuose, t. y.

daržovėse ir j ū r ų augaluose, vaisiuose, a n k š t i n i u o s e augaluose,
m a ž a i a p d o r o t u o s e g r ū d u o s e , k r u o p o s e ir g r y b u o s e . Džiovintuose
d u m b l i u o s e yra 50-60 p r o c e n t ų (pagal m a s ę ) ž m o g u i n a u d i n g ų
skaidulų. A p r ū p i n t i o r g a n i z m ą skaidulomis vartojant atitinkamas
granules, kapsules ar skystį, n e p a t a r t i n a - šių papildų poveikis gali
„dubliuoti" kitų maisto m e d ž i a g ų pasisavinimą ir susargdinti.
MAISTINGOSIOS MEDŽIAGOS PASIŽYMI

STEBUKLINGOMIS GALIOMIS
Tai vitaminai, mineralai ir a m i n o r ū g š t y s . Jų o r g a n i z m u i reikia

d a u g m a ž i a u n e g u angliavandenių, baltymų, riebalų ir skaidulų.
Vitaminai, mineralai ir a m i n o r ū g š t y s būtini sveikatai, psichinei ir
e m o c i n e i pusiausvyrai palaikyti bei ligų profilaktikai. Ž m o g a u s or
g a n i z m u i kasdien reikalinga jų dozė v a d i n a m a „ r e k o m e n d u o j a m a
p a r o s n o r m a " ( R P N ) . R P N - tai m i n i m a l u s kiekis, kurio reikia n o
rint išvengti ligų. Ž i n o m a , šis kiekis priklauso n u o individo, tiks
liau sakant, n u o jo m i t y b o s ir gyvensenos. Net jei ž m o n ė s kasdien
valgytų tiek pat maisto, suteikiančio tiek pat kalorijų, organizmo
p a i m a m ų ir p a š a l i n a m ų medžiagų kiekis priklausytų n u o fizinės,
psichinės ir e m o c i n ė s individo būklės. Sveiki, natūralūs ir t i n k a m u
santykiu valgomi maisto p r o d u k t a i n e b ū t i n a i garantuoja, kad orga
n i z m a s gaus tiek, kiek reikia vitaminų, m i n e r a l ų ir aminorūgščių.
PAPILDUS VARTOKITE SAIKINGAI
Labai svarbu valgyti natūralius ir jūsų o r g a n i z m u i tinkančius

p r o d u k t u s . Tyrimai r o d o , kad, vartojant maistingąsias medžiagas,
galima s u m a ž i n t i senatvės ligų riziką ir pasiekti geresnių rezultatų

gydant vėžį, i š e m i n ę širdies ir lėtines ligas. M ū s ų sveikatai palaiky
ti b ū t i n a s visų šių maistingųjų m e d ž i a g ų k o m p l e k s a s . Jei vartosite
tik 2-3 iš jų, o kitų o r g a n i z m u i stigs, neišsaugosite geros sveikatos
būklės, neišvengsite ligų, neatitolinsite senatvės. Per didelė t a m
tikro v i t a m i n o ar m i n e r a l o d o z ė gali gerinti vienų ž m o n i ų sveikatą,
bet kenkti kitiems.
Riebaluose tirpstantys v i t a m i n a i (vitaminai A, D, E ir K) kau
piasi kepenyse ir k ū n o riebaluose, todėl k a s d i e n papildyti jų atsar
gų neverta. Vandenyje tirpstantys v i t a m i n a i (G g r u p ė s v i t a m i n a i ir
v i t a m i n a s C) tirpsta k ū n o skysčiuose ir yra p a š a l i n a m i su šlapimu;
todėl j u o s reikia vartoti kasdien, n e p a m i r š t a n t , k a d p a k a n k a n e d i
delės dozės.
(Kai kurie tyrimai rodo, kad per daug papildų gali kenkti imuni
nei sistemai, pagausinti laisvųjų radikalų, lemti greitus kepenų, šir
dies ir inkstų riebalų pokyčius. Nepaisant to, aš rekomenduoju var
toti maistingųjų medžiagų papildus, žinoma, saikingai, sąmoningai
ir atsargiai.)
VITAMINAI IR MINERALAI VEIKIA KARTU
Vitaminai - o r g a n i n ė s m e d ž i a g o s , m i n e r a l a i - n e o r g a n i n ė s . Jos
vienos kitas papildo, kiekviena a t l i k d a m a savo v a i d m e n į . Pavyz
džiui, v i t a m i n a s D p a d e d a pasisavinti kalcį, v i t a m i n a s C lengvina
geležies pasisavinimą; geležis s p a r t i n a B g r u p ė s v i t a m i n ų apykaitą;
varis stiprina v i t a m i n o C poveikį, o m a g n i s reikalingas v i t a m i n o C
apykaitai. Toks k o m p l e k s i n i s poveikis yra neabejotinas, deja, d a r
mažai ištirtas.
MINERALAI STIPRINA FERMENTŲ FAKTORIŲ
Mineralai yra b ū t i n i sveikatai palaikyti. Svarbiausi jų:

• Kalcis
• Magnis
• Fosforas
• Kalis, siera, varis
• Cinkas
• Geležis
• Bromas
• Selenas
• Jodas
• Molibdenas
M i n e r a l ų m ū s ų o r g a n i z m u i reikia kaip ir vitaminų. Jie veikia

su vitaminais sinergiškai, taip pat kaip laisvuosius radikalus neut
ralizuojantys antioksidantai. Didelė k a s d i e n ė m i n e r a l ų dozė nere
k o m e n d u o t i n a , bet jei jų stinga, gali sutrikti sveikata. Mineralai sti
p r i n a imunitetą ir s p a r t i n a sveikimą, p a d e d a o r g a n i z m u i palaikyti
fermentų lygį.
V i t a m i n ų yra iš gyvų o r g a n i z m ų (augalų ir g y v ū n ų ) g a u t a m e
maiste, o m i n e r a l ų - dirvožemyje ir vandenyje (taip pat j ū r ų orga
ninių ir n e o r g a n i n i ų d r u s k ų pavidalu). Kiek m i n e r a l ų yra maiste,
priklauso n u o to, k u r tas m a i s t o p r o d u k t a s b u v o užaugintas, ypač
n u o d i r v o ž e m i o kokybės. M i n e r a l ų kiekiui dirvoje gali turėti įtakos
rūgštusis lietus arba c h e m i n ė s trąšos. D a u g m i n e r a l ų (daržovėse
ir g r ū d u o s e ) yra p r a r a n d a m a j u o s apdorojant. Todėl su kasdieniu
maistu m e s vargu ar g a u n a m e būtiną kiekį mineralų. Kai m u m s jų
stinga, b ū n a m e n e tokie gyvybingi, s u n k i a u sutelkti dėmesį, grei
čiau susierziname, t u n k a m e arba atsiranda kitų nesveikų būsenų.
Mineralai tirpsta vandenyje ir iš o r g a n i z m o pasišalina su šla

p i m u ir prakaitu. Kokį m i n e r a l ų kiekį m ū s ų o r g a n i z m a s suvartoja,
priklauso n u o p r o t i n ė s ir fizinės veiklos i n t e n s y v u m o , p a t i r i a m o s
į t a m p o s lygio, m a n k š t o s , a m ž i a u s ( m o t e r i m s tai p r i k l a u s o n u o to,
ar jos serga m ė n e s i n ė m i s ar ne, ar b u v o pastojusios ar ne). Varto
jant kai k u r i u o s vaistus, o r g a n i z m a s labai greitai gali imti stokoti
mineralų. Diuretikai, oraliniai kontraceptikai, v i d u r i u s laisvinan
tys vaistai, alkoholis, r ū k y m a s s p a r t i n a kalcio, geležies, m a g n i o ,
cinko ir kalio išsiskyrimą a r b a irimą.
VAIKŲ HIPERAKTYVUMĄ GALI LEMTI KALCIO STOKA
Paskutiniųjų m e t ų t y r i m a i p a r o d ė , k a d daugėja vaikų, k u r i e m s

s u n k u sutelkti dėmesį ir k u r i e linkę į pykčio p r o t r ū k i u s . Sociali
n i a m vaikų elgesiui didelės įtakos gali turėti mityba. D a b a r vaikai
n a m u o s e ir mokykloje valgo vis d a u g i a u p u s g a m i n i ų . Juose yra n e
tik maisto priedų, bet ir o r g a n i z m o t e r p ę rūgštinančių s u d e d a m ų j ų
dalių. Be to, vis d a u g i a u v a r t o j a m a g y v ū n i n i ų riebalų ir rafinuoto
cukraus, vis m a ž i a u daržovių. Valgant d a u g i a u g y v ū n i n i ų b a l t y m ų
ir rafinuoto c u k r a u s , o r g a n i z m u i reikia d a u g i a u kalcio ir m a g n i o .
Stingant kalcio p a p i l d o m a i d i r g i n a m a n e r v ų sistema, dėl to vaikas
b ū n a nervingesnis ir irzlesnis.
KALCIO PERTEKLIUS SULAUKUS VIDUTINIO AMŽIAUS YRA

ŽALINGAS
Kalcis saugo n u o vėžio, p a d e d a pakelti įtampą, m a ž i n a nuovar

gį, cholesterolio lygį ir osteoporozės riziką, tačiau nereikia kalcio
vartoti d a u g i a u nei r e k o m e n d u o j a m a p a r o s n o r m a . Jau minėjau,
kodėl p i e n o p r o d u k t a i yra n e t i n k a m a s kalcio šaltinis. N a u d i n g i a u
sias yra aktyvaus v i t a m i n o D ir kalcio derinys. V i t a m i n a s D gerina
kalcio p a ė m i m ą iš plonųjų ž a r n ų bei kaulų formavimąsi. Kai kalcio
p e r d a u g , gali užkietėti viduriai, pykinti, s u m a ž ė t i apetitas, pūsti

pilvą. Jei g a u n a m a s n e su maistu, kalcis m a ž i n a skrandžio rūgš
čių kiekį, t r i k d o ž a r n y n o bakterijų pusiausvyrą, geležies, cinko ir
m a g n i o pasisavinimą. Jei j u m s stinga kalcio, kasdien suvartokite
jo 800-1500 m i l i g r a m ų ( p e r tris k a r t u s , 250-500 m i l i g r a m ų dozė
mis). K a d b ū t u m ė t e sveiki, reikalinga kalcio ir kitų m i n e r a l ų bei
v i t a m i n ų pusiausvyra.
MAGNIS AKTYVINA DAUGYBĘ {VAIRIŲ FERMENTŲ IR

VARTOJAMAS MIGRENAI BEI CUKRALIGEI GYDYTI
M a g n i s yra svarbus m i n e r a l a s ir gerai sveikatai palaikyti jo rei

kia gana daug. Kai m a g n i o stinga, ž m o g u s b ū n a irzlus, vargina n e
r i m a s , depresija, svaigsta galva, nusilpsta ir s p a z m u o j a r a u m e n y s ,
didėja išeminės širdies ligos ir hipertenzijos rizika. Neseniai Vo
kietijoje nustatyta, k a d širdies smūgį patyrusių ž m o n i ų o r g a n i z m e
b u v o m a ž a i m a g n i o . Jungtinėse Valstijose gauti d u o m e n y s p a r o d ė ,
k a d 65 p r o c e n t a i m i g r e n o s p r i e p u o l i o k a m u o j a m ų ž m o n i ų patyrė
palengvėjimą, kai j i e m s b u v o d u o t a 100-200 m i l i g r a m ų m a g n i o .
Kai m a ž a i m a g n i o , prastai t o l e r u o j a m a gliukozė. Dėl t o cukraligę
lengviau kontroliuoti tada, kai yra reikiamas m a g n i o lygis.
NATRIO IR KALIO PUSIAUSVYRA YRA BŪTINA GYVYBĖS SĄLYGA
Pagrindinis n a t r i o šaltinis yra valgomoji d r u s k a . Šis mineralas

palaiko skysčių pusiausvyrą o r g a n i z m o ląstelių viduje ir išorėje. Be
to, natris palaiko t i n k a m ą kraujo p H ( r ū g š č i ų / š a r m ų lygį) ir yra
b ū t i n a s n o r m a l i a m s k r a n d ž i o rūgščių išsiskyrimui ir r a u m e n ų bei
n e r v ų veiklai. N a t r i o o r g a n i z m e yra daug, b e t j o gali imti stigti,
kai ilgai vartojami vidurių laisvinamieji vaistai arba viduriuojama,
intensyviai s p o r t u o j a m a arba u ž s i i m a m a kitokia fizine veikla, ypač
k a r š t o m i s vasaros d i e n o m i s . K a d ž m o g u s gyventų, b ū t i n a natrio ir
kalio pusiausvyra, - n u o jos p r i k l a u s o skysčių pusiausvyra ląstelių

viduje ir išorėje. Natris n o r m a l i o m i s sąlygomis b ū n a ląstelių išo
rėje. Jei ląstelių v i d a u s skystyje kalio yra p e r mažai, į ląstelę skver
biasi skystis su n a t r i u ir a t s i r a n d a p a b r i n k i m a s . Padidėjus ląstelės
m a t m e n i m s , s p a u d ž i a m o s v e n o s , mažėja kraujagyslių s k e r s m u o ,
vystosi hipertenzija. Idealus n a t r i o ir kalio santykis - 1:1, bet d a u
gelis p u s g a m i n i ų yra s ū r ū s , dėl t o m u m s n e ž i n a n t o r g a n i z m a s jo
gauna per daug.
Vartojant d a u g daržovių ir jų sulčių, galima papildyti kalio at
sargas ir sureguliuoti n a t r i o / k a l i o pusiausvyrą.
MIKROELEMENTAI, VEIKIANTYS SINERGIŠKAI SU VITAMINAIS,

MINERALAIS IR FERMENTAIS
M i k r o e l e m e n t a i yra labai svarbūs m ū s ų gyvybei. N o r s jų rei

kia n e d a u g , m i k r o e l e m e n t ų svarbos n e g a l i m a i g n o r u o t i . Jie palai
ko m ū s ų o r g a n i z m o funkcijų h a r m o n i j ą ir pusiausvyrą. Paimti iš
plonųjų žarnų, šie m i n e r a l a i p r o kraujo apytakos sistemą pasiekia
ląsteles ir įsiskverbia p r o jų m e m b r a n a s . Svarbu žinoti, k a d jų var
tojimas t u r i b ū t i gerai s u b a l a n s u o t a s . Jei v i e n o ar dviejų šių m i
neralų b u s p e r d a u g , gali b ū t i blogai a b s o r b u o j a m i kiti mineralai.
Todėl geriausia, kai o r g a n i z m a s natrį ir kalį g a u n a su maistu, o n e
papildų pavidalu. Geri šaltiniai yra j ū r o s d r u s k a ir dumbliai.
• B o r a s : p a d e d a pasisavinti kalcį, išsaugoti dantis ir kaulus.
• Varis: generuoja kaulų a u d i n i u s , h e m o g l o b i n ą ir r a u d o n u o

sius kraujo kūnelis; generuoja elastiną ir kolageną, m a ž i n a
b e n d r ą cholesterolio lygį ir d i d i n a didelio t a n k i o lipoprotei
n ų pavidalu esantį cholesterolį. (Vario perteklius b u v o n u
statytas p a c i e n t a m s , k u r i e m s d i a g n o z u o t i piktybiniai aug
liai, y p a č v i r š k i n i m o sistemos, plaučių, krūties. Todėl galima
m a n y t i esant ryšį t a r p vario pertekliaus ir vėžio.)
Cinkas: j o yra b a l t y m u o s e , jis svarbus insulino gamybai,

s p a r t i n a angliavandenių apytaką, gerina vitaminų, ypač B
g r u p ė s , pasavinimą iš v i r š k i n i m o trakto, p a d e d a išsaugoti
prostatos funkciją ir vyrų r e p r o d u k c i n ę sveikatą.
Geležis: p a g r i n d i n ė h e m o g l o b i n o s u d e d a m o j i dalis, labai

svarbi f e r m e n t a m s ir B g r u p ė s v i t a m i n a m s , d i d i n a atsparu
m ą ligoms.
Selenas: kai vartojamas su v i t a m i n u E, neleidžia susidaryti

laisviesiems r a d i k a l a m s . Šio n u o s t a b a u s m i n e r a l o yra ran
d a m a dirvoje. Šajeno (Vajomingas) dirvose seleno yra dau
giau n e g u Mansyje ( I n d i a n a ) . Į d o m u , k a d Šajene n u o vėžio
m i r š t a 25 p r o c e n t a i m a ž i a u ž m o n i ų n e g u Mansyje. Tyrimai
r o d o , k a d stingant seleno y r a d i d e s n ė prostatos, kasos, k r ū
ties, kiaušidžių, o d o s , plaučių, storosios ž a r n o s ir šlapimo
pūslės vėžio, taip p a t leukemijos rizika.
Chromas: gerina angliavandenių, baltymų, gliukozės apy

kaitą (palaiko tokį gliukozės kiekį kraujyje, k u r i a m esant
nereikia insulino pertekliaus hipoglikemijai ir cukraligei
išvengti).
Manganas: gerina b a l t y m ų ir riebalų apykaitą, svarbus hor

m o n ų sintezei.
Molibdenas: p a d e d a išsaugoti sveikus dantis ir burną.
Jodas: svarbus skydliaukės veiklai, apsaugo n u o gūžio.

145
Gydomieji maisto produktai
Juržolės y r a p u i k u s dietinių skaidulų šaltinis. Netirpios dietinės

skaidulos lieka nesuvirškintos, dėl t o didėja išmatų tūris ir gerėja
peristaltika. Tai apsaugo n u o toksinų k a u p i m o s i storojoje žarnoje.
Nori - taip j a p o n a i v a d i n a v a l g o m u s Porphyra genties rau-

d o n d u m b l i u s , iš kurių y p a č p o p u l i a r i o s P. Yesoensis ir P Te-
nera rūšys. Nori v a d i n a m i ir iš šių d u m b l i ų p a g a m i n t i p r o
duktai.
Kanten - juržolės, kuriose gausu vitaminų, m i n e r a l ų ir mik

roelementų, įskaitant jodą, kalcį, geležį.
Hijiki - n a t ū r a l i o m i s sąlygomis Japonijos j ū r o s pakrantėse

augantys dumbliai, turintys d a u g dietinių skaidulų ir svar
biausių mineralų. Japonijos m o t e r y s juos vartoja plaukams
stiprinti.
Aonori - iš nori d u m b l i ų p a g a m i n t i milteliai, kuriuose gau

su geležies, kalio ir v i t a m i n o C. Skatina kolageno ir elastino
susidarymą odoje ir v e r t i n a m a kaip senėjimą lėtinanti prie
monė.
Wakame - Japonijos v a n d e n y s e r a n d a m i dumbliai. Juose

esantys junginiai p a d e d a deginti riebalus.
Maitake - j a p o n ų m ė g s t a m a s valgomas grybas, vartojamas ir kaip

maistas, ir kaip vaistas. Jo ekstraktai stimuliuoja i m u n i n ę sistemą
ir, m a n o m a , saugo n u o vėžio.
Kikurage - grybas, kuris supjaustytas sluoksneliais ir patiektas

su b e t k u o (kaip troškinys ar sriuba) y r a m ė g s t a m a s dėl švelnaus
skonio ir traškios s t r u k t ū r o s . Jis laikomas ir sveikatą stiprinančiu
produktu.
146 GYDOMIEJI MAISTO PRODUKTAI
Beržinis juodgrybis - n a t ū r a l u s m e d i c i n i n i s grybas, kuris veikia

kaip antioksidantas. Tai vienas seniausių natūralių m e d i c i n i n i ų
augalų. M a n o m a , k a d jis p a d e d a kovoti su virusais, stimuliuoja
centrinę n e r v ų sistemą, slopina auglių ir vėžio ląstelių augimą, m a
žina limfocitų kiekį, a r t e r i n i o ir v e n i n i o kraujo spaudimą, c u k r a u s
lygį kraujyje, gerina o d o s spalvą ir d i d i n a jos elastingumą, j a u n i n a
organizmą, šalina kepenų, inkstų, blužnies toksinus.
Shitake - grybai, t u r i n t y s specifinės a m i n o r ū g š t i e s , s p a r t i n a n č i o s

cholesterolio p e r d i r b i m ą kepenyse. P a d e d a kovoti su vėžiu. Šiuo
se g r y b u o s e esantis polisacharidas p a d e d a i m u n i n e i sistemai a p
sisaugoti n u o vėžio ląstelių, gali b ū t i v e i k s m i n g a s g y d a n t Ž I V ir
hepatitą B. Nustatyta, k a d shitake grybai s t a b d o ląstelių a r d y m ą
dėl H e r p e s Simplex I ir II t i p o virusų poveikio.
RODYKLĖ
A
adrenalinas 89
alergija 41
aliejus 51, 53-55
alkoholis 26, 32, 33, 50, 74, 78, 79, 81
amilazė 2, 32, 53
aminorugštys 15, 32, 59, 6o, 62, 64, 65,137
angliavandeniai 2 , 1 0 , 65, 66, 81, 9 1 , 1 3 4 , 1 3 5
antacidai 23-25, 36
antioksidantai 1 0 , 1 1 , 1 2 , 62, 7 9 , 1 1 7 , 1 3 4 , 1 3 9
apnėja 79-81
mišri 80
obstrukcinė 80
su centrine nervų sistema susijusi 80
apnėjos sindromas 80
arbatos vanduo 12
arbatžolės 1 1 , 1 2
astma 82
aterosklerozė 87
atrofinis gastritas žr. gastritas
augaliniai riebalai žr. riebalai
augalinis maistas 73,127,135
B
bakterijos 24, 3 2 , 1 1 0 - 1 1 2
blogosios 24, 25, 41, u i , 112
gerosios 24, 2 5 , 1 1 1 - 1 1 4
lactobacilli 43, 92,111
baltieji kraujo kūneliai žr. kraujo kūneliai
baltieji ryžiai žr. ryžiai
baltymai 2 , 1 3 , 1 5 , 59, 63, 64, 66, 81, 91

augaliniai 65
gyvūniniai 1 4 , 1 6 , 1 9 , 59, 60, 64
boras 142
C
chemoterapija 34, 35
chitinas-chitozanas 116
cholesterolis 18, 82, 8 6 , 1 4 0
blogasis 52, 61
gerasis 52
chromas 143
cinkas 143
D
dantys 69
daržovės 21, 49, 63, 75
dermatitas, atopinis 15, 41
detoksikacija 2, 72
diabetas 20, 76, 78
dilgėlinė 15
dirvožemis 114,139
divertikuliozė 28, 61
D N R 1 4 , 50
dokozaheksaneno rūgštis žr. rūgštis
druskos rūgštis žr. rūgštis
E
eikozapentaneno rūgštis žr. rūgštis
elektrolizė 87
endoskopas 1 , 1 1 , 1 9 , 20, 70
entropija 1 2 3 , 1 2 4 , 1 2 6
ezofagoskopas 19
RODYKLĖ 149
F
fermentai 2, 23, 30-35» 39> 47"49> 64, 66, 67, 71, 72, 79, 82, 84, 88,
90, 93> 97, 1 0 1 , 1 1 2 , 1 1 3 , 1 1 9 , 1 2 0
antioksidaciniai 5 0 , 1 1 1 - 1 1 3
nuolatiniai 3 - 5 , 32, 34, 35, 39, 50, 51, 64, 70, 72, 74, 93, 94, 97,
110,112,121
stebuklingi 3
fermentų dieta 18, 34, 38, 44, 45, 59, 73, 91,126
fermentų faktorius 7
fermentų potencialas 3
fibrogastroskopas 10
fibromos 20
fosforas 15,16, 66
G
gastritas
atrofinis 11, 22, 26
lėtinis 12
gastroskopas 46
geležies oksidas 62
geležis 66,143
genai 76
gydomieji grybai 145,146
kikurage 145
maitake 145
shitake 146
gyvenimo būdas 2, 4, 7,10, 38, 76, 98
gyvenimo būdo nulemtos ligos 45,125
gyvenimo scenarijus 118,119
gyvybinė energija 117,118
gyvsidabris 63
gyvūninės kilmės produktai 59,113,127,135
gyvūniniai baltymai žr. baltymai
gyvūniniai riebalai žr. riebalai
gyvūninis maistas 73, 95
glicerolis 89
gliukozė 133
H
Helicobacter pylori 26,134
hemoglobinas 62
hipertenzija 20, 76
hipotaliamas 121
homeostazė 5 , 3 3 , 3 5 , 72, 93, 97, 98
hormonų pusiausvyra 100,102
I
imuninė sistema 31, 34, 35, 37, 38, 58, 72, 80, 84, 8 8 , 1 0 2 , 1 1 4 , 1 2 1
insulinas 80, 81, 91
insultas 80
išeminė širdies liga 20, 76, 78, 80
izoflavinas 50
I
jodas 143
jogurtas 10, 43, 44
juodgrybis, beržinis 146
jūrų dumbliai 67, 95
jūržolės 145
K
kalcis 1 0 , 1 5 , 1 6 , 42, 60, 87, 8 8 , 1 2 9 , 1 4 0
kalis 1 4 1 , 1 4 2
kalorijos 48
kancerogenai 35, 84, 86
karvės pienas žr. pienas
kazeinas 57
kempinligė 68
klizma 92, 93,130
RODYKLĖ 151
kofermentai 90
Q,o90
kolagenozė 15
kolitas, opinis 15, 4 1 , 1 1 1
kolonoskopas 1 , 1 9 , 21, 47
kraujagyslės 84, 97
kraujo kūneliai
baltieji 15
raudonieji 14
Krono liga 15,111
krūties vėžys žr. vėžys
kvėpavimas 80, 81,131
L
laisvieji radikalai 1 1 , 1 6 , 35, 40, 4h 49Sh 79> 98, 111-114, H7> 121,134> 139
laktazė 43, 44. 55> 58
laktoferinas 55, 58
laktozė 43, 44, 58, 59
laparotomija 19
lėtinis gastritas žr. gastritas
limfagyslės 84, 97
limfocitai 15,111
limfocitai žudikai 111
lipazė 55, 89
lytiniai santykiai 1 0 0
M
magnis 16, 87, 8 8 , 1 2 9 , 1 4 1
maistingosios medžiagos 3, 23, 48, 57, 64, 66, 71, 85,137
maisto papildai 9
manganas 143
mankšta 98, 99,130
mažai apdoroti grūdai 66, 69,133
meditacija 131
meilė 121,131
menopauzė 101
mėsa 1 4 , 1 7 , 1 8 , 60, 61, 6 3 , 1 0 8
mėsėdžiai 14, 67-69
metastazės 36, 37
mieganti liga 8,17
miegas 97
mikroelementai 9 0 , 1 4 2
mikroflora 110
mikroorganizmai 31, 56,110
mineralai 42, 66, 88, 9 0 , 1 3 7 - 1 4 0 , 1 4 2
mioglobinas 62
mityba 2, 21, 46, 47, 71, 7 8 , 1 0 9 , 1 2 7
amerikiečių 13, 21,109
japonų 13, 21,109
molibdenas 143
moteriškieji hormonai 101
N
natris 1 4 1 , 1 4 2
nervai 89
parasimpatiniai 8 9 , 1 1 8 , 1 2 1
simpatiniai 89,118
nukleorugštis žr. DNR
nuolatiniai fermentai žr. fermentai
nutukimas 20, 22, 71, 80, 89, 90,105
O
oksidacija 49, 63, 86, 87
oksiduoti riebalai žr. riebalai
osteoporozė 1 0 , 1 5 , 1 6 , 40, 4 2 , 1 4 0
P
parasimpatiniai nervai žr. nervai
pasterizavimas 56, 57
pepsinas 32
pepsino rūgštis žr. rūgštis
peptidai 32
persimonai, kartieji 11
pienas 10, 21, 4 0 - 4 2 , 55, 56, 81, 82,108
karvės 57, 58
žaliavinis 56
pilvo pūtimas 25,141
pilvo raumenys 92
plaučių vėžys žr. vėžys
poilsis 96, 97,130
polifenolis 11, 50,117
poliferinas 62
polipai 20, 46
pratimai 94
prionai 68
prostatos vėžys žr. vėžys
proteazė 55
R
rafinuoti ryžiai žr. ryžiai
raudonieji kraujo kūneliai žr. kraujo kūneliai
redukcija 86, 87,129
refliuksas 29, 81, 83
rėmuo 25, 28, 29
reprodukciniai gebėjimai 101
riebalai 2 , 1 3 , 1 8 , 51, 81, 9 1 , 1 3 5 , 1 3 6
augaliniai 53,135,136
gyvūniniai 52, 65,135,136
oksiduoti 40, 41, 55, 57
žuvų 60, 61
riebalų rūgštis žr. rūgštis
ryžiai 65
baltieji 65, 66
rafinuoti 66
rudieji 65-67, 94, 95
rudieji ryžiai žr. ryžiai

rūgštis
dokozaheksaneno (DHR) 54, 62
druskos 24
eikozapentaneno (EPR) 54, 62
pepsino 24
riebalų 54, 61, 89
tanino 1 1 , 1 2
trans riebalų 51, 52, 54
S
seksualinis gyvenimas 100
selenas 143
simpatiniai nervai žr. nervai
sintropija 1 2 3 , 1 2 4 , 1 2 6
skaidulos 137
skrandis, gleivinė 2, 5 , 1 2 , 1 7 , 24, 43, 72
skrandžio gleivinės atrofija 23, 26
skrandžio opa 24
skrandžio vėžys žr. vėžys
SOD žr. superoksidų dismutazės
stebuklingi fermentai žr. fermentai
storosios žarnos vėžys žr. vėžys
superoksidų dismutazės (SOD) 50, 79
T
tabakas 33, 50, 78, 79
taninai 11
tanino rūgštis žr. rūgštis
toksinai 31, 41, 59, 60, 71, 72, 78, 84, 85, 92,117
trans riebalų rūgštis žr. rūgštis
trigliceridai 82, 89
V
vaikų elgesys 140
vaisiai 63, 75, 95
vaistai 27, 28, 38, 91
vidurių laisvinamieji 91, 92
vandens kietis 88
vanduo 82-86, 88-90, 9 4 - 9 6
geras 8 6 , 1 2 9 , 1 3 4
mineralinis 88
varis 142
veganai 63
vėžys 7, 34> 3 6 - 3 8 , 75> 76, 7 8 , 1 0 6 , 1 0 7 , 1 1 9
krūties 20, 28, 4 6 , 1 0 8 , 1 0 9
plaučių 46
prostatos 20, 46
skrandžio 1 1 , 1 2 , 22, 24, 26
storosios žarnos 20, 28, 37, 46
vidurių laisvinamieji vaistai žr. vaistai
vidurių pūtimas 25
vidurių užkietėjimas 28, 43, 91, 92
virškinimo sistema 1 , 1 8 , 29, 30, 57, 70, 83, 95
virškinimo sutrikimai 1
virškinimo traktas 4, 7,17,18, 28, 43, 70
vitaminai 22, 66, 9 0 , 1 1 7 , 1 3 7 - Ш
A 22, 55,117
B, 66
C 79> 117
E 66,117
Ž
žaliavinis pienas žr. pienas
žalioji arbata 11
žarnynas 2, 5 , 1 7 19, 20, 43, 72, 91, 92,111
žolėdžiai 14, 67-69
žuvis 21, 54, 60-63
žuvų riebalai žr. riebalai
žuvų taukai 136
Shinya, Hiromi
13 Fermentų faktorius: ateities mityba, kuri saugos nuo išeminės širdies
ligos, gydys vėžį, stabdys II tipo cukraligę / Hiromi Shinya; iš anglų kalbos
vertė Laima Gylienė. - Vilnius: Versus aureus, 2009. - 168 p.
Dalyk, r-klė: p. 1 4 7 - 1 5 5 .
ISBN 978-9955-34-170-3
Knygoje „Fermentų faktorius" medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya pa
taria, kaip aprūpinti organizmą fermentais, kad nereikėtų gydytis vaistais arba opera
cija, ką valgyti, ką gerti ir kaip gyventi. Daugelis jo atrastų duomenų yra kitokie, negu
įprasta manyti. H. Shinyabs teorija turėtų įtikinti skeptikus ir pagyvinti debatus apie
mitybos reikšmę sveikatos apsaugai.
U D K 613.2
Hiromi Shinya, MD
F E R M E N T Ų FAKTORIUS
Redaktorė Ilona Čiužauskaitė

Maketuotojas Linas Vaškevičius
Tiražas 2000 egz.

Išleido „Versus aureus" leidykla
Rūdninkų g. 10, LT-01135 Vilnius
versus@versus.lt | www.versus.lt
Spausdino U A B „Logotipas"
Utenos g. 41a, LT-08217 Vilnius
info@logotipas.lt | www.logotipas.lt
HIROMI SHINYA yra laikomas naujo
kolonoskopinės chirurgijos metodo kūrėju.
Savo išrastu metodu jis atliko pirmąją
neinvazinę storosios žarnos operaciją
(pirmasis tyrė ir operavo storąją žarną
neatverdamas pilvo ertmės).
Dr. Shinya yra Alberto Einšteino
medicinos koledžo klinikinės medicinos
profesorius, „Beth Israel" ligoninės
(Niujorke) Endoskopijos skyriaus vadovas
ir „Maeda" ligoninės bei „Hanzomon"
virškinimo sistemos ligų klinikos (Japonijoje)
konsultantas. Jis gimė Japonijoje, mediciną
studijavo ne tik šioje šalyje, bet ir Jungtinėse
Amerikos Valstijose.
Dr. Shinya, dabar jau peržengęs
septyniasdešimties metų slenkstį, kasmet
šešis mėnesius dirba Niujorke, kitus šešis
mėnesius - Japonijoje. Jis yra garsiausias
gydytojas Japonijoje, gydantis karališkosios
šeimos ir aukščiausiųjų vyriausybės atstovų
šeimų narius. Jungtinėse Amerikos Valstijose
Shinya gydo taip pat garsius žmones ir
buvusius šios šalies prezidentus. Jis yra
Japonijos medicinos asociacijos Jungtinėse
Amerikos Valstijose narys, kviečiamas
skaityti paskaitų po visą pasaulį.
Gyvenimo būdas • Mityba • Sveikata
Fermentai - tai raktas į sveiką j ū s ų g y v e n i m ą
Vienas garsiausių Amerikos gastroenterologų, medicinos mokslų

daktaras Hiromi Shinya pataria, kaip aprūpinti organizmą
fermentais, kad nereikėtų gydyti vaistais arba operacija
vadinamųjų vyresnio amžiaus žmonių ligų, ką valgyti, ką gerti
ir kaip gyventi. Daugelis jo atrastų duomenų yra kitokie, negu
įprasta manyti. Fermentų faktoriuje sužinosite, kodėl:
• Nutukę žmonės faktiškai badauja

• Antacidai blogina skrandžio būklę
• Vėžiui išgydyti nepakanka operacijos ir vaistų
• Vaistai gali dar labiau susargdinti
• Net per daug stengiantis gali nepavykti pasiekti
gerų rezultatų
Dr. Shinyabs teorija turėtų įtikinti skeptikus ir pagyvinti debatus

apie mitybos reikšmę sveikatos apsaugai. Shinya parodo, kodėl:
• Medicinos specializacija turi neigiamos įtakos sveikatos

apsaugai
• Vėžį, išeminę širdies ligą, hipertenziją, II tipo cukraligę
lemia ne paveldimumas
• Kalcio papildai ir pieno produktai gali lemti osteoporozę
• Žmogaus organizmas sukurtas taip, kad gydytų pats save
• Nežinojimas mus susargdina

Hiromi - Shinya. .Fermentu - faktorius.2009.LT

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Hiromi - Shinya. .Fermentu - faktorius.2009.LT

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Knyga Fermentų faktorius privertė pakeisti supra­

timą apie žmogaus organizmą, mitybą, mediciną ir

Fermentų faktorius atskleis jums, kaip nepristigti

"BYOKINI N A R A N A I IKI KATA"

Leidėjo žodis VII

Kiekvienas gydytojas ir chirurgas, gydantis virškinimo sis­

* Angl, source enzyme\ čia - nuolatiniai fermentai (vert. pastaba).

pliorių. Leidykla Council Oak didžiuojasi išleidusi Fermentų fak­

Augau pokario Japonijoje. Tuo metu mano tėvynę pasiekė ame­

pirmuoju gana primityviu kolonoskopu, kuriuo ir ištyriau sūnų.

mas savo pacientų skrandį ir žarnyną, klausinėju jų, ką jie valgo, ir

Dr. Hiromi Shinya

Fermentų f aktorius - raktas į mūsų gyvenimą

Organizmas pasižymi stebuklingu gebėjimu pats gydytis.

skrandžio ir žarnyno veikla yra tiesiogiai susijusi su bendra žmo­

TAS RAKTAS, ATVERIANTIS MUMS ILGO IR LAIMINGO GYVENIMO

Fermentai - baltyminiai biologiniai katalizatoriai, kurie sinteti­

паи, egzistuoja tam tikri nuolatiniai fermentai - nespecializuoti

Dr. Howello teorija yra artima mano nuolatinių fermentų te­

Fermentai ir jūsų sveikata -

Jau praėjo keturiasdešimt metų nuo tada, kai atlikau virški­

goje sužinosite, ką daryti, kad likusią gyvenimo dalį nugyventu­

GALITE BŪTI SVEIKI NET SULAUKĘ ŠIMTO METŲ

Ar laikote save sveiku žmogumi? Nedaug kas gali atsakyti į šį

skirtingi. Ligotas žmogus negali džiaugtis paskutiniuoju savo ilgo

PLAČIAI PAPLITĘ MITAI APIE MAISTĄ

Ar yra dalykų, kuriems skiriate daug dėmesio stengdamiesi

Iš labiausiai paplitusių su maistu susijusių mitų norėčiau pami­

• Virškinimą gerina kasdien geriamas jogurtas.

kurie skundėsi skrandžio veiklos sutrikimais, nors reguliariai gėrė

čių žmonių skrandį, matau, kad jų gleivinė dėl atrofinių pokyčių

MĖSA NĖRA IŠTVERMĖS ŠALTINIS

1977 m. Amerikoje buvo paskelbta vadinamoji McGoverno atas­

organizmas gautų baltymų. Nuo tada japonų mityba ėmė domė­

ŠEŠIOS PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ

i. Toksinais, kurių yra mėsoje, minta vėžio ląstelės.

Kiekvienoje ląstelėje yra DNR (nukleorūgšties) - cheminės

kūnelių bei limfocitų. Baltieji kraujo kūneliai ir limfocitai

2. Baltymai lemia alergines reakcijas.

Jei baltymai organizme iki galo nesuskaidomi į maistingą­

3. Per daug baltymų kenkia inkstams ir kepenims.

Nereikalingi baltymai turi būti suskaidyti ir pašalinti iš or­

4. Per daug baltymų lemia kalcio stoką ir osteoporozę.

Kai organizme susidaro daug aminorūgščių, kraujas tampa

kai organizme kalcio daug ir dar jis gauna nemažai fosforo,

5. Per d a u g b a l t y m ų l e m i a energijos stoką.

Maistui suvirškinti reikia daug energijos. Jei organizmas gau­

6. Per d a u g b a l t y m ų gali būti vaikų a k t y v u m o ir d ė m e s i o s u ­

Šių dienų tyrimai parodė, kad daugėja vaikų, kurie nesuge­

KĄ GALIMA SUŽINOTI IŠTYRUS ŽARNYNĄ IR SKRANDĮ

Japonijoje plačiai paplitusi nuostata, kad žmogaus veido bruožai

šalia gyvūninių baltymų absorbuoja ir daug riebalų, spaudimas į

KUO SKIRIASI AMERIKIEČIŲ IR JAPONŲ ŽARNYNAS

Pirmą kartą į Niujorką atvykau 1963 metais kaip chirurgas rezi­

polipų šalinimo kolonoskopu operacijas, galima laikyti naujos chi­

JAPONIJOJE SKRANDŽIO VĖŽIU SERGA

Dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių amerikiečiai vis dar valgo

palyginti su amerikiečiais, japonų skrandis daug blogesnis. Tirda­

Šį skirtumą gali lemti ir tai, kad amerikiečio virškinimo siste­

inhibitoriai, gana veiksmingai slopinantys skrandžio sulčių sekre­

KUO DAUGIAU ANTACIDŲ VARTOSITE,

Dviejų žmogaus organizmo vietų gana stipri rūgštinė terpė vei­

blogosiomis. Nuo to, kurioms - gerosioms ar blogosioms - bakte­

Knyga Fermentų faktorius privertė pakeisti supra

Kiekvienas gydytojas ir chirurgas, gydantis virškinimo sis

pliorių. Leidykla Council Oak didžiuojasi išleidusi Fermentų fak

Augau pokario Japonijoje. Tuo metu mano tėvynę pasiekė ame

skrandžio ir žarnyno veikla yra tiesiogiai susijusi su bendra žmo

Fermentai - baltyminiai biologiniai katalizatoriai, kurie sinteti

Dr. Howello teorija yra artima mano nuolatinių fermentų te

Jau praėjo keturiasdešimt metų nuo tada, kai atlikau virški

goje sužinosite, ką daryti, kad likusią gyvenimo dalį nugyventu

Iš labiausiai paplitusių su maistu susijusių mitų norėčiau pami

1977 m. Amerikoje buvo paskelbta vadinamoji McGoverno atas

organizmas gautų baltymų. Nuo tada japonų mityba ėmė domė

Jei baltymai organizme iki galo nesuskaidomi į maistingą

Nereikalingi baltymai turi būti suskaidyti ir pašalinti iš or

Maistui suvirškinti reikia daug energijos. Jei organizmas gau

6. Per d a u g b a l t y m ų gali būti vaikų a k t y v u m o ir d ė m e s i o s u

Šių dienų tyrimai parodė, kad daugėja vaikų, kurie nesuge

Pirmą kartą į Niujorką atvykau 1963 metais kaip chirurgas rezi

polipų šalinimo kolonoskopu operacijas, galima laikyti naujos chi

palyginti su amerikiečiais, japonų skrandis daug blogesnis. Tirda

Šį skirtumą gali lemti ir tai, kad amerikiečio virškinimo siste

inhibitoriai, gana veiksmingai slopinantys skrandžio sulčių sekre

Dviejų žmogaus organizmo vietų gana stipri rūgštinė terpė vei

blogosiomis. Nuo to, kurioms - gerosioms ar blogosioms - bakte

kad tinsta veidas. Kvėpuoti darėsi vis sunkiau - maniau, uždu

receptorių antagonistus, gali sutrikti erekcija. Yra duomenų, liudi

Metams bėgant pastebėjau, kad tarp krūties vėžiu sergančių pa

Kadangi iki šiol medicinoje labai daug dėmesio skiriama spe

tus, t. y. geria alkoholį, rūko, valgo maisto priedų turinčius produk

Taigi fermentų kiekis atitinkamoje organizmo vietoje kinta pa

Fermentai būtini ląstelėms atsikurti, imuninei sistemai palai

Augliai (navikai) yra pakitusių, neribotai besidauginančių ląs

rūgštį neutralizuojančių vaistų, kai jie skundžiasi skrandžio opų su

Jei mėgintumėte prisiminti, koks anksčiau buvo jūsų suprati

Neseniai Japonijoje kaip labai naudingas sveikatai pradėtas pla

tuo požiūriu, kad pienas yra augančių, o ne suaugusių žmonių gė

aplinkos veiksnių, faktas, kad šių įpročių turintys žmonės sveika

skaitytojų, kurie dabar serga ar anksčiau sirgo vėžiu, tuo pasirū

Jau vaikystėje išmokau greitai susidraugauti su šunimis. Tai la

Hai jiems pramoniniu būdu pagamintu maistu. Nors reklamuoja

kalcio), trečiajai - daržovės ir vaisiai, kurie turi sveikatai palai

to produktuose, net atskiruose to paties produkto dalyse. Pavyz

1. Ilgai p a s t e r i z u o j a m a žemoje t e m p e r a t ū r o j e . Pienas kaitina

2. Ilgai p a s t e r i z u o j a m a aukštoje t e m p e r a t ū r o j e . Pienas kaitina

4. T r u m p a i p a s t e r i z u o j a m a labai aukštoje t e m p e r a t ū r o j e . Pie

Labiausiai paplitę pasaulyje yra pasterizavimas t r u m p a i aukšto

Karvės p i e n e esančios maistingosios m e d ž i a g o s labai reikalin